KARYS Viršuj kairėje: Balandžio 24 d. iš Romos atvykusio į Kauną Šv. Sosto apaštališkojo nuncijaus Lietuvai tituliarinio Edenos arki­ vyskupo Luigi Centozo (x) sutikimas Kau­ no gelež. stotyje. Dešinėje: Garbingasis musų veteranas dim. gen. Jonas Bulota, ku­ riam neseniai sukako 85 metai amžiaus. - Žemiau: Puikiosios mūsų bažnyčios sos­ tinėje Vilniuje laukia skubaus sprendimo, kad Dievo žodis jose butų skelbiamas vals­ tybine kalba. -V. 1). Karo Muziejaus aplin­ kuma iš lėktuvo. Šią vasarą bus žymiai praplėstas ir prasmingai sutvarkytas muzie­ jaus sodelis. Atsarginiai lankė Valstybės Teatrą paskutinėmis karo tarnybos dieno­ mis, Dmt. Čibo, Bunikio ir Pajaujo nuot­ raukos. Naujasis kariuomenės vadas d. gen. Ligšiolinis kariuomenės vadas d. gen. Vincas Vitkauskas Stasys Raštikis KARIUOMENĖS VADO ĮSAKYMAS

Kaunas, 1940 metų balandžio mėn. 23 d.

Skelbiama Respublikos Prezidento padėka: Šiandien grįžau iŠ atostogų sveikatai taisyti. reiini ir ii Žailuomeliės/ Jaučiu reika^ ačiū Pasitraukdamas iš kariuomenės vado pareigų už visąrkaa Tamstos mul. §ia proga atelmenu, kaip tam.ta, mano kviečia­ mas prisitn^ g«rl)inBft.tet ir atsakomingą, aukitojo Penkis su viršum metų ėjau šias sunkias ir gar­ bingas pareigas. Jei per tą laiką kartiw»i^ siąr, Ir Uk mano tkalbama. ir drąsinamas, sutikai ;• rylUs. Kelerių metų patYrimas tačiau įrodė, jog yra ne manof bet visų mūsų bendro darbo vaisiai. ^ ':.;; Atsisveikindamas Širdingai d*k6Ju visiems savo goft; Hkiuo.i, nepasimesi su n^ttsų kariuomene, ku- buvusiems bend^darbiams už sąžiningą darbą ir parainą mano sunkiose ir labai atsakingose karlūo-

kad tildai galia yra iiandien su Ja skirtis. Todėl, Jei ilk sąlygos leU, stengsiuos ir atsargoje nenutraukti ^tS nei su kariuomene, nei auSauUų Sąjunga. Esu ir 'iWattit^mw» dar* :

Jradltųg^tt rimta. pavoTuTvel p^^ Jflpnmi^slistam^^ Divizijos generolas Divizijos generolas Stasys Raštikis Vincas Vitkauskas

Respublikos Prezidento Š. m. balandžio 23 d. aktu briga­ Naujasis mūsų kariuomenės vadas d. gen,. Vincas Vit­ dos generolas Stasys Raštikis pakeltas į divizijos generolo kauskas gimęs 1890 m. vasario 1 d* Vilkaviškio apskr. Paje­ laipsnį ir, jam prašant, paleidžiamas iš tikrosios karo tarnybos vonio valse., Užubalių km. Mokslą ėjo Rusijoje. Baigė Orio į atsargą, su teise dėvėti, kaip Vyčio Kryžiaus ordino kavalie­ Aleksiejaus gimnaziją ir studijavo matematiką Maskvos univer­ rius, karinę uniformą. sitete. Lietuvos universitete studijavo teisės mokslus ir yra Ligšiolinis mūsų kariuomenės vadas d. gen. Stasys Rašti­ išklausęs teisių skyrių. Karo mokyklą baigė Maskvoje, o kari­ kis šias pareigas ėjo nuo 1935 m. sausio 1 d. Kaip Respublikos ninkų šaudybos kursus Oranienbaume. Lietuvoje yra baigęs Prezidento padėkos rašte minima, per tą laiką daug padaryta aukštesniųjų viršininkų kursus. mūsų krašto ginkluotųjų pajėgų organizacijai, mokymui, auklė­ Po Didžiojo karo grįžęs Lietuvon, 1919 m. vasario 1 d. jimui. Pačiu neramiausiu ginkluotosios taikos metu eidamas šias įstojo savanoriu į besiorganizuojančią mūsų kariuomenę. Pra­ atsakingiausias pareigas, d. gen. Raštikis yra taręs savo lem­ džioje buvo paskirtas Raseinių komendantu. 1919 m. lapkričio tingą, kaip vado, žodį visais kritingiausiais momentais mūsų mėn. pakeltas į kapitono laipsnį. Nuo 1919 m. spalių 25 d. krašto saugumui. Nežiūrint skaudžiausių ir morališkai lietuvių iki gruodžio 13 d. dalyvavo kautynėse prieš bermontininkus. tautą triuškinančių įvykių 1938—-1939 metų kovo mėnesiais, 1920 m. vasario 28 d. buvo perkeltas į 7 pėst. pulką kuopos nei lietuvių tauta, nei jos kariuomenė nepakriko ir nesusilp­ vadu, o tų pačių metų liepos 10 d. paskirtas bataliono vadu. nėjo.. Kad tai tiesa, ryškiausiu pavyzdžiu šviečia tie šeši milijo­ D. gen. Vitkauskas dalyvavo kautynėse prieš lenkus ir buvo nai litų, kuriuos patriotinė Lietuvos visuomenė entuziastiškai sužeistas. Ypač pažymėtinas nepaprastas ir energingas jo vado­ ligi šiol suaukojo Ginklų Fondui, nesigailėdama kartais ir pa­ vauto 7 pėst. pulko III bataliono žygis priešo užnugaryje. čių brangiųjų savo Širdžiai aukų. 1920 m. rugsėjo mėn. pabaigoje minimas batalionas buvo at­ D. gen. Stasys Raštikis gimęs 1896 m. rugsėjo 1 d. Šiau­ kirstas nuo savo dalių ir apie 10 dienų sunkiausiomis aplinky­ lių apskr., Kuršėnuose. Baigė Marijampolės gimnaziją ir V. D. bėmis ieškodamas prasiveržimo išbuvo tarp lenkų ir bolševikų Universitetą. Karo tarnybą pradėjo Didžiojo karo metu. Pir­ frontų ir, laimingai išvestas iš pražūties, grįžo prie savo pulko. muosius karo mokslus išėjo Tifliso karo mokykloje 1917 m. Drąsiu ir sumaniu žygiu buvo išgelbėta 750 -kareivių ir 10 ka­ Aukštąjį karo mokslą išėjo Vokietijoje. "°* rininkų su bataliono ginklais ir kt. Didžiojo karo metu d* gen. Raštikis dalyvavo kautynėse 1921 m. iš 7 pėst. pulko buvo perkeltas į vietinį brigados įvairiose Austrijos, Rumunijos ir net Turkijos frontuose. 1918 Štabą ir paskirtas ypatingų reikalų karininku. 1922 m. spalių m. pavasarį iš tolimosios Gruzijos grįžo į Vilnių ir karininkų 12 d. paskirtas tos brigados štabo viršininku. 1923 m. balan­ registracijos biure tuojau įsirašė savanoriu į besikuriančią mū­ džio 9 d. paskirtas Klaipėdos komendantu, o gegužės 18^ d. pa­ sų kariuomenę. Į kariuomenę stojo 1919 m. kovo 22 d. ir keltas į majoro laipsnį. 1923 m. gruodžio 1 d. perkeltas, į UI buvo paskirtas 1-os kuopos karininku į 5 pėst. pulką. 1919 m. apygardos štabą ir paskirtas I-jo skyriaus viršininku. 1925 m*' rugpiūčio 28 d. kautynėse buvo sunkiai sužeistas ir pasiliko vasario 12 d. paskirtas laikinai eiti 9 pėst. pulko vado pareigas, kautynių lauke. Negreitai buvo vos gyvas surastas ir paimtas o 1926 m. birželio 1 d. tose pareigose patvirtintas. 1926 m. į nelaisvę, kurioje išbuvo iki 1921 m. balandžio 1 d. Grįžęs vasario 18 d. pakeltas į pulkininko leitenanto laipsnį. 1927 m* vėl stojo į kęstutėnų pulką, kuris stovėjo fronte prieš lenkus, paskirtas aukštųjų karininkų kursų etatiniu lektoriumi. 1929 ir ten ėjo kuopos vado pareigas. 1922 m. kovo 29 d. buvo m. pakeltas į pulkininko laipsnį. 1930 m. liepos 1 d. perkeltas perkeltas į vyriausiąjį stabą, kur tarnavo įvairiuose gen. št. į kariuomenės štabą ir paskirtas kariuomenės inspekcijos pėsti­ valdybos skyriuose. 1926 m. gruodžio mėn. buvo paskirtas II-jo ninkų skyriaus viršininku,, o 1935 m. rugpiūčio 1 d. paskirtas skyriaus viršininku. Šias pareigas ėjo ligi 1930 m. balandžio pėstininkų inspektoriumi* 1935 m. lapkričio 23 d. pakeltas mėn. 1930 m. išvyko Vokietijon baigti aukštąjį karo mokslą, į brigados' generolo laipsnį. Šiose pareigose išbuvo iki 1939 m. įgijęs generalinio štabo karininko vardą, 1932 m. buvo paskir­ balandžio 12 d., kada buvo paskirtas 1-os pėstininkų divizijos tas 5 rJėst. pulko vado padėjėju ir etatiniu V. D. karininkų vadu. 1939 m. birželio 13 d. pakeltas į divizijos generolo laips­ kursų lektoriumi. 1933 m. buvo paskirtas eiti 5 pėst. pulko nį. Šių metų- sausio 22 d. buvusiam kariuomenės vadui d. gen. vado pareigas. Kiek vėliau buvo paskirtas 111 pėstininkų divi­ Raštikiui išėjus atostogų, d. gen. Vitkauskas buvo paskirtas zijos štabo viršininku. 1934 m. birželio mėn. paskirtas genera­ laikinai eiti kariuomenės vado pareigas iki'balandžio 22 d., linio štabo valdybos viršininku, o 1935 m. sausio 1 d. paskir­ kada Respublikos Prezidento aktu paskirtas kariuomenės vadu. tas kariuomenės vadu. 1937 m. lapkričio 23 d. pakeltas į bri­ gados generolo laipsnį. Divizijos generolas Vitkauskas, daug kovęsis su lenkais Per visą savo karinės tarnybos, laiką d. gen. Raštikis buvo Nepriklausomybės kovų metu, po 19 metų vėl vadovavo isto­ didelis mūsų karinės spaudos bičiulis, senas jos bendradarbis rinei Vilniaus rinktinei, kuri 1939 m. spalių mėn. 27 d. įspū­ ir sveikos, realios linkmės nustatytojas. dingai peržengė buvusią gairių sieną, o 28 d. įžengė į mūsų amžinąją sostinę. Naujasis kariuomenės vadas d. gen. Vitkaus­ kas yra daug nusipelnęs mūsų kariuomenės mokymo srityje. Visą laiką dalyvavo karinėje spaudoje, keldamas pačius aktua­ Naujajam Kariuomenės Vadui, kariuomenės ir liuosius ir opiuosius karinio auklėjimo ir mokymo reikalus. Šaulių Sąjungos vadovybei, visiems vadams ir vir­ šininkams, kariams, šauliams ir šaulėms linkiu ge­ riausios kloties visuose Tamstų darbuose ir sumany­ muose. Tegyvuoja mylima kariuomenė ir Jos miela tal­ kininkė Šaulių Sąjunga. Brig. generolas S. RAŠTIKIS Kariuomenes Vadas

Div. generolas PUNDZEVIČIUS Kariuomenes Stabo Viršininkas, MOTINOS DIENA IR ŠEIMOS SAVAITĖ

Kasmet gegužės mėn. pirmąjį sekmadienį mūsų lietuviškas šeimas. Šiandien šeimų ardytojams mū­ krašte švenčiama Motinos Diena. Jos metu reiškia­ sų krašte neturi būti jokios tolerancijos, nežiūrint, ar me pagarbą savo motinoms, kurios daug iškentėjo šeimos griovikas yra įžymus visuomenės narys ar mus gimdydamos, giliai sielojosi augindamos ir nuo­ eilinis pilietis. Visų tokių griovėjų tamsioms užgai­ širdžiai rūpinosi mus išauklėti dorais žmonėmis ir doms turi būti padarytas galas. Jeigu mes jautriai gerais Tėvynės vaikais. Pagarba motinai todėl turį reaguojame į visus kitus priešvalstybinius reiški­ plaukti iš visų vaikų širdies. Toji pagarba ir meilė nius, tai lygiai taip pat turime tvirtai kovoti su tais turi būti reiškiama ne tik Motinos Dieną, bet visa­ linksmo ir nuotykingo gyvenimo ieškotojas, kurie dos — kiekvieną dieną, kekyiename mūsų žingsny­ kiekviena proga nevengia lįsti į svetimas šeimas ir je, nes motina, kaip sakė didysis dainius Dantė, yra griauti jų susikurtą laimę. angelas sargas žemėje, kuris pridengia savo vaikus Tačiau šeimos apsauga nėra vien tik privatus rūpestingumo ir meilės sparnais. dalykas. Kadangi mūsų valstybė, kaip sako konsti­ Lietuvių tauta savo motinoms iš tiesų yra paro­ tucija, šeimą laiko savo pagrindu, tai atėjo laikas džiusi gražios ir gilios pagarbos. Mūsų krašto baž­ šeimos apsauga susirūpinti plačiu valstybiniu mas­ nyčiose kabo gražiausi motinos paveikslai, mes tu­ tu. Teko girdėti, kad vyriausybė yra jau paruošusi rime ištisą virtinę dainų apie motiną, o pastaruoju šeimos globos įstatymą. Bet tas įstatymas liečia šei­ metu įvairios organizacijos kelia sumanymus mo­ mos globą tik medžiaginės apsaugos ribose. Reikėtų, tinos garbei, statyti paminklus. Ne veltui lietuvei tačau, kad šeima valstybės įstatymais būtų globoja­ motinai mūsų tauta reiškia tokią pagarbą ir dėkin­ ma tiek teisine, tiek moraline prasme. Tuomet mes gumą. Mūsų tautos motinos yra to visiškai nusipel­ turėtume valstybės globą šeimoms visais gyvenimiš­ niusios. kais atžvilgiais, kas būtų naudingas ir tvirtas šeimos Anais rusų verguvės metais lietuvė motina mū­ materialinės ir dvasinės gerovės laidas. sų tautinio atgijimo žadintojus ir lietuvybės kovoto­ Pernai, švenčiant Motinos Dieną ir minint Šei­ jus prie ratelio išmokė rašto ir skaitymo, ji vaikams mos Savaitę, atitinkamos organizacijos parodė gra­ įkvėpė lietuviškumo jausmą, motina išlaikė lietuvių žios iniciatyvos materiališkai sušelpti gausias šei­ kalbą, o jos ugdyta tautos laisvės meilė Lietuvai at­ mas. Tą iniciatyvą reikia plėsti, organizacijoms ir nešė nepriklausomybę. Jeigu lietuvė motina per ei­ socialinės apsaugos įstaigoms tenka rasti šiam rei­ lę metų savo vaikams nebūtų skiepijusi tikrojo pa­ kalui daugiau lėšų, nes mūsų negausiai tautai gau­ triotizmo, tai vargiai ar iš kaimų ir miestelių 1919 sios šeimos yra būtinos. Visuomenė ir valstybė, rū­ metais būtų atsiradę savanorių pulkai. pindamasi didinti tautos prieauglį, pirmiausia turi Kai gerai įsižiūrime ir giliai įsi galvojame į visą rūpintis ir visais būdais imtis globoti gausias netur­ mūsų tautinio atgijimo eigą, tai be žodžių mums da­ tingas šeimas. Turtingesnės inteligentijos tarpe gau­ rosi aišku, jog tame darbe lietuvė motina suvaidino sesnių šeimų bemaž nėra, bet už tai gausiomis šei­ didį vaidmenį. Tas motinos vaidmuo yra nemažes­ momis dažniausiai pasižymi neturtingi darbininkai ir nis, kaip vaidmuo knygnešių ir didžiųjų tautos lais­ ūkininkai. Jų šeimos išlaikymo naštą reikia lengvin­ vės kovotojų, nes visiems šitiems tautos vyrams pir­ ti sąskaiton tų, kurie vengia kurti šeimas arba jas muosius stipriausius patriotizmo daigus įskiepijo ne sukūrę vengia turėti daugiau vaikų. kas kita, o tik motinos. Todėl už visa tai mūsų moti­ Todėl Motinos Diena ir Šeimos Savaitė yra ge­ noms tenka itin didelė visos tautos padėka. ra proga ne tik viešai iškelti motinos ir šeimos vaid­ Motina yra tas kertinis akmuo, aplink kurį ri­ menį valstybėje, yra proga ne tik susirinkimuose ro­ kiuojasi visos šeimos gyvenimas. Atimkite iš šeimos dyti pagarbą motinai ir lietuviškai sveikai šeimai, motiną, tuomet jūs pajusite, kad daug ko nustojote. bet taip pat yra proga svarstyti įvairius motinos ir Motinos netekusi šeima neturi tos dvasinės šilumos, šeimos apsaugos sumanymus, o radus juos naudin­ kuri nesustojama stipria srove plaukia iš kiekvienos gais, stengtis visa tai įgyvendinti, kad šeima, val­ geros motinos širdies. Niekas tiek savo šeimos gero­ stybės ir yisuomenės rūpestingai globojama, jaustų­ ve ir laime nesirūpina, kiek visu tuo rūpinasi moti­ si visiškai saugi. na, nes ji yra natūrali šeimos laimės kūrėja. Todėl Atėjus Motinos Dienai, mes visi savo motinoms mūsų visuomeninės organizacijos daro visiškai tiks­ parodykime kuo tauriausią pagarbą ir kuo tyriausią liai, kuomet jos Motinos Dieną jungia kartu su Šei­ meilę. Jeigu kitados su mūsų motinomis ir pasitaiky­ mos Savaite. davo šioks toks „santykių įtempimas", tai Motinos Šiais audringais modernizmo laikais tvirta šei­ Dieną vaikai privalo likviduoti esančius nesklandu­ ma yra atsparus ramstis visai valstybei. Tą gerai su­ mus. Motinos širdis visados yra kupina meilės savo pranta valstybės vadai, kurie ne kartą yra viešai iš- vaikams, todėl reikia, kad ir vaikai būtų persunkti sireiškę, jog motina yra šeimos siela, o šeima — ta pačia meile savo motinoms. Atminkime, kad pa­ valstybės pagrindas. Štai kokia reikšmė šiandien saulyje tėra tik viena motina — gimdytoja. Gerbki­ tenka motinai ir šeimai valstybės gyvenime. Todėl me ir globokime ją, kaip savo gyvybės šaltinį. visi tie, kurie griauna šeimas, bando griauti mūsų 'valstybės pagrindus, o jeigu taip, tai jie yra valsty­ bės priešai, su kuriais visiems tenka rimtai kovoti. Ir vis dėlto tenka neužmerkti akių prieš tuos faktus^ ir reiškinius, kurie mėgina griauti tvirtas ir sveikas 486 K A R Y S J 8 nr.

