... O Mindaugas susiruošė ir sumanė sau nesikauti su jais atvirai, bet pasitraukė į pilį, vardu Voruta... Iš Hipatijaus metraščio 1251 m. įrašo Nr. 16 (806) 2014 m. gruodžio 20 d. Nacionalinis Lietuvos istorijos laikraštis ISSN 1392-0677 Kaina 2 Lt / 0,58 € Šiame numeryje 4 Emilija Algaudė BUKONTIENė Linksmų šv. Kalėdų ir gerų Naujųjų metų Lietuviai pasaulyje Lietuvos statistikos departamentas Takai abipus Nemuno praneša, kad 2005–2014 m. pasaulio vals- tybių gyventojų surašymų duomenimis, pasaulyje gyveno 3 663 tūkst. lietuvių: 10 Vytautas Valentinas ČESNULIS Lietuvoje – 3 043,4 tūkst. (83,1 proc.), užsienio valstybėse – 619,6 tūkst. (16,9 proc.). Užsienio valstybėse gyveno 257 tūkst. Lietuvos Respublikos piliečių. Dauguma – 82 procentai, arba 508,2 tūkst. – užsienio lietuvių gyveno Europoje, 13,7 procento, arba 84,9 tūkst. – Šiaurės Amerikoje, 4,3 procento, arba 26,5 tūkst. – kituose žemynuose (Afrikoje, Australijoje ir Okeanijoje, Azijoje ir Pietų Amerikoje). Kas penktas užsienio lietuvis gy- veno Jungtinėje Karalystėje, kas sep- Kun. Juozas Dubietis tintas – Rusijos Federacijoje, kas dešimtas – Lenkijoje. Lietuvių skaičiumi 11 Viktoras JENCIUS – BUTAUTAS išsiskyrė Kanada (7,9 proc. visų užsienio lietuvių), Vokietija (7 proc.), Airija (6,4 Punsko „Aušros“ leidykla gruodžio 13 d. pristatė Jotvingių krašto istorijos metraštį „Terra Jatwezenorum“ proc.), Jungtinės Valstijos (5,8 proc.) ir Latvija (5,6 proc.). dalis buvo didesnė nei lietuvių moterų nusių šioje šalyje), Jungtinėje Karalystėje (atitinkamai 60 ir 40 proc.). (18,6 proc.), Švedijoje (17,9 proc.), Kana- Užsienio lietuvių dalis, procentais Daugiau kaip 80 procentų Nyder- doje (17,6 proc.), Ispanijoje (17,3 proc.) landuose, Australijoje, Danijoje, Rusijos ir Norvegijoje (16 proc.). Kas penktas Užsienio valstybėse gyveno 340,9 tūkst. Federacijoje, Baltarusijoje, Norvegijoje, užsienio lietuvis buvo 65 metų arba vy- moterų lietuvių (55 proc. visų užsienio Ispanijoje, Ukrainoje, Švedijoje ir Jung- resnis, didžiausia jų dalis buvo Lenkijoje lietuvių) ir 278,7 tūkst. vyrų lietuvių (45 tinėje Karalystėje gyvenančių lietuvių (77,3 proc. visų lietuvių, gyvenusių šioje Apie kunigaikščių Kęstučių – Ge- proc.). Jungtinėse Valstijose, Lenkijoje ir buvo 15–64 metų amžiaus. Kas dešim- šalyje). diminų mauzoliejų Bartininkų Vokietijoje moterys sudarė daugiau nei 60 tas užsienio lietuvis buvo vaikas iki 14 373,5 tūkst. (67,3 proc.) 15 metų ir bažnyčios šventoriuje procentų šiose šalyse gyvenančių lietuvių. metų amžiaus. Didžiausia jų dalis buvo vyresnių užsienio lietuvių yra pateikę Tik Norvegijoje gyvenusių lietuvių vyrų Airijoje (20,7 proc. visų lietuvių, gyve- Nukelta į 15 p. Vorutos interviu Ir Marta, ir Rūta - Skalvių žemėje, Pagėgių Vydūno bendražygė savivaldybėje, prie Nemuno, Astrida PETRAITYTė, Vilnius Vydūno draugija išties nusipelno pagyrų už si į savo bičiulį?), savojo patrono – visos (ne tik Mažosios) Lietuvos mirė 1933. 07. 