... O Mindaugas susiruošė ir sumanė sau nesikauti su jais atvirai,

bet pasitraukė į pilį, vardu Voruta... Iš Hipatijaus metraščio 1251 m. įrašo

Nr. 16 (806) 2014 m. gruodžio 20 d. Nacionalinis Lietuvos istorijos laikraštis ISSN 1392-0677 Kaina 2 Lt / 0,58 €

Šiame numeryje

4 Emilija Algaudė Bukontienė Linksmų šv. Kalėdų ir gerų Naujųjų metų Lietuviai pasaulyje Lietuvos statistikos departamentas Takai abipus Nemuno praneša, kad 2005–2014 m. pasaulio vals- tybių gyventojų surašymų duomenimis, pasaulyje gyveno 3 663 tūkst. lietuvių: 10 Vytautas Valentinas Česnulis Lietuvoje – 3 043,4 tūkst. (83,1 proc.), užsienio valstybėse – 619,6 tūkst. (16,9 proc.). Užsienio valstybėse gyveno 257 tūkst. Lietuvos Respublikos piliečių. Dauguma – 82 procentai, arba 508,2 tūkst. – užsienio lietuvių gyveno Europoje, 13,7 procento, arba 84,9 tūkst. – Šiaurės Amerikoje, 4,3 procento, arba 26,5 tūkst. – kituose žemynuose (Afrikoje, Australijoje ir Okeanijoje, Azijoje ir Pietų Amerikoje). Kas penktas užsienio lietuvis gy- veno Jungtinėje Karalystėje, kas sep- Kun. Juozas Dubietis tintas – Rusijos Federacijoje, kas dešimtas – Lenkijoje. Lietuvių skaičiumi 11 Viktoras JENCIUS – BUTAUTAS išsiskyrė Kanada (7,9 proc. visų užsienio lietuvių), Vokietija (7 proc.), Airija (6,4 Punsko „Aušros“ leidykla gruodžio 13 d. pristatė Jotvingių krašto istorijos metraštį „Terra Jatwezenorum“ proc.), Jungtinės Valstijos (5,8 proc.) ir Latvija (5,6 proc.). dalis buvo didesnė nei lietuvių moterų nusių šioje šalyje), Jungtinėje Karalystėje (atitinkamai 60 ir 40 proc.). (18,6 proc.), Švedijoje (17,9 proc.), Kana- Užsienio lietuvių dalis, procentais Daugiau kaip 80 procentų Nyder- doje (17,6 proc.), Ispanijoje (17,3 proc.) landuose, Australijoje, Danijoje, Rusijos ir Norvegijoje (16 proc.). Kas penktas Užsienio valstybėse gyveno 340,9 tūkst. Federacijoje, Baltarusijoje, Norvegijoje, užsienio lietuvis buvo 65 metų arba vy- moterų lietuvių (55 proc. visų užsienio Ispanijoje, Ukrainoje, Švedijoje ir Jung- resnis, didžiausia jų dalis buvo Lenkijoje lietuvių) ir 278,7 tūkst. vyrų lietuvių (45 tinėje Karalystėje gyvenančių lietuvių (77,3 proc. visų lietuvių, gyvenusių šioje Apie kunigaikščių Kęstučių – Ge- proc.). Jungtinėse Valstijose, Lenkijoje ir buvo 15–64 metų amžiaus. Kas dešim- šalyje). diminų mauzoliejų Bartininkų Vokietijoje moterys sudarė daugiau nei 60 tas užsienio lietuvis buvo vaikas iki 14 373,5 tūkst. (67,3 proc.) 15 metų ir bažnyčios šventoriuje procentų šiose šalyse gyvenančių lietuvių. metų amžiaus. Didžiausia jų dalis buvo vyresnių užsienio lietuvių yra pateikę Tik Norvegijoje gyvenusių lietuvių vyrų Airijoje (20,7 proc. visų lietuvių, gyve- Nukelta į 15 p. Vorutos interviu Ir Marta, ir Rūta - Skalvių žemėje, Pagėgių Vydūno bendražygė savivaldybėje, prie Nemuno, Astrida Petraitytė, Vilnius Vydūno draugija išties nusipelno pagyrų už si į savo bičiulį?), savojo patrono – visos (ne tik Mažosios) Lietuvos mirė 1933. 07. 14 mąstytojo, kūrėjo, šviesuolio - vardo ir idėjų ak- Tilžėje, mieste, kur Tilžės ir Ragainės... tualizavimą. Žinia, jau niekas, matyt, nepralenks prabėgo jos akty- ne tik visuomeninę, bet ir profesinę veiklą tam vios veiklos metai. pašventusio ilgamečio draugijos vadovo, dabar Knygelę “Rožės ir - garbės pirmininko dr. Vaclovo Bagdonavičiaus lelijos” Vydūnas (šiemet pelnytai įvertinto Jono Basanavičiaus tais pačiais, 1933, premija). Bet, regis, Vydūno draugijos “ideologu” metais Jagomasto galime vadinti ir Tomą Staniką, entuziastingai pro- spaustuvėje ir išlei- paguojantį Vydūno veikalų perleidimus, išsaugant do, į ją sudėdamas ne tik jų turinį, bet ir formą, t. y. autentiškąją šio savo kalbas, saky- Tilžės veikėjo rašybą. Matyt, naujausias draugijos tas prie velionės pastangų vaisius - pakartotinai išleista (faksimilinė) pelenų urnos ar Vydūno knygelė “Rožės ir lelijos”, turinti paantraš- kituose paminėji- tę “Rūtos Atminimui”. Rūta – tai Martos Raišukytės muose, jas papildy- dažnai naudotas pseudonimas, taip vadinosi ir jos damas ligos patale (su keletu bendraminčių) įkurta, remta finansiškai Rūtą stiprinusias Ieva Milda Jankutė-Gerola spaudos bendrovė, leidusi daugiausia Vydūno maldas ir giesmes M. Raišukytė 1917 m. Bitėnuose, Jankų sodyboje Buvęs Martyno Jankaus virtuvės namelis veikalus. Šią knygelę Vydūnas, galima sakyti, (regis, jo kurtas) sudarė tarsi išplėstinį nekrologą tuoj po Martos bei neįprasto išgyvenimo liudijimu - jo užrašytu Pagėgių savivaldybė, įkurta 2000 me- trukdė privatiems asmenims priklausantys Raišukytės mirties, o perleista minint šios iškilios bičiulės Martos mistiniu patyrimu (“rožės ir lelijos” tais, stengiasi neatsilikti nuo senųjų savi- statiniai. Iš štai šiemet Pagėgių sav. Tarybą mažlietuvės 140-ąsias metines. – transcendentinio regėjimo detalė); prasmingai lei- valdybių ir rūpinasi Mažosios Lietuvos paskelbė gerą žinią –statiniai išperkami ir Knygelę – su spaudu “Vydūno draugijos do- dinį papildo nuotraukos (Marta įvairiais gyvenimo vana” - gavau daugmaž kartu su kvietimu į Martos tarpsniais, tai viena, tai su tėvais ar draugėmis), kultūros paveldu bei jo išsaugojimu ir pri- sodyba – muziejus bus vientisas ansamblis. Raišukytės paminėjimui skirtą konferenciją. Knyge- Martos austų juostų bei rašysenos pavyzdžiai. taikymu įvairiems kultūros bei socialiniams Kaip tai pavyko padaryti? lė nedidukė*, tad į šeštadieninį (12. 13) paminėjimo 1933-ųjų originalas šiemet papildytas Vydūno poreikiams. Pavyzdžių yra pakankamai ir Pirmiausia, kalbėdamas ne kaip politi- renginį galėjau nueiti jau susipažinusi su Vydūno draugijos pirmininkės Rimos Palijanskaitės įva- pokalbį su meru Virginijumi KOMSKIU kas, o kaip savo kraštą mylintis ir jo gerovei savajai bendražygei ir bičiulei skirtais žodeliais. diniu straipsniu “Marta Raišukytė ir jos dvasios norisi pradėti nuo Lietuvos istorijoje gerai dirbantis žmogus, noriu pasakyti, kad to X šviesa”, esame įvedami į aktyviosios mažlietuvės žinomų Bitėnų, kurie yra šalia Tilžės ir Ra- visada siekė ir visą gyvenimą šiam reikalui Mažosios Lietuvos kultūros veikėja, visuome- veiklos lauką. O darbuotės pradžia, matyt, galime gainės, tik kitoje Nemuno pusėje. paskyrė gerbiama mūsų krašte ir visoje nininkė, spaudos darbuotoja Marta Raišukytė gimė laikyti 1895-uosius, kuomet pirmiausia įstota į Lietuvoje žmogus aušrininko, spaustuvi- Pakalnės apskrities Mocviečių kaime 1874. 12. 10 “Birutės” draugiją, paskui – ir į Tilžės Giedotojų Voruta: Daugelį metų buvo siekiama ninko, Mažosios Lietuvos šviesuolio, Tilžės ir, iškentusi skausmingas kančias – nuolat šalia draugiją (taigi tai būta abiem – ir choristei, ir choro esant Vydūnui (gal Viliui? –kažin kaip ji kreipė- atkurti visą Jankų sodybą Bitėnuose, tačiau Nukelta į 3 p. Nukelta į 14 p.  2014 m. gruodžio 20 d. Nr. 16 (806) Voruta Mažoji Lietuva Vydūno bendražygei Martai Raišukytei –140 Rima Palijanskaitė, Vydūno draugija Marta Augustė Raišukytė (1874–1933) riomis kultūrinėmis draugijomis bei Raudonojo buvo gerai žinoma kultūros veikėja XX a. pr. Kryžiaus organizacijos filialu Tilžėje. Marta Mažojoje Lietuvoje, ypač Tilžėje. Bet Didžiojoje buvo žinoma kaip tautinių juostų audėja, o Lietuvoje ji minima itin retai. 1998 m. išleista Vydūno ir jos sukurti lietuviški istoriniai kos- Birutės Baltrušaitytės apybraiža „Mažosios tiumai buvo demonstruojami lietuvių šventėse, Lietuvos moterys“; savo įvadiniame straipsnyje koncertų ir vaidinimų metu, taip puoselėjant Viktorija Daujotytė šias moteris pavadino „už- lietuvių tautodailę ir tautiškumą. mirštosiomis“. Viena jų yra M. Raišukytė. Marta Raišukytė savo straipsnius ir verti- Daugelis apie M. Raišukytę žino kaip apie mus publikavo Mažojoje Lietuvoje leistuose Vydūno kultūrinės veiklos bendražygę, jo tal- laikraščiuose „Aušra“, „Lietuviškas laiškas“, kininkę. Tik vargu ar iki šiol tinkamai įvertintas „Nauja lietuviška ceitunga“, „Kaimynas“, jos indėlis į Vydūno kūrybą, jo knygų leidybą. „Tilžės keleivis“, „Rytojus“, „Jaunimas“ bei Beveik visų Vydūno knygų tituliniuose pusla- Didžiojoje Lietuvoje leistame laikraštyje „Vil- piuose nurodyta leidykla „Rūta“ – toks buvo tis“, Vydūno sudarytoje knygelėje „Bendraitė“ M. Raišukytės slapyvardis... ir keliuose leidiniuose vokiečių kalba. Pasira- Martos Raišukytės 140-ąsias gimimo meti- šydavo slapyvardžiu Rūta. Vienas didžiausių nes Vydūno draugija mini išleisdama Vydūno jos darbų – J. H. Pestalocio romano „Lynardas knygą „Rožės ir lelijos“. Pirmą kartą šį savo ir Gertrūda“ vertimas, kurį 1898 metais išleido kūrinį dedikavęs Martai Raišukytei, Vydūnas Enzys Jogamastas. Kitas didesnės apimties išleido 1933 metais (netrukus po jos mirties). M. Raišukytės darbas – iš anglų kalbos proza Dauguma tekstų – juos autorius pavadino išversta A. Tennysono poema „Enokas Arde- „raudomis“ – skirta M. Raišukytės išėjimui nas“. Eiliuotai išvertė ir šį vertimą publikavo Anapilin, laidotuvių temoms. Taip pat pateikia- Vydūnas. mi svarbiausi M. Raišukytės biografijos faktai, Lietuvių literatūros draugijos mokslo išryškinami jos asmenybės bruožai. darbuose „Mitteilungen der litauischen gesells- Tikėtina, artėjant Mažosios Lietuvos kultū- chaft“ M. Raišukytė rašė apie Levą Tolstojų, o ros veikėjos M. Raišukytės 150-osioms gimimo Mažosios Lietuvos spaudoje publikavo Tolsto- metinėms, sulauksime išsamiai jos kultūrinę jaus apsakymų vertimus. M. Raišukytė išvertė veiklą bei indėlį į Vydūno kūrybą atspindinčio ne vieną religinio turinio tekstą, vertė ir poeziją. M. Raišukytė 1902 m. M. Raišukytė 1917 m. leidinio. Pasak Domo Kauno, Mažojoje Lietuvoje „J. Marta Augustė Raišukytė gimė 1874 m. W. Goethe’s poezijos fragmentą bene pirmoji žurnalus „Jaunimas“ (1911–1914), „Naujovė“ teriškosios vien turinčios mylėti tatai ir tam gruodžio 10 d. Mocviečiuose, Pakalnės apskri- 1899 m. paskelbė Enzio Jagomasto Tilžėje leista (1915) ir „Darbymetis“ (1921–1925), išleido pasišvęsti, kas yra išmintinga, gražu, gera ir tyje (dabar – Ostrovnoje, Kaliningrado sritis). „Aušra“. Eiles į lietuvių kalbą vertė Vydūno didžiąją dalį Vydūno knygų ir keletą kitų. šventa.“5 Tėvui sunkiai susirgus ir pardavus ūkį, šeima idėjinio sambūrio dalyvė Marta Raišukytė.“2 Ji Ji ne tik perrašydavo Vydūno rankraščius ir Vydūnas ne kartą yra rašęs, jog jo mintys 1892 m. rudenį išsikėlė į Tilžę. 1895 metais aktyviai bendradarbiavo Tilžės spaudoje, rašė skaitydavo iš spaustuvės gautą korektūrą, bet apie moterį, apie „moteriškąjį žmoniškumą“ ji įstojo į Birutės draugiją, o tų pačių metų apie jos organizuojamus renginius bei parodas, iki Pirmojo pasaulinio karo leidybai naudojo – tai ir M. Raišukytės mintys. Knygoje „Rožės pabaigoje – į Vydūno įsteigtą Tilžės giedotojų o taip pat ir apie lietuvių šventes. Parašė ne savo tėvų palikimo lėšas, taigi rėmė šių knygų ir lelijos“ skaitome: „Ir ta šviesa, kurią ji įne- draugiją. Vėliau ji dalyvavo turbūt visų Tilžėje vieną straipsnį apie aprangą bei kitus moterims leidybą ir finansiškai. šė, atsispindi visose ideališkose motriškose, veikusių draugijų, siekusių gaivinti tautinę lie- aktualius klausimus. M. Raišukytės įtaka Vydūno kūrybai yra kurios vaizduotos mano veikaluose ir kurias tuvių dvasią bei kultūrą, veikloje. Tai „Tėvynės Vydūno vadovaujamoje Tilžės giedotojų itin reikšminga. „Probočių šešėlių“ pratarmėje pirmoji jinai ir vaidindavo. Daug čia jos mylėtojų draugija“ (buvo jos sekretorė), „Spau- draugijoje Marta buvo valdybos narė ir ak- akcentuojamas jos vaidmuo ne tik šio veikalo nuomonių apie moters reikšmę tautoje. Nuo dos draugija“ (buvo valdybos narė, draugijos tyviausia pagalbininkė. Pasak tilžiškės Onos sukūrimui, bet visai rašytojo kūrybai: „Man savųjų ir pats jų nebeatskiriu.“6 Marta Rai- kasininkė, spaustuvei pirkti suteikusi 5000 Jagomastaitės-Vilimienės, ji visą gyvenimą rašant dramatiškus veikalus, kurie toliau ir šukytė buvo Vydūno dramų idealių moterų markių paskolą), „Prūsų lietuvių draugijų tary- pašventė kilniai veiklai, puoselėdama lietu- buvo vaidinami, ji visai viena tiktai su pilna personažų prototipas ir apie tai minima kelių ba“ Tilžėje (buvo jos kasininkė), „Lietuvininkų viškumą, o tuo pačiu skatindama kitų, ypač lūkestimi tikėjo mano darbą vaisių tėvynei knygų pratarmėse. susivienijimo Prūsuose Literatūros komitetas“, moterų, taurėjimą, ir garbingumą – pirmiausia nešant. Su ypatingu pritarimu ji žvelgė ir į šį Vydūnas teigė, kad visos jo knygos primins „Prūsų lietuvių kultūros draugija“ (buvo jos savo pavyzdžiu. Prūsų lietuvių kultūros drau- veikalą ir jį savo širdingumu augino. Teregie Martą Raišukytę: ir jos pasiaukojamą darbą, ir valdybos narė). gija paskutiniuose žodžiuose M. Raišukytei ji jame ir mano sielos gelmes.“4 jos dvasią, kuri jose šviečia. Įvertinant gausų 1913–1914 metais M. Raišukytė buvo „Prū- išryškina tarsi jos gyvenimo esmę – žmoniš- Prūsų kultūros draugijos organizuotoje Vydūno kūrybinį palikimą, reikia žemai nusi- sų Lietuvos savaitraščio“ atsakingoji redaktorė kumo puoselėjimą: „Tavo supratimu, tikroji Martos Raišukytės atminimui skirtoje valan- lenkti šiai didžiai Mažosios Lietuvos moteriai, bei leidėja, o 1920 metais įkūrė Prūsų lietuvių kultūra yra žmoniškosios dvasios-sielos augąs doje Vydūnas sakė kalbą „Žmogaus amžiaus savo laiku suvokusiai Vydūno kūrinių vertę moterų draugiją ir jai vadovavo iki pat savo apsireiškimas gyvenime. Tuo tu pavyzdingai turinys ir reikšmė“, kurią vėliau paskelbė spau- ir tiek daug dirbusiai, kad ir šiandien juos mirties (1933 m.). 1921 metais publikacijoje ir rūpinaisi.“3 doje. Straipsnyje teigiama, kad M. Raišukytė galėtume skaityti... „Prūsų lietuvių balsas“ paskelbti draugijos Marta Raišukytė buvo pirmoji Vydūno į Prūsijos lietuvių draugijų gyvenimą įnešusi siekiai „žmoniškumą tautos gyvenime auginti, raštų skaitytoja, o netrukus – ir leidėja. Ini- daug šviesos, ypač gerai ji mokėjusi vienyti. Ra- 1B. Baltrušaitytė. Mažosios Lietuvos moterys. – 1998, lietuvių raštiją pažinti, žinojimą apie tautos ciatyvos leisti Vydūno raštus 1901 metais šoma ir apie jos įtaką Vydūno kūrybai: „Marta Vilnius, p. 38. 2 gyvenimą ir svarbius klausimus tarp lietuvių ėmėsi keli Tilžės giedotojų draugijos nariai Raišukytė su pasišventimu rūpinosi Vydūno kūrinių vertimai į lietuvių kalbą Mažosios Lietuvos spaudoje // Knygotyra, 2004, nr. 43, p. 180. (lietuvaičių) skleisti, – lietuvių namų išdirbi- (Lydia Smalakytė, Martynas Ašmutaitis), raštais. Iš pat pradžios ji juos labai vertino ir 3Martos Raišukytės laidotuvės // Naujasis Tilžės nius naujai įgyvendinti, gražius senovės būdus vadovaujami M. Raišukytės. 1904 metais jie tuo lyg žadino tokių veikalų kūrimą. [...] Paga- keleivis, 1933, nr. 59, p. 2. gyvenime ir apsitaisyme auginti, aplamai išleido pirmąją Vydūno knygą, o maždaug liau dvasinis Martos Raišukytės vertingumas 4Vydūnas. Probočių šešėliai: dramatiška aidija trijose tautybę platinti šeimoj ir visuomenėj.“1 M. Rai- po dešimtmečio (mirus minėtiems asmenims) atsispindėjo visuose kilnesniuose moteriškųjų dalyse. – 1908, Tilžė: Rūta, p. 6. 5Vydūnas. Žmoniškojo amžiaus turinys, reikšmė ir šukytė įsteigė lietuviškų audinių ir rankdarbių leidybos reikalais teko rūpintis beveik vien M. pavyzdžiuose, kurie yra Vydūno veikaluose. vertingumas // Jaunoji karta, 1933, nr. 30, p. 500. mokyklą Tilžėje, organizavo įvairių lietuviškų Raišukytei ir pačiam Vydūnui. M. Raišukytė Daug čia yra stačiai jos nuomonių apie moters 6Vydūnas. Rožės ir lelijos. Rūtos atminimui. – 1933, rankdarbių parodas, bendradarbiavo su įvai- leido beveik vien paties Vydūno prirašytus reikšmę tautoje. Dažnai ji sakydavo, kad mo- Tilžė: Rūta, p. 11.

Mažosios ir Didžiosios Lietuvos evangelikų liuteronų lietuvių raštijos veikėjų ir kiti jubiliejai 2015 metais. Sausis 1945 01 ?? mirė (dingo be žinios) Žvilius 2010 01 08 Liorache (Lörrach), (Švarclande, Kalvanas, teologijos licenciatas, Tauragės kunigas Zaunius, ūkininkas, visuomenės veikėjas, „Biru- Martynas, ūkininkas, Klaipėdos krašto liet. vi- Pietų Vokietija) mirė Marija Luiza Kybelkaitė-Ki- (ordinuotas 1940 07 28), pirmasis Lietuvos evan- tės“ draugijos pirmininkas, bibliofilas. suomenės veikėjas. lienė, liuteroniškos spaudos bendradarbė, giesmių gelikų liuteronų bažnyčios vyskupas, „Maldų ir Mirė 1921 06 25 ten pat. Gimė 1877 09 25 Mozūriškiuose (Trušelių vls., kūrėja, Lauksargių ev. liuteronų kunigo Joachimo giesmių knygelės“ (1982 m.) ir kitų liuteroniško 1985 01 27 Bad Godesberge (prie Bonos, VFR) Klaipėdos aps.). Hanso Kiliaus (1910–1995) našlė. turinio raštų parengėjas. mirė Jazepas (Jasephs) Urdzė, ev. liuteronų kuni- 1910 01 ?? Tilžėje Jonas Vanagaitis pradėjo Gimė 1912 06 27 Dar es Salame (dab. Tanza- Gimė 1914 04 24 Ruobežiuose (Biržų vls.). gas. Nuo 1932 m. studijavo VDU, 1936 m. – Rygos leisti mėnraštį „Allgemeine litauische Runds- nija), misioneriaus Martyno Kybelkos (1884–1945) 01 15 – Klaipėdos krašto diena, kurią LR Sei- universitete. Ordinuotas į kunigus 1937 m. pa- chau“ (1910–1912), kurio tikslas burti visus lie- šeimoje. mas 2006 07 19 paskelbė atmintina diena. mokslavo Skuodo ir Biržų ev. liuteronų par., 1941 tuvininkus į vieną šeimą, informuoti ir išjudinti 1890 01 11 Ragainėje mirė Fridrichas Bekeris, 1750 01 20 Karaliaučiuje mirė Michaelis Ly- m. repatrijavo į Vokietiją. 1947 m. įkūrė „Baltų jau nutautėjusius tėvynainius, teikė žinių ir apie mokytojas Tilžėje, rinkęs, vertęs į vok. kalbą ir lientalis (Lilienthal), vokiečių istorikas, teologas, krikščionių studentų sąjungą“ ir jai vadovavo. Didžiąją Lietuvą. skelbęs lietuvininkų tautosaką, išvertės studentų literatas, paskelbė straipsnių iš Mažosios Lietuvos 1973–1985 m. leido pusmetinį leidinį „Annabergo 1995 01 02 Liorache (Lörrach, Švarclande, Pie- himną „Gaudeamus igitur“ (apie 1861 m.). istorijos, raštijos, vietovardžių. lapelis (vok. „Annaberger Blätchen“). tų Vokietija) mirė Joachimas Hansas Kilius (Kil- Gimė 1805 12 21 Pamelečiuose (Kalkapių vls., Gimė 1686 09 08 Liebstadte (Rytprūsiai). Gimė 1909 09 07 Gaudžiočiuose, Alkiškių par. lus), Dovilų, Klaipėdos, Šilutės, Natkiškių vikaras, Tilžės aps.). 1900 01 20 įsteigta pirmoji Mažosios Lietuvos (Akmenės vlsč.). Lauksargių ev. liuteronų kunigas (1937–1944). 1900 01 12 Tilžėje gimė Ona (Ana, Anė) Ja- blaivybės draugija „Lietuvos žvaigždė“, pirm. 1980 01 29 Los Angeles (JAV) mirė Marty- Gimė 1910 06 03 Neuwangemannshoe (dab. gomastaitė-Vilmantienė, spaudos darbuotoja, Jonas Gryga. nas Preikšaitis, ev. liuteronų kunigas, spaudos Tanzanija) misioneriaus Jono Kiliaus (1876–1918) kraštotyrininkė, visuomenės veikėja. 1750 01 21 Būdviečiuose (Ragainės aps.) mirė darbuotojas. Aktyviai dalyvavo Lietuvių evan- šeimoje. 1941 08 21 drauge su vyru Emiliu Vilmantu- Fridrichas Zigmantas Šusteris, ev. liut. kunigas, gelikų sąjungos „Pagalba“ veikloje. 1930–1935 1835 01 07 Gumbinėje mirė Karolis Gotardas Meklenburgu gestapo sušaudyta Paneriuose (prie religinių leidinių redaktorius, giesmių eiliuoto- m. studijavo VDU, 1936 07 01 paskirtas kunigo Keberis, ev. liuteronų kunigas, giesmių rengėjas. Vilniaus). jas, giesmyno parengėjas (1705 m.), redagavo N. H. Srokos pagalbininku Sudarge, 1936 08 22 Studijavo Karaliaučiaus universitete, mokyto- 1855 01 13 Klaipėdoje mirė Frydrichas Vil- Testamentą (1701 m.). Studijavo Karaliaučiaus įšventintas kunigu ir Sudarge kunigavo iki javo. Išleido giesmyną „Iš naujo perveizėtos ir helmas Horchas, spaustuvininkas, pirmosios universitete. 1941 m., 1941–1944 Batakiuose, 1944 m. trumpai pagerintos giesmių knygos“ (1832 m.), vartotą spaustuvės Klaipėdoje įkūrėjas (1816 m.). Gimė 1671 m. Mažojoje Lietuvoje. Žem. Naumiesčio par., pasitraukė į Vokietiją. iki 1841 m. Gimė 1778 11 08 Karaliaučiuje. 2000 01 25 Sioux Fallse (JAV) mirė Martynas 1949 m. atvyko į JAV, 1952 m. Čikagoje su A. Gimė 1756 10 25 Girdavoje. 1890 01 13 Laučiuose (Pašyšių vls., Šilokarče- Brakas, žymus lietuvininkų veikėjas, teisininkas, Trakiu įkūrė „Tėviškės“ par., 1955 m. persikėlė 1980 01 08 Goettingene (VFR) mirė Hermanas mos aps.) gimė Hermanas Dugnius (slp. Kvėto- istorikas, dailininko Adomo Brako brolis. į Los Angeles. Jekelis, 1929 12 11 baigęs Lietuvos universitete nis) žurnalistas, rašytojas, visuomenės veikėjas, Gimė 1907 10 30 Jankaičiuose (Kunkių vls., Gimė 1908 06 21 Paberžiuose prie Tauragės. teologijos studijas, kunigavo Žvyrių, Sudargo, dirbo Klaipėdoje. Klaipėdos aps.). Raseinių ir Žem. Naumiesčio par. Mirė 1951 m. 1845 01 26 Rokaičiuose (Naujosios vls., Pakal- Parengė Birutė ŽEMAITAITYTĖ Gimė 1901 12 17 Striūpiuose (Šakių vls.). 1995 01 15 Tauragėje mirė Jonas Viktoras nės aps.) [patikslinta gimimo vieta] gimė Dovas Algirdas Mikas ŽEMAITAITIS, Vilnius Voruta 2014 m. gruodžio 20 d. Nr. 16 (806)  Vorutos interviu Skalvių žemėje, Pagėgių savivaldybėje, prie Nemuno, Tilžės ir Ragainės... Atkelta į 1 p.

