DOCSLIB.ORG

Istorija 86.Indb

Total Page：16

File Type：pdf, Size：1020Kb

Download full-text PDF Read full-text
Istorija 86.Indb ISTORIJA 2 0 1 2 / 2 Mindaugas TAMOŠAITIS L X V I / 8 6 Valstiečiai liaudininkai Jono Černiaus ir Antano Merkio vyriausybių darbo laikotarpiu (1939 m. kovas–1940 m. birželis) Mindaugas Tamošaitis – humanitarinių mokslų daktaras, Lietuvos edukologijos universiteto Lietuvos istorijos katedros lektorius; adresas: T. Ševčenkos g. 31, LT-03111 Vilnius; el. paštas [email protected]; mokslinių interesų sritys – Lietuvos Respublikos (1918–1940 m.) politinė raida, lietuvių rašytojų veikla XX a. pirmoje pusėje, moderniųjų laikų Lietuvos parlamentarizmo raida. Anotacija. Straipsnyje iš pradžių plačiau aptariamas of the Peasant Populist ministers in the Government led Valstiečių liaudininkų partijos vaidmuo Lietuvos politikoje by Černius and Merkys, stresses the general role of the Jono Černiaus vyriausybės valdymo laikotarpiu: atkleidžia- Peasant Populist Party in the political life of the country. mos liaudininkų ir iš dalies krikščionių demokratų derybos Keywords: Peasant Populists, Christian Democrats, dėl naujos J. Černiaus vyriausybės sudarymo, išreiškiama Jonas Černius, Antanas Merkys, opposition, government, liaudininkų vadovybės pozicija sudarant vyriausybę, ap- Government. tariama liaudininkų programa J. Černiaus vyriausybėje, išryškinami jų santykiai su krikščionimis demokratais, liaudininkų vadovybės ir valdžios santykiai, susidarius naujoms sąlygoms. Analizuojant liaudininkų vaidmenį Įvadas šalyje Antano Merkio vyriausybės valdymo laikotarpiu, atskleidžiamos naujo Ministrų Kabineto sudarymo aplin- kybės, duodamas išsamus liaudininkų ministrų veiklos vertinimas J. Černiaus ir A. Merkio vyriausybėse, išryš- 1936 m. pradžioje, autoritarinio valdymo laikotarpiu kinamas bendras Valstiečių liaudininkų partijos vaidmuo Lietuvoje oficialiai uždraudus politines partijas (išskyrus šalies politiniame gyvenime. Lietuvių tautininkų sąjungą – LTS), iš pirmo žvilgsnio Prasminiai žodžiai: valstiečiai liaudininkai, krikščionys opozicinių partijų veiklos neliko (pogrindyje toliau veikė demokratai, Jonas Černius, Antanas Merkys, opozicija, Lietuvos komunistų partija – LKP). Toks teiginys neatitiko valdžia, vyriausybė. tikrovės. Opozicinės partijos – valstiečiai liaudininkai ir krikščionys demokratai, – nors ir sudėtingomis sąlygomis, Abstract. The article begins with a more comprehensive po 1936 m. toliau tęsė savo veiklą, o okupacijos išvakarėse discussion of the role of the Peasant Populist Party in šių partijų keturi atstovai įėjo į naujai suformuotą Lietuvos Lithuanian politics in the term of office of the Government vyriausybę. Tokia padėtis išliko iki Lietuvos okupacijos. led by Jonas Černius: it reveals the negotiations of the Nors paskutinės nepriklausomos Lietuvos Jono Černiaus Peasant Populists and partially Christian Democrats on the ir Antano Merkio vadovaujamos vyriausybės istoriografijo- formation of the new Government led by Jonas Černius, je yra sulaukusios atskiro dėmesio [115, 407–426], tačiau expresses the position of the Peasant Populist leadership nėra ištyrinėta tose vyriausybėse dirbusių valstiečių liau- on the formation of the Government, discusses the dininkų vadovybės, deleguotų žemės ūkio ir teisingumo programme of the Peasant Populists in the Government ministrų veikla. Tradiciškai apsiribojama bendru įverti- led by Černius, highlights their relationship with the mu – „vieningo darbo vyriausybė – tautinės vyriausybės Christian Democrats, the relationship between the Peasant darbų tęsėja“ [112, 525–526], ar teiginiu, jog nuo 1939 m. Populist leadership and the government in the face of new kovo mėn. opozicijos atstovams patekus į vyriausybę, circumstances. When analysing the role of the Peasant valdymo esmė liko nepakeista [119, 318]. Istorikas