DOCSLIB.ORG

"Šventaragį". Dail. M. Dobužinskis. Kertinė Paraštė PRISIKĖLIMAS

Total Page：16

File Type：pdf, Size：1020Kb

Download full-text PDF Read full-text
Ą Šiame numery KRIKŠČIONYBE IR Prisikėlimas nauju žėrėjimu. Krikščionybė ir didžiosios DIDŽIOSIOS PASAULIO pasaulio religijos. Nauji darbai V, Petravičiaus galerijoje. RELIGIJOS Kai plyšta aktoriaus širdis. Krikščionys pasaulio atvirybėje VYTAUTAS BAGDANAVICIUS bė, jo įsikūnijimas Žmonijos is­ Vincas Maciūnas apie savo torijoje. Pasigilinkime atskirai į Muims gyvenant labai atviroje Šios krikščioniškumo centrus. tėvą ir jo laikus. pasaulio įtakoje, kyla gyvas rei­ šiandien svarstyti klausimą, kas G. Donizetti ir jo "Meilės kalas pagilinti savo krikščioniš­ Dievo — kūrėjo sąvoKa ką ideologiją, kad jai galėtume yra krikščionybė ryšium su mū­ eliksyras". tinkamai atstovauti įvairių pa­ sų sutinkamomis nuotaikomis. Ar Viena iš tiesų, kurios mes nie­ saulio religijų sąlytyje. Nebūti­ ji iš tikrųjų neturi atsakymo mo­ kada negalime pakankamai iš­ Pastabos apie "Šventaragį". nai tą pasaulinę atvirybę ir sąly­ dernioms problemoms ir turi sa­ mąstyti ir kurios mes jokia kaina Dail. M. Dobužinskis. tį su įvairiomis pasaulio religijo­ vo vietą užleisti Rytų religijoms? negalime prarasti, kaip pačios mis reikia laikyti neigiamu reiš­ Norėdami atsakyti į šį klausi­ religijos branduolio, yra Dievo kiniu. Si visapasaulinė persepkty- mą, palikime nuošaly visą dau­ kūrėjo sąvoka. Ši tiesa, kuri va gali padėti giliau suprasti ir gybę krikščioniškumo formų mums yra savaime suprantama, geriau įvertinti krikščionškas ir sustokime tik prie pačių pa­ kartu yra išstatyta dideliam pa­ vertybes. Tai gali atsitikti ne tik grindinių dalykų, be kurių krikš­ vojui. Pasaulio apraiškos yra to­ tais atvejais, kada mes kitose re­ čionybė nebūtų krikščionybe. kios įspūdingos, žmogaus dvasin­ Kertinė paraštė Bandykime apimti vienu plačiu gumas toks toli siekiantis, Dievas, ligijose pastebime didelių trū­ kumų, .bet ir tais atvejais, kąda ir giliu žvilgsniu tuos duomenis, tuo tarpu, yra nematomas ir ne­ mes, geriau į jas įsižiūrėdami, kurie sudaro krikščionijos bran­ juntamas. Dėl to sunku yra iš­ PRISIKĖLIMAS NAUJU ŽĖRĖJIMU rasime, kad jos turi užuominas duolį ir jos palajtr* žmonijai, o laikyti tiesą, kad jis būtų šio pa­ tų vertybių, kurios krikščionijoje vėliau tuo pačiu žvilgsniu pažvel­ saulio kūrėju. Religijų istorija Viena iš griežčiausių religinių arti širdies. Spalvingoje procesi- yra giliau išryškintos ir toliau kime į didžiąsias pasaulio religi­ liudija, kad religijos iškrypimai bendrijų yra trapistai, tie patys, I joje aplink bažnyčią, prieš aušrą jas. kaip tik prasideda nuo šios tie­ I žmonėms susirinkus net iš tolimų siekiančios. kurių nariu yra buvęs konvertitas Tačiau šioje atvirybėje mes sos praradimo- Yra religinių kul­ kaimų, saulėtekyje galingai skam­ rašytojas Tomas Merton. Pagal esame išstatyti ir dideliam pavo­ TRYS PAGRINDINĖS tūrų, kuriose dar yra .išlaikomi bėjo iš žmonių krūtinių “Links­ ankstybesnes jų gyvenimo taisyk­ jui. Mūsų žvilgsnis į įvairias .pa­ KRIKŠČIONYBĖS VERTYBĖS visagalio Dievo bruožai, bet jau ma diena”. Tą iškalbingai yra iš­ les, jie savo tarpe vengia kalbėtis, saulio religijas gali sudaryti įspū­ nepripažįstama jam pilnapras- tik susitikę primena gyvenimo pa­ reiškęs arti mūsų liaudies gyvenęs Tokius, pačius būdingiausius mio kūrėjo galios. Šios tiesos pra­ dį, kad krikščionybė yra blanki, ir pačius vaisingiausius, krikščio­ baigą, kuriai turi ruoštis, tardami: Faustas Kirša, tardamas: palyginus su kokiu induizmu, radimas eina įvairiomis formo­ “Memento mori” — atmink, kad nijos centrus turime tris. Mes juos mis. Kartais Dievas supranta­ Ir mūsų mintis, kaip Hosanna, budizmu ar islamu. Situacija kar­ mirsi. Tačiau Velykose jų sveiki- šitaip norime pristatyti: 1. Die­ mas tik kaip pasaulio