DOCSLIB.ORG

Trimitas“, 2020 Leidinio Indeksas 5291

Total Page：16

File Type：pdf, Size：1020Kb

Download full-text PDF Read full-text
Trimitas“, 2020 Leidinio Indeksas 5291 2020/ Nr.06 LIETUVOS ŠAULIŲ ŽURNALAS 9771392475004 1,99 € ©„Trimitas“, 2020 Leidinio indeksas 5291. 2020 m. Nr. 6 (1340) ISSN 1392-4753 Tiražas 2000 Tiražas 2000 egz. Išleidžiamas paskutinę kiekvieno mėnesio savaitę ŠIAME NUMERYJE: 2 LŠS KRONIKA. Suvažiavime patvirtintas naujas LŠS vadas 4 JUBILIEJUS. Žurnalui „Trimitas“ – 100 metų! 6 JUBILIEJUS. Laiškas šimtamečiam „Trimitui“ | Mindaugas Nefas 10 NUOMONĖ. Lietuvos potencija – pamąstymai V. Putvinskio straipsnio motyvais | Valdas Kilpys 12 LŠS V. PUTVINSKIO-PŪTVIO KLUBAS. Sovietinė okupacija ir Lietuvos šaulių sąjungos likvidavimas | Stasys Ignatavičius 16 ATMINTIS. 1940 metų birželio 15-oji. Pašventys | Regina Kliukienė 20 PAŽINK LIETUVĄ. Koja už kojos, arba kai atstumai neatbaido | Dovilė Pukertaitė 23 PROFESIJA. Lyderystė – fenomenas ar gali būti išugdoma? | Aistė Janulevičiūtė 25 PASAULIO PAŽINIMAS. Tatuiruotės. Ištakos, II dalis | Valdas Kilpys 28 ĮDOMIOJI ISTORIJA. Prieškariu politinės aistros kunkuliavo ir meno parodose| Birutė Malaškevičiūtė 32 IŠ AUTOMOBILIŲ ISTORIJOS. Automobiliai, kita karinė technika Antrajame pasauliniame kare | Jonas Rinkevičius 37 ASTRONOMIJA. Tunguskos fenomeno galvosūkis: atsakymo paieškos tęsiasi | Martynas Juocevičius 42 LAUKO VIRTUVĖ. Šveicariška sūrio sriuba | Vytaras Radzevičius 44 GALVOSŪKIS. Kryžiažodis „Pakeliaukim“. Atsakykite į klausimus ir laimėkite prizą! | Kastytis V. Stumbrys Projektą „Vytis, Rūpintojėlis ir... kas dar?“ (straipsniai): „Koja už kojos, arba kai atstumai neatbaido“ ir Autorių dėmesiui – medžiagų kitam „Lietuvos potencija – pamąstymai V. Putvinskio numeriui laukiame iki einamojo straipsnio motyvais“ remia Spaudos, radijo ir mėnesio 10 dienos imtinai! televizijos rėmimo fondas. 2020 m. skirta 3 000 eurų. Vyr. redaktorius Vytaras Radzevičius Viršelio nuotraukoje – pirmojo „Trimito“ žurnalo Redakcijos nuomonė nebūtinai sutampa su Kalbos redaktorė Sandra Balžekaitė viršelis. 1920 m. LMA Vrublevskių bibliotekos autorių nuomone. Korespondentas Valdas Kilpys archyvo nuotrauka. Dizainas CRITICAL, Paulius Budrikis Rankraščiai negrąžinami ir nerecenzuojami. Maketas Greta Janutytė Dėl spaudos broko kreiptis į spaustuvę. Adresas: Laisvės al. 34, LT-44240 Kaunas, Lietuva. Spausdino UAB „JUDEX SPAUDA“ Redakcijos kolegija: Redakcijos kolegija: el. p. [email protected] Europos pr. 96C, LT-46351, Kaunas Dovilė Pukertaitė (LŠS viešųjų ryšių specialistė) facebook.com/trimitas.lt Tadas Venskūnas (LŠS Pilietinio ugdymo skyriaus vedėjas) Irena Šalaviejienė (LŠS išeivijoje šaulė) Kasdienes naujienas apie Lietuvos šaulių Gražvydas Zulanas (CV narys) sąjungą skaitykite oficialiame tinklalapyje Skaidrilė Grigaitė-Mockevičienė (LŠS studentų www.sauliusajunga.lt korporacijos „Saja“ narė) Gediminas Jankus (CV narys) Leidėjas: Lietuvos šaulių sąjunga Atstovai užsienyje: LŠS išeivijoje (JAV) J. R. Butkus Edgaras Diržius (CV narys) www.sauliusajunga.ltfacebook.com/sauliusajunga.lt Toronto (Kanada) V. Pūtvio kuopos vadas V. Pečiulis TRIMITAS Nr. 6 – 2020 1 LŠS KRONIKA SUVAŽIAVIME Lietuvos šaulių sąjungą matau kaip modernią PATVIRTINTAS organizaciją, kuri