PRECONDITIONS of the HOLOCAUST the Upsurge of Anti-Semitism in Lithuania in the Years of the Soviet Occupation (1940-1941) by Prof
Total Page:16
File Type:pdf, Size:1020Kb
Load more
Recommended publications
-
Bibliografija 2003
LIETUVOS ISTORIJOS INSTITUTAS LIETUVOS ISTORIJOS BIBLIOGRAFIJA 2003 Sudarė IRENA TUMELYTĖ Vilnius, 2016 UDK 016:947.45 Li227 Bibliography of the History of Lithuania 2003 Compiler Irena Tumelytė Redakcinė kolegija: Zigmantas Kiaupa (pirmininkas) Rimantas Miknys Vladas Sirutavičius Juozas Tumelis ISSN 1392-981X © Lietuvos istorijos institutas, 2016 © Irena Tumelytė, 2016 TURINYS PRATARMĖ ............................................................................................................................... 7 1. BENDRASIS SKYRIUS ........................................................................................................ 9 1.1. Bibliografijos ....................................................................................................................... 9 a) bibliografijos ..................................................................................................................... 9 b) bibliografijos istorija ...................................................................................................... 10 c) personalinės bibliografijos .............................................................................................. 10 1.2. Enciklopedijos, žodynai ir žinynai .................................................................................... 11 1.3. Istorijos periodika ir tęstiniai leidiniai .............................................................................. 11 1.4. Istorijos mokslo institucijos, darbo organizavimas .......................................................... -
Lithuanian Literature in 1918–1940: the Dynamics of Influences and Originality
340 INTERLITT ERA RIA 2018, 23/2: 340–353 VANAGAITĖ Lithuanian Literature in 1918–1940: The Dynamics of Influences and Originality GITANA VANAGAITĖ Abstract. Lithuanian independence (1918–1940), which lasted for twenty- two years, and its symbolic center, the provisional capital Kaunas, have been very important for the country’s political, social, and cultural identity. In 1918, changes in the social, economic, and political status of an individual as well as transformations in the literary field followed the change of the political system. In what ways the relationship between the center and the periphery and the spheres of literary influences were altered by the new forms of life? Lithuania, the former geographic periphery of tsarist Russia, after the change of the political system became a geographical and cultural periphery of Europe. Nevertheless, political freedom provided an opportunity to use the dichotomy of center-periphery creatively. Lithuanian writers, who suddenly found them- selves living in Europe with old cultural traditions, tried to overcome the insignificance of their own literature, its shallow themes and problems by “borrowing” ideas and ways to express them. In fact, the imitation was not mechanical, so the new influences enabled writers to expand significantly the themes and forms of Lithuanian literature. The article examines the development of new cultural centers in inde- pendent Lithuania. It also discusses the avant-garde movement which emerged under the influence of Russian futurists and German expressionists. In addition, it focuses on individual authors, such as Antanas Vaičiulaitis, Kazys Binkis and Petras Cvirka, and the influence that affected their works. Keywords: center; periphery; literary influence; host culture Center and Periphery in Literature The word periphery translated from the Latin (peripherīa) means “a circle.” In turn, this Latin word is related to two Greek words, perí, which means “around,” and pherein – “to carry”. -