Kenotafai Mažosios Lietuvos Bitėnų kapinaitėse. Kalba dr. Martynas Purvinas. 2014 m. laprkičioo 28 d. akto signataro Martyno Jankaus vaikaitė, juolab, kad Mažoji Lietuva ir visas Kara- šviesios atminties Pagėgių krašto garbės liaučiaus kraštas, kuriame aktyviai veikia pilietė Eva Jankutė – Gerola. Ši moteris lietuvių bendruomenės, ir šiuo metu gy- Derliaus šventės duona merui Virginijui Komskiui mylėjo savo protėvių žemę, stengėsi dėl vena per 20 tūkstančių lietuvių, yra ta pati jos, na o mes Pagėgių krašto bendruomenė, istorinė prūsų žemė. Mus jungianti istorinė šildėmės toje jos meilės tėvynei šilumoje ir praeitis, tautinė bendrystė persiduoda iš stengėmės, kiek tik galima prisidėti prie E. kartos į kartą ir ilgai dar neišnyks. Pagė- Jankutės darbų ir iniciatyvų įgyvendinimo. gių savivaldybė yra pasirašiusi kultūrinio Nes viskas, ką darė ponia Eva, tarnavo bendradarbiavimo sutartį su Tilžės (dabar krašto garsinimui, Mažosios Lietuvos, jos Sovetskas) savivaldybe, keičiamasi kultū- kultūrinio, istorinio paveldo puoselėjimui ir rinėmis delegacijomis, dalyvaujame vieni gerosios naujienos apie kraštą sklaidai. Na, kitų miesto šventėse, organizuojami bendri o kalbėdamas kaip politikas, savivaldybės sportiniai renginiai ir kt. Pagėgių krašto tu- vadovas galiu pasakyti, kad džiaugiuos rizmo informacijos centro atidarymas buvo sklandžiu savivaldybės tarybos darbu, jo inspiruotas Pagėgių savivaldybės admi- narių supratingumu, kurie pritarė sody- nistracijos ir partnerių iš Sovetsko miestų bos suvienijimo idėjai, įžvelgė būtinybę vykdomo tarptautinio projekto „Turizmo tęsti ir plėtoti Martyno Jankaus muziejaus informacijos sistemos ir kultūros plėtra Pa- veiklą, kurią itin ribojo privačių asmenų gėgių-Sovetsko regione“. Naujam Europos interesai. Prieš savaitę įvykusiame Tary- Sąjungos lėšomis finansuojamų projektų bos posėdyje buvo nutarta sodybą pirkti. 2014-2020 metų laikotarpiui planuojama Žinoma, pastatų sutvarkymas, pritaikymas pratęsti konstruktyvią partnerystę ir vyk- visuomenės reikmėms užims laiko, tačiau, dyti kitus naudą krašto gerovei nešančius pasak muziejaus direktorės, jau rengiama projektus. Turime apžvalginėms išvykoms etnografinė ekspozicija, jau drąsiau galima skirtą turistinį laivą, kuriuo galbūt galėtu- planuoti edukacines veiklas, masiškesnius me pasiekti ir Karaliaučiaus žemę, abiejose renginius ir pan. Nemuno pusėse planuojama rengti paraiš- Tilto per Nemuną statyba kas dviračių takų aplink miestus įrengimui, Jūsų savivaldybė rūpinasi ir Mažosios kirba ir daugiau gražių idėjų, kurios tegul turintys idėjų sukurti ir padaryti kažką Lietuvos panteonu – kapinėmis Bitėnuose, kur lieka intriga ateičiai. naudingo savo kraštui. Svarstant vietinių palaidoti žymiausi Mažosios Lietuvos valstybės, kelių tvarkymui skirtų lėšų paskirstymą politikos ir kultūros veikėjai.. Lapkričio pabai- Aplink Pagėgius gausu dvarų, kurie yra kviečiami pagrindiniai seniūnijų keliukų goje, minint Tilžės akto dieną ( lapkričio 30 d.) tikras kultūros paveldas, tikras kultūros turtas. naudotojai – ūkininkai. Darni bendrystė atidengėte kenotafą Enziui Jagomastui ir Tižės Kai kurie restauruojami, pvz. Vilkyškių dvaras, su seniūnijomis, seniūnaičiais, nevyriau- akto signatarams (išvardintos visos pavardės). kuriame įsikūrusi seniūnija ir Pagėgių krašto sybinėmis organizacijomis, klubais duoda Taip, Pagėgių savivaldybės adminis- vietos veiklos grupė. Tačiau garsusis Šerei- savo apčiuopiamų vaisių: vykdomi įvairūs tracijos rūpesčiu bei pasitelkus pagalbon klaukio dvaras galėtų būti įspūdinga poilsio ir projektai erdvėms gražinti, veiklai vystyti žymiuosius architektus, Mažosios Lietu- turizmo vieta prie Jūros ir Nemuno santakos. ir paslaugoms teikti bei atliekami įvairūs vos mylėtojus Mariją ir Martyną Purvinus Atrodo, kad šis tas buvo daroma, tačiau ar neke- bendri darbai, kuriems ne visada reikia pastatyti du kenotafai, kaip atminimo ir tinate sugrįžti prie dvaro rūmų atstatymo ar jo piniginių lėšų, o dažnai tik darnaus darbo, gilios pagarbos ženklai mūsų krašto ir visos pritaikymo kitiems poreikiams , o ne tik butams geranoriškumo, kaimyniškumo. Taip pat mažosios Lietuvos šviesuoliams. Taip pat kaip kad dabar yra... rengiamos puikios kaimų šventės, pripil- Taip atrodė Vilkyškių bažnyčia 1991 m. kapinaičių pradžioje tomis pačiomis inici- Taip jau atsitiko, kad likę trobesių dytos šilto bendravimo, jaukaus kaimy- Bažnyčia neteko bokšto smailės. atyvomis pastatyti du suoleliai garbiesiems pamatai privatūs. Išpirkti sklypus rei- niškumo. Joje buvo įrengtas grūdų sandėlis. protėviams Liudvikui Rėzai ir Mažvydui. kalingos lėšos ir, žinoma , politinė valia. Sutvarkyta gausybė kaimų viešųjų M. Purvino nuotr. Patikinu, kad suolelių atsiras ir daugiau. Priimdami vienokį ar kitokį sprendimą erdvių, pritaikytų tiek senjorams pailsėti, Taip pat šioje Jūsų paminėtoje šventėje buvo politikai pirmiausia atsižvelgia į ekonominę tiek jaunimui aktyviai praleisti laisvalaikį. aktyviai veikia bendruomenė, vadovaujama labai smagus momentas, kai galėjome gyvai bei nematerialiąją, kitaip tariant, dvasinę Vietos veikos grupė „Pagėgių kraštas“ gera- tvarkingos iniciatyvios pirmininkės Vir- prisiliesti prie anų laikų, kažkuria prasme grąžą. Investuoti lėšas šiuo metu turime į noriškai globoja visas turinčias idėjų ir noro ginijos Lauciuvienės, kurios pastangomis prie čia gulinčių šviesuolių, nes pirmą gyvybiškai svarbius infrastruktūros objek- veikti organizacijas, kaimų bendruomenes. bei iniciatyva plečiasi gėlynai, tvarkomos kartą Lietuvą ir Bitėnus aplankė ir šiame tus, į objektus, kurie tiesiogiai veikia žmo- Savivaldybė visada palaiko šias iniciatyvas viešosios erdvės, vykdomi želdinimo paminėjime dalyvavo jauniausio Tilžės akto gaus kasdienio gyvenimo gerovę. Tačiau ir yra pagrindinė įvairių projektų įgyven- darbai. Žinoma, miestelio nepuošia nevei- signataro Valterio Didžio anūkas Martynas, atsakingai patikinu, kad paveldo objektų dinimo rėmėja (lėšos, techninės priemonės, kiančios įmonės, tačiau seniūnas rūpinasi architektūros mokslų magistrantas atvykęs atstatymas, yra taip pat svarbi sritis, kuri žmogiškieji ištekliai, bendros talkos ir kt.). šių objektų aptvėrimu, švara aplink juos, iš Australijos, kur gyvena su puikiai lietu- tarnauja krašto žinomumui ir, svarbiausia, Kalbant apie kulto objektus, bažnyčias, žolės šienavimu ir pan. Naujai statomas vių kalbą ir meilę tėvynei išsaugojusiais unikalumo, išskirtinumo išsaugojimui. Ir maldos namus, koplyčias ir kt. reikia vėlgi tiltas per Nemuną dar labiau pasitarnaus šio tėvais ir trimis seserimis. Vaikinas padėjo šiuo klausimu politikai taipogi sutaria, kad pripažinti didelį vietos bendruomenių indė- pasienio miestelio patrauklumo didinimui, simbolinį žiedelį ant garbiojo senelio kapo, būtina skirti deramą dėmesį. lį, išskiriant prioritetus, teikiant nuomones gražėjimui, nes „nusikreips“ sunkiasvoris nusipaveikslavome. Buvo tikrai jautrus ir bei iniciatyvas Vietos veiklos grupei. Džiugu, transportas, kurio keleiviai ir vairuotojai ir daug ką bylojantis momentas. Vilkyškių evangelikų liuteronų bažnyčia kad jau beveik visos bažnyčios Pagėgių kraš- yra pagrindiniai gyvenvietės šiukšlintojai. sovietmečiu buvo paversta grūdų sandėliu, o te sutvarkytos, na o Jūsų paminėta Vilkyškių Šiemet Panemunėje išasfaltuota pagrin- Lapkričio viduryje Vilkyškiuose surengtas dabar joje ne tik meldžiamasi, bet ir rengiami bažnyčia, tiksliau iniciatyvus jos klebonas dinė gatvė, kitąmet, planuojama taip pat Pagėgių krašto turizmo informacijos centro vargonų muzikos festivaliai. Kokiu būdu pa- Mindaugas Kairys „išaugino“ bažnytinę vei- skirti lėšų gatvių sutvarkymui. Daryti, atidarymas. Ir ne tik. Dar pasirašyta šio centro vyko sutvarkyti išniekintą bažnyčią, gražinti klą į šviečiamąją, ugdomąją, žinomą jau ne kažką keisti, puošti gyvenvietes, atstatinėti ir Tilžės miesto turizmo informacijos centrų ją ne tik tikintiesiems, bet ir visai Vilkyškių tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Ir tuo galima objektus neina greit. Nors ir lėtesni, tačiau bendradarbiavimo sutartis. Kaip tai pavyko bendruomenei? tik didžiuotis ir džiaugtis. užtikrinti žingsniai, turbūt, visada duoda padaryti sunkiomis geopolitinėmis sąlygomis? Šiemet Pagėgių savivaldybė apdovanota daugiau naudos. Taip, sąlygos ne itin šiuo metu palan- garbingu apdovanojimu „Auksinė krivūlė Panemunės miestas yra buvusios Tilžės, kios tiek draugystės, tiek ekonominiams 2014“, nominacijoje „Už bendruomeniš- Mažosios Lietuvos kultūros centro, dalis ir atkū- Dėkoju už pokalbį. Linksmų ir palai- ryšiams, tačiau, kaip žinia, kiekviena valsty- kumo sklaidą“. Manau, kad esame tikrai rus Lietuvos valstybę tapo jos įvaizdžiu. Miestas minų šv. Kalėdų Jums ir Jūsų šeimai. bė turi pasienio ruožą, pasienio kaimynus, verti šio aukšto įvertinimo. Bendruome- turi dvi gatves ir norėtų atrodyti gražiau. Ko čia su kuriais galima pyktis, juos ignoruoti niškumas, jo aktyvinimas, skatinimas pasi- galima tikėtis? Ką ruošiatės daryti? Kalbėjosi arba draugauti. Mes renkamės pastarąjį reiškia visose savivaldybės veiklos srityse: Nenorėčiau sutikti su mintimi, kad Pa- Juozas VERCINKEVIČIUS kelią – reikia bendrauti, bendradarbiauti, planuojant metų biudžetą, išklausomi visi nemunėje nesitvarkoma. Šiuo metu ten itin Pagėgių sav. ir autoriaus nuotr.  2014 m. gruodžio 20 d. Nr. 16 (806) Voruta

Mažoji Lietuva Takai abipus Nemuno Emilija Algaudė Bukontienė, Uljanovo (Kraupiško) vidurinės mokyklos mokytoja Paskutinėmis lapkričio dienomis, kai vis mažiau šviesos ir pačios trumpiausios dienos, Karaliaučiaus krašto (Kaliningrado srities) lietuvių bendruomenės, Baltų kultūros ir mokslo paramos fondo pirmininkas Sigitas Šamborskis, įgyvendindamas projektą „Ma- žoji Lietuva. Takai abipus Nemuno” sukvietė Karaliaučiaus krašto (Kaliningrado srities) lietuvių bendruomenės, jos meno kolektyvų vadovus, lietuvių kalbos ir etninės kultūros mokytojus į seminarą. Tas laikas pasirinktas neatsitiktinai: tai Šv. Andrejaus diena, saulės grįžtuvių laukimo ir Advento pradžia, kai pagal Mažosios Lietuvos papročius pinamas Advento vainikas ir uždegamos keturios žva- kės: Pranašo, Betliejaus, Piemenėlių ir Angelų. Lapkričio 30-oji - Mažosios Lietuvos diena. Seminaras vyko Pamario krašte, kuris gar- sėja Nemuno delta, užliejamomis pievomis, senais paminkliniais pastatais, gražiomis gy- venvietėmis prie Kuršių marių, kur sakoma, kad vanduo kuria gyvenimą, nutiesti Didžio- sios ir Mažosios Lietuvos kultūros tiltai. Pirmąją dieną rinkomės Rambyno regio- ninio parko lankytojų centre. Parkas vaizdin- Renginio Abipus Nemuno dalyviai game Nemuno vingyje, apylinkės žinomos siuntė jo anūkas. Marina Pulčinskaja, gyve- Lietuvos etnografiniai kaimai”, o šiemet Šamborskiui, kuris vis sukviečia į įdomius nuo 16a., tai lietuviškos veiklos centras, kur nanti Švedijoje, pastoviai siunčia eksponatus - didelės apimties mokslinę monografiją renginius, perskaitė poemėlę „Dvi Tėvynės”, prasidėjo lietuviškos raštijos ištakos. Legen- Mažosios Lietuvos muziejui. „Mažosios Lietuvos kaimų istorinė raida”, padovanojo savo knygą „Minčių vainikas”. domis apipintas kalnas garsėja Joninėmis, Direktorė pristatė svečią - Tilžės akto kurią pristatė renginio dalyviams. 2013m. Kaliningrado lietuvių rašytoja Eugenija turinčiomis gilias tradicijas. signataro Valterio Didžio anūką Martyną Martynui ir Marijai Purvinams įteikta vals- Untulienė-Kreft pristatė savo knygos „Iš Su Mažosios Lietuvos folkloru supažin- Didžį, atvykusį iš Australijos. Martynas į tybinė Jono Basanavičiaus premija. teismo salės” antrąją dalį, papasakojo apie dino Klaipėdos etnocentro etninės kultūros susirinkusius kreipėsi gražia taisyklinga Dr. istoriko, Mokslo ir enciklopedijų aprašytą moters gyvenimą. specialistas, Mažosios Lietuvos vaikų folkloro lietuvių kalba, pasidžiaugė, kad Bitėnai - tai leidybos centro vyresniojo mokslinio redak- Karaliaučiaus krašto (Kaliningrado ansamblio „Kuršiukas” vadovas Alvydas vieta, į kurią norisi sugrįžti, kad labai gražios toriaus Algirdo Matulevičiaus pranešimo srities) lietuvių bendruomenę 25-čio proga Vozgirdas, kurio vadovaujamas ansamblis kapinaitės. tema - „Tilžės aktas - Mažosios Lietuvos sveikino Pagėgių bendruomenės pirmininkas pelnė „Aukso paukštę”. Seminare dalyvavo Meras V. Komskis paragino šviesti ir gra- nepriklausomybės ir prisijungimo prie Lie- Edmundas Incius, dėkojo už indėlį į lietuvy- ir pasirodė ansamblio instrumentinė grupė, žinti Mažąją Lietuvą. S. Šamborskis padėkojo tuvos valstybės legitiminis dokumentas”. bės aruodą. padainavo dainelių, pašoko. pagėgiškiams už šiltą priėmimą. Ne tik klau- Pranešėjas labai išsamiai nušvietė lietuvi- Konferencijoje buvo pristatyta paroda Srities lietuviškų ansamblių vadovai sėmės pasakojimo, žiūrėjome vaizdo įrašus ninkų atsiskyrimo nuo Vokietijos imperijos „Mažosios Lietuvos tautinis kostiumas”. Ją susipažino su Mažosios Lietuvos folkloru, apie M. Jankaus muziejų. Labai maloniai nu- ir nuo Prūsijos karalystės ištakas. XIX a. pab. atvežė Lietuvos Liaudies kultūros centro choreografija, muzika, tautiniais kostiumais. teikė nuostabi koncertinė programa „Praeities ir XX a. pr. lietuvininkų padėtis blogesnė Teatro skyriaus vyr. specialistas režisierius P. A. Vozgirdas davė daug naudingų patari- pasakos. Kalėdinė impresija”. Ją pagal H. K. nei vokiečių. Lietuvininkai, skirtingai nei ir aktorius Ramūnas Abukevičius. Auten- mų, atsakė į dominusius klausimus. Anderseno kūrybą atliko Klaipėdos muzi- Didžiosios Lietuvos lietuviai, turėjo tam tiškų kostiumų atkūrimo pagal K. Done- Į seminarą atvyko Šilutės rajono Stoniškių kinio teatro aktoriai. Virginija Kochanskytė, tikrą kultūrinę autonomiją, vyko jų tautinis laičio “Metų” personažus projektas buvo pagrindinės mokyklos vaikų folkloro ansam- Dalia Kužmarskytė, akomponiatorė Inga kultūrinis sąjūdis. Ir lietuvių, ir lietuvininkų sumanytas 2006 m. Susidomėję žiūrėjome blis „Eisra”, vadovaujamas Vidos Gečienės, Maknavičienė. Programa - atsisveikinimas nepriklausomybės siekių ištakos - lietuvių dokumentinį vaidybinį filmą “Donaleitis. kuri papasakojo apie savo kolektyvą, jo re- su rudeniu, jo palydos ir įžanga į Adventą, politinių veikėjų Pareiškimas, kuris vėliau Mažosios Lietuvos kostiumas”. Jo autorius pertuarą, dalyvavimą koncertuose. Šv. Kalėdų laukimas. pavadintas Gintarine deklaracija. R. Abukevičius sakė, kad stengėsi parodyti Renginio tąsa - Bitėnų kapinaitėse, Kitą dieną atvykome į Mikytus, kur su- Ja buvo pasinudota kaip galimybe I-ojo K. Donelaitį amžininkų akimis, kokį savo Mažosios Lietuvos panteone. Kruopščiai sirinko Kaliningrado (Karaliaučiaus) srities, pasaulinio karo pradžioje iškelti lietuvių ganytoją matė to meto žmonės. Aktorius prižiūrimos ir tvarkomos kapinaitės dvelkia Klaipėdos ir Kauno kolektyvai. Prie Mikytų etnopolitinius siekius. Pranešėjas kalbėjo apie ir režisierius skaitė K. Donelaitį, girdėjome palaiminta ramybe, jas supa savotiška aura, kryžkelės paminklo buvo pagerbtos Mažosios tai, kas iki 1914-1918 m. Didžiojo karo trukdė ištraukas iš poeto kūrybos, jo mintis, įrašus iš kur ilsisi įžymūs krašto visuomenės veikėjai: Lietuvos genocido aukos. Didžiosios ir Mažosios Lietuvos lietuviams Tolminkiemio bažnyčios įrašų knygos. rašytojas filosofas Vydūnas, spaustuvininkas Plenarinis konferencijos „Mažoji Lietuva. susivienyti, apie pasikeitimus Europoje po Susirinkusiems buvo parodytos 1989 m. Martynas Jankus, muzikas ir žurnalistas Val- Takai abipus Nemuno” vyko Pagėgių kul- šio karo ir naujų valstybių kūrimąsi. 1918m. Lietuvos kino studijos dokumentiniai filmai teris Banaitis, lietuvybės skleidėjas, politikos tūros centre. Įžanginį žodį tarė S. Šambors- sausio 18d. JAV prezidentas T. V. Vilsonas „Tolminkiemis” ir „Tilžės šventė“. ir visuomenės veikėjas, laikraštininkas Jonas kis, sakydamas, kad šie metai jubiliejiniai. (T.W. Wilson) Kongrese pakelbė tautų ap- Ingrida Jokšienė, Pagėgių savivaldybės Vanagaitis, paskutinė Bitėnų lietuvininkė Ele- K. Donelaičiui - 300 metų, Karaliaučiaus sisprendimo Deklaraciją, kurią sudarė 14 vyriausioji specialistė kultūrai, padėkojo už na Grigolaitytė-Kondratavičienė. Iš šių vietų lietuvių bendruomenei - 25-eri, Baltų kul- punktų. Ja remiantis vasario 16d. Vilniuje renginį, pasidžiaugė, kad yra keliai, kuriems Lumpėnų kaimo kilęs Enzys Jagomastas, tūros ir mokslo paramos fondui - vieneri. Lietuvos Taryba paskelbė Lietuvos valstybės nelemta būti užpustytiems, tai keliai tarp Tilžės akto signataras, spaustuvininkas, ko- P. Šamborskis sakė, kad neatsitiktinai susi- etninių žemių ribose atkūrimo Aktą, pava- širdžių. votojas už lietuvybę, kartu su žmona ir trimis rinkome Pagėgių krašte. Šiemet jau trečias dintą Vasario 16-osios aktu, kurį pasirašė 20 Po oficialiosios dalies klausėmės šventi- vaikais nacių sušaudytas Paneriuose. kartas, kai čia lankomės: šventėme Jonines, tarybos narių. nio koncerto. Jame dalyvavo Karaliaučiaus Bitėnų-Rambyno kapinaites projektavo su Karaliaučiaus krašto (Kaliningrado sri- Viena reikšmingiausių dienų Mažosios (Kaliningrado) L. Rėzos lietuvių kultūros Martynas ir Marija Purvinai, jos apsodin- ties) moksleiviais ruošėmės dainų šventei ir Lietuvos istorijoje, kaip sakė pranešėjas, draugijos ansambliai „Penki vaike” ir tos agronomo visuomenės veikėjo Juliaus dabar konferencijoje. Tai Mažosios Lietuvos - lapkričio 30-oji, kai 24 Mažosios Lietuvos „Gabija” (vadovas Algirdas Karmilavi- Balčiausko išaugintais retais augalais. Jų centras, iš čia keliai veda į Rambyną, kur rymo tautinės tarybos nariai Tilžėje pasirašė prisi- čius), Tilžės (Sovetsko) Vydūno lietuvių dėka kapinaitės tapo įžymių Mažosios Lie- baltų dievų skulptūros, Bitėnus, į M. Jankaus jungimo prie Lietuvos valstybės Deklaraciją, kultūros draugijos ir Ragainės (Nemano) tuvos veikėjų atminties simboliu ir lankymų muziejų, paveikslų sodą - galeriją po atviru t.y. Tilžės aktą. Dr. A. Matulevičius perskaitė moterų ansamblis „Birutė” (vadovė Nijo- objektu. dangumi, į kapinaites. šį Aktą, kurio tekstas trumpas, bet prasmin- lė Kiseliova). Nuotaikingomis dainomis Tą dieną Bitėnų kapinaitėse buvo atideng- Apie Mažosios Lietuvos netektis am- gas ir reikšmingas. Tai testamentas, turintis džiugino Pilkalnio (Dobrovolsko) kazokų ti kenotafai - simboliniai paminklai. Apie žių eigoje kalbėjo dr. Martynas Purvinas, teisinę galią ir istorinę reikšmę. Ir Didžiosios, dainos ansamblis „Ataman” (vadovas Jonas Tilžės aktą, jo svarbą, Pagėgiuose organizuo- architektas, Mažosios Lietuvos kultūros ir Mažosios Lietuvos svarbiausi valstybiniai Asakavičius), Klaipėdos rajono Veiviržėnų jamus renginius, krašto šviesuolių atminimo paveldo, kraštovaizdžio, urbanistikos ir se- tautiniai reikalai buvo sprendžiami Paryžiaus kultūros centro Daukšaičių filialo kaimo ka- pagerbimą kalbėjo kultūros centro direktorė nųjų kaimų tyrėjas. Tai daugelio knygų apie (Versalio) taikos konferencijoje. Lietuvos Res- pela „Ritin dobil”, vadovaujama Jaroslavo Svetlana Jašinskienė, savivaldybės meras Pamario, Klaipėdos kraštą autorius, įvairių publikos delegacija 1919 m. kovo 24 d. įteikė Barabuškos. Virginijus Komskis, vyriausioji specialistė premijų laureatas. Dr. M. Purvinas papasa- Prancūzijai Memorandą, kuriuo prašoma Koncertavo Kauno folkloro klubas „Lik- kultūrai Ingrida Jokšienė, architektas Marty- kojo, kaip su žmona architekte Marija tiria pripažinti Mažąją Lietuvą Lietuvos valstybei. tužė” (vadovė Jūratė Svidinskienė), daug nas Purvinas, Sigitas Šamborskis. Mergaitės, Mažosios Lietuvos paveldą, Klaipėdos, Ka- Ir tai Mažosios ir Didžiosios Lietuvos veikėjų kartų pasirodęs šiame krašte. Violončele grojo apsirengusios tautiniais rūbais, prie abiejų raliaučiaus (Kaliningrado) kraštų kapines ir pastangų dėka dalis Mažosios Lietuvos susi- Kauno J. Gruodžio konservatorijos moksleivė kenotafų, ant kurių surašytos signatarų paminklus, kaip renka medžiagą Vokietijos jungė su lietuvių tautos kamienu, o Karaliau- Gailė Austėja Šamborskytė, kuriai akompo- pavardės, uždegė 24 žibintus, žvakeles, su- archyvuose, kaip projektavo Mažosios Lie- čiaus kraštas liko Vokietijos sudėtyje. Dr. A. navo jos bendraklasis Tadas Rubys. sirinkusiems įteikė po simbolinį Mažosios tuvos Bitėnų - Rambyno kapinaites. Šį darbą Matulevičius sakė, kad Mažosios Lietuvos Už turiningą renginį nuoširdžius padėkos Lietuvos aktą, padėjo gėlių. atlieka nuo 1980 metų, padarė daugybę enciklopedijoje aprašyti A. Gauronskis, E. žodžius tariame projekto rėmėjams: Lietuvos Iš Bitėnų vykome į M. Jankaus muziejų, nuotraukų ir kopijų, sukaupė įvairių leidi- Untulienė-Kreft, R. Leonova, A. Savickas, S. kultūros tarybai, Pagėgių savivaldybės Kultū- apžiūrėjome parodą „Praeities ženklai”. nių, pėsčiomis ir dviračiais apkeliavo šio Šamborskis. ros centrui, Kauno folkloro klubui „Liktužė”. Parodos atidaryme dalyvavo Pagėgių meras krašto vietas. 1996 m. kartu su visuomenės Karaliaučiaus krašto (Kaliningrado sri- Dėkojame idėjų nestokojančiam organizato- V. Komskis, klaipėdietė dr. Silva Pocytė, veikėju, žodynininku, enciklopedininku Vi- ties) lietuvių bendruomenės pirmininkas S. riui Sigitui Šamborskiui, kuriam teko visa Tauragės M. Mažvydo progimnazijos jaunieji liumi Pėteraičiu 1996 m. pradėjo Mažosios Šamborskis skaitė pranešimą apie Mažosios atsakomybė, jo projektas iš galimų 100 balų šauliai. Muziejaus darbuotoja Lina Vasiliaus- Lietuvos enciklopedijos rengimą, parengė Lietuvos etnocidą, priminė, kad spalio 16d. surinko 97 ir laimėjo konkursą. Dėkojame kaitė papasakojo apie muziejui padovanotus jai straipsnius ir iliustracijas. Suprojektavo yra Mažosios Lietuvos genocido diena. Si- režisieriui Ramūnui Abukevičiui už parodą, eksponatus, pagrindinius ir pagalbinius antkapius Vydūnui ir M. Jankui, aprašė gitas kalbėjo apie šios bendruomenės, kuriai už įtaigų K. Donelaičio žodį, už įdomų filmą. fondus. Direktorė Liudvika Burzdžiuvienė pamario kaimus per 500 metų, parodė, kaip sukako 25-eri metai, darbą, rodė nuotraukas Ačiū visiems, prisidėjusiems prie šio renginio kalbėjo apie Tilžės akto signatarų atminimo keitėsi žmonių gyvenimas. Dr. M. Purvinui iš reikšmingiausių bendruomenės renginių, organizavimo. įamžinimą, jų palikimą, saugomus daiktus, mieliausia Kuršių marių rytinė pakrantė. pasakojo apie pagalbą krašto lietuviams, Lietuvos ir Karaliaučiaus krašto (Kalinin- Valterio Didžio fondą. Gyvendamas Austra- Kaimas, kaip sakė pranešėjas, buvo Mažo- ragino gerbti ir mylėti vienas kitą. grado srities) lietuvius jungia bendra istorija, lijoje šis signataras susirašinėjo su mažlietu- sios Lietuvos gyvenimo pagrindas, lietuviš- Kaliningradietė Rūta Daujotaitė-Leonova iš amžių glūdumos atėjusi lietuvių kalba, įžy- viais visame pasaulyje, muziejui atsiuntė 2 kiausi plotai buvo kaimuose, juose sukurta pasidžiaugė dr. M. Purvino knyga, kurioje mūs krašto šviesuoliai M. Mažvydas, Done- tomus Australijos lietuvių metraščių. Apie tai, ką vadiname Mažąja Lietuva. Dr. M. tūkstantis puslapių. Padėkos žodžius tarė laitis, Vydūnas ir kt. Visi esame lyg giminės, kitą signatarą Joną Vanagaitį eksponatus Purvinas 2011m. išleido knygą „Mažosios dr. A. Matulevičiui, dr. N. Kitkauskui, S. vienos Tėvynės Lietuvos vaikai. Voruta 2014 m. gruodžio 20 d. Nr. 16 (806)  Rytų Lietuvos švietimas: praeitis, dabartis ir perspektyvos Integruotas projektas „Pasakų šalyje“ Olga Žukienė, pradinių klasių mokytoja, Liucija Zagorenko, biologijos vyr. mokytoja, Šalčininkų r.

„Čia, pasakų šaly, gyvenome kartu medis“ (Eitminiškių vidurinė mokykla), Kur debesys aukšti, tik mes. pasaka „Vilkas ir septyni ožiukai“ (Čiu- Tai – svajonių pilis, ją statėme visi žiakampio pagrindinė mokykla). Po įspū- Vieni kitiems - kartu“. dingų pasirodymų visi mokiniai mokyklos koridoriuje ant ilgo balto popieriaus lapo Lapkričio 28 dieną Butrimonių pagrindi- įvairiausiomis spalvotomis priemonėmis nėje mokykloje vyko integruotas projektas piešė mėgstamiausias pasakas („Dangus „Pasakų šalyje“. Stebuklingoje šalyje susiti- griūva“, „Snieguolė ir septyni nykštukai“, ko: Eitminiškių vidurinės mokyklos, Čiužia- „Bremeno muzikantai“) ir patikusius pa- kampio pagrindinės mokyklos ir Butrimonių sakų veikėjus (Raudonkepuraitę, Vilką, pagrindinės mokyklos vaikai. Saulę ir Mėnulį, septynis ožiukus). Taip Projekto tikslas – supažindinti mokinius pat vaikai dalyvavo viktorinoje „Iš pa- su pasakomis, gilinti žinias apie pasakas, sakų skrynelės“. Šioje viktorinoje vaikai lavinti mokinių kūrybiškumą ir komuni- galėjo parodyti savo pasakų išmanymą. kabilumą; skatinti mokinių saviraišką bei Mokyklos valgykloje Jonukas ir Gretutė lietuvių kalbos žodyno turtinimą. pavaišino vaikus spurgomis ir bandelėmis. Vaikai, pasirinkę vieną iš labiausiai Renginio pabaigoje visi dalyviai buvo patikusių pasakų, padedami mokytojų, pakviesti bendram „Raudonkepuraitės rengė vaidinimus, gamino dekoracijas bei šokiui“. kaukes. Penktadienio rytą mažieji artistai Smagu buvo stebėti, kaip mažieji sugūžėjo į salę. aktoriai, vaidindami ir spontaniškai im- Renginį pradėjome žodžiais: „Jei tikite provizuodami, įgijo vaidybinės patirties pasaka, turit suprasti, kad šiandien ją rei- bei pasitikėjimo savimi. Inscenizacijos kia patiems susirasti!“. Mūsų mokyklos suteikė vaikams kūrybinio džiaugsmo, mokiniai ir atvykę svečiai rodė 10 minučių o stebėjimas kaip vaidina draugai do- „Pasakų šalies“ dalyviai trunkantį vaidinimą pasirinktos pasakos vanojo puikias emocijas. Ir dar maloni Kiekvienai mokyklai įteikta padėkos raštai, prekybos-gamybos įmonei už „Jonuko ir motyvais: pasirodymas „Pasiklydusios pa- staigmena – direktorė Vilija Žutautienė vaikų rankų darbo medaliai ir saldžiosios Gretutės vaišes“ (bandeles ir spurgas) ir lie- sakos“ (Butrimonių pagrindinė mokykla), dėkojo visiems dalyviams už dalyvavimą dovanos- saldainiai. tuvių kalbos mokytojai-stažuotojai Renatai improvizuotas skaitymas-vaidinimas pa- ir pasirodymus, už suteiktą galimybę „Ir aš ten buvau, saldų medų gėriau...“ Kolendo už pagalbą ruošiant ir pravedant gal Donaldo Biseto pasaką „Stebuklingas kiekvienam vaikui laisvai improvizuoti. Nuoširdžiai dėkojame Vytauto Miškinio viktoriną „Iš pasakų skrynelės“.

