Ą Šiame numery KRIKŠČIONYBE IR Prisikėlimas nauju žėrėjimu. Krikščionybė ir didžiosios DIDŽIOSIOS PASAULIO pasaulio religijos. Nauji darbai V, Petravičiaus galerijoje. RELIGIJOS Kai plyšta aktoriaus širdis. Krikščionys pasaulio atvirybėje VYTAUTAS BAGDANAVICIUS bė, jo įsikūnijimas Žmonijos is­ Vincas Maciūnas apie savo torijoje. Pasigilinkime atskirai į Muims gyvenant labai atviroje Šios krikščioniškumo centrus. tėvą ir jo laikus. pasaulio įtakoje, kyla gyvas rei­ G. Donizetti ir jo "Meilės kalas pagilinti savo krikščioniš­ šiandien svarstyti klausimą, kas Dievo — kūrėjo sąvoKa ką ideologiją, kad jai galėtume yra krikščionybė ryšium su mū­ eliksyras". tinkamai atstovauti įvairių pa­ sų sutinkamomis nuotaikomis. Ar Viena iš tiesų, kurios mes nie­ saulio religijų sąlytyje. Nebūti­ ji iš tikrųjų neturi atsakymo mo­ kada negalime pakankamai iš­ Pastabos apie "Šventaragį". nai tą pasaulinę atvirybę ir sąly­ dernioms problemoms ir turi sa­ mąstyti ir kurios mes jokia kaina Dail. M. Dobužinskis. tį su įvairiomis pasaulio religijo­ vo vietą užleisti Rytų religijoms? negalime prarasti, kaip pačios mis reikia laikyti neigiamu reiš­ Norėdami atsakyti į šį klausi­ religijos branduolio, yra Dievo kiniu. Si visapasaulinė persepkty- mą, palikime nuošaly visą dau­ kūrėjo sąvoka. Ši tiesa, kuri va gali padėti giliau suprasti ir gybę krikščioniškumo formų mums yra savaime suprantama, geriau įvertinti krikščionškas ir sustokime tik prie pačių pa­ kartu yra išstatyta dideliam pa­ vertybes. Tai gali atsitikti ne tik grindinių dalykų, be kurių krikš­ vojui. Pasaulio apraiškos yra to­ tais atvejais, kada mes kitose re­ čionybė nebūtų krikščionybe. kios įspūdingos, žmogaus dvasin­ Kertinė paraštė Bandykime apimti vienu plačiu gumas toks toli siekiantis, Dievas, ligijose pastebime didelių trū­ kumų, .bet ir tais atvejais, kąda ir giliu žvilgsniu tuos duomenis, tuo tarpu, yra nematomas ir ne­ mes, geriau į jas įsižiūrėdami, kurie sudaro krikščionijos bran­ juntamas. Dėl to sunku yra iš­ PRISIKĖLIMAS NAUJU ŽĖRĖJIMU rasime, kad jos turi užuominas duolį ir jos palajtr* žmonijai, o laikyti tiesą, kad jis būtų šio pa­ tų vertybių, kurios krikščionijoje vėliau tuo pačiu žvilgsniu pažvel­ saulio kūrėju. Religijų istorija Viena iš griežčiausių religinių arti širdies. Spalvingoje procesi- yra giliau išryškintos ir toliau kime į didžiąsias pasaulio religi­ liudija, kad religijos iškrypimai bendrijų yra trapistai, tie patys, I joje aplink bažnyčią, prieš aušrą jas. kaip tik prasideda nuo šios tie­ I žmonėms susirinkus net iš tolimų siekiančios. kurių nariu yra buvęs konvertitas Tačiau šioje atvirybėje mes sos praradimo- Yra religinių kul­ kaimų, saulėtekyje galingai skam­ rašytojas Tomas Merton. Pagal esame išstatyti ir dideliam pavo­ TRYS PAGRINDINĖS tūrų, kuriose dar yra .išlaikomi bėjo iš žmonių krūtinių “Links­ ankstybesnes jų gyvenimo taisyk­ jui. Mūsų žvilgsnis į įvairias .pa­ KRIKŠČIONYBĖS VERTYBĖS visagalio Dievo bruožai, bet jau ma diena”. Tą iškalbingai yra iš­ les, jie savo tarpe vengia kalbėtis, saulio religijas gali sudaryti įspū­ nepripažįstama jam pilnapras- tik susitikę primena gyvenimo pa­ reiškęs arti mūsų liaudies gyvenęs Tokius, pačius būdingiausius mio kūrėjo galios. Šios tiesos pra­ dį, kad krikščionybė yra blanki, ir pačius vaisingiausius, krikščio­ baigą, kuriai turi ruoštis, tardami: Faustas Kirša, tardamas: palyginus su kokiu induizmu, radimas eina įvairiomis formo­ “Memento mori” — atmink, kad nijos centrus turime tris. Mes juos mis. Kartais Dievas supranta­ Ir mūsų mintis, kaip Hosanna, budizmu ar islamu. Situacija kar­ mirsi. Tačiau Velykose jų sveiki- šitaip norime pristatyti: 1. Die­ mas tik kaip pasaulio formuoto-1 Viktoras Petravičius Prisikėlimo saulėje (medžio raižinys) šventa tais susidaro tokia, kurią galima vo — kūrėjo sąvoka; 2. Asmeni­ nimasis yra kitoks: “Memento vi- palyginti su santykiu, kuris yra jas, bet ne jo kūrėjas. Kartais jis Vėlių atpirkimais kvėpuoja — nio pobūdžio santykiavimas su vere”: atsimink, kad gyvensi. tarp spektro spalvų ir baltos laikomas dar dideliu geradariu, Velykos trykšta ne tik atgims­ Ir vėl mum krūtinė gyva ir Dievu; ir 3. Istorinė Dievo realy­ bet tik pakeleiviu pasaulyje. Pasaulio Kūrėjo sąvoką žmo­ Asmeninio pobūdžio karšta! spalvos. Spektro spalvos atskirai nijos proistorėje geriausiai yra santykiavimas tančios gamtos gaivastingumu, išryškintos, sudaro labai turtin­ 5* išlaikiusios gyvulių augintojų bet primena ir didžiąją Kristaus Maironis “Jaunojoje Lietuvoje” Kita krikščioniška vertybė, gą įspūdį. Bet kai jos visos yra su­ tautos (ne žemdirbiai). Jų tarpe gyvybinę pergalę — prisikėlimą. pasakoja, kaip, suskambėjus Vely­ kuri nejučiomis gali būti pra­ derintos, gaunasi jau nebe kuri yra semitai. O šių pastarųjų tar­ Istorikas A. Fr. Gfroerer, buvęs kų giesmei, mums: spalva, bet tiesiog šviesa. randama ir išduodama, yra as­ ateistas, bet, bestudijuodamas pir­ pe yra žydų tauta, kuri yra atli­ Užkaito iš džiaugsmo atšalus Pavojus susidomėti dalinėmis meninio .pobūdžio santykis su muosius krikščionybės šaltinius, kusi nepaprastai reikšmingą pa- krūtinė, religinėmis apraiškomis, praran­ sitamavimą žmonijai, išlaikyda­ Dievu. Ir Dievas yra asmuo ir tapęs tikinčiu, paskelbė: “Jeigu aš žmogus yra asmuo. Sunku yra Ir laimės ilgėjos nubudę sapnai, dant iš akių visumą, mūsų gyve­ ma Dievo kūrėjo sampratą tada, nepriimčiau tų liudijimų apie rasti patenkinamą aptarimą, kas nime yra realus. Jo pavyzdį pa­ kai ši baigė išnykti beveik vi­ Kristaus prisikėlimą, aš neturė­ Vaižgantas Pragiedruliuose skel­ yra asmuo. Tas sunkumas savo teikia Amerikos poetas Lawren- sur kitur. čiau teisės bet kokius senovės fak­ bė: ruoštu leidžia įtarti, kad asmuo ce Ferlinghetti .poetų pasikalbėji­ Gyvulių augintojų kultūrai tus pripažinti, nes joks iš jų, kas Aleliuja — tai džiaugsmo šūk­ yra kažkas labai didelio. Asmens me San Francisco mieste. Čia priklauso ir indoeuropiečiai. Kal­ liečia liudijimo pilnumą, negali telėjimas. Tasai — valio! — kurs sąvoka mums labiau išaiškėja iš mūsų svarstomu klausimu jis sa­ binės studijos yra iškėlusios, kad prilygti Kristaus prisikėlimui”. vienas tetesi išreikšti širdies pil­ to, kas nėra asmuo. Kai Dievas ko: jų prokalbė taip .pat liudija ten 'Kristaus prisikėlimas yra viena nybę. ‘^Dauguma žmonių praktiškai buvus monoteizmą. Vadovaujan­ nemenka asmens bruožo, jis iš­ iš pagrindiniausių krikščionybės Aleliuja — tešaukiame per su­ virsta kokiu negyvu dėsningumu mano, kad bet kuri Rytų religi­ tį vaidmenį šiose studijose atliko tiesų. Amžiais neužmirštamas kaktį — Dievo Sūnaus iš numirė­ ar kokiu mechaniniu lemtingu­ ja turi daugiau ką pasakyti ir tu­ Vienos profesorius Leopoldas mintytojas šv. Augustinas savo mu, su kuriuo žmogui lais­ lių kilimo, kad jis, mirdamas, nu­ ri daugiau atsakymų šiai dienai, Schroederis savo studija: Arische vai santykiauti nėra prasmės. Kai 120 psalmės komentaruose teisin­ galėjo tai, kas rodės nenugalima: negu jų turi krikščionybė... ypač Religion, I kn., Leipzig, 1923 m. gai pabrėžė: “Nieko nėra ypatin­ žmogus kurioje santvarkoje pra­ pačią mirtį. šio krašto jaunimui” (The San Kad pirminiai indoeuropiečiai tu­ randa savo asmens vertę, jis pa­ go tikėti, kad Kristus buvo miręs. Aleliuja per amžius stiprinosi Francisco Poets, ed. David Metz- rėjo autentišką Dievo sąvoką, sidaro panašus į daiktą, (kuris Tą tiki ir pagonys, ir izraelitai, ir žmonija savo sielas, semdamosi iš ler, 1971 m. 146 psll.). pasak jo, ypač liudija šaknis gali būti panaudojamas, be atsi­ nusidėjėliai, visi tą tiki... Tačiau to pat šaltinio visokeriopos gyvy­ Šis poetas, tiesa, berods nėra “deivos”, kuri šviečia iš anų to­ žvelgimo į jį patį. krikščionio tikėjimas yra: Kristus bės... katalikiškai išauklėtas; jis, be to, limųjų laikų kaip didelė šviesa. Tik ant asmeninio santykiavi­ prisikėlė. Yra lemiamas dalykas, Lietuvio džiaugsmas spalvingai yra stipriai nusiteikęs prieš kapi­ (Cit. iš Wilhelm Havers, Die mo pagrindo galima religijoje iš­ kad mes tikėtume Kristaus prisi­ liejosi ir plačiai paplitusiu vely­ talistinę Vakarų kultūrą ir yra Religion der Urindogermanen laikyti tokią vertybe, kaip malda. kėlimą”. kinių margučių menu, didžiosios komunistinių idėjų įtakoje. Ta­ im Lichte der Sprache rinkinyje: Jeigu Dievas yra tik negyvas lė­ Tai buvo pagrindinis dalykas šventės nuotaika. Tą liaudišką pa­ čiau jis, ar tokie kaip jis, šian­ Fr. Koenig, Christus und die Re- mimas, nėra .prasmės jį melsti, vįsos krikščionijos įsigalėjimui kilumo išgyvenimą yra taikliai dien duoda toną Amerikos uni­ ligionen der Erde, Wien, 1961 nes visiems aišku, kad likimo pasaulyje. Prancūzų revoliucijos pagavęs Kazys Bradūnas savo versitetuose, ir jų klauso mūsų m., II kn. 711 psl.). Šia proga negalima permaldauti. Mūsų pa­ metu naujovininkas La Reveillėre “Morenų ugnyse:” jaunimas. Dėl to, yra reikalo galima pastebėti, kad domintis linkimas Dievą vadinti Dievybe, Lepeaux buvo sugalvojęs naują lietuvių tautos religijos istorija, Kelkis, Dievo Sūneli, liudija kad Dievo asmeniškumas tikybą, kuri turėjo trykšti dieviška nereiktų praleisti iš akių šio pir­ Rūpesčių Rūpintojėli, yra pavojuje; jis gali būti praras­ žmogaus meile ir kurią jis buvo O tos vilties mums taip be ga­ minio jos bruožo, juo labiau, kad Dangaus pasiuntinėli. tas. Kai žmogaus asmens sąmo­ pavadinęs Teofilantropija. Kartą lo reikia. Mes ilgimės, kada bar­ mūsų kalboje yra išlaikyta pati nė mažėja, kas atsitinka mažė­ jis, aplankęs savo bičiulį Barros, Sausas medis jau sprogsta, pilnaprasmio Dievo šaknis “dei­ bariškume mirusi žmonijos širdis jant žmoguje pažinimo įr apsi­ nusiskundė, kad jo, rodos, gerai ves” ir, laimingu atveju, buvo Krauju atgaivintas, prisikels gilesne dvasinės kultūros sprendimo galiai, jo santykiavi­ sugalvotas tikėjimas visiškai ne­ panaudota išreikšti krikščioniš­ Kietos širdys jau gruzda, gyvastimi, kada joks kaimynas ne­ mas su Dievu negali nenuken­ plinta. Barros jam atsakė: “Tai Jau akys rasoja — kai Dievo sampratai. norės kryžiuoti mažesnės už save tėti. visai paprastas reikalas: jei nori tautos, kada laisvės prisikėlimas Religijai prarandant Dievo Kelkis, Dievo Sūneli, Ant Dievo ir žmogaus asme­ susilaukti tokio pat pasisekimo, galės pulsuoti nauja atsikuriančia kūrėjo sampratą, visi Dievo var­ Mūsų vargo broleli, ninio santykiavimo pagrindo ry­ kaip Jėzus iš Nazareto, leiskis, kad Nemuno krašto žmonių nepri­ dai, nors jie būtų ir prakilnūs, Žemės Rūpintojėli. mo dar viena didelė religinė ver­ penktadieni prikaltų tave prie klausomybe, kai bus nuristas sve­ praranda savo realų turinį. Pra­ tybė, būtent aukojimas. Jeigu kryžiaus ir sekmadienį vėl prisi­ Iš šių posmų pasigirsta kažko­ radus šią sąvoką, galima turėti timųjų priespaudos akmuo ir kai žmogus nėra pilnavertis asmuo, keik...” kia nauja, iš raudų liūdesio išsi­ Baltijos pakrančių broliai kelsis religinę kultūrą, bet religijos, * šia prasme panašus Dievui, jis vysčiusi džiuginanti, viltinga me­ nauju savo kultūros žėrėjimu. kaip žmogaus gyvenimo atramos, Lietuviams Velykų šventė ypač lodija! J. Pr. Viktoras Petravičius B iv. Jono Apokalipses (medžio raižiny*) nebelieka. .(Atkelta ii 2 pusQ Nr. 74 (13) — psl 2 DRAUGAS — MOKSLAS, MENAS, LITERATŪRA Penktadienis, 1975 m. kovo mėn. 28 d.