SKYRININKAS DARBAS SU JAUNAIS KAREIVIAIS (Tęsinys) didelio išlaidumo. Jei atsirastų vienas kitas analfa betas, pataria, kad be skyrininko žinios nieko ne­ Pirmosios dvi dienos. Pirmosios dvi darbo die­ pirktų. nos skyrininko su paskirtais į skyrių jaunais kąįei- 6. Valgykloje skyrininkas jauniems kareiviams viais yra ypač svarbios,, nes tai yra jaunų kareivių paaiškina, kaip vartoti šaukštą, šakutę ir peilį: pirmieji įspūdžiai kariuomenėje. Tie pirmieji įspū­ šaukštą laikyti dešinėje rankoje, peilį yartoti tik mė­ džiai jaunam kareiviui pašneka per visą jo karinę sai ar duonai piauti, bet į burną nekišti. Valgyti ra­ tarnybą, o dažnai ir visam gyvenimui. Todėl prade­ miai, netriukšmaujant; liekanas dėti į* vieną skirtą dant pratinti jauną kareivį prie karinės drausmės ir indąc bet nemesti po stalu. Skyrininkas valgo kartu tvarkos, reikalaujama nepaprasto atidumo ir kantry­ su jaunais kareiviais, paimdamas maistą paskutinis. bės. Pirmųjų dviejų dienų darbą daugiausia regu­ 7. Peržiūri visą jauniems kareiviams išduotą ap­ liuoja dalinio vadas, tačiau labai daug darbo teks ir rangą. Žiūri, kad apranga būtų pritaikyta pagal ūgį. skyrininkui, kuris visus savo gabumus ir sumanumą Jei dalinyje negalima pritaikyti (keičiant vienus su turi pašvęsti jauniems kareiviams. kitais), kreipiasi į dalinio ūkvedį, kad tas sandėlyje • * Žemiau pateikimas benčĮras vaizdas to pirmojo pritaikytų. Iš pagrindų apžiūrėti aprangą reikia to­ darbo, kurį teks skyrininkui vykdyti. Savarankiškas dėl, kad jaunas kareivis, nesaugodamas ir greit su­ skyrininko darbas prasidės, kai jauni kareiviai bus plėšęs aprangos dalį, negalėtų pasakyti: ,,tokią ga­ vau", išsimaudę pirtyje, kariškai perrengti ir dalinio vado 8. Praktiškai pamoko, kaip reikia pakloti lovą, suskirstyti į skyrius. kaip sudėti aprangą. Patikrinimo ir rytinės apžiūros 1. Gautus į skyrių jaunus kareivius skyrininkas metu nurodo jaunų kareivių klaidas, tačiau šaltai, vedasi į skyriui skirtą patalpą ir sako: „Esu jūsų nesikarščiuodamas. skyrininkas, vadinuosi (pasako laipsnį ir pavardę). Tolimesnis skyrininko darbas. Skyrininkas — Esate paskirti į mano skyrių (pasako skyriaus nu­ auklėtojas. Karinė tarnyba turi tikslą parengti Tė­ merį). Visais reikalais kreipkitės tik pas mane, sa­ vynės gynėją — kovotoją karo metui. Tas parengi­ kydami: Tatfisiė skyrininke (arba tamsta puskarinin­ mas reikalauja ne tiktai karinio išsimokslinimo., ki)!" bet ir jauno kareivio išsiauklėjimo, kad karo 2. Šūstatd skyrių pagal ūgį ir sudaro skyriaus metu jis būtų kantrus, ištikimas viršininkams ir sąrašą, surašydamas: pavardes, iš kur kilę, kuo ver­ Tėvynei, nepalaužiamos dvasios kovotojas. Jaunus tėsi prieš kariuomerię, ar išlaikė šeimą, išsilavini­ kareivius auklėja dalinio vadas ir kiti karininkai, mas. Ta pačia proga naudinga pasiteirauti, kokie jų bet ir skyrininkas, kaip ne tarpinis viršininkas, turi pirmieji įspūdžiai kariuomenėje. Tas pirmas pasikal­ didelės auklėjimo įtakos. Specialiai šiam tikslui bėjimas turi būti nuoširdus, kuris sušvelnins pirmą­ skirtų valandų skyrininkas neturi, bet jaunus karei­ ją jauno kareivio baimę. vius auklėja per visą tarnybos eigą. 3. Paskiria jauniems kareiviams lovas. Jei kar­ Skyriuje bus kilusių iš įvairių vietų ir įvairaus tais atsirastų lietuviškai silpnai kalbančių, tokius užsiėmimo jaunų kareivių. Jų tarpe bus iš miesto ir reikia guldyti šalia gerai žinančių mūsų kalbą. kaimo: iš miesto žvalesni, kaimiečiai lėtesnio būdo 4. Po to skyrininkas įsako atidaryti nuosavas dėžu­ ir klusnesni. Tačiau Tėvynei jie visi lygūs: geri ir tes (spinteles) ir surašo visą nuosavą jaunų kareivių naudingi. Visi atvykusieji jauni kareiviai pradeda turtą (Išskiriant maistą). Vieną sąrašiuką skyrinin­ naują gyvenimą — karo tarnybą. Pradžioje, nepa­ kas įsako prisegti dėžutės (spintelės) viduje, o nuo­ žįstamų tarpe atsiradę, daugelis jausis nejaukiai, rašą pasilieka sau. Skyrininkas paaiškina, kad be jo nieku nepasitikį. žinios negalima nieko iš šių daiktų nei parduoti, nei Pirmoji skyrininko pareiga yra išsklaidyti tą šiaip kur išleisti. Tai daroma todėl, kad jaunų karei­ jaunų kareivių blogą nuotaiką, nejaukumą. Tai jis vių neapgaudinėtų nesąžiningi draugai ir kad jie galės atlikti, jeigu kiekvieną savo žmogų gerai pa­ patys vertingo daikto,neparduotų pigia kaina. Paaiš­ žins. Todėl tarnybos ir atliekamu laiku skyrininkas kina, kaip reikia laikyti dėžutėje (spintelėje) daik­ turi kiekvieną stebėti, pažinti jų būdus, gabumus, tus: atskirai šepečius nuo baltinių ir valgomų daik­ jų užsimojimus ir siekius, fizinį stovį, sugyvenimą tų, taip pat atskirai knygas bei statutus. Įsako, kad su draugais ir t. t, Toks pagrindinis savo žmonių pa­ didesnę pinigų sumą pasidėtų pas dalinio vadą arba žinimas skyrininkui padės atitinkamai iš kiekvieno dalies štabe, kuriuos reikiant galės pasiimti. Drau­ reikalauti ir jį teisingai įvertinti. džiamą pačiam skyrininkui imti jaunų kareivių pi­ Skyrininkas rūpinasi visais vienodai. Nedrąsius, nigus apsaugai. silpnesnius ir mažiau gabius ne gąsdina, bet visui 5. Supažindina jaunus kareivius su dalinio pa­ juos padrąsina ir draudžia draugams iš tokių atsili­ talpomis ir rajonu. Parodo: dalinio raštinę, klasę, kusių juoktis. Draudžiamą skyrininkui vartoti išsi­ vietą laiškams rašyti (pasako dalinio adresą), valgyk­ reiškimus: kvailas, apkiautęs, asilas ir t. t, nes to: lą, prausyklą, arklides ir išvietę. Pamoko, kaip tomis kiais išsireiškimais skyrininkas atstums nuo savęs patalpomis reikia naudotis ir įspėja dėl švaros pa­ , jaunus kareivius ir neturės jų pasitikėjimo. Be to, laikymo. Nuveda į pulko krautuvę ir paaiškina, kad taip nuolat užguiti jauni kareiviai pradės manyti, tik čia viską pirktų, nes čia kainos yra žemiausios kad jie tikrai niekam tikę ir visai nebesistengs. At­ ir be to, pelnas eina pulko naudai. Perspėja dėl per- virkščiai, nesugebančius jaunus kareivius reikia daž- 18 rnr. KARYS 487 niaiu pamokyti, atliekamu laiku su jais pasikalbėti, viešoje vietoje, kreipimasis į viršininkus ir t. t. Sky­ kaip pavyzdį nurodyti jų vienodo išsilavinimo drau­ rininkas, skiepydamas valdiniams karinį mandagu­ gus^ kurie sėkmingai viską atlieka ir t. t. mą, dažnai turi pasikalbėti šiomis temomis: 1) san­ Jaiffių kareivių sudrausminimas. Viena svar­ tykiavimas su viršininkais ir vyresniais: kreipimasis, biausių skyrininko pareigų yra nuolatinis jaunų ka­ kalba, atsakinėjimas ir t. t.; 2) santykiavimas su reivių auklėjimas sąmoningoje drausmėje, kuria pa­ draugais: nuoširdumas, draugiškumas ir kitos parei­ remta visa kariuomenės veikla. Karinė drausmė yra gos, be kurių gyvenimas kareivinėse būtų neįmano­ vidujinė ir išorinė. mas ir nepakenčiamas; 3) užsilaikymas viešumoje: Vidujinė drausmė. Vidujinės drausmės auklėji­ traukinyje, teatre, autobuse ir t. t., atsimenant, kad mas yra pratinimas prie visiško klusnumo, t. y. pra­ iš kario elgesio visuomenė sprendžia apie visą ka­ tinimas prie sąmoningo, tikslaus įsakymų vykdymo riuomenės vertę. ir pareigos jausmo supratimo. Kiekviena proga sky­ Savarankiškumas. Skyrininkas turi atpratinti rininkas primena klusnumo reikalingumą, duodamas jaunus kareivius, kad jie kiekviena smulkmena ne­ pavyzdžių iš civilinio gyvenimo, sakysim: vaikų sikreiptų pas viršininkus, prašydami nurodymų ir klusnumas tėvams, samdinių šeimininkui ir t. t. Jei paaiškinimų. Pradžioje nesudėtingose, o vėliau ii civiliniame gyvenime negalima apsieit be drausmės, daugiau atsakingose pareigose, valdiniams reikia tai kariuomenėje tuo daugiau reikalingas susiklau­ duoti laisvę. Kontrolė turi būti nematoma, kad jauni symas. Įvairiais pavyzdžiais skyrininkas turi išaiš­ kareiviai nepasijustų sekami. Siekiant savarankiš­ kinti valdiniams, kad drausmė nėra tuščias, viršinin­ kumo, pareigos jausmo supratimas turi didžiausios kų išgalvotas darbas, bet kad tai yra kiekvieno pa­ reikšmės. Jeigu valdinys skirtą darbą (pareigas) ir reiga valstybei. nevisai tiksliai atlieka, bet dirba su noru—negalima Mokydamas jaunus kareivius klusnumo, skyri­ jo bausti, o reikia tik jo klaidas išaiškinti. Jaunas ninkas visus savo reikalavimus išreiškia įsakyda­ kareivis, kiekvienam žingsny „vedžiojamas už no­ mas. Norėdamas pasiekti gerų rezultatų, skyrininkas sies", bus panašus į vaiką, kuris sunkiomis aplinky­ turi žinoti šiuos* įsakymų atidavimo pagrindus: bėmis be skyrininkų ir kitų viršininkų globos pražus. 1. įsakyti galima tik tarnybiniais reikalais. 2. Prieš Tačiau, jei skyrininkas pastebi, kad kuris nors įsakant, reikia pagalvoti, ar tas įsakymas įvykdomas jaunas kareivis nepakankamai stengiasi jam pavestą ir ar pakankamai valdinio suprantamas. Neaiškiai darbą atlikti arba sąmoningai vengia pareigų, jį rei­ atiduotas įsakymas bus blogai suprastas ir, žinoma, kia griežtai įspėti ir, jei tas negelbsti, pranešti būrio blogai įvykdytas. 3. Įsakyti reikia ryžtingai, pasiti­ vadui. kinčiu balsu (tonu), bet ne prašant ar maldaujant. 4. Geresniam valdinių pažinimui, atliekamu laiku Reikia pasakyti, iki kurio laiko įsakymas turi būti ar šventadieniais skyrininkas turi mokėti susiartinti įvykdytas. Jaunas kareivis įsakymą pakartoja ir su jaunais kareiviais ir pasikalbėti jų reikalais, apie įvykdęs apie tai praneša skyrininkui. 5. Nereikia jų namus, nuraminti pasiilgusius savo artimųjų ir įsakymų kaitalioti ir dėl mažų priežasčių juos at­ t. t. Gavus dalinio vado leidimą, šventadieniais gru­ šaukti. Atvirkščiai, reikia stengtis, kad ir sunkiau­ pelėmis reikia savo valdinius supažindinti su arti­ sias įsakymas būtų įvykdytas. Jei įsakymas įvyk­ miausiomis apylinkėmis ir miestu. Tas „iškylas" rei­ dytas netiksliai, reikia surasti klaidos priežastį. 6. kia išnaudoti praktiniam auklėjimui karinio manda­ Stengtis, kad valdiniai įsakymus nekritikuotų, bet gumo: pratinti sveikintis, užleisti kelią šaligatvyje juos gerbtų. 7. Reikia įsitikinti, ar tikrai įsakymas ir t. t. Grįžus reikia pasikalbėti, kas jauniems karei­ įvykdytas. Mažiausios vertės įsakymas negali būti viams krito į akis, kas patiko, ką jie dar norėtų pa­ paliktas neįvykdytas. Tačiau kontroliuoti reikia la­ matyti irx t. t. bai atsargiai, kad valdiniai tai nesuprastų jų „gau­ Taip apgalvotai veikdamas skyrininkas auklėja dymu". Kada valdiniai bus pakankamai drausmingi, sąmoningą, savarankišką ir drausmingą karį. Taip toji kontrolė nebus reikalinga. išmokytas ir išauklėtas kovotojas, kad ir sunkiau­ Išorinė drausmė. Skyrininkui tenka atkreipti dė­ siomis aplinkybėmis (ypač kare) ras išeitį. Tie geri mesį ir į išorinę jaunų kareivių drausmę, kuri papil­ savumai jam bus naudingi ne tik kariuomenėje, bet do vidujinę drausmę. Išorinė drausmė — tai yra ko­ ir civiliniame gyvenime. Karinis auklėjimas drauge votojo išvaizda, 'santykiavimas su viršininkais, ki­ yra veiklaus žmogaus ir gero piliečio auklėjimas. taip tariant — karinis mandagumas. Išorinė kovoto­ Br. Michelevičius jo išvaizda liudija, kiek jis yra pamėgęs kariškumą, švarumą ir tvarkingumą. Skyrininkas turi stengtis išauklėti valdinius taip, kad neatsižvelgiant į įvai­ riausius darbus, jie valytų ir tvarkytų savo drabu­ žius ir stengtųsi gražiai, kariškai atrodyti. Jaunas kareivis jausis gerai ir savimi pasitikės tik tada, jei jis išoriniai gerai atrodys. Nepritaikyti, suplyšę ar sutepti drabužiai jauną kareivį veda prie netvarkin­ gumo ir apsileidimo pareigos. Karinis mandagumas. Be išorinės išvaizdos, rei­ kia jaunus kareivius pratinti karinio mandagumo. Skyrininkas turi išaiškinti, kad kareiviui privalomas bendras „pilietiškas" mandagumas, tačiau^ kariniai papročiai iš jo reikalauja dar daugiau — būti kariš­ kai mandagiu: karinis sveikinimasis, užsilaikymas

^ 488 KARYS 18 nr.

Antanas. O mes kariai savo motinų nepa­ mirštame. A, Onutei nupirkome po knygą. Žinoma, Vytautas brangesnę.. KAREIVIŲ MOTINA Onutė. Dėkui, dėkui broleli, dėkui Vy­ tai. . . Guoba. A/ žinau, žinau, kas vasarą po tais klevais dūsaudavo. Juokais primenu 5-kių paveikslų draminis vaizdelis Onutei piršlius, tai ji spiriasi visomis keturiomis. Nereikia ir gana!.. Ge­ rai, vaikai, jūs man visi brangūs ir Dalyvauja: Vytautas. O, dėde, kaip gi pamirši.. . verti mano meilės., . Sveika gyva, Onute. Negalėjau pra­ I. Atsitikimo dalyviai: 1) Juozas Guo­ Antanas. O tau, geroji mamyte, štai do­ eiti pro šalį tavęs neaplankęs. ba — buv. partizanas, ūkininkas, 2) vanėlę nupirkau — šilkinę skarelę. Onutė. Dėkui, Vyteli, iš tikrųjų buvau Guobienė — jo žmona. 3) Onutė — Priimk, mama! labai pasiilgusi... duktė, 4) Eil. Guoba Antanas — sūnus, Guobienė. Sūneli, balandėli mano! Die­ Guobienė. Tėvai, prašyk svečius sėsti. 5) Eil. Šalna Vytautas — Antano drau­ vulėliau. . . Dėkui, dėkui! Ir tokia Aš tuojau vakarienės ką nors.. . gas. graži!. . Vaje, nedėk man ant gal­ Guoba. Na, vyrai, kabinkit milines ant vos, dar sutepsiu prie puodų. Tegu II. Pasakojimo dalyviai: 6) Senutė — gembės. Sėskite. Pasikalbėsime. O būna atminimui arba vasarą bažny­ Juozo Guobos motina, 7) Vincas Guoba tu, moč, kepk kiaušinių visą kapą! čion. .. Ajagi, tokia graži, — net —Juozo brolis, žuvęs kautynėse, 8) Juo­ Tokie brangūs ir taip netikėti sve- akys raibsta.. . zas Guoba — (pasakotojas), 9) Čyževs- ciai. . . Antanas. O tau, tėve, pažadą būti geru kis — lenkų partizanų vadas ir 10, 11, Vytautas. Aš tai, dėde, skubėsiu į namus, kareiviu! 12) Čyževskio draugai — partizanai ir paskiau bus vėlu. Užėjau taip sau kiti. aplankyti. .. Vytautas. Dėde, kaip mums būtų malonu išgirsti bent vieną tamstos, seno par­ I paveikslas Guoba. Užėjai, ir kaimynei, taip lengvai nepabėgsi. Pasisvečiuok, rytoj Anta­ tizano, pasakojimą. Daug apie tam- (Vakaras kaimo troboje) stą girdėjau, bet tamsta pats dar nie­ nas galės pavėžinti iki namų. .. v ko nepasakojai. Guobienė. Žiūrėk, tėvai, mūsų katinas Vytautas. Labai dėkui/ bet. . . kad prausiasi, — kojyte net už au­ Antanas. Koks čia bet, pavakarieniausime, Guoba. Nemėgstu daug kalbėti. Bet kai sies užlenkdamas—svečius buria. . . pasikalbėsime. . . juk nedega, —- su­ dabar sulyginu anuos laikus ir da­ Guoba. Eik jau, moč, su savo burtais. spėsi. bartį, ojojoi, koks skirtumas. Žiūrė­ Koks vėjas užneš dabar čia svetį?... Onutė. Neišleisk, neišleisk, broleli, sve­ kite, štai ant sienos senos mano mo­ Guobienė. Gal Antanėlis parvažiuoja. čio. Kic, kic, kic! Katinėli, koks tu tinos paveikslas. Rodos, amžinai jis Sapnavau šią naktį. Rodos, einu per geras burtininkas.. . bus toks pat. Balta skarelė, gilios kareivines ir matau: —— mano sū­ Guobienė. Onute, nubėk į kamarą, tik raukšlės veide ir rami meilė akyse. nelis kad valo batus, kad šveičia, greitai. . . rasi ten. Aš ugnį užkursiu... O kokia didi galybė šios kuklios mo­ —ruošiasi kažkur. Norėjau klausti/ Onutė. Gerai, mamyte, tuoj. . . terėlės širdyje. Motinos niekuomet bet gi pats, kad pradėjai kosėt ir Guoba. Taigi sakykite, kaip Čia taip stai­ nesikeičia, bet laikai, laikai. .. prižadinai, nebesuspėjau. ga atsiradot. Ir laiško neparašei. .. Antanas. Nors gal ir per skaudūs, tėve, Guoba. Tai kad tau bala, prižadinau. Antanas. Ką čia, tėveli, mums kareiviams tau tie prisiminimai, atleisk, kad ver­ Gaila, būtumei paklaususi, dabar vi­ reiškia tų porą kilometrų nuo sto­ čiame, juos prikelti, bet nuoširdžiau­ si žinotume. (Juokiasi). ties, vieni niekai. Be to, ir patys ne­ siai prašytume. Guobienė. Juokis, juokis. .. ot, kad taip sitikėjome dabar atostogų. .. Guoba. Gerai. Jūs esate tokie pat karei­ ima ir parvažiuoja. . . Vytautas. Atostogos, dėde, iš šautuvo iš­ viai, kokiu ir aš tuo laiku buvau. Guoba. Jei manytų parvažiuoti, būtų šovėme! .. Pradėjęs turiu baigti. Tai atsitiko laišką parašęs. Greičiausiai, kad tik Guoba. Kaip tai iššovėte?. . . kovų dėl laisvės laikais. Galit suprast, nebūtų pas mūsų Oną piršliai.. . oi, Antanas. Labai paprastai, tėve. Tik va­ mano mielieji, kiek motina prikentė­ čiuptų mane seni už piniginės.. . kar, šeštadienį, mums su Vytautu jo ir prisirūpino/ kada aš koviausi Onutė. Nenoriu, tėveli, piršlių. Škac! kad valant šautuvus ir kalbant apie na­ Karpatuose. Bet Dievui padedant, tu sudegtum, senas burtininke! Jei mus, apie atostogas, įeina į klasę bū- laisvę atgavus, nudžiuginau senutę piršliai atvažiuotų, aš pasislėpčiau. rininkas ir paskelbia kuopos vado savo grįžimu. Bet čia vėl.. . kaip ži­ Guoba. Eė, dukra, tokią /,katę" ir maiše vardu: — Kas šiandien geriausiai su­ note, mūsų ūkis buvo likęs neutralėje galima parduoti. šaudys, tam trys dienos atostogų! — zonoje. Gyvent buvo tiesiog neįma­ Onutė. Nenoriu, tėveli, nenoriu!. . . Mudu tik pasižiūrėjom, paspaudėm noma: lenkų partizanų gaujos plėšė, Guoba. He, kad tau bala. Tokia pana, rankas. Aš jam sakau: laikykis, Vy­ žudė ir degino. .. Nutarėm gintis pasogos tūkstantėlė, žirgas staininis tautai!... Na ir šaudo visa kuopa, lu­ nuo to laukinio siaubo. Taigi, amži­ pakinkytas, be, tiesiog į dvarą.. . pa, net. taikiniai dreba. Rezultatai ną atilsį, su broliu Vincu išėjom Lie­ Onutė. Man čia geriau, negu dvare.. . puikūs. Stojom mes su Vytautu ? pa­ tuvos partizanais. Ak, palikom mo­ Guobienė. Liaukis, tėvai, mergaitę erzi­ mainą. Širdis dreba/ bet laikausi. tiną verkiančią, raudančią vieną, o nęs. Bus, mat/ kas nebuvę. Pirmą Pradedam. Vienas, kitas.. . ir t.t. mes pradėjom kovą. Buvo ruduo, sūnų apvesdink, o tada kalbėk.. . skaito mano. — 112 tik nesurikau: pats pabiurimas. Kartą pasišaukė mus Guoba. Na, na, moč, pajuokaut galima. — Važiuoju!. .. bet skaito Vytau­ vadas ir sako: Žiūrėk, vakarienę greičiau paga­ to kliudimus ir imu pavydėti, bet II paveikslas mink. Rytoj anksti kelsiu, į kalvę ačiū Dievui.. . reikės nešti noragai pasmailinti. Jei Guoba. Na ir ką? (Rudens naktyje) ' taip bus šilta, į dirvas eisime. (Bel­ Antanas. Irgi 112, reiškia, turime dau­ Partizanų vadas. Broliai Guobos, dar vie­ dimas į duris). giausia ir po lygiai!. . Maniau, bur­ nas jums uždavinys. Guoba. Štai tau. . . tą trauksim, bet kuopos vadas priė­ Guobienė. Prašom! (Įeina Antanas ir jo ir sako: — Gerai, vyrai! Rašti­ Vincas. Visuomet mes pasirengę! Vytautas). ninke, parašyk šiandien eiliniams Fartizanų vadas. Jums tenka šiąnakt iš­ Antanas. Labas vakaras, mieli tėveliai! Guobai ir Šalnai atostogų liudijimus. spręsti jūsų sodybos kaimynystėj Guobienė. Vai, Jergutėliau!. . . Antanė­ Šiandie galėsite išvykti. •. Štai, tėve, esančio Noručių dvaro mįslė. Tai lis. Sveiki, sveiki, sveteliai. (Sveiki- ir esam!. . Šį sekmadienį mums di­ sunkus uždavinys* Aš vis gaunu apy­ nimosi žodžiai). delė . šventė.. .. tikrių žinių, kad ten kažin kas ren­ Guoba. Sveikas, sūnau! Ar iŠ debesio da­ Guobienė. O kas gi yra? giama. Gali būti visko. Jums abiems bar nukritot. Ir dar su svečiu. Kai­ Vytautas. Pamiršai, tetule, ogi motinos tenka tuos gandus patikrinti ir iki mynas Šalna. . . Gerai, gerai, kad diena... ryto pranešti man. Jūs tas vietas ge­ mūsų nepamirštate. Guobienė. A. .. tikrai buvau pamiršusi. riau pažįstate, nekaip visi kiti. 18 nr. K A R Y S 489

