Istorija 86.Indb
Total Page:16
File Type:pdf, Size:1020Kb
ISTORIJA 2 0 1 2 / 2 Mindaugas TAMOŠAITIS L X V I / 8 6 Valstiečiai liaudininkai Jono Černiaus ir Antano Merkio vyriausybių darbo laikotarpiu (1939 m. kovas–1940 m. birželis) Mindaugas Tamošaitis – humanitarinių mokslų daktaras, Lietuvos edukologijos universiteto Lietuvos istorijos katedros lektorius; adresas: T. Ševčenkos g. 31, LT-03111 Vilnius; el. paštas [email protected]; mokslinių interesų sritys – Lietuvos Respublikos (1918–1940 m.) politinė raida, lietuvių rašytojų veikla XX a. pirmoje pusėje, moderniųjų laikų Lietuvos parlamentarizmo raida. Anotacija. Straipsnyje iš pradžių plačiau aptariamas of the Peasant Populist ministers in the Government led Valstiečių liaudininkų partijos vaidmuo Lietuvos politikoje by Černius and Merkys, stresses the general role of the Jono Černiaus vyriausybės valdymo laikotarpiu: atkleidžia- Peasant Populist Party in the political life of the country. mos liaudininkų ir iš dalies krikščionių demokratų derybos Keywords: Peasant Populists, Christian Democrats, dėl naujos J. Černiaus vyriausybės sudarymo, išreiškiama Jonas Černius, Antanas Merkys, opposition, government, liaudininkų vadovybės pozicija sudarant vyriausybę, ap- Government. tariama liaudininkų programa J. Černiaus vyriausybėje, išryškinami jų santykiai su krikščionimis demokratais, liaudininkų vadovybės ir valdžios santykiai, susidarius naujoms sąlygoms. Analizuojant liaudininkų vaidmenį Įvadas šalyje Antano Merkio vyriausybės valdymo laikotarpiu, atskleidžiamos naujo Ministrų Kabineto sudarymo aplin- kybės, duodamas išsamus liaudininkų ministrų veiklos vertinimas J. Černiaus ir A. Merkio vyriausybėse, išryš- 1936 m. pradžioje, autoritarinio valdymo laikotarpiu kinamas bendras Valstiečių liaudininkų partijos vaidmuo Lietuvoje oficialiai uždraudus politines partijas (išskyrus šalies politiniame gyvenime. Lietuvių tautininkų sąjungą – LTS), iš pirmo žvilgsnio Prasminiai žodžiai: valstiečiai liaudininkai, krikščionys opozicinių partijų veiklos neliko (pogrindyje toliau veikė demokratai, Jonas Černius, Antanas Merkys, opozicija, Lietuvos komunistų partija – LKP). Toks teiginys neatitiko valdžia, vyriausybė. tikrovės. Opozicinės partijos – valstiečiai liaudininkai ir krikščionys demokratai, – nors ir sudėtingomis sąlygomis, Abstract. The article begins with a more comprehensive po 1936 m. toliau tęsė savo veiklą, o okupacijos išvakarėse discussion of the role of the Peasant Populist Party in šių partijų keturi atstovai įėjo į naujai suformuotą Lietuvos Lithuanian politics in the term of office of the Government vyriausybę. Tokia padėtis išliko iki Lietuvos okupacijos. led by Jonas Černius: it reveals the negotiations of the Nors paskutinės nepriklausomos Lietuvos Jono Černiaus Peasant Populists and partially Christian Democrats on the ir Antano Merkio vadovaujamos vyriausybės istoriografijo- formation of the new Government led by Jonas Černius, je yra sulaukusios atskiro dėmesio [115, 407–426], tačiau expresses the position of the Peasant Populist leadership nėra ištyrinėta tose vyriausybėse dirbusių valstiečių liau- on the formation of the Government, discusses the dininkų vadovybės, deleguotų žemės ūkio ir teisingumo