šaltinių publikacija

Mindaugas TAMOŠAITIS Tautininkų ir krikščionių demokratų pasitarimų protokolai (1927 m. balandis, spalis–lapkritis)

Mindaugas Tamošaitis – Vilniaus pedagoginio universiteto Istorijos fakulteto Lietuvos istorijos katedros lektorius; adresas: T. Ševčenkos g. 31, LT-03111 Vilnius, el. paštas: [email protected]; mokslinių interesų sritys – Lietuvos ir Sovietų Sąjungos santykiai tarpukariu, Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos veikla 1927−1940 m., XX a. Lietuvos parlamentarizmo istorija.

Anotacija. 1927 m. balandžio 12 d. prezidentui Antanui cinės valdžios sudarymo po III Seimo paleidimo 1927 m. Smetonai paleidus 3-ąjį Seimą, Lietuvoje baigėsi keletą balandį1, tačiau tų pačių metų rudenį vykusios abiejų metų trukęs demokratinio parlamentarizmo laikotarpis. partijų slaptos derybos nėra sulaukusios istorikų dėmesio. Šio veiksmo iniciatoriai – po 1926 m. gruodžio 17 d. Paprastai nurodoma, kad krikščionys demokratai, atšaukę perversmo į valdžią atėję tautininkai. Tuo tarpu buvę savo ministrus iš vyriausybės, nuo 1927 m. vasaros stojo jų sąjungininkai krikščionys demokratai (juos sudarė: į opoziciją tautininkams2. Bet šis krikdemų žingsnis dar LKDP, LŪS, LDF), po Seimo paleidimo vis dar tebeesan- nereiškė tautininkų ir krikščionių demokratų visiško san- tys valdžioje siekia, kad šalyje būtų surengti nauji Seimo tykių nutraukimo. Lietuvos centriniame valstybės archyve rinkimai. To nepavykus pasiekti derybose pavasarį, (LCVA) Ministrų Kabineto fonde (f. 923) surasti Lietuvių ne tik nebuvo sušauktas, bet jau tų pačių metų vasaros tautininkų sąjungos (LTS) ir krikščionių demokratų (šiam pradžioje krikščionys demokratai atšaukė savo žmones iš blokui priklausė Lietuvos krikščionių demokratų partija vyriausybės ir perėjo opozicijon. Tų pačių metų rudenį (LKDP), Lietuvos ūkininkų sąjunga (LŪS) ir Lietuvos darbo tautininkai ir krikščionys demokratai pasitarimuose dar federacija (LDF)) posėdžių protokolai rodo, kad praėjus kartą mėgino surasti kompromisą ir susitarti dėl tolesnio daugiau kaip pusmečiui po III Seimo paleidimo, tautinin- šalies valdymo ir kartu dėl koalicinės valdžios sudarymo. kai su opozicijoje esančiais krikščionimis demokratais Tačiau pasitarimai pasibaigė be rezultatų: šalyje įsigalėjo dar vedė derybas. Jose partijoms atstovavo jų lyderiai: tautininkų diktatūra su prezidento A. Smetona priešakyje, LTS – Ministras pirmininkas , Alek- o krikščionims demokratams beveik 14 metų teko tenkintis sandras Žilinskas, , rečiau LTS pirmininkas opozicinės partijos vaidmeniu. Liudas Noreika, Juozas Tūbelis, Prezidentas Antanas Sme- Pirmą kartą publikuojami šių partijų pasitarimų protoko- tona; LKDP – pirmininkas Mykolas Krupavičius ir Leonas lai, atskleidžiantys tautininkų ir krikščionių demokratų Bistras; LDF – lyderis Kazys Ambrozaitis, o paskutiniame vadų skirtingus požiūrius į demokratinį parlamentarizmą, – Antanas Milčius ir Petras Jočys (spalio 24 d. pasitarime 1922 m. demokratinę Lietuvos konstituciją, apskritai į LDF nedalyvavo); LŪS – pirmame pasitarime atstovavo valstybės valdymą. Dokumentai taip pat atskleidžia ir pirmininkas, buvęs Prezidentas , kitų subtilybių, kurios iki šiol nebuvo žinomos Lietuvos o kituose – Kazys Jokantas ir Feliksas Mikšys. parlamentarizmo tyrėjams bei to meto visuomenei. Tenka tik apgailestauti, kad dėl šaltinių stokos negalima Prasminiai žodžiai: Seimas, vyriausybė, demokratija, pasakyti, kiek iš viso buvo tokių pasitarimų, kuri pusė juos konstitucija, Lietuvių tautininkų sąjunga (LTS), Lietuvos iniciavo. Išsamesnių žinių apie pasitarimus, susitikimų krikščionių demokratų partija (LKDP), Lietuvos ūkininkų tikslų skaičių nerasta ir to meto spaudoje. sąjunga (LŪS), Lietuvos darbo federacija (LDF).

Trumpas to meto politinių įvykių Įvadas kontekstas

Istoriografijoje užsimenama apie buvusių 1926 m. gruo- 1927 m. balandžio 20 d. įvykusiame pasitarime tauti- džio 17 d. valstybės perversmo bendrininkų – tautininkų ninkai ir krikščionys demokratai dalyvavo kaip koalicijos ir krikščionių demokratų vestas derybas dėl naujos koali- partneriai, abi pusės vyriausybėje turėjo savo ministrus.

