DOCSLIB.ORG

KB 2010 2 Pdf.Pdf

Total Page：16

File Type：pdf, Size：1020Kb

Download full-text PDF Read full-text
KB 2010 2 Pdf.Pdf Kultūros ir meno mėnesinis žurnalas. Eina nuo 1965 m. KULTŪROS BARAI Vyriausioji redaktorė Rūpesčiai ir lūkesčiai Laima KANOPKIENĖ 2 62 38 61 Rita REPŠIENĖ. Nacionalumas XXI amžiuje: tapatumo akibrokštai, gelotofobija ir naujieji naratyvai / 2 Rengia Europos istorijos Almantas SAMALAVIČIUS (kultūrologija, Vygantas VAREIKIS. Vėjas iš Rytų: kova dėl istorinės atminties Baltijos šalyse / 7 aktualioji užsienio kultū ros prob lematika, Tomas Kavaliauskas. Negatyvi ir pozityvi Vidurio Europos laisvė prieš 1989-uosius ir architektūra) 2 62 38 61 po jų / 15 Ramunė MARCINKEVIČIŪTĖ Nuomonės apie nuomones (teatras) 2 62 38 61 Astrida PETRAITYTĖ. Lietuviškasis fenomenas: Saulius Kruopis / 20 Kęstutis Šapoka (dailė) 2 62 38 61 Kūryba ir kūrėjai Tadas GINDRĖNAS (meninis apipavi dali ni mas, Kostas OSTRAUSKAS. Ofelija, Hamletas ir… Veronika? / 24 kompiuterinis maketavimas) 2 61 05 38 Kompiuteriu renka Kristina SABUKIENĖ Rūta Marcinkevičiūtė. Veidai ir tipažai su šmaikščiais gyvenimo įspaudais. Viktoro Korektūrą taiso Dalia MEČKAUSKAITĖ Simankevičiaus kūryba / 30 Buhalterė Irena Žaganevičienė 2 62 31 04 Kęstutis ŠAPOKA. Pratęsiantis mus pačius. In memoriam Algirdui Petruliui / 33 Audronis Liuga. Kas pravėdins Melpomenės rūmus? / 34 Redakcinė kolegija Inventorizuokime kultūros politiką. Su Lietuvos nacionalinės filharmonijos generaline direktore Rūta Prusevičiene kalbasi Daiva Tamošaitytė / 40 Vytautas BERENIS Endre BOJTÁR (Vengrija) Aušra Marija SLUCKAITĖ-JURAŠIENĖ. Prano kelionė. In memoriam Pranui Lapei / 46 Alfredas Bumblauskas Non omnis móriar. Atsisveikinimas su Eugenijumi Karpavičiumi / 51 Pietro U. DINI (Italija) Literatūrinės perspektyvos: Kroatija Carl Henrik FREDRIKSSON (eurozine) Andrea Zlatar. Potrauminio streso sindromas / 52 Vita GRUODYTĖ (Prancūzija) Pažinti naujaip Rūta Stanevičiūtė Mindaugas PELECKIS. Nematomas ginklas – paslapčių sugestija / 57 Tomas Kiauka Liana RuokytĖ (Skandinavija) Iš kultūros istorijos Vygantas VAREIKIS Aloyzas Urbšys. Kaip Juozas Urbšys pokariu penkmetį „vykdė“. Faktas Lietuvos vertėjų Kazys VARNELIS jr. (JAV) istorijai / 64 Retrospektyva Redakcijos adresas Émille Faguet. Nekompetencijos kultas / 68 Iš rankraščių ir archyvų Latako g. 3, 01125 Vilnius Rimantas Morkvėnas. Diplomato Jono Budrio šifras / 78 el. paštas: [email protected] Faksas: 2 62 38 61 Apie knygas © Leidėjas – UAB Kultūros barai. SL 101 Algimantas Jankauskas. Kodėl Lietuva tapo „vėluojančia Estija“, o ne „vėluojančia Slovėnija“? Apie pokomunistinės transformacijos įvairovę / 81 Vytautas BERENIS. Abiejų Tautų Respublikos paveldas ir moderniųjų tautų likimai / 84 Algirdas ŽEMAITAITIS. Mažosios Lietuvos enciklopedijos pabaigtuvės / 88 Vygantas Vareikis. Padalytos žemės enciklopedija / 90 Remia Visai nejuokingi skaitiniai Krescencija Šurkutė. Pirmoji vilko žmona bus avis / 94 Redakcija nereika lau­­ja, kad spaus di na mų Summaries / 95 straipsnių mintys atitiktų jos nuomonę Kultūros barai yra Eurozine the net ma ga zine Viršelio 1 p.: Pranas LAPĖ. Be pavadinimo. 