... O Mindaugas susiruošė ir sumanė sau nesikauti su jais atvirai, bet pasitraukė į pilį, vardu Voruta... Iš Hipatijaus metraščio 1251 m. įrašo

Nr. 14 (778) 2013 m. liepos 6 d. Nacionalinis Lietuvos istorijos laikraštis ISSN 1392-0677 Kaina 1 Lt

Šiame numeryje Liepos 6-oji – Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) diena Liepos 15-oji – Žalgirio mūšio diena 2 Daiva KINIULIENĖ Lietuva Europos Sąjungoje Šalies vadovė sveikina Vydūnas ir Tauragė Lietuvą perėmus ES vairą 5 Bernardas ALEKNAVIČIUS Š. m. liepos 1 d. Lietuva pirmąkart pusme- čiui stojo prie Europos Sąjungos vairo – pra- dėjo pirmininkavimą ES Tarybai. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė sveikina Lietuvos žmones pelnius tarptautinės bendruomenės pasitikėjimą ir linki susitelkimo ir kantrybės atliekant šią atsakingą pareigą. „Prasideda istorinis pusmetis, kuriam visi ilgai ir atsakingai ruošėmės – Lietuva pirmoji iš Baltijos šalių perima pirmininkavimą ES Tarybai. Sveikinu visus su darbų pradžia, Už Novos – zanavykai linkiu sėkmės, ištvermės ir kantrybės. Lietuvai tenka atsakinga ir sudėtinga misija – Europai įtemptu laikotarpiu suderinti 28 šalims svarbius 11 Vytautas ČESNULIS sprendimus, kurie šiandien gyvybiškai svarbūs kiekvienam europiečiui“, – sako Prezidentė. Pasak šalies vadovės, Lietuvos pirmininka- vimo darbotvarkėje – visų ES šalių žmonėms labai svarbūs klausimai. Bendrų pastangų reikės dėl spartesnio daugiamečio ES biudžeto įgyvendinimo, jaunimo nedarbo mažinimo, energetinių salų panaikinimo, saugesnės kai- mynystės užsitikrinimo. Pirmininkavimas, pasak Prezidentės, Lietu- Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė vai taip pat suteikia unikalią galimybę atskleisti Europai tai, kuo galime didžiuotis – mūsų žmo- Pirmininkavimo startui skirti ir keturi pirmininkavimo prioritetus ir svarbiausius nių gebėjimus, mūsų šalies grožį ir pasiekimus. Prezidentės darbo vizitai Kroatijoje, Prancūzi- darbus pristatė europinėms institucijoms, ES Augusto Stasėlio Šalies vadovė kviečia Lietuvos žmones būti joje, Vokietijoje. Siekdama užtikrinti sklandžią šalių vadovams ir žiniasklaidai. svetingus ir dėmesingus, kad mūsų svečiai apie pirmininkavimo pradžią ir spartesnį sprendimų siūlyta rašyba Lietuvą išsivežtų kuo geriausius įspūdžius. priėmimą, liepos 1–3 d. šalies vadovė Lietuvos Prezidentės spaudos tarnyba

Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Lietuvos politinė situacija sovietinės okupacijos metais Kunigaikštystės valdovų rūmai Liaudies vyriausybė Valdovų rūmų Sigitas TUTLYS*, Vilnius atidarymo iškilmės Š. m. liepos 6 d. 14.00–15.30 val. įvyks Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų atidarymo iškilmės. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės val- dovų rūmų atidarymo iškilmių programa, siejama su Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dienos minėjimu. Valdovų rūmų atidarymo iškilmės vyks rūmų Didžiajame kieme (įėjimas su kvietimais). Iškilmių metu svečius džiugins integruota vizualinė-muzikinė-literatūrinė-koncertinė programa, kuri bus tiesiogiai transliuojama per Lietuvos nacionalinę televiziją. Dalyvauja: dainininkai Veronika Povilionienė, Augustė Vedrickaitė, Vaidas Baumila, aktorius Rimantas Bagdzevičius, choras „Jauna muzika“ (vad. Vaclovas Augustinas), Šv. Kristoforo kamerinis orkestras (vad. Donatas Katkus), saksofonu gros Petras Vyšniauskas, trimitu – Dominykas Vyšniauskas. Liaudies vyriausybė. Iš kairės: Matas Mickis, Vincas Krėvė-Mickevičius, Antanas Venclova, Maloniai kviečiame į iškilmes atvykti Justas Paleckis, Povilas Pakarklis, Ernestas Galvanauskas, Leonas Koganas, Vincas Vitkauskas. anksčiau. Vartai atveriami 13.00 val. 1940 m. birželio 17 d. Nuotr. iš ,,Lietuva 1940–1990: okupuotos Lietuvos istorija“. Vilnius: Nukelta į 7 p. Valdovų rūmų vartai Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2007, p. 68 Nukelta į 6 p.  2013 m. liepos 6 d. Nr. 14 (778) Voruta Mažosios Lietuvos kultūros veikėjai Vydūnas ir Tauragė Daiva KINIULIENĖ, Tauragės rajono savivaldybės B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos Dokumentų komplektavimo ir tvarkymo skyriaus vedėja Šiemet, švenčiant Vydūno (Vilhelmo mis ir Vydūno dramos veikalų vaidinimais Storosto, 1868–1953) 145-ąsias gimimo ir Tilžėje, garsėjusiais ne tik Mažojoje, bet ir 60-ąsias mirties metines, yra puiki proga Didžiojoje Lietuvoje. Minėtas J. Strolia teigia: pareikšti pagarbą, apmąstyti ir šiuolaikinio „Tokių švenčių ši organizacija su Vydūnu žmogaus akimis pažvelgti į šio filosofo, priešaky per metus surengdavo po dešimt dramaturgo ir muziko kūryboje išreikštas ir daugiau, į jas kartais sutraukdavo iki trijų vertybes. Per šio didžio žmogaus gausų tūkstančių klausytojų.“ kūrybinį palikimą tiesiasi tiltai tarp tautų. Klaipėdos krašte steigėsi Giedotojų Gegužės mėnesį Detmolde (Vokietija) draugijos chorų sąjunga, kuria rūpinosi atidengta atminimo lenta ir sienos nišoje chorvedys ir kompozitorius A. Vainiūnas. įkomponuotas Vydūno biustas (skulptorius Jo iniciatyva Klaipėdoje 1927 m. birželio Lionginas Garla) prie evangelikų bažny- 6–7 d. įvyko pirmoji visuotinė Klaipėdos čiai priklausančio studentų bendrabučio krašto dainų šventė. Į Klaipėdą sugužėjo „Bursos“ adresu Wiesenstrasse 5, pokariu 12 krašto chorų. Tarp jų, dalyvavo ir buvusio lietuvių pabėgėlių prieglobsčiu. Čia Tauragės moksleivių choras, vadovaujamas mažutėje mansardoje glaudėsi senučiukas Juozo Gudavičiaus, atliko Vydūno, Vydūnas ir paskutinieji septyneri jo gyve- Č. Sasnausko dainas ir giesmes. 100 nimo metai prabėgo šiame mieste. karinių orkestrų dalyvių eisenai dirigavo Vydūnas atgulė amžinojo poilsio Lietu- kapelmeisteris J. Gudavičius. Įspūdingą vos žemelėje tik 1991 m. Bitėnų kapinėse, o kalbą susirinkusiems „Gyvenimo giesmė“ iki tol jo kapeliu Detmolde rūpinosi mūsų pasakė Vydūnas. Jis dirigavo jungtiniam Vydūnas Tauragėje, 1936 m. kraštietis lauksargiškis pedagogas, evange- chorui, padainavusiam tris kūrinius: Vydūno likų liuteronų kunigas, Tauragės mokytojų brolio A. Storosto „Ženkim artyn“, K. Janzo seminarijos auklėtinis Fricas Jonas Skėrys „Amžius po amžių“ ir Č. Sasnausko „O (1919–1994)1. kaip augtų“. „Tauragės choras (apie 200 Kas dabar pasakys, kiek kartų Vydūnas dainininkų), vadovaujamas J. Gudavičiaus, lankėsi Tauragėje, ar tauragiškiai dalyvavo padainavo J. Žilevičiaus „Pabuskim iš miego“ tilžiškių organizuotose šventėse Tilžėje ar ir J. Gudavičiaus „Kur giria žaliuoja“8. Tos Rambyne? Įspūdinga buvusi 1895 m. vasario Klaipėdos dainų šventės antrąją dieną 17 d. „Birutės“ draugijos dešimtmečio šventė 1927 m. birželio 7 d. „Santaros“ draugijos Tilžėje, kurioje antroje koncerto dalyje susirinkime dar ir šios draugijos valdybos septyni tauragiškiai (penkios moterys ir du pirmininkas Vydūnas kalbėjo susirinkusiems vyrai) dainininkai „sužavėjo klausytojus apie lietuvišką kultūrą, lietuvių dainų grožį. lietuviškomis dainomis“2. Apie tauragiškių Įdomu tai, kad jo kalbą papildė Tauragės ansamblį Tilžės laikraštis „Nauja lietuviška choro dainos. Vydūnas buvo šios pirmosios ceitunga“ 1895 m. vasario 22 d. rašė: Klaipėdos krašto dainų šventės garbės „Ant pasveikinimo padainavo „Byrutę“ pirmininkas ir antrasis dirigentas, o į antrąją (žodž. 1827 m. sukurti S. T. Valiūno, kuris 1933 m. birželio 4–5 d. ir trečiąją – 1938 m. 1812 m. tarnavo Napoleono armijoje), tad Vydūnui atvykti neleido vokiečiai, bet „O Lietuva, motinėle mano“ labai gražiai programoje skambėjo ir Vydūno kūriniai. „Birutės“ ir Tauragės giedotojų draugijos per Jonines, 1908 m. Nuotr. iš MLE, t.1., p. 179 skambančiais balsais. Potam (...) dainelę Klaipėdos krašto trečiojoje dainų šventėje Girėno (J. Zauerveino „Lietuvininkais mes 1938 m. dalyvavo Tauragės gimnazijos bibliotekos lentynose puikuojasi Vydūno vės, vadovaujamos artimiausios Vydūno esam gimę“, ketvirtoji daina „Pasveikinimas choras, vadovaujamas A. Ilčiuko. „Raštų“ keturtomis, naujai leisti atskiri pagalbininkės Martos Raišukytės. Turime lietuvių“, o paskutinė – „Lietuvininko Vydūnas ne kartą su Tilžės giedotojų kūriniai. Senajame fonde turime beveik dar dvi, Vydūnui gyvam esant, išleistas pypkelis“. Ši paskutinė buvo dainelė visai choru lankėsi Lauksargių apylinkėse ir turbūt šimtametes Vydūno knygas, išleistas jam jau Detmolde (Vokietija) knygas: Vydūno ypatiška ir dyvino gražumo ir linksmumo. Po lankė Gilandžių (Opstainių) piliakalnį. Jis gyvam esant. Praėjusiais metais, 2012 m. verstą iš sanskrito „Bhagavad Gita“ (1947) koncerto jos (tauragiškės) nuėjo į užpakalinę kartu su broliu A. Storostu puoselėjo viltį balandžio mėnesį, bibliotekoje paminėtos ir Vydūno 80 m. amžiaus sukakčiai paminėti stubą ir iš ten dar daugybę susirinkusiųjų, sukurti operą. Muzikologė D. Kšanienė Vydūno gimimo metinės, kuriose dalyva- visų pasisakiusių žurnalisto A. Merkelio kurie turėjo išmanymą jų dainų girdėti teigia, kad „reikšmingiausias Vydūno ir vo filosofas, Vydūno gyvenimo ir kūrybos redaguotą knygą „Vydūnas“ (1948). geidė, dainomis gaivino“3. A. Storosto darbas išbandant operos žanrą tyrinėtojas hum. m. dr. V. Bagdonavičius, Vydūno kūriniuose daug teatrališku- Visuomenės veikėjas J. Vanagaitis teigė, yra išplėtotas chorinis numeris „Gilanda“, istorikas, Mažosios Lietuvos tyrinėtojas mo, religinių, mistinių motyvų, gvildena- kad 1897 m. birželio 20 d. Tilžėje buvo „Bi- kurį galima traktuoti kaip pirmąjį lietuviškos A. Matulevičius, LR konsulė Tilžės (So- mos žmogaus ir žmonijos atsinaujinimo rutės“ šventė, kurioje birutininkai suvaidino operos (nors ir nesukurtos) fragmentą“9. vetsko) mieste L. Kleimionova, Labdaros ir idėjos. Jo skelbtos tautiškumo, dvasinio F. Gužučio kūrinėlį „Ponas ir mužikai“, o Pirmą kartą ši originali chorinė daina paramos fondo Karaliaučiaus krašte lietuvy- augimo, žmogiškumo ugdymo idėjos gy- koncertinę dalį atliko svečiai iš Didžiosios „Gilanda“ atlikta 1900 m. lapkričio 17 d. bei remti pirmininkas S. Šamborskis, Tilžės vos ir šiandien, nes Vydūnas savo kūryboje Lietuvos – Tauragės giedotojų draugija, Tilžės lietuvių giedotojų draugijos choro. istorijos muziejaus atstovė A. Špiliova ir kt. aukština geruosius žmoguje slypinčius kurios choras padainavo įspūdingų lietu- Vydūnas buvo veiklus Prūsų lietuvių Svečiai padovanojo B. Baltrušaitytės bibli- jausmus – intuiciją, išmintį, dorumą, sąži- viškų dainelių“4. Kaip žinia, Vydūnas „Bi- susivienijimo, Tilžės lietuvių klubo, Spaudos, otekai Vydūno filosofines knygas: „Mūsū nę, meilę, gėrį ir grožį. rutės“ vyrų chorui vadovavo 1895–1897, o Kultūros ir kitų Mažosios Lietuvos draugijų uzdavinis“ (1921) ir „Tautos givata“(1920), 1 jo suburtas Tilžės lietuvių giedotojų mišrus narys. Mažosios, o neretai ir Didžiosios dramos kūrinius: „Laimės atosvaita“ (1934) Bernardas Aleknavičius. O kas man už tai?//. – Kelio- nė. Juos sutikau gyvenime. – Kl.: Eglės l-kla, 2011. – p. 79. choras iki 1899 m. dalyvaudavo ir „Birutės“ Lietuvos miestuose ir miesteliuose skaitė ir „Vergai ir Dikiai“ (1919). Šiais metais, 2 5 2013 m. balandžio 26 d., istorikas, Vytauto MLE, T.1. – p. 178. draugijos renginiuose . filosofines paskaitas. A. Batavičiaus 3 Didžiojo universiteto (VDU) Humanitarinių Daiva Kšanienė. Pirmoji lietuvininkų kultūros „Birutės“ rengtose šventėse Lauksar- knygoje „Žemaitija. Tauragės kraštas draugija „Birutė“//. – Muzika Mažojoje Lietuvoje. – Klai- giuose 1908 m. liepos 27 d. ir 1909 m. birželio senose fotografijose“ yra nuotrauka, kai mokslų fakulteto doc. dr. V. Almonaitis pa- pėdos u-to l-kla, 2003. – p. 222. 20 d. dalyvavo gerai klausytojų vertinamas 1936 m. Vydūnas skaitė paskaitą mokytojų dovanojo dar du Vydūno kūrinius žemaičių 4 Kovos keliais/ Jonas Vanagaitis. – V.: Petro ofsetas, 6 pasakų motyvais: penkių veiksmų dramą 2012. – p. 74. Tauragės giedotojų choras . Tose šventėse seminarijos dėstytojams ir kt. susirinkusiems 5 „Likimo bangos“ (1922), kur pastaboje auto- Boleslovas Zubrickas. Vydūnas//. – Pasaulio lietuvių chor- Vydūno nebuvo, nes 1908–1911 m. „Birutės“ Tauragės Šaulių rūmuose. Kaip teigė vedžiai. – V.:Lietuvos liaudies kultūros centras, 1999. – p. 704. draugijos vadovo J. Vanagaičio iniciatyva Kunigiškiuose gyvenęs Juozas Dikšaitis, po rius teigia: „Man pasakos visumet vaizduoja 6 MLE, T. 1. – p. 179. prasidėjo ambicijų karas, o Vydūnas kaltin- šios filosofo Vydūno paskaitos jį susižavėję tai sielos, tai tevines, tai ir kitus svarbius dar 7 Juozas Strolia. Lietuvių muzika ir Vydūnas//. – Vydū- 10 givibes ir givenimo dalikus“ ir trijų veiksmų nas/ red. A. Merkelis. – Detmold: Mūsų kelias, 1948. – p. 37. tas germanizmu. klausytojai į kiemą išnešė ant rankų . 8 dramą „Karalaitė“ (1925), kurios pradžioje Daiva Kšanienė. Klaipėdos krašto lietuvių dainų Juozas Strolia, 1929–1936 m. vadovavęs Vydūnas parašė apie 60 kūrinių – pjesės, šventės//. – Muzika Mažojoje Lietuvoje. – Klaipėdos Tauragės aukštesniosios komercinės libretai, apysakos, filosofiniai traktatai, Vydūnas sako: „Šis veikalas skiriamas u-to l-kla, 2003. – p. 358–360. mokyklos chorui ir dėstęs muziką, per dainų rinkiniai ir kt. Brandžiausios dramos – operai. Kurtas jisai muzikos menininkui 9 Daiva Kšanienė. Lietuviškos operos teatro užuo- Vydūno gimimo 80-mečio minėjimą teigė, „Pasaulio gaisras“ (1928), „Amžina ugnis“ J. Tallat-Kelpšai paraginus. Veikalo kalbai mazgos//. – Muzika Mažojoje Lietuvoje. – Klaipėdos malonėjo patarimu suteikt prof. J. Jablonskis, u-to l-kla, 2003. – p. 393. kad „1895 m. Vydūnas, 26 metų amžiaus (1913) ir „Probočių šešėliai“ (1908). Įdomu 10 Albinas Batavičius. Kultūra ir švietimas//. – Že- jaunuolis, jau stovėjo Tilžės lietuvių tai, kad šiuose kūriniuose minimi du sekretoriaujant stud. Vladui Butkui.“ Visos maitija. Tauragės kraštas senose fotografijose. – V.: giedotojų draugijos priešaky, kaip choro lietuvių tautoje prigiję Vydūno sugalvoti šios šešios knygos išleistos „Rūtos“ bendro- Žemaičių kultūros drg., 2000. – p. 199. dirigentas (...), kuris suko ir visą plačią literatūriniai vardai – Grožvyda ir Daiva, organizacijos veiklą ir nustatė lietuvišką kuriems šiemet sukanka 100–105 metai. kryptį. Tuo metu lietuviškų dainų chorams Tauragės civilinės metrikacijos skyriaus dar niekas nebuvo parašęs, nes iš viso vedėjos V. Martutaitienės teigimu, šiuo Mieli Trakų rajono sąjūdininkai, pirmosios atspausdintos lietuviškos dainos metu Tauragėje mažai tėvų renkasi šiuos chorams buvo V. Kudirkos harmonizuotų ir vardus, Daivos vardas buvo populiarus apie Trakų rajono Sąjūdžio laikraštis „Trakų žemė“, įsteigtas komponuotų 42 dainų rinkinys „Kanklės“. 1950–1970 m. 1988 m. rugsėjo 12 d. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Trakų r. tarybos nutarimu, norėtų parengti knygą apie Trakų r. Sąjūdį, jo O jos iš spaudos išėjo tik 1899 metais. Taigi, Rašytoja B. Baltrušaitytė, kurios vardą veiklą ir sąjūdininkų likimus. Todėl maloniai prašome parašyti jei ne Vydūno universalumas, tai ir Tilžės nuo 2011 m. rugpjūčio 30 d. turi Tauragės savo prisiminimus ir atsiųsti į „Trakų žemės“ redakciją el. paštu lietuvių giedotojų draugija keturis–penkis biblioteka, savo knygoje „Lietuvninkų ir [email protected] arba paštu Naujoji g. 16, Trakai. metus būtų neturėjusi ko dainuoti“7. Tilžėje prūsų žemėj“ (1991) paskyrė Vydūnui to- Tie, kurie negali patys parašyti, jų prisiminimus užrašysime 1904 m. išleistas Vydūno dainų rinkinys kias eiles: į diktofoną. „Lietuvos aidos“. Menkas, lyg šviestų kauleliai, Taip pat prašome Sąjūdžio laikų nuotraukų, dokumentų, kuriuos turite. Visa tai reikalinga Tilžės lietuvių giedotojų draugiją (1895– Bala pašvaistė plaukų, istorijai. 1935) įkūrė ir jai keturis dešimtmečius Pats sau – žmogus ir karalius – Maloniai laukiame ir skambučių tel.: 8 528 51 266, 8 605 11 117 vadovavo Vydūnas. Ši draugija rengdavo Sėdžiu šaltų pamatų. Pagarbiai Irma Stadalnykaitė, rengiamos knygos „Trakų rajono sąjūdis“ redaktorė iškilmingas lietuviškas šventes su daino- Tauragės B. Baltrušaitytės viešosios Voruta 2013 m. liepos 6 d. Nr. 14 (778)  Mažosios Lietuvos panemuniais, pamariais Būdupėnai, Treibgiriai ir Mėžiai Dr. Martynas PURVINAS, Kaunas Greta didžiųjų Trapėnų būta ir smulkesnių netoliese – dalis būdupėniškių uždarbiaudavo protėvių sukurtų tradicijų ir papročių. Į tas nuoša- Mėžių dvarvietėje buvo dvi skirtingos sody- gyvenviečių, kurių santykius parodo XVIII a. Trapėnų plytinėje ir kitur. Tada Būdupėnai valdė lias vietas nesiveržė kitataučiai kolonistai, ten ne- bos. Didžiojoje vakarinėje aplink erdvų kvadra- pabaigoje vykusi žemės valdų apskaita. Tuomet 196 ha žemės (111 ha arimų, 10 ha pievų, 10 ha sitikėdami didesnės naudos ir gero gyvenimo. tinės formos kiemą buvo išsidėstę pagrindiniai Trapėnams priklausė 51 ūbas, Būdupėnams – 9, miško). Miške įsispraudęs kaimas teturėjo labai 1871 m. pradėtas uoliau išstumti lietuvybės dvaro pastatai: gyvenamasis namas su sodu Treibgiriams – 4, o Mėžiams – 2. mažai pievų, nedaug dirbamos žemės. apraiškas galutinai sunaikino Antrojo pasaulinio Nemuno slėnio šlaite, gyvulių tvartai ir daržinės, Tie maži kaimeliai gal nebuvę labai seni. Didesni pokyčiai vyko XX a. pirmoje pusėje, karo baigmė. Tada frontuose žuvo ar dingo be mašinų ir mechanizmų pašiūrė. XVIII a. pradžioje minėti Nemuno pakrantėje į kai pradėta uoliau kirsti Trapėnų girią, kai žinios Gustavas ir Heincas Pėteraičiai, Erichas Kuklioje rytinėje sodybėlėje gyveno samdi- vakarus nuo Trapėnų buvę Pakrepšiai, XVIII a. Būdupėnai labai išplėtė savo valdas. Pavyzdžiui, Jurgaitis, Fricas Pametaitis, Bruno, Erichas ir niai, ten stovėjo jų ūkiniai pastatėliai. Dvarvietės antroje pusėje – Mėžių ir Patrapėnų kaimeliai (o 1939 m. tas kaimas jau valdė 576 ha žemės, nors Helmutas Žylaičiai. Besitraukdami į Vakarus ar rytiniame gale buvo įrengtos mažos kapinaitės. Pakrepšių jau nebebuvę). ten tebuvo likusios 28 sodybos su 328 gyventojais. savo gimtinėje žuvo Gustavas Jozuvaitis, Francas Gausūs keliukai vedė į Mėžių valdas, į Trapėnus Gal kuriantis naujakuriams didžiosios girios Tiesa, tie pokyčiai buvo gan fiktyvūs, nes nacių Mazuraitis su žmona, Emilis ir Marija Paulaičiai, ir link naujojo plento į Ragainę. laukymėse, į vakarus nuo Trapėnų tekėjęs upelis laikais stambinant kaimų bendruomenes prie Stepaičiai ir kiti. Į Vakarus pasitraukę senųjų lie- Gyvulininkystės ūkis turėjo ir vasarinį tvartą. pavadintas Būdupe, o šalia jo įsikūręs menkas Būdupėnų dar buvo priskaičiuojamos Treibgirių tuvininkų palikuonys baigia ištirpti tenykščiame Tas nemažas statinys stovėjo pačiame Nemuno kaimelis – Būdupėnais. Tokie vietovardžiai ir Mėžių valdos. didžiajame tautų katile. slėnyje, kad gyvulius būtų paprasčiau ganyti Mažojoje Lietuvoje buvo labai dažni – pirmieji Būdupėnai ir Treibgiriai negalėjo pernelyg Iš Trapėnų girios laukymių dar grįžtame į pakrančių ganyklose. naujakuriai įsikurdavo menkose būdose – lūšne- džiaugtis savo valdomis – 1939 m. skaičiuota, Nemuno pakrantę, kur buvo įsikūrę Mėžiai. Mėžiuose nuo seno rūpintasi savųjų žemės lėse, palaipsniui sukultūrindami kovų su kry- kad tenykštis hektaras žemės duoda tik 400 Pirmieji gyventojai ten buvo susiradę saugią naudmenų kokybe: arimai ir ganyklos sausinti žiuočiais laikais apleistus plotus, per šimtmečius reichsmarkių vertės produkciją, kai Trapėnuose kalvą upės slėnio pakraštyje. XVIII a. pro tą kalvą griovių tinklu, prižiūrėtos šienaujamos paupio užžėlusius miškais, ten vėliau statydami didesnes pelnyta po 590, o Mėžiuose net po 760 reichsmar- tekėjo siaura Nemuno atšaka, atskyrusi didelę pievos, tvarkytas privataus miško ruožas. sodybas ir gyvenvietes. kių iš kiekvieno hektaro. upės salą. Vėliau tos atšakos nebeliko, sala prisi- Tvarkingą panemunių ūkį nušlavė Antrasis Pasipūtę trapėniškiai savo girinių kaimynų Išsiplėtę Būdupėnai gyveno gana kukliai. glaudė prie kairiojo kranto. pasaulinis karas ir sovietinė okupacija. Frontuose gyvenvietę nelabai mandagiai vadindavo Utėliais. Net 21 sodyba teturėjo po pusę hektaro ar kiek Pakrantę labai pakeitė XIX a. hidrotechniniai žuvo Mėžiuose dirbę Kurtas, Fricas ir Frydrichas Atseit, tenykščiai varguoliai ne tik gyvenę daugiau žemės, jų gyventojai uždarbiaudavo darbai, kai buvo reguliuojama Nemuno vaga, Albaičiai. 1945 m. vasarį prie Tepliuvos žuvo lūšnose, bet gal buvo ir parazitais aptekę. Ta Trapėnų įmonėse, dirbdavo miške, gabendavo formuojant tiesesnį ir patogesnį vandens kelią, į folkšturmą mobilizuotas paskutinysis dvaro pravardė pateko į daugelį oficialių dokumentų, medieną ir žvyrą, talkindavo statybose ir Nemu- krantus sutvirtinant bunomis. Nerimstanti upė į savininkas B. Šneideris. kaimelis dažnai vadintas Būdupėnai – Utėliai. no laivininkystėje. Ten gyveno ir 11 beturčių sam- tarpus tarp bunų daug kur prinešė smėlio ir dum- Sovietinės okupacijos metais dvarvietė vi- 1785 m. ši gyvenvietė apibūdinta kaip dinių šeimų, išgyvenusių iš visokio uždarbio. blo, taip praplėsdama šią pakrantę ir užliejamų siškai sunaikinta – naujajam režimui nereikėjo šatulinių kulmiškių kaimas su 8 ugniakurais Didžiausieji Būdupėnų ūkininkai nebuvo pievų – didžiausio Mėžių turto plotus. tvarkingo ūkio, gausios pienininkystės produk- (sodybomis). Ji priklausė Viešvilės parapijai ir kokie turtuoliai: Emilis Paulaitis teturėjo 15 ha, Dažnai Mėžiai ir vadinti Pievų dvaru, nes cijos, našių žemės naudmenų. Ten teliko senųjų Liepgalių valsčiui. Kristupas Pėteraitis – 13, Julius Žylaitis – 12, daugiausiai naudos gaudavo iš paupio pievų. kapinaičių pėdsakai. Būdupėniškių turėtas statusas rodė, kad ten Frydrichas Damašius ir Erichas Avyžius – po XX a. pradžioje ten valdyta 230 ha žemės: 20 ha Tuomet buvo sunaikintas ir nuošalus Treib- buvo įsikurta XVII–XVIII a., kai krašte skatinta 11 ha. Aktyvesnis ūkininkas Richardas Stepaitis, arimų, 50 ha pievų, 40 ha ganyklų, 60 ha miško, girių kaimelis – sovietinis režimas gyventojus šatulinė naujakurystė, kai atsikėlėliai už valdovo pokariu miręs sovietiniame konclageryje prie 20 ha senvagių – tvenkinių žuvims, 40 ha žvyro stengėsi sutelkti didesnėse gyvenvietėse, kur girioje gautą žemės sklypą turėdavo mokėti mo- Įsruties, tapo paskutiniuoju Būdupėnų burmistru. karjerų. Tie duomenys rodo, kad panemuniuose juos būdavo galima patogiau kontroliuoti. Mat kesčius Prūsijos valdovo administracijai. Albertas Mazuraitis dar vertėsi kalvyste, nes „grynieji“ žemdirbiai nebūtų išgyvenę – ten buvę kokiuose nuošaliuose vienkiemiuose įsikūrę 1785 m. gretimi Treibgiriai (dar vadinti teturėjo 1,25 ha žemės ir 4 asmenų šeimą. labai nedaug dirbamos žemės. Todėl ten užsiimta žmonės (tegu ir kolonistai iš Rytų) gal būtų Lenkininkėliais) vadinti karališkųjų valstiečių Prieškariu Būdupėnuose dar gyveno Barčai- gyvulininkyste ir pieno ūkiu, dar prisidurta iš užsiėmę nepageidautina privačia veikla, gyvenę kaimu su 4 ugniakurais. čiai, Jozuvaičiai, Razokaičiai, Brožaičiai, Meškai- kitų verslų. pernelyg laisvai – be administracinės ir politinės Nemuno pakrantėje įsikūrusi Mėžių sodyba čiai, Gavėnaičiai, Jurkšaičiai, Vybernaičiai ir kiti Prieškariu dvarelyje laikyti tik 7 arkliai ir priežiūros. Taip buvo panaikintas ir pernelyg 1785 m. vadinta didžiojo valstybinio Lenkių lietuvininkų palikuonys. net 85 galvijai (iš jų 25 melžiamos karvės), 12 autonomiškas „kapitalistinis“ Bioterschofo dva- domeno bajoriškuoju palivarku. Po Pirmojo pasaulinio karo gyvenimas kiaulių ir saviems reikalams augintų naminių relis Trapėnuose. 1815 m. užfiksuoti nauji pokyčiai. Būdupė- Būdupėnuose palaipsniui gerėjo. Nuo 1926 m. paukščių. Mėžiai turėjo savojo pienininko Ilgiau išliko keli Būdupėnų vienkiemiai. nuose tada buvo 9 ugniakurai su 60 gyventojų. iš Ragainės per Trapėnus iki Šilėnų kursavęs etatą, tas žmogus tradiciškai vadintas šveiceriu Tiesa, vietovė gal ir galutinai prarado savo senąjį Treibgiriai jau vadinti šatulinių kulmiškių reisinis autobusas sustodavo prie Būdupėnų (šveicaru), prisimenant senų laikų atvykėlius vardą. Ten likusios sodybos pavadintos Dol- kaimu su 25 gyventojais. Mėžių palivarke užeigos namų, kuriuos laikė H. Hofmanas. Ten iš Alpių, kurie Nemuno pakrantėje įkūrė sūrių žanskoje, o Būdupės upelis – Gruševka. Trapėnų tada gyveno 31 žmogus; išparceliavus Lenkių veikė ir vietinis pašto skyrius, kur darbavosi ir sviesto gamybos verslus. Reikalingus darbus giria pavadinta Les Nemanskij. Laimei, išliko bent domeną, ten susikūrė privatus dvarelis, vėliau Marta Reiniškė. Būdupėnuose atsirado ir sava nuveikdavo dvi samdinių šeimos. didžiosios upės vardas Neman. minėtas kaip Panemunių pievų dvaras, valdęs pradinė mokykla, kurią lankė ir Treibgirių vai- Pastovias pajamas Mėžių dvarelis gaudavo Panemuniuose išliko gal vienintelis iš senųjų našių žolynų plotus. kai. Netoliese veikė Trapėnų krautuvės ir kitos iš žvyro karjerų. Nemuno suneštas žvyras tiko verslų – ten uoliai kastas smėlis ir žvyras. Sovie- XIX a. viduryje Būdupėnai apibūdinti kaip tenykštės įstaigos. krašto statyboms, kelių tiesimui. Nuo karjerų iki tinės ir vėlesnės ekonomikos laikais buvusiame šatulinių kulmiškių kaimas su 136 gyventojais, Prieškariu Būdupėnų vienkiemiai ilga virtine upės krante būdavo suklojami siaurojo geležin- klestinčio ūkio krašte apsiribota lengviausiais valdęs 424 margus ir 67 rykštes (apie 110 ha) že- driekėsi palei Būdupės upelį, kurį skersai kirto kelio bėgiai, kuriais iškastas žvyras vagonetėmis dalykais – pačios gamtos sukurtų naudingųjų mės). Tuomet laikyti 24 arkliai, 51 galvijas, 63 avys naujasis plentas iš Lenkių. būdavo vežamas į pakrantėje sustojusius baržas. iškasenų įsisavinimu. ir 34 kiaulės. Tuomet kaime jau būta pasiturinčių 1938 m. nebeliko senųjų lietuviškųjų vie- Ten darbo gaudavo ir Trapėnų laivininkai, žvyro ūkininkų, nors amatais niekas neužsiėmė. Vietos tovardžių – Būdupė pavadinta Trapių upeliu krovinį plukdydavę į paskirties vietas. LITERATŪRA bendruomenė savo būtiniems reikalams buvo (Trappenflus), o pats kaimas – Hartigsberg, taip Privataus miško plotas aprūpindavo malko- 1. Kuhnke E. Heimatbuch des Kreises Tilsit – Ragnit. nustačiusi didelę rinkliavą: 75 talerius, 17 sidabro likviduojant vaizdingą praeitį ir girių apgyven- mis, dar būta ir pardavimui skirtos medienos. Ragnit, 1932. grašių ir 6 pfenigus. Ragainės apskrities reikalams dinimą apibūdinusį Būdupėnų vardą. Gretimas Prieškariniais metais dar užsiimta elnininkyste – 2. Broszeit W. Das Kirchspiel Trappen. Kreis Til- pakako 16 talerių, 6 sidabro grašių ir 2 pfenigų. Treibgirių kaimelis tada pavadintas Treiben, o aptvertame plote ganėsi tauriųjų elnių banda. sit – Ragnit. Plön, 1981. Dar 6 talerius, 5 sidabro grašius ir 3 pfenigus Mėžiai – Klein Hartigsberg. tekdavo surinkti gretimos Trapėnų mokyklos Praeityje dar kuklesnis buvo Treibgirių išlaikymui, dar pridedant rugių, miežių, šieno ir kaimelis, įsikūręs netolimoje girios laukymėje. Vasario 16-osios Akto signatarai šiaudų. Už prastokas kaimo žemes pakakdavo 1900 m. kaimas teturėjo 77 ha žemės (56 ha kasmet mokėti po 13 talerių ir 3 sidabro grašius. arimų ir 1,5 ha miško). Ten stovėjo 10 sodybų, Tuomet Lenkininkėliai (Treibgiriai) buvo kuriose gyveno 64 žmonės. Vėliau kaimelis dar šatulininkų kaimas su 64 gyventojais, valdęs 155 sumenko – vieną sodybą perėmė miškų ūkis, ten Lietuvos kunigaikščio Vytauto margus ir 48 rykštes (apie 40 ha) žemės. Ten laiky- įkūręs girininkiją. ti 13 arklių, 17 galvijų, 22 avys, 8 kiaulės. Gyventa Treibgiriai buvo tikras girininkų (miško sarkofagas bus pagamintas Prahoje? skurdžiau nei Būdupėnuose, beveik nebuvo tur- gyventojų) kaimelis – žmonės ten pragyvendavo tingesnių ūkininkų. Daugumos mokesčių našta uždarbiaudami miške (kirsdami medžius, Lietuvos diplomatas Malinauskas apie kunigaikštį – buvo panaši kaip pas kaimynus – Treibgiriai vežiodami nukirstus rąstus, sodindami naujus buvo nelyg kaimyninio kaimo jaunesnysis brolis, plotus ir t. t.). Santykiai su darbdaviu – vietos husitų draugą ir kandidatą į Čekijos sostą* egzistavęs panašiomis sąlygomis. Tik Trapėnų miškų ūkiu – ne visuomet būdavo idiliški. Iš Kauno, Lietuvos Respublikos sostinės, į Prahą mokyklai tekdavo mokėti santykinai daugiau (po Kai kurie kaimiečiai nevengdavę medžioklės. atvyko senas Lietuvos veikėjas, buvęs pirmasis Lie- 4 talerius, 15 sidabro grašių ir 1 pfenigą kasmet, Po 1926 m. modernizuotas miškų ūkis ėmėsi tuvos atstovas Prahoje, padaręs didelę įtaką Čekijos ir dar pridedant natūrinę duoklę). pardavinėti medžioklės teises kitiems, bet tuo Lietuvos santykių užmezgimui ir puoselėjimui. Tuomet Mėžiai buvo Ąžuolynų (gretimo pačiu metu turėjo nuo laukinių žvėrių apginti Pagrindinis jo kelionės tikslas yra pasitarti su Če- panemunių dvaro) dalis, kartu jie vis dar sieti su Treibgirių ūkininkų plotelius. Kaimo valdas kijos skulptoriais apie prieš kelerius metus suprojek- Lenkių dvaru. apjuosė 3,5 km ilgio ir 2 m aukščio vielų tinklo tuoto paminklinio antkapio didžiajam kunigaikščiui 1871 m. Būdupėnuose buvo 15 sodybų su tvora. Miškininkai užkardais užtvėrė visus ke- Vytautui realizavimą. 37 būstais. Ten gyveno 184 žmonės (91 vyras ir liukus į mišką, tas užtvaras pakeldavo tik vežant D. Malinauskas labai norėtų, kad Žalgirio mūšio 93 moterys), iš jų 96 buvo vietiniai – gimę ten medieną. Taip Treibgiriai atsidūrė už „geležinės didvyrio antkapis būtų pagamintas Prahoje, kurioje pat. Kaime gyveno vienintelis katalikas. Ten uždangos“, atskyrusios skirtingus pasaulius: Vytautas buvo vadintas „pageidaujamu karaliumi“. priskaičiuoti 52 vaikai (iki 10 metų amžiaus). žemdirbių ir miškininkų. Kaip žinoma, didysis kunigaikštis Vytautas labai 21 kaimietis mokėjo skaityti ir rašyti, o net 111 1924 m. Trapėnų miškų urėdijai priklausė simpatizavo Čekijos husitams ir galiausiai žadėjo, pripažinti beraščiais. 6594 ha žemės (iš jų 6103 ha miško), išdalinti 6 kad priims Čekijos karūną. Tuomet Lenkininkėliuose (Treibgiriuose) girininkijoms. Tuomet Būdupėnų girininkijai Sarkofagas su vokiečius Žalgirio mūšyje nugalė- buvo 9 sodybos su 18 būstų. Kaime gyveno 86 priklausė 1031 ha žemės (iš jų 929 ha miško). jusio kunigaikščio palaikais bus patalpintas Vilniaus žmonės (39 vyrai ir 47 moterys), iš kurių gal tik Didžiojoje Trapėnų girioje tais laikais buvo arkikatedroje. 8 buvę vietos gyventojai. Gyveno 3 katalikai. išskirti du gamtos paminklai – miško pelkės su Didžiojo kunigaikščio Vytauto palaikams skirto Užfiksuoti 36 vaikai. 15 kaimiečių mokėjo skaityti savotiškomis pušaitėmis. antkapio pagaminimą ponas Malinauskas nutarė ir rašyti, 35 buvo beraščiai. Prieškariu Treibgiriuose gyveno ūkininkai patikėti Čekoslovakijos meistrams, kad tas būtų pa- Mėžiai tada buvo savarankiškas dvaras su 2 Gustavas Pėteraitis ir Adolfas Križaitis, išlaikę sodybomis ir 7 būstais. Ten gyveno 27 žmonės 5 asmenų šeimas. Po 4 žmones buvo Adolfo ir gamintas kaip galima greičiau. Sarkofagui, dideliam (12 vyrų ir 15 moterų), iš kurių tik 9 tebuvo vie- Richardo Stepaičių šeimose. Vieną vaiką turėjo akmeniniam antkapiui su bronzinėmis simbolinėmis figūromis, pagaminti reikia rūpestingo tiniai. Dvare buvo 9 vaikai, 12 raštingų žmonių, Richardas Dirvelis. apdorojimo. D. Malinauskas mano, kad tą darbą bus galima atlikti greičiausiai per pusantrų o beraščių tik 6. Trapėnų girioje ir jos apylinkėse šimtmečius ar dvejus metus. 1900 m. sparčiai augusiuose ir su Trapėnais vyravę lietuviški ar baltiškos kilmės asmenvar- Čekoslovakijoje garbingas svečias viešės kelias savaites. beveik susiliejusiuose Būdupėnuose buvo jau džiai primena, kad Nemuno ir Šešupės tarpupyje 33 sodybos su 226 gyventojais. Tuometinę šio ilgai gyvavo savitas Mažosios Lietuvos plotas, *„Narod“, 1932 m. rugpjūčio 19 d. Nr. 161 kaimo plėtrą gal skatino vietinės pramonės plėtra kur žmonės gyvendavo senoviškai, laikydamiesi Iš čekų k. vertė Julius Adomaitis  2013 m. liepos 6 d. Nr. 14 (778) Voruta Pro memoria Tverečiaus ąžuolą prisimenant In memoriam Bronius Saplys Š. m. birželio 3 d., balandy atšventęs 93 Balčiūnienė, Švenčionijos klubo pirmininkė nių bažnyčios rezidentui kunigui Steponui savo gyvenimo metus, tyliai ramiai Anapilin Vanda Gumauskienė, klubo metraštininkė Tunaičiui už nuoširdžias maldas, visiems, išėjo Bronius Saplys, tverečėnas, gyvenęs Vilhelmina Pundienė bei kiti dalyvavusieji. prisiminusiems didį lietuvių tautos mylėtoją Toronte, Kanadoje. Rodos, taip neseniai visi Negailėta gražių, šiltų žodžių velioniui, bei puoselėtoją a. a. Bronių Saplį ir pagerbu- buvome susirinkę jo prisiminimų knygos kuris ilgą laiką gyvendamas Kanadoje, tiek siems šviesų jo atminimą, bei reiškia gilią „Gyvenimo kelionė: Tverečius – Torontas“ daug dėmesio skyrė Lietuvos širdžiai – Vil- užuojautą velionio šeimos nariams ir arti- (Vilnius: Homo liber, 2012) pristatyme niui ir jo kraštui. miesiems: seserims – Onai, Elenai ir Mela- Vilniaus įgulos karininkų ramovėje ir jo Ta intencija birželio 7 d. buvo aukoja- nijai, gyvenančioms Lietuvoje, sūnums – Li- gimtinėje Tverečiuje, o štai dabar, praėjus mos šv. Mišios Švenčionių Visų Šventųjų nui, Ramūnui ir Alvydui, marčioms – Astai, vos pusmečiui, netekome jo visam laikui. bažnyčioje (aukojo Švenčionių bažnyčios Silvijai ir Rimai bei 9-iems anūkėliams, Birželio 7 d., paminint šviesų velionio rezidentas, kunigas, buvęs ilgametis Tve- gyvenantiems tolimoje Kanadoje. atminimą, Šv. Mikalojaus bažnyčioje buvo rečiaus parapijos klebonas Steponas Tu- Mūsų mintyse ir širdyse Jis visada iš- aukojamos šv. Mišios, susirinko gausus bū- naitis, labai artimai bendravęs su velioniu) liks tikras lietuvių tautos sūnus, patriotas, relis Švenčionijos klubo narių, a. a. Broniaus bei Ceikinių Švč. Mergelės Marijos Vardo toks pats veiklus, gražus, geromis, šiltomis Saplio draugų, pažįstamų, bendraminčių bažnyčioje (aukojo Mielagėnų Palaimin- akimis, energingas, žvalus ir besišypsantis, Bronius Saplys, 1994 m. spalio mėn. bei jį pažinojusių. tojo Jurgio Matulaičio parapinių globos kaip toje nuotraukoje iš Jo prisiminimų Po šv. Mišių visi prie arbatos puodelio namų direktorius klebonas Marijonas knygos... Nepareis, nesugrįš, nepabels į duris, susirinko bažnyčios bendruomenės salėje. Savickas). Ilsėkis ramybėje, šimtameti Tverečiaus Nors iš skausmo ir plyštų širdis. Su giliu liūdesiu ir pagarba apie velionį Birželio 7 d. trys seserys – Ona Banevi- ąžuole, Jūsų prasmingi dideli darbai bei Amžinybėj tylioj jis ilsėsis ramiai, prisiminimais dalijosi „Valstiečių laikraš- čienė, Elena Saplytė ir Melanija Žilienė – šviesūs, šilti prisiminimai apie Jus išliks Tik sapne kai kada aplankys. čio“ priedo „Tėviškės šviesa“ žurnalistas Tverečiuje aplankė tėvų kapus, maldoje visiems laikams Lietuvos žmonių širdyse! Mirtis – tai slenkstis, bet ne pabaiga, Bernardas Šaknys, „Vilnijos“ draugijos prisiminė Anapilin išėjusį brolį – a.a. Bro- Brangiausi žmonės eina ir palieka… pirmininkas habil. dr. Kazimieras Garšva, nių Saplį. Gražina BANEVIČIENĖ, Švenčionijos Tačiau nuo jų nusidriekia šviesa, „Vilnijos“ draugijos pirmininko pavaduo- Švenčionijos klubas nuoširdžiai dėkoja klubo pirmininkės pavaduotoja Ir atminty gyvi išlieka... toja, Lietuvos Sąjūdžio tarybos narė Nijolė klebonui Marijonui Savickui bei Švenčio- Vytauto Ylevičiaus nuotr.