40 Mindaugas TAMOŠAITIS ISTORIJA 2 0 0 8 L X I / 7 1

Derybose, kuriose dalyvavo pats Prezidentas A. Smeto- nekeis. Pasitarimuose tautininkai smerkė demokratinio na, svarstytas esminis klausimas – naujo Seimo rinkimai. Seimo rinkimus, Steigiamojo Seimo priimtą konstituciją, Abiem pusėms nepavykus susitarti, balandžio 22 d. LKDP patį Steigiamąjį Seimą ir t. t. Derybose tautininkų užimamą vadovybė įteikė Prezidentui A. Smetonai memorandumą, „šeimininkų padėtį“ atskleidžia ir tas faktas, jog posėdžiai kuris istoriografijoje plačiau aptartas3. vykdavo vyriausybės vadovo A. Voldemaro darbo kabi- Prasidėjusi priešprieša tarp valdžios partijų – krikščionių nete arba jo namuose. demokratų ir tautininkų – vis labiau didėjo. Krikdemų Turint omenyje A. Voldemaro ir kitų tautininkų išanks- spaudoje imta reikalauti naujo Seimo demokratinių tinį nusistatymą ir, kaip matyti iš pasitarimų protokolų, rinkimų4. Pagaliau balandžio pabaigoje iš vyriausybės krikščionių demokratų atkaklų savo nuostatų gynimą, gali pasitraukus dviem krikščionių demokratų ministrams Le- kilti klausimas: kam šių derybų iš viso reikėjo? Tikėtina, onui Bistrui ir Petrui Karveliui (priešingai elgėsi Ūkininkų jog derybos buvo priimtinos abiem pusėms. Tautininkai, sąjungos ir darbo federacijos deleguoti ministrai, likę tebesitvirtindami valdžioje ir kovodami su opozicija savo postuose), krikdemai, kaip valstiečiai liaudininkai ir (1927 m. rudenį socialdemokratų ir liaudininkų aktyvistai socialdemokratai, stojo tautininkų opozicijon. Alytuje ir Tauragėje rengė antivalstybinius sukilimus, ku- Pasikeitus padėčiai, krikščionys demokratai ėmė re- riuos krikščionių demokratų spauda pasmerkė7), neketino vizuoti įvykius po 1926 m. gruodžio 17 d., santykius su bent formaliai visiškai nesiskaityti su vis dar didelę įtaką tautininkais bei Seimo paleidimą, kuris dabar, anot Leono šalyje išlaikiusiais krikščionimis demokratais. Derybomis Bistro, „įvyko visai netikėtai ir nepatogiu valdžiai laiku“. tautininkai tarsi turėjo parodyti, kad jie yra pasiruošę L. Bistras pripažino, jog rinkimų neskyrimas privertė į tau- valdžia dalintis. Toks apsidraudimas turėjo juos apsaugoti tininkus žiūrėti neigiamai. Krikščionys demokratai laikėsi nuo galimos krikščionių demokratų kritikos ar kitokių nuostatos, jog nauji demokratiniai Seimo rinkimai turėtų neprognozuojamų veiksmų. Tuo tarpu krikdemai, kaip įvykti ne anksčiau kaip rudenį, nes žemdirbiai vasarą yra jau minėta, siekė sugrįžti į didžiąją politiką. Kita vertus, labai užsiėmę5. kodėl krikdemai taip lengvai leidosi tautininkų „vedžio- Tautininkai ketino surengti referendumą ir su jo pagalba jami už nosies“, sunku pasakyti. Tokia nuolaidžiavimo pakeisti konstituciją, tačiau iš karto nesiryžo to daryti. politika tęsėsi nuo pat gruodžio 17-osios, kuomet po Ministras pirmininkas A. Voldemaras spaudos atstovams perversmo sudarytoje vyriausybėje krikščionys demokratai vis pranešdavo apie ruošiamą referendumą, tačiau jo datos pasitenkino antraeiliais postais, svarbiausius palikdami tiksliai neįvardydavo: „Referendumas įvyks dar šįmet, bet tautininkams. tai nereiškia, kad tikrai šįmet“. Dviprasmiškai Ministras Kaip ir 1927 m. balandį, tų metų rudenį krikščionių pirmininkas kalbėjo apie tautininkų santykius su kitomis demokratų ir tautininkų derybos pasibaigė be rezultatų. partijomis, nurodydamas, jog „Vyriausybės pareiga būti Ne tik nesušauktas demokratinis Seimas, bet krikščionims kontakte su visomis grupėmis, tačiau Vyriausybės pertvar- demokratams beveik keturiolika metų teko tenkintis opo- kymas nenumatomas“6. zicinės partijos vaidmeniu. Tų pačių metų rudenį vykusių II derybų laikotarpiu būta esminių pokyčių tautininkų ir krikščionių demo- kratų santykiuose. Tik dabar abi derybininkų pusės buvo atsidūrusios pernelyg skirtingose barikadų pusėse. Tau- Publikuojamų pasitarimų protokolų tininkai, nuo 1927 m. balandžio pabaigos vieninteliai reikšmė likę valdžioje, per keletą mėnesių dar labiau sustiprino savo pozicijas, o krikščionys demokratai priešingai – jau kuris laikas tenkinosi opozicinės partijos statusu. Šiuo laikotarpiu tautininkams nereikėjo pernelyg „stengtis“ Publikuojami tautininkų ir krikščionių demokratų pa- – jie jau turėjo savo rankose valdžią, o krikdemai jos sitarimų protokolai – tai neįkainojamas istorijos šaltinis dar siekė. Todėl rudenį vykusiose derybose krikščionių moderniųjų laikų Lietuvos parlamentarizmo istorijai. demokratų veikėjai vylėsi, kad jiems pavyks sugrįžti į Protokoluose atsiskleidžia tautininkų vadų itin negatyvus valdžią ar bent jau iš dalies susigrąžinti prarastas pozi- požiūris į demokratinį parlamentarizmą, demokratinę cijas. Iš pasitarimų protokolų matyti, kad krikdemų viltys 1922 m. konstituciją, kitas politines partijas – valstiečius priklausė nuo tautininkų Ministro pirmininko Augustino liaudininkus ir socialdemokratus. Iš dokumentų bene Voldemaro ir Prezidento Antano Smetonos malonės. pirmą kartą paaiškėja tautininkų kategoriškai neigiamo Derybose buvo aiškiai juntamas tautininkų diktatoriškas nusistatymo – skelbti naujo Seimo rinkimus – pagrindinės tonas. Dėl to dažnai derybos atsidurdavo aklavietėje, nes priežastys. Tautininkai naujų įprastų Seimo rinkimų vengė. A. Voldemaras paaiškindavo, jog tautininkų vadovybė Tai paaiškėja iš LTS nario kunigo V. Mirono žodžių: „Kai- ar Prezidentas laikosi kitokios nuomonės ir jos negalima rieji (valstiečiai liaudininkai ir socialdemokratai – M. T.) keisti. Tai iliustruoja LTS pirmininko Liudo Noreikos žo- susiorganizuos ir sustiprės. Seimas turi daugiau šansų džiai: „dėl Seimo rinkimų tuojau negalimumo ir dėl tautos būti kairių, negu dešinių“. Atmesdami demokratinius atsiklausimo yra galutinas tautininkų nusistatymas ir dėl Seimo rinkimus, tautininkai siekė savo valdžią įtvirtinti jų, kaip principu, kompromiso negali būti“. Šie žodžiai referendumų, prieš tai išleidus jam rengti įstatymą su savais turėjo reikšti, jog tautininkai savo pradinio nusistatymo saugikliais8, pakeisti 1922 m. demokratinę konstituciją ir

Tautininkų ir krikščionių demokratų pasitarimų protokolai (1927 m. balandis, spalis–lapkritis) ISSN 1392-0456 41 šaltinių publikacija

