The Experiences of Lithuanian Exile: Between Loss and Discovery

Total Page:16

File Type:pdf, Size:1020Kb

The Experiences of Lithuanian Exile: Between Loss and Discovery The Experiences of Lithuanian Exile: between Loss and Discovery DALIA KUIZINIENĖ The experiences of exile culture can be, and sometimes have been, integrated into the space of Lithuanian culture. What does it mean to be a creative artist in the arena of global culture? From their first days abroad, some representatives of Lithu­ anian exile culture, especially the writers, have been thinking about their identity and about the positives and negatives of their relationship to the surrounding world. The opposition between local and global space, between national tradition and Western culture, as well as the fusion of these opposite ele­ ments, has found the most varied formal and thematic expres­ sion in the work of artists working in several distinct media. It is the purpose of this paper to look at Lithuanian exile culture of the first postwar decade as it expressed itself in relation to space and identity. Emigres In analyzing Lithuanian exile culture of the 1940s and 1950s, two important tendencies become apparent. Some cre­ ators enclosed themselves in a ghetto of national traditions and values, choosing a kind of isolation, while others were open to the world around them and extended the boundaries of the national tradition through their work. In general, Lithuanian writers and artists living in West­ ern Europe could not, and did not, seal themselves off from Western cultural influences. A new environment and new con­ ditions for living and creating forced them to rethink their re- Dalia Kuizinienė teaches literature at the Kaunas's Vytautas Magnus University and is a Senior Scholar at the Lithuanian Emigration Insti­ tute. She specializes in the history of Lithuanian diaspora literature and culture as well as in the theory and practice of literary criticism. She has written a book on Lithuanian literary life in Western Europe from 1945 to 1950, and has published roughly a hundred scholarly papers. 48 lationship with tradition and to reflect creatively on their own identity. In comparing Lithuanian literary processes with the tendencies of universal literature, Algirdas Landsbergis could not help but remark that "every true writer's passport should contain, beside his first nationality, the inscription 'world citi­ zen.' For the sake of his country and of its literature."1 In one of his texts, Adolfas Mekas (brother of Jonas Mekas and himself an author) poses a question full of rhetorical pathos, directed at himself and his generation: "Weltbürger. I don't know who that is: am I one - or am I not?"2 Expanding on this question, he both asks and answers it: "How can I be a Weltbürger if I cry when reading Aleksandriškis?"3 In this text, the author expresses the doubts and sentiments of someone who ends up abroad and experiences the eternal tension between one's home and the world. The literature of that period is dominated either by the space of the home that one has left or by the space that one is still looking for. This search was perhaps given its very best name by Jonas Mekas, who published the diaries that he wrote while still living in Europe under the title / had Nowhere to Go. Thus the first postwar decade was marked by a very clear attachment to one's former home or by the experience of nei­ ther having nor finding it. Writers romanticize the Lithuanian village and the details of its landscape, they lovingly hark back to something that exists only in the past. This 'philotopy'4 also suffused the work of the visual artists, as evidenced in wood­ cuts and engravings of the ubiquitous village well sweeps and Pensive Christ images, and in paintings by their colors so char­ acteristic of the Lithuanian landscape. Lithuanian magazines were illustrated with pictures of the most important national symbols. On the other hand, artists began to look for more mod- 1 Landsbergis, 1948, 49. 2 Mekas, 1949, 3. 3 lbid- 4 The term is used by Arvydas Šliogeris in his book Būtis ir pasaulis (Vilnius: Mintis, 1990). 49 ern forms of expression as their artistic worldview changed in response to newly encountered Western influences. Having settled in Paris, the painter Adomas Galdikas felt increasingly drawn towards abstractionism; and the same tendencies be­ came apparent in the graphic arts, as can be seen in the work of an already mature Viktoras Petravičius, a maturing Zibuntas Mikšys, or in the amateurish yet provocative illustrations that Vytautas Leonas Adamkevičius (Leonas Lėtas) created for Jo­ nas Mekas's magazine Žvilgsniai. Literary texts lost a consis­ tent plot line; only fragments thereof remained. Inspired by a reawakened existentialism and expressionist tendencies, writ­ ers experimented with form, deformed the literary depiction, transformed the well-known classical plot lines, and playfully stylized them. These changes in visual and literary creativity were due not only to external influences, but also to a chang­ ing