Pinigø studijos 2004 3 Apþvalginiai straipsniai 62 MARIJAMPOLËS ÛKIO PARODA Vincentas Lukoðevièius Antakalnio g. 98–45 LT-10201 Vilnius Straipsnyje aptariama 1911 m. Marijampolëje surengta ûkio paroda, jos vaidmuo stiprinant tautiná sàjûdá ir reikðmë Lietuvos ûkio istorijai. Apraðomos parodà surengusios þemës ûkio draugijos „Þagrë“ ir Marijampolës ûkininkø draugovë. Pagrindiniai þodþiai: ûkio paroda; kooperatinë bendrovë; Marijampolës ûkininkø draugovë; „Þagrë“; „Þiburys“. Ávadas Pastaraisiais metais daug dëmesio skiriama ûkio parodoms, pradëtoms orga- nizuoti Lietuvoje nuo XIX a. antrosios pusës. Jas pradëjo rengti ir iki Pirmojo pasaulinio karo daugiausia rengë dvarininkai. Dauguma tokiø parodø buvo þemës ûkio parodos. Pirmàjà parodà 1875 m. Ðiauliuose suorganizavo 1873 m. ásteigtas Rusijos þemës ûkio draugijos Gyvuliø globojimo skyrius Rietave ir didikø Oginskiø ðeima. Vëliau tas pats skyrius ir kitos draugijos surengë ir daugiau parodø: 1878 m. ir 1881 m. – Rietave, 1893 m. ir 1899 m. – Kaune, 1897 m. ir 1899 m. – Vilniuje, 1903 m. – Panevëþyje (ðios parodos rengëjas – Kauno þemës ûkio draugija), 1910 m. ir 1911 m. – Panevëþyje ir Ðiauliuose, 1912 m. ir 1913 m. – Radviliðkyje. 1911 m. parodos rengimu Ðiauliuose rûpinosi lietuvybei palankus Bubiø grafas Vladimiras Zubovas, todël jos ekspozicija buvo lietuviðkesnë nei kitø parodø, ji rodë sieká gerinti valstieèiø buities ir ûkio sàlygas. Ðioje parodoje uþraðø bûta ne tik lenkø ar rusø, bet ir lietuviø kalba. Bet dauguma eksponatø buvo iðstatyti dvarininkø. Ûkio parodomis ypaè domisi dailëtyrininkai, nes jos svarbios Lietuvos dailës ir kitø meno rûðiø istorijai. Dailëtyrininkus domina plakatai, paviljonø apipavidali- nimas, rankdarbiø ir dailës kûriniø ekspozicijos, apdovanojimø þymenys (medaliai ir kt.), chorø pasirodymas (Ðatavièiûtë-Natalevièienë 2001: 23–28). Parodos – svarbi ûkio ir tautinio atgimimo istorijos dalis. Ypaè ið kitø iðsiskiria 1911 m. paroda Marijampolëje, surengta ne dvarininkø, o ûkininkø. Marijampolës ûkio paroda minima ávairiose publikacijose, bet plaèiau nëra aptarta. Ðiame straipsnyje jà norima iðsamiau apibûdinti. 1. Parodos rengëjos – „Þagrë“ ir Marijampolës ûkininkø draugovë Parodà Marijampolëje surengë ðiame mieste veikusios þemës ûkio draugijos „Þagrë“ ir Marijampolës ûkininkø draugovë, talkinamos „Þiburio“ draugijos. „Þagrës“, Marijampolës ûkininkø draugovës ir kitø draugijø susikûrimà ir veiklà skatino trintis tarp katalikø dvasininkø, vadinamøjø klerikalø, ir pasaulieèiø inte- ligentø, vadinamøjø pirmeiviø, prasidëjusi, kai katalikø dvasininkai pasitraukë ið „Auðros“ bei „Varpo“ ir pradëjo leisti savus laikraðèius. „Katalikiðkas“ draugijas ir kooperatines bendroves (kooperatyvus) katalikø dvasininkija steigë ir po 1905–1906 m. revoliuciniø ávykiø. Pasaulieèiai inteligentai, manydami (gal ir pagrástai), kad norima visà visuomenæ priversti gyventi pagal baþnytinius kanonus, pasiðovë steigti organi- zacijas, kurios bûtø neutralios, nesusijusios su tikëjimo dalykais. Vincentas Lukoðevièius – docentas, socialiniø mokslø daktaras, Vilniaus universitetas (dirbo 1963–1993 m.). Veiklos sritys: ekonominiø teorijø ir Lietuvos ekonominës minties istorija. Vincentas