taip sustiprinti prezidento galias ir kt. 1927 m. rudenį vi- Nr. 1, 1927 m. spalio 24 d. – Nr. 2, 1927 m. lapkričio daus reikalų ministro komunikate konstitucijos paskelbimo 16 d. – Nr. 3 ir 1927 m. lapkričio 17 d. – Nr. 4. Kelios reikalu išdėstytos esminės nuostatos skelbė: 1) Seimo narių santrumpos pateiktos laužtiniuose skliaustuose, kai kurie skaičius bus sumažintas iki 40 atstovų; 2) balsuoti galės paaiškinimai nurodyti išnašose. turintys 24 metus, o išrinkti galės būti sulaukę 30 metų; 3) Seimas bus renkamas 5 metams; 4) Seimas posėdžiaus du kartus po 3 mėnesius; 5) nauji rinkimai turės įvykti ne vėliau kaip per 6 mėnesius; 6) Seimo atstovams uždrausta Tautininkų ir krikščionių demokratų verstis pašaliniais verslais, dalyvauti įvairiose ūkinėse pasitarimų protokolai bendrovėse; 7) Prezidentą rinks visa tauta; 8) Prezidentas bus renkamas 7 metams; 9) Respublikos Prezidentas skirs ir atleis ministrus; 10) Seimas galės nepasitikėjimą Ministrų Kabinetui pareikšti tik 3/5 balsų; 11) Prezidentas P r o t o k o l a s Nr. 113 turės teisę, nesant Seimui, leisti įstatymus; 12) Prezidentą 1927 metų balandžio 20 dieną Vyriausybę palaikan- pavaduos Aukščiausias Teismo pirmininkas; 13) valstybės čiųjų partijų bloko atstovų pasitarimas. Dalyvauja: nuo kontrolė bus nepriklausoma institucija – valstybės kontro- Tautininkų Sąjungos jos pirmininkas pris. adv. L. Norei- lierius bus nekeičiamas ir jo negalės atstatyti nei Seimas, ka, nuo Krikščionių Demokratų Partijos jos pirmininkas nei Prezidentas; 14) valstybės kontrolierius atsakys už savo M. Krupavičius, nuo Ūkininkų Sąjungos jos pirmininkas darbus tik aukščiausiam valstybės teismui. Šie nutarimai A. Stulginskis ir nuo Lietuvos Darbo Federacijos jos turėjo būti pateikti tautai balsuojant referendume9. Dery- Vyriausiojo Sekretoriato pirmininkas Dr. K. Ambrozaitis. bose tautininkai išliko nuoseklūs ir šių nuostatų nekeitė. Pasitarimas įvyksta pas p. Respublikos Prezidentą, esant Tuo tarpu krikščionių demokratų lyderiai derybose el- ir Ministeriui Pirmininkui. gėsi gana dviprasmiškai ir ne visai nuosekliai. Paaiškėjus 1. Svarstoma klausimas: išsiaiškinti ir susitarti dėl arti- tautininkų siūlymams, krikdemų lyderis miausiųjų darbų programos. Tuo tikslu bloko partijų at- „Ryto“ vedamajame nepritarė tokiam prezidento galių stovai, kiekvienas savo atstovaujamos partijos ar sąjungos sustiprinimui, ypač tautininkų siūlytai nuostatai „Seimas vardu pareiškė tą programą ir tą veikimo būdą, kurį yra pareiškia ministrams nepasitikėjimą tik 3/5 balsų“, nors ir numačiusi artimiausiai ateičiai jo atstovaujamoji partija. pripažino, kad konstitucijoje yra „šis tas taisytina“10. Viena A. Lietuvių Tautininkų Sąjungos vardu L. Noreika vertus, krikdemai norėjo nekeisti 1922 m. konstitucijos, pareiškia: Lietuvių Tautininkų Sąjunga yra nusistačiusi: pasisakė už naujo demokratinio Seimo rinkimus, tačiau a/ Esamąja Konstitucija, esamaisiais Seimo rinkimų nauja tautos atstovybė turėjo būti kitokia nei paleistasis įstatymais ir esamosios Konstitucijos nustatyta Seimo III Seimas: prieš tai turėjo būti pakeistas rinkėjų cenzas, kompetencija, Seimą paleidus, naujo Seimo rinkimai da- parlamentarų kadencijos laikas, vietų skaičius Seime ir ryti nėra galima. Pirmiau, negu šaukti Seimas, reikalinga kt. Kita vertus, krikščionys demokratai, 1927 m. rudenį padaryti atitinkami Konstitucijos ir Seimo rinkimų įstatymo patys būdami opozicijoje, kategoriškai atmetė plačiąją pakeitimai. b/ Kadangi dabartiniu teisės supratimu visokios didžiųjų partijų (krikdemų, tautininkų, valstiečių liau- valdžios šaltinis yra tauta, tai reikiamieji konstitucijos ir dininkų ir socialdemokratų) koaliciją, kaip ir tautininkai Seimo rinkimų įstatymo pakeitimai galima daryti vieningas buvo kategoriški kairiųjų partijų atžvilgiu ir siekė, kad Ministerių Kabinetas, kurio visi nariai ne tik nebūtų minė- valdžia būtų sudaryta tik iš tautininkų ir krikščionių tiems konstitucijos ir Seimo rinkimų įstatymo pakeitimams demokratų. Nors savo spaudoje deklaravo priešingas priešingi, bet atvirkščiai, uoliai juos remtų. c/ Kadangi, kol nuostatas – skelbė visų partijų vienybę11. Todėl, vargu ar bus padarytas referendumas ir kol bus sušauktas pakeistais galima krikščionis demokratus, kaip tradiciškai nurodyta rinkimų įstatymais naujas Seimas, praeis nemaža laiko, gi istoriografijoje, vadinti demokratijos gynėjais12. Protokolai valstybės gyvenimas kelia daug būtinai tuojau išspręstinų taip pat atskleidžia ir kitų subtilybių, kurios iki šiol nebuvo ir sutvarkytinų klausimų, tai reikalinga, kad Ministerių žinomos parlamentarizmo tyrėjams, to meto visuomenei. Kabinetas drauge su Respublikos Prezidentu leistų Dokumentai bene pirmą kartą paaiškina tikruosius moty- laikinuosius įsakymus, turinčius įstatymų galios, kurie vus, dėl kurių tautininkai buvo kategoriškai nusistatę prieš paskui krašto atstovybės būtų patvirtinti arba panaikinti. naujo demokratinio Seimo rinkimus. d/ Tuojau neatidėliojant reikia valyti tiek valstybės, tiek Surastus keturis tautininkų ir krikščionių demokratų pa- savivaldybių valdomasis aparatas, atsižvelgiant ne tiek į sitarimų protokolus pagal chronologiją galima suskirstyti partinius valdininkų nusistatymus, kiek į žmogaus asmens į du laikotarpius: I – 1927 m. balandis, II – tų pačių metų vertybę ir darbui tinkamumą, pirmiausiai pašalinant iš spalis–lapkritis. Iš pirmojo laikotarpio pavyko aptikti vos jo tarpo tuos, kurie yra nusikaltę kyšių ėmimu, valdžios vieną derybų protokolą, o iš antrojo – tris. naudojimu savo asmeniniams arba partiniams reikalams, Pasitarimų protokolai pateikiami išlaikant chronologinį arba jos neveiklumu, taip pat priešingus valstybei asmenis; nuoseklumą. Siekiant kiek galima išlaikyti autentiškumą, kaltus atiduodant teismui. pasitarimų posėdžių dalyvių kalba, išskyrus korektūrą, B. Ūkininkų Sąjungos vardu A. Stulginskis pareiškė, ir kt. kalba netaisyta. Pakeisti tik protokolų numeriai: kad šį Ūkininkų Sąjungos nusistatymą einamuoju mo- 1927 m. balandžio 20 d. protokolas įvardytas kaip mentu: a/ tvarkyti šalį Konstitucijos ir teisėtumo ribose;