1995. Drobė, akrilas; 171x172 partneris. www.eurozine.com Vidmanto Ilčiuko reprod. 4 p.: Giedrius JONAITIS. Karas. Asambliažai. Iš parodos galerijoje „Kairė–dešinė“ K u l t ū r o s b a r a i 2 0 1 0 · 2 1 Rūpesčiai ir lūkesčiai Rita REPŠIENĖ NACIONALUMAS XXI AMŽIUJE: TAPATUMO AKIBROKŠTAI, GELOTOFOBIJA IR NAUJIEJI NARATYVAI Nacionalizmas išvengė ideologijoms būdingos pagundos kurti eschatologiją. Jis semiasi jėgos iš realios šiuolaikinių kultūrinių grupių jausenos, kuri yra plačiai paplitusi; todėl jis yra tvirtai įsišaknijęs modernaus pasaulio socialiniame kraštovaizdyje ir vertybėse. Anthony D. Smith rasidėjus didžiajai XXI a. ekonominei depresijai, gniaužtuose, sustiprina idealo nepasiekiamybės jaus- Pkurią lydi nelengvi išbandymai, randasi naujojo mą. Vaduotis iš trafaretų, schemų, klišių, banalybių ir tapatumo poreikis ir nacionalumas pamažu atgauna lėkštumo nėra lengva ir paprastų sprendimų čia ne- prarastas pozicijas. Pasaulis tartum kuria savisaugos būna. Savirefleksija plečia savimonę, savimonė atveria mechanizmą globalizacijos, kosmopolitiškumo ir vie- naujus požiūrius, naujas prasmes, todėl ir nacionalu- nodėjimo sąlygomis, visuotinio abejingumo ir totalios mas vis grįžta tarsi stebuklingas pinigas. Vaduodamasis dezorientacijos laikais, kai prarandamos vertybės, o iš provincialumo ir sąstingio, dabar jis pretenduoja tap- tapatybė niveliuojasi. Suprantama, tautiškumo dimen- ti patraukliu tarptautiniu projektu, apimdamas plačius sija pakito, jis tapo ne tik bendruomeniniu, bet ir as- tyrinėjimų laukus ir atverdamas virtualaus pasaulio meniniu orientyru, modernia prasminga pozicija, inte- horizontus1. Nacionalumo projektui viešieji ryšiai ne- gruojančiu veiksniu arba iliuzija, kad net pragmatiškais reikalingi. Didžiulis susidomėjimas, istorinės studijos, dvasinio nuopuolio laikais įmanoma atgaivinti „praras- daugybė leidinių apie šiuolaikinę tautiškumo raišką, tas“ tradicijas, išimtines teises ar bent jau romantines aibė tam skirtų renginių visame pasaulyje − tai tik ke- nuotaikas. Nacionalumo siekinys, modeliuojamas tarsi letas faktų, įrodančių, kaip iš „periferijų“ ideologijos klasikinėje situacijų komedijoje, atskleidžia ir svarbius (Michaelio Billigo terminas) jis tapo plataus masto reiš- vertybinius aspektus, ir sukelia įvairias insinuacijas, ir kiniu. Pabrėžiama, kad Vakaruose „išugdytas“ naciona- skatina individualią raišką, tapatybės paieškas, (iš)ven- lumas niekada ir nebuvo pradingęs, nors ne visuomet giant agresyvių, net pavojingų jos formų, o kartu kelia jis yra atpažįstamas, ne(iš)vengia banalumo apnašų. Jo aktualius šiandienos klausimus: kokie esame, kokie bū- tvarumą rodo stiprėjantis didžiavimasis savo tauta, pa- sime ir kas mūsų laukia ateityje? garbos atidavimas vėliavai, tautiniai