Pinigø studijos 2004  3 Apþvalginiai straipsniai 62

MARIJAMPOLËS ÛKIO PARODA

Vincentas Lukoðevièius Antakalnio g. 98–45 LT-10201

Straipsnyje aptariama 1911 m. Marijampolëje surengta ûkio paroda, jos vaidmuo stiprinant tautiná sàjûdá ir reikðmë Lietuvos ûkio istorijai. Apraðomos parodà surengusios þemës ûkio draugijos „Þagrë“ ir Marijampolës ûkininkø draugovë. Pagrindiniai þodþiai: ûkio paroda; kooperatinë bendrovë; Marijampolës ûkininkø draugovë; „Þagrë“; „Þiburys“.

Ávadas Pastaraisiais metais daug dëmesio skiriama ûkio parodoms, pradëtoms orga- nizuoti Lietuvoje nuo XIX a. antrosios pusës. Jas pradëjo rengti ir iki Pirmojo pasaulinio karo daugiausia rengë dvarininkai. Dauguma tokiø parodø buvo þemës ûkio parodos. Pirmàjà parodà 1875 m. Ðiauliuose suorganizavo 1873 m. ásteigtas Rusijos þemës ûkio draugijos Gyvuliø globojimo skyrius Rietave ir didikø Oginskiø ðeima. Vëliau tas pats skyrius ir kitos draugijos surengë ir daugiau parodø: 1878 m. ir 1881 m. – Rietave, 1893 m. ir 1899 m. – Kaune, 1897 m. ir 1899 m. – Vilniuje, 1903 m. – Panevëþyje (ðios parodos rengëjas – Kauno þemës ûkio draugija), 1910 m. ir 1911 m. – Panevëþyje ir Ðiauliuose, 1912 m. ir 1913 m. – Radviliðkyje. 1911 m. parodos rengimu Ðiauliuose rûpinosi lietuvybei palankus Bubiø grafas Vladimiras Zubovas, todël jos ekspozicija buvo lietuviðkesnë nei kitø parodø, ji rodë sieká gerinti valstieèiø buities ir ûkio sàlygas. Ðioje parodoje uþraðø bûta ne tik lenkø ar rusø, bet ir lietuviø kalba. Bet dauguma eksponatø buvo iðstatyti dvarininkø. Ûkio parodomis ypaè domisi dailëtyrininkai, nes jos svarbios Lietuvos dailës ir kitø meno rûðiø istorijai. Dailëtyrininkus domina plakatai, paviljonø apipavidali- nimas, rankdarbiø ir dailës kûriniø ekspozicijos, apdovanojimø þymenys (medaliai ir kt.), chorø pasirodymas (Ðatavièiûtë-Natalevièienë 2001: 23–28). Parodos – svarbi ûkio ir tautinio atgimimo istorijos dalis. Ypaè ið kitø iðsiskiria 1911 m. paroda Marijampolëje, surengta ne dvarininkø, o ûkininkø. Marijampolës ûkio paroda minima ávairiose publikacijose, bet plaèiau nëra aptarta. Ðiame straipsnyje jà norima iðsamiau apibûdinti.

1. Parodos rengëjos – „Þagrë“ ir Marijampolës ûkininkø draugovë Parodà Marijampolëje surengë ðiame mieste veikusios þemës ûkio draugijos „Þagrë“ ir Marijampolës ûkininkø draugovë, talkinamos „Þiburio“ draugijos. „Þagrës“, Marijampolës ûkininkø draugovës ir kitø draugijø susikûrimà ir veiklà skatino trintis tarp katalikø dvasininkø, vadinamøjø klerikalø, ir pasaulieèiø inte- ligentø, vadinamøjø pirmeiviø, prasidëjusi, kai katalikø dvasininkai pasitraukë ið „Auðros“ bei „Varpo“ ir pradëjo leisti savus laikraðèius. „Katalikiðkas“ draugijas ir kooperatines bendroves (kooperatyvus) katalikø dvasininkija steigë ir po 1905–1906 m. revoliuciniø ávykiø. Pasaulieèiai inteligentai, manydami (gal ir pagrástai), kad norima visà visuomenæ priversti gyventi pagal baþnytinius kanonus, pasiðovë steigti organi- zacijas, kurios bûtø neutralios, nesusijusios su tikëjimo dalykais.

 Vincentas Lukoðevièius – docentas, socialiniø mokslø daktaras, Vilniaus universitetas (dirbo 1963–1993 m.). Veiklos sritys: ekonominiø teorijø ir Lietuvos ekonominës minties istorija. Vincentas Lukoðevièius. Marijampolës ûkio paroda 63

