Ą Šiame numery KRIKŠČIONYBE IR Prisikėlimas nauju žėrėjimu. Krikščionybė ir didžiosios DIDŽIOSIOS PASAULIO pasaulio religijos. Nauji darbai V, Petravičiaus galerijoje. RELIGIJOS Kai plyšta aktoriaus širdis. Krikščionys pasaulio atvirybėje VYTAUTAS BAGDANAVICIUS bė, jo įsikūnijimas Žmonijos is­ Vincas Maciūnas apie savo torijoje. Pasigilinkime atskirai į Muims gyvenant labai atviroje Šios krikščioniškumo centrus. tėvą ir jo laikus. pasaulio įtakoje, kyla gyvas rei­ šiandien svarstyti klausimą, kas G. Donizetti ir jo "Meilės kalas pagilinti savo krikščioniš­ Dievo — kūrėjo sąvoKa ką ideologiją, kad jai galėtume yra krikščionybė ryšium su mū­ eliksyras". tinkamai atstovauti įvairių pa­ sų sutinkamomis nuotaikomis. Ar Viena iš tiesų, kurios mes nie­ saulio religijų sąlytyje. Nebūti­ ji iš tikrųjų neturi atsakymo mo­ kada negalime pakankamai iš­ Pastabos apie "Šventaragį". nai tą pasaulinę atvirybę ir sąly­ dernioms problemoms ir turi sa­ mąstyti ir kurios mes jokia kaina Dail. M. Dobužinskis. tį su įvairiomis pasaulio religijo­ vo vietą užleisti Rytų religijoms? negalime prarasti, kaip pačios mis reikia laikyti neigiamu reiš­ Norėdami atsakyti į šį klausi­ religijos branduolio, yra Dievo kiniu. Si visapasaulinė persepkty- mą, palikime nuošaly visą dau­ kūrėjo sąvoka. Ši tiesa, kuri va gali padėti giliau suprasti ir gybę krikščioniškumo formų mums yra savaime suprantama, geriau įvertinti krikščionškas ir sustokime tik prie pačių pa­ kartu yra išstatyta dideliam pa­ vertybes. Tai gali atsitikti ne tik grindinių dalykų, be kurių krikš­ vojui. Pasaulio apraiškos yra to­ tais atvejais, kada mes kitose re­ čionybė nebūtų krikščionybe. kios įspūdingos, žmogaus dvasin­ Kertinė paraštė Bandykime apimti vienu plačiu gumas toks toli siekiantis, Dievas, ligijose pastebime didelių trū­ kumų, .bet ir tais atvejais, kąda ir giliu žvilgsniu tuos duomenis, tuo tarpu, yra nematomas ir ne­ mes, geriau į jas įsižiūrėdami, kurie sudaro krikščionijos bran­ juntamas. Dėl to sunku yra iš­ PRISIKĖLIMAS NAUJU ŽĖRĖJIMU rasime, kad jos turi užuominas duolį ir jos palajtr* žmonijai, o laikyti tiesą, kad jis būtų šio pa­ tų vertybių, kurios krikščionijoje vėliau tuo pačiu žvilgsniu pažvel­ saulio kūrėju. Religijų istorija Viena iš griežčiausių religinių arti širdies. Spalvingoje procesi- yra giliau išryškintos ir toliau kime į didžiąsias pasaulio religi­ liudija, kad religijos iškrypimai bendrijų yra trapistai, tie patys, I joje aplink bažnyčią, prieš aušrą jas. kaip tik prasideda nuo šios tie­ I žmonėms susirinkus net iš tolimų siekiančios. kurių nariu yra buvęs konvertitas Tačiau šioje atvirybėje mes sos praradimo- Yra religinių kul­ kaimų, saulėtekyje galingai skam­ rašytojas Tomas Merton. Pagal esame išstatyti ir dideliam pavo­ TRYS PAGRINDINĖS tūrų, kuriose dar yra .išlaikomi bėjo iš žmonių krūtinių “Links­ ankstybesnes jų gyvenimo taisyk­ jui. Mūsų žvilgsnis į įvairias .pa­ KRIKŠČIONYBĖS VERTYBĖS visagalio Dievo bruožai, bet jau ma diena”. Tą iškalbingai yra iš­ les, jie savo tarpe vengia kalbėtis, saulio religijas gali sudaryti įspū­ nepripažįstama jam pilnapras- tik susitikę primena gyvenimo pa­ reiškęs arti mūsų liaudies gyvenęs Tokius, pačius būdingiausius mio kūrėjo