Sovietinės Represijos Prieš Lietuvos Kariuomenės Karininkus
SOVIETINĖS REPRESIJOS PRIEŠ LIETUVOS KARIUOMENĖS KARININKUS Ats. plk. Andrius Tekorius Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija Anotacija. Straipsnyje atskleistos sovietinių represijų prieš Lietuvos kariuome- nės karininkus priežastys, pobūdis ir mastas, pateikti duomenys apie represuotus Lietuvos krašto apsaugos ministrus ir karininkus. Pagrindiniai žodžiai: sovietinė okupacija, Lietuvos kariuomenė, Lietuvos ka- riuomenės karininkai, sovietinės represijos, šnipinėjimas, represuoti Lietuvos kari- ninkai ir krašto apsaugos ministrai. ĮVADAS Sovietinės okupacijos metais represijas patyrė didžioji mūsų tautos dalis. Okupantų buvo suimti, kalinti ir ištremti tūkstančiai Lietuvos gy- ventojų. Sovietinių represijų neišvengė ir Lietuvos karininkija. Ji tapo vienu pirmųjų sovietinių okupantų taikinių. Lietuvos karininkų1 sovietinių represijų tema Lietuvos istoriografi- joje nėra nauja. Šią temą įvairiais aspektais yra nagrinėję ir tyrimų re- zultatus skelbę Arvydas Anušauskas, Teresė Birutė Burauskaitė, Jonas Dobrovolskas, Stasys Knezys, Aras Lukšas, Algirdas Markūnas, Antanas Martinionis, Jonas Rudokas, Vytautas Jasulaitis, Gintautas Surgailis, Ro- mualdas Svidinskas, Antanas Tyla, Vytautas Zabielskas, Dalius Žygelis ir kiti. Sovietiniuose kalėjimuose ir lageriuose (priverčiamojo darbo stovy- klose) patirti išgyvenimai aprašyti Lietuvos kariuomenės karininkų Vik- toro Ašmensko, Antano Martinionio, Juozo Palukaičio, Jono Petruičio 1 Šiame straipsnyje Lietuvos karininkai skirstomi į tikrosios tarnybos karininkus, tar- navusius Lietuvos kariuomenėje -
Karo Archyvas Xviii
ISSN 1392-6489 Generolo Jono Þemaièio Lietuvos karo akademija KARO ARCHYVAS XVIII Vilnius 2003 1 2 Karo archyvas tæstinis Generolo Jono Þemaièio Lietuvos karo akademijos Mokslo centro leidinys Mokslinis redaktorius ir sudarytojas plk. ltn. dr. Gintautas Surgailis, Generolo Jono Þemaièio Lietuvos karo akademija. Redaktoriø kolegijos nariai: habil. dr., prof. Algirdas Aþubalis, Generolo Jono Þemaièio Lietuvos karo akademija, habil. dr., prof. Grzegosz Blaszczyk, Poznanës Adomo Mickevièiaus universitetas (Lenkijos Respublika), dr., doc. Pranas Janauskas, Vytauto Didþiojo universitetas, Humanitariniø mokslø fakultetas, dr. Eriks Jekabsons, Latvijos Respublikos karo muziejus, dr., doc. Vytautas Lesèius, Vilniaus universitetas, Istorijos fakultetas, dr. Valdas Rakutis, Vytauto Didþiojo karo muziejus, habil. dr., prof. Waldemar Rezmer, Mikalojaus Koperniko universitetas (Torûnë, Lenkijos Respublika), dr. Rimantas Zizas, Lietuvos istorijos institutas. Stilistë Jolanta Budreikienë Virðelio dailininkë Inga Dambrauskaitë Maketavo Giedrë Nevierienë © Generolo Jono Þemaièio Lietuvos karo akademija, 2003 3 TURINYS BALTØ KARYBOS SENAJAME GELEÞIES AMÞIUJE (IIV A.) BRUOÞAI (prof. habil dr. Mykolas Michelbertas, Manvydas Vitkûnas, Vilniaus universitetas) ...................................................... 8 LIETUVOS KARIUOMENËS ORGANIZACIJÀ REGLAMENTUOJANTYS DOKUMENTAI 17171775 M. (dr. Valdas Rakutis, Vytauto Didþiojo karo muziejus) ................................... 65 BAJORØ VYRØ ÁVARDIJIMAS XVIXVII A. LIETUVOS DIDÞIOSIOS KUNIGAIKÐTYSTËS KARIUOMENËS -
"Šventaragį". Dail. M. Dobužinskis. Kertinė Paraštė PRISIKĖLIMAS