Juozas. Taip, vade, nuo vaikystės dienų. senė su dukterimi yra*. . Vienas turi Motind. Dievulėliau tu mano, tai jūs, sū­ Kiekvienas kampelis1 mums ten žino­ daug kryžių ir medalių. . . matyt, ka­ neliai! Eikite, eikite į vidų* * * Kas mas. * rininkas, tau, Juozeli, brangus, tu vienas pa­ Partizane vadas. Sudiev, vyrai/ rytoj man Vincas. Lipk žemyn. .. eiti nebegali* pasakykite, kas tame dvare yra. Lai' Juozas. Palauk. *. tas medaliuotas ponas Juozas. Nieko, mamyte. . . mingai jums! . kažką ima iŠ geležinės spintos. Daug Vincas. Nenusigąsk. Truputį koją peršovė. Abu. Sudiev,. Ryt pranešim tamstai. (Vė­ popierių*. * atskleidžia žemėlapį.. . Reikia aprišti. Kraujas bėga... jas, lietus). palauk, kažką skaito, visi sustojo... Motina. (Verkdama). Dievuliau, Die­ Juozus. Na, tai ką?. . Vincas. Tur būt, įsakymą. Lipk žemyn, vuliau* * • Vincas. Pirmyn!.. . po perkūnais!.. . Vincas. Neverk, mamyte, duok kokį nors Juozas. Ech, tokia naktis tik velniams Juozas. Ką darysime? skudurą. .. reikia skubėti, mus prie­ vaikščioti ir mums. Vincas. Reikia tuos dokumentus atimti. šas vejasi.. . Vincas. Taigi mus velniais ir vadina. Tin­ Juozas. Sakai, įsiveržti į kambarį* . . Juozas. Broli, imk visus dokumentus ir ka' Vincas. Tik taip. Skubėkim, o kai atgal bėk vienas. . . Balsas. Deklamuoja (audros fone). sukraus į tą geležinę spintą, bus daug Vincas. Negaliu tavęs palikti.. . Žvarbus vėjas draiko naktį juodą bereikalingo darbo... Juozas. Aš tik trukdysiu. O čia minutės Ir lietingus debesis juodom erdvėm Juozas. Matai, prie durų mažytis žiburė­ brangios. Bėk! lis sužybčioja ir vis gęsta toje pačio­ gena. Vincas. Negaliu! je vietoje... tur būt, sargybinis rūko. ^ O pakluonėm ir laukais vėjuotais, Juozas. Aš tau sakau, bėk! Kas bus, tai Vincas. Vargšas. .. Stovi, tai reiškia, nu­ ) Žengia tyliai drąsūs partizanai. bus, o uždavinį reikia tinkamai at­ gara atsukta prieš vėją. Gerai. Duok / Kas mirtis jiems? Kas pabiuręs ke­ likti. . * durklą. Šliaužiam. . . lias?. . . Vincas. Gerai. Iki aušros gal spėsime su (Tyla. Staiga trumpas riktelėjimas, Narsūs vyrai baimės nepažįsta! draugais čia grįžti ir tave su motina urzgimas, negarsus krintančio Šautu­ Delne kaista sunkus parabelius, — įsvesime iš cia. — vo bildesys). Ar sugrįžt laimėjus, ar visai negrįžti!.. Juozas. Gerai. Skubėkit. Laimingai tau! Juozas. Palauk, Vincai, reikia atsikvėpti. Vincas. Dabar laiptais aukštyn! Tik drą­ siai!. .. (Tylūs skuboti žingsniai laip- - Vincas. Iki pasimatymo! (Durų trinktelė­ Vincas. Na tai savo namus jau pasiekė­ tuose). jimas) * me. Dar pora kilometrų ir būsim Vincas. Čšsšl. .. — pasiklausykime. (Gir­ Motina. O Dieve brangus. Drebu, drebu vietoje. dėti už durų įvairūs balsai). dėl jūsų, mano vaikai, kaip drebulėlė Juozas. Štai, Šita obelis saldinė. O kiek 1. balsas. Išgerkime ui mūsų brangų sve­ dienas ir naktis. .. daug obuolių Šią vasarą buvo. tį ir vadą! Juozas. Dovanok, mamyte, kad tokie lai­ Vincas. Buvo. .. 2. balsas. Niech žyje! kai. .. Kai priešo nebebus mūs že* Juozas. Ak, kad taip užeit į namus, pasi­ Daug balsų. Vyvat! Vyvat! V.... (durų mėje, tada būsime laimingi... . šildyti, pasislėpti nuo vėjo ir lie­ trenksmas). (Pasigirsta tolimas triukšmas). taus . .. Vincas. Rankas aukštyn! (Moters cyptelė- Motina. Kas tai? Vincas. Nekalbėk niekų. . . jimas ir suspiegimas). Tylėt! Nei Juozas. Tai jie. Mamyte, gesink žiburį. Juozas. Vincai, vargšė mūsų motina, ką garso! Vietoje nudėsiu! Aš lipsiu ant aukšto. Sakyk, kad mes dabar jinai veikia viena. Juozas. Nesijudinkit! išėjome. .. Vincas. Tur būt, meldžiasi. Kambarėly Vincas. Aplink!.. . Taip, tamsta, panele, Motina. Slėpkis, sūneli, slėpkis. . . (Arklių šviesu.. • irgi nusigrįžkite! kanopų bildesys). Išgelbėk mus, Juozas. Taip būt miela priglaust galvą prie Moters balsas. Niecbcem. .. Viešpatie!. .. jos krūtinės, pasidžiaugti kartu su ja Vincas. Apsigręžk! o ne. .. saugok, Juo­ gyvenimo laime. Ji, tur būt, dažnai Čyzevskis. (Lauke) Apsupt namą. Už* zai! (tyla, lankstomų popierių čiužė- verkia. Ak, taip norėtųsi užeit, pa­ stot langus. (Beldimas)* Atidaryk! jimas). Čia yra moterų, tai mes ne­ guost, pradžiugint. Motina. Kas čia? norime jūsų užmušti, bet kuris drįsite Vincas. Ko čia griaudeniesi, kaip mergai­ Čyzevskis. Neklausk, o greičiau daryk! Na pro duris iškišt nosį, nušausime. .. tė. Užeit... o išeinant dar didesnį vot. .. (viduje). Uždek žiburį! A.. . (Durų subildėjimas)* (Sąmyšis). sopulį palikt. Uždavinį atlikti svarbu. tai ką, sene, dar nemiegojai! Čyzevskis. Ak, ak, po velnių, dokumentai! Paskiau žiūrėsim... Mūsų dokumentai!... Motina. Taip neramu, šaudosi, užmigti Juozas. Noriu nors per langą pažvelgt į Moters balsas. Kapitone, kodėl tu nešo­ negalėjau . . . vidų, gal pamatysiu ir ją.. • vei to chamo, jis mane įžeidė. . . Čyzevskis. O sūnūs, a?. . Vincas. Užteks, pailsėjom. Pirmyn!.. (verkia). Motina. Nėra. . . Balsas. Deklamuoja. Čyzevskis. Vytis, kelt visus ant kojų (Pa­ Čyzevskis. Nėra?. . (Velniškas juokas). Slenka krūmais, it naktiniai žvėrys, sigirsta šūviai lauke). O čia kraujas* .. kieno? Kieno čia Drasko šakos veidus, perplėšia dra­ 1. balsas. Šaudosi, susitiko su sargybiniais! kepurė?. . bužius. . . Čyzevskis. Vytis, pagaut tuos du šunes! Balti dvaro mūrai netoliese žėri, Motina. Nėra, išėjo?. . Greičiau!.. . Senos parko liepos blogą burtą ūžia... Čyzevskis. Ak, tu sena ragana, užmušiu, Toj naktyj vėjuotoj, toj nakty nere­ 2. balsas. Tai pažįstami — mūsų kaimy­ kaip gyvatę! Sakyk, kur paslėpei*' gėj, nai Guobos! (Kirtis). Vėjas lanksto liepas, vandens pila Čyzevskis. Sudegint juos! Motina. Dievuliau! • • sakau, išėjo.. . sroves... Moters balsas. Jok, jok, kapitone, sude­ Čyzevskis. Sakyk!.. Tik dvi širdis nerimu taip dega/ — gink! Motina. Gėdykis mušti seną moterį, žvė­ Tai du partizanai rengiasi į kovą. Čyzevskis. Jojam! rie. Argi as kariauju su tavimi, ar Vincas (prašnabzdomis). Hm, prie klo­ aš ką žinau? . . _ III paveikslas jimo daug arklių stovi, vadinasi, yra Čyzevskis* Namus sugriausiu/ sudegin­ ir raitelių.. . Motina. (Meldžiasi). Sveika Marija, ma­ siu! .. (Durų trenksmas). Juozas. Reikia įlipti į tą liepą ir riažiūrė- lonės pilnoji ir t. t. (tolimi šūviai). Juozas. Štai aš, žioply! Suimk mane, bet ti, kas yra antrojo aukšto apšviesta* Šaudosi? Panele Švenčiausia! Gal ir motinos nekankink, gyvuly! me kambaryje. mano sūneliai kur nors kariauja? Čyzevskis. Ak, tai tu!(?) Kur dokumen­ Apsaugok juos nuo priešo kulkų! Vincas. Lipk!... Taip ot... stok ant pe* tai? čių.. • gerai. .. (Dar artimesni šūviai). Viešpatie Juozas. Mūsų Štabe*.. Juozas. Jau... Dieve, išklausyk maldas mūsų, o bal­ Čyzevskis. Suimt jį. Rišt prie balno! Vincas. Nu ką? Matai? sas mūsų tegu pas tave nueina. Tė­ Motina. Ponuli, dovanok! palik! Juozas. Palauk, reikia truputį aukščiau.. . ve mūsų, kurs esi danguje ir t. t. (ty­ Čyzevskis. Stipk, ragana! Ant arklių!.. Vincas. Matyti?.. lus beldimasis į duris). O kas Čia da­ Motina. Atiduokit man sūnų! Sūneli! Juozas. Matyti, labai gerai matyti... bar tokiam vėlume? (Garsesnis bel­ Vincas. Kas?. • dimas). Kas čia? (Tolstantis su vėjo kaukimu besi­ Juozas. Daug svečių. * * geria vyną... ir Juozas. Tai mes, mamyte, atidaryk! maišąs Šauksmas). Sū-ne-li!.* SUŽEISTAS NEPASIDAVĖ Į NELAISVĘ Vyčio kryžiaus kavalierius eilinis Teofilis Ma­ vyrus, išvyko pasižvalgyti. Prijojus pušynėlį, karei­ sionis gimė 1895 m. Alytaus aps., Seirijų vl.r Staciškių vius paliko jame, o pats, palipęs į kalnelį, ėmė ste­ kaime. 1918 m. per Kalėdas sužinojęs, kad kuriasi bėti priešą. Tuo laiku iš Bobriškių kaimo pusės pa­ Lietuvos kariuomenė, ne tik pats nutarė stoti sava­ sipylė iš kulkosvaidžių ir šautuvų šūviai ir priešas noriu, bet kalbino ir savo draugus. 1919 m. sausio 1 pradėjo pulti. Vadas grįžo pas savus ir įsakė trauk­ d. iš Seirijų apylinkės išvyko 19 vyrų į Alytų ir įsto­ eis. Priešo buvo labai daug ir jis jau buvo užėjęs iš jo į i. pėst. pulką. Vasario 12 d. iau iis kaunasi ties dviejų šonų. Jeznu. Nuo to laiko prasideda nuotykingos kario 2. kuopa stovėjo už Anykščių. Šilėnų kaimas dienos. ėjo iš rankų į randas. 8 apsukresni vyrai buvo išsiųs­ Pirmą kartą užimant ti į priešo pusę žvalgybon. Apžiūrėjus priešą, vienas Daugus, Masionis su nuvyko pranešti vadovybei, o kiti sekė toliau. Ne­ dviem vyrais buvo išsiųs­ spėjus pranešimo nunešti, buvo užpulta mūsų lauko ti žvalgybon. Išžvalgę sargyba. Įvyko susišaudymas. Žvalgai, išgirdę susi­ priešą, Pajaujis nuvyko šaudymą, iš užpakalio atidengė ugnį. Priešas paty­ pranešti kuopos vadui, o ręs, kad iš dviejų šonų pliekiamas, ėmė trauktis at­ Masionis su Varnele liko gal ir užbėgo tiesiai ant mūsų žvalgybos. Žvalgams toliau sekti. Netrukus pasidarė gana geras taikinys ir jie ėmė dar smarkiau priešas pradėjo smarkų šaudyti. Lauko sargyba taip pat palaikė stiprią ugnį. puolimą. Varnelė netikė­ Priešas buvo išblaškytas. tai buvo užkluptas ir sun­ kiai sužeistas. Masionis, Ties Naujasodžiu kaimu buvo smarkios kauty­ negalėdamas kitu keliu nės. Priešo didelės jėgos iš visų pusių spaudė mūsiš­ pasiekti savo dalį, bėga kius. Trauktis taip pat nebuvo kur, nes iš vienos pu­ kartu su puolančiais ir 1 pė%t. pulko sės tyruliavo ežeras, o iš kitų — smarkia ugnimi priešo kareiviai jam nieko eil. T. Masionis puolė priešas. Gyventi ar mirti, bet į nelaisvę nedarė. Mat, jis eidamas į Masionis pasiryžo nepasiduoti. Prisileidęs prie­ kariuomenę, iš namų nusi­ šą visai arti, neatsižvelgdamas į pavojų gyvybei, nešė ir kariuomenėje dėvėjo tokią pat milinę ir ke­ prasiveržė pro priešą ir pabėgo. Bėgant kulkos purę, kokias dėvėjo priešas, tai, matyt, buvo palai­ zvimbte zvimbė, pralėkė net pro kojas ir nutraukė kytas savo žmogumi. Pradėjus mūsiškiams smarkiai kairės rankos pirštą, tačiau į nelaisvę nepasidavė. šaudyti, priešas išsibėgiojo. Masionis prisijungė Po to teko gydytis Karo ligoninėje. Vėliau buvo prie savųjų. Užėmus tą vietą, kur buvo užpultas ka­ paskirtas į ūkio kuopą. Toje kuopoje Masionis nesu­ reivis Varnelė, jį rado dar gyvą, bet vežamas į Aly­ tiko tarnauti. Tada paskyrė į I divizijos štabą. Iš ka­ tų mirė. riuomenės visai išėjo 1920 m. balandžio 12 d. Kaip Tarp Varėnos ir Bobriškių kuopa ruošėsi pietau­ savanoris gavo žemės Alytaus aps. ir vi., Rožučių ti. Atbėgęs civilis pranešė, kad užpakalyje priešas kaime. Joje ir dabar gyvena. Už narsumą apdovano­ rengiasi pulti. Vadas karininkas Žemaitis, paėmęs 4 tas Vyčio kryžiumi. Vand. Junaitis

