Gentlemen's Agreement
Total Page:16
File Type:pdf, Size:1020Kb
Load more
Recommended publications
-
Becoming Lithuanian: Jewish
BECOMING LITHUANIAN: JEWISH ACCULTURATION IN THE INTERWAR PERIOD By Tadas Janušauskas Submitted to Central European University Department of Nationalism Studies In partial fulfillment of the requirements for the degree of Master of Arts Supervisor: Professor Michael L. Miller Budapest, Hungary 2010 CEU eTD Collection Abstract One of the least acculturated Jewries in Europe, Lithuanian Jewry, stepped into neighboring majorities‟ independent state as the largest minority and the most culturally distant one. The new state was nationalizing, thus the Jews, along with other minorities had to learn the state language – Lithuanian. Although it stays unclear how well the Jews learned the majorities‟ vernacular and how often used it, there are indications that by the end of the 1930s most of them were literate in the majority‟s language. This slight shift of identity of Lithuanian Jewry, which is heavily under-researched, was also promoted by some groups of the society, mostly by the Jews. The Union of Jewish Soldiers (active 1933-1940) was the most prominent advocator in this field. Their Lithuanian- language weekly “Apţvalga” (en. “Review”; published 1935-1940) became the main public medium in the context of mutual Lithuanian-Jewish recognition. However, as it is shown, even the Union did not internalize Lithuanian language, and thus, using mostly archival sources and the weekly, this thesis argues that even in the most extreme cases of shifting identity of the interwar Jewish community of Lithuania, there was no assimilation, and only to some extent the Jewry was acculturated. CEU eTD Collection ii Acknowledgments This thesis would not have been possible without the support of my supervisor prof. -
Valstiečiai Liaudininkai Lietuvos Politiniame Gyvenime 1926 –1940 M
VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS LIETUVOS ISTORIJOS INSTITUTAS Mindaugas TAMOŠAITIS VALSTIEČIAI LIAUDININKAI LIETUVOS POLITINIAME GYVENIME 1926 –1940 M. Daktaro disertacija Humanitariniai mokslai, istorija (05H) Kaunas, 2011 UDK 329(474.5) Ta-79 Disertacija ginama eksternu Doktorantūros teisė suteikta Vytauto Didžiojo universitetui kartu su Lietuvos istorijos institutu 2003 m. liepos 15 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 926. Mokslinis konsultantas: Doc. dr. Pranas Janauskas (Vytauto Didžiojo universitetas, Humanitariniai mokslai, istorija – 05H) ISBN 978-9955-12-665-2 2 TURINYS ĮVADAS .......................................................................................................................................4 I. BENDRA POLITINĖ SITUACIJA IR VALSTIEČIŲ PARTIJŲ PADĖTIS VIDURIO RYTŲ EUROPOJE................................................................................................29 II. VALSTIEČIAI LIAUDININKAI IR LIETUVOS VALDŽIOS POLITIKA (IKI 1929 M) ..............................................................................................................................39 III. PARTIJOS VIDAUS PROBLEMOS ...............................................................................59 1. Organizacinės struktūros raidos ypatumai ..............................................................................59 2. Pozicijų skirtumai partijoje (4-ojo dešimtmečio I-oji pusė) ..................................................82 3. Kartų konfliktas 4-ame dešimtmetyje ...................................................................................115 -
Cahiers Lituaniens N°17 Editorial