KRIKŠČIONYBE IR DIDŽIOSIOS nikiinio atlikimo labai kompli- Nauji darbai Viktoro Petravičiaus kuota patirtim. PASAULIO RELIGIJOS Kiekvienam dailės mėgėjui Viktoro Petravičiaus galerijos (Atkelta iš 1 psl.) vu santykiavimo privilegiją. Da­ galerijoje Ghicagoje aplankymas yra neei­ bar, kai Dievas tampa vienos nieko negali Dievui teikti, taigi linis pergyvenimas. Galeriją gali­ kultūros ir vieno istorinio laiko­ negali aukoti. Aukojimas yra Tirščiausiai lietuviais apgy- i rasto lengvai žarsto lyg ir tarpi- ma bet kuriuo laiku lankyti vi­ tarpio faktu, visos kitos kultūros aukščiausia žmogaus privilegija dalyje, |nę pilką spalvą, medžio raižiny­ sas savaitės dienas. Patogumo ir ir visi kiti laikotarpiai tampa jam Ventoje Chicagos miesto santykiuose su Dievu. Dėl to pir­ Marąuette Parke, 7241 S. Clare- je nuostabiu būdu išgaunant jos tikrumo dėlei, jeigu norima, dar tiek tolimesni, kiek toliau bet ku­ mieji krikščionys ne visiems leis­ mont Avė. (tel. 77^-3997) esan-! galima ir iš anksto skambtelėti ri kultūra stovi nuo Kristaus kul­ turtingus niuansus. davo dalyvauti aukojime. Kate- ti žymaus mūsų grafiko, tapyto­ telefonu ir tiksliai sutarti valan­ tūros. Ir ši vėlyvoji Viktoro Petravi­ chumenai, prasidedant aukoji­ jo ir skulptoriaus darbų galerija dą. Kokią išeitį krikščionija randa čiaus medž’o raižinių serija nė mui, būdavo išprašomi iš salės. patiems čiikagiečiams beveik kaip Šios dienos “Draugo” kultūri­ iš šios problemos? —Galima kiek neatsįlieika nuo anos pir- nio priedo pirmasis ir antrasis Modernioje visuomenėje yra ir nežinoma. Tuo tarpu tolimes­ sakyti, kad ją rado pats Kristus, i pirmykštės, moderniai ir liaudiš­ jaučiamas aukojimo sampratos nių kolonijų lietuviai, Chicagoj puslapiai kaip tik yra 'papuošti pareikšdamas, kad, jam pasitrau­ kai klasiškosios Petravičiaus kūry­ praradimas. Jis yra aiškintinas lankymosi proga, dažnai užeina šių naujųjų Viktoro Petravičiaus kus, jis atsiųs guodėją Dvasią, ku­ bos. Atvirkščiai!, ji tik aną anks­ asmeninio santykiavimo prara­ galerijon, domisi jos eksponatais, darbų nuotraukomis, kurių te­ ri būdama nesusieta su jokia kul­ tybąjį Petravičių pratęsia ir pa­ dimu tarp žmogaus ir Dievo. ne ikartą vieną kitą ir 'patys įsi­ mos artimiau liečiasi su Didžio­ tūra ir jokia istorine situaci­ pildo ne vien liaudine, bet ir in­ Kiekvienas tikintis asmuo yra sios savaitės ir Velykų nuotaikos, ja, bus kiekvieno žmogaus ryšys gydami. Net užsieniečiai ir kita­ partneris Dievui ir gali būti įvai­ taučiai meno kelekcionieriai ne telektualine išmintim bei tech- turiniu. k. brd. su Dievu. Kaip anksčiau žmogus raus pokalbio su juo dalyvis. santykiavo asmeniškai su Tėvu, įkartą randa kelius į Viktoro Pet­ Tam nėra reikalinga nei kokia ravičiaus galeriją ir savo pasauli­ taip dabar jis santykiaus ir su ypatinga kulltūra, nei technika, nes kolekcijas papildo mūsų dai­ Sūnumi. Si dvasia, būdama kartu MI. PR 8 3229 TeL ofisu lr butu OLympic 2-4159 nei mokslas. Tėvo ir Sūnaus Dvasia, atlieps lininko kūriniais. Ant šio pagrindo žmonija yra OR. ANNA 8ALIUNAS DR. P. KISIELIUS kiekvienam žmogui ir jo kultū­ Šiuo metu 'galerijos patalpos nugalėjusi visas neteisingas vi­ AKIŲ, AUSŲ NOSIES H GYDYTOJAS ER CHIRURGAS ros bei jo istorinės situacijos yra išpuoštos pačiais naujausiais suomenines sistemas. Iš to, kad Viktoro 'Petravičiaus kūriniais. GERKLES LIGOS 1443 So. 50th Avenue, Cicero bruožus. Kaadlen l-l vai lr 6-1 vai vak žmogus ir Dievas yra asmuo, 2858 West 63rd Street Ir taip, galima sakyti, šis giliai Pastaruoju metu dailininkas Uskyrus trečiadienius mūsų ryšys su kitu žmogumi sa­ Valandos pagal susitarimu «n4tadlonlal» 12 Iki 4 vai popiet siekiantis žmonijos istorijos per­ ypač intensyviai dirbo. Jį vėl dau­ vaime atsistoja ant tokio pagrin­ giausia patraukė didžioji Petra­ versmas buvo įvestas gyvenimam dr k g balu kis Tel. REliance 5-1811 do, kuriame visoks vienas kito . . . Čia gali tik kilti klausimas, kam vičiaus stiprybė —medžio raiži­ Akušerija Ir moterų ilgo* žmogaus nevertinimas pasidaro niai. Tiik šį kartą nuo savo jau­ Ginekologini Ohirurgija OR. MALTER J. KIRSTU! šio perversmo reikėjo, jei jis su­ principiškai negalimas. 6449 So Pulaski Road (Cravvford (Lietuviu gydytoja*‘ kelia žmogui tokius, jo protą vir­ nystės garsiųjų juoda - balta me­ Ant to paties pagrindo, būtent, Medical Building) Tel. LU 5-8446 šijančius, klausimus. — Atsaky­ džio raižinių, kuriems tema buvo 3925 West 59tb Street kad žmogus ir Dievas yra asmuo, pasirinkęs dvi lietuvių liaudies 8007 W. 83 PU Justice, 01. 599-0500 Vai. pirmad., antrad. ketvlrtad mas į šį klausimą galėtų būti ši­ Priima tigoniue pagal susitarimą penktad nuo 12-4 vai p. p « S mistiški krikščionys sugeba už- pasakas “Gulbė (karaliaus pati” Jei neatsiliepia, skambinti 274-3012 vai. vak KeStad. 11-2 va) p. toks: visa žmonija Kristaus 'įsi­ P megsti ir išvystyti intymius san­ ir “Marti iš jaunos”, Petravičius trečlad uidaryta kūnijimu gavo istoriniu būdu liu­ tykius su Dievu, teikiančius yra jau labai toli nuėjęs, esmėje DR. VL. BLAŽYS dijimą, kad žmogus yra pilna- DR. IRENA KURAS jiems daug stiprybės visose jų gy­ pasilikdamas vis dėlto tuo pačiu PLAUČIŲ IR VIDAUS LIGOS prasmis dalykas Dievo požiūriu, 2801 We»t 63rd Street GYDYTOJA IR CHIRURGF venimo problemose. įsikūnijimu buvo sugriautas savimi. Kampas 61-člos ir Callfornla KŪDIKIU IR VAIKU UGI Pirmiausia naujieji V. Petra­ Vai.: pirmad.. antrad lr ketvlrtad SPFCIAI.IHTlt bet koks protingas pesimizmo pa­ 6 iki 7:10 vai. vakaro. MEDICAL BUILDING Istorinė realybė — Dievo vičiaus raižiniai yra gana didoko Sefttad, nuo 2 lkl 3.30 vai grindas. Kiekvienas žmogus gali 7156 South Western Avenn.' įsikūnijimas formato. Tai ne knygos pusla­ Pagal susitarimą. Valandos Kasdien nuo 10 vai ryte jaustis tiek vertingas, kaip Dievo Ofiso telef. 476-4042 lkl 1 vai popiet. pių iliustracijos, o auikšto lygio Rezid tel IVAlbrook 5-8048 Pats būdingiausias krikš­ sūnus. Tai yra drąsūs žodžiai, bet Ofiso telet, RE 7-1188 sienos puošmena. Taipgi charak­ čioniškos religijos bruožas yra juos pilna prasme drįso suprasti Tel ofiso HE 4-5849, rez. 388-2233 Rezid telet 236-2619 teringa, kad šie paveikslai yra transcendentinio veiksnio įsijun­ apaštalas Povilas, nes savo laiš­ spalvoti medžio raižiniai, kurių, DR. PETER T. BRAZIS Ofiso HF 4 1818 Rez PR 6-6801 gimas į fiz'nį ir kultūrinį žmoni­ ke efeziečiams meldė Dievą, kad GYDYTOJAS IR CHIRURGAS lyg vitražų, atskirų dalių rėmai DR. J. MEŠKAUSKAS jos gyvenimą. Šis faktas su savi­ jų išvidinis Pats stiprėtų ir kad 2434 We»t 71 st Street yra juodi, bet tarpuose žėri rau­ GYDYTOJAS IR CHIRURGAS mi neša tiek daug naujumo, kad jie suprastų, koks yra 'gylis, plo­ Vai. pirm., ketv iki 7 popiet, donų, žalių, mėlynų, geltonų specialybė vidaus ligos jis yra sunkiai .pasisavinamas. Ir, tis ir aukštis tos Dievo pilnumos, antrad., penkt. 1-5, ”»č Ir (eėt tik spalvų intensyviai gruzdančios susitarus 2454 VVest 71 st Street galima sakyti, kad Diev® įsijun­ įkuria jie yra pripildyti (3, 17-19). (71-os ir Campbell Avė., ksniiMM, žarijos. Kiti labai įspūdingi dar­ gimas žmonijos istorijon pasiro­ Jeigu kuo reikia stebėtis, tai pa­ Dr. Ant Rudoko kabinetą perSmf Vai., plrmad., antrad., ketv. tr penkt bai tarp baltos ir juodos kont- Nuo 8 lkl 7 vai. p p. do čia ne tik savo palaimomis ties Kristaus žodžiais, pasakytais DR. EDMUND E. CIARA Tik susitarus bet ir savo keliamomis problemo­ žmonėms: Būkite tobuli, kaip jū­ OPTOMETRISTAS mis. Ir problemos, kurias kelia sų dangiškasis tėvas yra tobulas Viktoras Petravičius Nukryžiuotasis (spalvotas medžio raižinys) 2709 West 51 st Street Tel. — 282-4422 rios arijiškos tiesos, kurios yra Dievo gimimas iš moters, yra (Mato 5, 48). Mes paprastai ne­ TEL GR 8-2400 OR. ROMAS PETKUS budizmo pagrinde, yra šios: 1. Vai. oagai susitarimą plrmad Ir taip toli siekiančios, kad jos kė­ drįstame jų rimtai svarstyti. šio 18) žydų ir krikščionių yra tą. Sudievinti gamtos reiškiniai, Kiekviena būtybė yra skausmin­ ketv 1—4 Ir 7—* antrad ir peni, AKIŲ LIGOS CHIRURGIJA sinasi sugriauti tas dvi religines Apžvelgę tris pagrindines tad 10—4, ieitad 10—1 vai ofisai panašus. Kai kas sako, 'kad, nu­ kaip mėnulis, žaibas ir saulė taip ga dėl to, kad neamžina; 2. 111 N. UABASH AVĖ vertybes, kurias mes esame ką krikščionijos vertybes: tikėjimą Of». tel 735 4477 Rez. PR 8 69611 trūkus krikščionijos santykiams pat yra suvokianti, kaip asmenys. skausmo priežastis yra troškimas 1300 N. CENTRAI, AVĖ. tik aptarę, būtent: tiesą, kad Die­ Dievu kūrėju, asmeninį santykia­ su žydais, krikščionijai lig šiol Krikščioniška iš mirties prisi­ būti ar nebūti; 3. norint skaus­ DR. L DECKYS Valandos pagal .iinitarimą vas ir pasaulis santykiauja kaip vimą su juo ir pagaliau istorinę GYDYTOJA IR CHIRURG* dar nepavyko sukurti organiškos kėlimo idėja indams nesudaro jo­ mą sumažinti, reikia sumažinti priežastis ir padarinys, ir tiesą, Dievo intervenciją, mes turime -bendruomenės. Iš kitos tačiau kios sunkenybės, kokios ji sudaro Specialybė — Nervų Ir OR. FRANK PLECKAS tą troškimą; 4. skausmą mažina Emocinga Ligos kad bet kuris žmogus, nepaisant 'padaryti išvadą, kad, ką besaky­ pusės, žydų visuomenė yra pra­ kitų kultūrų žmogui. Taip sako OPTOMETRISTAS teisingas elgesys. CRAIVCORD MEDICAJ BUILDING 'Kalhą lietuvi&kai) kurio laiko ar kurios kultūros jis tume apie krikščionybę, ji nėra radusi aukojimo praktiką ir, -be­ buvęs Indijos ambasadorius Pa­ 6446 So Palanki Road Jei budizmas yra religija, o bebūtų, santykiauja su Dievu, gyvenimo suprastinimas. Ji yra rods, pačią sąmonę. ryžiuje, dabar katalikų kunigas, Valandos pagal susitarimą 2618 W. 71st St. — Tel. 737-5149 tokia jis pasidarė, tai yra religija l'tkrlna akla. Pritaiko akiniu* ir kaip asmuo su asmeni u. kvietimas žmogui -gyventi pa­ Krizę tarp žydijos ir krikščio­ Panikkar. Rezid tel. — OI 8-6873 neatsirėmusi jokiu apreiškimu. "cunlact leiises-. E tikrųjų; kaip Dievas gali lik­ čiuose plačiausiuose matavimuo­ nybės -sudarė dieviškoji istorinė Dieviško įsikūnijimo idėja in­ Vai pagal susitarimą. Uždaryta trer Buda draudė savo mokiniams fi­ DR. W. M. EISIN-EISINAS ti transcendentinis pasauliui ir se. intervencija. Žydų teologija ne­ dams taip pat nėra svetima. losofuoti ir užsiimti teologiniais AKUŠERIJA IR MOTERŲ LIGOS žmogui, jeigu jis į pasaulį įeina įstengė šio fakto suderinti su Upanišadose skaitome: “Aš gar­ DR. LEONAS SEIBUTIS mąstymais. Tačiau, nepaisant to, GINEKOTJMHN® CHIRURGIJA kaip žmogus? Ar tokiu būdu jis DIDŽIOSIOS PASAULIO Dievo transcendentiškumu ir binu jį, kaip įsikūnijusį. Kas ši­ 6132 So., Kedzie Avė., WA 5-2676 INKSTŲ, PŪSLES IR budizmas sukūrė visą eilę subti­ PROSTATOS CHIRURGIJA nesugriauna tiesos, kad jis yra RELIGIJOS su asmeninių santykių visuoti­ taip jį garbina, tas pasidaro įsi­ Valandne jtagal Miritarinią Jei ne liausių filosofinių sistemų ir pa- atsiliepia skambinti: MI 2-0001. 2656 W. 63rd Street pdlnaprasmis pasaulio autorius? numu. Šiuos pastaruosius laiko kūnijęs ir jo ainija pasidaro įsi­ itj Budos asmenį suvokė kaip die­ Vai antrad nuo 1-4 popiet Ar jis, įeidamas į vieną tautą, Žydų religija pačiu būdingiausiu dalyku žy­ kūnijusi”. (Bagdanavičius, Indi­ Tel. — BE 8-5893 višką apraišką pasaulyje. Net ir ketv. nuo 5-7 vakare vieną kultūrą, ir vieną istorijos diškume modernus jų teologas jos religinė išmintis, 6, III) Pa­ Pasidarę pagrindinių krikščio­ pirmieji Budos mokiniai buvo DR. A. B. GLEVECKAS Ofiso tel. 776-2880; rez. 448-5545 laikotarpį nepasidaro svetimes­ Martinas Buber. Jis yra pasida­ sak to paties Panikkar, Indijos nijos vertybių apžvalgą, dabar, įsitikinę, kad jie prieš save turi GYDYTOJAS IR CHIRURGAS nis kitiems? Tai yra problemos, ręs garsus savo Aš ir Tu santy­ kultūra savo įsikūnijusio asmens tuo pačiu mastu, pažvelkime į antgamtinę asmenybę. Specialybė Akių Ligos DR. J. J. SIMONAITIS kurios iškyla su krikščionybės kių su Dievu teologija. Jis ta samprata Dievo įsikūnijimui yra didžiąsias žmonijos religijas: in­ Budizmas yra sukūręs ir išvys- 8907 Weet iOSrd Street GYDYTOJAS IR CHIRURGAS pradžia. proga prikiša krikščionijai, kad geriausiai pasiruošusi (ten pat duizmą, budizmą ir islamą. Žy­ tęs plačiausią vienuolinę kultū­ Valandos pagal susitarimą Adresas: 4255 W. 63rd Street Pirmieji krikščionys mąstyto­ ji prarado visuotinę Dievo Tėvo 26, III). Viena upanišada (Sve- dų religijos santykis su krikščio­ rą. Tačiau vienuolinis budizmas Ofiso tel. RE 5-4410 jai suprato šių problemų pavojų. sąvoką, susitelkdama -per daug tasvatara) kalba apie Dievą Ofiso telef. PR 8-2220 nybe jau bus žymiai išaiškėjęs, viso budizmo neapima. Salia vie­ Rezid. GR 6-0817 Pagaliau jiems buvo aiškiai pri­ apžvelgiant pačios krikščionijos eksliuzyviai prie Sūnaus sąvokos. pirmgimį, kuris yra gimęs ar DR. JANINA JAKŠEVIČIUS Valandos, pirm. Ir ketv. nuo 1 vai. nuolinio budizmo yra išlikusios j k a A kišama, kad, pripažindami Kris­ pagrindus. Pasak jo, sukoncentravimas žmo­ gims (42, I). ‘‘Ir kiekvienas, ku­ o Iki 8 vai. p. p. tr nuo 7 lkl 8 vai. vak (pasaulietiško budizmo formos, VAIKŲ LIGOS antr. tr penkt nuo 1-1 vai. p p. tų Dievu, jie iš tikro praranda nijos išganymo Kristuje apsunki­ ris žino tą didįjį garbingąjį tr vakarais pagal susitarimą Dievo pasaulio kūrėjo sąvoka kurios, modernių tyrinėtojų ma­ 2656 West 63rd Street Dievo sąvoką. — Kaip jie šias na jį netikintiems į Kristų. —Į pirmgimį, užkariauja -pasau­ žydijoje yra išlaikyta neblogiau nymu, yra teisingiau išlaikiusios Pirmad.. antrad., ketvlrtad lr penki problemas išsprendė? Pirmąją tai mes galime atsakyti, kad Kris­ lius...” (42, III). nuo 12 iki 8 vai Ir nuo 6 iki 8 DR. VYT. TAURAS negu krikščionijoje. Istoriškai ^pirminio budizmo vertybes. jie išsprendė mums visiems ži­ taus dvasia nėra apribota nei Senuose Indijos raštuose sutin­ vai. vak., fctftad nuo 1 iki 4 vai GYDYTOJAS IR CHIRURGAS žvelgiant, krikščionija iš ten ją Bendra praktika ir moterų liga. noma teologine formule, kad yra gavusi. Asmeninis santykiavi­ laiko, nei kultūros atžvilgiu. kama keistai artimai skambančių Budizmas, neturėdamas ap­ Ofs. PO 7-6000 Bes. GA 3-7278 išsireiškimų, kurie primena Kris­ reiškimo, tačiau yra išdirbęs tą Ofisu ir rez. 2669 W. SOth St Kristuje yra dvi prigimtys, vie­ mas su Dievu žydijoje stovi taip DR. A. JENKINS Tel. PRospect 8-1238 Indijos religijos taus įsikūnijimą. Ar šie upani­ religinę sąvoką, kurią mes vadi­ na su kita nesumiišusios: dieviš­ pat neblogiau negu (krikščioni­ GYDYTOJAS ER CHIRURGAS Oflao vai.: Pirm., antr. treti, ir ka ir žmogiška, bet jos yra su­ šadų žodžiai nėra pėdsakas čia name išganymu. Išsilaisvinimas Denkt ouo 2 lkl 4 vai ir nuo (lkl R joje. Pats simpatingasis Dievo Religinis gyvenimas Indijoje 8844 West 68rd Street v. v. Mtad 2-4 vai. popiet Ir kitu jungtos vieno dieviško asmens. kadaise patekusio pirminės krikš­ iš skausmo budizme vyksta ilgai laiku pagal susitarimą. supratimas Tėvu yra iš ten. Nie­ yra perėjęs visą eilę .pasikeitimų. Valandos pagal susitarimą — Ar šis sprendimas mums pa-, čionybės, tyrinėtojai nežino. užtrunkančiomis dvasinėmis ko tobulesnio apie Dievą mes pa­ Vedų laikais indų religija buvo Ofiso tel HE 4-2128. Namą GI 8-6195 Kiekvienu atveju, priėmus dė­ pastangomis. Tačiau jis atmeta tinka ar nepatinka, bet geresnio sakyti negalime. Asmeninis san­ poetiškai poEteistinė, upaniša­ Į mesin pagrindinį šios religijos asketines priemones. Taip pat ir DR. K. A. V. JUČAS DR. V. TUMASONIS mes neturime. vieną šio spren­ tykiavimas su Dievu žydijoje yra dų laikais ji buvo idealistiškai fi­ Tel 763-3310 — 489-4441 trūkumą, būtent, kad ji neturi nirvanos pirminiame budizme CHIRURGAS dimo bruožą mums verta at­ išryškintas kone visomis krypti­ losofinė, jogų laikais ji pasidarė ODOS LIGOS — CHIRURGIJA kuriančio Dievo sampratos ir Ofisai 2454 West 7lst Street kreipti dėmesį, būtent į tai, kaip mis. Individualius ryšys turtin­ asketine kultūra. Induizmas nėra. Jis yra vėlesnis įnašas. Re- labai jis iškelia asmenį. Asmuo žmogų yra išaukštinusi iki pa­ gamey, vienas giliausių moder­ 8408 W. NORTH AVĖ. Vai.: pirm., antrad., ketv lr penktad giausią išraišką turi psalmėse. šiandien yra įvairuojantis šios 6824 N. MILWAUKEE AVĖ. dera ir Dievui ir žmogui, kai tuo saulio kūrėjo rango, šioje religi­ nių budizmo tyrinėtojų, iškelia 1-6 lr 6-7 — II anksto susitarus. Teologinis mąstymas yra plačiai turtingos raidos elementų rinki­ Valandos pagal susitarimą nėje kultūroje yra artimų krikš­ jauno budizmo savybes. Tai tarpu dieviškoji prigimtis yra kū­ išvystytas vadinamose Išminties nys. dvi Tel. Oflao PR 6-6446 čionijai dalykų. giliai suprastas draugišku- Visi telefonai 652-1381 rėjas, o žmogiškoji prigimtis yra (knygose, kurios iŠ tikrųjų yra ne Dievo kūrėjo idėja čia yra iš­ yra DR. F. C. WINSKONAS kūrinys. vien žydų, bet viso tarptautinio nykusi, palikdama -labai nedaug (Nukelta į 8 psl) OR. F. V. KAUNAS GYDYTOJAS IR CHIRURGAS Budizmas Dievo įsijungimas istorijon, Bronzos laikmečio religingai pėdsakų. Tačiau asmens išryški­ GYDYTOJAS IR CHIRURGAS 3107 West 71_«it Street kaip konkrečios apraiškos, kėsi- mąstančio žmogaus išraiška, 1407 So 49tb Court Cicere Valandos: 1-6 vai popiet. nimas šioje religijoje yra labai Tai -pati plačiausia religinė kul­ TEL — 788-3980 nasi sugriauti ir kitą visuotinai įimant Babiloniją ir Egiptą (pal. Vai kasdien 10-12 lr 4-7 Trečlad ir Treč. tr Sečtad pagal susitarimą didelis. Asmuo čia dažnai yra va­ tūra pasaulyje šalia krikščiony­ leMad. tik susitarus. vertingą žmonijos religinę verty­ R.A.F. MacKenzie, S. J. Faith dinamas mums savu ‘‘pati” — bės. Tačiau ją vertinti čia iškel­ DR. REGINALD CIENKUS Ofiso teL 767-2141; namų 686-4860 bę, būtent — kiekvieno žmogaus and History in the Old testa- pats vardu. Jis galioja ir Dievui GYDYTOJAS CHIROPRAKTIKAS tų trijų vertybių požiūriu yra ne­ 6230 W. Cermak Rd., Berwyn, III. DR. TERESE KAZLAUSKAS DR. PETRAS ZLIŪBA betarpišką su Dievu santykiavi­ ment, Mineapolis, 1963. 82 psl.) ir žmoguj. Tačiau dieviškas as­ daug galimybių, nes budizmas VAIKŲ LIGŲ SPECIALISTE Plrmad.. Antrad., Ketv. i.r Ponktad. GYDYTOJAS IR CHIRURGAS mo galimybę. Kiekvienas žmo­ Bendruomeninis Dievo garbi­ muo yra bijantis, jis nepakenčia savo pradžioje yra greičiau do­ 8 vai. ryto iki 12 vai. dieną lr nuo 9756 W. 143 Street gus, kurioje kultūroje jis bebūtų nimo būdas, kaip išsirei.škia Va- šalia savęs kitos būties. Žmogaus 2 vai. popiet iki s vai. vakaro. Orland Park, I1L 60462 6449 So. Pulaski Road rinis, negu religinis sąjūdis. Jis Šeštadieniais 8:30 lkl 12 vai. dieną ir kuriame istorijos ta-' f Valandos pagal susitarimą Vai.: pirm. antr. ketv. 2-5 tr 6-8, tikaino Gairės santykiams su žy- asmuo yra labai išryškintas. Jis pateikė žmonijai metodą nuga­ Emergency tel. — 788-3981 begyventų, turi dvasinio su Die- Idais (žiūr. Draugas 1975 m- sau- savo pažinimu kuria visą „visa.-. lėti skausmui Vadinamos ketu- Tel. — 349-0887 penktad 3-5 AaM pagal susitarimą Penktadienis, 1975 m. kovo mėn. 28 d. DRAUGAS — MOKSLAS, MENAS, LITERATŪRA Nr. 74 (13) — psl. 3 »......