IV PAVEIKSLAS )uozas. Ne, mamyte, ne.. . (Tolimas V PAVEIKSLAS (Geležies tylus skambtelėjimas, žingsniai) triukšmas). Jau pajuto mūsų pabėgi­ (I pav. tąsa) mą. . . Motina, (Tyliai). Sūnau! Juozuk!. . Juo­ Guoba. .. .Degančių namų raudona pa* zeli! Ar tu esi? Motina. Sūneli, skubėk! Aš negaliu, man švaistė apšvietė mirštančią motiną* Juozas. AŠ!. . čia esu. . . kas tai? . . taip silpna... Jos plaukai buvo pilni sukietėjusių Motina. Tylėk, vaikeli mano, aš atėjau Juozas. Mamyte, o taip ant rankų... kraujų. Ji buvo visa suspardyta prie* tavęs gelbėti. .. Kokia tu lengva, kaip plunksnelė... šo kojų. Tos malonios akys buvo Juozas. Mamyte, tu? Kaip tai? . . Motina (silpnai). Sūneli/ kaip gera. Aš plačiai atvertos ir žvelgė į ugnies nu­ Motina. Tu surištas? Palauk, tuoj atri­ jaučiu tavo širdies plakimą. Kaip dažytas aukštybes; ant lūpų stingo siu. . . galingai ji plaka, kaip varpas. . . laiminga šypsena. Tyliai geso toji Juozas. Mamyte, kaip galėjai čia patek­ Juozas. Tu tokia perlyta, vienplaukė.. . menkutė žmogysta ir didi savo mei­ ti?. . Aš, tur būt, sapnuoju. . . Motina. Bet man taip gera ant tavo ran­ le motina. Motina. Atbėgau paskui tave į dvarą. kų. .. " Brolis Vincas, atskubėjęs su drau­ Puoliau ponui po kojų... suspardė..* gais, sugavo padegėjus gaisravietėj ir Juozas. Šiai jau ir mūsų miškelis, pakal­ išmetė.. . bet išsitarė, kad tu esi rū­ Šaudė juos kaip zuikius, pamišusiai nėje dunkso mūsų namai. Bet čia syje. Atsigaivėjusi atsiminiau, kad . besiblaškančius tarp degančių trobų* truputėlį pailsėsime, užuovėja.. . požemio durys neturėjo spynos, o Pleškėjo šūviai, o aš netoliese par­ tik štanga uždėta. .. Ropote atropo­ Motina (silpnai). Taip, pailsėkime.. . puolęs ant nutilusios savo motinos jau. . . ir Dievo apvaizda. .. Kelk, Juozas. Motin, pirma mūsų, mūsų namus krūtinės raudojau... (Pauža). sūneli, ir bėk, tuojau pradės švisti, pasiekė priešas ir nieko neradęs pa­ Vytautas. Kokia šiurpi istorija, dėde*. . bus vėlu. . . dega. . . Ech, raudoni ugnies liežu­ Antanas. Tėve! Štai aš, štai mes, mūsų Juozas. Ak, motule brangioji, . . .bėkim... viai kopia stogais. .. šimtai tūkstančių jaunuolių, visi kaip Motina. Bėk tu.. . aš jau nebegaliu. . . Motina. Kaip šviesu*.. vienas sakome jums: Gana! Mes bū­ vis tiek man mirti. . • Juozas. Mūsų namai dega.. . sime geri kareiviai, verti savo narsių­ Juozas. Tave ant rankų parnešiu, bet ne­ jų tėvų. Ir niekam, nors ir pragaro Motina. Sūnau, aš regiu, prasivėrė dan­ paliksiu čia. . . galybė eitų, mes neleisime jūsų gus ir toks šviesus ir geras Dievas Motina. Girdi, kažin kas laiptais lipa. Ei­ skriausti. šaukia mane.. • einu. einu aŠ pas name. . . Guoba. Taip. Dėkui, sūnau. Jūs esate mū­ Jį... Sūneli, mane šaukia šviesus Juozas. Duok rauką, mamyte. .. (vėjo sų viltis ir džiaugsmas. švilpimas) o ten už parko į miške­ Dievas... einu.. . einu... Guobienė. Tegu Dievas jums padeda, su li. . . gerai.. . Juozas. O Dieve, mano motin, brangiau­ Motina* Palik čia ant lauko mane, o tu sioji mamyte... (Verkia). (Šūviai, nėli... bėk. .. triukšmas). Juozas Kuzma 18 nr. K A R Y S 491

įsakymą išplaukti vokiečių laivynui ir. jeigu sąjungininkų ke­

tinimai būtų pradėti įgyvendinti «—vneįrukus įsikišti. Balandžio 8 d. anglų kariuomenės daliniai, kurie turėjo užimti Stavangerį, POLITIKOS APŽVALGA Bergeną, Trondhjemą ir Narviką, jau buvo pakrautr ir iš uostų išplaukę. Britų admiralitetas sužinojęs apie vokiečių karinių NEPAPRASTAS RIBBENTROPO PAREIŠKIMAS pajėgų pasirodymą Šiaurės jūroje, savo kariuomenės transpor­ to laivus pasiuntė atgal ar bent mėgino juos sugrąžinti ir sueiti Balandžio 27 d. 14 vai. 30 min. Vokietijos užsienių reikalų į sąlytį su vokiečių laivynu. Tuo būdu vokiečių kontrakcija, ministras Ribbentropas Reicho kanceliarijos didžiojoje priėmimo įvykdyta balandžio 9 d. rytą, buvo įvykdyta pačiu tikru mo­ salėje, dalyvaujant diplomatiniam korpusui, o taip pat Vokie­ mentu sutrukdyti arba nors pasunkinti anglų ir prancūzų iš­ tijos ir užsienių spaudos atstovams, padarė sensacingai lauktąjį laipinimą Norvegijos krantuose. Sąjungininkų planams nepa­ pranešimą apie ligšiolinę politinę padėtį. Pradžioje ministras vykus, jų vyrai įprastu būdu atsistoję prieš pasaulio visuo­ pažymėjo norįs susirinkusius betarpiškai supažindinti su eile menę, griežčiausiai pasmerkdami vokiečių žygį ir kategoriš­ politinių dokumentų, kurie, Reicho vyriausybės nuožiūra, pasau­ kai tvirtindami, kad jie niekad neturėję tikslo, išskyrus minų lio visuomenei, o ypač neutraliųjų valstybių vyriausybėms, išsėjimą, imtis žygių Skandinavijos teritorijos ribose. esą labai reikšmingi. Toliau Ribbentropas kalbėjo: baigdamas Ribbentropas priminė apie sėkmingas kovas 1939 m. rugsėjo 5 d- Anglijos ir Prancūzijos galiūnai pa­ Hamaro, Elverumo ir Lillehammerio srityse, kur paėmę į ne­ skelbę Reichui karą, neturėdami tam jokios išmintingos prie­ laisvę ir anglų kariuomenės dalinių, net britų brigados štabą. žasties. Vokiečių tauta ir jos vadas jau nuo 1933 m. pradžios Paimta ir daug operacinių dokumentų, rodančių planus užimti vedė norą taikingai sugyventi su anglų ir,prancūzų tautomis. visą Norvegiją. Įsakymas išlaipinti pirmuosius anglų ekspedi­ Tačiau esamomis, aplinkybėmis sąjungininkų paskelbtąjį karą cinio korpuso dalinius, esąs duotas balandžio 6 ir 7 dienomis. Vokietija priėmusi su šventu pasiryžimu. Priėmusi todėl, kad Tie dokumentai, dar papildomi belaisvių žiniomis ir užrašais, norima Vokietiją išardyti, norima vokiečių tautą padaryti kalba patys už save. j^~^\ beteise ir sunaikinti ūkiškai. Kai tiesioginis puolimas prieš Reicho vyriausybė dabar pradedamais skelbti^dokumen- vokiečių vakarų įtvirtinimus sąjungininkams atrodė nesėkmin­ tais įrodys, kad: 1) Anglija ir Prancūzija jau seniai rengėsi gas ir kai sukurstytas lenkų sąjungininkas savo uždavinio ne­ užimti Norvegiją; 2) Norvegijos vyriausybė tai žinojo; 3) Nor­ įvykdė, Anglija ir Prancūzija pradėjusios galvoti apie karo vegijos vyriausybė, atvirkščiai Švedijos vyriausybei, buvo pa­ išplėtimą, visokiais būdais mėginant kitur nukreipti karo lauką sirengusi, ką ji pagaliau ir padarė, įstoti j karą Anglijos ir ir įtraukti į konfliktą neutraliąsias valstybes. Tam tinkamiausiu Prancūzijos pusėje; 4) Vokietijos įsikišimu keliomis valando­ objektu Anglijai atrodžiusios mažosios Europos valstybės, o mis buvo užbėgta britų mėginimui už akių ir, pagaliau, 5) britų imperijos tautos — labai gera pagalbinė kariuomenė, Anglijos ir Prancūzijos galiūnų po to padaryti pareiškimai yra norint senu būdu išsaugoti savo žmones. Todėl pradėta siste­ melagingi". mingai agituoti neutraliuosius prieš neutralumo principą . ir prieš jų pastangas neįsivelti į karą. Pagaliau Ribbentropas BRITAI ATREMIA RIBBENTROPO TVIRTINIMUS pateikė visą eilę anglų ir prancūzų valstybių vyrų pa­ reiškimų, kuriais nuo 1940 m. pradžios neutralieji Balandžio 27 d. Londone buvo paskelbtas autoritetingo šal­ buvo raginami stoti prieš Vokietiją sąjungininkų pusėje, tinio duotas atsiliepimas į Ribbentropo kalbą, kuriame tvirtina­ o taip pat nurodė ir veiksmų, kuriais buvo laužomos tų neutra­ ma, jog kalboje nurodyti dalykai esą neteisingi. Neteisingas liųjų teisės. Toliau, pasak Reicho ministro, balandžio 12 d. po­ esąs tvirtinimas, esą sąjungininkai turi tikslo suskaldyti vokie­ nas Duff Cooperis visiškai nusiėmė kaukę ir brutaliu atvirumu čių tautą. Chamberlainas esąs jau kartą pareiškęs, jog toks pareiškė: „Išaiškinę neutraliosioms valstybėms, kad jų pačių tvirtinimas esąs piktas prasimanymas. Ryšium su tariamais bri­ laisvė ir nepriklausomybė atsidūrė pavojuje, mes jiems turime tų planais įsibrauti į Skandinaviją, atsiliepime nurodoma, jog atvirai pasakyti, ko mes norime ir kokį vaidmenį kiekvienas faktinoji padėtis esanti ši: 1) Tai tiesa, jog britų ir prancūzų turi suvaidinti sąjungoje, kuri siekia Vokietijos sunaikinimo. vyriausybės, kaip tai jau buvo viešai pareikšta, buvo pasiry­ Jei viena ar kita valstybė rodo abejingumo ženklų, mes turi­ žusios sustabdyti vokiečių piktatikslišką naudojimąsi teritori­ me veikti taip, kad toks abejingumas būių_iuoj nugalėtas". niais Norvegijos vandenimis. Dėl to buvo nuspręsta išdėstyti minų laukus. 2) Sąjungininkų vyriausybės stengėsi išgauti su­ Dėl Suomijos Sovietų Sąjungos konflikto Chamberlainas tikimą, kad galėtų pasiųsti Suomijai pagalbos pro Norvegiją ir yra viešai patikinęs, kad sąjungininkai buvo pasiryžę padaryti Švediją. Kai tokį sutikimą buvo atsisakyta duoti, plano vykdy­ karinę intervenciją, jai panaudojant Šiaurės valstybių teritori­ mas buvo nutrauktas. 3) Norvegų vyriausybė, toli gražu ne­ ją. Netiesa, kad ši akcija turėjusi priklausyti nuo Skandinavi­ pasiryžusi stoti į karą sąjungininkų pusėje, kaip kad buvo jos valstybių sutikimo praleisti į Suomiją sąjungininkų kariuo­ tvirtinama, visą laiką atsisakinėjo praleisti kariuomenę į Suo­ menę. Reicho turimomis žiniomis, sąjungininkai kovo men. miją. 4) Jei kariuomenės daliniai jau būtų buvę pasiruošę iš­ Suomijos pasiuntiniui Paryžiuje patvirtinę, kad, Suomijai pa­ sikelti į Norvegijos žemę, tai nebūtų įvykę jokio už Ir ūkimo prašius, apie jų kariuomenės žygiavimą per Norvegiją ir Šve­ rūpintis suteikti Norvegijai pagalbos. Įvykęs užtrukimas parėjo diją toms valstybėms bus pranešta nesiklausiant jų vyriausy­ nuo to, kad tuos kariuomenės dalinius teko iš*pradžių sutelkti. bių sutikimo. Buvę mėginta sutrukdyti ir taikos derybas tarp 5) Jei minų laukų išdėstymas tebūtų sudaręs paruošiamąjį Sovietų Sąjungos ir Suomijos. Ribbentropo, teigimu, Norvegi­ veiksmą norint iškeldinti Norvegijoje sąjungininkų kariuome­ joje patekę į vokiečių rankas daug dokumentų, kurie rodą nę, sąjungininkai apie tą išdėstymą nebūtų paskelbę. Paskelbi­ ankstesnę anglų slaptosios žvalgybos veiklą ir planą atitinka­ mas apie minų laukų išdėstymą buvęs padarytas grynai atsi­ mose vietose išlaipinti anglų ir prancūzų ekspedicinius kor­ žiūrint neutraliųjų kraštų interesų. 6) Vokiečių ekspedicija, pusus ir užimti Norvegiją. Norvegijos vyriausybė jau ilgą kaip kad vėliau yra sutikęs ir vokiečių^ radijas, išplaukė į ke­ laiką slaptai simpatizavusi anglams. Turimi dokumentai rodą, lionę daug dienų anksčiau, negu buvo padėtos minos. 7) Yra kad Norvegijos vyriausybė buvo pasirengusi ne tik sutikti su aiškiai žinoma, jog vokiečių kariuomenės išsikėlimą Norvegi­ karo išplėtimo akcija, bet, jei bus reiKalas, joje net aktyviai joje įgalino vokiečių slaptųjų agentų veikimas. Visiškai nedora dalyvauti ar ją remti. Tuo tarpu visi dokumentai ir praneši- ' yra tvirtinti, jog britų agentai ruošę kelią britų kariuomenės mai rodą, kad Švedijos vyriausybės neutralumo pareiškimai išsikėlimui. 8) Britų vyriausybė trokšta, kad neutralūs kraštai buvę labai rimti ir kad Švedija nė vieną akimirką nieko neda­ imtųsi žygių apsiginti nuo vokiečių agresijos, tačiau visiškai riusi, kas prieštarautų neutralumui. neteisinga yra sakyti, jog sąjungininkai nori išplėsti karo lau­ Nepavykus išplėsti karą SSSR Suomijos konflikto metu, ką. Neutraliųjų kraštų nusistatymą parodo tas faktas, kad nė sąjungininkai pradėję kurstyti pietryčių Europą, prasidėję vienas iš šių nesumobilizavo savo kariuomenės, bijodamas są­ anglų slaptosios žvalgybos sabotažo veiksmai Balkanuose, o jungininkų agresijos. Esą pažymėtina, kad Ribbentropo kalboje

, Weygando armijos mobilizavimas t buvo nukreiptas ta pačia visiškai nebuvo mėginama pateisinti vokiečių įsibrovimą į linkine. Kada sąjungininkų pasirengimai užimti Norvegiją jau Daniją. buvo baigiami, buvo pradėtos skleisti žinios apie sistemingą Norvegijos teritorinių vandenų neutralumo laužymą iš vokie­ PASKIAUSIOS ŽINIOS: Švedai sukonfiskavo britų pasiun­ čių pusės, ir kad sąjungininkai turį teisę nerespektuoti tų Van­ tinybės Stokholme informacinį biuletenį. Vokietijai rūpinti Bal­ denų neutralumo. Kiek vėliau sąjungininkai viešai pareiškę kanų taika. Prancūzų spauda smarkiai- kritikuoja Ribbentropo padarysią sprendžiamų žygių Europos šiaurėje. Tokių faktų aki­ pareiškimą. Italija tebekalba apie besiartinančią lemiamą valan­ vaizdoje Reicho vyriausybė sustiprino budrumą visiems atve­ dą. Maskva Vokietijos žygiusj^iaurėje vertina kaip teisėtą apsi­ jams, o kada sąjungininkai paskelbė. Skandinavijos vandenų gynimą. Prancūzų laikraščiai pataria lenkams nesvajoti apie suverenumą neegzistuojantį, kancleris Hitleris tuojau davė savo buvusios valstybės sienas. 492 KARYS nr. 18