sense of national identity felt by individual writers and in many cases applying to an entire generation. For example, Ju­ lius Kaupas called the generation of writers that was just com­ ing into literature during the first post-war decade the genera­ tion of "the third brother" (of fairy tale fame), a generation that was always searching for something: There's an endless multitude of magic castles and kingdoms richer than those on earth, of inner worlds wider than the earth, but you can't inherit them or buy them with all the gold in the world-you can only discover them, conquer them, conjure them up for yourself."5 In Lithuania itself it was, perhaps, only Juozas Erlickas who later would talk of "the third brother" in his texts. Similar tendencies became apparent in domestic Lithua­ nian culture after 1986-1988, with the start of the reform process leading to the opening of the wall to the West and the resultant blast of fresh air coming from it, finally culminating in the re- establishment of independence in 1990. The period from 1986 to 1996 might be called a period of making new acquaintances and of digesting new experiences; it was remarkably similar to 5 Kaupas, 470. 50 the first decade of postwar exile culture. Writers again tried to work out their relation to tradition and to formulate their cre­ ative positions. In this respect, Jurgis Kunčinas, Ričardas Gav­ elis, then Sigitas Parulskis, Aidas Marčėnas, Kęstutis Navakas, and a little later Marius Ivaškevičius and Herkus Kunčius were especially vocal and articulate. Visual artists coalesced into groups, organized common exhibits, and took their stand (for example, Robertas Antinis and his "Post Ars" group). During the last few decades, both Lithuanian exile cul­ ture and that of Lithuania was marked by a provocative atti­ tude towards space. Ricardas Gavelis in his novels creates a unique symbolic image of Vilnius as a world city, making it into a persona alongside the others with sacral and vulgar con­ notations side by side. Jonas Mekas in his writings and films erases the boundaries between spaces and cultures, tying them into a common existential problematic. His concept of space is highly individualized. The Lithuanian village of Semeniškės becomes the axis and center of the world; New York becomes a big village;6 and eventually Mekas abjures any and all iden­ tification with a specific place and instead comes to regard the entire world of culture as his home: "I travel a lot. So people ask me: Where are you from? I tell them: I was born and raised in Lithuania, I live in New York, and now my country is cul­ ture."7 The graphic artist Audrius Puipa provides interesting transformations of space by placing both everyday and eter­ nal objects in a kitchen or workshop. In his photomontages, Mindaugas Navakas makes known edifices of Vilnius contigu­ ous with his own sculptures. Robertas Antinis's monument to Romas Kalanta in Kaunas is a conceptual highlighting of the spot where he set himself on fire. How relevant are questions of national identity, and of the relation between local and global spaces, to creative artists working today? Raymond Filip and Irena Mačiulytė Guilford, 6 In Iiis film "Laiškai iš niekur" shown on Lithuanian National TV in 1997. 7 Mekas, 1997,11. 51 two authors of Lithuanian descent writing in English, do deal with the contrast or clash of two cultures, two spaces, and two languages in their work. Lithuanian writers living abroad inevitably find them­ selves surrounded by several cultures and at least two lan­ guages. Thus, again inevitably, they come face to face with the problem of their own national and sometimes even generation­ al identity - a problem that does not necessarily find a complex expression in their work. Algirdas Landsbergis, who wrote mainly in Lithuanian, but also in English, talked without feeling greatly traumatized about exile, bilinguality, and multiculturalism, finding in all this rather a gift than a loss.8 Živilė Bilaišytė, a poet and literary critic who was born and raised in exile, has accurately described the attitude mem­ bers of her generation have towards their national identity and the Lithuanian language: When for an entire generation - my generation - the Lithuanian language no longer is the language through which we meet and experience reality, then for a writer of that generation the historical national Lithuanian heritage becomes an impediment in the search for meaning, a hindrance to investing everyday reality with meaning. Under those circumstances writing poetry in Lithuanian becomes in a certain sense a hermetic endeavor that one might compare with writing medieval poetry in Latin, which was not the everyday language of the people... That brings forth a desire to write poetry in English, even though the Lithuanian language was once your first language and even though by origin and in your heart you consider yourself a Lithuanian.9 Thus during the last decade the situation among writ­ ers of Lithuanian descent and living outside Lithuania may be summed up as follows.