simboliai2 ir kt. Vis dėlto riba tarp banalių dalykų ir šventenybių yra Šviesios ateities vizija ir nacionalumo akivarai trapi, lengvai pažeidžiama, panašiai kaip sankirtos tarp ideologijos, politikos ir demagogijos, tarp tradicijų tęs- Savęs ieškojimas sietinas su idealistiniais tėvynės, tinumo ir manipuliavimo jomis. Propagandos mašina, istorijos, prasmės atradimais ir efemeriška praradi- nesvarbu, kam ji tarnautų, visuotinis paviršutinišku- mų realybe. Tapatumo dilemos, įkalintos kasdienybės mas, nulemtas ne tik bendros orientacijos tenkinti ma- 2 K u l t ū r o s b a r a i 2 0 1 0 · 2 sių poreikius, bet ir profesionalumo stokos, idėjų bado, tiška valstybe, menininko vizijoje apskritai neatsirado iškreiptas originalumo suvokimas neleidžia formuoti vietos… pozityvios vertybinės orientacijos, kultūra jau irgi yra Čekijai skirtame plote buvo eksponuojami euros- priversta derintis prie bendrųjų tendencijų, kurias dik- keptiškai nusiteikusio prezidento Václavo Klauso pa- tuoja užsakovai, t.y. vartotojai. To suvokimas skatina reiškimai – jis prašė, kad čekai „viešai išsižadėtų“ tos ieškoti išeičių. instaliacijos, nes negali sutikti su jos turiniu, įžvelgia Postmodernybės saulėlydžio fone stiprėja raciona- jame ginčytiną ir įžeidžiamą prasmę. Antai Bulgarija lumo ilgesys. Neatsitiktinai keliamas klausimas: kokia pavaizduota kaip šalis, įrėminusi vieną didelę tupy- „ideologijos“ ateitis? Ar tai jos pabaiga, ar dar viena klą… Naktį, iškart po ekspozicijos atidarymo, dalis transformacija?3 Pokyčių, idėjų, inovacijų, o kartu ir prieštaringai vertinamo meno kūrinio buvo uždengta paprastų, tačiau amžinų, idealių dalykų poreikis yra juodu audeklu. didžiulis. Globalizacijos akivaizdoje gyventi taip, kad Pats menininkas Davidas Černy atsiprašė Bulgarijos neišduotum savasties, iš tikrųjų didelis menas. Nacio- ir Prahos, bet sakė tiesiog norėjęs išsiaiškinti, ar Europa nalinė savimonė, racionalėjant pasauliui, nėra utopija, gali pasijuokti iš savęs. „Jei ir norėjau ką nors įžeisti, tai o mažoms tautoms – netgi jų išlikimo garantija (didelės Václavą Klausą. Nes Klausas įžeidinėja čekus“, − sakė tautos manipuliuoja nacionalumu tiesiog kaip ideolo- jis. Ironizuodamas nacionalinių klišių temomis, meni- giniu atributu). ninkas siekė rimtus dalykus paversti nerimtais6. Prieš tris dešimtis metų vienas autoritetingiausių Jei vienas iš šiuolaikinio meno tikslų vis dar yra no- nacionalizmo teoretikų Ernestas Gellneris siekė na- ras šokiruoti, sukelti diskusijas ir provokuoti, tai čekų cionalizmą, kurį vadino industrinės visuomenės pa- menininkas tą tikslą pasiekė. Instaliaciją apipynė be- dariniu, „išnarplioti iš kitų procesų“4. Svarbu pažinti galė visokiausių šalutinių istorijų, ji sulaukė pačių įvai- nacionalizmo silpnumą, „bent jau tiek pat, kiek ir jo riausių vertinimų. Gavęs užsakymą, Černy žadėjo, kad jėgą“, nes tik taip galima pažinti ir atskleisti šį feno- pakvies dalyvauti po vieną menininką iš kiekvienos ES meną: „Šuo, negalėjęs loti, buvo svarbiausias dalykas, valstybės, bet viską padarė pats su dviem draugais − tai nurodęs sprendimą Šerlokui Holmsui.