Mintys pasidaro vėl greitos, nors au­ syse dar ūžia. Aš atsikeliu ir apsidairiau. AUDRA DIDĖJA Už sienos girdžiu kaip kalena du kulko­ svaidžiai, vienas kitam atsakinėdamao. Draugai dar kovoja. ŽYGIS NIEKIENO ŽEMĖJE Einame savojon pusėn. Priešais lt. Al­ Aš pribėgu prie lango. Pro išdaužytą brechtas, šalia jo aš, užpakalyje vyrai su stiklą jaučiu puikų ryto orą ir viduje Visokių nuotykių išgyvena tie, kurie motoro dalimis nuo priešo lėktuvo, už­ kiek trošku, tvanku. patenka į taip vadinamąją niekieno že­ pakalyje puskarininkiai su lengvuoju Mane įmetė į kambarį ir paliko. Nė mę* Tai juosta, kuri skiria abiejų ka­ kulkosvaidžiu. vieno priešo kareivio negirdžiu. Labai riaujančių pusių pagrindines įsitvirtini­ Turime pereiti pavojingą vietą — su­ greit apsidairau ir nusprendžiu ką veikti. mų linijas. daužytą miestelį. Įeiname jo gatvelėn. Yra! Vos nesurinku garsiai. Už mano Niekieno žemė Vakarų fronte viso­ Begalinė tyla. Ir ši tyla, lyg šiurpas batų aulo buvo užkišta granata ir revol­ kia. Kartais- jos tėra tik keli šimtai turėtų pirštus, slenka per mūsų įtemptus veris su trimis šoviniais. Jie jos nepaste­ metrų ir nuogas laukas skiria du prie­ nervus. bėjo ir visa tai tebėra pas mane! šus. Kartais ji tęsiasi ir kelis kilometrus/ Pašto dėžutė gatvės kampe, dar nuo Pirmyn iš čia ir padėti draugams. kuriuose guli miškai, tamsūs, pilni pavo­ sienų nenuplėšti prancūziški plakatai, Aš prišoku prie lango. Iš lauko pusės jų, slėniai, upokšniai, priversti spygliuo­ mūro skeveldrų priverstos gatvės, išplėš* yra geležinės grotelės, bet sviedinių ske­ tų vielų krūmai ir užminuotos dirvos. tu stogu restoranas, juodomis durimis veldros kelias jų nukirto. Įsikertu ranko­ Būna dar platesnė niekieno žemė, ligi 20 uždarinėti vartai. . . mis į groteles. Raumenys išsitempia, lyg ir daugiau kilometrų, kur riogso tik su­ Vaiduoklių miestelis, kurio liūdną ir tuojau plis. . . Aš prastūmiu sau plyšį iš­ šaudyti miesteliai ir sugriuvę kaimai. slaptą nuotaiką dar labiau pabrėžia nu­ lįsti. Patrulių būriai, apsiginklavę ligi pas- draskytos ir kabančios elektros vielos. Viens, du — ir jau lauke. Dabar aš jau­ ykutinio viršugalvio plauko ir apsišarvavę Taip vis pamažu pirmyn, atsargiai čiu, kad aš laisvas ir vėl galiu būti nau­ ( atkaklumu, slankioja po tą niekieno že­ žvalgantis į visas puses, į tamsius langus dingas. mę įvairius uždavinius atlikdami. ir į juodas durų angas, iš kurių gali pa­ Dairausi, lyg žvėris medžioklėje. Ap­ Štai apie vieną žygį į niekieno žemę. sirodyti priešas. žiūriu tinkline viela išpintą kiemą, paste­ „Dieną prieš tai didelis, modernus Mudu buvome 50 metrų prieš tuos, biu gatvę, prisimenu visą miestelio situa­ žvalgybinis Potez lėktuvas buvo pašautas kurie nešė motoro dalis. ciją. ir nukrito niekieno žemėn. Jau buvome ^viduryje miestelio, gatvių Kulkosvaidis vis loja ir jam atsakinėja Grįžę iš žvalgybos vyrai papasakojo, susikirtimo kryžkelėje. mūsiškis. Atrodo, kad mano draugai ne­ kad lėktuvo liekanos riogso pilkoje kal­ Staiga iš vieno namo lango sublizga gali atsitraukti ir tik ginasi. voje. Lėktuvas leidosi ir sutrupėjo atsi­ priešo kulkosvaidis. Staigus ir greitas jo Girdžiu čia pat šaudančius prancūzus. mušęs žemėn. Jis sutriuškintas, bet daug lojimas pabudina negyvėlių miestelį. Slenku pro namus. Pamatau žaibuojantį jo dalių atrodo visai sveikų. langą. Esu prie pat prancūzų kulkosvai­ IR AŠ MATAU. . t Greit ateina įsakymas. Žvalgybos bū­ džio. Įlendu į kažkokį namą. Pro mažutį rys iš 2 karininkų, 3 puskarininkių ir 5 Sušvilpia kulkos pro ausis, kaukdamos smuklės langą matau siaurą gatvelę, o už kareivių turi prasiskverbti ligi lėktuvo piktu, pasityčiojančiu juoku. liekanų ir paimti svarbiausias motoro jos langą, kuriame pastatytas prancūzų Visuomet esti tokie netikėtumai nie­ kulkosvaidis. dalis. Reikia tiesiog jos atsukti ir atga­ kieno žemėje. Šoktelėjimas pirmyn! benti į Čia. Žvilgsnis į užpakalį, ir metuosi į šoną, Reikia čia trumpai pažymėti, kad ,. .„,,...,„„ kad apsisaugočiau nuo kulkosvaidžio r kiekvieno krašto naujieji lėktuvai turi gerklės, kuri atkreipta tiesiog į mane.. . ^ visokiausių naujienų ir patobulinimų, Pajuntu, kaip drykstelėja kažkas ma­ kuriuos didžiausiu susidomėjimu apžiūri no švarką. Kulka perėjo per jį. Prakei­ konstruktoriai. kimas, jei ir iš kitų langų mus pasvei­ Įsakymas aiškus ir mes greiti, —- pa­ kins. . . sakoja 22 metų ltn. Maisch. Greit mes AŠ šoku į prieangį, kad saugioje vie­ traukėme į niekieno žemę, su įrankiais toje apsvarstyčiau savo padėtį. * * atsukti motoro dalis, su kulkosvaidžiu Durys atsidaro ir aš įsiveržiu į kažko­ gintis nuo netikėtumų ir granatomis bei kį dulkiną kambarį pF Jfr automatiniais pistoletais. Šimts pypkių! Ką aš matau? Septyni ar aštuoni prancūzų kareiviai puola RŪKQ APSUPTOJE KALVOJE mane. J ' * Kai mes dirbome prie lėktuvo, pran­ Ilgas ir atsargus žingsnis per niekieno , K «et*> /f-n "Vv Vi/sV yy , :»* - •• A. ;•>%& ' žemės plotus ligi' kalvos, kurioje guli nu­ cūzų žvalgybos būrys taip pat atslinko į kritęs Potezas. niekieno žemę. Tai buvo žymiai už mū­ siškį stipresnis būrys. Jie pastebėjo mus Ryto rūko skraistės guli laukuose ir ' ' * 'A > **3 ir tuoj nusprendė pagauti į savo spąstus. mažas šaltis jaučiasi visame kūne. Vyrai Apėję ir išsislapstę, jie laukė mūsų grįž­ 7 su kulkosvaidžiu sustoja prie artilerijos ^""Mm. tant. sviedinio numušto medžio. Jie įtemptai stebi pirmyn į priešo pusę, o tuo tarpu Ir dabar staiga aš vienas prieš juos kiti, lyg katės, nuslenka prie lėktuvo. visus. Nespėju pakelti šautuvo, kai stai­ ga jie griūna ant manęs. Matau piktus Metalinis lėktuvo korpusas įsikirtęs jų veidus ir žibančias akis. Kažkam smo­ «9 į žemę. Sutriuškinti sparnai sugniužę, o giu į veidą, spiriu kitam, bet visi jie tuoj nulūžusi uodega guli nustvertus šone. suremia mane. Pajuntu didžiulį smūgį į ."į^V" Vienas, kitas, trečias apgula liemenį galvą ir nieko nebejaučiu. Šalmas, kuris ir imasi darbo. buvo ant galvos, išgelbėjo mano kiaušą Svarbiausios dalys, kurios mums nu­ nuo sutriuškinimo, bet netekau sąmonės. rodytos, greit atsiranda rankose. Vidaus įrengimai, karbiuratoriai ir kita beveik LAIMĘ TURI TIK DRĄSIAUSI nesugadinti. Tai bus naudinga ir puiki dovana iš niekieno žemės. Kai aš pakeliu galvą ir pamažu nuo — Mes baigėme, — praneša tie, ku­ šautuvo buožės gauto smūgio grįžta at­ rie ardė motoro dalis* — Viską jau tu­ mintis, akys apibėga tą vietą, kur aš esu. 1%m$f§ rime. . . Purvinas, mažas sandėliukas, su siauru s' f - i^\/<--x,j^; — Atgal, — trumpa ir dk mums gir­ langu palubėje. Pelė baikščiai perbėga dima komanda. grindis ir išnyksta tamsiame kampe. Aliarmas pakrančių baterijoj- — Tik drąsiausi laimi! —- prisimenu posakį. — „Laimę turi tik drąsiausi", — kartoju ir iš bato aulo išsitraukiu gra­ natą. Man reikia staiga atidaryti smuklės duris, mesti granatą ir priešo kulkosvai­ dis bus užčiauptas. Pasiruošiu, nes turiu ką nors daryti. Viens, du! Durys atsiveria, granata lekia pirmyn, aš pargriūnu. Baisi detonacija. Artilerijos apdaužy­ tas namas dar baisiau sudreba, pakyla troškių dulkių stulpas. Kulkosvaidis nutyla. Netrukus nutyla ir mūsiškis. Aš šliaužiu iŠ miestelio, pereinu senas, išdraskytas vielų kliūtis ir už 200 metrų pamatau draugus. Jie suspėjo pasitraukti^ Nei vienas nesužeistas ir visos motoro dalys yra. Linksma kelionė atgal. KOVA LIGI PASKUTINIO KIRČIO Jūrų kautynės yra vienos šiurpiausių ir kiečiausių. Anglų jūrininkai turi nuo gilių amžių tradicijas kautis ligi paskuti­ nės granatos ir paskutinio torpedų šūvio. Ir tai jie dabar rodo negailestingose, grumtynėse paliai Norvegijos krantus. Vienas pranešimas pasakoja apie tokias grumtynes vokiečių kreiserio su anglų naikintuvu. Kovos jėgos nelygios, nes kreiseris nepalyginamai stipresnis sava PAKRANČIŲ BATERIJA NEPASI­ Tačiau slėptis nuo bombų dabar pavo­ jinga, nes pilkas šarvuočio siluetas pasi­ artilerija, toliau nešančia ir galingesne. DUODA „Gauname pranešimą, kad užpakalyje rodo fjordo angoje ir tuoj gali viską Čia laivų konvojaus prasidėjo kautynės tarp Apie norvegų pakrančių bateriją dabar nutrinti. vokiečių ir anglų naikintuvų. Kreiseris pateikiama nemaža medžiagos. Visos tos, Pabūklų tarnybos pasilieka. Pilkais, į greit pakeičia kursą ir į ten. kurios laiku suspėjo pastebėti priešą, pui­ norvegišką akmenį panašiais veidais jie Horizonte pasirodo juodas taškas. Kie­ kiai ir atkakliai gynėsi. šauna į laivą, užtaiso, vėl šauna. no tas naikintuvas — įžiūrėti negalima, Kai kurioms baterijoms, įtaisytoms ak­ Bombos zvimbia iš viršaus, ugnis nes pertoli. meniniuose fjordų krantuose, nutildyti blyksčioja visame forte. Dar vieno pa­ Bet sprendimas pats ateina. Iš ten švie­ reikėjo paaukoti ne tik laiko, bet ir žmo­ būklo tarnyba išvedama iš rikiuotės, ta­ sos signalais ateina angliškas klausimas. nių bei karo laivų. čiau likę nesitraukia nei žingsnio atgal. Ir mūsų iš naikintuvo negali pažinti. Norvegiją užimant, labai smarkiai gy­ Taikinys — karo laivas fjordo angoje. Staiga pilnom salvėm šauna kreiserio nėsi ir daug nuostolio vokiečiams pada­ Ugnis! Taikinys tas pats. Ugnis!. . Už­ pabūklai į naikintuvą. Artėjame pilnu rė Oslo fjordo baterijos, gynusios įėjimą taisyti. . . Ugnis! garu ton pusėn. Naikintuvas ginasi ir sa­ į sostinės uostą. Vandens kalnas pakyla lėtai ir išdi­ va artilerija taip pat atsako. Apie vienos tokios baterijos kovą pa­ džiai. Jis apsiaučia laivą. Vanduo susi­ Atstumas mažėja. Ugnis pasidaro dar sakojama. maišęs su akinančia liepsna. Pilnas pa­ taiklesnė. Anglų naikintuvas manevruoja Dar tamsoje, priešakyje Oslo fjordo, taikymas ir sprogimas municijos sandė­ jūroje, stengdamasis išbėgti, o taip pat ir jau pradėjo griauti pirmosios baterijos. lyje. Šarvuotis sunaikintas. išvengti ugnies. Po minučių, kai visi krantai drebėjo nuo Vėl pasirodo lėktuvai. Krinta apačion Kreiserio artilerininkai pataiko ir lai­ šūvių, jos nutilo. Priešo laivynas įplaukė bombos, bet baterijų tarnyba lieka savo ve tuoj kyla gaisras. Tačiau ir su ugnine į fjordą, tačiau jį pasitiko kitos. vietoje ir dar sunaikina mažą torpedlaivį. uodega naikintuvas nepasiduoda, vis šau­ Sunkiųjų patrankų salvė versdavo tie­ do ir manevruoja. siog iš kojų. Atrodydavo, kad žemė skils. Visi dabar žino, kad tik kiečiausios ir Dar arčiau, ir ugnis dar tikslesnė. Iš jūros pusės tuoj atsiliepė šarvuočių lai­ prieš nieką nedrebančios širdys nugali! Staiga matome, kaip naikintuvas pasi­ vų patrankos. Ugnies ir plieno vulkanai suka šonu. Milžiniškas dūmų debesys vel­ kilo, bėgdami artyn ir ieškodami pakran­ TOTALINIS ORO KARAS ŠIAURĖJE kasi iš degančio naikintuvo užpakalio, tėje besiginančių jautriausios vietose Paskutinės ateinančios ^inios iš Norve­ plačiu sluoksniu nuguldamas viršum ban­ — Ugnis! gijos sako, kad ten vis labiau įsivyrauja gų- Ilgavamdžiai pabūklai Šauna pirmyn. visuotinis oro karas. Vokiečiai vyrauja Anglai atkaklūs ligi pat paskutinio Jiems atsako sprogimai iš anapus. Baisiai ore ir savo galinga aviacija šluoja nuo atsidūsėjimo. Jie dabar šauna iš savo de­ Šniokšdami sunkūs sviediniai ateina į čia kelio viską, kas trufe^Yijr greitai ir sėk­ gančio laivo į mus labai daug torpedų. ir savo detonacija pakelia ištisus akmenų mingai operacijai karui šiaurėje pabaigti. Baisus torpedinis šūvis, kuris visą laivy­ ir žemių stulpus. ną galėtų paskandinti. Viršuj pasirodo lėktuvai. Rytmečio Anglai paskubomis ruošiasi įkurti savo Ir torpedos ateina į mus. ūkanoje jie atrodo, kaip iš šiltų kraštų aerodromus užimtose Norvegijos vietose, Aliarmo skambutis laive. Vairo ratas grįžtančių paukščių virtinės. kad galėtų vokiečių aviacijai pasipriešin­ permetamas. Didžiulis kreiseris metasi į J slėptuves! Bombos krinta į forto ra­ ti, nes šie jau pradėjo gabenti savo di­ šoną. Staigus posūkis, kad galėtų pabėgti joną ir pradeda degti kareivinių namai. džiąsias eskadras, skirtas skridimams į nuo torpedų šūvio. Tuo pačiu metu garsiai baubia ir laivyno Angliją. 1 Kelios torpedos ateina į kreiserį. Dar artilerija. „Aviacija viską užtemdys, kas apie ją kelios minutės ir jos suras taikinį. Pašė­ Prie pabūklų! Lėktuvai nutolsta ir ga­ žinoma", — pasakė kažkas iš šiandienių lęs akimirksnis. lima pamatyti, kad atakos metu laivai aviacijos vadų. Atrodo, kad oro karei­ Tačiau greitas posūkio manevras išgel- prisiartino dar arčiau. viams bus uždėtos didelės ir labai svar­ bsti. Pro pat kreiserio šoną praeina tor­ Pakrančių baterija vėl kerta į priešakį. bios pareigos, kurias, kaip ir kiekvienas peda. Tuo pačiu metu naikintuvas virsta Vanduo maišosi nuo granatų fjorde. karys jūroje ar sausumoje vykdydamas,, ant šono ir pradeda skęsti. Vienas pabūklas krante sugadinamas turės atiduoti viską bendram nugalėjimo! Sustabdome kreiserį. Valtys nuleidžia­ ir daug jo tarnybos išvedama iš rikiuo­ tikslui. mos. Gelbstomi plaukią priešo 'jūrinin­ tės. Karo audra smarkėja, duodama vis kai. Kova baigta. Anglai kovėsi ligi pas­ Vėl lėktuvai. Nauja bombonešių vilks­ daugiau didelių pareigos ir kovos valios kutinio kirčio. tinė. ^ pavyzdžių.

V i JAUNIMO KNYGA TAURAGĖ AUGINA MOČIUTĖ Tauragės valst. gimnazijos mokiniai j- - K. Donis Gintaro lazdelė šauliai mokosi šaudyti. Šaudymams va­ dovauja gimnazijos šaulių kuopos pirmi­ Jauniesiems skaitytojams V. Vaisiū- ninkas mokyt. Šimoliūnas. Pažymėtina, Per dienas bėgioji, nienė išleido antrąją knygą — „Gintaro pilstai kiemo smėlį, kad iki šiol gimnazijoj nebuvo jokio lazdelė". Pirmoji yra prieš porą metų iš­ karinio būrelio. Dabar šalia šaulių kuo­ gera taur vaikuti, leistoji „Tėviškėle, tu graži". Šioj pasta­ pos steigiasi aviacijos būrelis. gera, sūnaitėli. rojoj autorė atpasakoja dvi pasakas: apie F. Žebelys stebuklingąją gintaro lazdelę, kurios jėga galima visus valdyti ir stebuklingų daik­ ŠIAULIŲ MOKYTOJŲ SEMINARIJA Ar, užaugęs didis, Ats. j. ltn. J. Jankaus vadovaujamas toks pat linksmas būsi, tų išgauti, o antroji apie raganas, burian­ čias gimstančio kūdikio ateitį. Šioje šaulių būrys surengė aviomodelizmo ar paliks vargelis knygelėje jos sujungtos ir sudaro dar­ kursus. Kursus lanko 40 žmonių berniu­ anoj girios pusėj? nią visumą. Pasakų fone yra jūros kraš­ kų ir mergaičių. Kursus veda L. A. K. tas. instruktorius. B. D. Ar paliks jis tavo Smagi buvusi ta šalis, kurios karalai­ žingsnį, darbą, kelią, tė - valdovė turėjusi gintarinę lazdelę. tas vargelis juodas Bet, kaip ir visada, piktas nepakenčia kurs visur taip želia? — kitų laimės, kaip ir čia marių piktieji ka­ raliūnai sunaikina karalaitės dvarą, nu­ Žiūri ir galvoja siaubia karalystę. Tik našlaitis žvejys, ji — rūpintojėlė. gerųjų padedamas, visa vėl atvaduoja, suranda stebuklingąją lazdelę ir vėl lai­ O sūnelis žarsto mę grąžina į karalystę. purų kiemo smėlį. Pažymėtinas jaunojo žvejo ryžtingu* mas, kuris jaunuosius skaitytojus reikia­ — Paklausyk, sūneli, — mai nuteiks. klausia jį močiutė, Parašyta ji taip pat sklandžiai, auto­ — kuo užaugęs būsi, rė lengvai eiliuoja. Tik jau tas vienodas kuo tu nori būti? dvieiliškumas per visus 82 puslapius pa­ bosta — nelyginant girnų ūžimas. Galė­ Pakelia jis galvą, jo rasti įvairumo. į močiutę žvelgia: Iliustracijų daugumas — vykusios. Silpniau parinktos į galą. Iliustravo Stan- — Aš dainas dainuosiu, čikaitė. Išleido Šv» Kazimiero d-ja. Kai­ traukdams plieno dalgę. na Lt 2. V. Beinoris Aš laukus aparsiu, CHORO KONCERTAS VILNIUJE tėtį pavaduosiu, Balandžio 20 d. Vilniuje Vyt. Didž. ir gera man čia būti VI valst. merg. gimnazijoje koncertavo Kauno „Aušros" bern. gimn. choras, ve­ šituose laukuose. damas muz. mokyt. J. Švedo. Choras su­ O pasku| — paskui aš silaukė didelio pasisekimo. Be choro, Motinos globoj Iz. Girčio foto būsiu kareivėlis: moksl. solistai Janaliūkštis ir Švedas pa­ dainavo keletą arijų. Balandžio 21 d. bus prie šono kardas, choristai aplankė Vilniaus žymesnes vie­ VILKAVIŠKIS rankoj šautuvėlis. tas. Pr. Vilkaviškiečiai moksleiviai Šiauliai, va­ dovaujami mokyt. Č. Petrausko, vis la­ UTENOS GIMNAZIJA biau gyvina savo veiklą. IV. 3. įsteigtas aviacijos būrelis, kurio valdybą ir narių Paskutiniuoju metu, daugumą sudaro šauliai. pasitraukus karinio ren­ Insp. B. Paleko dėka, šiemet gimnazi­ gimo mokytojui ats. j. joje ,;Kario" skaitoma daug daugiau, ne­ ltn. J. Gimžauskui, kari­ gu pereitais metais, ir laimėta „Kario" nis rengimas buvo laiki- platinimo konkurse III premija. V. G. . nai nutrauktas. Dabar jau dėsto kpt. Dailidonis. VILNIAUS VYTAUTO DIDŽIOJO G-JA Balandžio 24 d. buvo eiliniai šaulių už­ Ant. Pakalnis siėmimai. Baigtas skaityti ir aiškinti Šau­ lių Sąjungos statutas ir pradėta mokytis rikiuotės. Kadangi kiemas yra labai blo­ gas, tai nutarta pratimus perkelti į už­ miestį, prie bendrabučio, kur daugumas šaulių gyvena. A. K. 1.803 ABITURIENTAI Šiais mokslo metais visu vidurinių Kariuomenės ryšininkams mokyklų aštuntose klasėse iš viso yra padovanosime ^arvelių 1.803 abiturientai. Praėjusiais metais jų. buvo apie 500 mažiau.