Užanspauduota širdimi Mykolas Karčiauskas, Vilnius Rugsėjo 6 d. Vilniaus Rotušės salėje buvo Galima tik įsivaizduoti: talentingų lietu- Amžinas klausimas lietuvių literatūros pristatyta visuomenei tremtinio, politinio kali- vių, geležinkelių ir tiltų statytojų, sukurtom paraštėse, viso šimtmečio kūrėjams opus nio Jono Stašaičio poezijos rinktinė „Žmogus magistralėm riedėdamas vagonuos užkaltais klausimas, tas didysis stabtelėjimas ant laiko opi planeta“. Jo vardas neskamba plačiai, langais į tremtį Jonas Stašaitis atveria savo išverstos vagos, bet ir vėl tvirtu balsu ištariami nes kultūros baruose darbavosi daugiausia širdį bendrakeleiviams pirmomis tremties žodžiai: jaučiu pavasarį ateinant: pogrindyje, paliko ryškų pėdsaką mūsų dainomis, trokšdamas nelikti duženomis šia- gyvenime kaip humanistas, tautinės veiklos me opiame pasaulyje, o susitelkti į gyvenimą Ištirps ledai. Pavasaris pakluones pavyzdžiu jaunajai kartai. kaip į sielų planetą. Taip Jonas Stašaitis vadino Papuoš žole ir pienių auksu. Kaip pristatyti knygos „Žmogus opi plane- žmogų stovėdamas vėjų pagairėje mačerniškai ta“ autorių Joną Stašaitį (1921-2012) : poetas, apnuoginta širdim... Tik iškeptos papjaustyk, mama, duonos, filosofas, intelektualas, religinės literatūros Tolo nuo Tėvynės, tolo nuo savęs, nutolo Aš žodžio paprasto ir šilto laukiu. leidėjas, tremtinys, rezistentas, kalinys, mo- nuo liūdinčio Rūpintojėlio, parimusio pake- kytojas, Pasaulio tautų `teisuolis, humanistas, lėje. Dabar reikėjo susitverti Tėvynę tik sau, Eil. „Ištirps ledai“ meno mylėtojas, meliortorius... pamilti audrą ir giedrą, nupinti laimę iš kančių Pats apie save kalbėjo labai kukliai: „ minios, išvarytos iš istorijos, (ir tas atodūsinis, Pavasaris, žiedai, saulė, viltis, meilė, gy- Mėgstu mozaiką ir vitražus. Gal dėl to visa mūsų o Viešpatie, o kokios minios): Išvijo nerimas mane į venimas, žemė, kelias, mama, iškepta duona didžiulė Žemės planeta begaliniuose erdvės rūmuo- juodą naktį,/ Kaip šuo benamis vietos nerandu... ir žodis tarsi raktiniai žodžiai dažnai tariami se man atrodo nuostabus meno kūrinys, nušviestas su nuostaba, kviečiantys giedoti poeto dainas, amžinybės spindulio, prasiskverbiančio pro Visatos Tas nerimas dėl minios, nerimas dėl vie- kad būtų lengviau žeme keliaujantiems ir va- vitražus...“ nišo žmogaus, perone gimstančio kūdikėlio, liukiškai grožėtis gamta: „Rudenėlio žvarbus Poetas Jonas Stašaitis gimė 1921 m. sausio 1 d. kirtavietėj žuvusio, leduos įšalusio... Tas neri- vėjas / gainioja lapus ar kaip šiltas ilgesys palaukėj Patolupio km., Šimkaičių vls., Raseinių aps. (dabar mas, jog dabar reikia įsiklausyti į ašaras visuos / Dalija savo liūdesį“. Lyg pasiteisinimas dėl Jonas Stašaitis Kamajų sen.) ūkininkų šeimoje. 1940 m. baigė Rasei- tautos keliuos, klausti ir klausti savęs: kas gi liūdnokų gaidų eilėraščiuos nuskamba poeto alsavimus, o kartu smagiai su liūdesio gaidele nių gimnaziją. 1941-1942 m. Vytėnuose kun. Jono esu? Besiilgintis meilės, įsimylėjęs pavasarį, žodžiai: „į žemės molį mes per daug įaugę“, ir pasišaipo iš mūsų kasdienybės:... Bosco saleziečių vienuolyno našlaičių ir neturtingų sieloje ir visatoje... O vis tiek pasmerktas, kaip tas supratimas, kad visi keliai veda į kalną. vaikų gimnazijoje dirbo mokytoju. Vokiečių okupa- visi tautos gyvieji eit gedulo keliu, kol krūtinėj Tarsi norima apginti savo mačernišką klydimų Kaip vandenį dienas savąsias semiam cijos metais šio vienuolyno direktoriui kun. Antanui dar tvinksi jau nurašyta širdis... Nurašyta vos teisę, apginti žmones, savo, vienišiaus jausmus Ir pilame į kiauras statines. Skelčiui padėjo gelbėti žydų vaikus, 1942 – 1944 peržengus Tėvynės slenkstį į tremtį.. O reikia prardimų akivaizdoje. m. Kauno kunigų seminarijoje studijavo filosofiją. gyventi, sekti pasaką, skaudžią pasaką apie Ir sutinkame poetą jo poezijoj tokį, koks 1944 – 1948 m.Vytėnuiose dirbo mokytoju, buvo gimtąją upelę Tolupį: yra, neprašantį, kad paguostume, einam vienuolyno gimnazijos direktoriaus padėjėju. 1948 Palinksta girgždanti svirtis kartu su Kudirkos vienybės idėjomis, einam m. birželio antroje pusėje tarybinei valdžiai uždarius Tarp krantų ji giliai įsirėžus Iš tuščio šulinio pasemti eiliniai keleiviai kartu su XX a. pirmų de- vienuolyną, tų pačių metų rudenį įstojo į kunigų Kaip kančia į Lietuvio gyvenimą visą. šimtmečių šešiolikmečiais kūrėjais, amžinai seminarijos pirmą teologijos kursą ir lygiagrečiai Žmonėms laimingos ateities, jaunais, eina poetas su Balio Sruogos vakarais tęsė filosofijos studijas, kurias organizavo prof. Pra- (Apsižiūrėjau, kad žodį lietuvio parašiau O pasemia tiktai svajonę. ir šešėliais, su putinišku filosofiniu liūdesiu, nas Kuraitis. 1949 m. kovo 25 d. buvo areštuotas ir iš didžiosios raidės. Taip ir palikau. Nereda- Nenorom klausi: kur versmė, su Antano Miškinio rudeniniu nemadingu ištremtas į Irkutsko srities Olchono rajono Chužyro gavau, tik perskaičiau, kaip perskaičiau, taip Tave gaivinanti kelionėj? paltu, su Salomėjos Neries rudenio vėjais, gyvenvietę Baikalo saloje. Sibire vedė likimo sesę ir palikau parašytą). Bernardo Brazdžionio žemės pėda gyva, rezistentę, laisvės kovų dalyvę Jadvygą Leščinskaitę. Ir klausiu savęs: kas aš esu, ar tas, kuriam Skaitytoją Jono Stašaičio opi planeta smuikuodamas Ed. Mieželaičio paukštei, 1957 metais su žmona ir dviem dukrom sugrįžo į lemta nutapyti Tėvynės veidą, į kasas jos įpinti jaudina ir tuo žavesiu, kuris sklinda iš kal- su vaižgantiškom idėjom, kaitinančiom Lietuvą, dirbo melioracijos valdybose, Salininkuose tremtinio kelius? Apie ką dainuot neviltimi bos grožio, žodžio pajautimo, muzikalumo, skruostus, kad „būtų jie, ne aš, geri“. Einame subūrė į dramos būrelį, jam vadovavo, aktyviai da- nugirdytoj šaly? Kaip neviltį ištremti iš savęs? skaidrumo, iš jausmų kalbos, kokia ji bebūtų ir jaučiame kiekviename puslapyje lyg Vieš- lyvavo pogrindinėje katalikiškoje veikloje, spausdino Įpinti į eilėraščius gilias tautos kultūros šaknis, –sentimentali, teologiška, psichologiška ar paties pievose, jog eina kartu taip atlaidžiai, (paties sukonstruota spausdinimo mašina spausdino tikėjimo šaknis, kurias XIX a. pradžioje jau tragiška, mistinė ar socialinė, kaip ir indi- taip dieviškai ramus. Dar keletas eilučių iš- maldaknyges), platino draudžiamą literatūrą, dėstė bando užčiuopti Ed. Steponaitis, Z. Gėlė, J. vidualios estetikos paieškos. Poetas visada tikimai liudijančių poeto orumą, toleranciją, filosofiją pogrindinėje kunigų seminarijoje, suima- Janonis: yra arti skaitytojo, apmąstyta, nors savo visuotinumą: mas ir kalinamas (1973-1974 m.). Nuo 1988 m. prigimtimi spontaniškai išreiškianti sielos aktyviai dalyvavo Sąjūdžio veikloje, apdovanotas Iš pasaulio išsilygau būsenas. Aš savo kartą dainoje dainuoju, Lietuvos Sąjūdžio jubiliejiniu medaliu, Žyvančių- Džiaugsmo saują, vargo saują. Skaitau ir patikiu, kad poetas per visą Jos klystkelius prisiimu pats sau. jų gelbėjimo kryžiumi, kartu su tėvais Agniete ir Jas padėjęs ant svarstyklių, kūrybos laiką yra savo amžių įsimylėjęs - įsi- O su jumis kai dainoje kalbuosi, Juozu Stašaičiais (po mirties) pripažinti Pasaulio Ko daugiau, nesusigaudau: mylėjęs Tėvynę, muziką, („kaip muzika man šis Kur klydot jūs, kur aš, net nežinau. tautų teisuoliais, jų vardai įrašyti Į Garbės sieną Ar to vargo, ar to džiaugsmo. pavasaris“) meną, istoriją, kuri poetui primena Jeruzalėje. Judo grašius ir už juos nupirktą iš puodžiaus Už gražią gyvą atmintį noriu padėkoti Jonas Stašaitis, pradėjęs savo poetinį kelią gy- Kartais skausmas virsta laime, dirvą kapinėms, savo amžių, poeto žodžiais baltapūkiui, lengvam debesėliui, kaip kadais į ją vuliniame vagone, išleido knygą „Stebuklingas šal- Kartais džiaugsmas neša skausmą. tariant, „savo amžiaus nerimą nešuos“, įsimy- kreipėsi poetas ir tėvelis, Birutei Kanevičienei, tinėlis Mažučiuose“, poezijos rinkinį „Viešpaties Taip šiandieną man neaišku, lėjęs viską, ką žemė tars ryt saulei tekant, sau dukrai, paveldėjusiai poeto širdies turtus, jo pievos“ (2001 m.), atsiminimus apie kun. Antaną Ką sakyti, jei paklaustų, prisiimdamas visus savo kartos gyvenimo rankom liestus raštus, jo norą budinti gyveni- Skeltį „Tremtinys Tėvynėje“ (2004), „Sugriauti Kas sudaro žemės laimę. klystkelius, sau – ne savo, aukštindamas mui Poeziją ir Žmones, patikėti ir paliudyti, Vilniaus mūrai ir užversti šuliniai“ (2005), poe- ne mirtį, o mintį, nerimo žingsniais eina į kad viskas, kas poeto sukurta, užanspauduota mą“ Kančios paslaptis“ ( 2007 m.) ir kt . Eil. „Neaišku“ vienišo keleivio taką įaust kitos širdies šiltus širdimi. Amžiams ir žmonėms.  2014 m. gruodžio 20 d. Nr. 16 (806) Voruta