Lietuva – Ukraina Lietuvos atstovų viešnagė festivalyje „Zaškiv – didvyrių žemė“ Ukrainoje Beata IVANAUSKIENĖ, Lietuvos Sąjūdžio Kauno tarybos informacijos biuras Š. m. birželio 15–16 d. Lvovo srities komiteto posėdyje, kuriame aptarė Ukrainos rėmė 1929–1934 m. Kaune spausdinamus Roterdame įvykdytas teroristinis pasikė- (Ukraina) tarybos pirmininko Petro Kolodiy bendradarbiavimą su Kauno miestu. ukrainiečių tautininkų sąjūdžio oficialius sinimas į E. Konovalecą. E. Konovaleco kvietimu Lietuvos Sąjūdžio, Lietuvos šaulių Lietuvos atstovai kelionės metu aplankė leidinius. E. Konovalecas skleidė pasauliui mirties diena Ukrainoje švenčiama kaip sąjungos (LŠS), Atlanto sutarties Lietuvos E. Konovaleco muziejų Zaškive, Dublianuose informaciją apie ukrainiečių padėtį sovietų Didvyrių diena. 2012 m. ant Lietuvos šaulių bendrijos (LATA) ir Kauno m. savivaldybės prie Lvovo agrarinio universiteto, kur studija- okupacijoje – badmetį Sovietų Ukrainoje sąjungos pastato Laisvės al. 34 atidengta atstovų delegacija dalyvavo festivalyje „Zaš- vo Steponas Bandera (1909–1959), jam pasta- 1932–1933 m. ir kitus didelius žmogaus E. Konovalecui skirta memorialinė lenta kiv – didvyrių žemė“. Lietuvos delegacijos tytą paminklą ir Ukrainos išsivadavimo kovų teisių pažeidimus. 1938 m. gegužės 23 d. su bareljefu. nariai kartu su Ukrainos parlamentarais, muziejų bei Operos ir baleto teatrą Lvove. Lvovo srities tarybos atstovais, Lvovo Festivalis „Zaškiv – didvyrių žemė“ arkivyskupu metropolitu Igor (Vozniak) skirtas žymaus Ukrainos karinio ir politi- sveikino į festivalį susirinkusį jaunimą. nio veikėjo, Ukrainos tautos respublikos Festivalio dalyviams LŠS nariai Juozas armijos vado, pulkininko, Ukrainos karinės Janušaitis su Regina Kabaliniene pristatė organizacijos vadovo E. Konovaleco (Evhen meninę programą. Konovalec) 122-osioms gimimo metinėms LATA pirmininkas, LŠS Centro valdybos (1891–1938). Kasmet festivalis vyksta narys dr. Audrius Skaistys, Kauno m. sav. E. Konovaleco gimtajame kaime Zaškive tarybos Kultūros ir meno komiteto pirmi- (Žovkvos r., Lvovo sritis). Festivalio tiks- ninkas Aušrys Kriščiūnas bei Kauno m. sav. las – ugdyti jaunimą patriotine dvasia. administracijos Kultūros paveldo skyriaus E. Konovalecas buvo vienas iš aktyviau- vedėjo pavaduotojas Zenonas Girčys susi- sių Ukrainos nepriklausomybės šalininkų, tikime su Lvovo srities pirmininku pristatė visą gyvenimą paskyręs Ukrainos išlaisvi- bendradarbiavimo tarp Lvovo srities ir nimui iš okupacijos. E. Konovalecas, Sičės Lietuvos gaires. Lietuvos Sąjūdžio Kauno šaulių pulkininkas, didelį autoritetą įgijo tarybos pirmininkas, LŠS narys dr. Rai- išsilaisvinimo kovų metu 1917–1920 m. E. mundas Kaminskas atminimo ženklus „Su Konovalecas 1920 m. įsteigė Ukrainos kari- Sąjūdžiu už Lietuvą“ įteikė Lvovo srities ta- nę organizaciją (UKO) ir jai vadovavo. 1927 Kalba lietuvių delegacijos atstovas, LATA pirmininkas Audrius Skaistys, Zaškivas, Lvovo sritis, rybos pirmininkui Petro Kolodiy, Ukrainos m. inicijavo, 1929 m. įsteigė ir vadovavo Ukraina. 2013 m. birželio 15 d. R. Kaminsko nuotr. parlamento nariui Olegui Pankevič, Lvovo politinei Ukrainiečių tautinei organizacijai srities tarybos deputatams Sviatoslavui Šere- (UTO), kuri rūpinosi Ukrainos išsivadavi- metui, Jaroslavui Kravčenko. Po susitikimo mu. 1920 m. Lietuvos teritorijoje veikė UKO su Lvovo srities tarybos viršininku Lietuvos atstovybė. E. Konovalecas nuo 1929 m. tu- delegacija dalyvavo Europos integracijos rėjo Lietuvos pilietybę. Lietuva finansiškai

Lietuvių delegacija Lvovo srities taryboje, Ukraina. 2013 m. birželio mėn. 15 d. Stovi iš dešinės į kairę: antras – LATA pirmininkas dr. Audrius Skaistys, trečias – Kauno Sąjūdžio pirmininkas Lietuvių delegacija prie paminklo plk. E. Konovalecui Zaškive, Lvovo sritis, Ukraina. dr. Raimundas Kaminskas, ketvirtas – Kauno m. sav. tarybos narys Aušrys Kriščiūnas, 2013 m. birželio mėn. 15 d. A. Malinausko nuotr. šeštas – Kauno m. sav. administracijos atstovas Zenonas Girčys. Kauno Sąjūdžio archyvo nuotr. Voruta 2013 m. liepos 6 d. Nr. 14 (778)  Lietuvos regionai Už Novos – zanavykai 2018 m. minėsime 1918 m. Vasario 16- eiti kažkur prie Nemuno. Ir tuo nesunkiai osios Akto 100-metį ir lietuvių kalboje žodžio galim įsitikinti. Nuo Zapyškio važiuodami „zanavykas“ įsitvirtinimo 150-ąjį gimtadienį. į vakarus kairiąja Nemuno pašlaite už 3 km Kaip šis nelietuviškos kilmės žodis įsibrovė į pasiekiame Skirpstaujos upelio slėnį. Užko- tautos kasdieninį gyvenimą, mūsų laikraščio pę ant stataus Nemuno šlaito, kurį vietiniai skaitytojams ir pasakoja žurnalistas, kraštoty- gyventojai Skirpstaujos kalnu vadina, atsi- rininkas Bernardas ALEKNAVIČIUS. duriame Novos kaime. Šis kaimas 1869 m. „Zanavykai – vienos girios baravykai“, priklausė Marijampolės apskričiai, o į vaka- išgirsime šį posakį bet kurioje Lietuvos rus besitęsiantys plotai – naujoji Vladislavo vietoje. Tai kas gi tie zanavykai – vienos (Naumiesčio) apskritis, tiksliau – Dabravalės girios baravykai!? Pirmasis toks baravykas (Lekėčių) valsčiaus pradžia. išdygo 1886 m. Peterburge pasivadinęs Taigi po 1868 m. Lekėčių link važiuoja Stanislovu Zanavyku, kuris 1891 m. Tilžėje žydelis su „tavoru“, o, arkliukui įveikus išleido „Apsakymus apie Lietuvos praeitį“. Skirpstaujos kalną, pirmą sutiktą keleivį Netrukus sulaukėme ir Jono Zanavykučio, Joškė klausia: kuris ne kur nors kitur, bet toje pačioje Tilžėje – Tai kur čia ta naujoji Vladislavo aps- 1897 m. išspausdino savo parengtą leidinį kritis? „Sąskaita arba statistika visų lietuviškų – Už Novos kaimo, – atsako sutiktasis. knygų, atspaustų Prūsuose nuo 1864 metų – O! Tai za Nevy... iki pabaigai 1896“. Tuo pačiu metu Lenkijoje Todėl už Novos kaimo naujai įkurtą sušvito dar vienas baravykas – kun. Justinas apskritį zapyškiečiai pradėjo vadinti Zana- Staugaitis pasirinkdamas sau slapyvar- vykais. Šio vardo nesipurtė ir Vladislavo dį – Zanavykas. (Naumiesčio) apskrities gyventojai. Po dau- kaimo prasideda zanavykai. O ir zanavykų apie šį kraštą žinančiu Antanu Jakubausku, Kiek vėliau jau ir Lietuvoje pradėjo dygti gelio metų, kai ne vienas kultūrininkas savo pradžia – nuostabusis Skirpstaujos kalnas, skubame pas 1906 m. Kuro kaime gimusią baravykai. Prie Lukšių, Švediškių k., ūkinin- slapyvardžiu buvo pasirinkęs Zanavyką nuo kurio atsiveria pasakiškas Nemuno zanavykę Antaniną Rinkevičiūtę-Kazlaus- kas šviesuolis Juozas Užupis (1894–1941) (Maironis, kun. Justinas Staugaitis, Juozas reginys, kurio dar XIX a. pabaigoje ne kartą kienę. Ši eigulio Vinco Kazlausko našlė, ir prie Naumiesčio diakonas Saliamonas Užupis, diak. Saliamonas Dairutis), prasidėjo gėrėjosi Lietuvos himno autorius dr. Vincas buvusi Tauro apygardos Žalgirio rinktinės Dairutis (1902–1928) savo rašinius spaudoje špagų laužymas. Daugelis šviesuolių norėjo Kudirka. laisvės kovotojų ryšininkė, nuo 1933 m. publikuoja Zanavyko slapyvardžiu. Ir iš kur būti zanavykais, bet kada ir kaip atsirado šis Norėdami patikslinti šią versiją, prieš gyvenanti Papiškinės girios pasodoje, ne blo- toks stiprus užkratas? Rusijoje, Prūsijoje, žodis – niekas nežinojo. Besiginčijančios pu- keletą metų kartu su panevėžiečiu kraštoty- giau už buvusį eigulį A. Jakubauską pažįsta Lenkijoje ir Lietuvoje! Ir iš kur šis noras tapti sės sutarė, jog žodis „zanavykas“ – slaviškos rininku Vincentu Aleknavičiumi aplankėme gimtąsias apylinkes. zanavyku! Trys Zanavykai ir Zanavykutis, kilmės, kad jis kilęs nuo žodžių „už Novos“ Novos kaimą (Zapyškio seniūnija) ir šio kraš- – Papiškinės girios pasoda, kurią aš šiandienine terminologija kalbant, buvo su (za Nevy), bet ginčo dalyviai nežinojo vienos to senieji gyventojai mus įtikino, jog žodžio nusipirkau, ir Kuro girininkija pastatytos kokybės ženklu, o tas pirmasis ir labiausiai smulkmenos, jog Vladislavo (Naumiesčio) „zanavykas“ atsiradimo iš „za Nevy“ versija ant Altoniškių kaimo žemės, – pasakoja užsispyręs Stanislovas Zanavykas, nors ir apskrities pradžia – už Novos kaimo, todėl turi tvirtą pagrindą. Antanina Kazlauskienė. be kokybės ženklo, sakė: „Kur bėga Šešu- ir kun. dr. Jonas Totoraitis zanavykais laikė Viešėdami Novos kaime ir čia sutikę – Ir mes dar prieš Antrąjį pasaulinį pė, kur Nemunas teka...“ Tai štai kur šio visos Zapyškio parapijos gyventojus. O kun. eigulį Antaną Jakubauską, gimusį 1919 m., karą priklausėme Šakių apskričiai, Lekėčių užkrato esmė – noras būti ne tik lietuviu, Justinas Staugaitis apsiribojo tik panoviais ir klausiame: valsčiui, ir visą laiką buvome zanavykai, bet ir zanavyku. O ir šį naują, nors ir ne teigė, jog zanavykai gyvena už Novos upės, – Kodėl jūsų kaimo toks pavadinimas!? nes esame gimę už Novos kaimo. O Novos lietuviškos kilmės, žodį mums pagimdė bet tik neaišku, kuriame krante. Pagaliau Nova čia tai neteka!? kaimas – jau Zapyškio teritorija, ir ten jau laikmetis ir susiklosčiusios aplinkybės. Ir buvo priėjęs prie išvados, kad zanavykai Novos kaime gimęs eigulys šypteli ir gyvena suvalkiečiai, o altoniškiai, nors ir žodį „zanavykas“ reikėtų laikyti spaudos gyvena panoviais (abipus Novos). Ir rem- sako: zanavykai, Nepriklausomybės metais jie draudimo kūdikiu. damasis šiuo teiginiu jis nusakė zanavykų – Tai ilga istorija. Mano tėvuko tėvukas priklausė Lekėčių valsčiui, bet ten Zapyškio Grįžkime šiek tiek į praeitį. (panoviškių) šnektos ribas. Šioje publika- yra pasakojęs, jog šios vietos kažkada Da- parapija... Rusijos caras Aleksandras II savo vieš- cijoje mes kalbame ne apie šnektą, bet apie bravalės dvarui priklausė. Čia buvusi giria. Po šių pagyvenusių žmonių pasakojimo patavimo metais netikėtai prisiminė Romos zanavykų regioną. Tai jau kur kas plačiau. Gal daugiau kaip prieš 200 metų tą girią įsitikinome, jog už Skirpstaujos kalno ir No- imperatoriaus Julijaus Cezario pasakytus žo- Beje, čia reikia prisiminti ir prof. Praną Do- kirto ir parceliavo į sklypus. O tuos sklypus vos kaimo jau zanavykai gyvena. džius: „Skaldyk ir valdyk!“ „Protingai mąstė vydaitį, kuris, be galo norėdamas būti zana- įsigiję žmonės rovė kelmus ir statėsi sodybas. Nuostabą kelia ir šių žmonių žodžio tas romėnas, – pagalvojo caras. – O kodėl vyku, buvo gimęs kairiajame Višakio upelio Ir kaimui tuomet buvo duotas Naujienos „zanavykas“ prasmės suvokimas ir regiono man taip nesielgti?“ Ir 1867 m. gruodžio 31 krante ir teigė, kad visi tie baudžiauninkai, vardas. (1807 m. vokiečių leistame Sūduvos pradžios nustatymas nuo Skirpstaujos kalno, d. savo pavaldiniams paliepė nuo Marijam- kurie Žemojoje Panemunėje Zano dvare ėjo žemėlapyje šis kaimas įvardintas „Nau- nes kažkada ir Altoniškių kaimo dalis Rupi- polės apskrities atskirti vakarinę jos dalį ir lažą, buvo zanavykai. Ir kun. J. Staugaitis, ir sote“ – B. A.). Rusai mūsų kaimą vadino nai įėjo į Vladislavo (Naumiesčio) apskritį, ten įkurti naują Vladislavo (Naumiesčio) prof. P. Dovydaitis kalbėjo apie labai mažus Novoje – nuo žodžio „nauja“. Vėliau ir lie- o tai liudija ir vieno Rupių kaimo gyventojo apskritį, kad tuos „litovcus“ būtų galima len- zanavykų plotus. Vienas – apie Griškabūdį ir tuviai mūsų kaimą pradėjo vadinti Novynos priklausymas Lekėčių valsčiui iki 1940 m. gviau valdyti. Nuo Novos kaimo (Aleksoto Sintautus, o kitas – apie Žemąją Panemunę. Iš kaimu, o dabar jau geras šimtas metų mūsų O 1906 m. Lekėčių ir Zapyškio parapijų vlsč.) prasidėjo naujoji Vladislavo apskritis. tikrųjų zanavykų regionas pradėjo formuotis kaimas tiesiog Novos kaimu vadinamas. skyrybos vyko ne kur kitur, bet ant Lekėčių Taip, nuo Novos kaimo. Todėl ir žodis „za- 1868 m. nuo to nelemto caro paliepimo. Ir Tai tokia šio kaimo vardo evoliucija. ir Aleksoto valsčiaus ribos – Skirpstaujos kal- navykas“ turėjo „gimti“ ne ankščiau kaip šiandien dar daug kas ginčijasi dėl „zana- – Tai kas jūs būsite: kapsas ar zanavy- no. Šie žmonės per savo tėvukus ir močiutes 1868 m. Vladislavo (Naumiesčio) apskrities vyko“ vardo kilmės, bet gaila, kad niekas kas? – teiraujamės pašnekovo. mums tarsi gyvi liudininkai, kurie įtikinan- ribos tuomet buvo nubrėžtos Nemunu, neprisimena to vargano žydelio, kuris su – Aš tai nei kapsas, nei zanavykas. čiai nusako zanavykų regiono pavadinimą Šešupės ir Višakio upių vagomis ir visa tai silkių statine iš Zapyškio važiavo per naujai Aš sūduvis. O zanavykai – už Novos, už ne nuo Novos upės, bet nuo Novos kaimo, sudarė nedidelį žemės trikampį, prisišliejusį sukurtą Vladislavo (Naumiesčio) apskritį ir mūsų kaimo. Altoniškiai, Riogliškiai, Kuras pro kurį 1868 m. buvo išvesta Marijampolės prie Prūsijos. To meto žmonių pagrindinis kartojo „už Novos, už Novos“ („za Nevy, za ir kiti Lekėčių valsčiaus kaimai – tai jau gryni ir Vladislavo (Naumiesčio) apskričių riba, judėjimas vyko Nemunu ir panemuniais. Nevy“). Taigi ne už Novos upės, ne už jos zanavykai... o buvęs Lekėčių valsčiaus rytinis pakraš- Todėl ir naujosios apskrities riba turėjo dešiniojo ar kairiojo kranto, bet už Novos Atsisveikinę su buvusiu eiguliu ir daug tys – zanavykų regiono pradžia. Mažosios ir Didžiosios Lietuvos evangelikų liuteronų lietuvių raštijos veikėjų ir kiti jubiliejai 2013 m. Liepa 1958 07 04 Karklininkuose gimė Reinhol- kytojas, ev. liuteronų kun. Kalvarijoje pritarė 2007 05 19 Čikagoje įvykusio 11–ojo Gimė 1866 08 21 Jodžiūnuose (Pilkalnio aps.). das Moras, 1982 06 13 Klaipėdoje įšventintas (1940–1941). Lietuvių evangelikų liuteronų bažnyčios 1648 07 28 Karaliaučiuje mirė Kristu- kun. diakonu, kuriam 1981 05 11 išduotas Mirė 1987 02 24 Flomersheime, prie Fran- išeivijoje Sinodo nutarimui „Prisijungti prie pas Šmitas (Schmid), giesmių eiliuotojas. pažymėjimas aptarnauti Švėkšnos par., o kentalio (Vokietija). Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios Studijavo Karaliaučiaus universitete, 1981 06 14 Klaipėdoje suteiktas dvasinis 1933 07 14 Tilžėje mirė Marta Augustė ir toliau tęsti savo misiją vienybėje su mokytojavo, kunigavo. Viena jo giesmė palaiminimas. 10 metų dirbo ev. reformatų Raišukytė, spaudos ir kultūros veikėja. Rengė LELB“. „Nauji metai stojos jau“ paskelbta D. Kleino kun. Biržuose. 1997 m. Klaipėdoje ordinuo- spaudai Vydūno darbus. 1993 07 21 Šiauliuose mirė Mečislovas giesmyne. tas kunigu, suteikiant sidabrinį tarnybinį Gimė 1874 12 10 Mocviečiuose (Pakalnės aps.). Bekeris, mokytojas, 1988 03 20 Batakiuose Gimė 1610 11 10 Želvoje (Įsruties aps.). kryžių. Aptarnauja Klaipėdos, Natkiškių ir 1858 07 16 Viskitkiuose (prie Varšuvos) pašventintas diakono tarnystei, 1989 04 16 1948 07 31 įregistruota Lauksargių ev. Katyčių ev. liuteronų par. gimė Henrikas Dzeržislovas Sroka, ilgametis ten pat įšventintas kunigu diakonu. Rašė eiles liuteronų parapija (įsteigta 1864 m. kaip Vil- 1998 07 04 Skirsnemunėje dabartinis LELB Šakių parapijos klebonas (1886–1941), „Auš- ir giesmes. Aptarnavo Šiaulių, Panevėžio, kyškių parapijos filija, po II pasaulinio karo vyskupas (nuo 2004 04 24) dr(hc). Mindaugas ros“ platintojas, superintendentas, pirmasis Radviliškio, Kelmės ir Joniškio atsikuriančias pradėjo veikti 1947 06 30). 1887 10 06 pašven- Sabutis įšventintas kunigu (g. 1975 08 26 LELB prezidentas. parapijas. tinta dabartinė mūrinė bažnyčia. Aptarnauja Tauragėje), įvestas diakono tarnystei 1996 01 Mirė 1941 m. rudenį Szerelinch‘e (buv. Gimė 1927 02 02 Šingaudiškyje (Pakruojo r.). kun. Edikas Šulcas. 06 Jurbarke, o 1996 06 09 ten pat įšventintas Neustetine, dabar Lenkija). 1998 07 26 Kaune kunigas diakonas 1993 07 31 Smalininkuose mirė Lidija kunigu diakonu. 1978 07 17 Löwenberge (VDR) mirė Vil- Saulius Juozaitis (g. 1961 02 25 Kaune) Meškaitytė, žymiausia Klaipėdos krašto 1933 07 07 Nibruose (Priekulės par.) helmas Otto Kibelka, kun. Vokietijoje. įšventintas ev. liuteronų kunigu. Aptarnauja savamokslė tapytoja; ypač vertingos jos pei- gimė Hansas Jurgis Dumpys, teologas, kun., Gimė 1917 08 04 Piktupėnuose, mi- Kauno par. zažinės miniatiūros. išeivijos lietuvių ev. liuteronų vyskupas sionieriaus ir kunigo Martyno Kybelkos 1913 07 27 Bitėnuose mirė Anė Jankuvie- Gimė 1926 12 30 Antšvenčiuose (Pagėgių aps.). emeritas. (1884–1945) šeimoje. nė-Puknaitė, Martyno Jankaus žmona, aktyvi 1908 07 10 Pipiruose (Klaipėdos aps.) 2008 07 19 Tauragės Martyno Mažvydo Mažosios Lietuvos visuomenės veikėja. Palai- Parengė Birutė ŽEMAITAITYTĖ, gimė Jurgis Adolfas Jaudžimis, mo- ev. liuteronų bažnyčioje LELB X Sinodas dota Bitėnų kapinėse. Algirdas Mikas ŽEMAITAITIS, Vilnius  2013 m. liepos 6 d. Nr. 14 (778) Voruta Lietuvos politinė situacija sovietinės okupacijos metais