ji. Jjr, Prie aktoriaus karsto

Kai plyšta aktoriaus širdis LEONUI BARAUSKUI

Juoda uždanga atsiskleidė, f LEONĄ BARAUSKĄ AMŽINYBĖN PALYDINT Ir tu dabar vaidini Rolę, kaip mirtis, didelę, Tu žengi per tokią platumą, Gyveno kartą karalius. Turė- rus žemės drebėjimas. Tačiau lentless UFO does not leave Akimi neapmatomą, jo jis daug sūnų ir dukrų — bet nesirūpinkite, mums tiesioginio the Chicago area”. Levi, papa- Neaprėpiamą širdimi. pati jauniausia ir mylimiausia pavojaus nėra”. į šakok ką nors. Tu taip gerai mo- buvo Infanta. Prikvietė karalius O, Levi, kaip tu mylėjai pavo- kėjai pasakoti. Visa Pietų Ame- Mes tik stovim ir klausome tylūs jai daug įvairiausių magikų, jus. Kitaip nebūtum drįsęs nei rika dar vis apie tave kalba ir Vidury bekraštės daubos, žonglierių ir akrobatų, tačiau viename iš mano spektaklių da- i jie laukia, kad tu jiems ką nors Kur aktoriaus balsas pakyla niekas negalėjo jos pralinksmin­ lyvauti — nežinojai, ar išvis jie j papasąkotum. “Senor con voz Ligi kurtumo ribos... ti, sėdėjo ji niūri. Tik staiga, jvyks, o jeigu įvyks — tai kas? sonora y estupenda” rašė vietinė kur buvęs, kur nebuvęs, pasiro­ Bet kokius charakterius tu su­ spauda, gi publika plojo, kad ir O, uždeki ranką ant pulso, dė karaliaus juokdarys. Kara­ kūrei toje klaustukų girioje. At­ ne visą laiką suprasdama kai Kad neišlėktą paukščiu. laitė tuojau atgijo. Po kiekvie­ simeni “Marą” ? Kas tas charak­ kuriuos tavo žemaitiškus pasa­ Bet po drebančiu delnu no juokdario šokio ji vis dau­ teris turėjo būti ? — robotas, vė­ kojimus. Bet čia ir glūdėjo ta­ Aš jo nejaučiu — giau plojo ir vis šaukė: “Dar, jo balsas maro nusiaubtuose vo neaprėpiama magika, kad jie daugiau’!’ Staiga juokdarys įsi­ laukuose, ar balso stygas betru- suprato tave, nors ir nemokėda­ Uždanga nusileido tempė kaip laukas, paleisdamas pinantis egzilio riksmas. Klau­ mi tavo kalbos tarmės Siena akmenine — strėlę, ir, plačiai atverta burna siu dabar tavęs tų klausimų, ku­ Levi, tu per greitai išbėgai iš Kas nušluostys tau grimą nuo veido, begaudydamas kvapą,! krito že­ riuos klausei manęs, kurdamas tos draugiškos padangės. Atsi­ Virstančio amžinybe... mėn. Karalaitei ir visiems susi­ šią rolę, bet vis dėlto, kad ir ne­ meni, kai mes visi tave prikal­ rinkusiems tai labai patiko, ir sulaukęs aiškaus atsakymo, su­ binėjome: “Levi, nesiskubink, Kazys Bradunas jie nesuvaldomai plojo, šaukė: kūrei ją tokią įdomią, kad ir pasilik dar porą dienų, pamaty­ “Dar, daugiau!” Tačiau juokda­ šiandien aš klausiu tavęs! sime gražiausią pasaulio miestą rys nepajudėjo. Karalaitė, galų Tačiau koks gi yra menas, ne­ — Rio de Janeiro” Bet tu buvai gale užpykus, suriko: “Juokda­ slepiąs savyje jokių paslapčių? neperkalbamas: “Aš skubu pa­ vargana mums dabar atrodo. liukas atskyla, erdvės vėjas nu­ ry, aš įsakau tau — šok!’} Bet O ar atsimeni “11 vigilante dėl matyti gražiausios pasauly mo­ Nejaugi mes ten kada nors gy-l pučia dulkes nuo jo, ir mes skrie­ juokdarys gulėjo, kaip nukirs­ mare”? Kaipgi būtų galima ters” — ir išskridai namo. venome. Ir trenkiame visu smū­ jame greitai parodyti to brang­ tas medis. Tada prie juokdario mums tą rolę užmiršti, kai tu Levi, kokią rolę tu dabar ruo­ giu, įsiūbuoti erdvių vėjo, į tą akmenio visiems 'kitiems pasau­ pribėgęs tarnas pranešė kara­ ant savo botago šokdinai prezi­ ši? Gal nepradėk naujos. Mano Žemę, lyg ją pabudinti norėda­ liams, kad spėtų jį dar pama­ dentą ir visą jo patarėjų būrį. stalčiuje guli rolė iš operos laitei, kad juokdarys nebešoks mi. Tačiau ji tebemiega sau ra­ tyti, prieš suduždami. daugiau: “Plyšo jo širdis”. Ka­ Tik šią rolę gal palik mūsų tar­ “Amadar”, nešiojanti tavo var­ pe, nesiimk jos ten, kur eini — dą, parašytą tau. Pasiimk ją su miai toliau. Tik mažas jos gaba­ Darius Lapinskas ralaitė, iš pykčio pamėlynavus, Leonas Barauskas Antano Vaičiulaičio “Uodo” inscenizacijoje. Aktorius mirė užriko: “Nuo šio laiko siųskite per daug įtikinančiai buvai su­ savimi. Ten, kur eini, nebus pro­ kovo m6n. 21 d. Chicagoje, eidamas 49 m. amžiaus. Nuotr. V. Maželio man tik juokdarius be širdžių!” kūręs. blemų nei su apšvietimu, nei su Tai ir būtų viskas. Pasaka O, Levi, kaip smagu buvo su rūbais. Atsimeni, kai su savo baigta. Publika įtikinta. Tačiau tavim kartu keliauti. Nesisku­ šelmišku žemaitišku šypsniu sa­ ne vienam ir muzikantui tai su­ vios vietelės paskutinei “Ama- mudu žiūrime vienas į kitą ir bink, palūkėk. Dar spėsi įteikti kydavai. “Palauk, kol mane pa­ darydavo problemų. Bet tu tik dar” scenai. Nebijok, mes kaip šypsomės: “Kas gi suplėšys kie- Ten — Jam — savo sukurtas matys gražiosios ponios rojaus šypsais ir tyli. Tejru pasilieka nors susiorganizuosime ir nepa­ tą užgrūdintą žemaičio širdį?” roles. O dabar paskrajok mūsų scenoje”. tai paslaptis. Tik neišsinešk visų sivėluosime į premjerą. Tu nusikvatoji gardžiai, gar­ dausose. Tau viskas galima da­ Pasakyk dar man vieną pa­ paslapčių su savim. Pasidalink LAIKAS bėga — parodyk džiai, taip, kaip tąsyk Pietų bar. Mes jausime tave visą lai­ slaptį, Levi. Kaip tu susidoroda­ kai kurias su mumis. Mes dar mums kryptį, kad nesugaištume Amerikoje, kai televizijos ko­ ką. Gi vietinė spauda atrapor­ vai su tom rolėm, kurios reika­ turime čia toliau krutėti, kai tu kasdienybėse, nes dienos suskai­ mentatorius tave palaikė kom­ tuos savo puslapiuose: “A re- laudavo orkestrinės palydos. Juk jau gali eiti ieškoti ramios ža- tytos, o kasdienybės neaprėpia­ pozitorium. “O ne, dovanokite, mos aš tik paprastas aktorius” — LAIKAS eina — atverk mums kukliai paaiškinai jam. Bet, Le­ širdis, kad betiksliai nesivaiky­ vi, kam tas kuklumas. Reikėjo ir tumėme to, kas nėra dalis mūsų pasilikti kompozitorium nuo prigimties. to laiko. Aktoriams niekas LAIKAS slenka — užgrūdink paminklų nestato, nebent Ang­ mūsų širdis, kad, padarę spren­ lijoje, Taip publika įsitikinus. dimą, kas turi būti padaryta, iš­ Tačiau mudu susimirksime: “O tesėtume nepalūžę. kad jie žinotų. Yra šiaurėje to­ LAIKAS sustoja — ramybė kia šalis, kokios nėra nei pie­ aplanko mus, — ta ramybė, į tuose, nei rytuose, nei vakaruo­ kurią tu iškeliavai; mes atsiran­ se.. Ten jie supila milžinkapius dame ant tos pačios pakopos, visiems tiems, ir aktoriams, ku­ kaip ir tu, ir pranyksta riba, rių širdys netelpa karstuose”. Ir skirianti tave nuo mūsų, ir mes vyksta tada vidurnakty spektak­ keliaujame drauge, tik šį kartą M liai !— dūžis po dūžio pabunda po daug didesnį pasaulį, pasau­ visi milžinkapiai ir, baugiai nu­ lį, nežinantį ribų. Tame pasau­ ly mūsų gentis staiga pradeda sikvatoję, supurto žemę. Kitą k nepaprastai greitai augti ir plė­ rytą vienos didelės šalies spau­ i • ■■ totis, ir mes tampame neaprė­ doje pasirodo žinia: “Mūsų žy­ piami. Tada, atsiplėšę nuo to /p j■ iii š- S■ mios kaimyninės valstybės ne­ n 1■ ■ pasaulio, skraidome erdvėje, iki Leonas Barauskas Dariaus Lapinsko “Ii vigilante dėl mare” pastatyme žymiame kampelyje vyko stip- Leonas Barauskas (Kukis) ir Jonas Kelelius (Gugis) Vinco Krgvčs “Raganiuje”. atrandame Žemę. Ach, kokia ji Nuotr. Virgilijaus Katiliaus

■ • , ..y reiksią kas-ne-kas parašyti ir draugėje pa­ rių nepriima mūsų vaikų į Lietuvos gimnazi­ pas Jablonskius savo atsiminimuose rašė ir skaityti. [...] Aš tariausi visai sutirpsiąs jas, čionai suvis nebėr: vietos daug, kliasos ano meto gimnazistas A. Smetona: “Šventa­ toje meilioje visai man svetimų žmonių at­ dar vis nepilnos, priima-gi ir ne visai jau­ dieniais vaikščiodavome į Jablonskio na­ mosferoje. Čia pirmą kartą aš faktinai su­ nus, valdžia žiūri pirmiausia į galvą vaiko, mus, kur tuomet gyveno Kriščiukaitis, mo­ pratau, jog tautiečių esama brolių, visai ne o ne į turtą jo tėvų. Tokiu būdu čionai gau­ kytis dainuoti. Kriščiukaitis fortepijonu ve­ Mano tėvas svetimų žmonių. [...] Aš pradėjau lankyti na prieglaudą ir gauna mokslą daugelis tokių džiodavo, o mes dainuodavome. Tai mums la­ Jablonskius ir Lozoraičius, įsitraukiau į vaikų, kuriuos tėvai negalėjo atiduoti į arti­ bai patikdavo, ir laukdavome šventadienio ‘Lietuvių kolonijos’ gyvenimą, ėmiau rūpin­ mesnes mokyklas” (Varpas, 1890, Nr. 5). ateinant. Labai nepaprasta būdavo ir labai * Vieno gydytojo gyvenimo ir jo laikų istorija tis, kuo ji rūpinasi, džiaugtis tuo, kuo ji Ir Tumas savo atsiminimuose pabrėžia mus mokinius suskatino savanorių teatras. a J džiaugiasi ir dirbti lietuvišką, ne latvišką tą laisvesnę dvasią Mintaujos gimnazijoje, Kriščiukaitis ir Čepas įsimanė parodyti darbą. O toji ‘Lietuvių kolonija’ buvo inte­ kuri traukusi lietuviukus: “Čia režimas bu­ ‘Ameriką pirtyje’. Pasiruošėme ir suvaidi­ Vincas Maciūnas ligentų kolonija, dalinai moksleivija. [...] Vi­ vo daug minkštesnis, neg Šiauliuose, Kaune, nome, žinoma, Jablonskių namuose. Agotos sų mūsų pramušta galva buvo draudžiamo­ Dinaburke: tai Lietuvos jaunuomenė mielai rolę vaidino ponia Jablonskienė. Tai buvo ji lietuvių literatūra, šelpimas raštais ir pi­ puolė į buvusias vokiečių gimnazijas Mintau­ linksma šeimininkės vedama pramogėlė. Su­ (Tęsinys iš praėjusio šeštad.) tiejus Lozoraitis, prisiekusiojo advokato pa­ nigais tilžiškių ‘Varpo’ ir ‘Apžvalgos’. Ir aš joje ir Liepojoje; tiesa, kad ir vakansų čia sirinko mokinių, kiek tik galėjo tilpti, gimna­ ėmiau uoliai rašyti ir draugėje skaityti” buvo daugiau: Lietuvos gimnazijos buvo zistų ir šiek tiek gimnazisčių, buvusių Jab­ įJ Tais pačiais 1896 m. ateis į Jablonskio dėjėjas; rods, dar Antanas Kriščiukaitis, (Lietuvos Aidas, 1928, Nr. 74). pernelyg perpildytos. Pagaliau Mintaujos lonskių šeimynos globoje. Po vaidinimo šo - dukters Onos krikštynas atvykęs Vincas Ku­ teismo kandidatas, ir nebežinau kas dar. Tą lietuvišką dvasią turėjo pajusti ir Min­ gimnazijoje lietuviai moksleiviai sudarė di­ kiai, žaidimai, dainos. Kiek džiaugsmo, kiek dirka (jis su G. Petkevičaite buvo krikšto [...J Jie be fanaberijų pasiaiškino: išgirdę taujos lietuviai mokiniai, kurių skaičius čia dumą: 51 proc.; kartais, sako monsignoras pasakojimų buvo po to vakarėlio mokinių tėvai) atsivežė dar nespausdintos Ketu­ atvažiavus jauną kunigėlį, lietuvį, ėmę ir tolydžio augo, kai buvusion vokiškon Min­ | Kazimieras] Jasėnas [1902 - 1944 m. Min­ tarpe! Kvėpterėjo visus jautri lietuviška dva­ rakio komedijos “Amerika pirtyje” rankraš­ atėję pasižiūrėti, kas per vienas ir ar netiks taujos gimnazijon “pagal aukščiausią liepi­ taujos klebonas] net 60 proc., nors tai, man sia, šeimynos šilima... O mokiniai lietuviai tį, kuris Jablonskiuos ir buvo, pasidalinus lietuviškajai jų draugei, kuri ne per gau­ mą [t. y. pagal caro pasirašytą įsakymą] rodos, perdėta. Ir mokytojai ‘nie ruskago niekur kitur, kaip tik Jablonskiuose neturė­ paskiromis rolėmis, perskaitytas, atseit, pir­ singa esanti. Tumas atsiprašinėjęs, kad tai 1887 m. pradėjo įvesti išguldymą visų dalykų proischoždenija’ f ne rusų kilmės] Latvijoje davo užeigos” (cit. Jablonskio Raštai, I, p. mąjį kartą suvaidintas. Po kelių mėnesių jis pirmas turėjęs vizitus padaryti. Tačiau rusiškoj kalboj, o nuo 1890 m. ir įstatymus lengviau gaudavo vietų. [...] Mintaujoje lat­ xvhd. pas Jablonskius toji komedija buvo jau ir svečiai pareiškė: jiems visos tos ceremoni­ rusiškų gimnazijų” (žr. Varpas, 1892, Nr. 1), viukai ir lietuviukai jautės mažiau varžomi, tikrai suvaidinta. Vaidinusių tarpe buvo ir jos esančios svetimos; jie manęs laukią ne P. A. Pakeleivingas (P. Mašiotas) tvirtino, mažiau nutautinami. [...] Lietuviukai, kurie gimnazistas Jurgis Šlapelis (žr. V. Maknys, ceremonialiai vizituoti, bet lankyti jų namus, “Kūdikio” draugijos poveikyje kad “šiandien Mintaujos gimnazija ar tiktai panorėjo, laisvai konversavo lietuviškai; o “Lietuvių teatro raidos bruožai”, I, 1972, p. kada tik norėsiu ir kiek tik kartų panorė­ nebus pirmutinė pagal skaitlių mokinančiųsi tų panorėjusių, atseit, susiprantančių, vis Jablonskis mums visiems žinomas kaip 212). siu; pas juos esą pakarčiui literatūros su­ kalbininkas, kurio nuopelnai lietuvių kalbos joj lietuvininkų” (Varpas, 1892, Nr. 7). K. daugiau rasdavosi, J. Jablonskiui globojant. sirinkimai; kas ką parašęs paskaitąs, klau­ ugdymui neginčijami. Susipažinus kad ir Daugiau kaip po trisdešimt metų Tumas Ob. (J. Jablonskis) aiškino, kodėl lietuviai Jo bute būdavo moksleiviams vakarėlių su sytojai pakritikuoją turinį, pataisą kalbą ir, bendrais bruožais su jo veikla Mintaujoje, šiaip prisiminė mintaujiečių lietuviškas nuo­ mėgo Mintaujos gimnaziją: “Kas žino verks­ skaitymais ir vaidinimais: kartais net reper­ jei kas tinkąs spaudai, tai pasiunčią į Tilžę išryškėja, kad jis buvo dar ir didelis tautinės taikas ir jų veiklą. “Kartą dieną [...] atei- mingą padėjimą mūsų mokytų Lietuvoje, tuarą patys gimnazistai susidarydavo; bū­ bendru siuntiniu, kad būtų pigiau ir pato­ dvasios gaivintojas mūsų jaunime. Jis globo­ na-grupė ponų, inteligentų, labai švarių mies­ tam bus geraį suprantama, kodėl taip grū- davo ir pašalaičių svečių” (Lietuvos Aidas, jo ir 1890 m. Mintaujos moksleivių suorga- tiečių, visai man dar nepažįstamų, ir prisi­ giau, o jau ten laikraščiai pasidaliją medžia­ džiasi į Kuršo gimnazijas mūsų vaikai. Ga­ 1928, Nr. 74). stato esą: Jonas Jablonskis, mokytojas, Mo­ gą. Jei panorėsiąs ir galėsiąs, tai ir man na pasakyti, kad daugelio tų kliūčių, dėl ku­ Apie lietuviškuosius moksleivių pobūvius (Nukelta j 4 pusi.). Nr. 74 (13) — psl. 4 DRAUGAS — MOKSLAS, MENAS, LITERATŪRA Penktadienis. 1975 m. kovo mėn. 28 d.