Artūras Populists in the country during the term of office of the Svarauskas neseniai apgintoje daktaro disertacijoje apie Government led by Antanas Merkys, the article reveals krikščionių demokratų raidą Lietuvoje 1918–1940 m. the circumstances of formation of a new Cabinet of pirmą kartą išryškino šios partijos vaidmenį šalies politi- Ministers, gives a comprehensive evaluation of activities koje 1939–1940 m. [116, 158–178]. Tačiau lieka neaptarti ISSN 1392-0456 E-ISSN 2029-7181 37 iš tAUTOS PRAEITIES J. Černiaus ir A Merkio vyriausybių darbo metu klostęsi niais leidiniais („Lietuvos žinios“ ir „Lietuvos ūkininkas“) santykiai tarp valdžios ir valstiečių liaudininkų ministrų ir kita to meto spauda. bei juos delegavusios šios partijos vadovybės. Straipsnio tikslas – išanalizuoti valstiečių liaudininkų vaidmenį Lietuvos politikoje Jono Černiaus ir Antano Merkio vyriausybių valdymo laikotarpiu. Naujos vyriausybės sudarymo Straipsnio chronologinės ribos apima daugiau kaip metų laikotarpį. Pradžia siejama su 1939 m. kovo antroje aplinkybės pusėje Vokietijos Lietuvai įteiktu ultimatumu, o pabai- ga – su 1940 m. birželio 15 d. Sovietų Sąjungos įvykdyta Lietuvos okupacija. 1939 m. kovo viduryje Vokietijai likvidavus Čekoslova- Atskleisti temą padėjo gausi istorinių šaltinių bazė. kijos valstybingumą, netrukus atėjo eilė Klaipėdos kraštui, Atskirai reikėtų paminėti Felicijos Bortkevičienės (f. 192) kuris nuo Vokietijos buvo atskirtas 1919 m. Versalio fondą, saugomą Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių taikos sutarties 99 straipsniu, o 1923 m. sausį dėl lietuvių bibliotekos rankraščių skyriuje (LMAVB RS). Jame surasta suorganizuotos karinės operacijos buvo prijungtas prie Valstiečių liaudininkų partijos vadovybės parengta poli- Lietuvos. Nepraėjus nė dviem savaitėms po Čekoslovakijos tinės veiklos programa, sudaryta J. Černiaus vyriausybės aneksijos, kovo 22 d. Vokietija įteikė ultimatumą Lietuvai ir darbo pradžioje, leido geriau suvokti programų kūrėjų pareikalavo grąžinti jai Klaipėdos kraštą. Lietuvos valdžia įsivaizduojamą vietą šalies politikoje aptariamuoju laiko- be didesnio svarstymo ultimatumą priėmė. Klaipėdos tarpiu. Straipsnyje taip pat panaudoti Lietuvos centriniame kraštas atiteko Vokietijai [97, 1]. valstybės archyve (LCVA) saugomi dokumentai. Atskirai Klaipėdos netekimas buvo didelis smūgis ne tik reikėtų išskirti Valstybės saugumo departamento (VSD) A. Smetonos valdžiai, bet ir visai Lietuvai. Uosto netektis (f. 378) surinktą medžiagą (saugumo mėnesių apžvalgos skaudžiai atsiliepė Lietuvos ekonomikai, kai kurios įmonės ir politinės policijos parengti biuleteniai), kuri padėjo turėjo visai užsidaryti, iš Klaipėdos į Lietuvą plūstelėjo atskleisti liaudininkų poziciją aptariamuoju laikotarpiu. pabėgėliai. Visuomenė buvo tiesiog pritrenkta. Jos balsą Tenka apgailestauti, jog lakoniška informacija yra užfik- taikliai atspindėjo „Lietuvos žinių“ vedamojo pirmieji suota Lietuvos vyriausybės posėdžių protokoluose, kurie žodžiai: „Mūsų nelaimei apibūdinti šiandien nėra nei saugomi tame pačiame archyve Ministrų Kabineto fonde žodžių, nei sąlygų, – todėl apie tai ir nekalbėsime. Faktas (f. 923). Todėl iš jų sunku spręsti apie atskirų ministrų, šiuo įvykęs. Vėlu ką nors apie tai rašyti“. Liaudininkai kvietė atveju liaudininkų ministrų, veiklą J. Černiaus ir A. Mer- gelbėti padėtį sudarant „visos tautos gelbėjimo vienybę, kio vyriausybėse. Informacijos protokoluose skurdumą kuri būtų autoritetinga, visos tautos priimta ir visomis atskleidžia konkretus pavyzdys. 