Recommended publications
  • Linksmų Šv. Kalėdų Ir Laimingų Naujųjų Metų! Ramybė Geros Valios
    SECOND CLASS USPS 157-580 THE LITHUANIAN NATIONAL NEWSPAPER 19807 CHEROKEE AVENUE CLEVELAND, OHIO 44119 VOL. XCVIII 2013 DECEMBER – GRUODŽIO 24, NR. 26. DEVYNIASDEŠIMT AŠTUNTIEJI METAI LIETUVIŲ TAUTINĖS MINTIES LAIKRAŠTIS Linksmų Šv. Kalėdų ir Laimingų Naujųjų Metų! Ramybė geros valios žmonėms LIETUVAI ĮTEIKTA ISTORINĖ DOVANA P r e z i d e n t ė D a l i a žiūrą pakeitė platesnė, visą Grybauskaitė susitiko su ES pasaulį apimanti Europos Tarybos generalinio sekreto- Sąjungai pirmininkaujančios riato vadovu Uwe Corsepius, valstybės narės vizija. [...] kuris pirmininkavimą bai- Archyvuose saugoma dau- giančiai Lietuvai perdavė gybė dokumentų [...]. Visi ypatingą dovaną – Lietuvos jie svarbūs: nuo paprasto eurointegracijos kelią įamži- pranešimo iki antspaudais nantį dokumentų ir nuotrau- patvirtintos sutarties. Yra ir kų rinkinį. nuotraukų, ir net kompak- ES Tarybos sekretoriato tinių diskų. Galiausiai šiuo archyvuose sukaupti ir išsau- rinkiniu parodomas šalies goti 1991–2013 m. teisiniai augimas Europos Sąjungoje dokumentai ir istorinės nuo- tarp kitų jai lygių šalių”. traukos nuo pirmųjų atkurtos „Tai 22 metų Lietuvos valstybės kontaktų su ES iki istorija, bylojanti apie ne- Šiais metais CNN televizijos kanalas Lietuvos pagrindinę kalėdų eglę išrinko viena iš 10 įspūdingiausių pirmininkavimo ES Tarybai lengvą, tačiau nuoseklų pasaulio kalėdų eglių. Jos aukštis – 25 metrai. Tai kruopščiai sumontuota kompozicija iš atskirų šakų. CNN akimirkų. Rinkinyje – ir mūsų kelią link demokra- 1991 m., rašoma pranešime tinės, teisinės ir europie- spaudai. tiškos valstybės. Lietuvos ir „RAKETOS KARALIAUČIUJE – Kiek kalbesnis šiuo klau- Užsienio reikalų ministrų ES bendradarbiavimas – tai simu buvo laikinai pareigas tarybos deklaracija dėl para- pagarba, tarpusavio pagalba V. PUTIN RUSIJOS REZULTATAS” einantis Latvijos ministras pir- mos Baltijos valstybių nepri- ir vakarietiškomis vertybė- „Europa pasirengusi pa- dalyvavo ES vadovų susiti- mininkas Valdis Dombrovkis.
    [Show full text]
  • Katalogas2009 M
    VII Meno kūrinių aukciono katalogas2009 m. kovo 20 d. VII Meno kūrinių aukciono katalogas VII Meno kūrinių aukciono katalogas Aukciono ekspozicija Kovo 18 d. : 10:00 – 18:00 val. Kovo 19 d. : 10:00 – 18:00 val. Kovo 20 d. : 10:00 – 17:30 val. Aukciono katalogą nuo vasario 23 d. galima įsigyti Tolerancijos centre (Naugarduko g. 10/2) ir Meno rinkos agentūros biure (Gedimino pr. 2-14, Vilnius) VII Vilniaus aukcionas 2009 m. kovo 20 d. (penktadienis) 18:00 Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus Tolerancijos centras (Naugarduko g. 10/2) VII Meno kūrinių aukcionas Pratarmė Turinys Mielieji, grožio pasaulis menkai reaguoja į ekonominius ir finansinius nestabilumus. 6-e Vilniaus aukcione siūlome daug antikvaro, senų, laiko patikrintų tapybos darbų, Lietuvos dailė 10 porceliano bei sidabro. Tai yra saugios investicijos. Juk artėja Kalėdos: norisi jaukios būties ir buities. Pirmoji aukciono rubrika yra dvejopa: ji skirta tiek Vilniaus meno mokyklai, Grafi ka 42 tiek vėlesnių autorių kūriniams Vilniaus tematika. Vilniaus aukcionas pasižada būti jautriu ir dėmesingu Vilniaus temai. Toliau turime bendras Lietuvos ir Užsienio šalių dailės bei Taikomosios dailės (porceliano, sidabro ir kt.) rubrikas. Aukcioną tradi- Skulptūra 52 ciškai užbaigs Rytų tematikos rubrika, kurioje bus pasiūlyta įsigyti japonų grafikos, kinų tapybos ant medžio bei porceliano darbų. Drauge atkreipiu dėmesį, kad yra reikšmingų procedūrinių pakeitimų. Nuo Vilniaus meno mokykla 54 šiol galėsite dalyvauti aukcione neiškeldami kojos iš namų. Primygtinai rekomen- duoju atidžiai perskaityti MENO KŪRINIŲ PARDAVIMO AUKCIONE TVARKĄ IR SĄLYGAS. Užsienio šalių dailė 58 Ruoškimės. Ruoškimės ne krizės laikotarpiui, bet metui, kuris išauš po to. Svarbu neprarasti optimizmo ir džiugiai sutikti šv. Kalėdas, ko visiems ir linkiu.
