DOCSLIB.ORG

KB 2015 03.Pdf

Total Page：16

File Type：pdf, Size：1020Kb

Download full-text PDF Read full-text
KB 2015 03.Pdf Kultūros ir meno w žurnalas. Eina nuo 1965 m. KULTŪROS BARAI Vyriausioji redaktorė Lietuvos Nepriklausomybės 25-mečiui Laima KANOPKIENĖ 2 62 38 61 Mąstykime kartu. Į KB anketą atsako Atkuriamojo Seimo Pirmininkas, profesorius Vytautas Landsbergis / 2 Rengia Problemos ir idėjos Almantas SAMALAVIČIUS Kokia žodžio laisvės ir europinės demokratijos ateitis? Su politologu Casu Mudde’u (kultūrologija, architektūra) 2 62 38 61 kalbasi Almantas Samalavičius / 6 Rūta GAIDamavičiūtĖ (muzika) 2 62 38 61 Modernaus pasaulio neišgelbės nei greitis, nei skaitmeninė narsa. Su Kennethu Monika MeiluTYTĖ Framptonu kalbasi Almantas Samalavičius / 11 (teatras) 8 614 12855 Marlowe HOOD. Klimato kaita. Akimirka, kai teks sušukti: „O, velnias!“ / 15 Kęstutis Šapoka (dailė) 8 655 90921 Rūpesčiai ir lūkesčiai Tadas GINdRĖNAS Odeta Žukauskienė. Vaiduoklių šešėliai: prestižas, privilegijos, dykinėjimo laisvė ir (dizaineris) 2 61 05 38 pasekmės kultūrai / 19 Kristina SABUKIENĖ Nuomonės apie nuomones (kompiuterininkė) 2 61 05 38 Dalia MEČKAUSKAITĖ Rimantas GUČAS. Kada nors mums bus gėda / 25 (korektorė) Vladas Kančauskas. Debesėlis kelnėse. Atsakymas socialiai atsakingam industrinės Irena Žaganevičienė visuomenės menininkui Redui Diržiui / 31 (buhalterė) 2 62 31 04 Kūryba ir kūrėjai Kristina STančienė. Vyganto Paukštės ir Broniaus Gražio iššūkiai sau. Aktualūs 9-ojo Redakcinė kolegija dešimtmečio lietuvių tapybos tęsiniai / 33 Krystian Lupa: nesuprantu laiko ženklų. Su lenkų režisieriumi Krystianu Lupa kalbasi Endre BOJTÁR (Vengrija) Alfredas Bumblauskas Audronis Liuga / 37 Pietro U. DINI (Italija) Kęstutis Šapoka. Horizontalė ar vertikalė. Jūratės Stauskaitės „Judesiai“ galerijoje Stasys EIDrigevičius „Titanikas“ / 42 Carl Henrik FREDRIKSSON (eurozine) Vita GRUODYTĖ (Prancūzija) Paulina PukYTĖ. Žuvies akys. Dviejų veiksmų farsas / 45 Algis MICKūNAS Remigijus VENCKUS. Tiesos išklotinė. Osvaldo Juškos „Atsiskyrėlio užrašai“ / 61 Liana RUOKYtĖ Kęstutis Šapoka. Peizažas kaip gimtinė. Algirdo Petrulio fenomenas / 64 Giedrius SUBAČIUS Povilo Ričardo Vaitiekūno ir Julijono Algimanto Stankevičiaus parodos Olandijoje / 65 Antanas Šileika (Kanada) Vygantas VAREIKIS Raminta jURĖNAITĖ. Mirties šokis – kūno judesių teatras. Aliutė Mečys vokiečių naujojo Kazys VARNELIS jr. (JAV) realizmo kontekste / 67 Stasys EIDrigevičius. Magiški ryšiai / 72 Redakcijos adresas Nikolaj Leskov. Rusų demokratas Lenkijoje / 75 Laikai ir žmonės Latako g. 3, 01125 Vilnius Krzysztof CZYżEWski. Miłoszas ir vieta / 83 el. paštas: [email protected], [email protected] Apie knygas Faksas: 2 62 38 61 Rūta GAIDamavičiūtĖ. Kontekstai. Pasvarstymai atsigręžus / 86 Astrida PETRAITYTĖ. Memelenderio pasakojimas apie Klaipėdą / 90 © Leidėjas – VšĮ „Kultūros barų“ leidykla. SL 101 Visai nejuokingi skaitiniai Krescencija ŠURKUTĖ. Pasėjęs vėją, pjausi audrą / 93 Summaries / 95 Redakcija nereika lau­­ja, kad spaus di na mų straipsnių mintys atitiktų jos nuomonę Viršelio 1 p.: Vygantas PaukšTĖ. Blauzda smėlyje. 