Nuostatà, kad reikia steigti „katalikiðkas“ draugijas ir kooperatyvus (jie buvo vadinami vartotojø draugijomis), bandë pagrásti kunigas Juozas Vailokaitis. Jis prieð Pirmàjá pasauliná karà redagavo „Ðaltiná“, kuris skelbë atstovaujàs krikðèionims demokratams, formaliai dar neákûrusiems savo partijos. Straipsnyje, spausdintame net penkiuose „Ðaltinio“ numeriuose, aiškindamas, kaip veikia kooperatinës bendro- vës kitose ðalyse ir á kà reikia atsiþvelgti steigiant jas Lietuvoje, kaip svarbiausià nurodë toká dalykà: „steigiant draugijà [kooperatyvà] reikia atsiminti tai, kad ji ástatuose bûtø krikðèioniðkai katalikiðka. <…>. Kur draugijos valdyba bus „pirmeiviø“ rankose, tenai pardavëjas ir pirkliai tokie pat bus, tenai geram katalikui nebus vietos, – san- krovoje [krautuvëje] katalikiðkø laikraðèiø pardavinëjimas bus paðalintas. Sankrovos tarnai pardavinës „pirmeiviø“ laikrašèius, kalbys juos uþsisakyti, platys bedieviðkas knygas. Jeigu sankrova pelno dalá skirs apðvietimo reikalams, tai jau katalikiðka mokykla, katalikiðki knygynai [bibliotekos] negaus nieko, jie rems savuosius. Neina èia [kalba] apie muilà, koks jisai turi bûti, ar „pirmeiviðkas“, ar „katalikiškas“, kaip nekurie juokauja, bet apie svarbesnius dalykus“ (Daubaras 1909). 1906 m. Marijampolëje ákurta krikðèioniðka „Þiburio“ ðvietimo draugija. Manyta prie jos steigti ir ûkio skyriø, bet Suvalkø gubernatorius nepatvirtino perorganizuojamo „Þiburio“ naujø ástatø. Idëjai steigti ûkio draugijà, priklausanèià „Þiburiui“, nepritarë ir kiti inteligentai. Jie manë, kad tada jai, kaip ir „Þiburiui“, vadovautø kunigai. Inteligentams, kuriø vieni buvo liberaliai nusiteikæ, kiti krypo á kairæ, norëjosi ákurti draugijà, kuriai priklausytø ávairiø partijø ir tikybø þmonës. Tokià draugijà jie ir ásteigë – tai Marijampolës ûkininkø draugovë. Inteligentø patarti, keli ûkininkai su inteligentø parengtu ástatø projektu kreipësi á gubernatoriø, praðydami áregistruoti draugijà ir patvirtinti jos ástatus. Gavus gubernatoriaus sutikimà, 1907 m. sausio 27 d. ávyko Marijampolës ûkininkø draugovës steigiamasis susirinkimas. Marijampolës ûkininkø draugovës ásteigimà krikðèioniðkosios srovës atstovai, daugiausia Seinø jaunieji kunigai, susibûræ apie „Ðaltinio“ laikraðtá, priëmë kaip opozicijà, ir patys nedelsdami ásteigë Lietuviø krikðèioniø ûkio draugijà „Þagrë“. Ðios draugijos steigiamasis susirinkimas ávyko 1907 m. spalio 27 d. „Þagrë“, kitaip dar vadinta „Þagrës“ sindikatu*, kromu, krautuve, buvo kurta kaip kooperatinë bendrovë. Kiekvienas jos narys galëjo turëti tik vienà balsà, kad ir kiek ámokø ar pajø bûtø ámokëjæs (nustatyta 10 rb pajus). Numatyta, kad pelnas, atskaièius atsargos kapitalui ir kitoms reikmëms, bus skirstomas pagal „ápirkimus“, t. y. ne pagal draugijos nario ámokø skaièiø, o pagal tai, kokios vertës prekiø jis pirko „Þagrës“ krautuvëje. Bet ið tikrøjø, jei pelno ðiek tiek ir likdavo, tai susirinkimas já visà áskaièiuodavo á atsargos kapitalà. „Þagrë“ siekë ne tik uþsiimti prekyba, bet ir kelti þemës ûkio kultûrà, todël ji vadinama ne kooperatine bendrove ar kooperatyvu, o kooperatine þemës ûkio draugija. Jos, kaip ir visø kitø kooperatiniø organizacijø, paskirtis buvo padëti ûkininkams apsisaugoti nuo tarpininkø iðnaudojimo, t. y. padëti jiems kaip galima pigiau ásigyti ûkiui reikalingø dalykø (tràðø, maðinø ir kt.), kuo palankesnëmis sàlygomis parduoti þemës ûkio produktus ir juos perdirbti. Numatyta, kad „Þagrë“ versis ne tik maþmenine, bet ir didmenine prekyba. Kalbëta ir apie ûkininkø vienybæ, todël á valdybà iðrinktas ir vienas kitas kairiøjø ar liberaliø paþiûrø þmogus, pavyzdþiui, inþinierius Petras Vitkauskas. 1908 m. kovo mënesá Marijampolëje „Þagrë“ atidarë pirmàjà parduotuvæ. Prieð karà ji jau turëjo septynias parduotuves – Vilkaviðkyje ir kitose vietovëse. Pagrindinëje parduotuvëje Marijampolëje pardavinëtos tràðos, þemës ûkio maðinos. Kaip buvo nuspræsta ið pat pradþiø, prekiauta ir didmenomis, ir maþmenomis. „Þagrës“ nariø sparèiai daugëjo: 1910 m. jø bûta apie 600 (Sakas-Sakevièius 1985: 213), o prieð pat karà – daugiau nei 1 000 (Ðalèius 1937: 112).

*Syndikos (gr.) – veikiantis Lietuviðka krautuvë Marijampolëje veikë dar iki ásteigiant „Þagræ“. 1893 m., bendrai, išvien. sudëjæ po 50–100 rubliø, jà atidarë keli ûkininkai, tarp jø – Vincas Bielskus, Jonas Pinigø studijos 2004  3 Apþvalginiai straipsniai 64

Èësna, Vincas Ðlekys. Krautuvëje prekiauta „kolonijinëmis“ prekëmis. Vëliau prie jos atidaryta aludë ir bilijardinë. Paþaisti bilijardo ir iðgerti alaus rinkdavosi susipratæ tø laikø lietuviai – ûkininkai ir inteligentai. Apsilankydavo Vincas Kudirka, bûsimasis generolas Jonas Jurgis Bulota, Kazys Grinius. Krautuve naudotasi gabenant nelegalià spaudà ið Prûsø. Èia kilo idëja steigti „Sietynà“ – draugijà nelegaliai spaudai („Varpui“ ir kitiems leidiniams) gabenti. Ið pradþiø jai vadovavo Vincas Ðlekys, vëliau – Juozas Bliûdþius. Iþdininko pareigas ëjo Vincas Bielskus. „Sietyno“ draugija buvo susekta, 1897 m. jos nariams iðkelta byla. Po ðiø ávykiø krautuvæ perëmë Kauno sindikato agentûra, kurios ágaliotiniai Marijampolëje buvo Vincas Bielskus ir Antanas Þmuidinas. Prekiauta ið Kauno sindikato ir „Rekeðo“ fabriko gaunamomis maði- nomis. Prekiauti nelabai sekësi, todël krautuvës savininkai pritarë idëjai steigti ûkio draugijà ir prisidëjo prie jos steigimo, tikëdamiesi, kad, krautuvæ perëmus pajëgiai organizacijai, jos reikalai pasitaisys. Aiðku, taip elgtis skatino ir kiti motyvai, pavyz- dþiui, siekis kelti þemës ûkio kultûrà (Ðalèius 1937: 111). V. Bielskus yra glaudþiai susijæs su „Þagre“. Jis dalyvavo draugijà steigiant, buvo jos valdybos narys ir pirmininkas, kaip „Þagrës“ atstovas priklausë 1911 m. Marijampolëje surengtos ûkio parodos organizaciniam komitetui. Ðis þmogus vertas já plaèiau paminëti. V. Bielskus mokësi Suvalkø, vëliau – Marijampolës gimnazijoje. Mirus tëvui, bûdamas devyniolikos, ið ðeðtos gimnazijos klasës gráþo ûkininkauti á gimtàjà sodybà Balsupiø kaime, ðalia Marijampolës. Savo ûká tvarkë pavyzdingai. Tai árodo 1911 m. Marijampolës ûkio parodoje gauti apdovanojimai. Gráþæs á gimtàjà sodybà, ásitraukë á knygneðiø veiklà ir po klëtimi árengë knygø slëptuvæ. Jo ûkis tapo lyg ir draudþiamos spaudos platinimo punktu. 1894 m. pavasará prie lietuviðkos krautuvës veikusioje aludëje V. Bielskus kartu su savo bendraminèiais ðventë vieno ið jø vardines. Taèiau vardiniø ðventë buvo tik priedanga, ið tikrøjø susitikta steigti slaptà draugijà lietuviðkoms knygoms ið Prûsø gabenti. V. Bielskui pasiûlius, draugija pavadinta „Sietyno“ vardu. Ásteigus ðià draugijà, knygø gabenimas dar labiau suintensyvëjo. V. Bielskus su draudþiama lietuviðka spauda buvo pasiekæs net Vilniø, susitiko su Vilniuje gyvenusiais lietuviø visuomenës veikëjais. Þandarams „Sietynà“ susekus ir likvidavus, jo nariai tremti ir kalinti. V. Bielskus represijø iðvengë, nes þandarams apie já buvo praneðta kaip apie Feliksà Bielskø. Byla buvo uþvesta, bet 1904 m., panaikinus spaudos draudimà, nutraukta (Urbutis 2004: 58–59). 1912 m., bûdamas „Þagrës“ valdybos pirmininku, V. Bielskus ragino bendra- darbiauti su demokratais ir teigë, kad „Þagrës“ uþduotis yra kelti ûkio kultûrà, pra- monæ, o ne siekti kokiø nors partiniø tikslø (Ðalèius 1937: 119). Panaðiai jis yra kalbëjæs ir anksèiau. Paskelbus nepriklausomybæ, V. Bielskus buvo Marijampolës tarybos nariu (1918–1929 m.), vëliau – Marijampolës þemës ûkio tarybos ir valdybos pirmininku. Kaime jis labai mëgtas, nes neatsisakydavo pagelbëti vargðams ir nelaimës iðtiktiems. 1941 m. kartu su ðeima iðtremtas á Sibirà. Ten palaidojo þmonà, sûnø ir þentà. Pats mirë 1958 m. vasario 11 d., kai iki galimybës gráþti á Lietuvà – reikiamø dokumentø gavimo buvo likæ tik keli mënesiai. V. Bielskaus duktë Zuzana 1990 m. jo ir kitø arti- møjø palaikus parveþë á Lietuvà ir perlaidojo Balsupiø kapinaitëse. Prieð mirtá V. Biels- kus dukteriai atskleidë didþiàjà paslaptá: 1940 m. Lietuvà uþplûdus rusø kariuomenei, Balsupiuose, tëvø namo rûsyje, buvo paslëpti Lietuvos valstybei svarbûs dokumentai. Dokumentus namo rûsyje paslëpë Vincas ir jo jaunesnysis brolis Pijus. Pijus Bielskus buvo mokytas þmogus. 1903 m. jis áðventintas kunigu, 1904–1910 m. Fribûro ir Liuveno universitetuose studijavo filosofijà ir ágijo filosofijos daktaro laipsná. Prieð karà ir pokariu profesoriavo Seinø kunigø seminarijoje, o nuo 1921 m. iki sovietø okupacijos dirbo prezidento kanceliarijos virðininku, mokëjo septynias uþsienio kalbas. 1940 m. birþelio 15 d., rengdamas uþsienio pasus ákandin Lietuvos prezidento besitraukusiems asmenims, P. Bielskus ið seifo iðëmë ir Vasario 16-tosios aktà. Vincentas Lukoðevièius. Marijampolës ûkio paroda 65