“5 dar viena skandalo briauna. Lietuvai tariamai atstova- vo Vilma Stasiulytė – „jos“ instaliacijoje penki karinė- Europos kasdienybė, arba Su(pri)sitaikymo politika mis uniformomis vilkintys vyrai, sustoję ties Lietuvos ir Baltarusijos siena, šlapinasi. Aliuzijos į besišlapi- Vienu didžiausių nesusipratimų pernai tapo čekų nantį Briuselio berniuką „Manneken Pis“ siejamos su menininko Davido Černy’o instaliacija „Entropa“, pa- užuominomis apie totalitarinių paminklų likimą ir jų kabinta virš įėjimo į pagrindinį ES Tarybos pastatą keitimą naujais paminklais. „Projektą galima suprasti Briuselyje ir skirta Prahos vadovavimo ES pradžiai. kaip alternatyvų paminklą Lietuvos nepriklausomy- Simbolinis 16 kv. m ploto žemėlapis vaizdavo plačią
Load more

Recommended publications
  • Landsbergis, Vytautas
    LIETUVOS NACIONALINĖ MARTYNO MAŽVYDO BIBLIOTEKA VADOVYBĖS INFORMACIJOS SKYRIUS Tel. 239 8558 0BVYTAUTO LANDSBERGIO KNYGŲ BIBLIOGRAFIJA 1963 – 2012 m. Landsbergis, Vytautas. Kaip muzika atspindi gamtą / Vytautas Landsbergis. - Vilnius : [s.n.], 1963. - 24 p. - Antr. p. viršuje: Lietuvos TSR polit. ir moksl. žinių skleidimo draugija ir Lietuvos TSR kompozitorių s-ga. - Rankraščio teisėmis. Landsbergis, Vytautas. Muzika ir literatūra : (medžiaga lektoriui) / Vytautas Landsbergis. - Vilnius : [s.n.], 1964. - 2 t. - Antr. p. viršuje: Lietuvos TSR "Žinijos draugija. Lietuvos TSR Kompozitorių sąjunga. Meno mokslo-metodinė taryba. Landsbergis, Vytautas. M.K. Čiurlionis ir jo muzikos kūriniai = М.К. Чюрленис и его музыкальные произведения = M.K. Čiurlionis and his musical work : [M.K. Čiurlionio 90-jų gimimo metinėms skirtas leidinys] / [V. Landsbergis ; apipavidalino dail. Arūnas Tarabilda]. - Vilnius : [s.n.], 1965. - 23, [1] p., įsk. virš. : iliustr., nat. - Aut. nurodytas str. gale. - Virš. antr.: M.K. Čiurlionis. Landsbergis, Vytautas. Pavasario sonata / Vytautas Landsbergis. - Vilnius : Vaga, 1965 (Kaunas : Valst. K. Poželos sp.). - 351, [1] p., [10] iliustr. lap. : nat., iliustr. - Vertimai: Соната весны. Ленинград : Музыка, 1971. Čiurlionis, Mikalojus Konstantinas. Zodiako ženklai : [reprodukcijos] / M.K. Čiurlionis. - Vilnius : Vaga, 1967. - 1 apl. (19 p., 12 iliustr. lap.). - Santr. rus., angl., pranc., vok. Kn. taip pat: Įž. str. / V. Landsbergis. Landsbergis, Vytautas. Соната весны : творчество М.К. Чюрлeниса / В. Ландсбергис. - Ленинград : Музыка, 1971 (Вильнюс : Вайздас). - 327 p., [19] iliustr., portr., nat. lap. : faks., iliustr., nat. - Versta iš: Pavasario sonata. Vilnius : Vaga, 1965. Čiurlionis, Mikalojus Konstantinas. Pasaulio sutvėrimas [Grafika] : [reprodukcijos] / M.K. Čiurlionis. - Vilnius : Vaga, 1972 (Kaunas : K. Poželos sp.). - 1 apl. (13 atvirukų) : spalv. - Gretut. tekstas liet., angl., rus. Leid. taip pat: Pasaulio sutvėrimas / V.