Maironio “Jau slaviškos šalys iš miego pa­ prie katro noringai prileidžia jį latvys, ieš­ MANO TĖVAS kilo, / Pavasariu žydžia jauni jų darbai! [...] kodamas arba jau suradęs dėl savęs ką ge­ Prižadinkim Lietuvą mūsų". Tie jaunimą už­ (Atkelta iš 3 psl.) resnį. Prie tos geresnės duonos, dėl kurios degę žodžiai (vėliau Maironio pataisyti į paliekti čionai latviai vieną kitą mums vie­ nizuotą patriotinę "Kūdikio” draugiją, apie “Jau slavai sukilo” ir kai kurių net mūsų telę, reikia priskaityti, žinoma, ir tuos tur­ kurios steigimą P. Avižonis šiaip prisimena: himnu siūlyti) buvo 1895 m. paskelbti St. tus, tas dubas (ūkius), kurios vis dažniau "Kai buvau V-je klasėje, keliese kartu su Lia- Garnio slapyvardžiu išleistoje poemoje išslysta iš mūsų rankų ir tenka Lietuvoje liu, Gaidelioniu, Gudzinsku, Kuču ir dar vie­ “Tarp skausmų į garbę”, kurią Mintaujoje latviams. Tokiu būdu galima sakyti, kad at­ nu kitu mokiniu sumanėm įsteigti lietuvių su dideliu susijaudinimu perskaitė (“sykiu sikraustymas lietuvių į Kuršą ir vėl latvių mokinių draugiją. Surašę įstatus, nustatėm prarijau visą poemą”) Tumas: “Teiravaus į Lietuvą nurodo tiktai labai graudulingą < draugijos tikslą, narių pareigas, praminėm nebe vieno, kokį įspūdį į juos darė pirmą mūsų, lietuvių padėjimą; mes juo tolyn ; juo •Kūdikiu’, tikėdamiesi, kad ilgainiui tas kū­ sykį paskaityta poema. Kas tik buvo be menkyn ir silpnyn einame, visa, kas mie­ dikis augs ir bręs. kaip ir mes patys, dar priešingos, laiku įgytos minties, neklausda­ f/ ' : / \ liausia ir brangiausia, savo žemę, paliekame vaikai būdami. Man buvo pavesta parodyti mas, kas ją parašė, paėmęs į rankas, vieno­ atėjūnams latviams, kurie užtat duoda mums tie įstatai Jablonskiui. Jis pagyrė mūsų su­ dai atsakydavo, jog buvo pagautas, patrauk­ Kurše tiktai sergėti, važioti vokiečius ir manymą. kai ką įstatuose pataisė ir pritarė tas, įkaitintas” (Vaižganto Raštai, IV. 1922. jiems tarnauti" (Varpas, 1890, Nr, 5). draugijos vardui. Tada mes susirinkę pasi­ p. 136). Neabejotina, kad poemą skaitė, gal Neabejotina, kad tas pačias mintis Jab­ rašėm įstatus, tuo duodami pažadą juos vyk­ net iš paties Tumo ar iš Mintaujon atsilan­ lonskis bus sakęs ir Mintaujos moksleiviams, dyti. Kūdikio' pirmininku teko būti man, kol kančių knygnešių gavę ir kūdikiečiai. Bun­ bent artimiems kūdikiečiams, kurie ir pa­ tik gimnaziją baigiau [1894 h.]. Jo reikalais dančio tautinio pavasario nuotaikas pagavo tys galėjo stebėti lietuvių darbininkų padėtį nekartą teko tartis su Jablonskiu” (Kalba, ir stiprino ir Maironio “Pavasario balsai”, Kurše ir darytis išvadas. 1930, Nr. 2. p. 49). tais pačiais 1895 m. išspausdinti. Žmogus (A. Janulaitis) savo knygelėje Draugijos tikslas, kaip kitoje vietoje ra­ Pagrindinis “Kūdikio” draugijos uždavi­ “Mūsų dėlės” (1901) konstatuoja liūdną fak­ šė tas pats P. Avižonis, buvo “mokytis lie­ nys buvo savimokos keliu pasiekti tai, ko tą, kad "mūsų pačių žmonės, ieškodami duo­ tuvių kalbos, istorijos, ugdyti tėvynės meilę, tada nedavė rusiškoji gimnazija. Anot Tumo, nos, išeina į Maskoliją, Siberiją, Ameriką, žadinti savo draugų ir namiškių tautinį su­ “visi buvo įpareigojami, kad bent kalbėt, Apriką, pas mus gi persikelia gyventi sve­ sipratimą” (Lietuvos Aidas, 1933, Nr. 281). skaityt ir rašyt lietuviškai išmoktų” (J. Tu­ timieji. Ar turi taip būti? Ne, taip nepride­ Dėl ano meto politinių sąlygų draugija, aiš­ mas, “Jaunosios Antanos Smetonos dienos”, ra būti. [...] Reikia, ląad lietuviai nekeliautų ku, turėjo būti slapta, ir jon buvo priimami 1931, p. 16). Kartą per Velykų atostogas kū­ svetur, bet tėvynėj pasiliktų” (p. 12-13). patikimi aukštesniųjų (nuo 5-tos) klasių mo­ dikiečiai pasidalinę nusirašinėjo Jablonskio Buvo atsiradę agentų, viliojusių mūsų kiniai. 1900 m. draugija Kudirkos atmini­ iš Kauno seminarijos klierikų pasiskolintą žmones Brazilijon. Ragino V. Kudirka: “Kur j mui pasivadino Vinco Kapso draūgystėle, o Jauniaus lietuvių kalbos gramatiką, dėstytą galėdami ir kaip galėdami, stenkimės tą bra- dar po kelerių metų ji ir7 sunyko, jaunimui seminarijoje. zilijomaniją apmalšinti. [...] Rusijoje val­ buriantis į įvairių pakraipų kuopeles. Geros lietuvių kalbos pratybos buvo ver­ džios jau patėmijo šį dalyką ir ketina stab­ M. Dobužinskis Nemaža kūdikiečių vėliau iškilo mūsų vi­ timai iš kitų (daugiausia rusų) kalbų, kurie Lietuva (Nuotr. V. Maželio) dyti išeivystę į Pietinę Ameriką, tik Rusijai suomeniniame ar mokslo gyvenime. “Kūdi­ buvo “Kūdikio” susirinkimuose skaitomi ir rūpi pirmiausia ‘savieji”, o apie Lietuvos kio” nariais pvz. yra buvę Petras Avižonis taisomi nagrinėjami (plg. aukščiau cituo­ kraštą nesirūpina ir turi teisybę: juom dau- kalba tiktai ant jos įstatymų tereikėtų rem­ mas kiekvieno asmenišku reikalu pagal jo (mūsų universiteto profesorius ir rektorius), tus K. Jašinsko prisiminimus). P. Avižonis giaus iš Lietuvos iškeliaus, juom inažiaus Povilas Gaidelionis (Vilniaus liet, gimnazijos parengė mokslo populiarizacijos knygelę ti”. Tuos savo mokytojo žodžius mano tė­ turimus gabumus bei polinkius, finansinius vas buvo tvirtai įsidėmėjęs. liks aukų dėl sumaskoliavimo ir daugiaus mokytojas), Povilas Jakubėnas (prof., Lie­ “Apsakymai apie žemę, vandenį ir orą” išteklius ir kitas studijavimo sąlygas. Žino­ vietos dėl šiaurinių civilizatorių. Dėl to gi 1896 m. rudenį visoje Lietuvoje pagar­ ma, ir tada kiekvienas pats turėjo galutinai tuvos evang.-ref. bažnyčios superintenden­ (išsp. 1898 m.), o mano tėvas gera kalba iš­ apie savo kraštą, kiek įstengdami turime rū­ sėję Mintaujos įvykiai (apie juos rašė ir Ku­ apsispręsti. Betgi profesijos pasirinkimas tas), Konstantinas Jašinskas (vet. gydyto­ vertė žinomojo rusų mokslo populiarizato- pintis patys” (Varpas, 1890, Nr. 9). jas, daug rašęs vet. medicinos klausimais), riaus A. Rubakino knygelę “Vanduo ant že­ dirka “Varpe”) sukrėtė lietuviškąją vietos buvo drauge laikomas ir svarbiu visuomenės Žinoma, latvių klausimas (kad ir ryškus Kazimieras Jokantas (gimnaz. direktorius, mės, po žeme ir viršuje žemės (Chicagoje moksleiviją. Tai buvo savotiškos (tik nekru­ reikalu. Apie tai buvo diskutuojama ir drau­ mintaujiečiams), taip pat ir emigracija (ta­ šviet. ministras, lotynų-liet., kalbų žodyno 1900 Drugio slapyvardžiu Tėvynės Mylėto­ vinos) Kražių skerdynės. Griežtai atsisakę gijose ir spaudoje. Tokios jau buvo mūsų (ne be “Kūdikio” narių paskatinimo ir net politinio ir kultūrinio gyvenimo aplinkybės. da dar nedidelė) Brazilijon tebuvo maža da autorius), Pranas Kvedaras (karo veterina­ jų Draugystės išleistą). lėlė tos visos problemos, kurią sudarė tūks­ Dar ir kita raštijos rūšis buvo patrau­ vadovavimo) rusiškai melstis kažkurios ten Viename redakciniame “Varpo” straips­ rijos dept. virs.), Antanas Lalis-Lelys (Ame­ tantinis žmonių plūdimas Šiaurės Amerikon. kusi kūdikiečių vertėjų dėmesį. Tai anuo me­ caro sukakties proga, daug mokinių buvo nyje (1896, Nr. 1) rašyta: .“Tvirtai tikėda­ rikos liet, veikėjas, anglų-liet. kalb. žodyno Tiesa, lietuviai ten neblogai kūrėsi, steigė tu mūsų visuomenėje labai populiarūs len­ nubausti, kiti išmesti iš gimnazijos, kai kurie mi, kad virs kada nors laikas, kad Lietuva autorius), Petras Mironas (veterinarijos draugijas, išaugino gausią laikraštiją, daug kiški veikalai, kurie savo idealizuotai gra­ net be teisės įstoti kurion kiton gimnazijom pati valdys save, išsiliuosavus nuo svetim­ dept. direktorius), Madas Požėla (advoka­ padėjo ne tik savo Lietuvoje likusiems gi­ tas, ministras), Antanas Smetona (prezi­ žiais Lietuvos praeities vaizdais ne vienam Mano tėvas, tų pačių metų pavasarį jau bai­ taučių jungo, mes ypačiai atkreipiame akį gęs gimnaziją, apie Mintaujos įvykius bus, ant to, idant lietuviai kiek įmanydami rū­ minėms, bet ir visam lietuvių kultūriniajn, o dentas), Vladas Stašinskas (advokatas, mi­ kėlė ir stiprino Lietuvos meilę. Kaip prisi­ vėliau ir politiniam gyvenimui. Betgi, antra nistras, Lietuvos banko valdytojas), Jurgis mena Smetona, "Kūdikio” bibliotekėlėje ša­ be abejo, ne tik girdėjęs, bet ir dėl jų jau­ pintųsi apie savo reikalus, [...] idant nesi­ dinęsis, nes nubaustųjų bei pašalintųjų tarpe duotų ant kiekvieno žingsnio skriaustis viso­ vertus, dideli emigruojančių skaičiai mažino Šlapelis (Vilniaus liet, veikėjas, žodyninin­ lia lietuviškų knygų ir laikraščių buvo “taip ir silpnino tautą. “Varpo” bendradarbis L. buvo ir jo artimų draugų kūdikiečių (Smeto­ kiems prispaudėjams. [-.] Lietuva priguli kas), Pranas Vaiciuška (gydytojas, medici­ pat ir lenkiškų knygų, kaip Norbuto Lietu­ S. ilgokame straipsnyje “Kas daugiausia nos fakulteto dėstytojas, veikėjas) ir kt. Čia vos istorija, Kraševskio Lietuvos istorija, jo na ir kt.). lietuviams ir jie privalo rūpintis apie save". Vėliau, nepriklausomaisiais laikais, to­ naudojo iš išeivystės lietuvių” baiminosi: sužymėti keli “Kūdikio" nariai iš to laiko, apysakos iš lietuvių praeities ir t. t.” (Kal­ “Per išeivystę liuosiname tik vietą sveti­ kai draugijos nariu buvo ir mano tėvas. ba Nr. 2, p. 39). Labai populiarią Lietuvoje Kodėl medicina? kiame šūkyje “Lietuva priguli lietuviams” gal kas būtų galėjęs įžvelgti lyg ir šovinist- miems, kurių vis daugyn po Lietuvą vysta. Draugija veikė ir keliolika metų, ir nemaža Kraševskio apysaką “Kunigas" (apie Pilėnų Dar Palangos progimnazijoje pasižymė­ [...] Nuošimtis lietuvių, Lietuvos gyventojų, mintaujiečių moksleivių yra buvę jos nariais. kunigakštį Margirį) sumanė išversti P. Avi­ nį nusistatymą prieš mažumas, betgi anais jęs, anot S. Kairio, “neeiliniais gabumais” sunkiaisia metais lietuvių tauta savame kraš­ mets į metą mažinasi. |... | Užtatai auga M Apie draugijos veiklą K. Jašinskas sa­ žonis: “Jablonskis pritarė ir žadėjo padėti, (S. Kairys, “Lietuva budo”, p .66), tėvas skaitlius stačiatikių. [...] Ar mes ant išmi­ pamokyti. Vertimo reikalais tekdavo dažnai te pati buvo beteisės mažumos padėtyje. Ji vo atsiminimų trumpame fragmente taip ra­ su pasižymėjimo medaliu 1892 m. baigė ne tik neturėjo kokios savivaldos, bet dar rimo paskirti? Ar nėra pas mus nė tiek gy­ šė: "Mūs darbas pasireikšdavo tuo, kad kiek­ užeiti. Ištisas valandas aiškindavo jis man Mintaujos gimnaziją ir rudenį išvyko Mask­ vybės, kad mes Lietuvą ir nuo maskolių ap­ mano vertimo klaidas [...] Prirengtas spau­ buvo kietai ir savavališkai valdoma iš toli­ vienam susirinkimui bet kuris mokinių tu­ vos universitetan, kur gavo valstybinę sti­ mojo Petrapilio ar vietos gubernatorių rusų. ginti negalime, ir tai dabar, kada mūs da su rėjo išversti kurį veikalėlį į lietuvių kalbą dai rankraštis ilgai gulėjo, nebuvo kas išlei­ pendiją. viršum 73 proc. Tai kas gi bus tąsyk, kada džia, o į Ameriką nusiųsti niekas nepamokė. Net ir eiliniai valdininkai Lietuvoje (ir mo­ arba parašyti kokį straipsnelį ir jį skaityti Beje, išvykdamas Rusijon, būtų kad kiek kytojai) turėjo būti rusai .Ir ekonominiame skaitlius mūsų susimažins iki 50 proc.”. susirinkimui. Vėliau referatas buvo kritikuo­ [...] Per karą tas rankraštis dingo” (Kalba, (Varpas, 1895, Nr. 9-10). Nr. 2, p. 49). gavęs ir surusintą pavardę. Buvo taip. Baž­ gyvenime lietuviai anaiptol nebuvo šeiminin­ jamas" (Lietuvos Aidas, 1933 ,Nr. 87). Tuo­ nytiniai metrikai tada privalomai buvo rašo­ kai. Miestai buvo nutautę; prekyba, pramo­ Tad ir spaudoje ir literatūroje nestigo se susirinkimuose aktyviai dalyvavo ir ma­ Kitą taip pat populiarią Lietuvos istori­ pasisakymų prieš emigraciją, ypač pabrė- V jos apysaką (F. Bernatavičiaus “Pajautą, mi rusiškai. Tad ir tėvo metrikuose buvo įra­ nė ir stambieji žemės ūkiai buvo nelietuvių no tėvas: "Maciūnas savo apžvalgose supa­ šyta, kad jis yra “syn Maciunov” (t. y. Ma­ rankose. Kaimas negalėjo išmaitinti gyven­ žiant paskirus nepavykusius kūrimosi Ame­ Lizdeikos dukterį”) išvertė mano tėvas. Ver­ rikoje atvejus. Tumas-Vaižgantas, vėliau žindino mus su slaptos čekų organizacijos ciūnų sūnus). Kadangi rusiškos m ir t, ypač tojų prieauglio, ir lietuviams teko duonos timas, kaip tėvas man pats yra pasakojęs, pats atsilankęs Amerikoj, parašė aitriai an- ‘Maticos’ veikla ii’ jos reikšme tautos atgiji­ neaiškioje rašysenoj, nelengvai atskiriamos, ieškotis svetur. Skundėsi J. B. (J. Vileišis): buvęs nusiųstas Amerikon ir ten dingęs. Ne­ tiemigracinę knygelę “Ten gera, kur mūsų mui" (V. Požėla. “Jaunystės atsiminimai”, tai vargonininkas, duodamas metrikų išrašą, “... šiandien į Lietuvą brukasi maskoliai .len­ bent tai būtų Andriaus slapyvardžiu (biblio­ nėra; arba, Neapleiskime tėvjmės” (1912). 1971, p. 63). Tema, kurią jis savo referate įrašė Taciunov. Ir tik valsčiuje tėvas išsirū­ kai, vokiečiai, lietuviai gi ieško sau duonos grafų neatskleistu) 1898 m. išspausdinta Tas šūkis “neapleiskime tėvynės” jau iš se­ ar referatuose ("savo apžvalgose”) nagrinė­ pino pažymėjimą, kad jis ne koks Taciuno- svetimose šalyse” (Varpas, 1899, Nr. 3). pirmoji apysakos dalis, atmušta iš 1897 m. no skambėjo lietuvių patriotų mintyse ir šir­ jo, nebuvo šiaipjau atsitiktinai pasirinkta. vas, o Maciūnas. Nestigo tokių duonos ieškotojų lietuvių Čekų tautinis atgimimas buvo padrąsinąs pa­ “Garso Amerikos Lietuvių”. Galimas daly­ dyse. kas, kad vertimą pasiųsti Amerikon patarė, Maskvos universitete tėvas studijavo me­ ir Mintaujoje. Betgi jiems, kaip rašė K. Ob. vyzdys lietuvių veikėjams, tad buvo jų nuo­ diciną. Dabar profesijos pasirinkimas laiko­ (J. Jablonskis), “pasiliekti toks tiktai pelnas, (Bus daugiau) lat prisimenamas, spaudoje aprašinėjamas. gal net pats ir pasiuntė, M. Davainis- Silvest- G. Petkevičaitė-Bitė savo straipsnyje “Če­ raitis, Amerikos lietuvių spaudos bendradar­ bis, kurs tada kaip tik gyveno Mintaujoje ir kų atgijimas” rašė, "Kad naudinga būtų ar­ susitikdavo su lietuviais moksleiviais. čiau prisižiūrėti istorijai atgijimo tos tautos, TRYS ŠIMTMEČIAI NUO kuri, būdama beveik tokiam pat padėjime, Reikia manyti, kad kaip Avižoniui, taip P. RUIGIO GIMIMO kaip mes. jau laimingai pasiekė tą siekį, kur­ ir mano tėvui, beverčiančiam Bernatavičiaus Lietuvių kalbos tyrinėtojas, link mes da neperseniai pradėjome kreipti apysaką, bus savo patarimais padėjęs Jab­ žodynininkas Pilypas Ruigis bu­ PRANEŠIMAS savo valtį”; ir toliau: “Kaip iki šiolei rusai lonskis. Smetona prisiminė: “Kai būdavo ko­ vo gimęs 1675 m. kovo 31 d., tai­ nenori mūsų pripažinti da už gyvą tautą, kių abejojimų kalbos dalykuose (o jų kil­ gi šiemet sueina 300 m. nuo jo TAUPYKITE DABAR taip pat ir vokiečiai buvo jau išsitarę tokius davo ką verčiant lietuviškai), tai patikimie­ gimimo. Studijavo jis Karaliau­ žodžius, kaip: ‘Čekų ateityje nebebus', arba ji [Kūdikio] draugijėlės nariai nueidavo į jj čiaus univ., kurį laiką gyveno UŽ CERTIFIKATUS MOKAME: 7%% — metų su $1,000, minimum. ‘Jau nebėra čekiškos tautos’ ", (Varpas, pasiklaustų” (Kalba, Nr. 2. p. 39). Kaune. Buvo evangelikų kuni­ Kai jau buvau studentas lituanistas, ne 7*4% * metų su $1,000, minimum. 1893, Nr. 7). Panašiai ir Kudirka: “Kiek kar­ gas. Su kitais paruošė vertimą į «%% - 30 mėn. su $1,000, minimum. tų išgirstu apie naujus kratymus ir užsi­ kartą nusistebėdavau, iš kur mano tėvas, juk lietuvių kalbą Naujojo Testa­ 6*4% — • metų su $1,000, minimum. puolimus policijos ant lietuvių, persiskaitau nėjęs lietuviškos mokyklos, buvo taip puikiai mento, giesmyną. Svarbiausi jo SAVINGS INSURED UP TO $40.000 BY F.S.L.I.C. iš naujo straipsnius ‘Varpe’ apie atgijimą če­ išmokęs lietuvių kalbą, gerai nusivokė apie darbai: “Lietuvių kalbos tyrinė­ VĖLIAVOS DUODAMOS NEMOKAMAI, PRADĖJUS NAUJĄ kų ir prisipažįstu, kad kiekvieną kart įgau­ jos gramatiką, rašybą ir net nelengvą juk jimas”. parašytas lotyniškai, iš­ kirčiavimą. Tai buvo man savotiška mįslė. taupymo sąskaitą. Gausite vieną amerikietišką ir antrą pagal nu, rodos, naują dvasią, neprileidžiančią nu­ leistas vokiškai, be to, “Lietuvių pasirinkimą su stovu. Kitos dovanos duodamos, sąskaiton įdė­ siminimo ir linksmai žiūrinčią į mūs ateitį, Buvo tai neabejotinas “Kūdikio” draugijos vokiečių ir vokiečių lietuvių kal­ jus atitinkamą sumą. mūs pačių darbais ir vargais iškovotą. Vyrai poveikis. Iš kūdikiečių tarpo iškilo tikrai ge­ bų žodynas”. Savo tyrinėjimuo­ buvo tie pirmieji čekų darbininkai! O gi mes rų lietuvių kalbos žinovų kaip P. Avižonis, PAS MUS NE VISI TARNAUTOJAI YRA LIETUVIAI, BET KIEK­ se naudojo tautosaką ir pirmą VIENAME SKYRIUJE GALIMA SUSIKALBĖTI LIETUVIŠKAI. ar tai negalime būti tokiais vyrais? [...] Če­ K. Jokantas. A. Smetona, J. Šlapelis. Disku­ kartą išspausdino 3 liaudies dai­ kai išturėjo ir jų darbas nepražuvo. Nepra­ tuodamas su tėvu vieną kitą kalbinį daly­ nas, be to — priežodžių, patar­ žus nė niūs darbas, tiktai pradėję išturėki­ ką, dažnai išgirsdavau jo pastabą, kad svė- lių, mįslių, posakių. Mirė 1749 me!” (Varpas, 1896, Nr. 9). dasiečiuose žmonės taip ar kitaip pasakyda­ m. bai. 6 d. Mūsų jaunuosius patriotus drąsino ir ki­ vo, taip ar taip kirčiuodavo. Čia vėlgi aiški tų tada atgimstančių tautų pavyzdys. P. sena "Kūdikio” globėjo Jablonskio įtaka. STIPENDIJOS STUDENTAMS Kvedaras, kitas kūdikietis, savo draugams Savo “Lietuviškos kalbos gramatikos” Chicagoje bai. 15 - 17 d. bus skaitė apie vengrų kovas su austrais dėl ne­ (1901), kurioje perdirbo kūdikiečio P. Avi­ vadinama stipendijų šventė, ku­ priklausomybės (Požėla, p. 63). Mintaujietis žonio “Lietuvišką gramatikėlę” (parašj'tą rios metu Kennedy-Kig, Malcolm 1447 S. 40th COURT, CICERO, ILL. 60650 PHONE 656-6330 (tada) A. Kriščiukaitis-Aišbė 1892 m. išlei­ 1897 m. ir athektografuotą 1899 m.), įžan­ X ir Wright kolegijų patalpose Joseph F. Gribauskas, Vedėjas goje Jablonskis ragino (neabejotinai tai bus do sutrumpintą vengrų rašytojo M. Jokai pa­ daugiau 100 Illinois, Indianos, OFFICE HOURS triotinės apysakos "Pajudinkime, vyrai, že­ ne kartą sakęs ir mintaujiškiams) kad ra­ Iosvos, Michigano ir Wisconsino Daily 9:00 to 6:00; Monday 9:00 to 8:00 mę” vertimą, labai pamėgtą ano meto mūsų šytojas “privalo kaip reikiant pats ištirti kolegijų pasiūlys studentams mi­ Saturday 9:00 to 1:00; Wed. and Sunday Closed skaitytojų. Plačiai ir garsiai nuskambėjo šnekamąją kalbą, nes rašomoji arba raštų lijonus dolerių stipendijoms. Penktadienis, 1975 m. kovo mėn, 28 d. DRAUGAS — MOKSLAS, MENAS LITERATŪRA Nr. 74 (13) — psl. 5