Vykdamas á Marijampolæ, uþsuko á Balsupius ir abu su broliu Vincu nutarë Nepriklausomybës aktà paslëpti namo rûsyje. P. Bielskui sovietmeèiu represijø pavyko iðvengti, jis dirbo tuberkuliozës dispanserio sodininku. Mirë tais paèiais metais, kaip ir brolis Vincas, tik keliais mënesiais vëliau. Paslaptá jis patikëjo vienam ið giminiø Kaziui Reklaièiui, o ðis mirdamas jà perdavë savo sûnui Vytautui. Vytautas Reklaitis, iðsikalbëjæs su V. Bielskaus dukra Zuzana, Atgimimo pradþioje (1988 m.), talkinamas keliø asmenø, bandë Nepriklausomybës akto ieðkoti, taèiau nugriautos Bielskø sodybos rûsyje ieðkomo dokumento neberado. Dokumento praþuvimà bandyta ávairiai aiðkinti. 1944–1946 m. Bielskø sodyboje gyveno èigonø ðeima. Tada kaime sklandë kalbos, kad ði ðeima prakuroms naudoja kaþkokius „smetoninius“ dokumentus. Matyt, landûs èigoniukai, ieðkodami „turèiø“ paslëptø lobiø, bus iðnarðæ ir namo rûsá. Vis dëlto Lietuvos istorijoje turbût taip ir liks balta dëmë, spaudoje ávardijama kaip Balsupiø sodybos paslaptis (Urbutis 2004: 60–62). „Þagrës“ krautuvë Marijampolëje, vëliau – jos filialai kitose vietovëse greitai tapo Suvalkijos ûkininkø traukos centru. Kai kurios prekës èia buvo pigesnës nei parduodamos privatininkø, be to, þmonës jautë, kad „Þagrës“ sëkmë verèia priva- tininkus maþinti kainas. Nepraëjus nei porai mënesiø nuo krautuvës atidarymo, „Ðaltinyje“ raðyta: „Malonu uþeiti á lietuviðkà – savà sindikatà, kuriame jau gana daug visokios rûðies prekiø prikrauta. Supranta tai mûs þmonës ir dideliais bûriais lanko uþ savo skatikà ásteigtà sindikatà (kromà). Kol sindikato nebuvo, „þydai“ pardavinëdavo visokias prekes daug brangiau, negu dabar“. Þydai prieð atidarant krautuvæ uþ geleþies svarà imdavæ po keturias su puse kapeikos, o jà atidarius – tik keturias kapeikas (Korespondencijos 1908: 330). Kitame „Ðaltinio“ numeryje nurodyta, kad „Þagrës“ susirinkimai visuomet bûna karðti, triukðmingi, nes ûkininkai ðia prekybos ástaiga labai rûpinasi, nepabûgsta net per darbymetá ið toliau atvykti. Jie þino – jei „Þagrës“ nebûtø, tuojau viskas pabrangtø, sunku bûtø apsisaugoti nuo apgavysèiø ir kitø panaðiø dalykø (Sindikato „Þagrës“ susirinkimas 1910: 363). Ypaè áspûdingai vykdavo „Þagrës“ metiniai ataskaitiniai susirinkimai. Priva- þiuodavo daug veþimø. Visi norintys dalyvauti draugijos nariai netilpdavo didþiausioje miesto salëje. Juozas Vailokaitis (J. V. 1912: 113) raðë: „Tiesiog reikia stebëtis, kaip sodieèiai nesigaili laiko nei iðlaidø, kaip nesibijo keletos ar net keliolikos myliø kelionës, kad pribûti susirinkiman. <…>. Þiûrëdamas á tuos susirinkimus, rodos, matai sraunø pavasario upelá. Èia viskas gyva, viskas verda. Anksèiau vidurnakèio metiniai „Þagrës“ susirinkimai niekad neuþsibaigia. <…>. „Þagrë“ ágijo garbingà vardà ne tiktai Suvalkø gub., bet ir visoje Lietuvoje. Pati Vyriausybë þiûri á „Þagræ“, kaip á nepaprastai rimtà ir kuo ne vienintelæ prekybos ástaigà visoje Rusijoje, kur patys vieni valstieèiai taip sumaniai ir pasëkmingai dirba“. „Þagrës“ ir Marijampolës ûkininkø draugovës susirinkimuose apsilankydavo ir gimnazistas Petras Ðalèius, kooperacija domëjæsis nuo jaunø dienø, vëliau daug nusipelnæs Lietuvos kooperacijai. Dienoraðtyje jis nurodë, kad „Þagrës“ metiniams susirinkimams nuolatos pirmininkaudavo kunigas Juozas Vailokaitis, o kunigo brolis Jonas „Þagrëje“ dirbo buhalteriu (Ðalèius 1950: 94). Apie susirinkimus P. Ðalèius (1950: 95) raðë: „Stebëjau begalines rietenas „klerikalø“ su „pirmeiviais“, kur taèiau tvirtai vadþias laikë savo rankose Seinø kunigai. „Þagrës“ pirmininkas V. Bielskis [Bielskus] (iðveþtas 1941 m. á Sibirà) palaikë „Þagrës“ ûkininkiðkumà. Dideliø vaidø, atrodo, sukeldavo savo megalomanija [didybës manija] Andrius Bulota“. Rietenø iðties pasitaikydavo. „Ðaltinyje“ raðyta, kad baigiantis susirinkimui buvo perskaitytas „Lietuvos ûkininke“ iðspausdintas straipsnis, kuriame ieðkota priekabiø prie „Þagrës“ ir ji peikta uþ bûtus ir nebûtus dalykus. Revizijos komisijos narys „pirmeivis“ P. Vitkauskas bandæs ginti tai, kas straipsnyje paraðyta, bet jam ilgà kalbà iðdroþæs kunigas J. Vailokaitis. Jis nurodë, kad „autoriaus norima uþkenkti „Þagrei“ dël to, kad ji yra katalikø, o ne „pirmeiviø“ ástaiga“, ir patarë saugotis pirmeiviø, nors jie ir ,,prieteliais apsimestø“ (Sindikato ,,Þagrës“ susirinkimas 1910: 363). Pinigø studijos 2004  3 Apþvalginiai straipsniai 66

