DOCSLIB.ORG

Vida Pukienė PRELATAS KONSTANTINAS

Total Page：16

File Type：pdf, Size：1020Kb

Download full-text PDF Read full-text
Vida Pukienė PRELATAS KONSTANTINAS Vida Pukienė PRELATAS KONSTANTINAS OLŠAUSKAS: VISUOMENĖS VEIKĖJO TRAGEDIJA LIETUVOS EDUKOLOGIJOS UNIVERSITETAS istorijos Fakultetas VISUOTINĖS ISTORIJOS KATEDRA Vida Pukienė PRELATAS KONSTANTINAS OLŠAUSKAS: VISUOMENĖS VEIKĖJO TRAGEDIJA Monografija Vilnius, 2013 UDK 23/28(474.5)(092) Pu32 Leidinys apsvarstytas ir rekomenduotas išleisti kaip mokslinė monogra- fija Lietuvos edukologijos universiteto Istorijos fakulteto Visuotinės istorijos katedros posėdyje 2011 m. spalio 10 d. (protokolo nr. 5) ir Lietuvos edukolo- gijos universiteto Istorijos fakulteto tarybos posėdyje 2011 m. lapkričio 8 d. (protokolo nr. 1-01). Recenzavo: prof. dr. Aldona Gaigalaitė (Lietuvos edukologijos universitetas) prof. dr. (hp) Kęstutis Žemaitis (Vytauto Didžiojo universitetas) dr. Algimantas Katilius (Lietuvos istorijos institutas) © Vida Pukienė, 2013 © Leidykla „Edukologija“, 2013 ISBN 978-9955-20-884-6 Skiriu anūkams Dovilei, Ugnei ir Lukui TurinYS ĮVADAS . 9 1. PRATARMĖ . 23 2. KONSTANTINO OLŠAUSKO VAIKYSTĖS IR JAUNYSTĖS METAI . 30 2.1. Mokslo metai – subrendimas tautiškam katalikiškam darbui. 30 2.2. Kunigas Liepojoje, Debeikiuose ir Rozalime. 37 3. Katalikų socialinės veiklos ir lietuvių švietimo organiZatorius Kaune . 41 3.1. Darbininkų draugijų įkūrėjas . 41 3.2. Katalikų švietimo draugijos „Saulė“ vadovas . 48 3.3. Santykiai su carine valdžia . 55 3.4. K. Olšauskas ir Katalikų bažnyčios lituanizacija . .64 3.5. Politinės veiklos pradžia . 68 4. K. OLŠAUSKO VEIKLA PIRMOJO PASAULINIO KARO METAIS. .71 4.1. Darbas Lietuvių draugijoje nukentėjusiems nuo karo šelpti . .71 4.2. Lietuvių švietimo organizatorius Voroneže . 79 4.3. Bažnytinė „Lietuvių diena“ . 86 4.4. K. Olšauskas – lietuvių politinio centro užsienyje vadovas . 97 4.5. Derybos su Vokietija dėl Lietuvos nepriklausomybės. .103 4.6. Kandidatas į Vilniaus vyskupus . .126 4.7. Diplomatinis darbas Paryžiaus taikos konferencijoje. .142 5. NEPRIKLAUSOMOJE LIETUVOJE . 151 5.1. Nepriklausomos Lietuvos valstybės kūrėjų gretose. .151 5.2. Tautininkų švietimo politika po 1926 m. perversmo . 156 6. BIRŠTONO BYLA. .163 6.1. Žiniasklaidos vaidmuo byloje . 163 6.2. Kauno arkivyskupijos kurijos pozicija . 168 6.3. Ryškiausi teismo proceso epizodai . 175 7 turinys 7. GYVENIMAS GRĮŽUS IŠ KALĖJIMO IR ŽŪTIES APLINKYBĖS . .191 8. K. OLŠAUSKAS PROPAGANDOJE. .196 IŠVADOS . 204 Santrauka . 208 Summary . 218 ŠALTINIAI IR LITERATŪRA . 229 Sutrumpinimai . .242 ILIUSTRAcIJų SĄRAŠAS . .243 Asmenvardžių rodyklė . .245 Apie autorę . .255 8 Į VA DAS Istoriją kuria konkretūs žmonės savo mintimis ir veikla. XIX a. antroje pusėje – XX a. pradžioje lietuvių tautos dvasios ir kultūros gaivinimo dar- bą pradėjo visiems žinomi inteligentai: Motiejus Valančius, Vincas Kudirka, Jonas Basanavičius, Jonas Mačiulis-Maironis, Juozas Tumas-Vaižgantas ir kt. Tačiau liko inteligentų, kurių darbus dėl nepalankiai susiklosčiusių poli- tinių ar kitų gyvenimo aplinkybių užklojo laiko dulkės. Autorės tikslas – kuo objektyviau atkurti tikrovę, parodyti visuomenei oponentų siekius sukom- promituoti ar dirbtinai pamiršti žymų XX a. pradžios visuomenės ir politi- kos veikėją prelatą Konstantiną Olšauską. Šia asmenybe susidomėjau dėl to, kad kurį laiką jis dirbo kunigu Debe- ikiuose, o tai mano gimtasis miestelis. Dar vaikystėje girdėjau tą pavardę. Gaila, bet, kai pradėjau rimčiau domėtis šia asmenybe, jo amžininkų debei- kiečių beveik nebeliko. Apie prelatą K. Olšauską daugiau sužinojau, rašydama disertaciją apie lie- tuvių švietimo draugijas XX a. pradžioje. Tuo metu jau buvau mačiusi Lie- tuvos televizijos filmą „Devyni nuopolio ratai“. Filmas buvo sukurtas pagal 1962 m išleistą Jono Kauneckio knygą „Prelatas Olšauskis: dokumentinė apybraiža“1. Pirmą kartą filmas parodytas 1984 m., vėliau dar kelis kartus pakartotas. Sovietmečiu sukurtame filme marksizmo dvasia, ideologizuotai ir vienpusiškai pavaizduotas K. Olšausko gyvenimas. Įtariau kunigą esant sovietinės propagandos taikiniu, tačiau įrodymų, patvirtinančių mano spė- liojimą, neturėjau. Vėliau perskaičiau K. Š. (Kazimiero Šleivio) knygą „Konstantinas Olšaus- kas ir jo teismo byla“ bei Juozo Šalčiaus „Birštono-Olšausko byla. Faktų ir teisės šviesoje“ rankraštį2. Kategoriški ir prieštaringi K. Olšausko gyvenimo vertinimai pateikti J. Kauneckio ir K. Šleivio bei J. Šalčiaus knygose skatino 1 Kauneckis J. Prelatas Olšauskis. Dokumentinė apybraiža. Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1961. 2 K. Š. Konstantinas Olšauskas ir jo teismo byla. Čikaga: Draugo spaustuvė, 1985; Šalčius J. Birštono- Olšausko byla. Faktų ir teisės šviesoje. VUB RS, f. 185-2106. 9 prelatas konstantinas olšauskas: visuomenės veikėjo tragedija daugiau sužinoti apie prieštaringai vertinamą visuomenės ir politikos vei- kėją, kunigą. Juolab, kad autoriai mini tuos pačius dokumentus, tačiau juos interpretuoja skirtingai. 2006 m. teko lankytis „Saulės“ draugijos rūmuose Kaune, kur šiuo metu įsikūrusi „Saulės“ gimnazija. Buvo puiki galimybė pažvelgti į Kauno sena- miestį pro kambario, kuriame 1919–1933 m. gyveno prelatas K. Olšauskas, langą. Atvykau į tarptautinę konferenciją, skirtą „Saulės“ draugijos 100-me- čiui paminėti. Joje buvo aptarta draugijos veikla 1906–1940 m. ir jos reikš- mė, formuojant nepriklausomos Lietuvos švietimo sistemą. Priimta rezoliu- cija akcentavo, kad praeities pažinimas padeda suvokti tautos ir krašto isto- rijos tęstinumą, suformuoti tautinės kultūros pagrindus. Pirmiausia domino K. Olšausko nuveikti darbai švietimo ir labdaros sri- tyse, diplomatinė veikla užsienyje. Pradėjusi rinkti medžiagą, neišvengiamai susidūriau su viena garsiausių prieškario bylų – Birštono byla, kurioje K. Ol- šauskas buvo pripažintas kaltu, nužudęs Stanislavą Danilovičiūtę-Ustija- nauskienę. Įsigaliojus senaties terminui, t. y. praėjus 75 metams po K. Olšaus- ko mirties, archyvine medžiaga leista naudotis be apribojimų. Ji tapo istori- kams prieinama, ir tai kėlė dar didesnį mano susidomėjimą šia prieštaringai vertinama istorinėje ir grožinėje literatūroje asmenybe. Renkant medžiagą, ne kartą kilo abejonių: dar kartą teks pasmerkti ar reabilituoti K. Olšauską? Suprantama, išteisinti prelatą gali tik teismas. Rekonstruoti istoriją visada sudėtinga. Dar sudėtingiau, kai tai liečia gerai žinomą ir praeityje pasmerk- tą žmogų. Žvelgiau į prelato K. Olšausko gyvenimą istoriko akimis, plačiau nesigilindama į teisinius niuansus. Tačiau prie kaltinamojo akto Birštono by- loje bei teismų (Kauno apskrities ir Vyriausiojo Tribunolo) sprendimų nuolat sugrįždavau. Daug kartų skaičiau ir analizavau beveik kiekvieną sakinį. Mat šiuose dokumentuose aptartas visas privatus kunigo gyvenimas. Baigdama rašyti knygos rankraštį, supratau, kad K. Olšauskas galėjo būti susiklosčiu- sių politinių aplinkybių auka, nepalankus tautininkų imtai vykdyti švietimo politikai, aktyvus katalikiškos visuomeninės srovės veikėjas. Mąsčiau, gal jo žmogiškomis silpnybėmis pasinaudojo oponentai, nes tik dvasiškai stipri as- 10 prelatas konstantinas olšauskas: visuomenės veikėjo tragedija menybė galėjo pakelti tokius skaudžius likimo smūgius, kokie teko prelatui K. Olšauskui. Abejonės dėl K. Olšausko kaltės Birštono byloje nėra naujiena. Mintis apie K. Olšausko nepakankamai įrodytą kaltę savo knygose išdėstė kunigai K. Šleivys, J. Šalčius3. Tačiau jų publikacijose nėra nuorodų į archyvinius fondus ar rankraštynus, kurių dokumentais jie rėmėsi. Teiginiai, kurių pa- grįstumo negalime įrodyti, visada kelia abejonių. Gerai žinodama sovietinio laikotarpio ribotas galimybes naudotis archyvine medžiaga, manau, kad kai kurių svarbių Birštono bylos dokumentų kopijos galėjo būti likusios asmeni- niuose fonduose, kuriais pasinaudojo autoriai. XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje Katalikų bažnyčia Lietuvoje pergyve- no kardinalius pokyčius, kurie iš esmės pakeitė jos veiklos metodus ir vaid- menį visuomenėje. XIX a. paskutiniame dešimtmetyje jau reiškėsi konfesi- nė modernaus lietuvių nacionalizmo kryptis. XX a. pradžioje baigėsi kelis dešimtmečius trukę carinės Rusijos katalikų bažnyčios veiklos suvaržymai, prasidėjo modernios tautinės valstybės kūrimo laikotarpis. Prelatas K. Ol- šauskas – žinomas šio laikotarpio švietimo ir kultūros veikėjas. Kaip jis da- lyvavo šiose permainose? Koks jo indėlis į Bažnyčios lituanizaciją, socialinę jos veiklą, tautinį švietimą? XX a. pradžia – tai didžiulių politinių permainų laikotarpis. Tada susi- klostė palankios aplinkybės Lietuvos nepriklausomybės idėjai įgyvendinti. K. Olšauskas buvo aktyvus šių įvykių dalyvis. Knygoje analizuosime, kokį vaidmenį suvaidino prel. K. Olšauskas derybose su Vokietija dėl Lietuvos nepriklausomybės, koks K. Olšausko vaidmuo, gaunant Popiežiaus leidimą organizuoti bažnytinę „Lietuvių dieną“? Iškeliant ir įvertinant istorinės asmenybės vaidmenį, visada atsiranda keblumų. Kyla pavojus „pamilti“ savo herojų, noras kelti jo nuopelnus ir pa- miršti žmogiškąsias ydas. Tačiau istorikas privalo kuo objektyviau atskleisti ne tik nuveiktus darbus, bet ir parodyti visuomenei nepriimtinas asmenybės 3 K. Š. Konstantinas Olšauskas ir jo teismo byla. Čikaga: Draugo spaustuvė, 1985; Šalčius J. Birštono- Olšausko byla. Faktų ir teisės šviesoje. VUB RS, f. 185-2106. 11 prelatas konstantinas olšauskas: visuomenės veikėjo tragedija savybes. Knygoje nagrinėsime, kaip pavyko K. Olšauskui derinti asmeninius ir visuomeninius interesus, kiek padėjo ar pakenkė jo karjerai asmeninės, žmogiškosios ydos. Neišvengiamai aptarsime vieną iš rezonansinių Pirmo- sios Lietuvos Respublikos bylų – Birštono bylą. Tyrimas atliktas remiantis autentiškais archyviniais dokumentais, perio- dine spauda, amžininkų atsiminimais bei
Load more

Recommended publications
  • Struktūros, Veikėjai, Idėjos
    KINTANČIOS LIETUVOS VISUOMENĖ: struktūros, veikėjai, idėjos LIETUVOS ISTORIJOS INSTITUTAS KINTANČIOS LIETUVOS VISUOMENĖ: struktūros, veikėjai, idėjos Mokslinių straipsnių rinkinys, skirtas prof. habil. dr. Tamaros Bairašauskaitės 65-mečio sukakčiai Sudarytojai Olga Mastianica Virgilijus Pugačiauskas Vilma Žaltauskaitė VILNIUS, 2015 UDK 94(474.5) Ki-117 Redakcinė kolegija Dr. Olga Mastianica (Lietuvos istorijos institutas), Vilnius Prof., dr. hab. Dorota Michaluk (Mikalojaus Koperniko universitetas), Torunė Dr. Rimantas Miknys (Lietuvos istorijos institutas), Vilnius Prof., dr. Virgilijus Pugačiauskas (Lietuvos istorijos institutas, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija), Vilnius Dr. Vilma Žaltauskaitė (Lietuvos istorijos institutas), Vilnius Recenzentai Doc. dr. Remigijus Civinskas (Vytauto Didžiojo universitetas), Kaunas Doc. dr. Robertas Jurgaitis (Lietuvos edukologijos universitetas), Vilnius ISBN 978-609-8183-02-3 © Straipsnių autoriai, 2015 © Lietuvos istorijos institutas, 2015 TURINYS Tabula Gratulatoria 11 Tamara Bairašauskaitė. Bibliografijos rodyklė 2010–2015. Irena Tumelytė 13 ĮVADAS 19 ISTORIKAI APIE ISTORIJAS IR ŠALTINIUS Książka dla koneserów historii Litwy XIX wieku. Reda Griškaitė 25 Szklany sufit litewskich Tatarów w XVIII stuleciu. Andrzej Zakrzewski 32 Арабографичные рукописи литовских татар в контексте культурных взаимосвязей: коллекции Казанского (Приволжского) федерального университета и национальной библиотеки Республики Татарстан. Галина Мишкинене 42 XVIII a. pabaigos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės
    [Show full text]
  • On the Threshold of the Holocaust: Anti-Jewish Riots and Pogroms In
    Geschichte - Erinnerung – Politik 11 11 Geschichte - Erinnerung – Politik 11 Tomasz Szarota Tomasz Szarota Tomasz Szarota Szarota Tomasz On the Threshold of the Holocaust In the early months of the German occu- volume describes various characters On the Threshold pation during WWII, many of Europe’s and their stories, revealing some striking major cities witnessed anti-Jewish riots, similarities and telling differences, while anti-Semitic incidents, and even pogroms raising tantalising questions. of the Holocaust carried out by the local population. Who took part in these excesses, and what was their attitude towards the Germans? The Author Anti-Jewish Riots and Pogroms Were they guided or spontaneous? What Tomasz Szarota is Professor at the Insti- part did the Germans play in these events tute of History of the Polish Academy in Occupied Europe and how did they manipulate them for of Sciences and serves on the Advisory their own benefit? Delving into the source Board of the Museum of the Second Warsaw – Paris – The Hague – material for Warsaw, Paris, The Hague, World War in Gda´nsk. His special interest Amsterdam, Antwerp, and Kaunas, this comprises WWII, Nazi-occupied Poland, Amsterdam – Antwerp – Kaunas study is the first to take a comparative the resistance movement, and life in look at these questions. Looking closely Warsaw and other European cities under at events many would like to forget, the the German occupation. On the the Threshold of Holocaust ISBN 978-3-631-64048-7 GEP 11_264048_Szarota_AK_A5HC PLE edition new.indd 1 31.08.15 10:52 Geschichte - Erinnerung – Politik 11 11 Geschichte - Erinnerung – Politik 11 Tomasz Szarota Tomasz Szarota Tomasz Szarota Szarota Tomasz On the Threshold of the Holocaust In the early months of the German occu- volume describes various characters On the Threshold pation during WWII, many of Europe’s and their stories, revealing some striking major cities witnessed anti-Jewish riots, similarities and telling differences, while anti-Semitic incidents, and even pogroms raising tantalising questions.
    [Show full text]
  • Becoming Lithuanian: Jewish
    BECOMING LITHUANIAN: JEWISH ACCULTURATION IN THE INTERWAR PERIOD By Tadas Janušauskas Submitted to Central European University Department of Nationalism Studies In partial fulfillment of the requirements for the degree of Master of Arts Supervisor: Professor Michael L. Miller Budapest, Hungary 2010 CEU eTD Collection Abstract One of the least acculturated Jewries in Europe, Lithuanian Jewry, stepped into neighboring majorities‟ independent state as the largest minority and the most culturally distant one. The new state was nationalizing, thus the Jews, along with other minorities had to learn the state language – Lithuanian. Although it stays unclear how well the Jews learned the majorities‟ vernacular and how often used it, there are indications that by the end of the 1930s most of them were literate in the majority‟s language. This slight shift of identity of Lithuanian Jewry, which is heavily under-researched, was also promoted by some groups of the society, mostly by the Jews. The Union of Jewish Soldiers (active 1933-1940) was the most prominent advocator in this field. Their Lithuanian- language weekly “Apţvalga” (en. “Review”; published 1935-1940) became the main public medium in the context of mutual Lithuanian-Jewish recognition. However, as it is shown, even the Union did not internalize Lithuanian language, and thus, using mostly archival sources and the weekly, this thesis argues that even in the most extreme cases of shifting identity of the interwar Jewish community of Lithuania, there was no assimilation, and only to some extent the Jewry was acculturated. CEU eTD Collection ii Acknowledgments This thesis would not have been possible without the support of my supervisor prof.
    [Show full text]
  • Valstiečiai Liaudininkai Lietuvos Politiniame Gyvenime 1926 –1940 M
    VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS LIETUVOS ISTORIJOS INSTITUTAS Mindaugas TAMOŠAITIS VALSTIEČIAI LIAUDININKAI LIETUVOS POLITINIAME GYVENIME 1926 –1940 M. Daktaro disertacija Humanitariniai mokslai, istorija (05H) Kaunas, 2011 UDK 329(474.5) Ta-79 Disertacija ginama eksternu Doktorantūros teisė suteikta Vytauto Didžiojo universitetui kartu su Lietuvos istorijos institutu 2003 m. liepos 15 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 926. Mokslinis konsultantas: Doc. dr. Pranas Janauskas (Vytauto Didžiojo universitetas, Humanitariniai mokslai, istorija – 05H) ISBN 978-9955-12-665-2 2 TURINYS ĮVADAS .......................................................................................................................................4 I. BENDRA POLITINĖ SITUACIJA IR VALSTIEČIŲ PARTIJŲ PADĖTIS VIDURIO RYTŲ EUROPOJE................................................................................................29 II. VALSTIEČIAI LIAUDININKAI IR LIETUVOS VALDŽIOS POLITIKA (IKI 1929 M) ..............................................................................................................................39 III. PARTIJOS VIDAUS PROBLEMOS ...............................................................................59 1. Organizacinės struktūros raidos ypatumai ..............................................................................59 2. Pozicijų skirtumai partijoje (4-ojo dešimtmečio I-oji pusė) ..................................................82 3. Kartų konfliktas 4-ame dešimtmetyje ...................................................................................115
    [Show full text]
  • Marijampolės Ūkio Paroda
    Pinigø studijos 2004 3 Apþvalginiai straipsniai 62 MARIJAMPOLËS ÛKIO PARODA Vincentas Lukoðevièius Antakalnio g. 98–45 LT-10201 Vilnius Straipsnyje aptariama 1911 m. Marijampolëje surengta ûkio paroda, jos vaidmuo stiprinant tautiná sàjûdá ir reikðmë Lietuvos ûkio istorijai. Apraðomos parodà surengusios þemës ûkio draugijos „Þagrë“ ir Marijampolës ûkininkø draugovë. Pagrindiniai þodþiai: ûkio paroda; kooperatinë bendrovë; Marijampolës ûkininkø draugovë; „Þagrë“; „Þiburys“. Ávadas Pastaraisiais metais daug dëmesio skiriama ûkio parodoms, pradëtoms orga- nizuoti Lietuvoje nuo XIX a. antrosios pusës. Jas pradëjo rengti ir iki Pirmojo pasaulinio karo daugiausia rengë dvarininkai. Dauguma tokiø parodø buvo þemës ûkio parodos. Pirmàjà parodà 1875 m. Ðiauliuose suorganizavo 1873 m. ásteigtas Rusijos þemës ûkio draugijos Gyvuliø globojimo skyrius Rietave ir didikø Oginskiø ðeima. Vëliau tas pats skyrius ir kitos draugijos surengë ir daugiau parodø: 1878 m. ir 1881 m. – Rietave, 1893 m. ir 1899 m. – Kaune, 1897 m. ir 1899 m. – Vilniuje, 1903 m. – Panevëþyje (ðios parodos rengëjas – Kauno þemës ûkio draugija), 1910 m. ir 1911 m. – Panevëþyje ir Ðiauliuose, 1912 m. ir 1913 m. – Radviliðkyje. 1911 m. parodos rengimu Ðiauliuose rûpinosi lietuvybei palankus Bubiø grafas Vladimiras Zubovas, todël jos ekspozicija buvo lietuviðkesnë nei kitø parodø, ji rodë sieká gerinti valstieèiø buities ir ûkio sàlygas. Ðioje parodoje uþraðø bûta ne tik lenkø ar rusø, bet ir lietuviø kalba. Bet dauguma eksponatø buvo iðstatyti dvarininkø. Ûkio parodomis ypaè domisi dailëtyrininkai, nes jos svarbios Lietuvos dailës ir kitø meno rûðiø istorijai. Dailëtyrininkus domina plakatai, paviljonø apipavidali- nimas, rankdarbiø ir dailës kûriniø ekspozicijos, apdovanojimø þymenys (medaliai ir kt.), chorø pasirodymas (Ðatavièiûtë-Natalevièienë 2001: 23–28). Parodos – svarbi ûkio ir tautinio atgimimo istorijos dalis.
    [Show full text]
  • Petrulis Vytautas
    308 Lietuvos Respublikos 1918–1940 m. vyriausybių ministrų biogramos Petrulis Vytautas XI (1925 02 04–1925 09 25) vyriausybės vadovas; III (1919 03 12–1919 04 12) vyriausybės Finansų ministerijos valdytojas; VII (1922 02 02–1923 02 23) vyriausybės finansų, prekybos ir pramonės ministras (nuo 1922 08 21); VIII (1923 02 23–1923 06 29), IX (1923 06 29–1924 06 18), X (1924 06 18–1925 02 04) vyriausybių finansų, prekybos ir pramonės (VIII, X) arba finansų (X) ministras Gimė 1890 02 23 Kateliškių k., Vabalninko vlsč., Biržų apskr. Kilęs iš pasitu- rinčių valstiečių Juozo Petrulio (?–1900) ir Izabelės (buv. Jankevičiūtė) šeimos (turėjo 30 ha žemės). V. Petrulis jauniausias 5 vaikų šeimoje: vyriausias brolis kun. Alfonsas Petrulis (1873–1928), Vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto signataras; seserys – Adelė Balsevičienė ir Emilija Peseckie- nė. Lietuvis, katalikas. Vedęs, žmona – Ona (buv. Liutkutė). Vaikai: Algirdas, Vytautas (Vytas) ir Mindaugas. 1941 12 03 sušaudytas Uchtos apylinkėse (Komijoje, SSRS). Palaidojimo vieta nežinoma. 1900 m. baigė Kupiškio pradžios m-klą. Bro- lio remiamas mokslus tęsė Mintaujos (dab. Jelgava, Latvija) g-joje. 1904 m. pašalintas. G-ją baigė eksternu. 1916 m. baigė Maskvos Prekybos i-tą įgydamas ekonomisto specialybę. Į visuomeninę ir politinę veiklą įsitraukė I p. k. metais. Priklau- sė LDNKŠ Maskvos skyriui. Įstojo į Rusijoje kuriamą negausią liberalios pakraipos Demokratinės tautos laisvės santaros (Santaros) partiją. Vienas iš partijos spaudos organo „Santara“ leidėjų. Karo metais pradėjo rašyti straipsnius ekonominiais ir ūkiniais būsimos nepriklausomos Lietuvos klausimais. Kaip Santaros atsto- vas dalyvavo 1917 m. Lietuvių seime Petrograde. Čia rėmė kairiųjų partijų po- ziciją, kad Lietuvos ateitį reikėtų sieti su demokratizacijos procesais Rusijoje ir neskubėti vienašališkai siekti valstybės nepriklausomybės.
    [Show full text]
  • Studia Interkulturowe Europy Środkowo-Wschodniej 2020/13
    WW następnymnastępnym numerzenumerze StudiówStudiów InterkulturowychInterkulturowych EuropyEuropy Środkowo-WschodniejŚrodkowo-Wschodniej międzymiędzy innymi:innymi: 13 tudia nterkulturowe Studia Interkulturowe Europy Środkowo-Wschodniej Europy Interkulturowe Studia S I Izabella Malej „Błok i Jung: inflacja ego Wiersze( o Przepięknej Pani)” Europy Środkowo-Wschodniej Marcin Niemojewski „«I nie tylko w powiastkach drzemie ta historia» – Młyn Bałtaragisa Kazysa Boruty z perspektywy antropologii literatury” TOM 13 www.wuw.pl xStudia Inter nr 13.indd 3 25/10/20 18:53 Studia Interkulturowe EuropyEuropy Środkowo-Wschodniej TOMTOM 13 8 logo WUW.inddWarszawa 1 20155/12/2014 12:54:19 PM Rada Naukowa Madina Aleksejewa, Paweł Bukowiec, Jerzy Grzybowski, Magnus Ilmjärv, Eriks Jekabsons, Peter Kaša, Andrej Liuby, Dangiras Mačiulis, Izabella Malej, Juraj Marusiak, Ljudmila Popovic, Wanda K. Roman, Anatol Wialiki Kolegium redakcyjne Iwona Krycka-Michnowska (Redaktor Naczelna), Joanna Getka (Zastępca Redaktor Naczelnej), Joanna Kozłowska (Sekretarz Redakcji), Monika Grącka, Marcin Niemojewski Adres redakcji 02-678 Warszawa, ul. Szturmowa 4, pok. 319, Polska tel.: (+ 48) 22 55 34 219; tel./faks: (+ 48) 22 55 34 229 e-mail: [email protected], [email protected] Projekt okładki Jakub Rakusa-Suszczewski Ilustracja na okładce: obraz Małgorzaty Koźbiał Nostalgia Redaktor prowadzący Dorota Dziedzic e-mail: [email protected] Redaktor Mateusz Tokarski ISSN 1898-4215 e-ISSN 2544-3143 © tytułu: Studia Interkulturowe Europy Środkowo-Wschodniej by Jan Koźbiał,
    [Show full text]
  • Keliauk Ir Pažink! Atkurtai Lietuvai
    Ar nori ką nors gero padaryti valstybingumo atkūrimo šimtąjį gimtadienį 2018 metais švenčiančiai Lietuvai? Keliauk po ją! Tik taip iš naujo pamilsi savo šalį, atidžiau įsiklausysi į jos pasakojamas istorijas, išmoksi jas perduoti kitoms kartoms ir sudominsi svečius iš užsienio. Šiame atkurtos Lietuvos šimtmečio maršrute – ne tik 100 istorinių, kultūrinių ir gamtos objektų visoje Lietuvoje, bet ir 100 tik tau prabylančių istorijų apie asmenybes, kovas, pergales ir valdžią reikšminguoju 1918–1923 m. laikotarpiu nuo Nepriklausomybės Akto pasirašymo iki nusistovėjusių tuometės Lietuvos geografinių ribų. Raginame – keliauk, nes geriau 100 kartų pamatyti, negu 100 kartų „pagooglinti“. Švęskime keliaudami! L A T 99 V 47 I Nemunėlio Mažeikiai 92 Radviliškis Viekšniai Joniškis J 98 46 44–45 Biržai Alsėdžiai Pasvalys Palanga 91 97 Rokiškis 48 A 90 ŠIAULIAI 43 49 Telšiai Obeliai 87–89 Plungė Radviliškis 42 51 83 93–94 KLAIPĖDA 100 40–41 50 Gargždai Zarasai 84–86 82 95 Kelmė PANEVĖŽYS 96 Troškūnai 39 52 Dūkštas UTENA 81 30 Kintai 78–79 Šilutė 37–38 Raseiniai 36 A 34 KĖDAINIAI Tauragė UKMERGĖ 53 35 33 J 80 32 Švenčionys R 31 Giedraičiai U 77 Širvintos 54 S Šakiai I I KAUNAS 13–29 J A Kudirkos Naumiestis 74 1–12 S 75–76 Kazlų Rūda 73 69 Trakai 55 Marijampolė VILNIUS U 70–72 56 57 61–63 ALYTUS R L Lazdijai 58 64 E A N 68 60 59 K T I 67 J 65–66 A Druskininkai L A B 4 LIETUVOS lietuvos rusų signatarų namai MARTYNO KUKTOS GEDIMINO PILIES JURGIO IR MARIJOS nacionalinė DRAMOS TEATRAS spaustuvė BOKštAS Šlapelių namas- FILHARMONIJA MUZIEJUS Lietuvos nacionalinė 214 Vilniaus konferencijos Lietuvos Tarybos nariai, Išlikęs „Lietuvos aido“ Vilniaus savanoriai, 1934 m.
    [Show full text]
  • Przegląd Humanistyczny 2018/4
    PrzegladHum_4_2018 29/04/19 14:40 Page 1 Ceny „Przeglądu Humanistycznego” w roku 2018: 4 prenumerata roczna (4 numery) – 120,00 zł, prenumerata półroczna (2 numery) – 60,00 zł, 2018 pojedynczy numer – 30,00 zł. PRZEGLĄD Wydanie papierowe z 10% rabatem oraz wersję elektroniczną czasopisma można kupić w księgarni internetowej Wydawnictw Uniwersytetu Warszawskiego www.wuw.pl Prenumeratę „Przeglądu Humanistycznego” prowadzą: PRZEGL HUMANISTYCZNY RUCH S.A., www.prenumerata.ruch.com.pl, e-mail: [email protected], KWARTALNIK • ROK LXII / 2018 • NR 4 (463) tel. 22 693 70 00 lub 801 800 803, KOLPORTER SA, www.dp.kolporter.com.pl/prenumerata, GARMOND PRESS SA, www.garmondpress.pl/prenumerata Ą Subscription orders for all journals published in Poland available through the local D HUMANISTYCZNY press distributors or directly through the Foreign Trade Enterprise: O MITACH ZAŁOŻYCIELSKICH 1918 ROKU W EUROPIE ŚRODKOWEJ I WSCHODNIEJ PISZĄ: ARS POLONA SA, ul. Obrońców 25, 03-933 Warszawa, Poland, B. KALNAČS: The Great War, Independence, www.arspolona.com.pl, tel. 48 22 509 86 00, and Latvian Literature ABE-IPS Sp. z o.o., ul. Grzybowska 37A, 00-855 Warszawa, Poland, www.abe.pl, R.F. BRENNER: The Jews and the Messianic Ethos e-mail: [email protected], tel. 48 22 654 06 75. of the Second Polish Republic. Stanisław Rembek’s Interwar Literary Writings V. ŠEINA: Pernicious City: Mythologization of Kaunas in the Lithuanian Literature of the Interwar Period O. BARTOSIEWICZ: Constructions and Deconstructions of Cultural Identities in Greater Romania. B. Fundoianu and the Self-Colonizing Metaphor J. DOBRY: Formation of a New Literary Identity Within a New State.
    [Show full text]
  • Baron Stasys Šilingas and the President
    chapter 6 Baron Stasys Šilingas and the President Born in 1885 and raised in a noble family in Vilnius, Stasys Šilingas inherited the title of Baron from his uncle Adomas. He studied law at Moscow University and, with his friend Ramūnas Bytautas, who was also from the nobility, acquired his Lithuanian consciousness from priests and peasants. In their political views the two friends were socialist nationalists. In his childhood, Šilingas had spoken only Polish, but he learned Lithuanian in two years, 1905–1907, and he enthusi- astically joined the activity of Lithuanian students. Like Smetona Šilingas took to worldly matters, seeking to arouse national consciousness and understand- ing, emphasizing not political but cultural activity. In 1910 Šilingas, with others, began to publish a liberal newspaper for young people, Aušrinė (Morning Star), and edited it himself. In 1911 he turned the editorship over to Petras Klimas. Having finished his law studies in 1912, Šilingas moved to Vilnius and won note as a journalist, a member of the Lithuanian Scientific Society, and a litera- ture and art critic. With the help of his wife Emilija Bytautaitė (his friend Bytautas’s sister), he converted his home into a history, literature and art salon, where 30–40 people would gather for lectures and reports. (Šilingas was per- haps the first Lithuanian to give his many daughters pagan, not Christian, names – Galinda, Vingra, Audronė, Rusnė, Raminta, Saulenė, Danguolė, Daiva, Laima.) Šilingas worked in the only Lithuanian bank – the Third Mutual Credit Society – and also in the Vilnius Land Bank; he helped Lithuanian painters; and he helped to collect and preserve the artistic work of Mikalojus Konstantinas Čiurlionis.223 Through this activity he became acquainted with Smetona and worked with him in the Lithuanian Society to Help Those Suffering From War.
    [Show full text]
  • Lietuvos Geopolitinės Orientacijos Pakeitimas Ir Vilniaus Susigrąžinimo Planas
    ISTORIJA 2 0 1 1 / 1 L X I / 8 1 Audronė VEILENTIENĖ Lietuvos geopolitinės orientacijos pakeitimas ir Vilniaus susigrąžinimo planas Audronė Veilentienė – humanitarinių mokslų daktarė, Kauno technologijos universitetas; adresas: K. donelaičio g. 73, LT-44029 Kaunas; el. paštas: [email protected]; mokslinių interesų sritys – Lietuvos valstybingumo ir diplomatijos istorija 1918–1940; Lietuvos aukštojo mokslo istorija. Anotacija. Straipsnyje analizuojamos Lietuvos geopo- Vyriausybės nutarimą pakeisti geopolitinę orientaciją ir litinės orientacijos pakeitimo priežastys ir aplinkybės, numatomus Vilniaus susigrąžinimo planus savo knygoje bandoma išsiaiškinti, kokiais būdais Lietuva tikėjosi susi- pirmoji dar sovietmečiu paminėjo Regina Žepkaitė grąžinti sostinę Vilnių. 1918–1940 m. Vilniaus klausimas [57, 170–171], bet plačiau jų neanalizavo. Išsamiau apie buvo pagrindinė Lietuvos užsienio politikos problema, Lietuvos vyriausybės sprendimą pakeisti geopolitinę nulėmusi valstybės geopolitinę orientaciją. Iki 1925 m. orientaciją rašė istorikai Algimantas Kasparavičius [32, 57] Lietuva deklaravo orientaciją į Antantę ir Baltijos šalis, ir Vytautas Žalys [54, 81]. Vilniaus susigrąžinimo planai tačiau vėliau nukreipė žvilgsnį į SSRS ir Vokietiją, kurios istoriografijoje apskritai nenagrinėti. taip pat turėjo teritorinių pretenzijų Lenkijai. Pasitelkus Analizuojant šią temą kaip pagrindiniu šaltiniu remtasi diplomatines, politines ir karines priemones buvo kuriami Lietuvos centriniame valstybės archyve esančio Užsienio Vilniaus susigrąžinimo
    [Show full text]
  • Lietuvos Karininkai Diplomatinėje Tarnyboje Turkijoje, Jugoslavijoje Ir Bulgarijoje (1920–1922 M.)
    LIETUVOS KARININKAI DIPLOMATINĖJE TARNYBOJE TURKIJOJE, JUGOSLAVIJOJE IR BULGARIJOJE (1920–1922 M.) Prof. dr. Sandra Grigaravičiūtė Lietuvos edukologijos universitetas ĮVADAS 1918–1922 m. Lietuvos diplomatinėje tarnyboje karininkija vaidino svarbų vaidmenį. Pirmieji neoficialūs diplomatiniai atstovai buvo kari- ninkai – gen. ltn. Pranas Vaiciuška (karinis atstovas Estijoje)1, kpt. Ladas Natkevičius (karinis atstovas Latvijoje ir Estijoje)2, kpt. Leopoldas Dym- ša (karinis atstovas Klaipėdos krašte), kpt.* Bronius Blaveščiūnas (įga- liotinis Turkijoje), mjr.** Stasys Zaskevičius (įgaliotinis Ukrainoje3) dir- bo Užsienio reikalų ministerijos (URM) ryšių karininkais, valdininkais ypatingiems reikalams (kpt. Stasys Girdvainis4, kpt. B. Blaveščiūnas5), 1 1920 04 26 URM įsakymas Nr. 80. LCVA, f. 383, ap. 2, b. 572, l. 35; Lietuvos Respublikos karinė diplomatija 1919–1940 m. Kariniai atstovai ir karo atašė. Kaunas, 2016, p. 8. 2 Lietuvos Respublikos karinė diplomatija 1919–1940 m. Kariniai atstovai ir karo atašė. Kaunas, 2016, p. 8. * Bronius Blaveščiūnas buvo Rusijos kariuomenės kapitonas, kaip ir kiti Komiteto Kons- tantinopolyje karininkai. Žr. 1a lentelę. ** Paskyrimo įgaliotiniu Ukrainoje (vėliau – konsulu Petrograde) metu buvo majoras, kar- jerą baigė turėdamas brigados generolo laipsnį (suteiktas 1940 m.). Žr.: Lietuvos kariuome- nės karininkai, 1918–1953. T. 8. Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2008, p. 300–301. 3 Grigaravičiūtė S. Lithuanian Consulates in Soviet Russia / the Soviet Union, 1921–1923. Vesture: avoti un cilveki. XXIII starptautisko zinātnisko lasījumu materiāli. Vēsture XVIII. Daugavpils Universitātes Akadēmiskais apgāds „Saule“, 2015, p. 58–74. 4 1920 11 25 URM įsakymas Nr. 131. LCVA, f. 383, ap. 2, b. 572, l. 14; 1921 m. gruodžio mėn. (tikslesnės datos nėra) įsakymas Nr. 230. LCVA, f. 383, ap. 2, b. 573, l. 21; 1921 09 26 URM įsakymas Nr.
    [Show full text]