-t ^ ,«- „ .,\ - t 18 nr. . . K A RYS , 495

" " ' ' • - MOTINOS KELY UŽAUGS VYRAS Ji valandas, dienas, savaites ir mėnesius žiūri į Kuo sunkesnės gyvenimo sąlygos, kuo labiau lopšelį ir niekada nepavargsta. Ji nori kūdikio ateitį sudrumsta aplinka, kurioje gyvename, tuo labiau išlemti. Ji trokšta į jo mintis, jausmus ir širdį įkvėpti tenka atjausti tuos, kurie ant savo pečių daugiau tvirtybę ir nepalaužiamumą. Kas žino, kokia ateitis rūpesčių kelia. Todėl ir šių metų motinos dieną tuo bus, ką vaikas sutiks. Bet viena turi išsipildyti: jis labiau išryškėja motinos vardas. Pro viso pasaulio negali sulaužyti jos taurių troškimų. karo dūmus, kraują ir \:argą jis išplaukia liepsninė- Berniukas praveria akis, apsidairo, o paskui šyp­ misSraidėmis, degantis. Skęsta laivai, žūsta žmonės, sosi. Motinos akys sugaudo kiekvieną jo šypsulį, nyksta pasaulis, o visuose juose yra motinos širdies, kiekvieną žvilgsnį ir džiaugiasi, gėrisi. Ji žino, kad motinos gyvybės, motinos kraujo. Motinos skausme kūdikis nesupranta jos žodžių, bet ji daug jam šneka. skęsta pasaulis. Tiesa, tai tiesiogiai neliečia Lietu­ — Kuo tu būsi, mažyti, užaugęs? A? Kodėl nesa­ vos gyvenimo, bet argi visa tai neatliepia į tas sritis, kai? Aš žinau: tu būsi narsus vyras, puikus karys. kurias mes siejame su motinos vardu. Argi naujieji Berniukas vėl juokiasi. įvykiai ir persitvarkymai neatneša naujų uždavinių — Matai, ir tau patinka būti puikiu kariu! Tik, lietuvei motinai? — Gal ir ne naujų, bet išryškina žiūrėk, būk toks. Už vis labiausiai mylėk laisvę. Gali tai, kas buvo keltina, ryškintina, ką lietuvė motina, žūti laisvę begindamas, tai lengviau man būtų, negu kaip auklėtoja, itin turėjo puoselėti priaugančiuo­ vergu taptum. siuose. Eilė laisvojo gyvenimo metų parodė, kad Ir šis tikėjimas motiną padrąsina. Ji jaučia savo ilgų amžių lietuvių vergavimas svetimųjų junge pa­ — auklėtojos — jėgą ir žino, kad tos smulkmenos, liko labai daug priespaudos mūsų galvojime, mūsų kurias ji nejučiomis, po truputį dės į kūdikio širdį, darbuose, mūsų siekimuose. Šitai itin aiškiai parodė turės išaugti didelėmis brangenybėmis. Ji trokšta, Vilniaus atvadavimas, kai mūsų rankose atsidūrė kad tos brangenybės būtų kuo didžiausios, nes ma­ tie, kurie buvo mūsų^priešai, mūsų engėjai, kurie žos tautos kiekvienas vaikas turi būti didvyriu. Kiek­ šiuo metu turi jaustis nugalėtaisiais. O tačiau kaip vienas vyras turi kelis atstoti. Ak, koks didelis jos dažnai šitie nugalėtieji turi progos jaustis kitaip... uždavinys. Ji mato daugybę negerovių, mato daug Taip, tai mūsų ilgo vergavimo kraujas kalba. O rei­ vergiškų žmonių aplinkui. kia, kad jis kitaip subanguotų, kad lietuvis jam įsa­ — Neturi būti daugiau tokių. Vaikuti, tu būk kytų būti verdančiam ir kaitriam, kai reikia. Tai toks, kad parodytum, kokiu žmogumi reikia būti! svarbus motinos auklėtojos uždavinys — pakelti lie­ Ji nupirks jam kareivėlių — kietų, nedūžtarnų, tuvį. Bet jei jai vienai paliekame šį uždavinį, mes kad vaikas įsižiūrėtų į juos kokiu kietu ir nepalau­ nesam geri vaikai. Motinai — lietuvei auklėtojai — žiamu reikia būti. Ji pasakos jam pasakas apie mil­ turi pagalbon ateiti mokykla, organizacijos, litera­ žinus ir brolius iš už kalnų saulę parnešusius, marias tūra ir spauda. Šiuo metu mes jau negalime tylom perbridusius, girias išžengusius ir visas nelaimes praeiti pro tuos, kurie temoka skųstis, dejuoti ir ne­ nugalėjusius. Toks tegu būna jos sūnus. Ji ir nele­ pakilti. Mes negalime nepadaryti pastabų tai mūsų pins vaiko. Tegu jis pažįsta, kas vargas yra. Tegu literatūrai, daugumoje jaunųjų atstovaujamai, kuri išmoksta pats sau kelią prasikasti. tevaizduoja žmogų, vargdienį, prislėgtą ir iš prislė- Ji dar ilgai galvoja, šnabžda kūdikiui, o šis jau gimo nebeatsikeliantį. Gana grąžinimo į praeities ramiausiai vėl miega. Jo blakstienomis bėgioja kaž­ vergiją! Tukime padėti atsikelti žmogui, lietuviui, koks linksmas ir džiugus sapnas. Motina taip pat įsakyti jam jaustis žmogumi, kurs gali įsakyti, dirbti šypsosi. Ji jaučia, kad tai jos mintys skverbiasi į kū­ ir galvoti. Kario, moksleivio ir kiekvieno lietuvio dikio mintis, širdį ir protą, kad jos, kaip nesulaiko­ šis svarbus tautos auklėjimo momentas nuo dabar mas aukštų kalnų upelis, nuneš jį į gražią, nepalau­ turi būti pastebėtas, įvertintas ir patalkininkautas žiamą ir nenugalimą ateitį. L. Nrt. Nors mes didžiuojamės lietuve motina, tiek daug narsių karių išauklėjusią ir išauginusia, tačiau jai ii šitame darbe turime taip pat būti talkininkais. Tuo labiau, kad nestinga ir tokių žmonių, kurie vis dar negali suprasti ir reikiamai įvertinti kario pasišven­ timo, darbo ir pareigų. Iliuzija, kad ir be kariuome­ nės galima gyventi, turėtų būti sugniužinta bevyks- tančių faktų. Nesiginsi, nebūsi reikiamai apsiginKla- vęs, tai beregint būsi sugniužintas, neteksi nepri­ klausomybės, o su ja daugybės kultūrinių brangeny- bių ir to, kas brangiausia, — laisves. Priešingai, ne­ pabėgsi, turėsi ką išstatyti prieš pirmuosius paslkė- sintojus, tai ir didesnį spaudimą galėsi atlaikyti. Šios mintys giliai turi įaugti lietuvip širdyje. Šiuo atkak­ lumu ginkluoti turi būti naujieji lietuvių karių pul­ kai. Motinos tokios auklėtojos pareigą atliks, tiktai kiti neprivalo savo nevykusiais pavyzdžiais, savo ištyžimu šio jų darbo griauti. Priešingai, turi padėti, paskatinti ir patarti ten, kur žmonių stinga, supratP mo nėra. MOKSI. J. j.e&ys 496 K A R Y S ~ . 18 nr.

II 'II I » II ~—~-^F—»—»—»«———————— 1 II ———1————•^—————

J Pakeistas Lietuvos kariuomenės kūrėjų 2) buvę kariai, nuo teismo arba bausmės atleisti 1920. V. 26 d. amnestijos įstatymu; savanorių medalio statutas 3) asmens, aktyviai dalyvavę prieš valstybę; 4) tie kariai ir partizanai, kurie buvo pabėgę, nors bausmė Š. m. balandžio 20 d. išleistame Vyriausybės Žinių Nr. 700 už pabėgimą ir buvo dbvanota; paskelbtas Lietuvos kariuonienės kūrėjų savanorių medalio sta­ 5) asmens, nurodyti 229 str. 1, 2, 3, 4 ir 7 p. p., neištarnavę tuto kai kurių straipsnių pakeitimas. Pakeitimai padaryti dau­ Lietuvos kariuomenėje vienerių metų (Sąlygos įstojimo į Lie­ gelio savanorių kūrėjų naudai. Pirmiausia, gaus medalį iš bu­ tuvos krašto apsaugą § 3 Laik. V. 2. Nr. 1); vusių okupuotų sričių savanoriai, atvykę iš priešo užimtų sri­ 6) asmens, neištarnavę partizanų būriuose 6 mėnesių. čių, nors jų metai ir buvo šaukiami (žiūr. 229 str. 2 pnk.). 232. Laikyti, kad mobilizacijos ir šaukimai buvo taikomi Taip pat savanoriams kūrėjams (ir kareiviams) karo veiksmų visai Lietuvos Vyriausybės valdomai teritorijai ir Lietuvos pi­ teritorijoje išbūto laiko (karo metu Lietuvos kariuomenėje) vie­ liečiams, gyvenusiems užsienyje, ir kad nuo 1919—1920 metų na diena laikoma lygi dviem dienom. Šie du klausimai iki mobilizacijų ir šaukimų buvo laisvi asmens, gimę ir gyvenę šiol nemažam savanorių skaičiui labiausiai rūpėdavo ir šiuo Klaipėdos krašte, turėję nuolatinę gyvenamąją vietą okupuoto­ pakeitimu jie patenkinami. je Lietuvos dalyje ir toje Palangos valsčiaus dalyje, kuri tuo Prašymai medaliui gauti adresuojami Kūrėjų Savanorių me­ laiku buvo Latvijos valdoma. dalio komisijai, o skundai — Vyriausiajai Kūrėjų Savanorių 233. Mobilizacijų paskelbimo dienomis laikomos šios da­ medalio komisijai. Prašymai ir liudijimai medalio reikalais žy­ miniu mokesčiu neapmokami. tos: Svarbesnius pakeistuosius straipsnius čia dedame. 1) buvusių svetimų kariuomenių karininkų, karo valdinin­ kų ir puskarininkių — 1919 metų sausio mėn. 16 d. (L. V. 2. 229. Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medalis duo­ Nr. 2—3); damas: 2) medicinos ir veterinarijos personalo (gycfytojų, felčerių 1) asmenims, 1918—1920 m. priimtiems į kariuomenę tar­ ir kai kurių kategorijų studentų) — 1919 metų gegužės mėn. nauti kario sąlygomis, jeigu jie įstojo ligi liečiančios juos mo­ 8 d. (L. V. 2. Nr. 6); bilizacijos arba šaukimo, arba jeigu buvo nuo 1919—1920 m. 3) farmacijos magistrų, provizorių ir provizorių padėjėjų — mobilizacijų ar šaukimų laisvi; 1920 metų kovo mėn. 14 d. (L, V. 2. Nr. 23). 2) asmenims, 1919 metais atvykusiems iš priešų okupuotų Nuo šių mobilizacijų laikyti buvus laisvais asmenis: Lietuvos sričių, jei jie įstojo į Lietuvos kariuomenę dar priešr a) mobilizacijos paskelbimo dieną turėjusius ne mažiau pirmąjį atvadavimą jų nuolatinių gyvenamųjų vietų iš oku­ kaip 45 metus amžiaus; pantų. b) dėl nesveikatos netikusius karo tarnybai; Kada ir kurios Lietuvos sritys buvo priešų okupuotos ir c) ėjusius tokias įstatymais numatytas pareigas, kurios pirmą kartą atvaduotos — nustato Krašto Apsaugos Ministras; atleidžia nuo mobilizacijos. 3) karo kapelionams, 1918—1919 metais įstojusiems į ka­ 24C. Neigiami kūrėjų savanorių medalio komisijos nuta­ riuomenę arba partizanų būrius; rimai gali būti per vienerius metus nuo tų nutarimų pranešimo 4) dvasinių seminarijų auklėtiniams, 1918—1919 metais dienos skundžiami Vyriausiajai kūrėjų savanorių medalio ko­ įstojusiems į kariuomenę tarnauti kario sąlygomis; misijai, kurios nutarimai yra galutiniai ir neskundžiami. 5) asmenims, 1918—1919 metais ^dalyvavusiems kautynėse Visus skundus ir prašymus, paduotus dėl Kūrėjų savano­ su priešu atskiruose partizanų būriuose ir ištarnavusiems ne rių medalio komisijos nutarimų, padarytų ligi šiam įstatymo mažiau kaip šešis mėnesius, jeigu įstojo ligi liečiančios juos pakeitimui įsigaliojus, iš naujo svarsto ir sprendžia iš esmės mobilizacijos arba šaukimo, arba jeigu buvo nuo 1919 m. mo­ Kūrėjų savanorių medalio komisija. bilizacijų ar šaukimų laisvi, Šie pastarieji skundai ir prašymai paduodami per viene­ 6) kariams, neištarnavusiems vienerių metų, ir partizanams, rius metus šiam įstatymui įsigaliojus. neištarnavusiems 6 mėnesių, tuo atveju, jeigu iš kariuomenės arba partizanų būrių išėjo dėl svarbių, ne nuo jų pareinančių, priežasčių; 7) buvusiems svetimų kariuomenių karininkams, karo val­ Naujieji leidiniai dininkams ir puskarininkiams, jei jie įstojo į Lietuvos kariuo­ menę ligi 1919 m. kovo mėn. 5 dienos ir aktyviai dalyvavo A-50 b. Artilerijos statutas, I dalis, Rikiuotė; b) 105 mm kautynėse su priešu, nors ir būtų buvę paliesti 1919 m. sausio 1934 m. haubica. Krašto Apsaugos Ministerija, Kariuom. Štabo mėn. 16 d. mobilizacijos. Spaudos ir Švietimo Skyriaus leidinys. Kaunas, 1940 m., Jeigu asmuo 1918—1920 m. būvyje du kartu arba daugiau ,248 psl. - yra tarnavęs kariuomenėje, arba 1918—1919 m. partizanų bū­ Tai naujas, išsamus minėto pabūklo statutas mūsų artile- riuose, tai imama dėmesin visas tokių tarnybų laikas, kuris rininkams. Turiny: Bendrosios žinios: sudėtis, rikiuotės, artile­ atitinka savanorio sąlygas. rinės santvarkos,' valdymas. Pasirengimas judesiams: pakinktų 23C. Asmens, apdovanoti šiuo medaliu, laikomi Lietuvos uždėjimas ir nuėmimas, jojimas poromis, kinkymas. Kinkinio kariuomenės kūrėjais savanoriais ir naudojasi šiomis teisėmis: važiavimas: judesiai ir sukiniai, važiavimas įvairiais keliais. 1) turi pirmenybę tarnybai gauti valstybės ar savivaldybes Baterijos (ugnies būrio) važiavimas: perrikiavimai ir judesiai, įstaigose prieš kitus tolygaus tinkamumo kandidatus; santvarkų keitimas,. persirikiavimas į žygio santvarką. Pasi­ rengimas kautynėms: ugniaviečių užėmimas, traukoviečių užė­ 2) savanoriai kūrėjai ir jų vaikai atleidžiami nuo mokesčio mimas, rengiamieji veiksmai. Šaudymas: šaudymo valdymas, už mokslą visose valstybės ar savivaldybės mokomose įstai­ pabūklinių veiksmai, šaudymo kliūtys. Šaudymo tvarka: šau­ gose, o taip pat kitose valstybės šelpiamose mokyklose; dymo būdai, šaudymo pertraukos, šaudymo pabaiga. Įvairūs 3) savanoriai kūrėjai atleidžiami nuo mokėjimų pensijų šaudymo atvejai: tiesusis šaudymas, šarvuočių šaudymas, šau­ fondui už laiką, tarnautą Lietuvos kariuomenėje ligi 1926 m. dymas žiemą, naktį, su dujokaukėmis. Nuostoliai ir šaudme­ sausio mėn. 1 dienos; įmokėti įnašai negrąžinami; nys: nuostolių papildymas, šaudmenų tiekimas. Priedėliai: su­ 4) savanoriams kūrėjams ,į pensijos išsitarnavimo laiką tartiniai ženklai, šaudymo protokolo pavyzdys, sutartiniai ženk­ įskaitoma jų išbūtas laikas karo metu Lietuvos, kariuomenėje, lai brėžiniams. Statutas pailiustruotas aiškiais, gražiai atliktais karo veiksmų teritorijoje, pagal Karių pensijų įstatymo 11—13 brėžiniais. str.; Pradžioje paskelbame Kariuomenės Vado Įsakyme, šis 5) savanoriai kūrėjai, važiuoją Lietuvos geležinkeliais, turi statutas visiškai turi būti išmoktas ir gyvenime pritaikytas iki teisę gauti vieną trečdalį nuolaidos nuo bet kurios klasės pa­ 1941 m. sausio 1 d. grindinio tarifo bilieto kainos; P-73 priedėlis, Gerco stereoskopinis tolimatis, Krašto Ap­ 6) savanoriams kūrėjams ir jų šeimoms teikiamos teisės ir saugos Ministerija, Kariuom. Štabo Spaudos ir Švietimo Sky­ pirmenybės, pažymėtos šio įstatymo 58, 59 ir 75 str. riaus leidinys, Kaunas, 1940 m., 25 psl. 231. Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medalio ne­ Turiny: Bendrosios žinios, tolimačio vartojimas, akinių ryš­ gali gauti: kinimas, tarpakio nustatymas, tolimačio tikrinimas, aukščio de­ 1) asmens, kurie teismo nubausti bausme, susijusia su ne­ rinimas, tolio derinimas, atstumų matavimas, tolimačio tikslu­ tekimų ordinų, medalių ir kitų pasižymėjimo ženklų (B. St. mas, tolimačio priežiūra. Priedėlis iliustruotas reikalingiausiais 28 str.); paveikslais. *

/ PIRMOSIOS PALEIDŽIAMŲ ATSAR- sargą kariai. Kariai turėjo p*ogos pama- šęs prie Šaulių Sąjungos, Vytauto Kalno GON KARIŲ EKSKURSIJOS Į VitNIŲ tyti Šiaulių „Aušros" muziejų, o iš ten šaulių būrio. Per paskutinius kelis metus ĮSPŪDŽIAI. Kar. Št. Spaudos ir Švietimo nuvyko į „Maisto" ir „Gubernijos" įmo- buvo uolus „Kario" platintojas, Skyriui organizuojant, balandžio 26 d. nes. J. psk. R. Hermanas Vrš. Gerulaitis yra apdovanotas Nepri­ įvyko pirmoji bendra Kauno įgulos pa­ klausomybės medaliu ir D. L. K. Gedi- leidžiamų atsargon karių ekskursija. Iš IŠĖJO Į ATSARGĄ PUSKARININ- mino ordino III laipsnio medaliu. Kauno geležinkelio stoties ekskursiją pa­ KIS — ŽURNALISTAS. Balandžio 18 d. 1940 m. balandžio 18 d. pakeltas į vir- lydėti atvyko ir kariams žodį tarė pik. išėjo į atsargą Karo Policijos Mokyklos šilos laipsnį ir pačiam prašant paleistas ^Šarauskas. Po to, pik. Itn. Balčiūnui va­ vrš. Zenonas Gerulaitis. Vrš. Gerulaitis į atsargą. Išėjęs į atsargą, vrš. Gerulai- dovaujant, sėdome į vagonus ir su skam­ gimė 1908 m. liepos 24 d. Pelučių kaim., tis stojo Vidaus Reikalų Ministerijos tar- bančiomis dainomis pasijudinome išsva­ Veliuonos vi., Kauno aps. ūkininkų šei- nybon. Psk. Gudžiūnas

joto Vilniaus link. Vilniuje, geležinkelio moję. Tėvas mirdamas Zenoną paliko vos 2. P. D. L. K. ALGIRDO PULKAS. Šių

stotyje, su maršu pasitiko 3. dragūnų 4 savaičių, todėl jau nuo kūdikystės die- metų pradžioje psk. Burbos iniciatyva Geležinio Vilko pulko orkestras. Iš gele­ nų teko pamatyti vargingesnį gyvenimą, minosvaidžių dalinyje įsteigta bibiiotekė-