Eglė Sugintienė pagimdė septin- i ar istorinio vardo, viskas panau- “Būtų čia galima paminėti ir tąjį vaiką, šeštąjį sūnų. Tai Sven. dota neklastojant. Ten, kur is- daugiau lietuvių laimėtų mūšių Kompozitorius Donizetti taragis. Visa šeima juo džiaugia- torija nelabai aiški, kur šaltiniai prieš Mindaugui vainikuojantis, si, o Eglė pasakoja keistą sapną... tarpusavy pjaunasi, autorius sakysime, prieš pat Mindaugo ■ Puslapis veja puslapį, ir mes klimpsta į labai nuobodžius aiš- krikštą 1249 m. lietuviai žiauriai panyrame į tryliktąjį šimtmetį. Į kiniimus. Vietomis griebiasi isto- sumušė kryžiuočius prie Kriukų, ir jo „Meilės eliksyras" mindauginę Lietuvą, su medinė­ rijos vadovėlių stiliaus, vietomis bet ir paminėti faktai pirštu pri- mis pilimis, neaprėpiamomis gi­ ; net ima polemizuoti. Baisiausia, ' kišamai rodo, kad Lietuva, už- riomis, srauniais vandenimis. : kad autorius tokiais atvejais ne­ megsdama ryšius su šv. Sostu, SAULĖ. j AUTOKAITĖ Auga Šventaragis- Auga fizinė jo kalba kurio veikėjo lūpomis, o sa- nebuvo takia menka valstybėlė, I jėga ir išmintis. Susiranda drau­ . vo paties Ryškiausi vadovėliniai kaip kad mus nori įtikinti kai Italų kompozitorius Gaetano tą. Juo tos puošmenos būdavo gus iš prasčiokų luomo, bet to- ii pavyzdž ai randami II tome, kurie mūsų besąlyginiai Vatika­ Donizetti (1797-1848) gimė įvairesnės, tuo dainininkai lai­ kius, su kuriais atliks daugybę:! ypač jo skyriuose “1229 metai no garbintojai (pabraukiau aš, šiaurinės Italijos Bergamo mies­ mėdavo didesnį pasisekimą. Kar­ žygdarbių. Susitinka dvylikmetę arba Nalšėnų mūšis” ir “Šiaulių A. N.)”. Kaipgi autorius nesu­ telyje. Būdamas dar jaunuoliu, tais sunku pasakyti, ar virtuozai Ramunę, ir prasideda krištolo ty­ mūšis 1236 m.” Ryškiausias prato, kad tik vadovėlio išnašo­ jis jau pradėjo domėtis muzika ir solistai būdavo skolingi kompo­ rumo meilė. Mindaugo šešėlis Alanto polemikos pavyzdys su se ar .publicistinėje polemikoje jos kūryba. Tėvams pasipriešinus zitoriui, ar kompozitorius jiems. uždengia Lietuvą. Vaidai, kovos, nenurodytais autoriais yra 494- tokios pastabos toleruotinos, bet ir nesutikus jo numatytai^ ir pa­ Vykdavo savotiškas pataikavi­ intrigos. Šventyklos, dievai, kri­ 5 puslapiuose, kurio keleto eilu- n‘®^u būdu ne istorinio romano sirinktam muzikiniam kūrybi­ mas. Praėjus didžiųjų virtuozų viai, vaidilutės. Girios knibžda čių gabaliuką čia pacituosiu: (Nukelta į 7 pusi.) niam pašaukimui, Donizetti įsi­ solistų “gadynei” ir praėjus dau­ žvėrimis ir... žmonėmis. Ai, žmo­ rašė j Austrijos kariuomenę, ku­ geliui metų, ši jiems specialiai nių didžiausios minios! Šiaip sau iK;imii:iiii:iiiiiiiiiiiiiiiiiiii!iiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiii rioje betarnaudamas laisvu lai­ parašyta muzika “paseno”. Tik­ žmogelių ir žymūnų Autoriaus ku galėjo kurti muziką. Jam bū­ rasis menų kritikas — laikas at­ išsigalvotų ir istorijos pateiktų. nant 21 m. ir susilaukus su savo skyrė, kas tikrai vertinga buvo Išskyrus, regis, tik du Svaraus, ketvirtuoju operos kūriniu pasise­ sukurta tuo laiku, o kas buvo tik­ kiekvienas turi vis kitą vardą — DRAUGO kimo, jis iš kariuomenės buvo tai pataikavimas tų laikų madai. ištisas vardų kalendorius. Kai ku­ atleistas. Taip dažniausiai atsitinka su rie veikėjai tokie ryškūs, kad ir Apleidęs kariuomenę, dabar kiekviena kūryba, kuri yra kuria­ po kelių dešimčių puslapių vėl Dailiojo Žodžio Kompozitorius Gaetano Donizetti (italas, 1797-1848) Donizetti kūrė operą po operos. ma “pagal madą”, o neišplaukia paminėti, stojasi kaip gyvi (pa­ Neapolio cenzūrai atsisakius iš paties kūrėjo nuoširdžių išgy­ vyzdžiui, Sėlis, Daumantas, Vy­ statyti jo operas, kompozitorius venimų, nežiūrint, kokios kritikos kintas, Rama, Remeza). O 'toks KONCERTAS išvyksta į Paryžių, kur jo norai jo kūryba susilauks. Taip ir Do­ kunigas Kunotas kad kiek būtų išsipildo, jo operos publikos pri­ nizetti sentimentalios, lengvos pragyvenęs ir patį Šventaragį... -ir- imamos su dideliu palankumu. melodijos šiais laikais nepajėgia Pastabos apie Šventaragį Šventaragis bei, jo palydovai Donizetti vardas dabar figūruo­ sudominti klausytojų, ypač kada Mantas, Šilinis, Eikutis ir Vygan­ Romano Premijos tas, tai tartum anų garsiųjų muš­ ja Venecijos, Romos, Neapolio ir jų lengva muzika ne visai atitin­ ALFONSAS NAKAS Vienos operų spektakliuose. ka jų dramatinį veiksmą. Todėl kietininkų prototipai - pirantakū- Nors Donizetti muzikinis gy­ ir šiandien dauguma Donizetti nai. Autorius juos įveda į baisiau­ įteik imas sias situacijas, o jie vis gyvi ir venimas iš paviršiaus atrodė la­ operų atgaivinamos, tiktai atsi­ Vytautas Alantas, ŠVENTARA­ romanams iki šiol buvau labai Laureatas JURGIS GLIAUDĄ bai žavus ir įdomus, tačiau giliai radus kokiai garsiai solistei, pa­ GIS. Istorinis romanas; I tomas — apysveikiai kailį išneša, viso­ skeptiškas- Galvojau, kad beišta­ kiems nedorėliams jei ne galvas sieloje jis išgyveno dideles kan­ tenkinant jos dainavimo techni­ 405 psl., išleistas 1972 m.; n tomas rė] beletristikoj neverta nė “is­ — 613 psl., išleistas 1974 m.; leidė­ nurentę, tai bent ragus gerokai čias. Jam suėjus 40 m., mirė jo kos galimybes, nežiūrint operos toriškai” fantazuoti”. Užtat ir jauna, 20 m. žmona Virginija trūkumų tiek dramatine, tiek jas — Vilties draugijos le'dykla; aplaužę. Nė nesistebim, kad pir­ aplankas Telesforo Valiaus; tiražai Juozo Kralikausko mindauginių nuo choleros. Savo žmoną jis muzikine prasme. masis iš tų “muškietininkų”, Ei­ — 1200 egz.; abiejų tomų kaina kūrinių dar neperskaičiau, nors kutis, žuvo tik antrojo tomo 409- nepaprastai idealizavo ir nenu­ Daug kritikų Donizetti priki­ minkštais viršeliais 13 dol., kietais paskatos iš recenzentų buvau ne­ tame puslapyje, o Šilinis su Man­ stojo jos liūdėjęs iki pat savo mir­ ša, kad jis rašė per greitai. Sa­ — 15 dol. Antras tomas 8 dol., mažai gavęs. ties. Kompozitorius savo draugui koma, kad jeigu jis savo operas minkštais ir 9 dol. kietais viršeliais. tu knygos gale Šventaragiui ir Galima gauti ir “Di '.uge’’. natūralia mirtimi numirti padė­ išsitarė: “Niekas nemiršta iš būtų kūręs ilgiau ir išsamiau, ta­ Prie Alanto “Šventaragio” bu- sielvarto, nes kitaip aš seniai tu­ da ir jų kokybė būtų pakilusi. • Į'vau priviliotas svarbiausia todėl, jo. Daugeliu atvejų šių penkių didvyrių žygdarbiai su sveika lo­ rėčiau būti palaidotas”. Žmonos Donizetti kaip vėjas prašvilpė Čia ne recenzija, o tik reikles- kad Vytautas Alantas gyvena gika smarkiai neprasilenkia, o jei mirties paveiktas, Donizetti pa­ per savo septyniasdešimt operų. nio skaitytojo įspūdžiai. Skaity- Detro:te. Skaitau viską, ką det- poroje Vietų ir per daug pertemp­ skutiniais savo gyvenimo metais Ir Mozartas greitai rašė, bet jis tojo, kuris priešais knygą sėdi roitiečiai parašę, taip sakant, “iš M ta, tai argi gaila mirtinų Lietu­ buvo labai melancholiškas, pa­ buvo išradėjas, individualistas, su pieštuku rankoje ir popierio patriotizmo”. : • 1 i • 1 • • I J I J.nri *Čn rzviAi n rr? o’* vos (ir skaitytojo) priešų... ė- ■’ 1 siekdamas tiesiog išprotėjimo universalus genijus, ko trūko lapą netoli pasidėjęs. Taigi... ‘‘Šventaragis”. Veiks­ laipsnio. Jo šie melancholiški kompozitoriui Donizetti. O kad Mindauginiams istoriniams mas prasideda kunigaikščio Autorius “Šventaragį” rašęs priepuoliai vis buvo stipresni ir jis kūrė greitai, mes sužinome iš (alantiškai — kunigo) Suginto penkiolika metų. Sako, studijavęs stipresni, kol vieną dieną jisai jo laiško savo libretistui: “AŠ tu­ pilyje Padysnyje. Data? Trylikto­ daugybę šaltinių, kad istoriškai buvo rastas be sąmonės, suparaly- riu parašyti operą per dvi savai­ paverčia nesąmone. jo amžiaus pradžia, vasara, anks­ pataikytų į koją. Iš tikro, jauti, žuotas, su visam laikui pažeis­ tes. Tau aš duodu vieną savai­ Donizetti opera “Meilės elik­ tyvas rytas po smarkios audros. kad kur tik būta istorinės datos tu protavimu. Dar pagyvenęs tę savo duoklei atiduoti”. syras” kaip tik pasižymi tuo ti­ dvejus metus, sugrįžo į savo gim­ Nors Donizetti prirašė daug pišku itališku humoru. Ji yra tinę Bergamo, ten mirė ir yra lengvos ir paviršutiniškos muzi­ gražiai išbalansuota romantiška KAIP PATOGU! palaidotas. kos, bet tačiau jis buvo vienas iš meilės komedija. Jos penki veikė­ jai labai nekomplikuoti: pasitu­ Užsisakykite šias plokšteles paštu. Nesvarbu, kokias kompozito­ didžiųjų operos, figūrų šalia Ros­ $6.00 ...... □ rinti Adina, jos draugė Gianetta, i. KALNUOS DAINUOJA — Baltija D rius Donizetti išgyveno dvasines sini, Bellini ir šalia ankstyves­ > 2. SU ŠOKIU IR DAINA — Neo-Lit .... $6.00 ...... Q ir fizines kančias, tačiau jis tol niojo Verdi. Nors iš Donizetti neturtingas jaunuolis Nemorino, 3. GROJAME JUMS — Neo-Lit ... $6.00 ...... □ rašė muziką, kol nulaikė plunks­ dramatinių operų (opera šeria) savimi pasitikintis seržantas Bel- 4. GAUD2IA TRIMITAI — maršai .. $5.00 ...... O ną. Donizetti buvo nepaprastai išlikusi populiariausia “Lucia di core ir vienas iš komiškiausių fi­ 5. DAINOS — Kun. V. Gorinąs ..... $6.00 ...... □ 6. ŽIRGINĖLIAI I ir n vaikams po $5.00 ...... □ Dalyvauja pianistė Alekna Kepalaitė produktyvus muzikos kūrėjas. Lammermoor”, tačiau Donizetti, gūrų operos literatūroje, viską Per savo 51 m. gyvenimą jis pa­ būdamas apdovanotas gražiomis gydantis daktaras Dulcamara. Pažymėkite pageidaujamas plokšteles ir siųskite: rašė 70 operos kūrinių, iš kurių melodijomis, spontaniška, gyva Jų muzika lengva, turtinga me­ GIFTS INTERNATIONAL, 2501 W. 7Lst 8L, Chicago, Iii. 60629 Sekmadienį, balandžio 6 d., 1975 m. tiktai yra keturios komedijos. ir linksma muzka, geriausiai iš­ lodingomis arijomis ir gyvais du­ Plokštelės su sąskaita bus tuojau Jums pasiųstos. Iš Donizetti septyniasdešim­ reiškia savo talentą komiškose etais. 3:00 vai. popiet ties operų galime and dviejų ran­ operose. Dvi tokios populiariau­ Gal būt labiausiai kas “Meilės kų pirštų suskaičiuoti tas, kurios sios Donizetti komiškos operos, eliksyrą” išlaikė šiandieniniame JAUNIMO CENTRE Į šiandien yra girdimos ir mato­ tebegyvuojančios ir šiandieninia­ operos repertuare yra tenorų daž­ EKSKURSIJOS 1 LIETUVĄ 1975 METAIS mos scenose. me operos teatro repertuare yra nai dainuojama ir išgarsinta ari­ CHICAGOJE American Travel Service Bureau šiais metais organizuoja | BILIETAI GAUNAMI: Kompozitorius Donizetti, kaip ‘^Meilės eliksyras” ir “Don Pas- ja “Una furtiva lagrima”. Po di­ sekančias keliones j Lietuvą: delių ginčų su savo libretistu, ku-, ir kiti aštuonioliktojo ir devy­ ąuale”. DRAUGAS, 4545 W. 63rd St., Chicago, III. ris norėjo kompozitorių įtikinti, GAUTA PAPILDOMA GRUPĖ: nioliktojo šimtmečio kompozito­ “Meilės eleksyras” (“L’Elisir Marginiuose, 2511 W. 69th St., Chicago, DI. kad ši arija išbalansuos komiš-; #7A — Rugpiūčio mėn. 10 d. — rugpiūčio mėn. 25 d. riai — Rossini, Bellini ir Verdi, D’Amore”) yra Donizetti ketu­ Vietos numeruotos: $3, $4. $5 gyveno tame laikotarpyje, kada riasdešimtoji opera, parašyta per kos operos eigą, Donizetti vis tiek iš NEW YORKO - $1150.00 operų premjeros buvo dažni ir dvi savaites, jam esant trisdešimt tą ariją įterpė tik paskutiniame iš CHICAGOS - $1269.00 i -|iiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiimimiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiimiiiiiiiiiiiimiitiiih svarbūs įvykiai. Operų lankyto­ ketverių metų. Jos libretas sukur­ veiksme. Ir dėka šios arijos ši ko-1 2 naktys Maskvoje, 5 Vilniuje, 2 Maskvoje, 5 Romoje jai ėjo vis išgirsti naują operos tas Felice Romani, pagrįstas Eu­ mišką opera įgauna kitą nuo­ SKUBĖKITE REGISTRUOTIS — VIETŲ SKAIČIUS RIBOTAS! taiką. Po visų juokų, parodijų, kūrinį, taip kaip šiandien eina­ gene Scribe “Le Philtre”. Šios 5 DIENOS LIETUVOJE (1 diena Kaune) ma į kokį sporto žaidimą. Tais komiškos operos premjera įvyko linksmybių ir dr. Dulcamaros iš­ Kiekvieną Grupę Lydės Prityręs Kelionių Vadovas laikais opera ir buvo kaip “žaidi­ 1832 m. Milane, kuri autoriaus krėstų pokštų jauno, drovaus, pa­ mas” su griežtomis taisyklėmis, o buvo dedikuota Milano ponioms. prasto įsimylėjusio jaunuolio, są­ Dar yra vietų sekančiose grupėse: jų žaidėjai buvo virtuozai solistai. “Meilės eliksyras”, parašytas vi­ skaitom, šia arija opera pakeičia #1 - Gegužės 26 d. — birželio 10 d. iš NEW YORKO - $ 979.00 savo nuotaiką, jaučiamas gyve­ iš CHICAGOS — $1098.00 Anų laikų kompozitorių muziki­ duriniame Donizetti kūrybos pe­ 2 naktys Maskvoje, 5 Vilniuje, 5 Taliine, 3 Maskvoje nė vertė pasireiškė balso parti­ riode, yra linksma komedija, pa­ nimiškas realumas. Po šios ari­ #9 — Rugsėjo 1 d. — rugsėjo 16 d. iš CHICAGOS — $1098.00 jose. O tas partijas interpretavo imta iš paprasto mažo miestelio jos .operos eiga pereina į nor­ 2 naktys Maskvoje, 5 Vilniuje, 4 Taliine, 3 Maskvoje tų laikų garsūs dainininkai, kaip gyvenimo. Savo turiniu visai malesnį gyvenimą. #10 — Spalio 1 d. — spalio 15 d. iš NEW YORKO — $ 929.00 Mario, Pasta, Rūbini, Grisi ir ki­ skirtinga nuo kitų šio kompozi­ Kompozitorius Donizetti buvo iš CHICAGOS - $1048 00 2 naktys Maskvoje, 5 Vilniuje, 3 Rygoje, 3 Maskvoje ti. Šie dainininkai buvo garsūs toriaus operos kūrinių, kurie vienas iš bei canto itališkos ope­ #11 — Gruodžio 19 d. — sausio 3 d. — Kainos bus paskelbtos vėliau savo balso technika. Norint, kad daugiausia vaizduoja karalių, ros kūrėjų. Kaip matome, iš jo 2 naktys Maskvoje, 5 naktys Vilniuje, 3 naktys Ry­ opera pasisektų, kompozitoriai, karalienių, didikų, princų ir kil­ tokios tragiškų operos kūrinių goje, 4 naktys Maskvoje. C R A N E SAVINGS būdami genialūs melodijų kūrė­ mingųjų istorines dramas. gausumos ir tiktai keturių kome­ EKSKURSIJA Į HAWAJUS —Lapkričio 22 d. — gruodžio 6 d. AND LOAN ASSOCIATION jai, turėjo patenkinti solistų tech­ Itališkoji komiška opera — dijų, komiškasis žanras turėjo 4 salos iš CHICAGOS - $ 599.00 Taipgi turime grupinių (Charters) skridimų į Europą, kuriais galite B. R. PIETKIEWICZ, Prez. nikinius gabumus. Tiek kompo­ arba kaip italai ją vadina “ope­ didesnį pasisekimą kaip tragiška-; pasinaudoti ir nebūdami klubų nariais. Chicago - Miunchenas tik­ zitoriai, tiek solistai žinojo, ko iš ra buffa” — yra išaugusi gry­ sis. Sakoma, kad žmogus iš savęs tai — $435.00. (Ten ir atgal). 2555 West 47th Street Tel. LA 3-1083 PLENTY OF FREE PARKING SPACE jų buvo laukiama, todėl juodu nai jš itališkojo gyvenimo pobū­ ir kitų juokiasi kitų būryje, o savo Dėl informaciją skambinkite arba rašykite: abu turėjo dirbti kartu. Tų laikų džio. Ji visai skirtinga nuo vokiš­ skausmą išgyvena pats vienas, 7%% itališkų operų kompozitoriai kū­ ko “singspiel” ir prancūziškos savo vienumoje. Atrodo, kad AMERICAN TRAVEL SERVICE BUREAU 6V2% rė pagal paprastą formulę: reči­ ‘‘opera-comiųue”. Opera buffa, kompozitorius Donizetti, būda­ 9727 South Western Avenue Mokamas už 6 m. Mokamas už 1 m. Mokamas už certifikatus. tatyvai su greitais dialogais pa­ Chicago, Illinois 60643 Tel. (312) 238-9787 certifikatus. Investavimo galima sakyti, vaizduoja tipišką mas labai kuklus ir ramus savo Minimum $1,000 Minimum $1,000 sąskaitas greitinantys veiksmo eigą, arijos itališką humorą. Kaip italai savo prigimtimi, labiau pasidalino sa­ Norintiems atsikviesti gimines iš Lietuvos padarome reikalaujamus išreiškiančios emocinę veikėjo rimtose operose (opera šeria) vo retais džiaugsmo momentais iškvietimo dokumentus. Taip pat teikiame informacijas kelionių reikalais pinigai įnešti na 15 D. PELNO NUOŠIMČIUS NUO 1 D. būseną su nepaprastai melodin­ vaizduoja tai, kas turinio atžvil­ negu savo skausmu. Nors pats po visą Ameriką ir kitus pasaulio kraštus, parduodame lėktuvų bilietus — Dividendai mokami kas 3 mėnesiai. gomis ir puikiai išpuoštomis bal­ giu yra negyvenimiška ir paver­ kentė gana tragišką gyvenimą, be jokio papildomo mokesčio. , -_ __ ŠEŠTAD. 9 v. r. iki 12 v. d. — Trečlad uždaryta AIR FARES AND CONTENTS OF THI8 ANNOUNCEMENT ARE VALANDOS: ANTRAD. Ir PENKTAD. — 9 v. ryto iki 5 v. vak so technikomis, pridedant dar ir čia žmogiška dramą, taip ir, kas vis tiek save geriausiai išreiškė ( aUBJMCT TO CHaNGE AND/OR GOVERNMENT APPROVAL PIRMAD. Ir KETVIRTAD. — 9 v. r. Iki 8 v. v orkestrą, kaip jų akompanimen­ yra žmogiška ir gyvenimiška, Į lengvoje ii linksmoje muzikoje. i Nr.74 (13) — psl. 6 DRAUGAS — MOKSLAS, MENAS, LITERATŪRA Penktadienis, 1975 m. kovo mėn. 28 d.