2015. Drobė, aliejus; 70x90 4 p.: Bronius GRAŽYS. Baltas kirvis. 2014. Drobė, aliejus; 92x73 Kultūros barai yra Eurozine the net ma ga zine partneris. www.eurozine.com Vidmanto Ilčiuko reprod. K u l t ū r o s b a r a i 2 0 1 5 · 3 1 Lietuvos Nepriklausomybės 25-mečiui MąstykiMe kartu Į anketą, skirtą Kultūros barų autoriams ir skaitytojams, atsako Atkuriamojo Seimo Pirmininkas, profesorius Vytautas LAndSbergiS r per dvidešimt penkerius Nepriklausomybės me- gis materializmas, egotizmas ir svetimėjimas. Gyveni- Atus Lietuvos visuomenei pavyko išsiugdyti nors mas be pagrindų, be gairių, virstąs laikinu buvimu. šiokius tokius blaivaus ir kritiško mąstymo įpročius? Ar yra pagrindas teigti, kad šiandien ji brandesnė, Ir pirmosios, ir antrosios nepriklausomybės išvakarė- įžvalgesnė, pilietiškesnė negu anksčiau? Ar turime pa- se Lietuvos visuomenę žadino daugiausia intelektualai. kankamai tvirtą stuburą, kad nepasiduotume jėgoms, Neneigiant jų įnašo, vis dėlto svarbu aptarti, ar jie pa- siekiančioms manipuliuoti viešąja nuomone, ypač svar- darė viską, ką galėjo ir privalėjo padaryti, kad sukurtų biausiais valstybės ir tautos egzistencijos klausimais? O sociokultūrinei raidai reikalingas institucijas, kad būtų gal priešingai – visuomenė tapo gerokai inertiškesnė ir greičiau įveiktas mentalinis sovietmečio „įšalas“, kad abejingesnė, negu buvo Sąjūdžio laikais? suvoktume paprastą, bet daug kam netikėtą tiesą – gy- Vytautas Landsbergis. Visuomenė nėra monolitas. venti laisvėje irgi reikia mokytis? Deja, gal kitaip ir negali būti. Kadaise M. K. Čiurlionis Niekada nepadaroma „visko“, juolab kai žvelgiam iš vi- sakė: „Dar savo visuomenės neturime. Dar ji tiktai ku- daus. Kitiems štai atrodo, kad padarėme arba pasiekėme riasi.“ Tai užsitęsė, ypač dėl Didžiosios ardymo katas- labai daug. Gerai jiems taip gėrėtis ir girti, o mes matom trofos. Penkiasdešimt metų jovalo. Po to – tęsinys. skaudulius. Jūsų klausime jau yra atsakymas. Mokytis ar naudotis? Žinoma, laisvė mokytis. Tai reikštų veikimą, to- Kokių slenksčių Lietuva taip ir nesugebėjo įveikti per bulėjimą, ne tik emocines ar svarstymų refleksijas. Kitokio šį Nepriklausomybės laikotarpį, kokios priežastys – so- auklėjimo reikia. Auklėkimės. Neateinam naudotis. cialinės, kultūrinės, politinės, mentalinės ir t. t. – lėmė, kad po ketvirčio amžiaus susiduriame su tokia daugybe Universitetai, akademinė kultūra yra viena svarbiau- skaudžių iki šiol neišspręstų, o neretai net nebandomų sių laisvos visuomenės institucijų, kur bręsta būsimoji spręsti socialinių problemų? jos šviesuomenė, šalies politikos, mokslo, kultūros elitas. Priežastys visokios ir visos kartu. Svarbiausios tur- Ar Lietuvos universitetai per šį laikotarpį pakankamai būt civilizacinės, būdingos ne tik Lietuvai. Trumpare- nuveikė, ugdydami