    [Show full text]
  • Disertacijos Planas
    VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS ARCHITEKTŪROS IR STATYBOS INSTITUTAS Daiva Citvarienė IDEOLOGINIAI LIETUVOS MENO DISKURSO POKYČIAI XX a. PASKUTINIAJAME DEŠIMTMETYJE Daktaro disertacija Humanitariniai mokslai, menotyra (03 H) Kaunas, 2008 Doktorantūros ir daktaro mokslo laipsnių suteikimo teisė suteikta Vytauto Didžiojo universitetui kartu su Architektūros ir statybos institutu 2003 m. liepos 15 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 926 Disertacija parašyta Vytauto Didžiojo universitete 2003–2008 metais. Disertacijos vadovė: Doc. dr. Rasutė ŽUKIENĖ (Vytauto Didžiojo universitetas, humanitariniai mokslai, menotyra 03 H). 2 TURINYS ĮVADAS..............................................................................................................................................4 I. IDEOLOGINIAI VIEŠOJO DISKURSO KONSTRUKTAI IR ATMINTIES POLITIKA........................................................................................................................................18 1.1. Socialinės sanklodos evoliucijos bruožai ..................................................................................18 1.2. Posovietinės visuomenės simbolinės konstrukcijos...................................................................23 1.3. Atminties politikos ženklai: paminklai.......................................................................................28 1.3.1. Lietuvos respublikos monumentų atstatymas: Vytauto Didžiojo paminklas...........................................................................................................................................29
    [Show full text]
  • KB 2016 1 WEB.Pdf
    Kultūros ir meno žurnalas. Eina nuo 1965 m. KULTŪROS BARAI Vyriausioji redaktorė Problemos ir idėjos Laima KANOPKIENĖ 2 62 38 61 Ramūnas Trimakas. 2016-ieji – beždžionės su sprogdikliu letenoje metai / 2 Rengia Audronis LIUGA. Barbarų sulaukus / 10 Rūpesčiai ir lūkesčiai Almantas SAMALAVIČIUS Kęstutis ŠAPOKA. Kuratorius ir menininkas – nuo proletaro iki projektaro / 14 (kultūrologija, architektūra) 2 62 38 61 Rūta GAIDamavičiūtĖ Nuomonės apie nuomones (muzika) 2 62 38 61 Mantas STANKEVIČIUS. Menas suprasti meną. Štai kur menas! / 20 Monika MeiluTYTĖ Kūryba ir kūrėjai (teatras) 8 614 12855 Kęstutis Šapoka Edita DEGUTIENĖ. Lietuva Krokuvoje / 22 (dailė) 8 655 90921 Stasys EIDRIGEVIČIUS. Triptikas / 27 Tadas GINdRĖNAS (dizaineris) 2 61 05 38 Kęstutis ŠAPOKA. Menininkas, padalytas pusiau. Audriaus Novicko projektas / 33 Kristina SABUKIENĖ Narius KAIRYS. Ta pati procedūra kaip ir praėjusiais metais / 35 (kompiuterininkė) 2 61 05 38 Kęstutis ŠAPOKA. Iš naujo tverti pasaulį. Paroda „(Ne)fotografinis laukas. 1988–1995“ / 39 Asta DEKSNYTĖ (korektorė) Audronė JABLONSKIENĖ. Damoklo kardas virš Kauno kamerinio. Su teatro meno vadovu Irena Žaganevičienė Aleksandru Rubinovu kalbasi Audronė Jablonskienė / 43 (buhalterė) 2 62 31 04 Odeta ŽUKAUSKIENĖ. Ypatinga vieta dykinėti. „Kabinetas“, kviečiantis kitaip pažvelgti ir kitaip matyti / 46 Redakcinė kolegija Arvydas KAŽDAILIS. Talentingi, bet nereikalingi / 48 Deimantė DEMENTAVIČIūtĖ-STANKUVIENĖ. Amžinojo žmogaus šmėkla / 50 Endre BOJTÁR (Vengrija) Alfredas Bumblauskas Konkurenciją ignoruoju iš principo. Su smuikininke Agata Daraškaite kalbasi Zita Pietro U. DINI (Italija) Čepaitė / 53 Stasys EIDrigevičius Sandra BERNOTAITĖ. Eilėraščiai / 57 Carl Henrik FREDRIKSSON (eurozine) Vita GRUODYTĖ (Prancūzija) Zecharia Plavin. Vilties giesmė / 59 Algis MICKūNAS (JAV) Laikai ir žmonės Liana RUOKYtĖ Giedrius SUBAČIUS (JAV) Margarita STARKEVIČIūtĖ. Rokas, laisvė ir ekonomika / 69 Antanas Šileika (Kanada) Vasario 16-osios Akto originalo paieškos Vygantas VAREIKIS Algirdas GRIGARAVIČIUS.