Pietryčių Lietuvos šiandiena: „Kalbėti negali tylėti“ Monika Rybelienė, Vilnius Kur šiame sakinyje dėti skyrybos ženklą, spręsti turėtų kiekvienas pagal save. Kai kalba pasisuka apie Pietryčių Lietuvą, man tylėti nesinori. Mokiausi vienoje iš Vilniaus rajono mokyklų ir puikiai pamenu, kaip važiuojant iš Vilniaus į mokyklą autobuse galėdavai išgirsti vien lenkiškai kalbantį jaunimą, ne tik pertraukų metu, bet ir per pamokas kalbėdavomės lenkiškai, o ir su- pykę mokytojai nevengdavo sudrausminti mūsų lenkų kalba. Važiuodama į susitikimą su buvusiu Marijampolio Meilės Lukšienės gimnazijos direktoriumi, Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ pirmininku Algimantu Masaičiu, įlipusi į autobusą, o vėliau ir pasivaikščiojusi po mokyklos koridorius, buvau maloniai nustebinta: vaikai autobuse ir pertraukų A. Masaitis metu jau kalba lietuviškai. Kad lietuviškas kitų Lietuvos rašytojų, poetų, - patikslino žodis Vilniaus rajono jaunimo lūpose vis A.Masaitis. Šiandien ant šio stalo sugulė dažniau girdimas kasdieninėje kalboje pri- mūsų, buvusių Pietryčių Lietuvos mokyklų tarė ir Algimantas Masaitis, tačiau, nepaisant mokinių, bakalauriniai, magistriniai darbai, to, šiuo klausimu ir toliau „Ryto“ draugija nuotraukų albumai. Draugijos pirmininko aktyviai dirba. O kaip kitaip, juk Vilniaus ra- kruopštumas stebina, preciziškai sudėti jone ir šiandien senjorai kalba vietine kalba, ranka rašyti bloknotai, kuriuose - Pietryčių vidutinio amžiaus žmonės – rusiškai ir tik Lietuvos ugdymo įstaigų statistika nuo bundantis jaunimas – lietuviškai. 1991 metų iki šiandien. Centre gausu ne tik Pradėjusi rinkti informaciją pokalbiui senovinių, prieškario laikų vadovėlių, bet ir sužinojau ir tai, kad Pietryčių Lietuvoje naujos metodinės literatūros, čia gali rasti ir daugiau nei pusė Lietuvos lenkų rinkimų itin retai randamą, Bostone išleistą, 34 tomų akcijos Lietuvoje kandidatų, dirba moky- „Lietuvišką enciklopediją“, pradėtą rinkti klose, bibliotekose, seniūnijose, o ir visi 27 šimtatomę seriją „Lietuvos valsčiai“, kurios Vilniaus rajono seniūnai – lenkų tautybės, visi iki šiol esantys leidimai jau sugulę centro kaip ir beveik visi kunigai. Mažų mažiausiai lentynose. Čia renkamas ir „Didysis lietuvių keista ir tai, kad dauguma šiemet įstojusiųjų kalbos žodynas“, tik apgailestaujama, kad jaunuolių į Vilniaus Šv. Juozapo kunigų šiek tiek per vėlai šia veikla susidomėta, nes seminariją yra lenkų tautybės. Žinant tai, dabar tenka tenkintis tik tuo, kas randama. logiškai galima išvesti nuoseklią seką ir Iki pilnos 20 tomų kolekcijos trūksta dar 7 suprasti, nuo ko priklauso daugumos Vil- tomų, kuriuos kolekcininkas mielai išsikeistų niaus rajono gyventojų darbo vietos ir, kodėl su siūlančiuoju į kitas vertingas knygas. kaimų gyventojai yra nuolat agituojami pri- tarti Lietuvos lenkų rinkimų akcijos veiklai. Atkurtoji „Ryto“ draugija Tačiau, keičiantis žmonių migracijos mastui, keičiasi ir padėtis Pietryčių Lietuvoje. Kaip Anuomet „Ryto“ draugija buvo reikalin- susitikimo metu kalbėjo „Ryto“ draugijos ga švietimo sistemos palaikymui, nes nebu- pirmininkas:“ Vilniaus rajone mokyklos vo mokyklų patalpų, vadovėlių, mokytojų ir gražėja, jose mokinių daugėja, o Švietimo ir mokinių, o jei kas mokėsi, tai rusų kalba. O mokslo ministerija skiria reikiamą dėmesį atkūrus draugiją ji jau darbą pradėjo nepri- gimtajai kalbai.“ Apie dėmesį pastarajai klausomoje Lietuvoje, nereikėjo rūpintis nei daug rašoma ir Pietryčių Lietuvos krašto mokytojais, nei mokyklomis, tačiau, pasak lietuvybės skleidėjo ir puoselėtojo, ilgamečio A.Masaičio, problemų šiame krašte dar yra mokyklos direktoriaus Algimanto Masaičio ir kad jas išspręstume, tam reikalinga „Ryto“ sudarytame leidinyje “Lietuvių švietimo draugija. draugijos “Rytas” veikla 1913 – 1938 m.” Algimanto Masaičio išleistame leidi- “Kovojant su visokiais būdais brukamu nyje „Atkurtos lietuvių švietimo draugijos lenkiškumu, viena svarbiausių priemonių „Rytas“ veikla 2004 – 2012 m.“ rašoma: Vilniaus krašto lietuviams buvo tautinė “Vilniaus ir Šalčininkų savivaldybėse vi- mokykla. Ji ugdė tautinį supratimą, plėtė siškai nesirūpinama didinti ikimokyklinio pasaulėžiūrą. Lietuvių kultūros ir švietimo ugdymo valstybine kalba prieinamumą, draugijos tapo vienintelėmis švietimo orga- ypač kaimo vietovėse. Tai kelia didelį tėvų nizatorėmis krašte, nes valstybinė švietimo nepasitenkinimą, nes priemiestiniame rajone sistema buvo menka ir iš esmės lenkiška.” yra daug jaunų šeimų, o jų atžalos negali Nuo draugijos įsteigimo pradžios prabėgo ne patekti į darželius. Šiuo klausimu „Ryto“ vienas dešimtmetis, keitėsi jos pirmininkai, draugijos valdyba aktyviai bendradarbiauja buvo sustabdyta ir vėl atkurta veikla, bet su vyriausybinėmis ir nevyriausybinėmis misija išliko ta pati – skleisti lietuvišką žodį ir organizacijomis. Padėtis lėtai, bet gerėja.“ šviesti Pietryčių Lietuvos krašto lietuvius. Jog žodžiai ne tuščiai parašyti, draugijos -Kelti mokytojų kvalifikaciją žadinant pirmininkas įrodė faktais. Tėvynės meilę, pasididžiavimą gimtuoju -1960 m. pradėjau dirbti Vilniaus rajono kraštu, studijuojant tautos istoriją, tautinių Marijampolio kaime, kur radau vienintelę santykių darnumo politiką daugiakalbėje nedidelę lietuvišką mokyklą. Marijampolio aplinkoje, - patikslino A.Masaitis ir tęsė, vidurinė buvo vienintelė lietuviška mokykla kad viso to pasiektų, draugija deda daug Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose. O Riešėje ir pastangų, skatina pedagogus – organizuoja Trakų Vokėje prie lietuvių kalba dirbančių konkursus Stanislovo Rapolionio, Pietry- pradinių mokyklų buvo įsteigta po penktąją čių Lietuvos Metų Mokytojo premijoms klasę. Šiandien jau yra ir kuo pasidžiaugti. gauti, rengia mokomųjų kabinetų apžiūros Aplink Vilnių kuriasi daug jaunų šeimų, konkursą, remia mokyklas materialiai. Dar kurios gyvena tėvų soduose, o dirba Vilniuje, viena svarbi švietimo draugijos „Rytas“ tačiau jų vaikai į mokyklas ir darželius lei- Vilniaus rajono lietuviškų mokyklų šventė „Vilniaus jovarai“ Juodšiliuose veiklos krypčių – moksleivių kūrybiškumo džiami ten, kur gyvenama, o ikimokyklinių ugdymas, tautinių tradicijų puoselėjimas. ir priešmokyklinių grupių valstybine kalba dabar gyvename laisvoje Lietuvoje, tačiau labai nepatenkintos dėl valstybinės kalbos Išsikeltiems tikslams palaikyti kasmet Juod- trūksta - patikslino A.Masaitis. klaidingai daugeliui jaunų žmonių atrodo, egzaminų tvarkos, bei istorijos ir geografijos šilių „Šilo“ gimnazijoje rengiama Vilniaus „Ryto“ draugijos misija Pietryčių Lietu- kad už valstybės nepriklausomybę kovoti valstybine kalba dėstymo. Ne kartą teko ir rajono lietuviškų mokyklų mokinių menų voje puikiai susišaukia su Švietimo ir mokslo nebereikia. – Už valstybės nepriklausomybę pačiai kalbėtis su buvusiais mokytojais, kurie šventė „Vilniaus Jovarai“. ministerijos (ŠMM) Regioninių mokyklų kovoti reikia nuolat. guodėsi, kad jiems tenka pervesti 2 procen- skyriaus planais atidarant darželio grupes tus gyventojų pajamų mokesčio nurodytu Švietimo raidos centras - muziejus prie mokyklų. Problemų dar likę adresu, kad jie jaučia politinį spaudimą. Tam Kalbai pasisukus apie mokytojų pašauki- pritarė ir A.Masaitis, kuris sakė, kad ši situa- Vesdamas ekskursiją po prieš 11 metų mą, A.Masaitis pasakojo, kad tuomet, kai jis Anot A.Masaičio, negerai, kad mokyklos cija jam puikiai žinoma bei pridūrė, kad daug įkurtą Lietuvos švietimo draugijos „Rytas“ dirbo mokykloje, labai didelį dėmesį skyrė Pietryčių Lietuvoje yra dviejų pavaldumų, lietuvių kalbos mokytojų, dirbančių tautinių švietimo raidos centrą - muziejų pirmininkas mokytojų pašaukimui. bet būtų dar blogiau, jei mokyklos liktų tik mažumų mokyklose, kreipėsi į „Ryto“ drau- A.Masaitis su dideliu entuziazmu pasakojo, -Jei žmogus neturi pašaukimo būti mo- savivaldybių pavaldume. Lietuvos lenkų gijos valdybos narius su skundu, kad jiems apie Pietryčių Lietuvos švietimo praeitį ir kytojų, jis nebus geras mokytojas. Gaila, kad rinkimų akcija rajone į lietuviškas moky- reikia pasirašyti ant kuriamos lituanistų var- ateities kartoms kaupiamus dabarties faktus. šiandien niekas apie tai nebekalba. Integruo- klas žiūri kaip pamotė, daugiau skiria tik du peticijos dėl valstybinės kalbos egzamino. Pravėrus muziejaus duris į akis krinta ideali jantis į Europą pašaukimas blėsta. Daug Lie- lenkiškoms mokykloms, o kas nuo jų lieka, Nepaisant įvairių intrigų ir bandymų savaip tvarka ir įspūdingas, šešių metrų ilgio, stalas, tuvos Edukologijos universiteto absolventų atitenka lietuviškoms. Savivaldybių moky- manipuliuoti mokytojais Pietryčių Lietuvos kuris yra Lietuvos rašytojų sąjungos paliki- neina dirbti į mokyklas, o dar nemaloniau, tojai jaučiasi nesaugiai ir ne tik lietuviškose mokyklose, bet situacija jose kinta „Ryto“ mas, gero draugo dėka perduotas muziejui. kad jie nenori važiuoti tolyn nuo Vilniaus ir mokyklose, bet ir lituanistai dirbantys lenkiš- draugijos ir mūsų visų labui. -Prie šio stalo mintijo Balys Sruoga, Petras Kauno, o kita dalis baigusiųjų išeina dirbti į kose: pasirodžius švietimo įstatymo naujai Cvirka, Justinas Marcinkevičius bei daugelis kitas sritis, - sakė pašnekovas ir tęsė, kad nors redakcijai tautinių mažumų mokyklos liko Juozo Vercinkevičiaus nuotr. Voruta 2014 m. gruodžio 20 d. Nr. 16 (806)  Lietuvos istorija Vokietijoje, Danijos kaimynystėje – apie Rygą Astrida Petraitytė, Vilnius Tęsinys. Pradžia Nr. 15 Seminaro vadovas dr. A. Fülberthas latvių literatūros vardų – J. Rainis (kuris pradėdamas pranešimą „Politika ir gatvių pa- kaip latvių poezijos simbolis mums, ko gero, vadinimai“ klausytojus suintrigavo klausimu: pirmiausia iškiltų) nebuvo paminėtas. Štai XX ar jie žiną, kada radosi namų numeracija? a. pirmoje pusėje ir politinėje sferoje veikęs Rygoje, pasirodo, ją 1828 m. įvedęs gen- Andrievs Niedra XIX a. pabaigoje pasireiškė eralgubernatorisu Paulučis. Pranešime latviškų eilėraščių publikacijomis; Augusts nuskambėjo ir Grūbės istorinių refleksijų Deglavs sukūrė netgi šeimos romaną „Ryga“ aidas, suprantama, abiems pranešėjams (L. Tolstojaus realizmą derindamas su E. simbolinę reikšmę turėjo dabartinės Laisvės Zola natūralizmu), atspindintį šios vokiečių gatvės metamorfozės. Žinoma, Fülberthas citadelės „letizavimą“. Dar paminėtas Vilis stabtelėjo ir prie smulkesnių pavyzdžių, Plūdonis, skelbęs, kad literatūra negali apsi- štai tarkim, paminėta, kad vokiečių oku- tverti kinų siena (nors St. Georges lozungas pacijos metais į Rygos getą atvežus daug „Menas menui“ skambėjo jau ir Latvijoje). žydų iš Vokietijos, čia radosi neoficialios Deja, vokietei klausytojai susidomėjus, Hamburgo, Kelno ir pan. gatvės. Taigi šiuo ką dabar būtų įdomu paskaityt iš to latvių atveju (dominuojančio ) tautiškumo dimen- literatūros laikotarpio, pranešėjas nieko sija reiškėsi per (dominuojančią, dažniausiai konkretaus nepatarė. Per petrauką pasu- okupacinę) ideologiją. fleravau jai Zentą Maurinią – nors ir kiek iš vėlesnio laikotarpio, bet juk būtent „hibridinį“ Literatūriniai motyvai fenomeną (baigusi rusų gimanziją, rašiusi juk ir vokiškai, ne tik latviškai). Paskutinė sekmadienio priešpietė (ska- Baigiamąjį pranešimą – „Ryga ir jos ityti du pranešimai) nudžiugino literatūrine gyventojų grupės XX amžiuje“ galėjai laukti tematika. būsiant teoriniu-statistiniu, bet dr. Magda- Dr. Pauls Daija jau savo pranešimo lenes Huelman, besidarbuojanti Miunsterio įvardijimu nurodė pagrindines ne tik universiteto Tarpdisciplininių Baltijos studijų Hamburgo miestas literatūrinį Rygos gyvenimą formavusias institute, pasitelkė Aleksandr Čaks (1901 -1950) tautas ir kalbas: „Latvių, Baltijos vokiečių ir prizmę. Pranešėja ir apibendrindama aptarė patarimo apsiauti tvirtą avalynę ir turėti ap- Tradiciškai atvykusi ankstyvą priešpietę rusų kontaktai. Literatūrinis Rygos gyvenimas rašytojo veikėjus, ir pateikė konkrečius jų siaustus nuo lietaus, perspėjant nepamiršti į Hamburgą, turiu keletą valandų Fin de Siècle“. Pasak pranešėjo, jį labiausiai paveikslus, cituodama vokiškus vertimus. asmens dokumentų – bus įžengta ir į Danijos pasivaikščioti po šį miestą. Šįkart jau domina „hibridiniai“ fenomenai: vokiečiai Pažymėta, kad anksti debiutavusio poeto teritoriją... nekėliau sau tikslo kuo daugiau pama- rašę latvių kalba ar atvirkščiai, kitokie vari- kūryba nepriklausomos Latvijos respublikos 1864-ųjų karo atminimas šiame kampe- tyti. Man jaukus šis didmiestis su savo antai... Bet svarbi jo pranešimo gija – latvių laikais sulaukė populiarumo, įvertinta premi- lyje išties puoselėjimas. Seminarui sekma- mūrais, tilteliais, vandens telkiniais (Als- kultūrinės, literatūrinės emancipacija iš jomis, o sovietmečiu – cenzūruota, kritikuota. dienio pietumis pasibaigus, turėdama visą terio ežeru ir kanalais), gulbėmis, vietinių kitakalbių, kitataučių dominavimo. Latvių Cituojamuose posmuose labiau išryškėjo laisvą pusdienį (likusi dar vienai nakčiai iki ir turistų šurmuliu (deja, ir elgetaujančių, literatūra, pasak pranešėjo, ėmė formuotis tik socialinių sluoksnių – dažniausiai ne pačių rytinio traukinio Hamburgan ir pavakarės šiukšliadėžėse besirausiančių daugėja, regis XIX a. antroje pusėje – iki tol būta tik giesmių, aukščiausių: čia ir meninė bohema, ir prole- autobuso Vilniun), kaip visad pavaikščiojau – atvykėlių). Šįkart klydinėdama gatvelėmis, maldų, XVIII a. atsiradusių vertimų. tarai, ir lengvo elgesio mergelės; tautiškumas po artimiausias apylinkes – aplankiusi Aka- vaikštinėdama krantine, vis orientuodamasi XIX-XX amžių sandūroje susiformavusi taip pat reprezentuotas: štai knaipėje susiduria demijos pašonėj esantį Sankelmarko ežerą, į atskaitos tiesę: stotis (ir geležinkelio, nauja latvių karta, įžvelgusi valstietiškosios rusas, latvis, lenkas... Tad seminaro pabaiga nutariau paėjėti tolėliau palei kelią, vedantį į ir autobusų greta) – Rotušė, prisėsdama tradicijos ribotumą, atspirties ieškojusi ne buvo visai smagi. Šlezvigą – žinojau turėsianti progos stabtelėti kavinukėj ar aikštėj, tiesiog mėgavausi folklore, bet ėmusi orientuotis į Vakarus (t.p. ir į Bet per visas pertraukėles savo užstalės ties dviem netoli viens kito pastatytais potyriu: būti Hamburge. Bet ir sukiojantis, rusiškąjį simbolizmą). Priminęs amžių sandūrą kaimynams skelbiau: man pritrūko dėmesio paminklėliais, pagerbiančiais karo su danais regis, jau keliskart išvaikščiotoj erdvėj, naujų ir XX a. pradžią paženklinusį dekadentizmą, Baltijos vokiečiams. Kai kas skeptiškai aukas (vis – austrus, mat įsiplieskus karui nedidelių atradimų tenka patirti. Štai Muitų tokius visai Europai reikšmingus vardus kaip sureagavo: tai jau niekad nebebus ak- Šlezvigo hercogystėje, jų kautasi kartu su tiltelis lyg ir nematytas, o jis besąs seniausias, F. Nietzsche ar S. Freudas, pranešėjas pažymėjo, tuali tema... Bet, tikėkimės, ne iškreiptas Prūsijos būriais). Šįkart netikėtai pamačiau paminėtas 1355 m.; Bonhoferio statula prie kad modernizmo vėjai latvių literatūrą euro- politkorektiškumas uždėjo leteną ant sem- dar ir trečią – ant kalvos kūpsantį iš akmenų visad lankytos St. Petri bažnyčios – tarsi peizavo, išlaisvino iš nacionalinio ribotumo. inaro, tiesiog galimybės, atsitiktinumai sumūrytą „kupolą“ su kryžiumi virš jo, taip anksčiau nepastebėta... Nekalbant apie tai, Rygoje rados vis daugiau latvių inteligentijos, dažniausiai nulėmė pranešimų temas. pat skirtą austrų kariams. kad žvilgsnis visad džiugiai atpažindamas kurios atstovai daugiausiai ir buvo tie „hibridai“ Netikėtumų šioje tykioje, kaimiškoje smigo į Rotušės pastatą ar renesansiniu stiliu- – mat studijas baigę Rusijoje arba Vokietijoje. * vietovėje įmanoma aptikti. Štai tik praėjusiais mi, nors tik 1911 m. statytą Hulbės namą (kurį Daugelis latvių poezijos pirmeivių pradėję nuo Genius loci metais patyriau – tiesiog „kaktomuša atsi- dabar ženklina užrašas „Thomas Punkt“). vertimų. Štai Goethes „Faustas“ar Nietzsches trenkusi“ – jog Akademijos kaimynystėje, Vis tampausi su savim ir per pirmąjį „Taip kalbėjo Zaratustra“ buvo reikšmingi ne Nuvykusi į Sankelmarką visad žinojau vadinamajame Arnkielio parke yra ypatingas vizitą į Hamburgą įsigytą kelionių vadovą tiek pasaulėžiūriniais momentais, kiek latvių Daniją esant ranka pasiekiama. Šįkart, archeologinis palikimas ir eksponatas (rekon- po šį miestą, bent akim žvilgteliu. Štai įvade kalbos tobulinimu ir įtvirtinimu. Rygos teatrine pavarčius Rygos seminarą pakeisiančio struotas, autentikos ne kažin kiek belikę): pateikti „prietarų“ paneigimai priminė: Ham- vaidinamos H. Sudermanno pjesės taip pat renginio programėlę,tai tapo dar akivaizdžiau: akmens amžiaus kapinynas: „Senesnis nei 5 burgas prie (Šiaurės) jūros yra tiek pat, kiek veikė latvių savimonę – ne tiek menine forma, seminare „Vokiečių-danų karas 1864-aisiais“ 000 metų pylimas - tai didžiausia rekonstruota Miunchena s – Alpėse: Hamburgas įsikūręs kiek socialiniu turiniu. daugiausia laiko buvo skirta ekskursijoms akmens riedulių kapavietė Šiaurės Europoje“ prie Elbės. Dr. Daija paminėjo aptariamo Fin de Siècle „ieškant karo pėdsakų“, dalyvius, greta (iš lankstinuko). Pabaiga Trakų istorijos muziejus kviečia į edukacines programas Brigita BALČYTIENĖ, Trakų istorijos muziejaus Ryšių su visuomene ir edukacijos skyriaus vedėja Lapkričio 21-23 d. LITEXPO rūmuose vyku- monetą su kunigaikščio Vytauto atvaizdu ar kurią sioje 4-oje mokyklų įrangos ir mokymo priemonių kitą iš siūlomų šešių variantų. Taip pat kuriami parodoje „MOKYKLA 2014“ Lietuvos muziejų popieriniai banknotai. Šis užsiėmimas vyksta asociacija kvietė lankytis nuotaikingoje ir kūrybin- Medininkų pilyje (nuo 2004 metų Trakų istorijos goje MuMo – muziejų edukacinėje saloje. „MuMo“ muziejaus padalinys). šifruojama „Muziejus – Mokyklai“. Trakų istorijos muziejus kviečia ir į kitas Edukacinėje saloje darbavosi trisdešimties įdomias bei atraktyvias edukacines programas, Lietuvos muziejų edukatorių komandos, tame kurios vyksta Trakų salos bei pusiasalio pilyse. tarpe ir Trakų istorijos muziejaus darbuotojai: Dažnas svečias ar miestelėnas dūsauja, kad negali Ryšių su visuomene ir edukacijos skyriaus ve- pakliūti į aukščiausią salos pilies bokštą donžoną. dėja Brigita Balčytienė, l.e.p. Medininkų pilies Tai tapo įmanoma. Užsisakius užsiėmimą „Trakų skyriaus vedėjas Martynas Tininis, muziejininkė- pilys kovose su kryžiuočiais“ lankomasi ir tame edukatorė Vidmantė Narvidaitė bei muziejinin- įprastai užrakintame bokšte, ir gynybinėse pas- kas Tomas Petrauskas. togėse. Užsiėmimo „Viduramžių karyba“ metu Parodoje veikė įvairios erdvės, programa galima pasijusti tikru karžygiu – matuojamasi buvo turtinga naujovių, o iš MuMo salos visi išėjo riterio šarvus, grandininius marškinius, sužino- su dovanomis, nes kiekvieno muziejaus kūrybinė- ma kuo kardas skiriasi nuo kalavijo ir eilę kitų se dirbtuvėse susikūrė ką nors savo rankomis. įdomybių. Į Trakų istorijos muziejaus komandos už- Užsiėmimo „Ką byloja herbai“ metu išmoksta- duodamą klausimą „Ar jus domina pinigai?“ ma iš herbo išgauti informaciją apie jo savininką, parodos lankytojai reagavo labai įvairiai, bet praktinėje dalyje galima sukurti savo asmeninį, vienareikšmiškai susidomėję. Tada išgirsdavo dar giminės ar klasės herbą. ir pasiūlymą, kad gali čia pat jų pasigaminti nemo- Kodėl lietuvius vadino sausumos vikingais, Akimirka iš renginio kamai. Ir tai buvo tiesa. Trakų istorijos muziejus kas lėmė pergales didžiuosiuose Saulės, Durbės, kūrybinėse MuMo dirbtuvėse kvietė pasigaminti Mėlynųjų Vandenų, Žalgirio ar Oršos mūšiuose Pusiasalio pilies teritorijoje buvusio domi- čiojimas su Vytautu Didžiuoju“, „Pasaka Trakų istorinių monetų kopijas – taip buvo pristatomas galima sužinoti užsiėmimo „Nuo Saulės iki Oršos nikonų vienuolyno koplyčioje įrengta moderni pilyje“, „Įvairūs gotikos veidai“. edukacinis užsiėmimas „Lietuvos pinigų istorija“. – karinių pergalių paslaptis“ metu. Praktinėje da- interaktyvi ekspozicija. Čia sužinoma apie Domi- Apie esamus užsiėmimus bei naujoves ga- Užsiėmimo metu dalyviai susipažįsta su pinigų lyje mokomasi gaminti grandininius marškinius, nikonų vienuoliją, daug įdomių faktų iš šventųjų lite daugiau sužinoti Trakų istorijos muziejaus istorija nuo pat mainų prekybos iki nūdienos. „kovojama“ Žalgirio mūšio lauke, specialių klišių gyvenimo, mokomasi „skaityti“ dailės kūrinius. internetinėse svetainėse: www.trakaimuziejus.lt, Sužino, kada buvo naudoti ir kaip atrodė trigra- pagalba galima savarankiškai pasigaminti ir pa- Visus užsiėmimus pritaikome amžiaus gru- www.medininkaipilis.lt. šiai, taleriai, šilingai bei kitos monetos, lietuviški siimti prisiminimui senovinės karinės technikos, pėms pagal poreikius. Laukiame Jūsų Trakų istorijos muziejuje bei ilgieji. Praktinėje dalyje specialių klišių pagalba karių atvaizdus. Taip pat yra galimybė užsisakyti Ruošiama eilė naujų užsiėmimų, kurie jau edukaciniuose užsiėmimuose. savarankiškai pasigamina istorinių monetų ko- šaudymą iš istorinių lankų bei arbaletų kunigaikš- netrukus bus pasiūlyti muziejaus lankytojams: Dėl papildomos informacijos galite kreiptis: pijas: Žygimanto Augusto talerį, tarpukario 10 Lt čių rūmų terasoje. „Inkvizicija Viduramžių epochoje“, „Pasivaikš- [email protected]  2014 m. gruodžio 20 d. Nr. 16 (806) Voruta Kuris Štrausas grojo Vilniuje? Alvidas Jancevičius, žurnalistas, istorikas 1895 metų rugsėjo trečiąją „Vilenskij tai – ypač smuikininkas Josifas Zanderis Tai kas gi jis – žmogus, kurio adresu Vil- gyvenimo metais (mirė 1899 m.) jis nekon- vestnik“ laikraštis, tarp kitų informacinių pra- – tikri virtuozai. niuje pasakyta tiek gražių žodžių? Kuris nors certavo ir beveik neišeidavo iš namų. Be to, nešimų, išspausdino kuklią žinutę: „Garsusis Orkestras grojo repertuarą, galėjusį pa- iš didžiųjų kompozitorių dinastijos, jų gimi- programoje skambėjo E. Valdteifelio valsas. O pono Štrauso Vienos orkestras vakar atvyko tenkinti įvairių meninių skonių klausytojus. naitis ar paprasčiausiai pašalinis žmogus? To būtent šį kompozitorių J. Štrausas laikė vienu į Vilnių ir šiandien surengs pirmąjį koncertą Puikiai atlikti ir publikos prašymu ne kartą meto spauda nemėgo prie pavardžių rašyti pagrindinių savo konkurentų, todėl vargu ar Botanikos sode. Paskutinieji orkestro koncer- kartoti E. Grigo siuita „Peras Giuntas“, valsas vardų. Todėl ir šiuo atveju nustatyti konkrečią būtų įtraukęs į programą jo kūrinį. tai Kijeve, sprendžiant iš spaudos atsiliepimų, iš P. Čaikovskio operos „Eugenijus Onegi- asmenybę tampa beveik neįmanoma. Johano brolis Jozefas, populiarių pjesių pritraukė minias publikos.“ nas“, Žile intermezzo iš „Malūno“, prancūzų Aišku viena: Vilniuje nesilankė Johanas orkestrui autorius, Štrausų orkestro, su ku- Bet kuriuo kitu atveju toks skelbimas kompozitoriaus ir dirigento E. Valdteifelio Štrausas – tėvas, žinomiausias šios giminės riuo gastroliavo daugelyje Europos miestų, patektų į eilinių pranešimų kategoriją, nes valsas „Visada arba niekada“, P. Sarasatės, atstovas, todėl kad jis mirė dar 1849 metais, dirigentas, mirė dar 1870 metais. patogi Vilniaus geografinė padėtis dažnai S. Moniuškos ir kitų kompozitorių kūriniai. palikęs tris sūnus – Johaną, Jozefą ir Eduardą. Tais pačiais 1870 metais orkestrui vado- priviliodavo čia įvairias pasaulio garsenybes. Ir, žinoma, paties Štrauso valsai, beje, sulaukę Todėl pirmiausia, kuo norėtųsi tikėti – sen- vauti ėmėsi trečiasis brolis – trisdešimt pen- Jeigu ne Vienos ir Štrauso vardų paminėji- nevienareikšmės kritikos reakcijos. To paties sacingas atradimas, jog Vilniuje viešėjo pats kerių šokių muzikos autorius, smuikininkas mas... „Vilenskij vestnik“ recenzento nuomone, „valsų karalius“ Johanas Štrausas – sūnus. ir dirigentas Eduardas. Būčiau linkęs galvoti, Su dideliu pasisekimu orkestras pasiro- valsai, panašu, muzikantams tiek nusibodę, Žinoma, jog devynioliktojo amžiaus antrojoje kad tai jis su savo orkestru lankėsi mūsų dė Vilniuje keletą kartų – Botanikos sodo kad, juos atliekant, negali netgi tikėtis kokio pusėje jis su koncertais daug kartų lankėsi Ru- sostinėje. 1895 metais, apie kuriuos sukasi vasaros teatre, Karininkų ramovėje – ir dvi nors įkvėpimo. sijoje ir tikrai galėjo stabtelėti Vilniuje. Tačiau šis tyrinėjimas, Eduardui buvo šešiasdešimt savaites laikė prikaustęs vilniečių dėmesį. Taigi, Vienos orkestras dvi savaites laikė nė vienas šaltinis, nė viena biografinė rody- metų, 1894 m. jis koncertavo Peterburge ir Kaip pažymėjo recenzentas, koncertuose prikaustęs vilniečių dėmesį. klė legendinio kompozitoriaus su Vilniumi Pavlovske ir, tikėtina, galėjo pakeliui sustoti „jautėsi tas artistinis pakilimas ir nervas, Kada į atsisveikinimo koncertą vėlgi nesieja. Kita vertus, tas pats Johanas – sūnus Vilniuje. Tai buvo žmogus, iš tėvo perėmęs ne kurie neatsiejami nuo didelių koncertų, kai Botanikos sode susirinko neperdaugiausiai paskutinįjį kartą Rusijoje lankėsi 1886 metais tiek talentą, kiek efektingą išvaizdą ir stebėti- artistas pasirodo publikai, į kurios nuomonę publikos, „Vilenskij vestnik“ su gailesčiu pa- ir tik nedideliame Sankt-Peterburgo priemies- ną darbštumą. Eduardas įgijo klasikinį išsila- privalu atsižvelgti.“ žymėjo, jog kita tokia galimybė išgirsti tokios tyje Pavlovske. Tuo tarpu, gastrolės Vilniuje vinimą, puikų muzikinį pasirengimą, puikiai Vilniaus žiūrovai aukštai įvertino svečių stebuklingos muzikos pasitaikys negreitai. O vyko 1895 metų rugsėjo mėnesį. Mažai tikė- mokėjo senąją graikų bei lotynų kalbas, bet profesinį meistriškumą. Specialistai žavėjosi recenzija baigėsi tikrai šaunia fraze: „Nuo- tina, jog septyniasdešimties metų žmogus, ką visada svajojo tapti universiteto dėstytoju kolektyvo muzikantų technika, artistine širdžiai gaila, kad ponas Štrausas išvyksta tik surašęs testamentą, būtų leidęsis į tokią arba diplomatu. Nors, vėlgi, broliams 1859 kultūra, susigrojimu. Pažymėta, jog solis- iš Vilniaus“. kelionę, nes pasak biografų, paskutiniaisiais metų vasarį neteko ilgai įkalbinėti Eduardo dalyvauti neįprastame koncerte. Didžiuliame plaukymo baseine, žiemą pa- verstame šokių sale, buvo specialiai parengtos trys scenos, kuriose turėjo koncertuoti į tris dalis padalintas Štrausų orkestras. Kiekvienai grupei vadovavo vienas brolių. Jauniausiojo Štrauso debiutas pavyko ir tai nulėmė tolesnę jo ateitį. Eduardas pasirodė kaip gabus diri- gentas, sugebantis pasiekti maksimalaus or- kestro skambėjimo. O diplomato talentas jam padėjo sprendžiant santykius su muzikantais, salių savininkais bei muzikos leidėjais. O po pirmųjų pasirodžiusių valsų paaiškėjo, kad jis dar ir gabus kompozitorius, lengvai perėmęs „Štrausų stilių“ bei Vienos valso atmosferą. Greitai Eduardo populiarumas tapo toks didelis, kad Johanas, pristatomas nepažįstamoms damoms, juokais teigdavo esąs „gražuolio Eduardo Štrauso brolis“. Labai gaila, kad savo gyvenimo pabaigoje Eduardas nutarė sunaikinti Štrausų šeimos archyvą. Jis tai pranešė muzikantams ir su- manymą įvykdė... Tuo pačiu nereikėtų užmiršti, kad buvo dar vienas Štrausas, kurio 1895 metais galėjo klausytis vilniečiai – vokiečių kompozitorius ir dirigentas Richardas Štrausas. Pirmasis su- tapimas tas, kad tais 1895 metais jam sukako trisdešimt vieneri ir visi orkestro muzikantai buvo panašaus amžiaus. Kartu, greta savo garsiųjų simfoninių poemų ir operų, R. Štrausas taip pat kūrė valsus, labai panašius į J. Štrauso šedevrus. Ypač pasisekę jo valsai iš muzikinės komedijos „Rožės kavalierius“. Kiek vėliau, dirbdamas Berlyno ir Vienos operos teatrų dirigentu, Richardas netgi diri- gavo savo bendrapavardžio operetėms. 1896 m. pradžioje Richardas Štrausas gastroliavo Maskvoje, todėl pakeliui galėjo užsukti ir į Vilnių. Tačiau įtarimą kelia kelionės marš- rutas – kaip žinia, orkestras į Vilnių atvyko iš Kijevo... Taigi, vieni neaiškumai. To meto Vil- niaus viešbučių knygose įregistruoti Vienos orkestro muzikantai, tačiau jokio Štrauso ten nėra. O galutinai viską supainioja dokumen- tas, kurį prieš keliolika metų pavyko rasti Lietuvos valstybės istorijos archyve. Tai yra Vilniaus policmeisterio raportas generalgu- bernatoriui apie visus 1895 metais atvykusius ir išvykusius užsieniečius. Tai, kad doku- mentas susijęs su Štrauso orkestru, leidžia nustatyti vėlgi vienintelė recenzijoje paminėta solisto Josifo Zanderio pavardė. Išvardinti są- raše muzikantai tikrai rugsėjo antrąją atvyko iš Kijevo, beveik visi buvo Austrijos piliečiai. Rugsėjo 18 d. (paskutinysis koncertas, kaip žinia, įvyko rugsėjo šešioliktąją), sprendžiant iš dokumentų, visi jie išvažiavo į užsienį. Bet keisčiausia, kad, peržiūrėjus ne tik šį raštą, bet ir krūvą panašių dokumentų, nė viename nepavyko aptikti Štrauso pavardės... Nors laikraštis „Vilenskij vestnik“, kaip įsitikino- me, rašė, jog Štrausas tikrai lankėsi ir tikrai dirigavo. Sunku įsivaizduoti tokį policijos aplaidumą. O gal tai tiesiog paprasčiausias nežinomo valdininko neapsižiūrėjimas? Šiaip ar taip, kol kas lieka neaišku, kuris Štrausas devynioliktojo amžiaus pabaigoje buvo Vilniuje, kurio Štrauso talentu žavėjosi miestelėnai. O viskas dėl pačios paprasčiau- sios priežasties – dėl neparašytos vardo pirmosios raidės... Voruta 2014 m. gruodžio 20 d. Nr. 16 (806)  Lietuvos bažnyčios istorija Katalikų dvasininkų dalyvavimas Lietuvių draugijos nukentėjusiems nuo karo šelpti veikloje Dr. Vida Pukienė, Lietuvos edukologijos universitetas Š.m. lapkričio mėn. sukanka 100 metų, kai buvo kad laisvas liaudies mokyklų mokytojų vietas įsteigta Lietuvių draugija nukentėjusiems nuo karo pirmiausiai galėtų užimti mokytojai iš Suvalkų šelpti, vienintelė sėkmingai veikusi lietuvių organiza- gubernijos, kad vakarais leistų organizuoti cija Pirmojo pasaulinio karo metais, daug prisidėjusi pabėgėlių vaikams pamokas. Draugijos nariai prie Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 1918 m. dvasininkai J. Bakšys, P. Dogelis (buvo šios Praėjo šimtas metų, kai 1914-ųjų rugpjūtį, organizacijos sekretoriumi, išvykus St. Šilingui Lietuvoje prasidėjo Didysis karas, dabar daž- į Rusiją), Vl. Jezukevičius rūpinosi moksleivių niausiai vadinamas Pirmuoju pasauliniu karu. apgyvendinimu steigė arbatines ir valgyklas. Jau rugpjūčio 1–2 d. nuo sienos su Prūsija Amžininkai prisimena Šv. Mikalojaus pa- Suvalkijoje ir Žemaitijoje ėmė trauktis carinės rapijos klebono, tuo metu jauno ir energingo Rusijos muitininkai ir pasieniečiai. Aršiausios kun.V. Jezukevičiaus iniciatyvas. Jo įrengta kovos užvirė Suvalkų gubernijoje, ties Kybartais Šv. Mikalojaus parapijos salė tapo savotišku ir Kudirkos Naumiesčiu. Gyventojai buvo pri- lietuviškos veiklos centru. Čia buvo švenčiamos versti trauktis tolyn nuo fronto, jie neteko namų įvairios šventės, čia rinkdavosi pasilinksminti ir gyvulių bei kito turto. Paliko tik apsvilę sody- jaunimas. bų medžiai ir ūkininkų trobų kaminai. Carinės Susikaupus dideliam skaičiui pabėgėlių ku- Rusijos, kurios dalimi buvo Lietuvos teritorija, nigai susirūpino tikinčiųjų religiniais poreikiais vyriausybė bei visuomeninės organizacijos susi- gimtąją lietuvių kalba. Tuo tarpu Vilniuje pamal- rūpino nukentėjusiųjų šelpimu. Rusijos vyriau- dos vyko lenkų kalba. Lietuviai dvasininkai iš sybė, siekdama nusimesti dalį karo rūpesčių, Vilniaus, Suvalkų ir Kauno gubernijų, karo metu leido veikti tautinėms labdaros organizacijoms gyvenę Vilniuje, kreipėsi į Vilniaus vyskupijos ir skyrė lėšų. Prasidėjus karui buvo įkurtas, caro valdytoją prel. K. Michalkevičių, kad būtų nors dukters Tatjanos vardu pavadintas Komitetas viena Vilniaus bažnyčia paskirta moksleivių re- pabėgėliams šelpti, finansuojamas iš valstybės kolekcijoms lietuvių kalba. Lenkų įtaka Vilniuje biudžeto. Jo vicepirmininku buvo IV Valstybės buvo tokia didelė, kad leidimo nepavyko gauti. Dūmos narys, teisininkas M. Yčas. Pasinaudoję Po kiek laiko į vyskupijos valdytoją asmeniškai šia galimybe lietuvių inteligentai advokatas P. kreipėsi kan. K. Olšauskas, o tai sukėlė dar Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti Centro komiteto Vilniuje 1915–1918 m. sudėtis. Leonas, M. Yčas, daktaras A. Vileišis, teisinin- didesnį lenkų nepasitenkinimą. Tačiau „kova Sėdi (iš kairės): kun. J. Kukta, E. Vileišienė, dr. A. Vileišis, dr. J. Basanavičius, A. Smetona, kas A. Smetona, bei kun. Vl. Jezukevičius, kun, buvo laimėta K. Olšausko strategijos ir ištvermės J. Kymantas, D. Malinauskas, kun. J. Stankevičius. Stovi (iš kairės) A. Stulginskis, K. Olšauskas, ir kt. 1914 m. lapkričio 14 (27) d. dėka‘‘- savo atsiminimuose rašė M. Yčas3. Pamal- tarn. Jankauskas, kun. J. Bakšys, kun. V. Jezukevičius, J. Šernas, A. Žmuidzinavičius, M. Biržiška, įsteigė Lietuvių draugiją nukentėjusiems nuo dos lietuvių kalba buvo leistos Šv. Petro ir Povilo kun. P. Dogelis, tarn. J. Siemaška ir kurjeris karo šelpti (toliau LDNKŠ). Katalikų dvasinin- bažnyčioje bei kitose Vilniaus bažnyčiose. kų iniciatyvos steigiant, o vėliau ir vystant šios 1915 m. rugsėjo mėn. vokiečių kariuomenei praktiškai visas švietimo grandis: nuo pradinių nei suvalgymui. Teisininkas P. Leonas taikliai organizacijos darbą nebuvo atsitiktinės. Katalikų užėmus Vilnių susidarė du draugijos centrai. Vie- mokyklų iki liaudies universiteto5. Katalikų dva- pastebėjo, kad „šelpimas yra toks bjaurus tą dvasininkai, kaip didelė lietuvių inteligentų dalis nas liko veikti Vilniuje, jam vadovo A. Smetona, sininkai dirbo ne tik organizacinį darbą, jie mokė darbą dirbančiam dalykas, kad visuomet gali būti XX a. pradžioje, susilpnėjus rusinimo politikai, o kita dalis persikėlė į Rusiją (Peterburgą, o nuo tikybos, lotynų kalbos bei kitų dalykų, dirbo įtariamas ir apkaltintas šališkumu ar kita kuo“6. aktyviai reiškėsi visuomenės gyvenime: steigė 1917 m. į Voronežą), kuriai vadovavo M. Yčas, bendrabučių prižiūrėtojais. Kun.S. Baltrimas Je- 1924 m. į „Vilniaus žinių“ redakciją lietuviškas mokyklas, leido ir platino lietuvišką vicepirmininkais buvo teisininkas P. Leonas ir roslavlio „Žiburio“ progimnazijos moksleiviams atsiųstame laiške Voronežo bendrabutyje spaudą, steigė labdaros organizacijos. Tokia pa- kun. J. Jasienskis. dėstė tikybą, lotynų kalbą, piešimą. dailyraštį, gyvenęs moksleivis E. Staniulis rašė: savo akimis tirtis buvo ypač naudinga naujai besikuriančiai Frontui artėjant prie Vilniaus ir čia tapo dainavimą, kun. J. Razumas dirbo Voroneže mačiau mokinius, kai negalėdami suvalgyti organizacijai. nebesaugu. Draugijos Centro komitetas priėmė bendrabučio prižiūrėtoju. didelio kiekio duodamo geros rūšies pyrago, Draugijos Centrinis komitetas atsišaukime į sprendimą evakuoti mokyklas į Rusijos gilumą. Daug pastangų teko įdėti siekiant gauti besimėtydavo7. visuomenę taip apibūdino organizacijos tikslus: Kan. K. Olšauskas ir žinomi to meto pedagogai leidimus mokykloms veikti, nes jos sudarė Įdomumo dėlėi pateiksime Jeroslavlyje „draugijos darbas bus trejopas: ji duos pastogės, J. Vokietaitis ir J. Balčikonis išvyko ieškoti vietos konkurenciją vietos mokykloms. Sudėtinga įsikurusios „Žiburio“ progimnazijos 1916-1918 m. maisto, kūro ir drabužių tiems, kurie nieko nebte- lietuvių švietimo įstaigoms. Aplankė Orlovą, buvo gauti valstybinės mokyklos statusą. gautų lėšų apyskaitą. Progimnazijai išlaikyti buvo kę; ji gelbės nuo pražūties pairusį Lietuvos žemės Smolenską, Kurską, Voronežą. Voroneže buvo „Žiburio“ draugijos pirmininkas kun. M. gauta 32 664,83 rub., išleista: patalpų nuomai ir jų ūkį, šelpdama artojus sėklomis, padargais ir palankiausios sąlygos, nes buvo pakankamai Gustaitis kreipėsi į savo kolegas: Valstybės pritaikymui mokyklos reikmėms -2667,49 rub., visu, ko reikia ūkiui; stengsis padėti išsklaidytai pastatų, kuriuos galima buvo išsinuomoti ben- dūmos narį kun. J. Laukaitį, bei Peterburge inventoriui -747,63 rub., kurui ir šviesai -1208,10 Lietuvos moksleivių jaunuomenei“. drabučiams ir mokykloms. 1915 m. rugpjūčio 2 gyvenantį kun. J. Vailokaitį. Bendrų pastangų rub., knygynui ir mokslo priemonėms -1067,43 Straipsnyje panagrinėsime katalikų dva- d. prasidėjo mokymo įstaigų evakuacija. Drau- dėka 1916 m. Žiburio mergaičių gimnazijos rub., raštinei –276,17 rub., mokytojų algoms -26 sininkų dalyvavimą LDNKŠ veikloje, plačiau gijos Centro komiteto pavedimu ją organizavo pažymėjimai buvo prilyginti valstybinių 338,56 rub., kelionės islaidoms -359,45 rub.8 Pre- pristatydami švietimo darbą ir su juo susijusios kunigai K. Olšauskas ir P. Dogelis, pedagogai J. gimnazijų pažymėjimams, o 1918 m. 12 šios liminariais duomenimis progimnazijoje mokėsi paramos organizavimą. Tokiu būdu aptarsime Balčikonis ir J. Vokietaitis bei daktaras A. Vilei- gimnazijos moksleivių gavo valstybinės mo- apie 270 mokinių ir dirbo 8 mokytojai. Vadinasi tik vieną šios draugijos veiklos 1914-1918 m. šis. LDNKŠ įgaliotiniu Voronže buvo paskirtas kyklos statusą turinčius baigimo pažymėjimus, vienam mokiniui teko beveik 121 rub. sritį – padėti išsklaidytai Lietuvos moksleivių K. Olšauskas, o nuo 1916 m. rugsėjo 1d. kun. J. parašytus lietuvių ir rusų kalbomis, perryštus Šalpos darbas komplikavosi, kai prasidėjus jaunuomenei. Jasienskis. Jie buvo atsakingi už švietimo darbo tautine juosta. Be to progimnazija išaugo iki 1917 m. revoliucijai lėšu gavimas iš biudžeto Istorikai daugiau rašė apie draugijos narius - organizavimą ir moksleivių bei pedagogų per- gimnazijos, kurioje mokėsi 176 mokinės. buvo sustabdytas. Moksleivių ir mokytojų politinius veikėjus, jų veiklą siedami su Lietuvos sonalo aprūpinimą. 1915 m. rudenį Voroneže Karo pabėgėlių tarpe buvo įvairių pažiūrų grįžimui iš evakuacijos buvo naudojamos lėšos nepriklausomybės siekiais1. Lietuvos mokyklos susikaupė iki 1000-1500 moksleivių, pedagogų žmonių. Ne visi moksleiviai ir mokytojai buvo surinktos Bažnytinės lietuvių dienos metu ir kt. istorijos tyrinėtojai nagrinėjo mokyklų tinklą, ir jų šeimų narių. Buvo įsteigta 10 bendrabučių, uolūs katalikai. Dalis kunigų, skyrių vadovų pedagogų darbą Rusijoje pirmojo pasaulinio 1916 m. pradžioje juose gyveno apie 900 moks- buvo kritikuojami už per griežtą drausmę, Išvados karo metais2. Šio straipsnio objektas – katalikų leivių. Našlaičiams vaikams buvo įsteigta vaikų reikalavimą visiems moksleiviams dalyvauti dvasininkai ir jų dalyvavimas LNKŠ veikloje, prieglauga, kurioje buvo apie 100 vaikų, jie lankė mišiose. Daug kritikos susilaukė Voronežo sky- Katalikų dvasininkai turėdami šalpos darbo organizuojant paramą į Rusiją pasitraukusiam pradinę mokyklą. riaus vadovas K. Olšauskas, kai iš bendrabučio patirtį aktyviai dalyvavo LDNKŠ veikloje. Buvo jaunimui. LDNKŠ Jeroslavlio skyriui iki grįžino į Lie- buvo pašalinti moksleiviai atsisakę dalyvauti šios organizacios steigimo iniciatoriais, dirbo tuvą vadovavo „Žiburio“ draugijos pirmininkas kolektyvinėse moksleivių mišiose. 1916-1917 m. jos sekretoriais, skyrių įgaliotiniais, evakuotų Mokyklų evakuacija iš karo apimtų teritorijų kun. M. Gustaitis, kuris rūpinosi pabėgėlių kūrėsi kairiųjų pažiūrų organizacijos, pasitaiky- mokyklų vadovais, mokytojais. reikalais visoje Jeroslavlio gubernijoje. Tambovo davo chuliganiškų išpuolių. Pvz. A. Sniečkus Daugiau nuveikė organizuodami švietimą, 1914 m. pabaigoje vietose pradėti steigti skyriui vadovavo kun.V. Tautkevičius. (ilgametis LTSR komunistų partijos CK pirmasis ypač Voroneže, kuris karo metais tapo lietuvių draugijos skyriai, kuriems veiklos instrukcijas Savo atsiminimuose M. Yčas rašė, kad vi- sekretorius), priklausęs tuomet J. Janonio įkurtai švietimo centru. Čia buvo įsteigtos praktiškai rengė energingi kunigai P. Dogelis, St. Šilingas, soje Rusijoje buvo įsteigti 254 LDNKŠ skyriai, visuomeninkų organizacijai, iš ketvirto aukšto K. visas švietimo grandis apimančios įstaigos: nuo Vl. Jezukevičius bei K. Olšauskas. Važinėjo po kurie teikė paramą daugiau kaip 200 tūkst Olšauską apipylė vandeniu. pradinių mokyklų iki liaudies universiteto. Lietuvos kaimus ir miestelius steigdami vietos pabėgėlių. 1917 m.Voronežą pasiekė revoliucinės idėjos, Rūpinimasis karo išblaškytu jaunimu, dažnai skyrius ir susipažindami su realia padėtimi. 1915 prasidėjo demonstracijos. Moksleiviai atsisakė našlaičiais, buvo sudėtingas darbas. Karo pa- m. vasarą draugija jau turėjo 122 skyrius. Mokymo proceso ir moksleivių bendrabučių prižiūrėtojų ir tvarkėsi patys, bėgėlių, moksleivių bei mokytojų aprūpinimas Kun. J.Bakšys su E. Vileišiene ypač rūpinosi aprūpinimo organizavimas Rusijoje moksleivių atstovai dalyvavo šalpos darbe. vyko centralizuotai gaunant lėšas iš LDNKŠ. Šia- našlaičiais: steigė vaikų prieglaudas, ieškojo Bolševikams užgrobus valdžią Rusijoje situacija me procese katalikų dvasininkai dalyvavo, kaip jiems maisto, drabužių. Mieste našlaičių reikalus Dar iki karo lietuvių dvasininkija buvo pablogėjo, LDNKŠ buvo laikoma priešiška jiems skyrių įgaliotiniai, skirstantys paramą. Nepaisant tvarkyti buvo labai sunku, todėl viena prieglau- išvysčiusi platų švietimo darbą, jų vadovaujamos organizacija, o 1918 m. pradžioje M. Yčas, kun. kai kurių nesklandumų, galime teigti, kad darbas da buvo įsteigta Rūdiškėse. Kun. J. Bakšys dažnai „Saulės“ ir „Žiburio“ švietimo draugijos buvo J. Jasienskis, pedagogas J. Vokietaitis ir dar keli buvo organizuotas gerai, buvo sudarytos gali- vykdavo į kaimus pas ūkininkus prašyti maisto: įsteigusios pradinių mokyklų, progimnazijų, asmenys buvo suimti, o draugija uždaryta. mybės šimtams moksleivių tęsti mokslą, įsigyti duonos, miltų, mėsos ir kitų aukų. Suaukotą gimnazijų ir kt. švietimo įstaigų. Karo metais šį Dar 1917 m. pab. buvo svarstomas grįžimo į išsilavinimą, o ateityje dalyvauti nepriklausomos maistą pats nešdavo ant pečių į prieglaudą. Vo- darbą tęsė. „Žiburio“ draugijos pirmininkas kun. Lietuvą klausimas. Palankesnės sąlygos grįžimui Lietuvos valstybės kūrimo darbe. kiečiai pyko ir gąsdino, bet jis tiesiai jiems į akis M. Gustaitis, įsikuręs Jeroslavlyke (buvo tame atsirado pasirašius Rusijai separatinę Bresto sakė, kad tik dėl jų, vokiečių, tiek daug našlaičių pačiame mieste įsikųriusios vyrų gimnazijos taiką. Tuo klausimu dirbo speciali komisija : 1Bukaitė V. 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto ir moksleivių skursta. kapelionu) kartu buvo ir Tombove įsikūrusios signatarai. Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2006; Liekis A. teisininkas M. Sleževičius, gydytojas E. Draugelis Signatarai. Vasario 16. Vilnius: Džiugas, 1996; Bukaitė V. Kunigas Įsiliepsnojus karo veiksmams pirminiu užda- mergaičių progimnazijos vadovu. Jam padėjo kun. J. Jasienskis ir kt. Birželio mėn daugiau nei Vladas Mironas Nepriklausomybės akto signataras ir valstybininkas, viniu tapo mokyklų evakuacija iš karo apimtų te- kun. Pijus Bielskus. Jeroslavlio LDNKŠ skyrius 1300 moksleivių iš Voronežo dvi savaitės keliavę 1880–1953. Vilnius: Gilija, 2001,Vaitekūnas S. Justinas Staugaitis: vyskupas, politikas, tautos dvasios ir valstybės puoselėtojas.Vilnius; ritorijų. 1915 m. vasario mėn, vokiečiams užėmus atidarė 4 lietuviškas pradines mokyklas Jeroslav- traukiniu, grįžo į Lietuvą. Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2011 ir kt.: 4 Marijampolę „Žiburio“ draugijos pirmininkas lyje ir po vieą Rostove, Danilove, Čiobokore . Laikino gyvenimo vietoje kiekvienas moks- 2Dromantienė L.Lietuvių pabėgėlių švietimas pirmojo kun. M. Gustaitis su mergaičių progimnazija Voronežas Pirmojo pasaulinio karo metais leivis gavo pilną išlaikymą: maistą, drabužius, pasaulinio karo metais: pedagogo Jono Murkos vaidmuo. Istori- ja.2004, nr.3, p.81-88; Pukienė V. Voronežas – lietuvių švietimo persikėlė į Trakus. Iš Tatjanos fondo gautomis tapo lietuvių švietimo židiniu. 1915 m. buvo atid- avalinę, knygas ir kt. M. Yča rašė, kad kas židinys Pirmojo pasaulinio karo metais.Istorija. T.LXX.\70, 2008, lėšomis buvo atidarytas bendrabutis, išrūpintos arytos M. Yčo berniukų ir mergačių gimnazijos. mėnesį komitetas iš valstybės biudžeto gau- p.17-20 ir kt. patalpos progimnazijai. Tačiau slenkant frontui 1916 m. pradžioje Voroneže jau veikė „Saulės“ davo po 50 tūkst. rub., be to gaudavo lėšų iš 3Pukienė V. Prelatas Konstantinas Olšauskas: visuomenės veikėjo tragedija. Vilnius: LEU, p.78. iš Trakų teko trauktis, mokykla perkelta pra- draugijos parengiamieji kursai, pedagoginiai įvairių organizacijų. Bendrabučiuose gyvenusių 4Šapalas K. Žiburio draugija ir jos mokyklos. Marijampolė: Piko džioje į Sienną Mogiliovo gubernijoje , o vėliau kursai, buhalterijos kursai, kiek vėliau buvo moksleivių aprūpinimas vyko centralizuotai. valanda, 2009, p.106-107. į Tombovą. atidarytos dvi dviklasės pradinės mokyklos. Bendrabučiai buvo įrengti neblogai, tačiau 5Pukienė V. Voronežas – lietuvių švietimo židinys Pirmojo pasaulinio karo metais.Istorija.T.LXX./70, 2008, p.17-25. Karo pabėgėlių, ypač jaunimo, susikaupimo Mokėsi jose apie 800 mokinių. 1917 m.- įsteigtas ankštoki, lėšų moksleiviams būtinoms prekėms 6Pukienė V. Prelatas Konstantinas Olšauskas: visuomenės veikėjo centru tapo Vilnius. Mokyklų perkėlimu iš karo mokytojų institutas ir Liaudies universitetas. užteko. Buvo ir tam tikrų nesklandumų bei tragedija. Vilnius: LEU, p.85. veiksmų apimtų teritorijų rūpinos LDNKŠ Cen- Vasarą buvo organizuojami vasaros kursai mo- nesutarimų. Buvo skirtingų nuomonių dėl lėšų 7Pukienė V. Prelatas Konstantinas Olšauskas: visuomenės veikėjo tragedija. Vilnius: LEU. p.86. tro komiteto narys kan. K. Olšauskas. Jis kreipėsi kytojams. 1915-1917m. Voroneže veikė daugiau paskirstymo. Kun. J. Tumas rašė, kad gautos 8Šapalas K. Žiburio draugija ir jos mokyklos. Marijampolė: Piko į Vilniaus gubernijos liaudies mokyklų direkciją, kaip 10 lietuvių švietimo įstaigų. Jos apėmė lėšos buvo labiau reikalingos valstybės atkūrimui valanda, 2009, p.389. 10 2014 m. gruodžio 20 d. Nr. 16 (806) Voruta Lietuvos bažnyčios istorija Kun. Juozas Dubietis Vytautas Valentinas Česnulis, Vilnius

