DOCSLIB.ORG

Pastangos Xx A. Pradžioje Užnemunėje Įsteigti Žemės Ūkio Mokyklą

Total Page：16

File Type：pdf, Size：1020Kb

Download full-text PDF Read full-text
Pastangos Xx A. Pradžioje Užnemunėje Įsteigti Žemės Ūkio Mokyklą 208 ALGIMANTAS KATILIUS ALGIMANTAS KATILIUS PASTANGOS XX A. PRADžIOJE UžNEMUNėJE įSTEIGTI žEMėS ŪKIO MOKyKLĄ XX a. pradžioje, stiprėjant lietuvių tautiniam judėjimui, visuome­ nės kultūros ir švietimo poreikiams tenkinti buvo kuriamos draugijos. Tokių draugijų atsirado ir Užnemunėje. Jos kūrėsi ideologijos, pasau­ lėžiūros pagrindu. Pirmiausia atsirado liberalinei, socialistinei kryp­ čiai atstovaujanti „šviesos“ draugija. Tačiau šios draugijos veikimas netenkino katalikiškos pakraipos atstovų. Dėl to 1906 m. pradžioje kun. Justino Staugaičio pastangomis Marijampolėje įkurta „žiburio“ draugija. be kitos savo veiklos, ji dėjo pastangas steigti žemės ūkio mokyklą. Kita Marijampolėje 1907 m. įkurta kooperatinė „žagrės“ draugija. „Žiburio“ draugija. Dar iki „žiburio“ draugijos atsiradimo Sū­ duvos kunigai ėmėsi žygių įkurti žemės ūkio mokyklą. Labai aiškiai vieną tokį bandymą savo straipsnyje aprašo kun. Jonas Totoraitis1. Griškabūdyje 1905 m. rugpjūčio 6 d. per Kristaus Atsimainymo atlai­ dus keli kunigai sutarė steigti „žemės dirbimo mokyklą“ ir paaukoti jai pinigų. be to, 1905 m. gruodžio 29/1906 m. sausio 11 d. mokyklos sumanytojai pas šakių notarą įregistravo tam tikslui įkurtą draugiją. šioji draugija padavė prašymą Rusijos žemės dirbimo ministerijai ir gavo leidimą įkurti „Lietuvių žemės dirbimo kursus“2. Kursuose visi dalykai, išskyrus rusų kalbą, turėjo būti dėstomi lietuviškai. Straips­ nyje išvardinti ir visi tie dalykai, kurie bus dėstomi planuojamuose kursuose. Taip pat nurodoma, kiek skiriama dalyko dėstymui valandų 1 J. Totoraitis, Rengiamoji žemės dirbimo mokykla. Šaltinis, 1906, Nr. 2, p. 18–19. 2 Ten pat, p. 18. PASTANGOS XX A. PRADžIOJE UžNEMUNėJE įSTEIGTI žEMėS ŪKIO MOKyKLĄ 209 per savaitę3. Vienas iš tos mokyklos mokytojų turėjo būti agronomas Vincas Totoraitis4. Tačiau šie kursai nebuvo atidaryti. Pirmaisiais „žiburio“ draugijos veiklos metais manyta, kad ūki­ ninkų interesai gali būti ginami vienoje organizacijoje, nekuriant naujos. 1906 m. spalio 1 d. visuotiniame susirinkime nutarta: „Eko­ nomiškąją ūkininkų draugiją prie „žiburio“ priimti: vardą palikti tą patį, pridėjus Ūkininkų.“5 1907 m. balandžio 2 d. „žiburio“ draugi­ jos susirinkime apsispręsta: „Praplatinti pirminę „žiburio“ programą, įdedant jon ūkiškąjį ir darbininkiškąjį skyrių.“6 be to, šiame susirin­ kime nutarta padėti ūkininkams iš užsienio parsigabenti trąšų. Vadi­ nasi, vykdyti ūkines funkcijas, kurios labiau būdingos kooperatinėms organizacijoms. Kun. J. Staugaitis pasisakė už ekonominės ūkininkų organizacijos sujungimą su „žiburio“ draugija. Atrodo, kad jis netgi parašė įstatus, kuriuose sakoma: „Prie „žiburio“ tveriasi lietuvių krikščionių ūkinin­ kų draugija arba ūkio rateliai. Lietuvių krikščionių ūkininkų Draugija tikslu sau stato rūpinties apie ūkininkų gerovę krikščioniškame, do­ riškame, dvasiškame ir ūkiškame arba medžiagiškame atžvilgyje.“7 šiuose įstatuose numatyta steigti mokyklas ir „ypač visokias ūkiškas mokyklas“8. Apie pirmuosius ūkininkų organizacinius žingsnius A. Staugaitis rašo: „Ponas M. Rudvalis (neseniai išrinktas valsčiaus teisėju) užmanė sutverti „Valstiečių sąjungą“. Tam sumanymui pritarė tarp daugelio kitų ir p. Rimarkevičius, dvarininkas, kurs ir padarė tam tikslui pas save susirinkimą: ten buvo užkviestas ir kun. Staugaitis. Pamatęs jisai, kad sumanytosios sąjungos daugumas punktų vienoki su „žiburiu“, patarė tą „Sąjungą“ suvienyti su „žiburio“ draugija, idant nebūtų iš­ blaškymo jiegų.