padeda užtikrinti 1 NAUJAS VADAS nacionalinį saugumą. Tekstas ir nuotraukos – Valdas Kilpys Suvažiavimui pateiktose diagramose ir Paskelbus balsavimą neeiliniame LŠS grafikuose delegatai galėjo matyti realius suvažiavime didžiąja balsų dauguma 1. Kur susirenka šauliai – ten ir mūsų vėliava. Birželio 6-ąją šauliai visoje skaičius, kurie patvirtina vado žodžius: delegatai pritarė Krašto apsaugos 2-3. M. K. Čiurlionio muziejaus pagrindinė Lietuvoje rinkosi į numatytas vietas, teikiant pagalbą valstybinėms institucijoms ministro R. Karoblio siūlymui naujuoju LŠS auditorija Kaune mena garbius prieškario kad dalyvautų neeiliniame LŠS ir savivaldybėms per pandeminį laikotarpį vadu išrinkti plk. Albertą Dapkų. Naujojo žmones. Suvažiavimo dieną ten posėdžiavo suvažiavime. Nors ne pirmą kartą buvo pasitelkti 2 647 šauliai, nuo kovo vado kandidatūrai pritarė 225 delegatai, šauliai. oficialaus suvažiavimo pavadinime iki gegužės vidurio kasdien įvairias susilaikė – 1, nepritariančių neatsirado. vartojamas žodis „neeilinis“, šį kartą veiklas vykdydavo ir tebevykdo per 160 iš tiesų pirmas toks suvažiavimas šaulių, vien per šventinį Velykų savaitgalį visoje šaulių renginių istorijoje. Lietuvoje į talką policijai atėjo 1 738 šauliai. Dar viena kiekvienam svarbi žinia sietina su šaulio nario mokesčio surinkimu: Susirinkę šauliai bendravo pasitelkę 2019-aisiais mokesčių surinkimo procentinė šiuolaikines technologijas. Prieš auditorijas išraiška pakilo iki 89,79 procento. Kitaip pastatytos kameros transliavo bendrus tariant, buvo atsisakyta šauliškoje veikloje salių vaizdus iš visos Lietuvos ir kiekvienos nedalyvaujančiųjų traukimo į sąrašus, rinktinės šauliai paeiliui buvo sujungiami su tuo pat metu papildant iš tiesų veikiančių centrine suvažiavimo vieta – Kauno įgulos šaulių skaičių, išlaikant vienodą bendrą karininkų ramove. Būtent čia, Kunigaikščių organizacijos narių skaičių. Baigdamas menėje, posėdžiavo dabartinis LŠS plk. ltn. G. Koryzna džiaugėsi, kad vadas plk. ltn. Gintaras Koryzna, pareigas atsiliepimai apie šaulius iš įvairių institucijų perimsiantis plk. Albertas Dapkus, krašto buvo „tikrai geri“, tačiau Krašto apsaugos apsaugos ministras Raimundas Karoblis ir ministras R. Karoblis jį su šypsena pataisė tie delegatai, kurie atstovavo LŠS štabui. sakydamas, kad „atsiliepimai yra tiesiog puikūs“. R. Karoblio teigimu, „kariuomenė Pasak sklandų ryšį užtikrinusio G1/4 šauliams visada duoda, ką turi geriausio“, skyriaus specialisto Vladimiro Liapino, todėl pristatydamas organizacijos vairą tokio masto konferencinis ryšys buvo perimsiantį plk. A. Dapkų ministras organizuojamas pirmą kartą. „Kuo nešykštėjo jam gerų žodžių pirmiausia daugiau įrangos ir ją valdančių žmonių, prisimindamas analogijas abiejų karininkų tuo daugiau rizikos patirti nesklandumų, biografijose. todėl labai džiaugiuosi, kad kelių savaičių darbas prieš suvažiavimą testuojant „Labai svarbu ir toliau puoselėti šauliškumą, įrangą, ryšį ir žmonių parengimas nenuėjo jo sklaidą visuomenėje. Stengsiuosi veltui, nesklandumų pavyko išvengti“, – užtikrinti pradėtų darbų tęstinumą, pasakojo šaulys. tačiau, atsižvelgiant į kintantį grėsmių pobūdį, prireikus atnaujinti, adaptuoti Po procedūrinių sprendimų plk. ltn. tiek pasirengimo programas, tiek