formuoto-1 Viktoras Petravičius Prisikėlimo saulėje (medžio raižinys) šventa tais susidaro tokia, kurią galima vo — kūrėjo sąvoka; 2. Asmeni­ nimasis yra kitoks: “Memento vi- palyginti su santykiu, kuris yra jas, bet ne jo kūrėjas. Kartais jis Vėlių atpirkimais kvėpuoja — nio pobūdžio santykiavimas su vere”: atsimink, kad gyvensi. tarp spektro spalvų ir baltos laikomas dar dideliu geradariu, Velykos trykšta ne tik atgims­ Ir vėl mum krūtinė gyva ir Dievu; ir 3. Istorinė Dievo realy­ bet tik pakeleiviu pasaulyje. Pasaulio Kūrėjo sąvoką žmo­ Asmeninio pobūdžio karšta! spalvos. Spektro spalvos atskirai nijos proistorėje geriausiai yra santykiavimas tančios gamtos gaivastingumu, išryškintos, sudaro labai turtin­ 5* išlaikiusios gyvulių augintojų bet primena ir didžiąją Kristaus Maironis “Jaunojoje Lietuvoje” Kita krikščioniška vertybė, gą įspūdį. Bet kai jos visos yra su­ tautos (ne žemdirbiai). Jų tarpe gyvybinę pergalę — prisikėlimą. pasakoja, kaip, suskambėjus Vely­ kuri nejučiomis gali būti pra­ derintos, gaunasi jau nebe kuri yra semitai. O šių pastarųjų tar­ Istorikas A. Fr. Gfroerer, buvęs kų giesmei, mums: spalva, bet tiesiog šviesa. randama ir išduodama, yra as­ ateistas, bet, bestudijuodamas pir­ pe yra žydų tauta, kuri yra atli­ Užkaito iš džiaugsmo atšalus Pavojus susidomėti dalinėmis meninio .pobūdžio santykis su muosius krikščionybės šaltinius, kusi nepaprastai reikšmingą pa- krūtinė, religinėmis apraiškomis, praran­ sitamavimą žmonijai, išlaikyda­ Dievu. Ir Dievas yra asmuo ir tapęs tikinčiu, paskelbė: “Jeigu aš žmogus yra asmuo. Sunku yra Ir laimės ilgėjos nubudę sapnai, dant iš akių visumą, mūsų gyve­ ma Dievo kūrėjo sampratą tada, nepriimčiau tų liudijimų apie rasti patenkinamą aptarimą, kas nime yra realus. Jo pavyzdį pa­ kai ši baigė išnykti beveik vi­ Kristaus prisikėlimą, aš neturė­ Vaižgantas Pragiedruliuose skel­ yra asmuo. Tas sunkumas savo teikia Amerikos poetas Lawren- sur kitur. čiau teisės bet kokius senovės fak­ bė: ruoštu leidžia įtarti, kad asmuo ce Ferlinghetti .poetų pasikalbėji­ Gyvulių augintojų kultūrai tus pripažinti, nes joks iš jų, kas Aleliuja — tai džiaugsmo šūk­ yra kažkas labai didelio. Asmens me San Francisco mieste. Čia priklauso ir indoeuropiečiai. Kal­ liečia liudijimo pilnumą, negali telėjimas. Tasai — valio! — kurs sąvoka mums labiau išaiškėja iš mūsų svarstomu klausimu jis sa­ binės studijos yra iškėlusios, kad prilygti Kristaus prisikėlimui”. vienas tetesi išreikšti širdies pil­ to, kas nėra asmuo. Kai Dievas ko: jų prokalbė taip .pat liudija ten 'Kristaus prisikėlimas yra viena nybę. ‘^Dauguma žmonių praktiškai buvus monoteizmą. Vadovaujan­ nemenka asmens bruožo, jis iš­ iš pagrindiniausių krikščionybės Aleliuja — tešaukiame per su­ virsta kokiu negyvu dėsningumu mano, kad bet kuri Rytų religi­ tį vaidmenį šiose studijose atliko tiesų. Amžiais neužmirštamas kaktį — Dievo Sūnaus iš numirė­ ar kokiu mechaniniu lemtingu­ ja turi daugiau ką pasakyti ir tu­ Vienos profesorius Leopoldas mintytojas šv. Augustinas savo mu, su kuriuo žmogui lais­ lių kilimo, kad jis, mirdamas, nu­ ri daugiau atsakymų šiai dienai, Schroederis savo studija: Arische vai santykiauti nėra prasmės. Kai 120 psalmės komentaruose teisin­ galėjo tai, kas rodės nenugalima: negu jų turi krikščionybė... ypač Religion, I kn., Leipzig, 1923 m. gai pabrėžė: “Nieko nėra ypatin­ žmogus kurioje santvarkoje pra­ pačią mirtį. šio krašto jaunimui” (The San Kad pirminiai indoeuropiečiai tu­ randa savo asmens vertę, jis pa­ go tikėti, kad Kristus buvo miręs. Aleliuja per amžius stiprinosi Francisco Poets, ed. David Metz- rėjo autentišką Dievo sąvoką, sidaro panašus į daiktą, (kuris Tą tiki ir pagonys, ir izraelitai, ir žmonija savo sielas, semdamosi iš ler, 1971 m. 146 psll.). pasak jo, ypač liudija šaknis gali būti panaudojamas, be atsi­ nusidėjėliai, visi tą