“9 Tų įvykių dalyvis kun. J. Staugaitis kalba apie du posėdžius: pirmasis įvyko Karklynuose (Karkliniuose) pas Rimarkevi­ 3 Ten pat. Dalykai ir valandos per savaitę: tikyba (2), rusų kalba (2), lietuvių kalba (2), is­ torija (1), geografija (1), aritmetika (2–3), gražus rašymas ir piešimas (2), geometrija (1), gamta, botanika ir zoologija (3–4), daržų, sodų ir girių veisimas (1–2), žemės dirbimas ir lankų priežiūra (2–4), gyvulių auginimas (2), pienininkystė (1), ūkės padargų, mašinų ir trobų statymas (1). 4 Ten pat. 5 Lietuvos istorijos instituto bibliotekos rankraštynas (toliau – LIIbR), f. 4–434, l. 11. 6 Ten pat, l. 29. 7 Įstatai ūkio rateliams. b. d., Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyrius (toliau – LNMbRKRS), f. 106–249, l. 1. 8 Ten pat, l. 2. 9 Meilužis (A. Staugaitis), „žiburio“ ir „šviesos“ draugijų atsiradimas. Šaltinis, 1907, Nr. 10, p. 155. 210 ALGIMANTAS KATILIUS čių (dalyvavo 25 asmenys), antrasis 1906 m. spalio 18 d. Marijampo­ lėje (dalyvavo 200 asmenų)10. Abiejuose posėdžiuose po ilgų diskusijų balsų dauguma buvo nutarta nekurti atskiros ūkininkų organizacijos, o prie „žiburio“ draugijos įsteigti ūkiškąjį skyrių (sekciją) ir pava­ dinti Lietuvių Krikščionių Demokratų Draugija „Žiburys“11. Apie tolesnius įvykius J. Staugaitis rašo: „11 lapkričio 1906 m. dieną visų žiburiečių priimta ūkiškojo skyriaus programa buvo sutaisyta pagal sindikato taisykles (su akcijomis), todėl Suvalkų gubernatorius sa­ kėsi negalįs užtvirtinti tokios draugijos: reikia girdi, įstatai siųsti mi­ nisterijon. žiburiečiai taip ir padarė.“12 Tačiau visi įvykiai pakrypo ta linkme, kad 1907 m. liepos mėn. Vyriausioji žemėtvarkos ir žemdir­ bystės valdyba Lietuvių Krikščionių Žemės Ūkio Bendrovės ūkio da- lykams įsigyti ir parduoti „Žagrės“ įstatus patvirtino13. Atskiros ūki­ ninkų organizacijos įkūrimas nereiškė, kad nutrūksta glaudūs ryšiai su „žiburio“ draugija. 1907 m. rugsėjo 12 d. visuotinio susirinkimo protokole nurodoma, kad „žagrės“ sindikato steigėjai prašė, jog visi „žiburio“ draugijos skyriai platintų žinias apie „žagrės“ uždavinius, ragintų žmones pirkti pajus. Toliau protokole sakoma: „Užtai žagrie­ čiai užtikrino, padarysią sąjungos vienybę su „žiburio“ draugija ir au­ kosią „žiburio“ naudai 10 % gryno savo pelno. Susirinkimas įgaliojo centralinę „žiburio“ valdybą rūpinties padaryti valdišką sąjungą tarp šių dviejų draugijų ir žadėjo kiek galima pritelkti daugiau pajininkų.“14 Kalbant apie ūkininkų organizavimo žingsnius, negalima pamirš­ ti ir nesutarimų pasaulėžiūros klausimais. Apie ūkininkų organizacinį bendrumą su „žiburio“ draugija neigiamai pasisakė K. Grinius ir kiti kairiųjų pažiūrų asmenys15. Dėl to 1907 m. sausio 27 d. buvo įsteigta „Marijampolės Ūkininkų Draugovė“16. Pradėję kalbėti apie tiesiogines „žiburio“ draugijos pastangas įsteigti žemės ūkio mokyklą, pirmiausia turime konstatuoti, kad pa­ stangos buvo nesėkmingos. Apskritai iki Pirmojo pasaulinio karo ne­ pavyko įsteigti tokios mokyklos, nors 1911 m. žemės ūkio mokyklos įkūrimu pradėjo rūpintis „žagrės“ draugija. Nepaisant to, vis tiek ver­ 10 Meškus (J. Staugaitis), „žiburys“ ir „Marijampolės ūkininkų draugovė“. Šaltinis, 1907, Nr. 11, p. 170. 11 Ten pat. 12 Ten pat. 13 P. šalčius, žemės ūkio organizacijos Lietuvoje iki 1915 metų. Vytauto Didžiojo univer- siteto Teisių fakulteto darbai, Kaunas, 1937, t. 9, kn. 1, p. 108. 14 LIIbR, f. 4–434, l. 37. 15 P. šalčius, min. veik., p. 105. 16 Ten pat, p. 107. PASTANGOS XX A. PRADžIOJE UžNEMUNėJE įSTEIGTI žEMėS ŪKIO MOKyKLĄ 211 ta plačiau aptarti, kas ir kaip buvo daroma šiuo klausimu, nes tai „ži­ burio“ draugijos istorijos dalis. „žiburio“ draugijos rūpesčius dėl žemės ūkio mokyklos steigimo galima padalyti į dvi dalis: 1. Organizacinės pastangos: išgauti iš val­ džios leidimą, parinkti tinkamą vietą ir kt. 2. Lėšų kaupimas. Pirmą kartą „žiburio“ draugijoje žemės ūkio mokyklos reikalin­ gumo klausimas svarstytas 1908 m. sausio 7 d. (1907 m. gruodžio 25 d.) Marijampolėje vykusiame visuotiniame susirinkime, kuriame kun. Juozas Skinkys kalbėjo šia tema ir kalba visiems patiko17. Po draugijos centro valdybos pirmininko paaiškinimų, ko reikėtų imtis dėl moky­ klos įsteigimo, vienbalsiai nutarta, kad „žiburys“ imasi steigti žemės ūkio mokyklą, ir išrinko 12 asmenų komisiją (komitetą). Komisijos nariai vadinsis „žemės dirbimo kursų įsteigėjais“. į tą komisiją įtrauk­ ti šie asmenys: kun. Justinas Staugaitis, grafas Tomas Potockis, kun. Juozas Skinkys, Vincas Totoraitis, Vincas bielskus, kun. Motiejus Gustaitis, Kazys Gavėnas, Viktoras Jokubauskas, Juozas Grabauskas, kun. Stanislovas Čėsna, Vincas barkauskas ir Jonas Gavėnas. Susi­ rinkimas minėtiems asmenims pavedė „apžiūrėti ir nupirkti tinkančią kursams kolioniją, išdirbti kursų programą ir įstatus, išrūpinti jų leidi­ mą, rinkti aukas ir apskritai rūpinties visais kursų steigimo reikalais“. Pirmieji keturi sąraše paminėti sudarė „komisijėlę“, kad patogiau būtų spręsti iškilusius klausimus18. įkurtoji dvylikos asmenų komisija ėmėsi organizacinių darbų, kad būtų įsteigta žemės ūkio mokykla. Pirmas žingsnis, kurį žengė komisija: „sutvėrė tokią finansijinę bendrovę, kurios kiekvienas iš 12 narių lygia dalia įneša po 500 rublių, tai yra išviso 6 tūkstančiai rublių ūkio mokyklos inkūrimui“19. bendrovės sudarymo sutartis užregis­ truota notaro kontoroje, pas Suvalkų gubernatorių pasiųsta delegaci­ ja, parašytas prašymas gubernatoriui su 12 narių notaro patvirtintais parašais, kad būtų užregistruota ta bendrovė. Tačiau gubernatorius atsisakė registruoti dėl to, kad tai esąs Finansų ministerijos dalykas. Reikalų tvarkymas per ministeriją „labai ilgas ir painus, ir vargiai būtų pavykęs, kadangi mažai buvo matoma jam prielankumo gubernijos valdyboje“20. Dėl to atsisakyta šio kelio mokyklai įsteigti. 17 V. Jakubauskas, Visuotinojo „žiburio“ draugijos susirinkimo protokolas. Šaltinis, 1908, Nr. 2, p. 26. 18 Ten pat. 19 M. Gustaitis, Ką nuveikė „žiburio“ fermos komitetas 1908 metais. Šaltinis, 1909, Nr. 9, p. 132. 20 Ten pat. 212 ALGIMANTAS KATILIUS Nepavykus įsteigti žemės ūkio mokyklos, komisija nutarė „atida­ ryti mokyklą savo privatiniu
Load more

Recommended publications
  • Struktūros, Veikėjai, Idėjos
    KINTANČIOS LIETUVOS VISUOMENĖ: struktūros, veikėjai, idėjos LIETUVOS ISTORIJOS INSTITUTAS KINTANČIOS LIETUVOS VISUOMENĖ: struktūros, veikėjai, idėjos Mokslinių straipsnių rinkinys, skirtas prof. habil. dr. Tamaros Bairašauskaitės 65-mečio sukakčiai Sudarytojai Olga Mastianica Virgilijus Pugačiauskas Vilma Žaltauskaitė VILNIUS, 2015 UDK 94(474.5) Ki-117 Redakcinė kolegija Dr. Olga Mastianica (Lietuvos istorijos institutas), Vilnius Prof., dr. hab. Dorota Michaluk (Mikalojaus Koperniko universitetas), Torunė Dr. Rimantas Miknys (Lietuvos istorijos institutas), Vilnius Prof., dr. Virgilijus Pugačiauskas (Lietuvos istorijos institutas, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija), Vilnius Dr. Vilma Žaltauskaitė (Lietuvos istorijos institutas), Vilnius Recenzentai Doc. dr. Remigijus Civinskas (Vytauto Didžiojo universitetas), Kaunas Doc. dr. Robertas Jurgaitis (Lietuvos edukologijos universitetas), Vilnius ISBN 978-609-8183-02-3 © Straipsnių autoriai, 2015 © Lietuvos istorijos institutas, 2015 TURINYS Tabula Gratulatoria 11 Tamara Bairašauskaitė. Bibliografijos rodyklė 2010–2015. Irena Tumelytė 13 ĮVADAS 19 ISTORIKAI APIE ISTORIJAS IR ŠALTINIUS Książka dla koneserów historii Litwy XIX wieku. Reda Griškaitė 25 Szklany sufit litewskich Tatarów w XVIII stuleciu. Andrzej Zakrzewski 32 Арабографичные рукописи литовских татар в контексте культурных взаимосвязей: коллекции Казанского (Приволжского) федерального университета и национальной библиотеки Республики Татарстан. Галина Мишкинене 42 XVIII a. pabaigos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės
    [Show full text]
  • Becoming Lithuanian: Jewish
    BECOMING LITHUANIAN: JEWISH ACCULTURATION IN THE INTERWAR PERIOD By Tadas Janušauskas Submitted to Central European University Department of Nationalism Studies In partial fulfillment of the requirements for the degree of Master of Arts Supervisor: Professor Michael L. Miller Budapest, Hungary 2010 CEU eTD Collection Abstract One of the least acculturated Jewries in Europe, Lithuanian Jewry, stepped into neighboring majorities‟ independent state as the largest minority and the most culturally distant one. The new state was nationalizing, thus the Jews, along with other minorities had to learn the state language – Lithuanian. Although it stays unclear how well the Jews learned the majorities‟ vernacular and how often used it, there are indications that by the end of the 1930s most of them were literate in the majority‟s language. This slight shift of identity of Lithuanian Jewry, which is heavily under-researched, was also promoted by some groups of the society, mostly by the Jews. The Union of Jewish Soldiers (active 1933-1940) was the most prominent advocator in this field. Their Lithuanian- language weekly “Apţvalga” (en. “Review”; published 1935-1940) became the main public medium in the context of mutual Lithuanian-Jewish recognition. However, as it is shown, even the Union did not internalize Lithuanian language, and thus, using mostly archival sources and the weekly, this thesis argues that even in the most extreme cases of shifting identity of the interwar Jewish community of Lithuania, there was no assimilation, and only to some extent the Jewry was acculturated. CEU eTD Collection ii Acknowledgments This thesis would not have been possible without the support of my supervisor prof.
    [Show full text]
  • Marijampolės Ūkio Paroda
    Pinigø studijos 2004 3 Apþvalginiai straipsniai 62 MARIJAMPOLËS ÛKIO PARODA Vincentas Lukoðevièius Antakalnio g. 98–45 LT-10201 Vilnius Straipsnyje aptariama 1911 m. Marijampolëje surengta ûkio paroda, jos vaidmuo stiprinant tautiná sàjûdá ir reikðmë Lietuvos ûkio istorijai. Apraðomos parodà surengusios þemës ûkio draugijos „Þagrë“ ir Marijampolës ûkininkø draugovë. Pagrindiniai þodþiai: ûkio paroda; kooperatinë bendrovë; Marijampolës ûkininkø draugovë; „Þagrë“; „Þiburys“. Ávadas Pastaraisiais metais daug dëmesio skiriama ûkio parodoms, pradëtoms orga- nizuoti Lietuvoje nuo XIX a. antrosios pusës. Jas pradëjo rengti ir iki Pirmojo pasaulinio karo daugiausia rengë dvarininkai. Dauguma tokiø parodø buvo þemës ûkio parodos. Pirmàjà parodà 1875 m. Ðiauliuose suorganizavo 1873 m. ásteigtas Rusijos þemës ûkio draugijos Gyvuliø globojimo skyrius Rietave ir didikø Oginskiø ðeima. Vëliau tas pats skyrius ir kitos draugijos surengë ir daugiau parodø: 1878 m. ir 1881 m. – Rietave, 1893 m. ir 1899 m. – Kaune, 1897 m. ir 1899 m. – Vilniuje, 1903 m. – Panevëþyje (ðios parodos rengëjas – Kauno þemës ûkio draugija), 1910 m. ir 1911 m. – Panevëþyje ir Ðiauliuose, 1912 m. ir 1913 m. – Radviliðkyje. 1911 m. parodos rengimu Ðiauliuose rûpinosi lietuvybei palankus Bubiø grafas Vladimiras Zubovas, todël jos ekspozicija buvo lietuviðkesnë nei kitø parodø, ji rodë sieká gerinti valstieèiø buities ir ûkio sàlygas. Ðioje parodoje uþraðø bûta ne tik lenkø ar rusø, bet ir lietuviø kalba. Bet dauguma eksponatø buvo iðstatyti dvarininkø. Ûkio parodomis ypaè domisi dailëtyrininkai, nes jos svarbios Lietuvos dailës ir kitø meno rûðiø istorijai. Dailëtyrininkus domina plakatai, paviljonø apipavidali- nimas, rankdarbiø ir dailës kûriniø ekspozicijos, apdovanojimø þymenys (medaliai ir kt.), chorø pasirodymas (Ðatavièiûtë-Natalevièienë 2001: 23–28). Parodos – svarbi ûkio ir tautinio atgimimo istorijos dalis.
    [Show full text]
  • Filatelistų Draugija LIETUVA Lithuania Philatelic Society
    Filatelistų draugija LIETUVA Lithuania Philatelic Society 2014 No. 242 The Lithuania Philatelic Society Journal Receives a Gold Award I want to take this opportunity to extend a very sincere word of thanks to: Dr. Vytautas Doniela, Dr. Vitaly Geyfman, Andrew Kapochunas, Raimundas Marius Lapas, Richard Lizdenis, Julija Normantienė, Dr. John Neefus, Violeta Rutkauskienė, Arunas Sakalauskas, Jonas Variakojis, and all who contribute to the award winning Journal. Audrius Brazdeikis, Editor Table of Content / Turinys Table of Contents Postal Links of the German Grenzschutz in Lithuania in 1919 ...........................................................................6 Dr. Vytautas Doniela The history of the largest known block of the 1935 Vaitkus Transatlantic Flight overprint ............................. 18 Dr. Vitaly Geyfman Unlisted “proofs” of the early independent Lithuania issues of 1991 .............................................................20 Dr. Vitaly Geyfman Darius and Girėnas Crash Covers ....................................................................................................................22 Audrius Brazdeikis Single Hole Punched Perfins ..........................................................................................................................25 Dr. John Neefus The Maps and Mapmakers that Helped Define 20th-Century Lithuanian Boundaries - Part 1: Administrative Boundaries of the Grand Duchy of Lithuania Just Before the Partition of 1772 .......................26 Andrew Kapochunas PHILLIT publishes
    [Show full text]
  • Juozas Tumas-Vaižgantas Ir Lietuvai Pagražinti Draugija Ir Lietuvai Pagražinti Tumas-Vaižgantas Juozas
    COLLOQUIA STRAIPSNIAI SKIRMANTĖ SMILINGYTĖ-ŽEIMIENĖ | 44 Juozas Tumas-Vaižgantas ir | Lietuvai pagražinti draugija ISSN 1822-3737 Anotacija: Kertinį epochinės Juozo Tumo-Vaižganto asmenybės orientyrą ir darbais nuosekliai siektą gyvenimo tikslą galima nusakyti labai papras- tai: kad Lietuva gražėtų. Tikėtina, kad būtent rašytojas sumanė 1921 m. įsteigtos Lietuvai pagražinti draugijos pavadinimą. Straipsnyje pristatomas mažiau žinomas plačios visuomeninės Vaižganto darbuotės segmentas – veikla šioje draugijoje. Nagrinėjamos organizacijos atsiradimo aplinkybės ir prisiimtos misijos – dailinti per I pasaulinį karą nuniokotą Lietuvos kraštovaizdį sodinant medžius ir globojant „istorinių ir pasakinių vietų“ atminimą – praktinė raiška. Aptariama Tumo –Lietuvai pagražinti draugijos ideologo – programinė vizija ir jo kaip organizacijos populiarintojo svarba. Atskleidžiamos rašytojo pastangos aktyvinti memorializacijos procesą, per kultūros paveldo objektus bei kuriamus naujus memorialinius ženklus budrinti kolektyvinę atmintį. Tumo indėlį puoselėjant atminties kultūrą, formuojant vizualinę tapatybę ryškina ir jo veikla memorialiniams paminklams statyti komitetuose. Raktažodžiai: Juozas Tumas-Vaižgantas, Lietuvai pagražinti draugija, kultūrinis kraštovaizdis, memorializacija, paminklai, atminties kultūra. Juozo Tumo-Vaižganto visuomeninė veikla lig šiol tebėra beprecedentis feno- menas, kuriam skleistis jo gyventas laikmetis buvo palanki terpė: akivaizdžios dvi didelės lietuvių draugijų kūrimosi bangos – dešimtmetis iki I pasaulinio karo ir pirmasis
    [Show full text]
  • Šaulys Kan. Dr. Juozas Tumas-Vaižgantas, Vienas Pirmųjų „Trimito" Redaktorių, Didis Lietuvių Tautos Žadintojas Ir Rašytojas
    TRIMITAS 1934 METAI BALANDŽIO MĖN. 26 DIENA. NR. 17. Šaulys kan. dr. Juozas Tumas-Vaižgantas, vienas pirmųjų „Trimito" redaktorių, didis lietuvių tautos žadintojas ir rašytojas. Jo metines mirties sukaktuves minint. paprastu, sklandžiai dėstomu pasakojimu* Ir skaitytojas nesispirdamas eini ten, kur tave autorius vedžioja. Paskutinėje novelėje {Pamiršta sody­ ba) autorius vaizduoija moters ir vyro meilę ir jos sąsają su realiu (gyvenimu. Čia, kaip ir daugel jo kūrinėliuosej moters Knygos, raštai meilė pavaizduota nepastovi, baisiai su­ R. M o h L Tolimieji Rytai. Kinija, mas džiovininko gyvenimas (Nevykėlis), sijusi su prabanga, nepaprastai praktiš­ Japonija, Mandžūrįja ir Mongolija. Lais­ jo dvasios kančios. Tik /galas nekoks. ka, „Karjeroje" taip *pat. vai vertė iš vokiečių kalbos P. JJindė. M. „Nevykėlis" vaizduojamas literatu, tai jis Vytauto Alanto no>velės įdomios, skai­ Pustopedskio leidinys. Vilkaviškis, 1934 m. galėjo bent panorėti šį tą palikti savo tytinos. Stilius lakus, lengvas. Yra gražių -55 pusi. kūrybos, o ne taip sau baigti gyvenimą, ir gana drąsių, bet vykusių palyginimų, Vytautas Alantas, Tarp šaltą kulką pajutęs... nenudėvėtų posakių. Kalba gana taisy­ penkių ir septynių, novelių rinkinys. Iš­ Vytautas Alantas būtų visiškai puikus klinga, tik kiek paliko korektūros klai­ leido „Spaudos Fondas", (Kaunas, 1934 kelionių vaizdų pasakotojas. Kūrinėlis dų. Autorius įdėjo vieną kitą naujesnį m. Viršelį piešė dail. K. Petrikaitė. „Vengrė", kurio taip pat negalima vadin­ žodį, tačiau ne visi jie atrodo priimtinu Spausdino „Raidės" spaustuvėje. Kaina 3 ti novele, niekuo ypatingu nepasižymi, sakysime, jo vartojamas „vaikagaiis" vi­ siškai netinka ta prasme vartoti, kaip au­ litai. tačiau skaityti labai įdomus, trauklus. Au­ torius kad vartoja. A* Mušinskas. Škrtje naujoje savo knygoje Vytautas torius moka skaitytoją sudominti lengvu, Alantas išspausdino 11 atskiru, kūrinėlių, novelių.
    [Show full text]
  • Lietuviai Pasaulyje Lietuvos Statistikos Departamentas Takai Abipus Nemuno Praneša, Kad 2005–2014 M
    ... O Mindaugas susiruošė ir sumanė sau nesikauti su jais atvirai, bet pasitraukė į pilį, vardu Voruta... Iš Hipatijaus metraščio 1251 m. įrašo Nr. 16 (806) 2014 m. gruodžio 20 d. Nacionalinis Lietuvos istorijos laikraštis ISSN 1392-0677 Kaina 2 Lt / 0,58 € Šiame numeryje 4 Emilija Algaudė BUKONTIENė Linksmų šv. Kalėdų ir gerų Naujųjų metų Lietuviai pasaulyje Lietuvos statistikos departamentas Takai abipus Nemuno praneša, kad 2005–2014 m. pasaulio vals- tybių gyventojų surašymų duomenimis, pasaulyje gyveno 3 663 tūkst. lietuvių: 10 Vytautas Valentinas ČESNULIS Lietuvoje – 3 043,4 tūkst. (83,1 proc.), užsienio valstybėse – 619,6 tūkst. (16,9 proc.). Užsienio valstybėse gyveno 257 tūkst. Lietuvos Respublikos piliečių. Dauguma – 82 procentai, arba 508,2 tūkst. – užsienio lietuvių gyveno Europoje, 13,7 procento, arba 84,9 tūkst. – Šiaurės Amerikoje, 4,3 procento, arba 26,5 tūkst. – kituose žemynuose (Afrikoje, Australijoje ir Okeanijoje, Azijoje ir Pietų Amerikoje). Kas penktas užsienio lietuvis gy- veno Jungtinėje Karalystėje, kas sep- Kun. Juozas Dubietis tintas – Rusijos Federacijoje, kas dešimtas – Lenkijoje. Lietuvių skaičiumi 11 Viktoras JENCIUS – BUTAUTAS išsiskyrė Kanada (7,9 proc. visų užsienio lietuvių), Vokietija (7 proc.), Airija (6,4 Punsko „Aušros“ leidykla gruodžio 13 d. pristatė Jotvingių krašto istorijos metraštį „Terra Jatwezenorum“ proc.), Jungtinės Valstijos (5,8 proc.) ir Latvija (5,6 proc.). dalis buvo didesnė nei lietuvių moterų nusių šioje šalyje), Jungtinėje Karalystėje (atitinkamai 60 ir 40 proc.). (18,6 proc.), Švedijoje (17,9 proc.), Kana- Užsienio lietuvių dalis, procentais Daugiau kaip 80 procentų Nyder- doje (17,6 proc.), Ispanijoje (17,3 proc.) landuose, Australijoje, Danijoje, Rusijos ir Norvegijoje (16 proc.). Kas penktas Užsienio valstybėse gyveno 340,9 tūkst.
    [Show full text]
  • Kan. Juozas Tumas-Vaižgantas. (Jam Šeštąją Dešimtį Metų Baigus).*)
    Kan. Juozas Tumas-Vaižgantas. (Jam šeštąją dešimtį metų baigus).*) Leistas į Dievo Kūrėjo paveikslą ir panašumą kiekvienas žmogus turėtų pasižymėti savo kūrybos gaminiais, būti mažas kūrėjėlis, papildytojas Dievo kūrybos žemėje. Bet, deja, tikru­ moje taip nėra. Žymus žmonių daugumas beveik jokios kūry­ bos neparodo, o nemaža yra ir tokių, kurie ne tik nieko nau­ ja nesukuria, bet dar kas kitų sukurta, griauna, ardo, naiki­ na, parodydami tuo vien savo neigiamąjį bei velniš­ kąjį sugebėjimą destrukcijos darbą varyti. Kai kas vadina tai neigiamąja kūryba, nes ji yra teigiamosios bei tikrosios kūrybos priešingybė, panašiai, kaip velnias amžinas griovėjas yra Dievo Kūrėjo priešingybė. O *) Sk. „Tiesos Kelias“ 192g m. 9-11 nr. - 289 — kadangi griauti yra daug lengviau, negu statyti, o da lengviau nieko neveikti, tai ir nenuostabu, kad nieko neveikėjų turim be galo daug, griovėjų — daugiau, kaip reikia, o tikrų kūrė­ jų vos mažytę saujelę. Būdami reti, kaip auksas, jie ir brangesni, neg auksas. Dė­ liai to kultūringos tautos juos brangina ir gerbia, jais di­ džiuojas ir gėris. Nestinga jų ir Lietuva. Jų vardai mūsų visuomenei gerai žinomi, taigi ir nėra reikalo apie visus juos čia kalbėti. Savo laiku jie bus tinkamai įvertinti ir pa­ gerbti. Tačiau pro vieną jų, būtent, pro kan. Juozą Tumą, aš negaliu praeiti visai tylomis. Jo šįmet rugsėjo 20 d. įvykstąs 60 metų amžiaus ir drauge 40 metų rašto darbo jubiliejus verčia mane pabrėžti bent trumpą garbaus Jubi­ liato paminėjimą. Mielai imuos to darbo, nes „Pragiedrulių“ autorius yra man labai brangus žmogus. Bet iš kitos šalies mane ima baimė, ar aš ištesėsiu tai padaryti, kaip reikiant, nes Tumo-Vaižganto asmeny tiek yra įvairiausių aspektų, kad labai lengva jų vienas kitas ne­ pastebėtas praleisti.
    [Show full text]
  • Kultūrų Kryžkelės: Savastis Ir Svetimybės
    Egidijus Aleksandravičius, Antanas Kulakauskas KULTŪRŲ KRYŽKELĖS: SAVASTIS IR SVETIMYBĖS Intelektualinės mokslinės institucijos XIX amžiaus viduryje Lietuvos kultūrinio gyvenimo raidą tarpsukiliminiu laikotarpiu formavo kelios mokslo ir kultūros draugijos. Pirmiausia – Vilniaus medicinos draugija, bene vienintelė krašto mokslinė visuomeninė organizacija, įsikūrusi ir pradėjusi veikti imperatoriškojo Vilniaus universiteto prieglobstyje ir gyvavusi iki pat 1940 metų. Kas lėmė tokį pastovumą? Pirmiausia jį lėmė pats gydytojų – anuomet labiausiai organizuotos ir susitelkusios inteligentijos grupės – socialinis ir kultūrinis statusas. Medikams buvo keliami didžiausi profesiniai reikalavimai, jie privalėjo išklausyti visą universitetinį kursą1, kad galėtų oficialiai verstis gydytojo praktika. Gydytojai ne tik dirbo medicinos mokslo srityje, bet gana gausiai įsitraukė į intelektualinį Lietuvos gyvenimą, rūpinosi tomis kultūros sferomis, kurios tiesiogiai nieko bendra su jų profesija neturėjo, štai tikrai įspūdingo Lietuvos kultūrinio gyvenimo įvykio – garsiojo Vilniaus albumo leidimo – organizatorius buvo medikas Jonas Kazimieras Vilčinskis. Daug jo kolegų reiškėsi literatūroje, dailėje, muzikoje. Universiteto klestėjimo metais Draugija buvo tiesiog suaugusi su universitetu: posėdžiavo jo salėse, naudojosi universiteto biblioteka ir kabinetais bei laboratorijomis. Caro valdžia suvokė, jog kitų būdų išlaikyti aukštą sveikatos apsaugos lygį krašte nėra, ir tik stengėsi kontroliuoti, kad Vilniaus medicinos draugijos planuose neatsirastų nemedicininių
    [Show full text]
  • Lithuanian Activities of the Students of Seinai Theological Seminary
    „Studia Ełckie” 23(2021), nr 2, s. 189-205 e-ISSN 2353-1274 p-ISSN 1896-6896 DOI: 10.32090/SE.230210 ALGIMANTAS KATILIUS* Lithuanian Activities of the Students of Seinai Theological Seminary Seinai Theological Seminary was established in 1826. The initiative of founding the seminary belonged to Mikalojus Manugevičius, the bishop of Seinai. The founding of the diocesan theological seminary was inspired by the desire to train clergymen for the pastoral work in diocesan parishes. At that time, the Tykocin seminary of the missionary monastery existed in the territory of the diocese of Seinai or Augustów1, but it was not capable of meeting the needs of the diocese. The most acute problem was that there were not enough priests who were good enough in Lithuanian to do pastoral work in Lithuanian parishes. Bishop Manugevičius realised it well. When visiting the Lithuanian part of the diocese, he observed that there were few Lithuanian priests in the areas where people knew only Lithuanian. The bishop realised the problem could only be solved by establishing a seminary under the church of the cathe- dral. With this matter he approached the official commission on religion and education. He insisted that a second theological seminary was a necessity and wrote that the residents of the districts of Marijampolė, Kalvarija, and part of Seinai spoke Lithuanian and there had to be a seminary for young Lithuanians2. The hopes that young people from Lithuanian parishes would enrol in the seminary were confirmed in the very first year. According to the suffragan * Algimantas Katilius – The Lithuanian Institute of History, Vilnius, Lithuania ORCID: https://orcid.org/0000-0003-4942-5053; e-mail: [email protected] 1 About the name of the diocese, see e.g.: W.
    [Show full text]
  • Chronicle of the Catholic Church in Lithuania, No. 75 Lithuania Was Left with a Single Bishop, Kazimieras Paltarokas, of Panevėžys
    CHRONICLE OF THE CATHOLIC CHURCH IN LITHUANIA No. 75 A Translation of the Complete Lithuanian Original LIETUVOS KATALIKŲ BAŽNYČIOS KRONIKA Nr. 75 Documenting the Struggle for Human Rights In Soviet-Occupied Lithuania Today Translated by: Rev. Casimir Pugevičius Translation Editor: Marian Skabeikis Published by: Lithuanian Catholic Religious Aid 351 Highland Blvd. Brooklyn NY 11207 © Lithuanian Catholic Religious Aid, 1988 ISSN 0197-0348 Publication of this issue of the Chronicle of the Catholic Church in Lithuania was made possible by the generous gift of Albin Kudirka COVER: Bishop Vincentas Sladkevičius as Auxiliary to the Bishop of Kaišiadorys in 1957. From 1959 until he was permitted to return to his diocese as Apostolic Administrator, he lived under virtual house arrest. On May 30, 1988, he was designated as the first known cardinal for Lithuania in modern times. He was presented with the red hat on June 28,1988, in Rome. Printed at Franciscan Press, Brooklyn, New York, U.S.A. CHRONICLE OF THE CATHOLIC CHURCH IN L1THLANIA No. 75 Introduction In 1940, when the Soviet Union occupied Lithuania by force, 85.5% of the country's more than 3 million inhabitants were Roman Catholic, 4.5% Protestant, 7.3% Jewish, 2.5% Orthodox and 0.2% of other persuasions. In the two archdioceses and four dioceses were: 708 churches, 314 chapels, 37 monasteries, 85 convents, three archbishops, nine bishops, 1271 diocesan priests, 580 monks, of whom 168 were priests. Four seminaries had 470 students. There were 950 nuns. / Nuns cared for 35 kindergartens, 10 orphanages, 25 homes for the aged, two hospitals, a youth center, and an institute for the deaf-mute.
    [Show full text]
  • JUOZO TUMO-VAIŽGANTO RAŠOMOSIOS KALBOS KAITA: SANTYKIS SU BENDRINE KALBA SU SANTYKIS KAITA: KALBOS JUOZO TUMO-VAIŽGANTO RAŠOMOSIOS Atsiradimo Bruožai)
    COLLOQUIA STRAIPSNIAI JURGITA VENCKIENĖ | 44 | Juozo Tumo-Vaižganto ISSN 1822-3737 rašomosios kalbos kaita: santykis su bendrine kalba Anotacija: Straipsnyje analizuojama Juozo Tumo-Vaižganto rašomosios kalbos kaita, santykis su besiformuojančia bendrine kalba. Tyrimas apima XIX a. paskutinį ir XX a. pirmus du dešimtmečius. Remiantis epistoliniu palikimu aptariami svarbiausi Tumo rašomosios kalbos laikotarpiai, siekiama atskleisti būdingiausias jų ypatybes, nustatyti pokyčių priežastis. XIX a. pabaigoje Tumui didelės įtakos turėjo Žemaičių (Telšių) kunigų seminarijos Kaune auklėtinių leista periodinė spauda, seminarijoje klausytos į homiletikos kursą įtrauktos Kazimiero Jauniaus lietuvių kalbos paskaitos. XIX ir XX a. sandūroje Tumas, stebėdamas pasauliečių leistos periodikos kalbą, maty- damas stiprėjantį Jono Jablonskio autoritetą, orientavosi į jų kalbos modelį. XX a. pradžioje kalbos klausimais jis tarėsi su Aleksandru Dambrausku-Jakštu, reagavo į kunigo Povilo Januševičiaus rašomosios kalbos pasiūlymus, XX a. antrajame dešimtmetyje atsižvelgė į spaudoje skelbtus Kazimiero Būgos pasiūlymus. Raktažodžiai: Juozas Tumas-Vaižgantas, bendrinė kalba, rašomoji kalba, raidynas, rašyba. 1. Įvadas XIX a. pabaiga ir XX a. pradžia lietuvių kalbos istorijoje buvo virsmo laikotar- pis. Iki tol įvairavusi rašomoji kalba buvo suvienodinta (jos pagrindu pasirinkta pietinių vakarų aukštaičių tarmė), standartizuota, ėmė rastis į ją orientuotas šnekamasis variantas, visuomenė, pirmiausia išsilavinusi jos dalis1, ėmė suvokti turinti visiems bendrą kalbą (tai yra svarbiausi bendrinių, arba standartinių, kalbų 1 Bendrinės kalbos raidoje skiriamos bent dvi jos priėmėjų grupės: intelektualai, kurie ją pri- ima anksčiausiai, ir dauguma gyventojų (likusi kalbinės bendruomenės dalis), kurią bend- rinės kalbos sklaida pasiekia vėliau (Aurelija Tamošiūnaitė, Lietuvių bendrinės kalbos priė­ mimo pradžia: tarmės ir bendrinės kalbos santykis asmeniniuose laiškuose, daktaro disertacija, Chicago: University of Illinois at Chicago, 2011, p.
    [Show full text]