DOCSLIB.ORG

Lietuva Ir Lenkija Xx Amžiaus Geopolitinėje Vaizduotėje

Total Page：16

File Type：pdf, Size：1020Kb

Download full-text PDF Read full-text
Lietuva Ir Lenkija Xx Amžiaus Geopolitinėje Vaizduotėje Lietuva ir Lenkija XX amžiaus geopolitinėje vaizduotėje VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS Lietuva ir Lenkija XX amžiaus geopolitinėje vaizduotėje Straipsnių rinkinys Sudarytojai: Andžej Pukšto, Giedrė Milerytė Kaunas • 2012 UDK 327(474.5:438)(091) Li-147 Redakcinė kolegija Prof. habil. dr. Egidijus Aleksandravičius (Vytauto Didžiojo universitetas) Prof. habil. dr. Marek Kornat (Lenkijos mokslų akademijos Istorijos institutas / Varšuvos kardinolo S. Wyszyńskio universitetas) Prof. dr. Šarūnas Liekis (Vytauto Didžiojo universitetas) Prof. dr. Saulius Sužiedėlis (Millersville universitetas) Prof. dr. Charles Francis Xavier Szymanski (Michigano valstybinis universitetas) Prof. habil. dr. Dariusz Szpoper (Gdansko universitetas) Recenzentai dr. Ryšard Gaidis (Vilniaus universitetas) dr. Rimantas Miknys (Lietuvos istorijos institutas) Apsvarstė ir rekomendavo išleisti Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto taryba (2012 m. birželio 21 d., protokolo Nr. 48). Realizuojant mokslinių tyrimų projektą „XX amžiaus Lietuvos ir Lenkijos valstybių raidos vizijos“ (finansavimo sutarties Nr. MIP-09/2010), knygos leidimą parėmė Mokslininkų grupių projektai. ISBN 978-9955-12-865-6 (spausdintas) ISBN 978-609-467-088-6 (internerinis) © Vytauto Didžiojo universitetas, 2012 Turinys Andžej PukštO Pratarmė -------------------------------------------------------------------7 Egidijus ALEKSANDRAVIČIUS Unijos šešėlyje, arba federalizmas lietuvių Atgimimo politinėje vaizduotėje (XIX a. pabaiga–XX a. pradžia) -------------------------------11 Krzysztof BUCHOWSKI Geneza konfliktu polsko-litewskiego na Litwie ----------------------------35 Theodore R. WEEKS The War of the Words: Polish vs. Lithuanian Rhetoric about Vilnius/Wilno 1917–1925 ------------------------------------------59 Andrea GRIFFANTE Homeland, Languages and Nations. Observations on T. Wróblewski, G. Martinuzzi, and Multiculturalism in Early Twentieth-Century Central Europe --------75 Audrius A. ŽULYS Dar kartą 1938 m. kovo mėn. Lenkijos ultimatumo Lietuvai klausimu ----99 Marek KORNAT Polish Foreign Policy Reconsidered. Principles, Choices and Geopolitical Realities (1932–1939) ------------------------ 113 Šarūnas LIEKIS Primordialistinis ilgesys ir 1939–1940 m. Vilniaus mitų griūties šokas -- 141 Saulius SUŽIEDĖLIS Vilniaus klausimas ir lietuvių–lenkų konfliktas ketvirto dešimtmečio krizės ir Antrojo pasaulinio karo kontekste ------- 155 Giedrė MILERYTĖ Bandymai tartis: Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto ir Lenkijos egzilinės vyriausybės santykiai 1945–1947 m. --------------- 199 Ieva GAJAUSKAITĖ Lietuvos–Lenkijos strateginės partnerystės evoliucinė analizė ----------- 223 Mūsų autoriai ----------------------------------------------------------- 239 5 Andžej PukšTO Pratarmė Pastarąjį dešimtmetį pasirodė nemažai mokslinių darbų, skirtų lietuvių ir lenkų santykiams. Archyvų prieinamumas, senos periodikos skait- meninimas, galiausiai, atsivėrusios tarpvalstybinės sienos leido tyri- nėtojams sukaupti naujos medžiagos, iš naujo permąstyti ir įvertinti sudėtingus lietuvių ir lenkų santykius. Be abejo, mokslininkams