tiki... Tačiau to pat šaltinio visokeriopos gyvy­ Šis poetas, tiesa, berods nėra “deivos”, kuri šviečia iš anų to­ žvelgimo į jį patį. krikščionio tikėjimas yra: Kristus bės... katalikiškai išauklėtas; jis, be to, limųjų laikų kaip didelė šviesa. Tik ant asmeninio santykiavi­ prisikėlė. Yra lemiamas dalykas, Lietuvio džiaugsmas spalvingai yra stipriai nusiteikęs prieš kapi­ (Cit. iš Wilhelm Havers, Die mo pagrindo galima religijoje iš­ kad mes tikėtume Kristaus prisi­ liejosi ir plačiai paplitusiu vely­ talistinę Vakarų kultūrą ir yra Religion der Urindogermanen laikyti tokią vertybe, kaip malda. kėlimą”. kinių margučių menu, didžiosios komunistinių idėjų įtakoje. Ta­ im Lichte der Sprache rinkinyje: Jeigu Dievas yra tik negyvas lė­ Tai buvo pagrindinis dalykas šventės nuotaika. Tą liaudišką pa­ čiau jis, ar tokie kaip jis, šian­ Fr. Koenig, Christus und die Re- mimas, nėra .prasmės jį melsti, vįsos krikščionijos įsigalėjimui kilumo išgyvenimą yra taikliai dien duoda toną Amerikos uni­ ligionen der Erde, Wien, 1961 nes visiems aišku, kad likimo pasaulyje. Prancūzų revoliucijos pagavęs Kazys Bradūnas savo versitetuose, ir jų klauso mūsų m., II kn. 711 psl.). Šia proga negalima permaldauti. Mūsų pa­ metu naujovininkas La Reveillėre “Morenų ugnyse:” jaunimas. Dėl to, yra reikalo galima pastebėti, kad domintis linkimas Dievą vadinti Dievybe, Lepeaux buvo sugalvojęs naują lietuvių tautos religijos istorija, Kelkis, Dievo Sūneli, liudija kad Dievo asmeniškumas tikybą, kuri turėjo trykšti dieviška nereiktų praleisti iš akių šio pir­ Rūpesčių Rūpintojėli, yra pavojuje; jis gali būti praras­ žmogaus meile ir kurią jis buvo O tos vilties mums taip be ga­ minio jos bruožo, juo labiau, kad Dangaus pasiuntinėli. tas. Kai žmogaus asmens sąmo­ pavadinęs Teofilantropija. Kartą lo reikia. Mes ilgimės, kada bar­ mūsų kalboje yra išlaikyta pati nė mažėja, kas atsitinka mažė­ jis, aplankęs savo bičiulį Barros, Sausas medis jau sprogsta, pilnaprasmio Dievo šaknis “dei­ bariškume mirusi žmonijos širdis jant žmoguje pažinimo įr apsi­ nusiskundė, kad jo, rodos, gerai ves” ir, laimingu atveju,
Load more

Recommended publications
  • The Tragedy of Holocaust and Possibilities for Reconciliation in the Society of Lithuania
    Journal of US-China Public Administration, March 2016, Vol. 13, No. 3, 203-220 doi: 10.17265/1548-6591/2016.03.008 D DAVID PUBLISHING The Tragedy of Holocaust and Possibilities for Reconciliation in the Society of Lithuania Robertas Pukenis Vytautas Magnus University, Kaunas, Lithuania Holocaust is an eternal topic not only of Jews but of all people of good will. In Lithuania, over 200,000 Jews have been murdered. First, the paper analyses the concept of Holocaust and it proves to be the greatest form of genocide. The development of war and massacre is overviewed. Having been settled since the 13th century, Jews happily lived here, in Lithuania they had “second Jerusalem”. They were in good contacts with neighbours but have been sent to death by Nazi occupants. It is a pity that Germans used to find assistants among Lithuanians. Much historical information is presented. Problematic topic penetrates: a rebellion against Nazis on June 23, 1941 and the pogroms (about 50 Jews have been killed in the garage of “Lietūkis” in Kaunas). The Congress of the USA has been investigating that Provisional Government did not manage the situation at that time, the authorities were in the hands of Gestapo. The author tried to perceive the circumstances of that time in an objective and sincere way. Those who raised the hand or took part in execution in an indirect way cannot be approved. With great dignity, the exiles to Siberia are remembered. About 6,000 Jews were among the exiled ones. Much attention is given to analyze how peace process between Jews and Lithuanians takes place.