    [Show full text]
  • Menų Pažinimo Programos Metodinės Rekomendacijos
    P R OJ E K T AS VP1-2.2-ŠMM-04-V-01-001 „MOKYMOSI KRYPTIES PASIRINKIMO GALIMYBI Ų DIDINIMAS 14-19 MET Ų MOKINIAMS, II ETAPAS: GILESNIS MOKYMOSI DIFERENCIJAVIMAS IR INDIVIDUALIZAVIMAS, SIEKIANT UGDYMO KOKYB ĖS, REIKALINGOS ŠIUOLAIKINIAM DARBO PASAULIUI“ Meninio ugdymo turinio modernizavimo veikla MEN Ų PAŽINIMO PROGRAMOS METODIN ĖS REKOMENDACIJOS PROJEKTAS (atlikta pagal 2009 m. liepos 29 d. Autorin ę sutart į Nr. 25) Pareng ė: Gr up ės vadov ė Ieva Šimukauskien ė Rita Miku čionyt ė Nora Petro čenko Rasa Vasinauskait ė Pri ėmė: Veiklos ved ėja Žydr ė Jautakyt ė Projekto vadov ė Sonata Likien ė 2012 m. sausio 12 d. Žodis mokytojui Men ų (dail ės, muzikos, šokio, teatro) pažinimo dalykas – skirtas didinti mokymosi krypties pasirinkimo, diferencijavimo ir individualizavimo galimybes 11–12 klasi ų mokiniams. Men ų pažinimo dalykas skiriasi nuo ankstesni ų ir/ar žemesn ėse klas ėse privalom ų meninio ugdymo dalyk ų savarankiška ir išpl ėtota meno pažinimo, analiz ės ir vertinimo sistema. Naujasis dalykas sukurtas kreipiant d ėmes į į tuos mokinius, kurie n ėra link ę į aktyvi ą menin ę raišk ą, o siekia steb ėti, pažinti ir analizuoti meno reiškinius – nori žinoti j ų atsiradimo ir funkcionavimo kult ūrinėje ir kasdien ėje aplinkoje istorij ą, suvokti j ų išskirtinum ą ir poveik į žmogaus gyvenimui, išsiugdyti meno reiškini ų ir k ūrini ų analizavimo bei vertinimo geb ėjim ų. Men ų pažinimas – tai ypatingas dalykas. Jo d ėstymas priklauso nuo mokytojo kompetencijos, atvirumo ir lojalumo skirtingiems meno reiškiniams. Vienas iš dalyko tiksl ų – skatinti atvirum ą ir tolerancij ą skirtingoms menin ės raiškos ir meno formoms, o tai aktualu ne tik mokiniams, bet ir mokytojams.
    [Show full text]
  • University of Florida Thesis Or Dissertation Formatting
    THE LITHUANIAN CHORAL TRADITION: HISTORY, CONTEXT, EDUCATION, AND PRACTICE By INETA ILGUNAITĖ JONUŠAS A DISSERTATION PRESENTED TO THE GRADUATE SCHOOL OF THE UNIVERSITY OF FLORIDA IN PARTIAL FULFILLMENT OF THE REQUIREMENTS FOR THE DEGREE OF DOCTOR OF PHILOSOPHY UNIVERSITY OF FLORIDA 2010 1 © 2010 Ineta Ilgunaitė Jonušas 2 To the memory of Bronius Jonušas and his music “Heaven’s blessing earns he, who chooses music as his profession.” (Martin Luther) 3 ACKNOWLEDGMENTS When I left Lithuania, it was not so much to start a new life as to continue my old life, which revolved around music, in a new environment. I planned that I would attend an American university where I would continue my study of music and choral conducting to earn a master’s and doctoral degrees. My hope was to one day teach others to “make music” the way I had heard it most of my life in Lithuania. Now, after eight years of studying music in Lithuania and five years of graduate study in America, it seems that I have been blessed with the best of both worlds for having had the opportunity to learn from so many eminent Lithuanian and American “music makers.” In Lithuania, at the Vilnius Tallat-Kelpša Conservatory, while still a teenager, I was fortunate in being able to take my first lessons in conducting from Professor Vytautas Žvirblis, whose name will probably not mean much to anyone but the students who learned from his graceful hands. Later at the Lithuanian Academy of Music, I learned from Professor Vaclovas Radžiūnas, my major professor, and Jonas Aleksa, conductor of the Lithuanian State Opera.