nepriklausomai mąstančius žmo- 2 K u l t ū r o s b a r a i 2 0 1 5 · 3 nes? Ar akademinė terpė pajėgi brandinti drąsias idė- Kokią visuomenę Lietuvoje norėtumėte matyti po jas, socialinės kaitos koncepcijas šalies klestėjimo labui? dešimties ar penkiolikos metų? Ko reikėtų, kad tie lū- Ar akademinės bendruomenės balsą girdi politikai? kesčiai taptų tikrove? Tegul akademinė visuomenė surengia savikritiškų Norėčiau matyti visuomenę, kuri jau tapo ar nors konferencijų, gal ras bendrą temą ir nesusidraskys. tampa tikrove. Žvelgsiu su meile iš kitur. Visuomenėje vykstančių procesų veidrodis tam ti- Dėkojame profesoriui už atsakymus, o skaitytojus kru atžvilgiu yra masinio informavimo priemonės. Ar raginame: svarstykite, rašykite, kiekvieno iš Jūsų nuo- galėtume sakyti, kad turime profesionalią ir brandžią monė mums labai svarbi. žiniasklaidą, stebinčią, apmąstančią socialinės raidos Beje, į pirmą KB anketos klausimą liko neatsakyta. O jis procesus, netgi nuspėjančią jų kaitos kryptis? Ar ji pa- toks: Praėjo ketvirtis amžiaus nuo Nepriklausomybės at- teisino lūkesčius, kurie buvo siejami su laisvos spaudos kūrimo. Per šį netrumpą, sudėtingą, prieštaringų įvykių ir atsiradimu Nepriklausomybės išvakarėse? sukrėtimų kupiną laikotarpį subrendo nauja, laisvėje gimu- Žiniasklaida virto verslu ir lėkštu politikavimu. Sen- si šalies gyventojų karta. Regis, laiko distancija pakankama, sacija – pramoga – pelnas, tokia vyraujanti kryptis. Pra- kad būtų galima kritiškai apmąstyti įvykusius pokyčius. Ko- moginė žiniasklaida, ar tai žiniasklaida? Komercija bei kie poslinkiai ir kokie pasiekimai kultūros ir intelektualinio politinė komercija. Juk reikia uždirbti, arba vegetuosi. gyvenimo srityse laikytini reikšmingiausiais? Taip ir visuomenei primetama savinieka, pesimizmas. Manytume, geriausias atsakymas – Vytauto Lands- Stoka kūrybos ir statybos, daug mazochizmo ir patyčių. bergio kalba iškilmingame Lietuvos Nepriklausomybės Jau nekalbu apie atvirus parsidavėlius. Žiniasklaidai atkūrimo dienos 25-mečio minėjime. praverstų savikritiškas žvilgsnis į save ir savo vaidmenį. Žinoma, ne visa ji lėkšta arba versliška. Vytautas LANDsbergis Lietuvos LikiMas šių dienų šviesoje ieli susirinkusieji, aukštieji valstybės vadovai, Jutome, kad žmonės, tauta, stebi mūsų darbą, pritaria Msvečiai, draugai, Lietuvos draugai, visi, kurie svarbiausiam tikslui. Todėl būsime čia ir neišduosime. čia dirbome ir toliau dirbame valstybės darbą, Tiesa, girdėdavom reikalavimų ir spaudimų trauktis, Kai šioje salėje ir šiuose rūmuose nežinodavom, nesiekti neįmanomo, ir tada viskas baigsis gerai. Net ar sulauksim ryto, gyventi buvo gražu. šioje salėje išgirsdavom siūlymų padaryti visai paprastą Buvo pakilu, reikšminga, sieloj giluminis džiaugsmas. „politinį sprendimą“, bet siūlančių tebuvo mažuma. Praslinko štai grėsmių naktis, atėjo dar viena die- Ir kai griaudė agresija, liejosi kraujas, o pasaulis na kaip dovana, o mes vis dar