42 Mindaugas TAMOŠAITIS ISTORIJA 2 0 0 8 L X I / 7 1

b/ Neatidėliojant daryti Seimo rinkimus, vidaus saugumui P r o t o k o l a s Nr. 214 patikrinti palikti karo stovį; c/ sudaryti vieningą veiklią 1927 m. spalių m. 24 d. 21 val. Ministerio Pirmininko Vyriausybę. bute įvyko koalicijos sudarymo reikalu antras iš eilės pa- C. Lietuvos Darbo Federacijos Vyriausiojo Sekretoriato sitarimas, kuriame dalyvavo nuo tautininkų – Voldemaras, vardu Dr. K. Ambrozaitis pareiškė: a/ Gyvenamąjį istoriš- Tūbelis, Mironas ir Žilinskas; nuo ūkin. sąjungos Jokantas kąjį momentą mes laikome tokiu, kad į mūsų valstybės ir Mikšys; nuo krik. dem. Bistras ir Krupavičius. sutvarkymo formas galima ir reikalinga įnešti pagrindinės Pirmininkauja Voldemaras, sekretoriauja Krupavičius. reikšmės reformų. b/ Kad būtų apsaugota lietuvių Tauta Žilinskas skaito konstitucijos pakeitimo projektą. ir Lietuvos valstybė nuo jai gresiančio bolševistiškojo ir Krupavičius klausia, kurie perskaitytų paragrafų tauti- socialistiškojo pavojaus ir būtų laiduotas jai socialinis, ninkams yra nekeistini. ekonominis, kultūrinis, krikščioniškasai ir tautiškasai Voldemaras. Perskaitytų paragrafų pakeitimo idėjų esė plėtojimasis, krašto atstovybės ir rinkimų į ją perorgani- turi likti. zavimas ar atidėjimas (neaiškus žodis – M. T.) gali būti Bistras stato eilę klausimų dėl atskirų keičiamų para- laikomas viena tam reikalingų laikino pobūdžio sąlygų. grafų. Tačiau mes, kaip visuomenės organizacija, turinti savo Voldemaras atsako pirmiau jo pastatyto dėsnio dva- programoje demokratybės pradus, negalime pasisakyti sioj. už tokias reformas, kurios neigtų demokratybės principus. Krupavičius. Iš Voldemaro pastatyto dėsnio daro iš- c/ Esamasis Ministerių Kabinetas neatitinka dedamas jam vadą, kad nei vienas pakeitimų paragrafas negalės būti nepaprastai svarbias pareigas, dėl to jam negalima toliau atmainytas. pavesti krašto likimas. č/ Naujas Ministerių Kabinetas Voldemaras atsako, kad ne esminiai pakeitimai gali turi būti sudarytas iš žmonių, aiškiai suprantančių gyve- būti daromi. namojo momento svarbumą, turinčių aiškų darbų planą, Bistras. Ar tautininkai nedaleidžia kito keitimo būdo? Ar mokančių ir galinčių užsimiršti visus savo partijų reikalus referendumas jiems yra vienintelis ir būtinas metodas? dėl pasiimtų pareigų. d/ Pasitikėjimas naujuoju Ministerių Voldemaras. Kito keitimo būdo nėra. Referendumas Kabinetu pareis nuo to Kabineto pozitingo Lietuvai darbo. vienintelis būdas. Tos nuomonės yra prezidentas ir visi e/. Viena svarbiausių sėkmingo darbo sąlygų yra glaudus tautininkai. krikščioniškasai tautiškųjų visuomenės organizacijų ben- Bistras iškelia Steigiamojo Seimo kelią. dradarbiavimas Vyriausybėje ir plačiuose visuomenės Voldemaras. St. Seimui nėra įstatymo. Reiškia, juridi- sluoksniuose. niai St. Seimas grynai revoliucinis kelias, o referendumas Č. Krikščionių-Demokratų Partijos vardu M. Krupavičius teisėtas kelias. pareiškė: a/ Rinkimų atidėliojimas nepageidaujamas ir Bistras. Įstatymas St. Seimui yra. Jis neanuliuotas. kenksmingas. Gyvenimą reik įvesti į normalias teisines Voldemaras. Tas įstatymas tik vienam St. Seimui. Vienas vėžes. Be Konstitucijos gyvent – pavojus didelis. b/ Padėtis jau buvo sušauktas kitiems tada negalioja. sunki: Reikalinga stipri, energinga, sumani, savęs išsižadė- Krupavičius. Jei įstatymas nepanaikintas, jis veikia. Jei jusi Vyriausybė. Ši Vyriausybė reikalinga reorganizuoti. būtų ir taip kaip sako Voldemaras St. Seimą galimą būtų 2. Išklausius tų pranešimų P. Respublikos Prezidentas šaukti einant tarptautine praktika. Kai revoliucija sugriauna paklausė pareiškusiųjų, ar padarytieji jų pareiškimai yra tik esamą tvarką, visur šaukiamas St. Seimas jai atstatyti. jų pačių, ar jau ir jų atstovaujamųjų partijų centro komitetų Voldemaras. St. Seimas neturi pritarimo pas tautininkus. pareiškimai. Visi pareiškusieji patvirtino, kad padarytieji Yra ir kitokių teisėtumo atstatymo būdų, pav. Salonui buvo pareiškimai yra jų atstovaujamųjų partijų centro komitetų pavesta vienam įstatymus leisti. St. Seimas yra revoliucinė nusistatymai. priemonė, o referendumas ne. 3. M. Krupavičius paklausė Tautininkų Sąjungos atstovo, Krupavičius. Referendumas neturi jokio nei pagrindo ar padarytasai L.T.S-gos vardu pareiškimas yra galutinis ar nei teisės pateisinimo. Jis yra pas mus revoliucinė prie- dėl jo dar gali būti kompromisų. Liet. Taut. Sąjungos pirm. monė. St. Seimas gi pateisinamas tarptautinio papročio L. Noreika paaiškino, kad pirmuoju du pareiškimo punktu, atvejais. Jis visur ir visų vartojamas, kai reikia revoliucijos būtent: dėl Seimo rinkimų tuojau negalimumo ir dėl tautos žaizdas gydyti. atsiklausimo yra galutinas tautininkų nusistatymas ir dėl Voldemaras. Svarbu tikslas, o ne privažiavimo prie jų, kaip principu, kompromiso negali būti. jo būdas. Referendumas yra būdas ne esmė. Jis nėra 4. M. Krupavičius pareiškė: taip esant Krikščionims revoliucinis, juo labiau, kad mes keičiam kai ką, ne visą. Demokratams teks atšaukti savo žmones iš Ministerių St. Seimas negalimas. Kabineto, gi dėl tolimesnės Krikščionių Demokratų Partijos Bistras. Ar mėginta susitarti su platesnėmis grupėmis pozicijos, būtent: ar jai teks pereiti į opoziciją, ar kitaip Konstitucijos keitimo klausimu? Jei jos sutiktų, tuomet būtų kaip savo darbus suderinti su susidariusia padėtimi, teks garantuotas jo pravedimas per Seimą. Pravedus konstitu- pasvarstyti. cijos pakeitimą per Seimą būtų išvengtas tas visuomenės 5. Nutarta, susidarius tokiai padėčiai, toliau darbų pro- žalingas suskaldymas į dvi nuolat kovojančias dalis, prie gramos subendrinimo nebesvarstyti ir kitą kartą susirinkti ko prives referendumas. šio pasitarimo protokole pasirašyti; reiškimus sudaryti Voldemaras. Jei turima omeny liaudininkai, tai su jais raštu. (Protokolas nepasirašytas – M. T.). buvo kalbėta prieš deklaracijos skaitymą. Jiems buvo

Tautininkų ir krikščionių demokratų pasitarimų protokolai (1927 m. balandis, spalis–lapkritis) ISSN 1392-0456 43 šaltinių publikacija