Sigitas TUTLYS*, Vilnius Liaudies vyriausybė Atkelta iš 1 p. Prieš 73 metus, 1940 m. birželio mėn., buvo todėl galėjo kiek priešintis okupantų savivalei riami LKP iškelti, komunistinių arba kairiųjų sudaryta vadinamoji Liaudies vyriausybė. Kas ir nurodymams, bet šito nedarė. Dėl politinio pažiūrų, prosovietiškai nusiteikę, dažniausiai buvo ši vyriausybė? netoliaregiškumo, pasyvumo ir nuolankumo mažaraščiai, asmenys, taip pat komjaunuoliai. Liaudies vyriausybė, arba Lietuvos bei dalies vyriausybės narių, ypač komunistų, V. Dekanozovo ir SSRS pasiuntinio Kaune liaudies vyriausybė – marionetinė aukščiausios išdavikiškos veiklos ji padėjo okupantams Nikolajaus Pozdniakovo kontroliuojama LKP vykdomosios valdžios institucija Sovietų inkorporuoti Lietuvą į Sovietų Sąjungą. Tokiai tapo vienintele valdžia, o Liaudies vyriausy- Sąjungos okupuotoje Lietuvoje. Veikė 1940 m. vyriausybės politikai bandė priešintis jos nariai bė – klusnia jos valios vykdytoja, sprendusi tik birželio 17–rugpjūčio 25 d. E. Galvanauskas ir V. Krėvė. E. Galvanauskas antraeilius klausimus. 1940 m. birželio 15 d. Sovietų Sąjungai netrukus iš pareigų pasitraukė, o V. Krėvė Galima manyti, jog priešiškumas A. Sme- okupavus Lietuvą, krašto inkorporavimui tik formaliai ėjo (iki rugpjūčio 25 d.) ministro tonos režimui buvo toks stiprus, kad džiaugs- į Sąjungą vykdyti tą pačią dieną į Kauną pirmininko pareigas. Šiai vyriausybei, taip pat mas dėl jo žlugimo daugeliui laikinai užgožė atvyko SSRS vyriausybės ypatingasis įgalio- LKP, spaudai bei kitoms masinės informaci- okupacijos pavojų. Sovietams trumpam tinis Lietuvai, SSRS užsienio reikalų liaudies jos priemonėms per savo grupę vadovavo laikui pavyko sukurti iliuziją, kad žlugo tik komisaro pavaduotojas Vladimiras Dekano- V. Dekanozovas. Su juo buvo derinamos A. Smetonos režimas, o ne valstybė. Maskvai zovas (jis Lietuvoje buvo iki liepos 21 d.)1. vyriausybės ir LKP vadovų kalbos, laikraščių neprireikė įvesti okupacinio režimo, nes SSRS pasiuntinybės pareigūnų padedamas, vedamieji straipsniai. okupacinės administracijos funkcijas atliko V. Dekanozovas suformavo Lietuvos vyriau- J. Paleckis ir vyriausybės nariai prisiekė Liaudies vyriausybė, kurios veiklą kontroliavo sybę, demagoginiais sumetimais pavadintą šalies Konstitucijai ir pasižadėjo ginti Lietuvos V. Dekanozovo grupė. Lietuvos Respublikos Liaudies vyriausybe. Laikinai einąs Lietuvos nepriklausomybę. Birželio 19 d. pasakytoje valstybės teisės specialistas prof. Mykolas Respublikos prezidento pareigas Antanas kalboje (iš anksto suderintoje su SSRS emisaru Rėmeris taip apibūdino naująją vyriausybę: Merkys birželio 17 d., vykdydamas V. De- V. Dekanozovu ir LKP vadovybe) J. Paleckis Liaudies vyriausybė buvo sovietų ekspozitūra, jie kanozovo nurodymus, paskyrė jo statytinį tikino, kad bus išlaikyta Lietuvos Respublikos patys [t. y. ministrai] buvo marionetės sovietų kairiųjų pažiūrų visuomenės veikėją Justą konstitucinė santvarka, suverenitetas, demo- rankose. Tačiau jie patys iš karto to gerai nesuprato. Paleckį ministru pirmininku ir pavedė jam kratinės teisės ir laisvės, vykdoma savarankiška Naiviai pasitikėdami sovietais, jie manė galėsią sudaryti vyriausybę. Šis aktas net formaliai politika, su SSRS palaikomi glaudūs draugiški Lietuvos valstybę, išvaduotą nuo ,,plutokratinių“ buvo neteisėtas, nes, remiantis Lietuvos Res- santykiai. Birželio 19–20 d. vyriausybės teisė- reakcinių ,,Smetonos tautininkų“ režimo, <...> iš- Justas Paleckis (kairėje) ir Vladimiras publikos Konstitucija, ministrui pirmininkui tumą pripažino Lietuvos Respublikos Seimo laikyti, pasukant jos plėtojimosi liniją demokratijos Dekanozovas SSRS Aukščiausiosios Tarybos perėmus prezidento pareigas, naujuoju minis- prezidiumas, kariuomenės, Šaulių sąjungos, ir liaudiškumo kryptimi <...>. Sovietų siekiams VII sesijos metu. Maskva, 1940 m. rugpjūčio 3 d. tru pirmininku turėjo tapti buvusio ministro savanorių kūrėjų ir kitų visuomeninių organi- pakenkti jie negalėjo8. Birželio 16 d. Lietuvoje Nuotr. iš ,,Lietuva 1940–1990: okupuotos Lietuvos pirmininko pavaduotojas, šiuo atveju – Kazys zacijų atstovai, pagrindinių partijų – valstiečių buvo paskelbtas valstybės gynimo metas, o istorija“. Vilnius: Lietuvos gyventojų genocido ir Bizauskas. Konstitucija leido A. Merkiui skirti liaudininkų ir krikščionių demokratų – vado- birželio 22 d. J. Paleckio aktu buvo grąžintas rezistencijos tyrimo centras, 2007, p. 68 naują ministrą pirmininką tik tuo atveju, jeigu vai (jie tikėjosi, kad bus atkurta demokratinė sustiprintos valstybės apsaugos metas, sutei- prezidentas Antanas Smetona būtų miręs arba santvarka), birželio 21 d. V. Krėvę aplankę kęs labai plačius įgaliojimus vidaus reikalų mi- pasiuntinius užsienyje ir užsienio valstybių atsistatydinęs ir jeigu konstitucine tvarka būtų užsienio valstybių ambasadoriai. Istoriko nistrui. Tai buvo paranku valdžią į savo rankas pasiuntinius Lietuvoje tikino, kad rinkimai atsistatydinęs arba buvęs atstatydintas esantis Mindaugo Tamošaičio teigimu, V. Krėvė ir ėmusiems komunistams: svarbiausi nutarimai būsią demokratiniai, neigė gandus apie Lietu- ministro pirmininko pavaduotojas K. Bizaus- kiti Liaudies vyriausybės nariai, tvirtindami, buvo priimami ne kolegialiai, Liaudies vyriau- vos inkorporavimą į Sovietų Sąjungą. Liaudies kas. Tą pačią dieną A. Merkys patvirtino kad Lietuva nėra Sovietų Sąjungos okupuota, sybėje, o dviejų asmenų, besąlygiškai vykdžiu- vyriausybės ministrų buvo išrinkta į Liaudies J. Paleckio vadovaujamą naująją vyriausybę ir valdžia sudaryta teisėtai, klaidino lietuvių sių V. Dekanozovo nurodymus – prezidento seimą, keletas jų kaip delegacijos nariai vyko į atsistatydino: Vincas Krėvė-Mickevičius – mi- visuomenę ir užsienio valstybes, neatskleidė pareigas einančio J. Paleckio ir vidaus reikalų Maskvą su prašymu priimti Lietuvą į Sovietų nistro pirmininko pavaduotojas, užsienio tikrosios padėties šalyje ir tiesiogiai prisidėjo ministro M. Gedvilo. Liepos 5 d. Liaudies vy- Sąjungą. Įvykdžiusi SSRS vadovybės užda- reikalų ministras ir laikinai einąs švietimo prie Lietuvos Respublikos aneksijos5. Be to, riausybė priėmė vadinamojo Liaudies seimo vinį – sudaryti savanoriško stojimo į Sovietų ministro pareigas, generolas Vincas Vitkaus- V. Krėvė teigė, kad SSRS įvedė savo kariuo- rinkimų įstatymą. Iki rinkimų (liepos 14–15 d.) Sąjungą teisėtumo regimybę – rugpjūčio 25 d. kas – krašto apsaugos ministras ir kariuome- menę tik Lietuvos saugumui sustiprinti. Iš šios vyriausybės nariai savo pareiškimuose, o Liaudies vyriausybė buvo pertvarkyta į Liau- nės vadas, Povilas Pakarklis – teisingumo tikrųjų ši vyriausybė, komunistų kolaborantų užsienio reikalų ministras V. Krėvė Lietuvos dies komisarų tarybą. ministras, Ernestas Galvanauskas – finansų padedama, uoliai vykdė Maskvos direktyvas prisidengus kultūra. Lietuvoje aktyviausi jo centrai buvo ministras ir laikinai einąs susisiekimo ministro ir griovė Lietuvos valstybingumą: amnestavo *Sigitas Tutlys dirba Mažosios Lietuvos enciklope- VOKSO (Vsesojuznoje obščestvo kulturnoj sviazi s zagranicej, pareigas, Matas Mickis – žemės ūkio ministras politinius kalinius (dauguma jų buvo nubausti dinio žinyno rengimo grupėje, taip pat Istorijos ir sociali- Visasąjunginė užsienio kultūrinių ryšių draugija, centras – Mas- ir laikinai einąs vidaus reikalų ministro parei- už komunistinę veiklą), nemažai jais apsime- nių mokslų redakcijoje moksliniu redaktoriumi (Mokslo kvoje; apie ją trūksta duomenų) skyrius, Lietuvių draugija ir enciklopedijų leidybos centras, Vilnius). SSRS tautų kultūrai pažinti, Vytauto Didžiojo universiteto gas ir Moisiejus Leonas Koganas – sveikatos tusių kriminalinių kalinių, iš kalėjimo išleistą Humanitarinių mokslų fakulteto vadovybė su jos globoja- apsaugos ministras2. Birželio 18 d. švietimo LKP vadovą Antaną Sniečkų birželio 19 d. 1 Birželio 16 d. V. Dekanozovas pradėjo formuoti ma studentų draugija Scientia (1936–1940 m.) ir Lietuvių ministru paskirtas Antanas Venclova. Minis- paskyrė Valstybės saugumo departamento savo darbo grupę, į kurią įėjo SSRS pasiuntinybės Lie- rašytojų draugija (nuo 1939 m. pabaigos). tras pirmininkas J. Paleckis kartu pradėjo eiti direktoriumi6, tą dieną uždraudė Lietuvių tau- tuvoje darbuotojai, SSRS kariuomenės dalių Lietuvoje 5 Tamošaitis M. Liaudies vyriausybė / Visuotinė lietu- atstovai, Lietuvos komunistų partijos Centro komiteto vių enciklopedija, t. 13. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų ir Lietuvos Respublikos prezidento pareigas ir tininkų sąjungos ir Lietuvių tautiško jaunimo sekretoriato nariai, partijos aktyvistai ir į Lietuvą atvykę leidybos institutas, 2008, p. 81. kitą dieną, birželio 18-ąją, ministro pirmininko sąjungos Jaunoji Lietuva veiklą, birželio 25 d. Vidaus reikalų liaudies komisariato darbuotojai. 6 Okupantų inspiruojamas jis pradėjo persekioti pareigas jis perdavė savo pavaduotojui V. Krė- legalizavo LKP (netrukus ir 1919 m. Vilniuje 2 Visa šios vyriausybės sudėtis (su ministrų biogra- buvusius Lietuvos valstybės ir visuomenės veikėjus. vei. Iš pradžių dalis vyriausybės narių tikėjo įkurtą Lietuvos Lenino komunistinę jaunimo finiais duomenimis) pateikta lentelėje. 7 Komunisto Jono Šimkaus redaguojamas Lietuvos 3 Ši draugija, įkurta Lietuvos užsienio reikalų minis- aidas tapo Liaudies vyriausybės oficiozu ir liepos 12 d. Sovietų Sąjungos politikų propagandiniais sąjungą), birželio 26 d. nutraukė konkordatą terijos pastangomis, 1929–1940 m. veikė Kaune. Sovietų pervardytas į Darbo Lietuvą, o rugsėjo mėnesį – į Tarybų užtikrinimais, kad SSRS nesikėsina į Lietuvos su Vatikanu, birželio 27 d. paleido Lietuvos Sąjungos ambasados pastangomis nuo 4‑ojo dešimtmečio Lietuvą. valstybingumą, kiti tikėjosi, kad pavyks išsau- Respublikos Seimą ir Valstybės tarybą, buvo vidurio ji iš esmės tapo savotiška opozicija Lietuvos val- 8 Cituota iš: Lietuva 1940–1990: okupuotos Lietuvos isto- goti bent ribotą Lietuvos nepriklausomybę ir sustabdytas visų iki 1940 m. birželio 20 d. džiai, legalia SSRS penktąja kolona, t. y. atrama. rija. Vilnius: Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos 4 Kultūrinis bolševizmas, arba kultūrbolševizmas, salo- tyrimo centras, 2007, p. 71. sušvelninti SSRS politikos padarinius Lietuvai. įregistruotų draugijų ir jų skyrių veikimas, ninis bolševizmas – komunistinės ideologijos propagavimas Tęsinys kitame numeryje Vėliau į vyriausybę buvo įtraukta komunistų: atšaukti laikraščiams ir žurnalams leisti leidi- Liudas Adomauskas, Mečislovas Gedvilas, mai, išduoti iki birželio 20 d., sugriežtino infor- Mykolas Junčas-Kučinskas, Aleksandras macijos ir spaudos priežiūrą, uždraudė visus Gudaitis-Guzevičius (vidaus reikalų ministro nekomunistinius laikraščius ir žurnalus (išsky- pavaduotojas) ir kiti. Liepos pradžioje vyriau- rus oficioząLietuvos aidas7), liepos 1 d. uždarė sybėje daugumą jau sudarė komunistai, o visas kitas politines, visuomenines, kultūrines svyruojantys ministrai perėjo į jų pusę. ir religines organizacijas (net studentų kor- Iš SSRS ambasados ir 1918 m. įkurtos poracijas), veikusias iki birželio 15 d., nutarė Lietuvos komunistų partijos (toliau – LKP) SSRS valstybiniam bankui perduoti užsienio parinktų Lietuvoje žinomų visuomenės ir kul- bankuose laikomas Lietuvos aukso atsargas. tūros veikėjų – E. Galvanausko, M. L. Kogano, Liaudies vyriausybė jau birželio pabaigo- V. Krėvės, M. Mickio, P. Pakarklio, J. Paleckio, je–liepos pradžioje visas Lietuvos Respublikos A. Venclovos, V. Vitkausko – sudaryta vyriau- valdymo sritis (valstybinės valdžios instituci- sybe SSRS vadovybė siekė užmaskuoti okupa- jas, kariuomenę, policiją, teismus ir kt.) ėmė ciją, nuraminti ir apgauti Lietuvos bei pasaulio pertvarkyti pagal SSRS modelį. Siekiant sunai- visuomenę, įteisinti krašto aneksiją. Liaudies kinti Lietuvos Respublikos jėgos struktūras ir vyriausybės branduolį sudarė prieš Lietuvos vietoj jų įsteigti Sovietų Sąjungai analogiškas Respublikos autoritetinį valdymą nusiteikę struktūras, birželio 26 d. buvo pradėta kurti radikalių kairiųjų pažiūrų inteligentai, tarp liaudies milicija, kurią formavo LKP vietos jų Lietuvių draugijos SSRS kultūrai pažinti3 komitetai ir kuri nuo liepos 26 d., panaikinus valdybos 4 nariai (J. Paleckis, V. Krėvė, P. Pa- policiją, liko vienintelė tvarkos saugotoja. Mi- karklis ir A. Venclova), Lietuvos valstiečių nistrų Taryba liepos 3 d. priėmė kariuomenės liaudininkų sąjungos jaunosios kartos veikėjai pertvarkymo įstatymą, kuriuo kariuomenė J. Paleckis, M. Gedvilas ir kiti, iki okupacijos buvo pavadinta Lietuvos liaudies kariuomene kelerius metus artimai bendravę su SSRS ir joje SSRS pavyzdžiu įvesta politinių vadovų atstovybe (joje dirbusiais žvalgybininkais), pareigybė. Liepos 11 d. sustabdytas Šaulių palaikę ryšius su nelegalia LKP arba skleidę sąjungos veikimas, o liepos 13 d. ją pradėta kultūrinį bolševizmą4. Iš pradžių Lietuvos nuginkluoti ir likviduoti. Vyriausybė atleido žmonės palankiai sutiko naujos vyriausybės daugelį pareigūnų ir valdininkų. Nuo birželio sudarymą, tikėdamiesi iš jos pozityvių socia- pabaigos ministrų (daugiausia M. Gedvilo ir linių permainų (ypač pasitikėjo V. Krėve), bet, P. Pakarklio) potvarkiais pradėta atleidinėti iš pradėjus griauti iki tol egzistavusią Lietuvos pareigų aukštesniuosius karininkus, apskričių valstybinę santvarką, jie naująja vyriausybe viršininkus, burmistrus, policijos viršininkus, greitai nusivylė. teisėjus, valsčių viršaičius. Iki liepos vidurio J. Paleckio vyriausybė buvo marionetinė. atleista apie 350 aukščiausiosios ir vidurinio-

Ji turėjo politinio savarankiškumo bruožų, sios grandies valdininkų. Į jų vietą buvo ski- Užs. Nr. 16 Voruta 2013 m. liepos 6 d. Nr. 14 (778)  Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio 25-metis Aukščiausios Tarybos – Atkuriamojo Seimo Pirmininko pavaduotojo, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Kazimiero Motiekos kalba, pasakyta minint Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio 25 metų jubiliejų LR Seime š. m. birželio 1 d. frontų siekius atkurti šių valstybių nepri- sugebės pasiekti savo tikslus, padariniai tiškoje dvasioje šalinti trūkumus laikas jau klausomybę. gali būti pražūtingi... Gali iškilti klausimas seniai atėjo. Reikia vertinti kaip didžiulį Sąjūdžio net dėl paties Baltijos tautų likimo.“ Kas Mūsų valstybėje daug statoma ir kuria- metų įvykį – dalyvavimą rinkimuose tai, jeigu ne sovietinis grasinimas teroru ma. Tai gerai. Bet blogai yra tai, kad beveik į SSRS liaudės deputatų suvažiavimą. ir aiškiai pasakytu mūsų tautai gresiančiu užmirštamas jos statytojas – žmogus ir jo Demokratiškai išrinkti Sąjūdžio remti 36 (iš genocidu (žr. Jack Matlock, JAV ambasado- problemos. Be to, valstybė statoma ne tiek 42) deputatai nuo Lietuvos, kartu su Estijos riaus Maskvoje atsiminimai). savais, kiek skolintais pinigais. Manau, ir Latvijos liaudies frontų remtais deputatais A. Jakovlevas, kuris vadovavo komisi- šiandien minėtos problemos yra ne mažiau išnaudojo visas tuo metu vykusios pertvarkos jai ruošiant nutarimo projektą dėl 1939 m. svarbios nei energetikos. galimybes. Jų veiklos kulminacija buvo SSRS ir Vokietijos sutarties ir slaptųjų pro- Kalbama, kad mūsų visuomenės nariai pasipriešinimas Kremliaus siekiams įkurti tokolų, viename komisijos posėdyje pasakė, sensta ir nėra kam uždirbti jiems pensijų. SSRS Konstitucijos priežiūros komitetą kad jeigu mes norime, kad šiame nutarime Tokia mintis mums peršama nuolatos, ir darbas taip vadinamoje Aleksandro būtų ir pasekmės pripažintos negaliojan- ir nuolatos tvirtinama, kad dėl to kalta Jakovlevo komisijoje dėl SSRS ir Vokietijos čiomis, t. y. pripažinta Lietuvos, Latvijos emigracija. Bet iki šiol nebuvo ir nėra Kazimieras Motieka 1939 m. draugystės sutarties ir Molotovo- ir Estijos okupacija, tai tokio nutarimo sprendžiamos mūsų potencialių emigran- Gerbiami šios šventės dalyviai! Ribentropo slaptųjų protokolų pripažinimo liaudies deputatų suvažiavimas niekada tų – materialinių vertybių kūrėjų, mokesčių Gerbiamas iniciatyvinės grupės nary, negaliojančiais nuo jų pasirašymo momento, nepatvirtins. O kas dėl Baltijos valstybių mokėtojų, darbingos visuomenės dalies Sąjūdžio Seimo Tarybos ir Lietuvos Aukš- derybos su įgaliotais asmenimis, kad nepriklausomybės atkūrimo, tai būtų So- problemos. čiausiosios Tarybos pirmininke Vytautai mūsų jaunuoliai netarnautų sovietinėje vietų Sąjungos pertvarkos pabaiga su vi- Labai pasigendama valstybės taupymo Landsbergi! kariuomenėje už Lietuvos ribų. A. Jakovlevo somis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis. programos. Valstybė nuolat skolintais pi- Nuoširdžiai sveikinu čia dalyvaujan- komisijoje, ruošiant suvažiavimui nutarimo A. Jakovlevo nuomone, kad tai neįvyktų, nigais užkemša įvairias finansines skyles, čius ir nedalyvaujančius – visus Sąjūdžio projektą, didžiulį vaidmenį ir didžiulę Lietuvai, Latvijai ir Estijai penkerius ar moka didžiules palūkanas. Vis plačiau dalyvius Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio pagalbą Lietuvai, Latvijai ir Estijai suteikė šešerius metus reikėtų išbandyti „realią kalbama, jog valstybinių užsakymų siste- 25-ųjų metinių proga. vadovaujantysis komisijos narys Rusijos revoliuciją“ ir pažiūrėti, ar ji jiems netiktų. moje vyksta nežabotos korupcijos lenktynės Lietuvos žmonės šiomis dienomis susi- demokratas prof. Jurijus Afanasjevas. Jie galėtų, pridūrė jis, persitvarkiusioje užsakymams gauti, kaip panaudoti valsty- renka paminėti Lietuvos istorijai nepapras- Jo veikla, ginant Lietuvos interesus, po Sovietų Sąjungoje turėti „politinį ir ekono- bės skolintus pinigus ir gauti kuo daugiau tai svarbų tautos Sąjūdžio reiškinį, kuris 1990 m. kovo 11 d. buvo pelnytai įvertinta minį suverenitetą“. Apie Baltijos valstybių asmeninės naudos. Todėl jokie laimėjimai vainikavo Lietuvos pergalę prieš kruviną aukštu Lietuvos valstybės apdovanojimu. okupaciją ir nepriklausomybės atkūrimą ekonomikoje, o dažnai netikrų pergalių ir nuožmų okupantą, pusę amžiaus laikiusį Komisijoje svarstant Baltijos šalių teik- A. Jakovlevas net neužsiminė. mitai, didžiausiai ir aktyviausiai gyventojų mus gūdžioje nelaisvėje. tus nutarimo projektus, daug kartų SSRS Štai tokioje atmosferoje Lietuvos Są- daliai gyvenimo nepagerina. Sąjūdis – tai jėga, kuri sudėtingomis kompartijos funkcionieriai mėgino nutarimo jūdžio, Latvijos ir Estijos liaudies frontų Kaip minėjau, šiandien valstybė gyvena vadinamo Sovietų Sąjungos persitvarkymo projekto tekstą pakeisti, kad jame nieko remti liaudies deputatai galiausiai pasiekė ne pagal pajamas. Tuo tarpu mūsų sesė aplinkybėmis, sugebėjo grąžinti Lietuvai nebūtų pasakyta apie Molotovo-Ribentropo tai, kad suvažiavimo nutarime buvo para- Estija tokių problemų neturi. Ji ne tiktai laisvę ir nepriklausomybę. Tai faktas. slaptųjų protokolų pasekmių likvidavimą, o šyta ir apie Molotovo-Ribentropo slaptųjų nesiskolina pinigų, bet protingai taupo ir 1988 m. birželio 3 d. susikūrusi Sąjūdžio aiškiau sakant – apie Lietuvos, Latvijos ir Es- protokolų pasekmes, jog teisiniu požiūriu todėl pakankamai turi savų, net siūlo pa- iniciatyvinė grupė ir susikūrusios Lietuvoje tijos valstybių nepriklausomybės atkūrimą. slaptieji protokolai prieštaravo trečiųjų ša- skolinti kitoms valstybėms. O kaip Lietuva? Sąjūdžio rėmimo grupės organizavo Lietu- Diskusijos ir kova su tokiomis tendencijomis lių suverenitetams ir nepriklausomybei. Apie dabartinę Lietuvos padėtį žinome. Bet vos žmones į visuotiną Sąjūdį, suformuojant buvo nelengva ir ta prasme, kad garsūs ir Gerbiamieji, tarpukario Lietuva tokių problemų neturėjo jį į galingą organizaciją su Sąjūdžio Seimu pasaulyje pripažinti rusų demokratai, per- Sąjūdžio ryžtas ir nekompromisinis ir vystėsi pavydėtinai spėriai. Kodėl? Todėl, ir jo vykdomuoju organu – Sąjūdžio Sei- tvarkos sumanytojai ir įgyvendintojai, kaip siekis gyventi laisvoje ir nepriklausomoje kad valstybė vystėsi ne skolintais, bet savais mo Taryba. Taigi toji neišpasakytai didelė M. Gorbačiovas, A. Jakovlevas, N. Primako- Lietuvoje šiandien yra ne mažiau aktua- pinigais. Ji gyveno pagal pajamas. Net ir išsilaisvinimo jėga buvome mes visi – visi, vas, net ir žymus disidentas A. Sacharovas lus. Todėl labai norisi, kad mūsų valstybės krizės metais Lietuvos Vyriausybė, kuriai kurie be galo mylėjo ir myli savo Tėvynę, ir kiti, Baltijos šalių ne Sovietų Sąjungos su- institucijose būtų dirbama Sąjūdžio dvasia, apie dešimt metų vadovavo Juozas Tūbelis, brangina ir gina jos laisvę. Mes visi – tai dėtyje neįsivaizdavo. Tą akivaizdžiai liudija kad rūpestis dėl Lietuvos žmonių gerovės skolų neturėjo ir griežtai vadovavosi tuo, visame pasaulyje gyvenantys lietuviai, jų pasisakymai ir kurti dokumentai, kaip M. būtų ne epizodinis, bet nuolatinis ir būtų jog valstybė privalo vengti išleisti daugiau kurie savo darbais ir patriotiškais jausmais Gorbačiovo ir mums peršami „naujos“ So- grindžiamas ne gražiomis kalbomis apie negu uždirba. Todėl litas buvo tvirta va- saugo ir neleidžia užgesti Lietuvos laisvės vietų Sąjungos sutarčių projektai ir skubiai žmogui rodomą dėmesį, bet ir konkrečiai liuta, o ekonomika ir socialinis vystymasis ir nepriklausomybės aukurui. priimta atitinkanti tuos projektus „nauja“ apčiuopiamais darbais. Valstybė yra jos darė tokius šuolius, kurių pavydėjo net Pasitikėjimas Sąjūdžio Seimu ir Sąjū- SSRS Konstitucija. žmonės. Be žmonių ji virsta dykuma arba daugelis Europos valstybių. džio Seimo Taryba buvo milžiniškas. Visi Po 1989 m. rugpjūčio 26 d. įvykusio lengvu grobiu. Ji bus tvirta ir gerbiama tik- Gerbiamieji! Sąjūdis savo prigimtimi ne Sąjūdžio politiniai ir moraliniai sumany- Baltijos kelio M. Gorbačiovo vadovaujamas tai tada, jeigu joje bus tinkamai rūpinamasi skaldo visuomenę, bet ją vienija. Būkime mai, kovojant už Lietuvos laisvę, buvo SSRS komunistų partijos centro komitetas žmonėmis. Atsakymą į klausimą, ar Lietu- sąjūdietiškai aktyvūs savo šalies šeimi- įgyvendinami nepaprastai greitai ir be paskelbė griežtą įspėjimą. Jame rašoma, voje žmonėms gyventi gera, duoda didelė ninkai. Rinkimų metu kelkite ir siųskite jokių biurokratinių barjerų. Visų Lietuvos kad Baltijos kelio organizatoriai (suprask, mūsų tautiečių emigracija uždarbiams į į valdžios institucijas jaunus, raštingus ir žmonių sluoksnių susiklausymas, darna Sąjūdis, Latvijos ir Estijos liaudies frontai ir užsienį. Gausios emigracijos faktas rodo, kompetentingus žmones, pasitikėkite jais, ir pasiryžimas būti laisviems tiesiog vertė jų vadovai) sukėlė „nacionalistines isterijas, kad mūsų valstybės valdžiose įsigalėjo abe- kontroliuokite juos ir paveskite jiems kurti kalnus. brukančias žmonėms šūkius, skatinančius jingumas žmogui ir sąjūdietiškos dvasios žmonėms ir valstybei naudingus įstatymus. Sąjūdis per 1-jame suvažiavime išrinktą neapykantą tarybinei sistemai, rusų tautai, stoka. Palinkėkime joms šį trūkumą kuo Visi būkime demos cratos ir padėkime val- Sąjūdžio Seimo tarybą nustatė ryšius su Sovietų Sąjungos komunistų partijai ir ta- greičiau likviduoti. dyti valstybę. Maskvos ir SSRS rusų demokratinėmis rybinei armijai.“ Po viso to seka lemiamas Gal ir ne visai tinka šio jubiliejaus proga Su geriausiais linkėjimais Sąjūdžio ju- organizacijomis, daugelis kurių palaikė įspėjimas, o tiksliau grasinimas: „Baltijos kalbėti apie neigiamus reiškinius mūsų biliejaus proga! Sąjūdžio, taip pat Latvijos ir Estijos liaudies tautų likimas pavojuje... Jeigu nacionalistai valstybėje, bet manau, jog pradėti sąjūdie- Dėkoju už dėmesį.

Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai

Atkelta iš 1 p. Valdovų rūmų atidarymo iškilmės Lietuvos pirmininkavimo Europos Są- Kunigaikštystės užsienio politika, kuri pozicijas ir bendrus veiksmus. Rūmuose pat savo įsikūrimo 2009 m. taip pat vykdo jungos Tarybai proga Valdovų rūmai pusei siekė ne tik tolimiausius Europos kraštus taip pat vykdavo ir vakarienės, lydimos plačią tarptautinių ryšių plėtojimo veiklą: metų virs Europos diplomatijos centru, (Ispaniją, Italiją, Prancūziją, Vokietiją, Mas- muzikos, vaidinimų ir kitų renginių. Per su partneriais Lietuvoje bei užsienyje rengia muziejuje vyks ne vien su pirmininkavimu kvą, Švediją ir kt.), bet netgi ir Azijos šalis oficialias audiencijas anksčiau pasiekti susi- bendras parodas, vykdo mokslinius tyrimus, susiję renginiai. (Persiją, Turkiją). tarimai buvo tik patvirtinami. Visas darbas organizuoja tarptautines konferencijas, se- Pasak Valdovų rūmų muziejaus vadovo Valdovų rūmų muziejaus plačios kultū- vykdavo per pusiau oficialius susitikimus minarus, kultūros vakarus, edukacinius ir dr. Vydo Dolinsko, muziejus priims ir lanky- rinės veiklos tolydų peraugimą ir į kultūros ir vakarienes. Taigi politinių derybų forma leidybinius projektus, keičiasi specialistais. tojus, ir sudarys visas sąlygas svarbiausiems diplomatiją lemia Lietuvos Didžiosios Ku- nedaug tepasikeitė. Manau, daugeliui atvy- Valdovų rūmų muziejus yra pasirašęs 8 kultūriniams pirmininkavimo renginiams – nigaikštystės istorijos ir kultūros paveldo kusių svečių bus įdomu sužinoti, kad prieš ilgalaikio tarptautinio bendradarbiavimo muziejui labai svarbu Lietuvos svečiams pobūdis, priklausymas europinei civiliza- daugelį amžių čia lankėsi jų pirmtakai, buvo sutartis su Lenkijos, Vokietijos, Italijos ir tinkamai reprezentuoti mūsų valstybę, cijos erdvei, Lietuvos didžiųjų kunigaikščių sprendžiamas Europos likimas“, – teigia dr. Baltarusijos muziejais, įsikūrusiais istorinėse jos istoriją, kultūros paveldą ir glaudžias dinastinių ryšių Europoje arealas, Vilniaus V. Dolinskas. rezidencijose. Ryšiai palaikomi daugiau nei istorines sąsajas su daugeliu Europos šalių. rezidencijos istorinė reikšmė ir muziejaus Bendradarbiaudamas su valstybės ins- su 100 kultūros paveldo institucijų (muziejų, Valdovų rūmai neatsitiktinai tampa plėtojami tarptautiniai kultūriniai mainai. titucijomis, Valdovų rūmų muziejus vykdo bibliotekų, archyvų, fondų ir kt.) iš maždaug svarbiausių Lietuvos valstybės istorinių „Svarbūs politiniai klausimai Valdovų ir atkuriamai Lietuvos didžiųjų kunigaikš- 30 pasaulio valstybių. Muziejus yra sukau- švenčių ir tarptautinių renginių vieta. Lietu- rūmuose Vilniuje buvo svarstomi, spren- čių rezidencijai įstatymiškai deleguotas pęs po pasaulį pasklidusios lituanistinės vos didžiųjų kunigaikščių rūmų teritorijoje džiami ir XIV–XVII a. Lietuvos didžiųjų valstybės reprezentacijos funkcijas, kurias medžiagos duomenų bazę, kurioje yra per Vilniaus Žemutinėje pilyje du dešimtmečius kunigaikščių rezidencijoje vykdavo iškil- kūrybiškai derina pristatydamas mūsų 1000 vertybių ir daugiau nei 3000 fotografijų. nuosekliai vykdyti archeologiniai tyrimai ir mingos oficialios audiencijos, taip pat ir šalies istorijos ir kultūros paveldą diplo- Šis po pasaulį pasklidęs Lietuvos paveldas istorikų sukauptos naujos žinios apie šios privatūs pokalbiai, pasitarimai. Ir su val- matams ir užsienio svečiams. Muziejaus per parodas, leidinius grąžinamas į Lietuvos rezidencijos istoriją išryškino ir detalizavo dovu, ir su Lietuvos bei Lenkijos ministrais partneriais tampa užsienio valstybių diplo- kultūrinę atmintį. glaudžias jos sąsajas su Lietuvos valsty- užsienio diplomatai, kiti svečiai derėjosi, matinės atstovybės ir kultūros institucijos bingumo ištakomis ir Lietuvos Didžiosios svarstė aktualiausius klausimus, derino Lietuvoje. Valdovų rūmų muziejus nuo LDK valdovų rūmų muziejaus inform.  2013 m. liepos 6 d. Nr. 14 (778) Voruta Rytų Lietuvos mokyklų gyvenimas Dzūkų tarmė skambėjo ir Dieveniškėse Vilma KISIELYTĖ-HANCHARYK, Jolita MILINAVIČIŪTĖ, Dieveniškių „Ryto“ vidurinės mokyklos lietuvių kalbos mokytojos Tarmės – nykstanti tautos kalbinio pavel- aukštaičiai, žemaičiai, suvalkiečiai ir dzūkai. do dalis. Vieni tarmės nebemoka, kiti visai be Direktorė pabrėžė, kad labai svarbu nesigėdyti reikalo jos gėdijasi, treti didžiuojasi galėdami savo tarmės, bet stengtis išlaikyti ją kiek įma- prabilti skambia savo protėvių šnekta. noma autentiškesnę. O pristatydama „Dieve- Teritoriškai Dieveniškių kraštas yra Dzūki- niškių šnektos žodyną“, Lolita Mikalauskienė jos dalis, bet dzūkiškai čia dar moka kalbėti tik pasidžiaugė, kad būtent šiam kraštui skirtas labai nedidelė senesniųjų gyventojų grupelė. toks didžiulis kalbininkų dėmesys. Dieveniškių šnekta kaip pakraštinė yra labai Programą pradėjo mokyklos dramos stu- specifinė. Kiekvienas gyventojas moka rusiškai, dijos „Arlekinas“ nariai, parengę teatralizuotą gudiškai ar lenkiškai. O kai visos kalbos susimai- vaidinimą apie šio krašto miškuose stūksantį šo, tuomet visi šneka taip, kaip moka. Mokiniai Moko akmenį. Mokiniai įtaigia dzūkų tarme mokykloje išmoksta bendrinės kalbos, o prabilti papasakojo apie mergelę, nepaklususią tėvų dzūkų tarme jiems yra savotiška pramoga. norams ir pavirtusią akmeniu. O Poškonių pa- Gegužės 22 dieną Šalčininkų r. Dieveniškių grindinės mokyklos dešimtokė Jurgita Misiu- „Ryto“ vidurinėje mokykloje vyko Dieveniškių kevičiūtė, puikiai mokanti savo krašto tarmę, istorinio regioninio parko ir mokyklos litua- praplėtė akmenų istoriją, papasakodama apie nisčių organizuotas Tarmių metams skirtas netoli Rimašių stūksančius du akmenis – Jan- renginys. Į jį atvyko būrelis garbių svečių: kelį ir Jankeliuką. Toliau Dieveniškių krašto Lietuvos kalbininkas habil. dr. Kazimieras įdomybes aptarė šios mokyklos lietuvių kalbos Dramos būrelis „Arlekinas“ Garšva, Šalčininkų rajono savivaldybės Švie- mokytoja, atvykusi iš pačios grybų ir uogų timo ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė sostinės, Jolita Milinavičiūtė ir Istorinio regio- Elenos Targavičienės pasakojimas apie sunkią yra dzūkė, kai kurių, tik šiam kraštui būdingų Regina Kazarevskaja, Šalčininkų rajono Poš- ninio parko vyriausioji specialistė (kultūrologė) jaunystę ir smagius pasilinksminimus. Minėtoji papročių, nežinojo ir stebėjosi jų aiškinimu. konių pagrindinės mokyklos direktorė Birutė Irutė Eidukienė. Liejosi pagyros vietinėms viešnia yra ir senųjų tradicijų žinovė – moky- Irutės Eidukienės pasakojimą apie tradicijų Žybortienė, Dieveniškių technologijų ir verslo „gaspadinėms“, beveik iš nieko pagaminan- klos direktorei įteikė savo rankomis keptos savitumą papildė ir baigiamasis šokėjų bei mokyklos direktorė Ilona Šedienė, Dieveniškių čioms skaniausių patiekalų, „gaspadoriams“, duonos kepalą, linkėdama skalsos. Kalbininkas aktorių pasirodymas – jie priminė, koks svar- darželio direktorė Irena Mackevič, Dieveniškių nepralenkiamiems naminukės gamintojams, habil. dr. Kazimieras Garšva pasidžiaugė mo- bus darbas yra sėja. Juk kaip pasėsi – taip ir parapijos klebonas Domas Valančauskas, Die- ir skardžiabalsiams dainininkams. Istorinio kiniais, puikiai kalbančiais tarmiškai, priminė nupjausi. veniškių istorinio regioninio parko direktorius regioninio parko vyriausioji specialistė Justina išskirtines dzūkų tarmės savybes. Parapijos Po renginio mokyklos direktorė, priminusi, Robertas Jomantas. Mokyklos direktorė Lolita Šalengienė sulaukė gausių aplodismentų, tar- klebonas Domas Valančauskas, pats būdamas kad pati tikriausia gimtoji kalba – tai mūsų Mikalauskienė, tardama sveikinimo žodį, miškai sudainavusi dvi graudžias Dieveniškių žemaitis, bet jau daug metų gyvenantis Die- tarmė, kurią turime saugoti ir didžiuotis, paminėjo, kad šiame krašte gyvena ir dirba krašto dainas. Didelį įspūdį paliko garbaus veniškėse, pokštavo, lygindamas žemaičius ir pakvietė visus pasivaišinti skaniais ir sočiais iš įvairių Lietuvos regionų atvykę žmonės: amžiaus viešnios, Poškonių kaimo gyventojos, dzūkus. Mokytoja Jolita Milinavičiūtė, nors pati dzūkų valgiais. Muziejus laikraštyje Nr. 25 (286) Litui sukanka 20 metų 2012 m. Lietuvos nacionalinei pinigų pakeisti į litus. Numatyta 100 talonų keisti tinės Karalystės Birmingemo monetų ka- kaldintos iš aliumi- sistemai sukako 20 metų, o šiemet birželio į vieną litą. Įtvirtintas pastovus, fi ksuotas lykloje, pažymėtos 1991 m. data. Įvedant nio. Monetų rever- 25 d. minėsime lito įvedimo dvidešimtme- lito ir JAV dolerio santykis: 4 litai lygūs 1 litą, iškilo ir bendros trims Baltijos šalims suose be nomina- tį. Idėja kurti savo pinigus buvo svarstyta doleriui. Litų ir centų monetų komplek- monetų kalyklos idėja. Lietuva vis tik lų – 5 CENTAI, 2 dar prieš Lietuvos nepriklausomybės at- tą numatyta kaldinti Anglijoje. Monetų ryžosi įsteigti valstybinę įmonę - Lietu- CENTAI, 1 CEN- kūrimą. Jau 1989 m. vyko parengiamieji dizainui nutarta pasinaudoti 1989 m. vos monetų kalyklą Vilniuje, kuri pradė- TAS įkaldinti lietuvių liaudies ornamentų darbai, vėliau buvo paskelbtas pirmasis pi- konkurso 2-osios vietos nugalėtojo Petro jo veikti 1990 m. 1992 m. spalio 2 d. čia motyvai. Briaunos lygios, skersmuo – 25 nigų projektų rengimo konkursas. 1990 m. Garškos projektu. Tuometinis Lietuvos nukaldinti pirmieji lietuviški aliuminio mm, 22 mm ir 19 mm. Dėkle įkomponuo- kovo 11 d. Lietuvai atkūrus nepriklauso- fi nansų ministras Romualdas Sikorskis centai, datuoti 1991 m data. Pirmoji litų tas Lietuvos banko informacinis lapelis, mybę, kurį laiką cirkuliavo dar sovietiniai kreipėsi į dailininką ir paprašė sukurti banknotų laida spausdinta JAV. kuriame aukso spalva Lietuvos banko lo- rubliai, o 1991 m. – ir talonai. Šie talonai būsimų monetų gipsinius modelius. Dėl Trakų istorijos muziejaus rinkiniuose gotipas, įrašas, kad tai 1991 m. laidos mo- buvo išduodami kartą per mėnesį pagal slaptumo net nesiryžta pateikti ofi cialaus saugomas 1991 m. laidos Lietuvos Respu- netos, išvardinti nominalai ir įdėtos Lito išmokėtą darbo užmokestį ir cirkuliavo užsakymo ir pasirašyti sutartį. P. Garškai blikos monetų komplektas plastikiniame Komiteto vadovų faksimilės. kartu su rubliais. Talonai kuponų forma atlikus darbą, monetos buvo nukaldintos dėkle. Monetų nominalai nuo 1 cento iki Pirmieji metaliniai pinigai atgimusioje įsigyjant prekes funkcionavo kurį laiką ir Jungtinės Karalystės Birmingemo monetų 5 litų. Visų aversuose J. Zikaro tipo Vytis, Lietuvoje buvo priimti su entuziazmu ir jie nelaikyti pinigais. Spalio mėn. rubliai kalykloje. užrašas – LIETUVA, data – 1991. 5, 2 ir 1 meile. Tačiau būta ir priekaištų, painiojo- išimti iš apyvartos, o talonai tapo vienin- Trakų istorijos muziejuje saugomos la- lito nominalai kaldinti iš vario aliuminio si 1 cento ir 1 lito bei labai artimų dydžių tele mokėjimo priemone šalyje. Įvesti lai- bai retos bandomosios 1990 metų 1 ir 50 lydinio. Jų aversuose nominalai – 5 LITAI, varinės 10 ir 20 centų monetos. Todėl, po kinieji pinigai - talonai, žmonių praminti centų nominalo monetos, nukaldintos iš 2 LITAI, 1 LITAS spindulių pluošto fone. 1996 m. įvykusio konkurso, 1997 m. nu-

„vagnorkėmis“ (pagal tuomečio premjero sidabro. 1 cento monetos averse matome 1991 m. laidos monetų komplektas ir bandomosios 1990 m. Briaunos su ranteliu, skersmuo – 23 mm, kaldintas naujas apyvartinių monetų (iš- Gedimino Vagnoriaus pavardę). Dėl eko- Juozo Zikaro (1881-1944) tipo Vytį, po 1 ir 50 centų nominalo monetos. O. Ševeliovo nuotr. 20 mm ir 17 mm. 50, 20 ir 10 centų no- skyrus 1, 2 ir 5 centų monetas) komplek- nominio sunkmečio siautėjo infl iacija. Va- juo užrašas – LIETUVA ir data – 1990. Pa- minalo monetos kaldintos iš vario, cinko tas. Norint užkirsti kelią falsifi kavimui 2 liutos keitimo punktuose 1993 m. gegužės kraščiu apvadėlis. Reverse monetos nomi- kraščiu apvadėlis. Reverse monetos nomi- ir alavo lydinio. Jų reversuose nominalai – ir 5 litų nominalo monetos kaldinamos iš mėn. 500 laikinųjų talonų buvo keičiami nalas – 1 CENTAS. Briauna lygi. Monetos nalas – 50 CENTŲ. Briauna lygi. Monetos 50 CENTŲ, 20 CENTŲ ir 10 CENTŲ, pa- dviejų metalų kombinacijos. Jos išliko iki į 1 JAV dolerį. Bet valstybei įsitvirtinus skersmuo 16 mm, sveria 3,20 g. 50 centų skersmuo 25 mm, sveria 10,50 g. kraščiais ornamentuoti apvadėliai, briau- šių dienų. politiškai, atsigavus ekonomikai, 1993 m. monetos averse taip pat J. Zikaro tipo Vy- Visos monetos, paleistos į apyvartą po nos lygios, skersmuo – 21 mm, 18 mm ir birželio 23 d. laikinieji pinigai – talonai tis, užrašas – LIETUVA, data – 1990. Pa- 1993 m. birželio 23 d., nukaldintos Jung- 16 mm. 5, 2 ir 1 cento nominalo monetos Muziejininkas Saulius Zalys

Eksponatus pamatysite „Sakralinio meno“ ekspozicijoje, Kęstučio g. 4, Trakuose, Pusiasalio pilies teritorijoje buvusio Dominikonų vienuolyno koplyčioje. Darbo laikas: 10-18, trečiadienis-sekmadienis.

