Marijampolės Ūkio Paroda

Total Page:16

File Type:pdf, Size:1020Kb

Marijampolės Ūkio Paroda Pinigø studijos 2004 3 Apþvalginiai straipsniai 62 MARIJAMPOLËS ÛKIO PARODA Vincentas Lukoðevièius Antakalnio g. 98–45 LT-10201 Vilnius Straipsnyje aptariama 1911 m. Marijampolëje surengta ûkio paroda, jos vaidmuo stiprinant tautiná sàjûdá ir reikðmë Lietuvos ûkio istorijai. Apraðomos parodà surengusios þemës ûkio draugijos „Þagrë“ ir Marijampolës ûkininkø draugovë. Pagrindiniai þodþiai: ûkio paroda; kooperatinë bendrovë; Marijampolës ûkininkø draugovë; „Þagrë“; „Þiburys“. Ávadas Pastaraisiais metais daug dëmesio skiriama ûkio parodoms, pradëtoms orga- nizuoti Lietuvoje nuo XIX a. antrosios pusës. Jas pradëjo rengti ir iki Pirmojo pasaulinio karo daugiausia rengë dvarininkai. Dauguma tokiø parodø buvo þemës ûkio parodos. Pirmàjà parodà 1875 m. Ðiauliuose suorganizavo 1873 m. ásteigtas Rusijos þemës ûkio draugijos Gyvuliø globojimo skyrius Rietave ir didikø Oginskiø ðeima. Vëliau tas pats skyrius ir kitos draugijos surengë ir daugiau parodø: 1878 m. ir 1881 m. – Rietave, 1893 m. ir 1899 m. – Kaune, 1897 m. ir 1899 m. – Vilniuje, 1903 m. – Panevëþyje (ðios parodos rengëjas – Kauno þemës ûkio draugija), 1910 m. ir 1911 m. – Panevëþyje ir Ðiauliuose, 1912 m. ir 1913 m. – Radviliðkyje. 1911 m. parodos rengimu Ðiauliuose rûpinosi lietuvybei palankus Bubiø grafas Vladimiras Zubovas, todël jos ekspozicija buvo lietuviðkesnë nei kitø parodø, ji rodë sieká gerinti valstieèiø buities ir ûkio sàlygas. Ðioje parodoje uþraðø bûta ne tik lenkø ar rusø, bet ir lietuviø kalba. Bet dauguma eksponatø buvo iðstatyti dvarininkø. Ûkio parodomis ypaè domisi dailëtyrininkai, nes jos svarbios Lietuvos dailës ir kitø meno rûðiø istorijai. Dailëtyrininkus domina plakatai, paviljonø apipavidali- nimas, rankdarbiø ir dailës kûriniø ekspozicijos, apdovanojimø þymenys (medaliai ir kt.), chorø pasirodymas (Ðatavièiûtë-Natalevièienë 2001: 23–28). Parodos – svarbi ûkio ir tautinio atgimimo istorijos dalis. Ypaè ið kitø iðsiskiria 1911 m. paroda Marijampolëje, surengta ne dvarininkø, o ûkininkø. Marijampolës ûkio paroda minima ávairiose publikacijose, bet plaèiau nëra aptarta. Ðiame straipsnyje jà norima iðsamiau apibûdinti. 1. Parodos rengëjos – „Þagrë“ ir Marijampolës ûkininkø draugovë Parodà Marijampolëje surengë ðiame mieste veikusios þemës ûkio draugijos „Þagrë“ ir Marijampolës ûkininkø draugovë, talkinamos „Þiburio“ draugijos. „Þagrës“, Marijampolës ûkininkø draugovës ir kitø draugijø susikûrimà ir veiklà skatino trintis tarp katalikø dvasininkø, vadinamøjø klerikalø, ir pasaulieèiø inte- ligentø, vadinamøjø pirmeiviø, prasidëjusi, kai katalikø dvasininkai pasitraukë ið „Auðros“ bei „Varpo“ ir pradëjo leisti savus laikraðèius. „Katalikiðkas“ draugijas ir kooperatines bendroves (kooperatyvus) katalikø dvasininkija steigë ir po 1905–1906 m. revoliuciniø ávykiø. Pasaulieèiai inteligentai, manydami (gal ir pagrástai), kad norima visà visuomenæ priversti gyventi pagal baþnytinius kanonus, pasiðovë steigti organi- zacijas, kurios bûtø neutralios, nesusijusios su tikëjimo dalykais. Vincentas Lukoðevièius – docentas, socialiniø mokslø daktaras, Vilniaus universitetas (dirbo 1963–1993 m.). Veiklos sritys: ekonominiø teorijø ir Lietuvos ekonominës minties istorija. Vincentas Lukoðevièius. Marijampolës ûkio paroda 63 Nuostatà, kad reikia steigti „katalikiðkas“ draugijas ir kooperatyvus (jie buvo vadinami vartotojø draugijomis), bandë pagrásti kunigas Juozas Vailokaitis. Jis prieð Pirmàjá pasauliná karà redagavo „Ðaltiná“, kuris skelbë atstovaujàs krikðèionims demokratams, formaliai dar neákûrusiems savo partijos. Straipsnyje, spausdintame net penkiuose „Ðaltinio“ numeriuose, aiškindamas, kaip veikia kooperatinës bendro- vës kitose ðalyse ir á kà reikia atsiþvelgti steigiant jas Lietuvoje, kaip svarbiausià nurodë toká dalykà: „steigiant draugijà [kooperatyvà] reikia atsiminti tai, kad ji ástatuose bûtø krikðèioniðkai katalikiðka. <…>. Kur draugijos valdyba bus „pirmeiviø“ rankose, tenai pardavëjas ir pirkliai tokie pat bus, tenai geram katalikui nebus vietos, – san- krovoje [krautuvëje] katalikiðkø laikraðèiø pardavinëjimas bus paðalintas. Sankrovos tarnai pardavinës „pirmeiviø“ laikrašèius, kalbys juos uþsisakyti, platys bedieviðkas knygas. Jeigu sankrova pelno dalá skirs apðvietimo reikalams, tai jau katalikiðka mokykla, katalikiðki knygynai [bibliotekos] negaus nieko, jie rems savuosius. Neina èia [kalba] apie muilà, koks jisai turi bûti, ar „pirmeiviðkas“, ar „katalikiškas“, kaip nekurie juokauja, bet apie svarbesnius dalykus“ (Daubaras 1909). 1906 m. Marijampolëje ákurta krikðèioniðka „Þiburio“ ðvietimo draugija. Manyta prie jos steigti ir ûkio skyriø, bet Suvalkø gubernatorius nepatvirtino perorganizuojamo „Þiburio“ naujø ástatø. Idëjai steigti ûkio draugijà, priklausanèià „Þiburiui“, nepritarë Kazys Grinius ir kiti inteligentai. Jie manë, kad tada jai, kaip ir „Þiburiui“, vadovautø kunigai. Inteligentams, kuriø vieni buvo liberaliai nusiteikæ, kiti krypo á kairæ, norëjosi ákurti draugijà, kuriai priklausytø ávairiø partijø ir tikybø þmonës. Tokià draugijà jie ir ásteigë – tai Marijampolës ûkininkø draugovë. Inteligentø patarti, keli ûkininkai su inteligentø parengtu ástatø projektu kreipësi á gubernatoriø, praðydami áregistruoti draugijà ir patvirtinti jos ástatus. Gavus gubernatoriaus sutikimà, 1907 m. sausio 27 d. ávyko Marijampolës ûkininkø draugovës steigiamasis susirinkimas. Marijampolës ûkininkø draugovës ásteigimà krikðèioniðkosios srovës atstovai, daugiausia Seinø jaunieji kunigai, susibûræ apie „Ðaltinio“ laikraðtá, priëmë kaip opozicijà, ir patys nedelsdami ásteigë Lietuviø krikðèioniø ûkio draugijà „Þagrë“. Ðios draugijos steigiamasis susirinkimas ávyko 1907 m. spalio 27 d. „Þagrë“, kitaip dar vadinta „Þagrës“ sindikatu*, kromu, krautuve, buvo kurta kaip kooperatinë bendrovë. Kiekvienas jos narys galëjo turëti tik vienà balsà, kad ir kiek ámokø ar pajø bûtø ámokëjæs (nustatyta 10 rb pajus). Numatyta, kad pelnas, atskaièius atsargos kapitalui ir kitoms reikmëms, bus skirstomas pagal „ápirkimus“, t. y. ne pagal draugijos nario ámokø skaièiø, o pagal tai, kokios vertës prekiø jis pirko „Þagrës“ krautuvëje. Bet ið tikrøjø, jei pelno ðiek tiek ir likdavo, tai susirinkimas já visà áskaièiuodavo á atsargos kapitalà. „Þagrë“ siekë ne tik uþsiimti prekyba, bet ir kelti þemës ûkio kultûrà, todël ji vadinama ne kooperatine bendrove ar kooperatyvu, o kooperatine þemës ûkio draugija. Jos, kaip ir visø kitø kooperatiniø organizacijø, paskirtis buvo padëti ûkininkams apsisaugoti nuo tarpininkø iðnaudojimo, t. y. padëti jiems kaip galima pigiau ásigyti ûkiui reikalingø dalykø (tràðø, maðinø ir kt.), kuo palankesnëmis sàlygomis parduoti þemës ûkio produktus ir juos perdirbti. Numatyta, kad „Þagrë“ versis ne tik maþmenine, bet ir didmenine prekyba. Kalbëta ir apie ûkininkø vienybæ, todël á valdybà iðrinktas ir vienas kitas kairiøjø ar liberaliø paþiûrø þmogus, pavyzdþiui, inþinierius Petras Vitkauskas. 1908 m. kovo mënesá Marijampolëje „Þagrë“ atidarë pirmàjà parduotuvæ. Prieð karà ji jau turëjo septynias parduotuves – Vilkaviðkyje ir kitose vietovëse. Pagrindinëje parduotuvëje Marijampolëje pardavinëtos tràðos, þemës ûkio maðinos. Kaip buvo nuspræsta ið pat pradþiø, prekiauta ir didmenomis, ir maþmenomis. „Þagrës“ nariø sparèiai daugëjo: 1910 m. jø bûta apie 600 (Sakas-Sakevièius 1985: 213), o prieð pat karà – daugiau nei 1 000 (Ðalèius 1937: 112). *Syndikos (gr.) – veikiantis Lietuviðka krautuvë Marijampolëje veikë dar iki ásteigiant „Þagræ“. 