DOCSLIB.ORG

Trečiasis Pėstininkų Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Vytauto Pulkas

Total Page：16

File Type：pdf, Size：1020Kb

Download full-text PDF Read full-text
Trečiasis Pėstininkų Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Vytauto Pulkas LIETUVOS KARIUOMENĖS ISTORIJA Gintautas Surgailis TREČIASIS PĖSTININKŲ DIDŽIOJO LIETUVOS KUNIGAIKŠČIO VYTAUTO PULKAS TREČIASIS PĖSTININKŲ DIDŽIOJO LIETUVOS KUNIGAIKŠČIO VYTAUTO PULKAS VYTAUTO LIETUVOS KUNIGAIKŠČIO TREČIASIS PĖSTININKŲ DIDŽIOJO Gintautas Surgailis Gintautas GINTAUTAS SURGAILIS TREČIASIS pėSTININkŲ DIDžIOJO LietuVOS KUNIGAIkšČIO VYTAUTO PULKAS GENEROLO JONO žEMAIČIO LIETUVOS KARO AKADEMIJA GINTAUTAS SURGAILIS TREČIASIS pėSTININkŲ DIDžIOJO LietuVOS KUNIGAIkšČIO VYTAUTO PULKAS Monografija Vilnius 2013 UDK 356(474.5) (091) Su75 Monografijos autorius – Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos Karo mokslų instituto direktorius ats. plk. ltn. dr. Gintautas Surgailis Recenzentai: doc. dr. Vytautas Lesčius prof. dr. Juozas Skirius Kalbos redaktorė Jolanta Budreikienė Maketavo Jolanta Girnytė Viršelyje: Pulko kariai garlaiviu išplaukia į Tilžę. 1924 m. Nuotrauka iš Vytauto Didžiojo karo muziejaus fondų. © Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija, 2013 © Gintautas Surgailis, 2013 ISSN 1822-4423 ISBN 978-609-8074-13-0 TURINYS Įvadas ......................................................................................................... 7 PULKas 1919–1926 METaIs ..................................................................... 9 Pulko formavimo pradžia ............................................................................... 9 Pulkas Šiauliuose ......................................................................................... 17 Pulkas Panevėžyje ........................................................................................ 20 Fronte prieš bolševikus ................................................................................ 24 Kovose prieš lenkus ..................................................................................... 42 Pulkas neutralios zonos su Lenkija apsaugos laikotarpiu ............................ 52 Taikos meto sąlygomis ................................................................................. 81 Pirmoji pulko likvidacija .............................................................................. 97 PULKas 1935–1940 METaIs ................................................................... 99 Pulkas Lietuvos okupacijos sąlygomis ...................................................... 138 Pulko likvidacija ........................................................................................ 145 TREČIOJO PĖsTININKŲ PULKO VADAI ............................................ 151 IŠVADOs ................................................................................................... 163 PRIEdaI .................................................................................................... 165 saNTRUMPOs ......................................................................................... 172 ŠaLTINIaI IR LITERaTŪRa .................................................................. 173 PAVARdŽIŲ ROdYKLĖ .......................................................................... 174 5 6 ĮvADAS III pėstininkų Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Vytauto pulkas, kaip ir dau- gumas tarpukario Lietuvos kariuomenės pulkų, kūrėsi pačiu sunkiausiu atkurtai Lietuvos valstybei laiku: į Lietuvą veržėsi priešai, pačioje Lietuvoje organizavosi įvairių idėjų vedamos grupuotės, kurios tuo metu, kai dar nebuvo tinkamai suorganizuotos Lietuvos ginkluotosios pajėgos, taip pat buvo ne mažiau pa- vojingos, kaip ir išorės priešai. Tačiau Trečiojo pėstininkų Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Vytauto pulko istorija šiek tiek skiriasi nuo kitų tarpukario Lietu- vos pėstininkų pulkų istorijos. Pulko istoriją galima suskirstyti į dvi dalis, t. y. nuo 1919 m. gegužės 4 d. iki 1926 m. spalio 1 d. Tą dieną pulkas buvo likvidu- otas. Antroji dalis – nuo pulko atkūrimo 1935 m. rugpjūčio 1 d. iki sovietinių okupantų pulko likvidavimo dienos – 1940 m. spalio 26 d. Galbūt dėl tos priežasties, kad pulko istorija buvo nutrūkusi, apie jį randama labai mažai publikacijų. Lietuvos istorikų darbuose yra tik tam tikrų fragmentų. Trečiojo pėstininkų pulko istorijai 1918–1920 metais 4 puslapius yra skyręs doc. dr. Vytautas Lesčiaus knygoje „Lietuvos kariuomenė 1918–1920“1. Labai trumpai (ne visą puslapį) apie šį pulką rašo Vytenis Statkus2. 20-ties puslapių prisiminimus apie tarnybą Trečiajame pėst. pulke parašė Juozas Listopadskis3. Be to, reikėtų paminėti Vytauto Lesčiaus monografiją „Lietuvos kariuomenė Nepriklausomybės kovose 1918–1920“4 ir Kazio Ališausko knygą „Kovos dėl Lietuvos nepriklausomybės. 1918–1920“5. Nors šios knygos nėra skirtos Trečiojo pulko istorijai, tačiau jose nagrinėjamos Lietuvos kariuomenės kovos su bolševikais, bermontininkais ir lenkais, o tarp jų yra ir Trečiojo pulko kovos veiksmų aprašymų. 1 Lesčius Vytautas. Lietuvos kariuomenė 1918–1920. Vilnius, Leidybos centras, 1998. 2 Statkus Vytenis. Lietuvos ginkluotosios pajėgos 1918–1940 m. Chicago, 1986. 3 Listopadskis Juozas. Laisvės ir vergijos metai. V., Mintis, 1993. 4 Lesčius Vytautas. Lietuvos kariuomenė Nepriklausomybės kovose 1918–1920. V., 2004. 5 Ališauskas Kazys. Kovos dėl Lietuvos nepriklausomybės. 1918–1920. Chicago, 1972. 7 Vienas kitas Trečiojo pėst. pulko istorijos fragmentas yra ir kai kuriuose kituose veikaluose, todėl svarbiausias ir pagrindinis šaltinis nagrinėjant pulko istoriją yra Lietuvos centrinis valstybės archyvas ir jame 516 fonde sukaupti Trečiojo pėstininkų Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Vytauto pulko dokumentai. Labai svarbūs tyrimui yra pulko vado įsakymai. Juose atsispindi kasdienis pulko gyvenimas: paskyrimai, karininkų ir kareivių kaita, mokymas, aprūpinimas, esamos buitinės ir ūkinės problemos, pulko vado ir aukštesniųjų viršininkų pulko tikrinimo medžiaga, išvados ir panašiai. Tačiau reikia paminėti, kad šiuose įsakymuose labai mažai galima surasti medžiagos apie „kariškąjį“ pulko gyvenimą. Tai atsiskleidžia operatyviniuose ir slaptuose įsakymuose. Juose at- sispindi pulko koviniai veiksmai ir operacijos, medžiaga apie priešą, pulko prob- lemos ir pan. Daug vertingos pulko istorijai medžiagos yra pulko susirašinėjimo su aukštesnėmis institucijomis bylose. Ypač reikėtų paminėti telefonogramas. Jose sukaupta tikra, neapdorota in- formacija apie pulko batalionų, kuopų, komandų kovinius veiksmus, skubius, neatidėliotinus ir paprastus įvykius, planuojamas ir vykdomas operacijas. Labai daug medžiagos galima surasti telefonogramose, siunčiamose iš pulko divizijos, Krašto apsaugos ministerijos ir Generalinio štabo vadovybei, ir telefonogramose, siunčiamose į pulką. Tačiau 1919–1923 m. telefonogramos, dažniausiai užrašytos pieštuku ir ne visada ant kokybiško popieriaus, saugotos fronto sąlygomis, dažnai būna sunkiai įskaitomos, o kai kurios ir beveik neperskaitomos. Gana plati kareivių ir karininkų mokomoji medžiaga: patvirtintos įvairios mokymo programos, karininkų mokymo planai, netgi parengtų paskaitų tekstai. Nemaža bylų sudaro įvairių pulko manevrų ir karinių pratimų mokomoji medžiaga. Nors ji įdomi, tačiau didesnės vertės pulko istorijos tyrinėjimui netu- ri. Tą patį galima pasakyti ir apie daugybę mobilizacinių planų ar ūkinės veiklos dokumentų. Vertingos medžiagos taip pat yra 509 fonde sukauptuose Pirmosios pėstininkų divizijos, kurios sudėtyje veikė Trečiasis pėstininkų pulkas, dokumentuose. Di- vizijos dokumentacija nėra tokia gausi kaip pulko, tačiau čia galima surasti dau- giau apibendrinančios medžiagos apie diviziją ir apie pulką. Ypač vertingi slapti divizijos vado įsakymai. Monografijos autorius kelia tikslą nušviesti tiek, kiek leidžia sukaupta istorinė medžiaga, Trečiojo pėstininkų Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Vytauto pulko is- torijos abi dalis. 8 PULKAS 1919–1926 METAIS Pulko formavimo pradžia Trečiasis pėstininkų pulkas pradėtas kurti Lietuvos kariuomenės užuomazgos pradžioje palyginti tolimame kovų su bolševikais užnugaryje – Raseiniuose. Jį 1919 m. gegužės 4 d. pavesta pradėti formuoti pulko vadu paskirtam krn.* Pranui Liatukui6. Pulkas pradėtas formuoti labai sudėtingomis Lietuvai sąlygomis, nes kaip tik tuo metu prasidėjo plataus masto Lietuvos kariuomenės operacijos prieš įsibrovusius į Lietuvos teritoriją raudonarmiečius. Pirmieji pulko steigimo darbai vyko Kaune. Nors įsakymas dėl pulko for- mavimo buvo pasirašytas 1919 m. gegužės 4 d., krn. Pranas Liatukas raštišką vy- riausiojo kariuomenės vado gen. Silves- tro Žukausko įsakymą, kad jis skiriamas Trečiojo pėstininkų pulko vadu ir pulką įsakoma formuoti Raseiniuose, gavo tik gegužės 13 d. Gavęs įsakymą pradėti for- muoti pulką, krn. P. Liatukas kreipėsi į krašto apsaugos ministrą Antaną Merkį ir vyr. kariuomenės vadą gen. S. Žukauską, prašydamas iš Antrojo pėst. pulko perduoti kuriamam pulkui keletą karininkų, kartu pridėdamas ir prašomų perkelti karininkų sąrašą. Tačiau karinė vadovybė nesutiko karininkų iš Antrojo pėst. pulko perkelti į naują formuojamą pulką. Krašto apsaugos ministras pasiūlė paieškoti atsargoje esančių Pranas Liatukas karininkų ir juos priimti į pulką. P. Liatukas kartu su gen. S. Žukausku peržiūrėjo užsiregistravusių atsargos karininkų sąrašus ir iš jų P. Liatukas keletą išsirinko, įsirašydamas į savo užrašų knygelę šių karininkų pavardes, turėtus ka- rinius laipsnius ir kitus duomenis7. Tą pačią gegužės 13 dieną krn. P. Liatukas išleido pirmąjį įsakymą pulkui. Jame jis pranešė, kad pradėjo eiti pulko vado pareigas. Iš šio įsakymo taip pat matyti, kad tą dieną į pulką jis priėmė pirmuo- sius 4 karininkus, iš kurių Jonas Vintartas buvo paskirtas ūkio dalies viršininku, * karininkas trumpinamas krn., tačiau šis trumpinys gali reikšti ir kariūną. Šioje monografijoje trumpinys krn.
Load more

Recommended publications
  • Sovietinės Represijos Prieš Lietuvos Kariuomenės Karininkus
    SOVIETINĖS REPRESIJOS PRIEŠ LIETUVOS KARIUOMENĖS KARININKUS Ats. plk. Andrius Tekorius Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija Anotacija. Straipsnyje atskleistos sovietinių represijų prieš Lietuvos kariuome- nės karininkus priežastys, pobūdis ir mastas, pateikti duomenys apie represuotus Lietuvos krašto apsaugos ministrus ir karininkus. Pagrindiniai žodžiai: sovietinė okupacija, Lietuvos kariuomenė, Lietuvos ka- riuomenės karininkai, sovietinės represijos, šnipinėjimas, represuoti Lietuvos kari- ninkai ir krašto apsaugos ministrai. ĮVADAS Sovietinės okupacijos metais represijas patyrė didžioji mūsų tautos dalis. Okupantų buvo suimti, kalinti ir ištremti tūkstančiai Lietuvos gy- ventojų. Sovietinių represijų neišvengė ir Lietuvos karininkija. Ji tapo vienu pirmųjų sovietinių okupantų taikinių. Lietuvos karininkų1 sovietinių represijų tema Lietuvos istoriografi- joje nėra nauja. Šią temą įvairiais aspektais yra nagrinėję ir tyrimų re- zultatus skelbę Arvydas Anušauskas, Teresė Birutė Burauskaitė, Jonas Dobrovolskas, Stasys Knezys, Aras Lukšas, Algirdas Markūnas, Antanas Martinionis, Jonas Rudokas, Vytautas Jasulaitis, Gintautas Surgailis, Ro- mualdas Svidinskas, Antanas Tyla, Vytautas Zabielskas, Dalius Žygelis ir kiti. Sovietiniuose kalėjimuose ir lageriuose (priverčiamojo darbo stovy- klose) patirti išgyvenimai aprašyti Lietuvos kariuomenės karininkų Vik- toro Ašmensko, Antano Martinionio, Juozo Palukaičio, Jono Petruičio 1 Šiame straipsnyje Lietuvos karininkai skirstomi į tikrosios tarnybos karininkus, tar- navusius Lietuvos kariuomenėje
    [Show full text]
  • Marijampolės Ūkio Paroda
    Pinigø studijos 2004 3 Apþvalginiai straipsniai 62 MARIJAMPOLËS ÛKIO PARODA Vincentas Lukoðevièius Antakalnio g. 98–45 LT-10201 Vilnius Straipsnyje aptariama 1911 m. Marijampolëje surengta ûkio paroda, jos vaidmuo stiprinant tautiná sàjûdá ir reikðmë Lietuvos ûkio istorijai. Apraðomos parodà surengusios þemës ûkio draugijos „Þagrë“ ir Marijampolës ûkininkø draugovë. Pagrindiniai þodþiai: ûkio paroda; kooperatinë bendrovë; Marijampolës ûkininkø draugovë; „Þagrë“; „Þiburys“. Ávadas Pastaraisiais metais daug dëmesio skiriama ûkio parodoms, pradëtoms orga- nizuoti Lietuvoje nuo XIX a. antrosios pusës. Jas pradëjo rengti ir iki Pirmojo pasaulinio karo daugiausia rengë dvarininkai. Dauguma tokiø parodø buvo þemës ûkio parodos. Pirmàjà parodà 1875 m. Ðiauliuose suorganizavo 1873 m. ásteigtas Rusijos þemës ûkio draugijos Gyvuliø globojimo skyrius Rietave ir didikø Oginskiø ðeima. Vëliau tas pats skyrius ir kitos draugijos surengë ir daugiau parodø: 1878 m. ir 1881 m. – Rietave, 1893 m. ir 1899 m. – Kaune, 1897 m. ir 1899 m. – Vilniuje, 1903 m. – Panevëþyje (ðios parodos rengëjas – Kauno þemës ûkio draugija), 1910 m. ir 1911 m. – Panevëþyje ir Ðiauliuose, 1912 m. ir 1913 m. – Radviliðkyje. 1911 m. parodos rengimu Ðiauliuose rûpinosi lietuvybei palankus Bubiø grafas Vladimiras Zubovas, todël jos ekspozicija buvo lietuviðkesnë nei kitø parodø, ji rodë sieká gerinti valstieèiø buities ir ûkio sàlygas. Ðioje parodoje uþraðø bûta ne tik lenkø ar rusø, bet ir lietuviø kalba. Bet dauguma eksponatø buvo iðstatyti dvarininkø. Ûkio parodomis ypaè domisi dailëtyrininkai, nes jos svarbios Lietuvos dailës ir kitø meno rûðiø istorijai. Dailëtyrininkus domina plakatai, paviljonø apipavidali- nimas, rankdarbiø ir dailës kûriniø ekspozicijos, apdovanojimø þymenys (medaliai ir kt.), chorø pasirodymas (Ðatavièiûtë-Natalevièienë 2001: 23–28). Parodos – svarbi ûkio ir tautinio atgimimo istorijos dalis.
    [Show full text]
  • Annexation of Lithuania by USSR in Summer 1940 As Described in Diplomatic Documents and Propaganda Materials
    res historica 48, 2019 DOI: 10.17951/rh.2019.48.241-273 Juliusz Dworacki (adam Mickiewicz University in Poznań) https://orcid.org/0000-0003-1067-1943 ‘it is all the fault of Lithuanian provocateurs…’. annexation of Lithuania by Ussr in summer 1940 as Described in Diplomatic Documents and Propaganda Materials ‘Wszystkiemu winni są litewscy prowokatorzy…’. Aneksja Litwy przez ZSRR latem 1940 r. w świetle dokumentów dyplomatycznych i materiałów propagandowych abstract The research problem addressed in this paper is the issue of the process of the accession of the Republic of Lithuania to the Soviet Union in the summer of 1940 and the political context of this event. There is much historical and political controversy nowadays around the history of Kremlin politics in 1939–1941, but recently the subject of annexation of Lithuania has not been discussed, and the issue of relations and diplomatic relations between the two countries has not been described in detail in Polish historiography so far. The research question was formulated as follows: why, in spite of the October 1939 Mutual Assistance Treaty, did Moscow decide to change the status quo and directly annex the neighbouring country, disregarding the considerable number of alternative scenarios and extensive possibilities of controlling Lithuania’s policy? The research was conducted by analysing the documents of the diplomatic services of both countries (among which diplomatic correspondence occupies a special place), the then Soviet press from the point of view of the propaganda message used, as well as using memoiristic sources. As a result of the conducted research, no definite reasons for initiating the process of annexation of Lithuania by the USSR were defined, but a number of factors that may have a significant impact on the Kremlin’s move were revealed.
    [Show full text]
  • Lietuvos Karo Akademija
    Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBEI – 80 Straipsnių rinkinys Vilnius 1999 UDK 947.45.07/.09 Li 301 Mokslinėje konferencijoje “Lietuvos Nepriklausomybei – 80”, įvykusioje Lietuvos karo akademijoje 1997 m. gruodžio 18 d., skaitytų pranešimų rinkinys. © Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija, 1999 2 TURINYS Dr. Algimantas Kasparavičius. Lietuvos kariuomenė Maskvos politinėse ir diplomatinėse spekuliacijose (1920-1936) ...................................................... 4 Dr. Vytautas Žalys. ............ Lietuvos diplomatinës tarnybos ir kariuomenës vadovybës sąveika įtvirtinant Lietuvos valstybingumą 1923 – 1938 metais..….58 Dr. Valentinas Brandiðauskas. 1941 m. sukilimas: viltys ir realybë ............ 78 Dr. doc. Èeslovas Bauþa. XX a. Lietuvos valstybës atkûrimo aktai: paralelës ir skirtingumai................................................................................. 84 Dr. Juozas Baguðauskas. Vasario 16-oji Lietuvoje sovietiniais metais 91 Dr. Feliksas Þigaras “Lietuvos valstybingumo raida 1918 – 1938 m. …..…..114 3 Dr. Algimantas Kasparavičius Lietuvos kariuomenė Maskvos politinėse ir diplomatinėse spekuliacijose (1920-1936) Per du Pirmosios Respublikos nepriklausomybės dešimtmečius Lietuvos valstybingumo kūrimas ir stiprinimas nuolat buvo komplikuojamas tarptautinių veiksnių, pirmiausia Sovietų Rusijos (nuo 1922 m. – Sovietų Sąjungos) ekspansinės užsienio politikos. Nors 1920 m. liepos 12 d. Maskvoje sudaryta Lietuvos ir Rusijos taikos sutartis formaliai ir juridiškai atpalaidavo
    [Show full text]
  • VYTAUTAS MAGNUS UNIVERSITY KLAIPĖDA UNIVERSITY Lina
    VYTAUTAS MAGNUS UNIVERSITY KLAIPĖDA UNIVERSITY Lina KASPARAITĖ-BALAIŠĖ COMBAT TRAINING OF THE LITHUANIAN ARMY: THE SYSTEM AND CONTINGENT IN 1924–1940 Summary of Doctoral Dissertation Humanities, History and archeology (H 005) Kaunas, 2020 The dissertation was prepared at Vytautas Magnus University in 2015-2020. The right for the joint doctoral studies was accorded to Vytautas Magnus University and Klaipėda University on June 8, 2011 according to the decree of Lithuania Minister of Education and science No. V-1019 and on February 22, 2019 according to the decree of Lithuania Minister of Education, science and sport No. V-160. Scientific supervisor: Prof. dr. Jonas Vaičenonis (Vytautas Magnus University, Humanities, History and archeology H005) Chairman: Prof. dr. Vygantas Vareikis (Klaipėda University, Humanities, History and archeology H 005). Members: Dr. Tomasz Błaszczak (Vytautas Magnus University, Humanities, History and archeology H 005). Prof. habil. dr. Alfonsas Eidintas (General Jonas Žemaitis Military Academy of Lithuania, Humanities, History and archeology H 005). Dr. Vytautas Jokubauskas (Klaipėda University, Humanities, History and archeology H 005). Assoc. prof. dr. Saulius Kaubrys (Vilnius University, Humanities, History and archeology H 005). The official defence of the doctoral dissertation will be held at a public sitting of the Council of Scientific Field of History and archeology, held at 13 pm on September 18, 2020 at Vytautas Magnus University (V. Putvinskio str. 23-313, Kaunas). The summary of the doctoral dissertation sent out on August 18, 2020. Copies of the dissertation are available at the Martynas Mažvydas National Library of Lithuania in Vilnius, Vytautas Magnus University's Library in Kaunas and Klaipėda University Library in Klaipėda.
    [Show full text]
  • Silviu Miloiu, the Romanian Association for Baltic and Nordic Studies
    Editor in Chief: Silviu Miloiu, The Romanian Association for Baltic and Nordic Studies Associate Editors: Crina Leon, Al.I. Cuza University of Iasi Bogdan Schipor, “A.D. Xenopol” Institute of History of the Romanian Academy Editorial Assistants: Costel Coroban, "Grigore Gafencu" Research Center for the History of International Relations and Cultural Studies Alexandra Airinei, Al.I. Cuza University of Iasi Editorial Board: Kari Alenius, University of Oulu, Finland Florin Anghel, Ovidius University of Constanta Mioara Anton, “Nicolae Iorga” Institute of History of the Romanian Academy Mehmet Efe Biresselioglu, Izmir University of Economics Ioan Chiper, “Nicolae Iorga” Institute of History of the Romanian Academy Ana-Maria Despa, "Grigore Gafencu" Research Center for the History of International Relations and Cultural Studies Elena Dragomir, University of Helsinki Carsten Due-Nielsen, University of Copenhagen Jaroslav Dvorak, Klaipeda University Björn M. Felder, Germany Raluca Glavan, Mykolas Romeris University of Vilnius Rebecca Haynes, University College of London Kalervo Hovi, University of Turku Tuomas Hovi, University of Turku Vladimir Jarmolenko, Ambassador Eriks Jekabsons, University of Latvia Saulius Kaubrys, University of Vilnius Artur Lakatos, Babes-Bolyai University, Cluj-Napoca Daniela Larion, Al.I. Cuza University of Iasi Ceslovas Laurinavicius, Lithuanian Institute of History Katalin Miklóssy, University of Helsinki Viatcheslav Morozov, St. Petersburg State University Valters Šcerbinskis, Riga Stradinš University David J. Smith, University of Glasgow Viktor Trasberg, University of Tartu ISSN: 2067-1725 E-ISSN: 2067-225X © Copyright by Asociaţia Română pentru Studii Baltice şi Nordice/The Romanian Association for Baltic and Nordic Studies Revista Română de Studii Baltice şi Nordice The Romanian Journal for Baltic and Nordic Studies Vol.
    [Show full text]
  • Lietuvos Kariuomenės Organizavimo, Dislokavimo Ir Ginkluotės Pokyčiai 1938–1940 M
    Lietuvos Respublikos kariuomenė 1918–1940 M. lietuvos kariuomenės ORGANIZavimo, dislokavimo ir ginkluotės POKYČiai 1938–1940 m. Doc. dr. Vytautas LESČIUS Įvadas Lietuvių tauta, išsigydžiusi Pirmojo pasaulinio karo, vokiečių okupacijos bei Nepriklausomybės kovų metu patirtas žaizdas, per palyginti neilgą ne- priklausomo gyvenimo laikotarpį sugebėjo planingai tvarkyti visą valstybinio gyvenimo mechanizmą. Reikšmingi teigiami pokyčiai vyko krašto ekonomi- koje, kultūroje, moksle ir kitose vidaus gyvenimo srityse. Augo ir bendras tautinis, valstybinis susipratimas. To laikotarpio užsienio politikoje pagrindinės kryptys buvo atgauti Vil- niaus kraštą, ginti savo teises prijungtame Klaipėdos krašte ir nuolat stiprin- ti Lietuvos tarptautines pozicijas. Savo užsienio politikoje Lietuva visą laiką siekė su kaimyninėmis šalimis taikaus bendradarbiavimo bei įvairių klausi- mų sprendimo. Tačiau ramus kuriamasis darbas truko neilgai. Nuo 20 a. ketvirtojo de- šimtmečio vidurio Europoje ėmė sparčiai ryškėti artėjančio naujojo karo šmėkla. Žodis „karas“ buvo visur ir beveik visų kartojamas. Buvo skelbia- mos naujos visuotinio, viską naikinančio, staigaus ir kitokių karų teorijos. Tokių reiškinių akivaizdoje didėjo tautų, ypač mažųjų, susirūpinimas savo saugumu. Būdama priešiškai jos atžvilgiu nusistačiusių didžiųjų kaimy- ninių valstybių apsuptyje ir Lietuva greit pasijuto esanti lyg ant parako statinės. To susirūpinimo atsakomybė teko ne tik valstybės vadovams, bet ir kariuomenės vadovybei, kuri tiesiogiai rūpinosi krašto ginkluotosiomis pajėgomis. Antrojo pasaulinio karo išvakarėse ir jam prasidėjus, lietuvių tautai net penkis kartus buvo iškilusi dilema: ar atmesti agresyvių kaimyninių valstybių įteiktus ultimatumus bei kitus reikalavimus, ar diplomatinėmis priemonėmis siekti išsaugoti krašto nepriklausomybę. Išskirtini šie atvejai: 116 Lietuvos kariuomenės organizavimo, dislokavimo ir ginkluotės pokyčiai 1938–1940 m. 1. Lenkijos 1938 m. kovo 18 d. ultimatumas Lietuvai dėl diplomatinių santykių užmezgimo be jokios parengties; 2.
    [Show full text]
  • Rosyjska Polityka Wobec Europejskich Państw Ościennych W Latach 1939- 1940
    Andrzej Kastory Rosyjska polityka wobec europejskich państw ościennych w latach 1939- 1940 Wydawnictwo Naukowe WSP Kraków ZŁOWROGIE SĄSIEDZTWO Rosyjska polityka wobec europejskich państw ościennych w latach 1939-1940 Wyisza Szkoła Pedagogiczna im. Komisji Edukacji Narodowej w Krakowie Prace Monograficzne nr 247 Andrzej Kastory ZŁOWROGIE SĄSIEDZTWO Rosyjska polityka wobec europejskich państw ościennych w latach 1939-1940 Wydawnictwo Naukowe WSP Kraków 1998 dr hab. EWA ORLOF dr hab. WOJCIECH ROJEK O Copyright by Andrzej Kas tory, Kraków 1998 Mapę wykreślił Henryk Kotarski Indeksy zestawiła Anna Kardas Redaktor Zuzanna Czarnecka Projekt okładki Marek Sajduk ISSN 0239-6025 ISBN 83-875-38-5 Łamanie komputerowe, druk i oprawa Wydawnictwo Naukowe WSP ul. Karmelicka 41, 31-128 Kraków zam. nr 63/98 WSTĘP I wojna światowa przyniosła Rosji klęskę militarną, straty teryto­ rialne, a na koniec wojnę domową. Na zachodnich obrzeżach Imperium Romanowych podbite niegdyś narody podjęły trud orga­ nizowania własnych państw. Bolszewicy po przejęciu 7 listopada 1917 r. władzy w Piotrogrodzie ogłosili wprawdzie dekret o pokoju i przyznali wszystkim narodom Rosji prawo do samostanowienia, niemniej jednak już w styczniu 1918 r. podjęli próbę przejęcia władzy w Helsinkach. Dało to początek wojnie w Finlandii trwającej do połowy maja 1918 r.; w styczniu 1918 r. wkroczyli do Kijowa, a w styczniu 1919 r. do Wilna. Tak rozpoczęła się wojna zakończona dopiero w marcu 1921 r. W trakcie kampanii przeciwko Polsce Rosjanie wynegocjowali pokój z Finlandią, Estonią, Łotwą oraz z Litwą, której szczodrą ręką ofiarowali Wilno i Wileńszczyznę za­ mieszkane w zdecydowanej większości przez Polaków. W każdym wypadku uznanie niepodległości było na bolszewikach wymuszane. Podpisując ze względów taktycznych traktaty pokojowe nie zamie­ rzali oni akceptować jako zjawiska trwałego nowych państw na swoich zachodnich granicach.
    [Show full text]
  • Stasio Raštikio Reformos)
    ŠIAULIŲ UNIVERSITETAS HUMANITARINIS FAKULTETAS ISTORIJOS KATEDRA MINDAUGAS JONAITIS Istorijos specialybės Neakivaizdinio skyriaus V kurso studentas STRUKTŪRINIAI POKYČIAI LIETUVOS KARIUOMENĖJE 1934-1940 (STASIO RAŠTIKIO REFORMOS) Bakalauro darbas Mokslinis vadovas lekt. dr. Simonas Strelcovas Darbas originalus – Mindaugas Jonaitis (.................) Šiauliai 2012 2 TURINYS ĮVADAS .................................................................................................................................. 3 1. DIV. GEN. ST. RAŠTIKIO IŠSILAVINIMAS IR KARINĖ KARJERA .............................. 9 2. LIETUVOS KARIUOMENĖS REFORMŲ KLAUSIMAS .................................................. 11 3. POKYČIAI KARIUOMENĖS ORGANIZACINĖJE STRUKTŪROJE 1934-1940 M. ....... 14 3. 1. Nauji kariuomenės įstatymai ........................................................................................ 14 3. 2. Nauji kariuomenės etatai ir viršininkai ......................................................................... 16 4. POKYČIAI KARINIAME RENGIME 1934-1940 M. ......................................................... 18 4. 1. Naujos mokymo priemonės ir programos ..................................................................... 18 4. 2. Karinio mokymo intensyvinimas ................................................................................. 20 5. KARIUOMENĖS PERGINKLAVIMAS 1934–1940 M. ..................................................... 25 6. KARINĖS PRAMONĖS VYSTYMAS LIETUVOJE 1939–1940 M. .................................. 33 7.
    [Show full text]
  • PRECONDITIONS of the HOLOCAUST the Upsurge of Anti-Semitism in Lithuania in the Years of the Soviet Occupation (1940-1941) by Prof
    1 PRECONDITIONS OF THE HOLOCAUST The Upsurge of Anti-Semitism in Lithuania in the years of the Soviet Occupation (1940-1941) By prof. Liudas Truska After the Soviets occupied Lithuania in 15 June 1940, the Lithuanian-Jewish relations entered a new stage, dangerous for the Jews. Alongside the former images of the Jews as murderers of Christ, exploiters of Lithuanians, swindlers, parasites, new images appeared, more tenacious than the original ones, depicting the Jews as ‘gravediggers’ of Lithuanian independence, zealous collaborators of the occupants, informants, cruel NKVD interrogators, torturers of Lithuanians and active participants in the deportations. Many Lithuanians identified the Jews with the hateful Communists. The Lithuanian Activist Front (the LAF), established in autumn 1940, made a major contribution to the creation of the image. In the summer and autumn 1940, the Lithuanian periodical press started following the anti-Semitic line of the LAF,1 and later the ‘Lithuanian Archive’ and the rest of the press did the same.2 The myth of a special role played by the Jews in the establishing of the Soviet regime in the country took root not only in the consciousness of common Lithuanians, but in that of politicians, prominent intellectuals and the leaders of the Church as well. In his political memoirs Vincas Kreve writes that in the afternoon of 15 June, when the Red Army units marched the streets of Kaunas, “a crowd of sorrowful Lithuanians were crying, only the Jews were joyous, and their women would smother the Red Army soldiers with flowers.”3 Povilas Šilas, a Christian Democrat activist, deputy justice minister of the Provisional Government of 1941, member of the Lithuanian anti-Nazi resistance and prisoner of the gulags in the post-war period writes in his memoirs that in 1940-1941, “the Jews were the first active collaborators [of the occupants – L.T.] in establishing the Bolshevik power.
