ISSN 1648-2824 KALB Ų STUDIJOS. 2010. 16 NR. * STUDIES ABOUT LANGUAGES. 2010. NO. 16

APŽVALGOS/ REVIEWS

2000–2009: 2000-2009 : Lietuviškiesiems s ąsiuviniams – 10 met ų dix ans de Cahiers Lituaniens

Philippe Edel

Per dešimtmet į tap ę balt ų studij ų informaciniu leidiniu, Devenue en une décennie une revue de référence en „Lietuviškieji s ąsiuviniai“ yra vienintelis Pranc ūzijoje France dans le domaine des études baltes, les Cahiers leidžiamas periodinis žurnalas, skirtas Lietuvos istorijai, Lituaniens sont aussi la seule publication périodique menui, kalbai ir literat ūrai, Pranc ūzijos ir Lietuvos ry- française entièrement consacrée à l’histoire, l’art, la šiams. langue et la littérature de la Lituanie et aux relations entre la France et la Lituanie. Prad ėti leisti Elzaso-Lietuvos asociacijos iniciatyva ir re- miami Robert’o Schumano fondo, „Lietuviškieji s ąsiuvi- Initiés par l’association Alsace-Lituanie avec le soutien de niai“ t ęsia Strasb ūro leidybos tradicijas nagrin ėti Vidurio la Fondation Robert Schuman, les Cahiers Lituaniens Europos ir ypa č Lietuvos temas. B ūtent Strasb ūre 1503 s’inscrivent dans une tradition éditoriale strasbourgeoise m. išleistas mald ų rinkinys „Tractatus sacerdotalis“, d’ouverture sur l’Europe centrale, et notamment sur la seniausias iki šiol žinomas lietuviškas rankraštis, o 1513 Lituanie. C’est en effet à Strasbourg que sont parus dès m. – pirmasis Europos žem ėlapis, kuriame pamin ėtas 1503 le recueil de prières (le Tractatus sacerdotalis ) Vilniaus vardas (Nicolaus Cusanus „Tabula moderna comprenant le plus ancien texte lituanien manuscrit Sarmatia Eur“ pakartotiniame Claudijaus Ptol ėmėjaus connu, et, en 1513, la première carte de l’Europe où il est „Geographia“ leidinyje). Kaip tik Strasb ūre 1832 m. fait mention de (la Tabula moderna Sarmatia Eur. Napoleono armijos generolas Henri Dembinski išspaus- par Nicolaus Cusanus dans une réédition de la dino „Lietuvos kampanijos atsiminimus“, o XIX a. pabai- Geographia de Claudius Ptolémée). C’est toujours à goje šiame mieste publikuoti Vilhelmo universiteto žymi ų Strasbourg qu’en 1832 le général napoléonien Henri profesori ų veikalai: Augusto Leskieno ir Karlo Dembinski fait publier ses Mémoires de la campagne de Brugmanno „Litauische Volkslieder und Märchen“ Lithuanie et que paraissent, à la fin du XIXe siècle, (1882) , Oskaro Wiedemanno „Handbuch der litauischen plusieurs ouvrages d’éminents professeurs de l’université Sprache“ (1897) ir „Das litauische Präteritum“ (1891). wilhelmienne tels que Litauische Volkslieder und Nuo pat įkūrimo, t. y. 1991 m. vasario m ėn., Elzaso- Märchen d’August Leskien et Karl Brugmann (1882), Lietuvos asociacija toliau dirbo Lietuvos, tuo metu buvu- Das litauische Präteritum (1891) et le Handbuch der sios soviet ų priespaudoje, naudai: išspausdino broši ūrą litauischen Sprache (1897) d’Oskar Wiedemann. Dès sa „Laisv ė Lietuvai“ (Liberté pour la Lituanie), 1994 m. – création en février 1991, l’association Alsace-Lituanie „Lietuva Elzaso akimis“ (La Lituanie vue d’Alsace) , 1996 poursuit cette tradition en faveur d’un pays encore sous le m. – „Pranc ūzų-lietuvi ų pasikalb ėjim ų knygel ę“ (Guide joug soviétique en publiant une brochure intitulée Liberté de conversation français-lituanien) (ketvirtasis šio leidi- pour la Lituanie ; puis en 1994 La Lituanie vue d’Alsace nio leidimas pasirod ė 2007 m.), kiek v ėliau, Knygos et en 1996 le Guide de conversation français-lituanien švent ės proga išleista Ugn ės Karvelis knygel ė „Lietuvi ų (dont une 4e édition parait en 2007) ; viennent ensuite literat ūra“ (La littérature lituanienne) ir Suzanne’os l’opuscule sur La littérature lituanienne d’Ugn ė Karvelis Pourchier ir Yvo Plasseraud straipsni ų, publikuot ų nuo publié dans le cadre de la Fête du Livre et Les Carnets 1980 iki 1999 m. žurnaluose „Dvasia“ (Esprit) ir „Ryt ų- baltes de Suzanne Pourchier et Yves Plasseraud, recueil Vakar ų diagonal ės“ (Diagonales Est-Ouest), rinkinys d’articles parus entre 1980 et 1999 dans les revues Esprit „Balt ų užrašai“ (Les Carnets baltes). Du v ėlesni leidiniai et Diagonales Est-Ouest. Deux autres titres sont publiés yra publikuoti keli ų leid ėjų: bibliografija „Skaityti apie en co-édition : la bibliographie Lire la Lituanie en Lietuv ą“ (Lire la Lituanie) išleista kartu su Nacionaline partenariat avec la