„Lietuvos ûkininke“, priešingai, rašyta prieš kunigus („klerikalus“). Esà Marijampolës ûkininkø draugovës plëtojimasis ir populiarumo tarp ûkininkø didëjimas labai nepatinkàs kunigams: „Jie negali ramiai á kà nors þiûrëti, nors tai ir naudingiausia bûtø, jei tai nëra ið jøjø malonës atsiradæ. Tat jie su ánirtimu griauja nepaisydami priemoniø, dorø ir nedorø, by tiktai pasiekus savo tikslà, sakydami, kad tai daroma dëlei dûðios iðganymo, o kai kada ir, esà, dëlei tëvynës labo“ (Narys 1910). Toks pasiþodþiavimas, noras vienø kitiems pakenkti turbût skaldë jëgas ir trukdë spartesnei ûkinei paþangai, bet negalëjo sukliudyti „Þagrei“ ir Marijampolës ûkininkø draugovei plëtoti savo veiklà. „Þagrës“ nariø daugëjo, krautuvës apyvarta didëjo. Pavyzdþiui, 1913 m. metinë apyvarta buvo 300 tûkst. rubliø (1908 m. – 76 tûkst. rb), grynojo pelno gauta 3,5 tûkst. rubliø (Apyskaita 1914). Prieð pat karà „Þagrë“ Marijampolëje pirko namus centrinei bûstinei ákurti ir Giþø dvarà ûkio mokyklai steigti. , finansiðkai jà, kaip ir kitus kooperatyvus, slëgë „iðbargavimas“ (pardavimas skolon), nes bûdavo nelengva atsiimti pinigus. Bet parduoti skolon vertë konkurencija: negavæ prekiø, pirkëjai bûtø ëjæ pas pirklius privatininkus, kurie mokëjo iðreikalauti skolas ir noriai duodavo prekiø skolon. 1912 m. ataskaitiniame susirinkime pakeisti „Þagrës“ ástatai. Naujieji, patvirtinti Þemës dirbimo departamento, draugijai leido uþsiimti dar platesne veikla. Priëmus ástatus, „Þagrës“ nariais galëjo bûti ne tik Suvalkø, bet ir Vilniaus bei Kauno gubernijø gyventojai. Panaikinta sàlyga naujà draugijos skyriø steigti tik kartu su krautuve. Ákurti kuopelæ, uþsakyti jos nariams (ir ne nariams) „Þagrës“ krautuvëse prekiø, rengti susirinkimus, kviestis ûkio specialistus skaityti paskaitø galëjo deðimties þmoniø grupë. Jonas Vailokaitis (1912: 673) apie „Þagrei“ atsivërusias galimybes raðë: „Þagrë“ turi teisæ visoje Lietuvoje steigti savo sankrovas, supirkinëti nuo ûkininkø javus ir kitus produktus, taisyti fabrikas, steigti ûkio mokyklas, skaityti kursus ir paskaitas, rengti ûkio parodas ir konkursus, dalyti dovanas uþ geresnius iðradimus ûkio srityje, laikyti savo agronomus ir instruktorius, rûpintis galvijø, arkliø ir kitø naminiø gyvuliø pagerinimu, rengti keliones (ekskursijas) á tas ðalis, kur geriau vedamas ûkis, gali leisti apie ûká laikraðèius, knygas ir t. t.“. Svarbiausias dalykas buvo tai, kad naujieji ástatai „Þagrei“ leido veikti visoje Lietuvoje. Nuo pat ásteigimo ji rûpinosi ne tik prekyba, bet ir ûkio kultûros këlimu: pagal iðgales duodavo ûkininkams veltui tràðø ir sëklø, kad ðie ásitikintø jø naudingumu, 1912 m. ásteigë penkis grûdø valymo ir kitokiø þemës ûkio maðinø punktus, kviesdavo agronomà per ávairius susibûrimus paskaityti ûkininkams paskaitø apie ûkio vedimà, daug prisidëjo prie 1911 m. ûkio parodos organizavimo. Patvirtinus naujuosius ástatus, „Þagrei“ oficialiai pripaþinta þemës ûkio kultûros këlimo funkcija, todël ji daug lengviau galëjo gauti vyriausybës paðalpas. Pavyzdþiui, 1913 m. vyriausybë, vykdydama Stolypino reformà, kuria ji siekë kelti þemës ûká, patenkino „Þagrës“ praðymà ir skyrë jai 3,5 tûkst. rubliø: agronomui – 1,2 tûkst., tràðoms pirkti – 600, ûkio paskaitoms – 300, paðarinëms þolëms ir kitoms sëkloms propaguoti – 200 rubliø ir t. t. (Apyskaita 1914). Gavusi paðalpà, „Þagrë“ galëjo pasisamdyti agronomà jau kaip etatiná darbuotojà. Juo tapo Vincas Totoraitis, kuris ðiai draugijai ir anksèiau talkininkavo, bet laikësi Seinuose prie „Ðaltinio“ redakcijos, tvarkë priedà „Artojas“. Persikëlæs gyventi á Marijampolæ, jis turëjo daugiau laiko paskaitoms, konsultacijoms ir kitokiems reikalams. Taigi „Þagrë“ daug prisidëjo prie Suvalkijos ir visos Lietuvos þemës ûkio plë- tojimo. Ji buvo pasirengusi ir dar didesniems darbams, bet viskam sukliudë Pirmasis pasaulinis karas. Pasinaudodama teise veikti visoje Lietuvos teritorijoje, ði draugija pamaþu bûtø tapusi centru arba kooperatyvø sàjunga, kooperatyvai bûtø galëjæ tapti jos skyriais. „Þagrë“ ketino supirkinëti ið ûkininkø jø pagamintà produkcijà. Taigi ðià draugijà galima laikyti po karo ásteigto „Lietûkio“ pirmtaku. Pasibaigus karui, „Þagrë“ veiklà atnaujino. Ið pradþiø ji laikësi eksploatuodama turëtà nekilnojamàjá turtà, o nuo 1929 m. atidarë krautuvæ ir ëmë veikti kaip Vincentas Lukoðevièius. Marijampolës ûkio paroda 67 kooperatyvas, iðmokëjo skolà uþ prieðkariu pirktà namà. Sukaupusi kapitalà, 1939 m. pradþioje atidarë kepyklà, jos gaminiais aprûpindavo vietos kariuomenës águlà, privaèias parduotuves ir pati jais prekiavo. Be to, ásteigë þemës ûkio reikmenø ir kitas parduotuves. Draugijai priklausë 177 nariai (Marijampolës „Þagrë“ 1940). Bet ir vël veiklà nutraukë karas – Antrasis pasaulinis. Marijampolës ûkininkø draugovës veikla buvo daug siauresnë – ði draugija beveik neuþsiiminëjo prekyba, tik atlikdavo kai kurias tarpininkavimo operacijas. Savo uþduotimi ji laikë kelti vietos þemës ûká. Ástatuose numatyta, kad, siekdama ðio tikslo, draugija kvies narius pasikalbëti apie ûkio reikalus, organizuos paskaitas, kursus, ûkio parodas, stengsis uþveisti geresniø veisliø gyvulius, platins geresnes sëklas, propaguos tobulesnes ûkio maðinas ir padargus, skatins daugialauká ûkininkavimà, rûpinsis ûkininkø kreditavimu, platins laikraðèius ir ûkinio pobûdþio knygas ir t. t. Marijampolës ûkininkø draugovës nariais galëjo bûti suaugæ vyrai ir moterys. Numatytas 3 rubliø stojamasis ir 50 kapeikø mënesinis nario mokestis. Visø nariø teisës buvo lygios – vienas narys turëjo vienà balsà. Á valdyba rinkti ne maþiau kaip septyni asmenys. Jie ne reèiau kaip kartà per mënesá turëdavo susirinkti posëdþiauti á Marijampolæ. Tai, kad vienas narys galëjo turëti tik vienà balsà, rodo kooperatiná draugijos pobûdá. Marijampolës ûkininkø draugovë, kaip ir „Þagrë“, laikytina kooperatine þemës ûkio draugija. Tik ásteigus Marijampolës ûkininkø draugovæ, K. Grinius iðkëlë mintá prie „Lietuvos ûkininko“ leisti priedà, kuris bûtø ðios draugovës organas. Toks priedas „Þemë“ pradëtas leisti nuo 1908 m. pradþios. Jame skelbti skaitytø paskaitø ar praneðimø tekstai ir ávairûs patarimai ûkininkams. Analogiðkas „Þagrës“ organas buvo 1911–1915 m. prie „Šaltinio“ leistas priedas „Artojas“. Keletà metø Marijampolës ûkininkø draugovë savo agronomo neturëjo, visuotiniuose ir skyriø susirinkimuose paskaitas skaitë inteligentai: inþinierius Petras Vitkauskas, gydytojas Kazys Grinius, advokatas Andrius Bulota. Tik 1913 m. pakviestas agronomas Jonas Kriðèiûnas. Be agronominio pobûdþio klausimø, susirinkimuose kelti ir ekonominio bei socialinio pobûdþio klausimai. Pavyzdþiui, svarstyta, kaip apsaugoti pasëlius nuo ledø, o trobesius – nuo ugnies, aiðkinta, kaip steigti taupmenø skolinamàsias kasas (bendroves), siûlyta kurti specialø fondà, ið kurio bûtø atlyginama praneðusiems apie arkliavagius, skiriama lëðø kaimo gyventojø aprûpinimui senatvëje ir pan. Kalbëta ir apie lauko darbininkø samdymà, parodø organizavimà, bet, pasak P. Ðalèiaus (1937: 163), „ir ðiais klausimais daugiau tepakalbëta, o nedaug kas konkreèiai padaryta, nes MÛD-vës [Marijampolës ûkininkø draugovës] ir jos skyriø resursai buvo per maþi, kad galëtø iðlaikyti tinkamà tiems klausimams judinti ir vykinti personalà“. 1912 m. pakeisti Marijampolës ûkininkø draugovës ástatai. Nuo tada ëmë sparèiai daugëti jos skyriø (1914 m. jø jau bûta apie 25), gausëjo ir nariø. Prie to prisidëjo ir vyriausybës paðalpos, skirtos þemës ûkio kultûros darbams atlikti. Imta labiau bendradarbiauti su „Þagre“: þiûrëta, kad toje pat vietoje nebûtø steigiami maðinø naudojimo punktai, kad kartu nebûtø rengiami þemës ûkio kursai ir technikos naujoviø (pvz., pieno separatoriaus) demonstravimas. Ið tiesø abiejø draugijø ûkininkai visuomet buvo linkæ bendradarbiauti. Nesutarimø paprastai pasitaikydavo tarp katalikø dvasininkø ir pasaulieèiø inteligentø. Pakeitus Marijampolës ûkininkø draugovës ástatus, ásteigtas specialus komiso biuras ir pasamdytas jo vedëjas. Planuota, kad ðis biuras ûkininkams leis realizuoti paèiø pagamintà produkcijà, pavyzdþiui, dobilø sëklas. Taigi ketinta plëtoti tarpininkavimo operacijas (jos puoselëtos nuo draugijos ásteigimo), taèiau tokia veikla nelabai sekësi. Komiso biuras uþpirkdavo tik tràðas, jo apyvarta buvo nedidelë, pavyzdþiui, 1913 m. sudarë tik 14 tûkst. rubliø (Ðalèius 1937: 166). Besiplëtojanèià Marijampolës ûkininkø daugovës veiklà nutraukë karas, jos archyvas neiðsaugotas. Pinigø studijos 2004  3 Apþvalginiai straipsniai 68