pasakyta – jei nepriimsit pakeitimų per Seimą, pravesim žinomas. Bijau, kad jie nebūtų suklaidinti. Referendumas tai be Seimo. Soc. dem. ir valstiečiai liaud. pasakė – ne. padėties nepataisys, bet daugiau supainios. Po to Pajaujo15 istorija su Seimo paleidimo paseka. Po to Mikšys. Diskusijų eiga man nepatinka. Reik kalbėt apie Tauragė16. Tad jokio susitarimo su tom grupėm negali būti. keičiamų konstitucijos įstatymų paragrafų turinį. Pagaliau prezidentas ir vyriausybė užsiangažavę referen- Krupavičius. Diskusijos eina taip kaip buvo nustatyta dumo klausimu, nuo jo tad atsisakyti nėra galimybės. pirmam posėdy. Nutarta gi buvo to klausimo ne svarstyti, Krupavičius. Referendumui pateisinti tautininkų dažnai bet tik susipažinti. vartojamas užsiangažavimo argumentas. Užsiangažavimų Mikšys. Žodį „susipažinti“ suprantu „išnagrinėti“. buvo įvairių: 1/ tautai – per valstybės atsišaukimą. Ten Voldemaras. Svarstymas punktų galimas. Jei juos tauti- nieko nekalbama apie referendumą, kokis dabar tauti- ninkai pakankamai išaiškino, turi dabar kita pusė duot savų ninkų siūlomas. 2/ Voldemaro laiškas Griniui – laikytis paaiškinimų, pasisakyti sutinka su jais, ar ne. Jei šiandien griežtai konstitucijos, pripažįstant, kad jos nesilaikymas negali to padaryti, galės vėliau. būtų pražūtingas kraštui. 3/ Dievui perduotas priesaikas Mikšys palaiko paragrafų svarstymą. laikytis konstitucijos ir įstatymų ir 4/ dar kariuomenei Krupavičius. Tai galima bus padaryti, jei bus pakeistas užsiangažuota referendumu. pirmo posėdžio nutarimas. Kuris dar užsiangažavimas yra svarbesnis? Užsiangaža- Tūbelis. Neliest senovės. Kalbėt kas yra. Išaiškint kons- vimas tauta per atsišaukimą kalba tik apie konstitucijos kei- titucijos keičiamus paragrafus galima. timą, bet nieko nekalbama apie referendumą. „Lietuvos“ Jokantas. Siūlo kalbėti apie keitimo būdą, be to pridur- straipsniai apie referendumo reikalą svarbos neturi šiame damas, kad jis nežinąs ūkininkų sąjungos nusistatymo, klausime, nes jis yra anonyminiai. Apie užsiangažavimą kadangi nebuvęs jos posėdy, tai geriau žinąs Mikšys. kariuomenei man nežinoma. Žinau užsiangažavimą ke- Eina ilgesnės diskusijos tuo klausimu; dar dalyvauja joje liems karininkams. Bet ar jie kariuomenės norą atstovauja? Voldemaras, Mironas, Krupavičius ir Mikšys. Ar žinomas kariuomenės tikras nusistatymas? Manau, Linkstama prie svarstymo pirmoj eilėj referendumo kad ne. Bijau, kad tautininkai čia neklystų. Lieka tad tik klausimo, o jei bus laiko, ir keičiamų konstitucijos pa- 2 ir 3 užsiangažavimas. Visuomenės katilas konkuliuoja. ragrafų. Yra sprogimo pavojus. Tamsta tai geriau už mane žinot. Kitas posėdis skiriamas spalio m. 25 d. 18 val. pas Reikalinga visų atsidėjimų dabot tautos ir respublikos ge- Ministerį Pirmininką. Posėdis baigiamas 15 val. rovės. Tuo referendumu, kuris yra rengiamas, toji gerovė Pirmininkas nebus išdabota. Sekretorius (M. Krupavičiaus parašas – M. T.) Voldemaras. Krupavičius sukėlė du dalykus: a/ tauti- ninkų užsiangažavimas ir b/ kariuomenę. Jis norėtų rasti P r o t o k o l a s Nr. 317 prieštaraujančių kits kitam užsiangažavimų ir dargi jų 1927 m. lapkričio m. 16 d. 20 val. Ministerio Pirminin- tarpe priesaikų. Jų pasižadėjimas tėra vienas ir tas pats. ko Kabinete įvyko posėdis koalicijos sudarymo reikalu, Savo priesaiką jie laiko. Jų sąžinė rami. Todėl Krupavičius kuriame dalyvavo nuo tautininkų – Voldemaras, Mironas neturėtų būti griežtesnis, nei pati katalikų bažnyčia, kuri ir Žilinskas; nuo ūkininkų sąjungos Mikšys ir Jokantas; de intersis non indicat. Savotiškai tautininkų pažadų inter- nuo krikščionių demokratų – Bistras ir Krupavičius ir nuo pretavimas ir per pasikalbėji[mus] prie gero negali privesti. Darbo federacijos – Ambrozaitis. Susitaikymą jie netik nepalengvintų, bet apsunkintų. Antra. Pirmininkauja Voldemaras, sekretorius Krupavičius. Mūsų linija – tauta per kariuomenę. Tauta negali būti prieš Voldemaras. Reikalinga žinot krikščionių demokratų kariuomenę. Kariuomenė sukūrė nepriklausomybę. Jos tarybos rezoliucijos autentiškas aiškinimas: 1) ar jis keičia tad balsas svarbus. Jeigu katilas kunkuliuotų, pavojinga, krikščionių demokratų pirmutinį nusistatymą, 2) kad yra bet kas taip mano privalėtų spiestis aplink vyriausybę jie proporcionalus valdžioj dalyvavimas, ir 3) kaip krik. dem. kunkuliavo tiktai prieš gruodžio m. 17 d. vaizduojasi visa tai. Krupavičius. Priesaika šiuo atveju nėra kuestio interna. Krupavičius. Tautininkų nusistatymai buvo referuoti Apie ją kalba ir civiliai įstatymai. Aš apie ją nekalbu kai- tarybai. Taryba juos atmetė, ir patvirtino C. Komiteto po kunigas ir kalbu kaipo apie viešą faktą. Kariuomenė nusistatymą, kuris pilnai sutinka su šių metų partijos tautos paseka. Kokia tauta, tokia kariuomenė. 1918 m. konferencijos, š. m. gegužės 5 d. tarybos posėdžio nusis- kur viešpatavo morkeliai – visuomenė savanorių nedavė; tatymais ir katalikų politikos centro deklaracija, paskelbta o dabar duoda morkelius į kariuomenę. Reikia tada tautą š. m. „Ryto“ Nr. 216. Rezoliucijos ribų taryba nesvarstė. laikyt, kad ji nesumorkelėtų, kad ji būtų sveika, tuomet ir Tai priklauso vyriausybei. Koalicinėj vyriausybėj yra ats- kariuomenė bus sveika. Skaitydamas kariuomenę tautos tovaujamos visos koalicijos grupės. To principo praktiškas dalimi manau, kad sveikiausia linija – tauta per tautą. Jei pritaikymas priklauso C. Komitetui. kariuomenė stos prieš tautą – prapultis. Valstybės vadai Žilinskas klausia kas tai yra katalikų politinis centras. neprivalo prie to prileisti atitinkama politika. Neįgalioti Mikšys ir Bistras aiškina, kad tai yra organizuotos kata- kariai, kad ir artimi sferoms, kariuomenės atstovauti ir likijos neoficialė atstovybė. kalbėti jos vardu negali. Vyriausybė turėtų būti čia labai Voldemaras. Einant konkordatu katalikų politikos dar- atsargi. Aš labai vertinu kariuomenę ir jos balsą. Bet man bas priklauso vyskupų priežiūrai. Ar tas centras vyskupų atrodo, kad šių dienų tautos valdytojams tas balsas nėra atsiklausė tokį nutarimą darant.

44 Mindaugas TAMOŠAITIS ISTORIJA 2 0 0 8 L X I / 7 1

Krupavičius. Šis klausimas į mūsų pasitarimo planą Konstitucijos skyrius „Vyriausybė“ neįeina. Antra, Ministeris Pirmininkas šitą klausimą statė Mikšys. Prezidento rinkimų būdas mums principo taip tarsi vestų oficialę kvotą. Trečia, šis klausimas yra klausimas. Jį renka tautos atstovybė. Reikalinga Senatas. bažnytinės drausmės klausimas ir nėra civilinės valdžios Jo rinkimų tvarkos dabar neliesiu. Dekretų teisę prezi- kompetencijoj, todėl į šį klausimą nerandu reikalo atsa- dentui galima būtų suteikti, bet tik aprėžtą, smulkiems kyti. dalykams. Voldemaras. Ne kvotos, bet informacijos tikslu tą klau- Krupavičius. Krikščionims demokratams prezidento simą statau. Aš esu konkordatą pasirašęs, tad turiu žinoti, kadencijos laikas nesudaro principo. kaip jis yra vykdomas. Dekretų teisę pripažįstam, bet aprėžtą. Seimas nepasi- Bistras. Tame spendime vyskupai nedalyvavę. Gal vie- tikėjimą vyriausybei pareiškia absoliutinai. Visų atstovų nas kitas apie tai žinojo. Vyskupai neturi pareigos kalbėt balsų dauguma. Prezidento rinkimai tautos mums nepri- politikos klausimais. Antra, nevisuomet ir ne visur katalikai imtini. Su Senatu sutinkam, jei to reikalaus susitarimas. politikos klausimuose sutinka su savo vyskupais. Istorija Kabineto paleidimas be kontrasignatos priešingas mūsų iš šios srities žino gana įdomių faktų. konstitucijos struktūrai, tad nepriimtinas. Palaikom Voldemaras. Man svarbu žinot aiškiai, kaip krikščionys parlamentinę, bet ne prezidentinę sistemą. Prezidentą demokratai suprato proporcionalų valdžioj dalyvavimą. pavaduoja Seimo pirmininkas. Bistras. Pirmiau kalbėsim apie principinius klausimus, Ambrozaitis. Vyriausybės projektas mums priimtinas, o paskui apie jų vykinimą. Jų neišrišus – bergždžiai kal- tik kaipo kompromisas. Šio Seimo turi būti „Kultūrinė, bėti apie portfelių pasidalijimą. Koalicijos ribos nustatyti ekonominė ir socialinė Taryba“. Seimas ir Taryba renka priklauso nuo valdžios, ne nuo mūsų. Proporcionalumas Prezidentą. matematiškai paversti nėra galimybės. Voldemaras. Reziumuoju kalbas: yra skirtumų pažiūrų, Voldemaras. Jūsų visi klausimai surišti krūvon. Dėl vieno bet visų tikslas tas pats. Einant mūsų projektu prezidentą jų nesusitarus, atpuola ir tie, dėl kurių būtų susitarta. Dėl renka tauta, jame nepasakyta, kad jį renka visa tauta. to reikia kalbėti apie juos visus. Turėdami visus klausimus Prezidento rinkimų tvarką nustato įstatymas. Pamatinė išsiaiškintus ir žinodami kokiais klausimais nesusitariam, projekto idėja – valstybės atrama – prezidentas. Jo tad lengviau bus spręsti kokios yra susitarimo kliūtys, ir apie tai Seimas rinkti negali. galima bus visuomenei painformuoti. Antra, Jūs koalicijos Krupavičius. Šiame skyriuje yra principinių skirtumų. ribų nenustatėt. Reiškia koalicijoj gali būti ir tų srovių, Kr. demokratai, Ūkin. Sąjunga ir Darbo Federacija stovi kurios šiame pasitarime nedalyvauja. Ar taip? už parlamentinę sistemą, Tautininkai už prezidentinę. Bistras. – Taip. Manau, reiktų pirmiau išrišti šiuos skirtumus, paskui eiti Eina kalbos dėl klausimų svarstymo tvarkos. Dalyvauja prie kitų klausimų svarstymo. jose: Mikšys, Bistras, Voldemaras, Ambrozaitis. Nustatyta Voldemaras. Galima visus klausimus peržiūrėti ir tokia svarstymo tvarka: 1) Konstitucijos keičiamų paragrafų konstatuoti, kas mus skiria. Pamatysim tuomet kiek yra turinys, 2) jos keitimo būdas ir 3) kas veda keitimą. galimybės susitarti. Pradedama svarstyti konstitucija nuo skyriaus „Sei- Mikšys. Palaiko Krupavičiaus pasiūlymą. mas“. Ambrozaitis. Tautininkai mano, kad prezidentas nebus Mikšys praneša Ūkininkų Sąjungos nusistatymą tuo renkamas visos tautos. Tarp prezidentinės ir parlamentinės reikalu. Jis toks: Seimas renkamas 4–5 metams. Rinkimų sistemos nėra didelis skirtumas. Jei tautininkai nori tik amžius nekeičiamas. Sesijos dvi po 4 mėn. Vienas atstovas sustiprinti prezidento galią, tai mes su tuo sutiksim. Reikia nuo 50.000 gyv. tad išsiaiškinti detales, paaiškės ir principas. Krupavičius. Visi šitie klausimai nėra principe, bet Mikšys. Prezidento rinkimų klausimas yra konstitucinis praktikos klausimais mes sutinkame su Ūkininkų Sąjungos klausimas. Palikti jį rišti atskiram įstatymui negalima. nusistatymais. Voldemaras. Rišant prezidento rinkimų klausimą reik Voldemaras. Mūsų nusistatymo motyvai: žiūrėt tikslo. Tautininkų tikslas toks: ir Vilnių atgavus a) dėl rinkimų amžiaus pakėlimo: turi būti prezidentas lietuvis. Paskaitęs „Ryte“ paskelbtus 1) jaunimas radikalesnis, Seimų rinkimų davinius, galutinai įsitikinau, kad Seimui 2) 21 m. amžiaus žmonės – politiniai nepribrendę, negalima palikti prezidento rinkimų. Reik naujų kelių 3) Kariuomenė bus išimta iš politikavimo. ieškot. b) dėl atstovų skaičiaus: Mikšys. „Ryto“ davinai (turėtų būti daviniai – M. T.) kaip Sumažinus Seimo atstovų skaičių, sumažės mažumos tik kalba už tai, kad prezidentą rinktų Seimas su Senatu. Seime. Siūloma posėdis baigti ir kitą skirti šeštadieny. Ambrozaitis. Mums šie klausimai nesudaro principo. Krupavičius. Siūlo posėdį skirti ryt. Yra kas be mūsų Kadangi įstatymų leidimo įstaiga numatoma viena, tad drumsčia valstybės gyvenimą, neprisidėkim prie jo drums- atstovų skaičius reikalingas didesnis. timo dar savo ilgais pasitarimais. Reik jas greit tokiu ar Seka grupių atstovų pasiūlymų kritika. Dalyvauja joje: kitokiu būdu baigt. Krupavičius, Voldemaras, Bistras. Nutarta: Kitas posėdis skirti š. mėnesio 17 d. 21 val. Konstatuota, kad dėl šio skyriaus svarstytų klausimų Ministerio Pir.[mininko] bute. principinių skirtumų nėra.

Tautininkų ir krikščionių demokratų pasitarimų protokolai (1927 m. balandis, spalis–lapkritis) ISSN 1392-0456 45 šaltinių publikacija

Pirmininkas A. Voldemaras (parašas), Sekretorius M. Voldemaras. Grįžtam prie tos kontraversės nuo kurios Krupavičius (parašas) pradėjom. Kartojam tuos pačius argumentus, kuriuos vartojom. Ar čia yra noras nesitraukti nuo savo pozicijos, P r o t o k o l a s Nr. 418 ar kita priežastis – nežinau. Kad į Bistro paklausimą, ga- 1927 m. lapkričio m. 17 d. Ministerio Pirmininko kabi- lėčiau duoti atsakymą, pakviečiau šeštadienį liaudininkus nete įvyko posėdis koalicijos sudarymo reikalu, kuriame ir stengsiuosi su jais tą klausimą išsiaiškint. Iš jų nelaukiu dalyvavo nuo tautininkų: Voldemaras, Žilinskas ir Miro- (žodis neįskaitomas – M. T.) naudos. Pas mus užsikirto nas, nuo Darbo Federacijos: Milčius ir Jočys, nuo Ūkin. dėl keitimo būdo, pas liaudininkus pats keitimo reikalas. Sąjung. Mikšys ir Jokantas, nuo krikščionių demokratų: Vasarį su jais buvo kalbėta. Jie pasiūlė seną Seimą sušaukt. Bistras ir Krupavičius. Žydai sionistai sakė, kad prie tinkamų sąlygų už pakeitimą Pirmininkauja Voldemaras, sekretoriauja Krupavičius. jų balsuos 95%. Keitimo būdas mums ne tikslas, o prie- Voldemaras. Tautininkai nesuskubo išspręsti prezidento monė. Kokia bus priemonė mums nesvarbu. rinkimų tvarkos. Prezidento galią reik sustiprinti. Reika- Mironas. Savo asmeninę nuomonę reiškiu. Oficialis lingas naujas jo rinkimo būdas. Tautai suverenių nieks [Oficialus – M. T.] pasitarimas su liaudininkais ir panašiais neužginčys. Ji turės rinkti prezidentą. Kokiu būdu rinks juos sustorins ir pakels jų autoritetą, kuris dabar yra labai nustatysim vėliau. nukritęs. Antra, kokia teigiama nauda iš tų pasikalbėjimų. Bistras. Einant vakarykščiu nusistatymu dabar turėtu- Jų lyderiai prieš kovo 15 d. (kalbėjau su Pajauju) tvirtino, mėm svarstyti referendumo klausimą. kad pas juos nėra blogų norų, kad jie rems valdžią, kad Mikšys. Mes nevisus keičiamus konstitucijos paragrafus jiems baisu, kad krikščionys nesuėstų tautininkų, kad jų apsvarstėm. Reiktų prie jų grįžti. opozicija esant dėl minios akių, o ne iš širdies. Plečkai- Voldemaras. Manoma įvesti didesnio lankstumo į kons- tis19 savo lojalumą tvirtino Ministeriui Pirmininkui. Toms titucijos keitimą. Kai kas galima bus keist tik referendumo partijoms tad negalima tikėt ir Ministeriui Pirmininkui keliu, kai kas paprastu įstatymo keliu. Bet šis dalykas nevertėtų su jais tartis. galutinai nenustatytas. Jočys. Palaikau Mirono nuomonę. Reiktų dabar tarp Mikšys. Mes tuo klausimu taip pat turim projektą. savęs klausimus išsiaiškinti. Su socialistais nereiktų kalbėti Abejojam ar galima nešti į konstituciją sostinės ir ribų nebent tik kvotos būdu jų nuomonę sužinot. Oficialus su klausimus užsienių politikos motyvais. jais susitarimas juos sustiprins. Krupavičius. Laikytis nusistatymo. Dabar reik svarstyti Bistras. Kompromisų dalykas nurodinėti Ministeriui referendumą. Paskui grįžt prie konstitucijos paragrafų. Mes Pirmininkui, kaip jis turi elgtis. ne visus juos apsvarstėm, c. k. [Centro Komitete – M. T.] Mikšys. Mes nesam nei užsispyrę, nei užsiangažavę. svarstėm tai tik principiniai. Mes kiekvienu momentu galėtum nuo savo nusistatymų Jokantas siūlo savivaldybių klausimą išspręst. atsisakyt, jei įsitikintumėm, kad mes klydom. Bet manom Voldemaras palaikė Krupavičiaus pasiūlymą. kitaip. Mes, kaip ir krikščionys demokratai, mano, kad Jokantas. Referendumas – sunkiausias dalykas. Abi konstitucija krašto neišgelbės. Momentu tačiau pasinaudo- pusės aiškiai dėl jo pasisakė. Kokia išeitis – sunku pasakyt. ję sutinkam ją keist. Bet konstitucijos keitimo būdų surasti Aš jos nerandu. Tik kompromisas gali iš jos išvest, bet sunku. Referendumas visuomenės nesukonsoliduos, santy- koks – aš nežinau. kiai aštrės; mūsų padėtis blogės. Reikia ieškot tokio kelio, Voldemaras. Kada pradėjom šį klausimą svarstyti taip kuris daugiausia ramybės duotų. Mes nežinom tiksliai, kalbėjom, kaip dabar. Jei rasim trečią būdą, reiktų jį aptart. kiek liaudininkai su socialdemokratais iš vieno dirba prieš Jokantas siūlo pradėt nuo trečio. valstybę. Reik manyt, kad jie prie socialdemokr. nebuvo Krupavičius. Ar yra trečias būdas? prisidėję. Tad reiktų su jais kalbėti. Aš nestovėsiu už tai, Voldemaras. Yra, bet ir man sunku jį pasakyt. kad juos kviesti tuoj tartis. Juos galima kviesti, kada mes Krupavičius. Trečia išeitis paliko viena – visai nekeist susitarsim. Bet čia Ministerio Pirmininko dalykas. Yra konstitucijos. tik konstitucijos keitimo būdai: Seimas ir referendumas. Bistras. Tartum – nei Seimas, nei referendumas nėra. Trečio kelio nėr. Seimas rimčiausia išeitis. Todėl ieškoti trečio būdo tuščias dalykas. Reik rinkti iš Mironas. Seimo idėja panaši į vieno liaudininko pasa- dviejų kas geriau – Seimas ar referendumas. Aiškinti jų kymą, kad jis paleistas atostogoms, o ne visai. Geresnio nėra reikalo, jau išsiaiškinom. Aš pakartosiu savo paklau- Seimo, kai buvo, neišrinks. Kairieji susiorganizuos ir simą kiek yra reali ar nereali galimybė per Seimą pakeisti sustiprės. Seimas turi daugiau šansų būti kairių, negu konstituciją. Yra pagrindo manyti, kad be tų grupių, kurios dešinių. Mūsų visuomenės apie 80% yra partinės. Vieni čia tariasi, atsiras kitų, kurios pritars kai kuriems pakei- jų yra krikščionių bloko t. y. kuniginiai, kiti neutralūs, bet timams. Man rūpi žinot, ar yra rimtos vilties per Seimą balsuoja už kairiuosius, nes bijo kunigų režimo. Todėl pravest konstitucijos pakeitimą. Aš esu tos nuomonės, kad rinkimų daviniai gali būti tie patys. Kada bus pastatyta daugiau bloga ar gera šaliai gali padaryti konstitucijos vyk- balsuot ir partijos sąrašai, ir konstitucija, jie už ją balsuos, dytojai, negu konstitucija. Tad iš konstitucijos išganymo nes lauks iš to pagerėjimo. Vienas žydas mums rašo, kad nelaukiu. Keičiant konstituciją, ir ieškant jos keitimo būdų, mus palaikys. Lenkų liaudis taip pat mus palaikys, ar reik atsižiūrėti užsienio politikos. Tautos erzinimas gero bent prieš nebalsuos. Jie sako dabar jiems geriau esą. Ir Lietuvai neduos. Tiksliausias keitimo būdas – Seimas. visas mažumas taip galima apibūdint. Referendumas gaus

46 Mindaugas TAMOŠAITIS ISTORIJA 2 0 0 8 L X I / 7 1

daugiau balsų, negu einant į Seimo rinkimus, žinoma, jei 6 Pasikalbėjimas su p. Voldemaru. Rytas, 1927, rugpjū- bus konsoliduotos dešinių pajėgos. čio 22, p. 1. Mikšys. Mums tenka su mažumų atstovais pasikalbėt. 7 Lietuvos sargyboje (vedamasis). Rytas, 1927, rugsė- Jie žino tuos argumentus už referendumą, kokius vartoja jo 10, p. 1. Ministeris Pirmininkas. Balsuot už ją negalės. Toliau kri- tikuoja Mirono spėliojimus ir daro išvadą, kad reikia eiti 8 Plačiau: Truska, L. … prie Seimo ir rinkimų. 9 Iš spaudos. Rytas, 1927, spalio 26, p. 2. Jokantas. Valdžioje esantiems dažnai sunku tiesą suži- 10 Bistras, L. Prezidento galios sustiprinimas Konstitucijos not. Ir dabar valdžia gali klyst. Referendumas – iksas. projekto šviesoje (vedamasis). Rytas, 1927, spalio 22, Milčius. Visi keliai geri, kuris veda prie kalbama tikslo. p. 1. Laikytis formalio [formalaus – M. T.] principingumo ne- 11 „Idiše Śtime“ korespondento pasikalbėjimas su p. D- tinka laiko momentui. Ir viena ir kita forma prie susitarimo ru L. Bistru. Rytas, 1927, gegužės 4, p. 1. neprives. Reikia ieškot trečios. Ta trečia gali būti tokia: 12 Maldeikis, P. Mykolas Krupavičius. Chicago, 1975, I – vedamas kartu referendumas ir Seimo rinkimai arba p. 209–210. II – Prezidentas paskelbia Seimo rinkimus naujuoju jo iš- leistu dekretu. Tą kelią reik apsvarstyti. Jei dėl nesusitarimo 13 1927 m. balandžio 20 d. Vyriausybę palaikančių nukentės Lietuva, atsakomingos [atsakingos – M. T.] bus partijų bloko Lietuvių tautininkų sąjungos, Lietuvos ne tik tos grupės, kurios yra valdžioje. krikščionių demokratų partijos, Lietuvos ūkininkų Voldemaras. Praėjimas diskusijų parodė, kad kažkodėl sąjungos ir Lietuvos darbo federacijos atstovų pasi- nenorima susitart, kad tikri motyvai slepiami. Jei paskelbti tarimas. (protokolo nr. nenurodytas – M. T.). LCVA, rinkimus, kairieji pakels galvą, dešinieji demoralizuojasi, f. 923, ap. 1, b. 502, l. 32–32ab, 40. nes visi manys, kad kairieji nugalėjo; pradės jiems patai- 14 1927 m. spalio m. 24 d. Lietuvių tautininkų sąjungos, kauti ir jie gaus daugiau balsų, negu lig šiol gaudavo. O Lietuvos krikščionių demokratų partijos, Lietuvos ūki- paskui jų valdžia ir tvarka. Be to kairieji gaus pinigų iš ninkų sąjungos atstovų pasitarimo valdžios koalicijos Pilsudskio20. Jis visuomet palaikydavo su jais santykius. Referendumas turi minimal. [minimalios – M. T.] riziko sudarymo klausimu posėdžio protokolas Nr. 2. LVCA, [rizikos – M. T.] nuošimtį, bent žymiai mažiau negu f. 923, ap. 1, b. 567a, l. 105–106ab. Seimas. O rizikuot negalima, nes rizikuojama Lietuvos 15 Juozas Pajaujis – valstietis liaudininkas, III Seimo na- ateitimi, ypač kad įvairių pavojingų Lietuvai galimybių rys, 1927 m. balandžio pradžioje valdžios suimtas bręsta: lenkų lietuvių karas, lenkų grasinimai, Plečkaičio kaip ruošęs sukilimą prieš tautininkų ir krikščionių žygiai ir t. t. demokratų valdžią. Jo suėmimas pagreitino III Seimo Posėdis baigiamas. Kitas skiriamas lapkričio 18 d. paleidimą. 16 val. Ministerio Pirmininko kabinete. 16 Tauragės sukilimas – 1927 m. rugsėjį daugiausia vals- Pirmininkas A. Voldemaras (parašas), Sekretorius tiečių liaudininkų ir socialdemokratų nepavykęs suki- M. Krupavičius (parašas). limas prieš A. Smetonos valdžią. 17 1927 m. lapkričio 16 d. Lietuvių tautininkų sąjungos, Lietuvos krikščionių demokratų partijos, Lietuvos ūki- Nuorodos ninkų sąjungos, Lietuvos darbo federacijos atstovų pasi- tarimo valdžios koalicijos sudarymo klausimu posėdžio protokolas nr. 4. LCVA, f. 923, ap. 1, b. 504, l. 65, 73. 18 1927 m. lapkričio 16 d. Lietuvių tautininkų sąjungos, 1 Truska, L. 1927 m. balandžio 22 d. LKPD vadovy- Lietuvos krikščionių demokratų partijos, Lietuvos ūki- bės memorandumas A. Smetonai. Lietuvos istorijos ninkų sąjungos, Lietuvos darbo federacijos atstovų pasi- metraštis. 1994 metai. Vilnius, 1995, p. 171–190; tarimo valdžios koalicijos sudarymo klausimu posėdžio Truska, L. Antanas Smetona ir jo laikai. Vilnius, 1996, protokolas nr. 5. LCVA, f. 923, ap. 1, b. 504, l. 74–77. p. 164–167 (skyr.: „Konfliktas su LKDP. Seimo palei- 19 Jeronimas Plečkaitis – socialdemokratas, Steigiamojo dimas“). Seimo, I–III demokratinių Seimų narys, 1927 m. po 2 Maldeikis, P. Mykolas Krupavičius. Chicago, 1975, III Seimo paleidimo kartu su savo šalininkais, vadi- p. 209–210; Krupavičius, M. Atsiminimai. Vilnius, namais plečkaitininkais, nesėkmingai siekęs nuversti 2006. A. Smetonos valdžią 3 Ten pat. 20 Juzefas Pilsudskis – Lenkijos prezidentas, diktatorius, 4 Pvz., Pro šalį šauta (vedamasis). Rytas, 1927, balan- 1926 m. gegužę perversmo keliu atėjęs į valdžią. džio 30, p. 1. Gauta 2008 m. gegužės 5 d. 5 „Idiše Śtime“ korespondento pasikalbėjimas su p. D- Pateikta spaudai 2008 m. liepos 27 d. ru L. Bistru. Rytas, 1927, gegužės 4, p. 1.

Tautininkų ir krikščionių demokratų pasitarimų protokolai (1927 m. balandis, spalis–lapkritis) ISSN 1392-0456 47 šaltinių publikacija

Summary the Seimas was not convened, in the summer of the same year Christian Democrats recalled their representatives from the Government and formed opposition. One more attempt to reach consensus and agree upon the further government of the country as well as the formation of the coalition government was made by the National Union The Records of Conferences and Christian Democrats in the autumn of the same year. between the National Union and This conference did not yield tangible results; as a con- sequence, the Nationalist dictatorship was set up in the Christian Democrats (1927, April, country under A. Smetona’s leadership while Christian Democrats remained in opposition for almost 14 years. October–November) The records of these meetings and negotiations are being When Antanas Smetona dissolved the 3rd Seimas on April published for the first time. They reveal different attitudes 12, 1927, the period of parliamentary democracy came by the representatives of these two parties towards parlia- to an end in . This action was initiated by the mentary democracy, Lithuania’s democratic Constitution Lithuanian National Union who came to power after the of 1922 and the government of the country. The docu- coup d’état of December 17, 1926. Their former allies, ments also present other subtle details unknown to the Christian Democrats who still remained in power after the researchers of Lithuania’s parliamentary traditions and dissolution of the Seimas, attempted to hold new elections the society of that period. to the Seimas. When the negotiations failed in spring and

48 Mindaugas TAMOŠAITIS