galimų G. Koryzna pristatė ataskaitą. Pasak užduočių spektrą, užduočių vykdymo pranešėjo, ši ataskaita iš dalies kartoja struktūras. Lietuvos šaulių sąjungą matau pastarajame suvažiavime pateiktus kaip modernią organizaciją, kuri padeda teiginius, tačiau svarbu pabrėžti ir tai, ką užtikrinti nacionalinį saugumą“, – parodė pastarųjų mėnesių įvykiai, sietini prisistatymas suvažiavimo delegatams su COVID-19 pandemija. „Valstybinės sakė plk. A. Dapkus. Jo teigimu, ypatingą institucijos aiškiai suprato, kad mūsų dėmesį dera skirti šaulių apginklavimui, organizacija yra patikimas partneris. Tai LŠS tarptautinių ryšių stiprinimui, santykių įrodėme savo darbais“, – sakė LŠS vadas. su kariuomene stiprinimui. 2 Leidžiamas nuo 1920 m. TRIMITAS Nr. 6 – 2020 3 JUBILIEJUS „Trimitas“: trūkę leidinio, padedančio siekti Kazys Petras Obolėnas-Obuolevičius, iliustracijų. Numerius pradėdavo vedamasis, organizacijos tikslų ir auklėjančio visuomenę Jonas Kalnėnas, Juozas Purickis, Mikas paskui ėjo kultūriniai ir agitaciniai straipsniai, ŽURNALUI demokratine dvasia, „neperkošta per Mikelkevičius, Liudas Vailionis, Teodoras žinios apie užsienio lietuvius, šaulių partinį koštuvą“. Vedamajame „Trimitą“ Daukantas, Rapolas Skipitis, Matas Šalčius, gyvenimo, karo ir politikos naujienos, išleidžiant“ poetiškai paaiškinta, kodėl Vladas Putvinskis-Pūtvis, Aleksandras provincijos šaulių žinutės, organizacijos naujajam leidiniui buvo pasirinktas muzikos Marcinkevičius-Mantautas, Antanas vadovybės dokumentų publikacijos. instrumento pavadinimas: „kitados garsiai Gravrogkas, Antanas Žmuidzinavičius, 1921 metais radosi naujų skyrių: „Mūsų „TRIMITAS“ – skambėjo mūsų bočių didžiavyrių trimitai. Vincas Daudzvardas-Daugvardis, Vladas menas“, „Liuoslaikiui“, „Retenybių kronika“, Jų galingą aidą pabaltmarės giriose Andriukaitis, Juozas Žukauskas, Balys „Įvairenybės“, „Recenzijos“, „Žinios išgirdę, drebėjo tolimi kaimynai. Bet mūsų Vosylius, Petras Ruseckas, Juozas Žemgulys. iš okupuoto krašto“, „Mūsų sportas“, sentėvių trimitai ne vergiją garsino. Jie „Klausimai ir atsakymai“. 1922 metais buvo baisūs tik grobuonims – plėšikams“, Leidinio redakcijos administratorėmis dirbo „Trimite“ atsirado skiltis „Jėga ir grožis“, 100 METŲ! paskui skambėję tik piemenėlių trimitai, Ona Pūtvytė, Magdalena Brazytė, Antanina tvarkoma Karolio Dineikos. Nuo 1925 metų vėliau sugaudę atgimusios tautos trimitai. Kalpokaitė. Nuo 1922 metų iki Lietuvos žurnalo puslapiuose – teatro apžvalgų. Nemaža vietos numeryje skirta Lietuvos okupacijos administratoriaus pareigas ėjo 1926-aisiais imta skelbti radijo programą, 2 šaulių veiklos uždavinių ir būdų jiems Stepas Lipnius-Lipnickas. Jam talkino Feliksas mokslo naujienų apžvalgas skyriuje įgyvendinti aprašymui. Be to, pirmajame Niaura, Kazys Trumpa, Petras Impulevičius. „Technika ir chemija“. 1929 metais pradėti „Trimito“ numeryje buvo išspausdinta ir publikuoti Jono Martinaičio komiksai su Tekstas – Jolanta Stasytė Berniūnienė, Vrublevskių bibliotekos Senosios periodikos grožinės prozos: Antano Vienuolio „Atleisk Žurnalo dizainą kūrė žymūs to humoristiniais eilėraščiais. 1931 metais sektoriaus bibliografė jiems, Viešpatie“ ir Vlado Putvinskio meto Lietuvos menininkai: Antanas žurnalą papildė „Šaulių moterų reikalai“.