Švenčionių bažnyčios naujieji varpai 1937 metais. A. Danilevič nuotr. kleb. dek. Juozas Dubietis ir vikaras kun. Verikas. Nuotrauka gauta iš Petronėlės Steponėnaitės Kun. Juozas Dubietis Kun. Juozo Dubiečio motina prie bažnyčios tik tuomet, jeigu velionės šeima Pilsudskio vardinės minėtos 14.30 val., tai minė- įrodys jos nuopelnus bažnyčiai. Todėl klebonas jimo komitete dalyvavęs ir susirinkime buvęs. Juozas Dubietis gimė 1885 m. rugsėjo 27 d. Jau tais pačiais sunkiais karo ir vokiečių oku- spalio 10 d. parašė arkivyskupui, kad velionės Iškilmingas pamaldas per lenkų šventes visada Ukmergės apskr. Musninkų valsč. Vindeikių kaime pacijos metais J. Dubietis pasistengė pastatydinti vyras Vaclovas Lastovskis paaukojo 1000 zlotų atlaikąs. Jo palankumą Lenkijai rodo ir tai, kad (dabar Širvintų raj. Musninkų seniūnija). Nežino- naują, nors ir medinę bažnyčią, ir 1917 m. sausio didesniam varpui Beniakainių bažnyčiai nupirkti. yra valsčiaus lenkiškų mokyklų rėmimo komiteto ma, kur mokėsi iki kunigų seminarijos. Manoma, 24 d. raporte vyskupijos administratoriui pranešė: V. Lastovskis pasižadėjo pinigus sumokėti dviem narys, turįs net atitinkamą pažymėjimą. Pinigais kad pradinį mokslą tikriausiai baigė rusiškoje Mus- „Vietoj senos Kauleliškių bažnyčios, sudegusios ratomis: 500 zl skyrė per laidotuves, kuriuos spalio kasmet paremia vargingus lenkiškų mokyklų vai- ninkų liaudies mokykloje. Lietuviško rašto, atrodo, 1916 m. balandžio 24 dieną, vasarą pastačiau naują 10 d. persiuntęs kurijai kaip Beniakainių bažnyčios kus Beniakainyse ir kitur. Apie jo nemėgstančius pramoko, kaip sakoma, pats per save. Netgi 1953 bei didesnę bažnyčią ir 1916 m. gruodžio 24 d. depozitą, o kitus 500 zl pagal pridedamą kvitą tipelius šį tą pasako ir toks faktas: kai 1931 m. m. rusiškai rašęs taisyklingiau negu lietuviškai, o įžengiau į ją su pamaldomis“. Naujosios bažnyčios sumokės iki 1933 m. sausio 1 d. Klebonas leidęs rengta Beniakainių moksleivių išvyka į Vilniaus anksčiau apskritai nepripažinęs nosinių žodžių titulas kitoks: Jėzaus Širdies ir Švč. Mergelės Mari- Lastovskienę palaidoti prie bažnyčios. Likusius Kalvarijas, tai vadovu pakviestas ne kun. prefektas galūnėse ar kitur, neskyręs balsių ilgumo ir kt. Su jos Tyriausiosios Širdies bažnyčia (Ecclesiae Cordis pinigus Lastovskis sumokėjo 1932 m. gruodžio 21 lenkas, o Mozės tikybos dėstytojas žydas. Vilniaus kurija susirašinėjęs lenkiškai, o paskui Jesu et Purissimi Cordis Beatae Maria Virgo). d. Be jo ar jo įpėdinių sutikimo pinigus kitaip pa- Vykdyti vaivados prašymą arkivyskupas ne- dažniau lotyniškai. Kauleliškių bažnyčią 1921 m. birželio 6 d. vi- naudoti nebuvo galima (LVIA 694-5-130). Vilniaus skubėjo. Persiųsdamas vaivadai Dubiečio pasiaiš- Pastaba. Toliau tekste esančios archyvinių zitavo vyskupas J. Matulaitis. Tik archyvo byloje universiteto profesorius V. Lastovskis, dirbęs kinimą, 1935 m. balandžio 3 d. trumpai pridūrė: šaltinių santrumpos reiškia: LVIA – Lietuvos nėra vizito akto. specialiosios žemdirbystės katedroje, nagrinėjo „Mano nuomone, persiunčiamas kun. Juozapo valstybės istorijos archyvas, o skaitmenys – fondo, Vysk. J. Matulaitis 1925 m. balandžio 4 d. J. augalų aklimatizaciją Vilniaus krašte, buvo Benia- Dubiečio pasiaiškinimas atitinka tiesą“. J. Dubietis apyrašo ir bylos numeriai; MAB – Mokslų akade- Dubietį paskyrė Beniakainių (irgi Varenavo raj.) kainių bandomosios stoties direktorium (Vilniaus iš Beniakainių iškeltas tik po dvejų metų. mijos Vrublevskių bibliotekos Rankraščių skyrius, klebonu. Kauleliškių bažnyčią ir beneficiją naujam universitetas, Vilnius, 1966, p. 116). Beniakainių parapiją 1936 m. gegužės 17 d. skaitmenys – fondo ir bylos numeriai. klebonui Jonui Skardinskiui Vyšniavo dekano 1934 metais dekanas surengė vizitus į septy- vizitavęs arkivyskupas R. Jalbžikovskis Visitatio K. Abaravičiaus akivaizdoje J. Dubietis perdavė nias savo dekanato parapijas (MAB 318-28362). pastoralis anketoje dėl klebono veiklos pažymėjęs: Seminarija ir pirmosios parapijos gegužės 5 d. Tą dieną surašytame bažnyčios inven- Rugpjūčio 18 d. aplankė Kauleliškes, rugpjūčio 25 „Visuomeniniame darbe kartais tenka pastebėti toriuje suminėti J. Dubiečio nuopelnai Kauleliškių d. – Dieveniškes, kuriose tuomet klebonavo kun. drąsos ir narsos stoką viešai pabrėžiant savo kata- Į Vilniaus vyskupijos dvasinę seminariją J. parapijos ūkiui (LVIA 694-5-1940). Antanas Gedgaudas. Spalio 8 d. lankytasi Asavoje, likiškąją ideologiją ir katalikiškuosius įsitikinimus“ Dubietis įstojo 1905 m. Ją baigė 1909 m. Vilniaus Ant aukštų mūro pamatų 1916 m. pastatyta spalio 12 d. – Geranainyse, o spalio 28 d. – Galman- (MAB 318-21228). Klebonui ir vikarui Apolinarui laikraštis „Viltis“ 1909 m. Nr. 60 skiltyje „Kas medinė bažnyčia buvo 45 aršinų ilgio, 22 arš. pločio tiškėse (baltarus. Germaniškės) ir Varenave. Pasku- Zubelevičiui arkivyskupas pasiūlęs, kad šiedu girdėti“ išspausdino informaciją, jog gegužės 23 d. ir 16 arš. aukščio vidurinėje navoje. 1924 m. medinės tinė vizituota parapija – Butrimonys dabartiniame „visada stengtųsi ištikimai ir uoliai atlikti savo „Jo Malonybė Kauno vyskupas Gasparas Cirtautas grindys pakeistos cementinėmis ir apkalti bažnyčios Šalčininkų rajone, kur klebonu nuo 1907 m. dirbo religines pareigas“, pastebėjęs, jog reikėtų sure- Vilniuje Šv. Jurgio bažnyčioje šventė šešiolika Vil- išorės kampai. Dar 1912 m. J. Dubietis pataisė tvartą: kun. Nikodemas Abaravičius, 1935 m. kovo mėn. montuoti kleboniją bei ūkinius pastatus, pataisyti niaus seminarijos auklėtinių į kunigus, keturiolika sudėjo naujas sijas ir iš naujo apdengė šiaudais. Tais perkeltas į Valkininkus. Šalčininkų, Šalčininkėlių ir kapinių tvorą, kai tuo tarpu Šv. Jono Krikštytojo į diakonus ir vieną į subdiakonus. Keturi naujai pačiais metais pataisytas ir malksnomis apdengtas Pabarės parapijų dekanas nelankė. Ataskaitas apie bažnyčia atnaujinta. įšvęsti kunigai lietuviai: K. Čibas [K.Čibiras], L. senas svirnas; pataisytas rūsys, o virš jo pastatyta vizitus arkivyskupijai nusiuntė lapkričio 3 d. Statydamas mūrinius 2-jų aukštų parapijos Jazukevičius [Vl. Jezukevičius], K. Lesevičius, A. malksnomis dengta paukštidė. Naujas kluonas namus Švenčionyse, Turgaus a. 2, Švenčionių Varnas (kun. R. Svirkauskas moka lietuviškai) pastatytas 1913 m. Klebonijos kaminai sutaisyti Naugarduko vaivados priekabės klebonas ir dekanas Justinas Petronis iš valstiečių ir šeši liet. diakonai: V. Bobinas, J. Dubietis, D. 1915 ir 1920 metais; tais pačiais metais perstatytos luomui priklausiusio švenčioniškio Mykolo Bilšos, Gailiušis, L. Petkelis, J. Svirskas ir Vincas Žukaus- krosnys bažnyčios tarnams; 1924 m. perdengta Naugarduko vaivada Stefanas Sviderskis 1935 gyv. Lentupio g. 29, 1915 m. sausio 30 d. pasiskolino kas“ (informacijos rašyba truputį taisyta). Po trijų klebonijos stogo viena pusė. Už parapijiečių aukas m. vasario 1 d. Vilniaus arkivyskupui metropolitui 5600 aukso rublių 5-erių metų trukmei su 8 % palū- savaičių tas pats vyskupas Kauno katedroje Dubietį klebonas 1918 m. iš raudonų plytų sumūrijo vartus R. Jalbžikovskiui parašė, kad Beniakainių klebonas kanomis. Sutarta skolą mokėti kas pusmetį – sausio įšventino į kunigus. Taigi su Dubiečiu mokėsi ar priešais bažnyčios fasadą, o 1921 m. aptvėrė bažny- J. Dubietis pasinėręs į lietuvybės veiklą, instruk- 15 d. ir liepos 15 d. (MAB 318-13). seminariją baigė keli Vilnijoje ir visoje Lietuvoje čią tvora iš pietų ir pietryčių pusės. Klebonas 1924 tuoja apylinkės lietuviškų skaityklų vadovus, su Deja, skolos mokėjimas sustojo, daug painia- vėliau pagarsėję kunigai: Kristupas Čibiras, Vladas m. išaiškino ilgokai besitęsusį ginčą su kaimiečiais jais kiekvieną savaitę rengia slaptus susitikimus, vos įnešė vykęs I pasaul. karas, valdžių keitimasis Jezukevičius, Alfonsas Varnas, Leonas Petkelis, dėl miško sklypelio. Šiaip jau Kauleliškių bažnyčia prenumeruoja apie 30 lietuviškų laikraščių, kuriuos krašte bei kita sumaištis. Susigrąžinti skolą M. Bilša Domininkas Gailiušis. žeme nebuvo nuskriausta: jos žinioje 1925 m. buvo platina tarp parapijiečių ir patikimų lietuvių veikėjų. bandė per teismą, o 1926 m. spalio 6 d. kreipėsi ir į Vilniaus Romos katalikų konsistorija 1909 m. daugiau kaip 45 dešimtinės arba beveik 50 ha žemės Lietuviškai veiklai J. Dubietis kartais stengiasi suteik- Vilniaus kuriją. Tuo tarpu kun. J. Petronis prieš porą birželio 25 d. prašė kunigų seminarijos valdybą – ariamos, pievų, ganyklų ir miško; tik didesnė ti religinės veiklos pobūdį. Jis niekada nedalyvauja metų iš Švenčionių buvo perkeltas į Daugėliškį, o atsiųsti 20-ties naujai įšventintų kunigų, tarp dalis ariamos žemės tuomet dirvonavo, nors prieš I lenkų tautinėse iškilmėse, kviečiamas į jų komitetus, Švečionių klebonu tapo Nikodemas Vaišutis. Kuri- jų ir J. Dubiečio, tarnybos lapų kopijas (MAB pasaul. karą buvo dirbama. 3 deš. 869 kv. sieksnius nedalyvauja, „šitaip rodydamas savo neigiamą jos įgalioti asmenys – vysk. K. Michalkevičius ir kt. 342-18464). O kodėl įšventino Kauno vyskupas užėmė bažnyčia ir kiti statiniai, daržai (1 deš. = 2400 nusistatymą prieš Lenkiją“ (MAB 318-18552). Ka- – lapkričio 3 d. nutarė: kadangi byla yra pasaulieti- G. Cirtautas? Priminsime, kad 1907 m. ištrėmus kv. sieksnių arba 1,0925 ha). dangi dauguma Beniakainių parapijiečių yra lenkai, niame teisme, tai Vilniaus arkivyskupijos Adminis- vyskupą Eduardą Ropą, Vilniaus vyskupija iki Didieji Kauleliškių bažnyčios varpai 1915 m. klebono veikla vertintina labai kritiškai. Kylant para- tracinė taryba negali nagrinėti šio klausimo ir apie 1918 m., iki Jurgio Matulaičio paskyrimo, vyskupo buvo išvežti į Rusiją ir, laimei, sugrįžo. Abu varpai, pijiečių lenkų nepasitenkinimui, „kas gali neigiamai tai lapkričio 20 d. atsakė Bilšai. Tačiau pasaulietinis rango dvasininko neturėjo. Vyskupijos adminis- 56 kg ir 188 kg svorio, 1924 m. spalio mėn. įkelti į atsiliepti Katalikų Bažnyčios interesams, kreipiuosi į teismas bylos kažkodėl neišsprendė. tratoriumi popiežiaus Pijaus X 1908 m. paskirtas didįjį bokštą. Jūsų Ekscelenciją su maloniu prašymu paimti kun. Ginčas dėl skolos tarp kun. J. Petronio ir Kazimieras Michalkevičius buvo prelatas; į vys- Paskirtas Beniakainių klebonu 1925 04 04, Dubietį iš man patikėtos Vaivadijos teritorijos“. Vai- Švenčionių parapijiečių užsitęsė. Kun. N. Vaišutis kupus įšventintas 1923 m. ir iki mirties 1940 m. po poros mėnesių Dubietis tapo ir Beniakainių vados nuomone baltarusių parapijoje visiškai nėra; 1928 m. sausio 27 d. pranešė kurijai, kad parapijos buvo Vilniaus vyskupas sufraganas. dekanu. Dekanatui priklausė 11 parapijų (MAB tai dar vienas pavyzdys apie to meto oficialiosios namai skolingi Bilšai 5600 aukso rublių ir Vaišutis Baigęs seminariją, J. Dubietis paskirtas Vilniaus 318-31063). lenkų valdžios baltarusių tautybės nepripažinimą: pažadėjęs skolą išmokėti per 12 metų, mokėdamas Šv. Petro ir Povilo bažnyčios vikaru, kur klebonu Beniakainių bažnyčia buvo mūrinė, bet apleis- jeigu katalikas, tai jau ir lenkas... kas mėnesį po 20 dolerių. N. Vaišutis ir M. Bilša buvo kun. Pranciškus Zavadzkis. Tokioms pačioms ta. J. Dubietis pasirūpino jau 1927 m. perstatyti, Kurija 1935 m. vasario 16 d. paprašė Du- buvo sudarę naują sutartį. Tik neaišku, kokia pinigų pareigoms 1910 m. perkeltas į Šv. Jokūbo ir Pilypo apdengti nauja skarda ir aliejiniais dažais nudažyti biečio pasiaiškinti. Klebonas kovo 28 d. parašė suma susidarė, rublius pavertus JAV doleriais ar bažnyčią (klebonas S. Jasienskis). bokštus bei visą bažnyčios išorę, o viduje pakeisti arkivyskupui, kad niekada nedaręs skirtumo dėl Lenkijos zlotais. 1911 m. paskirtas Kauleliškių (baltarus. Kon- sijas; bažnyčios vidus perdažytas vėliau. žmonių tautybės, ką liudija jo 25 metų sielovados N. Vaišučio pasižadėjimą 1928 m. kovo 7 d. vališkių, dabar Varenavo raj.) klebonu, kur išbuvo 1927 m. rugpjūčio 25 d. J. Dubietis parašė arki- darbas: vikaro pareigos Vilniaus Šv. Petro ir Povilo patvirtino Švenčionių dekanas Petras Mankauskas 14 metų. Čia 1916 m. naktį iš balandžio 23 d. į vyskupui Romualdui Jalbžikovskiui, kad Kulkiškių bažnyčioje, ilgiau kaip 14 metų klebonavimas (nuo 1940 m. Mankus). Anot jo vėlesnio patiksli- 24-ąją sudegė sena Šv. Mikalojaus bažnyčia. Apie kaime (apie 5 km nuo Šalčininkų, dabar Baltarusija) Kauleliškėse; „visada ir visur buvau kuo geriau- nimo, 1928-1930 m. Vaišutis Bilšai išmokėjęs 1130 nelaimę Vilniaus vyskupijos administratoriui K. gyveno baptistas Juzefas Stankevičius (LVIA 694- siai nusiteikęs lenkų tautos atžvilgiu“. Tačiau dolerių. Paskui skolą mokėjęs pats Mankauskas, Michalkevičiui J. Dubietis pranešė balandžio 25 5-131). Šis vyras 25 metus praleidęs Rusijoje, ten Beniakainyse yra pora religiniu požiūriu ne visai būdamas Švenčionių klebonu ir dekanu. Pasak d. Sudegė viskas, kas bažnyčioje buvo; nepavyko užsikrėtęs baptisų tikėjimu ir grįžęs tarp kaimynų tvarkingų tipų, kuriems nepatinka Dubiečio kaip kito Švenčionių dekano Domininko Gailiaus (Gai- išgelbėti net Švenčiausiojo, „kurį gelbėdamas vos bandė skleisti katalikybei priešiškas pažiūras, iš kunigo darbas; nepatiko jiems ir visi kunigai len- liušio), 1933-1936 m. M. Bilšai išmokėta 1950 zlotų. pats netapau liepsnos auka“, – rašė klebonas (LVIA trobos išmetė šventųjų paveikslus, draudė žmonai kai. Parapijoje yra dvi lietuviškos Šv. Kazimiero Į Švenčionis besirengusiam persikelti J. Dubiečiui 694-5-1930). Gaisro priežastis nežinoma. Nedidelę katalikei vaikščioti į bažnyčią ir kt. Ilgainiui Dubie- draugijos skaityklos: Kaniūkų kaime, 9 km nuo D. Gailius 1937 m. kovo mėn. sakė, kad visa skola medinę bažnytėlę 1813 m. buvo pastatęs Minsko tis baptistus sutramdęs. Beniakainių, Naugarduko vaivadijoje, ir Biliuose, jau išmokėta, todėl balandžio mėnesį į Švenčionis katedros kanauninkas kun. Mikalojus Jankovskis. Vilniaus kunigų seminarijos prokurato- už 10 km nuo bažnyčios, Vilniaus vaivadijoje. atvykęs J. Dubietis pinigų Bilšai nemokėjo. Mokėji- Okupacinės vokiečių apygardos viršininkas majo- riui – ūkinių ir finansinių reikalų tvarkytojui – de- Konspiracinių susirinkimų nerengia, dalyvauja mų eigą išdėstė 1938 m. gegužės 18 d. rašte kurijai. ras fon Redenas tą pačią balandžio 25 d. informavo kanas 1931 m. pranešė apie dekanato parapijose legaliame Šv. Kazimiero dr-jos darbe Vilniuje. Į Tačiau M. Bilša galutinio parapijos atsiskaitymo su vyskupijos kuriją, kad Dubietis negalėjo iki Kalėdų surinktas aukas seminarijos išlaikymui (MAB parapiją ateina apie 320 egz. lenkiškos katalikiškos juo nepripažino ir 1938 m. lapkričio 30 d. vėl krei- sumokėti Vilniuje draudimo nuo ugnies mokesčio, 318-34312). spaudos ir apie 20 egz. kun. V. Taškūno redaguo- pėsi į arkivyskupijos kuriją, prašydamas išspręsti nes klebonui nebuvo galima išvykti už apygardos J. Dubietis 1932 m. spalio 8 d. buvęs priė- jamos „Vilniaus aušros“. Lenkų tautinės iškilmės reikalą. Neaišku, kiek skolos dar buvo likę, ir nėra ribų, o persiųsti pinigus paštu taip pat nebuvo mime pas arkivyskupą. Išgirdęs, kad Jadvygos paprastai vyksta švenčių dienomis 13 val., kai žinių, kaip ši byla baigėsi. įmanoma. Lastovskienės palaikus galima palaidoti kapinėse klebonas būna užimtas bažnyčioje, o kai maršalo Tęsinys kitame numeryje Voruta 2014 m. gruodžio 20 d. Nr. 16 (806) 11

Lietuvos bažnyčios istorija Apie kunigaikščių Kęstučių – Gediminų mauzoliejų Bartininkų bažnyčios šventoriuje Viktoras JENCIUS – BUTAUTAS, Rokiškis

Bartininkų bažnyčios griuvėsiai Išlikę kryžiai bažnyčios šventoriuje

Praeitis, kurios nenorime žinoti va Lietuvoje. Bartininkų kraštas“1 mini Gediminus, valdžiusius Bartninkų dvarą 1980 metais, sovietmetyje istorikas Le- 1840 -50 metais, bet plačiau šios giminės onas Mulevičius, atsakydamas drg. S. Plu- neaprašo. tinskui į paklausimą „Mokslo ir gyvenimo“ Juozas Eustachijus, Jokūbo sūnus, redakcijai dėl paminklo Seirijų kapuose, rašė: kunigaikštis Kęstutis - Gediminas, būsi- „Klausiate, ką reiškia Seirijų kapinėse paste- masis Bartninkų dvaro savininkas, gimė bėtas paminklinis užrašas: „...Ignacy ostatni 1793 metais, buvo pakrikštytas Kalvarijos z rodu Kiejstut – Gedymin...“ Ar galima mi- bažnyčioje, mokėsi dominikonų mokyklo- rusįjį (1821 – 1898) laikyti Lietuvos didžiųjų je Merkinėje, vėliau Vilniuje. Santuokoje kunigaikščių palikuoniu? [....] Šiuo atveju su Eleonora Šukštaite turėjo tris dukras: „rod“ nereiškia „dinastijos“. Paminklo sta- Emerika (ištekėjo už p. Šabunevičiaus), tydintojai visiškai nepretendavo apgarsinti Justina (ištekėjo už p. Parisoto) ir Veronika velionio giminystę su LDK Gediminu ir Kęs- (ištekėjo už p. Jaxa – Kviatkovskio), bei tris tučiu...“. Leonas Mulevičius buvo neteisus. sūnus: Igną, (jo paminklas stovi Seirijuose, Užrašas, būtent, kad pretendavo pabrėžti aprašytas straipsnio pradžioje), Jokūbą ir giminystę su LDK Kęstučiu ir Gediminu, Oskarą. Juozas Eustachijus mirė 1848 metais nes Donato Malinausko vaikaitis Tadas Karalkrėslio dvare, palaidotas Bartininkų Stomma tvirtina, kad giminėje niekas kitaip bažnyčios šventoriuje. Juozo Eustachijaus ir nekalbėjo. Pagaliau, išlikęs užrašas apie žmona Eleonora mirė 1858 m., 65 metų kunigaikščio Bernardo Kęstučio – Gedimino amžiaus, palaidota taip pat Bartininkų sūnaus Vytauto mirtį, tai patvirtina: „Witold bažnyčios šventoriuje. Ten palaidotos ir Książe Kiejstut Giedymin zasnul w Panu 1898 r. anūkės: Stasė, Mania ir Minkė Šabunevi- grudnia 9 d.“. O kokie užrašai yra ant karstų, čiūtės, mirusios kelios dienos iki močiutės esančių Alovės rūsiuose, niekas nežino. So- mirties. Apie šiuos Bartininkų bažnyčios vietmetyje rūsiai nebuvo tyrinėti, atvirkščiai, šventoriuje esančius palaidojimus jau mi- grobstomi. To neapsikentęs klebonas užmū- nėtoje knygoje pasakoja Jonas Basanavičius. rijo įėjimą į laidojimo rūsius. Vietinių gyventojų teigimu, šventoriuje Nėra abejonės, kad Leonui Mulevičiui buvęs mauzoliejus, jo vietoje šiandien stovi buvo žinoma ši giminė, kad vartė šios gimi- tik kuklus kryželis. Kunigaikščių Kęstu- nės dokumentus, tačiau jos kilmės istorikas čių – Gediminų palaidojimo vieta buvo Nesugriauta Bartininkų bažnyčia. Nuotr. iš www.lnm.lt savo atsakyme žurnalui „Mokslas ir gyveni- subombarduota Antrojo pasaulinio karo mas“ nenagrinėjo. Istorikas nutylėjo ir apie metu, vėliau sovietų buldozerių išlyginta ir Igno Kęstučio – Gedimino duktė Jadvyga šas, 1959 m. Kristina. Lietuvai atgavus giminės herbą – Vytį, kurį nuo senų laikų tik kryželis, pastatytas kunigo parėdymu, Marija Kęstutytė – Gediminaitė Skaržinskie- nepriklausomybę, Halina 1996 metais turėjo tik Lietuvos Didžiojo kunigaikščio mena buvusį kunigaikščių Kęstučių – Ge- nė (Jadwiga Skarżynska) po dėdės Bernardo į mano klausimą, kodėl nenori atgauti Gedimino palikuonys. diminų ir jų ainių mauzoliejų. kunigaikščio Kęstučio - Gedimino palikuo- Alovės dvaro, gražia dzūkiška tarme at- Seirijų gyventojai domėjosi šiuo pamin- nių mirties paveldėjo Alovės dvarą. Ji su sakė, kad bijo, nes gali dar kartą išvežti į klu ir sovietmetyje, taip išreikšdami savo pa- Kunigaikštis Ignas Kęstutis – Gediminas Vitoldu Romualdu Ferdinandu Skaržinskiu Sibirą. Manau, ji buvo teisi, nes pragaras garbą Lietuvos praeičiai, o kartu ir panieką susilaukė penkių vaikų: Janinos (g. 1891 atkuriant nuosavybę gali rungtyniauti sovietams. Kyla pagrįstas klausimas, ar matė Juozo Eustachijaus sūnus Ignas Kęstutis metais, 1920 m. ištekėjo už p. Hoppeno3 ir su skausmu netenkant Tėvynės. Senąją istorikas Leonas Mulevičius kunigaikščių - Gediminas mokėsi teisės Krokuvoje, ten taip susigiminiavo su Bystramų gimine), kunigaikščių Kęstučių – Gediminų gi- Kęstučių – Gediminų genealoginį medį, vedė generolo Dambrovskio giminaitę Aure- Jadvygos, Vandos ir sūnų Ignacijaus bei Bro- minę šiandien Alovėje primena Halinos buvusį Alovės dvare, kuris galėjo būti Vil- liją Dambrovską2. Baigęs teisės mokslus, tris nislavo. Vitoldas Romualdas Ferdinandas ir jos vaikų pastangų dėka sutvarkyti niaus universiteto Rankraščių skyriuje, tarp metus dirbo rejentu Simne, vėliau Seirijuose. Skaržinskis kovėsi ir 1863 metų sukilime4, paskutinieji šios giminės palaidojimai, kitų šios giminės dokumentų. Visai neseniai Santuokoje susilaukė 3 vaikų: Stefanijos mirė mirė 1909 06 04 Alovės dvare nuo širdies paminklas Seirijuose kunigaikščiui Ignui gausiai pasipildė skaitytojui prieinamų do- tremtyje Sibire 1945 metais, turėjo dukrą Liu- ydos, būdamas 67 metų amžiaus ir buvo Kęstučiui – Gediminui ir kuklus kryželis kumentų apie šią giminę sąrašas. Kodėl šios dviką; sūnaus Juozo, mirusio kūdikystėje; palaidotas Alovės kapuose.5 Bartininkų bažnyčios šventoriuje. senos giminės dokumentai buvo išbarstyti Jadvygos - Alovės dvaro savininkė, ištekėjo po skirtingus Vilniaus Universiteto fondus už Vytauto Skaržinskio, 1863 metų sukilėlio. Jadvyga Marija Kęstutytė – Gediminaitė ir kitur? Prasidėjus atgimimui, istorikai kaip Ignui Kęstučiui-Gediminui priklausė Veiliš- ______I______ir pamiršo šią giminę. Tik 1993 metais, per- kių dvaras. Už pagalbą sukilėliams Juozui I I I I I laidojant 1918 metų Nepriklausomybės Akto Eustachijui Kęstučiui – Gediminui buvo Janina6 Ignacijus Jadvyga (vyras Jonas Gediminas) Bronislovas Vanda signatarą D. Malinauską, disidentas Viktoras iškeltos bylos, jis buvo apdėtas mokesčiais Petkus priminė jo kilmę iš Lietuvos didžiojo ir priverstas parduoti šį dvarą. Pardavęs Kunigaikštytės Jadvygos Kęstutytės kunigaikščio Gedimino. Veiliškių dvarą, dirbo rejentu Seirijuose iki – Gediminaitės dukra Jadvyga7 ištekėjo 1Basanavičius J. Baudžiava Lietuvoję. Bartininkų mirties (1899 m.). Palaidotas Seirijų kapinėsė, už veterinarijos gydytojo Jono Gedimi- kraštas. Vilnius. M. Kuktos spaustuvė. 1907. P.43. 2Aurelija Dąbrowska. Bartininkų bažnyčios šventoriaus nes, veikiausiai, caro administracija neleido 8 no , iš kitos giminės. Susituokė jie 1921 3Alovės bažnyčios1920 – 1923 metų sutuoktuvių kryželio be užrašo paslaptis laidoti Alovės bažnyčios rūsiose, šalia kitų 08 23 Alovės bažnyčioje ir 1927 metais metrikų knyga P.5. jo giminės atstovų. Tuo pačiu buvo atkeršyta lapkričio 27 gimė vienintelė jų dukra 4Gira L. A.A. Vytautas Skaržinskas, Viltis , 1909 06 Jonas Basanavičius knygoje „Baudžia- už pagalbą sukilėliams. Halina, kuri, kaip ir jos mama, neiš- 12 , Nr. 66, P. 1-2. 5Alovės RKB mirties metrikų knyga 1888 -1910. P. 186-187. vengė sovietinės valdžios persekiojimo, 6Alovės bažnyčios sutuoktuvių lotinų kalba įrašė Juozas Kęstutis – Gediminas buvo ištremta iš Alovės dvaro 1941 06 Janina, įvardijama Barbara - Joanna ______I______14. Halina Slavgorode, Altajaus krašte 7Jadvyga gimė 1894 11 29 ( kiti nurodo 1898 11 28 ) Emerika Justina Veronika Ignas Jokūbas Oskaras susituokė su Jurgiu Žilinsku, jiems 1947 Suvalkuose, mirė 1995 11 29 Lodzėje. 8Jonas Gediminas gimė 1893 05 23 Pašilėje, tėvas Ju- ______I I______m. gimė Česlovas ir 1949 m. Andžejus, lijus Gediminas, mama Aleksandra Ščerbo (Szczerbo )// Veronika Stanislovas Stefanija Juozas Jadvyga - Marija jau po tremties 1953 m. Lodzėje Tadeu- Alovės bažnyčios sutuoktuvių metrikos 1920 -23. P.20. 12 2014 m. gruodžio 20 d. Nr. 16 (806) Voruta Antrojo Pasaulinio karo istorija Niekas nenorėjo mirti: 1944-ųjų vasara Kaišiadorių krašte Vytautas BUDVYTIS, Kaišiadorių muziejus Tęsinys. Pradžia Nr. 12 Dabar sunku pasakyti, tą patį vakarą ar vėliau Jonas Misiūnas pasivadino Žaliu Velniu, o savo būrį – Didžiosios Kovos būriu, kuris greitai augo. Tą vakarą buvo nutarta, kad būrys veiks Ukmergės ir Trakų apskrityse. Vietos pažįstamos, savos, nes čia Jonas Misiūnas daug metų dirbo pasienio policijoje61. 1944 metų vasarą rusai Kaugonyse įrengė aero- dromą. Kadangi besitraukdami vokiečiai buvo sunai- kinę knygas su gyventojų sąrašais ir gimimo datomis, rusai tempė jaunus žmones į armiją, nežiūrėdami jų amžiaus. Vertė dirbti ir aerodrome62. Ir geležinkelyje, ir aerodrome dirbantys žinojo, kad bet kada gali būti prievarta siunčiami į frontą. Jie laukė progos pabėgti nuo priverčiamųjų darbų jungo ir prisidėti prie miškuose besibūriuojančių partizanų63. Iki šiol nesutariama, pažymi St. Abromavičius, kur prasidėjo Didžiosios Kovos apygardos (DKA) partizanų istorijos pradžia: Kaugonių-Dainavos miškuose (Žaslių vls.) ar Čiobiškio apylinkėse? Pagal liudytojų atsiminimus, Didžiosios Kovos partizanų būrio, vėliau rinktinės, apygardos įkūrėjo Jono Misiū- no-Žalio Velnio veikla dar iki pasirodant sovietinei armijai, tai yra iki 1944 m. liepos 9 d., tikrai prasidėjo Kaugonių-Dainavos miškuose, tačiau netrukus ji Andrius Petkevičius-Aguona (dešinėje) su draugu Lietuvos kariuomenėje 1939 m. persimetė į kitą Neries upės krantą, o čia liko jo Janonių kaime, pas Juozą Kupčinską, kuris buvo sams. Ir pats dalyvavo tokiame agitaciniame pokalby- patikimas žmogus Andrius Petkevičius-Aguona. niekuo neįtariamas, jo troba erdvi, dviejų galų. Čia je Slabadėlės k., pas Petkevičius. Čia buvo šeimininko 1944 m. pavasarį Jonas Misiūnas Žasliuose susitiko įsrengė slėptuvę66. sūnus, Antanas ir Aleksas Kondrotai, Neverbickai. Paminklas Didžiosios Kovos apygardos partizanams su Česlovu Tverega iš Rusių Rago k., Musninkų vls., Nors netoli Rusių Rago sovietai įrengė lauko Šeimininkas vokiečių okupacijos metais dirbo Vil- Elektrėnuose. 2014 m. V. Budvyčio nuotr. jau tada vyrai galėjo numatyti vokiečių kariaunos aerodromą, lakūnams nerūpėjo NKVD kareivių rū- niuje gaisrininku. Būsimasis apygardos vadas tiksliai pralaimėjimą ir antrąjį rusų kariuomenės sugrįžimą. pesčiai, gaudant nepaklusnius ir burtis bandančius nusakė Lietuvą ištiksiančią bėdą, kraujo upelius, šau- grupėmis (orgpadaliniai), ir tik vykdant operacijas Tada sunku buvo rasti išeitį lietuvių patriotui, ne- lietuvius. Iš Kupčiūnų sodybos sklido Žalio Velnio domus, niekinamus lietuvius, tarsi būtų ne kareivis, susirenkantys į gausesnį dalinį – iki 60-200 žmonių norinčiam kariauti svetimam gaivalui, trokštančiam raginimai neatiduoti okupantui ginklų, ruoštis o pranašas. Dauguma tada patikėjo pranašystėmis, (veikiantys padaliniai). Gresiant priešo kariuomenės laisvės savo kraštui. Pradėjo rinkti ir slėpti Kaugonių priešintis. Greitai jis išėjo iš Kupčiūnų trobos ir žadėjo prisijungti ar jungėsi prie formuojamo būrio. puolimui, DKR išsisklaidydavo nedidelėmis grupė- apylinkėse ginklus, sumanė kviesti žmones į kovą, įsikūrė girioje67. Pirmuoju buvo Andrius Petkevičius, vėliau tapęs mis ir susirinkdavo vėl į paskirtą vietą, o pastovus OS tačiau suprato, kad Kaugonys šiame etape gal ne Panašaus darbo, tik kiek mažesniais masteliais, patikimu Žalio Velnio bendražygiu71. tinklas neleido junginiui pakrikti, kaip kitų vietovių pati geriausia strategiškai vieta. Geležinkelis, netoli ėmėsi ir Andrius Petkevičius-Aguona Kaugonių apy- Štai tuose sutvirtintuose statiniuose Jonas stambesniems būriams ir leido veikti ypač didelėje 64 prabėgantis plentas į Kauną ir Vilnių . linkėse. Žinoma, kad jis ne kartą lankėsi užneryje, ten Misiūnas su draugais ir saugojo turėtus savo bei erdvėje. Be to, atskirose minėtų valsčių vietose kaip Partizanas Kazys Bandzevičius-Kaziukas prisi- susitikinėjo su Žaliu Velniu, o suburtos DKA vadas pirktus, išmainytus su pravažiuojančiais vokiečiais nuolat įsiliejantys į DKR sudėtį arba atskirai veikė vie- minė, kad 1944 m. liepos 7 d. į jų sodybą Skynimų k. dažnai atklysdavo į Aguonos būrio veikimo zoną68. ginklus. Žinomi atvejai, kai tuos ginklus vyrai iš vo- tiniai partizanų būriai ir bendrasis kovotojų skaičius, (Vincentapolio), Žaslių vls., netoli Kaugonių, atėjo Tad Ukmergės ir Trakų apskričių DKA partizanų kiečių yra paėmę jėga. Artėjant frontui, dalį jų paliko pasak istoriko K. Kasparo, buvo žymiai didesnis už du savisaugos bataliono kareiviai ir paprašė jo tėvą sostinėmis vadintini Kaugonys, ir Čiobiškis. Kaip ir besiformuojančiam Aguonos būriui, kitus išsivežė NKVD-NKGB fiksuojamus kelis šimtus77. Petrą paruošti pastotę. Septyniolikmečiui Kaziui teko Balninkai, kur tuoj po antrosios rusų okupacijos susi- su vežimu į Musninkų valsčių užneryje. Sako, iš DKR buvo organizuota Lietuvos kariuomenės važiuoti į mišką prie Kaugonių geležinkelio stoties. būrė Balninkiečių laisvės rinktinė, 1945 m. pabaigoje Kaugonių J. Misiūnas išėjo su dviem ,,plechavi- principu: skyrius iš 7-12 partizanų, būrys iš 2-3 skyrių, Buvo daug lietuvių kareivių, jų tarpe savisaugos tapusi DKA B rinktinės pagrindu69. čiukais“ ir virėju. Atėję rusai Kaugonyse įsirengė kuopa iš būrių, batalionas iš 3-4 kuopų. Iki lapkričio bataliono vadas leitenantas Šerelis ir viršila Jonas Tuos įvykius ir sunkius laikus buvęs kaugoniškis lauko aerodromą, tuos statinius sunaikino. Kai jau pabaigos buvo suformuoti du batalionai, kelios kuo- Misiūnas. Į vežimą pakrovė ginklų, šaudmenų ir nu- Vladas Baliukevičius (g. 1925 m.) gerai atsimena, nors vėliau Feliksą Petkevičių rusai sugavo su ginklais, pos ir būriai. Palaipsniui buvo formuojamas ir štabas: vežė prie Tadaravos k., Žaslių vls. Kitą dieną ginklus nuo 1944 m. pabaigos gyveno Kaišiadoryse. Pasak tas aiškino, kad gavo Koncerte72. Tiesa, čia reiktų 1944 m. vasarą DKR vado pavaduotoju buvo paskir- vežė jau keturiuose vežimuose Žiežmarių link. Kazio V. Baliukevičiaus, Kaugonyse Jonas Misiūnas buvo pridurti, jog dėl J. Misiūno-Žalio Velnio partizanų tas Musninkų mokytojas ltn. Juozas Norkus-Kerštas; pastotei vadovavo Kazys Kazakevičius iš Kaugonių, žinomas vokiečių okupacijos metais kaip savisaugos būrių organizavimo ir veiklos Kaugonyse yra tam įskundus informatoriui rugsėjo 1 d. buvo suimtas, bet vėliau tapęs partizanu Agurku. Iškrovė ginklus už dalinio viršila. Tada du būriai po 12-15 vyrų saugo- tikrų neatitikimų73. iš arešto pabėgo ir toliau veikė nelegaliai. Rinktinės 4-5 km. Tada Kazį Bandzevičių paleido namo. Jonas jo geležinkelį ir vietos gyventojus nuo raudonųjų Taigi, 1944 m. liepos mėn. KKVD-NKGB įga- archyvą saugojo S. Marcinauskas78. Misiūnas iš Kaugonių dingo, o jo žmona Onutė partizanų. Poromis tikrino bėgius, saugojo stotelę. liotiniui Lietuvai jau buvo žinomas Ukmergės aps. Semeliškių vls. Prūsiškių, Noškūnų, Jagielonių, su vaikais iki rugpjūčio pabaigos gyveno Civiškių Tarnyba buvo labai pavojinga, nes dalis geležinkelio Musninkų vls. Susitelkęs 200 partizanų Žaliojo Velnio Karkučių, Peliūnų ir kitų kaimų apylinkėse liepos- k., pas Šerelienę, paskui juos Kazio Bandzevičiaus ėjo pamiškėmis, buvo nusiskundimų iš vietos, kad būrys, o rugpjūčio 18 d. Ukmergės NKVD skyrius rugpjūčio mėn. steigėsi 7-12 vyrų ginkluotos grupelės senelis išvežė Čiobiškio link. Žalias Velnias ryšį su raudonieji partizanai atiminėja maistą, pjauna gy- nustatė Musninkų vls. Miškuose besislapstančios Di- (organizatoriai Mykolas Kieras, Jonas Ignatavičius, kaugoniečiais palaikydavo per Petrą Bagdzevičių ir vulius, šaudo nekaltus žmones. Prie tos stotelės rau- džiosios Kovos rinktinės, vadovaujamos Žaliojo Vel- Ignas Nasutavičius-Bondaras), kurių pagrindu rug- 65 Nastutę Rumševičiūtė . donų plytų pastato buvo prisistatę nuo užpuolimų nio, buvimo faktą. Rugsėjo 3 d. Trakų NKGB pateko sėjo-spalio mėn. susiformavo vršl. Antano Galinio- Kai Jonas Misiūnas su Česlovu Tverega 1944 trisienį į Vilniaus pusę, su angomis šaudymui. Sienos Lietuvos Laisvės Armijos (LLA) programa. Rinktinę Juodosios Kaukės būrys. Praktiškai tai buvo buvusių m. liepos 10 d. su vežimu ginklų pasirodė Čiobiškio buvo dvigubų rastų, su tarpu, kurie buvo pripildyti organizavo buvęs Kaišiadorių policijos vachmistras, saugūnų bei vengiančių mobilizacijos ginkluotų vyrų klebonijoje, suirutė buvo prasidėjusi, vokiečiai jau smėlio. Čia būrio kovotojai laikė ginklus. Kitas toks Vietinės rinktinės savanoris, vršl. J. Misiūnas, nuo būriai; 15 vyrų Bondaro grupė buvo mišri – lietuvių- ruošėsi trauktis. Sovietinei armijai užėjus, vyrai statinys buvo pastatytas gal už 5 km Žaslių link, prie 1944 m. pavasario slapstęsis su Česlovu Tveraga, Sta- lenkų. Nuo rudens Aukštadvario vls. apie Žižiūnų k. paliko ginklus klebonijoje, o patys nusidangino Koncepto miško. Tose patalpose buvo įsikūrę ne tik siu, Juozu, Vladu Marcinauskais ir kitais ginkluotais ėmė veikti Petro Kabaro būrys79. į Rusių Rago kaimą., tačiau greitai suprato, kad apsauginiai, bet ir budėtojas, iešmininkas. Iš pradžių ,,plechavičiukais“, atsigabenęs nemažai karinio turto Taigi, partizanų būriai Kaišiadorių krašte augo. Tveregų namuose ne geriausia slėptuvė: rusai jau geležinkelį saugojo latvių legionieriai, paskui – mūsų (ginklų, kariškus ratus, arklius) iš rinktinės ir slėpęs Netrukus prasidėjo didelės netektys, teroras, tačiau šniukštinėjo apylinkėse, ieškodami tarnavusių vo- savanoriai70. pas Čiobiškio kunigą Liudviką Puzoną74. jauni žmonės iš miško nėjo, matydami, jog gyvenimo kiečių armijoje, buvusių Vietinėje rinktinėje vyrų Vladas atsiminė, kad dar karui nesibaigus Jonas Liepos mėn. vršl. J. Misiūnas-Žalias Velnias jiems jau nebus. Artinosi ruduo... šeimų. J. Misiūnas-Žalias Velnias nutarė apsigyventi Misiūnas agitavo jaunimą priešintis artėjantiems ru- buvo paskirtas LLA Musninkų kuopos vadu ir organizatoriumi, tačiau padidėjus kovotojų skai- Epilogas čiui, partizanų grupė Musninkų miškuose buvo Vorutos pavadinta LLA DKR – Didžiosios Kovos rinktine. Rezistencija Lietuvoje įgavo pagreitį nuo pat Voruta prenumeratorių dėmesiui Praktiškai tai buvo LLA Kaišiadorių apylinkės per- savo veiklos pradžios iki karo pabaigos. Tuo metu tvarkymas pagal pirminius LLA vado 1944 m. liepos faktiškai kaime sovietinės valdžios nebuvo, veikė mėn. įsakymus apie organizacijos padalinimą į du parduodama Lietuvos paštuose priimama laikraščio Voruta centralizuotas pasipriešinimas. Rezistencijos narys sektorius – veikiantį ir organizacinį. Pagal juos Va- negalėjo iš organizacijos pasitraukti tol, kol Lietuva K400 Alytus, Jotvingių g. 10 prenumerata 2014 metams. nagų rinktinė turėjo būti telkiama patogiame veiklai taps Nepriklausoma. Jo priesaika buvo: ,,Aš prisie- K422 Druskininkai, Eglės g.1 miške, griežtai nesilaikant ankstesniųjų apylinkių kiu Visagalio Dievo akivaizdoje vardan kritusių VDU III rūmai, K. Donelaičio g. 52 Prenumeratos kaina (indeksas 0135) ribos. DKR atveju tai buvo Ukmergės-Trakų aps. brolių už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę uoliai 1 mėn. 3,32 Lt. 0,96 € pasienis. Be to, J. Misiūnas nacių okupacijos metu dirbti Nepriklausomos Lietuvos atstatymo darbą, K236 Kaunas, Laisvės al./Ožeškienės g. buvo apskritinės organizacijos lygio Kaišiadorių 3 mėn. 9,95 Lt. 2,88 € negailėdamas nei jėgų, nei gyvybės, griežtai vyk- sankryža LLA apylinkės, oficialiai panaikintos tik gruodžio dyti vadovybės įsakymus, didžiausioje paslaptyje 6 mėn. 19,50 Lt. 5,65 € 10 d. operatyviniu įsakymu, veikėjas. Ryšių su K369 Klaipėda, Taikos pr. 101 laikyti veikimą, nesidėti su priešu ir viską prane- 12 mėn. 39,78 Lt. 11,52 € Ukmergės apylinkės vadovybe 1944 m. rudenį dar šinėti savo viršininkams. Man yra žinoma, kad už K436 Marijampolė, Stoties g. 2 nebuvo, tačiau buvo narių, dirbusių Vilniaus LLA šios priesaikos sulaužymą būsiu baustas mirties K466 Panevėžys, Savanorių a. 5 Prenumeratos kaina pensininkams, – psk. Pranas Petkevičius-Kariūnas ir kt.75. bausme. Tai, ką pasižadu, tegu Dievas užlaikyti DKR Veikiančiojo padalinio vado pareigas atliko 80 K558 Šiauliai, Tilžės g. 109 neįgaliesiems, moksleiviams, studentams, man padeda“ . pats J. Misiūnas-Žalias Velnias, leisdamas įsakymus K78 Trakai, Vytauto g. 90 mokytojams (indeksas 0136) DKR štabo vardu. Ypatingas dėmesys buvo skiriamas 61Ten pat. 1 mėn. 3,10 Lt. 0,90 € karinio pogrindžio bei ryšių-žvalgybos tinklo – OS 62Ten pat. P. 107. B EMSI Trakų Vokė, Trakų pl. 14 km 63Ten pat. sudarymui. Rugpjūčio mėn. Musninkų-Žaslių vls. 64 K153 Ukmergė, Kęstučio a. 6 3 mėn. 9,28 Lt. 2,69 € Abromavičius S., Kasparas K., Trimonienė R. Didžiosios Kovos 6 mėn. 18,54 Lt. 5,37 € buvo sudaryti trys OS būriai, vadovaujami Antano apygardos partizanai. Kaunas, 2007. P. 156. K45 Vilnius, Gedimino pr. 19 Paškevičiaus-Neries Akmens, psk. E. Kavaliausko- 65Ten pat. 66 12 mėn. 37,09 Lt. 10,74 € Klouno ir Jono Kupčiūno-Tigro. Rinktinės pagrindi- Ten pat. K7 Vilnius, Gedimino pr. 31 67Ten pat. P. 156-157. nio ryšių mazgo organizatoriumi, štabo nariu ir kape- 68 K6 Vilnius, Gedimino pr. 44 Ten pat. P. 157. Prenumerata trumpesniam nei metų ar pus- lionu tapo Čiobiškių kunigas L. Puzinas; rudenį per 69Ten pat. K110 Vilnius, Geležinkelio g. 16 mečio laikotarpiui (pvz., ateinančiam mėnesiui) atlaidus jis kartu su Paparčių klebonu Petru Valatka 70Ten pat. P. 160. 71Ten pat. K8 Vilnius, Gynėjų g. 1 priimama iki einamojo mėnesio 22 dienos, jei išklausė apie 40 partizanų išpažinties. Rugpjūčio-rug- 72Ten pat. nenurodyta kitaip. Gyventojų ir organizacijų sėjo mėn. savo veiklą pradėjo ir viena garsiųjų Žalio 73Belekevičius V. Atsiminimai apie Didžiosios Kovos apygardą K145 Vilnius, Konstitucijos pr. 12 Velnio ryšininkių – Aldona Sipavičiūtė-Velnio Išpera, // KšM. B. 820. užsakyti periodiniai leidiniai nurodytais adresais 74Kasparas K. Lietuvos karas. Kaunas, 1999. P. 204. K44 Vilnius, Lelevelio g. 2 palaikiusi ryšius tarp Juozo Kacevičiaus-Geniaus, 75 76 Ten pat. K5 Vilnius, Sodų g. 22 – pristatomi kasdien, išskyrus sekmadienius, šven- rintinės štabo ir kitų partizanų būrių . 76Ten pat. čių dienas ir – kai kuriose kaimo vietovėse – pir- Didžiosios Kovos rintinė 1944 m. vasarą ir 77Ten pat. P. 205. autobusų stotis rudenį veikė Trakų aps. Žaslių, Kaišiadorių, Žiež- 78Ten pat. madienius. Periodinius leidinius galima užsakyti ir 79 K572 Vilnius, Sodų g. 22 marių, Vievio vls. ir Ukmergės aps. Musninkų, Ten pat. P. 206. internetu, tinklapyje www.post.lt. 80Abromavičius S. Didžioji kova... P. 9. K26 Vilnius, Sodų g. 22 Gelvonų vls. miškuose. Partizanų junginio galia www.post.lt. buvo partizanai-slapukai, išsklaidyti nedidelėmis Pabaiga Voruta 2014 m. gruodžio 20 d. Nr. 16 (806) 13 Lietuvos ir Baltarusijos istorijos įvykų interpretacijos Lietuvių pėdsakai Miorų rajone Dr. Aleksandras ADAMKAVIČIUS, Vilnius