galios. Šios tiesos pra­ dį, kad krikščionybė yra blanki, ir pačius vaisingiausius, krikščio­ baigą, kuriai turi ruoštis, tardami: Faustas Kirša, tardamas: palyginus su kokiu induizmu, radimas eina įvairiomis formo­ “Memento mori” — atmink, kad nijos centrus turime tris. Mes juos mis. Kartais Dievas supranta­ Ir mūsų mintis, kaip Hosanna, budizmu ar islamu. Situacija kar­ mirsi. Tačiau Velykose jų sveiki- šitaip norime pristatyti: 1. Die­ mas tik kaip pasaulio formuoto-1 Viktoras Petravičius Prisikėlimo saulėje (medžio raižinys) šventa tais susidaro tokia, kurią galima vo — kūrėjo sąvoka; 2. Asmeni­ nimasis yra kitoks: “Memento vi- palyginti su santykiu, kuris yra jas, bet ne jo kūrėjas. Kartais jis Vėlių atpirkimais kvėpuoja — nio pobūdžio santykiavimas su vere”: atsimink, kad gyvensi. tarp spektro spalvų ir baltos laikomas dar dideliu geradariu, Velykos trykšta ne tik atgims­ Ir vėl mum krūtinė gyva ir Dievu; ir 3. Istorinė Dievo realy­ bet tik pakeleiviu pasaulyje. Pasaulio Kūrėjo sąvoką žmo­ Asmeninio pobūdžio karšta! spalvos. Spektro spalvos atskirai nijos proistorėje geriausiai yra santykiavimas tančios gamtos gaivastingumu, išryškintos, sudaro labai turtin­ 5* išlaikiusios gyvulių augintojų bet primena ir didžiąją Kristaus Maironis “Jaunojoje Lietuvoje” Kita krikščioniška vertybė, gą įspūdį. Bet kai jos visos yra su­ tautos (ne žemdirbiai). Jų tarpe gyvybinę pergalę — prisikėlimą. pasakoja, kaip, suskambėjus Vely­ kuri nejučiomis gali būti pra­ derintos, gaunasi jau nebe kuri yra semitai. O šių pastarųjų tar­ Istorikas A. Fr. Gfroerer, buvęs kų giesmei, mums: spalva, bet tiesiog šviesa. randama ir išduodama, yra as­ ateistas, bet, bestudijuodamas pir­ pe yra žydų tauta, kuri yra atli­ Užkaito iš džiaugsmo atšalus Pavojus susidomėti dalinėmis meninio .pobūdžio santykis su muosius krikščionybės šaltinius, kusi nepaprastai reikšmingą pa- krūtinė, religinėmis apraiškomis, praran­ sitamavimą žmonijai, išlaikyda­ Dievu. Ir Dievas yra asmuo ir tapęs tikinčiu, paskelbė: “Jeigu aš žmogus yra asmuo. Sunku yra Ir laimės ilgėjos nubudę sapnai, dant iš akių visumą, mūsų gyve­ ma Dievo kūrėjo sampratą tada, nepriimčiau tų liudijimų apie rasti patenkinamą aptarimą, kas nime yra realus. Jo pavyzdį pa­ kai ši baigė išnykti beveik vi­ Kristaus prisikėlimą, aš neturė­ Vaižgantas Pragiedruliuose skel­ yra asmuo. Tas sunkumas savo teikia Amerikos poetas Lawren- sur kitur. čiau teisės bet kokius senovės fak­ bė: ruoštu leidžia įtarti, kad asmuo ce Ferlinghetti .poetų pasikalbėji­ Gyvulių augintojų kultūrai tus pripažinti, nes joks iš jų, kas Aleliuja — tai džiaugsmo šūk­ yra kažkas labai didelio. Asmens me San Francisco mieste. Čia priklauso ir indoeuropiečiai. Kal­ liečia liudijimo pilnumą, negali telėjimas. Tasai — valio! — kurs sąvoka mums labiau išaiškėja iš mūsų svarstomu klausimu jis sa­ binės studijos yra iškėlusios, kad prilygti Kristaus prisikėlimui”. vienas tetesi išreikšti širdies pil­ to, kas nėra asmuo. Kai Dievas ko: jų prokalbė taip .pat liudija ten 'Kristaus prisikėlimas yra viena nybę. ‘^Dauguma žmonių praktiškai buvus monoteizmą. Vadovaujan­ nemenka asmens bruožo, jis iš­ iš pagrindiniausių krikščionybės Aleliuja — tešaukiame per su­ virsta