Ą Šiame numery KRIKŠČIONYBE IR Prisikėlimas nauju žėrėjimu. Krikščionybė ir didžiosios DIDŽIOSIOS PASAULIO pasaulio religijos. Nauji darbai V, Petravičiaus galerijoje. RELIGIJOS Kai plyšta aktoriaus širdis. Krikščionys pasaulio atvirybėje VYTAUTAS BAGDANAVICIUS bė, jo įsikūnijimas Žmonijos is Vincas Maciūnas apie savo torijoje. Pasigilinkime atskirai į Muims gyvenant labai atviroje Šios krikščioniškumo centrus. tėvą ir jo laikus. pasaulio įtakoje, kyla gyvas rei šiandien svarstyti klausimą, kas G. Donizetti ir jo "Meilės kalas pagilinti savo krikščioniš Dievo — kūrėjo sąvoKa ką ideologiją, kad jai galėtume yra krikščionybė ryšium su mū eliksyras". tinkamai atstovauti įvairių pa sų sutinkamomis nuotaikomis. Ar Viena iš tiesų, kurios mes nie saulio religijų sąlytyje. Nebūti ji iš tikrųjų neturi atsakymo mo kada negalime pakankamai iš Pastabos apie "Šventaragį". nai tą pasaulinę atvirybę ir sąly dernioms problemoms ir turi sa mąstyti ir kurios mes jokia kaina Dail. M. Dobužinskis. tį su įvairiomis pasaulio religijo vo vietą užleisti Rytų religijoms? negalime prarasti, kaip pačios mis reikia laikyti neigiamu reiš Norėdami atsakyti į šį klausi religijos branduolio, yra Dievo kiniu. Si visapasaulinė persepkty- mą, palikime nuošaly visą dau kūrėjo sąvoka. Ši tiesa, kuri va gali padėti giliau suprasti ir gybę krikščioniškumo formų mums yra savaime suprantama, geriau įvertinti krikščionškas ir sustokime tik prie pačių pa kartu yra išstatyta dideliam pa vertybes. Tai gali atsitikti ne tik grindinių dalykų, be kurių krikš vojui. Pasaulio apraiškos yra to tais atvejais, kada mes kitose re čionybė nebūtų krikščionybe. kios įspūdingos, žmogaus dvasin Kertinė paraštė Bandykime apimti vienu plačiu gumas toks toli siekiantis, Dievas, ligijose pastebime didelių trū kumų, .bet ir tais atvejais, kąda ir giliu žvilgsniu tuos duomenis, tuo tarpu, yra nematomas ir ne mes, geriau į jas įsižiūrėdami, kurie sudaro krikščionijos bran juntamas. -
Marijampolės Ūkio Paroda
Pinigø studijos 2004 3 Apþvalginiai straipsniai 62 MARIJAMPOLËS ÛKIO PARODA Vincentas Lukoðevièius Antakalnio g. 98–45 LT-10201 Vilnius Straipsnyje aptariama 1911 m. Marijampolëje surengta ûkio paroda, jos vaidmuo stiprinant tautiná sàjûdá ir reikðmë Lietuvos ûkio istorijai. Apraðomos parodà surengusios þemës ûkio draugijos „Þagrë“ ir Marijampolës ûkininkø draugovë. Pagrindiniai þodþiai: ûkio paroda; kooperatinë bendrovë; Marijampolës ûkininkø draugovë; „Þagrë“; „Þiburys“. Ávadas Pastaraisiais metais daug dëmesio skiriama ûkio parodoms, pradëtoms orga- nizuoti Lietuvoje nuo XIX a. antrosios pusës. Jas pradëjo rengti ir iki Pirmojo pasaulinio karo daugiausia rengë dvarininkai. Dauguma tokiø parodø buvo þemës ûkio parodos. Pirmàjà parodà 1875 m. Ðiauliuose suorganizavo 1873 m. ásteigtas Rusijos þemës ûkio draugijos Gyvuliø globojimo skyrius Rietave ir didikø Oginskiø ðeima. Vëliau tas pats skyrius ir kitos draugijos surengë ir daugiau parodø: 1878 m. ir 1881 m. – Rietave, 1893 m. ir 1899 m. – Kaune, 1897 m. ir 1899 m. – Vilniuje, 1903 m. – Panevëþyje (ðios parodos rengëjas – Kauno þemës ûkio draugija), 1910 m. ir 1911 m. – Panevëþyje ir Ðiauliuose, 1912 m. ir 1913 m. – Radviliðkyje. 1911 m. parodos rengimu Ðiauliuose rûpinosi lietuvybei palankus Bubiø grafas Vladimiras Zubovas, todël jos ekspozicija buvo lietuviðkesnë nei kitø parodø, ji rodë sieká gerinti valstieèiø buities ir ûkio sàlygas. Ðioje parodoje uþraðø bûta ne tik lenkø ar rusø, bet ir lietuviø kalba. Bet dauguma eksponatø buvo iðstatyti dvarininkø. Ûkio parodomis ypaè domisi dailëtyrininkai, nes jos svarbios Lietuvos dailës ir kitø meno rûðiø istorijai. Dailëtyrininkus domina plakatai, paviljonø apipavidali- nimas, rankdarbiø ir dailës kûriniø ekspozicijos, apdovanojimø þymenys (medaliai ir kt.), chorø pasirodymas (Ðatavièiûtë-Natalevièienë 2001: 23–28). Parodos – svarbi ûkio ir tautinio atgimimo istorijos dalis. -