1939 m. lapkričio 21 d. išgalėmis remiama“ [31, 1]. Ministrų Kabineto posėdyje nurodyta, kad svarstytas Visuomenei nenurimstant ir abiem opozicinėms parti- A. Merkio vyriausybės deklaracijos klausimas. Protokole, joms – valstiečiams liaudiniams ir krikščionims demokra- be posėdyje dalyvavusių ministrų pavardžių išvardijimo, tams – jau kuris laikas skambinant pavojaus varpais, kovo pažymėta trumpa informacija, kad posėdžio dalyviai 25 d. įvyko valstiečių liaudininkų Mykolo Sleževičiaus, pasikeitė savo nuomonėmis dėl deklaracijos. Konstatuota, Jono Kardelio, krikščionių demokratų Leono Bistro ir Prano kad deklaracija turėtų būti trumpa, tik bendrais bruožais Dielininkaičio ir voldemarininkų Jono Steikūno ir Jono paliečianti aktualius šalies valdymo klausimus. Lieka Viliušio vizitas pas tuometinį Lietuvos ministrą pirmininką neaišku, kuris ministras kokiu klausimu ir ar apskritai kunigą Vladą Mironą [14, 128; 114, 413]. Tikėtina, kad pa- posėdyje pasisakė [55, 218]. Tyrimui taip pat pasitarnavo sitarimo metu buvo aptarta susidariusi padėtis valstybėje ar Lietuvos ypatingajame archyve (LYA) saugomi liaudininkų net galimi pokyčiai vyriausybėje. Nesant daugiau šaltinių, Juozo Pajaujo [37, 63] ir Antano Tamošaičio [6, 64] sovietų manytina, jog bendras vizitas galėjo būti suorganizuotas saugumo tardymo protokolai. Surastose bylose galima ap- siekiant valdžios akyse parodyti opozicijos vieningumą, tikti informacijos apie liaudininkų veiklą priešokupaciniu o kartu mėginant priversti reformuoti vyriausybę sudarant laikotarpiu. Nors duomenys buvo užrašyti tardymo metu, ją plačios koalicijos pagrindais. straipsnyje naudojamą medžiagą patvirtina arba paneigia Po kelių dienų vyriausybėje neliko V. Mirono, o į naujai ir kiti šaltiniai. Nagrinėjant liaudininkų ministrų veiklą sudarytą J. Černiaus vyriausybę įėjo po du liaudininkų paskutinėse Lietuvos vyriausybėse ir liaudininkų bei val- ir krikščionių demokratų ministrus. Ar tai reiškė, kad džios santykius tuo laikotarpiu, pasitarnavo buvusių krašto autoritarinis valdymas sušvelnėjo ir vyriausybė buvo iš apsaugos ministro Kazio Musteikio [57] ir kariuomenės tiesų koalicinė? vado Stasio Raštikio atsiminimai [75]. Atskleidžiant vals- Kaip netrukus paaiškėjo, pokyčius vyriausybėje valdžia tiečių liaudininkų santykius su krikščionimis demokratais ir opozicija suvokė skirtingai.
Load more

Recommended publications
  • Becoming Lithuanian: Jewish
    BECOMING LITHUANIAN: JEWISH ACCULTURATION IN THE INTERWAR PERIOD By Tadas Janušauskas Submitted to Central European University Department of Nationalism Studies In partial fulfillment of the requirements for the degree of Master of Arts Supervisor: Professor Michael L. Miller Budapest, Hungary 2010 CEU eTD Collection Abstract One of the least acculturated Jewries in Europe, Lithuanian Jewry, stepped into neighboring majorities‟ independent state as the largest minority and the most culturally distant one. The new state was nationalizing, thus the Jews, along with other minorities had to learn the state language – Lithuanian. Although it stays unclear how well the Jews learned the majorities‟ vernacular and how often used it, there are indications that by the end of the 1930s most of them were literate in the majority‟s language. This slight shift of identity of Lithuanian Jewry, which is heavily under-researched, was also promoted by some groups of the society, mostly by the Jews. The Union of Jewish Soldiers (active 1933-1940) was the most prominent advocator in this field. Their Lithuanian- language weekly “Apţvalga” (en. “Review”; published 1935-1940) became the main public medium in the context of mutual Lithuanian-Jewish recognition. However, as it is shown, even the Union did not internalize Lithuanian language, and thus, using mostly archival sources and the weekly, this thesis argues that even in the most extreme cases of shifting identity of the interwar Jewish community of Lithuania, there was no assimilation, and only to some extent the Jewry was acculturated. CEU eTD Collection ii Acknowledgments This thesis would not have been possible without the support of my supervisor prof.