    [Show full text]
  • Jubiliejinis Leid Inys /Ann Iver Y D
    JUBILIEJINIS LEIDI NYS /A NN IV E Y R R S E A L A R L J A Y I G R - E T E N M D E L M U A A I H E T S G I G L S L I - A O U P V S M Ž M N U O P A J C S E C S I K A Z O F R L U O A K I S M M E - V R A E S Ų E T T Y K E U N R M E K A T N S E G M I - N O T I S M M T Ė I A T Š R A E B U N E K I D L N N E MO JA C 2001-2011 JANINOS TURINYS / TABLE OF CONTENTS Prisimenant a.a. Janiną Monkutę-Marks (1923 09 21 – 2010 11 13) / 4 Memorial of Janina Monkute-Marks (1923 09 21 – 2010 11 13) Šviesos takas link Lietuvos / The path of light towards Lithuania 11 Filmas apie Janiną Monkutę-Marks / Movie about Janina Monkute-Marks 18 Iki šiol skamba ausyse, atsiveria prieš akis / 20 It still echoes in my ears, opens in front of my eyes Sveikinimai muziejui / Congratulations to the Museum 22 Muziejaus istorija / Museum history 28 Muziejaus tikslas / Museum goal 29 Muziejaus direktoriai, administracija / 30 Board of directors, honorary board and Museum staff Muziejaus kolekcija / The Museum collection 31 Parodos. Apžvalga / Exhibitions. Highlights 33 Parodos. Bendradarbiavimas ir mainai / Exhibitions. Collaborations and exchanges 38 Parodos.
    [Show full text]
  • KB 2015 03.Pdf
    Kultūros ir meno w žurnalas. Eina nuo 1965 m. KULTŪROS BARAI Vyriausioji redaktorė Lietuvos Nepriklausomybės 25-mečiui Laima KANOPKIENĖ 2 62 38 61 Mąstykime kartu. Į KB anketą atsako Atkuriamojo Seimo Pirmininkas, profesorius Vytautas Landsbergis / 2 Rengia Problemos ir idėjos Almantas SAMALAVIČIUS Kokia žodžio laisvės ir europinės demokratijos ateitis? Su politologu Casu Mudde’u (kultūrologija, architektūra) 2 62 38 61 kalbasi Almantas Samalavičius / 6 Rūta GAIDamavičiūtĖ (muzika) 2 62 38 61 Modernaus pasaulio neišgelbės nei greitis, nei skaitmeninė narsa. Su Kennethu Monika MeiluTYTĖ Framptonu kalbasi Almantas Samalavičius / 11 (teatras) 8 614 12855 Marlowe HOOD. Klimato kaita. Akimirka, kai teks sušukti: „O, velnias!“ / 15 Kęstutis Šapoka (dailė) 8 655 90921 Rūpesčiai ir lūkesčiai Tadas GINdRĖNAS Odeta Žukauskienė. Vaiduoklių šešėliai: prestižas, privilegijos, dykinėjimo laisvė ir (dizaineris) 2 61 05 38 pasekmės kultūrai / 19 Kristina SABUKIENĖ Nuomonės apie nuomones (kompiuterininkė) 2 61 05 38 Dalia MEČKAUSKAITĖ Rimantas GUČAS. Kada nors mums bus gėda / 25 (korektorė) Vladas Kančauskas. Debesėlis kelnėse. Atsakymas socialiai atsakingam industrinės Irena Žaganevičienė visuomenės menininkui Redui Diržiui / 31 (buhalterė) 2 62 31 04 