Load more

Recommended publications
  • Sovietinės Represijos Prieš Lietuvos Kariuomenės Karininkus
    SOVIETINĖS REPRESIJOS PRIEŠ LIETUVOS KARIUOMENĖS KARININKUS Ats. plk. Andrius Tekorius Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija Anotacija. Straipsnyje atskleistos sovietinių represijų prieš Lietuvos kariuome- nės karininkus priežastys, pobūdis ir mastas, pateikti duomenys apie represuotus Lietuvos krašto apsaugos ministrus ir karininkus. Pagrindiniai žodžiai: sovietinė okupacija, Lietuvos kariuomenė, Lietuvos ka- riuomenės karininkai, sovietinės represijos, šnipinėjimas, represuoti Lietuvos kari- ninkai ir krašto apsaugos ministrai. ĮVADAS Sovietinės okupacijos metais represijas patyrė didžioji mūsų tautos dalis. Okupantų buvo suimti, kalinti ir ištremti tūkstančiai Lietuvos gy- ventojų. Sovietinių represijų neišvengė ir Lietuvos karininkija. Ji tapo vienu pirmųjų sovietinių okupantų taikinių. Lietuvos karininkų1 sovietinių represijų tema Lietuvos istoriografi- joje nėra nauja. Šią temą įvairiais aspektais yra nagrinėję ir tyrimų re- zultatus skelbę Arvydas Anušauskas, Teresė Birutė Burauskaitė, Jonas Dobrovolskas, Stasys Knezys, Aras Lukšas, Algirdas Markūnas, Antanas Martinionis, Jonas Rudokas, Vytautas Jasulaitis, Gintautas Surgailis, Ro- mualdas Svidinskas, Antanas Tyla, Vytautas Zabielskas, Dalius Žygelis ir kiti. Sovietiniuose kalėjimuose ir lageriuose (priverčiamojo darbo stovy- klose) patirti išgyvenimai aprašyti Lietuvos kariuomenės karininkų Vik- toro Ašmensko, Antano Martinionio, Juozo Palukaičio, Jono Petruičio 1 Šiame straipsnyje Lietuvos karininkai skirstomi į tikrosios tarnybos karininkus, tar- navusius Lietuvos kariuomenėje
    [Show full text]
  • Marijampolės Ūkio Paroda
    Pinigø studijos 2004 3 Apþvalginiai straipsniai 62 MARIJAMPOLËS ÛKIO PARODA Vincentas Lukoðevièius Antakalnio g. 98–45 LT-10201 Vilnius Straipsnyje aptariama 1911 m. Marijampolëje surengta ûkio paroda, jos vaidmuo stiprinant tautiná sàjûdá ir reikðmë Lietuvos ûkio istorijai. Apraðomos parodà surengusios þemës ûkio draugijos „Þagrë“ ir Marijampolës ûkininkø draugovë. Pagrindiniai þodþiai: ûkio paroda; kooperatinë bendrovë; Marijampolës ûkininkø draugovë; „Þagrë“; „Þiburys“. Ávadas Pastaraisiais metais daug dëmesio skiriama ûkio parodoms, pradëtoms orga- nizuoti Lietuvoje nuo XIX a. antrosios pusës. Jas pradëjo rengti ir iki Pirmojo pasaulinio karo daugiausia rengë dvarininkai. Dauguma tokiø parodø buvo þemës ûkio parodos. Pirmàjà parodà 1875 m. Ðiauliuose suorganizavo 1873 m. ásteigtas Rusijos þemës ûkio draugijos Gyvuliø globojimo skyrius Rietave ir didikø Oginskiø ðeima. Vëliau tas pats skyrius ir kitos draugijos surengë ir daugiau parodø: 1878 m. ir 1881 m. – Rietave, 1893 m. ir 1899 m. – Kaune, 1897 m. ir 1899 m. – Vilniuje, 1903 m. – Panevëþyje (ðios parodos rengëjas – Kauno þemës ûkio draugija), 1910 m. ir 1911 m. – Panevëþyje ir Ðiauliuose, 1912 m. ir 1913 m. – Radviliðkyje. 1911 m. parodos rengimu Ðiauliuose rûpinosi lietuvybei palankus Bubiø grafas Vladimiras Zubovas, todël jos ekspozicija buvo lietuviðkesnë nei kitø parodø, ji rodë sieká gerinti valstieèiø buities ir ûkio sàlygas. Ðioje parodoje uþraðø bûta ne tik lenkø ar rusø, bet ir lietuviø kalba. Bet dauguma eksponatø buvo iðstatyti dvarininkø. Ûkio parodomis ypaè domisi dailëtyrininkai, nes jos svarbios Lietuvos dailës ir kitø meno rûðiø istorijai. Dailëtyrininkus domina plakatai, paviljonø apipavidali- nimas, rankdarbiø ir dailës kûriniø ekspozicijos, apdovanojimø þymenys (medaliai ir kt.), chorø pasirodymas (Ðatavièiûtë-Natalevièienë 2001: 23–28). Parodos – svarbi ûkio ir tautinio atgimimo istorijos dalis.
    [Show full text]
  • Annexation of Lithuania by USSR in Summer 1940 As Described in Diplomatic Documents and Propaganda Materials
    res historica 48, 2019 DOI: 10.17951/rh.2019.48.241-273 Juliusz Dworacki (adam Mickiewicz University in Poznań) https://orcid.org/0000-0003-1067-1943 ‘it is all the fault of Lithuanian provocateurs…’. annexation of Lithuania by Ussr in summer 1940 as Described in Diplomatic Documents and Propaganda Materials ‘Wszystkiemu winni są litewscy prowokatorzy…’. Aneksja Litwy przez ZSRR latem 1940 r. w świetle dokumentów dyplomatycznych i materiałów propagandowych abstract The research problem addressed in this paper is the issue of the process of the accession of the Republic of Lithuania to the Soviet Union in the summer of 1940 and the political context of this event. There is much historical and political controversy nowadays around the history of Kremlin politics in 1939–1941, but recently the subject of annexation of Lithuania has not been discussed, and the issue of relations and diplomatic relations between the two countries has not been described in detail in Polish historiography so far. The research question was formulated as follows: why, in spite of the October 1939 Mutual Assistance Treaty, did Moscow decide to change the status quo and directly annex the neighbouring country, disregarding the considerable number of alternative scenarios and extensive possibilities of controlling Lithuania’s policy? The research was conducted by analysing the documents of the diplomatic services of both countries (among which diplomatic correspondence occupies a special place), the then Soviet press from the point of view of the propaganda message used, as well as using memoiristic sources. As a result of the conducted research, no definite reasons for initiating the process of annexation of Lithuania by the USSR were defined, but a number of factors that may have a significant impact on the Kremlin’s move were revealed.