1893 m., bendrai, išvien. sudëjæ po 50–100 rubliø, jà atidarë keli ûkininkai, tarp jø – Vincas Bielskus, Jonas Pinigø studijos 2004 3 Apþvalginiai straipsniai 64 Èësna, Vincas Ðlekys. Krautuvëje prekiauta „kolonijinëmis“ prekëmis. Vëliau prie jos atidaryta aludë ir bilijardinë. Paþaisti bilijardo ir iðgerti alaus rinkdavosi susipratæ tø laikø lietuviai – ûkininkai ir inteligentai. Apsilankydavo Vincas Kudirka, bûsimasis generolas Jonas Jurgis Bulota, Kazys Grinius. Krautuve naudotasi gabenant nelegalià spaudà ið Prûsø. Èia kilo idëja steigti „Sietynà“ – draugijà nelegaliai spaudai („Varpui“ ir kitiems leidiniams) gabenti. Ið pradþiø jai vadovavo Vincas Ðlekys, vëliau – Juozas Bliûdþius. Iþdininko pareigas ëjo Vincas Bielskus. „Sietyno“ draugija buvo susekta, 1897 m. jos nariams iðkelta byla. Po ðiø ávykiø krautuvæ perëmë Kauno sindikato agentûra, kurios ágaliotiniai Marijampolëje buvo Vincas Bielskus ir Antanas Þmuidinas. Prekiauta ið Kauno sindikato ir „Rekeðo“ fabriko gaunamomis maði- nomis. Prekiauti nelabai sekësi, todël krautuvës savininkai pritarë idëjai steigti ûkio draugijà ir prisidëjo prie jos steigimo, tikëdamiesi, kad, krautuvæ perëmus pajëgiai organizacijai, jos reikalai pasitaisys. Aiðku, taip elgtis skatino ir kiti motyvai, pavyz- dþiui, siekis kelti þemës ûkio kultûrà (Ðalèius 1937: 111). V. Bielskus yra glaudþiai susijæs su „Þagre“. Jis dalyvavo draugijà steigiant, buvo jos valdybos narys ir pirmininkas, kaip „Þagrës“ atstovas priklausë 1911 m. Marijampolëje surengtos ûkio parodos organizaciniam komitetui. Ðis þmogus vertas já plaèiau paminëti. V. Bielskus mokësi Suvalkø, vëliau – Marijampolës gimnazijoje. Mirus tëvui, bûdamas devyniolikos, ið ðeðtos gimnazijos klasës gráþo ûkininkauti á gimtàjà sodybà Balsupiø kaime, ðalia Marijampolës. Savo ûká tvarkë pavyzdingai. Tai árodo 1911 m. Marijampolës ûkio parodoje gauti apdovanojimai. Gráþæs á gimtàjà sodybà, ásitraukë á knygneðiø veiklà ir po klëtimi árengë knygø slëptuvæ. Jo ûkis tapo lyg ir draudþiamos spaudos platinimo punktu. 1894 m. pavasará prie lietuviðkos krautuvës veikusioje aludëje V. Bielskus kartu su savo bendraminèiais ðventë vieno ið jø
Recommended publications
  • Struktūros, Veikėjai, Idėjos
    KINTANČIOS LIETUVOS VISUOMENĖ: struktūros, veikėjai, idėjos LIETUVOS ISTORIJOS INSTITUTAS KINTANČIOS LIETUVOS VISUOMENĖ: struktūros, veikėjai, idėjos Mokslinių straipsnių rinkinys, skirtas prof. habil. dr. Tamaros Bairašauskaitės 65-mečio sukakčiai Sudarytojai Olga Mastianica Virgilijus Pugačiauskas Vilma Žaltauskaitė VILNIUS, 2015 UDK 94(474.5) Ki-117 Redakcinė kolegija Dr. Olga Mastianica (Lietuvos istorijos institutas), Vilnius Prof., dr. hab. Dorota Michaluk (Mikalojaus Koperniko universitetas), Torunė Dr. Rimantas Miknys (Lietuvos istorijos institutas), Vilnius Prof., dr. Virgilijus Pugačiauskas (Lietuvos istorijos institutas, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija), Vilnius Dr. Vilma Žaltauskaitė (Lietuvos istorijos institutas), Vilnius Recenzentai Doc. dr. Remigijus Civinskas (Vytauto Didžiojo universitetas), Kaunas Doc. dr. Robertas Jurgaitis (Lietuvos edukologijos universitetas), Vilnius ISBN 978-609-8183-02-3 © Straipsnių autoriai, 2015 © Lietuvos istorijos institutas, 2015 TURINYS Tabula Gratulatoria 11 Tamara Bairašauskaitė. Bibliografijos rodyklė 2010–2015. Irena Tumelytė 13 ĮVADAS 19 ISTORIKAI APIE ISTORIJAS IR ŠALTINIUS Książka dla koneserów historii Litwy XIX wieku. Reda Griškaitė 25 Szklany sufit litewskich Tatarów w XVIII stuleciu. Andrzej Zakrzewski 32 Арабографичные рукописи литовских татар в контексте культурных взаимосвязей: коллекции Казанского (Приволжского) федерального университета и национальной библиотеки Республики Татарстан. Галина Мишкинене 42 XVIII a. pabaigos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės
    [Show full text]
  • Sovietinės Represijos Prieš Lietuvos Kariuomenės Karininkus
    SOVIETINĖS REPRESIJOS PRIEŠ LIETUVOS KARIUOMENĖS KARININKUS Ats. plk. Andrius Tekorius Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija Anotacija. Straipsnyje atskleistos sovietinių represijų prieš Lietuvos kariuome- nės karininkus priežastys, pobūdis ir mastas, pateikti duomenys apie represuotus Lietuvos krašto apsaugos ministrus ir karininkus. Pagrindiniai žodžiai: sovietinė okupacija, Lietuvos kariuomenė, Lietuvos ka- riuomenės karininkai, sovietinės represijos, šnipinėjimas, represuoti Lietuvos kari- ninkai ir krašto apsaugos ministrai. ĮVADAS Sovietinės okupacijos metais represijas patyrė didžioji mūsų tautos dalis. Okupantų buvo suimti, kalinti ir ištremti tūkstančiai Lietuvos gy- ventojų. Sovietinių represijų neišvengė ir Lietuvos karininkija. Ji tapo vienu pirmųjų sovietinių okupantų taikinių. Lietuvos karininkų1 sovietinių represijų tema Lietuvos istoriografi- joje nėra nauja. Šią temą įvairiais aspektais yra nagrinėję ir tyrimų re- zultatus skelbę Arvydas Anušauskas, Teresė Birutė Burauskaitė, Jonas Dobrovolskas, Stasys Knezys, Aras Lukšas, Algirdas Markūnas, Antanas Martinionis, Jonas Rudokas, Vytautas Jasulaitis, Gintautas Surgailis, Ro- mualdas Svidinskas, Antanas Tyla, Vytautas Zabielskas, Dalius Žygelis ir kiti. Sovietiniuose kalėjimuose ir lageriuose (priverčiamojo darbo stovy- klose) patirti išgyvenimai aprašyti Lietuvos kariuomenės karininkų Vik- toro Ašmensko, Antano Martinionio, Juozo Palukaičio, Jono Petruičio 1 Šiame straipsnyje Lietuvos karininkai skirstomi į tikrosios tarnybos karininkus, tar- navusius Lietuvos kariuomenėje
    [Show full text]
  • Becoming Lithuanian: Jewish
    BECOMING LITHUANIAN: JEWISH ACCULTURATION IN THE INTERWAR PERIOD By Tadas Janušauskas Submitted to Central European University Department of Nationalism Studies In partial fulfillment of the requirements for the degree of Master of Arts Supervisor: Professor Michael L. Miller Budapest, Hungary 2010 CEU eTD Collection Abstract One of the least acculturated Jewries in Europe, Lithuanian Jewry, stepped into neighboring majorities‟ independent state as the largest minority and the most culturally distant one. The new state was nationalizing, thus the Jews, along with other minorities had to learn the state language – Lithuanian. Although it stays unclear how well the Jews learned the majorities‟ vernacular and how often used it, there are indications that by the end of the 1930s most of them were literate in the majority‟s language. This slight shift of identity of Lithuanian Jewry, which is heavily under-researched, was also promoted by some groups of the society, mostly by the Jews. The Union of Jewish Soldiers (active 1933-1940) was the most prominent advocator in this field. Their Lithuanian- language weekly “Apţvalga” (en. “Review”; published 1935-1940) became the main public medium in the context of mutual Lithuanian-Jewish recognition. However, as it is shown, even the Union did not internalize Lithuanian language, and thus, using mostly archival sources and the weekly, this thesis argues that even in the most extreme cases of shifting identity of the interwar Jewish community of Lithuania, there was no assimilation, and only to some extent the Jewry was acculturated. CEU eTD Collection ii Acknowledgments This thesis would not have been possible without the support of my supervisor prof.