esam, yra mūsų vals- tylėjo, buvome čia, toliau statėm ir gynėm valstybę. tybė, kuriai toliau dirbam, klodami jai kelią į visai Kartais kas nors klausdavo: nejau tikitės įveik- nepažadėtą, tačiau viltingą ateitį. ti imperiją? Atsakydavau: mums nereikia pergalės K u l t ū r o s b a r a i 2 0 1 5 · 3 3 prieš ką nors. Mes norime taikos ir Taikos sutarties. Lyg vėjo gūsis praskriejo 25 metai. Valstybė apginta, pripažinta, tartum įsitvirtinusi Nuo kraštelio netvirtame pasaulyje. Kad ir graužiama menkysčių ir išdavysčių, ji turi energijos ir dideliems išradimams, Mažumytį nubėgęs ir trumparegio pelno veiklai, džiaugiasi mokslo, meno ligi kraštelio ir sporto laimėjimais, taipgi loterijomis ir balabaiko- pasižiūrėjau. mis, o ypač – laisvėj užaugusiu jaunimu, kuris netgi nori gyventi! Kaip būtų gerai, kad jo dauguma jokiu Labai toli būdu neišvažiuotų, pačiu savo buvimu ir veikla tėvy-
Load more

Recommended publications
  • Landsbergis, Vytautas
    LIETUVOS NACIONALINĖ MARTYNO MAŽVYDO BIBLIOTEKA VADOVYBĖS INFORMACIJOS SKYRIUS Tel. 239 8558 0BVYTAUTO LANDSBERGIO KNYGŲ BIBLIOGRAFIJA 1963 – 2012 m. Landsbergis, Vytautas. Kaip muzika atspindi gamtą / Vytautas Landsbergis. - Vilnius : [s.n.], 1963. - 24 p. - Antr. p. viršuje: Lietuvos TSR polit. ir moksl. žinių skleidimo draugija ir Lietuvos TSR kompozitorių s-ga. - Rankraščio teisėmis. Landsbergis, Vytautas. Muzika ir literatūra : (medžiaga lektoriui) / Vytautas Landsbergis. - Vilnius : [s.n.], 1964. - 2 t. - Antr. p. viršuje: Lietuvos TSR "Žinijos draugija. Lietuvos TSR Kompozitorių sąjunga. Meno mokslo-metodinė taryba. Landsbergis, Vytautas. M.K. Čiurlionis ir jo muzikos kūriniai = М.К. Чюрленис и его музыкальные произведения = M.K. Čiurlionis and his musical work : [M.K. Čiurlionio 90-jų gimimo metinėms skirtas leidinys] / [V. Landsbergis ; apipavidalino dail. Arūnas Tarabilda]. - Vilnius : [s.n.], 1965. - 23, [1] p., įsk. virš. : iliustr., nat. - Aut. nurodytas str. gale. - Virš. antr.: M.K. Čiurlionis. Landsbergis, Vytautas. Pavasario sonata / Vytautas Landsbergis. - Vilnius : Vaga, 1965 (Kaunas : Valst. K. Poželos sp.). - 351, [1] p., [10] iliustr. lap. : nat., iliustr. - Vertimai: Соната весны. Ленинград : Музыка, 1971. Čiurlionis, Mikalojus Konstantinas. Zodiako ženklai : [reprodukcijos] / M.K. Čiurlionis. - Vilnius : Vaga, 1967. - 1 apl. (19 p., 12 iliustr. lap.). - Santr. rus., angl., pranc., vok. Kn. taip pat: Įž. str. / V. Landsbergis. Landsbergis, Vytautas. Соната весны : творчество М.К. Чюрлeниса / В. Ландсбергис. - Ленинград : Музыка, 1971 (Вильнюс : Вайздас). - 327 p., [19] iliustr., portr., nat. lap. : faks., iliustr., nat. - Versta iš: Pavasario sonata. Vilnius : Vaga, 1965. Čiurlionis, Mikalojus Konstantinas. Pasaulio sutvėrimas [Grafika] : [reprodukcijos] / M.K. Čiurlionis. - Vilnius : Vaga, 1972 (Kaunas : K. Poželos sp.). - 1 apl. (13 atvirukų) : spalv. - Gretut. tekstas liet., angl., rus. Leid. taip pat: Pasaulio sutvėrimas / V.