programme of the Peasant Populists in the Government ministrų veikla. Tradiciškai apsiribojama bendru įverti- led by Černius, highlights their relationship with the mu – „vieningo darbo vyriausybė – tautinės vyriausybės Christian Democrats, the relationship between the Peasant darbų tęsėja“ [112, 525–526], ar teiginiu, jog nuo 1939 m. Populist leadership and the government in the face of new kovo mėn. opozicijos atstovams patekus į vyriausybę, circumstances. When analysing the role of the Peasant valdymo esmė liko nepakeista [119, 318]. Istorikas Artūras Populists in the country during the term of office of the Svarauskas neseniai apgintoje daktaro disertacijoje apie Government led by Antanas Merkys, the article reveals krikščionių demokratų raidą Lietuvoje 1918–1940 m. the circumstances of formation of a new Cabinet of pirmą kartą išryškino šios partijos vaidmenį šalies politi- Ministers, gives a comprehensive evaluation of activities koje 1939–1940 m. [116, 158–178]. Tačiau lieka neaptarti ISSN 1392-0456 E-ISSN 2029-7181 37 iš tAUTOS PRAEITIES J. Černiaus ir A Merkio vyriausybių darbo metu klostęsi niais leidiniais („Lietuvos žinios“ ir „Lietuvos ūkininkas“) santykiai tarp valdžios ir valstiečių liaudininkų ministrų ir kita to meto spauda. bei juos delegavusios šios partijos vadovybės. Straipsnio tikslas – išanalizuoti valstiečių liaudininkų vaidmenį Lietuvos politikoje Jono Černiaus ir Antano Merkio vyriausybių valdymo laikotarpiu. Naujos vyriausybės sudarymo Straipsnio chronologinės ribos apima daugiau kaip metų laikotarpį. Pradžia siejama su 1939 m. kovo antroje aplinkybės pusėje Vokietijos Lietuvai įteiktu ultimatumu, o pabai- ga – su 1940 m. birželio 15 d. Sovietų Sąjungos įvykdyta Lietuvos okupacija. 1939 m. kovo viduryje Vokietijai likvidavus Čekoslova- Atskleisti temą padėjo gausi istorinių šaltinių bazė. kijos valstybingumą, netrukus atėjo eilė Klaipėdos kraštui, Atskirai reikėtų paminėti Felicijos Bortkevičienės (f. 192) kuris nuo Vokietijos buvo atskirtas 1919 m. Versalio fondą, saugomą Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių taikos sutarties 99 straipsniu, o 1923 m. sausį dėl lietuvių bibliotekos rankraščių skyriuje (LMAVB RS). Jame surasta suorganizuotos karinės operacijos buvo prijungtas prie Valstiečių liaudininkų partijos vadovybės parengta poli- Lietuvos. Nepraėjus nė dviem savaitėms po Čekoslovakijos tinės veiklos programa, sudaryta J. Černiaus vyriausybės aneksijos, kovo 22 d. Vokietija įteikė ultimatumą Lietuvai ir darbo pradžioje, leido geriau suvokti programų kūrėjų pareikalavo grąžinti jai Klaipėdos kraštą. Lietuvos valdžia įsivaizduojamą vietą šalies politikoje aptariamuoju laiko- be didesnio svarstymo ultimatumą priėmė. Klaipėdos tarpiu. Straipsnyje taip pat panaudoti Lietuvos centriniame kraštas atiteko Vokietijai [97, 1]. valstybės archyve (LCVA) saugomi dokumentai. Atskirai Klaipėdos netekimas buvo didelis smūgis ne tik reikėtų išskirti Valstybės saugumo departamento (VSD) A. Smetonos valdžiai, bet ir visai Lietuvai. Uosto netektis (f. 378) surinktą medžiagą (saugumo mėnesių apžvalgos skaudžiai atsiliepė Lietuvos ekonomikai, kai kurios įmonės ir politinės policijos parengti biuleteniai), kuri padėjo turėjo visai