    [Show full text]
  • Annexation of Lithuania by USSR in Summer 1940 As Described in Diplomatic Documents and Propaganda Materials
    res historica 48, 2019 DOI: 10.17951/rh.2019.48.241-273 Juliusz Dworacki (adam Mickiewicz University in Poznań) https://orcid.org/0000-0003-1067-1943 ‘it is all the fault of Lithuanian provocateurs…’. annexation of Lithuania by Ussr in summer 1940 as Described in Diplomatic Documents and Propaganda Materials ‘Wszystkiemu winni są litewscy prowokatorzy…’. Aneksja Litwy przez ZSRR latem 1940 r. w świetle dokumentów dyplomatycznych i materiałów propagandowych abstract The research problem addressed in this paper is the issue of the process of the accession of the Republic of Lithuania to the Soviet Union in the summer of 1940 and the political context of this event. There is much historical and political controversy nowadays around the history of Kremlin politics in 1939–1941, but recently the subject of annexation of Lithuania has not been discussed, and the issue of relations and diplomatic relations between the two countries has not been described in detail in Polish historiography so far. The research question was formulated as follows: why, in spite of the October 1939 Mutual Assistance Treaty, did Moscow decide to change the status quo and directly annex the neighbouring country, disregarding the considerable number of alternative scenarios and extensive possibilities of controlling Lithuania’s policy? The research was conducted by analysing the documents of the diplomatic services of both countries (among which diplomatic correspondence occupies a special place), the then Soviet press from the point of view of the propaganda message used, as well as using memoiristic sources. As a result of the conducted research, no definite reasons for initiating the process of annexation of Lithuania by the USSR were defined, but a number of factors that may have a significant impact on the Kremlin’s move were revealed.
    [Show full text]
  • Filatelistų Draugija LIETUVA Lithuania Philatelic Society
    Filatelistų draugija LIETUVA Lithuania Philatelic Society 2014 No. 242 The Lithuania Philatelic Society Journal Receives a Gold Award I want to take this opportunity to extend a very sincere word of thanks to: Dr. Vytautas Doniela, Dr. Vitaly Geyfman, Andrew Kapochunas, Raimundas Marius Lapas, Richard Lizdenis, Julija Normantienė, Dr. John Neefus, Violeta Rutkauskienė, Arunas Sakalauskas, Jonas Variakojis, and all who contribute to the award winning Journal. Audrius Brazdeikis, Editor Table of Content / Turinys Table of Contents Postal Links of the German Grenzschutz in Lithuania in 1919 ...........................................................................6 Dr. Vytautas Doniela The history of the largest known block of the 1935 Vaitkus Transatlantic Flight overprint ............................. 18 Dr. Vitaly Geyfman Unlisted “proofs” of the early independent Lithuania issues of 1991 .............................................................20 Dr. Vitaly Geyfman Darius and Girėnas Crash Covers ....................................................................................................................22 Audrius Brazdeikis Single Hole Punched Perfins ..........................................................................................................................25 Dr. John Neefus The Maps and Mapmakers that Helped Define 20th-Century Lithuanian Boundaries - Part 1: Administrative Boundaries of the Grand Duchy of Lithuania Just Before the Partition of 1772 .......................26 Andrew Kapochunas PHILLIT publishes
    [Show full text]
  • Lietuvos Karo Akademija
    Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBEI – 80 Straipsnių rinkinys Vilnius 1999 UDK 947.45.07/.09 Li 301 Mokslinėje konferencijoje “Lietuvos Nepriklausomybei – 80”, įvykusioje Lietuvos karo akademijoje 1997 m. gruodžio 18 d., skaitytų pranešimų rinkinys. © Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija, 1999 2 TURINYS Dr. Algimantas Kasparavičius. Lietuvos kariuomenė Maskvos politinėse ir diplomatinėse spekuliacijose (1920-1936) ...................................................... 4 Dr. Vytautas Žalys. ............ Lietuvos diplomatinës tarnybos ir kariuomenës vadovybës sąveika įtvirtinant Lietuvos valstybingumą 1923 – 1938 metais..….58 Dr. Valentinas Brandiðauskas. 1941 m. sukilimas: viltys ir realybë ............ 