KARINĖS PUBLICISTIKOS 2009 Nr. 4 K A R O I S T O R I J O S (439) M O K S L O Ž U R N A L A S KARDAS

šiame numeryje:

p. Vizitas p. 2 Linas Giedraitis 30 Pasipriešinimas Darius Sutkus „M ano tikslas – užtikrinti L ais v ės n e v e rtas , kitų žmonių galimybes“. I nt e r v iu su g e n . mjr . kas negina jos

Jessica L. Wright 1

p. Knygų lentynoje 36 Gediminas Radvilas p. Lietuvos vardo 8 Rašytinis paminklas prieška- 1000-mečiui rio Lietuvos karininkams Dr. Manvydas Vitkūnas K ar y ba t ū kstantm e tėj e L i e tu v os rai d oj e . I nt e r v iu 40p. Mūsų galerija su doc. dr. Valdu Rakučiu Gediminas Radvilas P askutinis L i e tu v os kavalerijos viršininkas p. Karyba

16 4 (439) KARDAS 2009 m. Nr. Mjr. Gintautas Jakštys K aro m e nas š iuolaikinėj e 44p. Vilniaus atgavimo geopolitinėje situacijoje 70-osioms metinėms Dm. plk. ltn. Petras Narinkevičius 20p. Konfliktų zona „Mes be Vilniaus nenurimsim!“ Darius Sutkus Irakas: vakarų požiūris Lietuvos ginkluotų- 47p. jų pajėgų istorija p. Kariuomenė ir 26 Egidijus Papečkys visuomenė P ėstininkai – L i e tu v os Mjr. Remigijus Žilinskas kariuomenės placdarmas K ariuom e nės ir v isuom e nės sant y ki ų kaita : p. Užsienio šalių Lietuvos atvejis 53 kariuomenėse Dr. Manvydas Vitkūnas

Karinė reforma Rusijoje (2)

vizitas

JAV generolė majorė Jessica L. Wright: „Mano tikslas – užtikrinti kitų žmonių galimybes“

2

Dėmesys ir pagarba kariams, mėgavimasis savo darbu ir atsakomybė, nuo-

seklus tikslo siekimas, dalykiškumas ir taktas. Tai tik keli JAV Pensilvanijos

nacionalinės gvardijos vadės gen. mjr. J. L. Wright charakterio bruožai.

Neseniai generolė viešėjo Lietuvoje ir maloniai sutiko pasidalyti mintimis

su „Kardo“ skaitytojais apie savo tarnybą, planus ir gyvenimo iššūkius. »» JAV Pensilvanijos valstijos nacionalinės gvardijos lėktuvai A-10. 3

»» Koks buvo Jūsų kelias į kariuomenę? pažįstamų ir galėjo suteikti informacijos apie tarnybą. 1974 m. baigiau koledžą. Tuomet JAV ekonomika 1977 m. į aviaciją pradėjo priimti ir moteris. Man norė- išgyveno nuosmukį, teko labai stengtis, kad gautum josi kokio nors neįprasto darbo, įdomesnės nei vadyba darbo, o reikėjo kažką veikti. Tėvui patarus, nusprendžiau ar administravimas veiklos. O skraidymas tarsi suteikia pabandyti stoti į tarnybą nacionalinėje gvardijoje. Taip sparnus. Tiesą sakant, atsiimdama atlyginimą jausda- nepastebimai ir prabėgo 34 kariški metai. vausi lyg kuo prasikaltusi, nes man mokėjo už suteiktą Būsiu atvira – iš pradžių nė nemaniau ilgesniam malonumą… Net dabar, būdama generolė, jei galėčiau, laikui pasilikti kariuomenėje (tuo metu tai buvo tiesiog skraidyčiau. Tai tikra palaima. man tinkamas darbas). Tada JAV kariuomenėje veikė vadinamasis Moterų korpusas, kuriame buvo tarnaujama »» Daug kartų per savo tarnybos laiką buvote pagrįstai KARDAS 2009 m. Nr. 4 (439) KARDAS 2009 m. Nr. atskirai nuo vyrų. Šis korpusas gyvavo iki 8-ojo dešim- vadinama „pirmąja“. Pirmoji moteris pilotė Nacionalinėje tmečio antrosios pusės, kol amerikiečių kariuomenėje gvardijoje, pirmoji moteris manevrinės JAV kariuomenės neprasidėjo savotiška vyrų ir moterų integracija ir abiejų brigados vadė, pirmoji moteris Pensilvanijos naciona- lyčių atstovai neįgijo lygių teisių siekti karjeros. linės gvardijos vadė ir kartu pirmoji moteris, kurią į šį Taigi pradėjau tarnybą kaip eilinė, baigiau bazinius postą pasirinko gubernatorius. Ar sunku moteriai JAV kursus, o po Karininkų kandidatų mokyklos įstojau į ginkluotosiose pajėgose būti tokia pradininke? Moterų korpusą. Atvirai sakant, teko patirti ir nelengvų išbandymų. Negalėjau nė įsivaizduoti, kad pirmajai moteriai pilotei »» Ar turėjote atsarginį planą, jei nebūtumėte patekusi gali kilti tiek sunkumų, tačiau aš atkakliai siekiau tikslo. į kariuomenę? Kiek man žinoma, buvote koledže ką tik Kai kurie vyrai pernelyg nesidžiaugė mano buvimu jų baigusi socialinio darbo studijas? kompanijoje. Bet aš buvau ryžtingai nusiteikusi likti Tuo metu tikrai neužteko darbo socialiniams darbuo- tarnyboje ir gerai atlikti savo darbą. Kai įrodai sau, kad tojams ir, jeigu norėjai dirbti, kariuomenė buvo geriausias gerai atlieki tai, ko sieki, – pelnai pagarbą ir tuomet gy- pasirinkimas. venimas tampa lengvesnis. Po truputį kilo mano karinis laipsnis. Kiekvieną kartą, kai imdavausi ko nors naujo, »» Kodėl pasirinkote Nacionalinę gvardiją ir konkre- turėdavau save įtikinti, kad gerai atliksiu darbą. Net č i a i – aviaciją? kai perėmiau vadovavimą brigadai, kai kurie asmenys Nacionalinę gvardiją pasirinkau, nes tėvas joje turėjo buvo ne itin tuo patenkinti, o vėliau jie vis dėlto įvertino VIZITAS mano sugebėjimus. Kai gauni aukštesnį laipsnį, kai gali į mane kreiptis. Išklausau kiekvieną. Vertinu kitokią tave pradeda daugiau žmonių atpažinti, kai susikuri nuomonę, ne su viskuo sutinku, bet įsiklausau, nes tai tam tikrą savo tarnybos istoriją, reikalai ima klostytis informacija iš pirmų lūpų. Mūsų kariai, kaip ir lietuviai lengviau. Žinoma, visada yra tam tikra asmenų grupė, kariai, yra apsišvietę, išsilavinę, veržlūs jauni žmonės. kuriai niekada neįtiksi. Tačiau, nepaisydama nieko, turi Jie visada turi gerų idėjų, pasiūlymų, į juos stengiuosi judėti į priekį, dirbti savo darbą ir visą dėmesį sutelkti į atsižvelgti priimdama sprendimus. tai, kas svarbiausia – karį. Jei nuoširdžiai rūpiniesi savo kariais – jokių sunkumų jie nebijo. »» Būtų įdomu sužinoti, kaip „atradote“ Lietuvą? Pensilvanijoje gyvena didelė lietuvių bendruomenė. »» Ar jūs griežta generolė? Kai 1993 m. svarstėme, su kuria šalimi užmegzti dvišalio Esu pakankamai griežta. Kita vertus, visada sakau: bendradarbiavimo ryšius, Pensilvanijos lietuviai mums ir skirkite mano norą atjausti karius nuo silpnumo. Tikrai patarė pasirinti Lietuvą. nesu silpnas žmogus. »» Pensilvanijos nacionalinės gvardijos kariai jau ne »» Kada ir kokioje srityje Jums buvo sunkiausia būti kartą dalyvavo mokymuose Lietuvoje, Lietuvos kariai – pirmąja? mokymuose JAV. Be to, kariai siunčiami į kursus, JAV Vadovauti brigadai. Atsakau už daugybę dalykų – instruktoriai padėjo Lietuvos kariams rengtis misijai Ira- orlaivius, mokymus... Be to, nuolat priimu sprendimus ke. Ar planuojama tęsti, plėtoti šį bendradarbiavimą? dėl užduočių, kurias turi įvykdyti kiti. Kitaip sakant, darau Į Lietuvą dabar atvykau kaip tik tartis dėl tolesnio

4 įtaką karių gyvenimui, o jų – tokia gausybė! Vado padė- Lietuvos ir Pensilvanijos bendradarbiavimo. Svarstysi- ties negalėčiau sulyginti su jokiomis kitomis pareigomis me, ką reikėtų įrašyti į penkerių metų bendradarbiavimo kariuomenėje. Ir tai man patinka. Geriausias darbas, kokį planą, kas yra aktualu lietuviams ir amerikiečiams. Mūsų galiu įsivaizduoti. Pats geriausias. Vadovauti kariams, būti bendros veiklos baruose galėtų būti, pavyzdžiui, žvalgų tarp jų ir su jais yra didelė laimė. būrio mokymai, papildomas karių siuntimas į PAG Afga- nistane, personalo mokymas ir kt. Kai bus parengtas šis »» Ką laikote didžiausiu iššūkiu? planas, iš karto imsimės darbo. Viskas, ką mes darome, Karą. Tai didžiulis iššūkis vadui. Šiam išbandymui kainuoja nemažus pinigus. Bendradarbiavimo planas būtina puikiai parengti kiekvieną karį. Jie turi gebėti viską ateityje gali šiek tiek keistis, tačiau jau dabar reikia nu- daryti tiesiog idealiai. Nieko negali trūkti kario ekipuotėje. matyti, kiek kas kainuos, kad būtų galima kuo greičiau Išsiųsdamas dalinį į konflikto zoną turi būti tikras, kad pradėti rūpintis finansavimo reikalais. Manau, kad reikėtų padarei viską, ko reikia. Po to dėl tų karių jaudiniesi. išplėsti Goro provincijos atkūrimo grupę – joje dabar yra Jeigu tavo karys, lakūnas sužeidžiamas ar žūsta – jautiesi du amerikiečių kariai. Lietuvos vadovybė norėtų, kad mes lyg brolio ar sesers netekęs. Tragiškas įvykis neleidžia atsiųstumėm dar bent vieną karį. ramiai miegoti. »» Kokie, Jūsų nuomone, bendradarbiavimo aspektai »» Ar visi generolai įsijaučia į kito nelaimę? svarbiausi tiek JAV, tiek Lietuvai? Kiek pažįstu, visi. O kaip kitaip – juk mes karius Na, kad ir dalykai, kuriuos aš minėjau. JAV negalvo- siunčiame vykdyti sunkių ir pavojingų užduočių. Karys jama apie tai, kurie dalykai yra svarbiausi, nes tai neleistų viską puikiai atlieka, kai mato, kad juo rūpiniesi, stengiesi siekti rezultato. Mes turime bendradarbiauti, kartu spręsti, tinkamai parengti. Kario žūtį aš vertinu kaip asmeninę kas mums yra svarbiausia. Nes iš to naudos gauna nelaimę. Kariams vadovauju, bet kartu jie yra tarsi mano ne tik Lietuvos kariuomenė, bet ir mes kiekvieną kartą šeimos nariai. dalyvaudami mokymuose su Lietuvos kariais taip pat mokomės, mokosi mūsų kariai. Viena iš besiplečiančių »» Kuo dabartinė tarnyba Jums labiausiai patinka? sričių – civilinis bendradarbiavimas – civilių parama Tuo, kad visą laiką mane supa daug žmonių, kad karinei vadovybei. Mes pasikvietėme daugiau kaip esu su kariais. Esu generolė, kuri nuolat juda, keliau- dešimt Lietuvos ugniagesių dalyvauti rugpjūčio mėnesį ja – kabinete praleidžiu nedaug laiko. Bendraudama mūsų rengiamuose civilinės paramos mokymuose „Red su kariais laikausi „atvirų durų politikos“ – visi bet kada Rose“. »» 1–2. Krašto apsaugos ministrė R. Jukne- vičienė gen. mjr. J. L. Wright įteikė krašto apsaugos sistemos medalį „Už nuopelnus“.

1.

5

2.

3.

»» 3. Gen. mjr. J. L. Wright nuoširdus interviu „Kardo“ korespondentui L. Giedraičiui. KARDAS 2009 m. Nr. 4 (439) KARDAS 2009 m. Nr.

4.

»» 4–5.Gen. mjr. J. L. Wright su Lie- tuvos kariuomenės Jungtinio štabo vir- šininku brg. gen. A. Vaičeliūnu aptarė tolesnio bendradarbiavimo tarptautinė- se operacijose stiprinimą.

5. VIZITAS »» Ne pirmą kartą lankotės Lietuvoje, aplankėte di- Taigi nebuvo taip, kad iškart po šauktinių atsisakymo delę dalį Lietuvos dalinių, matėte, kaip kinta visa mū- viskas pavyko. Turėjo praeiti šiek tiek laiko, kol pasiekėme sų kariuomenė. Kokie skirtumai išryškėjo nuo 2004, tai, ką dabar turime. 2 0 0 7 m .? Jeigu sakote, kad aš čia buvau tris kartus – skai- »» Ar karių atlyginimą galima sulyginti su privačių įstai- čiuojate mano, kaip generolės, vizitus. Iš viso Lietuvoje gų darbuotojų atlyginimu? Ar jis turi būti didesnis? buvau jau keturis ar penkis kartus. Aš nežinau, ar JAV karių atlyginimas yra lyginamas Vienas iš didžiausių per tą laiką įvykusių pokyčių – su civilių. Mano asmenine nuomone, Wright nuomone, ne šauktinių atsisakymas. Tai labai ryškus įvykis, nes nau- generolės Wright nuomone, – karių atlyginimas turėtų būti jomis sąlygomis į kariuomenę ateinantis žmogus tikrai didesnis. Mūsų kariai yra verti to, nes mes jų prašome tiek norės čia būti. Taip jūs turėsite žmonių, kurie tikrai su- daug – sustabdyti savo gyvenimą metams ir vykti, pvz., gebės atlikti savo darbą. į Iraką kovoti dėl savo šalies. Ir jie tai noriai daro, nes jie Kitas dalykas – jūs įsigijote techniškai sudėtingos yra tam paruošti. Todėl mes turime užtikrinti, kad nekiltų įrangos. Nei mūsų, nei Lietuvos kariuomenė nėra vieta diskusijų apie mūsų karių papildomą paskatinimą. žmogui, kuris neturi daugiau kur eiti. Manau, kad į ka- riuomenę turi stoti tik protingos asmenybės. Karininkas »» Lietuva vienu metu dalyvavo net keliose misijose – ir yra atsakingas už žmonių gyvybes ir nei Lietuvoje, kaip NATO narė, ir kaip koalicijos partnerė, ėmėsi ak- nei Pensilvanijoje nėra kito tokio darbo, kuriame būtų tyvios veiklos Afganistane, rengiasi budėti NRF. Kaip reikalaujama ko nors panašaus. Vadovavimas ir atsako- manote, ar turint ribotus resursus galima rasti balansą 6 mybė, kuriuos gauni būdamas seržantas, puskarininkis tarp tarptautinių įsipareigojimų ir kariuomenės pareigos ar karininkas, yra nepaprasti. Todėl, mano nuomone, ginti savo šalį? Kam teikti pirmenybę? savanoriškumo principu komplektuojamos pajėgos yra Mano nuomone, abi šios pareigos yra labai svarbios. teigiamas žingsnis. Tačiau turi būti tam tikra pusiausvyra tarp įsipareigojimų Taip pat ginkluotųjų pajėgų transformacija. Jūsų tarptautinėse misijose ir pareigos ginti savo šalį. Ir visai generalinis inspekorius generolas Gintautas Zenkevičius nesvarbu, ar ginti nuo priešo, ar kovoti su gamtos stichi- atliko didelį ir svarbų darbą. jomis. Pensilvanijoje įvyksta labai daug potvynių, todėl, atsižvelgdama į mūsų valstijos užduotis, turiu pasiųsti »» Nors 2008 m. rudenį buvo sustabdytas šaukimas į karius padėti mūsų piliečiams. Tai mūsų atsakomybė Lietuvos kariuomenę, diskusijos, kokį kariuomenės mo- ir mes privalome valstijoje nuolat dislokuoti mažiausiai delį pasirinkti, tebesitęsia. Kokia jūsų nuomonė šiuo 30 procentų mūsų įrangos ir personalo. Pensilvanijos klausimu? nacionalinėje gvardijoje tarnauja 20 000 vyrų ir moterų: Aš galiu kalbėti iš savo patirties JAV. Pačioje pra- 4 000 tarnauja aviacijoje (Air National Guard), 16 00 – džioje, kai mes pradėjome komplektuoti ginkluotąsias sausumos daliniuose (Army National Guard). Šiuo metu pajėgas tik iš savanorių, buvo tam tikrų sunkumų. Tačiau misijose esame dislokavę 6 000 karių – ir tai yra tikrai supratome, jog besąlygiškai turime nukreipti dėmesį į daug. Tačiau, prireikus, Pensilvanijoje aš turiu 12 000 karį. Ir tas dėmesys tikrai daug reiškia, nes kariui įstojus karių, kuriuos galiu pakviesti į pagalbą civiliams. Taigi į kariuomenę prasideda jo mokymas, išleidžiama begalė turi būti balansas. Pavyzdžiui, šiuo metu misijoje už ša- pinigų – ruošiame jį darbui, kurio mums reikia. Štai, kad lies ribų dalyvauja mano aviacijos brigada, tačiau dalis ir sraigtasparnio pilotas – reikia daug pastangų, kad juo orlaivių liko Pensilvanijoje ir, esant būtinybei, galiu juos taptum, todėl natūralu, kad mes norime išlaikyti šį pilotą panaudoti. ir kad jo darbas mums teiktų naudą. Be to, skiriame didelį dėmesį karių šeimoms. Jei »» Ar kariuomenė, besirengdama gynybai, turėtų ben- kario šeima jausis nepatenkinta dėl kario tarnybos, tai dradarbiauti su civiliais ir nevyriausybinėmis organiza- tikėtina, jog ir karys jausis nepatenkintas. Todėl mes cijomis? turime aktyvią šeimų paramos programą, stengiamės Nacionalinėje gvardijoje dėl savo federalinės ir vals- informuoti šeimas kada kariai bus perdislokuoti, kokias tijos misijų mes nuolat bendradarbiaujame su civiliais. garantijas jie turi. Pvz., Pensilvanijoje įstatymo numaty- Vykdome bendrus mokymus, kaip minėti „Red Rose“. ta, jog karių studijos gali būti apmokėtos, jei jie įstos į Ir jei įvyksta kokia nors stichinė nelaimė, vadovaujantis Nacionalinę gvardiją. žmogus visada būna civilis, mes tik remiame civilių 7

»» Rezervo karininkų rengimo korpuso mokymai. veiksmus. Vėliau mes grąžiname savo karius prie jų kariškai profesijai, o čia jie pabando ir gali nuspręsti, ar kasdieninių darbų, o civilinės institucijos baigia likviduoti tai jiems tinka. Mes, kaip kariškiai, puikiai žinome, kad padarinius. Mes bendradarbiaujame su policija, kitomis ne kiekvienas gali būti kariu. Žmogus turi trokšti tapti teisėsaugos institucijomis, ugniagesiais, medikais. Bū- karininku ar seržantu. davo atvejų, kai žmonėms reikėjo pagalbos užtikrinant saugumą, kaip įvyko po rugsėjo 11-osios, kai mūsų kariai »» Jūsų karjera klostėsi sėkmingai, ar dar yra tikslų, 4 (439) KARDAS 2009 m. Nr. kartu su valstijos policija budėjo visuose oro uostuose. kuriuos svajojate pasiekti? Mūsų vaidmuo priklauso nuo to, kokia nelaimė ištinka. Yra darbų, kuriuos aš nuolat darau. Mano visų laikų svarbiausias tikslas – pasirūpinti kariu, pasistengti, kad »» Kaip JAV vyksta visuomenės karinis rengimas, ar jis sistema būtų palanki kariui. Ir tai aš darau ne dėl savęs, iš tiesų vyksta? nes pati ir taip jau neįtikėtinai aukštai užlipau karjeros Mes neturime nevyriausybinių organizacijų, kurios laipteliais: buvau pilotė, baigiau geras mokyklas, užsi- vykdytų tokį rengimą. Tačiau JAV kai kuriose vidurinėse tarnavau laipsnius. Esu labai dėkinga, kad turėjau tokias mokyklose yra jaunųjų rezervo karininkų rengimo kor- galimybes. Todėl mano tikslas yra užtikrinti ir kitų žmonių pusai (Junior reserve officer training corps – JROTC), galimybes. bet jie neprivalomi. Kartais mes rengiame stovyklas vaikams, ypač tiems, kuriems kartais reikia postūmio ■■ Linas Giedraitis reikiama linkme. Čia vaikai gali įgyti tam tikrų įgūdžių, Alfredo Pliadžio ir redakcijos archyvo nuotr. tačiau tai nereiškia jokio įsipareigojimo. Įsipareigojimai prasideda, jei žmogus koledže įstoja į rezervo karininkų rengimo korpusą (Reserve officer training corps – ROTC). Jaunųjų rezervo karininkų rengimo korpusai leidžia jau- nuoliams pajusti kariško gyvenimo skonį, suteikia šiek tiek disciplinos. Dalis vaikų nežino, ar turi pašaukimą LIETUVOS VARDO 1000-MEČIUI

Karyba tūkstantmetėje Lietuvos raidoje

Švenčiame Lietuvos vardo pirmojo paminėjimo tūkstan- tmetį (1009–2009). Lietuvos istorijos tūkstantis metų neatsiejamai susijęs su lietuvių karybos istorija, kuriai pažinTi skiriame, deja, dar nepakankamai dėmesio. Vieni Lietuvos karo istorijos puslapiai daugiau ar mažiau atskleisti, kiti dar tik laukia savo tyrinė- tojų. Apie tūkstantmetę mūsų karybos raidą, kary- bos reikšmę Lietuvos valstybės ir tautos likimui bei karybos istorijos tyrimus kalbamės su istoriku, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos 8 karo akademijos prorektoriumi docentu dr. Valdu Rakučiu.

»» 1009-uosiuose metuose bandome ieškoti mūsų beveik nekariavo, nesivystė fortifikacijos sistemos ir t. t. O valstybės daigų. XI amžiaus pradžioje Brunonas ra- ir pačiam valdovui Lietuvos reikalai tapo antraeiliai, nes ir do rytinėje Baltijos pakrantėje savitą, bet gūdų kraštą, Kazimieras, ir po jo valdę didieji kunigaikščiai daugiausiai tiesmukai – ginklu – atsakiusį į misionieriaus bandymą reziduodavo ne Lietuvoje, bet Lenkijoje. skleisti krikščionybę. Priešinimasis ginklu, regis, visada Atrodytų, netgi kiek paradoksalu: XV a. pradžioje buvo neatsiejama lietuvių tautos išlikimo sąlyga? lietuviai kovėsi Žalgirio mūšyje, o nepraėjus ir šimtui Priešinimasis ginklu lietuvių tautos išlikimo sąlyga metų, karyba jiems, taip pat ir visai valstybei, patiems visų pirma buvo senaisiais laikais, viduramžiais ir naujųjų valdovams jau menkai terūpėjo. Jei pažiūrėtume XVI a. laikų pradžioje. Būtent tuo laikotarpiu lietuvių kariai žino- pradžios pilių patikrinimo aktus, pamatytume kraupų mi gana plačiame Vidurio ir Rytų Europos regione. Tuo vaizdą – Lietuvos pilys visiškai apleistos. Netgi pavie- metu lietuviai buvo ne tik besigynusi, bet ir ekspansiją į niai to meto magnatai karybai skyrė didesnį dėmesį, kaimynų žemes vykdžiusi tauta. Lietuvių karingumo rai- nei valdovai ar jų aplinkos žmonės. Lietuvai ir Lenkijai doje lūžis įvyko XV amžiaus antrojoje pusėje, kai baigėsi tapus jungtine valstybe, bendruose karuose labai išaugo karai su kryžiuočiais, ir po Pabaisko mūšio 1435 metais Lenkijos kariuomenės įtaka, atsirado tam tikra Lietuvos lietuviai ilgokai nekariavo. Karyba iš kasdienybės, būtiny- karinė priklausomybė nuo Lenkijos. Dar vienas svarbus bės tapo veikiau tradicija. Tokius pačius lūžius išgyveno veiksnys – padidėjusi totorių tautybės karių reikšmė Lie- ir kitos tautos, pavyzdžiui, lenkai. Visuomenės sąmonėje tuvos kariuomenėje. Totoriai LDK buvo tokioje teisinėje įvyko permainos, nulemtos išorinių bei vidinių veiksnių padėtyje, kai tik tarnaudami kariuomenėje galėjo užtikrinti (sumažėjusios išorinės karinės grėsmės, perėjimas prie savo specifinio, gana privilegijuoto statuso išsaugojimą. samdomos kariuomenės ir pan.). Anksčiau buvusios Totoriai senojoje Lietuvos kariuomenėje buvo tam tikras labai karingos tautos prarado karybos įgūdžius, visais „svetimšalių legionas“, ir gana reikšmingas. Taigi nuo įmanomais būdais vengė karinės tarnybos. XV amžiaus lietuvių jau negalime laikyti ypatinga karine XV amžiaus antrosios pusės Lietuvoje, didžiojo kuni- tauta, kokia ji buvo iki Žalgirio mūšio. gaikščio Kazimiero valdymo laikais (1440–1492) Lietuva »» Lietuviai tam tikru laiku Rytų Europoje tapo savita įtaka buvo neabejotinai reikšminga. Vikingai siejami su karine jėga, kurią nūdienos istorikai įvardija kaip „sau- Kijevo Rusios valstybės ištakomis, o ši valstybė tapo sumos vikingų“ fenomeną. Kiek korektiškas toks seno- pavyzdžiu, iš kurio mokėsi lietuvių kunigaikščiai ir jų sios lietuvių karybos ir visuomeninės raidos lyginimas kariaunos. su analogiškais reiškiniais skandinavų žemėse? Tai išties sudėtingas klausimas, visų pirma todėl, »» Lietuviai, o ne žemaičiai, žiemgaliai, kuršiai, prūsai kad šios istorikų pamėgtos klišės dažnai neatitinka ar kuri kita baltų gentis spėjo sukurti valstybę ir prišlieti realios situacijos. Vikingų ekspansijos į įvairius Europos prie jos tai, kas liko iš Ordino neužkariautų baltų žemių. kraštus ir netgi Šiaurės Ameriką fenomenas susijęs ne Kas lėmė, kad būtent lietuviai vieninteliai iš baltų sukūrė tik su karyba, bet ir su prekyba. Vikingai buvo ir kariai, valstybę? ir pirkliai, ne tik plėšikavę jūroje, siaubę pakrantes, bet Tai iš dalies lėmė mūsų jau aptarta lietuvių ir Kijevo ir kūrę prekybines gyvenvietes. Rusios kaimynystė. Lietuviai matė kaimyninių žemių vals- Lietuvių kariniuose žygiuose į lenkų, rusų, estų, netgi tybę ir iš jos mokėsi. Archeologiniai radiniai Kernavėje karelų žemes svaresnį ekonominį faktorių (išskyrus norą rodo, kad ir XIII–XIV a. lietuvių materialinė kultūra turėjo prisiplėšti) būtų sunku įžvelgti. Vikingai kraštuose, į ku- daug bendro su rytų slavų žemių gyventojų materialine riuos žygiuodavo, siekė ir tam tikros politinės valdžios. kultūra. Lietuvių gentyje gana anksti susiformavo stiprios Puikiausiais pavyzdys – vikingų vadų įsitvirtinimas rytų kariaunos, išsiskyrė kunigaikščiai. Lietuviams spėti su- slavų žemėse. Lietuviai tik XIII amžiuje vieną po kitos kurti valstybę neabejotinai padėjo ir kitų baltų genčių, pradeda prisijunginėti šias žemes, o iki to laiko mūsų visų pirma prūsų, žiemgalių, sūduvių kova su kryžiuo-