    [Show full text]
  • Lietuvos Karo Akademija
    Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBEI – 80 Straipsnių rinkinys Vilnius 1999 UDK 947.45.07/.09 Li 301 Mokslinėje konferencijoje “Lietuvos Nepriklausomybei – 80”, įvykusioje Lietuvos karo akademijoje 1997 m. gruodžio 18 d., skaitytų pranešimų rinkinys. © Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija, 1999 2 TURINYS Dr. Algimantas Kasparavičius. Lietuvos kariuomenė Maskvos politinėse ir diplomatinėse spekuliacijose (1920-1936) ...................................................... 4 Dr. Vytautas Žalys. ............ Lietuvos diplomatinës tarnybos ir kariuomenës vadovybës sąveika įtvirtinant Lietuvos valstybingumą 1923 – 1938 metais..….58 Dr. Valentinas Brandiðauskas. 1941 m. sukilimas: viltys ir realybë ............ 78 Dr. doc. Èeslovas Bauþa. XX a. Lietuvos valstybës atkûrimo aktai: paralelës ir skirtingumai................................................................................. 84 Dr. Juozas Baguðauskas. Vasario 16-oji Lietuvoje sovietiniais metais 91 Dr. Feliksas Þigaras “Lietuvos valstybingumo raida 1918 – 1938 m. …..…..114 3 Dr. Algimantas Kasparavičius Lietuvos kariuomenė Maskvos politinėse ir diplomatinėse spekuliacijose (1920-1936) Per du Pirmosios Respublikos nepriklausomybės dešimtmečius Lietuvos valstybingumo kūrimas ir stiprinimas nuolat buvo komplikuojamas tarptautinių veiksnių, pirmiausia Sovietų Rusijos (nuo 1922 m. – Sovietų Sąjungos) ekspansinės užsienio politikos. Nors 1920 m. liepos 12 d. Maskvoje sudaryta Lietuvos ir Rusijos taikos sutartis formaliai ir juridiškai atpalaidavo
    [Show full text]
  • VYTAUTAS MAGNUS UNIVERSITY KLAIPĖDA UNIVERSITY Lina
    VYTAUTAS MAGNUS UNIVERSITY KLAIPĖDA UNIVERSITY Lina KASPARAITĖ-BALAIŠĖ COMBAT TRAINING OF THE LITHUANIAN ARMY: THE SYSTEM AND CONTINGENT IN 1924–1940 Summary of Doctoral Dissertation Humanities, History and archeology (H 005) Kaunas, 2020 The dissertation was prepared at Vytautas Magnus University in 2015-2020. The right for the joint doctoral studies was accorded to Vytautas Magnus University and Klaipėda University on June 8, 2011 according to the decree of Lithuania Minister of Education and science No. V-1019 and on February 22, 2019 according to the decree of Lithuania Minister of Education, science and sport No. V-160. Scientific supervisor: Prof. dr. Jonas Vaičenonis (Vytautas Magnus University, Humanities, History and archeology H005) Chairman: Prof. dr. Vygantas Vareikis (Klaipėda University, Humanities, History and archeology H 005). Members: Dr. Tomasz Błaszczak (Vytautas Magnus University, Humanities, History and archeology H 005). Prof. habil. dr. Alfonsas Eidintas (General Jonas Žemaitis Military Academy of Lithuania, Humanities, History and archeology H 005). Dr. Vytautas Jokubauskas (Klaipėda University, Humanities, History and archeology H 005). Assoc. prof. dr. Saulius Kaubrys (Vilnius University, Humanities, History and archeology H 005). The official defence of the doctoral dissertation will be held at a public sitting of the Council of Scientific Field of History and archeology, held at 13 pm on September 18, 2020 at Vytautas Magnus University (V. Putvinskio str. 23-313, Kaunas). The summary of the doctoral dissertation sent out on August 18, 2020. Copies of the dissertation are available at the Martynas Mažvydas National Library of Lithuania in Vilnius, Vytautas Magnus University's Library in Kaunas and Klaipėda University Library in Klaipėda.