Miorų rajonas yra Vitebsko srities vakaruose, baltų ir slavų Касабуки Mior (Rapanovič 1977, 191), k. Mkl (2) (LPŽ I 952). 162; Rapanovič 1977, 413) – iš avd. Šántaras arba pan. (LPŽ paribyje. Skirtingai nuo Breslaujos ir Pastovių rajonų, jis yra (Goškevič 1905, 160) – brus. avd. Касабука (Birila 1969, 190). Криштули k. Čer, Mior (2) (Goškevič 1905, 177; II 886). nutolęs nuo Baltarusijos ir Lietuvos sienos į rytus ir nesiriboja Plg. taip pat baltarusišką pravardę Кособуцкий – taip vadinami Rapanovič 1977, 211) – veikiausiai iš liet. avd. *Krištulis (LPŽ Шиманщина (2), Jzn, Mior (2), Шиманы k. Jzn, Mior, su Lietuva, nors savo istorijoje taip pat turi daug lietuviškų žvairaakiai (Nasovič, 1983, 248). I 944), kilusio iš krikščioniško vardo Kristijonas (Kristinas) Шыманава Dok (Goškevič 1905, 181; Rapanovič 1977, 421- pėdsakų. Полуйки Мior (Rapanovič 1977, 292) – liet. avd. Palùikis iš (Zinkevičius 2008, 536). 422) – iš avd. Šìmanas, Šimãnis, kilusio iš Šì-manas ir sutampančio Svarbu paminėti, kad iki Antrojo pasaulinio karo čia brus. Палуйка (LPŽ II 386) arba iš Palà, Palỹs (LPŽ II 375). Крупенище k. Step, Mior (Goškevič 1905, 176; Rapanovič su krikščionišku vardu Simonas (Zinkevičius 2008, 249), plg. liet. buvo keletas kaimų, kur buvo kalbama lietuviškai. Juos galima Чапуки Mior (2) (Rapanovič 1977, 402, 403); Чепуки 1977, 208) – gali būti iš liet. avd. Kruopiẽnis, Krupė́nas (LPŽ I Šimoniai k. Pasvalio r., Šimonys k. Кupiškio r. (LVŽe). išskirti į du regionus: tarp Miorų ir Naujųjų Paguosčių (kaimai (3) k. Prb, k. Druj (Goškevič 1905, 143, 167) – iš liet. avd. 1091, 1092) arba iš brus. avd. Крупень, Крупеня (Birila 1969, Язно Jzn(2), Mior (Goškevič 1905, 181; Rapanovič 1977, Čapuki, Žmindzina, Jundzilova) ir Mikolajaus seniūnijoje (kaimai Čepùkas (LPŽ I 413), plg. liet. Čepùkai k. Biržų ir Ignalinos r. 220). 427) – yra hidroniminės kilmės iš ežerų ir upių vardų: Jazno Fiadosava ir Baslaki). Pastarojoje ir dabar yra daug išlikusių (ATSŽ, 49). Круки Brsl, Dok, Pstv (2) (Rapanovič 1977, 207), Круки (Язно) ež. Ig, Jaznenskojė (Язненское) ež. Jaz, Jaznica (Язница) ež. lietuviškų pavardžių: Кодзіс, Брыгас, Шляпеціс. Buvęs Miorų Новые, Круки Старые (Goškevič 1905, 162; Rapanovič 1977, Mkl, Jazenka (Язенка), Jazinka (Язынка) up. Jaz, Jaznica (Язница) klebonas Vladislavas Petraitis pasakojo, kad viena moteriškė iš Priesaga -іні / -ыні, -іны (liet. iniai, inis, inė(s), ynė, 282, 365) Mior – gali būti kilęs iš liet. avd. Kriūkà, Krikas ar Mkl ir Jaz (Goškevič 1904, 145–147, 159–162, 181). Hidronimai Čepukos kaimo prieš mirtį per išpažintį kalbėjo uteniške tarme, ynai, inai, ynė, inia) pan. (LPŽ I 1083) arba siejasi su brus. avd. Крук (Birila 1969, gali būti kilę iš kamieno jaz (яз, ез) ‘užtvara upėje žuvims gaudyti’ pasakojo, kad jos protėviai čia atsikėlė iš Utenos ir Molėtų Шалтины Мior (Rapanovič 1977, 412), Шальтины k. 219), plg. liet. Kriuka mstl., Kriuka k. Joniškio r., Krikai mstl. (Žučkevič 1974, 417), plg. liet. Jãzas up. Trakų rajone (Vanagas apylinkių. Druj (Goškevič 1903, 143) – iš liet. vandenvardžio Šaltìnis ar avd. Šakių r. (ATSŽ, 142). 1981, 135). Šis pavadinimas, A. Vanago nuomone, padarytas Dabartiniame Žmindzinos kaime daug gyventojų turi Цы- Šaltìnis (LPŽ II 883), plg. Šaltìnis (18 upelių Lietuvoje – LUEV Кухтинщина plv. Glub, Glbk (Goškevič 1905, 139; iš slavizmo jaz (яз), turinčio tokią pačią reikšmę (ten pat). Dar цын (iš liet. Cicinas) pavardes, bet lietuviškai jau nebekalba. 160), up. Lydos r., Šaltìniai k. Varanavo r. (LTV 48) Žirmūnų ap., Rapanovič 1977, 217), Кухтницы Mkl (2), Mior (Goškevič keletas pavadinimų: Jieznẽlė up. Prienų r., Jiẽznas ež. Prienų r., Prieš kelerius metus Fedosovos kaime dar buvo viena senelė, k. Anykščių r., Ignalinos r., Šalčininkų r. 1905, 160; Rapanovič 1977, 217), Кухты Zal (2), Glbk Jiẽznas mstl. Prienų r. (Vanagas 1981, 136). Ukmergės rajone kalbėjusi lietuviškai. Po jos mirties jau neliko vietinių tradicinių (Goškevič 1905, 144; Rapanovič 1977, 217) – gali būti iš liet. avd. teka Jazmenà (Vanagas 1981, 135). Pasak A. Vanago, šaknis gyventojų, kalbančių lietuvių kalba. Oikonimai, kurių kamieną sudaro baltiška šaknis Kuchtà, Kuktà ar pan. (LPŽ I 1099, 1110) arba iš brus. avd. Кухта jaz- gali būti iš *jez- < *jiez, iš upės pavadinimo Jieznẽlė Prienų Šiandien iš gyvenančių lietuvių liko tik lietuviškos kilmės (arba baltiškos kilmės asmenvardis) ir slaviškas žodžių (Birila 1969, 236), plg. liet. Kuktiškės mstl. Utenos r. (LVŽe). Plg. r. ir pan. Ji gali būti susijusi su liet. iẽžti ‘skilinėti’ (ten pat). Plg. pavardės ir katalikų tikyba. darybos elementas dar liet. kuktà ‘medinis durų įtvaras, bėgūnas’ (LKŽe). taip pat brus. avd. Язны (Birila 1969, 498) ir liet. avd. Jèznas, Tai, kad Miorų rajone gyveno lietuviai, primena ir vardynas Бакши plv. Leon, Mior (Goškevič 1905, 151; Rapanovič Лепещина plv. Mior (Goškevič 1905, 158) – gali būti iš Jeznỹs (LPŽ I 834). (vietovardžiai, vandenvardžiai). Lietuviškų vardų oikonimijoje 1977, 38) – iš liet. avd. Bakšà, Bakšỹs arba pan. (LPŽ I 163), plg. liet. avd. Lepà, Lė́pa (LPŽ II 59, 60). Якужи k. Druj, Mior; Якуши Vit – iš liet. avd. Jãkužis rajone aptikta 95 (12,93 proc.). liet. Bakšia k. Alytaus ir Lazdijų rajonuose, Bakšia vs. Kėdainių r. Паршелево k. Druj, Mior, Паршели k. Miorv (Goškevič (LPŽ I 794). ir kt. (ATSŽ, 23). Pats kamienas Bakš- gana dažnas lietuviškuose 1905, 142; Rapanovič 1977, 297) – iš liet. avd. Paršẽlis (LPŽ Якштово k. PagN, Якшты Brsl – iš liet. avd. Jakstà, Priesagų –ан[ы] / –ян[ы], –ан[е] /–ян[е] (< liet. vietovardžiuose: Bakši ẽžeras Lazdijų r. (Vanagas 1981, 56), dar II 397). Jãkštas ar pan. (LPŽ I 789), plg. liet. Jakštai k. Zarasų r. –ėnai, –(i)onys) vediniai žr. panašius pavadinimus (LVŽ I 313). Плейки Mior (2), Pust, k. Jzn; Плейки Большие k. Sar, (LVŽe). Беляны1 (2) Luž, Mkl, Asv, Brsl, Verch, Mior, Šark Бартошево (2) Mkl (Goškevič 1905, 159) – iš. liet. avd. Плейки Малые k. Sar; Плейки Великие k. Vrj, Плейки Kaip matome, dauguma oikonimų yra kilę iš lietuviškų (Rapanovič 1977, 66) – veikiausiai iš avd. Bielẽnis, Bielìnis, Bartãšis, Bartãšius (LPŽ I 202). Lietuvoje su kamienu Bartaš- Малые k. Vrj iš liet. avd. Plekis, Pleikỹs, Plekus (Zinkevičius antroponimų (asmenvardžių). Bet ne visada vienareikšmiškai *Bielanas (LPŽ 1985, 250-251), *Belenas ar pan. užrašyta daug įvairių pavadinimų: Bartošienà pv. Plungės r., 2008, 566). Plg. kitus vv.: Плейки k. buv. Drisos aps. Vitebsko galima atsakyti į klausimą, iš ko yra kilęs vienas ar kitas Земяне Mior, k. Jzn (Rapanovič 1977, 167) – gali būti kilęs Bartãšiškė k. Šilalės r., Bartãšiškiai k. Švenčionių r. ir kt. (LVŽ gub. (Trusman 1907, 222). pavadinimas. Nors šiuose oikonimuose galima rasti lietuviškų iš brus. зямянин ‘smulkus dvarininkas’ (Birila, Vanagas, 1968, I 388). Плетуновка plv. Mkl (Goškevič 1905, 161) – gali būti iš žodžių darybai būdingą priesagą, tačiau jie gali būti kilę ir iš 53). Gali būti susijęs ir su liet. avd. Žemacis, Žemáitis, Žemãlis ir Бартоши arba Бертовщина k. PagN, Mior (Goškevič liet. avd. Pletas (LPŽ II 474), Plet-un-as. atitinkamų apeliatyvų, hidronimų ir iš slaviškų pavardžių. Taip kt. (Zinkevičius 2008,167, 305, 490, 551, 618). 1905, 162; Rapanovič 1977, 67) – apie Бартоши žr. Бартошево. Плянтополь dv. Mior (Goškevič 1905, 158) – dvika- pat yra lietuviškos darybos pavadinimų, kurie kilę iš slaviškos Медуланы PagN. (Goškevič 1905, 164) – veikiausiai Бертовщина – gali būti, kad iš liet. avd. Bertỹs (of. Berties, mienis pavadinimas Плянта-поль. Плянта – gali būti iš liet. šaknies: Апанасишки, Василькишки ir kt. Išsamesnei jų analizei oikonimas formavosi dviem etapais. Pirmajame etape susiformavo Berthies) (LPŽ I 242), arba iš Bertas (Zinkevičius 2008, 307). avd. Plénta, Pléntas (LPŽ II 472) arba iš liet. apeliatyvo plentas reikia detalesnių istorinių duomenų apie vieno ar kito oikonimo oikonimas Медулы. Iš žmonių, gyvenusių šiame kaime, Берновасты k. PagN (Goškevič 1905, 162) – veikiausiai ‘smulkiais akmenimis grįstas ar tam tikra mase lietas kelias’ atsiradimo laiką, vietą ir aplinkybes. pavadinimo kilo Медуланы. Su šaknimi Мед- esama keleto iš liet. avd. *Bernovastas. (LKŽe). Dėl -pole: vienais atvejais tai galėtų būti slavizmas (pole lietuviškų antroponimų: Mẽdas, Medỹs, Mednas, Medẽlis ir kt. Бикеровщина, k. Prb, Mior (Goškevič 1905, 165; ‘laukas’), kitais atvejais – helinizmas (iš graikų πόλις ‘miestas’) Sutrumpinimai (Zinkevičius 2008, 289). Rapanovič 1977, 54) – gali būti iš liet. avd. Bìkeras (LPŽ I (Razmukaitė 1998, 2). Čia – greičiausiai slavizmas (Plenta pole aps. – apskritis Пузаны dv. PagN, Nes (SNMVG 198, Goškevič 1905, 164) 255). ‘Plentos laukas’). avd. asmenvardis – iš liet. avd. Pùzanas, Pùzonas ar pan. (LPŽ II 545). Бирюки vs. PagN, Mior (Goškevič 1905, 162; Rapanovič Подшуделевщина PagN, Шуделевщина plv. PagN, brus. – baltarusių, baltarusiškas 1977, 54) – iš liet. avd. Biriùkas (LPŽ I 264), brus. avd. Бірук Mior (Goškevič 1905, 164, 165; Rapanovič 1977, 418) dv. – dvaras Priesaga –ун[ы] / –юн[ы] (< liet. –(i)ūnai) (Birila 1969, 54), plg. liet. Biriùkiškės laukas Utenos r., Biriùkiškės – priešdėlinis pavadinimas: под-Шуделевщиной. Pavadinimas ež. – ežeras Гизуны2 k. Mior (Rapanovič 1977, 103) – gali būti iš pieva Utenos r. (LVŽ I 487). Шуделевщина gali būti iš avd. *Šūdelis, plg. liet. avd. Šūdelaitis gub. – gubernija avd. *Gižnas, plg. liet. Gìžas, Gižà ir kt. (Zinkevičius 2008, Болдыши sod. Mkl, Gar, Pol (Goškevič 1905, 159; (Zinkevičius 2008, 492), Šudeika, Šudéikis (LPŽ II 985). Šaknis k. – kaimas 587), Gìžas, Gyžà (LPŽ I 679), plg. dar liet. Giža k. Vilkaviškio Rapanovič 1977, 39) – veikiausiai iš liet. avd. Baldìšis, Baldìšius, šud- greičiausiai sietina su liet. šdas (ten pat). liet. – lietuvių, lietuviškas r. (VŽ 119). Baldyšius (LPŽ I 170) arba iš Baldis (ten pat). Pavadinimas gali Полуйки k. Leon, Mior (Goškevič 1905, 152; Rapanovič mstl. – miestelis Драгуны3 k. Leon (Goškevič 1905, 151), Mior (Rapanovič būti siejamas su liet. bálda, baldà ‘beldimas, triukšmas’, dar 1977, 292) – iš liet. avd. Palùikis (LPŽ II 386), brus. avd. Палуйка plv. – palivarkas 1977, 130) – gali būti kilęs iš liet. avd. Dragnas (LPŽ 1985, su liet. báldyti ‘belsti, trankyti, bastytis’ (LVŽ I 328), plg. liet. (Birila 1969, 311). Plg. brus. палуйка ‘sauja linų, pusiau sulaužyta r. – rajonas 520). Plg. dar liet. avd. Drãgas, Dragõnas (Zinkevičius 2008, Báldos miškas Ukmergės r., Baldžio laukas Kelmės r. (ten pat), mintuvais ir nenuvalyta nuo luobų’ (Nasovič 1983, 463). Taigi sen. – senųjų, senovės 594; Fasmer 1986, I 533-534). Baldišỹnės krūmynai Pasvalio r., Baldìšiškės laukas Kelmės r. ir veikiausiai tai baltarusiškos kilmės oikonimas. sl. Slavų Турчаны4 dv. Mkl (Goškevič 1905, 161) – kilmė neaiški. kt. (LVŽ I 329). Путинова Leon (2), Mior (Goškevič 1905, 152; Rapanovič up. – upė Galėtų būti iš liet. avd. Turčiónis, Tur̃činas (Zinkevičius 2008, Бригитово plv. Leon, Mior (Goškevič 1905, 151; 1977, 318) – iš liet. avd. Pùtinas (LPŽ II 543), plg. liet. Putinai 590). Rapanovič 1977, 58); Брыгітполе Mior (Rapanovič 1977, 58) k. Vilkaviškio r., Alytaus mst. r. Putinai, Putiniškės k. Vilniaus Paplitimo (lokalizacijos) nuorodų sutrumpinimai – iš avd. Brigỹs, kuris gali būti siejamas su lat. brigis ‘žmogus, kuris r. (LVŽe). Asv – Asvejos valsčius, Drisos sritis Priesaga –ун[ы] / –юн[ы] (< liet. –(i)ūnai) daug valgo’ (LPŽ I 308). Pavadinimas gali būti siejamas su liet. Пстуны, Пестуны PagN, Mior, Šark (Goškevič 1905, Bog – Boginos valsčius, Dysnos sritis Гизуны5 k. Mior (Rapanovič 1977, 103) – gali būti iš Brig up. Rоkiškio r. (LVŽ I 567). A. Vanago nuomone, pavadini- 164; Rapanovič 1977, 303) – gali būti iš liet. avd. Pestìnis (LPŽ Brsl – Breslaujos rajonas avd. *Gižnas, plg. liet. Gìžas, Gižà ir kt. (Zinkevičius 2008, mas gali būti kilęs iš liet. bir̃g-alas ‘prastas alus’, lat. biȓga ‘smalkės, II 433). Plg. taip pat apeliatyvą, sen. rus. žodį пестъ8. Toponimas Čer – Čeresų valsčius, Dysnos sritis 587), Gìžas, Gyžà (LPŽ I 679), plg. dar liet. Giža k. Vilkaviškio tvaikas’, pr. au-birgo ‘virėjas’ (Vanagas 1981, 70, 65). Пестуны gali būti kilęs iš brus. песціць ’su meile prižiūrėti, auginti Dok – Dokšicų rajonas r. (VŽ 119). Брижинки (3) Leon, Mior (Goškevič 1905, 151; Rapanovič ką nors, myluoti, rūpintis’ (TSBM IV 250). Plg. dar Песто Druj – Drujos valsčius, Dysnos sritis Рыкуны6 Mkl (Goškevič 1905, 161) – iš avd. Rkus, 1977, 58) – veikiausiai iš avd. *Briža, *Brižys ar pan. (LVŽ I 570) bažnytkaimis buvusioje Nevelio apskrityje Vitebsko gubernijoje, Glbk – Gluboko rajonas Rekùtis (LPŽ II 595, 596), Rėknas (plg. rýkauti ‘rėkauti, šūkauti’). arba iš liet. brỹžys, bryžỹs ‘štrichas, linija, brėžinys’ (ten pat), plg. Пестунова k. buv. Vitebsko gubernijos Polocko, Vitebsko, Glub – Gluboko valsčius, Dysnos sritis Kamiene gali būti brus. žodis рык ‘stiprus ilgalaikis staugimas liet. Brìžiai k. Švenčionių r., Brižia k. Vilniaus r. (ten pat). Nevelio, Sebežo apskrityse (Trusman 1907, 218–219). Ig – Igumenovo valsčius, Dysnos sriti (gyvūnų)’ (TSBM IV 736). Pastaroji žodžio reikšmė sutampa Буяново k. Druj, Mior (Goškevič 1905, 140; Rapanovič Ракшнево (2) Leon (Goškevič 1905, 152) – iš liet. avd. Jzn – Jaznos valsčius, Dysnos sritis su brus. рык. 1977, 64); Буяны Vit (Rapanovič 1977, 64) – gali būti iš liet. Rakšnis, Rakšnỹs arba pan. (LPŽ II 567). Leon – Leonpolio valsčius, Dysnos sritis Скакуны k. Leon, Mior (Goškevič 1905, 153; Rapanovič avd. Bùjanas, atitinkančio lat. Bujns (LPŽ I 338), nors gali būti Рамелевщина Prb (2), Mior (Goškevič 1905, 166; Luž – Lužkų valsčius, Dysnos sritis 1977, 352) – gali būti kilęs iš liet. avd. Skaknas, plg. brus. avd. ir slavizmas (ten pat). Rapanovič 1977, 327) – veikiausiai iš liet. avd. Ramẽlis (LPŽ Mior – Miorų rajonas Скок, Скакун (LPŽ II 728), liet. Skaka k. Joniškio r. (ATSŽ, Важа plv. Prb, Mior (Goškevič 1905, 165; Rapanovič 1977, II 570). Miorv – Miorų valsčius, Dysnos sritis 278). 68) – nuo ežero vardo Važa (Goškevič 1905, 165). Рожень vs. PagN (Goškevič 1905, 164) – gali būti iš Mkl – Mikalajovos valsčius, Dysnos sritis Верки dv. Mkl, Вeрки k. Bog, Вeрковский (Даржели) liet. avd. Ražė́nas (LPŽ II 588), plg. liet. Raži̇̀škiai k. Kauno PagN – Naujojo Paguoščio valsčius, Dysnos sritis Priesaga -ейк[i] (< liet. -eikiai, -eikos) k. Bog (Goškevič 1905, 135, 159) – iš liet. avd. Verkas, Vérkis, r. (LVŽe). Prb – Perebrodų valsčius, Dysnos sritis Милейки Mior (Rapanovič 1977, 262) – gali būti kilęs iš Verkỹs (LPŽ II 1194, 1195), plg. liet. Verkiai Vilniaus r. (LVŽe). Рунды k. Step, Mior (Goškevič 1905, 176; Rapanovič 1977, Pst Pst – Pastovių rajonas liet. avd. Mileikà ar pan. (LPŽ II 238, 239). Plg. liet. Milekiai k. Даржели – iš liet. dar̃žas ‘žemės sklypas daržovėms auginti’ 333) – iš liet. avd. Rundỹs (LPŽ II 640). Pstv – Pastovių valsčius, Dysnos sritis Telšių ir Vilniaus r. (ATSŽ, 185). (LKŽe), plg. liet. Darželiai k. Varėnos r., Ignalinos r., Darželių Рутковщина k. Prb, Mior (Goškevič 1905, 166; Pust – Pustynės valsčius, Drisos sritis Priesaga –ел[i] /–эл[i] (< liet. –eliai) mìškas Varėnos r. (VŽ 75). Rapanovič 1977, 334) – veikiausiai iš liet. avd. Rutkà, Rùtkus Step – Stepanpolio valsčius, Dysnos sritis Гиргели Mior (Rapanovič 1977, 106) – greičiausiai iš Вянужо dv. Mkl, Mior (Goškevič 1905, 159; Rapanovič (LPŽ II 648). Asmenvardžio Rùtkus šaknis rutk- gali būti kilusi Šark – Šarkauščinos rajonas liet. avd. Gérgelis, Gergelỹs (LPŽ I 656) arba iš liet. girgelė ‘sodo 1977, 92) – iš Вянужка up. Mkl (Goškevič 1904, 159). iš rudk- (ten pat), plg. lat. avd. Rutkis, Rutks, brus. Руткоўскі, Tal – Talačino rajonas gėlė’ (LKŽe). Вята (2) Leon, Mior (Goškevič 1905, 151; Rapanovič rus. Рутковский (ten pat), plg. dar liet. Rutkiškės k. Prienų r., Verch – Verchnedvinsko rajonas Микели Miorv (Goškevič 1905, 158) – iš avd. Mìkelis, 1977, 93) – iš upės vardo Вята (BSE III 274). Rutkiškiai k. Jurbarko r. (LVŽe). Vit – Vitebsko rajonas Mikelis (LPŽ II 228). Галиевщина k. Prb, Mior (Goškevič 1905, 165; Rapanovič Самуйлы Prb (2), Plis, Brsl (Goškevič 1905, 166, 168; Vrj – Verchovjės valsčius, Vitebsko sritis Минкели Mior (Rapanovič 1977, 263) – veikiausiai iš 1977, 95) – gali būti iš liet. avd. Galėjus (LPŽ I 613) arba brus. Rapanovič 1977, 341) – iš liet. Samùila, Samulis (LPŽ II 671). liet. avd. Minkelis (LPŽ II 251), plg. Minkeliai k. Vilniaus r. Галей (Birila 1969, 98). Plg. liet. samúolis ’drėgnų ir pelkėtų vietų augalas’ (DLKŽe). 1Oikonimo kamiene šaknis бел-, kuri gali būti siejama su liet. (ATSŽ, 187). Гентово k. Mior (Rapanovič 1977, 105) – veikiausiai iš Свидерщина k. Prb, Mior, Tal (Goškevič 1905, 166; antroponimais su Bel-: Bẽlis, Belinas, Beliónis (Zinkevičius 2008, 78), Мяцели PagN (Goškevič 1905, 164) – gali būti išvestas iš liet. avd. Gentis (LPŽ I 653). Rapanovič 1977, 345) – gali būti iš liet. Svìderas, Svidẽris Bíela, Biẽlius, Bėlė, Bielìnis arba pan. (LPŽ I 225, 250, 251). Plg. taip pat liet. avd. Metelis, Metelỹs (Zinkevičius 2008, 221) arba iš brus. Гирсаники (2) Mkl (Goškevič 1905, 159); Гірсёнкі Uščr (Zinkevičius 2008, 247). Plg. brus. avd. Свідар, lenk. Świder brus. бель ‘aukštapelkė su baltosiomis samanomis’. Tokią reikšmę taip pat мяцель ‘sniego pūga’ (TSBM III 195). Plg. vv.: Метели k. buv. (Rapanovič 1977, 106) – galbūt iš avd. Girsas (*Girs-an-as) (LPŽ (LPŽ II 867). turi Baltarusijos gyvenviečių pavadinimai: Бель Dub, Lzn, Krič. ir kt.; Daugpilio aps. Vitebsko gub. (dabar Latvija); Metelia k. Lazdijų I 677) arba iš liet. girsa ‘laužas’ (LKŽe), *girsanykas ‘girdintis, Силово k. Čer, Mior (Goškevič 1905, 177; Rapanovič Бельки Pstr, Бельковщина Verch ir kt. (Žučkevič 1974, 24). Šiuo atveju r., Metelỹs ež. Lazdijų r., Metelýtė k. Alytaus r. (VŽ 228). duodantis signalą’. 1977, 350) – gali būti iš liet. avd. Sìlis, lat. Sila, Silis, Sils arba Беляны kaip galimas oikonimo kilmės variantas: žmonės, gyvenantys Окелы Pst (Rapanovič 1977, 19) – veikiausiai iš liet. avd. Гирьяты k. Mior (Rapanovič 1977, 107) – iš. liet. avd. pan. (LPŽ II 712). Bet gali būti kilęs ir iš brus. avd. Сила, rus. aukštapelkėje. Plg. liet. Bieliai miškas Lazdynų r.; Bieliónys dv. Ignalinos r.; Bielinai k. Zarasų r. ir kt. (LVŽ I 470-471). Akelis (LPŽ I 172), plg. liet. Akelė pieva Varėnos r., Akelė pelkė Gìrjotas, Gìrijotas (LPŽ I 675). Сила: Силан (ten pat). 2Plg. taip pat brus. гиз ‘didelė musė, kurios patelė minta gyvūnų Kaišiadorių r. (LVŽ I 32). Даргелевка vs. PagN (Goškevič 1905, 163) – iš liet. avd. Тилевцы k. Čer, Brsl, Mior (Goškevič 1905, 178; krauju, o patinas – augalų sultimis’ ir гизавать ‘labai greitai bėgioti, Паршели Miorv (Goškevič 1905, 158) – gali būti kilęs iš Dárgela, Dárgelis arba pan. (LPŽ I 461, 462). Rapanovič 1977, 399) – gali būti iš liet. avd. Tylà, Tìlius, Tỹlius gelbėtis nuo musės įkandimo (pavyzdžiui, karvėms)’ (TSBM II 50). Prasl. liet. avd. Paršelis (LPŽ II 397). Kiti pavadinimai: k. Парсюкова Дригучи Mior (Rapanovič 1977, 131) – kilęs iš liet. avd. ar pan. (LPŽ II 1043, 1044) arba sietinas su apeliatyvais tylà *gyža ‘didžiojo blauzdos kaulo galvutė’ (Fasmer I 405). – buv. Ludzos aps. Vitebsko gub. (Trusman 1907, 214). Šiame Drìgotas (LPŽ I 526), plg. dar liet. avd. *Drigùtis, brus. avd. ‘triukšmo, garsų nebuvimas; tyluma, rimtis, ramybė, ramumas’, 3Oikonimas galėjo kilti ir iš baltarusiškų tikrinių vardų Дрог, Дорог, pavyzdyje šaknyje išlikęs garsas š rodo, kad kaime ilgą laiką Дрыго (Birila 1969, 137). tylùs ‘negarsiai skambantis, vos girdimas; ramus, nevėjuotas ir Драга (Žučkevič 1974, 109). Gali būti, kad pavadinimas kilo ir iš kitų gyveno baltai, kitaip slavų kalboje š būtų virtęs s, kaip ir žodyje Жадо k. Step, Жады Mior (Goškevič 1905, 175; Rapanovič t.t.’ (LKŽe). lietuviškų antroponimų: Dragùtis, Dragẽnis (Zinkevičius 2008, 594). Plg. liet. dárgana, drė́gnas (LKŽe); brus. дрыгва ‘klampi pelkė’ (TSBM paršiukas – парсюк. 1977, 138) – hidroniminės kilmės, plg. Жады ež., pelkė (RBVO, Тумілава Mior (Rapanovič 1977, 382) – gal būt iš liet. II 202). Esama panašių pavadinimų: Дражно (g ir ž kaita), ež. ir kaimas 1 kn., 465), Жадица up. Jzn (Goškevič 1905, 180). avd. Tūmẽlis, Tumẽlis (LPŽ II 1082). buv. Vitebsko gub. Lepelio aps., Драге k. Latvijoje, Latvijoje – Драги k., Priesaga –ул[i] / –юл[i] (< liet. –uliai) Жойдики k. Jzn, Mior (Goškevič 1905, 179; Rapanovič Цилевщина k. Druj, Mior (Goškevič 1905, 143; Rapanovič Драгайны dv. (Trusman 1907, 93). Plg. taip pat brus. Драгичин mst. Папшули Mior (Rapanovič 1977, 296), k. Step (Goškevič 1977, 142) – veikiausiai iš liet. avd. Žoidzis: Žoidz-ik-i (LPŽ II 1977, 399) – žr. Тилевцы (p. 97). 4Su šiuo kamienu yra keletas pavadinimų: Туричино – ež., valda, 1905, 16) – greičiausiai iš liet. avd. *Papšulis, plg. liet. avd. Papšà, 1344), plg. liet. Žaideliai k. Kupiškio r. (LVŽe). Чемери Leon (2), Mior (Goškevič 1905, 153; Rapanovič valsčius buv. Nevelio, Polocko apskrityse; Турец ež., dv., k. buv. Vitebsko Papšelis iš papš- ė́ti(Zinkevičius 2012, 221). Жугеровщина plv. Мiorv, Mior (Goškevič 1905, 157; 1977, 402) – iš liet. avd. Čemerỹs9 ar pan. (LPŽ I 409). gubernijos Polocko ir Garadoko aps. (Trusman 1907, 290); Turčinai k. Станулёва dv. Mior (Rapanovič 1977, 361) – veikiausiai Rapanovič 1977, 142) – gali būti iš liet. Žùgaras, kilusio iš žùgara Чепуки (2), Druj, Чапукі І, ІІ Mior (Goškevič 1905, 143; Pakruojo, Šakių r. (VŽ, 392). Plg. brus. турыца ‘laukinė karvė’ (Trus- man 1907, 290), турыць ‘vyti’ (TSBM V kn. 1, 557), rus. турчать oikonimo kilmė ta pati, kaip ir Станули, tik labiau suslavinta. ‘bjaurybė, nenaudingumas’ (LPŽ II 1346), arba iš brus. Жугер Rapanovič 1977, 402) – iš liet. avd. Čepùkas (LPŽ I 413), plg. ‘čiurlenti’ (Fasmer IV 126). Станули k. Glbk (Rapanovič 1977, 361) – gali būti kilęs iš liet. (Birila 1969, 147). liet. Čepuki̇̀škė k. Zarasų r. (LVŽe). 5Plg. taip pat brus. гиз ‘didelė musė, kurios patelė minta gyvūnų avd. Staniùlis (Zinkevičius 2008, 474). Иодковщина (Ажель) vs. Leon (Goškevič 1905, 152) Чермы k. Step (Goškevič 1905, 176) – gali būti kilęs iš krauju, o patinas – augalų sultimis’ ir гизавать ‘labai greitai bėgioti, Стасюлёвка Mkl (Goškevič 1905, 161) – veikiausiai – iš liet. avd. Jodkà, Jodkas ar pan. (LPŽ I 837). Ажель – iš liet. apeliatyvinės leksikos: sen. slav. *čьrmь ‘червь’ giminingas liet. gelbėtis nuo musės įkandimo (pavyzdžiui, karvėms)’ (TSBM II 50). Prasl. yra tos pačios kilmės, kaip ir Сташули, tik labai suslavintas. avd. Ažẽlis, Ožẽlis (LPŽ I 144), plg. liet. Oželiai k. Vilkaviškio kirmìs ‘kirmėlė’, kirmuõ ‘tas pat’, lat. cerme, cermis ‘kirminas; *gyža ‘didžiojo blauzdos kaulo galvutė’ (Fasmer I 405). Сташули (2) k., vand. m. Leon, Mior (Goškevič 1905, r. (LVŽe). augalų rūšis’, sen. indų kemis ‘kirminas, lerva’ (LKŽe; Fasmer 6J. Trusmano nuomone, oikonimai su šaknimi Рык- kilę iš liet. 153; (Rapanovič 1977, 366) – iš liet. avd. Stašiùlis, išvesto iš Киверники k. PagN (Goškevič 1905, 163) – iš liet. avd. IV 344). raũkas, raukà ‘klostė, raukšlė’. Plg. Рыка – upė buv. Vitebsko gub.; Рыкалево – k. buv. Nevelio aps. Vitebsko gub.; Рыкова – k. ir dv. buv. krikščioniško vardo Станислав (Zinkevičius 2008, 475). *Kivernikas, plg. avd. Kìveris (LPŽ I 1009). Чурилово Leon (4), Beš, Mior, Arš, Verch (Goškevič 1905, Sebežo aps. Vitebsko gub. ir pan. (Trusman 1907, 247). Клибовщина k. Мior, PagN (Goškevič 1905, 163; 153; Rapanovič 1977, 408) – iš liet. avd. Čiurilà, Čiurylà ar pan., 7Kamienas Bir- yra produktyvus toponimijoje, antroponimijoje Priesaga –ук[i] / –юк[i] (< liet. –(i)ukai) Rapanovič 1977, 198) – iš liet. avd. Klìbas, Klỹbas arba pan. atitinkamai iš lenk. avd. Czuryło, brus. avd. Чурыла (LPŽ I 435), tiek Baltarusijoje, tiek Lietuvoje. Z. Zinkevičiaus nuomone, tai vedinys Бируки7 Mior (Rapanovič 1977, 54), Бирюки dv. PagN (LPŽ I 1020), plg. liet. Klibaliai k. Кеlmės r., Klibiai k. Kret- gali būti ir iš liet. čiūryla (brus. чypылa) ‘nuskaręs, nudriskęs, (Zinkevičius 2008, 79). (Goškevič 1905, 162) – veikiausiai iš avd. *Birukas, Biriùkas, ingos r. (LVŽe). bauginantis’ (LKŽe). 8Sen. rus. žodį пестъ ’suplūkti, sumindyti, sutelkti’ (Fasmer III Batrùkas ar pan. (LPŽ I 264), plg. dar Birà, Byrà, Biras (LPŽ Климяты (2) Jzn, Mior (Goškevič 1905, 179; Rapanovič Шальтины k. Druj, Mior (Goškevič 1905, 143; 250), kuris paplitęs daugelyje slavų kalbų ir yra kilęs iš sen. sl. *pestъ, I 262). Plg. dar brus. бирук ’vilkas; vagis, įtariamas vagyste’ 1977, 198) – veikiausiai iš liet. avd. Klimeta (LPŽ I 1023). Rapanovič 1977, 412) – iš liet. avd. Šaltìnis arba pan. (LPŽ II giminingo liet. piesta, lat. piesta ir galbūt susijusio su liet. paisyti ’pakar- totinai kulti miežius, kad nubyrėtų akuotai’ (Fasmer III 250). (Nasovič 1983, 26). Клиомино k. Leon, Mior (Goškevič 1905, 152; Rapanovič 883), plg. liet. Šalteniai k. Kelmės r., Šaltinė́nai k. Birštono sav. 9Šios pavardės kartais kildinamos iš brus. etnonimo чараміс, Бовтруки Mior (Rapanovič 1977, 48) – iš avd. Baltrùkas 1977, 198) – gali būti susijęs su liet. klioma ‘nevykėlis’ (LKŽe). ter. (LVŽe). nors galima sąsaja su liet. čemerỹs, čẽmeras, čẽmeris (ten pat), slavų (l tarmiškai gali būti tariama u) ar iš *Bautrakas pagal Baũtrus Ковшелево k. PagN, Šark (Goškevič 1905, 163; Rapanovič Шанторево (3) Mkl, Mior, Шантырево k. Jzn, *čemerъ/*čemera etimologiškai atitinka liet. *kemeras, kemerai (ESSJ (LVŽ I 404), plg. Bautrãkai k. dalis Alytaus r. 1977, 193) – gali būti iš liet. avd. Kaušilà, Kaušilis arba pan. Шантараўшчына Dok, Шантары Dok (Goškevič 1905, 1977, 4 leidimas, 53). 14 2014 m. gruodžio 20 d. Nr. 16 (806) Voruta Mažoji Lietuva Ir Marta, ir Rūta - Vydūno bendražygė Astrida Petraitytė, Vilnius Atkelta iš 1 p. vadovui - lemtingojo susitikimo, pradėjusio ilgame- nimas, knygelė leido darkart įsitikinti – nuo krikš- tę dvasinę bičiulystę, kūrybinį bendradarbiavimą). čionybės Vydūno neatitrūkta, neatsiribota. Tiesa, M. Raišukytė aktyviai įsijungė į įvairias krašto jo tikėjimas turbūt nesuvedamas į “prigimtinę” lietuviškąsias organizacijas – “Spaudos draugiją”, konfesiją – liuteronybę (štai visose aprašomose “Prūsų lietuvių kultūros draugiją” ir kitas, “1920 velionės paminėjimo apeigose meldėsi, žodį tarė metais įkūrė Prūsų lietuvių moterų draugiją ir jai jis pats, ne kunigas), betgi pateikiamoje giesmėje vadovavo iki pat savo mirties” (p. I). Raštijos ba- skambantys žodžiai “Eisime- eisime/ kad su Jėzum ruose iškart angažavosi nemenku darbu – J. Pesta- būtume!” – tiesioginė ištikimybės krikščionybės locio romano “Lynardas ir Gertrūda” vertimu, kurį esmei ir savasčiai nuoroda. 1898 m.išleido Jagomastas. Dažnai pasirašydama X Rūtos pseudonimu Mažosios Lietuvos periodikoje Šeštadienį Vydūno draugijos surengta kon- skelbė įvairias publikacijas. Neatsitiktinai jos ir dar ferencija buvo veikiau šventinis minėjimas – nors kelių tilžiškių iniciatyva radusis leidykla (netrukus pasisakymų būta gan gausiai, bet jie vis perpinti likusi kone jos vienos atsakomybei) buvo pavadinta meniniais “nėriniais”. Štai renginį pradėjo Klai- “Rūta”. Neatsitiktinai leidykloje leisti daugiausia pėdos Vydūno gimnazijos merginų ansambliu- Vydūno veikalai; būtent Raišukytė buvo pirmoji kas (vadovė Daiva Lukoševičienė), pirmiausiai jų skaitytoja – juk perrašė juos (iš pradžių ranka, sugiedodamas Vydūno “Lietuvių giesmę”, kurią vėliau - įsigyta mašinėle), taisė korektūras. Ne viena savo himnu – kaip priminė renginiui vadovavusi Vydūno veikaluose – filosofiniuose, draminiuose Vydūno draugijos pirmininkė Rima Palijanskaitė – išreikšta idėja, meninis pavidalas subrandinta – pasiskyrė ir draugija, ir klaipėdiškė gimnazija. šių bičiulių pokalbiuose, “Marta Raišukytė buvo O užbaigė minėjimą Danielius Sadauskas, atlikęs Vydūno dramų idealių moterų personažų proto- daugiausia Vydūno dainas (akomponuojant Jū- tipas” (p. VII). ratei Baltramiejūnaitei); pranešimų teiginius tarsi Pats Vydūnas net plačiau, nors ir glaustai, ap- iliustravo skaitomos ištraukos iš Vydūno dramos žvelgia Anapilin išlydėtosios gyvenima. Paskaičius “Pasaulio gaisras” (skaitė LMTA studentė Gabrielė Klaipėdos Vydūno gimnazijos merginų ansambliukas jo pateikiamą Martos gyvenimo santrauką, apninka Ladygaitė) bei, galima sakyti, Vydūno-Raišukytės tragizmo pojūtis. Tragiškoji lemtis palytėjo šeimą, tekstas (minėtasis mistinio patyrimo liudijimas, lestavo dėl paskleistos (pvz. Prano Antalkio kny- sutaikinti visumet stebino darbą suprantančiuo- dar Martai negimus: pirmoji tėvo žmona mirė, kurį perskaitė LMTA scenos kalbos dėstytoja Rita goje “Nepažįstamas Vydūnas”) “pikantiškosios” sius”, p. 10) palikdama sūnų (ir šis Martos “pusbrolis”, laikęsis Juodelienė). Dar buvo įteikta (pirmi metai kaip legendos, kurią paneigdami centro darbuotojai Dar Vytautas Gocentas pasidalijo savo im- labiau mamos giminėje, anksti tragiškai baigė savo skiriama) Vydūno premija VU Filologijos fakulteto neretą lankytoją ir nuvilia – esą Vydūnas piršosi presijomis apie ano krašto atminimo puoselėjimą dienas – ištiktas stabo, pasak Vydūno, pasitraukė iš absolventei Austėjai Budrevičiūtei už vokiečių kal- Raišukytei, bet ši atsisakiusi… Gražiais žodžiais (pažadėjęs skelbtąją temą – apie Vydūno ir Raišu- gyvenimo vos trisdešimties). Tėvą irgi ištikęs stabas ba parašytą bakalauro darbą apie Vydūno veikalo paminėjusi Vydūną ir Raišukytę siejusį dvasinį kytės leidinius- parengti kitą kartą). O prasmingai (nesu tikra dėl šios diagnozės reikšmės), spėjęs “Septyni šimtmečiai vokiečių-lietuvių santykių” ryšį (galbūt – dvasinę meilę), pranešėja priminė ir pranešimus užbaigė V. Bagdonavičiaus pasisaky- parduoti ūkį, persikėlęs su žmona ir dukra į Tilžę, recepciją Lietuvoje ir Vokietijoje. Vydūno žmonos Klaros nuopelnus, jai prisiėmus mas. Didysis mūsų vydūnistas prasmingai priminė, netrukus mirė – Martai tuomet buvo aštuoniolika. Trys valandos būtų, ko gero, pralėkusios šeimos buitinių rūpesčių naštą (Juk būtent Kintuo- kad susipažinimo metu (1895 m. Raišukytei su Dar laimė, parduotasis ūkis tapo gražia suma nepastebimai, jei rengėjai nebūtų ambicingai se silpnos sveikatos mokytojas Wilhelmas Storostas draugėmis atėjus į Giedotojų draugiją) Vydūno dar pinigų, įgalinusia našlę ir našlaitę vargo nematyti. minėjimui pasirinkę Mokytojų namų didžiosios 1891 m. vedė rūpestingąją Klarą; po metų pora nebuvo – chorą mokė Wilhelmas Storostas. Tą Bet – I-asis pasaulinis karas, pasibaigęs Vokietijos – šaltos - auditorijos – gal tikėtasi visuomenės at- persikėlė į Tilžę, mažlietuvių kultūros centrą). penkmetį iki XX amžiaus raštijos baruose labiau pralaimėjimu, galiausiai- tragiška markės devalva- plūdžio, betgi klausytojai užėmė tik mažą salės dalį. Vydūno draugijos pirmininkė Rima Pali- pasireiškė Marta Raišukytė, iškart pasirodžiusi cija, ir (vėl – pasak Vydūno) visos Martos santaupos Kaip jau reziumuodamas minėjimą sakė draugijos janskaitė apžvelgė du Martos Raišukytės veiklos svarbiu Pestalocio vertimu. “Jie abu kartu brendo pavirsta į nieką, dabar jau ją artimieji turi paremti, garbės pirmininkas Vacys Bagdonavičius: teko aspektus - vadovavimą Moterų draugijai ir triū- kaip dvasios milžinai”, - užsirašiau man svarbią V. nors ir kaip savarankiškos moters išdidumas tam išgyventi konfliktą tarp aukštų idėjų ir negailes- są spaudos baruose, išskleisdama jau minėtoje Bagdonavičaius mintį. priešintųsi turi būti jai (mamos mirtis, kaip galime tingos realybės… knygelės pratarmėje įvardytuosius kultūrininkės Ne vienas kalbėtojas priminė 1998 m. išleis- suprasti, jau brandaus amžiaus sulaukusią Martą Bet juk išliekamąją vertę turi idėjos – tai savo nuopelnus. Dar vieną reikšmingą M. Raišukytės tą Birutės Baltrušaitytės biografinių apybraižų ne į vienišumą panardina, bet leidžia laisviau atsi- gyvenimu (ir pomirtiniu) liudija ir Vydūnas, ir jo veiklos aspektą aptarė etnologė dr. Irma Šidiš- knygelę “Mažosios Lietuvos moterys” (su V. dėti rūpinčioms veikloms). talkininkė Marta Raišukytė. kienė, atsigręždama į Rūtos propaguotąjį tautinį Daujotytės įžanginiu žodžiu ir Evos Labutytės Vis dėlto ne biografinį tragizmą akcentuoja Pranešimėlių eilę pradėjo habil. dr. Viktorija kostiumą, puoselėtuosius rankdarbius, pirmiausia iliustracijomis), kur šalia Martos Zauniūtės ir Onos Vydūnas – o asmenybės skleistą šviesą, veikusią Daujotytė, aptarusi moteriškumą vydūniškojo – austines juostas. Pranešėja priminė, kad Jurgis (Anės) Jagomastaitės, pagerbta ir Marta Raišukytė. visus aplinkinius, dvasios-sielos skaidrumą, tiesos žmoniškumo kontekste. Prisiminusi Vydūno vei- Zauerveinas ėmėsi raginti mažlietuvių jaunimą Vis dėlto, regis, visi pripažino – ši ryški Mažosios laikymąsi. Šias dvi asmenybes siejo ir vegetarizmo kalą “Gimdymo slėpiniai”, profesorė jame išsakytą puoštis tradiciniais lietuviškais aprėdais, ir 1900 Lietuvos asmenybė, Vydūno bendražygė dar per praktika. Žinoma, Vydūnas nepamiršta pripažinti: mintį, jog moteris ir nebūdama motina (nerealiza- m. Giedotojų draugijos choristės Joninių šventėje, menkai žinoma. Tad Vydūno draugijos surengtoji “Visai ypatingą reikšmę ji turėjo mano raštų leidi- vusi tarsi aukščiausios moteriškumo misijos), gali surengtoje Tilžės Jokubynės parke, jau buvo visos konferencija, vertinga savaime, gal paskatints toli- mui” (p. 13). pilnai išsiskleisti žmoniškumo plotmėje, tiesiogiai pasirėdžiusios jų apylinkei būdingais tautiniais mesnius darbus – tyrimus, atminimo aktualizavimą Šie bendražygę pagerbianrys žodžiai, žinoma, susiejo su Raišukytės gyvenimu. rūbais. 1907 m. apdovanojant gražiausius lietuvių ir paženklinimą. V. Bagdonavičiaus jau pažadėta: nušviečia ir kalbantįjį – regime pagarbią ištikimybę, Raišukytę kaip ne vienos Vydūno dramos moterų rūbus, tarp pagerbtųjų buvusi ir Marta Bitėnų kapinaitėse - Mažosios Lietuvos veikėjų neatsitraukiant sunkiomis ligonės kančių, silpnumo įkvėpėją, noteriškųjų personažų prototipą pristatė Raišukytė. Ji, galima sakyti, ir teoriškai grindė panteone – atsiras kenotafas Martai Raišukytei. valandomis, priešingai – stengiantis sustiprinti, prof.dr. Aušra Martišiūtė, priminusi tokius idea- patogios, laisvos moteriškos aprangos privalumus * Vydūnas. Rožės ir Lelijos: Rūtos Atminimui. nuskaidrinti kančios pritemdytą dvasią-sielą liuosius moterų personažus, kaip Daiva (“Probočių (skeptiškai vertindama “korsetus” ir pan.). Rai- Tilžė: Rūta, 1933 – Antrasis leidimas. – Vydūno (Vydūnas vis telkiasi šį dvigubą terminą). Man, šešėliai”), Grožvyda (“Amžinoji ugnis”), Magė šukytė buvo išmani juostų audėja – savo darbus draugijos užsakymu.- Kaunas, 2014 [čia ir kitur, vis abejojančiai, ar Vydūno draugijos renginiuose (“Pasaulio gaisras”). siuntė į įvairiais parodas, ten sulaukdama gražių minėdami ir cituodami leidinį, naudojamės įpras- jaučiamas Vydūno teosofiškų nuostatų absoliuti- Kintų Vydūno kultūros centro vadovė apgai- įvertinimų. (Vydūnas: “Jos gabumas spalvoms tiniu šriftu].