    [Show full text]
  • Gidas EN.Pdf
    MAP OF THE LEFT AND RIGHT BANKS OF NEMUNAS 1 Kaunas Cathedral 8 Gelgaudiškis 2 Kaunas Vytautas Magnus Church 9 Kiduliai 3 Raudondvaris 10 Kulautuva 4 Kačerginė 11 Paštuva 5 Zapyškis 12 Vilkija 6 Ilguva 14 Seredžius 7 Plokščiai 15 Veliuona 1 2 3 THE ROAD OF THE SAMOGITIAN BAPTISM A GUIDE FOR PILGRIMS AND TRAVELERS LITHUANIAN CATHOLIC AcADEMY OF SCIENCE, 2013 4 5 UDK 23/28(474.5)(091)(036) CONTENTS Ro-01 Funded by the State according Presenting Guide to the Pilgrimage of the Baptism to the Programme for Commemoration of the Baptism of Samogitia of Samogitia to the Hearts and Hands of Dear and the Founding of the Samogitian Diocese 2009-2017 Readers Foreword by the Bishop of Telšiai 7 The project is partly funded Kaunas Cathedral 15 by THE FOUNDATION FOR THE SUPPORT OF CULTURE Kaunas Vytautas Magnus Church 20 Raudondvaris 23 Kačerginė 27 Zapyškis 30 Texts by mons. RImantas Gudlinkis and Vladas LIePUoNIUS Ilguva 33 Project manager and Special editor Vytautas Ališauskas Plokščiai 36 Assistant editor GIeDRė oLSeVIčIūTė Gelgaudiškis 39 Translator JUSTINAS ŠULIoKAS Kiduliai 42 editor GABRIeLė GAILIūTė Kulautuva 45 Layout by VIoLeta BoSKAITė Paštuva 47 Photographs by Vytautas RAzmA, KeRNIUS PAULIUKoNIS, Vilkija 50 TOMAS PILIPONIS, Arrest Site of Priest Antanas Mackevičius 52 also by ARūNAS BaltėNAS (p. 119), VIoLeTA BoSKAITė (front cover, Seredžius 54 p. – 105, 109 top, 112 top, 113 bottom, 114, 125, 128, 129, 130, 133 bottom, 134 top, 141), Klaudijus Driskius (p. 85 bottom), Veliuona 57 PAULIUS SPūDyS (p. 48 bottom), AntanAS ŠNeIDeRIS (p. 37), Gėluva. Birutkalnis 60 SigitAS VarnAS (p.
    [Show full text]
  • Menininkų Migracijos Reikšmė 20 A. Pirmos Pusės Lietuvos Dailės Modernizacijai
    LIETUVOS KULTŪROS TYRIMŲ INSTITUTAS VILNIAUS DAILĖS AKADEMIJA LIETUVOS MUZIKOS IR TEATRO AKADEMIJA LITHUANIAN CULTURE RESEARCH INSTITUTE VILNIUS ACADEMY OF ARTS LITHUANIAN ACADEMY OF MUSIC AND THEATRE Laura Petrauskaitė MATAS MENČINSKAS IR JO AMŽININKAI: menininkų migracijos reikšmė 20 a. pirmos pusės Lietuvos dailės modernizacijai MATAS MENČINSKAS AND HIS CONTEMPORARIES: The Significance of the Migration of Artists for the Modernization of Lithuanian Art in the First Part of the Twentieth Century Daktaro disertacija Doctoral Dissertation Humanitariniai mokslai, Menotyra (03H) Meno istorija (H310) Humanities, Art Criticism (03H) Art History (H310) Vilnius 2019 Disertacija rengta 2014–2018 metais Lietuvos kultūros tyrimų institute Mokslinė vadovė Prof. dr. (hp) GIEDRĖ JANKEVIČIŪTĖ Lietuvos kultūros tyrimų institutas, Vilniaus dailės akademija, humanitariniai mokslai, menotyra (03H) Disertacija ginama jungtinėje Lietuvos kultūros tyrimų instituto, Vilniaus dailės akademijos ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Menotyros mokslo krypties taryboje: Pirmininkė Doc. dr. LOLITA JABLONSKIENĖ Vilniaus dailės akademija, Lietuvos dailės muziejus, humanitariniai mokslai, menotyra (03H) Nariai Dr. NATALJA JEVSEJEVA Latvijos nacionalinis dailės muziejus, humanitariniai mokslai, menotyra (03H) Dr. (hp) LAIMA LAUČKAITĖ-SURGAILIENĖ Lietuvos kultūros tyrimų institutas, humanitariniai mokslai, menotyra (03H) Prof. dr. RŪTA STANEVIČIŪTĖ-KELMICKIENĖ Lietuvos muzikos ir teatro akademija, humanitariniai mokslai, menotyra (03H) Doc. dr. NERIJUS ŠEPETYS Vilniaus
    [Show full text]
  • Menų Pažinimo Programos Metodinės Rekomendacijos