darė įtaką naujos metodologinės prieigos istorijos ir politologijos moksluose, tarpdiscipliniškumo tendencijos. Abiejų tautų raida ir tarpusavio bendravimas buvo ir yra susijęs ne tik su kaimyninių valstybių gyvenimu, bet ir stabilumu visame Vidurio ir Rytų Europos regione. Lietuvių ir lenkų sugyvenimas tapo tyrimo objektu įvairiose šalyse, buvo lyginamas su kitų Europos regionų etni- niais santykiais. XX a. įsirašė į visuotinę Europos istoriją kaip dviejų pasaulinių karų laikotarpis, jėgos laikas – tas teisus, kas pajėgesnis, turi daugiau galios. Tik paskutinis dešimtmetis parodė, kad įmanomas rimtas pro- veržis tarptautiniuose santykiuose, kad griūnant imperijoms mažos ir vidutinės tautos turi teisę įgyvendinti savo valstybingumo vizijas, o Europos valstybės gali įveikti praeities nuoskaudas ir besivienydamos kurti naują, taikią politinę realybę. Ką naujo galima atrasti lietuvių ir lenkų santykių raidoje, kas deramai papildytų esamų mokslinių tyrimų aruodą? Iš tikrųjų uždavi- nys nėra lengvas, kaip ir pats tyrimų objektas, kuris yra daugiasluoks- nis, daugiapakopis. Kalbant apie lietuvių ir lenkų santykius praėjusio šimtmečio pirmojoje pusėje, turima omenyje ne tik tarpvalstybinių santykių raida, bet ir tarpetniniai, tarpluominiai santykiai buvusiose Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėse, visų pirma – Vilniaus, Kauno ir Gardino gubernijose. Sunku buvo ir yra nubrėžti aiškią ribą tarp lietuvybės ir lenkiškumo, vis dar sunku priprasti – tiek lenkams, 7 Andžej Pukšto tiek lietuviams – prie lenkakalbio Lietuvos kultūros paveldo, prie lenkakalbių lietuvių. Pinske gyvenusios ir lenkų kalba rašiusios Kons- tancijos Skirmuntaitės deklaracija „gente Lithuana, natione Lithuana“ vis dar sunkiai telpa į liberalėjančius lietuvių ir lenkų istorinės savi- monės rėmus1. „Mažiau ginčytis, daugiau skirtis“, – patardavo lenkams žymus poetas Cyprianas Kamilis Norvidas (1821–1883). Deja, ne daugelis jį išgirdo. Taigi XX a., ypač pirmosios pusės, tekstuose, skirtuose lietuvių ir lenkų santykiams, yra daug kaltinimų, neapykantos, stereotipų, uto- pinių vizijų ir planų. Beje, panašiai klostėsi vengrų ir slovakų, rumunų ir vengrų ar serbų ir kroatų, kroatų ir italų, slovėnų ir italų bei kitų kaimyninių tautų, nuo Baltijos iki Adrijos jūrų, santykiai. Skaitytojui į rankas teikiamas straipsnių rinkinys, suvienijęs skir- tingus autorius, nevienodos patirties, dirbančius įvairiose auštosiose mokyklose ir mokslo institutuose, atstovaujančius net ne toms pačioms disciplinoms. Šio rinkinio tikslas – parodyti sudėtingus lietuvių ir lenkų tarpvalstybinių, tarpetninių santykių ypatumus, turėjusius įtakos dviejų valstybių prie Baltijos jūros atsiradimui bei raidai, taip pat visam are- alui, kuris iki 1795 m. priklausė Abiejų Tautų Respublikai. Suvienyti šios knygos mokslininkai per skirtingas prizmes tyrinėja Lietuvos ir Lenkijos valstybingumo raidą, diplomatinius laimėjimus, vietą XX a. Europos geopolitinėje erdvėje, naudojasi įvairiais šaltiniais, taiko įvai- rius metodologinius instrumentus. Egidijus Aleksandravičius pirmą sykį – turbūt nebus apibrėžta per drąsiai – per pastarąjį dvidešimtmetį analizavo ir sintetiškai apibendrino Lietuvos ir Lenkijos federalizmo sampratą XIX a. pabaigos – XX a. pradžios lietuvių politinėje mintyje. Balstogės universiteto profeso- rius Krzysztofas Buchowskis pristatė lenkų istorikų požiūrį į lietu- vių atgimimo pradžią ir tuo metu kilusį kaimyninių etninių grupių konfliktą2. Amerikiečių mokslininkas Theodore Weeksas pasirinko kitą 1 D. Szpoper, Gente Lithuana, natione Lithuana. Myśl polityczna i działalność Kontancji Skirmuntt (1851–1934), Gdańsk, 2009. 2 Neseniai pasirodė jo monografijos vertimas į lietuvių kalbą: K. Buchowski, Litvoma- nai ir polonizuotojai: mitai, abipusės nuostatos ir stereotipai lenkų ir lietuvių santykiuose pirmoje XX amžiaus pusėje, Vilnius, 2012. 8 Pratarmė perspektyvą: jo tyrimo objektas – informacinis karas (prieš šimtą metų šis šiuolaikinis terminas dar nebuvo taip plačiai vartojamas) dėl Vil- niaus priklausomybės. Dėl šios kovos svarbos nekyla abejonių, o tema menkai tyrinėta mūsų ir lenkų istorikų. Triesto universiteto absolven- tas, Lietuvos istorijos institute įgijęs istorijos mokslų daktaro laipsnį, Andrea Griffante pristato Lietuvoje gana gerai žinomo Tado Vrublevs- kio (Tadeusz Wróblewski) ir daugeliui lietuvių skaitytojų mažai girdėto Giuseppino Martinuzzio politinių idėjų lyginamąją analizę. Keturi autoriai savo straipsnius susiejo su XX a. 4 dešimtmečio įvykiais. Pro- fesorius Marekas Kornatas, lietuvių skaitytojams labiau žinomas kaip Jerzy Giedroyco ir Česlovo Milošo korespondencijos tyrinėtojas ir lei- dėjas, aptaria Lenkijos Respublikos užsienio politikos ypatumus nuo nacių įsitvirtinimo Vokietijoje pradžios. Audrius Aleksandras Žulys nepaprastai kruopščiai surinko ir išanalizavo gerai žinomą bei sunkiau prieinamą archyvinę medžiagą apie ypatingą įvykį dvišaliuose santy- kiuose – 1938 m. Lenkijos ultimatumą mūsų šaliai. Plačiai žinomas Antrojo pasaulinio karo tyrinėtojas Saulius Sužiedėlis įvedė skaitytoją į Antrojo pasaulinio karo išvakarių ir pirmų karo metų lenkišką ir lietuvišką kontekstus. Jaunesnysis jo kolega Šarūnas Liekis pristato panašų mokslinį klausimą, tik koncentruojasi ties įvykiais Vilniaus mieste, 1939–1940 m. (būtina paminėti, kad šia tematika neseniai išleido savo monografiją3). Straipsnių rinkinį baigia jaunosios kartos mokslininkės. Istorijos mokslų daktaro disertaciją neseniai apsigynusi Giedrė Milerytė pristato mažai žinomus lietuvių ir lenkų politinius susitikimus išeivijoje, o pirmuosius žingsnius politikos mokslų dok- torantūroje žengianti Ieva Gajauskaitė tyrinėja kaimyninių valstybių sugyvenimo formules, prognozuoja Lietuvos užsienio politikos ateities perspektyvas. Svarbu paminėti, kad leidinys nebūtų pasirodęs be Lietuvos mokslo tarybos finansinės paramos ir didelės pagalbos, kurią suteikė Vytauto Didžiojo universiteto leidyklos direktorius ir visi jos darbuotojai. 3 Š. Liekis, 1939: the year that changed everything in Lithuania᾽s history, Amsterdam – New York, 2010. 9 Egidijus ALEKSANDRAVIČIUS Unijos šešėlyje, arba federalizmas lietuvių Atgimimo politinėje vaizduotėje (XIX a. pabaiga–XX a. pradžia) Įvadas: pamiršta mintis XIX a. lietuvių Atgimimo kelią stipriai veikė ne tik etnokultūriniai liaudies poreikiai, bet ir LDK valstybingumo atmintis, išsivadavimo iš Rusijos imperijos valdžios ir suverenumo atstatymo vizijos. Kartu tai reiškė dar sudėtingesnį santykių su
Load more

Recommended publications
  • Sovietinės Represijos Prieš Lietuvos Kariuomenės Karininkus
    SOVIETINĖS REPRESIJOS PRIEŠ LIETUVOS KARIUOMENĖS KARININKUS Ats. plk. Andrius Tekorius Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija Anotacija. Straipsnyje atskleistos sovietinių represijų prieš Lietuvos kariuome- nės karininkus priežastys, pobūdis ir mastas, pateikti duomenys apie represuotus Lietuvos krašto apsaugos ministrus ir karininkus. Pagrindiniai žodžiai: sovietinė okupacija, Lietuvos kariuomenė, Lietuvos ka- riuomenės karininkai, sovietinės represijos, šnipinėjimas, represuoti Lietuvos kari- ninkai ir krašto apsaugos ministrai. ĮVADAS Sovietinės okupacijos metais represijas patyrė didžioji mūsų tautos dalis. Okupantų buvo suimti, kalinti ir ištremti tūkstančiai Lietuvos gy- ventojų. Sovietinių represijų neišvengė ir Lietuvos karininkija. Ji tapo vienu pirmųjų sovietinių okupantų taikinių. Lietuvos karininkų1 sovietinių represijų tema Lietuvos istoriografi- joje nėra nauja. Šią temą įvairiais aspektais yra nagrinėję ir tyrimų re- zultatus skelbę Arvydas Anušauskas, Teresė Birutė Burauskaitė, Jonas Dobrovolskas, Stasys Knezys, Aras Lukšas, Algirdas Markūnas, Antanas Martinionis, Jonas Rudokas, Vytautas Jasulaitis, Gintautas Surgailis, Ro- mualdas Svidinskas, Antanas Tyla, Vytautas Zabielskas, Dalius Žygelis ir kiti. Sovietiniuose kalėjimuose ir lageriuose (priverčiamojo darbo stovy- klose) patirti išgyvenimai aprašyti Lietuvos kariuomenės karininkų Vik- toro Ašmensko, Antano Martinionio, Juozo Palukaičio, Jono Petruičio 1 Šiame straipsnyje Lietuvos karininkai skirstomi į tikrosios tarnybos karininkus, tar- navusius Lietuvos kariuomenėje
    [Show full text]
  • VILNIAUS UNIVERSITETAS INGA LEONAVIČIŪT ŠV. BRUNONAS KVERFURTIETIS IR 1009 M. MISIJA: ŠALTINOTYRINIS ASPEKTAS Daktaro Disert
    VILNIAUS UNIVERSITETAS INGA LEONAVI ČIŪTĖ ŠV. BRUNONAS KVERFURTIETIS IR 1009 M. MISIJA: ŠALTINOTYRINIS ASPEKTAS Daktaro disertacija Humanitariniai mokslai, istorija (05 H) Vilnius, 2014 Disertacija rengta 2001–2014 metais Vilniaus universitete Mokslinis vadovas: prof. habil. dr. Edvardas Gudavi čius (Vilniaus universitetas, humanitariniai mokslai, istorija – 05 H) 2 TURINYS ĮVADAS / 5 I DALIS. ŠV. BRUNONO IR 1009-ŲJŲ MISIJOS PAŽINIMO BYLA / 24 1. ŠV. BRUNONO BONIFACO PAŽINIMO TRADICIJOS / 24 1.1. Kamalduliškoji pažinimo tradicija: šv. Bonifacas – Romualdo mokinys, Bosnijos (arki)vyskupas, slav ų / rus ų kankinys / 25 1.1.1. Šv. Romualdo mokinio šv. Bonifaco atradimas arba kaip su juo susipažino Europa / 25 1.1.2. Paskutin ės šv. Bonifaco misijos geografin ės interpretacijos / 45 1.1.3. Šv. Bonifaco švent ės klausimas, arba romualdiškosios datos įsitvirtinimas / 55 1.2. Benediktiniškoji tradicija: Šv. Brunonas – 1008 m. Pr ūsijoje nužudytas rut ėnų (arki)vyskupas / 58 1.2.1. Žini ų apie šv. Brunono kankinyst ę sklaida Viduramžiais / 58 1.2.2. Ekehardiškosios žinios su rut ėnų (arki)vyskupu įsitvirtinimas / 66 1.3. Lokalin ė (Kverfurto) tradicija: Šv. Brunonas – Kverfurto graf ų gimin ės atstovas, dukart misionieriav ęs Pr ūsijoje ir ten 1008/1009 m. nužudytas / 79 1.4. Šv. Brunonas Bonifacas – sudvejintas šventasis / 88 1.4.1. Dviej ų švent ųjų koegzistavimas ir Lietuvos atsiradimas misijiniame itinerare / 88 1.4.2. „Brunono Bonifaco“ šaltini ų publikavimas ir sudvejinimo rebuso išsprendimas / 99 2. ŠV. BRUNONO BONIFACO PAŽINIMAS 1009-ŲJŲ MISIJOS GEOGRAFIN ĖJE ERDV ĖJE / 105 2.1. Sudvejintas šventasis Lenkijos-Lietuvos valstyb ėje / 105 2.2. Šv. Bonifacas – Regni Poloniae Patronus arba liturginis švent ųjų Brunono ir Bonifaco aspektas / 122 2.3.
    [Show full text]
  • Darius Staliūnas HISTORIOGRAPHY of the LITHUANIAN NATIONAL
    Darius Staliūnas HISTORIOGRAPHY OF THE LITHUANIAN NATIONAL MOVEMENT CHANGING PARADIGMS The beginning of Lithuanian national historiography and the topic of ‘National Revival’ The Lithuanian historical narrative was formed during the nineteenth century as a component part of a newly developing Lithuanian national discourse. One of the most important and most difficult tasks facing the construction of a modern Lithuanian identity was how to separate it from the Polish identity (as well as from its Russian counterpart, even though Russianness was not regarded as being so parlous for the ‘purification’ of national identity). It therefore comes as no surprise that Lithuanians construed their concept of history as an alternative to the Polish construction (and to a lesser degree to the Russian version). Most nineteenth-century Polish political movements, including schools of history, did not regard the Lithuanians as having any independent political future and so it is not surprising that they were inclined first and foremost to stress the benefits of Polish culture and civilisation in Lithuania’s past. The Lithuanians had no other option than using their authentic ethnic culture as a counterweight to Polish civilisation. Conceiving Lithuanian identity as primarily ethno-cultural values, a concept of Lithuanian history was construed accordingly. The history of Lithuania was considered to be Darius Staliūnas, ‘Historiography of the Lithuanian national movement. Changing paradigms’, in: Studies on National Movements, 1 (2013) pp. 160-182. http://snm.nise.eu Studies on National Movements, 1 (2013) | ARTICLES the history of (ethnic) Lithuanians. Topics connected with ‘national revival’ have clearly dominated in texts devoted to nineteenth-century history.
    [Show full text]
  • Szlachta Litewska W Obliczu Nacjonalizmów Pod Koniec XIX I Na Początku XX Wieku
    R i m a n t a s M i k n y s Instytut Historii Litwy (Wilno) Szlachta litewska w obliczu nacjonalizmów pod koniec XIX i na początku XX wieku. Próba charakterystyki Zarówno w dyskursie publicznym, jak i w akademickim przyjęto nazywać wiek XIX i początek XX początkiem kształtowania się podstaw społeczeństwa nowoczesnego. Wiadomo, że nowoczesność zniszczyła część elementów społeczeństwa przednowo- czesnego, część zaś jego dawnych cech przytłumiła, ale nadal istnieją one w społeczeń­ stwach postmodernistycznych. Istotną zmianą, która charakteryzuje epokę moderni­ styczną jest zmieniony pogląd na stosunek tradycji do innowacji. Nowości, innowacje, innowacyjność stały się walorami dopiero w czasach „nowo­ czesności”. Do tego czasu wartością była tradycja i jej przestrzeganie. Nie oznacza to jednak, że nowoczesność całkowicie zniszczyła tradycję i tylko nowości przeważały sza­ lę wartości. Dlatego też czasem nowoczesność nazywa się konfliktem lub napięciem pomiędzy tym, co stare a co nowe, bez uwzględnienia zasięgu w poszczególnych spo­ łeczeństwach. Mieszkańcy Litwy, podobnie jak i innych obszarów Europy Środkowo- Wschodniej, przeszli od starego modelu do nowego opartego na zasadach społeczeń­ stwa nowoczesnego, w którym rodzina jest oddzielona od krewnych, a jednostka — od warstwy społecznej. Akurat w tych czasach wzrosła mobilność ludności i w społeczeń­ stwie popierano niwelowanie różnic. Tożsamość nowego społeczeństwa formowała się także w sferze etniczności wpływając na powstawanie coraz wyraźniejszych odrębności w stosunku do narodowo odmiennych sąsiadów: tych starych oraz nowych [tj. w miarę pojawiania się nowych, sąsiadujących z Litwą struktur państwowych — red.]. Już całe społeczeństwo, a nie tylko jego elitarna część za element łączący zaczęło uważać wspól­ notę etnicznego pochodzenia, obyczajów, tradycji, pamięci historycznej, długie wspólne zamieszkiwanie na tym samym terytorium.
    [Show full text]
  • Marijampolės Ūkio Paroda
    Pinigø studijos 2004 3 Apþvalginiai straipsniai 62 MARIJAMPOLËS ÛKIO PARODA Vincentas Lukoðevièius Antakalnio g. 98–45 LT-10201 Vilnius Straipsnyje aptariama 1911 m. Marijampolëje surengta ûkio paroda, jos vaidmuo stiprinant tautiná sàjûdá ir reikðmë Lietuvos ûkio istorijai. Apraðomos parodà surengusios þemës ûkio draugijos „Þagrë“ ir Marijampolës ûkininkø draugovë. Pagrindiniai þodþiai: ûkio paroda; kooperatinë bendrovë; Marijampolës ûkininkø draugovë; „Þagrë“; „Þiburys“. Ávadas Pastaraisiais metais daug dëmesio skiriama ûkio parodoms, pradëtoms orga- nizuoti Lietuvoje nuo XIX a. antrosios pusës. Jas pradëjo rengti ir iki Pirmojo pasaulinio karo daugiausia rengë dvarininkai. Dauguma tokiø parodø buvo þemës ûkio parodos. Pirmàjà parodà 1875 m. Ðiauliuose suorganizavo 1873 m. ásteigtas Rusijos þemës ûkio draugijos Gyvuliø globojimo skyrius Rietave ir didikø Oginskiø ðeima. Vëliau tas pats skyrius ir kitos draugijos surengë ir daugiau parodø: 1878 m. ir 1881 m. – Rietave, 1893 m. ir 1899 m. – Kaune, 1897 m. ir 1899 m. – Vilniuje, 1903 m. – Panevëþyje (ðios parodos rengëjas – Kauno þemës ûkio draugija), 1910 m. ir 1911 m. – Panevëþyje ir Ðiauliuose, 1912 m. ir 1913 m. – Radviliðkyje. 1911 m. parodos rengimu Ðiauliuose rûpinosi lietuvybei palankus Bubiø grafas Vladimiras Zubovas, todël jos ekspozicija buvo lietuviðkesnë nei kitø parodø, ji rodë sieká gerinti valstieèiø buities ir ûkio sàlygas. Ðioje parodoje uþraðø bûta ne tik lenkø ar rusø, bet ir lietuviø kalba. Bet dauguma eksponatø buvo iðstatyti dvarininkø. Ûkio parodomis ypaè domisi dailëtyrininkai, nes jos svarbios Lietuvos dailës ir kitø meno rûðiø istorijai. Dailëtyrininkus domina plakatai, paviljonø apipavidali- nimas, rankdarbiø ir dailës kûriniø ekspozicijos, apdovanojimø þymenys (medaliai ir kt.), chorø pasirodymas (Ðatavièiûtë-Natalevièienë 2001: 23–28). Parodos – svarbi ûkio ir tautinio atgimimo istorijos dalis.
    [Show full text]
  • Evolution of the Belarusian National Movement in The
    EVOLUTION OF THE BELARUSIAN NATIONAL MOVEMENT IN THE PAGES OF PERIODICALS (1914-1917) By Aliaksandr Bystryk Submitted to Central European University Nationalism Studies Program In partial fulfilment of the requirements for the degree of Master of Arts Advisor: Professor Maria Kovacs Secondary advisor: Professor Alexei Miller CEU eTD Collection Budapest, Hungary 2013 Abstract Belarusian national movement is usually characterised by its relative weakness delayed emergence and development. Being the weakest movement in the region, before the WWI, the activists of this movement mostly engaged in cultural and educational activities. However at the end of First World War Belarusian national elite actively engaged in political struggles happening in the territories of Western frontier of the Russian empire. Thus the aim of the thesis is to explain how the events and processes caused by WWI influenced the national movement. In order to accomplish this goal this thesis provides discourse and content analysis of three editions published by the Belarusian national activists: Nasha Niva (Our Field), Biełarus (The Belarusian) and Homan (The Clamour). The main findings of this paper suggest that the anticipation of dramatic social and political changes brought by the war urged national elite to foster national mobilisation through development of various organisations and structures directed to improve social cohesion within Belarusian population. Another important effect of the war was that a part of Belarusian national elite formulated certain ideas and narratives influenced by conditions of Ober-Ost which later became an integral part of Belarusian national ideology. CEU eTD Collection i Table of Contents Introduction ........................................................................................................................................... 1 Chapter 1. Between krajowość and West-Russianism: The Development of the Belarusian National Movement Prior to WWI .....................................................................................................
    [Show full text]
  • Annexation of Lithuania by USSR in Summer 1940 As Described in Diplomatic Documents and Propaganda Materials
    res historica 48, 2019 DOI: 10.17951/rh.2019.48.241-273 Juliusz Dworacki (adam Mickiewicz University in Poznań) https://orcid.org/0000-0003-1067-1943 ‘it is all the fault of Lithuanian provocateurs…’. annexation of Lithuania by Ussr in summer 1940 as Described in Diplomatic Documents and Propaganda Materials ‘Wszystkiemu winni są litewscy prowokatorzy…’. Aneksja Litwy przez ZSRR latem 1940 r. w świetle dokumentów dyplomatycznych i materiałów propagandowych abstract The research problem addressed in this paper is the issue of the process of the accession of the Republic of Lithuania to the Soviet Union in the summer of 1940 and the political context of this event. There is much historical and political controversy nowadays around the history of Kremlin politics in 1939–1941, but recently the subject of annexation of Lithuania has not been discussed, and the issue of relations and diplomatic relations between the two countries has not been described in detail in Polish historiography so far. The research question was formulated as follows: why, in spite of the October 1939 Mutual Assistance Treaty, did Moscow decide to change the status quo and directly annex the neighbouring country, disregarding the considerable number of alternative scenarios and extensive possibilities of controlling Lithuania’s policy? The research was conducted by analysing the documents of the diplomatic services of both countries (among which diplomatic correspondence occupies a special place), the then Soviet press from the point of view of the propaganda message used, as well as using memoiristic sources. As a result of the conducted research, no definite reasons for initiating the process of annexation of Lithuania by the USSR were defined, but a number of factors that may have a significant impact on the Kremlin’s move were revealed.
    [Show full text]
  • Lietuvos Karo Akademija
    Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBEI – 80 Straipsnių rinkinys Vilnius 1999 UDK 947.45.07/.09 Li 301 Mokslinėje konferencijoje “Lietuvos Nepriklausomybei – 80”, įvykusioje Lietuvos karo akademijoje 1997 m. gruodžio 18 d., skaitytų pranešimų rinkinys. © Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija, 1999 2 TURINYS Dr. Algimantas Kasparavičius. Lietuvos kariuomenė Maskvos politinėse ir diplomatinėse spekuliacijose (1920-1936) ...................................................... 4 Dr. Vytautas Žalys. ............ Lietuvos diplomatinës tarnybos ir kariuomenës vadovybës sąveika įtvirtinant Lietuvos valstybingumą 1923 – 1938 metais..….58 Dr. Valentinas Brandiðauskas. 1941 m. sukilimas: viltys ir realybë ............ 78 Dr. doc. Èeslovas Bauþa. XX a. Lietuvos valstybës atkûrimo aktai: paralelës ir skirtingumai................................................................................. 84 Dr. Juozas Baguðauskas. Vasario 16-oji Lietuvoje sovietiniais metais 91 Dr. Feliksas Þigaras “Lietuvos valstybingumo raida 1918 – 1938 m. …..…..114 3 Dr. Algimantas Kasparavičius Lietuvos kariuomenė Maskvos politinėse ir diplomatinėse spekuliacijose (1920-1936) Per du Pirmosios Respublikos nepriklausomybės dešimtmečius Lietuvos valstybingumo kūrimas ir stiprinimas nuolat buvo komplikuojamas tarptautinių veiksnių, pirmiausia Sovietų Rusijos (nuo 1922 m. – Sovietų Sąjungos) ekspansinės užsienio politikos. Nors 1920 m. liepos 12 d. Maskvoje sudaryta Lietuvos ir Rusijos taikos sutartis formaliai ir juridiškai atpalaidavo
    [Show full text]
  • Master of Arts Thesis Models of Polishness Among Lithuanian
    Master of Arts Thesis Euroculture Jagiellonian University, Kraków (Home) Palacký University, Olomouc (Host) June 2016 Models of Polishness among Lithuanian Polish minority Submitted by: Simonas Teškevičius 1120462 (Kraków); 80063379 (Olomouc) Supervised by: Dr. Krzysztof Kowalski (Kraków) Dr. Doc. Antonin Kalous (Olomouc) Vilnius, 20 June 2016 Signature MA Programme Euroculture Declaration I, (Simonas Teškevičius) hereby declare that this thesis, entitled “Models of Polishness among Lithuanian Polish minority”, submitted as partial requirement for the MA Programme Euroculture, is my own original work and expressed in my own words. Any use made within this text of works of other authors in any form (e.g. ideas, figures, texts, tables, etc.) are properly acknowledged in the text as well as in the bibliography. I hereby also acknowledge that I was informed about the regulations pertaining to the assessment of the MA thesis Euroculture and about the general completion rules for the Master of Arts Programme Euroculture. Signed …………………………………………………………... Date ………………………………………………………………. 2 Table of Contents Introduction ................................................................................................................... 4 Hypothesis and research questions ............................................................................... 9 Sources and methodology ........................................................................................... 10 Approach and actuality of the topic ...........................................................................
    [Show full text]
  • Scholarship of Imagination Per Anders Rudling, the Rise and Fall of Belarusian Nationalism, 1906-1931 (Pittsburgh, PA: University of Pittsburgh Press, 2015)
    Scholarship of Imagination Per Anders Rudling, The Rise and Fall of Belarusian Nationalism, 1906-1931 (Pittsburgh, PA: University of Pittsburgh Press, 2015). Aiming to introduce “Belarusian nationalism” (why not “White Ruthenian,” “Belorussian,” or “Byelorussian” is not explained)1 to Western scholarship, Per Anders Rudling has written two works under one cover. One is a true believer’s regurgitation of leftist theories of nationalism. The other is an awkward attempt to ram the modern historical experience of the people of Belarus into the ideological paradigm which guides him. The result is a mixed bag of misinterpreted historical gems and predictable post-modernist clichés. The greatest flaw is that the author does not sufficiently know the history of the lands and peoples of the Grand Duchy of Lithuania, where, in his view, Belarusian nationalism was “imagined.” Despite all this, the historian amazingly distills a sound conclusion, namely that modern ideologies imposed on the denizens of Belarus were calamitous for them. Since neither his theoretical baggage nor empirical evidence rendered themselves to this conclusion, we must assume that the scholar arrived at it largely intuitively. By his telling, the “invention of Belarus,” “its imagination,” took place “at the turn of the [20th] century” (p. 3). Although Rudling’s periodization spans from 1906 to 1931, he is mostly interested in the period of 1915-1926: “the efforts of nationalists on both sides of the border to root a national consciousness among the masses” (p. 17). The narrative part follows a chronological path. From 1918 or so, it alternates between geographical parts in the east and west.
    [Show full text]
  • VYTAUTAS MAGNUS UNIVERSITY KLAIPĖDA UNIVERSITY Lina
    VYTAUTAS MAGNUS UNIVERSITY KLAIPĖDA UNIVERSITY Lina KASPARAITĖ-BALAIŠĖ COMBAT TRAINING OF THE LITHUANIAN ARMY: THE SYSTEM AND CONTINGENT IN 1924–1940 Summary of Doctoral Dissertation Humanities, History and archeology (H 005) Kaunas, 2020 The dissertation was prepared at Vytautas Magnus University in 2015-2020. The right for the joint doctoral studies was accorded to Vytautas Magnus University and Klaipėda University on June 8, 2011 according to the decree of Lithuania Minister of Education and science No. V-1019 and on February 22, 2019 according to the decree of Lithuania Minister of Education, science and sport No. V-160. Scientific supervisor: Prof. dr. Jonas Vaičenonis (Vytautas Magnus University, Humanities, History and archeology H005) Chairman: Prof. dr. Vygantas Vareikis (Klaipėda University, Humanities, History and archeology H 005). Members: Dr. Tomasz Błaszczak (Vytautas Magnus University, Humanities, History and archeology H 005). Prof. habil. dr. Alfonsas Eidintas (General Jonas Žemaitis Military Academy of Lithuania, Humanities, History and archeology H 005). Dr. Vytautas Jokubauskas (Klaipėda University, Humanities, History and archeology H 005). Assoc. prof. dr. Saulius Kaubrys (Vilnius University, Humanities, History and archeology H 005). The official defence of the doctoral dissertation will be held at a public sitting of the Council of Scientific Field of History and archeology, held at 13 pm on September 18, 2020 at Vytautas Magnus University (V. Putvinskio str. 23-313, Kaunas). The summary of the doctoral dissertation sent out on August 18, 2020. Copies of the dissertation are available at the Martynas Mažvydas National Library of Lithuania in Vilnius, Vytautas Magnus University's Library in Kaunas and Klaipėda University Library in Klaipėda.
    [Show full text]
  • Polens Zukunft Liegt Im Osten
    STUDIEN zur Ostmitteleuropaforschung 28 Alexandra Schweiger Polens Zukunft liegt im Osten Polnische Ostkonzepte der späten Teilungszeit (1890-1918) Alexandra Schweiger, Polens Zukunft liegt im Osten – Polnische Ostkonzepte der späten Teilungszeit (1890-1918) STUDIEN ZUR OSTMITTELEUROPAFORSCHUNG Herausgegeben vom Herder-Institut für historische Ostmitteleuropaforschung – Institut der Leibniz-Gemeinschaft 28 Alexandra Schweiger Polens Zukunft liegt im Osten Polnische Ostkonzepte der späten Teilungszeit (1890-1918) VERLAG HERDER-INSTITUT · MARBURG · 2014 Bibliografi sche Information der Deutschen Nationalbibliothek Die Deutsche Nationalbibliothek verzeichnet diese Publikation in der Deutschen Nationalbibliografi e; detaillierte bibliografi sche Daten sind im Internet über <http://dnb.ddb.de> abrufbar © 2014 by Herder-Institut für historische Ostmitteleuropaforschung – Institut der Leibniz-Gemeinschaft, 35037 Marburg, Gisonenweg 5-7 Printed in Germany Alle Rechte vorbehalten Satz: Herder-Institut für historische Ostmitteleuropaforschung – Institut der Leibniz-Gemeinschaft, 35037 Marburg Druck: KN Digital Printforce GmbH, Ferdinand-Jühlke-Straße 7, 99095 Erfurt Umschlagbild: Tafel IX: Hauptkarte: Die Polen, Nebenkarte: Sprachen, in: EUGENIUSZ ROMER: Geografi czno-statystyczny atlas Polski, Warszawa – Kraków 1916 ISBN 978-3-87969-381-8 Inhalt Danksagung ......................................................................................................... VII 1 Einleitung .................................................................................................
    [Show full text]