Lukoðevièius. Marijampolës ûkio paroda 63 Nuostatà, kad reikia steigti „katalikiðkas“ draugijas ir kooperatyvus (jie buvo vadinami vartotojø draugijomis), bandë pagrásti kunigas Juozas Vailokaitis. Jis prieð Pirmàjá pasauliná karà redagavo „Ðaltiná“, kuris skelbë atstovaujàs krikðèionims demokratams, formaliai dar neákûrusiems savo partijos. Straipsnyje, spausdintame net penkiuose „Ðaltinio“ numeriuose, aiškindamas, kaip veikia kooperatinës bendro- vës kitose ðalyse ir á kà reikia atsiþvelgti steigiant jas Lietuvoje, kaip svarbiausià nurodë toká dalykà: „steigiant draugijà [kooperatyvà] reikia atsiminti tai, kad ji ástatuose bûtø krikðèioniðkai katalikiðka. <…>. Kur draugijos valdyba bus „pirmeiviø“ rankose, tenai pardavëjas ir pirkliai tokie pat bus, tenai geram katalikui nebus vietos, – san- krovoje [krautuvëje] katalikiðkø laikraðèiø pardavinëjimas bus paðalintas. Sankrovos tarnai pardavinës „pirmeiviø“ laikrašèius, kalbys juos uþsisakyti, platys bedieviðkas knygas. Jeigu sankrova pelno dalá skirs apðvietimo reikalams, tai jau katalikiðka mokykla, katalikiðki knygynai [bibliotekos] negaus nieko, jie rems savuosius. Neina èia [kalba] apie muilà, koks jisai turi bûti, ar „pirmeiviðkas“, ar „katalikiškas“, kaip nekurie juokauja, bet apie svarbesnius dalykus“ (Daubaras 1909). 1906 m. Marijampolëje ákurta krikðèioniðka „Þiburio“ ðvietimo draugija. Manyta prie jos steigti ir ûkio skyriø, bet Suvalkø gubernatorius nepatvirtino perorganizuojamo „Þiburio“ naujø ástatø. Idëjai steigti ûkio draugijà, priklausanèià „Þiburiui“, nepritarë Kazys Grinius ir kiti inteligentai. Jie manë, kad tada jai, kaip ir „Þiburiui“, vadovautø kunigai. Inteligentams, kuriø vieni buvo liberaliai nusiteikæ, kiti krypo á kairæ, norëjosi ákurti draugijà, kuriai priklausytø ávairiø partijø ir tikybø þmonës. Tokià draugijà jie ir ásteigë – tai Marijampolës ûkininkø draugovë. Inteligentø patarti, keli ûkininkai su inteligentø parengtu ástatø projektu kreipësi á gubernatoriø, praðydami áregistruoti draugijà ir patvirtinti jos ástatus. Gavus gubernatoriaus sutikimà, 1907 m. sausio 27 d. ávyko Marijampolës ûkininkø draugovës steigiamasis susirinkimas. Marijampolës ûkininkø draugovës ásteigimà krikðèioniðkosios srovës atstovai, daugiausia Seinø jaunieji kunigai, susibûræ apie „Ðaltinio“ laikraðtá, priëmë kaip opozicijà, ir patys nedelsdami ásteigë Lietuviø krikðèioniø ûkio draugijà „Þagrë“. Ðios draugijos steigiamasis susirinkimas ávyko 1907 m. spalio 27 d. „Þagrë“, kitaip dar vadinta „Þagrës“ sindikatu*, kromu, krautuve, buvo kurta kaip kooperatinë bendrovë. Kiekvienas jos narys galëjo turëti tik vienà balsà, kad ir kiek ámokø ar pajø bûtø ámokëjæs (nustatyta 10 rb pajus). Numatyta, kad pelnas, atskaièius atsargos kapitalui ir kitoms reikmëms, bus skirstomas pagal „ápirkimus“, t. y. ne pagal draugijos nario ámokø skaièiø, o pagal tai, kokios vertës prekiø jis pirko „Þagrës“ krautuvëje. Bet ið tikrøjø, jei pelno ðiek tiek ir likdavo, tai susirinkimas já visà áskaièiuodavo á atsargos kapitalà. „Þagrë“ siekë ne tik uþsiimti prekyba, bet ir kelti þemës ûkio kultûrà, todël ji vadinama ne kooperatine bendrove ar kooperatyvu, o kooperatine þemës ûkio draugija. Jos, kaip ir visø kitø kooperatiniø organizacijø, paskirtis buvo padëti ûkininkams apsisaugoti nuo tarpininkø iðnaudojimo, t. y. padëti jiems kaip galima pigiau ásigyti ûkiui reikalingø dalykø (tràðø, maðinø ir kt.), kuo palankesnëmis sàlygomis parduoti þemës ûkio produktus ir juos perdirbti. Numatyta, kad „Þagrë“ versis ne tik maþmenine, bet ir didmenine prekyba. Kalbëta ir apie ûkininkø vienybæ, todël á valdybà iðrinktas ir vienas kitas kairiøjø ar liberaliø paþiûrø þmogus, pavyzdþiui, inþinierius Petras Vitkauskas. 1908 m. kovo mënesá Marijampolëje „Þagrë“ atidarë pirmàjà parduotuvæ. Prieð karà ji jau turëjo septynias parduotuves – Vilkaviðkyje ir kitose vietovëse. Pagrindinëje parduotuvëje Marijampolëje pardavinëtos tràðos, þemës ûkio maðinos. Kaip buvo nuspræsta ið pat pradþiø, prekiauta ir didmenomis, ir maþmenomis. „Þagrës“ nariø sparèiai daugëjo: 1910 m. jø bûta apie 600 (Sakas-Sakevièius 1985: 213), o prieð pat karà – daugiau nei 1 000 (Ðalèius 1937: 112). *Syndikos (gr.) – veikiantis Lietuviðka krautuvë Marijampolëje veikë dar iki ásteigiant „Þagræ“. 1893 m., bendrai, išvien. sudëjæ po 50–100 rubliø, jà atidarë keli ûkininkai, tarp jø – Vincas Bielskus, Jonas Pinigø studijos 2004 3 Apþvalginiai straipsniai 64 Èësna, Vincas Ðlekys. Krautuvëje prekiauta „kolonijinëmis“ prekëmis. Vëliau prie jos atidaryta aludë ir bilijardinë. Paþaisti bilijardo ir iðgerti alaus rinkdavosi susipratæ tø laikø lietuviai – ûkininkai ir inteligentai. Apsilankydavo Vincas Kudirka, bûsimasis generolas Jonas Jurgis Bulota, Kazys Grinius. Krautuve naudotasi gabenant nelegalià spaudà ið Prûsø. Èia kilo idëja steigti „Sietynà“ – draugijà nelegaliai spaudai („Varpui“ ir kitiems leidiniams) gabenti. Ið pradþiø jai vadovavo Vincas Ðlekys, vëliau – Juozas Bliûdþius. Iþdininko pareigas ëjo Vincas Bielskus. „Sietyno“ draugija buvo susekta, 1897 m. jos nariams iðkelta byla. Po ðiø ávykiø krautuvæ perëmë Kauno sindikato agentûra, kurios ágaliotiniai Marijampolëje buvo Vincas Bielskus ir Antanas Þmuidinas. Prekiauta ið Kauno sindikato ir „Rekeðo“ fabriko gaunamomis maði- nomis. Prekiauti nelabai sekësi, todël krautuvës savininkai pritarë idëjai steigti ûkio draugijà ir prisidëjo prie jos steigimo, tikëdamiesi, kad, krautuvæ perëmus pajëgiai organizacijai, jos reikalai pasitaisys. Aiðku, taip elgtis skatino ir kiti motyvai, pavyz- dþiui, siekis kelti þemës ûkio kultûrà (Ðalèius 1937: 111). V. Bielskus yra glaudþiai susijæs su „Þagre“. Jis dalyvavo draugijà steigiant, buvo jos valdybos narys ir pirmininkas, kaip „Þagrës“ atstovas priklausë 1911 m. Marijampolëje surengtos ûkio parodos organizaciniam komitetui. Ðis þmogus vertas já plaèiau paminëti. V. Bielskus mokësi Suvalkø, vëliau – Marijampolës gimnazijoje. Mirus tëvui, bûdamas devyniolikos, ið ðeðtos gimnazijos klasës gráþo ûkininkauti á gimtàjà sodybà Balsupiø kaime, ðalia Marijampolës. Savo ûká tvarkë pavyzdingai. Tai árodo 1911 m. Marijampolës ûkio parodoje gauti apdovanojimai. Gráþæs á gimtàjà sodybà, ásitraukë á knygneðiø veiklà ir po klëtimi árengë knygø slëptuvæ. Jo ûkis tapo lyg ir draudþiamos spaudos platinimo punktu. 1894 m. pavasará prie lietuviðkos krautuvës veikusioje aludëje V. Bielskus kartu su savo bendraminèiais ðventë vieno ið jø