    [Show full text]
  • NONVIOLENT RESISTANCE in LITHUANIA a Story of Peaceful Liberation
    NONVIOLENT RESISTANCE IN LITHUANIA A Story of Peaceful Liberation Grazina Miniotaite The Albert Einstein Institution www.aeinstein.org 2 CONTENTS Acknowledgments Introduction Chapter 1: Nonviolent Resistance Against Russification in the Nineteenth Century The Goals of Tsarism in Lithuania The Failure of Colonization The Struggle for the Freedom of Religion The Struggle for Lithuanian Press and Education Chapter 2: Resistance to Soviet Rule, 1940–1987 An Overview Postwar Resistance The Struggle for the Freedom of Faith The Struggle for Human and National Rights The Role of Lithuanian Exiles Chapter 3: The Rebirth From Perestroika to the Independence Movement Test of Fortitude The Triumph of Sajudis Chapter 4: Towards Independence The Struggle for Constitutional Change Civil Disobedience Step by Step The Rise of Reactionary Opposition Chapter 5: The Struggle for International Recognition The Declaration of Independence Independence Buttressed: the Battle of Laws First Signs of International Recognition The Economic Blockade The January Events Nonviolent Action in the January Events International Reaction 3 Chapter 6: Towards Civilian-Based Defense Resistance to the “Creeping Occupation” Elements of Civilian-Based Defense From Nonviolent Resistance to Organized Civilian-Based Defense The Development of Security and Defense Policy in Lithuania since 1992 Concluding Remarks Appendix I Appeal to Lithuanian Youth by the Supreme Council of the Republic of Lithuania Appendix II Republic in Danger! Appendix III Appeal by the Government of the Republic
    [Show full text]
  • Mastymai Apie Savo Tauta Ir Bendruomenę NA TAI PABANDYKITE ATSPĖTI
    Šiame numery Mastymai apie savo tauta ir bendruomenę NA TAI PABANDYKITE ATSPĖTI. STASIO BARZDUKO MĄSTYMAI APIE SAVO TAUTĄ IR BENDRUOMENĘ. šventei daugiau būdingas būtų Praplėsta kalba Tautos šventes minėjime Detroite 1972 m. rugsėjo mėn. 10 d. (1896) ir kt. — subrandino Si­ mono Daukanto, Petro Kriaučiū­ MUSŲ LAIKŲ HEROJAI KASYKLŲ MIESTE — optimistinis žvilgsnis: gerai, gra­ žu, kilnu. Visai netiktų piešti pe­ no ir kt. pradėtą tautinį lietuvių BELGIJOS LIETUVIO RAŠYTOJO DEBIU­ atgimimą. Nepriklausomos Lie­ simistinio vaizdo. Bet rūpėjo duo­ dalis skaldyti. To mus moko ir STASYS BARZDUKAS bais, kas pasižymi savo sumanu­ TINĖ KNYGA. tuvos atstatymas 1918—40 suda­ ti ką nors nauja, tad savo šios mūsų Tautos himnas, įvairių iš­ mu, ryžtingumu, pasiaukojimu, KAZIO BRADŪNO EILĖRAŠČIAI. rė sąlygas lietuvių tautai kultū­ dienos kalbą esu pavadinęs mąs­ kilmių progomis vis šventine kas atlieka didelius žygius. Did- NIJOLĖS JANKUTĖS APSAKYMAS “VARPU­ riškai bei valstybiškai subręsti ir tymais. Iš tikrųjų šventės proga nuotaika visų giedamas: “Lietu­ vyriniu didingumu yra pažymė­ ČIO RAVĖTOJA”. Tai liečia tautą tėvynėj, tai lie­ tapti pilnateisiu pasaulio tautų prasmingiausia visiems kartu pa­ va, tėvyne mūsų, tu didvyrių že­ ta daug Lietuvos istorijos mo­ čia jos išeiviją svetur. šeimos nariu. Partizanų 1944— KUN. K. PUGEVICIUS APIE TAI, KĄ TURIME mąstyti ir apie savo Tautą, ir me, iš praeities tavo sūnūs te mentų. Mindaugo XIII a. įvyk­ Taip jau gyvenime yra, kad 52 kovos rodė milžiniškas visos IR KO DAR REIKĖTŲ. apie savo Bendruomenę. stiprybę semia”. Iš praeities, iš dytas Lietuvos suvienijimas įgali­ vieni savo tautai kraujam turtus, tautos pastangas nusikratyti sve­ NAUJI LEIDINIAI. Okupuotoj Lietuvoj 1970 susi­ prieš mus gyvenusių, dirbusių, no atsispirti priešų užmačioms kiti juos išbarstom.