Kūryba ir kūrėjai Kristina STančienė. Vyganto Paukštės ir Broniaus Gražio iššūkiai sau. Aktualūs 9-ojo Redakcinė kolegija dešimtmečio lietuvių tapybos tęsiniai / 33 Krystian Lupa: nesuprantu laiko ženklų. Su lenkų režisieriumi Krystianu Lupa kalbasi Endre BOJTÁR (Vengrija) Alfredas Bumblauskas Audronis Liuga / 37 Pietro U. DINI (Italija) Kęstutis Šapoka. Horizontalė ar vertikalė. Jūratės Stauskaitės „Judesiai“ galerijoje Stasys EIDrigevičius „Titanikas“ / 42 Carl Henrik FREDRIKSSON (eurozine) Vita GRUODYTĖ (Prancūzija) Paulina PukYTĖ. Žuvies akys. Dviejų veiksmų farsas / 45 Algis MICKūNAS Remigijus VENCKUS. Tiesos išklotinė. Osvaldo Juškos „Atsiskyrėlio užrašai“ / 61 Liana RUOKYtĖ Kęstutis Šapoka.
    [Show full text]
  • Zodziai, Kurie Neisduosv
    1 V Zodziai,V kurie neisduosV 2 V Zodziai,V V kurie V neisduosV Zodziai, kurie neisduosV esė, pokalbiai, studija Gyvenimas Likimas Kūryba VARPAI 3 V Zodziai,V kurie neisduosV esė, pokalbiai, studija Gyvenimas Likimas Kūryba VARPAI 4 UDK 888.2-4 Pe76 Recenzavo rašytojas, Lietuvos Mokslų akademijos tikrasis narys JUSTINAS MARCINKEVIČIUS, literatūros kritikas, prof. dr. PETRAS BRAŽĖNAS Knygos išleidimą rėmė LR KULTŪROS MINISTERIJA, LR Seimo narys VALERIJUS SIMULIK ISBN 978-9955-667-13-1 © Leonas Peleckis-Kaktavičius, 2011 © Varpai, 2011 5 ĮŽANGINIS ŽODIS Seniai bandau aiškintis, ko vertas žodis. Ko vertas kūrėjo žodis. Šios knygos, kaip ir panašių į ją ankstesniųjų, herojai, - ne tik skirtingų likimų, bet neretai ir įsitikinimų žmonės. O jungia juos talento mįslė. Ir tuos, kurių jau nebėra, kurių laikas Žemėje perkopė šimtmetį ar yra netoli šios apvalios datos, ir tuos, ku- rie neseniai pradėjo savo kūrybinį kelią, tačiau jau spėjo būti įvertinti aukščiausia praba. Dar trys dešimtys asmenybių apsigyveno po vienu stogu. Žinoma, toji kaimynystė sąlygina. Tačiau yra ir tai, kas ne lai- kina, kas nėra atsitiktinumas. Visų šių menininkų kūriniuose skaitytojas ne sykį yra užtikęs žodžių, kurie neišduos. Na, o jei tai muzikinis kūrinys ar piešinys? Tai tinka ir jiems, tik šiuo at- veju žodį keičia kiek kitokio pobūdžio tiesa. Tačiau tokia, kokia neabejojama. Nors vienas šios knygos herojų teigia, kad XXI amžiuje rašytojas jau nebegali būti tautos ar visuomenės šaukliu, turiu viltį, jog kaip tik rašytojams lemta šį pasaulį pakeisti iš esmės. 6 I. Ese 7 I. Ese 8 9 PRASMIŲ PAIEŠKOS Teko bendrauti tik su keliolika žmonių, pažinojusių Algirdą Julių Greimą, kurio lūpose ir rankose žodis įgaudavo ypatingas prasmes.
    [Show full text]