    [Show full text]
  • Menų Pažinimo Programos Metodinės Rekomendacijos
    P R OJ E K T AS VP1-2.2-ŠMM-04-V-01-001 „MOKYMOSI KRYPTIES PASIRINKIMO GALIMYBI Ų DIDINIMAS 14-19 MET Ų MOKINIAMS, II ETAPAS: GILESNIS MOKYMOSI DIFERENCIJAVIMAS IR INDIVIDUALIZAVIMAS, SIEKIANT UGDYMO KOKYB ĖS, REIKALINGOS ŠIUOLAIKINIAM DARBO PASAULIUI“ Meninio ugdymo turinio modernizavimo veikla MEN Ų PAŽINIMO PROGRAMOS METODIN ĖS REKOMENDACIJOS PROJEKTAS (atlikta pagal 2009 m. liepos 29 d. Autorin ę sutart į Nr. 25) Pareng ė: Gr up ės vadov ė Ieva Šimukauskien ė Rita Miku čionyt ė Nora Petro čenko Rasa Vasinauskait ė Pri ėmė: Veiklos ved ėja Žydr ė Jautakyt ė Projekto vadov ė Sonata Likien ė 2012 m. sausio 12 d. Žodis mokytojui Men ų (dail ės, muzikos, šokio, teatro) pažinimo dalykas – skirtas didinti mokymosi krypties pasirinkimo, diferencijavimo ir individualizavimo galimybes 11–12 klasi ų mokiniams. Men ų pažinimo dalykas skiriasi nuo ankstesni ų ir/ar žemesn ėse klas ėse privalom ų meninio ugdymo dalyk ų savarankiška ir išpl ėtota meno pažinimo, analiz ės ir vertinimo sistema. Naujasis dalykas sukurtas kreipiant d ėmes į į tuos mokinius, kurie n ėra link ę į aktyvi ą menin ę raišk ą, o siekia steb ėti, pažinti ir analizuoti meno reiškinius – nori žinoti j ų atsiradimo ir funkcionavimo kult ūrinėje ir kasdien ėje aplinkoje istorij ą, suvokti j ų išskirtinum ą ir poveik į žmogaus gyvenimui, išsiugdyti meno reiškini ų ir k ūrini ų analizavimo bei vertinimo geb ėjim ų. Men ų pažinimas – tai ypatingas dalykas. Jo d ėstymas priklauso nuo mokytojo kompetencijos, atvirumo ir lojalumo skirtingiems meno reiškiniams. Vienas iš dalyko tiksl ų – skatinti atvirum ą ir tolerancij ą skirtingoms menin ės raiškos ir meno formoms, o tai aktualu ne tik mokiniams, bet ir mokytojams.
    [Show full text]
  • University of Florida Thesis Or Dissertation Formatting
    THE LITHUANIAN CHORAL TRADITION: HISTORY, CONTEXT, EDUCATION, AND PRACTICE By INETA ILGUNAITĖ JONUŠAS A DISSERTATION PRESENTED TO THE GRADUATE SCHOOL OF THE UNIVERSITY OF FLORIDA IN PARTIAL FULFILLMENT OF THE REQUIREMENTS FOR THE DEGREE OF DOCTOR OF PHILOSOPHY UNIVERSITY OF FLORIDA 2010 1 © 2010 Ineta Ilgunaitė Jonušas 2 To the memory of Bronius Jonušas and his music “Heaven’s blessing earns he, who chooses music as his profession.” (Martin Luther) 3 ACKNOWLEDGMENTS When I left Lithuania, it was not so much to start a new life as to continue my old life, which revolved around music, in a new environment. I planned that I would attend an American university where I would continue my study of music and choral conducting to earn a master’s and doctoral degrees. My hope was to one day teach others to “make music” the way I had heard it most of my life in Lithuania. Now, after eight years of studying music in Lithuania and five years of graduate study in America, it seems that I have been blessed with the best of both worlds for having had the opportunity to learn from so many eminent Lithuanian and American “music makers.” In Lithuania, at the Vilnius Tallat-Kelpša Conservatory, while still a teenager, I was fortunate in being able to take my first lessons in conducting from Professor Vytautas Žvirblis, whose name will probably not mean much to anyone but the students who learned from his graceful hands. Later at the Lithuanian Academy of Music, I learned from Professor Vaclovas Radžiūnas, my major professor, and Jonas Aleksa, conductor of the Lithuanian State Opera.