užsidaryti, iš Klaipėdos į Lietuvą plūstelėjo atskleisti liaudininkų poziciją aptariamuoju laikotarpiu. pabėgėliai. Visuomenė buvo tiesiog pritrenkta. Jos balsą Tenka apgailestauti, jog lakoniška informacija yra užfik- taikliai atspindėjo „Lietuvos žinių“ vedamojo pirmieji suota Lietuvos vyriausybės posėdžių protokoluose, kurie žodžiai: „Mūsų nelaimei apibūdinti šiandien nėra nei saugomi tame pačiame archyve Ministrų Kabineto fonde žodžių, nei sąlygų, – todėl apie tai ir nekalbėsime. Faktas (f. 923). Todėl iš jų sunku spręsti apie atskirų ministrų, šiuo įvykęs. Vėlu ką nors apie tai rašyti“. Liaudininkai kvietė atveju liaudininkų ministrų, veiklą J. Černiaus ir A. Mer- gelbėti padėtį sudarant „visos tautos gelbėjimo vienybę, kio vyriausybėse. Informacijos protokoluose skurdumą kuri būtų autoritetinga, visos tautos priimta ir visomis atskleidžia konkretus pavyzdys. 1939 m. lapkričio 21 d. išgalėmis remiama“ [31, 1]. Ministrų Kabineto posėdyje nurodyta, kad svarstytas Visuomenei nenurimstant ir abiem opozicinėms parti- A. Merkio vyriausybės deklaracijos klausimas. Protokole, joms – valstiečiams liaudiniams ir krikščionims demokra- be posėdyje dalyvavusių ministrų pavardžių išvardijimo, tams – jau kuris laikas skambinant pavojaus varpais, kovo pažymėta trumpa informacija, kad posėdžio dalyviai 25 d. įvyko valstiečių liaudininkų Mykolo Sleževičiaus, pasikeitė savo nuomonėmis dėl deklaracijos. Konstatuota, Jono Kardelio, krikščionių demokratų Leono Bistro ir Prano kad deklaracija turėtų būti trumpa, tik bendrais bruožais Dielininkaičio ir voldemarininkų Jono Steikūno ir Jono paliečianti aktualius šalies valdymo klausimus. Lieka Viliušio vizitas pas tuometinį Lietuvos ministrą pirmininką neaišku, kuris ministras kokiu klausimu ir ar apskritai kunigą Vladą Mironą [14, 128; 114, 413]. Tikėtina, kad pa- posėdyje pasisakė [55, 218]. Tyrimui taip pat pasitarnavo sitarimo metu buvo aptarta susidariusi padėtis valstybėje ar Lietuvos ypatingajame archyve (LYA) saugomi liaudininkų net galimi pokyčiai vyriausybėje. Nesant daugiau šaltinių, Juozo Pajaujo [37, 63] ir Antano Tamošaičio [6, 64] sovietų manytina, jog bendras vizitas galėjo būti suorganizuotas saugumo tardymo protokolai. Surastose bylose galima ap- siekiant valdžios akyse parodyti opozicijos vieningumą, tikti informacijos apie liaudininkų veiklą priešokupaciniu o kartu mėginant priversti reformuoti vyriausybę sudarant laikotarpiu. Nors duomenys buvo užrašyti tardymo metu, ją plačios koalicijos pagrindais. straipsnyje naudojamą medžiagą patvirtina arba paneigia Po kelių dienų vyriausybėje neliko V. Mirono, o į naujai ir kiti šaltiniai. Nagrinėjant liaudininkų ministrų veiklą sudarytą J. Černiaus vyriausybę įėjo po du liaudininkų paskutinėse Lietuvos vyriausybėse ir liaudininkų bei val- ir krikščionių demokratų ministrus. Ar tai reiškė, kad džios santykius tuo laikotarpiu, pasitarnavo buvusių krašto autoritarinis valdymas sušvelnėjo ir vyriausybė buvo iš apsaugos ministro Kazio Musteikio [57] ir kariuomenės tiesų koalicinė? vado Stasio Raštikio atsiminimai [75]. Atskleidžiant vals- Kaip netrukus paaiškėjo, pokyčius vyriausybėje valdžia tiečių liaudininkų santykius su krikščionimis demokratais ir opozicija suvokė skirtingai.