i ir ne tik eilinės parduotuvės, bet irių pagaminimo išlaidos palietė ir ikai kurie knygynai labai aibe-' ir ~Penguin Books leidyklą, ir, tur Nauji leidiniai jimgad sutiko pasiūlymą imtis pi- būt, nieko bendra neturi numa­ jgias knygas platinti. Tačiau ke­ tomasis jos leidybos smukimas su lias -buvo pralaužtas, ir jau daug tuo, kad jos įkūrėjas A. Lane mi­ • TĖVYNĖS SARGAS, 197 kad ji patraukia akį ir širdį. La- metų niekas n e besistebi, jei Wool- rė i(1970 m.). Jei leidykla gali m. Nr. 1 (33). Politikos ir so- bai gerai, kad tam tikrose situaci- worthe ar kitokioje didesnėje pasididžiuoti, kad iki 1971 m. pa­ cialinių mokslų žurnalas. Lei-iJ’ose ir aktualijose pabrėžtinai parduotuvėje užtiksi lentynas ar baigos jii pateikė rinkai iš viso džia Lietuvių krikščionių demo- spustelėjama. Tokiu puikiu pa­ stovus su pigiomis knygomis ir 4.500 knygų ir buvo numačiusi kratų sąjunga. Redaguoja Do-j vyzdžiu gali būti viso būrio rė­ dabar jau ne vien tik su “Peng- iki 1980 m. tą skaičių padidinti mas Jasaitis, 220 N. Seventh akcija į prof. dr. A. Maceinos laiš­ vinais”, nes kitos leidyklos, pa- iki 7.000, tai dabar nusistatyta Avė., Motin t Vemon, N. Y. i ką. mačius’os, kaip Lane sekasi, pa­ trejus metus pasitenkinti po 455 10550. Administruoja Antanas • MŪSŲ ŽINIOS, 1975 m. ko­ sekė jo pavyzdžiu. pavadinimus kasmet. Knygai pa­ Razgaitis, 2932 Beach Channel vo mėn. 23 d. Nr. 6 (69). Lietu­ A. Lane nepasitenkino vien. gaminti reikia dirbančio, gyvo Drive, Apt.. 1A. Far Rockawav, vių jėzuitų ir Jaunimo centro Chi­ “Penguin” serija, kurioje patei­ kapitalo, o į išspausdintąsias įdė­ N. Y. 11691. Šio numerio kaina cagoje biuletenis. Adresas: 5620 kiama beletristika. Buvo pradėta tasis laiku negrįžta, dėl to lei­ $5.00. S. Claremont Avė , Chicago, II. leisti “Pelican” serija, skirta dykla turi nemaža skolų, ir palū­ Žurnalas yra leidžiamas kiek 60636. mokslinei knygai. Jei ‘‘Penguin” kanas už paskolas reikia mokėti didesnio negu įprastinės knygos serijoje pigiai ir masiniu tiražu dideles (1973 m. pabaigoje pa­ formato, naujasis numeris yra Šiame numeryje Algimantas Ke­ perspausdinamos kiek anksčiau skolų leidykla turėjo 2,6 mil. sva­ 192 psl. Medžiagos daug ir įvai­ zys, S.J., rašo apie Velykų trium­ ar ir tuo pat metu brangesnėmis rų, o knygų sandėliuose už 5,5 rios. fą; skaitome ir apie “"Laiškų Lie­ laidomis išėjusios knygos, tai mil. svarų). tuviams” šventę, ir apie Nekalto Nemažai puslapių skirta My­ “Pelican” serijoje dideliu tiražu Veiklos siaurinimas labiausiai Prasidėjimo seserų dienas Chica­ kolo Krupavičiaus prisiminimui. paleidžiamos specialistų parašy­ palies leidyklos švietimo skyrių goje, ir apie Jaunimo centro įvai­ Kun. Vytautas Bagdanavičius, tosios knygos pirmomis laidomis. — vadovėlius, o taip pat ir kitas rių jaunimo ansamblių veiklą ir M.I.C. šv. Bonaventūros 700 me­ Darbui plečiantis, prie tų dviejų serijas. tų sukakties proga pateikia raš­ kt- William Turner (anglas, 1775-1875) Kovos laivas “Temeraire” velkamas paskutiniam poilsiui serijų pridėtos dar knygos vai- tą “Mykolas Krupavičius ir Joa­ • SVEČIAS, 197 J, m. Nr. ). kąms, vadovėliai, pramoginė li­ K. Krauzė chimas iš Fiorės”. Aplamai My­ teratūra ir kt. Lietuvių evangelikų liuteronų Laikraštyje skelbiama me­ Aišku, jo darbai visur išblaš­ dinti, aišku, reikia vyriausybės kolo Krupavičiaus veiklą ir dar­ laikraštis. Išeina kas trys mėne­ Kaip tas leidybos darbas yra džiaga didžiąja savo dalimi yra kyti. Tate galerija Londone tu­ pritarimo ir paramos. Meno rei­ bus aptaria J. Matulionis. Skel­ siai. Leidžia Lietuvių evangeli­ išsiplėtęs, gal susidarytų šioks religinio pobūdžio, teikiama ne­ ri vis dėl to apie 130 jo paveiks­ kalų ministeris, deja, nerodo per biami memorandumų tėkštai, kų liuteronų bažnyčios vyriau­ toks vaizdas, jei pasakytume, kad GERA NAUJIENA!:! lų, kurie buvo paskolinti parodai. didelio entuziazmo. Sako, sudėsi Žemiausios persinutimo pasirašyti kun. Mykolo Krupa­ sioji taryba. Redaguoja kun. A. mažai informacijų iš lietuvių 1973 m. ši leidykla paleido į į muziejų tuos paveikslus, ir jie Į išlaidos.!! vičiaus, dr. K. Griniaus ir prof. Trakia, 6620 S. St. Louis Avė., evangelikų liuteronų religinio it Iš privačių kolekcijų buvo tam žmones net 720 pavadinimų kny­ bus pusiau užmiršti. Jis galvotų, j Dabar jūsų giminės gaus dl- J. Aleksos ir įteikti nacių gene­ bendruomeninio gyvenimo, bet kartui gauta 90 darbų, iš užsie­ gų (į tą skaičių neįeina tos, ku­ Chicago, III. 60629. Administ­ kad kartas nuo karto reii- j diesnę vertę, kaip niekada raliniam komisarui Kaune. Dau­ rios kartojamos naujomis laido­ ruoja dr. Adelė Trakis, adresas yra gera dalis ir istoriją liečian­ nio kraštų 40, dar po kiek iš įvai­ kia surinkti iš visur ko didės-1 anksčiau. gelio parankumui spausdinama mis). Praeitais metais ta leidyk­ tas pats, kaip ir redakcijos.. Me­ čių raštų, pvz. minima lituanis­ rių Britanijos galerijų. Be kita ko, nį kiekį tų paveikslų, kaip kad' UŽSISAKYKITE DABAR Petro Maldeikio sudaryta My­ tinė prenumerata JAV, Kanado­ la yra pardavusi Britanijoje ir TIK PER INTERTRADE Britų muziejus turi apie 19.000 dabar buvo padaryta, ir sudo­ kolo Krupavičiaus bibliografija. tikai gana reikšmingo Karaliau- kitur 43 milijonus egzempliorių EXPRESS CORP. je ir Australijoje $4.00, Angli-. minti žiūrovą parodomis. Apie taiką rašo prel. L. Tulaba. joje 1,5 svaro, Vokietijoje 8 čiaus universiteto 430 metų su- jo piešinių. savo leidinių. 1970 m. leidykla GERIAUSIĄ DOVANĄ “PENGVINAI” PO 40 METŲ SIUSTI Lietuvių katalikų mokslo akade­ DM. kaktis. Parodos pasisekimas buvo ne­ pateikė rinkai 540 pavadinimų mijos 50 metų jubiliejų mini dr. paprastas: aplankė ją 450.000 1935 metais, turėdamas kiše­ leidinių. Į LIETUVĄ Viktoras Gidžiūnas, O.F.M. 500 Infliacija ir didėjančios leidi- žmonių, maždaug po 7.000 kas­ nėje tik 100 svarų, anglas Allen SPECIALŪS RUBLIŲ metų sukakties proga apie Mi­ dien. Parodos proga paaiškėjo, Lane ryžosi pradėti revoliuciją kalojų Koperniką pasakoja C. kad nėra šimtaprocentinė tiesa knygų leidyboje. Knygos buvo ir PAŽYMĖJIMAI Masaitis, Intriguojanti šviežie­ INTERTRADE EXPRESS visuotinis įsitikinimas, jog Va­ yra brangios visur, ir Britanija CORP. pirmiausia pasakė apie na yra Algirdo Budreckio Londono horizontuose karuose niekur nėra eilių. Norin­ čia nesudaro išimties. O kai tai, o jūsų giminės pritarė. straipsnis “Napoleono administ­ tieji patėkti-į Turnerio parodą, vi­ brangios, tai nepasiekia masių, Su specialių rublių pažymėji­ racinė tvarka Lietuvoje 1812 dutiniškai turėdavo išlaukti apie jas perka tik labLau pasiturintie­ mais jūsų giminės gali gauti A. MICKEVIČIAUS ma Southwarko katedroje. metais”. 2 valandas, kol patekdavo į vidų, ji (kiti, žinoma, gali naudotis viską, ką tik nori, už dalelę ‘VĖLINĖS” LONDONE Švedų Gothenburg Stadsteater reguliarios kainos. Tai tas Sukakčių puslapiuos minimi: o paskutinėmis dienomis ir po viešosiomis bibliotekomis, bet ši­ atsiveža A, Strindbergo “Gustav pat, kai jeiti j krautuvę su Juozas Rajeckas, > Vaclovas Si­ Dabar Britanijoje vyksta Šeks­ 3-4 valandas. . toks skaitymo būdas nepratina 100 dol. ir už juos gauti 200 II”. Italų Compania di Prosą pa­ MARQUETTE PHOTO dzikauskas, prel. M. Juras, Leo­ pyro sezonas teatruose ir net dvie­ žmogaus knygą laikyti būtinybe dol. ar 300 dol. vertės prekių, rodys Italo Svevo komediją “Ti­ SUPPLY nardas šimutis, prel. J. Balko­ jose vietose — Stratford - upon- Tas pasisekimas pakišo mintį, namuose). Tai jis šitą savo 100 o gal net daugiau. no Buazzellio atgimimas” ir Ib­ !»rrrpn)AnF FKPRESS nas, Povilas Gaučys ir Jackus Avone, kuriame mirė tas didysis kad Turnerio kūrinius . reikėtų svarų panaudojo knygoms, REIKMENYS FOTOGRAFAMS seno “Visuomenėsjpriešą”. surinkti į vieną vietą — suorga­ IR MĖGĖJAMS CORP. mielai jums nemoka Sonda. dramaturgas, ir Londono Ald- minkštais viršeliais ir prastesnįa- mai prisius įrodvmą. Specia­ Skelbiama įdomus pluoštas wych teatre. Ketvirtasis to sezono dalyvis nizuoti jo kūrinių atskirą muzie­ me popieriuje atspaustoms, leisti. Daug sutaupysite pirkdami čia lių rublių pažymėjimus galima Vlado Jurgučio laiškų. Pranas jų. Žinoma, visų jo darbų nega­ Norint net ir vargingi a u išleistą {vairių firmų foto aparatus bei paversti į reguliarus rublius Nuo kovo mėn. pabaigos iki Ugandos Abatumu bendrovės aukščiausiu kursu. Naujokaitis rašo apie Tumą- birželio mėn. vidurio Stratford -. teatras, kuris atsiveža dramatur- lima bus ten padėti, nes užsie­ knygą padaryti visiems prieina­ jų reikmenis. Pasinaudokite pa togiu planu atidedant pasirink SU PILNA GARANTIJA Vaižgantą, kaip “Tėvynės Sar­ nio galerijose ir privačiose kolek­ mą, reikia jos atspausti ir išpla­ upon - Avone teatruose vienas po 8° Serumaga ‘ Renga Moi vei- tus reikmenis ypatingai progai GREIČIAUSIAS go” redaktorių ir mini “Aušros“ kito statomi Šekspyro “Henry V”, 1 kaIQ, paremtą senovinėmis Afri- cijose esantieji ten ir pasiliks, o tinti didelius kiekius. ir pačių britų kai kurie muziejai Pilnai užbaigtų foto nuotraukų PATARNAVIMAS užtekėjimo 90 metų sukaktį. “’HeniryHenry IV” ((dviem_____ dalimis),______,, kos tradicijomis ir su visokiais A. Lane ryžosi, ir jo ta “Pen­ aptarnavimas. Atidarą pirmad nesutiks išsiskirti su savo nuosa-' Pažymėjimai pristatomi maž Duodama ištrauka iš anų laikų “The Merry Wives of Windsor”. liaudiškais priedais‘ — šokiais, guin” leidykla iš pradžių sun­ tr ketvirtad. vakarais iki 9 vai daug per tris savaites. Vieno “Varpo” ryšium su Kražių sker­ ir "Hamlet”, o Londone —' dainomis, raganavimais ir būg- vybe. Pirmiausia būtų surinkta į kiai skynėsi kelią. Kad knygos vi­ spec. rublio kursas yra $2.63. krūvą tai, ką turi Tate galerija 3314 West 63rd Street dynėmis. “Macbeth” ir ‘‘Love’s Labour’s «ų garsais. sur pasiektų žmones, reikėjo pla­ TAS KURSAS APIMA VISKĄ. ir Britų muziejus, ir abiems NĖRA JOKIŲ KITŲ Prisimenama mirusieji: Anta­ Lošt”. tinti ne tik per knygynus, bet ir Tel. PRospect 6-8998 TURNERIO PARODA IR šioms intitucijoms būtų pavesta MOKĖJIMŲ. nas Repšys, Leonas Prapuolenis, Bet londoniškiame Aldvvych šiaip per didesnes, parduotuves. Chicago, Illinois. 60629 MUZIEJUS tvarkyti tą busimąjį Turnerio REIKALAUKIT MOŠŲ NE Albinas Gražiūnas. teatre į tą sezoną II.31-IV.26 įsi­ Toks užsimojimas buvo naujas, muziejų. Muziejui net ir vieta MOKAMO ILIUSTRUOTO Apžvalginiuose veiklos pusla­ terps dabar jau kasmet ruošia­ Joseph Mallord William Tur­ KATALOGO jau nužiūrėta: Somerset House. piuose randame: Vliko seimą mas pasaulinis teatro sezonas. ner, kaip tvirtinama, yra pats Užsakykite Dabar. Tiesa, ten buvo pažadėta leisti Toronte; dr. K. Valiūno, Vliko Šįkart žiūrovai turės progos pa­ žymiausias anglų dailininkas. Užsakykite tik per įsikurti Britų teatro muziejui, bet A T V E R A S pirmininko, ten pasakytą kalbą; matyti keturių kraštų teatrų pa­ Kadangi jis toks žymus ir vienas ' UKHOlMlAI IK BRANOENVBb INTERTRADE i jis, sako, gal galės kampininkau­ Vliko seimo nutarimus; šį tą iš statymus- toks tėra, tai prie jo pavardės Iv talMymar • ti Viktorijos ir Alberto muziejuje. EXPRESS CORP. S. Dziko paskaitos Vliko seime; dažnai nė vardai neberašomi. %4« M 69tb SL, TeL REpublic 7-1941 : Lenkų Krokuvos senasis teat­ Tokiems projektams įgyven- 125 East 23rd Street lietuvių jaunimo kongresą sve­ ras atsiveža du naujus garsiojo Turneris, ir tiek. tur ir nemažai informacijų iš Penktas aukštas režisieriaus \Vajdos pastatymus Dabar neseniai kaip tik bai­ New York, N.Y. 10010 Lietuvių krikščionių demokratų Wyspianskio “Lapkričio naktį” ir gėsi Londono Karališkojoje aka­ Tel.: 982-1530 sąjungos veiklos. Baigminiuose A. Mickevičiaus “Vėlines”. Be demijoj suruoštoji didžiulė jo dar­ žurnalo puslapiuose P. Gaučys LABAI SVARBU kita ko, “Vėlinių” pastatymas bų paroda, kuri buvo skirta pa­ Philomena sako AUTOMOBILIAI recenzuoja Leono Sabaliūno yra toks ypatingas, kad jo nega­ minėti 200 m. sukakčiai nuo jo Pilnai garantuotas knygą “Lithuania in Crisis. Na- lima bus parodyti Aldwych teat­ gimimo. Joje buvo išstatyta 650 greičiausias pristatymas tionalism to Communism”. ro scenoje, dėl to bus vaidina- paveikslų. Pasirinkite iš šių naujų modelių • ATEITIS, 1975 m. Nr. 2. KAS NETAUPO ATEIČIAI, TAS ZHIGULI VAZ 2101 Ateitininkų federacijos leidžiamas US $3706.00 katalikiškos - lietuviškos orienta­ ĮSIGYKITE patvaria IR EKONOMIŠKA NESIRUOŠIA ŠVIESESNIAM IR NAUJAUSIAS PAGERINTAS cijos mėnesinis žurnalas. Vyriau­ EXPORT MODEL SUSISIEKIMUI PRIEMONĘ ZHIGULI VAZ 2103 sias redaktorius — kun. dr. Kęs- TINKAMESNIAM GYVENIMUI US $4246.00 1 tusis Trimakas, 850 Dės Plaines Mes stengiamės duoti lietuviams geriausių patarnavimą ZHIGULI VAZ 2102 ( Aive., Apt. 409, Forest Park, II. ir geriausias pirkimo sąlygas. STATION WAGON I CHICAGO SAVINGS MOKA ANT PAPRASTŲ KNYGUČIŲ 5.25% 60650. Redaktorė — Aldona Zail- US $4082.00 ( $1,000 įdėtas vieniems metams duos . • • • • 6.5% EXPORT MODEL skiitė, 1836 49th Court, Cicero 11. MOSKVITCH 412 1E $1,000 įdėti 4 metams duos .»••••••• • 7.5% US $3758.00 60650. Redaktoriams talkina pla­ CHRYSLER CORDOBA tus redakcinis kolektyvas. Admi­ MOSKVITCH 408 1E 1975 m. Sportinis, $1,000VV įdėtiĮUtU 6v metams uuvaduos •.«•••••• • • • • • • - 7.75% ------nistruoja Juozas Polikaitis, 7235 US $3454.00 ekonomiškas Nuošimčiai priskaitomi kas dieną, išmokami kas trys mene- į SS g MOSKVITCH 426 IE S. Sacramento Avė., Chicago, II. STATION WAG0N ( 2 durų Hardtop * Va a a • ■■ a«1»4D J ______J _ 60629. Prenumerata metams JAV šiai. Kiekvienas taupytojas yra apdraustas iki $40,000 per Fede­ fOlMl HOUSING LENOER US $3919.00 . ir Kanadoj 7.00 dol., garbės pre­ ralinės Valdžios Apdraudę F. S. L. I. C. MOSKVITCH 427 IE < numerata 15.00 dol., susipažini­ STATION WAGON ( US $4205.00 mui — 5.00 dol., kitur laisvajam ZAPOROZHETS ZAZ 968 I pasauly — 5.00 dol. US $2368.00 | Naujos redakcijos rankose REIKALAUKIT “Ateitis” iš tikrųjų tampa visos SPECIALIŲ BIULETENIŲ. ’ SU AUTOMOBILIŲ ( gausios Ateitininkų Federacijos PAVEIKSLAIS, žurnalu. Straipsniai, problemų kė­ APARTMENTAIS, I limas, dėmesys gyvenamam laikui PLYMOUTH FURY — Sport. 2 durų Hardtop, 6 cilinderių NAUDOTAIS RŪBAIS , ir amžinosioms savoji kū­ **** SVEČIAMS IS USSR idėjoms, CHICAGO REIKALAUKITE MŪSŲ I ryba puslapiuose pažarstoma taip, Turime jaunuoliams mašinų: Cadillac, Buick, Pontiac, Oldsmobile ir SPECIALAUS BIULETENIO i kad jie tampa atsirinktiniu skaiti­ kitų, taipgi importuotų. Įvairių kainų. Pradedant nuo $50.00. MES TURIM 26 METŲ niu tiek sendraugiui, tiek studen­ Mūsų dirbtuvėse prityrę mechanikai pataisys karoseriją (Body), spar­ savinas and loan association PATYRIMĄ I tui, moksleiviui, tiek aplamai nus (Fenders) ir sureguliuos motorą. SIAME BIZNYJE IR TAIP PAT TURIM I kiekvienam šviesesniam lietuviui. TŪKSTANČIUS Žurnalistine prasme redakcija BALZEKAS MOTORS, 4030 S. Archer VI7-1515 6245 south vvestern avenue 476-7575 PATENKINTU KUTENTŲ | moka organizuoti medžiagą taip, v Penktadienis, 1975 m. kovo mėn. 28 d. DRAUGAS — MOKSLAS, MENAS, LITERATŪRA Nr. 74 (13) — psl. 7

veikti... Filmas veikia žiūrovą nei-1 kiai gailėdamasis ... pats savęs. Tei­ PASTABOS APIE giamai. Po 2 valandų stebėjimo singai patariama neleisti jauneinų žmogus apleidžia teatrą, greičiau-1 kaip 17 m. ir tuos tik su tėvų ir "ŠVENTARAGĮ" Filmų Įvairumai šiai, įpuolęs į nusiminimą ir smar-1 globėjų palyda.