    [Show full text]
  • KB 2010 2 Pdf.Pdf
    Kultūros ir meno mėnesinis žurnalas. Eina nuo 1965 m. KULTŪROS BARAI Vyriausioji redaktorė Rūpesčiai ir lūkesčiai Laima KANOPKIENĖ 2 62 38 61 Rita REPŠIENĖ. Nacionalumas XXI amžiuje: tapatumo akibrokštai, gelotofobija ir naujieji naratyvai / 2 Rengia Europos istorijos Almantas SAMALAVIČIUS (kultūrologija, Vygantas VAREIKIS. Vėjas iš Rytų: kova dėl istorinės atminties Baltijos šalyse / 7 aktualioji užsienio kultū ros prob lematika, Tomas Kavaliauskas. Negatyvi ir pozityvi Vidurio Europos laisvė prieš 1989-uosius ir architektūra) 2 62 38 61 po jų / 15 Ramunė MARCINKEVIČIŪTĖ Nuomonės apie nuomones (teatras) 2 62 38 61 Astrida PETRAITYTĖ. Lietuviškasis fenomenas: Saulius Kruopis / 20 Kęstutis Šapoka (dailė) 2 62 38 61 Kūryba ir kūrėjai Tadas GINDRĖNAS (meninis apipavi dali ni mas, Kostas OSTRAUSKAS. Ofelija, Hamletas ir… Veronika? / 24 kompiuterinis maketavimas) 2 61 05 38 Kompiuteriu renka Kristina SABUKIENĖ Rūta Marcinkevičiūtė. Veidai ir tipažai su šmaikščiais gyvenimo įspaudais. Viktoro Korektūrą taiso Dalia MEČKAUSKAITĖ Simankevičiaus kūryba / 30 Buhalterė Irena Žaganevičienė 2 62 31 04 Kęstutis ŠAPOKA. Pratęsiantis mus pačius. In memoriam Algirdui Petruliui / 33 Audronis Liuga. Kas pravėdins Melpomenės rūmus? / 34 Redakcinė kolegija Inventorizuokime kultūros politiką. Su Lietuvos nacionalinės filharmonijos generaline direktore Rūta Prusevičiene kalbasi Daiva Tamošaitytė / 40 Vytautas BERENIS Endre BOJTÁR (Vengrija) Aušra Marija SLUCKAITĖ-JURAŠIENĖ. Prano kelionė. In memoriam Pranui Lapei / 46 Alfredas Bumblauskas Non omnis móriar. Atsisveikinimas su Eugenijumi Karpavičiumi / 51 Pietro U. DINI (Italija) Literatūrinės perspektyvos: Kroatija Carl Henrik FREDRIKSSON (eurozine) Andrea Zlatar. Potrauminio streso sindromas / 52 Vita GRUODYTĖ (Prancūzija) Pažinti naujaip Rūta Stanevičiūtė Mindaugas PELECKIS. Nematomas ginklas – paslapčių sugestija / 57 Tomas Kiauka Liana RuokytĖ (Skandinavija) Iš kultūros istorijos Vygantas VAREIKIS Aloyzas Urbšys. Kaip Juozas Urbšys pokariu penkmetį „vykdė“.