14 mąstytojo, kūrėjo, šviesuolio - vardo ir idėjų ak- Tilžėje, mieste, kur Tilžės ir Ragainės... tualizavimą. Žinia, jau niekas, matyt, nepralenks prabėgo jos akty- ne tik visuomeninę, bet ir profesinę veiklą tam vios veiklos metai. pašventusio ilgamečio draugijos vadovo, dabar Knygelę “Rožės ir - garbės pirmininko dr. Vaclovo Bagdonavičiaus lelijos” Vydūnas (šiemet pelnytai įvertinto Jono Basanavičiaus tais pačiais, 1933, premija). Bet, regis, Vydūno draugijos “ideologu” metais Jagomasto galime vadinti ir Tomą Staniką, entuziastingai pro- spaustuvėje ir išlei- paguojantį Vydūno veikalų perleidimus, išsaugant do, į ją sudėdamas ne tik jų turinį, bet ir formą, t. y. autentiškąją šio savo kalbas, saky- Tilžės veikėjo rašybą. Matyt, naujausias draugijos tas prie velionės pastangų vaisius - pakartotinai išleista (faksimilinė) pelenų urnos ar Vydūno knygelė “Rožės ir lelijos”, turinti paantraš- kituose paminėji- tę “Rūtos Atminimui”. Rūta – tai Martos Raišukytės muose, jas papildy- dažnai naudotas pseudonimas, taip vadinosi ir jos damas ligos patale (su keletu bendraminčių) įkurta, remta finansiškai Rūtą stiprinusias Ieva Milda Jankutė-Gerola spaudos bendrovė, leidusi daugiausia Vydūno maldas ir giesmes M. Raišukytė 1917 m. Bitėnuose, Jankų sodyboje Buvęs Martyno Jankaus virtuvės namelis veikalus. Šią knygelę Vydūnas, galima sakyti, (regis, jo kurtas) sudarė tarsi išplėstinį nekrologą tuoj po Martos bei neįprasto išgyvenimo liudijimu - jo užrašytu Pagėgių savivaldybė, įkurta 2000 me- trukdė privatiems asmenims priklausantys Raišukytės mirties, o perleista minint šios iškilios bičiulės Martos mistiniu patyrimu (“rožės ir lelijos” tais, stengiasi neatsilikti nuo senųjų savi- statiniai. Iš štai šiemet Pagėgių sav. Tarybą mažlietuvės 140-ąsias metines. – transcendentinio regėjimo detalė); prasmingai lei- valdybių ir rūpinasi Mažosios Lietuvos paskelbė gerą žinią –statiniai išperkami ir Knygelę – su spaudu “Vydūno draugijos do- dinį papildo nuotraukos (Marta įvairiais gyvenimo vana” - gavau daugmaž kartu su kvietimu į Martos tarpsniais, tai viena, tai su tėvais ar draugėmis), kultūros paveldu bei jo išsaugojimu ir pri- sodyba – muziejus bus vientisas ansamblis. Raišukytės paminėjimui skirtą konferenciją. Knyge- Martos austų juostų bei rašysenos pavyzdžiai. taikymu įvairiems kultūros bei socialiniams Kaip tai pavyko padaryti? lė nedidukė*, tad į šeštadieninį (12. 13) paminėjimo 1933-ųjų originalas šiemet papildytas Vydūno poreikiams. Pavyzdžių yra pakankamai ir Pirmiausia, kalbėdamas ne kaip politi- renginį galėjau nueiti jau susipažinusi su Vydūno draugijos pirmininkės Rimos Palijanskaitės įva- pokalbį su meru Virginijumi KOMSKIU kas, o kaip savo kraštą mylintis ir jo gerovei savajai bendražygei ir bičiulei skirtais žodeliais. diniu straipsniu “Marta Raišukytė ir jos dvasios norisi pradėti nuo Lietuvos istorijoje gerai dirbantis žmogus, noriu pasakyti, kad to X šviesa”, esame įvedami į aktyviosios mažlietuvės žinomų Bitėnų, kurie yra šalia Tilžės ir Ra- visada siekė ir visą gyvenimą šiam reikalui Mažosios Lietuvos kultūros veikėja, visuome- veiklos lauką. O darbuotės pradžia, matyt, galime gainės, tik kitoje Nemuno pusėje. paskyrė gerbiama mūsų krašte ir visoje nininkė, spaudos darbuotoja Marta Raišukytė gimė laikyti 1895-uosius, kuomet pirmiausia įstota į Lietuvoje žmogus aušrininko, spaustuvi- Pakalnės apskrities Mocviečių kaime 1874. 12. 