    [Show full text]
  • Query Regarding Jonas Noreika's Criminal Gang
    Grant Arthur Gochin 10 900 Winnetka ave, Chatsworth, CA 91311 United States of America The Genocide and Resistance Research Centre of Lithuania Didžioji g. 17/1, Vilnius Query Regarding Jonas Noreika's Criminal Gang The Genocide and Resistance Research Centre of Lithuania, General Director Teresė Birutė Burauskaitė, I ask for a reasoned answer to this question: Is it true that Jonas Noreika's activity "may not be judged unequivocally"? In your certificate of November, 2015 you assert that • the investigations which you conducted let you postulate that J.Noreika's activity during the time of the German occupation "may not be judged unequivocally"; • your historians have "comprehensively investigated" Jonas Noreika's activity during the time of the German and Soviet occupations. I want to ask you: Why don't we agree regarding Jonas Noreika's crimes against humanity? I write with the purpose to demand that the Genocide and Resistance Research Centre of Lithuania unequivocally condemn Jonas Noreika and change its published conclusions. I, a Lithuanian citizen of good will, wrote to you earlier in order that you realize that your certificate's vague conclusions in the name of the Republic of Lithuania hurt the victims of Jonas Noreika and other criminal Lithuanian rebels. On April 10, 2017, in replying, you suggested that I organize an independent historical investigation, which I did. Jonas Noreika's activity was investigated by VGTU Department of Philosophy and Cultural Studies Lecturer Andrius Kulikauskas and Evaldas Balčiūnas. The scope of the investigation was vast. More than 850 work hours were expended. 510 euros was spent on files from the Lithuanian archives.
    [Show full text]
  • Lietuvos Laikinoji Vyriausybė
    LIETUVIŲ KATALIKŲ MOKSLO AKADEMIJOS METRAŠTIS. T. 26. VILNIUS, 2005 511 DR. SIGITAS JEGELEVIČIUS Vilniaus universitetas LIETUVOS LAIKINOJI VYRIAUSYBĖ Straipsnyje, įvertinus istoriografinę situaciją, nagrinėjamos Laikinosios vyriau- sybės suformavimo ir jos legalizavimo aplinkybės bei pirmieji Vyriausybės žings- niai, baigiant 1941m. birželio pabaiga, t.y. Vyriausybę iškėlusios jėgos – Birželio sukilėlių – nuginklavimu. Apžvelgiama Vyriausybės sudėtis ir jos raida. Lietuvos Laikinoji vyriausybė buvo paskelbta per Kauno radiją 1941 06 23 rytą, prasidėjus antisovietiniam Birželio sukilimui, kartu su nepriklausomybės atkūrimo deklaraci- ja. Vyriausybės personalinė sudėtis du kartus buvo keičiama dėl NKGB–NKVD areštų. Aptariami oficialiuose dokumentuose esantys dar du tos Vyriausybės sudė- ties variantai, skirtingi nuo birželio 23 d. per radiją deklaruotos sudėties. Mėgina- ma nustatyti šių variantų atsiradimo priežastis. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad Lietuvių aktyvistų fronto (LAF) Berlyno vadovaujančiojo centro vadovas Kazys Škirpa, jau nominuotas Laikinosios vyriausybės ministru pirmininku, nesilaikyda- mas susitarimo su minėto Fronto vadovaujančiais centrais Lietuvoje, Berlyne buvo suprojektavęs dar vieną atskirą Laikinosios vyriausybės sudėtį, į kurią buvo įtraukti tik Berlyne gyvenę lietuvių politiniai emigrantai. Mėginama nustatyti, ka- da buvo suprojektuota (ar sudaryta) ši Vyriausybė, ar tai buvo „atsarginė“ Vyriau- sybė (jeigu Lietuvoje nebūtų įmanoma paskelbti sudarytos Vyriausybės bendru su- sitarimu), ar Berlyno lietuvių emigrantų
    [Show full text]
  • PRECONDITIONS of the HOLOCAUST the Upsurge of Anti-Semitism in Lithuania in the Years of the Soviet Occupation (1940-1941) by Prof