2. Paroda ir jos reikðmë Surengti ûkio parodà Marijampolëje buvo sumaniusi „Þagrë“. Ji kvietë prisidëti ir Marijampolës ûkininkø draugovæ (Þinios ið Lietuvos 1910), bet pastaroji nesutiko su pagalbininkës vaidmeniu, nes ir pati buvo pradëjusi parodos rengimo darbà (Vitkauskas 1910). Pirmoji idëjà rengti parodà 1908 m. iðkëlë „Ðviesos“ draugija, ji pasiûlë prisidëti ir Marijampolës ûkininkø draugovei (Grinius 1924: 10). Bet netrukus „Šviesa“, ákurta pirmeiviø, nenorëjusiø dëtis prie „Þiburio“ draugijos, buvo uþdrausta (veikë 1907–1908 m.), todël ágyvendinti sumanymà bandë viena Marijampolës ûkininkø draugovë. Pasiðovus parodà rengti „Þagrei“, nuspræsta, kad jà organizuos abi draugijos. Kviesta prisidëti ir kitas draugijas, bet prisidëjo tik „Þiburys“. „Lietuvos ûkininke“ raðyta, kad veikliausi parodos komiteto nariai buvo ið Marijampolës ûki- ninkø draugovës (Marijampolës ûkio paroda 1911). Atrodo, kad tai tiesa. Á parodos rengimo komitetà abi draugijos organizatorës rinko po vienodà nariø skaièiø. Nuo Marijampolës ûkininkø draugovës iðrinkti J. Masaitis, J. Aleksa, J. Kriðèiûnas ir P. Vitkauskas, o nuo „Þagrës“ – L. Kriauèiûnas, L. Noreika, J. Penèyla ir V. Bielskus. Bet draugijø nariams leista savo nuoþiûra átraukti á komitetà naujus þmones. „Ta teise pasinaudojæs komitetas pasikvietë pagalbon veikliuosius Suvalkijos „pirmeivius“ ir pakviestàjá p. Bulotà iðsirinko savo pirmininku. Todël iðëjo taip, kad „pirmeiviai“ virto bemaþ pilnais parodos šeimininkais“ (Meškus 1911b: 542). Teisininkas A. Bulota tvarkë oficialius parodos rengimo dokumentus: nuvykæs á Suvalkus pas gubernatoriø, gavo leidimà parodà rengti ir pagal pateiktà programà skaityti ûkio paskaitas lietuviø kalba. Paskaitas skaityti patikëta agronomui V. Totoraièiui, buvusiems Valstybës dûmos atstovams P. Vitkauskui ir L. Lopui, studentams agronomams B. Klimui ir J. Kriðèiûnui, jas skaitë ir pats A. Bulota (Bulota 1911: 319). Bet þmonës buvo prastai informuoti, todël nesusigaudë, kur ir kada paskaitos vyksta. Inþinierius P. Vitkauskas „sutiko bûti parodos komisorium ir visuomet duoti paaiðkinimus, kas tik parodos reikalais kreipsis su visokiais uþklausimais“ (Þinios iš Lietuvos 1911). Parodos rengimo komitetas iðsirûpino ið miesto valdybos sklypà uþ miesto – „arkliø rinkà“, iðsinuomavo ten buvusias kareivines, gavo medienos sklypui tvora aptverti ir paviljonams árengti, taip pat 750 rubliø paðalpà. Kadangi iðlaidø numatyta apie 4 tûkst. rubliø, rinktos aukos (Marijampolës ûkio paroda 1911: 289). Parodà ketinta rengti 1910 m., bet dël plintanèiø gyvuliø ligø valdþia neleido á parodà vesti galvijø, todël parodos rengimo komitetas nutarë jà atidëti kitiems metams ir surengti per Mykolines – nuo rugsëjo 28 iki spalio 1 dienos (Ávairios þinios 1914). Kaip parodai rengtasi ir ko ið jos tikëtasi, matyti ið kunigo J. Vailokaièio straipsnio „Ðaltinyje“ (þr. Meiluþis 1911). Artëjant parodai, „komitetas daro kà tiktai gali, idant jinai pavyktø: skelbiasi po visokius laikraðèius, leidþia ávairius atsiðau- kimus-spausdinius. Iðsiuntë net tam tyèia pasamdytà agitatoriø, kuris vaþinëdamas po jomarkus, rinktø, ragintø þmones gabenti Marijampolën daiktus, vertus parodyti“. Ið pradþiø bijota, kad neuþteks eksponatø, bet artëjant parodai baimë ëmusi nykti, nes tiesiog plaukæ pasiþadëjimai daiktus iðstatyti. Numatyta parodos metu organizuoti iðvykas á geresnius ûkius netoli Marijampolës pasiþiûrëti, kaip ûkininkaujama. „Tepamato ir svetimtauèiai, kad lietuviai – ðalis ne vien skerdþiø driskiø, neiðsigalinèiø niekuomi rûpintis, bet þmoniø, norinèiø ir galinèiø gyventi“. Marijampolës ûkio parodos komitetas (MÛPK 1911: 289) dþiûgavo: paroda – tai mokykla, pasiþmonëjimas, pasilinksminimai, pagaliau – „mûsø kraðto stovio apþvalga, tai pasirodymas prieð visus, ko esame verti“; ji bûsianti svarbi suvalkieèiams, bet nemaþa naudos bus ir kaunieèiams bei vilnieèiams ûkininkams – jie ið arti pamatys, „kaip gyvenama senesniøjø viensëdþiø – mat, Suvalkø gub. jau nuo seniai viensëdþiais gyvenama“. Vincentas Lukoðevièius. Marijampolës ûkio paroda 69