10 “Birutės” draugiją, paskui – ir į Tilžės Giedotojų Voruta: Daugelį metų buvo siekiama ninko, Mažosios Lietuvos šviesuolio, Tilžės ir, iškentusi skausmingas kančias – nuolat šalia draugiją (taigi tai būta abiem – ir choristei, ir choro esant Vydūnui (gal Viliui? –kažin kaip ji kreipė- atkurti visą Jankų sodybą Bitėnuose, tačiau Nukelta į 3 p. Nukelta į 14 p. 2014 m. gruodžio 20 d. Nr. 16 (806) Voruta Mažoji Lietuva Vydūno bendražygei Martai Raišukytei –140 Rima PALIjaNSKAITė, Vydūno draugija Marta Augustė Raišukytė (1874–1933) riomis kultūrinėmis draugijomis bei Raudonojo buvo gerai žinoma kultūros veikėja XX a. pr. Kryžiaus organizacijos filialu Tilžėje. Marta Mažojoje Lietuvoje, ypač Tilžėje. Bet Didžiojoje buvo žinoma kaip tautinių juostų audėja, o Lietuvoje ji minima itin retai. 1998 m. išleista Vydūno ir jos sukurti lietuviški istoriniai kos- Birutės Baltrušaitytės apybraiža „Mažosios tiumai buvo demonstruojami lietuvių šventėse, Lietuvos moterys“; savo įvadiniame straipsnyje koncertų ir vaidinimų metu, taip puoselėjant Viktorija Daujotytė šias moteris pavadino „už- lietuvių tautodailę ir tautiškumą. mirštosiomis“. Viena jų yra M. Raišukytė. Marta Raišukytė savo straipsnius ir verti- Daugelis apie M. Raišukytę žino kaip apie mus publikavo Mažojoje Lietuvoje leistuose Vydūno kultūrinės veiklos bendražygę, jo tal- laikraščiuose „Aušra“, „Lietuviškas laiškas“, kininkę. Tik vargu ar iki šiol tinkamai įvertintas „Nauja lietuviška ceitunga“, „Kaimynas“, jos indėlis į Vydūno kūrybą, jo knygų leidybą. „Tilžės keleivis“, „Rytojus“, „Jaunimas“ bei Beveik visų Vydūno knygų tituliniuose pusla- Didžiojoje Lietuvoje leistame laikraštyje „Vil- piuose nurodyta leidykla „Rūta“ – toks buvo tis“, Vydūno sudarytoje knygelėje „Bendraitė“ M. Raišukytės slapyvardis... ir keliuose leidiniuose vokiečių kalba. Pasira- Martos Raišukytės 140-ąsias gimimo meti- šydavo slapyvardžiu Rūta. Vienas didžiausių nes Vydūno draugija mini išleisdama Vydūno jos darbų – J. H. Pestalocio romano „Lynardas knygą „Rožės ir lelijos“. Pirmą kartą šį savo ir Gertrūda“ vertimas, kurį 1898 metais išleido kūrinį dedikavęs Martai Raišukytei, Vydūnas Enzys Jogamastas. Kitas didesnės apimties išleido 1933 metais (netrukus po jos mirties). M. Raišukytės darbas – iš anglų kalbos proza Dauguma tekstų – juos autorius pavadino išversta A. Tennysono poema „Enokas Arde- „raudomis“ – skirta M. Raišukytės išėjimui nas“. Eiliuotai išvertė ir šį vertimą publikavo Anapilin, laidotuvių temoms. Taip pat pateikia- Vydūnas. mi svarbiausi M. Raišukytės biografijos faktai, Lietuvių literatūros draugijos mokslo išryškinami jos asmenybės bruožai. darbuose „Mitteilungen der litauischen gesells- Tikėtina, artėjant Mažosios Lietuvos kultū- chaft“ M. Raišukytė rašė apie Levą Tolstojų, o ros veikėjos M. Raišukytės 150-osioms gimimo Mažosios Lietuvos spaudoje publikavo Tolsto- metinėms, sulauksime išsamiai jos kultūrinę jaus apsakymų vertimus. M. Raišukytė išvertė veiklą bei indėlį į Vydūno kūrybą atspindinčio ne vieną religinio turinio tekstą, vertė ir poeziją. M. Raišukytė 1902 m. M. Raišukytė 1917 m. leidinio. Pasak Domo Kauno, Mažojoje Lietuvoje „J. Marta Augustė Raišukytė gimė 1874 m. W. Goethe’s poezijos fragmentą bene pirmoji žurnalus „Jaunimas“ (1911–1914), „Naujovė“ teriškosios