Annexation of Lithuania by USSR in Summer 1940 As Described in Diplomatic Documents and Propaganda Materials
res historica 48, 2019 DOI: 10.17951/rh.2019.48.241-273 Juliusz Dworacki (adam Mickiewicz University in Poznań) https://orcid.org/0000-0003-1067-1943 ‘it is all the fault of Lithuanian provocateurs…’. annexation of Lithuania by Ussr in summer 1940 as Described in Diplomatic Documents and Propaganda Materials ‘Wszystkiemu winni są litewscy prowokatorzy…’. Aneksja Litwy przez ZSRR latem 1940 r. w świetle dokumentów dyplomatycznych i materiałów propagandowych abstract The research problem addressed in this paper is the issue of the process of the accession of the Republic of Lithuania to the Soviet Union in the summer of 1940 and the political context of this event. There is much historical and political controversy nowadays around the history of Kremlin politics in 1939–1941, but recently the subject of annexation of Lithuania has not been discussed, and the issue of relations and diplomatic relations between the two countries has not been described in detail in Polish historiography so far. The research question was formulated as follows: why, in spite of the October 1939 Mutual Assistance Treaty, did Moscow decide to change the status quo and directly annex the neighbouring country, disregarding the considerable number of alternative scenarios and extensive possibilities of controlling Lithuania’s policy? The research was conducted by analysing the documents of the diplomatic services of both countries (among which diplomatic correspondence occupies a special place), the then Soviet press from the point of view of the propaganda message used, as well as using memoiristic sources. As a result of the conducted research, no definite reasons for initiating the process of annexation of Lithuania by the USSR were defined, but a number of factors that may have a significant impact on the Kremlin’s move were revealed. -
Vuosikirja Årsskrift 98 2008
Sisällys Sisällys Suomen kirkkohistoriallisen seuran Finska kyrkohistoriska samfundets Vuosikirja Årsskrift 98 2008 Jahrbuch der Finnischen Gesellschaft für Kirchengeschichte Mit Zusammenfassungen With Summaries Toimittaneet Mikko Ketola ja Tuija Laine Suomen kirkkohistoriallinen seura PL (Aleksanterinkatu ) FI- Helsingin yliopisto Myynti: Tiedekirja, Kirkkokatu , Helsinki Puh. () , telekopio e-mail: tiedekirja@tsv. Kansi ja taitto: Terhi Lehtonen ISBN Helsinki 2008 ISSN Suomen kirkkohistoriallinen seura Gummerus Kirjapaino Oy Societas historiae ecclesiasticae Fennica Jyväskylä, Sisällys Sisällys Sisällys – Innehåll H Jaakko Gummerus Vv. – tapahtumat ja niiden jälkivaikutukset..................................................... K. V. Petrell Viisi viikkoa sotavankina ..–............................................................................. Saatteeksi ............................................................................................................................... 5 A – A Följebrev ................................................................................................................................ 6 Maiju Lehmijoki-Gardner Mikko Ketola Jaroslav Pelikan –............................................................................................... Suomen kirkkohistoriallisen seuran esimiehen avaussanat Sisällissota ja kirkko -seminaarissa ............................................................. Laura Koskelainen Hyvinvointivaltioiden tutkimusta, jossa on myös uskonto otettu -