kokiu negyvu dėsningumu mano, kad bet kuri Rytų religi­ tį vaidmenį šiose studijose atliko tiesų. Amžiais neužmirštamas kaktį — Dievo Sūnaus iš numirė­ ar kokiu mechaniniu lemtingu­ ja turi daugiau ką pasakyti ir tu­ Vienos profesorius Leopoldas mintytojas šv. Augustinas savo mu, su kuriuo žmogui lais­ lių kilimo, kad jis, mirdamas, nu­ ri daugiau atsakymų šiai dienai, Schroederis savo studija: Arische vai santykiauti nėra prasmės. Kai 120 psalmės komentaruose teisin­ galėjo tai, kas rodės nenugalima: negu jų turi krikščionybė... ypač Religion, I kn., Leipzig, 1923 m. gai pabrėžė: “Nieko nėra ypatin­ žmogus kurioje santvarkoje pra­ pačią mirtį. šio krašto jaunimui” (The San Kad pirminiai indoeuropiečiai tu­ randa savo asmens vertę, jis pa­ go tikėti, kad Kristus buvo miręs. Aleliuja per amžius stiprinosi Francisco Poets, ed. David Metz- rėjo autentišką Dievo sąvoką, sidaro panašus į daiktą, (kuris Tą tiki ir pagonys, ir izraelitai, ir žmonija savo sielas, semdamosi iš ler, 1971 m. 146 psll.). pasak jo, ypač liudija šaknis gali būti panaudojamas, be atsi­ nusidėjėliai, visi tą tiki... Tačiau to pat šaltinio visokeriopos gyvy­ Šis poetas, tiesa, berods nėra “deivos”, kuri šviečia iš anų to­ žvelgimo į jį patį. krikščionio tikėjimas yra: Kristus bės... katalikiškai išauklėtas; jis, be to, limųjų laikų kaip didelė šviesa. Tik ant asmeninio santykiavi­ prisikėlė. Yra lemiamas dalykas, Lietuvio džiaugsmas spalvingai yra stipriai nusiteikęs prieš kapi­ (Cit. iš Wilhelm Havers, Die mo pagrindo galima religijoje iš­ kad mes tikėtume Kristaus prisi­ liejosi ir plačiai paplitusiu vely­ talistinę Vakarų kultūrą ir yra Religion der Urindogermanen laikyti tokią vertybe, kaip malda. kėlimą”. kinių margučių menu, didžiosios komunistinių idėjų įtakoje. Ta­ im Lichte der Sprache rinkinyje: Jeigu Dievas yra tik negyvas lė­ Tai buvo pagrindinis dalykas šventės nuotaika. Tą liaudišką pa­ čiau jis, ar tokie kaip jis, šian­ Fr. Koenig, Christus und die Re- mimas, nėra .prasmės jį melsti, vįsos krikščionijos įsigalėjimui kilumo išgyvenimą yra taikliai dien duoda toną Amerikos uni­ ligionen der Erde, Wien, 1961 nes visiems aišku, kad likimo pasaulyje. Prancūzų revoliucijos pagavęs Kazys Bradūnas savo versitetuose, ir jų klauso mūsų m., II kn. 711 psl.). Šia proga negalima permaldauti. Mūsų pa­ metu naujovininkas La Reveillėre “Morenų ugnyse:” jaunimas. Dėl to, yra reikalo galima pastebėti, kad domintis linkimas Dievą vadinti Dievybe, Lepeaux buvo sugalvojęs naują lietuvių tautos religijos istorija, Kelkis, Dievo Sūneli, liudija kad Dievo asmeniškumas tikybą, kuri turėjo trykšti dieviška nereiktų praleisti iš akių šio pir­ Rūpesčių Rūpintojėli, yra pavojuje; jis gali būti praras­ žmogaus meile ir kurią jis buvo O tos vilties mums taip be ga­ minio jos bruožo, juo labiau, kad Dangaus pasiuntinėli. tas. Kai žmogaus asmens sąmo­ pavadinęs Teofilantropija. Kartą lo reikia. Mes ilgimės, kada bar­ mūsų kalboje yra išlaikyta pati nė mažėja, kas atsitinka mažė­ jis, aplankęs savo bičiulį Barros, Sausas medis jau sprogsta, pilnaprasmio Dievo šaknis “dei­ bariškume mirusi žmonijos širdis jant žmoguje pažinimo įr apsi­ nusiskundė, kad jo, rodos, gerai ves” ir, laimingu atveju,