DOCSLIB.ORG

Tautininkų Ir Krikščionių Demokratų Pasitarimų Protokolai (1927 M

Total Page：16

File Type：pdf, Size：1020Kb

Download full-text PDF Read full-text
Tautininkų Ir Krikščionių Demokratų Pasitarimų Protokolai (1927 M ŠALTINIų publIKACIJA Mindaugas TAMOŠAITIS Tautininkų ir krikščionių demokratų pasitarimų protokolai (1927 m. balandis, spalis–lapkritis) Mindaugas Tamošaitis – Vilniaus pedagoginio universiteto Istorijos fakulteto Lietuvos istorijos katedros lektorius; adresas: T. Ševčenkos g. 31, LT-03111 Vilnius, el. paštas: [email protected]; mokslinių interesų sritys – Lietuvos ir Sovietų Sąjungos santykiai tarpukariu, Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos veikla 1927−1940 m., XX a. Lietuvos parlamentarizmo istorija. Anotacija. 1927 m. balandžio 12 d. prezidentui Antanui cinės valdžios sudarymo po III Seimo paleidimo 1927 m. Smetonai paleidus 3-ąjį Seimą, Lietuvoje baigėsi keletą balandį1, tačiau tų pačių metų rudenį vykusios abiejų metų trukęs demokratinio parlamentarizmo laikotarpis. partijų slaptos derybos nėra sulaukusios istorikų dėmesio. Šio veiksmo iniciatoriai – po 1926 m. gruodžio 17 d. Paprastai nurodoma, kad krikščionys demokratai, atšaukę perversmo į valdžią atėję tautininkai. Tuo tarpu buvę savo ministrus iš vyriausybės, nuo 1927 m. vasaros stojo jų sąjungininkai krikščionys demokratai (juos sudarė: į opoziciją tautininkams2. Bet šis krikdemų žingsnis dar LKDP, LŪS, LDF), po Seimo paleidimo vis dar tebeesan- nereiškė tautininkų ir krikščionių demokratų visiško san- tys valdžioje siekia, kad šalyje būtų surengti nauji Seimo tykių nutraukimo. Lietuvos centriniame valstybės archyve rinkimai. To nepavykus pasiekti derybose pavasarį, Seimas (LCVA) Ministrų Kabineto fonde (f. 923) surasti Lietuvių ne tik nebuvo sušauktas, bet jau tų pačių metų vasaros tautininkų sąjungos (LTS) ir krikščionių demokratų (šiam pradžioje krikščionys demokratai atšaukė savo žmones iš blokui priklausė Lietuvos krikščionių demokratų partija vyriausybės ir perėjo opozicijon. Tų pačių metų rudenį (LKDP), Lietuvos ūkininkų sąjunga (LŪS) ir Lietuvos darbo tautininkai ir krikščionys demokratai pasitarimuose dar federacija (LDF)) posėdžių protokolai rodo, kad praėjus kartą mėgino surasti kompromisą ir susitarti dėl tolesnio daugiau kaip pusmečiui po III Seimo paleidimo, tautinin- šalies valdymo ir kartu dėl koalicinės valdžios sudarymo. kai su opozicijoje esančiais krikščionimis demokratais Tačiau pasitarimai pasibaigė be rezultatų: šalyje įsigalėjo dar vedė derybas. Jose partijoms atstovavo jų lyderiai: tautininkų diktatūra su prezidento A. Smetona priešakyje, LTS – Ministras pirmininkas Augustinas Voldemaras, Alek- o krikščionims demokratams beveik 14 metų teko tenkintis sandras Žilinskas, Vladas Mironas, rečiau LTS pirmininkas opozicinės partijos vaidmeniu. Liudas Noreika, Juozas Tūbelis, Prezidentas Antanas Sme- Pirmą kartą publikuojami šių partijų pasitarimų protoko- tona; LKDP – pirmininkas Mykolas Krupavičius ir Leonas lai, atskleidžiantys tautininkų ir krikščionių demokratų Bistras; LDF – lyderis Kazys Ambrozaitis, o paskutiniame vadų skirtingus požiūrius į demokratinį parlamentarizmą, – Antanas Milčius ir Petras Jočys (spalio 24 d. pasitarime 1922 m. demokratinę Lietuvos konstituciją, apskritai į LDF nedalyvavo); LŪS – pirmame pasitarime atstovavo valstybės valdymą. Dokumentai taip pat atskleidžia ir pirmininkas, buvęs Prezidentas Aleksandras Stulginskis, kitų subtilybių, kurios iki šiol nebuvo žinomos Lietuvos o kituose – Kazys Jokantas ir Feliksas Mikšys. parlamentarizmo tyrėjams bei to meto visuomenei. Tenka tik apgailestauti, kad dėl šaltinių stokos negalima Prasminiai žodžiai: Seimas, vyriausybė, demokratija, pasakyti, kiek iš viso buvo tokių pasitarimų, kuri pusė juos konstitucija, Lietuvių tautininkų sąjunga (LTS), Lietuvos iniciavo. Išsamesnių žinių apie pasitarimus, susitikimų krikščionių demokratų partija (LKDP), Lietuvos ūkininkų tikslų skaičių nerasta ir to meto spaudoje. sąjunga (LŪS), Lietuvos darbo federacija (LDF). Trumpas to meto politinių įvykių Įvadas kontekstas Istoriografijoje užsimenama apie buvusių 1926 m. gruo- 1927 m. balandžio 20 d. įvykusiame pasitarime tauti- džio 17 d. valstybės perversmo bendrininkų – tautininkų ninkai ir krikščionys demokratai dalyvavo kaip koalicijos ir krikščionių demokratų vestas derybas dėl naujos koali- partneriai, abi pusės vyriausybėje turėjo savo ministrus. 