78 Dr. doc. Èeslovas Bauþa. XX a. Lietuvos valstybës atkûrimo aktai: paralelës ir skirtingumai................................................................................. 84 Dr. Juozas Baguðauskas. Vasario 16-oji Lietuvoje sovietiniais metais 91 Dr. Feliksas Þigaras “Lietuvos valstybingumo raida 1918 – 1938 m. …..…..114 3 Dr. Algimantas Kasparavičius Lietuvos kariuomenė Maskvos politinėse ir diplomatinėse spekuliacijose (1920-1936) Per du Pirmosios Respublikos nepriklausomybės dešimtmečius Lietuvos valstybingumo kūrimas ir stiprinimas nuolat buvo komplikuojamas tarptautinių veiksnių, pirmiausia Sovietų Rusijos (nuo 1922 m. – Sovietų Sąjungos) ekspansinės užsienio politikos. Nors 1920 m. liepos 12 d. Maskvoje sudaryta Lietuvos ir Rusijos taikos sutartis formaliai ir juridiškai atpalaidavo
    [Show full text]
  • Juozas Tumas-Vaižgantas Ir Lietuvai Pagražinti Draugija Ir Lietuvai Pagražinti Tumas-Vaižgantas Juozas
    COLLOQUIA STRAIPSNIAI SKIRMANTĖ SMILINGYTĖ-ŽEIMIENĖ | 44 Juozas Tumas-Vaižgantas ir | Lietuvai pagražinti draugija ISSN 1822-3737 Anotacija: Kertinį epochinės Juozo Tumo-Vaižganto asmenybės orientyrą ir darbais nuosekliai siektą gyvenimo tikslą galima nusakyti labai papras- tai: kad Lietuva gražėtų. Tikėtina, kad būtent rašytojas sumanė 1921 m. įsteigtos Lietuvai pagražinti draugijos pavadinimą. Straipsnyje pristatomas mažiau žinomas plačios visuomeninės Vaižganto darbuotės segmentas – veikla šioje draugijoje. Nagrinėjamos organizacijos atsiradimo aplinkybės ir prisiimtos misijos – dailinti per I pasaulinį karą nuniokotą Lietuvos kraštovaizdį sodinant medžius ir globojant „istorinių ir pasakinių vietų“ atminimą – praktinė raiška. Aptariama Tumo –Lietuvai pagražinti draugijos ideologo – programinė vizija ir jo kaip organizacijos populiarintojo svarba. Atskleidžiamos rašytojo pastangos aktyvinti memorializacijos procesą, per kultūros paveldo objektus bei kuriamus naujus memorialinius ženklus budrinti kolektyvinę atmintį. Tumo indėlį puoselėjant atminties kultūrą, formuojant vizualinę tapatybę ryškina ir jo veikla memorialiniams paminklams statyti komitetuose. Raktažodžiai: Juozas Tumas-Vaižgantas, Lietuvai pagražinti draugija, kultūrinis kraštovaizdis, memorializacija, paminklai, atminties kultūra. Juozo Tumo-Vaižganto visuomeninė veikla lig šiol tebėra beprecedentis feno- menas, kuriam skleistis jo gyventas laikmetis buvo palanki terpė: akivaizdžios dvi didelės lietuvių draugijų kūrimosi bangos – dešimtmetis iki I pasaulinio karo ir pirmasis
    [Show full text]
  • Šaulys Kan. Dr. Juozas Tumas-Vaižgantas, Vienas Pirmųjų „Trimito" Redaktorių, Didis Lietuvių Tautos Žadintojas Ir Rašytojas
    TRIMITAS 1934 METAI BALANDŽIO MĖN. 26 DIENA. NR. 17. Šaulys kan. dr. Juozas Tumas-Vaižgantas, vienas pirmųjų „Trimito" redaktorių, didis lietuvių tautos žadintojas ir rašytojas. Jo metines mirties sukaktuves minint. paprastu, sklandžiai dėstomu pasakojimu* Ir skaitytojas nesispirdamas eini ten, kur tave autorius vedžioja. Paskutinėje novelėje {Pamiršta sody­ ba) autorius vaizduoija moters ir vyro meilę ir jos sąsają su realiu (gyvenimu. Čia, kaip ir daugel jo kūrinėliuosej moters Knygos, raštai meilė pavaizduota nepastovi, baisiai su­ R. M o h L Tolimieji Rytai. Kinija, mas džiovininko gyvenimas (Nevykėlis), sijusi su prabanga, nepaprastai praktiš­ Japonija, Mandžūrįja ir Mongolija. Lais­ jo dvasios kančios. Tik /galas nekoks. ka, „Karjeroje" taip *pat. vai vertė iš vokiečių kalbos P. JJindė. M. „Nevykėlis" vaizduojamas literatu, tai jis Vytauto Alanto no>velės įdomios, skai­ Pustopedskio leidinys. Vilkaviškis, 1934 m. galėjo bent panorėti šį tą palikti savo tytinos. Stilius lakus, lengvas. Yra gražių -55 pusi. kūrybos, o ne taip sau baigti gyvenimą, ir gana drąsių, bet vykusių palyginimų, Vytautas Alantas, Tarp šaltą kulką pajutęs... nenudėvėtų posakių. Kalba gana taisy­ penkių ir septynių, novelių rinkinys. Iš­ Vytautas Alantas būtų visiškai puikus klinga, tik kiek paliko korektūros klai­ leido „Spaudos Fondas", (Kaunas, 1934 kelionių vaizdų pasakotojas. Kūrinėlis dų. Autorius įdėjo vieną kitą naujesnį m. Viršelį piešė dail. K. Petrikaitė. „Vengrė", kurio taip pat negalima vadin­ žodį, tačiau ne visi jie atrodo priimtinu Spausdino „Raidės" spaustuvėje. Kaina 3 ti novele, niekuo ypatingu nepasižymi, sakysime, jo vartojamas „vaikagaiis" vi­ siškai netinka ta prasme vartoti, kaip au­ litai. tačiau skaityti labai įdomus, trauklus. Au­ torius kad vartoja. A* Mušinskas. Škrtje naujoje savo knygoje Vytautas torius moka skaitytoją sudominti lengvu, Alantas išspausdino 11 atskiru, kūrinėlių, novelių.
    [Show full text]
  • Lietuviai Pasaulyje Lietuvos Statistikos Departamentas Takai Abipus Nemuno Praneša, Kad 2005–2014 M
    ... O Mindaugas susiruošė ir sumanė sau nesikauti su jais atvirai, bet pasitraukė į pilį, vardu Voruta... Iš Hipatijaus metraščio 1251 m. įrašo Nr. 16 (806) 2014 m. gruodžio 20 d. Nacionalinis Lietuvos istorijos laikraštis ISSN 1392-0677 Kaina 2 Lt / 0,58 € Šiame numeryje 4 Emilija Algaudė BUKONTIENė Linksmų šv. Kalėdų ir gerų Naujųjų metų Lietuviai pasaulyje Lietuvos statistikos departamentas Takai abipus Nemuno praneša, kad 2005–2014 m. pasaulio vals- tybių gyventojų surašymų duomenimis, pasaulyje gyveno 3 663 tūkst. lietuvių: 10 Vytautas Valentinas ČESNULIS Lietuvoje – 3 043,4 tūkst. (83,1 proc.), užsienio valstybėse – 619,6 tūkst. (16,9 proc.). Užsienio valstybėse gyveno 257 tūkst. Lietuvos Respublikos piliečių. Dauguma – 82 procentai, arba 508,2 tūkst. – užsienio lietuvių gyveno Europoje, 13,7 procento, arba 84,9 tūkst. – Šiaurės Amerikoje, 4,3 procento, arba 26,5 tūkst. – kituose žemynuose (Afrikoje, Australijoje ir Okeanijoje, Azijoje ir Pietų Amerikoje). Kas penktas užsienio lietuvis gy- veno Jungtinėje Karalystėje, kas sep- Kun. Juozas Dubietis tintas – Rusijos Federacijoje, kas dešimtas – Lenkijoje. Lietuvių skaičiumi 11 Viktoras JENCIUS – BUTAUTAS išsiskyrė Kanada (7,9 proc. visų užsienio lietuvių), Vokietija (7 proc.), Airija (6,4 Punsko „Aušros“ leidykla gruodžio 13 d. pristatė Jotvingių krašto istorijos metraštį „Terra Jatwezenorum“ proc.), Jungtinės Valstijos (5,8 proc.) ir Latvija (5,6 proc.). dalis buvo didesnė nei lietuvių moterų nusių šioje šalyje), Jungtinėje Karalystėje (atitinkamai 60 ir 40 proc.). (18,6 proc.), Švedijoje (17,9 proc.), Kana- Užsienio lietuvių dalis, procentais Daugiau kaip 80 procentų Nyder- doje (17,6 proc.), Ispanijoje (17,3 proc.) landuose, Australijoje, Danijoje, Rusijos ir Norvegijoje (16 proc.). Kas penktas Užsienio valstybėse gyveno 340,9 tūkst.
    [Show full text]
  • VYTAUTAS MAGNUS UNIVERSITY KLAIPĖDA UNIVERSITY Lina
    VYTAUTAS MAGNUS UNIVERSITY KLAIPĖDA UNIVERSITY Lina KASPARAITĖ-BALAIŠĖ COMBAT TRAINING OF THE LITHUANIAN ARMY: THE SYSTEM AND CONTINGENT IN 1924–1940 Summary of Doctoral Dissertation Humanities, History and archeology (H 005) Kaunas, 2020 The dissertation was prepared at Vytautas Magnus University in 2015-2020. The right for the joint doctoral studies was accorded to Vytautas Magnus University and Klaipėda University on June 8, 2011 according to the decree of Lithuania Minister of Education and science No. V-1019 and on February 22, 2019 according to the decree of Lithuania Minister of Education, science and sport No. V-160. Scientific supervisor: Prof. dr. Jonas Vaičenonis (Vytautas Magnus University, Humanities, History and archeology H005) Chairman: Prof. dr. Vygantas Vareikis (Klaipėda University, Humanities, History and archeology H 005). Members: Dr. Tomasz Błaszczak (Vytautas Magnus University, Humanities, History and archeology H 005). Prof. habil. dr. Alfonsas Eidintas (General Jonas Žemaitis Military Academy of Lithuania, Humanities, History and archeology H 005). Dr. Vytautas Jokubauskas (Klaipėda University, Humanities, History and archeology H 005). Assoc. prof. dr. Saulius Kaubrys (Vilnius University, Humanities, History and archeology H 005). The official defence of the doctoral dissertation will be held at a public sitting of the Council of Scientific Field of History and archeology, held at 13 pm on September 18, 2020 at Vytautas Magnus University (V. Putvinskio str. 23-313, Kaunas). The summary of the doctoral dissertation sent out on August 18, 2020. Copies of the dissertation are available at the Martynas Mažvydas National Library of Lithuania in Vilnius, Vytautas Magnus University's Library in Kaunas and Klaipėda University Library in Klaipėda.
    [Show full text]
  • Kan. Juozas Tumas-Vaižgantas. (Jam Šeštąją Dešimtį Metų Baigus).*)
    Kan. Juozas Tumas-Vaižgantas. (Jam šeštąją dešimtį metų baigus).*) Leistas į Dievo Kūrėjo paveikslą ir panašumą kiekvienas žmogus turėtų pasižymėti savo kūrybos gaminiais, būti mažas kūrėjėlis, papildytojas Dievo kūrybos žemėje. Bet, deja, tikru­ moje taip nėra. Žymus žmonių daugumas beveik jokios kūry­ bos neparodo, o nemaža yra ir tokių, kurie ne tik nieko nau­ ja nesukuria, bet dar kas kitų sukurta, griauna, ardo, naiki­ na, parodydami tuo vien savo neigiamąjį bei velniš­ kąjį sugebėjimą destrukcijos darbą varyti. Kai kas vadina tai neigiamąja kūryba, nes ji yra teigiamosios bei tikrosios kūrybos priešingybė, panašiai, kaip velnias amžinas griovėjas yra Dievo Kūrėjo priešingybė. O *) Sk. „Tiesos Kelias“ 192g m. 9-11 nr. - 289 — kadangi griauti yra daug lengviau, negu statyti, o da lengviau nieko neveikti, tai ir nenuostabu, kad nieko neveikėjų turim be galo daug, griovėjų — daugiau, kaip reikia, o tikrų kūrė­ jų vos mažytę saujelę. Būdami reti, kaip auksas, jie ir brangesni, neg auksas. Dė­ liai to kultūringos tautos juos brangina ir gerbia, jais di­ džiuojas ir gėris. Nestinga jų ir Lietuva. Jų vardai mūsų visuomenei gerai žinomi, taigi ir nėra reikalo apie visus juos čia kalbėti. Savo laiku jie bus tinkamai įvertinti ir pa­ gerbti. Tačiau pro vieną jų, būtent, pro kan. Juozą Tumą, aš negaliu praeiti visai tylomis. Jo šįmet rugsėjo 20 d. įvykstąs 60 metų amžiaus ir drauge 40 metų rašto darbo jubiliejus verčia mane pabrėžti bent trumpą garbaus Jubi­ liato paminėjimą. Mielai imuos to darbo, nes „Pragiedrulių“ autorius yra man labai brangus žmogus. Bet iš kitos šalies mane ima baimė, ar aš ištesėsiu tai padaryti, kaip reikiant, nes Tumo-Vaižganto asmeny tiek yra įvairiausių aspektų, kad labai lengva jų vienas kitas ne­ pastebėtas praleisti.
    [Show full text]
  • Kultūrų Kryžkelės: Savastis Ir Svetimybės
    Egidijus Aleksandravičius, Antanas Kulakauskas KULTŪRŲ KRYŽKELĖS: SAVASTIS IR SVETIMYBĖS Intelektualinės mokslinės institucijos XIX amžiaus viduryje Lietuvos kultūrinio gyvenimo raidą tarpsukiliminiu laikotarpiu formavo kelios mokslo ir kultūros draugijos. Pirmiausia – Vilniaus medicinos draugija, bene vienintelė krašto mokslinė visuomeninė organizacija, įsikūrusi ir pradėjusi veikti imperatoriškojo Vilniaus universiteto prieglobstyje ir gyvavusi iki pat 1940 metų. Kas lėmė tokį pastovumą? Pirmiausia jį lėmė pats gydytojų – anuomet labiausiai organizuotos ir susitelkusios inteligentijos grupės – socialinis ir kultūrinis statusas. Medikams buvo keliami didžiausi profesiniai reikalavimai, jie privalėjo išklausyti visą universitetinį kursą1, kad galėtų oficialiai verstis gydytojo praktika. Gydytojai ne tik dirbo medicinos mokslo srityje, bet gana gausiai įsitraukė į intelektualinį Lietuvos gyvenimą, rūpinosi tomis kultūros sferomis, kurios tiesiogiai nieko bendra su jų profesija neturėjo, štai tikrai įspūdingo Lietuvos kultūrinio gyvenimo įvykio – garsiojo Vilniaus albumo leidimo – organizatorius buvo medikas Jonas Kazimieras Vilčinskis. Daug jo kolegų reiškėsi literatūroje, dailėje, muzikoje. Universiteto klestėjimo metais Draugija buvo tiesiog suaugusi su universitetu: posėdžiavo jo salėse, naudojosi universiteto biblioteka ir kabinetais bei laboratorijomis. Caro valdžia suvokė, jog kitų būdų išlaikyti aukštą sveikatos apsaugos lygį krašte nėra, ir tik stengėsi kontroliuoti, kad Vilniaus medicinos draugijos planuose neatsirastų nemedicininių
    [Show full text]