    [Show full text]
  • Trečiasis Pėstininkų Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Vytauto Pulkas
    LIETUVOS KARIUOMENĖS ISTORIJA Gintautas Surgailis TREČIASIS PĖSTININKŲ DIDŽIOJO LIETUVOS KUNIGAIKŠČIO VYTAUTO PULKAS TREČIASIS PĖSTININKŲ DIDŽIOJO LIETUVOS KUNIGAIKŠČIO VYTAUTO PULKAS VYTAUTO LIETUVOS KUNIGAIKŠČIO TREČIASIS PĖSTININKŲ DIDŽIOJO Gintautas Surgailis Gintautas GINTAUTAS SURGAILIS TREČIASIS pėSTININkŲ DIDžIOJO LietuVOS KUNIGAIkšČIO VYTAUTO PULKAS GENEROLO JONO žEMAIČIO LIETUVOS KARO AKADEMIJA GINTAUTAS SURGAILIS TREČIASIS pėSTININkŲ DIDžIOJO LietuVOS KUNIGAIkšČIO VYTAUTO PULKAS Monografija Vilnius 2013 UDK 356(474.5) (091) Su75 Monografijos autorius – Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos Karo mokslų instituto direktorius ats. plk. ltn. dr. Gintautas Surgailis Recenzentai: doc. dr. Vytautas Lesčius prof. dr. Juozas Skirius Kalbos redaktorė Jolanta Budreikienė Maketavo Jolanta Girnytė Viršelyje: Pulko kariai garlaiviu išplaukia į Tilžę. 1924 m. Nuotrauka iš Vytauto Didžiojo karo muziejaus fondų. © Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija, 2013 © Gintautas Surgailis, 2013 ISSN 1822-4423 ISBN 978-609-8074-13-0 TURINYS Įvadas ......................................................................................................... 7 PULKas 1919–1926 METaIs ..................................................................... 9 Pulko formavimo pradžia ............................................................................... 9 Pulkas Šiauliuose ......................................................................................... 17 Pulkas Panevėžyje .......................................................................................
    [Show full text]
  • Silviu Miloiu, the Romanian Association for Baltic and Nordic Studies
    Editor in Chief: Silviu Miloiu, The Romanian Association for Baltic and Nordic Studies Associate Editors: Crina Leon, Al.I. Cuza University of Iasi Bogdan Schipor, “A.D. Xenopol” Institute of History of the Romanian Academy Editorial Assistants: Costel Coroban, "Grigore Gafencu" Research Center for the History of International Relations and Cultural Studies Alexandra Airinei, Al.I. Cuza University of Iasi Editorial Board: Kari Alenius, University of Oulu, Finland Florin Anghel, Ovidius University of Constanta Mioara Anton, “Nicolae Iorga” Institute of History of the Romanian Academy Mehmet Efe Biresselioglu, Izmir University of Economics Ioan Chiper, “Nicolae Iorga” Institute of History of the Romanian Academy Ana-Maria Despa, "Grigore Gafencu" Research Center for the History of International Relations and Cultural Studies Elena Dragomir, University of Helsinki Carsten Due-Nielsen, University of Copenhagen Jaroslav Dvorak, Klaipeda University Björn M. Felder, Germany Raluca Glavan, Mykolas Romeris University of Vilnius Rebecca Haynes, University College of London Kalervo Hovi, University of Turku Tuomas Hovi, University of Turku Vladimir Jarmolenko, Ambassador Eriks Jekabsons, University of Latvia Saulius Kaubrys, University of Vilnius Artur Lakatos, Babes-Bolyai University, Cluj-Napoca Daniela Larion, Al.I. Cuza University of Iasi Ceslovas Laurinavicius, Lithuanian Institute of History Katalin Miklóssy, University of Helsinki Viatcheslav Morozov, St. Petersburg State University Valters Šcerbinskis, Riga Stradinš University David J. Smith, University of Glasgow Viktor Trasberg, University of Tartu ISSN: 2067-1725 E-ISSN: 2067-225X © Copyright by Asociaţia Română pentru Studii Baltice şi Nordice/The Romanian Association for Baltic and Nordic Studies Revista Română de Studii Baltice şi Nordice The Romanian Journal for Baltic and Nordic Studies Vol.
    [Show full text]
  • Lietuvos Kariuomenės Organizavimo, Dislokavimo Ir Ginkluotės Pokyčiai 1938–1940 M
    Lietuvos Respublikos kariuomenė 1918–1940 M. lietuvos kariuomenės ORGANIZavimo, dislokavimo ir ginkluotės POKYČiai 1938–1940 m. Doc. dr. Vytautas LESČIUS Įvadas Lietuvių tauta, išsigydžiusi Pirmojo pasaulinio karo, vokiečių okupacijos bei Nepriklausomybės kovų metu patirtas žaizdas, per palyginti neilgą ne- priklausomo gyvenimo laikotarpį sugebėjo planingai tvarkyti visą valstybinio gyvenimo mechanizmą. Reikšmingi teigiami pokyčiai vyko krašto ekonomi- koje, kultūroje, moksle ir kitose vidaus gyvenimo srityse. Augo ir bendras tautinis, valstybinis susipratimas. To laikotarpio užsienio politikoje pagrindinės kryptys buvo atgauti Vil- niaus kraštą, ginti savo teises prijungtame Klaipėdos krašte ir nuolat stiprin- ti Lietuvos tarptautines pozicijas. Savo užsienio politikoje Lietuva visą laiką siekė su kaimyninėmis šalimis taikaus bendradarbiavimo bei įvairių klausi- mų sprendimo. Tačiau ramus kuriamasis darbas truko neilgai. Nuo 20 a. ketvirtojo de- šimtmečio vidurio Europoje ėmė sparčiai ryškėti artėjančio naujojo karo šmėkla. Žodis „karas“ buvo visur ir beveik visų kartojamas. Buvo skelbia- mos naujos visuotinio, viską naikinančio, staigaus ir kitokių karų teorijos. Tokių reiškinių akivaizdoje didėjo tautų, ypač mažųjų, susirūpinimas savo saugumu. Būdama priešiškai jos atžvilgiu nusistačiusių didžiųjų kaimy- ninių valstybių apsuptyje ir Lietuva greit pasijuto esanti lyg ant parako statinės. To susirūpinimo atsakomybė teko ne tik valstybės vadovams, bet ir kariuomenės vadovybei, kuri tiesiogiai rūpinosi krašto ginkluotosiomis pajėgomis. Antrojo pasaulinio karo išvakarėse ir jam prasidėjus, lietuvių tautai net penkis kartus buvo iškilusi dilema: ar atmesti agresyvių kaimyninių valstybių įteiktus ultimatumus bei kitus reikalavimus, ar diplomatinėmis priemonėmis siekti išsaugoti krašto nepriklausomybę. Išskirtini šie atvejai: 116 Lietuvos kariuomenės organizavimo, dislokavimo ir ginkluotės pokyčiai 1938–1940 m. 1. Lenkijos 1938 m. kovo 18 d. ultimatumas Lietuvai dėl diplomatinių santykių užmezgimo be jokios parengties; 2.
    [Show full text]
  • Rosyjska Polityka Wobec Europejskich Państw Ościennych W Latach 1939- 1940
    Andrzej Kastory Rosyjska polityka wobec europejskich państw ościennych w latach 1939- 1940 Wydawnictwo Naukowe WSP Kraków ZŁOWROGIE SĄSIEDZTWO Rosyjska polityka wobec europejskich państw ościennych w latach 1939-1940 Wyisza Szkoła Pedagogiczna im. Komisji Edukacji Narodowej w Krakowie Prace Monograficzne nr 247 Andrzej Kastory ZŁOWROGIE SĄSIEDZTWO Rosyjska polityka wobec europejskich państw ościennych w latach 1939-1940 Wydawnictwo Naukowe WSP Kraków 1998 dr hab. EWA ORLOF dr hab. WOJCIECH ROJEK O Copyright by Andrzej Kas tory, Kraków 1998 Mapę wykreślił Henryk Kotarski Indeksy zestawiła Anna Kardas Redaktor Zuzanna Czarnecka Projekt okładki Marek Sajduk ISSN 0239-6025 ISBN 83-875-38-5 Łamanie komputerowe, druk i oprawa Wydawnictwo Naukowe WSP ul. Karmelicka 41, 31-128 Kraków zam. nr 63/98 WSTĘP I wojna światowa przyniosła Rosji klęskę militarną, straty teryto­ rialne, a na koniec wojnę domową. Na zachodnich obrzeżach Imperium Romanowych podbite niegdyś narody podjęły trud orga­ nizowania własnych państw. Bolszewicy po przejęciu 7 listopada 1917 r. władzy w Piotrogrodzie ogłosili wprawdzie dekret o pokoju i przyznali wszystkim narodom Rosji prawo do samostanowienia, niemniej jednak już w styczniu 1918 r. podjęli próbę przejęcia władzy w Helsinkach. Dało to początek wojnie w Finlandii trwającej do połowy maja 1918 r.; w styczniu 1918 r. wkroczyli do Kijowa, a w styczniu 1919 r. do Wilna. Tak rozpoczęła się wojna zakończona dopiero w marcu 1921 r. W trakcie kampanii przeciwko Polsce Rosjanie wynegocjowali pokój z Finlandią, Estonią, Łotwą oraz z Litwą, której szczodrą ręką ofiarowali Wilno i Wileńszczyznę za­ mieszkane w zdecydowanej większości przez Polaków. W każdym wypadku uznanie niepodległości było na bolszewikach wymuszane. Podpisując ze względów taktycznych traktaty pokojowe nie zamie­ rzali oni akceptować jako zjawiska trwałego nowych państw na swoich zachodnich granicach.
    [Show full text]
  • Stasio Raštikio Reformos)
    ŠIAULIŲ UNIVERSITETAS HUMANITARINIS FAKULTETAS ISTORIJOS KATEDRA MINDAUGAS JONAITIS Istorijos specialybės Neakivaizdinio skyriaus V kurso studentas STRUKTŪRINIAI POKYČIAI LIETUVOS KARIUOMENĖJE 1934-1940 (STASIO RAŠTIKIO REFORMOS) Bakalauro darbas Mokslinis vadovas lekt. dr. Simonas Strelcovas Darbas originalus – Mindaugas Jonaitis (.................) Šiauliai 2012 2 TURINYS ĮVADAS .................................................................................................................................. 3 1. DIV. GEN. ST. RAŠTIKIO IŠSILAVINIMAS IR KARINĖ KARJERA .............................. 9 2. LIETUVOS KARIUOMENĖS REFORMŲ KLAUSIMAS .................................................. 11 3. POKYČIAI KARIUOMENĖS ORGANIZACINĖJE STRUKTŪROJE 1934-1940 M. ....... 14 3. 1. Nauji kariuomenės įstatymai ........................................................................................ 14 3. 2. Nauji kariuomenės etatai ir viršininkai ......................................................................... 16 4. POKYČIAI KARINIAME RENGIME 1934-1940 M. ......................................................... 18 4. 1. Naujos mokymo priemonės ir programos ..................................................................... 18 4. 2. Karinio mokymo intensyvinimas ................................................................................. 20 5. KARIUOMENĖS PERGINKLAVIMAS 1934–1940 M. ..................................................... 25 6. KARINĖS PRAMONĖS VYSTYMAS LIETUVOJE 1939–1940 M. .................................. 33 7.
    [Show full text]
  • PRECONDITIONS of the HOLOCAUST the Upsurge of Anti-Semitism in Lithuania in the Years of the Soviet Occupation (1940-1941) by Prof
    1 PRECONDITIONS OF THE HOLOCAUST The Upsurge of Anti-Semitism in Lithuania in the years of the Soviet Occupation (1940-1941) By prof. Liudas Truska After the Soviets occupied Lithuania in 15 June 1940, the Lithuanian-Jewish relations entered a new stage, dangerous for the Jews. Alongside the former images of the Jews as murderers of Christ, exploiters of Lithuanians, swindlers, parasites, new images appeared, more tenacious than the original ones, depicting the Jews as ‘gravediggers’ of Lithuanian independence, zealous collaborators of the occupants, informants, cruel NKVD interrogators, torturers of Lithuanians and active participants in the deportations. Many Lithuanians identified the Jews with the hateful Communists. The Lithuanian Activist Front (the LAF), established in autumn 1940, made a major contribution to the creation of the image. In the summer and autumn 1940, the Lithuanian periodical press started following the anti-Semitic line of the LAF,1 and later the ‘Lithuanian Archive’ and the rest of the press did the same.2 The myth of a special role played by the Jews in the establishing of the Soviet regime in the country took root not only in the consciousness of common Lithuanians, but in that of politicians, prominent intellectuals and the leaders of the Church as well. In his political memoirs Vincas Kreve writes that in the afternoon of 15 June, when the Red Army units marched the streets of Kaunas, “a crowd of sorrowful Lithuanians were crying, only the Jews were joyous, and their women would smother the Red Army soldiers with flowers.”3 Povilas Šilas, a Christian Democrat activist, deputy justice minister of the Provisional Government of 1941, member of the Lithuanian anti-Nazi resistance and prisoner of the gulags in the post-war period writes in his memoirs that in 1940-1941, “the Jews were the first active collaborators [of the occupants – L.T.] in establishing the Bolshevik power.
    [Show full text]
  • 16P. 20P. 26P. 30P. 36P. 40P. 44P. 47P. 53P
    KARINĖS PUBLICISTIKOS 2009 Nr. 4 K A R O I S T O R I J O S (439) M O K S L O Ž U R N A L A S KARDAS šiame numeryje: p. Vizitas p. 2 Linas Giedraitis 30 Pasipriešinimas Darius Sutkus „M ano tikslas – užtikrinti L ais v ės N e v e rtas , KITų ŽMONIų gALIMyBeS“. I nt e R v iu su g e N . mjr . KAS NegINA JOS JeSSICA L. WRIghT 1 p. Knygų lentynoje 36 Gediminas Radvilas p. Lietuvos vardo 8 RAšyTINIS PAMINKLAS PRIešKA- 1000-mečiui RIO LIeTUvOS KARININKAMS Dr. Manvydas Vitkūnas K ar y ba T ū kstantm e tėj e L I e tu v os rai d oj e . I nt e R v iu 40p. Mūsų galerija SU dOC. dR. vALdU RAKUčIU Gediminas Radvilas P askutinis L I e tu v os KAvALeRIJOS vIRšININKAS p. Karyba 16 4 (439) KARDAS 2009 m. Nr. Mjr. Gintautas Jakštys K aro M e nas š iuolaikinėj e 44p. Vilniaus atgavimo geOPOLITINĖJe SITUACIJOJe 70-osioms metinėms Dm. plk. ltn. Petras Narinkevičius 20p. Konfliktų zona „MeS Be vILNIAUS NeNURIMSIM!“ Darius Sutkus IRAKAS: vAKARų POŽIūRIS Lietuvos ginkluotų- 47p. jų pajėgų istorija p. Kariuomenė ir 26 Egidijus Papečkys visuomenė P ėstininkai – L I e tu v os Mjr. Remigijus Žilinskas KARIUOMeNĖS PLACdARMAS K ariuom e nės ir v isuom e nės sant y ki ų kaita : p. Užsienio šalių LIeTUvOS ATveJIS 53 kariuomenėse Dr. Manvydas Vitkūnas KARINĖ RefORMA RUSIJOJe (2) vIzITAS JAV generolė majorė Jessica L. Wright: „Mano tikslas – užtikrinti kitų žmonių galimybes“ 2 Dėmesys ir pagarba kariams, mėgavimasis savo darbu ir atsakomybė, nuo- seklus tikslo siekimas, dalykiškumas ir taktas.
    [Show full text]