    [Show full text]
  • Valstiečiai Liaudininkai Lietuvos Politiniame Gyvenime 1926 –1940 M
    VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS LIETUVOS ISTORIJOS INSTITUTAS Mindaugas TAMOŠAITIS VALSTIEČIAI LIAUDININKAI LIETUVOS POLITINIAME GYVENIME 1926 –1940 M. Daktaro disertacija Humanitariniai mokslai, istorija (05H) Kaunas, 2011 UDK 329(474.5) Ta-79 Disertacija ginama eksternu Doktorantūros teisė suteikta Vytauto Didžiojo universitetui kartu su Lietuvos istorijos institutu 2003 m. liepos 15 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 926. Mokslinis konsultantas: Doc. dr. Pranas Janauskas (Vytauto Didžiojo universitetas, Humanitariniai mokslai, istorija – 05H) ISBN 978-9955-12-665-2 2 TURINYS ĮVADAS .......................................................................................................................................4 I. BENDRA POLITINĖ SITUACIJA IR VALSTIEČIŲ PARTIJŲ PADĖTIS VIDURIO RYTŲ EUROPOJE................................................................................................29 II. VALSTIEČIAI LIAUDININKAI IR LIETUVOS VALDŽIOS POLITIKA (IKI 1929 M) ..............................................................................................................................39 III. PARTIJOS VIDAUS PROBLEMOS ...............................................................................59 1. Organizacinės struktūros raidos ypatumai ..............................................................................59 2. Pozicijų skirtumai partijoje (4-ojo dešimtmečio I-oji pusė) ..................................................82 3. Kartų konfliktas 4-ame dešimtmetyje ...................................................................................115
    [Show full text]
  • Studia Interkulturowe Europy Środkowo-Wschodniej 2020/13
    WW następnymnastępnym numerzenumerze StudiówStudiów InterkulturowychInterkulturowych EuropyEuropy Środkowo-WschodniejŚrodkowo-Wschodniej międzymiędzy innymi:innymi: 13 tudia nterkulturowe Studia Interkulturowe Europy Środkowo-Wschodniej Europy Interkulturowe Studia S I Izabella Malej „Błok i Jung: inflacja ego Wiersze( o Przepięknej Pani)” Europy Środkowo-Wschodniej Marcin Niemojewski „«I nie tylko w powiastkach drzemie ta historia» – Młyn Bałtaragisa Kazysa Boruty z perspektywy antropologii literatury” TOM 13 www.wuw.pl xStudia Inter nr 13.indd 3 25/10/20 18:53 Studia Interkulturowe EuropyEuropy Środkowo-Wschodniej TOMTOM 13 8 logo WUW.inddWarszawa 1 20155/12/2014 12:54:19 PM Rada Naukowa Madina Aleksejewa, Paweł Bukowiec, Jerzy Grzybowski, Magnus Ilmjärv, Eriks Jekabsons, Peter Kaša, Andrej Liuby, Dangiras Mačiulis, Izabella Malej, Juraj Marusiak, Ljudmila Popovic, Wanda K. Roman, Anatol Wialiki Kolegium redakcyjne Iwona Krycka-Michnowska (Redaktor Naczelna), Joanna Getka (Zastępca Redaktor Naczelnej), Joanna Kozłowska (Sekretarz Redakcji), Monika Grącka, Marcin Niemojewski Adres redakcji 02-678 Warszawa, ul. Szturmowa 4, pok. 319, Polska tel.: (+ 48) 22 55 34 219; tel./faks: (+ 48) 22 55 34 229 e-mail: [email protected], [email protected] Projekt okładki Jakub Rakusa-Suszczewski Ilustracja na okładce: obraz Małgorzaty Koźbiał Nostalgia Redaktor prowadzący Dorota Dziedzic e-mail: [email protected] Redaktor Mateusz Tokarski ISSN 1898-4215 e-ISSN 2544-3143 © tytułu: Studia Interkulturowe Europy Środkowo-Wschodniej by Jan Koźbiał,
    [Show full text]
  • Population Displacement in Lithuania in the Twentieth Century
    Population Displacement in Lithuania in the Twentieth Century Experiences, Identities and Legacies Edited by Tomas Balkelis Violeta Davoliūtė LEIDEN | BOSTON For use by the Author only | © 2016 Koninklijke Brill NV <UN> Contents Preface vii Acknowledgements X List of Tables xi Notes on Contributors xii Introduction 1 Part 1 Population Displacement during World War One and Its Aftermath 1 Making the Nation: Refugees, Indigent People, and Lithuanian Relief, 1914–1920 21 Andrea Griffante 2 Forging a “Moral Community”: The Great War and Lithuanian Refugees in Russia 42 Tomas Balkelis 3 Displacement without Moving: Secession, Border Changes and Practices of Population Politics in Lithuania, 1916–1923 62 Klaus Richter Part 2 Population Displacement in the Klaipėda Region 4 Population of the Klaipėda Region and the Balance of Power in the Eastern Baltic Region, 1919–1960 91 Vasilijus Safronovas 5 Population Shifts and Displacement in the Memel Region 112 Ruth Leiserowitz For use by the Author only | © 2016 Koninklijke Brill NV <UN> vi Contents Part 3 Population Displacement during World War Two and Its Aftermath 6 Repopulating Vilnius, 1939–1949 135 Theodore R. Weeks 7 Between Poland and Lithuania: Repatriation of Poles from Lithuania, 1944–1947 160 Vitalija Stravinskienė 8 A “Forgotten” History of Soviet Deportation: The Case of Lithuanian Jews 179 Violeta Davoliūtė 9 Religious Life in a Displaced Society: The Case of Post-war Lithuania, 1945–1960 211 Arūnas Streikus 10 Lithuanian Diaspora: From Displaced Persons to Diaspora Politics 236 Daiva Dapkutė Index 259 For use by the Author only | © 2016 Koninklijke Brill NV chapter 2 Forging a “Moral Community”: The Great War and Lithuanian Refugees in Russia Tomas Balkelis Introduction By the end of the Great War, Russia’s disastrous military performance, eco- nomic collapse and growing unrest on the “home front” brought the transfor- mation of the empire into a number of shatterzones where various nationalist and revolutionary forces asserted themselves with unseen vigour.
    [Show full text]
  • Memorandumai Prezidentui Antanui Smetonai: Opozicijos Vienijimosi Pradžia
    ISTORIJA MEMORANDUMAI PREZIDENTUI ANTANUI SMETONAI: OPOZICIJOS VIENIJIMOSI PRADŽIA Dr. Audronė Veilentienė Kauno technologijos universitetas Kaunas university of technology K. Donelaičio g. 73, LT-44029 Kaunas El. paštas [email protected] Santrauka Straipsnyje analizuojami opozicijos lyderių memorandumai Lietu- vos Respublikos Prezidentui Antanui Smetonai, rašyti 1935–1938 me- tais, atskleidžiamos jų atsiradimo priežastys, parodoma Vyriausybės reakcija ir veiksmai prieš memorandumus pasirašiusius asmenis. Auto- ritarizmo laikotarpiu opozicinių partijų lyderiai, nepaisydami valdžios represijų, reaguodavo į svarbius Lietuvos vidaus ir užsienio politikos įvykius kalbėdami partijos narių susirinkimuose, darydami pranešimus opozicijos renginiuose, taip pat rašydami memorandumus Prezidentui Antanui Smetonai. 1935–1938 m. Prezidentui buvo įteikti trys opozi- cijos lyderių pasirašyti memorandumai. Tautininkų Vyriausybė ėmėsi sankcijų prieš pasirašiusius asmenis stengdamasi valdžią išlaikyti savo rankose. Reikšminiai žodžiai: memorandumas; opozicijos lyderiai; Vyriau- sybė; Seimas; koalicija. Parlamento studijos 21 | 2016 Mokslo 136 darbai istorija Įvadas Autoritarizmo laikotarpiu opozicinių partijų lyderiai, nepaisydami valdžios represijų, reaguodavo į svarbius Lietuvos vidaus ir užsienio politikos įvykius pasisakydami partijos narių susirinkimuose, dary- dami pranešimus opozicijos renginiuose, taip pat rašydami memo- randumus Prezidentui Antanui Smetonai. 1935–1938 m. Prezidentui buvo įteikti trys opozicijos lyderių pasirašyti memorandumai.
    [Show full text]
  • Vilniaus Pedagoginis Universitetas Istorijos Fakultetas Lietuvos Istorijos Katedra Ii Lietuvos Seimas 1923
    VILNIAUS PEDAGOGINIS UNIVERSITETAS ISTORIJOS FAKULTETAS LIETUVOS ISTORIJOS KATEDRA Raimundas Trinkūnas Lietuvos lokalinės istorijos specialybės II kurso magistrantas II LIETUVOS SEIMAS 1923 -1926 M. Magistro darbas Magistrantas ___________________ (parašas) Raimundas Trinkūnas Leidžiama ginti: Darbo vadovas __________________ (parašas) IF Dekanas __________________ Prof. habl. dr. Liudas Truska (parašas) Doc. dr. Eugenijus Jovaiša darbo įteikimo data: ______________ Registracijos numeris: _____________ Vilnius, 2007 PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ Patvirtinu, kad įteikiamas magistro darbas „II Lietuvos Seimas 1923 – 1926 m.“: 1. Autoriaus atliktas savarankiškai, jame nėra pateikta kitų autorių medžiagos kaip savos, nenurodant tikrojo šaltinio. 2. Nebuvo to paties autoriaus pristatytas ir gintas kitoje mokymo įstaigoje Lietuvoje ar užsienyje. 3. Nepateikia nuorodų į kitus darbus, jeigu jų medžiaga nėra naudota darbe. 4. Pateikia visą naudotos literatūros sąrašą. Raimundas_Trinkūnas___ _______________ (studento vardas, pavardė) (parašas) 2 TURINYS ĮVADAS ................................................................................................................. 4 I. POLITINĖ SITUACIJA II SEIMO RINKIMŲ IŠVAKARĖSE ............ 10 II. II. SEIMO RINKIMAI: 1. Rinkimai ............................................................................................ 13 2. Rinkimų rezultatai – balsų pasiskirstymas ...................................... 19 3. Kiekybinė ir kokybinė naujojo Seimo sudėtis .................................
    [Show full text]
  • Augustino Voldemaro Vyriausybės Ministrų Personalijos (1926 M
    iš tautos praeities Algis BITAUTAS Augustino Voldemaro vyriausybės ministrų personalijos (1926 m. gruodis–1929 m. rugsėjis) Algis Bitautas – humanitarinių mokslų magistras, Lietuvos edukologijos universiteto Istorijos fakulteto Istorijos didaktikos centro asistentas; adresas: T. Ševčenkos g. 31, LT-03111 Vilnius, el. paštas: algis.bitautas@ leu.lt; mokslinių interesų kryptys – Lietuvių tautininkų sąjungos istorija, Lietuvos Respublikos ministrų visuomeninė ir politinė veikla (1918–1940 m.), istorijos didaktika. Anotacija. Straipsnyje išsamiai analizuojama Augustino Nors po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo A. Vol- Voldemaro vyriausybės (1926 12 17–1929 09 19) ministrų demaro vadovaujamos vyriausybės atskiri ministrai isto- personalijos ir tarpusavio santykiai. Išskirtinis dėmesys riografijoje yra sulaukę dėmesio [96], tačiau plačiau nėra skiriamas ministrų paskyrimo motyvams, akcentuojamos ištyrinėta finansų, vidaus reikalų, susisiekimo, teisingumo, priežastys, kodėl jie buvo pasirinkti formuojant vyriausybę. žemės ūkio ministrų personalijos ir veikla. Antra, svarbu Pateikiama A. Voldemaro vyriausybės partinė ir Lietuvių pabrėžti, kad niekas viename tyrime nemėgino aptarti tautininkų sąjungos (LTS) centro valdybos sudėtis. visų ministrų (šiuo metu autorius kartu su kolegomis rengia Prasminiai žodžiai: Vyriausybė, ministras, Lietuvių tauti- kolektyvinę monografijąLietuvos Respublikos vyriausybės ninkų sąjunga, krikščionių demokratų blokas, kandidatas 1918–1940 m.: sudėtis ir veikla) [101]. Neseniai pasirodė į ministrus, partinė priklausomybė,
    [Show full text]
  • Download Download
    ISTORIJOS ŠALTINIAI STEIGIAMASIS SEIMAS „Aidai“, 1950 m. birželis, Nr. 6, p. 286–287 Šiemet gegužės 15 dieną suėjo trisdešimt metų nuo Steigiamojo Seimo susirinkimo dienos. Tai palyginti neilgas laiko tarpas, bet visai pakankamas, kad galėtume į anų dienų įvykius žvelgti jau istoriko akimis. St. Seimas mums reikšmingas ne tik todėl, kad jis buvo pir- masis ilgoje mūsų valstybinio gyvenimo eigoje pačių jos gyventojų visuotiniu balsavimu išrinktas, bet ir todėl, kad jis padėjo pagrindus visai nauju būdu atsikuriančiai nepriklausomai Lietuvai. Lietuva atgimė iš Didžiojo Karo pelenų. Dar karui tebeeinant, vo- kiečiai okupantai, išviję senuosius pavergėjus rusus, 1917 m. leido Vilniuje susirinkti iš viso krašto ir iš visų sluogsnių atstovams. Toji Vil- niaus konferencija nusprendė atstatyti Lietuvos nepriklausomybę, bet ji šio akto nesiėmė skelbti, pavesdama tai jos išrinktai 20 atstovų Tarybai, kuri turėjo pirmiau paruošti reikiamą dirvą. Taryba Lietuvos Nepri- klausomybės aktą paskelbė 1918 m. vasario 16 d. Tačiau valstybės gimsta ar jungo nusikrato ne vien aktais. Tie ak- tai, paprastai, reikalingi sutvirtinti kraujo ir stambių aukų antspau- dais. Pirmoji Lietuvos vyriausybė paskelbta Didžiojo Karo paliaubų (lapkr. 11) dieną. Taryba ją pavedė suorganizuoti prof. Augustinui Voldemarui. Vyriausybė sudaryti buvo lengviau, negu kariuomenė, kuri atsirado lapkričio 23 d. Dar tik kuopoms, ne pulkams, formuo- jantis, į Lietuvos žemę ėmė skverbtis bolševikai iš rytų, kiek vėliau bermontininkai iš šiaurės, na, ir visų mūsų unijų „broliai“ lenkai iš pietų. Vyriausybė tuojau suskato šauktis tautos balso ir jos paramos. 1919 m. sausio 19 d. į Kauną buvo sukviesta iš viso krašto apie 200 atstovų, kurie trumpoje kelių dienų konferencijoje nusprendė šauktis ne tik savanorių kariuomenei, bet ir paruošti mobilizacijos projektą.
    [Show full text]
  • Dangiras Mačiulis and Darius Staliūnas
    STUDIEN zur Ostmitteleuropaforschung 32 Dangiras Mačiulis and Darius Staliūnas Lithuanian Nationalism and the Vilnius Question, 1883-1940 Dangiras Mačiulis and Darius Staliūnas, Lithuanian Nationalism and the Vilnius Question, 1883-1940 STUDIEN ZUR OSTMITTELEUROPAFORSCHUNG Herausgegeben vom Herder-Institut für historische Ostmitteleuropaforschung – Institut der Leibniz-Gemeinschaft 32 Dangiras Mačiulis and Darius Staliūnas Lithuanian Nationalism and the Vilnius Question, 1883-1940 VERLAG HERDER-INSTITUT · MARBURG · 2015 Bibliografi sche Information der Deutschen Nationalbibliothek Die Deutsche Nationalbibliothek verzeichnet diese Publikation in der Deutschen Nationalbibliografi e; detaillierte bibliografi sche Daten sind im Internet über <http://dnb.ddb.de> abrufbar Diese Publikation wurde einem anonymisierten Peer-Review-Verfahren unterzogen. This publication has undergone the process of anonymous, international peer review. © 2015 by Herder-Institut für historische Ostmitteleuropaforschung – Institut der Leibniz-Gemeinschaft, 35037 Marburg, Gisonenweg 5-7 Printed in Germany Alle Rechte vorbehalten Satz: Herder-Institut für historische Ostmitteleuropaforschung – Institut der Leibniz-Gemeinschaft, 35037 Marburg Druck: KN Digital Printforce GmbH, Ferdinand-Jühlke-Straße 7, 99095 Erfurt Umschlagbilder: links: Cover of the journal „Trimitas“ (Trumpet) of the Riflemen’s Union of Lithuania. Trimitas, 1930, no. 41 rechts: The fi rst watch of Lithuanian soldiers at the tower of Gediminas Castle. 10 28 1939. LNM ISBN 978-3-87969-401-3 Contents Introduction
    [Show full text]
  • Valstybinė Kalba Lietuvos Kariuomenėje (1918–1940) Generolo Jono Žemaičio Lietuvos Karo Akademija
    GENEROLO JONO ŽEMAIČIO LIETUVOS KARO AKADEMIJA Algirdas AŽUBALIS Diana BUILIENĖ Rolanda KAZLAUSKAITĖ-MARKELIENĖ VALSTYBINĖ KALBA LIETUVOS KARIUOMENĖJE (1918–1940) GENEROLO JONO ŽEMAIČIO LIETUVOS KARO AKADEMIJA Algirdas AŽUBALIS Diana BUILIENĖ Rolanda KAZLAUSKAITĖ-MARKELIENĖ VALSTYBINĖ KALBA LIETUVOS KARIUOMENĖJE (1918–1940 M.) MONOGRAFIJA VILNIUS, 2010 UDK 355.5(474.5)(091) Až-07 Monografijoje aptariami valstybinės lietuvių kalbos įvedimo Lietuvos kariuo- menėje, karybos lietuviškosios terminijos kūrimo klausimai 1918–1940 m. Analizuojamas karininkų dalyvavimas tobulinant bendrinę lietuvių kalbą. Pateikiamos 73 aktyviausiųjų šių visų procesų dalyvių biografijos. Mono- grafija skirta kariūnams, magistrantams, doktorantams, besigilinantiems į karybos lietuviškosios terminijos ir kalbos kultūros problemas. Recenzavo: Lietuvos žemės ūkio universiteto Profesinės pedagogikos ir psicholo gijos katedros vedėjas prof. (HP) dr. SIGITAS DAUKIlas Šiaulių universiteto Ugdymo sistemų katedros profesorius dr. ARKADIJUS KISELIOVAS Atsakingasis redaktorius ir autorių grupės vadovas – Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos Humanitarinių mokslų katedros profesorius habil. dr. ALGIRDAS AŽUBALIS Monografija apsvarstyta ir jos leidimui pritarta Generolo Jono Že maičio Lietuvos karo akademijos Humanitarinių mokslų katedros posėdyje 2009 m. gruodžio 17 d. (protokolo Nr. VN-15(2). © Algirdas Ažubalis, 2010 © Diana Builienė, 2010 © Rolanda Kazlauskaitė-Markelienė, 2010 © Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija, 2010 ISBN 978-9955-423-94-2 TURINYS
    [Show full text]
  • 'The Tsar Would Not Have Taken Away Our
    LITHUANIAN HISTORICAL STUDIES 21 2017 ISSN 1392-2343 PP. 79–106 ‘THE TSAR WOULD NOT HAVE TAKEN AWAY OUR PENSIONS’: COMPENSATION FOR RUSSIAN ARMY FIRST WORLD WAR INVALIDS IN INTERWAR LITHUANIA Vytautas Jokubauskas (Klaipėda University) ABSTRACT This article presents an analysis of the support given to Great War invalids in Lithuania: how did veterans of the Imperial Rus- sian army, injured during the First World War, act in order to procure social security (pensions), and how did Lithuanian legalislation change in reaction to their justified expectations. The social welfare situation of Great War invalids who became citizens of the Republic of Lithuania chan- ged in three different stages: a) the period up to 1926; b) 1926 to 1929; and c) following the passing of a separate law on pensions for former Imperial Russian army war invalids in 1930. It was found that support for these First World War invalids in Lithuania was constantly compared to compensation for those who were injured in the Wars of Independence (1918–1920). The size of pensions for these two groups was never equal. Regardless of the fact that attempts were made to make the two types of pensions equal in 1925–1926, barely six months later, Great War invalids started receiving smaller pensions, until they were eventually suspended altogether before a separate law came into effect in 1930. In the article, the reasons for this are explained as a lack of money and political will, and the view of part of society that those injured in the First World War were ‘not fighting for Lithuania’.
    [Show full text]
  • Gentlemen's Agreement
    “GENTLEMEN’S AGREEMENT” OF LITHUANIA AND THE USSR Algimantas Kasparavièius As far as we were able to determine the term “gentlemen agreement” was first used in international practice at the beginning of this century. In 1907 the USA and Japan gave this name to the international agreement according to which Japan assumed the responsibility of not giving passports to immigrants to the USA (except for some categories of businessmen and specialists), while the President of the United States on his part promised to endeavor that San Francisco abolish the discriminatory prohibition of Japanese children being taught together with whites.1 In later years the “gentlemen agreement” began to be used more broadly in diplomacy. Its importance and meaning was discussed in historiography and international law. In the tradition of Western international law a “gentlemen agreement” is usually understood to be a verbal act, not recognized as a juridical act. According to it, such an agreement of diplomats or politicians “recognizes only a concurrence of the wills of the agreeing states,” but does not entail any juridical consequences.2 In fact, in the period between the world wars there were instances when the League of Nations Commission for Legal Affairs or the International Court, taking note of the circumstances of the formation of unsigned agreements as well as their importance recognized their juridical effect or consequences.3 The lawyers, diplomats, and historians of the Soviet school interpret the “gentlemen agreement” in a different way. According to them, the “gentlemen agreement” is a special kind of informal international agreement, of a simplified manner, based upon the special mutual trust of the states, having the same juridical validity as signed treaties.4 According to Soviet tradition the “gentlemen agreement” can be verbal or written, but does not have the ”usual text of a treaty.” Thus, the difference between the traditional Western and Soviet “gentlemen agreement” is sufficiently clear.
    [Show full text]