„sausumos vikingų“ žygiai tėra skirti patenkinti išaugusį čiais ir kalavijuočiais. Kol kiti baltai nuožmiai kovėsi su 9 lietuvių kariaunų apetitą. užkariautojais, lietuviai turėjo šiek tiek laiko sustiprinti ką Dar vienas skirtumas, neleidžiantis tiesmukai lyginti tik užgimusios valstybės pamatus. Tie pamatai jau buvo, lietuvių ir vikingų kariaunų, yra jūrinis faktorius. Skandi- ir pakankamai tvirti. Pažvelkime, kurlink nuo Dauguvos navų vikingai jūroje turėjo platesnes erdves ekspansijai žiočių pirmiausia plečiasi Livonijos ordinas? Į šiaurę, į ly- negu lietuvių raiteliai Rytų Europos miškuose. Šiaip ar taip vių, estų žemes, tai pat į rytus – latgalių teritoriją. Į pietus, lietuviai, nors ir neturėjo tiesioginių kontaktų su vikingais, kur gyvena lietuviai, žiemgaliai, žemaičiai, kalavijuočiai daug ko iš jų išmoko. Tai įvyko per rytų slavų žemes, kurių pradeda brautis vėliau ir iškart gauna labai skaudų smūgį istorinei raidai ir karybos tradicijų formavimuisi vikingų Saulės mūšyje. Jie sustabdomi, pasiekę Lietuvos pari- KARDAS 2009 m. Nr. 4 (439) KARDAS 2009 m. Nr. »» XV–XVI a. sandūroje Lietuva neįvertino esmi- nio Maskvos didžiosios kunigaikštystės stiprėji- mo. Maskva mums tapo galingu priešu ir konku- rentu varžantis dėl rytų slavų žemių. Pirmasis Smolensko praradimas 1514 m. buvo ženklas, kad Rytuose įvyko poky- čiai: skriaudžiančiai- siais ilgą laiką buvę lie- tuviai tapo skriaudžia- maisiais. Nuotraukoje – Smolensko tvirtovė. LIETUVOS VARDO 1000-MEČIUI

10

»» Ankstyvųjų viduramžių laikotarpio kovų inscenizacija eksperimentinės archeologijos festivalyje „Gyvosios archeologijos dienos Kernavėje“.

bius, kur jau formuojasi valstybė. Kai diskutuojama, kodėl Lyginti būtų labai sunku, nes susidūrė visiškai skir- būtent lietuviai sugebėjo sukurti valstybę, neišvengiamai tingo tipo visuomenės ir kariuomenės. Karyboje kartais susiduriame su klausimu – o kas gi atsitiko su kitomis lemtingi būna kokybiniai, kartais – kiekybiniai skirtumai, baltų gentimis? Stiprią prūsų gentį užkariavo kryžiuočiai, o kartais viską lemia konkrečios aplinkybės. Tikrai ne- didžiąją žemgalių žemių dalį užėmė kalavijuočiai. Abi norėčiau nuvertinti mūsų protėvių karybos išmanymo šios gentys pasidavė po labai sunkių kovų. Tuo tarpu ir kovingumo. Svarbiausias faktorius, lėmęs sėkmingą kuršiai, kažkada spėję su savo laivais pasirodyti Baltijos lietuvių atsilaikymą prieš išorines grėsmes, buvo visos jūroje, pasiekę Danijos pakrantes, ekonomiškai buvę lietuvių visuomenės įsitraukimas į krašto gynybą. O vieni iš pačių turtingiausių baltų, lyg ir buvo priartėję prie jūsų išvardintos grėsmės (slavų valstybės, kryžiuočiai) valstybės sudarymo slenksčio, tačiau ne tik nesukūrė jos, nebuvo trumpalaikės. Susidūrę su kryžiuočiais lietuviai bet ir gana lengvai pasidavė užkariautojams (šiauriniai jau beveik nejautė slavų grėsmės, nes rytų slavų že- kuršiai) arba sparčiai asimiliavosi su žemaičiais (pietiniai mės buvo susiskaldžiusios ir ką tik patyrusios mongolų kuršiai). Nei patogi geografinė padėtis (prie jūros), nei antplūdį. Atvirkščiai – rytų slavų žemės tapo lietuvių ekonominė padėtis kuršiams nepadėjo sukurti valstybės, ekspansijos objektu, gana saugiu užnugariu, suteikian- o tuo tarpu rytų lietuviai, matę Kijevo Rusios pavyzdį, čiu bent dalį materialinių ir žmogiškųjų išteklių lietuvių pradėjo ręsti valstybę. kovai su kryžiuočiais. Objektyviai žiūrint, reikėtų vengti mūsų senosios karybos vertinimo kraštutinumų. Lietuvių »» Besiformuojanti Lietuvos valstybė iškart susidūrė kariai nebuvo nei patys geriausi, kurių niekas negalėjo su keliomis grėsmėmis – seniau susiformavusių slavų įveikti, nei silpni. Didžioji lietuvių stiprybė glūdėjo gebė- valstybių, o ypač – kalavijuočių ir kryžiuočių, karine jime laiku sutelkti jėgas ir smogti priešui tinkamu laiku ekspansija. Vis dėlto sugebėta daugiau ar mažiau sė- tinkamoje vietoje, niekais paverčiant priešų užmačias. kmingai apsiginti, pasiekti pergales Saulės, Durbės ir Mes puikiai žinome Saulės, Durbės, kitus mūšius, tačiau kai kuriuose kituose XIII amžiaus mūšiuose. Ar tai rodo, kartais nuvertiname kitus įspūdingus lietuvių pasiekimus. kad karybos reikalus tuo metu išmanėme ne blogiau, Pavyzdžiui, didžiosios Ukrainos dalies užkariavimas iš nei kiti to meto europiečiai? esmės vienos karinės kampanijos metu yra itin įspū- 11

dingas pasiekimas, ir jis dar laukia savo tyrinėtojų. Šis kalbą. Lietuviai rytų slavų žemėse įtvirtino savo politinę faktas rodo, kad į lietuvių jėgą Rytai žiūrėjo pagarbiai. ir karinę galią, tačiau nei mūsų kalbos, nei tikėjimo slavai O lietuviai užimtose žemėse taip pat elgėsi labai ap- neperėmė. Lietuvių užkariavimai buvo kariniai, politiniai, dairiai. Jie nekeisdavo kasdieninio žmonių gyvenimo, bet ne kultūriniai. ideologijos, leisdavo naujiems valdiniams gyventi taip, kaip jie gyveno iki tol. Lietuvius domino tik kariniai krašto »» Mėgstame didžiuotis Lietuva „nuo jūros iki jūros“, ištekliai – karinis kontingentas, pilys, taip pat tam tikros LDK ekspansija į rytines ir pietines žemes. Kokią įtaką duoklės. Užimdami naujas žemes, lietuviai nepavers- šiam procesui turėjo to meto politinė situacija ir Lietuvos 4 (439) KARDAS 2009 m. Nr. davo jų gyventojų savo priešais. Tai leido Lietuvai tapti valstybės karinis pajėgumas? didžiule valstybe. Lietuvių sėkmę lėmė pagarba vietos Abu šie dalykai neišvengiamai susiję, tačiau kartais gyventojams, jų kultūrai ir tikėjimui. Šių dalykų iš mūsų pasigirstantys vertinimai, kad lietuviai sugebėjo išplėsti viduramžių istorijos galėtų pasimokyti netgi kai kurios savo valstybę į rytus tik todėl, kad tenykštės rytų slavų dabartinės didžiosios valstybės. Kodėl amerikiečiams kunigaikštystės buvo susiskaldžiusios, yra klaidingas. Jei taip sunkiai sekasi Irake ir Afganistane? Visų pirma todėl, lietuviai nebūtų turėję stiprių karinių pajėgų, galinčių įtvir- kad jie nepakankamai gerbia vietinius gyventojus, jų tinti Lietuvos valdovo valdžią tolimose žemėse, lietuvius kultūrą, tradicijas ir papročius. iš tos pačios Ukrainos būtų lengvai išstūmę aršūs konku- rentai – totoriai. Ir jie ne kartą bandė tai padaryti, bet ne- »» Kiek šiam lietuvių, kaip „taikių užkariautojų“, feno- sėkmingai. Tačiau ir Lietuvos, kaip valstybės, turėjusios meno susidarymui galėjo turėti įtakos senasis baltų ti- labai tvirtas sienas pietuose ir rytuose, įsivaizdavimas kėjimas? nėra teisingas. Žemėlapis, kuriame Vytauto laikų Lietuva Manau, kad tai ir lėmė lietuvių sėkmę. Beje, lietu- siekia Juodąją jūrą, labai gražiai atrodo pakabintas ant viai šia prasme nėra išskirtiniai – vikingai užkariautose sienos, tačiau tikrovėje LDK siena su totoriais buvo labai žemėse taip pat nebandė skleisti senovės skandinavų neapibrėžta, dykrų palei Juodąją jūrą nei viena pusė tikėjimo. Atvirkščiai – jie labai greitai susiliedavo su nuolat nekontroliavo. Realiai Lietuvos siena sutapo su vietos gyventojais, perimdavo jų papročius, tikėjimą, labiausiai į rytus ir pietus nutolusiomis pilimis, kuriose LIETUVOS VARDO 1000-MEČIUI buvo mūsų įgulos. Manyti, kad lietuviai kontroliavo visas amatų vystymasis, visuomenės organizacijos ir ypač pietines stepes, būtų tolygu kartais pasitaikančiam aiš- karybos tobulėjimas buvo nepalyginamai ryškesnis, kinimui, kad senovės egiptiečiai kontroliavo visą Nubiją, negu per santykinai ramų XV amžiaus vidurio ir antrosios nors realiai ten jie kontroliavo tik Nilo pakrantes. pusės laikotarpį, kai mūsų valstybė nekariaudama, bet prastai tvarkoma, patyrė didesnį nuosmukį negu per »» Vienas kruviniausių Lietuvos istorijos laikotarpių – karus. Karas atneša ne vien praradimus, nuostolius, bet XIV šimtmetis ir XV a. pradžia – kovų su kryžiuočiais ir stimulą tobulėti. Pažiūrėkime kad ir į Antrojo pasaulinio pikas. Kokias pamokas išmoko lietuviai, kokias karybos karo pavyzdį: taip, tai buvo žiaurus karas, bet nepaisant naujoves įsisavino, kad sugebėtų atsispirti bene geriau- didžiulių nuosmukių, didžioji dalis žmonių karo apimtuose siai organizuotai to meto Europos karinei ir administra- kraštuose išgyveno. O technologijos pasiekė neregėtas cinei organizacijai – Kryžiuočių ordinui? aukštumas: pasaulis karą pradėjo su arklių tempiama Tai išties ypač sunkus mūsų istorijos tarpsnis, kai artilerija, o po šešerių metų baigė su atominiu ginklu. Taip lietuviai grūmėsi su itin galingu priešu, tačiau tuo metu pat mes galime pamatyti lietuvių fortifikacijos pažangą neturėjo jokių galimybių laimėti ideologinę kovą, diplo- kovų su kryžiuočiais laikotarpiu. matinės kovos galimybės taip pat buvo labai ribotos, ir Senuosiuose Trakuose, Vytauto Didžiojo gimtinėje, teko pasikliauti vien karine galia. kalvelėje randame aptvarinę pilį. Trakų pusiasalio pilis, Šios galios komponentų jau matome nemažai. Išsi- įrengta ežero iš trijų pusių gerai apsaugotoje vietoje, jau skyrė iš esmės profesionalus karių sluoksnis, formavosi turi stačiakampius bokštus. O mirdamas Vytautas Didysis kavalerija, sukurta stipri pilių sistema išilgai Nemuno paliko mums tais laikais tikrai modernią (netgi europiniu

12 vidurupio bei Vilniuje ir aplink jį. Valstybės mastu įdiegta mastu), puikiai įrengtą Trakų salos pilį. Kokia pažanga įvairių su kariuomenės aprūpinimu susijusių prievolių per vieno žmogaus gyvenimo tarpsnį! sistema. Visas valstybės aparatas pajungtas karui ir O kas atsitiko per pusantro šimto metų po Žalgirio kovai už lietuvių išlikimą. Tam tikra prasme tai yra lietuvių mūšio? Mūsų fortifikacijos raida beviltiškai atsiliko nuo karybos aukso amžius, ypač jei lyginsime su vėlesniais Europos. Taigi kovų su kryžiuočiais laikotarpiu Lietuvos laikais – XV a. antrąją puse, XVI amžiaus pradžia – ka- pažanga buvo didžiulė. Lietuviai karo sąlygomis išmoko rybos nuosmukio laikais. gana gerai administruoti valstybę, tinkamai ir labai raci- onaliai paskirstyti jos išteklius, išmoko statyti mūrines »» Visuomenėje tuo metu buvo susiformavusios tvirtos pilis, taip pat labai daug dėmesio skyrė pajėgios raitijos karybos tradicijos, perėmusios kelių amžių kariaunų vei- formavimui, valstybinių žirgynų steigimui ir išlaikymui. klos patirtį ir jau užgrūdintos kovose su gerai organizuo- tomis kryžiuočių pajėgomis. To meto lietuvių sąmonėje »» Kokius esminius lūžius lietuvių karyba patyrė naujųjų vyras ir karys buvo neatsiejamos sąvokos. Lietuviai nuo amžių pradžioje? mažumės pratinosi prie ginklo. Kariai greitai išmokdavo Naujųjų amžių lietuvių karybos esminiu atskaitos taš- gerai orientuotis tiek savo, tiek priešo teritorijoje, susi- ku būtų galima laikyti Vedrošos mūšį 1500 m., kuriame pažindavo ir su kryžiuočių, ir su slavų, ir su totorių ka- LDK kariuomenė, vis dar maniusi esanti kaip ir anksčiau rybos ypatumais. To meto lietuvių karyba efektyvi – tai galinga, triuškinamai pralaimėjo maskvėnams. Paaiškėjo, rodo santykinai sėkmingi karo veiksmai ir pastebėjimai kad Lietuva praleido esminį Maskvos didžiosios kunigaikš- kaimyninių kraštų kronikose. tystės stiprėjimo laiką. Maskva mums tapo galingu priešu Galime drąsiai kalbėti apie viduramžių lietuvių karinę ir konkurentu varžantis dėl rytų slavų žemių. Pirmasis kultūrą. Beje, mes dažnai esame linkę pervertinti karų Smolensko praradimas 1514 m. buvo ženklas, kad Rytuose su kryžiuočiais laikotarpio žalą to meto lietuvių visuome- įvyko pokyčiai: skriaudžiančiaisiais ilgą laiką buvę lietuviai nei. Taip, šie karai atnešdavo žmonėms didžiulį stresą, tapo skriaudžiamaisiais. Valstybės ekonominė, politinė sugriovimus, ekonominius ir demografinius nuostolius. ir karinė pažanga XV–XVI amžių sandūroje, deja, buvo Tačiau esu tikras, kad tuo metu pasitaikiusios epidemijos labai menka. ir badmečiai buvo dar sunkesni išbandymai. O pačiai valstybės raidai karai suteikė stipresnį impulsą negu »» Jūs bene labiausiai domitės naujųjų amžių karyba. kai kurie taikos laikotarpiai. Ir vėl remsiuosi XV amžiaus Kokius esminius vėlyvosios LDK (XVII–XVIII a.) karybos pavyzdžiu. Nors XIV amžius ir buvo labai sunkių kovų raidos bruožus galėtumėte išskirti? laikas, mūsų krašto pažanga, pilių ir miestų augimas, Bandymas reformuoti LDK kariuomenę XVII a. pirmo- joje pusėje didelio efekto nedavė. Lietuvių karyba ir pati baigoje prieš bet kokį įsiveržusį priešą buvome priversti Lietuvos valstybė vystėsi lėtai, lyginant ne tik su Vakarų ar naudoti partizaninio karo taktiką, nes atvirame mūšyje Vidurio Europa, bet ir su Rusija. Galime atlaidžiai žiūrėti į kautis neužteko jėgų. caro Michailo Romanovo pastangas įgyvendinti reformas Rusijoje, tačiau Petro I laikais reformos atvedė šią šalį »» Turbūt sutiksite, kad lietuvių istorinėje sąmonėje vė- į imperijos susikūrimą. O pas mus vykdytos reformos lyvasis LDK raidos laikotarpis ir to meto lietuvių karyba dažniausiai užgesdavo užuomazgose. Lenkijos ir Lietu- figūruoja fragmentiškai. Po Žalgirio mūšio kitas kertinis vos valstybė bandė kurti karinį laivyną, bet ar jį sukūrė? karo istorijos momentas daugeliui lietuvių veikiausiai Lietuvoje bandyta turėti pajėgią samdomą kariuomenę, būtų XIX amžiaus sukilimai. Ar, Jūsų akimis, mūsų is- tačiau ar tam buvo paruoštas šalies ūkis? XVII amžiuje torinėje atmintyje ir istoriografijoje Orša, Salaspilis, to iš palyginti stiprios valstybės tapome leisgyve valstybe. meto karai ir lietuvių karyba yra reikšmingi? Rytuose, Smolensko regione, pasienyje su Rusija taip Lietuvių istorinėje sąmonėje vėlyvasis LDK laikotar- ir nepajėgta suformuoti stiprios pilių sistemos. Tai rodo, pis nėra palikęs ryškesnio pėdsako dėl vienos esminės kad Lietuvoje tebegyvavo nuostata: ateis laikas kariauti, priežasties: šie laikai yra bendros Lenkijos ir Lietuvos sėsime ant žirgų, ir viskas bus gerai. Karas baigsis, valstybės gyvavimo amžiai, ilgą laiką (ypač tarpukariu) ir visi eisime namo. Deja, neužteko politinės išminties vertinti neigiamai, kaip lietuvių tautai nepalankus „len- įgyvendinti efektyvias karines reformas, sukurti galingas kmetis“. Nei lietuvių teatre, nei kine, nei literatūroje šio nuolatines karines pajėgas. Žvelgiant Europos mastu, laikotarpio neatspindi ryškesni kūriniai, išskyrus Kazio Lenkijos ir Lietuvos ypatybė buvo ta, kad čia politinę Almeno romaną „Šienapjūtė“ ir jo motyvais sukurtą filmą kovą tarp bajorų ir karaliaus laimėjo bajorai. Daugelyje „Marius“. Netgi profesionalūs istorikai neturi bendros 13 kitų Europos valstybių šią kovą laimėjo valdovai, ir bet nuomonės, kaip vertinti šį Lietuvos istorijos tarpsnį, o kokias reformas įgyvendinti ten buvo lengviau. Todėl ir ypač – XVIII amžiaus pabaigą. Dabar kai kam net LDK Lietuvos kariuomenė tuo metu jau neblizgėjo. Dar pasi- politinis veikėjas Simonas Kosakovskis (perėjęs į Ru- taikė viena kita įspūdinga pergalė, tačiau jau XVII pa- sijos pusę, tapęs rusų generolu, priešo karinių dalinių KARDAS 2009 m. Nr. 4 (439) KARDAS 2009 m. Nr.

»» Viena efektyviausių Lietuvos pergalių laikomos kautynės su švedais prie Salaspilio (Kircholmo) 1605 m. LIETUVOS VARDO 1000-MEČIUI

priešakyje atvykęs į Lietuvą, malšinęs antirusišką pasi- Gabiausi karo vadai: priešinimą, o vėliau sukilėlių suimtas ir pakartas Vilniuje), ■■ Didysis LDK etmonas Jonas Karolis Chodkevičius; atrodo pakankamai simpatiškas istorinis herojus. Taigi ■■ Lietuvos valdovai Algirdas ir Kęstutis; laikotarpio pažinimas dar nepakankamas, jeigu jį verti- ■■ Didysis Lietuvos kunigaikštis Vytautas; nant negebama objektyviai taikyti net tokiais atvejais ir ■■ Didysis LDK etmonas Konstantinas Ostrogiškis; akivaizdžių gėrio ir blogio kriterijų. ■■ Generolas Silvestras Žukauskas. Reikia laiko, kad tinkamai įvertintume vėlyvąjį LDK istorijos tarpsnį. O didžiausios šio laikotarpio lietuvių Prasčiausi karo vadai: karinės pergalės, tokios kaip Oršos ar Salaspilio mūšiai, ■■ Mykolas Glinskis (gabus vadas, bet, tenkindamas palaipsniui išlieka mūsų istorinėje sąmonėje, tačiau savo ambiciją, perbėgęs pas priešus ir padėjęs jiems susiduriame su viena nemaža problema: negebame kariauti su Lietuva); atsikratyti „sienų sindromo“. Dažnai nepajėgiame žvelgti ■■ Kunigaikštis Liudvikas Viurtembergietis (1792 m. ko- toliau, nei tęsiasi dabartinė Lietuvos valstybės siena, ir laboravęs su priešu); tai, kas vyko už dabartinės Lietuvos ribų, taip pat vertinti ■■ Generolas Vincas Vitkauskas (priešui 1940 m. užė- kaip dalį Lietuvos istorijos. „Geležinė“ siena, kokia dabar mus kraštą, aktyviai dirbęs sovietams); skiria Lietuvą ir Baltarusiją, trukdo mums geriau ir plačiau ■■ Generolas Antanas Gelgaudas (1831 m. sukilimo pažinti LDK paveldą. metu praleidęs progą užimti Vilnių, priešui dar nespė- jus įsitvirtinti); »» Jei Jums reikėtų surikiuoti Lietuvos tūkstantmečio ■■ Generolas Kazys Ladyga (įvėlęs Lietuvos kariuome- 14 pergalių, pralaimėjimų ir gabiausių bei prasčiausių karo nę į Augustavo operaciją, neturint jokios žvalgybinės vadų penketukus, kaip jie atrodytų? informacijos).

Tūkstantmečio pergalės: »» Išties mėgstame kalbėti apie lietuvių ginklo perga- ■■ Žalgirio mūšis 1410 m. (didžiulis pergalės mastas ir les, tačiau retokai prisimename pralaimėjimus. Retas politinė reikšmė); istorikas bando nagrinėti jų priežastis. Niūrius savo karo ■■ Salaspilio mūšis 1605 m. (karo meno požiūriu efek- istorijos puslapius veikiausiai taip pat turime nagrinėti? tyviausias mūšis); Ne tik Lietuvos kariuomenės, bet ir visų kitų valstybių ■■ Oršos mūšis 1614 m. (daugiausiai naujovių, puikus kariuomenių istorijose rasime ir pergalių, ir pralaimėjimų. valdymas ir didžiausia rizika); Aš pats esu tyrinėjęs keletą pralaimėtų mūšių ir įsitikinau, ■■ Durbės mūšis 1260 m. (politinė reikšmė); kad tokie tyrimai reikalingi ir informatyvūs. Iš pralaimė- ■■ Širvintų–Giedraičių mūšis 1920 m. (politinė reikšmė jimų dažnai galima pasimokyti daugiau nei iš pergalių. ir pilietinis ryžtas). Seniai puoselėju sumanymą rašyti dvi – juodąją ir baltą- ją – Lietuvos kariuomenės istorijas. Nereikia bijoti kalbėti Tūkstantmečio pralaimėjimai: apie pralaimėjimus, kaip ir neverta pulti į kraštutinumus ■■ 1939–1940 m. valstybės praradimas be šūvio (blo- ir stengtis sumenkinti viską, kas pasiekta. Tiesiog turime giausia, kas gali atsitikti); džiaugtis pergalėmis, o iš pralaimėjimų mokytis. ■■ Pragos prie Varšuvos skerdynės 1794 m. (prarastas valstybingumas ir išžudyti visi gynėjai); »» Chronologiškai lyg ir atkeliavome į XIX amžių. Lie- ■■ Vedrošos mūšis 1500 m. (pernelyg didelis pasiti- tuvos istorijoje buvo trys masiniai anticariniai sukilimai kėjimas savo jėgomis, daug patekusių į nelaisvę Ponų (įskaitant Kosciuškos sukilimą). Ar jie pakankamai gerai Tarybos narių); išnagrinėti karo istorijos požiūriu? ■■ Vorsklos mūšis 1399 m. (prarastos puikios politinės Jūsų terminas „anticariniai sukilimai“ skamba šiek galimybės); tiek sovietiškai. Reikėtų sakyti tiesiai – antirusiški suki- ■■ Smolensko praradimas 1514 m. (beveik šimtui me- limai. Ir XVIII amžiaus pabaigoje, ir XIX amžiuje mūsų tų netekta strategiškai reikšmingos tvirtovės, prarasta sukilėliai kariavo ne tiek prieš patį carą (tuo metu dažniau strateginė iniciatyva). vadintą imperatoriumi), kiek prieš mūsų žemes užėmusią Rusijos imperiją. Karybos istorijos požiūriu šie sukilimai išnagrinėti gana gerai, tačiau, deja, ne lietuvių, o lenkų istorikų. Lietuvoje XX a. pabaigos istoriografijoje apie su- pasaulinio karo laikotarpį: pakankamo istorikų dėmesio kilimų karinę reikšmę, kovos veiksmų eigą teturime vieną sulaukė 1941 m. birželio sukilimas, lietuviškųjų dalinių Felikso Sliesoriūno monografiją ir pavienius straipsnius. veikla karo metais. Taip pat neblogai ištirtos pokario Ilgą laiką mūsų istorikai sugebėdavo kalbėti apie karus, partizanų kovos. Tarpukario Lietuvos kariuomenės istorijai juose visiškai nematydami karo. skirta nemažai studijų, pastaraisiais metais labai daug dėmesio šiai temai skyrė Vytauto Didžiojo universiteto »» Daugybės karo istorijos puslapių lietuviai nepasi- dėstytojai ir studentai. Taigi XX a. pirmosios pusės ir dalija su lenkais. Pergalės prie Oršos ar Salaspilio len- vidurio lietuvių karyba ištirta neblogai. Tačiau beveik nie- kams – tai visų pirma jų pergalės. Kas lėmė tokią situ- kas netyrinėja dabartinės lietuvių kariuomenės istorijos. aciją – lenkų noras pasisavinti mūsų istoriją ar mūsų Dr. Gintauto Surgailio monografijos yra daugiau šaltinių negebėjimas ją tinkamai reprezentuoti? publikavimo pobūdžio. Kitų laikotarpių lietuvių karyba Lietuvių ir lenkų istoriografijos yra visiškai nelygia- ištyrinėta dar silpniau. Dr. Vytautas Kazakevičius daug vertės. Dėl įvairių – objektyvių ir subjektyvių – priežasčių padarė, tyrinėdamas geležies amžiaus baltų ginkluotę, dr. Lenkijoje karybos istorijos tyrimai daug platesni ir gilesni. Gintautas Zabiela nemažai nuveikė tyrinėdamas medines Įdomu, kad dabar pačioje Lenkijoje susiformavusios pilis, solidžių darbų paskelbė ir kai kurie kiti archeologai, dvi – lenkiškoji ir vadinamoji lietuviškoji – istoriografinės tačiau ir šiame bare darbų dar nėra labai daug. O kokiais mokyklos. Joms abiem atstovauja lenkų istorikai, tačiau naujais darbais galime pasigirti, kalbėdami kad ir apie „lietuviškosios“ mokyklos atstovai mokslinėse diskusijose kovas su kryžiuočiais? Trečią kartą perleista, papildyta labiau gina prolietuviškas pozicijas. Pačioje Lietuvoje labai Mečislovo Jučo monografija „Žalgirio mūšis“ ir Romo mažai istorikų užsiima karo istorijos tyrimais, o ir tie patys Batūros monografija apie Saulės mūšį. Viskas. Panaši 15 specialistai dažnai dar turi daug kitos, papildomos veiklos. situacija ir su kitų laikotarpių tyrimais. Taigi mūsų mokslinės pajėgos karybos istorijos bare yra daug menkesnės negu lenkų, o tai tiesiogiai lemia Lietuvos »» Daug metų dirbate Generolo Jono Žemaičio Lietuvos galimybes reprezentuoti mūsų karo istoriją tiek moksliniu, karo akademijoje. Ar dabartinės Lietuvos kariuomenės tiek politiniu ir visuomeniniu lygmeniu. kariai, visų pirma karininkai, turi pakankamą Lietuvių karybos istorijos žinių bagažą? »» XX a. Lietuvos kariuomenės, Nepriklausomybės ko- Karybos istorijos žinios iš tiesų nepakankamos. vų ir partizaninio pasipriešinimo istorija per du pastaruo- Kariams stinga karo istorijos knygų. Karo akademijoje sius dešimtmečius sulaukė dešimčių solidžių studijų. Ar iki šiol nebuvo net atskiro Lietuvos kariuomenės istorijos šiame tyrimų bare dar yra baltų dėmių? kurso, jis buvo integruotas į Lietuvos valstybės istorijos

Išties, turime solidžių bendro pobūdžio studijų, kursą. Tačiau galiu pasidžiaugti, kad yra bent pavienių 4 (439) KARDAS 2009 m. Nr. tačiau vis dar stinga detalios kovos veiksmų analizės. karininkų, gana rimtai besidominčių karo istorija, skai- Teko domėtis Širvintų–Giedraičių kautynėmis. Mes ne- tančių „Karo archyvo“, „Kardo“ publikacijas. žinome, ką mūšio metu veikė viena ar kita kuopa, vienas Domėjimasis karo istorija ir jos žinios neatsiejamos ar kitas vadas. Šis mūšis buvo lietuvių laimėtas, todėl nuo bendro domėjimosi Lietuvos istorija. O ja mūsų po jo atsirado daug „nugalėtojų“, lygiai taip pat, kaip tauta, švenčianti savo šalies vardo tūkstantmetį, domisi po pralaimėto mūšio tampa neaišku, kas dėl to kaltas. dar tikrai nepakankamai. O kalbant apie partizaninį karą, galima tik pasidžiaugti publikacijų gausa. Vis dėlto manyčiau, kad reikalauti »» Dėkoju už pokalbį. itin gilios šių kovų karinės analizės nebūtų prasminga. ■■ Kalbėjosi dr. Manvydas Vitkūnas Pokario pasipriešinimo kovos buvo ne visiškai tipiški Autoriaus nuotr. karo veiksmai, ir ieškoti grynosios karybos šiose kovose kartais būna pernelyg sudėtinga užduotis.