    1 PRECONDITIONS OF THE HOLOCAUST The Upsurge of Anti-Semitism in Lithuania in the years of the Soviet Occupation (1940-1941) By prof. Liudas Truska After the Soviets occupied Lithuania in 15 June 1940, the Lithuanian-Jewish relations entered a new stage, dangerous for the Jews. Alongside the former images of the Jews as murderers of Christ, exploiters of Lithuanians, swindlers, parasites, new images appeared, more tenacious than the original ones, depicting the Jews as ‘gravediggers’ of Lithuanian independence, zealous collaborators of the occupants, informants, cruel NKVD interrogators, torturers of Lithuanians and active participants in the deportations. Many Lithuanians identified the Jews with the hateful Communists. The Lithuanian Activist Front (the LAF), established in autumn 1940, made a major contribution to the creation of the image. In the summer and autumn 1940, the Lithuanian periodical press started following the anti-Semitic line of the LAF,1 and later the ‘Lithuanian Archive’ and the rest of the press did the same.2 The myth of a special role played by the Jews in the establishing of the Soviet regime in the country took root not only in the consciousness of common Lithuanians, but in that of politicians, prominent intellectuals and the leaders of the Church as well. In his political memoirs Vincas Kreve writes that in the afternoon of 15 June, when the Red Army units marched the streets of Kaunas, “a crowd of sorrowful Lithuanians were crying, only the Jews were joyous, and their women would smother the Red Army soldiers with flowers.”3 Povilas Šilas, a Christian Democrat activist, deputy justice minister of the Provisional Government of 1941, member of the Lithuanian anti-Nazi resistance and prisoner of the gulags in the post-war period writes in his memoirs that in 1940-1941, “the Jews were the first active collaborators [of the occupants – L.T.] in establishing the Bolshevik power.
    [Show full text]
  • Kiam En La Infero De Kovno Fluis La Sango
    Holokaŭsto, naciismo kaj ksenofobio en orienta Eŭropo: KIAM EN LA INFERO DE KOVNO FLUIS LA SANGO Persekutado kaj amasmurdo de la judoj en Litovio en la jaroj 1941-1944 kaj la litova kunlaborado en la mortigo de pli ol 200´000 judoj kaj sovetianoj kun aparta konsidero de la urbo Kovno (Kaŭno) Originale verkita en Esperanto por eviti forgesadon kaj prisilentadon Publikigita okaze de la 70a datreveno de la liberigo de la NS-koncentrejoj en Eŭropo Memore pri Robert Kuwałek (1966-2014), pola historiisto el Lublino Se iuj fotoj uzitaj en ĉi tiu verkaĵo kaj pruntitaj el la interreto estas daŭre protektataj de aŭtoraj rajtoj, la aŭtoro petas la posedanton de la aŭtoraj rajtoj anonci sin, alikaze validas la reuzado laŭ Creative Commons Lizenz "CC-BY-SA 3.0", vd. la koncernajn paĝojn en Vikipedio) 1 1a parto: Fundamentaj kondiĉoj por la holokaŭsto en Litovio Enkonduko Sojle de la Dua Mondmilito, kiu eksplodis en Eŭropo en septembro 1939, vivis en Litovio ĉ. 250´000 judoj, t.e. 8 procentoj de la loĝantaro, formante la plej grandan etnan minoritaton de tiu balta lando.1 Post la invado de la germana armeo la 24an de junio 1941 en Litovion, kiu estos, kune kun Latvio kaj Estonio, submetita al la nove kreita „Regna komisariato Ostland“, komenciĝis la holokaŭsto ankaŭ en tiu mondoparto.2 Sub germana reĝisorado kaj kun la kunlaborado de lokaj litovaj helpantoj kaj instancoj, kiuj parte agis en propra intereso, ĝis 1944 estis neniigita preskaŭ la tuta judaro de Litovio – tiel pli ol 200´000 judaj viroj, virinoj kaj infanoj perdis sian vivon.