(Atkelta iš 5 pus’ t =.jm 'į- '■ ...... Hirmanno Hesse "Stepių vilkas" ekrane tekste. Gerai, kad tokių vietų V I E N 0 S / D V I E J Ų SAVAIČIŲ tūkstančio puslapių romane nė­ STASE SEMĖNIENE ra daug. Perbrendame per tokias banalybių pelkes, ir vėl pasiekia­ EKSKURSIJA I LIETUVĄ Vokiečių rašytojas Hertmann Hes- su negatyvo nuotraukom bei neaiš- me solidų krantą su meilėm, nuo­ IŠ BOSTONO IR NEW YORKO tykiais, su gyvais ano tolimo se, kurio tėvas buvo estas, yra ro- kiom figūrom. Lyg sėdėtum savo mantikos palikuonis, ieškąs žmo­ kambary prie blogai ve kiančius šimtmečio žmonėmis. gaus išsilaisvinimo iš jį varžančios ( spalvotos televizijos ir mėgintum Kaina nuo $739.00 Antra, mano išmone, silp­ aplinkos bei visuomeninės santvar-į suderinti spalvas, o toji nelaboji IŠVYKSTA: niausia romano vieta, tai bevelk kos ritietiškos ir vakarietiškos kul- j antena visai atsisakytų žmoniškai gegužės 28 pačiame II tomo gale įtalpintas tūros jungtyje. Po stiprių sukrėti-1 birželio 11 liepos 16 mų I-jo pasaul. karo metu, Hesse į birželio 25 liepos 18 29 puslapių skyrius, pavadintas savo veikaluose nukreipė žvilgsnį Prano Naujokaičio birželio 30 rugpiūčio 20 “Šventaragis — šventaregis”. daugiau į psichologines problemas.; • rugsėjo 3 Nei iš šio, nei iš to autorius Dail. Vytautas O. Virkau prie savo sukurtų ekslibrisų, šiuo metu išstatytų Anksčiau veikiamas dar šv. Pran­ LIETUVIŲ LITERATŪROS rugsėjo 19 George WilUams College bibliotekoj, Chicagos priemiestyje Šventaragį bando paversti trylik­ ciškaus Asyžiečio, dabar Hesse per­ ISTORIJA, I tomas lapkričio 21 gruodžio 19 tojo amžiaus pagoniškuoju Kris­ siėmė Nietzsches, Schopenhauerio Prie šių grupių galima jungtis iš kitų miestų su papildomu mo­ pesimistinėm idėjom, gilinosi į psi­ Tai naujausias lietuvių litera­ kesčiu: pav., vykstantiemsiš Chicagos $119.00 tumi. Net ir stilius Naujojo Tes­ tūros nagrinėjimas šių laikų švie­ Clevelando 84.00 tamento. Aure: “Kartą mokiniai choanalizę. Tarp daugybės jo vei­ soje, didelio formato, kietais vir­ kalų, sielos chaosą visu šiurpumu šeliais, virš 600 pusi, dydžio kny­ Detroito 74.00 paklausė mokytoją, kas yra die­ Kultūrinė kronika ga, labai reikalinga mokyklai, ra- iškelia Der Steppenwolf, parašytas šytojams, žurnalistams ir visai lie- Patartina registruotis iš anksto — vietų skaičius ribotas. vybė.”; ‘‘Susirinkusiai miniai 1927 m., pabrėšiąs stiprų dvasna ir tuvių šviesuomenei, Dėl smulkesnių informacijų kreiptis į: Šventaregis taip kalbėjo:”; “Kar­ Lenkijoje, teturėdamas 40 m. gyvenimo, mąstytojo ir menininko 1 egzempliorius $10.00 tą Šventaregis su mokiniais ir se­ DĖMESYS VYTAUTO O. antagonizmą. Žmogus pats savo 2 egzemplioriai $18.00 TRANS-ATLANTIC TRAVEL SERVICE 3 egzemplioriai $24.00 kėjais atėjo į vieną kaimą ir suti­ VIRKAU EKSLIBRISŲ MENUI amžiaus. Palaidotas Pucke. šie­ veiksmais neišsiperka, ir kūrybos met sueina 30 m. nuo jo mirties. prasmė teįžiūrima gyvenimo vargo Užsisakant daugiau kaip 3 egz 393 VVest Broadway, P.O. Box 116 ko dideles eitynes.”; “Kartą mo­ Chicagoje gyvenantis dailinin­ $7.60 už kiekvienų. išsakyme. i So. Boston, Mass. 02127 kinių paklaustas, kas yra tėvynės kas Vytautas O. Virkau pastaruo- ŠEIMOS DRAMA SCENOJE Užsakymus siųskite: Mr. A. meilė, šventaregis taip kal­ j ju metu yra sukūręs nemažai la- Net ir pačios geriausios filosofi­ Kareiva, 7030 S. Kockuell St., Tel. (617) 268-8764 Dabarties laikus atitikanti T. Chicago, III. 00020. Čekius ar i bėjo...”. “Kartą: Šventaregis, be- kaj įdomių ir aukštos meninės jos perkėlimas į fantazijos ar dra­ 'money order’ius rašykite: mos veikalą yra kietas riešutas. Savininkė: ALDONA ADOMONIENE Stoppard komedija “Enter a LB KultOros Taryba vardu, Ne- keliaudamas per,girią su savo mo- vertės grafikos darbų ekslibrisų Taip ir Hesses Stepių vilko knygos Air fares subject to Govemment approval. kiniais, užtiko.. Gana. Iš tiesų, pavidale. Meno pasaulyje į juos Free Man” statoma Foram teat­ siųskite voke grynų pinigų. re, Chicagos vakaruose. Komiš­ išvilkimas į ekraną sutiko daug tuose visuose gabaliukuose Sven-. atkreiptas daugelio dėmesys. Eu- kliūčių. taragis, jau paverstas Šventaregiu, rapoje) Į-ur eksibrisais domėjima­ kos situacijos susidaro iš palin­ kusios į hipišką gyvenimą duk­ Fred Haines surežisuotam spalvo­ kalbėjo gan gražiai hr įdomiai. sis yra kur kas didesnis negu A- laidotuvių Direktoria ters ir tariamo išradėjo jos vyro. tam filme *'STEPPENWOLF” kal­ Tai autoriaus daugelį metų puo­ merikoje, netrukus išleidžiamas Šeimos jungtis lieka ypatingo pa­ ba apie Hessės pasikeitusį asmenį selėta, iš dalies jau kitomis pro­ specialus Vytauto O. Virkau dvy­ Harry Haller. Jis yra tas Steppen- sišventimo motina. gomis skelbta, iš dalies nauja fi­ likos numeruotų ir autoriaus pasi­ wolf — pilkasis stepių vilkas, vy­ Veikalo sėkmingumą lemia losofija. Tūkstančio puslapių vei­ rašytų ekslibrisų pluoštas, palydi­ ras, draskomas vidinių jėgų. Dali­ geri profesionalai aktoriai. Pa­ nai tauri dvasia, iš dalies gi lauki­ kale autorius turėjo dešimtis mas atitinkamu studijiniu tekstu. ms SOUTH VVESTERN AVENUž progų į Šventaragio lūpas ją grindiniame tėvo vaidmeny yra nis žvėris, jis nepajėgia nei atitrūk­ Leidinys pasirodys Danijoje ang­ i ti nuo įprastos bendruomenės, nei AIR-CONDTHONED KOPLYČIOS įsprausti pokalbiuose su Mindau­ John McGiver, pasiekęs trijų u- lų, vokiečių, prancūzų ir danų niversiteto mokslo laipsnių, pasi­ nusistatyti gyventi jos ribose. gu bei kitais didžiūnais. Knygos kalbomis TRYS MODERNIŠKOS žymėjęs pats kaip rašytojas, mo­ Kai Harry nutaria, kad nusižu­ gale, tai j Evangelijų, tai į Šiuo metu Vytauto O. Virkau KABINOMS VIETA kytojas, filmų ir televizijos akto­ dymas yra vienintelė išeitis, jis su- Nietzsche’s (“Also sprach Za- ekslibrisų paroda vyksta Chica-|I rathustra”) stilių įvilkta, atrodo rius. Jo viena komedija buvo pa- I tinka paslaptingą Herminę, kuri igos artumoje — George Williams ij statyta Katalikų universitete Wa-' &elbsti » filosofija ieškoti džiaugs- REpublic 7*8600 REpublic 7-8601 mažių mažiausia nerimtai- Ne­ College bibliotekoje. Praėjusių i shingtone.' * »Jo žmonosw vaidmeny. i ' mnmo crvvAnimA.gyvenime. Ji mnknmoko jįii Šoktišokti fnka_toks- reikia būti “šventaregiu” nei ki­ _ ® į . A i.. . Itrotą, supažindina su suirusiu metų rudenį jo ekslibrisai repre­ Pat Fraser, išaugusi Anglijoje (tu- ..geru ^^„0 _ džiazu opiuimi tokių toliaregiu, pranašaujant, zentavo JAV tarptautiniam kong­ rinti sūnų misionierių). Aktorius, jr gatvės moterimis su “aukso šir- kad kai kas net savotiškai blas- rese Jugoslavijoj, o šių metų bir­ femišku visą šį skyrių palaikys. Bob Thompson buvo dramos di- dimis”. Pagaliau ji pasikviečia ha- želio mėnesyje jie atstovaus Ame­ rektorius Rosary kolegijoje. Kiti,1 Ihicinacinei kelionei per Magišką ! rikai Lenkijoje. kaip D. Goldberg, N. Leonard, D. teatrą. Ten Mozartas ir kiti nemir- . fincrioii žnaira TToY'ini Vari a*£»v'i-a nain P E T K U f Benison, atėję iš Goodman vai­ tingieji šneka Hariui, kad geriausia VAKARONĖ, SKIRTA VIKTO­ yra pasijuokti iš visko. RO PETRAVIČIAUS KŪRYBAI dinimų. MARŲUETTE FUNERA1 HOME Visus juos į damų vaidybinį Niekas, o niekas, neperskaitęs -TĖVAS IR SŪNUS - Jaunimo centro kavinėje, Chi- vienetą sujungęs Chicagoje ga- knygos, neiškentėtu iki filmo pa­ cagoje, pirmoji po Velykų kultūri- režisierius W. baigos, neišbėgęs iš teatro. Netgi ri. VS MODERNIOS KOPIA CIO- biai besireiškiąs patys aršiausi Hessės pasekėjai nu- į nė vakaronė įvyks ateinantį penk- Pullinsi, talkinamas savo žmo- ARE YOU CREATIVE? Į tadienį (balandžio 4 d.) 8 vai. '■jsivils filmu. Visa, kas buvo knygo­ 2533 Wes1 Ilsi St. Tel. GRovehill 6-2345*6 nos, irgi režisierės. je prasnrngiausia, filmo redaguo­ We need Theaterplays, Screen- vak. Lietuvių foto archyvo spal­ tųjų žirklių liko sužalota. votose skaidrėse yra sukaupta SCENA PRALENKIA EKRANĄ plays, TV-Scripts and Ideas, Short- 1410 S SOth Avė., Cicero T0wnhall 3*2108-0$ stories. Poetry, Biographies, No Max Van Sydow yra įtikinantis MKSTF AUTOMOBILIAMS STATYTI gausi ir rinktinė Viktoro Petravi- j Visai eilei filmų gamintojų ta'i- Harry ir įneša daug orumo j rolę. vels, Pop-Music ind Lyrics. čiaus grafika, tapyba ir skultpū- kantis prje žemųjų ipublikos ma. Dominiąue Sanda turi puikią išvaiz­ Wake up and get with it! Write ros. Vakaronėje visa tai dailės ir besistengiant susilaukti dė- dą ir tinkamą elgseną savo sukur­ and send To: mėgėjai galės pamatyti ekrane.' mesio ne tiek meniškais laimėji­ tai Her.minei. Goethes rolėje Alf- « Apie Viktoro Petravičiaus kūrybą red Bailou. ENTERTAINMENT CENTURY mais, kiek vulgarumu ir seksualu­ LTD. kalbės ir ją komentuos Balys mu, teatras (nors ir ne be nuodė­ Tačiau labiausiai nervus dirgi­ Chomskis. Visi kviečiami. mių) daug kur ima pralenkti fil­ nantieji yra “specialūs efektai”, 7966 Beverly Blvd. # 102 30 M. NUO ALF. LIPNICNO mus. pavartoti Magiškajame teatre. Tai Los Angeles, Cal. 90048 kombinacija įvairių atskirų spalvų MIRTIES Chicagoje turime visą eilę te­ E U D E I K I S Viena tauriausių asmenybių, atrų, kurie savo pastatymais yra Laidotuvių Direktoriai i ypač pasireiškusių karo ir oku­ gana aukšto lygio- In The Round pacijos laikais, buvo kun. Alfon­ Playhouse teatre šiuo metu eina DOVYDAS P. GAIDAS — GERALDAS F. OAIMID sas Lipniūnas, buvęs Stutthofo operetė iš portorikiečių imigrantų lagerio kankinys. Mokslus ėjo gyvenimo JAV-se: “West Side TRYS MODERNIOS KOPLYČIOS Vyt. D. universitete, sociologijos Story”. Operetė panaudoja tai, kas buvo rasta geriausio ir scenai LINKSMŲ ŠV. VELYKŲ 4330 South California Avenue studijas gilino Lilio univ., Pran­ Telefonai: LA 3-0440 ir LA 3 9852 cūzijoje. Daug sumanumo paro­ pritaikomo to pat pavadinimo fil­ Vytautas Alantas me. Čia sutelkti profesionalai ak­ ŠVENČIŲ dė, būdamas Panevėžio vyskupi­ 4605-07 South Hermltage Avenue jos jaunimo direktoriumi. Buvo toriai, kurie beveik visi yra ir dainininkai ir didelė jų dauguma linkiu visiems lietuviams. Telefoną* YArda 7-1741 “Šventaragio” kalba aplamai Pedagoginio instituto lektorius labai sodri, žodinga, vaizdi. Kai — baleto šokėjai, taigi pastatymas AUGUSTAS BELAUSKAS, vedėjas Panevėžy ir Vilniuje. 1941 m. į- ryškus vavo įvairumu, slinkties kuriems žodžiams “iššifruoti” steigė Laisvės fondą šelpti nu- dažnai neužtenka namie turimų gyvumu. Aktorių tarpe randame kentėjusiems nuo okupantų. žmonių su labai geru pasiruoši­ ARBET FURNITURE mažesnės apimties žodynų. Bet Uolus visuomenininkas. Parašė tai daro tik teigiamą įspūdį, is­ mu: baigusių Northvvestem univ. 2442 West 47th St., Chicago, III, — FR 6-1100 knygą Penkių valstybių sosti­ muzikos mokyklą (D. S. Schafer), toriniam romanui teikia egzoti­ nėse ir yra išvertęs pora religinių Čia rasite visa kas tik jūsų namams reikalinga — geriausios LAIDOTUVIŲ DIREKTORIAI kos, paslaptingumo. Bet randa­ Northem III. univ. muzikos mo­ kokybės ir už nebrangias kainas. leidinių. Mirė 1945 m. bal. 28 d. Lietuvių Laidotuvių Direktorių Asociacijos Nariai me ir kasdienių žodžių, kuriuos kyklą (V. L. Davis), gausiau be- autorius rašo klaidingai. Antai, sirodančių televizijoje (G. Gio- tyri mindauginę istoriją. Pano­ daugelį, gal šimtus kartų, para­ como, T. Clifton), turinčių ma- ANTANAS M. PHILLIPS rau į rankas imti J. Kralikausko į ______šyta pyktelėjo, nusvyręs, patyžęs, ' gistro laipsnį teatro mene (D. Bo- 8307 S. LITUANICA AVĖ, Tel. YArda 7-84OJ ta pačia tema rašytus veikalus ir ^ringloh), atėjusių iš Michigano kai visur turi būti su i trumpąja, DABAR GERIAUSIAS LAIKAS ĮRENGTI TVORAS palyginti ciisu alantiškiu.oi □mti'JTrill. 1 — riktelėjo, nusviręs, patižęs (ak, univ. (S. Hogue) ir kt. Šie talen­ JŪSŲ NAMŲ PUOŠNUMUI IR ŠEIMOS SAUGUMUI STEPONAS C. LACK (LACKAWICZ) IR SŪNŪS dargi visur ant i kairinis kirtis Kad “Šventaragis” įdomus ne tai sukuria pasigėrėjimą sukelian­ 8814 W. 23rd PLACE Tek Vlrginia 7-6872 tik mums senstantiems, nostal­ krinta!). Vėl, sužiuro, apniūkęs, tį spektaklį. J. Pr. 8424 W. 69th STREET Tel. REpubllc 7-1218 gijoj skęstantiems emigrantams, L1023 Southvest Highway, Palos Hills, Ūl. Tel. 974-4410 kai turi būti sužiuro, apniukęs, MIRĖ KOMPOZITORIUS irgi su kairiniu kirčiu ant u. bet ir jaunimui, įrodė bostoniš- kio pradžios mokyklos mokinuko Kompozitorius James Haven PETRAS BIELIŪNAS Esu perskaitęs beveik viską, ką Senutos (pamiršau vardą) atvejis. Gillespie, 87 m., mirė Las Vegas 4348 8. CALIFORNIA AVĖ. Tel. LAfayettc 3-8872 Vyt. Alantas per daugelį metų Perskaitęs pirmąjį tomą, vaikiu­ mieste, Nevadoje. Jis yra sukūręs skaitytojui yra pateikęs. ‘‘Šventa­ kas sujaudintas artinosi prie au­ tokias melodijas kaip “Santa POVILAS J. RIDIKAS ragis” man pats įdomiausias, ge­ toriaus prašyti autografo, o, au­ Glaus is comming to town” ir 3354 S. HALSTED STREET TeL YArda 7-1911 riausias jo veikalas. Intriguojąs torių sutikęs, romaną labai gyrė. kt.

ne tilk fantastiniais minėtų pen­ Apie tai skaitėme spaudoje. Ma­ 7 . • JURGIS F. RUDMIN PATIKSLINIMAS 8319 8. LITUANICA AVĖ. TeL YArds 7-1138-39 kių didvyrių nuotykiais, bet ir re­ nau, kad Vytautui Alantui tai NAMŲ APKALIMAS - “SIDING” alia Lietuvos valstybės kūrimosi buvo pats maloniausias siurpri­ Praėjusio šeštadienio Draugo i Įrengiame tvoras, duris, langus, stogelius, turekilus ir kt {vairaus drama. “Šventaragis” man paro­ zas, pati geriausia “recenzija”, kultūriniam priede atspausdinti | metalo, plastikos ir stiklo gaminius namų pagerinimui, papuošimui. VASAITIS — BUTKUS dė, kad ir mindauginiai roma­ nes dešimties-dvylikos metų jau- Eugenio Montale eilėraščiai liėtu- I KOSTAS B U T K U S —TELEF.: 778-2781 1446 8. SOth AVĖ. CICERO, ILL. Tel. OLymplc 2-1008 nai įmanomi. Jis sukėlė man ape­ nūoliai veidmainiauti dar nemo- Vių kalbon yra' išversti Povilo titą dar kartą atidžiai persiskai- ka. | Gaučio. I Nr. 74 (13)’ — psl. 8 DRAUGAS — MOKSLAS, MENAS, LITERATŪRA Penktadienis, 1975 m. kovo mėn. 28 d.