    [Show full text]
  • Jubiliejinis Leid Inys /Ann Iver Y D
    JUBILIEJINIS LEIDI NYS /A NN IV E Y R R S E A L A R L J A Y I G R - E T E N M D E L M U A A I H E T S G I G L S L I - A O U P V S M Ž M N U O P A J C S E C S I K A Z O F R L U O A K I S M M E - V R A E S Ų E T T Y K E U N R M E K A T N S E G M I - N O T I S M M T Ė I A T Š R A E B U N E K I D L N N E MO JA C 2001-2011 JANINOS TURINYS / TABLE OF CONTENTS Prisimenant a.a. Janiną Monkutę-Marks (1923 09 21 – 2010 11 13) / 4 Memorial of Janina Monkute-Marks (1923 09 21 – 2010 11 13) Šviesos takas link Lietuvos / The path of light towards Lithuania 11 Filmas apie Janiną Monkutę-Marks / Movie about Janina Monkute-Marks 18 Iki šiol skamba ausyse, atsiveria prieš akis / 20 It still echoes in my ears, opens in front of my eyes Sveikinimai muziejui / Congratulations to the Museum 22 Muziejaus istorija / Museum history 28 Muziejaus tikslas / Museum goal 29 Muziejaus direktoriai, administracija / 30 Board of directors, honorary board and Museum staff Muziejaus kolekcija / The Museum collection 31 Parodos. Apžvalga / Exhibitions. Highlights 33 Parodos. Bendradarbiavimas ir mainai / Exhibitions. Collaborations and exchanges 38 Parodos.
    [Show full text]
  • Zodziai, Kurie Neisduosv
    1 V Zodziai,V kurie neisduosV 2 V Zodziai,V V kurie V neisduosV Zodziai, kurie neisduosV esė, pokalbiai, studija Gyvenimas Likimas Kūryba VARPAI 3 V Zodziai,V kurie neisduosV esė, pokalbiai, studija Gyvenimas Likimas Kūryba VARPAI 4 UDK 888.2-4 Pe76 Recenzavo rašytojas, Lietuvos Mokslų akademijos tikrasis narys JUSTINAS MARCINKEVIČIUS, literatūros kritikas, prof. dr. PETRAS BRAŽĖNAS Knygos išleidimą rėmė LR KULTŪROS MINISTERIJA, LR Seimo narys VALERIJUS SIMULIK ISBN 978-9955-667-13-1 © Leonas Peleckis-Kaktavičius, 2011 © Varpai, 2011 5 ĮŽANGINIS ŽODIS Seniai bandau aiškintis, ko vertas žodis. Ko vertas kūrėjo žodis. Šios knygos, kaip ir panašių į ją ankstesniųjų, herojai, - ne tik skirtingų likimų, bet neretai ir įsitikinimų žmonės. O jungia juos talento mįslė. Ir tuos, kurių jau nebėra, kurių laikas Žemėje perkopė šimtmetį ar yra netoli šios apvalios datos, ir tuos, ku- rie neseniai pradėjo savo kūrybinį kelią, tačiau jau spėjo būti įvertinti aukščiausia praba. Dar trys dešimtys asmenybių apsigyveno po vienu stogu. Žinoma, toji kaimynystė sąlygina. Tačiau yra ir tai, kas ne lai- kina, kas nėra atsitiktinumas. Visų šių menininkų kūriniuose skaitytojas ne sykį yra užtikęs žodžių, kurie neišduos. Na, o jei tai muzikinis kūrinys ar piešinys? Tai tinka ir jiems, tik šiuo at- veju žodį keičia kiek kitokio pobūdžio tiesa. Tačiau tokia, kokia neabejojama. Nors vienas šios knygos herojų teigia, kad XXI amžiuje rašytojas jau nebegali būti tautos ar visuomenės šaukliu, turiu viltį, jog kaip tik rašytojams lemta šį pasaulį pakeisti iš esmės. 6 I. Ese 7 I. Ese 8 9 PRASMIŲ PAIEŠKOS Teko bendrauti tik su keliolika žmonių, pažinojusių Algirdą Julių Greimą, kurio lūpose ir rankose žodis įgaudavo ypatingas prasmes.
    [Show full text]