Visa Suvalkija sujudusi laukë parodos kaip ðventës. Numatytà dienà (rugsëjo 28 d.) ji atidaryta. Diena prasidëjo pamaldomis baþnyèioje, poetas kunigas pasakë graþø, iðkilmëms pritaikytà pamokslà. Apie pirmà valandà po pietø parodos komiteto pirmininkas A. Bulota atidarë vartus ir pakvietë lankytojus. Vëliau ði paroda apraðyta „Ðaltinyje“ (þr. Ávairios þinios 1911). Áëjæs pro vartus, regëjai „Paplauskio ið Katauèiznos (pas Naujamiestá) plytø ir dekpadþiø fabrikà paviljonà“ – graþià smailu bokðteliu trobelæ, pastatytà ið plytø ir kitø fabriko gaminiø. Nepigiai ji savininkui atsiëjo, bet uþtat atkreipë visø dëmesá. Toliau stovëjo paviljonai, pilni sodo vaisiø, darþoviø, grûdø, sëklø. Ið jø iðsiskyrë V. Bielskaus ið Balsupiø paviljonas, kuriame galëjai „pamatyti viskà, kas gaunama ið gerai vedamo ûkio“. Atskirai ant stalelio buvo padëtos ûkio apraðymo ir sàskaitybos knygos – ðie eksponatai rodë, kad ûkininkai gali vesti sàskaitybà. Uþ graþiai papuoðtø, knygø pilnø „Penèylos“ ir „Šaltinio“ paviljonø buvo matyti gyvuliø paroda. Arkliø privesta keli ðimtai, daugiausia sunkiaveþiø, ávertintø po kelis ðimtus rubliø. Buvæ ir labai brangiø, kai kurie ávertinti po 1 000, vienas – 1,3 tûkst. rubliø. Galvijø, smulkesniø gyvuliø ir paukðèiø buvo nedaug, nes juos sunku ið toli atgabenti. Uþ gyvuliø paviljonø ekspo- nuotos maðinos ir árankiai – tik tokie, kokius perka Suvalkijos ûkininkai. Jie rodæ „parodos dvasià; daro jà ûkininkai, vieni ûkininkai; nieko èia nedaro ponai dvarininkai, nieko èia jiems paþiûrëti neveþta“. Iš toli aká vëræs didelis „Þagrës“ paviljonas – jame buvæ visa, kas reikalinga ûkiui ir kuo já galima pagerinti: sëklos, mineralinës tràðos, maðinos. Bet turtingiausiu ir graþiausiu laikytas paskutinis skyrius, kuriame buvo iðdëlioti moterø rankdarbiai: audiniai, mezginiai, siuviniai ir kt. Ypaè aká traukæ panelës Petronëlës Uogintaitës mokyklos moksleiviø darbeliai. Toje mokykloje, 1909 m. ásteigtoje ir vadovaujamoje panelës P. Uogintaitës, mergaitës pusæ metø buvo mokomos rankø darbo, namø ûkio ir ruoðos. Paroda atskleidusi, koká naudingà darbà dirbanti panelë P. Uogintaitë. Apskritai parodos bûta graþios, turtingos: „Þmoniø pilna, visø lankytojø dvasia pakilusi. Jau iðparduota 10 tûkstanèiø bilietø, o dar tik antroji parodos diena“. Marijampolës paroda ið tiesø pavyko ir buvo reikðminga ne tik ûkiniu, bet ir kitais poþiûriais. Jos metu vyko kultûros renginiai: grojo karinis orkestras, koncertavo pakviestas Jurbarko choras, vaidinta pjesë. Tiesa, þiûrovams labiau negu pats vaidinimas patikusios puikios dekoracijos. Vëliau, praëjus maþdaug keturiasdeðimèiai metø, P. Ðalèius (1950: 101) prisimins, kad dekoracijas pieðë Vincas Vitkauskas – bûsimasis Lietuvos ir sovietinis generolas, tuo metu mokæsis Marijampolës gimna- zijoje. Ið parodos P. Ðalèius iðskyrë puikiai atrodþiusius arklius, didelæ þmoniø spûstá ir susikimðimà. Jis raðë, kad apsilankæs ir pats Suvalkø gubernatorius su aukðtais savo pavaldiniais. Lankæsi þmonës kone ið visos Lietuvos. Kaunieèiams ûkininkams, ypaè ðiek tiek prasilavinusiems, buvæ ádomu pasiþiûrëti á suvalkieèiø vienkieminá ir daug kur jau daugialauká ûká. Pati paroda ir gubernatoriaus apsilankymas buvæ svarbûs dalykai skiriant subsidijas þemës ûkiui kelti. „Kaip tik po to [po parodos] ir prasideda „Þagrës“ nukrypimas á þemës ûkio kultûros darbà. Iðkeliamas sumanymas Giþø dvare steigti lietuviðkà þemës ûkio mokyklà“ (Ðalèius 1950: 103). Parodos dalyviai, pateikæ ádomesniø eksponatø, gavo piniginæ premijà (iki 15 rb) arba „pagyrimo lakðtà“, „garbës þenklà“, medalá – bronziná, sidabriná ir didájá sidabriná. Minëtas V. Bielskus gavo net du didþiuosius sidabrinius medalius (Ið parodos 1911: 447). Pagyrimo lakðtai kai kurias kaimietes moteris papiktino, nes lakðte, kaip jo papuoðalas, puikavosi ne visai apsirengusi deivë. Uþ tai dailininkams priekaiðtavo ir „Šaltinis“ (Marijampolës parodos atbalsiai 1911: 579). Marijampolës ûkio paroda dar ilgokai aptarinëta. Þymus to meto katalikø pub- licistas, vienas ið „Ðaltinio“ leidëjø kunigas (vëliau – vyskupas) Justinas Staugaitis, apibendrindamas parodos rezultatus, kartojo visø raðiusiøjø iðvadà: ið parodos matyti, kad Lietuvos ûkininkas yra rimtas, gana turtingas ðalies pilietis, kuriam jau þinomos ir geresnës gyvuliø veislës, ir geresni þemës dirbimo árankiai, ir nauji þemës dirbimo Pinigø studijos 2004  3 Apþvalginiai straipsniai 70