    [Show full text]
  • 16P. 20P. 26P. 30P. 36P. 40P. 44P. 47P. 53P
    KARINĖS PUBLICISTIKOS 2009 Nr. 4 K A R O I S T O R I J O S (439) M O K S L O Ž U R N A L A S KARDAS šiame numeryje: p. Vizitas p. 2 Linas Giedraitis 30 Pasipriešinimas Darius Sutkus „M ano tikslas – užtikrinti L ais v ės N e v e rtas , KITų ŽMONIų gALIMyBeS“. I nt e R v iu su g e N . mjr . KAS NegINA JOS JeSSICA L. WRIghT 1 p. Knygų lentynoje 36 Gediminas Radvilas p. Lietuvos vardo 8 RAšyTINIS PAMINKLAS PRIešKA- 1000-mečiui RIO LIeTUvOS KARININKAMS Dr. Manvydas Vitkūnas K ar y ba T ū kstantm e tėj e L I e tu v os rai d oj e . I nt e R v iu 40p. Mūsų galerija SU dOC. dR. vALdU RAKUčIU Gediminas Radvilas P askutinis L I e tu v os KAvALeRIJOS vIRšININKAS p. Karyba 16 4 (439) KARDAS 2009 m. Nr. Mjr. Gintautas Jakštys K aro M e nas š iuolaikinėj e 44p. Vilniaus atgavimo geOPOLITINĖJe SITUACIJOJe 70-osioms metinėms Dm. plk. ltn. Petras Narinkevičius 20p. Konfliktų zona „MeS Be vILNIAUS NeNURIMSIM!“ Darius Sutkus IRAKAS: vAKARų POŽIūRIS Lietuvos ginkluotų- 47p. jų pajėgų istorija p. Kariuomenė ir 26 Egidijus Papečkys visuomenė P ėstininkai – L I e tu v os Mjr. Remigijus Žilinskas KARIUOMeNĖS PLACdARMAS K ariuom e nės ir v isuom e nės sant y ki ų kaita : p. Užsienio šalių LIeTUvOS ATveJIS 53 kariuomenėse Dr. Manvydas Vitkūnas KARINĖ RefORMA RUSIJOJe (2) vIzITAS JAV generolė majorė Jessica L. Wright: „Mano tikslas – užtikrinti kitų žmonių galimybes“ 2 Dėmesys ir pagarba kariams, mėgavimasis savo darbu ir atsakomybė, nuo- seklus tikslo siekimas, dalykiškumas ir taktas.
    [Show full text]
  • Tarpukario Ir Rezistencijos Laikotarpio Lietuvos Generolų Sąrašas Ir Jų Amžinojo Poilsio Vietos
    TARPUKARIO IR REZISTENCIJOS LAIKOTARPIO LIETUVOS GENEROLŲ SĄRAŠAS IR JŲ AMŽINOJO POILSIO VIETOS TARPUKARIO IR REZISTENCIJOS LAIKOTARPIO LIETUVOS GENEROLŲ SĄRAŠAS IR JŲ AMŽINOJO POILSIO VIETOS Lietuvos kariuomenės generolų klubas, 2012 PRATARMĖ Šio leidinio idėja gimė 2005 metais Kauno karininkų nepaminėtus Lietuvos tarpukario ir rezistencijos ramovėje Lietuvos kariuomenės generolų klubo posėdžio laikotarpio generolus, kuriems buvo suteiktas metu. Posėdyje dalyvavo ir tuometinis vyriausiasis Lietuvos kariuomenės generolo laipsnis. Planuojame Lietuvos ginkluotųjų pajėgų vadas J. E. Lietuvos išleisti ir trečiąjį leidimą - tikimės, kad pavyks surinkti Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus. Buvo kalbama visą žinomą informaciją ir nuotraukas. Dėkoju visiems, apie Lietuvos kariuomenės generolų klubo tradicijų kurie prisidėjo prie antrojo leidimo atnaujinimo ir kūrimą ir veiklą, apie tarpukario generolų likimus. Tada papildymo. prisiminiau pirmaisiais atkurtos nepriklausomos Lietuvos metais matytus Biržų kapinėse liūdnai atrodančius Pagarbiai garbingų tarpukario generolų kapus. Metai bėgo, tačiau kariuomenės vadas mintis, kad reikia kažką daryti, vis nedavė ramybės. Tad generolas leitenantas Arvydas POCIUS prisiminęs šį epizodą ir pasiūliau Lietuvos generolų klubui puoselėti tarpukario generolų atminimą ir sudaryti leidinį apie jų amžinojo poilsio vietas. Tikiuosi, kad šis leidinys padės Lietuvos visuomenei, kariams, šauliams ir, svarbiausia, jaunajai kartai prisiminti, susirasti savo miestuose ir miesteliuose palaidotus garbingus Tėvynės gynėjus
    [Show full text]