N°17 - Automne 2018 - 19e année N°17 / 2018 Strasbourg, automne 2018 Revue publiée avec le soutien de la Fondation Robert Schuman (Paris) et de l’Union Internationale des Alsaciens (Colmar). Illustration de couverture : L’immeuble de la Chambre de commerce et d’industrie à Kaunas ; architecte Vytautas Landsbergis-Žemkalnis, 1938 (photo KPPAR) Pendant l’entre-deux-guerres, quand Kaunas devint la « capitale provisoire » de la Lituanie, l’indépendance économique était un garant important de l’existence de l’État. Le siège de la Chambre de commerce et d’industrie, qui s’inscrit dans le phénomène de l’architecture de l’optimisme, devait ainsi symboliser la puissance économique du pays. Directeur de la publication : Philippe Edel Collaboration éditoriale : Aldona Bieliūnienė, Liucija Černiuvienė, Marie-Françoise Daire, Piotr Daszkiewicz, Marie-France de Palacio, Corine Defrance, Liudmila Edel-Matuolis, Julien Gueslin, Uwe Hecht, Eglė Kačkutė-Hagan, Ona Kažukauskaitė, Jean-Claude Lefebvre, Guido Michelini, Caroline Paliulis, Yves Plasseraud, Aldona Ruseckaitė, Marielle Vitureau, Bernard Vogler. , Crédits photographiques : Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai : couverture. Instytut Adama Mickiewicza : p. 11. Lietuvos centrinis valstybės archyvas : p. 15, 18. Kauno viešoji apskrities biblioteka : p. 20. Kupiškio etnografijos muziejus : p. 22. Caroline Paliulis : p. 24, 30. Pinigų muziejus : p. 27. Perkunas Liutkus : p. 31. Conseil de l’Europe : p. 33. Fondation Robert Schuman : p. 37. Edmundas Katinas : p. 39. Muséum national d’Histoire naturelle, Paris : p. 41. Lietuvos rašytojų sąjunga : p. 44. ISSN 1298-0021 © Cercle d’histoire Alsace-Lituanie / Cahiers Lituaniens, 2018 Maquette et mise en page : Pierre Potier Impression : Kocher, Rosheim Dépôt légal : 4e trimestre 2018 Tous droits réservés Site web et mise en ligne : Frédéric Cottart Toute reproduction, même partielle, est interdite sans l’autorisation écrite de l’éditeur. -
Studia Interkulturowe Europy Środkowo-Wschodniej 2020/13
WW następnymnastępnym numerzenumerze StudiówStudiów InterkulturowychInterkulturowych EuropyEuropy Środkowo-WschodniejŚrodkowo-Wschodniej międzymiędzy innymi:innymi: 13 tudia nterkulturowe Studia Interkulturowe Europy Środkowo-Wschodniej Europy Interkulturowe Studia S I Izabella Malej „Błok i Jung: inflacja ego Wiersze( o Przepięknej Pani)” Europy Środkowo-Wschodniej Marcin Niemojewski „«I nie tylko w powiastkach drzemie ta historia» – Młyn Bałtaragisa Kazysa Boruty z perspektywy antropologii literatury” TOM 13 www.wuw.pl xStudia Inter nr 13.indd 3 25/10/20 18:53 Studia Interkulturowe EuropyEuropy Środkowo-Wschodniej TOMTOM 13 8 logo WUW.inddWarszawa 1 20155/12/2014 12:54:19 PM Rada Naukowa Madina Aleksejewa, Paweł Bukowiec, Jerzy Grzybowski, Magnus Ilmjärv, Eriks Jekabsons, Peter Kaša, Andrej Liuby, Dangiras Mačiulis, Izabella Malej, Juraj Marusiak, Ljudmila Popovic, Wanda K. Roman, Anatol Wialiki Kolegium redakcyjne Iwona Krycka-Michnowska (Redaktor Naczelna), Joanna Getka (Zastępca Redaktor Naczelnej), Joanna Kozłowska (Sekretarz Redakcji), Monika Grącka, Marcin Niemojewski Adres redakcji 02-678 Warszawa, ul. Szturmowa 4, pok. 319, Polska tel.: (+ 48) 22 55 34 219; tel./faks: (+ 48) 22 55 34 229 e-mail: [email protected], [email protected] Projekt okładki Jakub Rakusa-Suszczewski Ilustracja na okładce: obraz Małgorzaty Koźbiał Nostalgia Redaktor prowadzący Dorota Dziedzic e-mail: [email protected] Redaktor Mateusz Tokarski ISSN 1898-4215 e-ISSN 2544-3143 © tytułu: Studia Interkulturowe Europy Środkowo-Wschodniej by Jan Koźbiał, -
LITUANUS Cumulative Index 1954-2004 (PDF)
LITUANUS Cumulative Index 1954-2004 Art and Artists [Aleksa, Petras]. See Jautokas. 23:3 (1977) 59-65. [Algminas, Arvydas]. See Matranga. 31:2 (1985) 27-32. Anderson, Donald J. “Lithuanian Bookplates Ex Libris.” 26:4 (1980) 42-49. ——. “The Art of Algimantas Kezys.” 27:1 (1981) 49-62. ——. “Lithuanian Art: Exhibition 90 ‘My Religious Beliefs’.” 36:4 (1990) 16-26. ——. “Lithuanian Artists in North America.” 40:2 (1994) 43-57. Andriußyt∂, Rasa. “Rimvydas Jankauskas (Kampas).” 45:3 (1999) 48-56. Artists in Lithuania. “The Younger Generation of Graphic Artists in Lithuania: Eleven Reproductions.” 19:2 (1973) 55-66. [Augius, Paulius]. See Jurkus. 5:4 (1959) 118-120. See Kuraus- kas. 14:1 (1968) 40-64. Außrien∂, Nora. “Außrin∂ Marcinkeviçi∆t∂-Kerr.” 50:3 (2004) 33-34. Bagdonas, Juozas. “Profile of an Artist.” 29:4 (1983) 50-62. Bakßys Richardson, Milda. ”Juozas Jakßtas: A Lithuanian Carv- er Confronts the Venerable Oak.” 47:2 (2001) 4, 19-53. Baltrußaitis, Jurgis. “Arts and Crafts in the Lithuanian Home- stead.” 7:1 (1961) 18-21. ——. “Distinguishing Inner Marks of Roerich’s Painting.” Translated by W. Edward Brown. 20:1 (1974) 38-48. [Balukas, Vanda 1923–2004]. “The Canvas is the Message.” 28:3 (1982) 33-36. [Banys, Nijol∂]. See Kezys. 43:4 (1997) 55-61. [Barysait∂, DΩoja]. See Kuç∂nas-Foti. 44:4 (1998) 11-22. 13 ART AND ARTISTS [Bookplates and small art works]. Augusts, Gvido. 46:3 (2000) 20. Daukßait∂-Katinien∂, Irena. 26:4 (1980) 47. Eidrigeviçius, Stasys 26:4 (1980) 48. Indraßius, Algirdas. 44:1 (1998) 44. Ivanauskait∂, Jurga. 48:4 (2002) 39. -
Between National and Academic Agendas Ethnic Policies and ‘National Disciplines’ at the University of Latvia, 1919–1940
BETWEEN NATIONAL AND ACADEMIC AGENDAS Ethnic Policies and ‘National Disciplines’ at the University of Latvia, 1919–1940 PER BOLIN Other titles in the same series Södertörn Studies in History Git Claesson Pipping & Tom Olsson, Dyrkan och spektakel: Selma Lagerlöfs framträdanden i offentligheten i Sverige 1909 och Finland 1912, 2010. Heiko Droste (ed.), Connecting the Baltic Area: The Swedish Postal System in the Seventeenth Century, 2011. Susanna Sjödin Lindenskoug, Manlighetens bortre gräns: tidelagsrättegångar i Livland åren 1685–1709, 2011. Anna Rosengren, Åldrandet och språket: En språkhistorisk analys av hög ålder och åldrande i Sverige cirka 1875–1975, 2011. Steffen Werther, SS-Vision und Grenzland-Realität: Vom Umgang dänischer und „volksdeutscher” Nationalsozialisten in Sønderjylland mit der „großgermanischen“ Ideologie der SS, 2012. Södertörn Academic Studies Leif Dahlberg och Hans Ruin (red.), Fenomenologi, teknik och medialitet, 2012. Samuel Edquist, I Ruriks fotspår: Om forntida svenska österledsfärder i modern historieskrivning, 2012. Jonna Bornemark (ed.), Phenomenology of Eros, 2012. Jonna Bornemark och Hans Ruin (eds), Ambiguity of the Sacred, 2012. Håkan Nilsson (ed.), Placing Art in the Public Realm, 2012. Lars Kleberg and Aleksei Semenenko (eds), Aksenov and the Environs/Aksenov i okrestnosti, 2012. BETWEEN NATIONAL AND ACADEMIC AGENDAS Ethnic Policies and ‘National Disciplines’ at the University of Latvia, 1919–1940 PER BOLIN Södertörns högskola Södertörns högskola SE-141 89 Huddinge www.sh.se/publications Cover Image, taken from Latvijas Universitāte Illūstrācijās, p. 10. Gulbis, Riga, 1929. Cover: Jonathan Robson Layout: Jonathan Robson and Per Lindblom Printed by E-print, Stockholm 2012 Södertörn Studies in History 13 ISSN 1653-2147 Södertörn Academic Studies 51 ISSN 1650-6162 ISBN 978-91-86069-52-0 Contents Foreword ...................................................................................................................................... -
Pirmosios Lietuvos Respublikos Diplomatijos Raidos Problema Lietuvių Istoriografijoje
ŠIAULIŲ UNIVERSITETO HUMANITARINIO FAKULTETO ISTORIJOS KATEDRA AISTĖ JUOZAPAVIČIŪTĖ Bakalauro studijų programos Istorija IV kurso studentė PIRMOSIOS LIETUVOS RESPUBLIKOS DIPLOMATIJOS RAIDOS PROBLEMA LIETUVIŲ ISTORIOGRAFIJOJE Bakalauro darbas Mokslinis vadovas: prof. dr. A. Gumuliauskas Darbas originalus – Aistė Juozapavičiūtė (............................) Šiauliai, 2015 2 TURINYS ĮVADAS .............................................................................................................................................. 3 1. LIETUVOS TARPTAUTINIO PRIPAŽINIMO PROBLEMA .................................................... 13 1.1. Lietuva Paryžiaus taikos konferencijoje ................................................................................. 15 1.2 Diplomatinės izoliacijos ratą pralaužus ................................................................................... 18 2. LIETUVOS DIPLOMATINIŲ STRUKTŪRŲ KŪRIMAS IR VEIKLA .................................... 21 2.1. Užsienio reikalų ministerijos įkūrimas ................................................................................... 21 2.2. Lietuvos diplomatinės tarnybos užsienyje .............................................................................. 24 3. NEPRIKLAUSOMOS LIETUVOS DIPLOMATIJOS IŠLIKIMO GALIMYBĖS PIRMOSIOS SOVIETŲ OKUPACIJOS METAIS ................................................................................................. 28 3.1. Lietuvos URM sovietizacija .................................................................................................. -
COMPENSATION for RUSSIAN ARMY FIRST WORLD WAR INVALIDS in INTERWAR LITHUANIA Vytautas Jokubauskas (Klaipėda University)
LITHUANIAN HISTORICAL STUDIES 21 2017 ISSN 1392-2343 PP. 79–106 ‘THE TSAR WOULD NOT HAVE TAKEN AWAY OUR PENSIONS’: COMPENSATION FOR RUSSIAN ARMY FIRST WORLD WAR INVALIDS IN INTERWAR LITHUANIA Vytautas Jokubauskas (Klaipėda University) ABSTRACT This article presents an analysis of the support given to Great War invalids in Lithuania: how did veterans of the Imperial Rus- sian army, injured during the First World War, act in order to procure social security (pensions), and how did Lithuanian legalislation change in reaction to their justified expectations. The social welfare situation of Great War invalids who became citizens of the Republic of Lithuania chan- ged in three different stages: a) the period up to 1926; b) 1926 to 1929; and c) following the passing of a separate law on pensions for former Imperial Russian army war invalids in 1930. It was found that support for these First World War invalids in Lithuania was constantly compared to compensation for those who were injured in the Wars of Independence (1918–1920). The size of pensions for these two groups was never equal. Regardless of the fact that attempts were made to make the two types of pensions equal in 1925–1926, barely six months later, Great War invalids started receiving smaller pensions, until they were eventually suspended altogether before a separate law came into effect in 1930. In the article, the reasons for this are explained as a lack of money and political will, and the view of part of society that those injured in the First World War were ‘not fighting for Lithuania’. -
Lietuvos Geopolitinės Orientacijos Pakeitimas Ir Vilniaus Susigrąžinimo Planas
ISTORIJA 2 0 1 1 / 1 L X I / 8 1 Audronė VEILENTIENĖ Lietuvos geopolitinės orientacijos pakeitimas ir Vilniaus susigrąžinimo planas Audronė Veilentienė – humanitarinių mokslų daktarė, Kauno technologijos universitetas; adresas: K. donelaičio g. 73, LT-44029 Kaunas; el. paštas: [email protected]; mokslinių interesų sritys – Lietuvos valstybingumo ir diplomatijos istorija 1918–1940; Lietuvos aukštojo mokslo istorija. Anotacija. Straipsnyje analizuojamos Lietuvos geopo- Vyriausybės nutarimą pakeisti geopolitinę orientaciją ir litinės orientacijos pakeitimo priežastys ir aplinkybės, numatomus Vilniaus susigrąžinimo planus savo knygoje bandoma išsiaiškinti, kokiais būdais Lietuva tikėjosi susi- pirmoji dar sovietmečiu paminėjo Regina Žepkaitė grąžinti sostinę Vilnių. 1918–1940 m. Vilniaus klausimas [57, 170–171], bet plačiau jų neanalizavo. Išsamiau apie buvo pagrindinė Lietuvos užsienio politikos problema, Lietuvos vyriausybės sprendimą pakeisti geopolitinę nulėmusi valstybės geopolitinę orientaciją. Iki 1925 m. orientaciją rašė istorikai Algimantas Kasparavičius [32, 57] Lietuva deklaravo orientaciją į Antantę ir Baltijos šalis, ir Vytautas Žalys [54, 81]. Vilniaus susigrąžinimo planai tačiau vėliau nukreipė žvilgsnį į SSRS ir Vokietiją, kurios istoriografijoje apskritai nenagrinėti. taip pat turėjo teritorinių pretenzijų Lenkijai. Pasitelkus Analizuojant šią temą kaip pagrindiniu šaltiniu remtasi diplomatines, politines ir karines priemones buvo kuriami Lietuvos centriniame valstybės archyve esančio Užsienio Vilniaus susigrąžinimo -
Lietuvos Karininkai Diplomatinėje Tarnyboje Turkijoje, Jugoslavijoje Ir Bulgarijoje (1920–1922 M.)
LIETUVOS KARININKAI DIPLOMATINĖJE TARNYBOJE TURKIJOJE, JUGOSLAVIJOJE IR BULGARIJOJE (1920–1922 M.) Prof. dr. Sandra Grigaravičiūtė Lietuvos edukologijos universitetas ĮVADAS 1918–1922 m. Lietuvos diplomatinėje tarnyboje karininkija vaidino svarbų vaidmenį. Pirmieji neoficialūs diplomatiniai atstovai buvo kari- ninkai – gen. ltn. Pranas Vaiciuška (karinis atstovas Estijoje)1, kpt. Ladas Natkevičius (karinis atstovas Latvijoje ir Estijoje)2, kpt. Leopoldas Dym- ša (karinis atstovas Klaipėdos krašte), kpt.* Bronius Blaveščiūnas (įga- liotinis Turkijoje), mjr.** Stasys Zaskevičius (įgaliotinis Ukrainoje3) dir- bo Užsienio reikalų ministerijos (URM) ryšių karininkais, valdininkais ypatingiems reikalams (kpt. Stasys Girdvainis4, kpt. B. Blaveščiūnas5), 1 1920 04 26 URM įsakymas Nr. 80. LCVA, f. 383, ap. 2, b. 572, l. 35; Lietuvos Respublikos karinė diplomatija 1919–1940 m. Kariniai atstovai ir karo atašė. Kaunas, 2016, p. 8. 2 Lietuvos Respublikos karinė diplomatija 1919–1940 m. Kariniai atstovai ir karo atašė. Kaunas, 2016, p. 8. * Bronius Blaveščiūnas buvo Rusijos kariuomenės kapitonas, kaip ir kiti Komiteto Kons- tantinopolyje karininkai. Žr. 1a lentelę. ** Paskyrimo įgaliotiniu Ukrainoje (vėliau – konsulu Petrograde) metu buvo majoras, kar- jerą baigė turėdamas brigados generolo laipsnį (suteiktas 1940 m.). Žr.: Lietuvos kariuome- nės karininkai, 1918–1953. T. 8. Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2008, p. 300–301. 3 Grigaravičiūtė S. Lithuanian Consulates in Soviet Russia / the Soviet Union, 1921–1923. Vesture: avoti un cilveki. XXIII starptautisko zinātnisko lasījumu materiāli. Vēsture XVIII. Daugavpils Universitātes Akadēmiskais apgāds „Saule“, 2015, p. 58–74. 4 1920 11 25 URM įsakymas Nr. 131. LCVA, f. 383, ap. 2, b. 572, l. 14; 1921 m. gruodžio mėn. (tikslesnės datos nėra) įsakymas Nr. 230. LCVA, f. 383, ap. 2, b. 573, l. 21; 1921 09 26 URM įsakymas Nr. -
Exiles and Constituents: Baltic Refugees and American Cold War Politics, 1948-1960
Exiles and Constituents: Baltic Refugees and American Cold War Politics, 1948-1960 Jonathan H. L’Hommedieu A dissertation submitted to the Faculty of Social Sciences of the University of Turku in fulfillment of the requirements for the degree of Doctorate of Social Sciences in the Department of Contemporary History Turku 2011 Serial: Humaniora B 338 ISBN 978-951-29-4811-6 ISSN 0082-6987 Abstract Jonathan H. L’Hommedieu: Exiles and Constituents: Baltic Refugees and American Cold War Politics, 1948-1960 This dissertation explores the complicated relations between Estonian, Latvian, and Lithuanian postwar refugees and American foreign policymakers between 1948 and 1960. There were seemingly shared interests between the parties during the first decade of the Cold War. Generally, Eastern European refugees refused to recognize Soviet hegemony in their homelands, and American policy towards the Soviet bloc during the Truman and Eisenhower administrations sought to undermine the Kremlin’s standing in the region. More specifically, Baltic refugees and State Department officials sought to preserve the 1940 non-recognition policy towards the Soviet annexation of the Baltic States. I propose that despite the seemingly natural convergence of interests, the American experiment of constructing a State-Private network revolving around fostering relations with exile groups was fraught with difficulties. These difficulties ultimately undermined any ability that the United States might have had to liberate the Baltic States from the Soviet Union. As this dissertation demonstrates, Baltic exiles were primarily concerned with preserving a high level of political continuity to the interwar republics under the assumption that they would be able to regain their positions in liberated, democratic societies. -
Fribūro Universitetas Ir Lietuvių Veiklos Šveicarijoje Reikšmė Xx Amžiaus Pradžioje
ISSN 1392-0448. LIETUVOS ISTORIJOS STUDIJOS. 2016 37 FRIBŪRO UNIVERSITETAS IR LIETUVIŲ VEIKLOS ŠVEICARIJOJE REIKŠMĖ XX AMŽIAUS PRADŽIOJE Monika Šipelytė Doktorantė Lietuvos istorijos institutas, Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas El. paštas: [email protected] Santrauka. Lietuvių išeivijos Šveicarijoje istorija iki 1918 m. yra svarbi Lietuvos valstybės kūrimosi dalis. Iki Pirmojo pasaulinio karo ir jo metu šioje šalyje veikusias lietuviškas draugijas galime tirti keliais lygme- nimis: pirmiausia – kontekstą, kuriame veikta (Šveicarijos katalikiško universiteto aplinka), visuomenės sluoksnius, kurių tautinė ir valstybinė veikla buvo aktyviausia (šiuo atveju – aukštojoje mokykloje studi- juojantys kunigai) ir konkrečių asmenų indėlį į sėkmingą organizacijų darbą (tie asmenys – dr. Juozas Purickis ir Vladas Daumantas-Dzimidavičius). Katalikiškas Fribūro universitetas nuo XIX a. pabaigos tarp lietuvių kunigų bei pasauliečių buvo populiari teologijos ir humanitarinių mokslų studijų vieta, o 1913–1918 m. čia klestėjo net kelios organizacijos, užsiimančios studentiška veikla, karo belaisvių šelpi- mu ir prolietuviškų leidinių spausdinimu. Studentai kunigai aktyviai bendradarbiavo su Lietuvių infor- macijos biuru ir jo kūrėju dr. Juozu Gabriu, dalyvavo lietuvių rengiamose tarptautinėse konferencijose, pasižymėjo kuriant, vėliau ir įgyvendinant valstybės simbolius ir valstybingumo projektus. Reikšminiai žodžiai: Lietuvos nepriklausomybė, išeivijos istorija, Pirmasis pasaulinis karas, diplomatija Šveicarijoje, Fribūro universitetas,