LITUANUS Cumulative Index 1954-2004 (PDF)
LITUANUS Cumulative Index 1954-2004 Art and Artists [Aleksa, Petras]. See Jautokas. 23:3 (1977) 59-65. [Algminas, Arvydas]. See Matranga. 31:2 (1985) 27-32. Anderson, Donald J. “Lithuanian Bookplates Ex Libris.” 26:4 (1980) 42-49. ——. “The Art of Algimantas Kezys.” 27:1 (1981) 49-62. ——. “Lithuanian Art: Exhibition 90 ‘My Religious Beliefs’.” 36:4 (1990) 16-26. ——. “Lithuanian Artists in North America.” 40:2 (1994) 43-57. Andriußyt∂, Rasa. “Rimvydas Jankauskas (Kampas).” 45:3 (1999) 48-56. Artists in Lithuania. “The Younger Generation of Graphic Artists in Lithuania: Eleven Reproductions.” 19:2 (1973) 55-66. [Augius, Paulius]. See Jurkus. 5:4 (1959) 118-120. See Kuraus- kas. 14:1 (1968) 40-64. Außrien∂, Nora. “Außrin∂ Marcinkeviçi∆t∂-Kerr.” 50:3 (2004) 33-34. Bagdonas, Juozas. “Profile of an Artist.” 29:4 (1983) 50-62. Bakßys Richardson, Milda. ”Juozas Jakßtas: A Lithuanian Carv- er Confronts the Venerable Oak.” 47:2 (2001) 4, 19-53. Baltrußaitis, Jurgis. “Arts and Crafts in the Lithuanian Home- stead.” 7:1 (1961) 18-21. ——. “Distinguishing Inner Marks of Roerich’s Painting.” Translated by W. Edward Brown. 20:1 (1974) 38-48. [Balukas, Vanda 1923–2004]. “The Canvas is the Message.” 28:3 (1982) 33-36. [Banys, Nijol∂]. See Kezys. 43:4 (1997) 55-61. [Barysait∂, DΩoja]. See Kuç∂nas-Foti. 44:4 (1998) 11-22. 13 ART AND ARTISTS [Bookplates and small art works]. Augusts, Gvido. 46:3 (2000) 20. Daukßait∂-Katinien∂, Irena. 26:4 (1980) 47. Eidrigeviçius, Stasys 26:4 (1980) 48. Indraßius, Algirdas. 44:1 (1998) 44. Ivanauskait∂, Jurga. 48:4 (2002) 39. -
Lietuvos Karo Akademija
Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBEI – 80 Straipsnių rinkinys Vilnius 1999 UDK 947.45.07/.09 Li 301 Mokslinėje konferencijoje “Lietuvos Nepriklausomybei – 80”, įvykusioje Lietuvos karo akademijoje 1997 m. gruodžio 18 d., skaitytų pranešimų rinkinys. © Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija, 1999 2 TURINYS Dr. Algimantas Kasparavičius. Lietuvos kariuomenė Maskvos politinėse ir diplomatinėse spekuliacijose (1920-1936) ...................................................... 4 Dr. Vytautas Žalys. ............ Lietuvos diplomatinës tarnybos ir kariuomenës vadovybës sąveika įtvirtinant Lietuvos valstybingumą 1923 – 1938 metais..….58 Dr. Valentinas Brandiðauskas. 1941 m. sukilimas: viltys ir realybë ............ 78 Dr. doc. Èeslovas Bauþa. XX a. Lietuvos valstybës atkûrimo aktai: paralelës ir skirtingumai................................................................................. 84 Dr. Juozas Baguðauskas. Vasario 16-oji Lietuvoje sovietiniais metais 91 Dr. Feliksas Þigaras “Lietuvos valstybingumo raida 1918 – 1938 m. …..…..114 3 Dr. Algimantas Kasparavičius Lietuvos kariuomenė Maskvos politinėse ir diplomatinėse spekuliacijose (1920-1936) Per du Pirmosios Respublikos nepriklausomybės dešimtmečius Lietuvos valstybingumo kūrimas ir stiprinimas nuolat buvo komplikuojamas tarptautinių veiksnių, pirmiausia Sovietų Rusijos (nuo 1922 m. – Sovietų Sąjungos) ekspansinės užsienio politikos. Nors 1920 m. liepos 12 d. Maskvoje sudaryta Lietuvos ir Rusijos taikos sutartis formaliai ir juridiškai atpalaidavo -
The Tragedy of Holocaust and Possibilities for Reconciliation in the Society of Lithuania