Kalėdinė dovana Krašto istorikų kreipimasis į visuomenę lietuviams ir Projektas „Krašto garbė. Mūsų žmonės Lietuvos lietuvių tautai P u n s k o kariuomenės tarnyboje 1919–1940 m.“ „Aušros“ lei- Istorikas Vytautas Kuzmickas ir Prienų bočiams, dūlėjant senose knygų lenty- nuskenuotą nuotrauką ir visą nurodytą dykla išleido rajono savivaldybės istorikai mokytojai: nose paliktoms jų nuotraukoms, dažnai informaciją, nurodyti tikslią informacijos vertingą knygą Vilija Juodsnukienė, Vida Degutytė, Irena apie savo protėvių garbę nežino net jų pateikėjo pavardę, vardą ir adresą. apie Juozą Vai- Teišerskienė, Irena Vincekienė, Rasa Juo- vaikaičiai. Turime nedelsti, turime gero- Planuojame visa tai išleisti leidinyje, ną, mokytoją, cevičienė, Vita Žiūkienė, Daiva Staniulytė, kai paskubėti. Nežinia, ar mūsų jaunajai kuriame bus nurodytos ir visų krašto kraštotyrinin- ką, rašytoją, vi- Nijolė Aleškevičienė, Loleta Aliukevičienė kartai teks ginti mūsų šalies garbę, bet jai žmonių, kurie pavardės. Krašto spaudoje suomenės vei- – sutikdami modernios Lietuvos valstybės reikalingas pavyzdys. kas pusmetį pateiksime savo darbo re- kėją, Vilniaus šimtmetį ir siekdami krašte bei regione Mokyklose – moksleiviai, bendruome- zultatus. 2016 m vasarį planuojame vi- Vytauto Di- suaktyvinti kraštotyrinį judėjimą ir jo nėse – jų nariai, seniūnijose – atsakingi ir suomenei pristatyti mūsų nuveikto darbo džiojo gimna- sklaidą, 2015–2017 metais inicijuoja kraš- žingeidūs darbuotojai, parapijose – krašto rezultatus. zijos auklėtinį. totyrinį leidybinį projektą „Krašto garbė. dvasią puoselėjantys dvasiniai ganytojai Džiaugiamės ir labai vertiname, kad Knygą parašė jo dukra Ma- Mūsų žmonės Lietuvos kariuomenės tar- padės mums viešai paskelbdami apie mūsų Lietuvos Respublikos Seimo narys Andrius rytė Vainaitė nyboje 1919–1940 m“. Žinomas tyrinėtojas ketinimus surinkti nuotraukas ir visą Palionis ne tik pritarė šio projekto idėjai, – Misukonienė. Juk nėra taip dažnai, kad Vilius Kavaliauskas yra ištyrinėjęs Vyčio reikalingą informaciją apie 1919 –1940 m. bet ir sutiko būti pirmuoju šio projekto rė- vaikai parašytų knygą apie savo tėvą. Čia Kryžiaus kavalierių, kiti tyrinėtojai – tar- Lietuvos kariuomenėje tarnavusį karius: mėju. Tikime, kad ir visa krašto bendruo- turime greičiausiai išskirtinį atvejį. Knygos pukario Lietuvos karininkų biografijas. sužinoti jo pavardę, vardą, gimimo datą menė pritars mūsų kilniems tikslams. leidybą rėmė Lenkijos Respublikos Admi- nistravimo ir skaitmeninimo ministerija. Tačiau daugelio mūsų krašto eilinių sava- ir vietą, karinės tarnybos vietą, pulką, tar- Kreipiamės į Prienų ir Birštono kraštų 320 puslapių solidi knyga yra amžinas pa- norių ir vėlesnių karių tarnyba tarpukario navimo laiką, gyvenimo kelio po tarnybos bendruomenes, seniūnijas, parapijų dvasi- minklas lietuviui, lietuvybės puoselėtojui ir Lietuvos kariuomenėje dar nėra įvardinta, kariuomenėje aprašymą, palaidojimo vietą, nius ganytojus, verslininkus, krašto žinias- lietuvybės gynėjui, kuris išgyveno garbingą išnagrinėta ir atskleista visuomenei. Mes informacijos pateikėjo vardą ir pavardę, klaidą, kraštotyrininkus, muziejininkus, 95 metų amžių. Sunku būtų surašyti jo dar- manome, kad ši tarnyba, net jeigu joje ne gyvenamąją vietą. partizanų šeimų narius – į visus, kuriems bus. Geriausia reikėtų knygą perskaityti. Kas visuomet būta didvyriškų žygių, buvo Projekto koordinatorius - istorikas svarbios krašto patriotinės tradicijos ir jų skaitys, tas liks patenkintas, suradęs įspū- dingą Lietuvos istorijos pasakojimą ir kaip labai svarbi. Ji garantavo Lietuvos nepri- Vytautas Kuzmickas: garbė. Kviečiame visus įsijungti į bendrą ta istorija reiškėsi lietuvių etninėse žemėse, klausomybę, ji išugdė mūsų partizanus, elektroninis paštas: vytautaslituanus@ mūsų projektą ir jį paremti. kurios jau daugiau kaip 90 metų priklauso ūkininkus, atsakingus šeimų tėvus. gmail.com; telefonas: 865202850. kita valstybei – Lenkijai. Tenka apgailestauti, kad mirštant savo Informaciją galima pateikti iš karto Projekto koordinacinė taryba „Vorutos“ inf. senelių kareivišką praeitį menantiems nurodytu elektroniniu paštu, t.y. atsiųsti Prienai, 2014 lapkričio 17 d. Voruta 2014 m. gruodžio 20 d. Nr. 16 (806) 15 Iš Senosios Varėnos istorijos Nauja apie Senąją Varėną Keletas minčių apie Senajai Varėnai skirtą knygą jos 600 metų jubiliejaus proga* Senoji Varėna – miestelis Varėnos rajone, prie Merkio ir Varėnės santakos, 4 km į šiaurę nuo Varėnos. Pirmąkart istoriniuose šaltiniuo- se Varėna minima 1413 m. sausio mėn. laiške Vokiečių ordino magistrui Henrikui Plauenui. Laiške pažymima, kad jis rašytas „naujojoje medžioklės sodyboje, Varėna vadinamojoje, prie Merkio upės. XVI a. minimas karališkasis Varėnos dvaras, nuo XVII a. priklausęs LDK iždininkui Mykolui Bžostovskiui. Prie dvaro atsiradęs miestelis minimas nuo 1486 m., Va- rėnos valsčius – 1576 m., miestas – 1582 metais. Miestelis sunyko per XVII a. vidurio – XVIII a. pradžios karus. 1862 m. nutiesus Sankt Peterburgo – Varšu- vos geležinkelį, geležinkelio stotis įkurta į pie- tus nuo Varėnos miestelio. Geležinkelis lėmė spartų naujosios gyvenvietės augimą. 1894 m. nutiestas geležinkelis į Alytų, tačiau po Pir- mojo pasaulinio karo buvo išardytas. 1881 m. Varėnos miestelis sudegė. Labai nukentėjo jis ir per Pirmąjį pasaulinį karą. XX a. tarpukariu jis priklausė Lietuvai, o Varėnos geležinkelio stotis buvo Lenkijoje, už demarkacinės linijos. Knygos viršelis Lenkijos pasienio apsaugos korpuso kareiviai atidaro vartus ant Merkio tilto 1938 m. Vilniaus kraštui ir Varėnos geležinkelio stočiai 1939 m. rudenį grįžus atgal Lietuvai, Varėnos (Balys Gražulis, Giedrius Uždavinys, Viktorija Balių Poškų ir teisės profesorių Stasį Vėlyvį. Keliomis svetimomis kalbomis, tarp jų ir geležinkelio stotis oficialiai pavadinta Varėna Šliužaitė...). Knygos sudarytojai pristato mums Gero žodžio nusipelnė skyriaus apie parti- Lietuvos didžiosios kunigaikštystės (toliau II, o buv. Varėnos miestelis – Varėna I. Po Senąją Varėną per kultūros ir visuomeninės zanus autorius, Seimo narys Algis Kašėta, tekste – LDK) kanceliarine slavų kalba rašy- Antrojo pasaulinio karo Varėna II tapo mies- veiklos prizmę, pradedant tarpukariu ir bai- daug žinių apie Senosios Varėnos praeitį tuose valstybiniuose raštuose apie pusantro tu, apskrities, vėliau rajono centru, o Varėna giant mūsų dienomis. Jie parengė straipsnius sukaupusi iš Kauno atsikėlusi gydytoja sto- šimto metų Varėnos dvaras vadinamas Worani, I teliko miesteliu.. 1980 m. abi Varėnos buvo apie žymius ir nusipelniusius Varėnos kraštui matologė Gražina Jaronienė, vietos klebonas Worany, Woranie, Вораны, Воране. Žygimanto sujungtos, Varėna I vadinosi Varėnos Sena- žmones. Antroji knygos dalis pradedama Pranciškus Čivilis bei kiti tekstų, nuotraukų Senojo 1537 m. vasario 20d. rašte yra rašoma miesčiu. Tačiau 1994 m. Varėnos vėl perskirtos. ankščiau nepublikuotų rašytojo Balio Gražulio autoriai ar knygoje aprašyti žmonės. Infor- Вораны (Voriany). Varėna I ėmė vadintis Senąja Varėna. pasakojimu tėviškei iš rankraščio „Pasakojimai matyvią knygos vertę labai didina nuotraukų Vardas Orany (Ораны) ėmė rastis XVI Šią ilgoką įžangą pateisina tai, kad Vy- mano sūnui“. Taip pat kiti varėniškiai dalijasi ir dokumentų kopijų gausa. a. antrojoje pusėje Žygimanto Augusto tauto Česnulio, Balio Gražulio ir kt. autorių savo prisiminimais apie Senąją Varėną. Knyga Skaitant knygą „Senoji Varėna“, atsiveria raštuose. Bene pirmą kartą jis pavartotas 1561 parašytoje knygoje, skirtoje Senosios Varėnos negalėjo būti išleista be pasakojimo apie An- ir realūs Senosios Varėnos istorijos fragmentai, m. gruodžio 7 d. raštuose LDK kanceliarine 600 – ųjų metų paminėjimo metinėms, yra ap- drių Ryliškį, kuriuo vardu pavadinta Senosios ir su jais susiję, juos savita logika pratęsiantys slavų kalba dėl rinkliavų valstybės iždui, nors tariama krašto istorija. Knygoje atkreipiamas Varėnos vidurinė mokykla ir viena gatvė. Jis istoriniai simboliai – tad praturtėjama dvejo- vėliau tiek ta kalba, tiek lenkiškai rašytuose dėmesys tiek į Varėnos miestelio pavadinimo buvo mokytojas, žymus Varėnos krašto švietė- pai. O geras autorių stilius ir vykusi tekstų Žygimanto Augusto dokumentuose dar kilmę, tiek į vietovės kitimą per įvairius isto- jas, daug nusipelnęs Varėnos ir viso valsčiaus kompozicija, nepaisant kai kurių redagavimo dažnai rašyta Vorany ar net Varany. Vardą rijos laikotarpius iki mūsų dienų. Kiekvienas kultūrai. Jaunimą būrė į tautines draugijas, trūkumų, padeda Senosios Varėnos istoriją Orany randame ir Stepono Batoro 1586 m. kovo lietuvis žino, kad Varėna yra Lietuvos grybų įkūrė Varėnoje Šaulių sąjungą. A. Ryliškio ir menkai išmanančiam skaitytojui lengvai ją 28 d. lotyniškajame rašte. sostinė. Čia kasmet nuo 1996 m. paskutinį Varėnos šaulių iniciatyva miestelio aikštėje skaityti. Autoriai rengdami knygą naudojosi Ilgainiui lenkiškuose raštuose įsivyravo rugsėjo šeštadienį rengiama Grybų šventė. 1928 m. buvo pastatytas paminklas pirmajam ne tik bibliografija, bet iš šaltiniais: tiek archyvi- Orany. Atsirado net legenda apie miestelio Tačiau visuomenė ne visada skiria, kur yra nepriklausomybės dešimtmečiui paminėti. niais, tiek publikuotais, kas padaro informaciją vardo kilmę, susijusi neva su kažkokio Senoji ir Naujoji Varėna. Aptardami Varėnos Didelis dėmesys knygoje skirtas Petrui labiau pagrįsta. didžiūno žaizdomis (lenk. o rany! - o žaizdos!). istoriją šia knyga autoriai ir aiškina daugeliui Kaliūnui, kuris buvo išrinktas Varėnos vals- Vietovardžio kelių šimtmečių nelietuvišką dviejų Varėnų skirtumus. čiaus viršaičiu. Jo namuose įsteigtas žemės Nuo Worany ir Orany iki Varėnos vardo rašybą nuo XVIII a. pab. pratęsė rusiški raštai Knyga sąlygiškai sudaryta iš dviejų pagrin- ūkio bankas, kuriam jis ir vadovavo. Taip pat (Ораны). Orany yra ir kaizerinės Vokietijos Pir- dinių dalių. Pirmoji dalis priklauso žurnalistui, vertėsi kultūrine ir visuomenine veikla. Kartu Mūsų dienomis vėl atsiranda spaudos leidi- mojo pasaulinio karo žemėlapiuose ir kituose Varėnos krašto žinovui Vytautui Česnuliui. Jis su Andriumi Ryliškiu pasistengė, kad būtų nių, kurie nesivaržydami Varėną vadina Orany. dokumentuose. pristatė istorinę Varėnos krašto pusę. Pirmoji pastatyta Miko Petrausko opera „Birutė“. Dar kartą reikėtų priminti Senosios Varėnos * knygos dalis pradedama nuo Varėnos vardo Antrojo pasaulinio karo metu, buvus vo- vietovardžių istoriją. Miestelio vardas Varėna Reikėtų tik pasidžiaugti puikiai parengta kilmės atsiradimo ir pirmųjų paminėjimų kiečių ir rusų okupacijoms, apžvelgiami klojęsi gyvuoja tik 20 metų. Mat po Varėnos I surengto knyga apie Senąja Varėną. Tai yra tikra dovana rašytiniuose istorijos šaltiniuose. Viduramžių įvykiai Varėnos krašte. Kalbant apie vokiečių „referendumo“ miestelis panoro atsiskirti nuo istorijos mylėtojams, skaitytojams ir ne tik laikotarpiui yra skirta mažai dėmesio. Tai yra okupacijos laikotarpį, ir Varėnos rajone iškilo Varėnos miesto ir tai patvirtino Lietuvos Res- varėniškiams. Reikėtų padėkoti ir Varėnos paaiškinama tuo, kad daugiausia informacijos žydų genocido problema. Specialistai istorikai publikos 1994 m. gegužės 17 d. įstatymu „Dėl savivaldybei, kuri, ir labai trūkstant lėšų, randa yra išlikę iš kelių praėjusių šimtmečių ir ypač parašė apie Senosios Varėnos žydus. Lietuvą Varėnos apylinkės administracinių ribų pakei- galimybes finansuoti tokį vertingą leidinį. nuo Varėnos I suklestėjimo, carinei Rusijai okupavus Sovietų Sąjungai, derama vieta timo“. Šitaip Varėna I tapo Senąja Varėna. Knygoje yra išvardinti ir kiti prisidėję prie šios čia įsteigus didžiausią imperijoje artilerijos knygoje buvo skirta Varėnos tremtiniams ir po- Istorinis šaltinis, kuriame pirmą kartą knygos leidybos, yra gražiai pagerbti, surašyti poligoną. Iš šio laikotarpio daugiausia turime kario rezistencinėms kovoms aptarti. Istorinę paminėta Varėna, - didžiojo kunigaikščio jų vardai ir pavardės. Tai yra gražus atminimas išlikusių rašytinių šaltinių, nuotraukų, yra dalį baigia sovietmečio aprašymas. Vytauto 1413 m. sausio 9 d. lotyniškai rašy- dabartinėms ir būsimoms kartoms. žmonių atsiminimų. Daug dėmesio Vytautas Knygoje rašo, pasakoja ne tik Varėnos tas laiškas Vokiečių ordino magistrui: „Da- Česnulis skiria Pirmajam pasauliniui karui krašto, bet ir plačiau visuomenėje žinomi tum in Nova curia venacionum dicta Worani“ Jolanta ZAKAREVIČIŪTĖ, ir po jo sekančiam tarpukario laikotarpiui žmonės. Apie kai kuriuos žymesnius varė- (Duota naujoje medžioklės sodyboje, Varėna Juozas VERCINKEVIČIUS, Varėnos krašto istorijoje, kuriuo metu Merkiu niškius rašo kiti. Tarp Senajai Varėnai garbę vadinamoje). Toliau Varėnos vardo rašyba Vilnius ėjo Lietuvos – Lenkijos demarkacinė linija, darančių žmonių verta paminėti lietuvių dai- istoriniuose šaltiniuose įvairavo. Vytauto atskyrusi Varėnos miestelį ir geležinkelio stotį. lės ir muzikos pasididžiavimą M. K. Čiurlionį 1416 – 1430 m. senąja vokiečių kalba Vytau- *Senoji Varėna 600. Sudarytojas Tomas Tuo metu Varėna I pradėjo augti kaip mažas ir teatro režisierę Dalią Tamulevičiūtę, XX a. to rašytuose laiškuose kunigaikščio dvaras A. Valuta, redaktorius Kazimieras Šliužas, provincijos miestelis. 1927 m. joje buvo įsteigta tarpukario Varėnos sanatorijos vadovą Albiną vadinamas Worany arba Worani. Švitrigailos dizainas, maketas Antanas Brazauskas, - Varė- Džiovos sanatorija. Taip pat Varėnoje veikė Grigaitį ir žinomą širdies chirurgą akademiką 1420 m. rugpjūčio 10 d. lotyniškoje priesaikoje na:2014, išleido VšĮ „Senosios Varėnos bičiulių meteorologijos stotis. Giedrių Uždavinį, miestelio Poškų istoriją pusbroliui Lietuvos didžiajam kunigaikščiui klubas“, spausdino UAB „Baltų print“, 1000 O antrąją knygos dalį sudarė kiti, 14 autorių parašiusį amžiną atilsį profesorių akademiką Vytautui irgi rašoma Worani. egz. - 272 p.: iliustr.