Muziejus laikraštyje Nr. 26 (287) Šv. Aloyzas – jaunimo globėjas „Nesirūpinkite rytdiena, nes rytojus sprendė tapti misionieriumi taip pat želio 21-oji prade- pasirinktas, ma- pats pasirūpins savimi.“ pradėjo gyventi asketišką gyvenimo dama minėti, kaip tyt, neatsitiktinai, (Šv. Aloyzas Gonzaga, būdą, visą save atiduodamas kitiems šv. Aloyzo Gonza- dar popiežius Evangelija pagal Matą) žmonėms. Būdamas dar tik 11 metų gos diena. Benediktas XIII Aloyzas jau pats mokė katekizmo var- Trakų istorijos (1724-1730) jį paskelbė globojančiu Birželio 21-oji – šv. Aloyzo, jauni- gingus Castiglione provincijos vaikus, muziejaus rinki- jaunus studentus, o popiežius Pijus mo ir studentų globėjo diena. Alo- 3 dienas per savaitę pasninkaudavo, niuose saugomas XI (1922-1939) katalikiškojo jaunimo yzas Gonzaga gimė 1568 m. kovo praktikuodavo ypatingą asketiškumą atvirlaiškis su šv. globėju. 9 d. italų aristokratų šeimoje, buvo ir ilgai melsdavosi. Tokie sprendimai Viršuje. Atvirlaiškis. Aloyzo Gonza- Kitas eksponatas, tik šiemet pate- Šv. Aloyzas, jaunimo globėjas. vyriausias iš septynių vaikų. Būda- nepatiko Aloyzo tėvams, nes jie vis Lietuva, 1927 m. gos portretu. Po kęs į muziejų – paveikslas „Šv. Alo- mas penkerių metų, dideliam tėvo dar tikėjosi, jog jų vyriausias sūnus juo užrašas: „Šv. yzas Gonzaga laiko kryžių“, tapytas Dešinėje. Paveikslas. džiaugsmui, Aloyzas, aukštai iškėlęs pasuks karybos keliu, o taip pat ir per- Šv. Aloyzas Gonzaga laiko Aloyzas. Jauni- XVII a. Italijos mokyklos nežinomo galvą, jau žygiavo karinėje stovyklo- ims tėvo markizo titulą. Nors ir ma- kryžių. Italija, XVII a. mo globėjas. 200 dailininko. Darbas yra 62 x 49,5 cm je. 8-erių berniukas buvo išsiųstas į žas, tačiau labai ryžtingas vaikas, Alo- sutrikimų. Nepaisant to, Aloyzas už- metų sukaktuvės nuo jo paskelbi- dydžio, jame pavaizduotas jaunuolis Florenciją pas kunigaikštį Francesco yzas net ir patyręs didelį šeimos narių siėmė misionieriaus veikla, ypač tuo- mo šventuoju.“ Atvirlaiškis siųstas nuolankiai nusižeminęs ir pasišventęs I de‘ Medici auklėjimui, kur susirgo spaudimą, neišsižadėjo savo tikslo bei met, kai 1591 m. Romą užklupo maro Antanui Sležiauskui iš Giedraičių Viešpačiui, apglėbęs ir palenkęs galvą inkstų liga. Gulėdamas ligos patale, misijos. 1585 m. lapkritį jis savo įpė- epidemija. Jaunuolis slaugė maru (Ukmergės apskr.), rašytas Vinco Ra- prie kryžiaus su Nukryžiuotoju. Aloyzas daug skaitė apie šventųjų gy- dinystės teises perleido jaunesniajam sergančius vienuolių jėzuitų įsteigtoje kausko (1902-1979). Laiško turinys Šv. Aloyzo gyvenimas ir ėji- venimus, meldėsi ir jau 9-erių priėmė broliui, ir dar tais pačiais metais įstojo ligoninėje. Jaunuolis, sulaukęs tik 23 buitinis, kalbama apie reikalavimus mas į šventumą daug kuo pri- skaistybės įžadus. Didžiausias posū- į vienuolių jėzuitų ordiną. Tačiau jau- metų, užsikrėtė maru ir mirė 1591 m. lotynų kalbos atsiskaitymui. Atvirlaiš- mena ir Lietuvos jaunimo glo- kis Aloyzo Gonzagos gyvenime įvyko nuolio sveikatos būklė vis prastėjo, be birželio 21 d., kaip jam ir buvo išpra- kis antspauduotas Giedraičių pašto bėjo šv. Kazimiero gyvenimą. tuomet, kai jis perskaitė knygą apie inkstų ligos jis dar kenčia nuo lėtinės našavęs Arkangelas Gabrielius. 1726 spaudu 1927. V. 27 data, su 15 centų vienuolių jėzuitų veiklą Indijoje ir nu- migrenos, nemigos ir kitų sveikatos m. šv. Aloyzas kanonizuojamas, o bir- pašto ženklu. Šio šventojo atvaizdas Muziejininkė Evelina Petrauskė

Eksponatus pamatysite „Sakralinio meno“ ekspozicijoje, Kęstučio g. 4, Trakuose, Pusiasalio pilies teritorijoje buvusio Dominikonų vienuolyno koplyčioje. Darbo laikas: 10-18, trečiadienis-sekmadienis. Voruta 2013 m. liepos 6 d. Nr. 14 (778)  Jaunimas ir žiniasklaida Evelina Kislych: „Žiniasklaida skatina jaunimą emigruoti“ Emigracijos problema išryškėjo kriminaciją dėl rasės, tautybės, išvaizdos, pripažinti, kad žiniasklaida yra pirminis Neatsitiktinis sutapimas ne 2004 m. (Lietuvai įstojus į Europos tikėjimo ir kt., jaučiasi patiriantis patyčias, šaltinis vaizdų apie pasaulį, kuris skaity- užgauliojamas. tojui nematomas, nepasiekiamas – ką mes Sąjungą), bet 2010 m., kai iš Lietuvos Europos Sąjungą emigrantai vertina žinome apie pasaulį priklauso nuo to, ką palankiau nei Lietuvą – šalys narės jiems išvyko 83 tūkst. gyventojų. Didesne Paviršutiniška informacija žiniasklaida mums pasako. Svarbiausi ir toliau atrodo turinčios daugiau gali- problema šis judumas tapo 2011 m., elementai žiniasklaidai tampa svarbiausi mybių. Vienas iš pagrindinių narystės kai tarp 53 tūkst. emigrantų beveik Tačiau didelę įtaką emigracijai daro ir ir visuomenei. Per pastaruosius dvejus ES trūkumų, jų nuomone, yra atsiradusi metus aktualijomis tapo temos apie pusė (44 proc.) buvo jaunimo (asmuo netiesioginiai veiksniai – mikro ir makro demotyvacija siekti aukštumų šalyje bei prastą Lietuvos padėtį, kokybišką kitų atsiradęs apolitiškumas tarp jaunimo. Apie nuo 14 iki 29 m.). Situacijai tęsiantis, aplinkos. Jaunam žmogui ir jo apsispren- dimui didelę įtaką daro jam artimiausia šalių situaciją. Viešąją erdvę užpildė emigraciją, kaip apie galimybę arba pro- kai 2012 m. iš 41 tūkst. emigravusių aplinka – šeima, draugai, visuomenė, emigrantų sėkmės istorijos, kitų šalių blemą, jaunimas sužinojo iš žiniasklaidos gyventojų 48, 3 proc. taip pat sudarė mokykla, tačiau ne ką mažesnę įtaką privalumai, Lietuvoje vyraujanti krizė, (taip pat iš artimųjų, mokyklos). Emigrantų stabilumo nežadančios prognozės. Apie jaunimas, buvo atliktas tyrimas, kurio daro žiniasklaida, kuri yra tapusi vienu apsisprendimą išvykti iš šalies dirbti ir tokį galimą žurnalistų informacijos prie- mokytis nulėmė asmeninės priežastys, metu nustatyta, jog emigruoti jaunimą pagrindiniu ir dažniausiai naudojamu savišvietos įrankiu. Kadangi žiniasklai- šinimą – kurstymą emigruoti, numatyta tačiau didelę įtaką turėjo Lietuvos socialinė skatina žiniasklaida. da informaciją pateikia pagal vartotojų net Lietuvos Respublikos Administracinių padėtis, ekonominis nestabilumas, vals- Kadangi jaunas žmogus yra laikomas poreikius (psichologo Abraomo Maslou teisės pažeidimų kodekso 207 straipsnyje: tybės politika, valdžios požiūris į žmogų. valstybės pamatu, kuriam yra perduoda- (Abraham Maslow) „Poreikių piramidė“), „Sistemingas raginimas arba kurstymas Taip pat emigrantai, dar būdami Lietuvoje, mas visas šalies valdymas, šis masiškas didelis dėmesys skiriamas fiziologiniams, žodžiu, raštu arba kitokiu būdu Lietuvos susidūrė su nedarbu. Studijuojantys Jung- išvykimas sukėlė nerimą politikams, saugumo ir meilės, kiek mažesnis – sava- Respublikos piliečius emigruoti į užsienį tinėje Karalystėje lietuviai pasirinko šią ekonomistams, pedagogams ir visiems, rankiškumo, pagarbos, saviraiškos porei- užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki galimybę dėl pigesnio mokslo ir geresnės suprantantiems šio reiškinio svorį. Šis kiams. Šis informacijos pateikimo būdas dviejų tūkstančių litų.“ šalies padėties. Jų nuomonė sutampa su planuotas arba neplanuotas ilgalaikis iš- paaiškina paviršutiniškos informacijos žiniasklaidos pozicija – užsienio šalyse ge- vykimas traktuojamas kaip „protų nutekė- žiniasklaidoje gausumą, kuri neugdo Hipotezė pasitvirtino resnė ekonominė, socialinė padėtis, studijų jimas“, kai Lietuvą palieka perspektyvus žmogaus vertybių (meilės tėvynei, šeimai, metu suteikiamos geresnės garantijos, stu- jaunimas (medikai, ekonomistai ir kt.). visuomenei), būtinų priimant sprendi- Tai patvirtino 2012 m. mano atliktas dijuojant galima derinti mokslus su darbu, mus. Pasak žurnalisto Dainiaus Radzevi- tyrimas „Žiniasklaidos informacijos užsienyje pragyvenimo lygis yra pigesnis Finansinis ir socialinis čiaus, žiniasklaida jaunimui siūlo pigią ir turinio įtaka jaunimo apsisprendimui nei Lietuvoje. Dažniausiai apie studijas nestabilumas buką pramogą vietoje svarbių jiems žinių: emigruoti“, kurio tikslas buvo atskleisti emigrantai sužinojo iš žiniasklaidos, kurios „Šiandieniniam žmogui vertybės yra kul- galimą žiniasklaidos įtaką jaunimo apsis- pateikiama informacija pasitikėjo. tinės žvaigždės, jų aktualios problemos, prendimui emigruoti. Tyrime dalyvavo Jaunimo emigracijos problemai vys- Išanalizavus visuomenės informavi- tytis įtakos žiniasklaida turės tol, kol bus mo priemonėse (VIP), sociologiniuose tarpusavio santykiai. Amžinos vertybės Lietuvoje gyvenantis jaunimas (n=179) ir susikerta su šiandieninėmis paviršutiniš- į Jungtinę Karalystę emigravęs Lietuvos suvokiama tik kaip informacijos pateikimo tyrimuose, metodiniuose leidiniuose pu- sistema. Šių dienų realija yra ta, kad žinias- blikuojamą informaciją ir ją susisteminus, komis „vertybėmis“, – teigė žurnalistas. jaunimas (n=191). Tyrimo rezultatai paro- dė, kad jaunimas naudojasi žiniasklaidos klaida yra tapusi reikšmingesnė nei vien išaiškėjo, kad jaunimas emigruoja vedini tik kaip viena iš makro aplinkos veiksnių. socialinių, ekonominių ir kitų netiesioginių Administracinė atsakomybė priemonėmis. Į pirmaujančias VIP paten- ka internetas, naujienų portalas Delfi.lt. Visuomenė vis dažniau yra linkusi semtis priežasčių. Jaunimą kankina finansinis žinių iš žiniasklaidos, tad redakcija, žurna- nepriteklius, kuris yra dėl to, jog Lietu- Kitas aspektas yra tas, kad žinias- Lankomiausios skiltys: DELFI, Pramogos, Gyvenimas. Išanalizavus emigrantų at- listai privalo laikytis savo funkcijų, kurių voje vyrauja nedarbas. Jaunimas negeba klaida, kaip pagrindinis institutas, for- viena pagrindinių – užtikrinti straipsnių susimokėti ne tik už aukštąjį mokslą, bet ir muojantis viešąją nuomonę, kurdama ir sakymus, tampa aišku, kad internetas yra pagrindinis informacijos šaltinis bei objektyvumą, nepriešinant informacijos. Ži- gyventi nepriklausomai nuo tėvų. Išskirtos kartodama informaciją, kreipia visuome- niasklaidai privalu grįžti prie savo pirminės, ir socialinės problemos. Jaunimas junta dis- nės nuomonę tam tikra linkme. Reikia vienas iš laisvalaikio praleidimo būdų. Tad viešojoje erdvėje publikuojama švietėjiškos funkcijos. Tik šiuo atveju bus informacija turėjo tam tikrą įtaką jauno išvengta panašaus pobūdžio pasekmių. žmogaus požiūrio formavimuisi, spren- dimų priėmimui. Evelina KISLYCH, Trakai

Jaunimas renkasi daugiau pramoginę-komercinę informaciją nei svarbias žinias Didžioji dalis jaunimo apie studijas užsienyje sužinojo iš žiniasklaidos