Bibliothèque Nationale et Universitaire biblioteka ir Strasbūro universitetu o „Elzasas“, pirmasis de Strasbourg, et Alzasas, la première publication sur leidinys lietuvi ų kalba apie Elzas ą, – bendradarbiaujant su l’Alsace en langue lituanienne, en collaboration avec les leidykla „Nuée Bleue“ ir prisid ėjus Richardui Kleinsch- éditions de la Nuée Bleue et avec des contributions mageriui, Bernardui Naegelenui, Marie-Christine’ai originales de Richard Kleinschmager, Bernard Naegelen, Perillon, Pierre’ui Pflimlinui, Maurice’ui Roeckeliui, Marie-Christine Perillon, Pierre Pflimlin, Maurice Dominique’ui Toursel-Harsteriui ir Bernardui Vogleriui. Roeckel, Dominique Toursel-Harster et Bernard Vogler. Avec les Cahiers Lituaniens, cette dynamique éditoriale Išspausdinusi „Lietuviškuosius s ąsiuvinius“, aktyvi leidy- se pérennise sous la forme d’une revue régulière en bos grup ė tapo nuolatine ir prad ėjo leisti periodin į leidin į langue française pour un public motivé. Elle est conçue et pranc ūzų kalba tiksliniams skaitytojams. K ūrybin ę leidy-

122 bos grup ę sudaro Elzaso-Lietuvos asociacijos prezidentas animée par un petit réseau d’érudits constitué autour de Philippe’as Edelis ir b ūrys erudit ų): Aldona Bieli ūnien ė Philippe Edel, président d’Alsace-Lituanie : Aldona (Nacionalinis Lietuvos muziejus, Vilnius), Liucija Bieli ūnien ė (Musée national de Lituanie, Vilnius), Liucija Černiuvien ė (Vilniaus universitetas), Piotras Černiuvien ė (université de Vilnius), Piotr Daszkiewicz Daszkiewiczius (Gamtos moksl ų nacionalinis muziejus (Muséum national d’histoire naturelle, Paris), Liudmila (Muséum national d’histoire naturelle ), Paryžius), Liud- Edel-Matuolis (ATLF), Julien Gueslin (université mila Edel-Matuolis (PLVA – Pranc ūzijos literat ūros ver- Panthéon-Sorbonne/CNRS et BnF, Paris), Ona tėjų asociacija, ATLF ), Julienas Gueslinas (Panteono- Kažukauskait ė (Institut de la Langue Lituanienne, Sorbonos universiteto MNTC – Mokslinis nacionalini ų Vilnius), Guido Michelini (universités de Parme et de tyrim ų centras ( CNRS ) ir Nacionalin ė Pranc ūzijos biblio- Klaip ėda, membre de l’Académie des sciences de teka ( BnF ), Paryžius), Ona Kažukauskait ė (Lietuvi ų Lituanie), Caroline Paliulis (libraire à Vilnius) et Aldona kalbos institutas, Vilnius), Guido Michelini (Parmos ir Ruseckait ė (Musée de la littérature lituanienne, ). Klaip ėdos universitetai, Lietuvos Moksl ų Akademijos En 10 ans, 75 contributions ont été publiées, totalisant narys), Caroline’a Paliulis (Vilniaus knygynas) ir Aldona près de 600 pages. Près de 70 auteurs ont participé à la Ruseckait ė (Lietuvi ų literat ūros muziejus, Kaunas). Per revue, dont 41 Lituaniens et 19 Français, mais également dešimt met ų buvo atspausdinti 75 straipsniai, t. y. apie quatre Polonais, un Allemand, un Italien et un Belge. 600 puslapi ų. Savo darbus publikavo ir leidin į reng ė apie Ecrites essentiellement par des universitaires, chercheurs, 70 autori ų, iš kuri ų 41 buvo lietuvis, 19 pranc ūzų, 4 len- responsables de musées ou critiques d’art, les kai, vienas vokietis, vienas italas ir vienas belgas. contributions sont – sauf exception – des textes originaux Straipsnius specialiai šiam žurnalui, išskyrus kelias išim- écrits spécialement pour la revue. Dans quelques cas, tis, originalo kalba reng ė universitet ų d ėstytojai, moksli- avec le consentement de leurs auteurs, il s’agit de ninkai, muziej ų vadovai ir meno kritikai. Pasitaik ė atvej ų, traductions en français de textes déjà publiés en Lituanie kai sutikus autoriams, į pranc ūzų kalb ą buvo išversti pouvant intéresser le public francophone. La revue Lietuvoje publikuoti tekstai, gal ėję dominti pranc ūzų s’inscrivant dans une démarche à la fois académique et skaitytojus. Leid ėjai siek ė akademinio ir europietiško lei- européenne, les textes à consonance idéologique, dinio, tod ėl nespausdino ideologini ų, šališk ų ar naciona- partisane ou nationaliste ne sont pas sollicités. Dès son listini ų straipsni ų. Nuo pat gyvavimo pradžios, leidinys lancement, elle a suscité un vif intérêt auprès des milieux sulauk ė akademinio Lietuvos pasaulio žmoni ų d ėmesio ir académiques en Lituanie pour lesquels elle devint un suteik ė jiems galimyb ę skelbti darbus pranc ūzų skaityto- canal de diffusion vers le public francophone. Notons jams. Pažym ėtina ir tai, kad šis leidinys neb ūtų pasirod ęs, qu’elle n’aurait pu voir le jour sans la contribution aussi jei jam neb ūtų talkin ę kompetetingi, entuziastingi ir sava- compétente et enthousiaste que bénévole de traducteurs et noriški vert ėjai ir redaktoriai: Sylvie Burin des Roziers, de réviseurs tels que Sylvie Burin des Roziers, Isabelle Isabelle Chandavoine-Urbaitis, Marie-Françoise Daire, Chandavoine-Urbaitis, Marie-Françoise Daire, Liudmila Liudmila Edel-Matuolis, Uwe Hecht, Brigitte Heidt, Jean- Edel-Matuolis, Uwe Hecht, Brigitte Heidt, Jean-Marie Marie Hummel, Egl ė Ka čkut ė-Hagan, Jean-Claude’as Hummel, Egl ė Ka čkut ė-Hagan, Jean-Claude Lefebvre, Lefebvre’as, Bron ė Lipšien ė, Michelis Pagnier ir Marielle Bron ė Lipšien ė, Michel Pagnier et Marielle Vitureau. Vitureau. Chaque numéro s’ouvre avec un texte de mise en Kiekvienas numeris prasideda istorinio pob ūdžio tekstu, perspective historique, tels le rétablissement de pavyzdžiui, Vytauto Landsbergio „Lietuvos nepriklauso- l’indépendance de la Lituanie en 1990, par Vytautas myb ės atstatymu 1990 metais“ (Nr. 1), akademiko Zigmo Landsbergis (n°1), ou le millénaire de la première Zinkevi čiaus „Pirmojo Lietuvos istorinio pamin ėjimo mention historique du nom de Lituanie (1009), par 1000-me čiu (1009)“ (Nr. 10). Dažnai aprašomas ir sovie- l’académicien Zigmas Zinkevi čius (n°10). La période tinis laikotarpis, iki šiol gyvas lietuvi ų atmintyje: kova soviétique, encore très présente dans la mémoire prieš soviet ų aneksij ą po Antrojo pasaulinio karo (Nr. 2), collective des Lituaniens, y est régulièrement abordée : la tragiškas dviej ų lietuvi ų rezistent ų likimas (1940–1950 lutte contre l’annexion soviétique après la Seconde met ų partizan ų vado Jono Žemai čio (Nr. 3) ir Kauno mo- Guerre mondiale (n°2), le destin tragique de deux kinio, 1972 m. Kaune susideginusio Romo Kalantos (Nr. résistants lituaniens aussi emblématiques que Jonas 5)). Lietuvos gyventoj ų tremties į Sibir ą tema itin jaudi- Žemaitis (n°3), le chef des partisans des années 1940-50, nan čiai perteikta Aldonos Graužinyt ės-Matulevi čien ės ou Romas Kalanta (n°5), le lycéen qui s’immola par le (Nr. 4), Ryt ės Merkyt ės (Nr. 6) ir Elenos Žindžiuvien ės- feu à Kaunas en 1972. Le thème des déportations de Deksnyt ės (Nr. 9), kuri ų prisiminimai supažindino pran- populations lituaniennes en Sibérie a été traité par le biais cūzų skaitytojus su atskir ų šeim ų patirtimi ir visos tautos des témoignages particulièrement émouvants d’Aldona tragedija totalitarizmo režimo s ąlygomis. Graužinyt ė-Matulevi čien ė (n°4), de Ryt ė Merkyt ė (n°6) et d’Elena Žindžiuvien ė-Deksnyt ė (n°9), qui permettent au Nuo pat Lietuvos valstyb ės atk ūrimo1918 m. nuolat ra- lecteur francophone de découvrir, à travers des tranches šoma apie Lietuvos ir Pranc ūzijos santykius tiek istoriniu de vie familiale, la tragédie de tout un peuple écrasé par ir politiniu (Nr. 2 ir 9), tiek kult ūriniu (Nr. 1 ir 7) aspektu, un régime totalitaire. nagrin ėjamas skirtingas istorinis laikotarpis: Rusijos kam- panija 1812 m. (Nr. 4 ir 7), 1920–1923 met ų Klaip ė- Les relations entre la Lituanie et la France depuis le dos/M ėmelio okupacija (Nr. 8) ir kt. Trumpos biografin ės rétablissement de l’Etat lituanien en 1918 y sont apžvalgos pristato žmones, vienijusius abi šalis. Iš pran- régulièrement abordées, dans leur dimension historique et cūzų pirmiausiai pamin ėtini: medicinos profesorius Nico- politique (n°2 et 9), sur le plan culturel (n°1 et 7) et

123 las Regnier, Jacques’as Biotet, Jean-Emmanuelis Gilibert, pendant certaines périodes historiques : campagne de Auguste’as Bécu (Nr. 10), Louis-Henri Bojanus (Nr. 3), Russie de 1812 (n°4 et 7), occupation de Memel/Klaip ėda dėst ę Vilniaus universitete XVIII ir XIX a., rašytojas en 1920-1923 (n°8), etc. De courtes biographies Prosperas Merim ė (Nr. 6), kurio novel ės „Lokys“ veiks- présentent les hommes qui ont fait lien entre les deux mas vyksta Lietuvoje, lingvistai Ferdinandas de pays. Des Français d’abord : les professeurs de médecine Saussure’as, Antoine’as Meillet ir Robert’as Gauthiot Nicolas Regnier, Jacques Biotet, Jean-Emmanuel Gilibert, (Nr. 2), atskleid ę lietuvi ų kalbos originalum ą ir turtin- Auguste Bécu (n°10) et Louis-Henri Bojanus (n°3) qui gum ą, administratorius ir politikas Raymondas enseignèrent à l’université de Vilnius aux XVIIIe et XIXe Schmittleinas (Nr. 9), pad ėjęs lietuviams sovietinės siècles ; l’écrivain Prosper Mérimée (n°6) qui prit la aneksijos metu, Jeanas-Paulis Sartre’as ir Simone’a de Lituanie pour cadre de sa nouvelle Lokys ; les linguistes Beauvoir (Nr. 1), netik ėtai aplank ę sovietin ę Lietuv ą Ferdinand de Saussure, Antoine Meillet et Robert 1965 m. Atskirai pamin ėtini ir Pranc ūzijos veikėjai, kil ę Gauthiot (n°2) qui révélèrent l’originalité et la richesse de iš Lietuvos: poetas Oskaras Milašius (Nr. 6), meno istori- la langue lituanienne ; l’administrateur et homme kas Jurgis Baltrušaitis (Nr. 4), semiotikas Algirdas-Julius politique Raymond Schmittlein (n°9) qui aida les Greimas (Nr. 5), filosofas Emmanuelis Levinas (Nr. 7). Lituaniens en exil au moment de l’annexion soviétique ; Jean-Paul Sartre et Simone de Beauvoir (n°1) qui firent Lietuvi ų kalba, seniausia iš šiuolaikini ų indoeuropie čių un étonnant séjour en 1965 en Lituanie soviétique. Et des kalb ų, yra nagrin ėjama daugelyje straipsni ų, rašyt ų žymi ų Français originaires de Lituanie : le poète Oscar Milosz lingvist ų, balt ų kalb ų specialist ų: profesoriaus Guido (n°6), l’historien de l’art Jurgis Baltrušaitis (n°4), le Michelini (Nr. 2), Algirdo Sabaliausko (Nr. 3), Arnoldo sémanticien Algirdas Julien Greimas (n°5), le philosophe Piro čkino (Nr. 4), Rainer Eckert (Nr. 9) ir Zigmo Zinke- Emmanuel Levinas (n°7). vi čius (Nr. 10). Leidinyje rašyta ir apie lietuvi ų kalbos did įjį žodyn ą (Nr. 3), nagrin ėta lietuvi ų kalbos saugojimo La langue lituanienne, la plus archaïque des langues indo- Lietuvoje problema (Nr. 7), jos d ėstymas Lietuvoje ir européennes modernes, fait l’objet de plusieurs Europoje (Nr. 9), rut ėnų kalbos vartojimas Lietuvos Di- contributions, notamment d’éminents linguistes džiojoje Kunigaikštyst ėje (Nr. 7), pranc ūzų kalbos pad ėtis spécialistes des langues baltes, les professeurs Guido Lietuvoje (Nr. 1), Lietuvos daugiakalbyst ė (Nr. 8). Michelini (n°2), Algirdas Sabaliauskas (n°3), Arnoldas Piro čkinas (n°4), Rainer Eckert (n°9) ou Zigmas Nors lietuvi ų literat ūra yra viena iš jauniausi ų Europoje, Zinkevi čius (n°10). Sont abordés l’histoire du grand jos didel ė gausa prozinink ų ir poet ų yra visiškai nežinomi dictionnaire de la langue lituanienne (n°3), la protection Pranc ūzijoje. M ūsų leidinyje publikuota nemažai lietuvi ų de la langue lituanienne en Lituanie (n°7), son noveli ų, pirm ą kart ą verst ų į pranc ūzų kalb ą: Jurgio enseignement en Lituanie et en Europe (n°9), l’usage du Savickio „Fleita“ (Nr. 2), Jono Bili ūno „Kliudžiau“ ir ruthénien dans le grand-duché de Lituanie (n°7), la „Brisiaus galas“ (Nr. 3), M. K. Čiurlionio „Laiškai Dev- situation du français en Lituanie (n°1), le multilinguisme dorakėliui“ (Nr. 3), Juditos Vai čiūnait ės „Telefon ų en Lituanie (n°8). knyga“ (Nr. 4), Kazio Sajos „Dviej ų karali ų pasaka“ (Nr. 5), Antano Bili ūno „Likimo knyga“ (Nr. 6). Spausdinti ir Bien que parmi les plus récentes d’Europe, la littérature poezijos vertimai: Vlado Brazi ūno „Trauka“ (Nr. 8), lituanienne est riche en nouvellistes et poètes totalement Maironio „Senovės daina“ (Nr. 9), Aido Mar čė no „Lie- méconnus en France. De nombreuses nouvelles y sont taus uždanga“, Alvydo Šlepiko „Lopšin ė motinai“, Dai- publiées pour la première fois en traduction française : vos Čepauskait ės „Kaip tau sekasi?“ (Nr. 10). Du lietuvi ų "La flûte" de Jurgis Savickis (n°2), "Touché !" et " La fin literat ūros milžinus – Donelait į (Nr. 9) ir Mairon į (Nr. 2), de Brisius " de Jonas Bili ūnas (n°3), "Lettres à apraš ė Lietuvi ų literat ūros muziejaus direktor ė Aldona Devdorak ėlis" de M.K. Čiurlionis (n°3), "L’annuaire Ruseckait ė, o apie garsi ų knygneši ų (Nr. 5), slapta gabe- téléphonique" de Judita Vai čiūnait ė (n°4), "Le conte des nusi ų lietuviškas knygas carizmo priespaudos, draudusios deux rois" de Kazys Saja (n°5), "Le livre du destin" lotyn ų kalbos ab ėcėle spausdintas knygas, laikotarpiu d’Antanas Bili ūnas (n°6). Des poèmes aussi : " Attraction " rizik ą raš ė vieno iš knygneši ų an ūkė Karolina Paliulis. de Vladas Brazi ūnas, " Chant des temps anciens " de Visas s ąrašas, maždaug 50 lietuvi ų poet ų ir prozinink ų Maironis (n°9), " Rideau de pluie " d’Aidas Marcenas, kūrini ų, verst ų į pranc ūzų kalb ą, yra išspausdintas (Nr. 2) "Berceuse pour une mère " d’Alvydas Slepikas, " Comment ir nuolat atnaujinamas leidinio interneto svetain ėje. vas-tu ?" de Daiva Čepauskait ė (n°10). Les portraits des deux géants de la littérature lituanienne, Donelaïtis (n°9) Tapyba, skulpt ūra, fotografija, grafika atskleidžia lietuviš- et Maironis (n°2), ont été brossés par la directrice du kos dvasios gelmes ir jos tradicin ę kult ūrą, kuriai b ūdinga Musée de la littérature lituanienne, Aldona Ruseckait ė, didel ė grožio pajauta, grynumas ir lyriškumas. Kiekvienas tandis que l’aventure des knygnešiai (n°5), ces célèbres leidinio numeris pristato vaizduojam ųjų men ų atstovus, porteurs de livres qui vivaient à l’époque de l’interdiction kuri ų iliustracijos, kartu su trumpa biografija ar k ūrybos par le régime tsariste de l’alphabet latin dans les apžvalga, pateiktos viršelyje ar leidinio puslapiuose, rodo publications lituaniennes, y est présentée par la petite-fille jų talento vert ę. Taip buvo pristatyti Robertas Antinis (Nr. de l’un d’eux, Caroline Paliulis. Un index complet des 2), Janas Bułhakas (Nr. 7), Mikalojus Konstantinas Čiur- œuvres des quelque cinquante poètes et écrivains lionis (Nr. 3), Stasys Eidrigevi čius (Nr. 9), K ęstutis Gri- lituaniens traduites en français est publié (n°2) et gali ūnas (Nr. 7), Vytautas Kazimieras Jonynas (Nr. 8), régulièrement tenu à jour sur le site web de la revue. Kazys Kisielis (Nr. 1), Stasys Krasauskas (Nr. 6), Anta- nas Mon čys (Nr. 4), Stanilovas Riauba (Nr. 10), Steponas La peinture, la sculpture, la photographie, les arts

124 Šarapovas (Nr. 5), Lionginas Šepka (Nr. 4), Algirdas graphiques révèlent la profondeur de l’âme lituanienne et Steponavi čius (Nr. 8), (Nr. 5), Lionginas de sa culture traditionnelle, marquées par un sens aigu de Virbickas (Nr. 3). Išskirtinis d ėmesys buvo skirtas Lietu- beauté, de pureté et de lyrisme. Chaque numéro met en vos kryždirbystei (Nr. 5), nuo 2001 met ų UNESCO valeur un ou plusieurs artistes plasticiens, dont les pripažintai žmonijos dvasinio paveldo dalimi, pirmajai illustrations en couverture ou en pages intérieures, lietuviško meno parodai Vilniuje 1907 m. (Nr. 8) ir complétées d’une brève biographie ou étude de l’œuvre, Kauno M. K. Čiurlionio kolekcijoms (Nr. 1). permettent de saisir l’étendue de leur talent. Firent ainsi l’objet de reproduction et de présentation : Robertas Kult ūrin ė Lietuvos mišk ų svarba (Nr. 5), senovin ės legen- Antinis (n°2), Jan Bułhak (n°7), Mikalojus Konstantinas dos, pasakojan čios apie lokius (Nr. 6), meteorit ų atradi- Čiurlionis (n°3), Stasys Eidrigevi čius (n°9), K ęstutis mas XVIII a. Vilniuje (Nr. 7) ir šiuolaikin ė Lietuvos or- Grigali ūnas (n°7), Vytautas Kazimieras Jonynas (n°8), nitologija (Nr. 10) rodo svarb ų gamtos vaidmen į lietuvi ų, Kazys Kisielis (n°1), Stasys Krasauskas (n°6), Antanas paskutin ės krikš čionyb ę pri ėmusios Europos tautos, Mon čys (n°4), Stanilovas Riauba (n°10), Steponas kult ūroje, kuriai neliko abejingi pranc ūzų skaitytojai. Šarapovas (n°5), Lionginas Šepka (n°4), Algirdas Nuo pat įkūrimo leidin į remia Robert’o Schumano fondas Steponavi čius (n°8), Vytautas Valius (n°5), Lionginas (Paryžius). Vadovaujamas prezidento Jeano-Dominique’o Virbickas (n°3). Sont tout particulièrement traités : l’art Giuliani ir direktor ės Pascale Joannin, Fondas yra vienas des croix en Lituanie (n°5) – reconnue depuis 2001 par iš pagrindini ų Europos pranc ūzų tiriam ųjų centr ų, jau l’UNESCO comme faisant partie du patrimoine culturel daugel į met ų veikiantis Lietuvoje ir remiantis pirm ąjį immatériel de l’humanité ; la première exposition d’art Pranc ūzų kult ūros centr ą, įkurt ą antrajame pagal dyd į lituanien à Vilnius en 1907 (n°8) ; et les collections du šalies mieste – Kaune. Fondo parama yra ypa č svarbi musée M.K. Čiurlionis de Kaunas (n°1). žurnalui tiek finansiniu, tiek moraliniu poži ūriu. Prisi- L’importance culturelle des forêts lituaniennes (n°5), les minkime, kad Robert’as Schumanas (1886–1963), Pran- vieilles légendes liées aux ours (n°6), la découverte de cūzijos valstyb ės veik ėjas, kil ęs iš Elzaso-Lotaringijos, météorites à Vilnius au XVIIIe siècle (n°7) ou de kelet ą kart ų buv ęs vyriausyb ės vadovas ir užsienio reikal ų l’ornithologie moderne en Lituanie (n°10) font découvrir ministras, pirmasis Europos Parlamento vadovas, ir dabar la place de la nature dans la culture des Lituaniens, tebelaikomas vienu iš „Europos įkūrėjų“. Vykstant šalta- dernier peuple européen à avoir été évangélisé, et ont jam karui, Robert’as Schumanas buvo vienas iš nedauge- connu un vif succès auprès du lectorat français. lio Pranc ūzijos vadov ų, daugyb ę kart ų pareišk ęs, kad Vakar ų europie čiai privalo jausti solidarum ą Ryt ų šalims, Depuis sa création, la revue a bénéficié du soutien de la gyvenan čioms sovietin ėje priespaudoje. „Lietuviškuosius Fondation Robert Schuman (Paris). Présidée par Jean- sąsiuvinius“ yra r ėmę žym ūs Prancūzijos ir Lietuvos Dominique Giuliani et dirigée par Pascale Joannin, la žmon ės: Pierre’as Pflimlinas, Louis Jungas, Vytautas fondation est un des principaux centres de recherche Landsbergis, Valdas Adamkus. Paramos sulauk ė ir iš français sur l’Europe et est engagée depuis plusieurs Adrieno Zeller vadovaujamos Elzaso regionin ės Tarybos, années en Lituanie où elle apporte son appui au premier Lietuvos ambasados Paryžiuje ir Pranc ūzijos ambasados centre culturel de langue française créé en Lituanie, à Lietuvoje, Lietuvos instituto ir „Books from “. Kaunas, la deuxième ville du pays. Son soutien est particulièrement important pour la revue, tant sur le plan Žurnal ą nuo pat pirmojo numerio visi sutiko labai financier que moral. Rappelons que Robert Schuman palankiai. Pranc ūzijoje š į leidin į sveikino, jo rimtum ą, (1886-1963), homme d’Etat français originaire d’Alsace- kokyb ę įvertimo specializuoti leidiniai: „Les Boréales“ Lorraine, plusieurs fois chef de gouvernement et ministre (Šiaurin ės), „Cahiers des Amis de Milosz“ (Milašiaus des Affaires étrangères, premier président du Parlement draug ų s ąsiuviniai), „Cahiers du Monde Russe“ (Rus ų Européen, est considéré comme l’un des "Pères pasaulio s ąsiuviniai), „Chroniques Slaves“ (Slav ų Fondateurs de l’Europe". Durant les années de guerre kronikos), „Le Courrier des Pays de l’Est“ (Ryt ų šali ų froide, Robert Schuman fut l’un des rares dirigeants kurjeris), „La Géographie“ (Geografija), „L’Histoire“ français à avoir exprimé à plusieurs reprises le devoir de (Istorija), „Le Matricule des Anges“ (Angel ų s ąrašas), solidarité incombant aux Européens de l’Ouest à l’égard „Regard vers l’Est“ (Žvilgsnis į Rytus), „Slavica des "peuples de l’Est" vivant sous le joug soviétique. Ont Occitania“. Lietuvoje apie tai rašiusi ų informacijos également apporté leur appui aux Cahiers Lituaniens de priemoni ų spektras buvo dar platesnis: „Gimtoji kalba“, hautes personnalités politiques françaises et lituaniennes, „Kauno diena“, „Kult ūros barai“, „Lietuvos aidas“, telles que Pierre Pflimlin, Louis Jung, Vytautas „Lietuvos mokslinink ų laikraštis“, „Lietuvos žinios“, Landsbergis, Valdas Adamkus, tout comme le Conseil „Literat ūra ir menas“, „Metai“, „Mokslas ir gyvenimas“, régional d’Alsace présidé par Adrien Zeller, les „Mokslo Lietuva“, „Naujoji Romuva“, „Nemunas“, „XXI ambassades de Lituanie à Paris et de France à Vilnius, amžius“. Pasirod ė recenzij ų specializuotoje anglo-saks ų l’Institut Lituanien ( Lietuvos Institutas ) et Books from spaudoje „Journal of Baltic Studies“ ir vokie čių leidinyje Lithuania . „Mitteilungen aus baltischem Leben“. „Lietuvišk ųjų sąsiuvini ų“ straipsniai buvo cituoti bibliografin ėse Dès son premier numéro, la revue a reçu un bon accueil. nuorodose toki ų žurnal ų, kaip „Lituanus“ (Nr. 49, En France, ce sont surtout des revues spécialisées ( Les Chicago, 2004: Nathalie Lorand darbuose apie Boréales, Cahiers des Amis de Milosz, Cahiers du Monde M. K. Čiurlion į), „Logos“ (Nr. 51, Vilnius, 2007: Odetos Russe, Chroniques Slaves, Le Courrier des Pays de l’Est, Žukauskien ės darbuose apie Jurg į Baltrušait į), ir La Géographie, L’Histoire, Le Matricule des Anges,

125 monografijose: Gilles’io Dutertre’o „Les Français dans Regard vers l’Est, Slavica Occitania ) qui ont salué le l’Histoire de la Lituanie“ (Pranc ūzai Lietuvos istorijoje, sérieux et la grande qualité de la revue, alors qu’en Paryžius, 2009), Thierry Laurent’o „Echanges littéraires Lituanie le spectre des médias qui s’en sont fait l’écho est franco-lituaniens [XIXe et XXe siècles]“ (Literat ūriniai plus large ( Gimtoji Kalba, Kauno Diena, Kult ūros Barai, pranc ūzų ir lietuvi ų mainai XIX ir XX amžiuje , Paryžius, Lietuvos Aidas, Lietuvos Mokslinink ų Laikraštis, Lietuvos 2009). Turist ų informaciniai leidiniai, skirti supažindinti Žinios, Literat ūra ir Menas, Metai, Mokslas ir su Lietuva ir Baltijos šalims ( Guide Vert Michelin, Petit Gyvenimas, Mokslo Lietuva, Naujoji Romuva, Nemunas, Futé, Routard Mag ), rubrikose taip pat cituoja XXI Amžius ). Des recensions ont également paru dans la „Lietuviškuosius s ąsiuvinius“ ir rekomenduoja presse spécialisée anglo-saxonne ( Journal of Baltic kelioninius skaitinius. Beje, jau yra numatytas redakcij ų Studies ) et allemande ( Mitteilungen aus baltischem bendradarbiavimas su užsienio balt ų studij ų leidiniais: Leben ). Des contributions parues dans les Cahiers „Annaberger Annalen“ (Vokietija), „Res Balticae“ Lituaniens sont citées en référence bibliographique de (Italija) ir „Lithuanian Papers“ (Australija). Mokam ų travaux publiés dans des revues telles que Lituanus (n°49, prenumeratori ų skai čius 2009 m. padid ėjo iki 180 Chicago, 2004 : travaux de Nathalie Lorand sur M.K. priva čių skaitytoj ų ir institucij ų, kurioms priskiriamos Čiurlionis) ou Logos (n°51, Vilnius, 2007 : travaux apie 60 vieš ųjų ir universitet ų bibliotek ų (iš j ų 7 d’Odeta Žukauskien ė sur Jurgis Baltrušaitis) ou dans des nacionalin ės bibliotekos Pranc ūzijoje, Lietuvoje, monographies (Gilles Dutertre, Les Français dans Vokietijoje, Liuksemburge, Lenkijoje, Ukrainoje ir l’Histoire de la Lituanie, Paris, 2009. Thierry Laurent, Jungtin ėse Amerikos valsti-jose), sutikusi ų supažindinti Echanges littéraires franco-lituaniens [XIXe et XXe skaitytojus su „Lietuviškaisiais s ąsiuviniais“. Žurnalas siècles] , Paris, 2009). Des guides touristiques consacrés à turi didel į citavimo indeks ą ir yra įtrauktas į didži ąsias la Lituanie ou aux Pays baltes ( Guide Vert Michelin, Petit valstybines ir tarptautines leidini ų ir akademini ų Futé, Routard Mag ) citent les Cahiers Lituaniens dans bibliotek ų duomen ų bazes (BN, EBSCO, EBSEES, leur rubrique de conseils de lecture avant le voyage. Des Electre, LCCN, LIBIS, SUDOC, ZDB). collaborations éditoriales sont par ailleurs envisagées avec des revues étrangères d’études baltes, telles que Žurnal ą galima rasti internete, „Lietuvišk ųjų s ąsiuvini ų“ Annaberger Annalen (Allemagne), Res Balticae (Italie) et svetain ėje (www.cahiers-lituaniens.org), si ūlan čioje Lithuanian Papers (Australie). Le nombre d’abonnés laisv ą prieig ą prie dvidešimties straipsni ų ir leidin į payants s’élève en 2009 à 180 particuliers et institutions, iliustruojan čių meninink ų darb ų. Per m ėnes į internete auxquels s’ajoutent près d’une soixantaine de perži ūrima apie 6 000 žurnalo puslapi ų. 2010 m. sausio bibliothèques publiques et universitaires (dont sept mėn. paskelbus „Google“ paiešk ą „Lietuva“, leidinio bibliothèques nationales : France, Lituanie, Allemagne, svetain ė buvo pateikta tarp 10 pirm ųjų rezultat ų (iš Luxembourg, Pologne, Ukraine et Etats-Unis) qui ont bendro 8 750 000 rezultat ų skai čiaus). Įrašius „Google“ accepté de mettre les Cahiers Lituaniens à la disposition paieškoje tiksl ų „Lietuvišk ųjų s ąsiuvini ų“ pavadinim ą, de leurs lecteurs. La revue bénéficie aussi d’une bonne gauta apie 3 030 rezultat ų. Pamin ėtina ir tai, kad leidinio indexation, étant référencée dans de grandes bases pripažinim ą didina svetain ės blog lankymas bibliographiques nationales et internationales d’éditeurs et (http://lituanie-culture.blogspot.com), si ūlan čios du kartus de bibliothèques académiques (BN, EBSCO, EBSEES, per savait ę skelbiamus straipsnelius. Electre, LCCN, LIBIS, SUDOC, ZDB). Žurnalo tikslai, iškelti „Lietuvišk ųjų s ąsiuvini ų“ leid ėjo Concernant la visibilité de la revue sur Internet, le site Elzaso ir Lietuvos asociacijos biuro (prezidentas web des Cahiers Lituaniens (www.cahiers-lituaniens.org), Philippe’as Edelis, viceprezident ė Janine’a Kaspar, qui propose une vingtaine d’articles en libre accès et les iždinink ė Marie-Françoise’a Daire ir sekretor ė Anita portraits des artistes ayant contribué à l’illustration de la Meng), yra remti š į lituanistin į leidin į ir stengtis geriau revue, a une fréquentation de près de 6.000 pages vues suprasti vien ą iš „kitos Europos“ šali ų, 2004 m. par mois. Lors d’une recherche sur Google pour le mot prisijungusi ą prie Europos S ąjungos, bet Pranc ūzijos "Lituanie" en janvier 2010, le site apparaît parmi les 10 visuomenei dar mažai žinom ą. premiers résultats (sur un total d’environ 8.750.000). La 2000–2009 m. „Lietuviškuosiuose s ąsiuviniuose “ publi- même recherche sur Google pour l’expression exacte kuoti autoriai: Yann’as Ardagna, J ūrat ė Baranova, "Cahiers Lituaniens" donne un total de près de 3.030 Laima Bialopetravi čien ė, Antanas Bili ūnas, Jonas résultats. Notons que le site bénéficie aussi de la Bili ūnas, Vladas Brazi ūnas, Birut ė Burauskait ė, Daiva fréquentation de son blog (http://lituanie- Čepauskait ė, Lucija Černiuvien ė, Piotras Daszkiewiczius, culture.blogspot.com) qui, avec des notices Corine’a Defrance, Patrick’as Donabédianas, Raineris bihebdomadaires, démultiplie sa notoriété. Eckertas, Philippe’as Edelis, Jeanas-Emmanuelis Définis par le Bureau (Philippe Edel, président, Janine Gilibert’as, Aldona Graužinyt ė-Matulevi čien ė, Jean’as Kaspar, vice-présidente, Marie-Françoise Daire, Grisonas, Julienas Gueslinas, Laimantas Jonušys, Vanda trésorière, et Anita Meng, secrétaire) de l’association Juknait ė, Bernard’as Jusserand’as, Daina Kamarauskien ė, Alsace-Lituanie éditrice des Cahiers Lituaniens , les Ugn ė Karvelis, Ona Kažukauskait ė, Aida Kiškyt ė- objectifs de la revue visent à la conforter en tant que Degeix, Janine’a Kohler, Ingrida Korsakait ė, Aist ė Jurga publication spécialisée en lituanistique et à contribuer à Krasauskait ė, Laima Kreivyt ė, Marija Kuodien ė, Vytautas une meilleure compréhension d’un des pays de "l’autre Landsbergis, Jean’as-Claude’as Lefebvre’as, Nathalie Europe" qui a rejoint l’Union européenne en 2004 mais Lorand, Aidas Mar čė nas, Margarita Matulyt ė, Elmantas

126 Meilus, Ryt ė Merkyt ė, Guido Michelini, Egidijus reste encore largement méconnu en France. Navikas, Joanna Ostaszewska-Nowicka, Lina Auteurs publiés dans les Cahiers Lituaniens (2000- Pakalniškyt ė, Caroline’a Paliulis, Philippe’as Perchocas, 2009) : Yann Ardagna, J ūrat ė Baranova, Laima Thierry Pinet, Arnoldas Piro čkinas, Yves’as Plasseraud, Bialopetravi čien ė, Antanas Bili ūnas, Jonas Bili ūnas, Al ė Pociulpait ė, Alainas Rechneris, Catherine’a Rigeade, Vladas Brazi ūnas, Birut ė Burauskait ė, Daiva Čepauskait ė, Aldona Ruseckait ė, Algirdas Sabaliauskas, Kazys Saja, Lucija Černiuvien ė, Piotr Daszkiewicz, Corine Defrance, Tomasz’as Samojlikas, Jurgis Savickis, Michelis Signoli, Patrick Donabédian, Rainer Eckert, Philippe Edel, Jean- Alvydas Šlepikas, Mykolas Sluckis, Irena Smetonien ė, Emmanuel Gilibert, Aldona Graužinyt ė-Matulevi čien ė, Antanas Stasiškis, Radosławas Tarkowski, Judita Jean Grison, Julien Gueslin, Laimantas Jonušys, Vanda Vai čiūnait ė, Thierry Vette’as, Marielle Vitureau, Zigmas Juknait ė, Bernard Jusserand, Daina Kamarauskien ė, Ugn ė Zinkevi čius, Birut ė Žilyt ė, Elena Žindžiuvien ė-Deksnyt ė. Karvelis, Ona Kažukauskait ė, Aida Kiškyt ė-Degeix, (Vert ė Aurelija Leonavi čien ė) Janine Kohler, Ingrida Korsakait ė, Aist ė Jurga Krasauskait ė, Laima Kreivyt ė, Marija Kuodien ė, Vytautas

Landsbergis, Jean-Claude Lefebvre, Nathalie Lorand, Philippe Edel , „Lietuvišk ųjų s ąsiuvini ų“ direktorius, Strasb ūro Preky- Aidas Mar čė nas, Margarita Matulyt ė, Elmantas Meilus, bos ir pramon ės r ūmų ekonomin ės informacijos skyriaus direktorius, Ryt ė Merkyt ė, Guido Michelini, Egidijus Navikas, Joanna Pranc ūzijos ir Lietuvos koordinacin ės tarybos viceprezidentas, Elzaso ir Lietuvos asociacijos prezidentas, tarptautin ės elzasie čių s ąjungos direk- Ostaszewska-Nowicka, Lina Pakalniškyt ė, Caroline cin ės tarybos narys. Paliulis, Philippe Perchoc, Thierry Pinet, Arnoldas Piro čkinas, Yves Plasseraud, Al ė Pociulpait ė, Alain El paštas: [email protected] http://www.cahiers-lituaniens.org Rechner, Catherine Rigeade, Aldona Ruseckait ė, Algirdas Sabaliauskas, Kazys Saja, Tomasz Samojlik, Jurgis Savickis, Michel Signoli, Alvydas Šlepikas, Mykolas Sluckis, Irena Smetonien ė, Antanas Stasiškis, Radosław Tarkowski, Judita Vai čiūnait ė, Thierry Vette, Marielle Vitureau, Zigmas Zinkevi čius, Birutė Žilyt ė, Elena Žindžiuvien ė-Deksnyt ė.

Philippe Edel, director of Cahiers Lituaniens, directeur de l'information économique à la Chambre de commerce et d'industrie de Strasbourg, vice-président de la Coordination France-Lituanie, président de l'association Alsace-Lituanie, membre du comité-directeur de l'Union Internationale des Alsaciens.

Courriel :[email protected] http://www.cahiers-lituaniens.org/english.htm

127