žinkelio stoties nuvykome į Rasų kapi­ Tačiau, turėdamas didelį norą, rado laiko lė, per palyginti trumpą laiką bibliotekė-

nes prie mūsų tautos patriarcho Dr. J. mokytis ir, giminėms kiek padedant, bai- jė turį įsigijusi apie 100 tomų įvairių Basanavičiaus kapo. Prie kapo apie Dr. gė 6 klases gimnazijos, daugiausia mo- knygų. Knygos yra perkamos ir suren- J. Basanavičiaus nuopelnus Lietuvai kal­ kydamasis privačiai. karnos iš aukotojų. Skaitytojai yra apsi- bėjo 3. dragūnų Geležinio Vilko pulko dėję mažu mokesčiu. Iš surinktųjų pini- kapelionas. Dr. J. Basanavičiaus kapą iii!i:i::::!::::::iii gų yra įrišamos knygos. Bibliotekėlei pagerbėme susikaupimo minute ir sugie­ ::::::::::::::::::;:: knygų yra aukoję: ltn. Dagys 10 Št, j. dodami Tautos himną. Iš Rasų kapų nu­ Itn. Paulionis 4 št., psk. Burba 10 št., gr. vykome pagerbti žuvusių kovose dėl Augis 12 št., j. psk. Pagalys 2 št., eil. Vilniaus karių kapus. Čia, orkestrui pri­ Adomavičius 3 št. ir kt. Daugelis dar ža­ tariant, sugiedojome „Marija, Marija". da aukoti. Bibliotekėlę globoja ltn. Da- Atidavę pagarbą žuvusiems kariams, at­ Ats. vrs. gyS( 0 tvarko psk. Burba. silankėme Aušros Vartuose. Iš Aušros Zenonas — Pulko kariai lankėsi naminės deg- Vartų įkopėme į Gedimino kalną ir pilį. Gerulaitis tinės žalai pavaizduoti parodoje. Parodos Prie Gedimino pilies mus Vilniaus įgulos eksponatai kariams padarė didelio įspū­ karių vardu sveikino 1. p. D. L. K. Ge­ džio, o ypač pamačius, kad alkoholikai dimino pulko kapelionas kun. Pukėnas. yra netikę Tėvynes gynėjai. Po sveikinamo sugiedojome Tautos him­ J. psk. Gedvilą ną. Čia pusvalandį pasivaikščioję ir pa­ sigėrėję Vilniaus miesto vaizdais, nuvy­ :::ĮĮj;ĮjĮ:jji;:Į;::j 7. PĖST. PULKAS. Šiemet jaučiamas di- kome į 1. PP kareivines pietų. Po pietų ::::::::::::::::::::: delis susidomėjimas sportu, O ypač krep­ dar užkopėme ant Trijų .Kryžių kalno, šiniu. Visose kuopose intensyviai treni- nuo kurio pamatėme dar gražesnius Vil­ 1929 m. lapkričio 1 d. vrš. Gerulaitis, ruojamasi ir pasiruošiama krepšinio var- niaus meniškus vaizdus. Iš čia aplankėme šaukiamas karinės prievolės atlikti, atvy- žyboms, kurios prasidės tarp kuopų nuo keletą bažnyčių ir nuvykome į Lukiškių ko į Karo Policijos Mokyklą. 1932 m. va- gegužės mėn. 1 d. Pradžioje bus varžybos aikštę. Iš Lukiškių aikštės laisvai išsi­ sario 4 d. stojo tarnauti liktiniu puška- batalionuose, o paskum batalionų laimė- skirstėme mažomis grupėmis po Vilniaus rininkiu į Karo Policijos Mokyklą. 1933 tojos susitiks žaist už batalioną. Krepši­ gatves. Vieni dar lankė žymesnes vietas, ni, vrš. Gerulaitis baigė Šaulių Sąjungos nį6 varžybose taip pat dalyvaus ir arti- kiti gimines ir pažįstamus, o treti šiaip priešcheminės apsaugos kursus ir 1939 m. lerijos grupė. Taip pat neatsiliekama ir pasidairė. balandžio 5 d. II pėst. divizijos liktinių lengvaatletikoj. K. K. Saulėnas rikiuotės puskarininkių 5 mėnesių kursus 19 vai. visi susirinkome į geležinkelio pažymiu „gerai". Tarnaudamas liktiniu, stotį ir 20 vai. kupini įvairių įspūdžių ir daugiausia ėjo būrininko pareigas, bet dainuodami išvykome iš Vilniaus. Šios nebuvo jam svetimos raštininko, kuopi­ ekskursijos įspūdžiai ilgai bus mums ninko ir kitos pareigos. Kaip sumaniam ir prisimintini, būnant atsarginių eilėse. gabiam, labai dažnai viršininkai paves­ Gr. L, Kančauskas davo eiti net būrio vado pareigas. Virši­ ninkų, draugų — puskarininkių ir valdi­ VYČIO KRYŽIAUS KAVALIERIAI. Ba­ nių tarpe turėjo pasitikėjimą. landžio 20 d. išleistame „Vyriausybės Turėdamas kiek atliekamo nuo tarny­ Žinių" Nr. 700 yra paskelbtas Lietuvos bos laiko, vrš. Gerulaitis nepraleido jo valstybės ordinų, medalių ir kitų pasižy­ prie kortų ar bereikalingoms kalboms, bet mėjimo ženklų įstatymo pakeitimas. Šio panaudojo knygų bei laikraščių skaity­ įstatymo 181 straipsnis pakeičiamas šiaip: mui ar kitokiam naudingam darbui. Labai „Apdovanoti Vyčio kryžiumi asmens, va­ daug rašinėdavo „Karyje", „Trimite" ir žiuodami Lietuvos geležinkeliais, turi tei­ kituose žurnaluose bei laikraščiuose. Pa­ sę gauti vieną trečdalį nuolaidos nuo bet skutiniais metais vien „Karyje" „Narsių­ kurios klasės pagrindinio tarifo bilieto jų vyrų" skyriuje yra įdėta jo per 50 ap­ kainos". rašymų. „Trimite" irgi įdėta daug jo Anksčiau šis įstatymo straipsnis duo­ straipsnių ir t. t. Kartais pasirašinėdavo davo nuolaidą'tik nuo III klasės bilieto slapyvardžiais: Z. Veliuoniškis ir kitais. kainos. 1938 m.t kariuomenės vadui leidus, Lie­ ZOKNIŲ ĮGULA Balandžio 24 d. įgu­ tuvos Žurnalistų S-ga, atsižvelgdama į los kariams surengė ekskursiją. Ekskur­ vrš. Gerulaičio darbą žurnalistikoje, pri- Algirdėnai degtinės žalai pavaizduoti pa­ sijoj dalyvavo visi išvažiuojantieji į at­ ėmė jį nariu korespondentu. Yra prisira- rodoje J. psk. Gedvįlos .nuotr. įy"yji'v!i!,m\'J"T

(vad. šaulys vfš. Pi 2amauskas) ir Jur­ barko (Raseinių r.) šaulių kuopoje (vad. šaulys J. Pocius). Sergantieji kariai at­ ŠAULIŲ VAKARAS VILNIUJE. Balan­ liekamu laiku ligoni­ džio 21 d. I Vilniaus miesto/ šaulių kuo­ nėje pa JSO salėje surengė vakarą. Programo­ je buvo vilniečio J. Mačeikįoš paskaita „Vilniečių kovos dėl lietuyiškos mokyk­ los lenkų okupacijos laikais". Programoj dalyvavo Vilniaus raaiofono šaulių bū­ rio orkestras. , M.

SPORTAS BAIGĖSI KAUNO KREPŠINIO PIRME­ NYBES, C JSO KREPŠINIO MEISTERIS. P. L. P. KARO MOKYKLA. Kariūnai Karys akrobatas Minovas su draugu pa­ Balandžio 23 d. buvusiose vyrų L klasės dažnai aplanko V. Teatrą, įvairius kon­ rodė keletą akrobatikos numerių. krepšinio pirmenybių rungtynėse Kauno certus, parodas. Bet iš gaunamos kariūniš- Ad. Jon. Šarkiūnas IV gimnazija nugalėjo Taurą 29:14 (18:0). kos algos ne visi kariūnai ir aspirantai C JSO įveikė LGSF 30:20 (12:14). Ir Ka­ išgali dažniau aplankyti V. Teatrą. Mo­ 2. ULONŲ L. D. K. BIRUTĖS PULKAS. ro Mokykla nugalėjo Grandį 33:29 kyklos vadovybė yra sumaniusi tokiems Balandžio 21 d. pulko jojimo aikštėje bu­ (19:14). kariūnams ir aspirantams sudaryti są­ vo suruošta karininkų ir puskarininkių Balandžio 25 d. buvusiose vyrų L kla­ lygas dažniau aplankyti V. Teatrą. To­ estafetinės raitųjų sporto rungtynės. Ge­ sės krepšinio pirmenybių rungtynėse dėl numatoma gauti tam reikalui lėšų iš riausiems jojikams buvo paskirtos 8 do­ Aušra nugalėjo Taurą 27:19 (11:9). kitur ir kariūnus bei aspirantus dažniau vanos, iš jų 4 karininkų estafetės grupei, Pirmenybėms pasibaigus ekipų padėtis nuvesti į Valstybės Teatrą. ir 4 puskarininkių grupei. liko: 1. C JSO 18 rungt. 32 tšk. 598:419 — Balandžio 26 d. sporto salėje įvyko Karininkų užjojime prizus laimėjo: 1) krepšių. 2. Karo Mokykla 18 rungt. 26 draugiškos stalo teniso rungtynės tarp kpt. Kukta su arkliu „Reiškiniu", 2) ltn. tšk. 475:353 krepšių. 3. Aušra 18 rungt. Karo Mokyklos ir 5. pėst. pulko. Varžo­ Šperbelis su kum. „Nerštupe", 3) ltn. Lu- 24 tšk. 442:394 krepšių. 4. Grandis 18 vai buvo beveik vienodo pajėgumo. kauskas su arkliu ,,Matomu" ir 4) j. ltn. rungt. 22 tšk. 551:406 krepšių. 5. IV Rungtynes laimėjo 5 . pėst. pulkas 5:4. Zvinklys su arkliu ,,Javu". Puskarininkių gimn. 18 rungt. 18 tšk. 408:426 krepšių. Netrukus numatomos revanšo rungtynės. užjojime laimėjo: 1) psk. Pluta su arkliu 6. Tauras 18 rungt. 16 tšk. 423:479 krep­ — Artimiausiu metu bus suruoštos ,,Gardu", 2) psk. Plukis su kum. „Omega", šių. 7. LFLS 18 rungt, 12 tšk. 393:443 tarpkuopinės šachmatų rungtynės. At­ 3) psk. Kriščiūnas su kum. „Pele" ir 4) j. krepšių. 8. LGSF 18 rungt. 12 tšk. 384:491 rinkti geriausiems kuopų šachmatinin­ psk. Kalinauskas su arkliu „Parnasu". krepšių. 9. ATM 18 rungt. 10 tšk. 478:577 kams kuopose, tarp šachmatininkų vyks­ * N. Miežlaiškis krepšių. 10. G Š Kovas 18 rungt. 8 tšk. ta turnyras. J. N. 331:437 krepšių. KĖDAINIŲ ĮGULOS LIKTINIŲ PUSKA­ FUTBOLO PIRMENYBES PRADEDA­ RININKIŲ TEATRO VAIDINIMAI. Ba­ • ŠAULIŲ GYVENIMAS MOS GEGUŽĖS 4 D. Šių metų futbolo landžio 23 d. I Bn salėje įgulos kariams pirmenybių sistema yra pakeista. Dabar vietos liktinių puskarininkių teatro ko­ SENIŠKfcJE (Švenčionėlių apskr.) ba­ futbolo pirmenybės bus vykdomos pen­ lektyvas vaidino pik. Braziulevičiaus landžio 14 d. įsteigtas šaulių būrys. Į ta­ kiose apygardose: Kauno — Vilniaus, komediją „Augila-Nebrendila". Visi vai­ rybą išrinkti V. Sutulevičius, V. Kazlaus­ Panevėžio, Šiaulių — Telšių, Ukmergės- dintojai savo roles atliko meniškai ir to­ kas, P. Panavas ir A. Panavas. ir Marijampolės. dėl užtarnautai susilaukė karių padėkos. RIMŠĖS (ZARASŲ R.) ŠAULIŲ BŪRIUI KAUNO FUTBOLO TURNYRĄ LAI­ Dėl patalpų ankštumo, šis vaidinimas tą MĖJO TAURAS. Balandžio 24 d. buvusio­ pat dieną buvo kartotas du kartus, ne­ Kauno Vlado Pūtvio šaulių kuopa paau­ kojo 100 litų Trimitui išsirašyti. se pusfinalinėse pavasario futbolo turny­ imant už tai iš kareivių jokio atlygini­ ro rungtynėse Tauras nugalėjo Makabi mo. DAGILYNES (BIRŽŲ R.) ŠAULIŲ BŪ­ 7:0 (1:0) ir pateko į finalą. Balandžio 20 d. Kėdainių įgulos likt. RYS papigintų knygų mėnesio proga įsi­ Balandžio 25 d. buvusiose futbolo tur­ puskarininkiai vaidino darbininkams gijo savo bibliotekai knygų už 76 litus. nyro pusfinalinėse rungtynėse LGSF (Darbo Rūmų Kėdainių kultūros klubo 'ALYTAUS RINKTINES mišrus ir vyrų' įveikė Š MSK 6:4 (4:2) ir pateko į finalą. patalpose) Nepriklausomybės kovų 3 v. Balandžio 28 d. pavasario futbolo tur­ dramą „Savanoriai kūrėjai". S-kas chorai balandžio 21 d. koncertavo Miros­ lave. Tai jau ketvirtas šiais metais viešas nyro finalinėje kovoje Tauras įveikė GEDIMINENŲ PULKAS. Balandžio koncertas. Chorams vadovauja šaulys LGSF 2:1. 21 d. kareivių ramovės atidarymo proga psk. Lingaitis. Pavasario futbolo turnyro nugalėtojui pulko kariams surengė linksmą kareiviš­ Taurui inž. Hiksas (atstovas tos anglų LIETUVIO - NEŠAULIO TEISMĄ ba­ firmos, kuri paskyrė dovaną) įteikė taurę. ką šiupinį. Programoje nuotaikingai pasi­ landžio 21 d. surengė Skuodo šaulių rodė seniai matytas „pulko dėdė" vrš. kuopa. Lietuvis — nešaulys buvo kalti­ KARO MOKYKLA — C JSO 3:2. Ba­ Palčiauskas. „AnūkasVį- c. t. Rudauskas namas nesirengiąs kraštą ginti. Teismas landžio 25 d. Karo Mokyklos stadione bu­ paskaitė „simuliantų katekizmą", „sen­ nutarė lietuvį-nešaulį sąlyginai nubausti vusiose draugiškose futbolo rungtynėse bernių enciklopediją", padainavo „pava­ 1-iems metams į priverčiamojo darbo Karo Mokykla nugalėjo C JSO 3i2 (2:0). sario dainą", su eil. Petrausku suvaidino stovyklą, jei per metus neįstos į Šaulių !§*$$• <">"'.>/ „kirpėją", eil. Tamorevičius pašoko či­ Sąjungą. goniškų šokių, j. k. Kaplanas pagriežė smuiku solo, orkestras, c. t. Borisovui VILNIAUS M. MOTERŲ ŠAULIŲ BŪ­ vadovaujant, pagriežė nuotaikingų ir ori­ RYS balandžio 13 d. surengė Karininkų ginalių kūrinių. Psk. A. Umbrasas Ramovėje koncertą - vakarą. Dalyvavo 2/. INŽINERIJOS BATALIONAS. Ba­ sol. Augaitytė, art. Rymaitė, Kauno mot. landžio 2\^Lby»į"lm- šaulių daliniams paskaitą „KuKSįros pa­ vo atvykusi Rokiškio šaulių motefų eks­ žanga ir nuosavybė". kursija. Įgulos ""salėje ekskursantės' varge karinius pietus, o YėŪau, griežiant katių NAUJI ŠAULIŲ CHORAI įsteigti Sa- Kariai eina pietų muzikai, drauge su kariais pasilinksmino. kalupio (Vilkaviškio r.) šaulių būry J. psk. St. Gedvilos nuotr. 18 tu. KARYS 499