    P R OJ E K T AS VP1-2.2-ŠMM-04-V-01-001 „MOKYMOSI KRYPTIES PASIRINKIMO GALIMYBI Ų DIDINIMAS 14-19 MET Ų MOKINIAMS, II ETAPAS: GILESNIS MOKYMOSI DIFERENCIJAVIMAS IR INDIVIDUALIZAVIMAS, SIEKIANT UGDYMO KOKYB ĖS, REIKALINGOS ŠIUOLAIKINIAM DARBO PASAULIUI“ Meninio ugdymo turinio modernizavimo veikla MEN Ų PAŽINIMO PROGRAMOS METODIN ĖS REKOMENDACIJOS PROJEKTAS (atlikta pagal 2009 m. liepos 29 d. Autorin ę sutart į Nr. 25) Pareng ė: Gr up ės vadov ė Ieva Šimukauskien ė Rita Miku čionyt ė Nora Petro čenko Rasa Vasinauskait ė Pri ėmė: Veiklos ved ėja Žydr ė Jautakyt ė Projekto vadov ė Sonata Likien ė 2012 m. sausio 12 d. Žodis mokytojui Men ų (dail ės, muzikos, šokio, teatro) pažinimo dalykas – skirtas didinti mokymosi krypties pasirinkimo, diferencijavimo ir individualizavimo galimybes 11–12 klasi ų mokiniams. Men ų pažinimo dalykas skiriasi nuo ankstesni ų ir/ar žemesn ėse klas ėse privalom ų meninio ugdymo dalyk ų savarankiška ir išpl ėtota meno pažinimo, analiz ės ir vertinimo sistema. Naujasis dalykas sukurtas kreipiant d ėmes į į tuos mokinius, kurie n ėra link ę į aktyvi ą menin ę raišk ą, o siekia steb ėti, pažinti ir analizuoti meno reiškinius – nori žinoti j ų atsiradimo ir funkcionavimo kult ūrinėje ir kasdien ėje aplinkoje istorij ą, suvokti j ų išskirtinum ą ir poveik į žmogaus gyvenimui, išsiugdyti meno reiškini ų ir k ūrini ų analizavimo bei vertinimo geb ėjim ų. Men ų pažinimas – tai ypatingas dalykas. Jo d ėstymas priklauso nuo mokytojo kompetencijos, atvirumo ir lojalumo skirtingiems meno reiškiniams. Vienas iš dalyko tiksl ų – skatinti atvirum ą ir tolerancij ą skirtingoms menin ės raiškos ir meno formoms, o tai aktualu ne tik mokiniams, bet ir mokytojams.
    [Show full text]
  • Mėginimai Atrakinti
    Vilniaus kultûros savaitraðtis „7 meno dienos“ | www.7md.lt 2013 m. gruodþio 13 d., penktadienis7d Nr. 46 (1060) | Kaina 2,50 Lt D ailë | M uzika | T eatrasm | Kinas | F otografija Mieli skaitytojai, Laikraðèiø ir þurnalø prenumerata 2014 metams „Lietuvos paðto“ skyriuose priimama tik iki gruodþio 22 d.! Nepraleiskite progos kas savaitæ skaityti „7 meno dienas“, kurios paèios ateis á Jûsø namus. Savaitraðèio kaina kioskuose – 2,50 Lt, o prenumeratoriams – 2 Lt. Prenumeratos kaina 1 mën. – 8 Lt, 3 mën. – 24 Lt, 6 mën. – 48, metams – 80 Lt. „Kino“ þurnalo 1 numerio prenumeratos kaina – 6 Lt, pusmeèiui – 12 Lt, metams – 24 Lt. Prenumeruodami mûsø leidinius palaikote mûsø darbà. 2 Birbynininko Antano Smolskaus atminimui Vitas Luckus, „Tania“, ið ciklo „Giminës“. 1968 m. F OTOGRAFO ARCHYVAS, JAV, TATJANOS LUCKIENËS-ALDAG NUOSAVYBË Mëginimai atrakinti Vito Luckaus retrospektyva Nacionalinëje dailës galerijoje Agnë Naruðytë rakðtis LTSR fotografijos meno zuoti ir supoetinti. Bet á kà tai turë- draugijai, nes jo iðsiðokimai galëjo jo atvesti – nemaèiau. Buvo tik daug Vitas Luckus man visada buvo sugadinti santykius su okupacine punktyrø, bëganèiø tolyn nuo vadi- neiðspræstas klausimas. Kai susido- valdþia, kurios valioje buvo viskà su- namosios lietuviø fotografijos mo- D. MATVEJEVO NUOTR. mëjau fotografija, jis jau buvo mi- naikinti. Kaip atsitiko Modriui Te- kyklos – á visas puses. Nuo tikrovës ræs (1987). Tai, kà apie já girdëjau, nisonui – jam pakako pamatyti de- gaudymo – á jos konstravimà. Nuo skambëjo kaip prieðtaravimø raiz- gantá Romà Kalantà, ir pantomimos idealizavimo – á suluoðintos tiesos ginys. Jis buvo maiðtininkas Lietu- teatras buvo uþdarytas. Taèiau tik paieðkas. Nuo originalumo kulto – vos fotografijos mokykloje. Jis bu- dabar iðgirdau, kad net humanisti- á senø fotografijø archyvus.