»» Kurie Lietuvos karo istorijos laikotarpiai ištirti geriau- siai, o kur istorikų dar laukia patys didžiausi darbai? Gerai ištirtų lietuvių karybos istorijos puslapių turime tikrai nedaug. Tarp tokių būtų galima paminėti Antrojo karyba

Karo menas šiuolaikinėje geopolitinėje situacijoje

Šiuolaikinio karo suvokimas neatsiejamas nuo karinių technologijų naujovių. Po 1945 m., kai Jungtinės Amerikos Valstijos išbandė branduolinį ginklą, tapo aišku, kad prasidėjo nauja atominių karų era. Atominio arba branduolinio ginklo disponavimas tapo iššūkiu visoms valstybėms, kurios norėjo išlaikyti savo įtaką sprendžiant tarptautinius saugumo klausimus. Geriausias pavyzdys – 1962 m. Kubos krizė, kuri aiškiai parodė, kad Jungtinių Amerikos Valstijų galimybė 16 panaudoti branduolinį ginklą gali priversti priešininkus nusileisti be kovos ir konfliktuojančias puses susodinti prie derybų stalo. 1949 m. SSSR, išbandydama branduolinį ginklą, panaikino JAV, kaip vienin- telės branduolinį ginklą turinčios valstybės, statusą. Atsiranda dvi supervalstybės, kurių tarpusavio santykiai penkis dešimtmečius lems viso pasaulio politinius, ekonominius ir socialinius santykius bei stabilumą visame pasaulyje. Palaipsniui ryškėja dviejų polių pasaulio supratimas. Susiformuoja du priešiški kariniai blokai: NATO ir Varšuvos sutarties. Nuostata „...mano priešo priešas yra mano draugas“ tapo daugelio politinių ir ekonominių sprendimų pagrindu.

Karo filosofija Šaltojo karo žiemos“ išgyventi neįmanoma. Susiformavo nuomonė, kad įprastinis karas, arba vadinamasis konvencinis karas, laikotarpiu ir po Sovietų neįmanomas. Todėl įprastinės ginkluotės pajėgas ištiko Sąjungos griuvimo krizė. Įprastinės ginkluotės pajėgos atsidūrė antrame plane, užleisdamos vietą strateginės ginkluotės pajė- XX a. 5-ajame dešimtmetyje atsiradusi sąvoka „Šalta- goms, galinčioms gabenti branduolinį ginklą ar apsau- sis karas“ apibrėžia „ginklavimosi varžybas“ ir įprastinės, goti nuo jo panaudojimo. Pagrindinis dėmesys, tyrimai ir branduolinės ginkluotės srityse. Tai šnipinėjimo, koalicijų ir finansavimas atiteko aviacijai, laivynui, raketiniams ir kūrimo, kosminių technologijų ir naujų ginklų kūrimo era. priešraketinės gynybos daliniams. Turbūt dar dažnas iš Šaltasis karas pakeitė ir visą karo filosofiją. Buvo mūsų prisimena, kai divizijų, korpusų ir armijų kariniuose teigiama, kad tokio karo, kuris buvo ankščiau, jau nie- veiksmuose gyvybingumas buvo skaičiuojamas nuo kelių kada nebebus. Ateityje gali vykti tik atominis karas, kurį dienų iki keleto savaičių. Galime tik stebėtis sovietinės laimės ta pusė, kuri pirma užpuls savo priešininkus. karinės-politinės vadovybės planuojamais milžiniškų Vėliau pradėta kalbėti, kad laimėtojų šiame kare apskritai karinių operacijų mastais. Buvo planuojama sutelktomis nebus, nes po branduolinio karo atėjusios „branduolinės armijų grupėmis, remiant aviacijai ir laivynui, sparčiu puo- Nepaisant visų pasikeitimų karo meno teorijoje, limu užimti priešininko teritoriją. NATO valstybės, savo net ir supervalstybėms nepavyko išvengti įprastinio gynybinėje doktrinoje netikėto užpuolimo atveju buvo nu- konvencinio karo: Vietname 1965–1973 m. ir Afganis- mačiusios panaudoti branduolinį ginklą. Atsakydama į tai tane 1979–1989 m. vykę karai savo taktika ir vykdomų sovietinė vadovybė tokio pobūdžio karinėse operacijose operacijų pobūdžiu iš esmės niekuo nesiskyrė nuo gerai svarbu vaidmenį buvo numačiusi specialiosios paskir- žinomo konvencinio karo. ties daliniams, kurie turėjo iki karinio konflikto pradžios Labiausiai iš paskutiniųjų karų išsiskyrė 1991 m. Per- neutralizuoti priešininko branduolinio ginklo sistemas ir sų įlankos karas, kuris buvo iš esmės kitoks, nei ankščiau taip sudaryti sąlygas mechanizuotųjų pėstininkų dalinių vykusieji, naujausių karinių technologijų panaudojimu. ir tankų armijų plataus masto antžeminei operacijai. Griuvus Sovietų Sąjungai, baigėsi Šaltojo karo era. Tam tikslui buvo sukurtos oro desantinės armijos, DŠB Anot kai kurių tyrinėtojų, po Šaltojo karo pasikeitė metodai, ir SPECNAZ, kurių panaudojimas priešininko užnugaryje ir tikimybė, kad viena valstybė užpuls kitą, kaip tai buvo turėjo garantuoti branduolinės ginkluotės neutralizavimą, XX amžiuje, iš esmės išnyko. Pasak jų, pasaulis pasikeitė puolimo sėkmę ir greitą pergalę. negrįžtamai ir šiuo metu pagrindinį dėmesį reikia skirti to- Tačiau, nepaisant viso to, pagrindinė ginklavimosi kioms grėsmėms kaip terorizmas, prekyba ginklais ir žmo- varžybų sritis – branduolinio ginklo arsenalo didinimas nėmis, masinio naikinimo ginklo platinimas ir gamyba. Karo ir tobulinimas. Vien tik branduolinio ginklo kūrimas ir teorijoje atsirado sąvoka – asimetrinės grėsmės. Ši nauja tobulinimas negalėjo užtikrinti vienos ar kitos valstybės karybos samprata išsivystė į vadinamąjį trijų blokų karą, strateginio pranašumo kitos atžvilgiu, jei valstybės terito- kurį sudaro: PUOLIMAS, STABILIZAVIMAS ir ATKŪRIMAS. rija buvo neapsaugota nuo priešo strateginės ginkluotės Tai nėra naujiena. Ši JAV strategija visiškai pasiteisino po 17 smūgių. 1983 m. JAV prezidentas R. Reiganas paskelbė Antrojo pasaulinio karo Japonijoje ir ypač Vokietijoje. apie planus sujungti antžemines priešrakėtines gynybos Naujausi pokyčiai karo teorijoje atsispindi NATO sistemas su naujai sukurtomis kosmose ir išvystyti priešra- greitojo reagavimo pajėgų kūrimo koncepcijoje: nu- ketinę gynybos sistemą, turėjusią apsaugoti JAV ir NATO matyta kurti mobilius, gerai parengtus ir naujausiomis valstybes nuo sovietinių branduolinių raketų. Ši programa technologijomis aprūpintus karinius vienetus. Šiuo metu ilgainiui buvo pradėta vadinti „Žvaigždžių karais“. sąjungininkės savo dispozicijoje jau turi visu pajėgumu Priešraketinės gynybos sistemų kūrimas tapo super- veikiančias NATO greitojo reagavimo pajėgas, kurios valstybių ginklavimosi varžybų prioritetu Nr. 1. sustiprina Aljanso gebėjimą rengti ekspedicines opera- KARDAS 2009 m. Nr. 4 (439) KARDAS 2009 m. Nr.

»» 1979–1989 m. Afganistane vykusio konvencinio karo pėdsakai – milijonai šalyje likusių minų. karyba

»» »» »» p. 18 »» »»

18

»» Naujovė karyboje – humanitarinės misijos.

Karas kaip niekada tapo įvairialyčiu, reikalaujančiu iš cijas visame pasaulyje. vadų žaibiškos reakcijos, kompleksinio mąstymo ir nestan- Tikriausiai reikėtų pasakyti, kad mes pereiname į dartinių sprendimų vykdant koviniam vienetui nustatytas naują kariavimo erą, kuri paremta naujausiomis techno- užduotis. Karininkui nebepakanka vien tik taktikos žinių ir logijomis ir moderniausių ginklų panaudojimu. gebėjimo valdyti savo padalinį. Tarptautinėse operacijose Karo minties pokyčiai karininkas turi sugebėti vesti derybas, vykdyti humanita- rinės pagalbos akcijas, bendradarbiauti su valstybinėmis ir iššūkiai XXI amžiuje karinėmis, teisėsaugos ir civilinėmis institucijomis, žinoti ir gebėti prisitaikyti prie vietinių papročių, kultūros, religijos Paradoksalu, tačiau pastaruoju metu analizuojant ir kitokių dalykų, kurių gali prireikti vykdant užduotis. šiandieninių karinių operacijų patirtį vis garsiau kalbama Kiekviena misija yra vis kitokia savo pobūdžiu ir apie tai, kad karas kaip niekada tapo konvenciniu. Pa- specifika. Tai, kas tinka vienai misijai, visiškai netinka salų, apšaudymų ir improvizuotų sprogstamųjų užtaisų kitai. Vienur be ginklo griežtai draudžiama būti net (IED) panaudojimo atvejais galioja konvencinio karo bazės teritorijoje, o kitur į rankas paimtas ginklas gali taktika. Kaip rodo praktika, koalicijos kariai tiesioginio būti priežastis kilti tarptautiniam skandalui. Prisitaikyti išpuolio metu yra ne visada pasirengę adekvačiai prie vietinių sąlygų ir tarnybos aplinkos analizei turime veikti ir todėl dažnai patiria nuostolius. Kariai praranda 6–7 mėnesius. Tuo tarpu vietiniai kovotojai mus tiria nuo įgūdžius laimėti mūšyje ar susirėmime su priešu, nes pat koalicinių pajėgų pasirodymo pradžios. Todėl labai pernelyg pasitiki technologijomis ir nuvertina jų netu- svarbu sugebėti analizuoti turimą patirtį ir ją perduoti rintį priešą. Civiliai gyventojai mūšio lauke arba jų kaip savo kolegoms. Ypač svarbu neatsilikti nuo besikeičian- „gyvojo skydo“ panaudojimas vykdant išpuolius prieš čios situacijos ir pagal tai keisti kovos ir humanitarinių koalicines pajėgas tapo neįveikiamu galvosūkiu visų operacijų vykdymo metodus. lygių vadams. Nuolatinis balansavimas tarp agresyvaus veikimo nės požiūriui į koalicijos karius, bet ir tapti pretekstu kilti ir humanitarinės pagalbos, priešiškų karinių grupuočių neramumams bei išaugti į tarptautinius skandalus. Pa- veiksmų analizavimas ir naujovių paieška verčia ne tik vyzdžiui, įvykiai ABU-GREIBO kalėjime Irake, įtariamųjų karininkus, bet ir visų lygių vadus prisiimti daugiau at- terorizavimas ir laikymo sąlygos Guantanamo bazėje sakomybės. Nusistovėjusių standartų vengimas ir nau- Kuboje ar šaudymas į Koraną Afganistane. Pavyzdžių jovių paieška apsaugo daug geriau negu moderniausia galime rasti ir daugiau. šarvuota kovos mašina. Vadai turi suteikti daugiau įga- Informacinių technologijų amžius karinius konfliktus liojimų ir veiksmų laisvės savo pavaldiniams ir reikalauti pavertė „realybės šou“. O karinės pajėgos tapo tokio atsakomybės už galimus priimtų sprendimų padarinius. realybės šou dalimi. Karas nebėra toks, kokį mes ka- Tokioje nuolat besikeičiančioje situacijoje vado, kaip riaujame, karas tapo tokiu, kokį jį parodo žiniasklaida. lyderio, sugebėjimas paskatinti karių motyvaciją yra Todėl bendradarbiavimas su žiniasklaida tapo dar vienu pati svarbiausia karininko charakterio savybė. Mūšio iššūkiu kariams, vykdantiems savo užduotis tarptautinėse metu mums įprasta taikos metu frazė „...klausyk mano misijose. Pergalės informacinėje erdvėje lygiai tokios pat komandos“ virsta komanda „...paskui mane“. Vadovauti svarbios, o dažnai savo svarba net pranoksta pergales galima kareivinėse, o mūšyje karius reikia vesti paskui mūšio lauke. Informacinio karo pralaimėjimo pasekmės save. Todėl kiekvieno, net ir eilinio kario veiksmai ar liūdnesnės, negu pralaimėjimas mūšio laike. Tai geriausiai sprendimai gali turėti įtakos ne tik vietinės bendruome- parodė Rusijos ir Gruzijos karinis konfliktas 2008 m.

Prielaidos ir išvados 19 Nepaisant masinio naikinimo ginklo atsiradimo ir su tuo susijusių pasikeitimų karo meno teorijoje, net ir tokioms kaip JAV ir Sovietų Sąjunga supervalstybėms nepavyko išvengti įprastinio konvencinio karo: Vietname 1965–1973 m. ir Afganistane 1979–1989 m. vykę karai savo taktika ir vykdomų operacijų pobūdžiu niekuo ne- siskyrė nuo gerai žinomo konvencinio karo.

■■ Įprastinės ginkluotės pajėgas ištikusi krizė tęsiasi, bet pastarųjų metų karinės operacijos rodo, kad įpras- tinės ginkluotės pajėgos vaidina lemiamą vaidmenį stabilizuojant padėtį karų ir karinių konfliktų nualintuose regionuose. ■■ Naujausi pokyčiai karo teorijoje atsispindi NATO greitojo reagavimo pajėgų kūrimo koncepcijoje, kurioje numatyta kurti mobilius, gerai parengtus ir naujausiomis technologijomis aprūpintus karinius vienetus. Šiuo metu sąjungininkės savo dispozicijoje jau turi visu pajėgumu veikiančias NATO greitojo reagavimo pajėgas, KARDAS 2009 m. Nr. 4 (439) KARDAS 2009 m. Nr. kurios sustiprina Aljanso gebėjimą rengti ekspedicines operacijas visame pasaulyje. ■■ Analizuojant šiandieninių karinių operacijų patirtį Irake ir Afganistane pastebima, kad karas kaip niekada tapo konvenciniu. Pasalų, apšaudymų ir improvizuotų sprogstamųjų užtaisų (IED) panaudojimo atvejais ga- lioja konvencinio karo taktika. Kariai praranda įgūdžius laimėti mūšyje ar susirėmime su priešu, nes pernelyg pasitiki technologijomis ir be reikalo nuvertina jų neturintį priešą. ■■ Nuolatinis balansavimas tarp agresyvaus veikimo ir humanitarinės pagalbos, priešiškų karinių grupuočių veiksmų analizavimas ir nuolatinė naujovių paieška verčia ne tik karininkus, bet ir visų lygių vadus prisiimti daugiau atsakomybės. Nusistovėjusių standartų vengimas ir naujovių paieška apsaugo daug geriau negu moderniausia šarvuota kovos mašina. ■■ Informacinių technologijų amžius karą perkėlė ir į informacinę erdvę. Karas nebėra toks, kokį mes kariau- jame, karas tapo tokiu, kokį jį parodo žiniasklaida. Pergalės informacinėje erdvėje lygiai tokios pat svarbios, o dažnai savo svarba net pranoksta pergales mūšio lauke. ■■ Taigi galime drąsiai teigti, kad, nepaisant naujų karo meno teorijų, mūšio lauke galioja tie patys mūšio princi- pai, o nuolat besikeičiančioje situacijoje vado, kaip formalaus lyderio, sugebėjimas paskatinti karių motyvaciją yra pati svarbiausia karininko charakterio savybė. ■■ Mjr. Gintautas Jakštys Autoriaus nuotr. konfliktų zona Irakas: vakarų požiūris

Vertinant padėtį Irake, galima padaryti keletą išvadų. Pirma, Vakarų koalicijos pajėgų buvimas Irake vertintinas kaip šios nevienalytės valstybės saugumą stabilizuo- jantis veiksnys. Antra, stiprėjant demokratiniu būdu išrinktos Irako valdžios įtakai, ateis metas, kai jai teks galutinai perimti „saugumo administratorės“ funkcijas regione. Ar tokie pokyčiai realūs? Juk nuo pat Husseino režimo nuvertimo Irake buvo nukau- ta daugiau kaip 3 tūkst. Amerikos kareivių. Taip pat žuvo keliasdešimt tūkstančių irakiečių. Tokia įnirtingos įvairių Irako religinių ir politinių grupuočių kovos kaina, 20 konfrontuojant su nauja šalies vyriausybe, JAV vadovaujamos tarptautinės koalicijos pajėgomis, taip pat tarpusavyje vieniems su kitais.

savo nuomonę. JAV aukščiausio rango vadas Irake Saugumo situacijos generolas Džordžas Keisis Jungtinių Valstijų Kongreso aukštuosiuose rūmuose pareiškė: „Dabar Amerikos ka- vertinimo pokyčiai riuomenės naudojama karo Irake strategija sėkminga ir yra būsimos pergalės pagrindas.“ abandykime analizuoti faktus ir pamatysime, jog situa- „Nemanau, kad dabartinė politika žlugo, – pareiškė cija keičiasi gana sparčiai. Po invazijos į Iraką sunkiau- generolas per svarstymus Senato ginkluotųjų pajėgų ko- sias sąjungininkams metas ko gero buvo maištai Pietų p mitete. – Esu tikras, kad nauja mūsų prezidento strategija Irake 2005 m. Vėliau jie buvo lokalizuoti ir nurimo, tačiau ši sustiprins mūsų pozicijas.“ ramybė buvo tik sąlyginė. Galima sakyti, kad sumažėjo tik Į vieno senatorių klausimą, ar Dž. Keisis sutinka su konfliktų intensyvumas, bet pačios jų priežastys liko nepa- tokiu vertinimu, generolas atsakė: „Iš tikrųjų aš nemanau, šalintos. Po kiek laiko įvairūs teroro aktai ėmė atsinaujinti. kad tai lėtas pralaimėjimas. Veikiau aš manau, kad tai Sąjungininkams teko ne tik sustiprinti saugumo priemones, lėta pažanga.” bet ir mesti į kovą naujas pajėgas. Irakas labai stipriai dife- rencijavo JAV politines ir visuomenines nuomones ir galbūt antrą kartą po Vietnamo karo taip ryškiai išskyrė „vanagų“ ir „balandžių“ frakcijų nesutarimus. „Vanagų“ siūlomi variantai taip pat skyrėsi – vienas variantas buvo didinti karių skaičių, kitas – akcentuoti technologinę karo pusę. 2007 m. Irake ko gero buvo lemiami svarstant, ar tuo- metinė Vakarų politika Irako atžvilgiu yra veiksminga. 2007 m. sausio mėnesį net buvęs JAV prezidentas Džordžas V. Bušas, kuris nutarė papildomai į Iraką iš- siųsti 21 500 amerikiečių karių, neatmetė galimybės, kad JAV galbūt „pamažu pralaimi“ karą Irake. »» Prevencinėmis saugumo priemonėmis saugomos vakariečių „Karinės linijos“ pratęsimo šalininkai turėjo apginti karių gyvybės. Generolas pažymėjo, kad Irako pajėgos dabar atsa- ko už saugumą trijose iš 18-os Irako provincijų ir rengiasi iki šių metų lapkričio prisiimti atsakomybę už saugumą visose 18-oje provincijų. Kai kurie radikalesni senatoriai kritikavo Dž. Keisio politiką, pareikšdami, kad jis naudoja nepakankamai JAV kariuomenės, pernelyg pasitikėdamas Irako pajėgoms. „Strategija, kurią aš čia paskelbiau, tai mano strategija ir aš ja tikiu. Ji galbūt nedavė rezultatų per tą laikotarpį, per kurį buvo tikimasi. Bet aš manau, kad ji buvo mūsų galutinės sėkmės Irake pagrindas “, – nesutiko su jais generolas. „Manau, kad tą darbą Bagdade, kuris numatytas dabar, gali atlikti ir mažiau karių“, – sakė jis. Nepritaręs gerokam kontingento padidinimui Dž. Kei- »» Generolas D. Petraeusas. sis iš esmės parėmė buvusio savo viršininko ir gynybos ministro D. Rumsfeldo doktriną. taus masto pilietinis karas“. Ar tai pagrįsta nuomonė? Tačiau dėl kai kurių nesėkmių šią doktriną, numatan- Praėjusiais metais buvo padaryta išvada: šalyje vyksta čią kariauti kare mažomis pajėgomis ir galingu ginklu, vidinių grupuočių kovos, kasdien griaudi sprogimai, leidžian- daug kas Vašingtone laikė diskredituota. tys manyti, kad tai pilietinis karas. Vis dėlto tai tik iš dalies

Komitetas svarstė Dž. Keisio paskyrimą į JAV sau- tiesa. Pilietiniame kare sukilėlių veiksmai pasižymi didesne 21 sumos pajėgų štabo viršininko postą. Sausumo pajėgų koordinacija, netgi „atviresnėmis“ karinėmis operacijomis, generolo Deivido Petraeuso, kuris pakeitė Dž. Keisį Irake, nukreiptomis prieš valdžios jėgos organizacijas. Taip pat kandidatūrą senatoriai patvirtino. Šis generolas apibūdintas pilietiniame kare sukilėliai turėtų kontroliuoti bent jau dalį inf- kaip labai ramus ir stabilus karininkas, turintis patirtį realiose rastruktūros. Tokia tendencija pradėjo ryškėti tik praėjusiais kovinėse situacijose. Kaip teigiama, tokie žmonės siekia metais – pastebėta, jog radikalaus M. as-Sadro pasekėjai lanksčiau sureguliuoti konfliktus, kitaip nei „politikos vana- kai kuriuose Irako regionuose bando ne tik demonstruoti gai“, kurie, deja, ne visada gali pasigirti „uostę parako“. jėgą, bet ir aprūpinti gyventojus būtiniausiomis prekėmis, Siekiant nutraukti spėliojimus, kad JAV vadovybė ne- pavyzdžiui, kuru. Tačiau šie faktai ne gąsdina, o greičiau sutaria šiuo klausimu, svarstymuose teko kalbėti Baltųjų ramina – panašu, kad nuo politikos, pagrįstos jėga, Sadras rūmų sekretoriui spaudai Toniui Snow. pamažu pereina prie labiau civilizuotų įtakos priemonių.

„Tai, ką šiandien kalbėjo generolas Keisis, jis sakė Tiksliausias 2007–2008 m. situacijos Irake apibū- 4 (439) KARDAS 2009 m. Nr. ir anksčiau, – pažymėjo T. Snow. – Prezidentas priėmė dinimas – balansavimas ties pilietinio karo riba. Ameri- sprendimą pasiųsti būtent tokį skaičių karių, atsižvelg- kos žvalgybos duomenimis, kai kuriuos padėties Irake damas į kelių kovos vadų pageidavimus, ir užsitikrino elementus galima apibūdinti žodžiais „pilietinis karas“, generolo Keisio sutikimą.“ teigiama pranešime, kuriame nurodoma, kad padėtis šio- Naujai vadovybei teko ne ką lengvesnis uždavinys – je šalyje gali dar labiau komplikuotis, jei nebus nutraukti neutralizuoti tarpkonfesinius įtakos grupių konfliktus. bendruomenių susirėmimai ir „politinis ekstremizmas“. „Žvalgybos tarnybos mano, kad terminas „pilietinis karas“ neadekvačiai atspindi visą sudėtingą konflikto Stovėjo ant pilietinio Irake esmę. Ir vis dėlto šis terminas tinka kai kuriems svarbiausiems jo elementams“, – sakoma JAV žvalgybos karo slenksčio? agentūros pranešime. Kita vertus, reikėtų atsisakyti nekvestionuojamo požiūrio 007–2008 metų sandūroje daugelis stebėtojų ir eks- į faktus, išvadas ir vertinimus. Reikia turėti omenyje, jog infor- pertų visai pagrįstai manė, kad Irako radikalios gru- macija atviruose šaltiniuose siekiama daryti tam tikrą įtaką jos puotės dažnai naudoja savo šalininkus Irako saugumo 2 gavėjui. Ir ne tik: praeitų metų pabaigoje jau iš politinės arenos pajėgose politiniams priešininkams sunaikinti ir įbauginti. pasitraukiantis Dž. Bušas viešai išreiškė savo apgailestavi- Kaip buvo pažymima, šis veiksnys „vis labiau aštrina mą dėl to, kad viena iš invazijos į Iraką priežasčių – masinio padėtį Irake ir verčia nuogąstauti, kad gali prasidėti pla- naikinimo ginklas, kuriuo neva manipuliavo S. Husseinas, konfliktų zona

22

»» Irako kariai balsuoja vyriausybės rinkimuose.

buvo fikcija. Anot buvusio JAV prezidento, žvalgyba pateikė kad JAV kariuomenė gali likti Irako miestuose ir po 2009 netikslius duomenis, tačiau įvykių eiga buvo tokia, kokia metų birželio, nors pagal Vašingtono ir Bagdado susi- buvo. Baigiantis Dž. Bušo prezidentavimo kadencijai, toks tarimą dėl saugumo visus amerikiečių kariškius iš Irako pareiškimas Irake iš esmės nebuvo priimtas kaip „garbingas miestų ir kaimų numatoma išvesti iki kitų metų vidurio. prisipažinimas“. Įvykiai per paskutiniąją Dž. Bušo spaudos Neatsižvelgdamas į kai kurių narių protestus, Irako konferenciją tai patvirtina. Iš vienos pusės, tai rodo irakiečių parlamentas patvirtino bendro saugumo sutartį su Va- mentaliteto ypatybę paklusti tik galingiesiems (šiuo atveju šingtonu, kuriame visiškas JAV karių išvedimas numa- Dž. Bušas prarado tokį įvaizdį). Antra vertus, Dž. Bušo pre- tomas iki 2012 metų pabaigos. Stambesnius miestus zidentavimo pabaiga simboliškai siejama su permainomis, amerikiečiai turėjo palikti iki šių metų liepos, saugumo kurių laukia Irakas. 2009 metai – tai laikas, kai Irakas bandys kontrolę deleguodami vietinėms jėgos organizacijoms. stabilizuoti savo padėtį ir atgaus didesnę dalį savo suvere- Esamos JAV pajėgos savo veiksmais turės labiau remtis niteto. Šiuos siekius rodo nauji valstybiniai simboliai, kurie Irako valdžios reglamentu. Tai pasakytina ir apie priva- pakeis laikinuosius, priimtus po Husseino režimo nuvertimo, čias užsienio saugumo kompanijas, kurių darbuotojai pavyzdžiui, nauja vėliava. Tačiau simboliai mažai ko verti be de facto dažnai yra „kariai be uniformų“. Sutartis turėtų realios galios. padėti išspręsti dar vieną problemą: JT mandatas, kuris reglamentavo koalicijos karių buvimą Irake, baigėsi pra- eitų metų gruodžio 31 d. Jei panašus susitarimas nebūtų Irakas be buvęs priimtas, sąjungininkų kontingentas teisiškai būtų „pakibęs ore“. vakariečių karių „Associated Press“ agentūros pranešimu, stebė- tojus iš esmės nustebino Irako parlamentarų vienybė. agrindas šių metų permainoms buvo padėtas pa- Valdančiąją šiitų daugumą palaikė kurdų koalicija, iš čioje 2008 metų pabaigoje. Jau gruodžio viduryje dalies kurdų ir sunitų frakcija, kuri pareikalavo nežymių JAV vadovaujamos koalicijos pajėgų Irake vadas P nuolaidų. Protestavo tik radikalaus populistinio „Mahdžio generolas leitenantas Raymondas Odiernas pareiškė, armijos“ įkvepėjo M. as-Sadro atstovai, visą sesiją mojuo- dami plakatais ir skanduodami protesto šūkius. Vis dėlto nuo jo inauguracijos šioje šalyje nebeliks JAV kariškių, konstruktyvių kontrargumentų nepateikta. Tai reiškia, kad nebuvo vien tik jo rinkiminės kampanijos dalis. Iš principo kurį laiką po galutinio sutarties ratifikavimo radikalūs su- vienas jos esminių punktų suponuoja mintį, jog naujasis nitai gali imtis smurto ir šalyje gali padažnėti teroro aktų. JAV prezidentas neplanavo, jog jo šalies pajėgoms Analitikai buvo teisūs: rinkėjų aktyvumas 2009 m. sausio prireiks užsilikti Irake ilgiau nei iki 2010 m. vidurio. Gana pabaigoje vykusiuose provincijų rinkimuose buvo apie autoritetingų vertintojų nuomone, B. Obamai gali būti dešimt procentų mažesnis nei buvo planuota (dalyvavo nelengva įgyvendinti savo pažadus. Nepaisant visos apie 51 proc. rinkėjų), o jų metu neišvengta radikalių dabartinio prezidento charizmos, „naująja Amerikos išpuolių. Nors imtasi griežtų saugumo priemonių, rinkimų viltimi“ ir „liberaliuoju Reiganu“ vadinamas B. Obama rytą Tikrite buvo girdėti minosvaidžių šūviai, o įvairiose vargu ar galės neatsižvelgti į objektyvias aplinkybes, vietose (Bagdade ir Mosule) buvo nužudyti trys kan- kurios lemia saugumą Artimuosiuose ir Vidurio Rytuose. didatuojantys asmenys. Tačiau konfliktų apimtas šalis Kaip vaizdžiai pastebėjo Johnas Micklethwaitas, „The visame pasaulyje analizuojančios „International Crisis Economist“ vyriausiasis redaktorius, „Obama jau suprato, Group“ išplatintame pranešime teigiama, kad „2005 jog staigus pasitraukimas būtų pražūtingas ir pačiam metų rinkimai atvedė Iraką į įtemptą pilietinį karą, tuo Irakui, ir Amerikos reputacijai regione. […] Ir vien todėl, tarpu dabartiniai gali būti kito, kur kas taikesnio posūkio kad antras naujojo prezidento vardas yra Husseinas, pradžia.“ taika Artimuosiuose Rytuose greitai neįsivyraus: tam Lyg patvirtindamas šią tendenciją, Irako premjeras prireiks kompromisų.“ dar prieš šiuos rinkimus pagaliau gavo taip norimą JAV Britų kariai, kurių kontingentas yra Irake nuo pat pajėgų išvedimo grafiką. Jo žodžiais, tai vienas iš realių 2003 m., iki šiol veikė kaip vieningas tandemas su 23 žingsnių šalies suvereniteto link. Šiais metais N. al Malikis amerikiečiais. Jie kontroliavo pietinį šalies sektorių, ypač tikėsis konkretizuoti tolesnius žingsnius: įtvirtinti Karinių Basrą ir jos apylinkes. Prireikė didelių pastangų kilus pajėgų statuso susitarimą (SOFA) su JAV, susitarti dėl neramumams Basroje 2005 m. Nuo pajėgų įvedimo iki amerikiečių bazių atitraukimo iš didžiųjų miestų ir pa- šių metų pradžios Irake žuvo apie 180 britų karių. Tai pa- siekti, kad nė viena jų netaptų nuolatine. Taip pat bus skatino Jungtinės Karalystės premjerą Gordoną Browną tariamasi dėl to, kad visos amerikiečių karinės operacijos britų misiją Irake įvardinti kaip „sunkią ir varginančią“. Irake (ar net prieš Iraną) būtų iš anksto patvirtintos Irako Irako valdžiai atsiuntus į Basrą savo rezervo pajėgas, vyriausybės. britai palaipsniui perleido savo funkcijas irakiečiams. Ar tai rodo „augančias Irako saugumo pajėgų ga- Taip pat buvo deramasi ir dėl Basros aerodromo bei limybes“, kaip įvertino susitarimą baigiantis kadenciją pietinės oro erdvės kontrolės perleidimo. Tai irgi rodo

Dž. Bušas? Tikėkimės, kad taip... teigiamus Irako saugumo situacijos pokyčius. Jungtinės 4 (439) KARDAS 2009 m. Nr. Iš kitos pusės, deklaruojamas Irako premjero noras Karalystės tarptautinės plėtros ministras Douglas Ale- „imti viską į savo rankas“ negali būti radikaliai antiameri- xanderis šią informaciją patvirtino: „Turint galvoje tai, kad kietiškas. Blaiviai mąstantis irakietis ko gero turi prieiti prie Basroje reikalai klostosi gerai, galima drąsiai sakyti, kad išvados, kad užsienio pajėgos garantuoja realų saugumą visa Didžiosios Britanijos kariuomenė iš Irako pasitrauks iki to laiko, kol padėtis šalyje taps stabili. Irako vyriausy- dar iki 2009 metų vasaros.“ bė kol kas nėra pajėgi veikti be JAV karinės paramos, Kitos Europos šalys, kurių vadovai ne itin palaikė an- ypač oro pajėgų ir artilerijos. Todėl Irako premjerui tenka glosaksiškąją poziciją Irako atžvilgiu, šiuo metu turi kaip laviruoti tarp politinės retorikos ir realybės. niekad gerą progą palaikyti Iraką nekariniais metodais. Sausio mėnesį su oficialiu vizitu į Iraką atvyko Prancūzijos prezidentas N. Sarcozy, o vasarį – Vokietijos užsienio Geriausias metas reikalų ministras. Šie apsilankymai buvo vertinami kaip „netikėti“. Taigi Europa tradiciškai imasi diplomatinių palikti Iraką? sureguliavimo metodų, kurie, išvedant Vakarų koalicijos

pajėgas, taps veiksminga priemone. švedimo tempai priklausys ir nuo naujosios JAV administracijos sprendimų. Tikėtina, jog dabartinio Iprezidento B. Obamos tvirtinimas, jog pajėgų išve- dimas iš Irako gali būti paspartintas ir po pusantrų metų konfliktų zona Saugesnio Irako vizija

etų pradžioje vykęs Irako armijos dienos mi- nėjimas neapsiėjo bet deklaracijų. Irako pre- Mzidentas Jalalas Talabanis ceremonijos metu optimistiškai kalbėjo apie Irako kaip demokratinės šalies ateitį, džiaugėsi besiplečiančia ir stiprėjančia šalies armija. Gynybos ministras Abdelis Qaderas Jassimas Mohammedas teigė, kad kariuomenė yra pasirengusi užtikrinti šalies saugumą ir stabilumą. Vis dėlto Irako prezidentas supranta, kad Vakarų, ypač amerikiečių parama, dar reikalinga šalies stabilumui palaikyti. Kad ir kiek būtų deklaruojami „naujojo Irako“ nepriklausomybės siekiai, savų karinių pajėgų galimybės gali pasirodyti per silpnos. Sausio 1 d. JAV kariuomenė perdavė vadinamosios Žaliosios zonos kontrolę Irako 24 kariuomenei. Šis žingsnis gana simboliškas, nes Žalioji zona, kurioje įsikūrusi Irako vyriausybė, kitos įtakingos institucijos, ambasados, buvo laikomos JAV invazijos į Iraką simboliu. Nors aukščiausi šalies pareigūnai tvirtina, kad Irako kariuomenė pasirengusi užtikrinti stabilumą pasitraukus JAV kariams, stebėtojai ir apžvalgininkai dar gana skeptiškai vertina Irako armijos pajėgas. Šie metai »» At pasiteisins irakiečių viltys gyventi saugiau? parodys, ar Irako armija išties pasirengusi šiam išbandy- Beje, metų pradžioje amerikiečiai Irako ginkluoto- mui. Tai susiję tiek su vidaus opozicijos kontroliuojamomis sioms pajėgoms perleido ir pastarųjų. Irakiečiai gavo pajėgomis, tiek su potencialiu konfliktu su kaimyniniu apie pusantro šimto „Abrams“ ir keturis šimtus šarvuočių Iranu. Todėl al Malikis turi žaisti politinį žaidimą: iš vie- „Stryker“, kurie dabar ir sudaro naujosios Irako kariuo- nos pusės, siekti savarankiškumo, iš kitos – užsitikrinti menės technikos parką. Galbūt laikui bėgant Bagda- galimą JAV karinę paramą, ypač aviacijos, kurios Irako das jų įsigys ir daugiau, tačiau modernizuoti T-72 savo kariuomenėje nėra. Artilerijos parama taip pat reikalinga, kaina (apie 3 mln. dolerių) irakiečiams patrauklesni nei tačiau greitai Irakas privalės parodyti, jog jo sausumos „Abrams“, kurie kainuoja daugiau nei triskart brangiau. pajėgos pakankamai sukomplektuotos. Be to, Irako kariškiams rusų gamybos tankai labiau Tam tikslui pasirinktas projektas, kuris reikšmingas įprasti, o jų priežiūra paprastesnė. Jei projektas pavyks, ne tik Artimųjų Rytų mastu. Naujosios Irako kariuome- 2011 m. Irakas turės daugiau nei keturis tūkstančius vie- nės ginkluotės branduolį sudarys modernizuoti buvusio netų šarvuotos kovinės technikos ir apie pusę jos sudarys Varšuvos pakto šalių tankai ir šarvuota technika. Jau tankai. Maždaug tiek turėta ir Irano bei Irako konflikto 2005 m. oficialusis Bagdadas įsigijo partiją buvusių laikais. Tai reiškia, kad Irakas atkurs savo karinės galios Vengrijos tankų T-72 ir šarvuočių BTR-80. Šiuo metu potencialą ir saugumo situacija Artimuosiuose Rytuose planuojama įsigyti apie du tūkstančius tos pačios modifi- gali pasikeisti. Tačiau tai įvyks tik tuomet, jei oficialioji kacijos tankų iš Vidurio Europos šalių (Lenkijos, Čekijos, valdžia bei opozicija išspręs savo nesutarimus ir pradės Slovakijos), galbūt ir iš Ukrainos. Prieš pristatant juos demokratiškesnį dialogą. gavėjui, tankai bus modernizuoti JAV koncerne „Defence Irako ginklavimosi projektas bus naudingas ir jau- Solutions“. Jie bus aprūpinti modernesne ryšių ir naktinio noms NATO narėms. Senos ginkluotės realizavimas leis matymo technika. Bendrai vertinant, taip atnaujinti tankai joms greičiau persiginkluoti. bus pranašesni už kaimynų turimus, tačiau nepranoks Neužmirškime ekonominio veiksnio. Nuo 2003 metų amerikietiškų „M1 Abrams“. Irakui teko kasmet skirti degalų importui milijardus dolerių. rinkos naftos produktų poreikius jau iki 2010 metų. Maištininkams vis rengiant išpuolius ir prastėjant infrastruk- Pasak ministro, „Irakas taps svarbiu naftos produktų tūrai, šalies perdirbimo pajėgumai gerokai sumažėjo. eksportuotoju ir gaus didesnį pelną“. Jei Irakas savarankiškai pasieks aukštesnį sau- Irakas šiuo metu eksportuoja vidutiniškai 1,5–1,8 gumo lygį, jis gali padidinti naftos gavybą. O tai gali mln. barelių naftos per dieną. Vidaus rinkos poreikis – teigiamai paveikti energetinę ir ekonominę situaciją apie 700 tūkst. barelių per dieną. Planuojant 2 mln. pasaulyje. Kaip praneša naftos ministrą Hussainą al- barelių per dieną eksportą, Irakui reikėtų išgauti 2,7 mln. Shahristanį cituojantis vietos leidinys „Azzaman“, Irakas barelių per dieną, o tai, kai kurių analitikų nuomone, yra šiais metais sieks padidinti naftos eksportą iki 2 mln. neįmanoma. barelių per dieną. Taigi įvykiai, atrodo, tolimoje valstybėje tiesiogiai Pasak ministro, Irakas galės patenkinti visus vidaus lemia ir bendrąją gynybos ir saugumo situaciją.

Priedas

25 009 m. sausio 14 d. Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus priėmė Jungtinių Amerikos Valstijų ambasadorių Johną A. Cloudą, kuris perdavė JAV prezidento Džordžo 2Bušo laišką, kuriame šis padėkojo už lietuvių pastangas siekti laisvės pasaulyje. „Šiuo metu, kai Lietuvos kariuomenė baigia savo misiją Irake, norėčiau Jungtinių Valstijų vardu nuoširdžiai padėkoti Lietuvos Vyriausybei ir žmonėms už dalyvavimą daugianacionalinėse pajė- gose nuo 2003 metų birželio mėnesio. Ypač norėčiau padėkoti pėstininkų daliniams, kurie tarnavo Pietryčių ir „Pietūs–Centras“ daugianacionalinėse divizijose.“ Dž. Bušo teigimu, Lietuvos pasiryžimas remti ir stiprinti Irako demokratinę valdžią rodo Lietuvos žmonių valią ir įsipareigojimą siekti laisvės pasaulyje. „Lietuviai gali didžiuotis dalyvaujantys sėkmingoje Irako išvadavimo operacijoje ir savo pastangomis mažinantys smurtą Irake. Mūsų bendra patir- tis Irake pastaraisiais metais rodo sustiprėjusią mūsų šalių partnerystę globaliniais strateginiais klausimais. Esu įsitikinęs, kad šie ryšiai dar labiau stiprės mūsų vyriausybėms siekiant tolesnio 4 (439) KARDAS 2009 m. Nr. bendradarbiavimo ir dirbant pasaulinio saugumo, taikos ir laisvės labui“, – laiške rašė Dž. Bušas. Savo ruožtu V. Adamkus žadėjo tęsti bendradarbiavimą. Šalies vadovas pabrėžė, kad Lietuvai buvo, yra ir bus labai svarbu turėti tokią partnerę kaip Jungtinės Amerikos Valstijos, kurios daug padėjo mums žengiant į NATO. Niekada nepamiršiu prezidento Dž. Bušo žodžių, ištartų jo vizito Lietuvoje metu prie Vilniaus rotušės 2002 metų lapkričio mėnesį“, – sakė V. Adamkus. Tikrai viliuosi, kad artimas, šiltas, strategiškas bendradarbiavimas vyks ir su naująja JAV administracija. Jos dėmesys mums, visam mūsų regionui yra itin svarbus ir itin vertinamas. Mes turime daug bendrų sąlyčio taškų, bendrų darbų. Esame vienodai laisvę ir demokratiją mylinčios tautos“, – sakė šalies vadovas. Prezidentas pažymėjo, kad labai svarbu ir prasminga dirbti kartu siekiant taikos ir stabilumo ne tik Europos rytuose, bet ir tokiuose karštuose taškuose kaip Irakas ir Afganistanas. „Labai džiau- giuosi, kad Lietuvos kariai buvo aukštai įvertinti savo partnerių Afganistane ir Irake. Todėl turime ir toliau įgyvendinti savo įsipareigojimus ir tęsti svarbią misiją Afganistane“, – pabrėžė V. Adamkus.

■■ Parengė Darius Sutkus kariuomenė ir visuomenė Kariuomenės ir visuomenės santykių kaita: Lietuvos atvejis

Hipotetinio sociopolitinio modelio taikymas analizuojant Lietuvos kariuomenėje vykstančius procesus ir santykius su visuomene

Tęsinys. Pradžia – „Karde“ Nr. 3

Karių ir civilių santykiai ilgą laiką buvo analizuojami papildomą kintamąjį ir naują kategoriją „postmodernioji 26 remiantis nacionalinės valstybės samprata. Dauguma au- era“, kuri, anot jo, prasidėjo nuo 2001 m. torių vengdavo teorinės dimensijos ir gilesnio probleminio C. Moskos hipotetinis modelis nuo J. Williamso mo- išaiškinimo ir apsiribodavo aprašomuoju metodu, rem- delio skiriasi keliais svarbiais aspektais: damiesi bendromis prielaidomis ir stebėjimais. Kariuo- ■■ Pirmasis modelis yra su aiš- menės ir visuomenės santykiai buvo stabilūs, todėl tarsi Analizės laikotarpiu. kiai apibrėžtu laiko intervalu (iki 2001 m.), o antrasis – su nebuvo prasmės kvestionuoti bazinių S. Huntingtono, vis dar tebesitęsiančiu laikotarpiu. M. Janowitzo ir kitų normatyvinių teorijų autorių idėjų. Karių ir civilių santykiai Šaltojo karo metu klostėsi sa- ■■ Kintamųjų skaičiumi. Pirmajame variante buvo votiškoje izoliuotoje ir stabilioje erdvėje, nes viskas atrodė 11 kintamųjų, antrajame – jau 12. paprasta: civilinė valdžia kontroliuoja jėgos monopolį ir neleidžia kariuomenei kištis į sprendimų priėmimo pro- ■■ Kintamųjų reikšme. Šių modelių kintamųjų reikš- cesą politiniu lygmeniu bei naudoja kariuomenę gynybai mės iš esmės skiriasi. nuo išorinės agresijos. J. Williamsas savo modelyje prie jau buvusių Po Šaltojo karo C. Moskos karių ir civilių santykiams C. Moskos modelyje „subnacionalinių grėsmių“ pridėjo tirti siekė sukurti sisteminį ir lyginamajai analizei tinkamą „transnacionalines ir tarptautines grėsmes“, išskirdamas modelį. Šis būdas leidžia palyginti situacijas skirtingose vidaus ir tarptautinio terorizmo lygmenis. Su terorizmo valstybėse, remiantis tam tikrais bendraisiais kriterijais. grėsme susijęs ir pakitęs uždavinių spektras. Šiuo atve- Modelio esmė – karinės organizacijos analizė pagal ju svarbus vaidmuo tenka kariuomenės ir visuomenės išskirtus kintamuosius tam tikroje visuomenėje skirtingu bendradarbiavimui ir kitiems karinio ir civilinio elito laikotarpiu. Kartais šis modelis dar vadinamas pusiau santykiams. Nepaisydamas sąlyginės „globalios taikos“ teoriniu, kadangi kiekvienos valstybės atvejo ir lyginamieji laikotarpio pasaulyje, J. Williamsas, kitaip nei C. Moskos, tyrimai atliekami pagal iš anksto numatytą schemą, o manė, kad demokratinių valstybių kariuomenės vėl daly- gauti rezultatai atspindi tik vienokias ar kitokias kariuo- vauja ir turės dalyvauti tikruose ir intensyviuose kariniuose menės ir visuomenės raidos ir kaitos tendencijas. konfliktuose (pvz., Irake, Afganistane ir t. t.) Naujausiame modelyje C. Moskos išskyrė tris Kariuomenės tipas postmodernioje eroje aiškus – skirtingus visuomenės tipus (kategorijas) – modernioji nedidelės, profesionalios, gerai ginkluotos, mobilios visuomenė (1990–1945), vėlyvoji modernioji pajėgos, gebančios įveikti į šiuolaikinius iššūkius ir (1945–1990) ir postmodernioji visuomenė grėsmes. Šiuolaikinių kariuomenių struktūra kuriama atsižvelgiant į saugumo aplinkos sąlygas, o veiklos (1990–...), ir įvedė 11 kariuomenės kintamųjų. Vėliau principai panašūs kaip civilinių (verslo) organizacijų. Tai J. Williamsas pakoregavo pirminį modelį, įvedęs naują visiška priešingybė Šaltojo karo laikais egzistavusioms liamsas teigė, kad šiuolaikinių demokratinių valstybių institucinėms, prievolininkų kariuomenėms, kurios buvo kariuomenėse svarbus ne civilių skaičius, o jų vaidmuo, rengiamos Trečiajam pasauliniam karui. Postmoderniuoju jų integracijos į karines organizacijas laipsnis. Ar jie gali laikotarpiu kariui neužtenka būti tik mokslininku ir vals- kartu su kariais dalyvauti bendrose operacijose, kiek tybininku. Dalyvaudami tarptautinėse humanitarinėse įvykęs kariuomenės sričių privatizavimas? Kitas svarbus ir taikos rėmimo operacijose kariai daugiau rūpinasi aspektas – kariuomenės ir visuomenės sąveika. Pasi- visuomenės gerove nei kariauja, todėl rytdienos karys keitus grėsmių pobūdžiui ir uždavinių spektrui, karinės gali tapti kariu policininku. institucijos perduoda kai kurias funkcijas visuomenei. C. Moskos civilių skaičiaus didėjimą moderniose Moterų vaidmens kariuomenėje reikšmė abiejuose kariuomenėse tapatino su laipsniška kariuomenės kaita modeliuose išliko beveik nepakitusi. Teoriškai postmo- iš institucinės organizacijos į profesinę. Savo tyrime jis derniojoje eroje moteris gali tarnauti bet kurios kariuo- įrodinėjo, kad postmodernios karinės organizacijos dau- menės rūšies pajėgose, valdyti sudėtingiausią techniką, gumą turėtų sudaryti civiliai, o ne kariai. Tuo tarpu J. Wil- dalyvauti taikos rėmimo ir humanitarinėse operacijose

»» 2. lentelė. Kariuomenė ir visuomenė postmodernioje eroje

Kariuomenės Postmodernioji era I Postmodernioji era II kintamieji (1990–2001) (2001–...) Subnacionalinės Subnacionalinės, transnacionalinės, Grėsmės (etniniai konfliktai, tarptautinės (terorizmo grėsmė terorizmas) nacionaliniu ir tarptautiniu lygmeniu) 27 Nedidelė profesionali kariuomenė; Kariuomenės Nedidelė profesionali integruotas aktyvusis kariuomenė struktūra rezervas, karo policija Vidaus saugumas Kariuomenės pagalba Pagrindiniai Taikos rėmimo / civilinėms institucijoms uždaviniai humanitarinės operacijos Taikos rėmimo / humanitarinės opera- cijos Intensyvūs kovos veiksmai

Vyraujanti kario Karys valstybininkas Karys valstybininkas Karys mokslininkas Karys mokslininkas profesinė veikla Karys policininkas Biurokratinė karinės

organizacijos Hierarchinė / vertikali Horizontali 4 (439) KARDAS 2009 m. Nr. STruktūra* Visuomenės Nevienareikšmiška Remianti (besikeičianti) nuomonė Santykis Norima įsiteikti Kooptuota su žiniasklaida Civiliai Integruoti (operacijos / parama) Didelė dalis darbuotojai Karinių funkcijų privatizavimas Moters Pripažintas Visiškai pripažintas (ne iki galo?) vaidmuo Sutuoktinis ir Atskirti Susiję bendruomenė Homoseksualūs Priimami Labiau toleruojami nei priimami asmenys kariuomenėje Sąmoningas atsisaky- Pripažintas Pripažintas mas tarnauti (C. C. Moskos ir J. A. Williamso modeliai ir jų skirtumai) Pastaba: *Naujas kintamasis įvestas J. A. Williamso. kitu kampu ir netgi kovos veiksmuose. Vis dėlto net ir demokratinių tyviai, kariuomenės ir visuomenės santykių kaitos pro- valstybių kariuomenėse ( pvz., JAV ir D. Britanijos) dar blematika pradėta nagrinėti palyginti neseniai. Dėl san- pasitaiko moterų teisių ignoravimo ar seksualinio prie- tykinai stabilios tarptautinio saugumo aplinkos Šaltojo kabiavimo atvejų. karo metu civilių ir karių santykių konceptualizacija ilgai Lietuvos kariuomenės kaitos ir santykių su visuo- išliko statiška ir dažniausiai apsiribodavo demokrati- mene analizei taikomas adaptuotas C. Moskos ir J. A. nės civilinės kontrolės atskirose valstybėse tyrimais. Williamso modelis, kurio dalis kintamųjų eliminuota arba Tik pastaruoju metu pradėti lyginamieji ir atskirų atvejų pakeista, atsižvelgus į specifinius, istorinius ir kultūrinius kariuomenėje tyrimai, kurių analizei imta taikyti tipinius postkomunistinės kariuomenės ir visuomenės ypatumus. modelius su aiškiai apibrėžtais kriterijais (A. Fosteris, Kadangi šiame darbe siekiama identifikuoti kariuomenėje C. Moskos, T. Edmundsas, J. Williamsas ir kt.). vykstančius procesus ir kaitos tendencijas, atliekama Pritaikomumas. Kaip teigė pats pirminio modelio kompleksinė kokybinė kelių lygmenų analizė. Šiuo atve- autorius C. Moskos, postmodernioji kariuomenė yra ju dalis funkciniam imperatyvui priskiriamų kintamųjų idealus tipas, leidžiantis pagal daugelį kintamųjų nu- (kariuomenės struktūros, uždavinių, kario profesinės statyti pagrindines tendencijas, atskiriančias skirtin- veiklos kaita) atspindi kariuomenės, kaip institucijos, gų tipų demokratines Vakarų valstybių kariuomenes. kaitą – profesionalizavimą, o kiti kintamieji (visuomenės Naujesnio modelio autorius J. Williamsas, pakoregavęs nuomonė, santykiai su žiniasklaida, civilių vaidmuo, mo- pirminį variantą, pritaikė jį ne tik skirtingų kariuomenių terų vaidmuo) priskiriami sociopolitiniam imperatyvui ir lyginamiesiems tyrimams, bet ir santykiams su visuo- atspindi kariuomenės ir visuomenės santykį – civilinimą). mene analizuoti. 28 Kalbant apie civilinimą bendrąja prasme turima Sąlyginis naujumas. Šis modelis jau taikytas sie- omenyje kompetencijos ribų tarp kariuomenės ir visuo- kiant nustatyti, kiek Lietuvos gynybos reformos įgy- menės sumažėjimą veikiant globalizacijai ir sociopolitinei vendinimo procesai atitinka NATO kariuomenių raidos aplinkai. tendencijas, tačiau tik bendrais bruožais, neaptariant Kodėl pagal C. Moskos ir J. Williamsą adaptuotas reformos eigos techninės pusės ir galimų santykių su analitinis hipotetinis modelis? Šio modelio pasirinkimą visuomene perspektyvos. (Grafinė tyrimo modelio iš- lėmė keletas aplinkybių: raiška pateikta 2 lentelėje.) Alternatyvos nebuvimas. Žvelgiant retrospek-

»» 3 lentelė. Hipotetinis kariuomenės ir visuomenės santykių tyrimo modelis (adaptuotas)

Grėsmės, iššūkiai saugumui, globaliniai pokyčiai ir narystė NATO / ES

Kariuomenės kintamieji Naujoji (postmodernioji) era II (nuo 2001 m.) Nedidelė profesionali kariuomenė Kariuomenės tipas

Karinės organizacijos struktūra Horizontali? Kariuomenės pagalba civilinėms institucijoms Misija ir pagrindiniai uždaviniai Taikos rėmimo / humanitarinės operacijos Intensyvūs kovos veiksmai (ribotos galimybės)

Karys valstybininkas / politikas? Vyraujantis kario veiklos pobūdis Karys mokslininkas; karys policininkas Karys specialistas; karys-vadas-lyderis F UNK CI N IS I MPERAT Y VA S (PR OF E SIO NAL IZ AV I MA S )

Visuomenės nuomonė Remianti (besikeičianti) Santykis su žiniasklaida Kooptuota (santykinai) Integruoti Civilių vaidmuo Dalinis karinių funkcijų privatizavimas (perdavimas)

SOCIO P O L I T N IS I MPERAT Y VA S Moters ir sutuoktinio vaidmuo Visiškai pripažintas ir vertinamas Šaltinis: adaptuota autoriaus, remiantis J. Williamso modeliu. »» Kariuomenės tipas postmo- dernioje eroje – nedidelės, pro- fesionalios, gerai ginkluotos, mobilios pajėgos.

skiriantys, nors jų vaidmuo kariuomenės profesionalumui, Modelio adaptavimo karių moraliniam stabilumui išlaikyti yra labai svarbus. 29 pagrindimas Nagrinėti homoseksualius asmenis kaip atskirą kastą ar Kadangi šio darbo tikslas nėra vien tiktai kariuome- jų vaidmenį būtų diskriminacija kitų mažumų atžvilgiu. JAV nės, kaip institucijos, kaitos analizė, bet ir jos santykių su kariuomenėje, kurioje jau išspręsta daugelis problemų, susijusių visuomene pokyčiai, todėl originaliame modelyje esančią su skirtingų religijų, rasių ir tautybių integracija į kariuomenę, sąvoką „grėsmių suvokimas“ traktuoti kaip kariuomenės homoseksualų klausimas tebėra aktualus. Kariuomenėje vis dar kintamąjį, šiame kontekste neatrodo racionalu. Grėsmės vyrauja atsargus / neigiamas požiūris į seksualines mažumas ir greičiau galėtų būti įvardijamos kaip pokyčių Lietuvos principo „neklausk, nesakyk“, atsiradusio dar 1993 m., laikyma- kariuomenėje ir visuomenėje stimuliatorius. sis. JAV visuomenės požiūris, naujausiais tyrimų duomenimis, Labai svarbus reformuojant kariuomenę ir pats narystės daug liberalesnis. Prasmingiau būtų apžvelgti visų mažumų tarptautinėje saugumo organizacijoje (NATO) siekis. Tačiau (tautinių, etninių, religinių...) perspektyvas ir galimybes šiuolai- sunku sutikti su teiginiu, kad vien tik narystė NATO buvo kinėje Lietuvos kariuomenėje, tuo labiau, kad ir pagal pirminį pagrindinis reformų Lietuvos kariuomenėje stimulas. Žvel- C. Moskos modelį analizuotuose atvejuose šis kintamasis buvo 4 (439) KARDAS 2009 m. Nr. giant per funkcinio imperatyvo prizmę NATO įtaka buvo labai laisvai interpretuojamas (Olandijos atvejis). Atsižvelgus į speci- svarbi perspektyviniam Lietuvos kariuomenės vystimuisi finius ir kultūrinius veiksnius, šis kintamasis buvo pašalintas iš ir santykiams su visuomene, tačiau sociopolitine prasme tyrimo modelio. didelę reikšmę turėjo globalizacijos procesai ir Lietuvos priėmimas į Europos Sąjungą. Remiantis šiais argumentais, Modelio trūkumai adaptuotame modelyje kategorija „grėsmių suvokimas ir Reikia pripažinti, kad hipotetiniai sociopolitiniai modeliai narystė ES ir NATO“ yra išskirta atskira eilute, kaip tikėtini turi ir trūkumų. Jie labiau orientuoti į Vakarus (JAV), todėl pagrindiniai civilių ir karių santykių kaitos veiksniai. kitokioje socialinėje sistemoje stokotų tam tikrų sąveikos Kadangi Lietuvos visuomenės ir karinės organizacijos elementų. Remiantis šiuo modeliu, buvo analizuotos ne tik kultūra skiriasi nuo JAV, analizuoti karių sutuoktinių santy- išsivysčiusios Vakarų valstybės, todėl a priori jis gali būti kius su bendruomene netikslinga. Lietuvos kariuomenėje taikomas ir bet kokiai valstybei. Šis modelis gali būti kritikuo- dėl įvairiausių priežasčių nėra susiformavusi specifinė už- jamas dėl naudojamos indukcinės metodologijos ir galimo dara karinė kultūra, kuri skatintų vystytis karinę subkultūrą. pernelyg abstraktaus tyrimo rezultato. Kita vertus, gautos Pagrindiniai moraliniai karinės kultūros elementai, žinoma, išvados gali būti puiki paskata kitiems tyrėjams ieškoti naujų egzistuoja, tačiau Lietuvoje nėra didelių kariuomenės bazių būdų, kaip užpildyti civilių ir karių teorijos (-ų) spragas. su visiškai įrengta infrastruktūra: mokyklomis, prekybos centrais ir t. t. Lietuvos kariuomenėje tarnaujančių karių ■■ Mjr. Remigijus Žilinskas sutuoktiniai yra visateisiai visuomenės nariai, joje neišsi- pasipriešinimas

Laisvės nevertas tas, kas negina jos

manyti, jog mūsų valstybės teritorija negali tapti agre- syvių interesų objektu. Nuo senųjų laikų iki dabar rytine Baltijos pakrante driekėsi prekiautojų ir, deja, užkariautojų keliai. Tokią išvadą galima daryti, studijuojant archeolo- ginius radinius bei istorinius šaltinius. 30 Bet kokio etninio (genties, tautos) ar vėliau jo pagrin- du susiformavusio politinio darinio (valstybės) natūrali reakcija į išorinę agresiją – pasipriešinimas. Be abejo, valia išlikti gresiant pavojui gali būti rodoma įvairiai. Ta- čiau pamatinis bekompromisio pasipriešinimo metodas yra ginkluotas atkirtis. Šis būdas – aukščiausia valios išraiška, kuomet dėl laisvės idėjos susitaikoma su bet kokiomis netektimis. Todėl ginkluotas pasipriešinimas agresoriui ar okupantui tradiciškai pasaulyje jau tapęs simboliu. Kovoti su sau lygiu – garbinga, tačiau kaip vertinama kova su kokybiškai ir kiekybiškai daug kartų pranašesniu priešu? Iš pirmo žvilgsnio toks paprastas klausimas pa- sirodo yra toli gražu nevienareikšmis. Bet kokia dvipusė priešprieša neapsiriboja vien fizine kova, ją visada lydi vienos ar kitos konfrontuojančios pusės motyvai. Savas teisumas grindžiamas ideologija, teise, politika. Situaci- joje „silpnas prieš stiprų“ tai įgauna ypatingas formas. Stiprioji pusė dažniausiai vadovaujasi stipriojo teisės »» 1863 m. sukilėlis miške. A. Grotgerio graviūra. argumentu. Silpnesnioji pusė neturi pasirinkimo priimti lygiaverčių kovos taisyklių ir imasi tokių priemonių, ku- rias stipresnioji pusė dažnai vertina kaip negarbingas, Silpnas prieš stiprų nekonvencines, priešingas įstatymui. Tačiau galima paminėti nemaža faktų, kai būtent ytinė Baltijos jūros pakrantė visada buvo ir išliks tokios priemonės vienintelės galėjo padėti mažoms (o strategiškai svarbiu regionu. Net ir dabar, kai dėl kartais ir ne tokioms mažoms) valstybėms išsaugoti technologijų įtakos po truputį blanksta teorija, laisvę, nepriklausomybę ir teritorinį vientisumą. Spren- jogR geopolitiką lemia visų pirma fizinė geografija, naivu dimas desperatiškai kovoti su gausesniu ir pranašesniu agresoriumi kvestionuoja lyg ir aksioma tapusį teiginį „nugalėtojai neteisiami“, o kai kuriais atvejais moralinis pranašumas anksčiau ar vėliau tampa realybe. Šią teiginį patvirtina ir ten pat minimas įvykis – 1132 m. bal- mintį aiškiai atspindi myriop pasmerkto LLKS generolo tų kariuomenė (greičiausiai jotvingiai) sugebėjo įvilioti J. Žemaičio-Vytauto savo teisėjams pasakyti žodžiai: pranašesnes rusų pajėgas į nepatogią vietovę ir stai- „...aš, kaip ir kiti mano bendraminčiai, manau, kad Sovie- giai kontratakavę ją sutriuškino. Metraščiuose minima, tų Sąjunga savo ginkluotomis pajėgomis įsiveržė į mūsų jog lietuviai dažnai naudojo slaptus susisiekimo takus, šalį. Šį sovietinės vyriausybės žingsnį laikau neteisėtu. pasalas, užvartas. Minimas atvejis, kai lietuviai nukirto [...] Koks bus teismo nuosprendis – man žinoma. Aš vis pakelės medžius, palikdami juos stačius, ir netikėtai už- tiek laikau, kad mūsų kova ateityje duos rezultatų.“ vertę jais vokiečių gurguolę, sukėlė visišką ją lydėjusių karių sumaištį. Petro Dusburgiečio kronikoje minima tarp prūsų bu- Karas vus „vyrų, prityrusių ir nusimanančių kare“ („viri experti „civilizacijos et subtiles in bello“). Nukariavus Prūsiją, pristačius čia paribiuose“ pilių ir suaktyvinus antpuolius į Lietuvos žemes, gerai

radėsime nuo senųjų laikų, tad grįžkime prie „pasenusio“ teiginio, jog strategijos pagrindas – geografija. Juk daugeliu atvejų regiono geografi- nėsP ypatybės lemia ne tik visuomeninės veiklos pobūdį, 31 bet ir mentalitetą. Vokiečių riterių ordinų veržimasis į Rytus buvo susijęs su bendra ekonomine ir politine padėtimi tų šalių, kurios vėlyvaisiais viduramžiais buvo pasiekusios brandžiausią feodalizmo stadiją. Nuo XI a. pabaigos tas šalis apėmė valstiečių judėjimas, politiniame gyvenime vis labiau didėjo miestų reikšmė. Atkaklus valstiečių ir miestiečių priešinimasis nebeleido didinti feodalinio spaudimo. Todėl kilmingi kariai turto ėmė ieškoti svetimose šalyse. Tačiau atėjūnams su agresyviais ketinimais tekdavo keisti arba natūralų kraštovaizdį, arba... mąstymą. KARDAS 2009 m. Nr. 4 (439) KARDAS 2009 m. Nr. Lietuviškos žemės buvo nepaprastai miškingos. Ordino kariams Baltijos valstybės buvo „laukinis, sunkiai praeinamas kraštas“. Susidaro įspūdis, jog atskiriems ri- teriams žygiai į pagonių žemes buvo savotiška avantiūra, „ėjimas į civilizacijos užribius“. Tačiau tuo metu abiejų pusių ginkluotės skirtumai nebuvo labai ryškūs. Pranašu- mas buvo kaip tik tuometinės vakarietiškosios civilizacijos pasiekimai, visų pirma labiau struktūrinis valstybingumas, taip pat ir kariuomenės organizacija. Deja, iš pat pradžių lietuviškose žemėse kitokia, kad ir pranašesnė karyba »» Pokario laisvės kovos. A. Grybinas-Faustas. nebuvo tokia efektyvi, kaip „lygiems kariaujant su lygiais“. Karas su pagonimis nebuvo toks, koks, pavyzdžiui, pa- parengti vokiečių ir jiems talkinusių kitų šalių riteriai turėjo našiu metu vykęs Šimtametis karas. pripažinti ir lietuvių bei žemaičių karinius sugebėjimus. „Pilname rusų metraščių rinkinyje“ yra epizodas, Kol LDK karinės pajėgos dar negalėjo lygintis su gerai kuriame kunigaikštis Danilas Romanovičius, vadinamas organizuota „pagal vakarietiškus standartus“ ordino dideliu karo reikalų žinovu, taip mokė savo kariaunin- kariauna, labiausiai lietuvių sąjungininkams priešintis kus: „...o karo vyrai, argi jūs nežinote, kad krikščionims agresijai padėjo mokėjimas nepriimti priešo primetamų apsauga – erdvuma, o pagonims – ankštuma“. Išsakytą taisyklių ir naudojimasis savais pranašumais. Kai ku- pasipriešinimas riuos taktinius principus lietuvių kariai naudojo net LDK teiginį galima pagrįsti keletu istorinių faktų. Dar Gedimino priėmus krikščionybę ir pertvarkius savo kariuomenę. laikais Ryga atsiuntė protesto notą šiam kunigaikščiui dėl Visiems žinomas manevras Žalgirio lauke, nulėmęs šio „plėšikautojų“. Tačiau kiek vėliau tarp lietuvių ir ordino mūšio ir apskritai vokiečių ekspansijos į Rytų Baltijos buvo sudarytos dvi taikos sutartys (1367 ir 1390 m.), re- žemes baigtį. glamentuojančios „nekonvencinės karybos“ apribojimus („Pax Latrunculorum“). Tai galima traktuoti kaip poslinkį karo teisėje: civilizuotoji Europa, iki tol apskritai laikiusi Primesti priešininkui pagonis už įstatymo ribų, šiais teisės aktais pripažino nereguliariąsias pajėgas (pavadinimas sąlyginis). Taigi savas sąlygas matome, jog ir nevalstybinės (tiesiogiai nepavaldžios valdovui ar genčių konfederacijai) karinės pajėgos įgavo, ašydamas apie Vokiečių ordino ekspansiją į kalbant šių dienų kalba, „kombatantų“ statusą. baltų genčių apgyvendintas žemes, J. Jakštas Be abejo, dabartinis požiūris į kariuomenės struktūrą „Lietuvių enciklopedijoje“ pastebi: „atvykęs Or- labai skiriasi nuo tuometinio, todėl sunku rasti šiuolaikinių dinasR rado apie 80 proc. Prūsijos paviršiaus padengtą terminų šiems padaliniams įvardinti. Juk, kaip pažymi miškų, raistų ir pelkių ir tik kokį 20 proc. apgyvendintą. V. Pašuta, „ginkluotųjų pajėgų organizacija valstybėje iš Visą pietinę dalį nuo Kulmijos ir Rytų Prūsiją (maždaug pradžių buvo gana įvairi. Aukštaitijoje veikė didžiojo kuni- nuo Priegliaus iki Alnos) dengė didelė giria, istoriniuose gaikščio kariaunos, o Žemaitijoje dar tebebuvo sudaromi šaltiniuose vadinama dykra (lot. Solitudo, vok. Wildnis).“ mišrūs pašauktinės kariuomenės būriai su vadovaujančia 32 Šioje niekieno žemėje, kaip ir tik pirmuosius valstybin- įvairių žemių kilmingųjų taryba, bet pamažu buvo einama gumo ženklus rodančios LDK paribiuose, oficialiosios prie ginkluotųjų pajėgų vienijimo.“ Galima tvirtinti, jog valdžios ir jos institucijų veikla negalėjo būti aktyvi. Tačiau šių nedidelių būrių veikla nebuvo vien noras pasipelnyti kaip atsakas į pasieniui būdingas grėsmes čia veikė (plg. su vakarietiškais landsknechtų padaliniais), bet ir savarankiškos jėgos organizacijos. Šis autorius mini, indėlis į to meto gynybos politiką. Pirmiausia jis pasireiškė jog didžiajai giriai, kartu ir karo zonai būdinga gyventojų savos teritorijos gynimu bei priešininko alinimu staigiais rūšis – vadinamieji kariai bastūnai. Išlikusiuose šaltiniuo- antpuoliais. se jie vadinami dvejopai: lotyniškuose dokumentuose – Latrunculi, o vokiškuose vartojamas terminas „štruteriai“ (Struter). Tai buvo savotiški partizanai, užpuldinėję prie- Principų tęstinumas

šus giriose ir pagirių gyvenamąsias sodybas. Šie kariai, risiminkime, jog toks pasipriešinimo pobūdis kitaip nei kunigaikščio kariauna, nebuvo nei kilmingi, nei išryškėdavo ir vėliau. Sunkmečių ar staigių krizių pašauktiniai kariai ir kovojo savarankiškai, kartais ir kaip atvejais civilizacijos lygis krenta keliais lygiais že- samdiniai, atstovaujantys ir mokėtojo interesus. myn.P Mažose valstybėse šis procesas vyksta greičiau ir Nors lotyniškas žodis „latrunculi“ pažodžiui verčiant skaudžiau. Kai valstybinės institucijos nebegalėdavo už- reikštų „plėšikėliai“, „nenaudėliai“, kažin ar galima juos tikrinti savo piliečių neliečiamybės ir organizuoti valstybės laikyti vien kriminaliniu gaivalu (prisiminkime, kad būtent gynimo, visada įsijungdavo tam tikri rezerviniai gynybos taip oficialioji sovietinė valdžia traktavo ir pokario parti- mechanizmai. Trūkstamą politinės valdžios komponentą zaninį sąjūdį). Kuo galima pagrįsti šį teiginį? atstojo moraliniai autoritetai, tapdami savotišku laikinu Istorikas V. Pašuta savo veikale „Lietuvos valstybės įstatymus leidžiančios valdžios pakaitalu. Pasipriešinimo susidarymas“, nagrinėdamas lietuvių karybos ypatumus, ir įstatymo vykdytojų funkciją perimdavo savarankiškai užsimena, jog „vėliau į ginkluotąsias pajėgas įėjo ir va- veikiantys padaliniai. dinamieji „latrunculi“. Tai buvo nedideli savanorių būriai, Dėl rezistencinės kovos asimetriškumo silpnesnioji drąsiai veržęsi į priešo žemę. Lietuvių pasienyje jie veikė pusė negalėdavo vykdyti atviros veiklos. Priebėga ko- nelyginant partizanai.“ votojams, kaip ir seniausiais laikais, tapdavo periferijos, Tokių nereguliariųjų savarankiškai veikiančių padali- kuriose okupacinės valdžios ir jos represinių organizacijų nių, kokius galima laikyti minėtuosius „štruterių“ būrius, veikla būdavo minimali. Priklausomai nuo jėgų santykio, vaidmuo bendrame pasipriešinimo kontekste buvo ne- tai galėjo būti nuošalesni kaimai, atskiros sodybos, mažas. Kovų su kryžiuočiais laikotarpiu juos ko gero jau galiausiai nuolatinės ar laikinos stovyklos miškuose. buvo galima laikyti ne vien karine, bet ir politine jėga. Šį Tokiu atveju Maironio eilėraštis „Miškas ir lietuvis“ šiame Jėgų santykį ir pasipriešinimo pobūdį itin lėmė kontekste įgauna visai naują prasmę. Prisiminkime Baro industrializacijos procesas. Tačiau ankštumos, kaip konfederatus, 1831 ir 1864 m. sukilėlius, pokario kovas. pranašumo, naudojimas tapdavo aktualus visada, kai Pavyzdžiui, 1864 m. sukilėlių taktika aprašoma taip: jėgos tapdavo nelygios. Pavyzdžiui, remiantis klasikine „Laivės kovotojai dažniausiai stovyklaudavo giriose, vakarietiškąja karyba dėl tobulėjančios ginkluotės ir ka- toliau nuo sodžių. Jeigu vieta būdavo tinkama, tai įsitai- riuomenės struktūros palaipsniui, kaip potencialios mūšių sydavo stovyklą ilgesniam laikui, supildavo pylimus, ap- vietos, atmestos neatviros vietovės. Mechanizuotoji karinė linkinius kelius užversdavo medžiais, rąstais. Stovykloje technika negalėjo atskleisti visų galimybių ekstremaliomis mokindavosi šaudyti, mankštinosi. Apylinkėse vykdavo gamtinėmis sąlygomis. Pavyzdžiui, SSRS invazijos į Suo- aiškinamasis darbas. Iš čia užpuldinėdavo maskolius. miją metu nei tankai, nei lėktuvai nepateisino lūkesčių. Vengdavo atvirų mūšių, puldavo iš pasalų, paskui vėl Vokiečių vermachto operacijos SSRS ir Balkanuose taip traukdavosi į mišką, į kurį rusai nedrįso įžengti. Vienoje pat buvo ribotos. Vokiečių generalitetas manė, jog miške vietoje išblaškytas sukilėlių būrys tuojau rinkdavos kitoj apskritai neįmanomi pilnaverčiai kariuomenės veiksmai. vietoje, ir rusai nežinodavo, ar tai naujas, ar senas būrys. Tačiau partizanų dalinių grėsmė juos paskatino kurti Lengva buvo užpuldinėti ant rusų reguliarios kariuome- savus specialiuosius dalinius, pritaikytus kariauti „ma- nės, nes žinojo visus takelius miškuose, žinojo, kur kokia žąjį karą“. Žinant tuometinių generalinių štabų inerciją ir kalva, klampynė ar tankumynas. Apie rusų kariuomenės besaikį žavėjimąsi gigantiška industrine ginkluote, toks judėjimą pranešdavo savi žvalgai. Susekti sukilėlius žmogiškojo faktoriaus renesansas rodė, jog pogrindinis rusams sunku buvo, nebent koks išdavikas-išgama pasipriešinimas tampa reikšminga jėga. Besitraukiantys užvesdavo juos.“ vokiečiai patys bandė naudoti „mažojo karo“ koncepciją, 33 Iš tiesų nežinodami konteksto negalėtume atskirti, vykdomą mažų padalinių, ar net organizuoti partiza- kokios laisvės kovos turimos omenyje ir kas tie kovotojai: ninį pasipriešinimą buvusiose „etninėse žemėse“ (žr. aprašymas tinka plačiam laikotarpiui – tiek Gedimino Vokiečių diversantai Antrajame pasauliniame kare II // laikų „štruteriams“, tiek pokario partizanams... „Kardas“, 2005 m. Nr. 6). Tačiau tarpukario Lietuvos KARDAS 2009 m. Nr. 4 (439) KARDAS 2009 m. Nr.

»» Savisaugos instinkto pasireiškimas visuotiniu mastu. Barikados, 1991 m. sausis. pasipriešinimas

»» Istorinis patyrimas yra reikšmingas ugdant Lietuvos karius. Prie J. Vitkaus-Kazi- meraičio ir A. Ramanausko- Vanago bunkerio-vadavietės Kasčiūnų kaime.

kariuomenės majoras J. Pyragius, kuriam teko matyti kai laisvės kovų atmintimi“. Daugeliu atvejų kitaip ir negalima 34 kurias tokio pasirengimo detales, įvertino jį neigiamai. Jis paaiškinti daugelio XIX–XX a. pasipriešinimo sąjūdžių fe- rašė: „Partizaninė kova iš viso buvo svetima vokiečiams, nomenų, nors atrodytų, kad valstybės agresorės su savo nes jie iš prigimties linkę veikti pagal parengtą planą ar imperinėmis užmačiomis buvo stiprios kaip niekada. Šį kieno nors įsakymą.“ Šiuo atveju nedidelių, agrarinių laikotarpį istorikas S. Jagelevičius yra pavadinęs sukilimų valstybių ilgalaikio pasipriešinimo galimybės visada yra amžiumi ( 1831, 1864, 1941 m.). Tačiau nedera pamiršti daug didesnės. O industrinių, technokratinių ir autorita- ir masinio Valančiaus sąjūdžio, be kurio ko gero nebūtų rinių valstybių agresija dar labiau sumobilizavo iki tol iš buvę nei kol kas dar mažai žinomų Nepriklausomybės pažiūros kantrius Baltijos šalių gyventojus. kovų laikotarpio partizanų, nei pokario pasipriešinimo. Estų istorikas T. Normansas savo straipsnyje apie estų pasipriešinimą sovietams daro išvadą: „Svarbiausia priežastis, dėl kurios nuolat daugėjo Išvados pasipriešinimo jėgų, buvo sovietų teroras, ir pats gin- kluotasis pasipriešinimo sąjūdis buvo reakcija į represinę rašto apsaugos ministrė R. Juknevičienė, sovietinio režimo politiką. Trumpai tariant, ši kova buvo paklausta apie šalies gynybą, atsakė: „Lietu- savisaugos instinkto pasireiškimas visuotiniu mastu.“ vai įstojus į NATO nemažai žmonių susidarė nuomonę,K kad mūsų šaliai nebereikia ruoštis gynybai Taip išaiškėja, kodėl Estijos miškuose palyginti efek- tyviai veikė žvalgybinė-diversinė grupė „Erna“, subūrusi [...]. Tačiau nevalia pamiršti tos pačios sutarties trečiojo aplink save daugybę kitų laisvės kovotojų, ar kodėl toks straipsnio. [...] Taigi savo teritoriją mes privalome ginti aktyvus buvo lietuvių antisovietinis pogrindis. Agrarinės savarankiškai ir su kitų NATO šalių pajėgomis. Į NATO bei industrinės, liberalios ir totalitarinės konfrontuojančių mes stojome tam, kad nebūtume vienui vieni. [...] Mes pusių bei jų nulemto kovotojų mentaliteto supriešinimas negalėsime vieni apsiginti – tai nerealu. Bet mes turime parodo, kodėl mūsų pasipriešinimas paremtas periferija, būti pasiruošę savo jėgomis gintis kiek galima ilgiau, kol kodėl praktiškai neturėjome miesto partizanų (angl. urban sulauksime sąjungininkų paramos.“ guerilla), ir kodėl savoje žemėje buvome stiprūs. Kaip Patirtis rodo, jog gerai parengti kovotojai pajėgūs buvo pastebėta LLKS statute, šiuo atveju tenka pasikliauti kovoti su techniškai pranašesniu priešu; kad moralinės ne tiek techniniu, bet moraliniu pranašumu, o „pralaimi ir pilietinės nuostatos gali laimėti prieš represinę teisę ir tas, kuris pirmas kovoje nustoja dvasios“. agresyvų valstybingumą. Taigi asmeninis nusistatymas ir pilietinės vertybės „XX amžiaus viduryje Lietuvos partizanai buvo mora- daugeliu atvejų nulemtos ne akimirksnio aktualijų, o yra lesni ir teisingesni, sąžiningesni ir vertesni pagarbos už paremtos giliomis praeities tradicijomis ar net „genetine tuomet pasaulį naujomis įtakos sferomis dalijusius didelių valstybių vadovus“, – savo kalboje tvirtino prezidentas V. Adamkus, karininkų ramovėje minėdamas Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio (LLKS) Tarybos deklaracijos 60-ąsias metines. Jie gerai prisiminė savanorių kovas ir okupantų žiaurumą. Todėl žinojo: laisvę reikia išsikovoti ir mokėti apginti, o demokratiją ir tiesą būtina puoselėti ir ugdyti. Šiandien labai svarbu, kad jų gyvenimo pavyzdys ir puoselėtos vertybės bei idealai būtų perduoti jaunajai kartai ir taptų aiškiomis gairėmis valstybės kūrybos darbe.“ LLKS deklaracijos 22-ojoje pastraipoje deklaruoja- mas tas pats kolektyvinės gynybos principas ginti laisvę ir demokratiją kaip ir Vašingtono sutarties straipsnyje, »» Paskutinė LLKS vado ir okupuotos Lietuvos Prezidento kuris laikomas NATO pamatiniu principu. Politinė para- J. Žemaičio-Vytauto vadavietė Šimkaičių miške. ma visada stipresnė nei vien karinės priemonės. LLKS reprezentavo okupuotos Lietuvos politinę valdžią ir tu- ir kraujas, bet ir būdas parodyti, jog nesitaikstoma su rėjo savo ginkluotąsias pajėgas. Jei ne susiklosčiusios primetama svetima valia. aplinkybės – dvipolė pasaulio sąranga, pokario kova LR Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto galbūt būtų vykusi kitaip. Nebūtina remtis tolimų Azijos pirmininkas A. Anušauskas, duodamas interviu „Kardui“, šalių (Vietnamo, Afganistano) patyrimu. Pavyzdžių yra paklaustas, ar informacija apie partizanų kovas yra reika- 35 ir Europoje. Prisiminkime Kosovo nepriklausomybės linga ir vertinga dabartinei Lietuvos kariuomenei, teigė: pripažinimą – viskas prasidėjo būtent nuo pavienių KIA „Garbingos ir didvyriškos mūsų partizanų kovos kovotojų padalinių kovos ir baigėsi politine pergale. Be negali būti užmirštos. [...] Žinoma, tai jau istorija, bet abejo, tokios nekonvencinės karybos pergalė ir nevals- remdamiesi kolektyvinės gynybos principais neturėtu- tybinės politinės valios iškilimas iki šiol sulaukia labai me užmiršti Šiaurės Atlanto sutarties trečiojo straipsnio, nevienareikšmiškų vertinimų. Tačiau, kaip buvo minėta kuriuo Lietuva įsipareigojo savo pačios bei Aljanso narių straipsnio pradžioje, silpnieji irgi turi teisę priešintis ir lai- tarpusavio paramos priemonėmis palaikyti ir plėtoti indi- mėti. Todėl neturėtume tikėti kai kuriomis aiškiai tenden- vidualų bei kolektyvinį pajėgumą ginkluotam užpuolimui cingomis interpretacijomis, kai savaip traktuojama mūsų atremti. Istorinis patyrimas buvo ir yra reikšmingas ugdant pasipriešinimo istorija. Jų tikslas – pakirsti tikėjimą šia Lietuvos karius.“ teise. Informacinei agresijai taip pat privalu priešintis. Lietuvos kariuomenei tapus profesine, pilietinių ver- Jau ne kartą buvo minėta, jog plačioji visuomenė į tybių ir tradicijų puoselėjimas tampa dar aktualesnis. mūsų rezistencijos faktus žiūri tartum drovėdamasi. Kaip Galbūt ne kiekvienas šiuo metu nori ar gali tapti kariu, o taikliai pasakė apžvalgininkas V. Bačiulis, saugumą tapatina tik su savo šeimos gerove. Galbūt ne „Mes nedrįstame garsiai pareikšti, jog tai buvo lais- visiems suprantamos strateginės nuostatos, kai manoma, vės kova su Sovietų Sąjunga, kad partizanų buvo sukurta kad Lietuvos saugumas priklauso nuo tolimų regionų ir kurį laiką egzistavo pogrindinė Lietuvos valstybė. Yra stabilumo. Šiuo metu mums aktuali „erdvuma“. Tačiau visi šį faktą liudijantys dokumentai, tarp jų ir Lietuvos galima teigti, jog jei iškiltų grėsmė mūsų šeimoms – ir Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos, kuri tuo metu buvo „ankštumoje“ sugebėtume pasipriešinti kuo įvairiausio- vienintelė teisėta šalies valdžia, 1949 m. vasario 16-osios mis priemonėmis. Turime moralinį, teisinį pagrindą... ir deklaracija, 1999 m. įtraukta į Lietuvos valstybės teisės tautos atmintį. aktų sąrašą.“ Džiugu, kad ši tylos siena pamažu griūva. Vienas pa- ■■ Darius Sutkus skutinių žingsnių, rodančių, kad imame teisingai suvokti pasipriešinimą, – LLKS Tarybos pirmininko, partizanų generolo J. Žemaičio pripažinimas okupuotos Lietuvos valstybės vadovu, faktiškai ėjusiu prezidento pareigas. Pamažu aiškėja, jog pasipriešinimas – ne vien ginklai Knygų lentynoje Rašytinis paminklas prieškario Lietuvos karininkams

KARININKŲ RAMOVĖS SCENOJE – IŠ ĮSPŪDINGO FORMATO AŠTUONIŲ ENCIKLOPEDINIO ŽI-

NYNO „LIETUVOS KARIUOMENĖS KARININKAI 1918–1953“ TOMŲ SUKRAUTA PIRAMIDĖ. STATINYS,

TARSI GARBINGAS SVEČIAS, PERRIŠTAS TAUTINE JUOSTA. KNYGŲ, LYG SUNKIŲ ANTK APINIŲ PLOKŠ-

ČIŲ, VIRŠELIUOSE PILKUOJA SKIRTINGOS ARCHYVINĖS NUOTRAUKOS: PIRMOJO TOMO VIRŠELYJE

REGIME PIRMĄJĮ LIETUVOS KARIUOMENĖS VADĄ GENEROLĄ SILVESTRĄ ŽUKAUSKĄ ANT BALTO 36 ŽIRGO, ANT AŠTUNTOJO, IŠ ESMĖS PASKUTINIO ŽINYNO TOMO (DEVINTĄJĮ SUDARYS LEIDINIO

PAPILDYMAI IR PATIKSLINIMAI) – NEŽINOMO K AREIVIO PERLAIDOJIMO CEREMONIJA K AUNO K ARO

MUZIEJAUS SODELYJE (1934 M. LAPKRIČIO 23 D.)... SALĖJE – GARBAUS AMŽIAUS MŪSŲ DIENŲ SULAUKĘ

LEIDINYJE APRAŠYTI KARININKAI, JŲ VAIKAI IR VAIKAIČIAI, ŽINYNO RENGĖJAI IR PAGALBININKAI,

VALDŽIOS ATSTOVAI, ISTORIKAI, DABARTINĖS KARIUOMENĖS KARININKAI. 37

Vilniaus ir Kauno įgulų karininkų ramovėse neseniai muziejaus lankytojai gali nusipirkti žinyną knygynėlyje.

įvyko enciklopedinio žinyno „Lietuvos kariuomenės Pirmasis didelio formato ir svorio iliustruoto žinyno 4 (439) KARDAS 2009 m. Nr. karininkai 1918–1953“ aštuntojo tomo pristatymai. Buvo „Lietuvos kariuomenės karininkai 1918–1953“ tomas apibendrintas ir visas kone dešimtmetį trukęs leidinio pasirodė 2001 metais. Jį sudaro abėcėlinis karininkų rengimo darbas. pavardžių sąvadas ir įvadiniai straipsniai: habil. dr. prof. Žinyną parengė Lietuvos kariuomenės karių, Antano Tylos „Lietuvos karininkų kovų, darbo ir nelaisvės nukentėjusių nuo sovietinio ir nacistinio genocido, ar- kelias” bei dr. Vytauto Jasulaičio „Lietuvos kariuomenė timųjų sąjunga (LKKAS). Leidinio sumanytojas buvo ir jos karininkai 1918–1953 metais“. Kitose septyniose šios sąjungos įkūrėjas ir vadovas, tremtinio, prieškario knygose abėcėlės tvarka spausdinamos karininkų bio- pulkininko sūnus, buvęs Vilniaus meras dr. Vytautas grafijos, portretai, papildyti ir patikslinti pavardžių sąva- Jasulaitis (1929–2003). Jis vadovavo žinyno rengimo gru- dai. Kiekvienas tomas yra skirtas vis kitam kariuomenės pei leidžiant tris pirmuosius tomus. Vėliau svarbiausias istorijos tarpsniui ar veiklos sričiai, parinktos atitinkamos kūrybinio ir organizacinio darbo gijas perėmė dabartinis tematikos archyvinės nuotraukos, apžvalginiai tekstai. LKKAS pirmininkas Vytautas Zabielskas. Aštuntasis tomas skiriamas Lietuvos kariuomenės Daugiatomį žinyną leidžia Lietuvos nacionalinis 90-mečiui. Abėcėlės tvarka (T–Ž) spausdinama per muziejus. Nuo pat leidinio rengimo pradžios muziejaus tūkstantį karininkų biografijų. Tarp iškiliausių šiame tome direktorė Birutė Kulnytė vadovauja „Lietuvos kariuome- pristatomų asmenybių – partizanų generolas Jonas Že- nės karininkų“ redakcinei komisijai, muziejuje vyksta maitis-Vytautas, kurį š. m. kovo 12 d. Seimas pripažino redagavimas, maketavimas. Interneto svetainėje (www. 1949–1954 metų kovojusios su okupacija Lietuvos valsty- lnm.lt) skelbiamos visų išėjusių žinyno tomų anotacijos, bės vadovu, faktiškai vykdžiusiu Prezidento pareigas. knygų lentynoje

Aštuntajame, kaip ir ankstesniuose tomuose spaus- (667) mirė arba žuvo, 149 asmenys buvo nukankinti dinamos biografijos yra papildytos ir patikslintos pagal arba sušaudyti. sovietinių represinių struktūrų surašytus karininkų suė- Panašiais skaičiais Lietuvos karininkų martirologijos mimo, tardymo protokolus, teismų nuosprendžius ir kitus mastą apibūdina ir kitas leidinio autorius, buvęs karo la- archyvuose rastus dokumentus. Šio tomo iliustracinė kūnas, dimisijos pulkininkas leitenantas Antanas Navaitis, medžiaga skirta Lietuvos kariuomenės sanitarijos ir pats kartu su maždaug keturiais šimtais kitų Lietuvos veterinarijos tarnyboms ir jų karininkams. kariškių kalėjęs Norilsko lageriuose. Straipsnyje „Lietuvos Enciklopedinio žinyno „Lietuvos kariuomenės ka- kariuomenės tragedija“ jis rašo: „Dabar išleistuose en- rininkai 1918–1953“ septyniuose biografijų tomuose ciklopedijos tomuose „Lietuvos karininkai 1918–1953“ ir abėcėlės tvarka išrikiuota daugiau kaip 7 tūkstančiai mano surinktais apytikriais daviniais, kariškių (...) vienaip (7 022) gyvenimo aprašymų. Skaitytojai gali susipažinti ar kitaip nukentėjusių nuo komunistinio teroro, yra 1 693. su žinomų ir plačiajai visuomenei mažai girdėtų tikrosios Iš jų vienuolika generolų, trylika atsargos generolų. Kita karo tarnybos ir atsargos karininkų, kariuomenės kapelio- dalis karininkų žuvo karo pradžioje, sukilimo metu, savi- nų, Karo mokyklos 1940 m. absolventų, užsienio kariškių, saugos daliniuose, buvo nužudyti stribų arba sovietinių kartu su lietuviais dalyvavusių Nepriklausomybės kovose kareivių, žuvo vadovaudami partizanų daliniams. Iš 1 489 ar padėjusių kurti ir stiprinti mūsų šalies ginkluotąsias suimtų karininkų dalis buvo nukankinta, sušaudyta, bet pajėgas, pokario Laisvės kovos dalyvių, kuriems atkū- daugiausia žuvo lageriuose, iškankinti sunkaus darbo, rus nepriklausomybę Prezidento dekretu, Vyriausybės bado ir antisanitarinių gyvenimo sąlygų.“ („XXI amžius“, potvarkiu ar Krašto apsaugos ministerijos įsakymu buvo 2008 m. lapkričio 21 d.). 38 suteikti karininkų laipsniai, gyvenimais ir likimais. Leidinio rengėjai, pasirinkę enciklopedinio biografijų Daug žinyne spausdinamų biografijų – tarsi pa- žinyno sudarymo modelį, negalėjo nutylėti ir priesaiką vėluotai išspausdinti jaunų žmonių nekrologai: žuvo Tėvynei sulaužiusių, nuėjusių tarnauti okupantams mūšyje su bolševikais, nusišovė partizanų bunkeryje, lietuvių karininkų, nespausdinti jų gyvenimo aprašymų, sovietų nukankintas Sibiro lageryje, sušaudytas Vilniuje, portretų, nepaminėti nepriklausomybės metais turėtų Maskvoje, nužudytas nacių, mirė emigracijoje, dingo karinių nuopelnų, gautų apdovanojimų. Vieno kito į be žinios, kapo vieta nežinoma... Vytautas Zabielskas, sovietų armiją perėjusio lietuvių karininko biografiją peržiūrėjęs visus leidinio tomus, suskaičiavo: iš septynių randame ir naujajame žinyno tome. Tarp jų yra ir vieno tūkstančių aprašytų asmenų beveik pusantro tūkstančio žinomiausių „perbėgėlių“ – generolo Vinco Vitkausko nukentėjo nuo stalininių represijų – buvo suimti, įkalinti, (1890–1965), paskutiniojo nepriklausomos Lietuvos ištremti 1 466 prieškario Lietuvos kariuomenės tikrosios kariuomenės vado ir pirmojo „liaudies“ kariuomenės karo tarnybos ir atsargos karininkai. Bemaž pusė iš jų vado gyvenimo aprašymas (p. 269–270). Biografijoje

»» Lietuvos kariuomenės arklių veterinarinė apžiū- ra (1931 m.).Centrinio valstybės archyvo nuotrau- ka, išspausdinta 8-ajame žinyno tome. sausu, lakonišku enciklopediniu stiliumi išvardijami visi V. Vitkausko nuopelnai prieškario metais, po to paminimi lemtingi, nepalankūs Lietuvai generolo sprendimai 1940 metais. Tačiau į šią karjeros faktų virtinę netikėtai įterpiama „neenciklopedinio“ stiliaus citata. Rašoma: „1940 06 15 generolas išleido įsakymą, reikalaujantį „žygiuojančiai sovietų kariuomenei taikyti visas mandagumo ir draugiškų santykių taisykles“. Toliau – vėl tik datos ir pliki faktai. Biografijos pabaigoje tarp daugybės išvardytų lietuviškų ir sovietinių generolo apdovanojimų aptinkame ir lietuvišką Vyčio kryžiaus, ir sovietinį Lenino ordinus! (Biografijos tekste šauktuko, aišku, nėra.) Akis atkreipia ir nuotrauka – matome V. Vitkauską su paradine karininko uniforma ir prieškariu gautais aukštais Lietuvos valstybės apdovanojimais. Nuotrauka šeimyninė – su žmona Natalija Kundrotaite. Manytina, kad generolo nuotraukos parinkimą lėmė paprasta žinyno rengėjų logika: leidinys juk vadinasi Leitenantas „Lietuvos kariuomenės (ne Raudonosios armijos) Petras Krisnickas karininkai“... 39 Dauguma žinyno autorių yra sovietų represuotų 1916–2009 karininkų vaikai, tad galima nujausti, kaip jiems buvo nelengva enciklopediškai, kitaip tariant, perdėm Rugpjūčio 4 d. nustojo plakti karo mokyklos nešališkai, nevartojant jokių vertinimų ar „epitetų“, 1939 m. 20-osios jubiliejinės laidos absolvento tinkamai parengti šiuolaikinės visuomenės prieštaringai leitenanto Petro Krisnicko širdis. vertinamo gen. V. Vitkausko ir dar keleto į priešo Petras Krisnickas gimė 1916 m. birželio 16 d. barikadų pusę perėjusių lietuvių karininkų biografinius Marijampolės apskrityje. Baigė Marijampolės Ry- straipsnius. giškių Jono gimnaziją, vėliau karo mokyklą. Sovietų Darbščiausių žinyno rengėjų šį kartą neminėsime Sąjungai okupuojant Lietuvą, tarnavo 1 artilerijos (daugelį jų „Karde“ aprašėme pristatydami ankstesnius pulko 3 baterijos ugnies būrio vadu. 1941 m. suim- leidinio tomus), tik priminsime vieną jų kilnaus ir didžiu- tas Pabradės poligone, NKVD Ypatingojo pasitari- 4 (439) KARDAS 2009 m. Nr. lio, iš esmės jau pabaigto bendro darbo – daugiatomio mo nuteistas 8 metams ir išvežtas į Norilsko lagerį žinyno „Lietuvos kariuomenės karininkai 1918–1953“ Krasnojarsko krašte. SSRS AT nutarimu 1947 m. įvertinimą, tarsi avansu pasakytą prieš trejus metus paleistas, grįžo į Lietuvą ir apsigyveno Alytuje. per 6-ojo tomo pristatymą Vilniaus karininkų ramovėje. Iki pat mirties Petras Krisnickas gyveno Alytuje, Lietuvos kariuomenės vadas gen. mjr. Arvydas Pocius dirbo miškų ūkyje. Vedė buvusią tremtinę Kazimie- (tuomet dar vadovavęs Lauko pajėgoms) pasakė: rą, išaugino tris dukras. „Pralaimėjusieji nerašo istorijos. Mes dėkingi visiems Doras ir sąžiningas jis buvo geriausias drau- Lietuvos gynėjams – seniausiems ir šių dienų kariams, gas, bendradarbis, kaimynas – Žmogus didžiąja tarnaujantiems karštuosiuose pasaulio regionuose, kad raide. tomas po tomo mums sugrąžinama visos kartos Tėvynės Petrai, Tu nepalikai sūnaus, kuris žengtų Tavo gynėjų atmintis. Ypač padėkos žodžių nusipelnė karinin- keliu, bet šauniosios Tavo dukros išaugino anūkus, kų metraščio sudarytojai ir leidėjai, ne vienerius metus kurie tvirtai stovi Tėvynės sargyboje. skiriantys patriotiniam darbui savo laisvalaikį.“ Ilsėkis ramybėje ir sudie amžinai.

■■ GEDIMINAS RADVILAS Bendražygis dm. mjr. Stasys Zaikauskas mūsų galerija Paskutinis Lietuvos kavalerijos viršininkas

Apie brigados generolą Kazį Tallat-Kelpšą (1893–1968) nei Lietuvoje, nei Jungtinėse Amerikos

Valstijose, kur jis praleido paskutiniuosius du gyvenimo dešimtmečius, kol kas nėra ne tik studijos ar

atsiminimų knygos, bet ir atskirai išleistos biografijos. Šis straipsnis parengtas remiantis enciklopedijose,

žinynuose, mūsų ir išeivijos spaudoje aptiktais paskutinio prieškario Lietuvos kariuomenės kavalerijos

viršininko brg. gen. K. Tallat-Kelpšos gyvenimo ir veiklos aprašymais, 2008 m. pasirodžiusioje „Versmės“

monografijų serijos „Lietuvos valsčiai“ knygoje „Laukuva“ (II dalis) išspausdintais istorikų Ričardo Čepo 40 ir Virginijaus Jocio (laukuviškio, generolo kraštiečio, „Lietuvos valsčių“ serijos vyriausiojo redaktoriaus)

publikacijomis ir architektės visuomenininkės generolo dukterėčios Snieguolės Jurskytės, prieš kelerius metus

sugrįžusios iš JAV į gimtąjį Kauną, pasakojimu. S. Jurskytė su vyru, žinomu knygų leidėju Domu Akstinu,

rūpinasi savo dėdės (mamos brolio) K. Tallat-Kelpšos atminimo įamžinimu. Vilniaus įgulos karininkų

ramovėje veikė jų parengta fotoparoda, skirta brg. gen. K. Tallat-Kelpšos gimimo 115-osioms metinėms.

»» Lietuvos kavalerijos viršininkas brg. gen. K. Tallat-Kelpša raitosios kariuomenės parade po manevrų Gaižiūnų poligone 1938 m. Kazys Tallat-Kelpša gimė 1893 m. spalio 28 d. Pa- misijos veiklą. Šią užduotį jis sėkmingai įvykdė – nustatė dievyčio dvare, Laukuvos valsčiuje, dab. Šilalės rajone, ir dokumentais įrodė misijos ryšius su lenkų karinėmis bajorų šeimoje. 1909–1914 m. mokėsi Kauno komercijos organizacijomis. Apie tai buvo pranešta Lietuvos kariuo- mokykloje. Prasidėjęs Pirmasis pasaulinis karas įtraukė menės generaliniam štabui. jaunuolį į kovų sūkurį. K. Tallat-Kelpša tarnavo carinės 1919 m. kovo pabaigoje leitenantas K. Tallat-Kelpša Rusijos armijos kavalerijos daliniuose (tėvų dvare buvo buvo perkeltas į Krašto apsaugos ministerijos štabą ir žirgų, todėl dar vaikas būdamas mėgo juos prižiūrėti, paskirtas karinės misijos prie Lietuvos taikos delegacijos anksti išmoko joti), dalyvavo kautynėse su vokiečiais Paryžiuje nariu. Būdamas Prancūzijoje K. Tallat-Kelpša Lietuvoje – prie Ventos upės, tarp Papilės ir Kuršėnų, daugiausia rūpinosi karinės amunicijos gabenimo į Lie- taip pat Gudijoje, Rytų Galicijoje, Šiaurės Ukrainoje ir tuvą reikalais. Generolo leitenanto Prano Tamašausko kitur. Už pasižymėjimą 1915–1916 m. kovose narsus liudijimu, K. Tallat-Kelpša stropiai vykdė šią užduotį, be žemaitis buvo pakeltas į praporščikus, vėliau – į kornetus, to, mokėjo prieiti prie prancūzų valdžios, amerikiečių apdovanotas Šv. Jurgio 4-ojo laipsnio kryžiumi, Šv. Jurgio kariuomenės vadų ir dėl to Lietuva gavo gerokai dau- kardu, 3-iojo laipsnio šv. Stanislovo ir šv. Onos kryžiais giau nei buvo galima tikėtis amunicijos. Ji buvo greitai ir su kardais ir kaspinu. palankiomis sąlygomis pargabenta į Lietuvą. Tuometinio 1917 m. pradžioje lietuvis kornetas tarnavo Ru- krašto apsaugos ministro Antano Merkio nuomone, buvo munijoje kariavusiame Novorosijsko 3-iajame dragūnų sutaupyta apie 2 mln. litų šalies biudžeto lėšų. pulke, vadovavo 40 žvalgų būriui. Mūšyje prie Vadenijaus 1920 m. sausio–rugsėjo mėn. K. Tallat-Kelpša kaimo K. Tallat-Kelpša buvo sunkiai sužeistas kulka į buvo karo atstovas Latvijai ir Estijai. Tuo metu vyko Lie- 41 kaklą. 1918 m. sausį Odesos karo ligoninės komisija dėl tuvoje mažai žinomas lietuvių ir latvių karinis konfliktas sunkaus sužeidimo lietuvį pripažino invalidu ir išleido į dėl nedidelės pasienio teritorijos dabartinės Latvijos atsargą. pietryčiuose, Daugpilio rajone, iš kurios mūsų savanoriai 1918 m. pabaigoje K. Tallat-Kelpša pasiekė Vilnių išvijo Raudonosios armijos dalinius. Nagrinėdamas tuos ir iš karto pareiškė norą stoti į nepriklausomybę paskel- įvykius Rygos universiteto profesorius Erikas Jekabso- busios Lietuvos kariuomenę. Tačiau Krašto apsaugos nas yra pažymėjęs, kad prie kaimyninių šalių teritorinio ministerijoje jis buvo tik įregistruotas į savanorių sąrašą ginčo sureguliavimo – daugiausia dėl Palangos ir La- ir jam pažadėjo, kai reikės, pašaukti į tarnybą. tvijai atitekusio šalių paribio miestelio Alūkstos, latvių vadinamo Ilūkste, dėl kurio netgi vyko karo veiksmai ir K. Tallat-Kelpša nuvyko į tėviškę, gyveno pas motiną buvo aukų – prisidėjo ir Rygoje rezidavęs Lietuvos karo (tėvas mirė 1910 m.) ir laukė kvietimo į kariuomenę, tačiau atstovas K. Tallat-Kelpša. jo vis negavo ir 1919 m. sausį nusprendė vykti į Alytų ir 4 (439) KARDAS 2009 m. Nr. stoti į savanorių gretas kad ir eiliniu. Laukdamas traukinio 1920 m. rugsėjį K. Tallat-Kelpša grįžo į Lietuvą, Batakių stotyje, sutiktus vyrus ragino supirkinėti iš vals- buvo paskirtas į baigiamą formuoti 2-ąjį ulonų pulką. tiečių ginklus ir stoti į Lietuvos kariuomenę. Tai nugirdę Gavęs kapitono laipsnį jis vadovavo eskadronui. Kariuo- vokiečių žandarai jį areštavo ir parai uždarė į areštinę. menės istorijos tyrinėtojo Vytauto Leščiaus duomenimis, Joje K. Tallat-Kelpša persišaldė, susirgo gripu ir grįžo 1920 m. pabaigoje šiame pulke buvo 13 karininkų, 2 karo į gimtąjį Padievytį. valdininkai, 486 kareiviai. Pulkas turėjo 484 arklius, 140 šautuvų, 5 375 šovinius, 33 kardus, 8 telefono ap- Dar sirgdamas K. Tallat-Kelpša sužinojo, kad Tau- aratus, 10 km telefono kabelio, 12 vežimų, 20 pakinktų, ragėje formuojamas karinis dalinys. Sausio pabaigoje 216 balnų ir kt. jis suorganizavo Laukuvos apylinkių savanorių būrį ir su vyrais nuvyko į Tauragę. Tačiau dėl įvairių aplinkybių 1923 m. rugsėjį Lietuvos karininkas, tuo metu dalinys nebuvo suformuotas, o K. Tallat-Kelpša gavo kapitonas, pasiunčiamas mokytis į Belgijos generalinio įsakymą vykti į Kauną tarnauti prie Atskirojo bataliono štabo akademiją (École de Guerre) Briuselyje. Kartu su (vėliau – 5-asis pėstininkų pulkas) formuojamame kava- K. Tallat-Kelpša akademijoje mokėsi karininkai, vėliau lerijos būryje. Kaune karinė vadovybė K. Tallat-Kelpšą tapę žinomais valstybės veikėjais, – Kazys Škirpa ir paskyrė karininku į kavalerijos 2-ąjį eskadroną, po to – į Kazys Grinius. miesto komendantūrą. Jaunam karininkui buvo pavesta Pirmojo pasaulinio karo sužeidimas ilgai kankino atsakinga žvalgybos užduotis – patikrinti prancūzų karo K. Tallat-Kelpšą ir tik Belgijos karo ligoninėje peršvie- mūsų galerija 1935 m. lapkričio 23 d. Kaziui Tallat-Kelpšai Respublikos Prezidento aktu buvo suteiktas brigados generolo laipsnis.

Kavalerijos viršininko gen. K. Tallat-Kelpšos rūpesčiu Tauragėje buvo suformuotas 3-iasis dragūnų pulkas „Geležinis Vilkas”, kavalerija buvo sustiprinta šarvuočiais ir artilerija. Kaip rašoma šio pulko tradicijas ir simboliką 1993 m. perėmusio Tauragės motodesantinio bataliono (dabar – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio moto- rizuotasis pėstininkų batalionas) istorijoje, „Geležiniame Vilke“ 1937 m. tarnavo per 50 karininkų, 1 330 kareivių ir puskarininkių, pulke buvo 1 277 žirgai ir arkliai. Kavale- rijos pulką sudarė 4 kardų eskadronai (eskadrone buvo 4 kardų būriai), kulkosvaidžių eskadronas, pagalbinės tarnybos (technikos eskadronas, ryšių būrys, telefonų būrys ir kt.). Dragūnai buvo ginkluoti šautuvais V. z. 24 ir 24 L., rusiškais dragūnų kardais, turėjo lengvųjų kulkosvaidžių „ZB Brno 26“, sunkiųjų kulkosvaidžių „Maxim 09“, 20 mm automatinių pabūklų „Oerlikon“, 42 7,62 mm patrankų. Pulke buvo du šarvuotieji automobiliai „Landsverk 182“.

Pulko istorijoje yra faktas, rodantis, kad Lietuvos kavalerijos viršininkas rūpinosi, jog dragūnai ne tik būtų »» Brigados generolas Kazys Tallat-Kelpša. gerai ginkluoti, šauniai jodinėtų, bet ir taikliai šaudytų – 1938 metais „Geležinio Vilko“ karininkų komanda laimėjo kavalerijos viršininko gen. K. Tallat-Kelpšos įsteigtą per- tus kaklą rentgeno aparatu, buvo nustatyta, kad tarp einamąjį prizą už šaudymą iš pistoletų. slankstelių tebėra įstrigusi kulka. Tačiau vėliau be jokios operacijos kulka ... pati išėjo per gerklę. Nuo to laiko Lenkijos karo atašė Leonas Mitkevičius, rezidavęs K. Tallat-Kelpšos sveikata pagerėjo. Kaune komplikuotų santykių tarp abiejų šalių metais (1938–1939 m.), atsiminimų knygoje pateikia įdomų ir K. Tallat-Kelpša baigė karo akademiją, 1926 m. netikėtai palankų Lietuvos kavalerijos ir gen. K. Tallat- grįžo į Lietuvą, tarnavo kariuomenės štabo operacijų Kelpšos vertinimą. JAV lietuvių žurnale „Aidai“ (1969 m. skyriuje, jam buvo suteiktas majoro laipsnis. 1927 m. Nr. 2) išspausdintoje lenkų diplomato knygos „Kauno gruodį K. Tallat-Kelpša buvo paskirtas 1-osios karo apy- atsiminimai“ („Wspomnienia Kowienskie“) recenzijose gardos štabo viršininku, 1931 m. rugpjūtį, jau turėdamas Antanas Bendorius rašo: „Plačiai aprašomas 1938 m. pulkininko leitenanto laipsnį, – 4-ojo Lietuvos karaliaus rugsėjo 8 d. mūsų kariuomenės paradas. Jame pėsti- Mindaugo pėstininkų pulko vadu. Nuo 1932 m. sausio ninkai jam priminę rusų 1914–17 kariuomenę, artilerija vėl tarnavo apygardos štabe, be to, bendradarbiavo buvusi silpna, pabūklai ne naujo tipo. Geriausią jam įspū- karinėje spaudoje, dėstė taktiką, karo istoriją ir karo dį padarė priešlėktuvinės gynybos dalinys, kuris buvo meną Kauno karo mokykloje, Aukštuosiuose karininkų ir skaičiumi stiprus, ir gerai ginkluotas, ir gerai paruošto kursuose, Vytauto Didžiojo aukštojoje karo mokykloje, personalo. Nepaprastai puikiai pasirodė kavalerija. Jos parengė ir hektografu išleido paskaitų kursus „Napole- buvo sutraukta, net ir Lenkijos mastu matuojant, didelė ono karai: 1796–1797 m. karas; 1806 m. karas; 1812 m. masė – visi trys pulkai. Jam, senam ir prityrusiam kava- karas“ ir „Iš I pasaulinio karo istorijos: karo veiksmai leristui, buvo labai įdomu pamatyti, kaip tokia masinė Lietuvoje 1915 metais“. kavalerija bus pravesta pro tribūną, nes jos jau vien tik 1934 m. spalį pulkininkas K. Tallat-Kelpša buvo sugrupavimas išeities bazėn sudaro sunkumų, o ją tinka- paskirtas Lietuvos kariuomenės kavalerijos viršininku ir mai pravesti pasirinktu greičiu yra gana sunkus, didelio šias pareigas ėjo iki sovietų okupacijos 1940 m. birželį. pasiruošimo ir gerų kondicijų reikalaująs dalykas. Atėjus kavalerijos eilei, jos bangos ėmė plaukti pro tribūną Kazys Tallat-Kelpša mirė 1968 metų vasario 22 meistrišku tikslumu. Tiek raiteliai, tiek jų žirgai pasirodė dieną. Generolo laidotuves plačiai aprašė JAV lietuvių puikiai išlavinti ir liudijo labai aukštą kavalerijos lygį. Tai dienraštis „Draugas“ ir išeivijoje tuo metu ėjęs žurnalas buvo paskutinis jo matytas didelis kavalerijos paradas. Ir „Karys“. Straipsniuose pateikiami svarbiausi velionio tai buvo iš viso paskutinis kavalerijos pasirodymas, nes biografijos faktai, atskleidžiami asmenybės bruožai. po vienerių metų kilęs II pas. karas kavaleriją panaikino; „Karyje“ (1968 m. Nr. 3) L. Leknickas rašė: „1968 m. jos vietą užėmė tankai ir šarvuočiai. Tos šventės vakare vasario 22 d. 10 val. ryto iš ligoninės gauta žinia, kad Karininkų ramovėj pik. L. M. (plk? Leonas Mitkevičius – mirė gen. Kazys Tallat-Kelpša. Gautoji liūdna žinia greitai G. R.) sveikino gen. Tallat-Kelpšą, perduodamas savo pasklido (…). Jo asmenybė Clevelande buvo iškiliųjų nuoširdų pasigėrėjimą jo vadovaujamos raitijos puikiu tarpe. Kai buvo sveikas, jis su visais ir visur, kur lietuvių pasirodymu.“ veikla šaukė darban, ėjo ir dirbo (…). Gen. Kazys Tal- Apžvelgiant generolo K. Tallat-Kelpšos, žinomo lat-Kelpša šį pasaulio gyvenimą nepraėjo šešėliu. Jis prieškario karininko ir diplomato, gyvenimo kelią, verta nuolatos tikėjosi sulaukti išauštančio ryto Lietuvos laisvei paminėti, kad 1936 m., kaip Lietuvos kariuomenės atsto- ir nepriklausomybei.“ vas, jis dalyvavo Anglijos karaliaus Jurgio V laidotuvėse. Savo dėdės (mamos brolio) laidotuves Klyvlendo Svarbią misiją 1940 m. birželio 16 d. gen. K. Tallat- Visų šventųjų kapinėse gerai prisimena Snieguolė Jurs- Kelpšai buvo patikėjęs tuometinis ministras pirmininkas kytė-Akstinienė. Pasak jos, įvairių lietuvių organizacijų A. Merkys – vykti kartu su finansų ministru E. Galvanaus- atstovai atsisveikinimo kalbose pasakė daug gerų žodžių ku, Šaulių sąjungos vadu plk. P. Saladžiumi ir buvusiu apie K. Tallat-Kelpšos, savanorio, diplomato, sumanaus prezidento asmens adjutantu plk. V. Šliogeriu į Kybartus 43 kavalerijos organizatoriaus ir vado, nuopelnus Lietuvai, ir grąžinti iš pasienio į Kauną iš Lietuvos besitraukiantį apie jo visuomeninę veiklą JAV – atsargos generolo va- prezidentą A. Smetoną. Kaip žinome, delegacijai įvykdyti dovaujamų Klyvlendo ramovėnų surengtus Kariuomenės užduoties nepavyko. dienos minėjimus, kitas tautos šventes, išeivijos spaudos, Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, brg. gen. K. Tal- lietuviškų organizacijų rėmimą, dalyvavimą akcijose, lat-Kelpša, kaip ir daugelis kitų aukštų kariuomenės kari- primenančiose amerikiečiams apie sovietų okupuotą ninkų, kariuomenės vado div. gen. V. Vitkausko 1940 m. Tėvynę. K. Tallat-Kelpša buvo pašarvotas su generolo birželio 25 d. įsakymu buvo paleistas į atsargą. uniforma, karstas buvo užklotas Lietuvos vėliava, padėta generolo kepurė, pagalvėlės su ordinais ir kitais garbin- Už nuopelnus Lietuvai gen. Kazys Tallat-Kelpša gais apdovanojimais. buvo apdovanotas Vytauto Didžiojo 3-iojo laipsnio ir

DLK Gedimino 3-iojo laipsnio ordinais, Savanorio kū- S. Jurskytė prisiminė vieno pažįstamo iš Klyvlendo 4 (439) KARDAS 2009 m. Nr. rėjo ir Lietuvos 10-mečio Nepriklausomybės medaliais, žodžius apie dėdę, prasmingai papildančius K. Tallat- Latvijos Trijų žvaigždžių 2-ojo laipsnio ordinu ir Latvijos Kelpšos asmenybės portretą. To žmogaus pasakojimu, Nepriklausomybės 10-mečio medaliu. buvęs Lietuvos kariuomenės generolas iki pat pensijos dirbo sunkų juodą eilinio geležinkelininko darbą. Tačiau 1944 m. K. Tallat-Kelpša su žmona Janina ir sūnumi K. Tallat-Kelpša iš visų išsiskyrė tiesia kariška laikysena, Algiu pasitraukė iš Lietuvos į Austriją, o vėliau persikėlė į darbą visada ateidavo švariai nusiskutęs, nublizgintais į Vokietiją. Pabėgėlių stovyklose gyvenančius lietuvius batais, su baltais marškiniais. Apsivilkęs tepaluotą kom- vyrus buvo bandoma verbuoti į vokiečių kariuomenę, binezoną K. Tallat-Kelpša dirbo negailėdamas jėgų, o po ketinta suformuoti atskirą lietuvių karinį dalinį, o vado pamainos nusiprausęs ir persirengęs, vėl pasitempęs ir pareigos buvo siūlomos ir gen. K. Tallat-Kelpšai. Šių orus eidavo į namus. pareigų generolas kategoriškai atsisakė. Kario gyvenimo kelią pasirinko ir generolo sūnus JAV 1949 m. spalį K. Tallat-Kelpša su šeima emigravo kariuomenės atsargos pulkininkas Algis Tallat-Kelpša. į JAV. Gyvendamas Klyvlende ir dirbdamas sunkų Generolo vaikaitis Paulius Tallat-Kelpša – taip pat kari- paprasto geležinkelininko darbą atsargos generolas ninkas, amerikiečių armijos majoras. neliko abejingas lietuvybei – organizavo Lietuvos karių veteranų sąjungos „Ramovė“ skyrių, keletą metų ėjo jo pirmininko pareigas. ■■ GEDIMINAS RADVILAS Generolo sūnaus Algio Tallat-Kelpšos šeimos nuotraukos. Vilniaus atgavimo 70-osioms metinėms „Mes be Vilniaus nenurimsim!“

„Į Vilnių! Į Vilnių! Tą mylimą šalį Prie Gedimino, Prie brolių savų....

Tada pailsėsim, 44 Kada tiktai Vilniuj, Gedimino kalne, Vytis plevėsuos.“ lietuvių liaudies kūryba

»» Dm. plk. ltn. Petras Narinkevičius

1918 m. vasario 16 d. aktu Lietuvos vyriausybė egzistavo iki Vilniaus krašto atgavimo 1939 metais. paskelbė atkurianti Lietuvos valstybę su sostine Vil- Lietuvių tauta nesusitaikė su kaimynų, atplėšusių niumi. 1920 m. liepos 12 d. su SSSR buvo sudaryta Vilnių ir jo kraštą, grobuoniškumu. 1925 m. balandžio taikos sutartis, kurioje sakoma: „Remdamasi Rusijos mėn. Lietuvoje įkurta Vilniui vaduoti sąjunga (VVS). Jos Federacinės Respublikos paskelbta visų tautų teise skyriai išplito visoje Lietuvoje. 1937 m. šioje sąjungoje jau laisvai apsispręsti (....), Rusija beatodairiškai pripažįsta buvo apie 27 tūkst. narių. Man, prieš pradedant tarnybą Lietuvos valstybės savarankiškumą ir nepriklausomy- kariuomenėje, teko garbė vadovauti vienam iš skyrių. bę (...).“ Pagal šią sutartį į Lietuvos teritoriją turėjo įeiti Trakų, Švenčionių, Vilniaus, Ašmenos, Lydos, Gardino Prie VVS buvo įsteigtas Vilniaus geležinis fondas apskritys. 1920 m. spalio 7 d. Suvalkuose su lenkais (VGF), kurio tikslas – kaupti lėšas Vilniaus žemėms at- pasirašyta sutartis, kurioje nurodyta, kad Vilnius ir jo gauti. Aukotojams buvo įteikiamas Vilniaus pasas, į kurį sritis priklauso Lietuvai. Tačiau jau po dviejų dienų klijuodavo ženkliukus už paaukotus pinigus. 1937 m. lenkų generolas L. Želigovskis, remiamas tuometinės aukotojų buvo apie 700 tūkstančių. VVS taip pat leido Lenkijos vadovybės, pasiskelbė sukilėliu, tą sutartį žurnalą „Mūsų Vilnius“. Spalio 9-oji, Vilniaus okupacijos sulaužė ir okupavo Vilnių. diena, prieškario Lietuvoje kasmet buvo švenčiama kaip Gedulo diena. Tą dieną valstybinės vėliavos buvo Keletą metų Lietuvos kariuomenė kovėsi su perrišamos juodais kaspinais ir pusiau nuleidžiamos. įsiveržusiais lenkų daliniais. Itin aštrios kovos vyko Gedėdavo visa Lietuva – vyko minėjimai, buvo giedama: Širvintų–Giedraičių frontuose. Tarptautinė komisija tas „Ei, pasauli! Mes be Vilniaus nenurimsim, senas Vilnius kovas sustabdė. mūsų buvo, mūsų bus...“ Ši daina, kuriai tekstą parašė 1922 m. vasario 3 d. Tautų Sąjungos taryba nustatė vilnietis poetas Petras Vaičiūnas, tapo VVS himnu. demarkacinę liniją tarp Lietuvos ir Vilniaus krašto, kuri 1939 m. rugsėjo 1 d. prasidėjus Antrajam pasau- liniam karui ir vokiečiams staiga palaužus lenkų ka- riuomenę, jos likučiai gelbėdamiesi kirto demarkacinę liniją ir plūdo į Lietuvą. Man teko vykti į Lazdijų rajoną ir dalyvauti lenkų karių kapituliacijoje ir nusiginklavime. Nepaisant Lietuvai padarytos skriaudos dėl Vilniaus okupacijos, lenkų kariai, peržengę administracinę liniją, buvo internuojami ir nuginkluojami pagal tarptautinius nuostatus su reikiama pagarba žmogui.

1939 m. spalio 10 d. Lietuva su SSSR pasirašė savitarpio pagalbos sutartį, pagal kurią Vilnius ir dalis jo krašto paskelbta Lietuvos teritorija mainais už leidimą steigti Raudonosios armijos bazes Lietuvoje.

Vilniui ir jo sričiai išlaisvinti nuo lenkų Lietuvos ka- riuomenės štabo direktyva 1939 m. spalio 14 d. sudaryta Vilniaus rinktinė, jos vadu paskirtas div. gen. Vincas Vitkauskas. Buvo numatyta, kad rinktinė į Vilniaus kraštą žygiuos tokiomis kryptimis: ■■ 1-asis pėstininkų pulkas – Ukmergė–Maišiogala– žirgus, net tankus ir pabūklus darželio ir lauko gėlėmis, Vilnius; pakelėse buvo pastatyti žalumynais papuošti vartai, kitur 45 ■■ 7-ojo ir 9-ojo pėstininkų pulkų, 3-iojo dragūnų pulko pakabintos Lietuvos vėliavos. dalinys – Vievis–Vilnius; ■■ 5-ojo pėstininkų pulko, 2-ojo ulonų pulko dalinys – Spalio 28 d. įžengiančius į miestą Lietuvos karius Alytus–Varėna–Valkininkai; šūksniais ir gėlėmis sveikino minios vilniečių. Karių vei- ■■ 4-ojo ir 3-ojo pėstininkų pulkų dalinys – Saldutiškis– duose nuovargio nė pėdsako – jie švytėjo pasitenkinimu, Švenčionėliai. džiaugsmu, gera nuotaika.

Rinktinės daliniai numatytas pozicijas užėmė spa- Katedros aikštėje Lietuvos karius sveikino gudų, lio 16 d. ir jau ruošėsi kirsti Lietuvos–Vilniaus krašto lenkų, rusų, žydų, totorių atstovai. Atsakydamas į sveiki- demarkacinę liniją, tačiau dėl SSSR valdžios trukdymų nimus rinktinės vadas tarė: „Kaip senas karys, ne kartą teko delsti 10 dienų. Per tą laiką sovietų pareigūnai ir ėjęs į kautynes, niekada neturėjau širdyje tiek jausmo,

Raudonosios armijos daliniai plėšė Vilnių: sandėlius, kaip dabar.“ 4 (439) KARDAS 2009 m. Nr. fabrikus, net privačius butus ir viską vežė į Sovietų Po sveikinimo kalbų kariai išsiskirstė į numatytas na- Sąjungos gilumą. O mūsų daliniai tuo metu, įsikūrę pas kvynės vietas – buvusias lenkų kareivines. Mums, 9-ajam vietos gyventojus ir mokyklose, vykdė lauko taktines pėstininkų pulko batalionui, nakvoti teko Antakalnio gatvė- pratybas, tačiau visų mintyse ir širdyse kirbėjo nerimas je, už Vilnelės, buvusiose Karo kalėjimo patalpose. kuo greičiau vykti į Vilnių. Spalio 29 d., sekmadienį, 14 val., Katedros aikštėje Išaušo visų ilgai laukta spalio 27-oji. Gautas įsaky- Vilniaus įgulos rinktinės kariai rikiavosi paradui ir vėliavos mas pradėti žygį į Vilnių. Abipus sienos prie išvykimo pakėlimui. Gedimino kalno pilies bokšte 1-ojo pėstininkų punktų susirinko minios gyventojų – visi jaudinosi ir laukė pulko kariai pakėlė trispalvę, buvo sugiedotas valstybinis žygio pradžios. himnas. Tuo metu visų Vilniaus bažnyčių varpų aidas Rinktinės vadas div. gen. V. Vitkauskas Maišiogaloje skambėjo per visą miesto slėnį ir kalvas. Tą pačią valan- ištarė: „Mes žygiuojame nepriklausomybės kovotojų dą skambėjo visų Lietuvos bažnyčių varpai. Suskambo ir krauju nulaistytais keliais. Marš į Vilnių!“ Karo muziejaus Laisvės varpas, padovanotas Amerikos lietuvių. Visa Lietuva džiūgavo atgavusi Vilnių. Tuojau, aidint „valio“, buvo sulaužytas kelio užtvaras ir sudegintas kartu su kartimis, žymėjusiomis demarka- Spalio 29 dienos rytą Vilniaus įgulos 9-asis pėstinin- cinę liniją. Žygis, kuriam buvo numatytos dvi dienos, kų batalionas, vadovaudamasis rinktinės vado įsakymu, prasidėjo! Tačiau tik spalio 28 d. 12 val. buvo leista išžygiavo Minsko plentu perimti sienos apsaugos. Prie- įžengti į Vilniaus miestą. Pakeliui mergaitės puošė karius, šakyje – 3-iosios kavalerijos pulko žvalgai. Mums buvo Vilniaus atgavimo 70-osioms metinėms

»» VGF tikslas – kaupti lėšas Vilniaus žemėms atgauti.

pavesta saugoti sieną tarp Lietuvos ir SSSR – skirtas sandėliuose. Tomis cigaretėmis vaišindavome ir rusų 46 baras nuo Vilniaus Lydos geležinkelio iki Neries. Atkarpos karininkus. ilgis – apie 60 kilometrų. Mūsų kaimynai buvo: kairėje – Santykiai su vietiniais gyventojais buvo draugiški. Švenčionėlių įgulos 3-iasis pėstininkų pulko batalionas Ryšį su jais padėjo palaikyti vertėjai arba mūsų kariai, (mus skyrė Neris), dešinėje – Valkininkų įgulos 5-asis kurie šiek tiek mokėjo lenkiškai. Diversijos aktų ar užpuo- pėstininkų pulko batalionas (skiriamoji riba – Lydos limų nepasitaikė, bet kaimuose buvo paplitusi naminė geležinkelis). degtinė, kuri išprovokuodavo gyventojų asmeninius ki- Sienos apsauga buvo paskirstyta taip: pagrindinis virčus. Vietinė valdžia beveik neegzistavo, todėl žmonės sienos pereinamasis punktas tarp Lietuvos ir SSSR buvo su skundais dažnai kreipdavosi į štabą, o mums tekdavo Medininkai, į šiaurę nuo jų sieną saugojo 4-oji kuopa tuos ginčus spręsti. (vadas – ltn. Vladas Ašmonas), į pietus – 5-oji kuopa Prie sienos klestėjo kontrabanda. Mūsų apsauginin- (vadas – ltn. Juozas Miliukas). Bataliono vadavietė – kai kontrabandininkus dažnai sulaikydavo ir grąžindavo Rukainių bažnytkaimis, esantis prie pagrindinio Minsko atgal. Įtartinus asmenis, vadams ištardžius, tekdavo siųsti plento, 18 kilometrų nuo Vilniaus ir 14 kilometrų nuo į Vilniaus įgulos štabą. Medininkų. Vadavietėje bazavosi bataliono vadas mjr. Jo- nas Brizgys, adjutantas ltn. Petras Narinkevičius, 6-ojo Sieną saugojome tol, kol mūsų civilinė valdžia ir pulko vadas kpt. Kazys Čepaitis, Sunkiųjų kulkosvaidžių pasienio policija pasirengė perimti šią funkciją. 1940 m. pulko vadas kpt. Pranas Tamulevičius, Ryšių būrio vadas sausio 25 d. visu batalionu išvykome į Ukmergę, nuo- Pranas Nedzinskas. Įsikūrėme mokyklose, klebonijoje, latinę stovyklą, ir prisijungėme prie 4-ojo pėstininkų vietinių gyventojų namuose. pulko.

Man teko organizuoti ir palaikyti ryšį su visais bata- liono padaliniais ir su Vilniaus įgula (1-osios pėstininkų ■■ Dm. plk. ltn. Petras Narinkevičius divizijos štabu). Taip pat teko dažnai važiuoti į Medininkų Vilniaus rinktinės dalyvis punktą sutikti ir praleisti vykstančius į Lietuvą Raudono- sios armijos įgulų karius ir jų vadus. Iki šio liko prisimini- mai apie karininkus, kurie perėjimo punkte išsitraukdavo iš batų aulų laikraščius „Pravda“ arba „Izvestije“, atsi- plėšdavo gabalėlius, į kuriuos įsidėdavo „machorkos“ (tabako), užsirūkydavo ir mums siūlydavo. Mes turėjom cigarečių „Meva“ su ypatingu aromatu, likusių Vilniaus Pėstininkai – Lietuvos kariuomenės placdarmas

Tarpukario Lietuva turėjo kuo didžiuotis. Manau, nesumeluosiu pasakęs, kad buvo galima didžiuotis Lietuvos kariuomene. Kokia gi buvo ta kariuomenė, ką mes apie ją žinome? Ko gero plačiausiai aprašyta Lietuvos karo aviacija. Tačiau Lietuvos, kaip ir kitų šalių to meto kariuomenių, pagrindinė kariuomenės 47 rūšis buvo pėstininkai. Visos kitos rūšys buvo skirtos tik pėstininkams paremti. Mūsų pėstininkai 1940 metais, deja, neišėjo į mūšio lauką, neiškasė apkasų, nenutiesė spygliuotos vielos užtvarų ir telefono linijų, nepaleido nei vieno šūvio. Nepaisant to, Lietuvos kariuomenės pėstininkai verti būti plačiau paminėti. KARDAS 2009 m. Nr. 4 (439) KARDAS 2009 m. Nr.

»» Mokymai žiemą. Pėstininkų skyrius atakuoja. Rimo Vilavičiaus archyvo nuotr. Lietuvos ginkluotųjų pajėgų istorija

48 »» Šaudymo pratybos. Su lengvuoju kulkosvaidžiu MG08/15. Domo Kauno archyvo nuotr.

Informacijos apie Lietuvos kariuomenės pėstininkus pėstininkų divizija. Norėčiau pradėti nuo šaulių skyriaus, galima rasti šiuose leidiniuose: V. Statkaus „Lietuvos o ateityje išnagrinėti pėstininkų organizaciją nuo būrio ginkluotosios pajėgos 1918–1940“, G. Surgailio „Lietu- iki divizijos. vos kariuomenė 1918–1940“, A. Liekio „Lietuvių karyba Pats mažiausias pėstininkų padalinys – šaulių ir ginkluotė“, A. Vaičenonio „Lietuvos karių uniformos ir skyrius. Prieškaryje įvairių šalių kariuomenėse vyravo lengvieji ginklai XX amžiuje“ ir kai kuriuose kituose, tačiau du požiūriai į skyriaus organizaciją: „Derinant ugnį su šis klausimas nepakankamai išnagrinėtas. smūgiu pasireiškė dvi svarbesnės pažiūros: vienos Pėstininkai buvo pagrindinė mūsų kariuomenės valstybės pasirinko atskirus šaulių ir kulkosvaidžių sky- smogiamoji jėga, nepelnytai pamiršta ANBO lėktuvų rius, kitos – šaulius ir kulkosvaidį sujungė į vieną kovinį šešėlyje. Lietuvos pėstininkų statute sakoma: „Pėstininkai skyrių.“ Vokietijos, Prancūzijos, Didžiosios Britanijos, yra vienintelė ginklo rūšis, kuri gali ištisai, savarankiškai SSSR, Lenkijos kariuomenėse pėstininkų būrį sudarė kautis bet kurioje vietovėje ir bet kuriuo laiku. Visos trys pėstininkų skyriai su lengvuoju kulkosvaidžiu. Tuo kitos ginklų rūšys padeda pėstininkams laimėti. Norint tarpu Italijos, Suomijos, Latvijos ir Estijos kariuomenių tinkamai vesti pėstininkus į pergalę, reikia gerai pažinti pėstininkų būrys buvo sudarytas iš 2 (Latvijos – 3) pėstininkų savumus ir bendrus jų naudojimo dėsnius.“ lengvųjų kulkosvaidžių skyrių ir 2 šaulių skyrių. APK Remdamiesi originaliais prieškario dokumentais patirtis parodė, kad netikslinga turėti pėstininkų skyrių pabandykime išsiaiškinti, kaip buvo organizuoti mūsų be lengvojo kulkosvaidžio. pėstininkai prieš prasidedant Antrajam pasauliniam karui, Lietuvos kariuomenė pasirinko savitą organizaciją. kaip ginkluoti, kas juos turėjo remti mūšyje ir su kokiu 1936 ir 1939 metų pėstininkų statutuose buvo numatyti priešu jie buvo ruošiami susikauti. du skyrių tipai: Daugelio šalių kariuomenėse prieš Antrąjį pasaulinį ■■ Šaulių skyrius (šaulių būryje – trys). karą buvo naudojamas ne tik pavadinimas „pėstininkai“, ■■ Granatininkų ir įgudusių šaulių skyrius (arba 4-asis bet ir terminas „šauliai“ – vokiškai „schützen“, rusiškai skyrius, būryje – vienas). „стрелки“, angliškai – „rifle“. Lietuvos kariuomenėje Taigi Lietuvos šaulių būrys turėjo vienu lengvuoju rasime skirtingus pėstininkų padalinių ir dalinių pava- kulkosvaidžiu daugiau nei Suomijos ir Estijos, tačiau dinimus: šaulių skyrius, šaulių būrys, šaulių kuopa, turėjo ir vieną skyrių be kulkosvaidžio. šaulių batalionas ir atitinkamai – pėstininkų pulkas bei Sudėtis. Lietuvos kariuomenės šaulių skyrių sudarė g kulk kulk ranat Pis Š rev Š Pis autuv L kara autuv en t K t os os Š o o ar o al g let lver s va va let v bi va i is ių ų i ų ų i n i i n ų i ų j dž dž ų- dž ų ų ių ių r r ių ių

ių

Lietuva Šaulių skyrius 14 – 13 – – 1 Lietuva. Granatininkų ir įgudusių šaulių skyrius 13 – 13 3 – – Lenkija Pėstininkų skyrius 19 – 18 – – 1 Vokietija Šaulių skyrius 13 3 10 – – 1 SSSR Šaulių skyrius 15 – 13 1 – 1 Suomija Šaulių skyrius 9 – 8 – 1 49 Suomija Kulkosvaidžių skyrius 7 1 6 – – 1 Prancūzija 12 1 10 1 – 1 Didžioji Britanija Šaulių skyrius 10 – – – 1 Latvija Šaulių skyrius 9 – 9 – – – Latvija Kulkosvaidžių skyrius 8 7 – – 1 4 (439) KARDAS 2009 m. Nr. Estija Šaulių skyrius 8 8 – – – Estija Kulkosvaidžių skyrius 8 7 – – 1 skyrininkas, skyrininko padėjėjas ir 2 grandys: kulkos- kariuomenė būtų turėjusi ir naudojusi specialius snaiperio vaidžio (taikytojas ir 3 kulkosvaidininkai) bei šaulių (8 šautuvus su optiniais taikikliais, man nepavyko surasti. šauliai), iš viso 14 karių, ginkluotų 13 šautuvų „Mauser“ Šautuvinių granatų svaidytojai turėjo naudoti vokiškas ir 1 lengvuoju kulkosvaidžiu ZB 26. seno pavyzdžio šautuvines granatas, iššaunamas iš Granatininkų ir įgudusių šaulių skyrių sudarė skyrinin- šautuvo vamzdžio. Tačiau 1935–1941 metų ginklavi- kas, 3 šautuvinių granatų svaidytojai, 3 granatų tiekėjai mosi plane numatyta įsigyti 800 vienetų optinių taikiklių ir 3 įgudę šauliai, ginkluoti 10 šautuvų „Mauser“. 1939 šautuvams (jų kariuomenėje turėjo būti 1 800 vnt.). Be metų statute numatyti 4 papildomi kariai, kurie turėjo būti to, 1938 m. spalio 1 d. Karo tarybos posėdžio protokole būrio vado vadovavimo grandyje. Nr. 120 svarstytas klausimas dėl 500 granatsvaidžių ir Esu įsitikinęs, „įgudę šauliai“ – tai specialiai atrinkti 100 000 šovinių pirkimo. taiklesni kariai, tačiau ginkluoti standartiniais šautuvais Trumpai apžvelkime, kaip atrodė Lietuvos ir kitų be optinių taikiklių. Jokių duomenų apie tai, kad Lietuvos Lietuvos ginkluotųjų pajėgų istorija

šalių kariuomenių pėstininkų / šaulių skyriai (žr. lentelę Kitos šalys pistoletais-kulkosvaidžiais savo pėstininkus 49 psl.). apginklavo jau karo metu. Prieš prasidedant Antrajam pasauliniam karui Lie- Drįsčiau teigti, kad Lietuvos kariuomenės šaulių tuvos kariuomenė turėjo dvi potencialias priešininkes – skyrius dydžiu, organizacija ir ugnies galia nenusileido Vokietijos ir Lenkijos kariuomenes. Kaip matome, mūsų kitų šalių kariuomenių skyriams arba juos lenkė. šaulių skyrius niekuo nenusileido vokiečių skyriui. Kinas Ginkluotė. Trumpai apžvelkime, kokiais ginklais ir televizija daugeliui įskiepijo vokiečio su pistoletu-kul- buvo ginkluoti pėstininkų skyriai. Visų kariuomenių pės- kosvaidžiu MP38 įvaizdį. Tačiau pistoletas-kulkosvaidis tininkai buvo ginkluoti pistoletais, karabinais ir šautuvais vokiečių šaulių skyriuje atsirado tik 1941 m. pavasarį, bei lengvaisiais kulkosvaidžiais. Lietuvos kariuomenės jau po Prancūzijos kampanijos. Lenkija, turėdama pėstininkai naudojo tik standartizuotą 7,92 mm „Mau- daug žmonių ir nepakankamai daug ginklų, savo pės- ser“ amuniciją. Kaip, beje, ir Vokietija su Lenkija. Tiesa, tininkų skyrių „išpūtė“ iki 19 karių. Nors ir grėsmingai rezerviniai lenkų daliniai buvo iš dalies ginkluoti ir senais atrodantis, toks lenkų skyriaus dydis mūšio lauke tik prancūziškais 8 mm kalibro ginklais. SSSR ir Suomijos apsunkino valdymą. Tiems, kuriems teko lauke valdyti kariuomenės naudojo 7,62 mm „Mosino“, o Latvijos ir 8–10 žmonių, mane supras. Ne veltui Antrojo pasaulinio Estijos 7,7 mm (arba 303) britų tipo amuniciją. karo metu pėstininkų skyriai sumažėjo iki 10–11 karių, Lengvieji kulkosvaidžiai. „Lengvasis kulkos- tačiau kiekvieno skyriaus ginkluotėje atsirado bent 1 vaidis yra pagrindinis šaulių skyriaus ginklas.“ Kiekvie- pistoletas-kulkosvaidis. Be to, lenkų pėstininkai naudojo nas skyriaus karys turėjo mokėti juo naudotis. Lietuvos ne itin vykusį kulkosvaidį „Browning wz.28“. Patys lenkų kariuomenė buvo ginkluota Čekoslovakijoje pagamintais 50 karo istorijos tyrinėtojai pripažįsta, kad toks skyrius buvo 7,92 mm lengvaisiais kulkosvaidžiais ZB26. Antrojo pa- per didelis ir kad net įvedę skyriuje antrąjį kulkosvaidį saulinio karo ir vėlesnių konfliktų metu šis kulkosvaidis būtų turėję būrį iš šešių skyrių, ir valdymas būtų buvęs buvo pelnytai laikomas geru ir patikimu ginklu. Nepaisant dar sunkesnis. daugybės vokiško „universalo“ MG34 privalumų, esu Iki pat 1939 m. rugsėjo SSSR kariuomenė mums įsitikinęs, kad ZB26, kaip automatinis skyriaus ginklas, buvo tik labai sąlyginis priešas. Žvelgiant į skaičius, buvo geresnis už MG34. Lenkiškas „Browning wz.28“ sovietų 13–15 karių skyrius su kulkosvaidžiu DP visiškai buvo amerikietiško automatinio šautuvo „Browning BAR“ atitinka lietuviškąjį, nors minėtas kulkosvaidis taip pat variantas su kojelėmis, nekeičiamu vamzdžiu. Lenkijos nusileidžia Lietuvos kariuomenėje naudojamam ZB 26, kariuomenė nebuvo patenkinta „Browning wz.28“ ir iki jau nekalbant apie individualų karių parengimą. pat karo pradžios aktyviai kūrė savo kulkosvaidį. Rusiš- Vienintelė Suomija jau prieš Antrąjį pasaulinį karą kas DP buvo dar prastesnis: sunkus, silpnos konstrukci- pėstininkų skyrių apginklavo 1 pistoletu-kulkosvaidžiu. jos, su itin nepatogia „lėkšte“ viršuje. Latvijos kariuomenė

»» Sunkiųjų kulkosvaidžių būrys šaudymo pratybose. Stasės Peštenienės archyvo nuotr. buvo ginkluota 7,7 mm kulkosvaidžiu „Vickers-Berthie“. kariuomenė turėjo apie 110–120 000 įvairių „Mauser“ Lietuvos kariuomenė turėjo pakankamai daug (įvairiais sistemos šautuvų ir karabinų. duomenimis – nuo 3 000 iki 3 200 vienetų) ZB lengvųjų Kiti automatiniai ginklai. Beveik visose kulkosvaidžių Be to, turėta ir apie 500 senų vokiškų šalyse buvo bandomi automatiniai ir pusiau automatiniai MG08/15, be to, minimi 46 lengvieji kulkosvaidžiai „Mad- šautuvai, tačiau tiktai JAV savo šaulių skyrių visiškai sen 1923“, tačiau šių kulkosvaidžių Lietuvos pėstininkai apginklavo pusiau automatiniais „M1 Garand“ šautuvais. prieš Antrąjį pasaulinį karą nebenaudojo. Beje, dauguma SSSR gamino nedidelį automatinių „Simonovo“ (AVS-36) vokiečių pėstininkų divizijų Rytų Prūsijoje buvo ginkluotos ir pusiau automatinių „Tokarevo“ (SVT-38, SVT-40) šau- būtent senais MG08/15 kulkosvaidžiais. tuvų kiekį, tačiau tai nebuvo pagrindiniai šaulių skyriaus Šautuvai ir karabinai. „Šautuvas yra pagrindi- ginklai. Tik karo su Suomija metu SSSR pradėjo gaminti nis asmeninis pėstininko ginklas.“ Lietuvos kariuomenės ir plačiau naudoti pistoletus-kulkosvaidžius PPD-34/38 pėstininkai buvo ginkluoti naujais 7,92 mm belgiškais ir PPD-40 bei surinko iš sandėlių bei NKVD dalinių ir FN M1924 (M1924/30) ir čekiškais „Mauser vz.24“ sis- perdavė veikiančiai kariuomenei PPD-34. Tarpukario temos šautuvais. Vokietijos kariuomenė naudojo ana- karinėje spaudoje buvo informacijos apie pistoletus- logiškus „Mauser 98k“ (arba K98) karabinus. Šie trys kulkosvaidžius bei pusiau automatinius šautuvus. Vy- ginklai praktiškai nesiskyrė nei savo matmenimis, nei tauto Didžiojo karo muziejaus direktoriaus pavaduotojas kovinėmis savybėmis. Karo atveju Lietuvos kariuomenė Arvydas Pociūnas ir Ginklų istorijos sektoriaus vedėjas turėjo sukaupusi pakankamai didelį kiekį nuo Pirmojo Vladas Drupas informavo, kad Lietuvos kariuomenė pasaulinio karo likusių vokiškų „Mauser“ šautuvų ir naudojo tokius automatinius ginklus: pistoletą kulkosvaidį karabinų. Tokiais pačiais naujais savos gamybos ir „Bergman“, karabiną kulkosvaidį „Neuhausen“, pusiau 51 senais „Mauser“ sistemos šautuvais ir karabinais buvo automatinius šautuvus „Mondragon“ ir „Pedersen“ (visi ginkluota ir Lenkijos kariuomenė. Ji dar turėjo didelį kiekį eksponuojami Vytauto Didžiojo karo muziejuje). senų prancūziškų šautuvų ir karabinų, kuriais iš dalies Nors Vokietijos kariuomenė turėjo puikų 9 mm pis- buvo ginkluoti rezerviniai pėstininkų daliniai ir kai kurie toletą-kulkosvaidį MP.38, šis ginklas į pėstininkų skyrius Tautinės gynybos (Obrona Narodowa) batalionai. Rusijos pateko tik apie 1941 m. po Prancūzijos kampanijos. kariuomenė buvo ginkluota 7,62 mm „Mosino“ šautuvais Lenkijos kariuomenė 1939 m. perdavė kariuomenei M1891/30 ir „Mosino“ karabinais. Lietuvos kariuomenės bandomąją pistoletų-kulkosvaidžių „Mors wz.39“ seriją nauji belgiški ir čekoslovakiški šautuvai buvo labai geros (150 vienetų), tačiau jais nebuvo planuojama apginkluoti kokybės, lengvesni ir apie 20 cm trumpesni už lenkų ir pėstininkų skyrių. Vieninteliai suomiai savo šaulių skyrių rusų pėstininkų šautuvus, tačiau iki 800 m atstumu jų apginklavo 1 pistoletu-kulkosvaidžiu „Suomi“. 1939 m.

kovinės savybės buvo tokios pačios. Iš viso Lietuvos taip pat padarė ir SSSR, o visos kitos šalys pėstininkus 4 (439) KARDAS 2009 m. Nr.

»» Lietuvos pėstininkai pratybose. Prieš ataką. Lietuvos valstybinio archyvo nuotr. Lietuvos ginkluotųjų pajėgų istorija

52 »» Pėstininko „motoras“ – kojos. Domo Kauno archyvo nuotr.

apginklavo pistoletais-kulkosvaidžiais jau prasidėjus kariuomenėse buvo naudojamos puolamosios ir gina- Antrajam pasauliniam karui. mosios bei rečiau naudojamos kitos paskirties (dujinės, Pistoletai ir revolveriai. „Pistoletas yra uždegamosios, dūminės ir kt.) granatos. Plačiausiai buvo artimųjų kautynių asmeninis ginklas.“ Vokietijos ir Pran- naudojamos puolamosios granatos, kadangi ginamųjų cūzijos pėstininkų skyriuose pistoletais buvo numatyta granatų skeveldros lekia dideliu atstumu (iki 100 m) ir apginkluoti kulkosvaidininkus. Lietuvos kariuomenės pės- labai pavojingos saviems kariams. Lietuvos kariuomenėje tininkų skyriaus ginkluotėje pistoletai nebuvo numatyti. buvo naudojamos puolamosios vokiško tipo granatos, Pagrindinis Lietuvos kariuomenės pistoletas buvo puikus dėl ilgo medinio koto tuo metu vadintos kotinėmis. Tokios Belgijos FN gamykloje pagamintas 9 mm „Parabellum/ pat granatos buvo naudojamos ir Suomijos, Vokietijos Luger“ šoviniais šaudantis HP (High Power) arba kitaip kariuomenėse, greta jų buvo naudojamos ir, pagal to GP (Grande Puisance) modelis, kurio dviejų eilių dėtu- meto terminologiją, „kiaušininės“ granatos. Tokias gra- vėje tilpo net 13 šovinių, o tai tuo metu buvo naujiena. natas naudojo Prancūzijos, Lenkijos, SSSR ir kt. šalių Beje, šis pistoletas bene vienintelis iki šiol plačiai nau- kariuomenės. Pagrindinės SSSR granatos buvo RGD-33 dojamas ir kai kuriose šalyse su nedideliais pakeitimais su trumpu kotu. Štai prieškarinės vokiečių kariuomenės tebegaminamas. Koks šių pistoletų kiekis buvo įsigytas, karininko nuomonė apie „kotines“ ir „kiaušinines“ gra- nežinoma. Be FN HP, ginkluotėje buvo ir 9 mm „Parabel- natas: „Vokiška rankinė granata su koteliu taip pat ne lum P.08“. Mažesnio kalibro pistoletais karininkai galėjo idealas. Moralis jų veikimas, žinoma, didelis, bet svarbiau apsiginkluoti savo lėšomis. Vokietijos kariuomenė buvo materialis, o tai galima pasiekt kiaušininėm granatom, ginkluota tais pačiais „Parabellum P.08“, lenkai turėjo kurių skeveldros daug daugiau pavojingos. Pagaliau jų 9 mm pistoletą VIS (amerikietiško M1911A1 bazėje) ir kiekvienas kovotojas ir daugiau galėtų su savimi paimti, senų, dažnai itin prastos kokybės, daugiausiai 7,65 mm ypač jeigu būtų pagamintos iš aliuminijaus.“ Sunkesnių pistoletų. Pistoletų Lenkijos kariuomenei itin trūko. Net ugnies priemonių skyrius neturėjo ir dažniausiai tokios rezervo karininkai vietoje jų dažnai gaudavo karabinus. priemonės nebuvo skiriamos, išskyrus išimtinius atve- Sovietai buvo ginkluoti visiems gerai žinomais TT pisto- jus. letais ir „Nagan“ revolveriais. Iš viso Lietuvos kariuomenė Kitoje straipsnio dalyje tikiuosi supažindinti su Lietu- turėjo apie 11 000–12 000 pistoletų. vos kariuomenės šaulių būrio organizacija, ginkluote ir Granatos. „Rankinė granata yra artimųjų kauty- sunkiosiomis pėstininkų rėmimo priemonėmis. nių asmeninis pėstininko ginklas.“ Visų paminėtų šalių ■■ Egidijus Papečkys Karinė reforma Rusijoje (2)

Rusijoje įgyvendinama kariuomenės reforma turi iš esmės pakeisti ginkluotųjų pajėgų struk-

tūrą, smarkiai sumažinti karių skaičių, optimizuoti valdymą, patobulinti karių rengimo sistemą

ir techniškai beveik visiškai atnaujinti kariuomenę. Įgyvendinant visus šiuos ambicingus Gynybos

ministerijos planus susiduriama su dviem esminėmis kliūtimis – lėšų stygiumi (ypač dabar, eko-

nomikos nuosmukio sąlygomis) ir nemažos dalies karininkų, laikančių šią reformą paprasčiausiu

kariuomenės griovimu, slaptu ar net atviru pasipriešinimu.

53 Be to, brigados suformuotos visiškai netoli Gruzijos sie- Kalnų pėstininkų brigados nos. Viena brigada dislokuota Zelenčiuke (Karatajų-Čer- kesų autonominė respublika), kita – Botliche (Dagestano ki 2016 m. Rusijos kariuomenės karių skai- respublika). Brigadose tarnauja tik profesinės tarnybos čius bus sumažintas nuo 1 mln. 130 tūkst. kariai, rengiami atsižvelgianti į kovų Kaukaze Antrojo iki 1 mln. Taip pat ketinama itin sumažinti pasaulinio karo metais, taip pat į karų Afganistane, Če- kariuomenėsI vienetų skaičių. Daug atskirtų dalinių in- čėnijoje ir Gruzijoje patirtį. tegruojami į didesnius junginius, atsisakoma kadruotų dalinių. Laivyno prioritetai Tačiau kariuomenėje ketinama ne tik naikinti per- teklinius karinius vienetus, perdislokuoti kai kuriuos am tikra prasme plėtrą gali pajusti ir 4 (439) KARDAS 2009 m. Nr. dalinius (dažniausiai – iš Rusijos europinės dalies į Karinės jūrų pajėgos (KJP), mat Rusija Sibirą bei Tolimuosius Rytus, kur, be kita ko, ketinama neslepia ambicijų steigti karines jūrų ba- kurti naujus oro desanto dalinius), bet ir stiprinti Rusijos zes irT kitose šalyse. Tačiau visų pirma KJP dalinių skaičių kariuomenėje formuojamus naujus karinius vienetus. ketinama gerokai sumažinti – nuo 240 iki 123. Manoma, Vieni tokių – jau penktus metus kuriamos kalnų pėsti- kad labiausiai restruktūrizacija palies Kaliningrado srityje ninkų brigados Šiaurės Kaukazo karinėje apygardoje. dislokuotus Baltijos laivyno padalinius. Ketinama atsisa- Sprendimas jas steigti buvo priimtas dar gerokai iki kyti Kaliningrade, Černiachovske bei kai kuriuose kituose karinės reformos pradžios – 2004 m., ir kiek užtruko. miestuose dislokuotų laivynui pavaldžių kadruotų karinių Viliamasi, kad dabartinė karinė reforma leis greitai už- dalinių, kuriuose dažniausiai laikoma sukaupta gausi sau- baigti šių dalinių formavimą. Beje, dar 2007 m. buvo sumos pajėgų technika. Itin mažinamas Baltijos laivyno paskelbta, kad kalnų pėstininkų brigadų formavimas karininkų etatų skaičius (2,5 karto). Taip pat pertvarko- Šiaurės Kaukaze baigtas, tačiau šių metų gegužę pa- mas Baltijos laivyno štabas, nemažai štabo karininkų aiškėjo, kad nesukomplektuoti dar bent keli šių brigadų perkeliant tarnauti į laivus arba pakrančių dalinius. Beje, padaliniai (žvalgybos batalionas, artilerijos baterija, pastebima, kad iš visų Rusijos KJP laivynų būtent Baltijos vienas motošaulių batalionas, remonto kuopa ir t. t.). laivynas susiduria su didžiausiu butų, skirtų karininkams Rusijos karinė vadovybė skiria didelį dėmesį šių naujų ir profesinės tarnybos kariams, stygiumi. kalnų pėstininkų brigadų formavimui separatistinėmis Restruktūrizacijos procesai planuojami ir kituose nuotaikomis pasižyminčiame Šiaurės Kaukazo regione. Rusijos laivynuose (Šiaurės, Juodosios jūros, Ramiojo UŽSIENIO ŠALIŲ KARIUOMENĖSE

54

»» Tikėtina, kad Rusija pagrindinį dėmesį sutelks į tolimus laivyno žygius, Rusijos KJP vėliavos demonstravimą įvairiuose vandenynuose. Tai porą pastarųjų metų buvo akivaizdus Rusijos KJP prioritetas.

vandenyno). Reforma mažiau palies Kaspijos flotilę, kuriai vėliavos demonstravimą įvairiuose vandenynuose. Tai pastaraisiais metais taip pat skiriamas didelis dėmesys – porą pastarųjų metų buvo akivaizdus Rusijos KJP prio- čia suformuoti jūrų pėstininkų daliniai, flotilei perduota ritetas. Pirmą kartą po Sovietų Sąjungos žlugimo Rusijos keletas naujų laivų. Tai siejama su Rusijai svarbių interesų karo laivai surengė tolimus žygius (pvz., pernai Šiaurės gausiame naftos Kaspijos jūros regione gynimu. laivyno karo laivų grupė lankėsi Venesueloje, Nikara- Karinių jūrų pajėgų štabas reformos metu bus per- gvoje ir Kuboje). Šiuo metu Rusija daug pastangų deda keltas iš Maskvos į Sankt Peterburgą. Pagal pirminį planą pozicijoms „mėlynuosiuose vandenyse“ susigrąžinti, persikraustymas jau turėjo vykti, tačiau dėl ekonominių dalyvauja operacijoje prieš Somalio piratus. Per pasta- sunkumų šis procesas atidėtas. Anot generalinio štabo rąjį dešimtmetį praradusi paskutines tolimas KJP bazes viršininko armijos generolo Nikolajaus Makarovo, itin Kamrane (Vietnamas) ir Tartuse (Sirija), Rusija vėl bando daug lėšų reikia laivyno valdymo sistemoms, vadavie- susigrąžinti bazę Sirijoje, taip pat derasi su Jemenu dėl tėms, ryšių ir aptarnavimo daliniams perkelti iš Maskvos karinių bazių steigimo Sokotros saloje, su Livija – dėl į Sankt Peterburgą. bazės greta Tripolio, o su Venesuelos diktatoriumi Hugu Tačiau kol kas generalinio štabo viršininkas optimis- Čiavesu – dėl bazės šioje šalyje. tiškai nusiteikęs žarsto pažadus, kad laivynas pagaliau bus sparčiai atnaujinamas. Teigiama, kad iki 2020 m. Aviacijos pulkus keičia bazės KJP gaus 8 strateginės paskirties povandeninius laivus, 12 dyzelinių povandeninių laivų ir 41 antvandeninį laivą. sminės permainos turėtų paliesti ir Karines Vis dėlto labai abejotina, ar šie planai realūs ekonominės oro pajėgas (KOP), kurias turėtų sudaryti krizės sąlygomis. Labiau tikėtina, kad Rusija pagrindinį operatyvinė-strateginė vadovybė, kosminės dėmesį sutelks į tolimus laivyno žygius, Rusijos KJP Egynybos pajėgos, tolimoji (strateginė) aviacija, ginkluota branduoliniu ginklu, transporto aviacijos junginys ir keturi skambančius planus iki 2015 m. nupirkti KOP net 700 karo aviacijos ir oro gynybos junginiai. Iš turimų 340 lėktuvų, apie 100 sraigtasparnių, iki 200 zenitinių raketų karinių dainių KOP sudėtyje liks 180. kompleksų. Įgyvendinti šių siekių Rusija tikrai nepajėgs Svarbus žingsnis reformuojant KOP – aviacijos bazių dėl ekonomikos nuosmūkio ir kritusių pasaulinių naftos steigimas. Iki šiol Rusijos karo aviacija veikė divizijų ir kainų. Šalies biudžeto pajamos dabar kur kas mažes- pulkų principu. Dabar ji pertvarkoma į 55 aviacijos bazes, nės, nei buvo planuojamos kuriant ambicingus karinės kiekvienoje iš jų bus dislokuotos kelios eskadrilės. reformos planus. Oro gynybos divizijos pertvarkomos į oro ir kosmi- nės gynybos brigadas, o zenitinių raketų brigados – į Bepiločiai lėktuvai – iš Izraelio zenitinių raketų pulkus. Ambicingas KOP tikslas – šimtu procentų aprūpinti reikiama ginkluote ir technika kosmi- usijos KOP susiduria su dar viena rimta nes pajėgas. problema: jos turi tarsi ištaisyti šalies Vienu iš oro gynybos prioritetų įvardintas radioloka- karinio-pramoninio komplekso darbo cinių sistemų, gebančių stebėti oro erdvę mažame aukš- broką.R Neseniai Rusijos karo aviacijoje kilo didžiulis tyje, diegimas išilgai sienų su Baltijos šalimis ir Ukraina. pilotų nepasitenkinimas, kai paaiškėjo, jog kariuomenė Taip pat deklaruojamas siekis toliau stiprinti jungtinę Kremliaus sprendimu buvo priversta įsigyti 34 naikintuvus Rusijos ir Baltarusijos oro erdvės stebėjimo sistemą. „Mig-29SMT“ ir „Mig-29UBT“, kuriuos atsisakė pirkti Al- Krenta į akis akivaizdus Rusijos siekis stiprinti oro žyro karinės oro pajėgos. Ši šalis nutraukė kontraktą, kai erdvės stebėjimo ir gynybos sistemą pasienio zonose, išaiškėjo daugybė rusiškų lėktuvų techninio broko atvejų. tuo pat metu mažiau dėmesio skiriant nuo sovietmečio Gelbėdama gamintojus, šalies politinė vadovybė prastai 55 prioritetine laikytai centrinės Rusijos dalies (Maskvos ir pagamintus lėktuvus privertė perimti savo kariuomenę. aplinkinių regionų) oro erdvės apsaugai. Išformuojama Tuo tarpu tarptautinių ekspertų labai gerai vertinamų Maskvos regione dislokuota 16-oji aviacijos armija, gar- moderniausių rusiškų naikintuvų „Su-30MKI“ Rusijos ka- susis Kubinkos karinis aerodromas pertvarkomas į civilinį riuomenė nepajėgia įsigyti. Net 230 tokių orlaivių Rusija oro uostą, o nemaža dalis aviacijos pajėgų perkeliamos pardavė Indijai, o savo šalies kariuomenei jie pernelyg Sankt Peterburgo link. Karinėms oro pajėgoms taip pat brangūs. perduoti kai kurie KJP jūrų aviacijos daliniai. Viena iš rimčiausių Rusijos KOP problemų – betvarkė Bendro KOP orlaivių skaičiaus (apie 3 400 vnt.) re- turimame aviacijos parke. Per keliolika nepriteklių metų formos metu neketinama stipriai mažinti. Tačiau orlaivių įvairiuose KOP daliniuose įsivyravo ydinga praktika, neišvengiamai mažės todėl, kad senka daugelio iš jų kai nepaisant techninės orlaivių priežiūros reglamentų

naudojimo resursai. Iki 2015 m. KOP orlaivių parke tak- reikalavimų, lėktuvai ir sraigtasparniai kartais surenkami 4 (439) KARDAS 2009 m. Nr. tinius bombonešius „Su-24 M“ turi pakeisti bombonešiai iš kelių orlaivių dalių, neatitinka saugumo reikalavimų. „Su-34“. Tačiau naujų lėktuvų planuojama pirkti tik 58, o Lakūnams taip pat labai trūksta skrydžių patirties. Vi- pasenusių lėktuvų „Su-24“ KOP turi per tris šimtus... liamasi, kad reforma padės išspręsti šias įsisenėjusias Rusijos kariuomenės generalinė inspekcija po pas- problemas. taruoju metu įvykusių kelių lėktuvų „Mig-29“ katastrofų Vienas iš Rusijos karinės vadovybės seniai de- tikrino šio tipo orlaiviais aprūpintus aviacijos dalinius. Pa- klaruojamų siekių – diegti kariuomenėje bepiločius aiškėjo, kad iš turimų beveik 300 lėktuvų net du trečdaliai skraidančius aparatus. Rusijos televizijos kanalai ne neatitiko būtinų techninės būklės reikalavimų. kartą demonstravo įvairių šalies aviakonstruktorių biurų Vienas iš oficialiai deklaruojamų gynybos ministro sukurtus bepiločius lėktuvus, o generolai žadėjo negai- Anatolijaus Serdiukovo stumiamos reformos tikslų – mak- lėti lėšų jiems įsigyti. Tačiau dabar paaiškėjo, kad šie simalus kariuomenės mobilumo didinimas. Turint galvoje išreklamuoti bandymai toli gražu nebuvo sėkmingi. Tai milžiniškas Rusijos erdves, šis siekis neįgyvendinamas neseniai pripažino ir generalinio štabo viršininkas armijos be pajėgios transporto aviacijos. Iki šiol pagrindinis generolas N. Makarovas. Rusija nusprendė iš pradžių vaidmuo perdislokuojant karinius vienetus dideliais ats- šešis bepiločius lėktuvus nusipirkti Izraelyje. Rusijos tumais tekdavo transporto lėktuvams „Il-76“. Jų Rusijos kariuomenė bepiločių skraidančių aparatų diegimo ir KOP šiuo metu turi apie 210, tačiau didžiosios dalies šių naudojimo srityje beviltiškai atsilieka ne tik nuo daugelio orlaivių naudojimo resursai baigia išsekti. Vakarų šalių, bet netgi ir nuo Gruzijos. Gynybos ministerija buvo paviešinusi nerealiai UŽSIENIO ŠALIŲ KARIUOMENĖSE

dideli korupcijos mastai. Pastaraisiais metais, būdama Raketos „Iskander“ – ekonominio pakilimo viršūnėje dėl neregėtai išaugusių Kaliningrado srityje naftos bei dujų kainų, Rusija nesugebėjo pasinaudoti šia palankia situacija efektyviai modernizuoti kariuome- ur kas mežiau nei KOP ar KJP kariuomenės nę. Dabar ekonominė situacija vis prastėja, tuo tarpu mažinimas palies strateginių raketų pajė- reforma, kuriai reikia daug lėšų, įsibėgėja. Dėl karinio gas. Jose divizijų skaičius sumažės nuo 12 biudžeto karpymo gali tekti stabdyti daugybės ambicingų Kiki 8 (kitais duomenimis – iki 9). Pusė jų bus ginkluota karinės reformos programų vykdymą. stacionariomis, kita pusė – mobiliomis raketų paleidimo Karinė reforma Rusijoje sutapo su labai nepalankia sistemomis. Iš šiuo metu turimų daugmaž 500 raketų šalies ekonomine situacija. Tačiau iš esmės daugelis paleidimų kompleksų nemaža dalis per artimiausius šios reformos tikslų yra aiškūs, o vykdomos reformos – 5–10 metų pasieks savo naudojimo resursų ribą. Iki šiol būtinos. Be to, reforma itin reikšminga Rusijos vidaus naujos raketos su branduolinėmis galvutėmis kariuome- politikos požiūriu – Kremlius akivaizdžiai demonstruoja nei buvo tiekiamos lėtesniu tempu, nei pašalinamos jau siekį perduoti visišką kariuomenės ir joje vykstančių pasenusios raketos. Todėl kelių divizijų išformavimas procesų kontrolę civiliniam gynybos ministerijos aparatui. leis bent iš dalies išlyginti disbalansą tarp pasenusios Tai yra revoliucinė permaina Rusijos ginkluotųjų pajėgų ir modernios raketinės ginkluotės. Tam, kad strateginių istorijoje. raketų pajėgos išlaikytų pakankamai aukštą techninį lygį, Strateginiu lygmeniu Rusija demonstruoja, kad pa- jos kasmet turi gauti 10–12 naujų raketų kompleksų. Ar grindinėmis potencialiomis grėsmėmis savo nacionali- 56 šį tikslą pavyks įgyvendinti, priklausys nuo ekonominės niam saugumui ir toliau laiko NATO šalis, su jomis artimai situacijos ir Kremliaus politinės valios. Iki šiol strateginių bendradarbiaujančią Gruziją, taip pat Kiniją, o iš dalies ir raketų pajėgos neabejotinai buvo labiausiai privilegijuota pusiaukelėje tarp Rytų ir Vakarų balansuojančią Ukrainą. Rusijos kariuomenės dalis. Šalies politinė vadovybė laiko Tai liudija vakarinio, pietinio ir rytinio „flangų“ stiprinimas, šias pajėgas svarbiausia Rusijos saugumą užtikrinančia tuo pat metu mažinant kariuomenės koncentraciją cen- karine priemone. trinėje Rusijos dalyje. Greta strateginės paskirties branduolinių raketų Kariuomenė visų pirma rengiama galimiems lo- kompleksų Rusijoje pastaruoju metu didelio dėmesio kaliniams konfliktams (tokiems kaip pernykštis karas susilaukia ir naujų taktinių raketų kompleksų diegimas. Gruzijoje). Tuo pat metu Rusija minimalia laiko plataus Tokie kompleksai turi užtikrinti Rusijos kariuomenės masto antpuolio iš išorės grėsmę. Tai, be kita ko, liudija smogiamąją galią kai kuriuose potencialios karinės ir mažinamas dėmesys Maskvos ir kitų centrinės Rusijos įtampos regionuose. Modernių taktinių raketų komplek- regionų priešlėktuvinei gynybai. sų „Iskander-M“ dislokavimu Kaliningrado srityje, kaip Struktūriniai pertvarkymai Rusijos kariuomenėje atsaku į JAV priešraketinės gynybos skydo plėtrą Rytų rodo, kad rusų kariniai specialistai išsamiai išanalizavo Europoje, Kremlius manipuliuoja jau senokai. Perginkluoti ir teigiamai įvertino Vakarų šalių kariuomenių patirtį. raketomis „Iskander-M“ nuspręsta dvi Kaliningrado Daugelis naujai diegiamų struktūrinių elementų (pvz., srityje dislokuotas taktinių raketų brigadas – 114-ąją aviacijos bazės vietoj aviacijos pulkų, brigados vietoj di- (Znamenske) ir 152-ąją (Černiachovske). Šis procesas vizijų), radikaliai peržiūrimas karininkų skaičius bendroje turi būti baigtas 2015 metais. karių masėje rodo, kad Rusijos kariuomenė bent iš dalies pertvarkoma pagal Vakarų šalių kariuomenių pavyzdį. Ambicijos didelės. Ar Rusijai pavyks sėkmingai įgyvendinti šią neregėto Ar pakaks resursų? masto karinę reformą, priklausys nuo dviejų svarbiausių veiksnių – šalies ekonominės situacijos ir Kremliaus poli- eseniai publikaciją apie karinę reformą tinės valios nesustoti pusiaukelėje. Pradėtų, tačiau taip ir Rusijoje paskelbusio įtakingo žurnalo „The nebaigtų reformų Rusijos kariuomenėje per pastaruosius Economist“ tvirtinimu, ligšiolinė situacija keliolika metų buvo ne viena. NRusijos kariuomenėje yra labai ydinga: ginkluotųjų pa- jėgų biudžeto lėšų panaudojimas įslaptintas, maždaug ■■ Dr. Manvydas Vitkūnas ketvirtadalis pinigų yra išgrobstoma (visų pirma – per Iliustracijos 3-iajame viršelyje neskaidrius viešuosius pirkimus), kariuomenėje labai