    [Show full text]
  • Osteuropa-Institut München
    OSTEUROPA-INSTITUT MÜNCHEN Mitteilungen Nr. 44 September 2001 TILLMANN TEGELER Der litauische Partisanenkampf im Lichte sowjetischer Akten ISBN 3-921396-64-6 Scheinerstraße 11, D-81679 München, Tel. (089) 99839-442 Fax (089) 9810110, E-Mail [email protected] Herausgeber: Hermann Beyer-Thoma INHALTSVERZEICHNIS A. EINLEITUNG...........................................................................................................5 B. HAUPTTEIL.............................................................................................................9 I. Die Unabhängigkeit in der Zwischenkriegszeit .........................................................9 1. Die Unabhängigkeit in der Zwischenkriegszeit....................................................9 a. Die nationale Wiedergeburt..............................................................................9 b. Unabhängigkeit und territoriale Streitigkeiten...............................................10 2. Das Verhältnis des souveränen Litauens zur Sowjetunion.................................10 a. Der Moskauer Vertrag von 1920....................................................................10 b. Der Nichtangriffs- und Freundschaftsvertrag von 1926.................................11 c. Der gegenseitige Beistandspakt von 1939......................................................12 3. Das Ende der Unabhängigkeit ............................................................................13 a. Das zweite Zusatzprotokoll des Hitler-Stalin-Paktes.....................................13
    [Show full text]
  • Der Litauische Partisanenkampf Im Lichte Sowjetischer Akten Tegeler, Tillmann
    www.ssoar.info Der litauische Partisanenkampf im Lichte sowjetischer Akten Tegeler, Tillmann Veröffentlichungsversion / Published Version Monographie / monograph Empfohlene Zitierung / Suggested Citation: Tegeler, T. (2001). Der litauische Partisanenkampf im Lichte sowjetischer Akten. (Mitteilungen / Osteuropa- Institut München, Historische Abteilung, 44). München: Osteuropa-Institut München. https://nbn-resolving.org/ urn:nbn:de:0168-ssoar-63273-8 Nutzungsbedingungen: Terms of use: Dieser Text wird unter einer Basic Digital Peer Publishing-Lizenz This document is made available under a Basic Digital Peer zur Verfügung gestellt. Nähere Auskünfte zu den DiPP-Lizenzen Publishing Licence. For more Information see: finden Sie hier: http://www.dipp.nrw.de/lizenzen/dppl/service/dppl/ http://www.dipp.nrw.de/lizenzen/dppl/service/dppl/ OSTEUROPA-INSTITUT MÜNCHEN Mitteilungen Nr. 44 September 2001 TILLMANN TEGELER Der litauische Partisanenkampf im Lichte sowjetischer Akten ISBN 3-921396-64-6 Scheinerstraße 11, D-81679 München, Tel. (089) 99839-442 Fax (089) 9810110, E-Mail [email protected] Herausgeber: Hermann Beyer-Thoma INHALTSVERZEICHNIS A. EINLEITUNG...........................................................................................................5 B. HAUPTTEIL.............................................................................................................9 I. Die Unabhängigkeit in der Zwischenkriegszeit .........................................................9 1. Die Unabhängigkeit in der Zwischenkriegszeit....................................................9
    [Show full text]
  • Juozas Brazaitis VIENŲ VIENI
    Juozas Brazaitis VIENŲ VIENI Fotografuotinis leidimas VILNIUS, 1990 Įvadas Arvydo JUOZAIČIO Aplankas ir viršelis Kęstučio GRIGALIŪNO Iliustracijos tekste Pauliaus JURKAUS Ketvirtas (fotografuotinis) leidimas Išleido „Vilties" spaustuvė Fotografuotas leidinys: Juozas BRAZAITIS, Raštai, VI t. Redakcinė komisija — A. Skrupskelienė, Č. Grincevičius. Chicago, 1985. © l LAISVE FONDAS lietuviškai kultūrai ugdyti, 1985 © įvadas, Arvydas JUOZAITIS, 1990 © Aplankas, viršelis, Kęstutis GRIGALIŪNAS, 1990 ISBN 5-89942-568-7 JUOZAS BRAZAITIS: BŪTI ŠVIESA SAVIESIEMS „Kūryba yra laisvos kūrybinės asmenybės išraiška. Kas kūrėjo nėra pergyventa, jame pribrendę, prinokę; kas nėra virtę jo dvasios dalim, kuri verţiasi išsakoma — tas negali būti kūryba." Šie ţodţiai gali gulti Juozo Brazaičio (Ambrazevičiaus) gyvenimo pamatu. Gimęs 1903-aisiais Marijampolės apskrityje ir miręs uţjūrio išeivijoje, Nju Dţersyje, 1974-aisiais, jis gali ramiai ilsėtis Putnamo vienuolyno kapinėse — kūrybos priedermės atliktos, įnašas į Lietuvos gyvybę įdėtas. O gyvenimas buvo vertas didelių uţmojų ir darbų. 1922 metais baigęs gimnaziją Marijampolėje, pajunta nemenką potraukį literatūros tyrinėjimams. Kartu aiškėja, kad šis potraukis kyla ne vien pačiai literatūrai, bet ir joje glūdinčiai tautos dvasiai, dailiosioms tos dvasios formoms, jų raidai ir groţiui — apie tai ne kartą yra kalbėjęs jis pats bei jį paţinojusieji ţmonės. 1922—1927 metais J. Brazaitis studijuoja Kauno universiteto filosofijos-teologijos fakultete, vėliau — studijos Vokietijoje, Bonos universitete. Ir tik tuomet,