bûdai. Ir apskritai paaiðkëjæ, kad lietuvis – ne baudþiauninkas: „Suvalkijos ûkininkai savo draugijose patys svarstë, patys galvojo apie parodos reikalus, patys ið savo tarpo rinko komitetà tai iðkilmei surengti. Per paèià parodà dràsiai elgësi kaip pritinka ðeimininkams. Boikoto ið dvarininkø lenkø pusës anaiptol nepabûgo. Lietuvio kalba, kaip ir pridera, bemaþ vieninteliai ir tebuvo girdima parodoje“ (Meškus 1911a). J. Staugaitis apie Marijampolës parodà pasakë ir kritiniø pastabø. Ið jos paaiðkëjæ, kad nepakankamai iðplëtota þemës ûkio produktø perdirbimo pramonë, pirmiausia pienininkystë. Silpnai iðplëtota bitininkystë, þuvininkystë ir kitos ðakos. Paroda atskleidusi ir tai, kad lietuviams dar trûksta mandagumo, ðvelnumo, taip pat gero skonio pateikiant eksponatus, tvarkingumo (buvæ pridraikyta ðiaudø) ir pan. Ðios parodos esà negalima lyginti su vokieèiø paroda Poznanëje. Atsiskleidæ ir prasti katalikø santykiai su „pirmeiviais“. Parodos komitetas tik kelintà kartà praðomas sutikæs ásileisti „Ðaltiná“ su eksponatais. Atsisakymà jis bandë grásti tuo, kad „Ðaltinis“ nieko bendra neturás su ûkiu (jame kaip tik daug raðyta ûkio klausimais). Atvykusiam á parodà „Ðaltiniui“ „komiteto ágaliotinis komisorius“ P. Vitkauskas tepaskyræs menkà kampelá. Buvo matyti, kad jis katalikø veikëjus vos ne vos tegali pakæsti. „Ðaltiniui“ paèiam tekæ ásirengti atskirà kioskà. Visa tai rodæ, kad „katalikams sunku veikti iðvien su „pirmeiviais“ net tokiuose dalykuose, kaip kad ûkio paroda“ (Meškus 1911a). P. Vitkauskas katalikø veikëjams uþkliûdavo daþnokai. 1913 m. vasará vykusiame visuotiniame „Þagrës“ susirinkime, kuris, priëmus naujus ástatus, jau rengtas kaip ágaliotiniø (vienas atstovas nuo deðimties nariø) susirinkimas, nuspræsta jo kitiems metams revizoriumi nebeiðrinkti. Taip pasibaigæ „pirmeiviø“ bandymai griauti „Þagræ“ ið vidaus (Þagrininkas 1913). Susirinkime, kuris su trumpa pietø truko nuo 11 val. dienos iki 2 val. nakties, nemaþai svarstyta, kaip plësti ir tobulinti „Þagrës“ veiklà. Nutarta didesnes ûkio parodas rengti kas penkeri metai, o maþesnes, vienos dienos parodas – kasmet vis kitame Suvalkijos miestelyje. Tiesiogiai nepasakyta, bet, atrodo, turëta galvoje, kad parodas rengs viena „Þagrë“, talkininkaujama galbût tik katalikiðkø organizacijø. Taip manyti verèia tai, kad vienintelæ prieð karà vienos dienos arkliø ir galvijø parodà Ðakiuose 1913 m. surengë bûtent ði draugija. Asmuo, apie parodà paraðæs á „Ðaltiná“, jà suorganizavusiai „Þagrei“ neðykðtëjo pagyrø: ji esanti naudinga visai Lietuvai, nes rûpinasi ne tik prekyba, bet ir ûkio këlimu ir t. t. Labai pageidauta, kad „Þagrë“ ne tik prekiautø ûkio padargais, bet ir supirkinëtø þemës ûkio produkcijà, taèiau tam esà reikia sudaryti palankias sàlygas: ûkininkai turi iðmokti kokybiðkai paruoðti produkcijà, laikyti gerø veisliø galvijus ir pan. (Ûkininkaitis 1913).