PABALTIEČIŲ DRAMATURGIJA Sentimentai ir darbai Lietuvai SOUTHERN ILLINOIS UNIVERSITETE Maždaug prieš pusmetį spau­ Southem Illinois universiteto Dailininko M. Dobužinskio gimimo šimtmetį ir jo darbų doje pasirodė neilgas aptarimas teatro fakultetas, globodamas ir profesoriaus Alfredo Strausmanio remdamas pabaltiečių dramos parodg M. K. Čiurlionio galerijoje, Chicagoje, pasitinkant įsteigto pabaltiečių teatro pro­ projektą, šių metų gegužės 9 d. jekto, Southem Illinois universi­ universiteto teatre stato Lands­ tete, Carbondale, Illinois. Tąkart bergio vaidinamą Penki stulpai Reta aukštaičių bajorų gimi­ S. AUKŠTAITIS mai apipavidalino net 39 dide­ buvo t aprašyta 1974 m. rudenį turgaus aikštėje anglų kalba. Vai­ nė. Dailininko tėvas. lius spektaklius, .visus originaliai, įvykusi pabaltiečių konferencija, dyba ir technikiniai darbai bus su dideliu įkvėpimu ir retu Seniausias žinomas, nuo 1522 kurioje lietuviams atstovavo dr. atlikti universiteto studentų bei meistriškumu. (Gal kiek buvo metų išlikęs, oficialus dokumen­ stipresnių epitetų), kas paskatino Rimvydas Šilbajoris, prof. Algir­ aspirantų. Scenovaizdį kurs Pete­ pakartojęs Leningrade įvykdytą tas mini Jonuškos - Jonuškevi- mane šiuo neeiliniu žmogum, das Landsbergis ir ten studijuo­ ris Rožlapa, buvęs Rygos operos Šekspyro “Karaliaus Lyro” apipa­ čiaus pavardę. Vienas šios gimi­ kuris lygiagrečiai buvo ir kompo- janti Eglė Juodvalkytė. Buvo nu­ eskizų kūrėjas, o režisuos dr.Alf­ vidalinimą, bet kiek vėliau kau­ nės atstovas prisimenamas kaip ( zitorius, susidomėti. Ypač pa- statyti pabaltiečių dramos pro­ reda Straumanis. Minint lietuvių niškių premjerinių “analogijų” Upytės apskrities aukštas pareigū­ traukė tai, kad vaizdavo kažko­ jekto tikslai ir metų darbotvarkė. muziko M. K. Čiurlionio šimto pasitaikė Europos scenose! Man­ nas. Vėlesni palikuonys buvo pa­ kią fantastinę Lietuvą”. Dabar, įpusėjus mokslo metams, metų gimimo sukaktį, nutarta ding, tai įvyko ne todėl, kad dai­ sižymėję gydytojai, teisininkai, laikas įvertinti nuveiktus darbus, naudotis jo kūryba, pabrėžiant Dailininkas Antanas Žmuidzi­ lininkas jaustųsi išsisėmęs, bet Lietuvos karininkai Jų paveldi­ pažibėti, kas atlikta, o kas dar vaidinimo dramatiškumą. Organi­ navičius laiškuose įspėjo, kad vien dėl to, kad jam užsinorėjo mos posesijos — Didieji ir Mažie­ prieš akis- zacijos norinčias pasikviesti Pen­ Čiurlionis nepaprastai kuklus, iš naujo pagyventi Lietuvoje su­ ji Dabužiai, Ukmergės apskrity­ šiuo metu jau yra surinkti 33 kis stulpus gastrolėm tarp gegu­ nedrąsus vyras. Ir kai anas atvy­ švitusią kūryba). Pabaltijo tautų vaidinimų ver­ žės 16 d. ir birželio 14 d., yra je- ko Petrapilin (po to, kai 1907 Gal kad atskyrus nuo kitų vie- Lietuvos baleto išvykos į Lon­ timai į anglų kalbą. Jų tarpe yra prašomos kontaktuoti dr. Strau- metais įvyko jo kūrybos sukles­ napavardžių, aptariamus Dabu­ doną (dviem savaitėm pratęstos) šešiolika lietuviškų vaidinimų. manį. tėjimas), sudaręs kontaktą su mu­ žių savininkus imta pravardžiuo­ ir į Monte Carlo, kai visi spek­ Septyni vaidinimai yra įvairiose ziku Česlovu Sasnausku, kon­ Association for the Advance­ ti “Dabužinskiais” (tarmiškai ga­ takliai buvo M. Dobužinskio api­ vertimo stadijose. Tikimasi iki servatorijoje studijuojančiais Sta­ ment of Baltic Studies, planuo­ lėjo būti ir “Dobužinskiais”). Ir pavidalinti, dar labiau įtvirtino galo šių melų visus 40 vaidinimų sių Šimkum -bei Juozu Tallat- jo vardą Europoje. Susilaukė vis dama savo konferenciją, įvyk­ ši pravardė ilgainiui virto nūnai paruošti platinimui amerikiečių Kelpša, Dobužinskiu aplankyti naujų angažementų ir, kaip vie­ siančią 1976 m. gegužės mėnesį mene pagarsėjusia pavarde. mokyklose. ilgai nesiryžo. Tačiau susipažinęs, nas kritikas yra pastebėjęs, savo Columbia universitete, New Yor­ Ryškus giminės reprezentan­ įsidrąsino ir ėmė vis dažniau lan­ menu įsipilietino visuose pen­ Norint supažindinti angliškai ke, svarsto pastatymą estų, lat­ tas buvo dailininko tėvas — kytis. Anuomet jis gyveno tam­ kiuose mūsų planetos kontinen­ kalbančius žmones su pabaltie­ vių ar lietuvių vaidinimo anglų gvardijos karininkas, artilerijos siame, siaurame kambary, pas tuose. čių drama ir per ją su jų isto­ kalba. Pabaltiečių teatro projek­ generolas Valerijonas Dobužins­ neturtingus žmones. Iš virtuvės į Lietuvą atvykęs jau stipraus Mstislavas Dobužinskis (1875-1956) Nuotr. V. Maželio rija, kultūra ir tradicijomis, šiais tas tikis aktyviai dalyvauti šio kis, savo lietuviškos kilmės ne tik sklido kvapai, triukšmavo vai­ garso grafikas, tapytojas bei sce­ metais buvo užsibrėžta paruošti vaidinimo parinkime bei pasta­ kad neslėpęs, bet ją net pabrė­ kai. Nenuostabu, kad Dobužins­ spaudai šešis vaidinimus, trum­ nos dekoratorius, mėno pedago­ kur saugomi jo Lietuvoje įvykdy­ tyme. žęs, nors ir jautė carinės vyres­ kiu ištaigingame bute, kur buvo gas — Petrapilio meno akademi­ Krikščionybė ir pas kiekvienos tautos teatro rai­ ti darbai (daugiau kaip 25001), , Sekančiais metais norima pa­ nybės dėl to rodomą nepasitikė­ puikus rojalis, Čiurlionis rado at­ jos profesorius, Kaune intesyviau- dos istorijas ir mokslinius raši­ kilęs sumanymas steigti M. Do­ ruošti spaudai šešis vaikų vaidi­ jimą. Kai, pvz., prasidėjo 1863 gaivą, čia ištisomis valandomis siai reiškėsi teatre. Nepralenkia­ didžiosios pasaulio nius. Po ilgo svarstymo, pagal te­ bužinskio galeriją. Tenka many­ nimus. Kadangi šie vaidinimai metais sukilimas, iš Censtachovos, leido laiką, prie rojalio improvi­ mai apipavidalinęs įvairaus sti­ mą “Confrontations vvith Ty- ti, jog to pagerbimo didysis me­ religijos apsčiai naudojasi Pabaltijo mito­ Lenkijoje, buvo nukeltas į Suo­ zuodamas, skambindamas, ar su liaus bei formos didelių premje­ ranny”, buvo atrinkti šie šeši vai­ nininkas tikrai yra nusipelnęs. logija ir folkloru, tai apsunkina miją, o paskui į Naugardą, kur šeimininke, tobula pianiste, ke­ rų, skirtingos tematikos spektak­ dinimai: iš okupuotos Estijos, Minint jo gimimo 100 metų su­ (Atkelta iš 2 psl.) jų pristatymą angliškai kalban­ gimė sūnus Mstislavas, būsimas turiomis rankomis grodami kla­ lius. Ir, kas būdinga, džiaugėsi Enn Vetemaa Iliuminacijos ir kaktį, M. Dobužinskio .piešinių čiam mokyklinio bei glmnazisti- dailininkas. Gi 1869 metais pra­ sikinę muziką. Adomo Galdiko, Liudo Truikio, Paul Eerik-Rummo Pelenės Žais­ paroda, pavadinta “Lietuva”, M. mas (Maitri) ir toli siekianti -!o amžiaus jaunimui. Todėl, šosi būti perkeltas į Vilnių, nes Tuo metu, kai Čiurlionis savo mas; iš okupuotos Latvijos Mar-jni° Stasio Ušinskio bei jaunesniųjų K. Čiurlionio galerijoje, Chicago- užuojauta (Karūna). Šių dvieju prie vaidinimų būsianti prijung­ ten, girdi, gyvena visi «jo artimie­ niūriame kambarėlyje buvo be­ sėkmėmis. tinš Zivertso Mad Christopher I je, atidaroma balandžio 11 d. bruožų dėka budizmas išlaisvino ta paaiškinamoji medžiaga. Lie­ ji- baigus "Jūros sonatą”, jis susi­ Kurį laiką pabandęs, indivi- Mad (Rūda) ir išeivio latvio Parodą rengia Chicagos skauti- indiškų kastų suskaldytą visuo­ tuvių, latvių ir estų kilmės asme­ Kai Vilniuje iškilmingai buvo laukė nelauktų svečių. Dobužins- dualybių neslopindamas, mokyti t Gunars Priede Mėlynasis, o lie- ninkų-kių Ramovė. menę ir pasidarė pirmoji pašau- nys, įpratę ne tik ruošti, bet ir atidengiamas buvusiam guberna­ kio prikalbėti, jį aplankė aną- pamėgusį dailę jaunimą, prof. linio masto meilės ir broliškumo tuviams atstovaus dviejų išeivi- toriui Muravjovui (“Korikui”) naudotis tokia mokykline medžia­ dien jau žymūs dailininkai A. M. Dobužinskis “Židinyje” ir Dail. M. Dobužinskio kūrinius reli'gija (žiūr. Constantin Rega- Jos dramaturgų veikalai: Antano paminklas, įgulos narys genero­ ga ir norį prisijungti prie šio Benois, Somovas, Lansere, Bakš- “Naujoje Romuvoje” spausdintu turi 63 Europos ir Amerikos mu­ mey, Der Budismus Indiens, rin-' Škėmos Pabudimas ir Algirdo las Valerijonas Dobužinskis pa­ projekto darbų kaip konsultan­ tas ir Makovskis.Jie atėjo apžiū- žodžiu atsiliepia aktualiais mū- ziejai. Pas mus atsiradęs ciklas kinyje Fr. Koenig, Christus und Landsbergio Penki stulpai tur- siuntė raportą, jcg yra susirgęs tai ar kaip patariamosios komisi­ “Lietuva” yra dalis to lobio, ku­ die Religionen der Erde, III, 253- gatis aikštėje. Lietuvių teatro is- ir apgailestauja, jog iškilmėse jos nariai, yra prašomi susirišti rį autorius išsivežė, į užsienį. 4 p91.). I toriją paruošė prof. Algirdas dalyvauti negalįs. Vėliau gi pro su (projekto viršininku dr. Strau- Daug šio pobūdžio piešinių ir Landsbergis, latvių — dr. Juris tą paminklą ne tik kad niekad Vienu, gal būt, požiūriu' bu­ maniu kaip galima greičiau. .tapybos yra tikę Lietuvoje. Savo Silenieks, o estų—dr. Mareli Val- nepraėjo, o jei važiavo, tai veži­ dizmas susitinka su čia mūsų iš­ ! laiku, įgyvendamas Kaune, M. gemiae. Naujagimiui pabaltiečių teat- kui įsakydavo pasukti kita link­ keltomis krikščionijos .vertybė­ , Dobužinskis automobiliu apvaži- ro projektui yra reikalinga viso- me, kad to nepakenčiamo Mu­ mis, tai būtent labai sveika ir ' nėjo visą kraštą, užfiksuodamas keriopa parama. Ne viena etni- ravjovo akys neregėtų. dora žmogaus samprata. Kartu retos architektūros pavyzdžius, Sis procesas gerokai primena vad. nė iir mokslinė organizacija, jų Jau į pensiją pasitraukęs, Va­ .tai yra samprata asmens, kuris šventoves, būdingus vietovaiz­ trijų karalių atsilankymą pas tarpe ir Association for the Ad­ lerijonas Dobužinskis vienoje ap­ netelpa vien fiziniuose matavi­ džius. Cikle “Lietuva” yra lietu­ Kristų. vancement of Baltic Studies, yra leistoje geležinkelio būdelėje sis­ muose. Gilus asmens vertinimas viškoji praeitis, netgi mažai ži­ Budizmo kilimo laikais, 6 davusi raštišką pritarimą. Visų temingai tvarkydavo (berods, leido susikurti budizme laukimui nomose vietovėse užtikti meno šimtm. pr. Kristų, matyt, toje vi­ trijų tautų dramaturgai ir vertė­ Makalo bičiulių draugijos) kata­ naujų Budų ar Budistavų. Pats šedevrai, o taip pat ir būdingi suomenėje buvo gyva tradicija jai yra prisiuntė savo knygų bei logus bei inventoriaus sąrašus. šis laukimas yra greičiau ne iš I krašto vaizdai. ■budizmo, bet iš ankstesnių reli­ apie Dievo gimimą žmoguje. Jis kitokių reikalingų informacijų. Ypač domėdamasis tuo, kas rišosi buvo vadinamas paslaptingu žo­ Tačiau, Vienu atžvilgiu už lietu­ su Lietuvos praeitimi. Amerikoje tuos kūrinius priva­ gijų. Tačiau budizme jis yra iš­ likęs gyva praktika. Pavyzdžio džiu “Tathagata”. Jo prasmė nė­ vius tenka raudonuoti. Piniginiu. Sūnus Mstislovas jaunatvės čiai teturi tik dr. V. ir dr. B. dėlei galima paminėti, kad, mi­ ra lengvai atsekama. Jis maž­ Šiais metais dr. Straumanis gavo ■dienas praleido Vilniuje, kur bai­ Paprockai, čikagietis Justas Lie­ rus Dalai Lamai, Tibeto dvąsi- daug reiškia: “taip yra įvykę”. sumą iš federalinės valdžios. Uni­ gė gimnaziją. Ypatingas Lietuvos poms ir Brooklyno Kultūros ži­ ninkų delegacija keliauja po Regamey mano, kad mes čia tu­ versitetas iš savo fundacijos sostinei sentimentas išliko jame dinys. kraštą, Ieškodama jam įpėdinio, rime reikalo su tuo, kas atsitiko paskyrė pinigų bibliografinės visą gyvenimą. Mikalojus M. Čiurlionis improvizuoja. M. Dobužinskio piešinys l su žodžiais: Logos ir Mesijas. Vie- Balandžio 11 d. atidaromoje ką tik gimusio kūdikio, kuris ati­ medžiagos sutelkimui. Taip pat, Apsigyvenęs Petrapily, gavo TcįC i-'-V' - y...... Inas jų buvo išpuoselėtas Žydų prieš pusantrus metus buvo V- tv. f f - Čiurlionio galerijoje M. Dobu­ tiktų tam tikroms žvaigždynų teisių fakulteto baigimo diplomą, rėti paveikslų, kuriuos Čiurlionis siškės dailės klausimais. Po Lie- konsteliacijoms. -Radę atitinka­ kultūros, kitas Graikų kultūros, įsteigtas “Baltic Fund”. Iš kurį laiką tarnavo administraci­ žinskio “Lietuvos” serijos paro­ atsivežė iš Vilniaus. Sušižavėji- tuvą važinėdamas, meniškai fik- išreikšti dieviškai intervencijai 30,000 dol suaukotų šiam fondui jos įstaigoje ir lygiagrečiai ėmė doje kūriniai nebus parduodami, mą naujagimį, jie ima jį savo mo neslėpdami, jie įtraukė Čiur­ suoja jos būdingą, po ilgų am­ žmonijoje (ten pat 262-3 psl.). pavienių asmenų ir organizacijų, studijuoti meną. Netrukus mene nes rinkinys nenumatomas skal­ globon, ir rūpestingai auklėja jį| lionį į savo tarpą, o 1908 me­ žių ištikusį grožį. Pagaliau, Mi­ dyti. sau religiniu ir politiniu valdovu. (Bus daugiau) tik viena auka yra atėjusi iš lie­ tobulintis vyksta Europon. Pasi­ tais jisai jau pasirodo su savo kū­ tuvių kilmės asmens. Likusius pi­ renka menininko karjerą, o su nistrų kabineto nutarimu, gili­ ryba ‘Salon’o” parodoje, iššau­ nasi į Vyties ir lietuviškos vėlia­ nigus suaukojo latviai ir estai. laiku iškyla grafikoje, tapyboje ir kęs žiūrovų susidomėjimą, kriti­ Šie pinigai yra naudojami remti scenos dekoravimo darbais. vos problemas. Šiuo reikalu su­ kos palankiausius vertinimus. Visa daro kontaktus su pasaulio žy­ aukštąjį mokslą siekiančiam bal­ Šio šimtmečio pačioje pradžio­ tai sudarė M. K. Čiurlioniui ne­ tų kilmės jaunimui. Jei Amerikos je Dobužinskis piešia Vilniaus miais heraldikos autoritetais, iš­ eilinę reputaciją. leidžia išsamią studiją “Vytis”. federalinė valdžia, Southem II- senamiestį. Tuos paveikslus rep­ linois universitetas, latviai ir es­ rodukuoti teisę iš autoriaus nu­ Dobužinskis džiaugėsi tautie­ Siūlo vėliavos pakeitimo varian­ tus. tai mato reikalą remti .pabaltie­ perka viena rusų labdaros drau­ čio pasisekimu. Tas, kuris savo čių teatro projekto darbus, ar lie­ gija ir dideliu tiražu paskleidžia tėvynėje buvo sutiktas su ironija, Lietuvoje sustojęs, lalks nuo laiko keliauja į Londoną ir Pa- tuviai nuo jų atsiliks? Kreiptis atvirlaiškių forma. Tais atvir­ jau tapo pripažintas dailininkas. prašoma šiuo adresu: Dr. laiškiais neretai naudodavosi 1909 metais, Vilnių aplankęs, ryž'ų, kur jo eskizais ir priežiū­ ra įvykdomi spektakliai bei filmų Alfreds Straumanis, Baltic Thea- Petrapilyje apsigyvenęs M. K. Čiurlionis Petrapilin sugrįžo jau tre Project, Department of The- Čiurlionis, lenkiškai jautriai ra­ ne vienas, bet su patrauklia žmo­ apipavidalinimai. Į Kauną sugrį­ žęs, magiška ranka gaivina nau­ atre, Southem Illinois University šydamas Lietuvoje pamylėtai na Sofija, kurią supažindino su jai premjerai jau nupieštas deko­ at Carbondale, Carbondale, Illi- merginai, netrukus jo žmona ta­ Dobužinskiais. racijas. Jei jaučia savo darbu pa- nois 62001. jv. pusiai, Sofijai Kymantaitei. Ne- Apsigyvenimas Kaune. Naši s’tenkinimą, suranda scenovaiz­ užmirškim, kad ir kalbėdamas sceninių apipavidalinimų kūry­ dyje vietą savus inicialus ‘ M.D” lietuviškai, Čiurlionis bemaž vi­ ba. įsprausti. Vadinasi, Dobužinskis sada korespondencijai naudojo JUNGTINĖ KUNIGŲ Kaune debiutuodamas, M. fecit! veik išimtinai lenkų kalbą. SEMINARIJA Dobužinskis su Čaikovskio ope­ Lietuvai sentimentų neatsisa­ Pats pirmas įtiki į Čiurlionio ros “Pikų dama” apipavidalini­ kė ir Amerikoje. Jisai Bostone bei Chicagoje šešios protestantų genijų. Nesigaili pastangų padėti mu susilaukė triumfo. Ir netru­ Wilkes Barre, Pa. suruošia “Se­ seminarijos ir trys katalikų semi­ jam iškilti. kus, jau Lietuvos respublikos pi­ nosios Lietuvos” parodas. Net narijos sudarė bendrą jungtinių M. Dobužinskis iš Petrapilio lietis, vis labiau įsitraukia į ope­ padaro specialų tam plakatą. mokslų įstaigą su 1,400 studentų kasmet nuvykdavo į Vilnių, kur ros, baleto bei dramos premjerų •New Yorke staiga mirus And­ ir 150 profesorių. Tali buvo suor­ susipažino su jaunais dailininkais sceninį talkininkavimą. riui Olekai Žilinskui, paskelbė ganizuota 1970 m. ir susilaukta lietuviais. Po apsilankymo sek­ Čia tenka atitaisyti mūsiškėje retos įžvalgos nekrologą. Turėda- gerų rezultatų, ugdant ekume­ davo sų vilniečiais koresponden­ spaudoje iki šiol skelbiamą skai-. mas apsčiai amerikinių teatrų už- cija, naujienomis pasidalinimas. čių, kad M. Dobužinskis Kaune ji sakymų,sakvmn. randa laiko sukurti de- i nizmą, sumažinant išlaikymo iš­ Savo prisiminimuose M. D. pa­ buvo sukūręs scenovaizdžius ir koraciją ir kostiumų eskizus nu- laidas ir palaikant aukštą moks­ sakoja: “Iš Vilniaus ateidavo ži­ kostiumus apie 30-čiai pastaty-1 matomam lietuvių kalba spek- lo lygį. Apie 2.3 studentų tu­ nios, kad ten atsirado keistas dai­ mų. Iš viso gi Kauno Valstybės. takliui. M. Dobužinskis P. Vaičiūno pjesės “Aukso gromata” dekoracijos eskizas ri bendras paskaitas, bet būna ir lininkas dekadentas (būdavo ir teatre — operai, baletui bei dra- Teko nugirsti, kad Vilniuje, (Nuotr. V. Maželio) atskirų kiekvienai konfesijai.