Atkelta iš 1 p. Lietuviai pasaulyje informaciją apie savo išsilavinimą. Beveik tadalis – vadovai, specialistai, technikai kas antras jų turėjo vidurinį arba pagrin- ir jaunesnieji specialistai bei tarnautojai, dinį, kas trečias – aukštąjį arba aukštesnįjį paslaugų sektoriaus darbuotojai ir parda- išsilavinimą. Beveik kas antras lietuvis, vėjai. Iš kitų valstybių išsiskyrė Lenkija, gyvenantis Baltarusijoje, Ukrainoje ir Jung- kurioje beveik kas antras lietuvis dirbo tinėje Karalystėje, kas trečias – Švedijoje ir vadovu, specialistu, techniku arba jaunes- Rusijos Federacijoje, kas ketvirtas – Nor- niuoju specialistu, ir Baltarusija su Latvija, vegijoje, turėjo aukštąjį arba aukštesnįjį kuriose šiai profesijų grupei save priskyrė išsilavinimą. kas trečias lietuvis. Jungtinė Karalystė ir Apie savo profesiją informaciją yra Ispanija išsiskyrė didžiausia 15 metų ir pateikę 164,2 tūkst. (29,6 proc.) 15 metų vyresnių lietuvių, dirbančių nekvalifikuo- ir vyresnių užsienio lietuvių. Trečdalis tą darbą, dalimi. Jose kas trečias lietuvis jų buvo kvalifikuoti žemės, miškų ir žu- buvo nekvalifikuotas darbininkas. Airijoje vininkystės ūkio darbuotojai, kvalifikuoti ir Norvegijoje kas ketvirtas lietuvis dirbo darbininkai ir amatininkai, įrenginių ir nekvalifikuotą darbą. mašinų operatoriai ir surinkėjai, ketvirta- dalis – nekvalifikuoti darbininkai. Penk- Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas 16 2014 m. gruodžio 20 d. Nr. 16 (806) Voruta

Dėl Alfonso Kudelio mirties (1941 – 2014)reiškiama užuojauta Reiškiu gilią užuojautą Švenčionių profesinio jo žmonai Aldonai, dukrai ir sūnui bei velionio seserims. mokymo centro mokytojai Laimutei Stūglienei ir jos šeimai dėl motinos mirties. Širvintų r. Musninkų vidurinės mokyklos 1960 – ųjų metų laidos klasės draugai ir auklėtoja Birutė Gaigalienė Kęstutis Petkūnas, Juozas Vercinkevičius Nuoširdžiai užjaučiame Rambyno regioninio parko kultūrologę Giedrę Skipitienę dėl tėvo mirties. PR „Tele2“ kalėdinė dovana – „Vorutos“ laikraščio redakcijos darbuotojai: A. Virvičienė, J. Zakarevičiūtė, J. Vasiliauskaitė, S. Žuravska, „Nokia“ išmanieji už gerą kainą K. Petkūnas, M. Buivys, J. Vercinkevičius Artėjant didžiosioms metų šventėms „Tele2“ naudoti vartotojo pradžiugino savo klientus ir „Nokia“ išmaniuosius sąsaja, patrauklus telefonus „Lumia 630“, „Lumia 735“ ir „Lumia 830“ 4,5 colių ekranas ir AUKCIONAS pasiūlė įsigyti už patrauklią kainą. keturių branduo- Jašiūnų „Aušros“ gimnazija skelbia netinkamo (negalimo) naudoti ir nereikalaingo ilgalaikio ir Sumažintomis „Nokia“ išmaniųjų kainomis lių procesorius leis trumpalaikio materialiojo turto pardavimą viešajame aukcione. galės pasidžiaugti klientai, pasirinkę bet kurį mėgautis puikiu Vieneto telekomunikacijų bendrovės „Tele2“ siūlomą mo- vaizdu ir sparčiu Nr. Pavadinimas Įsigijimo metai Kiekis pardavimo kėjimo planą ir sudarę 24 mėn. sutartį. darbu. kaina Telefono pri- Kokybiškas išmanusis – ne prabanga valumas – didelė PĮ MKP „Kengūros“ konkurso komp. 1. 2007 1 5 Lt. duomenų talpa ir variantas, matematikos testai 3-1 „Išmaniųjų telefonų populiarumas nuolatos nemokamos žemė- 2. Kompiuteris TOSHIBA A10-S811 2004 1 50 Lt. auga, nes žmonėms jie reikalingi ir darbui, ir po- lapių programos, ilsiui. Išmanusis telefonas suteikia daug daugiau kuriomis galima Asmeninis kompiuteris VECTOR AK09M3 3. 2007 1 50 Lt. galimybių nei paprastas, ir nebūtinai turi būti naudotis ir be inter- Monitorius AOCHT751 brangus. Norime, kad šie telefonai būtų prieinami neto. Daugiau nepa- kiekvienam. Pasinaudoję nauja „Tele2“ akcija, siklysite nei eidami, 4. Asmeninis kompiuteris VECTOR AK08M1 2008 1 50 Lt. per šias Kalėdas save arba artimuosius galėsite nei važiuodami au- 5. Multimedia projektorius CP-S210W 2004 1 50 Lt. pradžiuginti itin moderniais „Nokia Lumia“ tomobiliu ar ieško- išmaniaisiais“, – sakė Daiva Matukienė, „Tele2“ dami patogiausio 6. Lietuvių kalbos kab. montažas 1996 1 30 Lt. prekinio ženklo vadovė. viešojo transporto „Nokia Lumia 630“ „Tele2“ dabar galima 7. Reverberis 1997 1 15 Lt. Ypač patrauklia kaina siūlomas išmanusis maršruto. įsigyti už gerą kainą telefonas „Lumia 630“. Jo pradinė įmoka yra 199 Lt „Nokia 735“ 8. Televizorius „Tauras“ 501 1996 1 15 Lt. (57,63 Eur), mėnesio mokestis – vos 8 Lt (2,32 Eur). nudžiugins ne tik raiškiuoju ekranu, elegantišku Trumpalaikis turtas :.laz.spausdintuvas „Minolta Page PRO 1380“, spausdintuvas SAMSUNG SCX- Sumokėjus tokią pat pradinę 199 Lt (57,63 Eur) ir spalvingu dizainu bei sparčiu darbu, bet ir 4300, spausdintuvas „Canon“, nespalvotas spausdintuvas „Xerox Phaser 3100MFP/S“, multifunkcinis įmoką galima įsigyti ir telefoną „Lumia 735“. Jo kameros galimybėmis. Tai – pirmasis išmanu- įrenginys su faksu „Samsung“, magnetola, muzikinis centras, chronometras, kolonėlės S-90, USB atmintinė mėnesio mokestis yra 27 Lt (7,82 Eur). sis telefonas, skirtas specialiai asmenukėms ir 8 GB, tautiniai kostiumai, kelnės veikinams, marškinėliai, mokinių suolai, kėdės, mokytojų stalai, spintos, Dar galingesnis išmanusis „Lumia 830“ par- „Skype“ vaizdo skambučiams. „Lumia 735“ taip vazonai, lėkštės, puodukai, žemėlapiai, gaublys, kompasai, staltiesės, stendai, sporto inventorius (badmin- duodamas už mažesnę pradinę įmoką – 99 Lt (28,67 pat pateikiamas su geriausiomis „Microsoft“ tono volanai, kamuoliai, šaškės, šachmatai, lauko, stalo teniso renkiniai, tinklas badmintonui, gimnastinis Eur). Jo mėnesio mokestis – 45 Lt (13,03 Eur). programėlėmis. lankai, espanderiai, šokdynės) kinoekranai, Lietuvių rašytojų portretai, užuolaidos, meteokomplektas, Akcijos kainos galios pasirinkus vieną iš nuro- Norintiems dar daugiau galimybių patiks ikimokyklinio ugdymo priemonės (žaidimai, abėcėlė ir pan.), anglų kalbos mokymo priemonės, guminiai dytų mokėjimo planų ir pasirašius 24 mėn. sutartį. stilingas „Lumia 830“. Šio telefono korpusas plaktukai, kasėtės, šiukšlių dėžės, grindų šluotos, antgaliai, kotai, kibirai, skysto muilo dozatoriai, spynos Jų „Tele2“ siūlo daug ir įvairių, kiekvienas galės pagamintas iš įspūdingo metalo ir polikarbonato pakabinamos, gulsčiukas, girlianda, kultivatorius, sodo įrankių rinkinys, ženklai. išsirinkti pagal savo bendravimo poreikius. derinio, tad jį malonu laikyti rankoje. Dėl patogios Aukcionas vyks 2015 m. sausio 13 d. 10 val. Adresu : J. Sniadeckio g. 8, Jašiūnų mstl., Šalčininkų raj., vartotojo sąsajos ekrane matysite visus socialinių Jašiūnų „Aušros“ gimnazijos antrame aukšte, aktų salėje. Išmanieji telefonai pradedantiems tinklų pranešimus, atnaujintą orų prognozę, tele- Parduodamą turtą galima apžiūrėti nurodytu adresu 2015 m. sausio 2-12 d. nuo 9 val. iki 16 val.. Kreiptis ir pažengusiems fono surinktą informaciją apie sveikatą, o prireikus į direktoriaus pavaduotoją ūkio reikalams Danutę Dzindziletienę arba ( 8-380) 35268. Neparduotas pirmajame aukcione turtas bus parduodamas naujame aukcione, kuri vyks 2015 m. sausio lengvai pasieksite svarbiausius „Microsoft Office“ 20 d., 10 val., neparduotas naujame aukcione turtas bus parduodamas trečiame aukcione, kuris vyks 2015 „Nokia Lumia“ yra ypač geras pasirinkimas dokumentus. m. sausio 27 d. 10 val. Tuo pačiu adresu. pradedantiesiems išmaniųjų telefonų naudotojams. „Lumia 830“ turi itin kokybišką kamerą Aukciono laimėtojas už įsigytą turtą atsiskaito per 3 darbo dienas pavedimu į DNB banką, sąskaitos Jų vartotojo sąsaja labai aiški ir patogi, nepasiklysi „Zeiss“ optika su „PureView“ funkcija, tad da- nr. LT944010044400331716. tarp ekranų. „Lumia“ taip pat išsiskiria aukšta lintis ypatingomis gyvenimo akimirkomis su juos Aukcionas nemokamas. kokybės kartele. Net ir pigesni jų telefonų mo- bus paprasta ir malonu. Atsakingas asmuo direktoriaus pavaduotoja ūkio reikalams Danutė Dzindziletienė. deliai yra pagaminti iš kokybiškų medžiagų, yra Telefonų skaičius ir akcijos laikas riboti, Šalčininkų r. Jašiūnų „Aušros“ gimnazijos direktorius Jonas Panavas. malonūs naudotis ir veikia sparčiai“, – pasakojo todėl verta paskubėti. Kainos tekste nurodytos Direktorius Jonas Panavas Daiva Matukienė. su PVM. Telefonas „Lumia 630“ – nebrangus, tačiau Daugiau apie „Tele2“ akcijas galite sužinoti bet pakankamai galingas išmanusis, kuris puikiai tiks kuriame „Tele2“ klientų aptarnavimo salone arba PR Populiariausias „Tele2“ pradedančiam vartotojui. Itin patogi ir paprasta internete www.tele2.lt. telefonas – už šventinę kainą Vorutos fondo knygas Visos šventinės „Tele2“ akcijos jau siūlomos tikimas ir saugus išmanusis galite nusipirkti internetu čia operatoriaus salonuose, o naujausia staigmena tarp telefonas, pritaikytas ne tik Kun. Pranas Bieliauskas „Iš Slabados kaimo į Vilniaus katedra“. jų – išmanieji telefonai „Samsung Galaxy S III NEO“ kasdieniam bendravimui, Kun. Pranas Bieliauskas „Valkininkų bažnyčia ir vienuolynas“. už labai patrauklią kainą. Vartotojų pamėgtas iš- bet ir verslo poreikiams. V. V. Česnulis „Kalesninkų parapijos atgimimas“. manusis telefonas „Tele2“ siūlomas už prieinamą 1,4 GHz keturių bran- Trakų Dievo Motinos stebuklai. 17 Lt (4,92 Eur) mėnesio mokestį (pradinė įmoka duolių procesoriumi ir V. Jencius Butautas „Vasario 1918 m. Nepriklausomybės Akto signataras Donatas Malinauskas“. – 199 Lt/57,63 Eur). 4,8 col. aukštosios raiškos Kardinolas Vincentas Sladkevičius „Mokėkime laukti ir augti“ Kardinolo Vincento Sladkevičiaus „Super AMOLED“ ekra- asmenybės ir veiklos bruožai. Populiariausias išmanusis nu džiuginantis telefonas geba atlikti kelias užduotis Knygos, muzika, video! „Tele2“ klientai – labai skirtingi. Tad šventėms vienu metu – pavyzdžiui, pasiūlėme įvairius pomėgius ir poreikius atitinkan- rodyti aukštos raiškos čių dovanų. „Samsung Galaxy S III NEO“ yra spar- vaizdo medžiagą ir siųsti tus, kokybiškas ir funkcionalus, tad turėtų patikti SMS žinutes. Ir visa tai – daugeliui. Mūsų klientai jau spėjo įvertinti šį modelį nelėtinant telefono darbo. – šiemet tai yra populiariausias išmanusis. O dabar Be to, šis išmanusis turi jis džiugina dar ir mažesne kaina“, – pasakojo Daiva 8 megapikselių kamerą www.patogupirkti.lt SAMSUNG GALAXY S III NEO Matukienė, „Tele2“ prekės ženklo vadovė. kokybiškiems vaizdams Mėn. mokestis už įrangą – „Samsung“ telefoną „Galaxy S III NEO“ už fiksuoti. 17 Lt/mėn. (4,92 Eur./mėn.) Didžiausias knygų lietuvių kalba pasirinkimas Pradinė įmoka – 199 Lt. (57.63 Eur.) mažesnę kainą galima įsigyti pasirinkus bet kurį Aktyviai dirbantiems telekomunikacijų bendrovės „Tele2“ siūlomą mo- patiks, kad „Galaxy S III NEO“ leidžia efektyviai kėjimo planą ir sudarius 24 mėn. sutartį. naudotis „Microsoft Office“ programomis, keistis Martyno Jankaus muziejus Akcija galioja dar trims „Samsung“ išmanie- tekstiniais, balso ir vaizdo pranešimais ir rengti Muziejaus adresas: siems telefonams, tad kiekvienas ras, iš ko rinktis. virtualius susirinkimus. O dėl puikios programinės Martyno Jankaus g. 5 Visus šiuos „Samsung“ telefonus galima pasiimt įrangos telefone visa tai vyksta dar ir saugiai. Bitėnai, Lumpėnų sen. sumokėjus pradinę 199 Lt (57,63 Eur) įmoką, skiriasi Įdomu tai, jog šis išmanusis net gerina gebėjimą Pagėgių sav. LT-99265 tik jų mėnesio mokestis. susikaupti. Inovatyvi funkcija „Smart Stay“ nau- Muziejaus darbo laikas: „Galaxy S4“ mėnesio mokestis – tik 39 Lt (11,30 doja akių obuolių sekimo technologiją ir apšviečia Antradienis - Penktadienis 8.30 - 17.00 Eur), o galingesnį „Galaxy S5“ galima įsigyti už 59 ekraną tada, kai jums to labiausiai reikia. Šeštadienis 8.30 - 16.00 Lt (17,09 Eur) mėnesio mokestį. Įspūdingo „Galaxy Kadangi telefonų skaičius ir akcijos laikas El. paštas: [email protected] Note 4“ mėnesio mokestis – 80 Lt (23,17 Eur). riboti, tikrai verta paskubėti. Kainos tekste nuro- Tel. 844142736 dytos su PVM. Mob. tel. +37065615021 Patogus ir verslui, ir kasdieniam bendravimui Daugiau apie „Tele2“ akcijas galite sužinoti bet kuriame „Tele2“ klientų aptarnavimo salone arba „Samsung Galaxy S III NEO“ – funkcionalus, pa- internete www.tele2.lt. Kitas numeris išeis 2015 m. sausio 31 d.

Redakcinė kolegija: Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas remia projektus: Rytų Lietuvos švietimas: praeitis, Prenumeratos dabartis ir perspektyvos, Lietuvos ir Baltarusijos istorijos įvykų interpretacijos, Antrojo Pasaulinio karo Voruta Dr. Arū­nas Bubnys, prof. dr. Alvydas Butkus, habil. dr. Kazimieras Garšva, Vytautas Gocentas, archit. Dai­ priešpriešos Rytų Lietuvoje: Lietuvos vietinė rinktinė ir Lenkų Armija krajova Visos prekių ženklo teisės indeksai nora Juchnevičiū­tė-Vaivadienė, Viktoras Jencius, dr. Napole­nas Kitkauskas, Gediminas Paviržis, doc. dr. Vladas Laiškams: „Voruta“, Naujoji g. 16, LT-21111 Trakai, LIETUVA. Tel. faksas: (8 528) 5 12 66, saugomos 0135, 0136 Terleckas, akad. prof. habil. dr. Antanas Tyla, doc. dr. Dalia Urbanavičienė, dr. Aldona Vasiliauskienė, akad. prof. El. paštas: [email protected] , [email protected]. [email protected] habil. dr. Zigmas Zinkevičius, Algirdas Žemaitaitis, Juozas Vercinkevičius (vyr. redaktorius). Interneto svetainės: www.voruta.lt, www.mazoji-lietuva.lt © Voruta 2014. Visa medžiaga (raši­ © Voruta, 2014. Leidžiamas nuo 1989 m. spalio 24 d. Dvidešimt penktieji leidimo metai. Redakcija: Vyr. redaktorius Juozas Vercinkevičius (el. p. [email protected], niai), pateikta laikraštyje „Voruta“, yra Rengėjas (leidėjas) – VšĮ „Vorutos“ fondas, įmonės kodas 181392738. a.s. LT025015100014000155, [email protected], tel. 8 605 11 117), Jolanta Zakarevičiū­tė (istorija, publicistika), VšĮ „Vorutos“ fondas (įmonės kodas Trakų kredito unija, kodas 50151. Direktorė Aušra Virvičienė. 181392738, PVM mokėtojo kodas Adresas: Naujoji g. 16, Trakai. Laikraštis išeina kartą per men. Apimtis – 4 sp. l. Redakcijos adresas: Jolanta Vasiliauskaitė (dizainerė, el. p. [email protected], 8 603 11 117), Stanislava Žuravska (buhalterė, LT813927314) nuosavybė. Laikraščio Naujoji g. 16, Trakai, tel./ faks.: (8 528) 5 12 66, „Tele2“ mob. (8 605) 11117. tel. 860311117, tel. faks.: (8 528) 51266, el. p. [email protected]), Aleksandras Adamkavičius (etninės straipsnius kopijuojant ar platinant Vyriausiasis redaktorius Juozas Vercinkevičius, tel. 8 605 11 117. žemės), Aušra Virvičienė (publicistika, el. p. [email protected]), Jonas Česnavičius (fotografija), bū­tina nuoroda. Spausdino AB spaustuvė „Titnagas“, Vasario 16-osios g. 52, Šiauliai. Tiražas 1000 egz. Vytautas Česnulis (bažnyčios istorija), Evelina Kislych, Martynas Buivys (internetas).