Journal of US-China Public Administration, March 2016, Vol. 13, No. 3, 203-220 doi: 10.17265/1548-6591/2016.03.008 D DAVID PUBLISHING The Tragedy of Holocaust and Possibilities for Reconciliation in the Society of Lithuania Robertas Pukenis Vytautas Magnus University, Kaunas, Lithuania Holocaust is an eternal topic not only of Jews but of all people of good will. In Lithuania, over 200,000 Jews have been murdered. First, the paper analyses the concept of Holocaust and it proves to be the greatest form of genocide. The development of war and massacre is overviewed. Having been settled since the 13th century, Jews happily lived here, in Lithuania they had “second Jerusalem”. They were in good contacts with neighbours but have been sent to death by Nazi occupants. It is a pity that Germans used to find assistants among Lithuanians. Much historical information is presented. Problematic topic penetrates: a rebellion against Nazis on June 23, 1941 and the pogroms (about 50 Jews have been killed in the garage of “Lietūkis” in Kaunas). The Congress of the USA has been investigating that Provisional Government did not manage the situation at that time, the authorities were in the hands of Gestapo. The author tried to perceive the circumstances of that time in an objective and sincere way. Those who raised the hand or took part in execution in an indirect way cannot be approved. With great dignity, the exiles to Siberia are remembered. About 6,000 Jews were among the exiled ones. Much attention is given to analyze how peace process between Jews and Lithuanians takes place. -
LAIKINOJI Sostine . LIETUVIU˛ Literatu¯Roje
. LAIKINOJI SOSTINE LIETUVIU˛ LITERATU¯ROJE Viktorija Šeina . LAIKINOJI SOSTINE LIETUVIU˛ LITERAT¯UROJE Monografija lietuVių literatūros ir tautosakos INSTITUTAS Vilnius 2014 uDk 821.172.09 Še24 knygos rengimą ir leidybą pagal nacionalinę mokslo programą „Valstybė ir tauta: paveldas ir tapatumas“ finansavo lietuvos mokslo taryba (sutarties nr. VAT-49/2012) Monografija apsvarstyta ir patvirtinta leidybai lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Mokslo tarybos posėdyje 2014 m. spalio 24 d. (protokolo nr. r3-4) recenzentai: Prof. habil. dr. kęstutis nastopka Doc. dr. rita tūtlytė Dr. Mindaugas kvietkauskas redaktorė erika Malažinskaitė Dailininkas rokas Gelažius Viršelis: kauno panorama, XX a. 4 dešimtmetis. Vytauto augustino nuotr. lCVa P-33746 © Viktorija Šeina, 2014 © lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2014 isBn 978-609-425-135-1 TURINYS ĮVaDas 7 tyrimų apžvalga 13 Metodologinės prieigos 20 PrieŠISTORĖ: LITERATŪRINĖ KAUNO reFLEKSIJa XViii a. PaBaiGoJe–XX a. PraDŽioJe 45 LAIKINOJi SOSTINĖ HIC ET NUNC 59 laikinosios sostinės reikšmių laukas 59 laikinoji sostinė kaip išbandymas (Vinco Mykolaičio-Putino Altorių šešėly) 98 Miestas kaip svetima erdvė (antano Miškinio poezija) 116 literatūrinis laikinosios sostinės archisiužetas ir jo veikėjai 135 LAIKINOJi SOSTINĖ iŠ ISTORINĖs PersPektYVos 153 kaunas okupacijų ūkanose 153 Pasakiškasis kauno matmuo (Juliaus kaupo urbanistinės pasakos) 166 saulėtoji kauno pusė iš už atlanto (Birutės Pūkelevičiūtės Aštuoni lapai) 180 laikinosios sostinės mitokūros lūžis išeivijoje 193 „Buržuazinio kauno“ atminties politika ir rezistencinė miesto dvasia 201 laikinosios sostinės eschatologija (Vytauto sirijos Giros Raudonmedžio rojus) 216 sugrįžtanti atmintis 230 laikinosios sostinės mitokūros gairės šiuolaikinėje literatūroje 234 iŠVaDos 253 iliustracijų šaltiniai 258 literatūros sąrašas 259 Šaltinių sąrašas 274 asmenvardžių rodyklė 277 I˛VADAS Šio tyrimo objektas yra laikinoji sostinė – ne istorinis tarpukario kau- nas, bet literatūrinis jo antrininkas, sukonstruotas pagal savitus me- ninio pasaulio principus.