    [Show full text]
  • LIII Vilniaus Aukcionas
    LIII Vilniaus aukcionas LIII Vilniaus aukcionas LIII Vilniaus aukcionas 2018 m. rugpjūčio 4 d. 19 val. Antano Mončio namai–muziejus (S. Daukanto g. 16, Palanga) Ekspozicija: Rugpjūčio 1–4 d. 13–19 val. Antano Mončio namai–muziejus (S. Daukanto g. 16, Palanga) Turinys: Labdaros aukcionas: Benas Šarka 4 Marinistika, pajūris, prieplaukos 6 Lietuvos dailė 14 Išeivijos dailė 34 In Focus: Vytautas Kazimieras Jonynas 41 Lietuvos grafika 45 Varia Lituanica 51 Kitų šalių dailė 54 Sveiki, mielieji, jau penktą kartą sveikinamės pajūry. Panašu, kad išvažiuojamieji Vilniaus aukcionai Palangoje tapo tradicija, kuri mums yra smagi ir praturtinanti patirtis. Ir tai neatsiejama nuo erdvės, kurioje jie vyksta, nuo Antano Mončio namų-muziejaus, turinčio savo labai ypatingą aurą. Aukcionams Palangoje suformuojame kolekciją, kurioje didesnį svorį užima marinistikos žanras, Nidos kolonija, Mažosios Lietuvos ir Žemaitijos autoriai. Tai būtų galima pavadinti duokle spiritus loci, jo jaukinimusi. Kita vertus, į pajūrį atvežame ir solidžiausius Lietuvos dailės klasikus: Petrą Kalpoką, Kajetoną Sklėrių, Antaną Žmuidzinavičių, Adomą Galdiką, Joną Buračą, Antaną Gudaitį. Tradiciškai daug dėmesio skiriame išeivijos dailei, kurią reprezentuoja Jonas Rimša, Pranas Domšaitis, Vytautas Kasiulis, Vytautas Kazimieras Jonynas, Pranas Gailius ir kiti. Pristatome ir paslaptingą, siurrealistinį Šarūnos Saukos kūrinį. Varia Lituanica rubrikoje rasime Žemaičių vyskupo Mečislovo Leonardo Paliulionio 1888 m. rankraštį. Dabar jau stebina ne tik preciziškai kaligrafiška jo rašysena, bet ir faktas, kad lotynų kalba jam natūrali kaip lietuvių. Aukciono rinkinį užbaigia nedidelė, bet ganėtinai rafinuota Vakarų Europos XIX a. dailės kolekcija. Linkiu visiems iš Palangos grįžti ne tik pailsėjus, įdegus, bet ir su vertingu meno kūriniu, kuris Jums primins šią nuostabią vasarą Palangoje. Simona Skaisgirytė–Makselienė, Vilniaus Aukciono vadovė Labdaros aukcionas: Benas Šarka Lėšos, gautos už šioje skiltyje parduotus kūrinius, skirtos paremti Antano Mončio namus-muziejų ir fondą.
    [Show full text]
  • Biržai Held on an Equal Footing with Vilnius, The
    Where did the Radziwiłł eagle alight? A short guide about the Biržai history 2020 When in Biržai, you are welcome to go boat- On the other ing on one of the two lakes – Širvėna or Kiluči- side of the ai. Lake Širvėna, located in the very Old Town lake lies the of Birzai, is the largest and oldest artificial romantic Astravas water pond in Lithuania, formed by damming manor, a the confluence of the two rivers that carved possession the city – the Apaščia and the Agluona. And of Count in another lake, Kilučiai, the agar, a floating Tyszkiewicz. water nut, is believed to have grown, a rare delicacy reserved for the rich, desired to be tasted by every guest of Dukes Radziwiłł. Have you by any chance heard anything about the agar from Lake Kilučiai? On one shore of the Širvėna stands the Biržai Fortress, built by Prince Krzysztof Mikołaj Radziwiłł, nicknamed “Piorun“ (The Thun- derbolt) (Lith.: Kristupas Mikalojus Radvila “Perkūnas“) in the 16th century. It was meant Biržai is a town in northern Lithuania, small to protect not only his Biržai domain but also should be noted that the Duchy of Biržai is Welcome to but majestic with its exceptional natural the northern border of the Grand Duchy of rightly called the largest and longest-lasting beauty, unique natural phenomena and rich Lithuania (GDL), only to be destroyed by the private estate in the history of the Grand history. The founders of the town of Biržai Swedes and later in history rebuilt by as many Duchy of Lithuania. Biržai – a town would rightfully be considered the Radziwiłłs, as three Radziwiłł generations.