Išvados 1. Þemës ûkio parodos Lietuvoje pradëtos rengti nuo XIX a. antrosios pusës. Jas rengë pavieniai dvarininkai ir jø organizacijos. 1911 m. Marijampolëje ávykusi ûkio paroda yra pirmoji ir vienintelë prieð Pirmàjá pasauliná karà, surengta vien Lietuvos ûkininkø, neprisidedant dvarininkams. Ðià parodà surengë ûkininkams atstovavusios þemës ûkio organizacijos „Þagrë“ ir Marijampolës ûkininkø draugovë. 3. Tarp „Þagrës“ ir Marijampolës ûkininkø draugovës bûta ideologinio pobûdþio nesutarimø, nes viena draugija atstovavo deðiniajai, kita – kairiajai krypèiai. „Þagrininkai“ kaltinti klerikalizmu, o „draugovininkai“ – bedievyste, socializmu. Taèiau ðioms organizacijoms priklausæ ûkininkai labiau domëjosi ûkio reikalais, o ne ideologija. Jie nevengë bendradarbiauti, skatino tai daryti ir paèias organizacijas. 4. Marijampolës ûkio paroda rodë padidëjusá ûkininkø ekonominá pajëgumà, kuris Suvalkijoje kilo sparèiau nei kitose Lietuvos vietose. 5. Kylant ekonomikai, kilo ir tautinis sàjûdis. Marijampolës ûkio paroda rodë sustiprëjusá tautiná atgimimà, kuris sietinas su ekonomikos kilimu. 6. Paroda svarbi ir Lietuvos ekonominës minties istorijos poþiûriu. Ið jos buvo Vincentas Lukoðevièius. Marijampolës ûkio paroda 71

matyti ûkininkø siekis atsiriboti nuo buvusiø ir kai kur dar iðlikusiø baudþiaviniø santykiø su dvaru, ryþtas nesitikëti ir nelaukti jokios pagalbos ið dvarininkø, bet pasikliauti laisvu ûkininkavimu ir savo jëgomis. Taigi paroda þymi tam tikrà liberaliosios ekonominës minties raidos Lietuvoje pakopà.

Literatûra Apyskaita 1914: Lietuviø krikðèioniø ûkio draugijos „Þagrë“ 1913 (ðeðtøjø darbavimosi) metø apyskaita. – Šaltinis 13, 229. Bulota A. 1911: Apie Marijampolës ûkio parodà. – Lietuvos ûkininkas 34, 541–542. Daubaras J. [Juozas Vailokaitis] 1909: Vartotojø draugijos. – Šaltinis 19, 292. Grinius K. 1924: Inþinierius Petras Vitkauskas (1874–1924), . Ið parodos. Marijampolë. Dovanos uþ parodoje rodytus daiktus 1911. – Šaltinis 40, 47–449. Ávairios þinios 1911. – Šaltinis 39, 464–465. Ávairios þinios. Marijampolë 1914. – Šaltinis 10, 234. J. V. [Juozas Vailokaitis] 1912: „Þagrë“. – Šaltinis 8, 113–114. Korespondencijos 1908. – Šaltinis 21, 330–331. Marijampolës parodos atbalsiai 1911. – Šaltinis 49, 578–579. Marijampolës ûkio paroda 1911. – Lietuvos ûkininkas 38, 361. Marijampolës ûkio parodos komitetas (MÛPK) 1911: Marijampolës ûkio paroda 1911 m. – Šaltinis 25, 289–290. Marijampolës „Þagrë“ 1940. – Talka 12, 40. Meiluþis [Juozas Vailokaitis] 1911: Ûkio paroda Marijampolëj. – Šaltinis 37, 436. Meškus [Justinas Staugaitis] 1911a: Parodoms praëjus. – Šaltinis 45, 449. Meškus [Justinas Staugaitis] 1911b: Parodoms praëjus. – Šaltinis 46, 541–542. Narys 1910: Pasikësinimas ant Marijampolës Ûkininkø Draugovës. – Lietuvos ûkininkas 45, 435. Sakas-Sakevièius J. 1985: Kunigas Juozas Vailokaitis. Roma: Popieþiaus Leono XIII literatûros fondas. Sindikato „Þagrës“ susirinkimas 1910. – Šaltinis 23, 363–364. Ðalèius P. 1950: Dienoraštis (rankraštis) 10. Ðalèius P. 1937: Þemës ûkio organizacijos Lietuvoje iki 1915 metø. Kaunas: „Raidës“ spaustuvë. Ðatavièiûtë-Natalevièienë L. 2001: Dailë þemës ûkio parodose XIX a. pabaigoje–XX a. I pusëje. – Menotyra 4(29), 23–28. Urbutis B. 2004: Legendinis knygnešys ir jo paslaptis. – Á laisvæ 144(181), 58–59. Ûkininkaitis 1913: „Þagrës“ ûkio paroda. – Šaltinis 39, 619. Vailokaitis J. 1912: „Þagrë“ – ûkio draugija visai Lietuvai. – Šaltinis 43, 673–674. Vitkauskas P. 1910: Marijampolës paroda. – Lietuvos ûkininkas 9, 81. Þagrininkas 1913: Visuotinasai „Þagrës“ susirinkimas (Marijampolëje 26(13) d. vasario). – Šaltinis 9, 133–134. Þinios ið Lietuvos. Kuopø gyvenimas Marijampolëje 1910. – Šaltinis 10, 150. Þinios ið Lietuvos. Ûkininkø reikalai 1911. – Šaltinis 33, 313.

Gauta 2003 m. gruodþio mën. Priimta spaudai 2004 m. liepos mën.

Summary

EXHIBITION OF THE ECONOMY OF MARIJAMPOLË

Vincentas Lukoševièius Arrangement of agricultural exhibitions in started in the latter half of the 19th century. Exhibitions were arranged by landlords or their organizations. The exhibition of the economy of Marijampolë, which took place in 1911, is the first and the only exhibition before organized solely by Lithuanian farmers without the participation of landlords. The exhibition was organized by the Pinigø studijos 2004  3 Apþvalginiai straipsniai 72

agricultural organizations “Þagrë”, whose activity was quite expansive, and the Marijampolë Farmers’ Society, both representing farmers. There were ideological disagreements among agricultural organizations as, one might say, some of them represented the right, others – the left wing. The “Þagrë’ists” were blamed for clericalism, those representing the Society – for impiety and . The farmers who belonged to these organizations were, however, more interested in economic matters than ideology and therefore did not avoid cooperation making the organizations themselves behave in a similar way. The exhibition of the economy of Marijampolë showed an increase in the economic capacity of farmers, which, compared to other places of Lithuania, enhanced more rapidly namely in the region of Suvalkija. At the same time a national movement developed too. Therefore the exhibition of the economy may also be considered an economic reflection of the strengthening national revival. The exhibition of the economy of Marijampolë is important in view of the history of the Lithuanian economic thought. It manifested the farmers’ ambition to dissociate from formerly serfdom relations with landlords still persisting in some places, determining not to expect or wait for any help from landlords but only trust free farming and rely on one’s own. Hence, the exhibition may also be said to mark some stage of development of the liberal economic thought in Lithuania.