Didžioji dalis jaunimo apie emigraciją sužinojo iš žiniasklaidos Jaunimo nuomonė sutampa su žiniasklaidos 10 2013 m. liepos 6 d. Nr. 14 (778) Voruta Teatro ir kino istorija Kūrybinis aktorės ir režisierės Unės Babickaitės-Graičiūnienės kelias Agnė VADAPOLAITĖ, Lietuvos edukologijos universiteto Istorijos fakulteto studentė Unė Babickaitė-Graičiūnienė – lietuvių vaidinti ir režisuoti. 1918–1919 m. ji buvo dar buvo begarsiai. Tačiau dėl akių ligos Unė aktorė ir režisierė, vaidinusi ir režisavusi ne tik Kauno „Dainos bei scenos“ draugijos aktorė, Babickaitė iš kino pasitraukė. Lietuvoje, bet ir Sankt Peterburge, Niujorke, režisierė, pirmosios lietuvių artistų grupės Apie 1928 m. Unė Babickaitė persikėlė į Vašingtone, Londone, Paryžiuje. Buvo pirmoji vadovė. Šiuo laikotarpiu Unė Babickaitė su- Europą ir tuoj pat įsitraukė į visuomeninį ir moteris režisierė Lietuvoje. Ji gimė 1897 m. laukė labai prieštaringų vertinimų. Vieniems kultūrinį gyvenimą. Būdama garsi Amerikoje, Kupiškio valsčiaus Laukminiškių kaime. Tada jos spektakliai patiko, kiti piktinosi, kad neliko nepastebėta ir Europoje. dar buvo Uršule, bet rašytojas Balys Sruoga, moteris negali būti režisiere (Unė Babickaitė „Londone Unė subūrė rusų emigrantų norėdamas pabrėžti aktorės išskirtinumą, per- tapo pirmąja moterimi režisiere Lietuvoje), artistus, įkūrė naująjį rusų teatrą. Su pastaty- krikštijo ją į Unę – „vienintelę tokią, unikalią“1. tačiau, nepaisant to, ji per 2 metus, kol buvo tais spektakliais gastroliavo Paryžiuje. Kino Savo laiku Lietuvoje ji nebuvo plačiai žinoma, Lietuvoje, surengė daug pasirodymų. kritikai labai gerai įvertino Unės Baye vaidybą, daugiau dėmesio Unė Babickaitė-Graičiūnie- 1918–1919 m. „Dainos bei scenos“ drau- vadino ją „talentinga artiste“4. Unės Babickai- nė sulaukė užsienyje, kur praleido didžiąją gijoje Unė Babickaitė režisavo ir pati vaidino. tės-Graičiūnienės nuotraukos pasirodydavo gyvenimo dalį. Dabar aktorė tiek Lietuvoje, Nors iš pradžių aktoriai buvo mėgėjai, tačiau, Paryžiaus žurnalų viršeliuose. Unė Paryžiaus tiek užsienyje daugiausiai yra žinoma tik jiems tobulėjant, trupė pradėjo repetuoti jau teatre „Femina“ vaidino M. Martono režisuo- inteligentijai, meno ir kultūros žmonėms. O kaip profesionalus teatras. Pirmasis Unės Ba- tame spektaklyje „Romanas“ (E. Sheldonas, juk tyrinėjant aktorės ir režisierės gyvenimo bickaitės režisuotas spektaklis buvo „Mirga“ 1928), kuriame atliko Ritos Calvani vaidmenį. faktus, atsiskleidžia labai daug įdomios infor- (K. Puida), kuriame pati sukūrė ir pagrindinį Tais pačiais metais atliko vaidmenis kituo- macijos apie jos kūrybinę veiklą. Tokios žinios Mirgos vaidmenį. Režisavo spektaklį „Iš se spektakliuose („Mažoji šokoladininkė“, gali pasitarnauti plačiau suvokiant Lietuvos meilės“ (I. Togobočnis) ir jame vaidino Da- „Dama su kamelijomis“, „Magda“ ir kt.) Deja, Unė Babickaitė-Graičiūnienė teatro istoriją. nutę, L. Didžiulienės-Žmonos „Lietuvaites“, neišliko jokių konkrečių žinių apie šių spek- suteikdamas daug garbės Šaulių sąjungai ir šiame spektaklyje atliko Juditos vaidmenį. taklių režisierius ir Unės Babickaitės atliktus naudos tautai“7. Režisavo L. Giros „Kerštą“ (Lėlos vaidmuo) vaidmenis. 1929 m. lietuvių aktorė vaidino Eli- Nelengva kūrybinio Tai buvo ne vienintelis Unės Babickaitės- ir M. Balucko „Aukso dievaičius“ (Vandos zabetą spektaklyje „Žvakių šviesoje“ (Siegfried Graičiūnienės režisuotas spektaklis Šaulių kelio pradžia vaidmuo). Geyer‘s ir Harry Graham). O 1931 m. pradėjo sąjungos teatre. Ji ne tik režisavo, bet ir bendradarbiauti su režisieriumi Fiodoru Ko- 1919 m., pasitraukusi iš draugijos veiklos, vaidino savo režisuotuose spektakliuose. Savo kūrybinį kelią Unė Babickaitė pra- vaidino Kauno miesto teatre su rusų meninin- misarževskiu. „Studio des Champs Elysees“ 1937 m. Unė Babickaitė pastatė P. Vaičiūno dėjo vietinėje mokyklėlėje, kurioje jau tada kais K. I. Pakrovskio režisuojamuose spekta- teatre jo režisuotame spektaklyje „Pavydas“ „Liepsnojančias širdis“ (Unės vaidmuo neži- pasižymėjo išskirtiniais gabumais. Mokytojų kliuose: A. Genso „Stebuklingi garsai“ (Veros (Eugene Walters ir A. H. Wools) atliko Valery nomas), Gregori ir Martinez Sierra „Lopšinę buvo giriama už stropumą, gerus pažymius, vaidmuo), I. Lysenko-Koničiaus „Viešnia iš vaidmenį. Atsiliepimų apie šį režisierių Unė dainelę“ (vaidmuo taip pat nežinomas). O pavyzdingą elgesį. Ji buvo kviečiama vaidinti ano pasaulio“ (Viešnios vaidmuo), „Brangus paliko ir savo dienoraštyje. Yra įrašas apie 1938 m. režisavo spektaklį „Mirties atos- klojimo teatre lietuviškuose spektakliuo- bučinys“, „Drugeliai“, „Pasiuntinys apgavo“, tai, kaip Komisarževskis atsiliepia apie Unės togos“ (A. Casellos), kuriame atliko Gra- se – tai buvo pirmieji jos pasirodymai. Baigusi „Žydelka – bausmė ugnimi ir vandeniu“ vaidybą: „Mano miela, viskas puiku, nėra ką cijos vaidmenį. 1939 m. atsisakė režisierės Kupiškio pradinę mokyklą, kelerius metus da- (vaidmenys nežinomi). kritikuoti. Aš sužavėtas jūsų vaidybos, jūsų 5 pareigų. Tačiau nepasitraukė iš kultūrinio raktoriavo, nes reikėjo pinigų pragyvenimui. Tais pačiais metais Unė Babickaitė Kauno perėjimų, jūsų balso“ . Unė Babickaitė-Grai- gyvenimo. 1936–1943 m. deklamavo poeziją Tačiau neužmiršo savo siekio mokytis. miesto teatre įkūrė pirmąją Lietuvos artistų čiūnienė „ketino su F. Komisarževskiu steigti Kauno radiofone. 1948–1950 m. buvo Kauno Kadangi ji buvo labai gabi mokinė, lengvai trupę. Jos režisuoti spektakliai: „Peteliškės“ repertuarinį teatrą, su Nikalojumi Jevreinovu universiteto dramos būrelio vadovė. 6 išlaikė stojamuosius egzaminus į Panevėžio (Tilli vaidmuo), „Angliakasys“ (Jonikės organizuoti gastroles į Lietuvą“ . Tačiau to Unė Babickaitė-Graičiūnienė į Lietuvą gimnaziją. Ten puikiai mokėsi. 1912 m. Unė vaidmuo), „Tarnas įpainiojo“ (Jadvygos padaryti nepavyko. 1931-uosius reikia laikyti grįžo ne pačiu geriausiu metu. Ji, kaip tikra Babickaitė vaidino Onutę spektaklyje „Alka- vaidmuo), „Juokų vakaras“ ir „Aš numir- paskutiniais palyginti laimingais aktorės gy- patriotė, nepaliko Lietuvos net tada, kai nas Jonukas“ (L. Lysenko-Koničius). „Po šio siu“ (vaidmenys nežinomi), I. Togobočnio venimo ir veiklos metais. 1931–1935 m. kupini artėjo sovietinės okupacijos metai. 1951 m. spektaklio mokytojas Unei parodė laikraštį, „Iš meilės“ (Danutės vaidmuo), L. Giros nelaimių ir netikėtų smūgių. Unei Babickaitei- Unė Babickaitė-Graičiūnienė buvo suimta ir kuriame Unė buvo pavadinta „scenos pa- „Kerštas“ (Lėlos vaidmuo), S. Bagušytės ir Graičiūnienei pradėjo silpti sveikata: netikėtai išvežta į lagerį Komsomolske (Samaros sr.). žiba“2. Taigi, pirmasis viešesnis Unės pasi- M. Dirmantaitės „Žemynos“ (vaidmuo neži- iš burnos pasipylė kraujas, atsinaujino akių Tačiau net ir ištremta į Sibirą išliko aktore. rodymas buvo sėkmingas. Kitas sėkmingas nomas), A. Čechovo „Meška“ ir „Piršlybos“ liga, aktorė pateko į du eismo įvykius, patyrė „Ji visada su savimi nešiojasi mažytį Bloko darbas Panevėžyje buvo spektaklyje „Jonuks (vaidmenys nežinomi). Nors Lietuvoje Unė kelias operacijas. Ji nusprendė įvykdyti vieną tomelį, o sunkiai dirbančioms moterims skaito mergų bijąs“ (Vydūnas) sukurtas išdykaujan- Babickaitė turėjo veiklos, tačiau dėl priešta- iš savo gyvenimo tikslų – grįžti į Lietuvą. A. Puškino eiles“8. čios mergaitės vaidmuo. Po spektaklio buvo ringų vertinimų ir noro tobulėti ji nusprendė 1953 m. aktorė buvo amnestuota ir grįžo į kalbama, kad jaunoji aktorė „spindulėliu iš tėvynės išvykti. Vėl gimtinėje Kauną, tačiau jos siela jau buvo sužeista. 1961 švysteli ir įgyja publikos simpatiją, nes už m. Unė Babickaitė-Graičiūnienė mirė. Talen- 3 visus kitus prašmatniau vaidina“ . Panevėžyje Svetur 1936–1938 m. aktorė ir režisierė kartu tinga lietuvių aktorė ir režisierė buvo palaidota Unė Babickaitė taip pat dalyvavo moksleivių su vyru persikėlė į Kauną. Unė Babickaitė- gimtojo Kupiškio r. Palėvenės kapinėse. chorų, šokių ir muzikos ratelių bei kitokioje Graičiūnienė, nepritapusi prie Valstybės Unė Babickaitė-Graičiūnienė – lietuvių 1919 m. Unė pasinaudojo dėdės gydytojo meninėje veikloje. teatro, imasi vadovauti Šaulių sąjungos aktorė ir režisierė, palikusi žymių pėdsakų Andriaus Graičiūno pakvietimu ir išvyko į Tačiau jaunoji aktorė gyveno labai var- teatrui ir paskelbia savo kūrybinį credo „Meno ne tik Lietuvos, bet ir Rusijos, Europos šalių, JAV. Ten įsitraukė į Čikagos lietuvių kultūrinę gingai. Tėtis buvo miręs, o motina neįstengė aukštybių siekiantiems“, kuriame pabrėžia, JAV teatrų scenose. Sukurta daugybė vaidme- išmaitinti šeimos, todėl Unė Babickaitė nu- veiklą: organizavo dramos kursus, statė spek- jog aktorius kūrinį žiūrovui gali perteikti tik nų, pastatyta nemažai spektaklių. Tuo, ką sprendė išvykti į Petrogradą (dab. Sankt Pe- taklius, pati vaidino, dainavo koncertuose, savo siela. jai pavyko pasiekti, gali pasigirti nedaugelis terburgas), kad nebebūtų našta šeimai ir pati deklamavo eiles. Amerikoje pasirinko sceninį Po Šaulių teatro pasirodymo su spekta- scenos žmonių. galėtų jai siųsti uždirbtus pinigus. 1914–1916 vardą – Unė Baye. 1924 m. ištekėjo už savo kliu „Signalas“, kurį režisavo Unė Babickaitė- 1 m. Petrograde dirbo mokytoja, slaugė ligo- pusbrolio Vytauto Andriaus Graičiūno. Graičiūnienė, laikraštyje buvo išspausdintas Daujotytė V. Dienoraščio autorė – Unė, Ba- bickaitė-Graičiūnienė U. Atsiminimai. Dienoraštis. nius karo ligoninėje, dalyvavo lietuvių teatro Čikagoje Unė Babickaitė režisavo ir pati atsiliepimas apie Unės ir jos trupės pasirody- vaidino septyniuose spektakliuose: J. Slovac- Laiškai; [sudarytojas Linas Broga], Vilnius: Scena, mėgėjų veikloje. mą: „Laimė, kad Šaulių teatrui, vadovauja, 2001, p. 319. Petrograde ji susipažino su Baliu Sruoga, kio „Mindauge“ (Aldonos vaidmuo, 1920), To- galbūt, daugiau žinoma Paryžiuje ir Londo- 2 Černiauskienė J. Lemties paženklinti. Vilnius: Dano kuris jai išrūpino stipendiją ir Unė Babickaitė gobočnio „Iš meilės“ (Danutės vaidmuo, 1920), Babensko įmonė, 2009, p. 120. ne, nei Kaune, žymi menininkė artistė Unė 3 1915– 1917 m. mokėsi dainavimo ir vaidybos K. Puidos „Mirgoje“ (Mirgos vaidmuo, 1920), Babickaitė-Graičiūnienė, neseniai grįžusi į Brogienė R. Apie sceninę veiklą, Babickaitė-Graičiū- Petrogrado konservatorijos prof. Vilhelminos nienė U. Atsiminimai. Dienoraštis. Laiškai; [sudarytojas L. Giros „Keršte“ (Lėlos vaidmuo, 1920), „Su- Lietuvą. <...> Iš viso vaidinimo ypač į akis Linas Broga], Vilnius: Scena, 2001, p. 308. Raabo klasėje. Besimokant konservatorijoje, daužytame veidrodyje“, „Gražiojoje Magelio- krito paprastumas, gyvenimiškos tiesos 4 Černiauskienė J. Lemties paženklinti. Vilnius: Dano B. Sruoga išrūpino dar vieną stipendiją ir noje“ (autoriai ir vaidmenys nežinomi, 1921 ir reiškimas ir darnus nuotaikingumas; kuo Babensko įmonė, 2009, p. 126. 5 Unė pradėjo lankyti B. V. Pollako dramos ir 1922) bei spektakliuose „Lietuvaitės“, „Velnias mažiau kriokimų, tampymųsi, pompastiškų Babickaitė-Graičiūnienė U. Atsiminimai. Dienoraštis. muzikos kursus. Laiškai; [sudarytojas Linas Broga], Vilnius: Scena, 2001, p. 203. ne boba“, „Tadas Blinda“ ir „Likimo bausmė“ dekoracijų. Tai gerosios kolektyvo vaidybos 6 Pirmasis didesnis aktorės darbas buvo Babickaitė-Graičiūnienė U. Laiškai. Amžininkų (šių spektaklių autorė – L. Didžiulienė-Žmona, pusės, kurios parodė režisierės didelę me- atsiminimai; [sudarytojai Linas Broga, Romana Brogienė, 1915 m. pastatytame spektaklyje „Beauštanti vaidmenys taip pat nežinomi, 1922). ninės kūrybos valią aktorių kolektyve. <...> Vilnius: Aidai, 2005, p. 9. aušrelė“ (L. Gira) sukurtas Gražiosios vai- 7 Unės Baye vardas buvo žinomas ne tik O jau iš to galima daryti išvadą, kad Šaulių Kadžiulis P. Unė Babickaitė veda Šaulių teatrą dmuo. Tais pačiais metais jaunoji lietuvių Meno keliu. Trimitas, 1938, Nr. 48, p. 1163. Čikagoje. Ji lankėsi ir kituose JAV miestuose. Teatras, vadovaujamas Unės Babickaitės, drą- 8 aktorė vaidino spektaklyje „De profundis“ Timukienė L. Grožis tebūna mūsų gyvenimo alfa 1924 m. lietuvių aktorė vaidino Vašingtono (Pukė). Kokį vaidmenį atliko, nežinoma. siai galės išeiti į viešą ir didelį teatralinį kelią, ir omega. Draugas, 2009 rug. 5, p. 7. „Players“ trupės spektaklyje „Kokia garbės „Mindauge“ (J. Slovackis) vaidino Aldoną, J. Glinskio režisuotame spektaklyje „Lietuvai- kaina“ (Maxwell Anderson in Laurence Kviečia Vytauto Didžiojo karo muziejus tės“ (L. Didžiulienė-Žmona) –Juditą. 1917 m. Stallings), kurį režisavo A. Hopkinsas. Deja, Unė Babickaitė pati pradėjo režisuoti spekta- Unės vaidmuo nėra žinomas. 1925 m. šiame Maloniai kviečiame aplankyti: klius ir juose vaidinti. Pirmas jos režisuotas spektaklyje ji pasirodė ir Niujorko publikai „Lituanicos“ memorialinę ekspoziciją, supažindinančią su lietuvių lakūnų Ste- spektaklis, kuriame ir pati atliko vaidmenį, vaidindama Plymonto teatre (The Plymonth pono Dariaus ir Stasio Girėno transatlantiniu skrydžiu, šio skrydžio vieta pasaulio buvo „Undinė“ (K. Puida). Tais pačiais metais Theatre). ir Lietuvos aviacijos istorijoje; ji režisavo K. Jasukaičio „Alkanus žmones“ ir Unė Babickaitė vaidino ne tik teatro sce- ekspoziciją „Lietuvos kariuomenė 1920–1940 m.“, kurioje pristatoma to meto spektaklyje atliko Marcelės vaidmenį. noje, savo jėgas ji išbandė ir kaip kino aktorė. karinė vadovybė, kariuomenės rūšys ir sukarinta organizacija Šaulių sąjunga, jų 1923–1929 m. vaidino JAV, Paramount, Tur- raida ir vystymasis; berwille, Apollo, Witman Benet bendrovėse iki liepos 15 d. veiksiančias parodas: Lietuvoje filmuose: „Tyli naktis“, „Moters meilė“, „La- Lietuvos jūrų muziejaus parodą „Klaipėdos burinis laivynas“, kurioje apžvel- pių medžioklė“, „Dž. Vašingtono gyvenimas giama „sparnuotųjų“ laivų istorija XIII–XIX a.; 1918 m. Unė Babickaitė iš Petrogrado grįžo ir epocha“ (Dž. Vašingtono mylimosios vai- VDA Kauno dailės fakulteto profesoriaus Prano Griušio vieno paveikslo parodą į Lietuvą. Pagrindinis jos tikslas buvo toliau dmuo), „Prarasti milijonai“. Tuo laiku filmai „Karo šunys“. Voruta 2013 m. liepos 6 d. Nr. 14 (778) 11 Lietuvių kalbos rašybos dalykai Augusto Stasėlio siūlyta rašyba Vytautas ČESNULIS, Vilnius XX a. pradžioje mūsų raštijoje jau buvo įsivyravusi daugiausiai Jono Jablonskio sunorminta literatūrinė lietuvių kalba ir jo sukurtos rašybos taisyklės. Antai Varpo laikraščio rašyba dar XIX a. pabaigoje ma- žai skyrėsi nuo dabartinės. Tačiau ne visi rašto žmonės J. Jablonskio rašybą iš karto priėmė, bandė pateikti kitokių lietuvių kal- bos gramatikos taisyklių ir rašybos formų. Sudėtingą ir neprigijusią rašybą buvo sukū- ręs kalbininkas Kazimieras Jaunius (1848– 1908). Varenave (dabar Baltarusija) dirbęs kunigas Ignas Šopara (1864–1931) 1906 m. išleido savo lietuvių kalbos gramatikos vadovėlį – Trumputį lietuviškai-rusišką kalbo- mokslėlį. Originalią rašybą naudojo Mažo- joje Lietuvoje gyvenęs rašytojas ir filosofas Vilhelmas Storostas-Vydūnas (1868–1953). Be to, lietuviškiems spaudiniams Mažojoje Lietuvoje dažniausiai naudotas gotiškasis, Augustas Stasėlis o ne lotyniškasis šriftas. Vienas iš bandymų įdiegti kitokią lie- raidyne ir jų tarimas neaiškinamas. Naujos tuvių kalbos rašybą yra Augusto Stasėlio tiesorašyjos... p. 12–13 pasitaiko raidžių ê ir dvi knygelės. û, kurių irgi nėra siūlomame raidyne ir apie Pirmoji 14 puslapių knygelė – tai Au- kurių tarimą taip pat nerašoma. Aišku, jog Augusto Stasėlio knygelė „Noujaa gustas Stasélis. Noujaa tiesorashyjaa vienur ir kitur yra spaustuvių padarytos tiesorashyjaa (ortografija) lietuuishkos kalbos“ (ortografija) lietuuishkos kalbos. Vilnia, korektūros klaidos. Augusto Stasėlio knygelė „Dienaa. Lejdiniis 1915. Spaustuué K. Strasdo ir A. Végélees. Štai kai kurie A. Stasėlio siūlytos rašy- ę, į, ų, y netinka nei vienos tarmės garsams rashtuu rashytu, prisilajkanti rashttvarkos Bibliografijos šaltiniai sako, kad jos atspaus- bos pagal jo tartį pavyzdžiai: Ee – kietas, žymėti. Leidimúú skambinés rashttvarkos rén- A. Staselio“ ta 1000 egzempliorių, nors pačioje knygelėje tariant girdisi kaip a: labeej, giareej, ejti; gija tiikisi prisidéti priek skejstibés ir grazibés tiražas nenurodytas. Éé – minkštas, tariant girdisi kaip ė arba lietuuiskos kalboos... dažnos svetimybės: koznas, voravina, voz- Antroji knygelė – Dienaa. Lejdiniis ia: giarééu (geriau) ir géréu (gėriau), siané A. Stasėlis susikūręs savus gramatikos nas, nekuris, ba, pilnai atsako... Ilgųjų balsių rashtuu rashytu, prisilajkanti rashttvarkos (senė) ir sianééu (seniau); Ss prieš d, g ir terminus. Tarimo taisyklėms daugiausiai žymėjimas juos sudvejinus greičiausiai A. Stasélio. 32 puslapiai: 29 p. + 3 p. atskirai m girdisi kaip ź: bersda, patriotysmas; Sh- skirta knygelės daliaa I – skambijaa (fone- nusižiūrėtas iš suomių ir estų, nors jame numeruoti. Atspausdinta dauginimo prie- sh – tai š; Uu – greta balsių girdisi kaip v: tika) ir tiesorashyjaa (ortografija). Žodžio aiškiai trūksta nuoseklumo. Dvibalsių ai, taisu F. Sokolovskienės, G. Lano ir M. Jolko téuas, Lietuuva, sauo, duona (?); Úú – nosinis, pagrindas – liipis (skiemuo). Kitos žodžio ei rašymas su j (aj, ej) primena lenkų kalbos spaustuvėje Kaune. Tiražas nežinomas. ishsiitaria kejp prastas u, tik nosin, su uzdeng- dalys: shakniss, prieshséga (priešdėlis) ir rašybos taisykles. Priebalsių ph, sh (f, š) Bibliografijos šaltiniuose rašoma, kad ir ši tomi luupomi; Tc-tc – žemaičiai taria kaip č, priségaa (galūnė). rašyba galbūt pasiskolinta iš anglų. knygelė išėjusi 1915 m. Pagrindas tokiam aukštaičiai kaip c; Tć-tć – visi taria kaip č: Knygelės II dalis – kalbos dalys (dalios Išėjus pirmajai knygelei, Vilniuje leisto teiginiui tikriausiai yra viršelio p. 1 atspaus- vaajkshtćioti; Źź – minkštas: Juoźas, źuikis (tik kalbos). Vardai dajktiniai, nuoturiniai ir laikraščio Viltis nemokamo mokslo ir litera- dintas, Vilnia, 1915 m. rugséjo 8 datuotas gal vietoj ź būtų geriau rašyti ss). skejtliniai – tai daiktavardžiai, būdvardžiai tūros priedo 1915 m. Nr. 4 (balandžio mėn.) autoriaus eilėraštis Prijoutéliam. Keistoka A. Stasėlis nepritaria ą, ę, į rašybai, ir skaitvardžiai. Pavardis = įvardis. Géntis nuomonių rinkinėlyje Lietuvių alfabeto bei knygelės sandara: nėra titulinio lapo, auto- nes jų, bent jau ą ir ę, negalima ištarti taip, = giminė, skejtaa = skaičius (vienskejtaa ir rašybos reikalai Tiesos rašytojo slapyvardžiu riaus įžanga (Vietoj inzengos) ne pradžioje, o kaip jas ištaria lenkai. Dalelytes né, bé dougskejtaa). Puolis = linksnis. Jų 8: vardinis, prisidengęs autorius trumpame straips- po gramatikos – p. 25–26. Po įžangos seka visur rašo atskirai. Yra ir kitokių rašybos gentinis, reginis, shoukinis, dauinis, apliinki- nelyje Augusto Staselio Noujaa tiesorashyjaa Prakalba réngijos (tik nėra rengėjos pavar- originalumų: to-dél, shiek-tiek, tej-gi ir kt. nis, vejkinis, vidurinis. Linksnis = linksniuotė. lietuuiskos kalboos panagrinėjo priežastis, dės). Gale pridėti pagal A. Stasėlį perrašytų Kiekvieno žodžio kirčio žymėjimas labai Būdvardžių laipsniavimas – tai suliiginimo kuo to autoriaus išmanymu mūsų rašyba kūrinių – 4 Adomo Mickevičiaus eilėraščių margintų raštą ir neišspręstų reikalo turėti lajpsniaj. Sangrąžinių būdvardžių rašymą negera (tikrasis slapyvardžio savininkas, ir 4 Ivano Krylovo pasakėčių – vertimai bei ilgus garsus, todėl ilgiems garsams užrašyti gerasis, naujasis A. Stasėlis laikė neteisingu rodos, kol kas neatskleistas). Autorius, autoriaus eilėraštis Lietuviaj! sumanęs dvilinkas (dvigubas) raides, kaip ir siūlė rašyti giaras iis, noujas iis. Véjksniis matyt, žemaitis, todėl ir nori nukreipti rašybą Apie knygelių autorių patikimų žinių dažnai yra kitose Europos kalbose. Ket = veiksmažodis, o jo asmenavimas – tai žemaičių tarmėn.... Anot Tiesos rašytojo, dvie- turime nedaug. Gimęs jis XIX a. pabaigoje dazinoti kokiú liiterú réjkia rashyti abéjotinose lingauimas. Yra 3 veiksmažodžio laikai: jų balsių rašymą greta ilgosioms balsėms Panočiúose – tuometinės Vilniaus guber- vieetose, réjkia piaarlinksniuoti ar piaarlinguoti dabertinis, praejtas ir atejtinis. Lingiuu (nuo- pažymėti jau XIX a. pradžioje vartojo kun. nijos Lydõs apskrities Kaniavõs valsčiaus (perasmenuoti) zodi, ir kadùù ant tos vietos sakų) yra 4: vardinis, vejkinis, paliepinis ir Jurgis Pabrėža savo botanikos ir kituose kaime. Dabar Panočiaĩ priklauso Varėnos buus prispaudimas – tej ir parodis kokiaa liitera sudérinis. Veiksmažodžio prigultis – tai raštuose. Tad P.[onas] Staselis padarė vien rajono Kaniavos seniūnijai. Ilgainiui šie tury buti... veikslas. Tarsiniis = prieveiksmis. plagiatą, paduodamas tą „tiesorašyją“ kaipo s Stasėliaĩ ėmė rašytis Staseliaĩs, nors kai- Trumpai supažindinama su kalbos da- Nekaitomi žodžiai: pridétiss (prie- a v o išradimą. Tiesos rašytojo išvada kate- mynai ir apylinkių žmonės dar praėjusio limis ir jų kaityba. linksnis), junginiis (jungtukas), shuksniis goriška: Mokslo žvilgsniu Staselio veikaliukas amžiaus viduryje juos Stasėliaĩs vadino. Dienaa yra A. Stasėlio siūlytos lietuvių (ištiktukas). neturi jokios vertės. Jis prieštarauja istoriškai, Pasak Augusto Stasėlio jaunesniojo kalbos gramatikos ir rašybos platesnis A. Stasėlis nepritarė Kazimiero Jauniaus etimologiškai ir net fonetiškai rašybai. brolio Bolesiaus vaikų – sūnaus Domo Sta- išdėstymas. Savo įžangoje autorius sako, ir Kazimiero Būgos kai kuriems siūlymams. Kalbininkai ir kiti lietuvių kalbos specia- selio (1934–1991), beveik 40 metų dirbusio kad anksčiau išleista Nauja tiesorašyja... Dienoje autorius kitiems prikišo rašybos listai Augusto Stasėlio siūlyta rašyba, regis, Varėnos rajono laikraščiuose, ir dukters buvusi trumpoka ir ne visiems galėjo būti nelogiškumus ir vertimus iš svetimų kalbų, niekada daugiau nesidomėję. Pasekėjų ji Antaninos Staselytės-Stumbrienės – dėdė suprantama, todél priivertia manji zéngti toléu tačiau pats tų nuodėmių daug kur neišven- nesusilaukė, nes, kaip matome iš autoriaus teisės mokslus ėjo lyg Karaliaučiaus univer- ir tejsiti visú rashtú. Be to, visoj dabertinéj gė. Tiesorashyja yra rusiškojo правописание teksto nuotrupų, ne visur ją lengva suprasti, sitete. Paskui, versdamasis notaro praktika, rashyboj atsiranda doug nélogismu ir doug paraidinis vertinys. A. Stasėlio tekste gana o juo labiau taikyti praktikoje. gyveno Zarasuose. Miręs, atrodo, 1923 m., vértimu ish sviatimuu kalbuu, dougiausia sla- būdamas tik 27 metų – mat turėjo nesveiką avishku, – zodis zodin... Toliau jis tęsia: Kes širdį. Palaidotas Zarasuose. Po kelių dešim- tury shiek-tiek mookslo ir giaro noro, tes gréjtej tmečių brolis su sūnumis ant jo kapo pastatė gali suprasti tas idéjas, kurios manim veldo ir paminklą. Išeitų, kad savąją rašybos sistemą tuos siekius in kuriuos esh tajkou. Tik vieno sukūręs vos 19-metis jaunuolis. ko esh labeej prashou skejtiitoju – tej ishsimo- Nieko nežinome apie knygelės Dienaa okyti giareej mano liiterus, lentély ishtarimo rengėja pasivadinusią A. Stasėlio talki- ir tejsiklas ishtarimo garsuu. Tačiau čia pat ninkę. rašoma: Dél sutvérimo ko nors vozno ir noujo Pusė Naujos tiesorašyjos... skirta tarčiai. réjkalingas protinis narsumas, o ku pasakiss Rašoma, kaip kai kuriuos garsus ištaria utylistej (gal praktikai? – V. Č.) – ar ijem tes aukštaičiai ir žemaičiai. Pamatu savo tie- darbas ishrodis kéjstuu ir tushtiúm, ar dar kejp sorašyjai autorius paėmęs lietuvių rytiečių kitejp – tes man maza ruupy. kalbą, kadangi jie nežinojo jokio lietuviško A. Stasėlis užsimojo pateikti visoms rašto ir pas juos senoji tartis geriausiai lietuvių kalbos tarmėms tinkančią fonetinę užsiliko. rašybą. Pasak knygelės pradžios, darbelis – Pasak autoriaus, lietuvių kalboje yra 31 tai skambiné rashttvarkaa lietuuishkos kalboos garsas. Jiems užrašyti siūlomos 25 pavienės su tejsiklemy ishtarimo dél visuu tarmiuu, nors raidės (Aa, Bb, Cc, Dd, Ee – kietas garsas, įžangoje pažymėjo: Mano rashtas sutinka Éé – minkštas, Gg, Hh, Ii, Jj – šokantis dougiausia su rytétiu tarmyy... trumpas, Yy – kietas, Kk, Ll, Mm, Nn, Oo, Rengėja savo pratarmėje taip pat sako Pp, Rr, Ss, Tt, Uu, Úú – nosinis, Zz – kietas, norinti ne vien supažindinti visuomenę su tai Žž, Źź – minkštas, tai Zz) ir 6 sudėtinės lietuviškomis tarmėmis, bet geidžianti ir raidės (Ch-ch, Th-th, Tc-tc, Tć-tć, Sh-sh, kai ko daugiau: Pamatuoti rashybiny kalbú Ph-ph). Dvi raidės – Ff ir Xx – vartotinos ant visuu tarmiuu, kes duos galimiby sutvèrti svetimiems žodžiams rašyti. lengvú ir tikrú mookslishkú términologijú ir Abiejų knygelių tekste šen ten rašo- padaryti kiekvienú zodij ejshkùm ishtarimyy mos raidės è ir ù, nors jų nėra siūlomame ijo tikrooj prasmééj. Pasak rengėjos, raidės ą, 12 2013 m. liepos 6 d. Nr. 14 (778) Voruta Lietuviai Rusijoje Lietuviai prie Jenisejaus upės Krasnojarsko kraštas – tai Sibiro platybėse turint galvoje, kad Krasnojarskas – milijoninis „iš stovyklos nebėgo tik tinginiai“. Tuo metu paskendęs kraštas, besiribojąs su Tomsko, miestas, o dar vienas kitas atskrenda ir iš buvo penkių tipų stovyklos: bendrojo tipo Irkutsko ir Kemerovo sritimis, Chakasijos, tolesnių šio krašto regionų. koncentracijos stovyklos, gamybos stovyklos, Tuvos ir Jakutsko Respublikomis bei šiaurė- karo belaisvių stovyklos, ypatingo tipo je skalaujamas ne visada ramiomis Arkties Pagrindinis organizacijos tikslas: puo- priverstinių darbų stovyklos, paskirstymo vandenyno bangomis. selėti lietuvybę, pristatyti Lietuvą gyvena- stovyklos. Šio pasakiškų turtų krašto sostinė – mili- mojoje vietoje, t. y. Krasnojarsko krašte, 1929 m. šaliai priėmus pirmąjį penke- joninis Krasnojarskas, uostas prie Jenisejaus, tačiau Jūs turite ir išskirtinį tikslą – saugoti rių metų planą ir 1930–1932 m. įvykdžius miestas, skaičiuojantis 385 metus nuo savo tremtinių atminimą. Gal galite priminti kolektyvizaciją, situacija iš esmės pasikeitė. įsikūrimo. 2002 m. surašymo duomenimis, mūsų skaitytojui tremties metų istoriją? Įgyvendinant Visasąjunginės komunistų Krasnojarsko krašte gyveno 3829 lietuviai. 1948 m. įvykęs masiškiausias Lietuvos partijos (bolševikų) (rus. ВКП (б)) planus iki Daugiausiai – tai tremtiniai. gyventojų trėmimas buvo tuometės Sovietų 1930 m. buvo likviduotas nedarbas, reikėjo Kalbinu atskridusį iš tūkstančius kilometrų Sąjungos vidaus politikos, kurioje dinamiška vis daugiau žmogiškųjų išteklių. skiriančių tolių į Lietuvos Respublikos Seimo gulago sistemos plėtra buvo prioritetinė, pa- Bendras kalinių skaičius 1930 m. sausio ir Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) darinys. Pasistengsiu pateikti trumpą gulago 1 d. sudarė 95 tūkst., o po pusmečio jis išau- komisijos posėdį Antaną RASIULĮ (šios istoriją ir parodyti, kad tokioje sistemoje tautų go dar 60 tūkst. Be to, apie 300 tūkst. kalinių komisijos narį), visuomeninės organizacijos perkėlimas, siekiant pasinaudoti pigia darbo buvo laikoma respublikinėse NKVD (Vidaus Krasnojarsko regioninė lietuvių tautinė jėga, buvo neišvengiamas. reikalų liaudies komisariato) sistemose. kultūrinė autonomija „Lietuva“ pirmininką. Sovietų laikais žodis „gulagas“ nebuvo 1930 m. balandžio 25 d. organizuota plačiai vartojamas šnekamojoje kalboje ir OGPU (Jungtinė valstybinė politinė valdybos) Gerbiamas Pirmininke, sveikinu „at- įgijo ypatingą skambesį A. I. Solženicynui stovyklų valdyba, po metų pervadinta į OGPU skridusį“ iš tolimiausių tolių. O kaip jūs išleidus savo veikalą „Gulago archipelagas“. vyriausiąją stovyklų valdybą (Gulag OGPU). Krasnojarsko regioninės lietuvių tautinės atsidūrėte tuose toliuose? Tačiau SSRS stovyklų sistemos istorija ilga OGPU funkcija buvo „valdyti“ darbo kultūrinės autonomijos „Lietuva“ pirmininkas Gimiau pokario metais Lietuvoje, Dzūki- ir iki šiol visapusiškai neištirta. Iki šiandien jėgą ir tiekti ją gamybinėms įmonėms pagal Antanas Rasiulis joje. 1948 m. gegužės 22 d., kai man tebuvo nėra tiksliai žinoma, kiek Sovietų Sąjungoje sutartis su jomis („kontragento darbai“). metukai, šeima buvo ištremta į Krasnojarsko buvo stovyklų, kur jos buvo, kaip atsirado Svarbus vaidmuo atiteko idėjai „kolonizuoti“ objektai, o kalinių skaičius 1935 m. siekė kraštą, Chakasiją. Mat, aš irgi buvau pavo- ir išnyko, kuo užsiėmė ir kiek kalinių buvo mažai apgyvendintus šiaurės ir Sibiro rajonus. per milijoną. Stovyklos buvo naudojamos ir jingas sovietams. O toliau, kaip ir visiems kiekvienoje jų. Netgi pagrindinis terminas Belomorobaltijskij, Volgodonskij kanalų, kitiems pramonės objektams: karinėms jūrų vaikams: mokykla, jau Krasnojarske baigtas „stovykla“ iki šiol vartojamas labai aptakiai ir Baikalo–Amūro magistralės statyboms bazėms, oro uostams ir hidroelektrinėms institutas. Įsidarbinau ir likau gyventi čia. skirtinguose aprašymuose atitinka skirtingo reikėjo vis daugiau ir daugiau darbo statyti, geležinkeliams, automobilių keliams rango objektus – nuo atskiro stovyklos jėgos. Pavyzdžiui, iki 1932 m. Beltbaltlage tiesti. Jūsų susivienijimo gimtadienis – 1992 m. punkto iki didelės regioninės struktūros. (Belomorsko-Baltijskij pataisos darbų Karo pabaigoje kalinių skaičius gulage gegužės 28 d. Koks jo – susivienijimo – pir- Dar 1918 m. balandžio 18 d. Lenino stovykloje) kalėjo 50 proc. visų kalinių ir padidėjo į stovyklas išsiuntus internuotus masis vardas ir kas pirmieji jo vadai? Kiek vyriausybė specialiu įsaku organizavo buvo įvykdyta beveik 100 proc. darbų plano. asmenis ir repatriantus, iš viso ypatinguose narių jungia jūsų organizacija dabar? Centrinį baudžiamąjį būrį (rus. ЦКО), o šis Tai buvo įmanoma tik žiauriai išnaudojant darbo batalionuose, stovyklose ir specialiose Susivienijimas buvo pavadintas išleido instrukciją, kurioje buvo reikalaujama žmogiškuosius išteklius: buvo ilginama ligoninėse buvo apie 2,5 milijono žmonių. Šis Krasnojarsko lietuvių kultūros bendrija sukurti sudėtingą kalinimo vietų sistemą. darbo dienos trukmė, panaikintos išeiginės. skaičius dėl nuolat besikeičiančių gyvenimo „Lituanica“, pirmieji jo pirmininkai: Zigmas Ši sistema turėjo įgyvendinti du pagrindi- Žmonių mirtingumas įvairiose stovyklose veiksnių šalyje svyravo nedaug, šiek tiek kito Prieskienis ir šiek tiek vėlėliau – Stasys nius principus: atsiperkamumą (pajamos iš kasmet didėjo. Gulago Statistikos skyriaus tai į vieną, tai į kitą pusę iki pat 1953 m. Zablockis. Mane išrinko pirmininku 1996- kalinių darbo turėjo padengti vyriausybės duomenimis, 1931 m. mirtingumas sudarė Mirus Stalinui, Vidaus reikalų ministerija aisiais, gruodžio mėn. Kultūros bendrijas išlaidas stovykloms išlaikyti) ir visišką kalinių 2,9 proc. visų kalinių, o po metų jis jau (VRM) neteko gamybos vieneto statuso, dėl to ar draugijas pagal Rusijos Federacijoje perauklėjimą. išaugo iki 4,8 proc., atskirose stovyklose siekė smarkiai sumažėjo stovyklų ir kalinių skaičius, galiojančius įstatymus perkrikštijo Kartu su stovyklų sistema prie Teisingumo 26,3 proc. ir net 34,5 proc. (Viterskij darbo tačiau gulagas nustojo veikti tik 1960 m. visuomeninėmis organizacijomis, ir štai liaudies komisariato pradėjo kurtis VČK pataisų stovykla). 1940 m. birželį į Lietuvos Respubliką dabar mes esame visuomeninė organizacija (Rusijos ypatingoji komisija) stovyklų Tuo metu valdžia jau naudojosi apie vieno įžengė Raudonoji armija ir prasidėjo pusę Krasnojarsko regioninė lietuvių tautinė sistema, skirta sovietinės valdžios politiniams milijono specialiai perkeltų asmenų, laikytų amžiaus trukęs aneksijos laikotarpis. Lietuvių kultūrinė autonomija „Lietuva“. priešininkams įkalinti. Tačiau stovyklų laisvai samdomais, darbu. Visi specialiai tautai patys sunkiausi buvo pirmieji okupa- Autonomijoje registruotų yra apie aštuo- sistema strigo nuo pat pradžių. Darbu buvo perkelti asmenys buvo perduoti gulago cinio režimo metai. nis šimtus žmonių, aktyvių, aišku, mažiau, aprūpinti tik du procentai kalinių, dėl silpnos žiniai, o visoms kalinimo vietoms vadovavo Kalbėjosi žurnalistas bet į renginius ateina ir juos padeda organi- valdžios apsauga buvo tokia bloga, kad, kaip vienas liaudies komisariatas – NKVD. Be Alfonsas KAIRYS, Vilnius zuoti apie šimtą narių. Tai nemažas skaičius, pranešdavo teisingumo ministras P. I. Stučka, to, jam buvo priskirti visi stambūs gamybos Tęsinys kitame numeryje Comenius projektas „Yes to a healthy lifestyle“ – tiltas jungiantis Vilniaus r. Paberžės „Verdenės” vidurinę mokyklą su Europa Rima RYBAKOVA, projekto koordinatorė, Vilniaus r. Paberžės „Verdenės“ vidurinės mokyklos socialinė pedagogė, logopedė