40 Mindaugas TAMOŠAITIS ISTORIJA 2 0 0 8 L X I / 7 1 Derybose, kuriose dalyvavo pats Prezidentas A. Smeto- nekeis. Pasitarimuose tautininkai smerkė demokratinio na, svarstytas esminis klausimas – naujo Seimo rinkimai. Seimo rinkimus, Steigiamojo Seimo priimtą konstituciją, Abiem pusėms nepavykus susitarti, balandžio 22 d. LKDP patį Steigiamąjį Seimą ir t. t. Derybose tautininkų užimamą vadovybė įteikė Prezidentui A. Smetonai memorandumą, „šeimininkų padėtį“ atskleidžia ir tas faktas, jog posėdžiai kuris istoriografijoje plačiau aptartas3. vykdavo vyriausybės vadovo A. Voldemaro darbo kabi- Prasidėjusi priešprieša tarp valdžios partijų – krikščionių nete arba jo namuose. demokratų ir tautininkų – vis labiau didėjo. Krikdemų Turint omenyje A. Voldemaro ir kitų tautininkų išanks- spaudoje imta reikalauti naujo Seimo demokratinių tinį nusistatymą ir, kaip matyti iš pasitarimų protokolų, rinkimų4. Pagaliau balandžio pabaigoje iš vyriausybės krikščionių demokratų atkaklų savo nuostatų gynimą, gali pasitraukus dviem krikščionių demokratų ministrams Le- kilti klausimas: kam šių derybų iš viso reikėjo? Tikėtina, onui Bistrui ir Petrui Karveliui (priešingai elgėsi Ūkininkų jog derybos buvo priimtinos abiem pusėms. Tautininkai, sąjungos ir darbo federacijos deleguoti ministrai, likę tebesitvirtindami valdžioje ir kovodami su opozicija savo postuose), krikdemai, kaip valstiečiai liaudininkai ir (1927 m. rudenį socialdemokratų ir liaudininkų aktyvistai socialdemokratai, stojo tautininkų opozicijon. Alytuje ir Tauragėje rengė antivalstybinius sukilimus, ku- Pasikeitus padėčiai, krikščionys demokratai ėmė re- riuos krikščionių demokratų spauda pasmerkė7), neketino vizuoti įvykius po 1926 m. gruodžio 17 d., santykius su bent formaliai visiškai nesiskaityti su vis dar didelę įtaką tautininkais bei Seimo paleidimą, kuris dabar, anot Leono šalyje išlaikiusiais krikščionimis demokratais. Derybomis Bistro, „įvyko visai netikėtai ir nepatogiu valdžiai laiku“. tautininkai tarsi turėjo parodyti, kad jie yra pasiruošę L. Bistras pripažino, jog rinkimų neskyrimas privertė į tau- valdžia dalintis. Toks apsidraudimas turėjo juos apsaugoti tininkus žiūrėti neigiamai. Krikščionys demokratai laikėsi nuo galimos krikščionių demokratų kritikos ar kitokių nuostatos, jog nauji demokratiniai Seimo rinkimai turėtų neprognozuojamų veiksmų. Tuo tarpu krikdemai, kaip įvykti ne anksčiau kaip rudenį, nes žemdirbiai vasarą yra jau minėta, siekė sugrįžti į didžiąją politiką. Kita vertus, labai užsiėmę5. kodėl krikdemai taip lengvai leidosi tautininkų „vedžio- Tautininkai ketino surengti referendumą ir su jo pagalba jami už nosies“, sunku pasakyti. Tokia nuolaidžiavimo pakeisti konstituciją, tačiau iš karto nesiryžo to daryti. politika tęsėsi nuo pat gruodžio 17-osios, kuomet po Ministras pirmininkas A. Voldemaras spaudos atstovams perversmo sudarytoje vyriausybėje krikščionys demokratai vis pranešdavo apie ruošiamą referendumą, tačiau jo datos pasitenkino antraeiliais postais, svarbiausius palikdami tiksliai neįvardydavo: „Referendumas įvyks dar šįmet, bet tautininkams. tai nereiškia, kad tikrai šįmet“. Dviprasmiškai Ministras Kaip ir 1927 m. balandį, tų metų rudenį krikščionių pirmininkas kalbėjo apie tautininkų santykius su kitomis demokratų ir tautininkų derybos pasibaigė be rezultatų. partijomis, nurodydamas, jog „Vyriausybės pareiga būti Ne tik nesušauktas demokratinis Seimas, bet krikščionims kontakte su visomis grupėmis, tačiau Vyriausybės pertvar- demokratams beveik keturiolika metų teko tenkintis opo- kymas nenumatomas“6. zicinės partijos vaidmeniu. Tų pačių metų rudenį vykusių II derybų laikotarpiu būta esminių pokyčių tautininkų ir krikščionių demo- kratų santykiuose. Tik dabar abi derybininkų pusės buvo atsidūrusios pernelyg skirtingose barikadų pusėse. Tau- Publikuojamų pasitarimų protokolų tininkai, nuo 1927 m. balandžio pabaigos vieninteliai reikšmė likę valdžioje, per keletą mėnesių dar labiau sustiprino savo pozicijas, o krikščionys demokratai priešingai – jau kuris laikas tenkinosi opozicinės partijos statusu. Šiuo laikotarpiu tautininkams nereikėjo pernelyg „stengtis“ Publikuojami tautininkų ir krikščionių demokratų pa- – jie jau turėjo savo rankose valdžią, o krikdemai jos sitarimų protokolai – tai neįkainojamas istorijos šaltinis dar siekė. Todėl rudenį vykusiose derybose krikščionių moderniųjų laikų Lietuvos parlamentarizmo istorijai. demokratų veikėjai vylėsi, kad jiems pavyks sugrįžti į Protokoluose atsiskleidžia tautininkų vadų itin negatyvus valdžią ar bent jau iš dalies susigrąžinti prarastas pozi- požiūris į demokratinį parlamentarizmą, demokratinę cijas. Iš pasitarimų protokolų matyti, kad krikdemų viltys 1922 m. konstituciją, kitas politines partijas – valstiečius priklausė nuo tautininkų Ministro pirmininko Augustino liaudininkus ir socialdemokratus. Iš dokumentų bene Voldemaro ir Prezidento Antano Smetonos malonės. pirmą kartą paaiškėja tautininkų kategoriškai neigiamo Derybose buvo aiškiai juntamas tautininkų diktatoriškas nusistatymo – skelbti naujo Seimo rinkimus – pagrindinės tonas. Dėl to dažnai derybos atsidurdavo aklavietėje, nes priežastys. Tautininkai naujų įprastų Seimo rinkimų vengė. A. Voldemaras paaiškindavo, jog tautininkų vadovybė Tai paaiškėja iš LTS nario kunigo V. Mirono žodžių: „Kai- ar Prezidentas laikosi kitokios nuomonės ir jos negalima rieji (valstiečiai liaudininkai ir socialdemokratai – M. T.) keisti. Tai iliustruoja
Load more

Recommended publications
  • Becoming Lithuanian: Jewish
    BECOMING LITHUANIAN: JEWISH ACCULTURATION IN THE INTERWAR PERIOD By Tadas Janušauskas Submitted to Central European University Department of Nationalism Studies In partial fulfillment of the requirements for the degree of Master of Arts Supervisor: Professor Michael L. Miller Budapest, Hungary 2010 CEU eTD Collection Abstract One of the least acculturated Jewries in Europe, Lithuanian Jewry, stepped into neighboring majorities‟ independent state as the largest minority and the most culturally distant one. The new state was nationalizing, thus the Jews, along with other minorities had to learn the state language – Lithuanian. Although it stays unclear how well the Jews learned the majorities‟ vernacular and how often used it, there are indications that by the end of the 1930s most of them were literate in the majority‟s language. This slight shift of identity of Lithuanian Jewry, which is heavily under-researched, was also promoted by some groups of the society, mostly by the Jews. The Union of Jewish Soldiers (active 1933-1940) was the most prominent advocator in this field. Their Lithuanian- language weekly “Apţvalga” (en. “Review”; published 1935-1940) became the main public medium in the context of mutual Lithuanian-Jewish recognition. However, as it is shown, even the Union did not internalize Lithuanian language, and thus, using mostly archival sources and the weekly, this thesis argues that even in the most extreme cases of shifting identity of the interwar Jewish community of Lithuania, there was no assimilation, and only to some extent the Jewry was acculturated. CEU eTD Collection ii Acknowledgments This thesis would not have been possible without the support of my supervisor prof.
    [Show full text]
  • Valstiečiai Liaudininkai Lietuvos Politiniame Gyvenime 1926 –1940 M
    VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS LIETUVOS ISTORIJOS INSTITUTAS Mindaugas TAMOŠAITIS VALSTIEČIAI LIAUDININKAI LIETUVOS POLITINIAME GYVENIME 1926 –1940 M. Daktaro disertacija Humanitariniai mokslai, istorija (05H) Kaunas, 2011 UDK 329(474.5) Ta-79 Disertacija ginama eksternu Doktorantūros teisė suteikta Vytauto Didžiojo universitetui kartu su Lietuvos istorijos institutu 2003 m. liepos 15 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 926. Mokslinis konsultantas: Doc. dr. Pranas Janauskas (Vytauto Didžiojo universitetas, Humanitariniai mokslai, istorija – 05H) ISBN 978-9955-12-665-2 2 TURINYS ĮVADAS .......................................................................................................................................4 I. BENDRA POLITINĖ SITUACIJA IR VALSTIEČIŲ PARTIJŲ PADĖTIS VIDURIO RYTŲ EUROPOJE................................................................................................29 II. VALSTIEČIAI LIAUDININKAI IR LIETUVOS VALDŽIOS POLITIKA (IKI 1929 M) ..............................................................................................................................39 III. PARTIJOS VIDAUS PROBLEMOS ...............................................................................59 1. Organizacinės struktūros raidos ypatumai ..............................................................................59 2. Pozicijų skirtumai partijoje (4-ojo dešimtmečio I-oji pusė) ..................................................82 3. Kartų konfliktas 4-ame dešimtmetyje ...................................................................................115
    [Show full text]
  • Studia Interkulturowe Europy Środkowo-Wschodniej 2020/13
    WW następnymnastępnym numerzenumerze StudiówStudiów InterkulturowychInterkulturowych EuropyEuropy Środkowo-WschodniejŚrodkowo-Wschodniej międzymiędzy innymi:innymi: 13 tudia nterkulturowe Studia Interkulturowe Europy Środkowo-Wschodniej Europy Interkulturowe Studia S I Izabella Malej „Błok i Jung: inflacja ego Wiersze( o Przepięknej Pani)” Europy Środkowo-Wschodniej Marcin Niemojewski „«I nie tylko w powiastkach drzemie ta historia» – Młyn Bałtaragisa Kazysa Boruty z perspektywy antropologii literatury” TOM 13 www.wuw.pl xStudia Inter nr 13.indd 3 25/10/20 18:53 Studia Interkulturowe EuropyEuropy Środkowo-Wschodniej TOMTOM 13 8 logo WUW.inddWarszawa 1 20155/12/2014 12:54:19 PM Rada Naukowa Madina Aleksejewa, Paweł Bukowiec, Jerzy Grzybowski, Magnus Ilmjärv, Eriks Jekabsons, Peter Kaša, Andrej Liuby, Dangiras Mačiulis, Izabella Malej, Juraj Marusiak, Ljudmila Popovic, Wanda K. Roman, Anatol Wialiki Kolegium redakcyjne Iwona Krycka-Michnowska (Redaktor Naczelna), Joanna Getka (Zastępca Redaktor Naczelnej), Joanna Kozłowska (Sekretarz Redakcji), Monika Grącka, Marcin Niemojewski Adres redakcji 02-678 Warszawa, ul. Szturmowa 4, pok. 319, Polska tel.: (+ 48) 22 55 34 219; tel./faks: (+ 48) 22 55 34 229 e-mail: [email protected], [email protected] Projekt okładki Jakub Rakusa-Suszczewski Ilustracja na okładce: obraz Małgorzaty Koźbiał Nostalgia Redaktor prowadzący Dorota Dziedzic e-mail: [email protected] Redaktor Mateusz Tokarski ISSN 1898-4215 e-ISSN 2544-3143 © tytułu: Studia Interkulturowe Europy Środkowo-Wschodniej by Jan Koźbiał,
    [Show full text]
  • Gidas EN.Pdf
    MAP OF THE LEFT AND RIGHT BANKS OF NEMUNAS 1 Kaunas Cathedral 8 Gelgaudiškis 2 Kaunas Vytautas Magnus Church 9 Kiduliai 3 Raudondvaris 10 Kulautuva 4 Kačerginė 11 Paštuva 5 Zapyškis 12 Vilkija 6 Ilguva 14 Seredžius 7 Plokščiai 15 Veliuona 1 2 3 THE ROAD OF THE SAMOGITIAN BAPTISM A GUIDE FOR PILGRIMS AND TRAVELERS LITHUANIAN CATHOLIC AcADEMY OF SCIENCE, 2013 4 5 UDK 23/28(474.5)(091)(036) CONTENTS Ro-01 Funded by the State according Presenting Guide to the Pilgrimage of the Baptism to the Programme for Commemoration of the Baptism of Samogitia of Samogitia to the Hearts and Hands of Dear and the Founding of the Samogitian Diocese 2009-2017 Readers Foreword by the Bishop of Telšiai 7 The project is partly funded Kaunas Cathedral 15 by THE FOUNDATION FOR THE SUPPORT OF CULTURE Kaunas Vytautas Magnus Church 20 Raudondvaris 23 Kačerginė 27 Zapyškis 30 Texts by mons. RImantas Gudlinkis and Vladas LIePUoNIUS Ilguva 33 Project manager and Special editor Vytautas Ališauskas Plokščiai 36 Assistant editor GIeDRė oLSeVIčIūTė Gelgaudiškis 39 Translator JUSTINAS ŠULIoKAS Kiduliai 42 editor GABRIeLė GAILIūTė Kulautuva 45 Layout by VIoLeta BoSKAITė Paštuva 47 Photographs by Vytautas RAzmA, KeRNIUS PAULIUKoNIS, Vilkija 50 TOMAS PILIPONIS, Arrest Site of Priest Antanas Mackevičius 52 also by ARūNAS BaltėNAS (p. 119), VIoLeTA BoSKAITė (front cover, Seredžius 54 p. – 105, 109 top, 112 top, 113 bottom, 114, 125, 128, 129, 130, 133 bottom, 134 top, 141), Klaudijus Driskius (p. 85 bottom), Veliuona 57 PAULIUS SPūDyS (p. 48 bottom), AntanAS ŠNeIDeRIS (p. 37), Gėluva. Birutkalnis 60 SigitAS VarnAS (p.
    [Show full text]
  • Population Displacement in Lithuania in the Twentieth Century
    Population Displacement in Lithuania in the Twentieth Century Experiences, Identities and Legacies Edited by Tomas Balkelis Violeta Davoliūtė LEIDEN | BOSTON For use by the Author only | © 2016 Koninklijke Brill NV <UN> Contents Preface vii Acknowledgements X List of Tables xi Notes on Contributors xii Introduction 1 Part 1 Population Displacement during World War One and Its Aftermath 1 Making the Nation: Refugees, Indigent People, and Lithuanian Relief, 1914–1920 21 Andrea Griffante 2 Forging a “Moral Community”: The Great War and Lithuanian Refugees in Russia 42 Tomas Balkelis 3 Displacement without Moving: Secession, Border Changes and Practices of Population Politics in Lithuania, 1916–1923 62 Klaus Richter Part 2 Population Displacement in the Klaipėda Region 4 Population of the Klaipėda Region and the Balance of Power in the Eastern Baltic Region, 1919–1960 91 Vasilijus Safronovas 5 Population Shifts and Displacement in the Memel Region 112 Ruth Leiserowitz For use by the Author only | © 2016 Koninklijke Brill NV <UN> vi Contents Part 3 Population Displacement during World War Two and Its Aftermath 6 Repopulating Vilnius, 1939–1949 135 Theodore R. Weeks 7 Between Poland and Lithuania: Repatriation of Poles from Lithuania, 1944–1947 160 Vitalija Stravinskienė 8 A “Forgotten” History of Soviet Deportation: The Case of Lithuanian Jews 179 Violeta Davoliūtė 9 Religious Life in a Displaced Society: The Case of Post-war Lithuania, 1945–1960 211 Arūnas Streikus 10 Lithuanian Diaspora: From Displaced Persons to Diaspora Politics 236 Daiva Dapkutė Index 259 For use by the Author only | © 2016 Koninklijke Brill NV chapter 2 Forging a “Moral Community”: The Great War and Lithuanian Refugees in Russia Tomas Balkelis Introduction By the end of the Great War, Russia’s disastrous military performance, eco- nomic collapse and growing unrest on the “home front” brought the transfor- mation of the empire into a number of shatterzones where various nationalist and revolutionary forces asserted themselves with unseen vigour.
    [Show full text]
  • Vasario 16 Akto Signatarai
    ŠIAULIŲ GIMNAZIJOS AUKLĖTINIAI – VASARIO 16-OSIOS LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBĖS AKTO SIGNATARAI 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Taryba priėmė nutarimą, skelbiantį apie nepriklausomos, demokratinės Lietuvos valstybės atkūrimą. Šis nutarimas dar vadinamas Lietuvos Nepriklausomybės Aktu, jis yra vienas iš svarbiausių moderniosios Lietuvos valstybės dokumentų. Lietuvos Tarybos nariai, 1918 m. vasario 16 d. pasirašę Lietuvos Nepriklausomybės Aktą. Iš kairės sėdi: Jonas Vileišis, Jurgis Šaulys, Justinas Staugaitis, Stanislovas Narutavičius, Jonas Basanavičius, Antanas Smetona, Kazimieras Šaulys, Steponas Kairys, Jonas Smilgevičius; stovi: Kazimieras Bizauskas, Jonas Vailokaitis, Donatas Malinauskas, Vladas Mironas, Mykolas Biržiška, Alfonsas Petrulis, Saliamonas Banaitis, Petras Klimas, Aleksandras Stulginskis, Jokūbas Šernas, Pranas Dovydaitis Fot. Aleksandra Jurašaitytė, TVK Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Aktą pasirašė 20 signatarų. Keturi iš jų buvo Šiaulių gimnazijos auklėtiniai: Mykolas Biržiška, Steponas Kairys, Alfonsas Petrulis, Jonas Vileišis. Jų vardai aukso raidėmis įrašyti ne tik Šiaulių gimnazijos, bet ir nepriklausomos Lietuvos valstybės kūrimo istorijoje. ALFONSAS PETRULIS (1873–1928) Alfonsas Petrulis gimė 1873 m. rugpjūčio 4 d. Kateliškių kaime (dabar Biržų rajonas) valstiečių šeimoje. Iki 1884 m. A. Petrulis buvo mokomas namie, o sulaukęs 11 metų mokslus tęsė Šiaulių gimnazijoje. Paskutiniais mokslo metais (1888–1889 m.) jaunajam A. Petruliui teko mokytis rusų, lotynų, graikų ir vokiečių kalbų, literatūros, istorijos, algebros ir geometrijos dalykų. 1889 m. rugsėjo 11 d. išduotame gimnazijos baigimo pažymėjime rašoma, jog 1884 m. rugpjūčio mėn. A. Petrulis buvo priimtas į pirmą klasę ir mokėsi iki 1889 m. rugsėjo 9 d., kai buvo perkeltas į šeštą klasę. Šiaulių gimnazijoje jis pasižymėjo puikiu elgesiu, mokėsi gerai. Alfonsas Petrulis – Šiaulių gimnazijos mokinys. 1885 m. J. Arnsono fotoateljė, Šiauliai LMAVB A. Petrulis savo paties prašymu iš šeštos klasės buvo išleistas tęsti mokslų kunigų seminarijoje, tačiau tik 1891 m.
    [Show full text]
  • Lietuvių Konferencija, Jos Reikšmė, Anykštėnų Dalyvavimas
    Lietuvių konferencija, jos reikšmė, anykštėnų dalyvavimas Prof. Antano Tylos pranešimas Vilniaus anykštėnų sambūrio renginyje 2017 m. vasario 11 d. Signatarų namuose Vilniuje Svarbiausi Lietuvių tautos XX a. darbai yra Lietuvos suverenios valstybės atkūrimas, jos plėtojimas ir lietuvių tautos egzistencijos užtikrinimas, po to nepriklausomybės atkūrimas ir jos 27 metų turininga ir permaininga tąsa, kurioje būdami mes susirinkome šiame name, kur buvo priimtas, pasirašytas Vasario 16-osios aktas. Artėja 100-metis nuo vasario 16-osios Akto, atkūrusio Lietuvos modernią demokratinę valstybę. Aktas buvo pamatinis politinis naujosios Lietuvos valstybės ir lietuvių tautos plėtotės, jos įsijungimo į pasaulio suverenių valstybių sąjungą dokumentas. Jo atsiradimo galimybės, motyvai ir įgyvendinimas mums visada buvo, yra ir bus ne tik svarbūs, kaip politinis pamatas, bet ir pilietinį aktyvumą žadinantys bei pilietinį brandumą nuolatos skatinantis veiksnys. Susirinkome paminėti 99-ąsias Vasario 16-osios Akto metines. Su šia data tampriai susijusi 1917 m. rugsėjo 18–23 d. Vilniuje vykusi Lietuvių konferencija (LK). Šįmet minime jos šimtmetį. Tad minint Vasario 16-osios šventę prasminga yra prisiminti kuo Lietuvių konferencija yra svarbi Lietuvos suverenaus valstybingumo atkūrimo istorijoje. Šiame pranešime trumpai apžvelgsiu LK genezę, jos reikšmę ir priminsiu žmones kurie telkėsi prie LK organizavimo, jos užduočių ir sprendimų formulavimo, politinės institucijos sukūrimo. Taip pat pateiksiu duomenis apie Lietuvos valstybės atkūrime dalyvavusius anykštėnus – jų vardus, pavardes, profesiją. Manau, kad tai labai aktualu. Mes visi matome, kad elektroninėje žiniasklaidoje banguoja diskusija dėl mūsų egzistencinės alternatyvos – „Kodėl verta likti lietuviais?“ Mūsų filosofai aiškina, kad esame etinė tauta, kuriai būdingas žmogiškumas ir iš jo išplaukiantis gebėjimas suprasti kitų džiaugsmą ir skausmą. Tad žvilgterėkime, kokius jausmus demonstruoja Lietuvių konferencijos meto mūsų tauta.
    [Show full text]
  • Memorandumai Prezidentui Antanui Smetonai: Opozicijos Vienijimosi Pradžia
    ISTORIJA MEMORANDUMAI PREZIDENTUI ANTANUI SMETONAI: OPOZICIJOS VIENIJIMOSI PRADŽIA Dr. Audronė Veilentienė Kauno technologijos universitetas Kaunas university of technology K. Donelaičio g. 73, LT-44029 Kaunas El. paštas [email protected] Santrauka Straipsnyje analizuojami opozicijos lyderių memorandumai Lietu- vos Respublikos Prezidentui Antanui Smetonai, rašyti 1935–1938 me- tais, atskleidžiamos jų atsiradimo priežastys, parodoma Vyriausybės reakcija ir veiksmai prieš memorandumus pasirašiusius asmenis. Auto- ritarizmo laikotarpiu opozicinių partijų lyderiai, nepaisydami valdžios represijų, reaguodavo į svarbius Lietuvos vidaus ir užsienio politikos įvykius kalbėdami partijos narių susirinkimuose, darydami pranešimus opozicijos renginiuose, taip pat rašydami memorandumus Prezidentui Antanui Smetonai. 1935–1938 m. Prezidentui buvo įteikti trys opozi- cijos lyderių pasirašyti memorandumai. Tautininkų Vyriausybė ėmėsi sankcijų prieš pasirašiusius asmenis stengdamasi valdžią išlaikyti savo rankose. Reikšminiai žodžiai: memorandumas; opozicijos lyderiai; Vyriau- sybė; Seimas; koalicija. Parlamento studijos 21 | 2016 Mokslo 136 darbai istorija Įvadas Autoritarizmo laikotarpiu opozicinių partijų lyderiai, nepaisydami valdžios represijų, reaguodavo į svarbius Lietuvos vidaus ir užsienio politikos įvykius pasisakydami partijos narių susirinkimuose, dary- dami pranešimus opozicijos renginiuose, taip pat rašydami memo- randumus Prezidentui Antanui Smetonai. 1935–1938 m. Prezidentui buvo įteikti trys opozicijos lyderių pasirašyti memorandumai.
    [Show full text]
  • Peasant Populists in the Political Life of Lithuania 1926–1940
    VYTAUTAS MAGNUS UNIVERSITY INSTITUTE OF LITHUANIAN HISTORY Mindaugas TAMOŠAITIS PEASANT POPULISTS IN THE POLITICAL LIFE OF LITHUANIA 1926–1940 SUMMARY OF DOCTORAL DISSERTATION HUMANITIES, HISTORY (05 H) KAUNAS, 2011 The dissertation will be defended extramurally. The right to confer doctoral degree was granted to Vytautas Magnus University together with the Institute of Lithuanian History by Resolution No. 926 of the Government of the Republic of Lithuania of 15 July 2003. The dissertation will be defended at the Council of the Humanities Area History Field of Vytautas Magnus University and the Institute of Lithuanian History. Scientific consultant: Assoc. Prof. Dr. Pranas Janauskas (Vytautas Magnus University, Humanities, History – 05 H) Chairman: Prof. Dr. Šarūnas Liekis (Vytautas Magnus University, Humanities, History – 05 H) Members: Prof. Dr. Zenonas Butkus (Vilnius University, Humanities, History – 05 H) Assoc. Prof. Dr. Saulius Kaubrys (Vilnius University, Humanities, History – 05 H) Prof. PhD Alfred Erich Senn (University of Wisconsin, Humanities, History – 05 H) Assoc. Prof. Dr. Vygantas Vareikis (Klaipėda University, Humanities, History – 05 H) The official defence of the dissertation will be held on 6 May 2011, at 2 p.m. at a public meeting of the Council of the Humanities Area History Field at Vytautas Magnus University, Adolfas Šapoka Auditorium (No. 508), K. Donelaičio str. 52. Address: K. Donelaičio str. 52, LT – 44244, Kaunas, Lithuania Tel: (8-37) 32 78 36 The summary of the dissertation was distributed on 31 March 2011 The dissertation is available at the Martynas Mažvydas National Library of Lithuania, the libraries of Vytautas Magnus University and the Institute of Lithuanian History 2 VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS LIETUVOS ISTORIJOS INSTITUTAS Mindaugas TAMOŠAITIS VALSTIEČIAI LIAUDININKAI LIETUVOS POLITINIAME GYVENIME 1926 -1940 M.
    [Show full text]
  • Represuotieji Lietuvos Nepriklausomybės Akto Signatarai
    1 SOVIETINĖS REPRESIJOS IR LAISVĖS KOVOS MOTERYS IR PARTIZANINIS KARAS ............................................................................................. 9 TRĖMIMAI, OPERACIJA „VESNA“ IR NEBYLI STATISTIKA ............................................................ 21 PARTIZANŲ DOKUMENTAI IR LAIKO KAPSULĖS ........................................................................ 29 1949-ŲJŲ BALTIJOS „BANGŲ MŪŠA“ .......................................................................................... 43 „MAN TAIP IR NETEKO RAGAUTI TĖVO DARYTO VYNO...“ ........................................................ 53 ANTANAS SNIEČKUS: MITAI IR TIKROVĖ ..................................................................................... 59 2 NEUŽMIRŠTOS ASMENYBĖS REPRESUOTIEJI LIETUVOS REPRESUOTIEJI LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBĖS AKTO SIGNATARAI ....................................... 71 NEPRIKLAUSOMYBĖS AKTO SIGNATARAI VIENIŠAS DISIDENTAS.................................................................................................................... 81 Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, šeši 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos VYTAUTAS KALADĖ: „NE DĖL ŽEMŲ PASKATŲ BUVAU AKTYVUS DALYVIS KAUNO ĮVYKIUOSE“ .............. 95 Nepriklausomybės Aktą pasirašę Lietuvos Tarybos nariai tapo komunistinio UŽ LITERATŪRĄ REPRESUOTAS JONAS LAUCĖ: „VISI MANĘS KRATĖSI IT RAUPSUOTOJO“ ................ 105 teroro aukomis. Kazys Bizauskas ir Pranas Dovydaitis – sušaudyti, Vladimiro kalėjime mirė kunigas Vladas Mironas, tremtyje Altajaus krašte – Donatas RIMO BUROKO
    [Show full text]
  • Vasario 16-Osios Akto Signatarai Ir Jų Pagerbimas
    IV. Valstybės atkūrimo šimtmečio įprasminimo ir valstybės kūrėjų įamžinimo pogrupis Vasario 16-osios akto signatarai ir jų pagerbimas Nr. Signataras Gimimo bei mirties data ir vieta Kaip pagerbtas Kas planuojama 1. Saliamonas 1866 m. liepos 15 d. 1996 m. sodybos vietoje Vaitiekupių kaime – Atminimo lenta Saliamonui Banaičiui Banaitis Vaitiekupiuose, Sintautų v. - koplytstulpis bei paminklinis akmuo. Kauno autobusų stotyje (S.Banaitis buvo jos 1933 m. gegužės 4 d. Kaune 1996 m. prie namo Kaune (Rotušės a. 23), kuriame įkūrėjas). leidėjas gyveno - memorialinė lenta. Monografija. Rengia Lietuvos nacionalinis 1997 m. pavadinta. gatvė Romainiuose. muziejus Šakiuose jo vardu pavadinta gatvė. 2001 m. išleistas pašto ženklas. Vardas įamžintas Sintautų bažnyčioje. 2002 m. Viliaus Užtupo knyga „Saliamonas Banaitis“. 2. Jonas 1851 m. lapkričio 23 d. 1996 metais pastatytas įspūdingas paminklas Rapolo Jakimavičiaus darbo paminklas Basanavičius Ožkabaliuose, Bartninkų v., Vilkaviškyje. Vilniaus Senamiestyje. Vilkaviškio aps. - 1927 m. vasario 2002 metais paminklas J.Basanavičiui atidengtas Gedimino Jokūbonio darbo biustas 16 d. Vilniuje Palangoje. Marijampolės Basanavičiaus aikštėje arba Paminklai J.Basanavičiui dar prieškaryje pastatyti gatvėje. Ylakiuose, Utenoje, Kaune, Birštone. Rasų kapinių takų ir prieigų prie Jono Įsteigta Jono Basanavičiaus premija. Basanavičiaus kapo ir Vileišių mauzoliejaus. 2001 metais su Jonu Basanavičiumi išleista sidabrinė 50 litų moneta. Išleistas pašto ženklas iš serijos „Vasario 16-osios akto signatarai“. Kitas pašto ženklas su J.Basanavičiumi išleistas 2008 metais. Jono Basanavičiaus gimnazijos yra Vilniuje ir Kaune, Ukmergėje ir Bartninkuose. 3. Mykolas 1882 m. rugpjūčio Vilniuje Mykolo Biržiškos vardas suteiktas gimnazijai. Atminimo lenta Vilniuje prie Vytauto Biržiška 24 d. Viekšniuose, Šiaulių apskritis - 1990 m. Kauno Dainavos mikrorajone Biržiškų vardu Didžiojo gimnazijos pastato 1962 m. rugpjūčio 24 d.
    [Show full text]
  • (Pirmadienis) Rokiškio Krašto Muziejus Tyzenhauzų G
    AUKŠTAITIJOS REGIONO PROGRAMA. 2017 metai BIRŽELIO 19–LIEPOS 30 D. Birželio 19 d. (pirmadienis) Rokiškio krašto muziejus Tyzenhauzų g. 5, Rokiškis, tel. (8 458) 31 512 16.00 Parodos „Kraštiečiai Lietuvos valstybės kūrėjai“ pristatymas. Dabartiniame Rokiškio rajone yra gimęs 1918 m. vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto signataras, kunigas, ministras pirmininkas Vladas Mironas, ministrai pirmininkai Juozas Tubelis ir Antanas Tumėnas bei žymiausias Lietuvos Respublikos teisininkas, vienas iš Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo sąjūdžio ideologų prof. Mykolas Romeris. Renginys nemokamas. Paroda „Kraštiečiai Lietuvos valstybės kūrėjai“ eksponuojama: Birželio 20–26 d. Panemunėlio universaliame daugiafunkciniame centre (Stoties g. 16, Panemunėlio sen., Rokiškio r.) Birželio 27 d.–liepos 4 d. Rokiškio rajono savivaldybės J. Keliuočio viešosios bibliotekos Pandėlio miesto filiale (Panemunio g. 23, Pandėlys, Rokiškio r. sav.) Liepos 4–10 d. Kriaunų istorijos muziejuje (Kriaunos, Rokiškio r.) Liepos 11–18 d. Rokiškio rajono savivaldybės J. Keliuočio viešosios bibliotekos Ragelių filiale (Ragelių g. 11, Ragelių k., Rokiškio r. sav.). Birželio 19–21 d. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka Gedimino pr. 51, Vilnius, tel. (8 5) 249 7028. Tarptautinė paroda „Nepriklausomų valstybių – Lietuvos ir Latvijos – kūrėjai Mintaujos gimnazijoje“. Šiaulių „Aušros“ muziejaus ir G. Eliaso Jelgavos istorijos ir meno muziejaus (Latvija) parodoje pristatomi dviejų tautų (Lietuvos ir Latvijos) atstovai, kurie mokėsi Mintaujos gimnazijoje ir prisidėjo prie nepriklausomų valstybių kūrimo. Tai – Latvijos Respublikos prezidentai Janis Čakstė ir Albertas Kviesis, Lietuvos Respublikos Prezidentas Antanas Smetona, Lietuvos ministrai pirmininkai Mykolas Sleževičius, Vytautas Petrulis, Juozas Tūbelis, Vladas Mironas ir daugelis kitų asmenybių, darbu ir kūryba prisidėjusių prie abiejų šalių suklestėjimo. Paroda parengta lietuvių ir latvių kalbomis. Parodos lankymas nemokamas. Birželio 19–23 d. Kauno technologijos universiteto muziejus K.
    [Show full text]