    [Show full text]
  • 1) the Most Important Document to Publish Is
    1) The most important document to publish is Kazys Škirpa's original 260 page memoir <<“Kovok! Pastangos gelbėti Lietuvą" (Fight! Efforts to Rescue Lithuania)>> (19 MB) from 1943 with <<an Annex of 110 accompanying documents>>. (32 MB) I purchased a digital copy at Lithuania's Central State Archive (LCVA). See especially: <<Document 34>>, shown to Nazi strategist Peter Kleist on July 13, 1940, where Škirpa first promotes ethnic cleansing. <<Document 35>>, shown to Peter Kleist on July 22, 1940, where Škirpa names and describes the Lithuanian Activist Front. <<Document 37>>, the letter from Jonas Pyragius and the Voldemarists to Škirpa on August 23, 1940, which refers to their suggestions to SD officer Heinz Graefe. <<Document 55>>, directed specifically to Jews, as Škirpa writes on page 136 in his memoir. 2) <<Correspondence amongst Lithuania's ambassadors in 1940-1941.>> ( MB) I purchased digital copies at LCVA. Note, in particular, their discussion of Document 55, where Lithuania's top two diplomats Stasys Lozoraitis and Petras Klimas write in favor of ethnic cleansing. Letters from the LCVA should be merged with a selection from the collection recently published by the VMU Lithuanian Emigration Institute, „Lietuvos diplomatų korespondencija (1940-1945 m.)“ 3) Lietuvos Ypatingas Archyvas (Lithuanian Special Archive) has criminal files by the Soviets on dozens of Voldemarists and LAF members who they imprisoned. The archive has granted me permission to publish online files of Algirdas Sliesoraitis, Algirdas Voldemaras, Antanas Valiukėnas, Augustas Voldemaras, Emil Just, Ignas Vylius, Jonas Karutis, Juozas Pajaujis, Kazys Germanas, Klemensas Brunius, Mykolas Naujokaitis, Stasys Kviecinskas, Vytautas Mačiuika and Zenonas Blynas.
    [Show full text]
  • PRAXIS and LEXIS of ANTANAS MACEINA by Vilius Kubekas Submitted to Central European University Department
    CATHOLICISM IN CRISIS: PRAXIS AND LEXIS OF ANTANAS MACEINA By Vilius Kubekas Submitted to Central European University Department of History In partial fulfillment of the requirements for the degree of Master of Arts Supervisor: Associate Professor Balázs Trencsényi Second Reader: Associate Professor Matthias Riedl CEU eTD Collection Budapest, Hungary 2016 Copyright in the text of this thesis rests with the Author. Copies by any process, either in full or part, may be made only in accordance with the instructions given by the Author and lodged in the Central European Library. Details may be obtained from the librarian. This page must form a part of any such copies made. Further copies made in accordance with such instructions may not be made without the written permission of the Author. CEU eTD Collection Abstract The thesis aims to answer the question why anti-modernist ideas were so tempting to the Catholic intellectuals. This problem is tackled from the perspective of intellectual history. The answer will be pursued by the examination of the political and social activities of Lithuanian philosopher Antanas Maceina, a prominent member of Lithuanian Catholic intellectuals in the 1930s. The thesis answers the questions such as: what are the factors that lead to the combination of Catholicism and political anti-modernism to form radical right? What does determine the different political preferences of those who share the same Catholic background? CEU eTD Collection i Acknowledgments The author wishes to thank his beloved fiancée Sabina for her love and support during this year. CEU eTD Collection ii TABLE OF CONTENTS Introduction ................................................................................................................................... 1 1.
    [Show full text]