PLIENAS STUDENŲ TINKLINIO NU­ Rytų Lietuvoje. Dirba apie 300 darbinin­ KLAIDOS ATITAISYMAS GALĖTOJAS. Balandžio 26 d. baigėsi kų. „Kario" Nr. 17 vienos nuotraukos para­ studentų tinklinio turnyras. Turnyro nu­ PANEVĖŽIO CUKRAUS FABRIKO še (477 pusi.) įvyko klaida. Vietoj Izaoko galėtoju liko Plienas, finale įveikęs STATYBA jau vykdoma. Tvarko b-vė Girčio nuotr., turi būti Izidoriaus Girčio Achilą 2:0 (15:4, 15:9). Pusfinaliuose „Statyba". Dftrbo gauna 1.500 darbininkų. nuotr. Plienas įveikė Neo - Lithuanią 2:0 ir Achilas įveikė Samogitią 2:0. VYSKUPŲ KONFERENCIJA KAUNE vyko šiomis dienomis. KARO VEIKSMAI LGSF VILNIAUS PAVASARIO FUT­ * BOLO TURNYRO NUGALĖTOJAS. Ba­ ŠVENČIONĖLIUOSE MOKYKLA IR sių dienų karo įvykių akivaizdoje, o landžio 27 ir 28 d . Vilniuje buvo praves­ LIGONINĖ. Nesant tinkamų patalpų, dar ypač savaitraščiui, visiškai neįmano­ tas tarp Vilniaus futbolo komandų turny­ miesto savivaldybė rūpinasi pastatyti ma duoti naujausių žinių, nes iki žurna­ ras, kurio nugalėtoju liko LGSF. Rungty­ rūmus moderniai 14 komplektų pradžios las atspaudžiamas ir pasiekia skaitytoją nių pasekmės: JSO įveikė Makabi 2:1, mokyklai ir ligoninei. — prie dabartinio tempo gali daug kas LFLS nugalėjo Hapoel 9:0, LGSF nugalė­ 2UVO 25—30°/o MIŠKO GYVIŲ per pasaulyje pasikeisti. Balandžio 29 d. tu- jo JSO 3:1 ir LGSF įveikė LFLS. šios žiemos didžiuosius šalčius. Ypač etomis žiniomis karas šiaurės Ironte is smarkėjąs ir anglų manymu pasiekęs STALO TENISO SEZONO UŽDARYMO daug krito stirnų. ^Ęfi, gyvybinę fazę. Vokiečių žiniomis, balan­ TURNYRAS. Balandžio 28 d. buvo baig­ 300 BUTŲ BIEDNUOMENEI bus baigta džio 27 d. jų kariuomenė Norvegijoje tu­ tas stalo teniso sezono turnyras, kurio įrengti dar šią vasarą. Tam tikslui Kau­ rėjusi didelių laimėjimų ir greitai žygiuo­ nugalėtojais liko: vyrų vieneto Dzindzi- no priemiesčiuose bus pastatyta apie janti priekin. Esąs paimtas didelis kiekis liauskas, moterų vieneto Gevovskytė, 50—60 namų. belaisvių ir karo medžiagos. Prie Tron- vyrų dvejeto Meilius—Dzindziliauskas, dhjemo vokiečių dalys dar sustiprintos. mišraus dvejeto Šodąitė—Nikolskis. Anglų laivynas pakartotinai apšaudęs Narviką. Stavangerio srityje vokiečiai paėmę 22 patrankas, 267 kulkosvaidžius, KAS NAUJA LIETUVOJE apie 10.000 šautuvų ir revolverių ir ke­ letą milijonų sviedinių. ATVYKO ŠV. SOSTO NUNCIJUS LIE­ Balandžio 29 d. žvalgybos lėktuvų iš­ TUVAI. Balandžio 24 d. į Kauną atvyko šaukti vokiečių bombonešiai greitai at­ apaštališkasis nuncijus Lietuvai arkivys­ skrido prie Narviko ir Andalneso, kur kupas Luigi Centozas. Sutiko užsienių padarę žymių nuostolių anglų karo ir reikalų ministerijos atstovai, dvasiškija transporto laivams. Tą dieną apskritai ir organizacijos. vokiečių aviacija Norvegijoje veikusi GEN. BULOTOS 85 METŲ sukaktuves labai energingai, bombarduodama ir ap- iškilmingai paminėti organizuoja Saulių šaudydama karinius objektus ir sąjungi­ S-ga. ninkų dalinius. Sugadinta daug gelež. stočių, linijų, sugriauta visa eilė uostų VILNIAUS BAŽNYČIOSE LIETU­ įrengimų ir sandėlių. VIAMS PAMALDŲ SUTVARKYMO To paties meto anglų pranešimais pa­ REIKALU delegacija lankysis pas šv. Sos­ neigiamos žinios apie britų dalinio štabo to nuncijų, nes Vilniaus kurijai terūpi paėmimą. Visoje eilėje vietų anglų ka­ lenkiškumo, o ne religijos reikalai. riuomenė sulaikiusi vokiečių puolimą, SUDARYTAS JŪROS SAVAITĖS KO­ padarydama jiems nuostolių ir paimdama MITETAS, kuris pasifūpintų jūros savai­ belaisvių. Narviko srityje dėJL blogo oro tės organizacija. Šiemet jūros savaitė bus neįvykę nieko pažymėtino J Vokiečių pa­ liepos mėnesį, kai tik atsidarys Darbė­ rašiutininkų būriai Norvegijoje^»neturi di­ nų — Šventosios geležinkelis. Komitetan delės reikšmės. Daug iššokusių parašiu­ išrinkti: prof. Šimoliūnas, Dr. Didžys, pik. tininkų buvo rasta negyvų giliose sniego Šarauskas ir kt. pusnyse. BUS RENGIAMOS ORO KELIONĖS. Apskritai, pirmadienio duomenimis, pa­ Jau nustatyti maršrutai ir kainos norin­ dėtis Norvegijos frontuose balandžio tiems oru pakeliauti po Lietuvą. Kau­ Radviliškio įgulos ugniagesių vado 27—28 dienomis žymiau nepasikeitusi. nas — Trakai — Vilnius ir atgal be nu­ šaržas Kai kur vokiečiai pažengę priekin. Padė­ tūpimo kainos 32 litai. Kitos, mažesnės tį vidurio Norvegijoje Londonas vis dėl­ kelionės atitinkamai pigiau. to, atrodo, vertina kaip rimtą ir nesaugią DIDELIS PALIKIMAS V. D. UNIVER­ ir čia siunčia naujų sustiprinimų. Norve­ SENI ARKLIŲ KAPAI surasti Veršvuo­ SITETUI. Inž. A. Murzos pąįikimas Vy­ gijos erdvėje iki šiol tebedominuojanti se, prie Kauno. Jie yra net iš XI am­ tauto D. Universiteto neturtingiesiems vokiečių aviacija, kuri turinti aerodromų žiaus. Arkliai laidoti su visa apranga, studentams remti siekia 20.000 litų, Norvegijoje ir £>anijoje. Padėtis Narvike nedeginti. nepasikeitusi. POSĖDŽIAVO SKAUTŲ SĄJUNGOS AUKŠTAGIRIO SKLANDYMO MO­ TARYBA. Š. m. balandžio mėn. 28 d. bu­ KYKLA ruošiasi sezonui. Šiomis dienomis vo susirinkęs metinio posėdžio aukščiau­ ji jau atidaroma, o gegužės 15 d. pra­ sias Lietuvos skautų sąjungos organas, •Į REDAKCIJOS ATSAKYMAI sidės ir sklandymo, sezonas. Mokykloje jos taryba. Buvo išklausytos ir priimtos Beja'i. Liktiniams puskarininkiams pe­ jau sutvarkyta keliolika lenkų paliktų Tarybos Pirmijos, Brolijos ir Seserijos rėjus tarnauti į civilinę valstybės tarny­ sklandytuvų. vyriausių vadijų veikimo ir piniginės bą; ar tai Krašto Apsaugos Ministerijo­ apyskaitos, patvirtinti ateities veikimo je, ar kurioje kitoje ministerijoje, — tar­ 200.000 ERDMETERIŲ KURO IŠ KEL­ planai ir sąmatos. Vyriausios brolijos nautas liktinio sąlygomis laikas gali būti MŲ įsakyta paruošti valdiškuose miškuo­ vadijos sudėtis nutarta papildyti Tėvy­ įskaitytas į tarnaujamąjį 3 metų priedui se. Šis kuras naudojamas pieninėms, ply­ nės Tarnybos ir Oro skautų skyriais, vy­ gaiiti laiką, kol kas tik Ministerių Kabi­ tinėms ir kt. riausios seserijos vadijos sudėtį — Tė­ neto 1927 m. lapkričio mėn. 26 d. patvir­ vynės Tarnybos skyriumi. Į Tarybos Pir- NAUJI GRŪDŲ SANDĖLIAI numatomi tintu prilyginimu, paskelbtu 1928 m. įsak. miją vietoj mirusio dr. D. Zauniaus iš­ pastatyti Kupišky, Pandėly, Simne, Tytu­ kar. Nr. 3 § 3. O tuo prilyginimu puskari­ rinktas av. pik. ltn. vyr. sktn. Šenber- vėnuose, Laukuvoje ir Švenčionėliuose. ninkis (vyresnysis puskarininkis) yra pri­ gas. lygintas prie V valstybės tariautojų ka­ PLEČIAMI PUŠŲ NUSAKINIMO DAR­ L. S. S. Taryba nutarė pasveikinti Są­ tegorijos (prie II teismo tarnautojų kate­ BAI. Šiemet nusakinimo darbai išplėsti jungos Šefą, Respublikos Prezidentą A. gorijos). Tas faktas, kad „Krašto Apsau­ beveik visuose miškuose. Tikimasi nusa- Smetoną ir skautų globėją Švietimo Mi­ gos Ministerijos etatams vykdyti' įstaty­ kinti apie 400.000 pušų, iš jų 100.000 nistrą. A. 2. mo pakeitimu" (Vyr. Žin. Nr. 660, eil. 4836) puskarininkio tarnyba prilyginta VI J. Q«mi9t Tamstos nuotraukose nieko *••* valstybės tarnautojų kategorijai, dar ne­ įdomaus. Tie variokai nieku nepasireiškę, ^r sudaro formalaus pagrindo taikinti šį pri­ kad jų veidus rodytumėm mūsų skaity­ ŠA C H M A T A I lyginimą trijų metų priedo reikalui, nes tojams. q UŽDAVINYS Nr. 18. paminėtame įstatyme kalbama tik apie Sauliui. Plunksną valdai. Tik gal per tai, kurių kategorijų civilinių tarnautojų - gražiai surašei jo žodžius, pamiršęs,' kad V. Valantiiias — Raseiniai gali laikyti krašto apsaugos ministras tai buvo rašyta fronte. Įdėsim gal kada vietoje tam tikrų laipsnių kareivių bei vėliau, nes apie praeitį medžiagą ^moks^ '8 puskarininkių; gi puskarininkio, tarnybos leiviams tik prorečiais dedame. Tokius prilyginimui 3 metų priedui gauti pasi­ eiliuotus tededame tik ypatingai įdomius 7 lieka anas 1927 m. XI. 26 d. specialus ir sąmojingus. (ad hoc) Ministerių Kabineto nutarimas, 6 kuris nei tiesiog, nei kurio kito nuostato prasme nėra panaikintas. Žinoma, minė­ GALVOSŪKIAI 5 tas K. A. M. etatams vykdyti įstatymo 4 pakeitimas (Vyr. 2. Nr. 660, eil. 4836) GALVOSŪKIO NR. 14 SPRENDIMAS gali sukelti šitam tvirtinimui (čia tik re­ 1. Žodynas. 2. Veršis. 3. Viena. 4. Se­ 3 dakcijos nuomonė) šiokių tokių abejonių. neka. 5. Vilna. 6. Ne. 7. Takas. Todėl patariama šį klausimą iškelti ofi­ Įstate raides į keturkampį, gausime 2 cialiai — komandos keliu. Jei šis klausi-" šiuos dainelės žodžius: „Vienas žodis ne mas tokiu keliu ir nebūtų išspręstas šneka, vienas vyras ne talka". 1 Tamstai palankia prasme, tai vis dėlto Išsprendė ir gauna po 2 taškus: 1) psk. toks klausimo iškėlimas sudarytų pa­ B. Dičiūnas (1. KP), 2) T. Kairiūkštis abcdefgh grindą daryti žygių minėtą Ministerių (K.), 3) psk. Kriščiūnas (2. AP), 4) vrš. F. Matas dviem ėjimais Kabineto 1927 m. XI. 26 d. nutarimą — Alekna (3. PP), 5) psk. Kelmelis (2. AP), prilyginimą peržiūrėti ir pertvarkyti, nes 6) psk. Z. Bačanskas (9. PP), 7) A. Šileris UŽDAVINYS Nr. 19 iš tikrųjų jis dabar jau neatitinka realy­ (K.). 8) j. psk. Adukevičius (4. PP), 9) A. V. Valantinas ••— Raseiniai bei ir nesiderina su kitais nuostatais. Be­ Grucė (Tr.), 10) j. psk. Pr. Juzuitis (PAR), je, tenka" dar paaiškinti, jog minėtas 11) psk. Prielaidas (2 AP), 12) ats. psk. Zap- „K. A. M. etatams vykdyti įstatymo pa­ kus (PI.), 13) H. Kontrimavičius (1. PP), keitimas" veikia tik nuo 1939 metų rug­ 14) J. Zavadskis (K.), 15) J. Juodžbalis sėjo 1 d., nes kai įstatyme nėra pažymė­ (Grl.), 16) V. Einoris (B.), 17) A. Žilins­ ta, nuo kada jis veikia, tai paprastai jis kas (B.), 18) Z. Gobis (P.), 19) J. Laužonis

įsigalioja 2 savaitėm praėjus po paskel­ (K.), 20) eil. T. Bendinskas (1. Inž. Bn.)( bimo (jis paskelbtas 1939 m. rugsėjo 21) K. Narvidas (P.), 22) eil^P. Dragūnas 1 d.). (PAR), 23) eil. S. Kmita (5. PP), 24) A. Juozui Astrauskui. Jeigu nuotraukos Labžintis (Rnv.), 25) St. Kardys (P.), 26) laukėme iki šiol, tai palauksime ir toliau. J. Lisauskas (Sgn.), 27) gr. VL Žukauskas Tą numerį atsiųsime. (9. PP), 28) S. Ciplickas (Rd.). Šnekučiui. Aprašymą apie psk. Praną Gauna po 1 tašką: 1) psk. M. Antaniš- Zubą gavome. Įdėsime. Gr. Aleksas Vėtą kis. (4. PP), 2) eil. B. Mickevičius (2. KP), ir gr. Jurgis Semėnas dar nebuvo apra­ 3) F. Gužas (K.). šyti. Jeigu galite, atsiųskite aprašymus GALVOSŪKIS NR. 17. (Vert. 2 tšk.) apie juos ir jų nuotraukas. Kokie 4. pėst. a b c d e f g pulko kareiviai, Vyčio kryžiaus kava­ Matas trimis ėjimais lieriai, dar neaprašyti — geriau neklaus­ kite. Apie 100 pavardžių paskelbti, ku­ UŽDAVINYS Nr. 20 rios domina tik Tamstą vieną, neturime laikrašty vietos. Patys apdovanotieji ži­ no, ar jie buvo aprašyti ar ne. Rašant apie Vyčio kryžiaus kavalierius, reikia daugiau kreipti dėmesio į jų žygius kau­ tynių metu, negu į jų paprastą biogra­ fiją, perkėlimus iš vieno dalinio į kitą ir t. t Svarbu kaip jie kovojo ir ką jie pergyveno kautynėse. Rašinio „Pas ran­ duotąjį laisvės kovų sakalą" nedėsime. Neįdomus. Nepriklausomybės kovų nuo­ traukas, jeigu įdomios, dedame ir be ap­ rašymų. A. Sakavičiui. Tamsta, trokšdamas vien tik pamokymus skelbti, pagadinai eilėraštį. V. Ratkui, J. Strazdeliui. Tamstų raši­ niai labai asmeniški, visur tekalbama tik Stulpeliuose a be d e f g h apie save, tat kitiems skaityti žinoma nė Stačiai: 1. Valstybė. 2. Fabrikas Lie­ Matas keturiais ėjimais nesinorėtų, nebent Tamstų namiškiams. tuvoje. 3. Vieta, kur demonstruojami pa­ Linksmybėse perdaug visur girtybė de­ veikslai. 4. Upė Sovietų Sąjungoje. 5. šachmatinės nuotrupos monstruojama: susidaro įspūdis, kad jūsų Respublika Sovietų Sąjungoje. 6. Šventė. Tūlam turnyre meisteris Vydmaras, tu­ daly nieko geresnio nė nebėr. 7. Atnašavimo vieta. rėdamas pralaimėtą partiją, juokais pa­ Z. Gudžiūnaitei. Tamstos rašyme — tik Gulsčiai: Miestas Italijoj. 2. Tikyba. 3. siūlė priešininkui Rubinšteinui lygiąsias. pradžios darbas. Energijos* šaltinis. 4. Miestas Žemaitijoje. Pastarasis, nenorėdamas užgauti didžiai St. Džiugui. Gerai. Bet politinėm te­ 5.. Neįvykdoma idėja. 6. Mūsų istorinis gerbiamą profesorių, rado iš šios keblios mom mes nespausdinam, o tik karinių miestelis. 7. Tolimoji šiaurė. padėties „saliamonišką" sprendimą ir nuotaikų. Duok kam kitam. Antrasis la­ Įstrižai iš viršaus apačion: Gražiausias tarė: bai ištęstas. vardas kiekvienam lietuviui. — Gerai, pone profesoriau, tik tegul „Kareivio mirties" autoriui. Mes skel­ Kampe-kvadrate: Vietoj skaičių — rai­ gerbiamieji stebėtojai pripažįsta dabarti­ biame optimizmą, pergalę,, o čia -e-r tiek dės! kurios sudaro posakį. Vienodi skai­ nę poziciją lygine, ir aš tuoj sutinku su. liūdesio. Todėl ir negalima įdėti. Nors ir čiai — vienodos raidės. lygiosiomis. formalių trūkumų dar apstu. Dar reika­ Raktas: 1} 12. 4. 12. 6 ==• šovinio dalis. Po šių žodžių prof. Vydmaras pasi­ linga gerai darbo įdėti. 2) 9. 8. 2. 13 = vabzdys. Ą<1. įima davė. Žiūri, kaip į milžinąį Isaip į nepalaužia- motinai, o labiausiai Emiliutei, na, gal mą ir kietą ąiuoią. Jis tik ranka prisi­ dar arkliams, karvėms — pašiepdamas liečia, o ji jau spiegia. Toks jis galingas. nubaigė išminčius. Ir kariuomenėj jis negalvojo pakitėti. Eil. Baukus pagalvojo, pagalvojo, pa­ Tik motinos dienai besiartinant, cųsikusė kraipė galvą ir tik ši dek tepasakė:

ir jis savo širdies jautrumą išmėginti* Ir — Ašy matai, eilių nesudėlioju, ale jis parašys motulei, kurios, tiesa, švel­ galvoju, kad mamai patiks labiau, negu niai gerbti jis nebuvo nė mėginęs. Pa­ kiti koki smaili žodžiai, šitai, kad aš esu galvojo, pagalvojo. Ką gi, apie save ne­ toks pat, kad tebemyliu Emiliute, ark­ išeina rašyti* Dar kariuomenės paslaptis lius, javus ir visą pamiškės gyvenimą. bus išduota, ar ką. Ir nusigrįžo į namus. Ir jis buvo patenkintas, nors kuopos Kol išklausinėjo, kaip ten kas dedasi, ir vakare po to jo laiškas vaidinime buvo buvo baigtas popierėlis. Gal ir gerai — išjuoktas* Kas jam — kietam ir grubiam pamanė jis. Dėl visko nuneš parodyti vyrui. M. L.

Valanda su būbnu... •0

Motinai parašė Eil. Bauka užaugo vienasėdijoj, tat ir svieto nematė. Visa, ką jis darydavo, bū­ davo paties išmokta, grubiai išlaužta. Jis buvo kaip tas varnas, kurs jo viena* sėdijos miške gyvendavo: šiurkštus, tie­ Mulų meninės jėgos įkarštyje.*. . Palinausko nuotr. sus ir nemokantis nė maloniausiomis

kuopos išminčiui, kurs visokias eilutes MEILĖ sudėstinėja. — Aš įsimylėjęs... '—-« Tai gal pažiūrėtum, Anuprai, kaip —- Aišku* Meilė iš pirmo žvilgsnio. Čia išeina. # Anupras perskaitė, pažiūrinėjo, pa­ ~ Ne. Pirmą kartą sutikęs ją dar ne­ žvelgė | Baukų ir, palinguodamas galvą, žinojau, kad jos tėvas turi alaus barą.

— Kad gi. tu, broli, nieko motinos PASKUTINĖ NAUJIENA. dienos proga mamai neparašei, nepa­ Visur pavasaris, bet karščiausia Šiau­ šnekėjai. Tu tik klausi,* kaip Emiliute, kaip arkliai, karvės,„javai*, Brol, taip jau rės fronte, kur artilertninkai prie pabū­ išeitų, kad tu šitą laišką turi siųsti ne klų dirba su trusikais.

Štai, kiek pavasaryje, sveria leidžiamasis ' ratetta*

minutėmis suŠvelnėti. Eil. Baukus dėl to nė nesikrimto. Kas jam. Ar jis koks po­ naičiukas? Karves ilgai ganė, paskui vie­ nas lauktis šimtus kartų paskui arklį iš vaikščiojo. Tai kur gi jis to švelnumo iš­ moks? TBt; nereikia -*-. pagalvodavo. Ar jis toks Emiliutei nepatinka? Oho. Ji į jį Viršuj kairėje: Vokiečių bombonešiai Oslo aerodrome, Nor­ vegijoje. Toliau dega numuštas karo lėktuvas. — Fjordo vaizdas vakariniame Norvegijos pakraštyje. — Dešinėje: Se- kykla prancūzų pozicijose. — Žemiau: Šveicarų kulkosvaidi­ ninkai pasienio sargyboje. — „Apsiaustas" iš šovinių juostų lėktuviniams kulkosvaidžiams. Kairėje: Šū­ vio momen­ tas iš sun- kiausio vo­ kiečių artile­ rijos geležin- kelinio pabū­ klo.

Dešin.: Mai­ sto tiekėjai priešakinėse pozicijose ei­ na savo atsa­ kingą tarny­ bą.

Žemiau kairėje: Tipingas seržantas britų Indijos armijoje. Dešinėje: Sovietų raitininkai taktiniuose lauko pratimuose. Viršelyje: Dievo Motinos Aušros Vartų paveik­ slas ir P. Rimšos „Varpo mokykla" Izidoriaus Girčio nuotr.

MOTINA IR JOS SŪNŪS LIETUVOS LAISVĖS SARGYBOJE Zaliausko ir Vyt. Ma­ želio nuotraukos

Nr. 18 (1098) 194 0. V. 2