Tęsdama daugiašalio tarptautinio Comenius projekto, finansuojamo remiant Europos komisijai, „Yes to a healthy lifestyle“ įgyvendinimą Vilniaus r. Paberžės „Verdenės“ vidurinės mokyklos komanda ruošėsi naujai išvykai į projekto partnerių šalį. Šį kartą pabuvojome Ispanijos Karalystei Projekto logotipas priklausančioje Maljorkos saloje. Mūsų mokyklai atstovavo projekto koordinatorė, paveikslai, ant kurių pavaizduotos mūsų socialinė pedagogė, logopedė Rima mokyklos ir projekto emblemos. Paveikslų Rybakova ir projekto grupės nariai: Laima autorės yra 9-os klasės mokinės: Violeta Juodėnienė, technologijų ir dailės mokytoja, Kulikovska, Justyna Godlevska ir Loreta Vytautas Garšva, kūno kultūros ir teisės Filipovič. 6-os klasės mokiniai pagamino Projekto dalyviai pagrindų mokytojas, 6-os klasės mokiniai magnetukus, kurie atspindėjo lietuviškus Aurėja Baltrušaitytė, Donatas Juša, Albertas motyvus. Mokiniai naudojo papjemaše me- parodyti savo pedagoginius gebėjimus Italijos, Rumunijos, Anglijos, Turkijos, Lie- Savanevičius ir 9-os klasės mokinės Violeta todą. Projekto partneriai susidomėję apžiū- ir vesti pamoką ispanų mokykloje. Mūsų tuvos ir Lenkijos. Kulikovska ir Justyna Godlevska. rinėjo paveikslus ir magnetus. komandai atstovavo kūno kultūros ir teisės Vizito metu ispanų komanda supažin- Mokiniai kartu su mokytojais turėjo pa- Vizito į Maljorką metu mokytojai buvo pagrindų mokytojas Vytautas Garšva. dino visus projekto dalyvius su nuostabiu ruošti rankdarbius, kurie buvo eksponuoja- supažindinti su Ispanijoje veikiančia švietimo Mokiniai buvo patenkinti nauju mokytoju Maljorkos kraštovaizdžiu, senomis pilimis, mi San Macia, nedidelio miestelio Maljorkos sistema. San Macia miestelio mokyklos ir jo pasiūlytais įdomiais žaidimais. muziejais, Palmos (sostinės) senamiesčiu. saloje, mokykloje. Kiekvienai iš skirtingų direktorius Jaume Jadrona atsakinėjo Kol mokytojai diskutavo apie kitą pro- Projektas beveik įpusėjo, liko dar nemažai valstybių atvykusiai komandai reikėjo pri- į svečių, atvykusių iš skirtingų šalių, jekto įgyvendinimo etapą, mokiniai leido suplanuotų veiklų, kurias įgyvendindami statyti savo rankdarbius, papasakoti, kaip jie klausimus. Diskusijų metu kiekvienos šalies laiką dalyvaudami pamokose. Pamokos semiamės ir dalinamės savo patirtimi su buvo pagaminti. Mūsų komanda į parodą atstovai rado skirtumų ir panašumų su savo vyko anglų kalba. Mokiniai pasakojo apie Europos šalių mokytojais ir specialistais. vežėsi iš medžiagos pasiūtus paveikslus, ku- šalyje veikiančia švietimo sistema. Mokytojai savo šalį, tradicijas, papročius. Kiekvienos Galima drąsiai teigti, kad Vilniaus r. Paberžės rių motyvus mokiniai suko iš siūlų, dėliojo galėjo stebėti atviras ispanų mokytojų šalies atstovai turėjo parodyti savo valstybę „Verdenės“ vidurinė mokykla yra pasiren- ant tirpios plėvelės, susiuvo siuvimo maši- pamokas, pasidalinti savo įspūdžiais. žemėlapyje. Pamokose dalyvavo iš aštuonių gusi žengti bendradarbiavimo tiltu kartu su na. Šiuo sudėtingu metodu buvo pasiūti 3 Kiekvienos šalies mokytojai turėjo galimybę šalių atvykę mokiniai: Ispanijos, Graikijos, kitomis Europos šalimis. Voruta 2013 m. liepos 6 d. Nr. 14 (778) 13 Lietuvių švietimo draugija „Rytas“ Vilnius „Ryto“ aušroje: istorinė, kultūrinė retrospekcija* Dr. Alma LAPINSKIENĖ, Vilnius XX a. pradžioje, kai Juozas Tumas-Vaiž- gavo, dėdamasis žmogum kuo siauriausių išdava, nemaža dalimi ta ilga kelionė kultū- trumpą laiką sugebėta pasirūpinti ne tik vi- gantas, Jonas Basanavičius, Antanas Smeto- aspiracijų, vienos kultūros, ne politikos ros takais buvo dėsningas istorinės raidos, sai visuomenei skiriamais laikraščiais, bet ir na, Donatas Malinauskas, kunigai Vladas veikėju; net ir vardą laikraščiui pasirinko modernios tautos formavimosi etapas. priedais jaunimui („Aušrinė“, „Jaunimas“), Mironas, Alfonsas Petrulis ir kiti šviesuoliai, nekalčiausį – bendravardį valdiškojo Moderniosios tautos genezės pagrindu leidiniais vienos ar kitos profesijos žmo- rūpindamiesi Rytų Lietuvos švietimu, kūrė „Vilenskij Viestnik“ – „Vilniaus žinios“3. paprastai laikomas agrarinės visuomenės nėms, pvz., mokytojams – laikraštis „Lie- „Vilniaus aušros“, o vėliau „Ryto“ draugiją, Nors daug kas nepritarė dienraščio idė- tapsmas industrine. Čekų mokslininkas tuvis“ (1906), o 1905 m . ėjo net „Lietuvos Vilniaus kraštas tebebuvo Rusijos imperijos jai, siūlė leisti savaitinį laikraštį, P. Vileišis Miroslavas Hrochas šį procesą suskirsto į tris bitininkas“. Labai svarbus mūsų kultūrai dalis, rusifikacijos ir polonizacijos kirčių ka- sprendimo nekeitė, nes puikiai suvokė dien- fazes. A fazė – išsilavinę žmonės susidomi buvo 1907 m. pradėjęs eiti Lietuvių mokslo pojamas jos pakraštys. To meto Vilnius, caro raščio svarbą, jo konsoliduojantį vaidmenį etninės grupės kalba, papročiais, istorija, ima draugijos žurnalas „Lietuvių tauta“. imperijos provincijos miestas, buvo ne tik telkiant tautą ir kuriant valstybę. Jau pirmo juos tirti ir studijuoti. Stiprėja požiūris, jog ši Vilnius į lietuvių kultūros istoriją įrašė šio krašto, bet ir visos Lietuvos centras, lie- numerio, išėjusio 1904 m. gruodžio 10 d., etninė grupė turi teisę tapti visaverte tauta. ne tik pirmąjį mūsų dienraštį, bet ir pirmąjį tuvių inteligentų traukos miestas, kuriame vedamajame pabrėžiama tautinio kultūri- Prasideda tautinė agitacija ir B fazė – tau- literatūrinį žurnalą „Vaivorykštė“ (1913– telkėsi aktyviausi protai, o jame vykstantys nio darbo būtinybė: „Pradėdami tokiose tinio judėjimo pradžia. Daugėja pasekėjų, 1914), atvirą įvairios estetinės pakraipos procesai lėmė viso krašto raidą. sąlygose dienraščio darbą, turėsime visa formuojasi tautinė savimonė. Atsiranda kūriniams, kaip ir jam kelią tiesusi, daug XX a. pradžios Vilnius – vis dar caro metę lopyties skylėtus savo tautos stogus spaudos, kaip komunikacijos priemonės, dėmesio grožinei literatūrai skyrusi vaiž- erelių ir rusiškų iškabų miestas. Tačiau ir gaivinti jos dar nenudžiūvusias šakeles“4. būtinybė. Kyla masinis tautinis judėjimas gantiškoji „Viltis“ (1907–1915). Reikšmingas jau kitoks nei prieš pusę šimtmečio cariz- Dabartiniais terminais kalbant vedamojo ir prasideda C fazė, kurioje dominuoja to meto mūsų literatūros raidai buvo ir mo glūdumoj. Politinės arenos pakraštin autorius J. Jablonskis ragino visus imtis tau- politiniai reikalavimai ir kuri baigiasi savos S. Šilingo inicijuotas neoromantinės mo- nustumti lietuviai XIX a. pabaigoje kartu tokūros. Ir „Vilniaus žinios“ atliko milžiniš- tautinės valstybės sukūrimu8. Suprantama, dernizmo krypties almanachas „Pirmasai su J. Basanavičiaus „Aušra“ pareiškė esą ką istorinį vaidmenį lietuvių moderniosios kiekvienas tautinis atgimimas, būdamas vi- baras“ (1915). tokie pat žmonės, kaip ir kaimynai, ir norį tautos formavimosi procese. suotinių istorinės raidos dėsnių išraiška, tuo Kad 1904–1915 m. Vilnius buvo lietuvių tokiomis pat teisėmis naudotis. Poeto siela Apie „Vilniaus žinias“ sukosi visuome- pat metu yra specifinis, turįs tik jam būdingų literatūros vyksmo centras, patvirtina ir itin jausdamas bundančią tautos dvasią, 1892 m. ninis Vilniaus ir visos Lietuvos gyvenimas. susidūrimų, posūkių ir vingių. aktyvi knygų leidyba. Viena po kitos išeina Maironis eilėraštį „Vilnius“ baigia viltingai: Kaip rašė L. Gira, „be P. Vileišio dienraščio Lietuvių tautinio judėjimo ištakos, lietuviškos knygos: Liudo Giros pirmieji „Laikai juk mainos: slėgė pikti, –/ Nušvis kažin ar būtų įvykintas ir Didysis Vilniaus etnokultūrinio sąjūdžio pradžia (žemaičių poezijos rinkiniai („Dūl-dul dūdelė...“, kiti / Lietuvai, mūsų Tėvynei.“ seimas, o be jo spaustuvės tikrai nebūtų bajorų veikla, S. Daukanto, S. Stanevičiaus 1909, „Laukų dainos“, 1912 ir kt.), Jono Tautos dvasia budo istorinėje sostinėje. taip žaibiškai nušviesta visa Lietuva Seimo darbai) – XIX a. I pusė – gali būti laikoma Biliūno apsakymai bei apysaka „Liūdna Pačioje XIX a. pabaigoje čia susiburia slap- nutarimais“5, skleidusiais Lietuvos au- A faze. Aktyvėjant tautinei agitacijai, pasaka“ (1908), Kazio Puidos eilėraščiai ta lietuvių inteligentų draugija „Dvylika tonomijos idėją. Dienraštis prisidėjo prie stiprėjant tautiniam atgimimui prasideda „Iš sermėgiaus krūtinės“ (1906), legenda Vilniaus apaštalų“ (kunigas Juozas Am- Lietuvių mokslo, Dailės ir kitų draugijų B fazė. Ji gali būti datuojama XIX a. II puse. „Keleivis“ (1906), Antano Vienuolio-Žu- braziejus, Donatas Malinauskas, Povilas steigimo, jo puslapiuose vykdavo disku- Aštrėja būtinybė kontaktuoti su visais kausko „Grįžo“ (1910) ir „Paskenduolė“ Matulionis ir kt.), siekusi vienyti lietuvius, sijos dėl draugijų pobūdžio ir tikslų, buvo socialiniais etninės grupės sluoksniais ir čia (1913), Vinco Krėvės „Dainavos šalies senų žadinti jų tautinę sąmonę, grąžinti lietuviš- spausdinami atsišaukimai, skelbimai. Daug iškyla periodikos svarba. Spauda uždrausta, žmonių padavimai“ (1912), Igno Šeiniaus kas pamaldas bent į vieną Vilniaus bažnyčią. padarė bendrinės lietuvių kalbos formavi- bet draudimas baigiasi ties imperijos apysaka „Bangos siaučia“ (1914), daugiau 1898 m. į Vilnių grįžta Petras Vileišis, kurio muisi ir plėtrai. sienomis. Ragainėje 1883 m. išeina „Aušra“, kaip dešimt Žemaitės prozos ir dramos kny- didžiausias rūpestis buvo atgaivinti Vilniuje Minint dienraščio dvidešimtmetį po jos seka „Varpas“, „Tėvynės sargas“ ir gelių bei daug kitų leidinių. Kūrybos žodis lietuvybę. Jis įkuria geležies dirbinių gamy- 1924 m. buvusi jo bendradarbė Ona Plei- kiti laikraščiai. plaukė į Vilnių ne tik iš visos Lietuvos, bet klą, į kurią dirbti priima tik lietuvius, ir čia rytė-Puidienė rašė: „<...> jis buvo toji ašis, Lietuvių tautinis sąjūdis atgimė kaip iš tolimiausių Rusijos imperijos kampelių: susitelkia nemažas lietuvių darbininkų ir iš kurios išdygo mūsų visuomenės minčių savarankiška politinė jėga, nors devintajame J. Biliūno – iš Zakopanės, A. Vienuolio – iš inžinierių būrys. Kartu su broliais įsitrau- bei pakraipų stipinai, kuriuos tačiau jungė dešimtmetyje konkrečių politinių valsty- Maskvos, V. Krėvės – iš Baku. Vilnius tapo kia į Apaštalų, Vilniaus lietuvių šelpimosi vienas bendras lankas, sudarydamas tvirtą binių reikalavimų ir nekėlė. Dėl spaudos lietuviškos knygos centru, kur susikryžiavo (1904–1915), „Vilniaus kanklių“ (1905–1915) tautinio atgimimo ratą. Visi šių dienų idė- ir ne tik dėl jos tautinis judėjimas stiprėjo, visos lietuvių literatūros keliai, ieškojimai draugijas ir jas remia. Rengia pusiau slaptus jų ir kultūrinių pradmenų diegai brendo vis labiau priartindamas C fazę su jai bū- ir atradimai. lietuviškus vakarus. Atgavus Šv. Mikalojaus „Vilniaus žinių“ skiltyse arba aplink jų. Pa- dingais politiniais reikalavimais. „Vilniaus 1907 m. sausio 9 d. P. Vileišio rūmuose bažnyčią, P. Vileišis savo lėšomis ją restau- vartykime jų komplektų puslapius, – ko tik žinios“ ir Didysis Vilniaus seimas 1905 m. buvo atidaryta pirmoji lietuvių dailės par- ruoja, pastatydina vadinamąją špitolę su su- ten nerasime?.. Pirmųjų menininkų balsus, pradeda paskutinį moderniosios tautos for- oda, o tų pačių metų rugsėjo 2 d. Vilniuje sirinkimų sale, ir jo dėka Vilniuje susikuria pirmųjų meno parodų branduolius, pirmųjų mavimosi etapą, kuris baigėsi 1918 m. savo įkurta Lietuvių dailės draugija (LDD), pirmoji lietuviška parapija. Gausėja lietuvių teatrų atgarsius, pirmuosius muzikų tonus tautinės valstybės sukūrimu. Kaip pažymi kurios steigėjais buvo A. Žmuidzinavičius, inteligentų būrys, čia darbuojasi J. F. Bort- (M. Petrausko, K. Čiurlionio, S. Šimkaus, Raimundas Lopata, „suvažiavimas buivo M. K. Čiurlionis, Petras Rimša ir Jonas kevičiai, G. Landsbergis, A. Smetona, M. J. Tallat-Kelpšos chorai, koncertai), pirmuo- lūžis lietuvių judėjime, parodęs aukštą Vileišis. Draugijos tikslai – vystyti lietuvių Šlapeliai ir kiti. Anot J. Tumo-Vaižganto, sius operos pamatus („Birutė“, „Adomas tautinės savimonės lygį ir brandą aktyviam dailę, jungti ir remti visų šakų dailininkus pirmaisiais XX a. metais Vilniuje „lietuvių ir Ieva“, „Kaminkrėtys“), iš to viso išėjo politiniam gyvenimui“9. (menininkus), ugdyti atbundančios vi- gaivalo <...> tiek padaugėjo, jog jis kone šiandien garsūs K. Petrauskas, A. Varnas, Tačiau ne tik politiniam. Nors pagal suomenės meninį skonį, rinkti tautodailės ėmė viršyti lenkų inteligentiją“1. Vilnius visa Čiurlionio galerija, Dailės draugijos M. Hrocho periodizaciją trečiąjį modernio- kūrinius. Aktyviai dirbdama, draugija tapo lietuvių atgimimo širdimi. rinkinys ir daug kitų mene žinomų vardų, sios tautos formavimosi etapą įprasta vadin- iki karo vien Vilniuje surengė 9 lietuvių Tačiau tautinį lietuvių judėjimą dar debiutavusių „Vilniaus žinių“ skiltyse“6. ti politiniu, istorikų ir sociologų vis labiau dailės parodas. Šių metų sausį minėjome stipriai kaustė carizmo grandinės. Todėl Būdamos kultūrinio gyvenimo ašimi, pripažįstama, jog kultūrinis tautokūros ne tik „Ryto“ draugijos, bet ir „Čiurlionies tautinio kultūrinio darbo bare istoriniu virs- „Vilniaus žinios“ buvo ir literatūrinio gyve- komponentas nemažiau svarbus už politinį, kuopos“ šimtmetį. A. