Vilniaus kultûros savaitraðtis „7 meno dienos“ | www.7md.lt 2013 m. gruodþio 13 d., penktadienis7d Nr. 46 (1060) | Kaina 2,50 Lt D ailë | M uzika | T eatrasm | Kinas | F otografija Mieli skaitytojai, Laikraðèiø ir þurnalø prenumerata 2014 metams „Lietuvos paðto“ skyriuose priimama tik iki gruodþio 22 d.! Nepraleiskite progos kas savaitæ skaityti „7 meno dienas“, kurios paèios ateis á Jûsø namus. Savaitraðèio kaina kioskuose – 2,50 Lt, o prenumeratoriams – 2 Lt. Prenumeratos kaina 1 mën. – 8 Lt, 3 mën. – 24 Lt, 6 mën. – 48, metams – 80 Lt. „Kino“ þurnalo 1 numerio prenumeratos kaina – 6 Lt, pusmeèiui – 12 Lt, metams – 24 Lt. Prenumeruodami mûsø leidinius palaikote mûsø darbà. 2 Birbynininko Antano Smolskaus atminimui Vitas Luckus, „Tania“, ið ciklo „Giminës“. 1968 m. F OTOGRAFO ARCHYVAS, JAV, TATJANOS LUCKIENËS-ALDAG NUOSAVYBË Mëginimai atrakinti Vito Luckaus retrospektyva Nacionalinëje dailës galerijoje Agnë Naruðytë rakðtis LTSR fotografijos meno zuoti ir supoetinti. Bet á kà tai turë- draugijai, nes jo iðsiðokimai galëjo jo atvesti – nemaèiau. Buvo tik daug Vitas Luckus man visada buvo sugadinti santykius su okupacine punktyrø, bëganèiø tolyn nuo vadi- neiðspræstas klausimas. Kai susido- valdþia, kurios valioje buvo viskà su- namosios lietuviø fotografijos mo- D. MATVEJEVO NUOTR. mëjau fotografija, jis jau buvo mi- naikinti. Kaip atsitiko Modriui Te- kyklos – á visas puses. Nuo tikrovës ræs (1987). Tai, kà apie já girdëjau, nisonui – jam pakako pamatyti de- gaudymo – á jos konstravimà. Nuo skambëjo kaip prieðtaravimø raiz- gantá Romà Kalantà, ir pantomimos idealizavimo – á suluoðintos tiesos ginys. Jis buvo maiðtininkas Lietu- teatras buvo uþdarytas. Taèiau tik paieðkas. Nuo originalumo kulto – vos fotografijos mokykloje. Jis bu- dabar iðgirdau, kad net humanisti- á senø fotografijø archyvus. Nuo vo beprotis, ið kurio galëjai tikëtis nës fotografijos patetikos nekentu- medijos grynumo – á maiðymàsi su bet ko. Nuþudë jo kûrybà sukritika- si jaunoji karta negarbstë Luckaus, daile. Nuo vienaprasmiðkumo – á vusá þurnalistà ir iððoko pro langà. nors su juo ir bendravo. Jiems buvo neapibrëþtumà. Ir taip toliau. Bet Jis buvo pranaðas, konceptualistas, ádomûs jo eksperimentai, bet este- aiðkus buvo tik iðeities taðkas, tarsi Vyèio Jankausko ðokio spektaklis „Aritmijos“ pralenkæs savo laikà. Jis buvo ap- tiniai sprendimai atrodë abejotini, juodoji skylë, ið kurios mëgino iðsi- 5 sëstas didybës manijos. Mëgo pasi- ypaè – per daug atviras simbolizmas. verþti fotonas vardu Luckus. Iðsi- rodyti – vietoj ðuns mieste vedþio- Taigi Luckus buvo nuolat apsuptas verþti neþinia kur. davosi liûtà. Jis lëbavo be ribø. Buvo draugø, bet vieniðas, netinkamas nei Tai kaip suprasti Luckø? Dar 9-ojo nuskriaustasis, jo neáleisdavo á pa- vieniems, nei kitiems. Belieka pasi- deðimtmeèio pradþioje rusø meno- rodas. Já persekiojo KGB – gráþæs skolinti Jurijaus Dobriakovo raktà tyrininkas Levas Anninskis ilgai su- namo, ið telefono ragelio iðimdavo á ðià asmenybæ: „Luckus yra kone kæs galvà nusprendë, kad Luckui rû- 7 „blakes“ ir keikdavosi tiesiai saugu- klasikinis „nereikalingas“, nepato- pi paþvelgti á atskiras tikrovës làsteles, Paulinos Eglës Pukytës meno projektas mui á ausá. Jis buvo fotografijos ge- gus þmogus, ateinantis dar ið rusø nes per jas iðsiskiria tiesa. Naciona- nijus. Tai ne kartà girdëjau ið uþsie- literatûros klasikos. Jis ir ið savæs, linëje dailës galerijoje atidaryta Luc- nieèiø – Luckaus legenda atviliodavo ir ið kitø nori per daug, net ir nieko kaus retrospektyva (kuratorë Mar- juos á Lietuvà. O èia fotografai apie nereikalaudamas. Jis yra ið esmës garita Matulytë) yra puiki proga já atsiliepdavo santûriau. Daþnai – þmogus be „savo“ laiko ir erdvës.“ pasitikrinti – juk pagaliau matome nutildami per pusæ sakinio. Ir aið- Bet man reikia kito rakto á Luc- archyvà, kurá po fotografo mirties jo ku kodël: jo atmintis kraujuoja. Ið kaus kûrybà. Juk eksperimentai tu- naðlë Tania iðsiveþë á Jungtines Ame- 9 arti geriau matësi jo gyvenimo kiau- ri turëti tikslà! Aiðkiai maèiau norà rikos Valstijas. Në vienos parodos dar Nauji filmai – „Meilei nereikia þodþiø“ rymës. iðsilaisvinti ið „gero kadro“ taisyk- Seniai þinojau, kad Luckus buvo liø, ið romantinio polinkio dramati- N UKELTA Á 6 PSL. 7 meno dienos | 2013 m. gruodþio 13 d. | Nr. 46 (1060) 1 psl. M uzika Savo vandenyno kapitonas Prisimenant birbynininkà profesoriø Antanà Smolskø (1951–2003) Lygiai deðimtmetis, kai 2003 m. dël jie yra? Kas yra jø instrumen- repertuarà, net uþsakinëjo ðiuolai- Kaip dirbo su studentais? Koks reikalauja. O tai reiðkia, jog pats tu- mus paliko þinomas muzikas, bir- tas? Kas yra liaudies muzika? Kà kiniams kompozitoriams kûrinius. buvo maestro poþiûris á birbynës rëjai prieiti prie to, ko jis reikala- bynininkas Antanas Smolskus. Jo liaudies muzika reiðkia Liaudies in- Kuo dar pasireiðkë tas nelengvas repertuarà? Ar studentus skatino vo... Ir dar: turi padaryti viskà iki energija trykðtanèià asmenybæ, strumentø katedroje? Kodël yra birbynës autoriteto átvirtinimo daugiau groti lietuviðkos muzikos? galo, be jokiø iðlygø. Mums yra pa- originalumà ir ðmaikðtumà pamena liaudininkai ir yra folkloristai? Vie- procesas? O gal klasikø kûriniø? sakæs: „Jûs turite bûti fanatikais“, visi já paþinojusieji, o jo scenos þave- nu metu jie tarpusavyje net nesikal- Buvo nemaþai puikiø birbyninin- Grodavome ávairø repertuarà, þi- „Neklausinëkite, kodël, uþ kiek. Ei- sá, iðskirtiná instrumento garsà – dar bëjo, nes kai kam atrodë, kad liau- kø, bet jø grojimo maniera apsiri- noma, ir haidnus, mocartus, vival- kite ir darykite.“ platesnis jo talento gerbëjø bûrys. dies instrumentai – tai blogis, o gëris bojo tuo vadinamuoju „liaudiðku“ dþius per egzaminus turëjome atsi- Ilgiausiai su maestro buvo jo moki- tik sutartinës ir pan. Kaþkas net pa- stiliumi. Grojimo technikos prasme skaityti. Grojome ir lietuviðkà Man atrodë, kad jo paties repertu- niai, vëliau tapæ kolegomis, pasukæ reiðkë, jog tas iðtobulintas kankles Smolskus birbynæ prilygino obojui, muzikà, ir romantikus. Ypaè graþiai aras ádomesnis nei kitø, iðskirtinis, ávairiais profesiniais keliais, taèiau ir birbynes reikia sukrauti Lukiðkiø klarnetui. Drásèiau pasakyti, jog sa- skambëjo kûriniai su kitø tautø na- daug bendrø kûriniø su kitais visà gyvenimà jauèiantys savo aikðtëje ir vieðai sudeginti. votiðkas „liaudininko“ nepilnaver- cionaliniu koloritu. Kita vertus, liau- atlikëjais, daug ðiuolaikinës muzi- mokytojo átakà ir iki ðiol bandantys tiðkumo jausmas ðalia „klasikiniø“ dininkai priversti bûti multiinstru- kos. Ar tai tiesa? atspëti jo neeilinës asmenybës Kaip jautësi Antanas Smolskus toje atlikëjø Smolskø skatino ieðkoti bû- mentininkais. O èia atsiranda Jis ieðkojo sàsajø su kitais atlikë- paslaptá. Vienà pirmøjø Antano ávairiaspalvëje ir prieðtaringoje dø, kaip iðtrûkti ið to riboto rato, o pavojus pasiklysti. jais kaip iðëjimo ið to siauro savo in- Smolskaus mokiniø Vaidà Mikuta- aplinkoje? toks poþiûris daþnai nesutapo su kai Repertuarà, þinoma, mums pa- strumento ratelio. Nekentë provin- vièiø kalbina Laimutë Ligeikaitë. Tam tikra trintis tarp muzikantø kuriø jo kolegø poþiûriu. Kaþkuria rinkdavo dëstytojas. Buvo populia- cialumo blogàja prasme. Já þlugdë buvo, yra ir bus: visi þinome apie or- prasme Smolskus oponavo ir tam ru groti Eduardo Balsio „Andante poþiûris – „ai, èia tie liaudininkai...“, Jûs priklausote vadinamajai muzi- kestrø, ansambliø subyrëjimus, kolek- paèiam „Lietuvos“ ansambliui, jø cantabile“, Balio Dvariono „Prie jo ambicijos buvo uþgautos ir jis vis- kantø „liaudininkø“ bendruomenei, tyvø „iðsidraskymus“ ir t.t. Panaðia- grojimo manierai, gyvenimui tarsi eþerëlio“ (Dvarionas esà yra pasa- kà norëjo padaryti net geriau uþ ki- nors dabar jau dirbate kitoje srity- me „jovale“, kaip ir visi muzikantai, uþsidarius. kæs, kad birbyne geriau skamba nei tus. Nëjo á kompromisus. je. Kaip Jums atrodo jûsø specialy- buvo priverstas dalyvauti ir Smols- Ryðkus lûþis ávyko jam studijuo- smuiku), Jurgio Juozapaièio Sona- Dabar manau, jog Smolskus sie- bë dabar, ið laiko perspektyvos? kus. Kita vertus, jam labiausiai rû- jant tuometinës Leningrado konser- tà. Tai kûriniai, kurie tikrai graþiai kë muzikuoti netgi su stipresniais uþ Kai sovietiniais laikais studijavau, pëjo liaudies muzikos ir jo instru- vatorijos aspirantûroje. Tada Smols- skambëdavo atliekami birbyne. Bet save, kad tai bûtø tikras iððûkis. muzika ir visa kultûra buvo ideolo- mento statusas. kus pamatë, jog niekam neádomu, Smolskus vis tiek ieðkojo iððûkiø, Grojo ir su Lietuvos kameriniu or- gijos dalis, tad jautësi ir atitinkamas Prisiminkime Valstybiná liaudies kad groji su tuo pagaliuku. Niekas pavyzdþiui, virtuoziniø kûriniø ið kestru, ir su simfoniniais orkestrais, poþiûris, ir finansavimas. O „liau- dainø ir ðokiø ansamblá „Lietuva“, neatsiþvelgs, ar tas instrumentas klarneto repertuaro. Mes buvome „Trimitu“, su labai þinomais atlikë- dininkø kasta“ buvo truputá privi- kuriam vadovavo Jonas Ðvedas. Jis, liaudiðkas, ar klasikinis – grojimas savotiðka jo kûrybinë laboratorija. jais, pavyzdþiui, saksofonininku Pet- legijuota. Tuomet veikë gal koks 40 beje, buvo puikus muzikantas, obo- turi bûti aukðèiausio meistriðkumo Daug grojome ansambliø (duetai, ru Vyðniausku (yra sukurtas video- dainø ir ðokiø ansambliø su ðokë- jininkas, geras liaudies muzikos spe- lygio. Smolskaus aspirantûros va- trio, kvartetai), repertuare – Béla filmas „Birbynë ir saksofonas“), jais, orkestrais ir chorais. Buvo ne- cialistas, turëjo didelá muzikiniø þiniø dovas Pavelas Suchanovas, jau tuo- Bartókas, Benjaminas Brittenas, uþsienio muzikantais (áamþintas