    [Show full text]
  • Antanas Smetona
    SECOND CLASS USPS 157-580 THE LITHUANIAN NATIONAL NEWSPAPER 19807 CHEROKEE AVENUE CLEVELAND, OHIO 44119 VOL. XCVII 2012 DECEMBER – GRUODŽIO 18, NR. 25. DEVYNIASDEŠIMT SEPTINTIEJI METAI LIETUVIŲ TAUTINĖS MINTIES LAIKRAŠTIS Visiems linkime malonių Kalėdų švenčių! DARBĄ BAIGUSIOS VYRIAUSYBĖS ATSISTATYDINIMAS Vilnius, gruodžio 13 d. pasirašymo dienos. (ELTA). Prezidentė Dalia Prieš tai Seimas pritarė Grybauskaitė priėmė darbą Vyriausybės programai, ku- baigusios Andriaus Kubiliaus rioje aptariamos svarbiau- vadovaujamos Vyriausybės sios vertybės, apžvelgiama atsistatydinimą. Šalies vadovė, paveldėta padėtis Lietuvoje, vadovaudamasi Konstitucija, nubrėžiamos pagrindinės pasirašė tai numatantį dekre- Vyriausybės 2012-2016 metų tą. Dekretas įsigalioja nuo jo veiklos kryptys. KOKIA NAUJA VYRIAUSYBĖ, PARODYS LAIKAS Vilnius, gruodžio 13 d. demokratų vadovo Algirdo (ELTA). Linkėdama prisieku- Butkevičiaus vadovaujama siai Vyriausybei sėkmės darbe, Vyriausybė. Premjeras ir prezidentė Dalia Grybauskaitė ministrai prisiekė po to, kai nesiėmė iš anksto vertinti nau- Seimas pritarė Vyriausybės jojo Ministrų kabineto darbo 2012-2016 metų programai. kokybės perspektyvos. „Kaip Valdančiąją daugumą Pirmąją žiemos dieną pagrindinės ir aukščiausios Baltijos šalyse Kalėdų eglės įžiebimu Vilniaus ir visoms Vyriausybėms lin- po 2012 metų spalį vyku- Katedros aikštėje prasidėjo šventinis laikotarpis. Sostinės Kalėdų eglė sumontuota iš metalo konstruk- kiu sėkmės. Tai yra Lietuvos sių Seimo rinkimų sudarė cijų, apkaišiota natūraliomis šakomis, atgabentomis iš Zarasų rajono. Eglutė papuošta 60 šviečiančių Vyriausybė, gera ji, ar bloga, Lietuvos socialdemokratų, dekoracijų, girliandų, šviesos elementais ir burbulais. Pirmą kart šventinėje dalyvavo virtualusis laikas parodys, o mums vi- Darbo, „Tvarkos ir teisingu- Kalėdų Senelis, įsikūręs Katedros varpinės bokšte. Eglutės įžiebimo proga vaikai galėjo su Seneliu siems reikia, kad valstybė mo” partijos bei Lietuvos len- pabendrauti ir dalyvauti masiniame šokyje. dirbtų žmonėms, ir žmonės to kų rinkimų akcija.
    [Show full text]
  • Menų Pažinimo Bendroji Programa Dailės Modulis
    MENŲ PAŽINIMO BENDROJI PROGRAMA DAILĖS MODULIS Parengė: Rita Mikučionytė Dailė – pasirenkamosios Menų pažinimo programos 11–12 klasėms dalis, kuria pradedamas 4 modulių (dailė, muzika, šokis, teatras) kursas. Jis skirtas mokiniams, kurie nori stebėti, analizuoti, interpretuoti ir vertinti skirtingus dailės reiškinius, yra linkę tyrinėti vizualiąją aplinką socialiniu ir kultūriniu požiūriu. Modulio tikslas – vadovaujantis Menų pažinimo bendrosios programos nuostatomis, apibrėžti dailės raidos problemų lauką ir atskleisti jų sklaidą šiuolaikinėje visuomenėje, plėtojant mokinių estetinę nuovoką ir kritinį mąstymą. Uždaviniai Dėstant dailės modulį siekiama, kad mokiniai: sistemindami dailės istorijos faktus bei pavyzdžius, palygintų dabarties ir praeities dailės kūrinius, ieškotų analogijų skirtinguose meno reiškiniuose, apibūdindami individualias dailės kūrinio interpretavimo įžvalgas, išskirtų istorinius-kontekstinius idėjos ir raiškos bruožus, iliustruotų juos asmeninės patirties pavyzdžiais, nustatydami ir formuluodami sau bei aplinkiniams aktualius dailės klausimus, kritiškai vertintų įvairius kultūros procesus ir argumentuotų individualias įžvalgas. Organizavimo ypatumai Pagal Menų pažinimo programoje numatytą planą dailės pamokoms skiriamas 11 klasės 1- as pusmetis: 17 savaičių – viso 34 bendrojo (51 išplėstinio) kurso pamokos. Penki pamokų ciklai atitinka Menų pažinimo programoje numatytas problemines turinio apimties ašis. Kiekvienai jų atskleisti rekomenduojamas 2–4 savaičių valandų skaičius – po 2 (išplėstiniam kursui po 3)
    [Show full text]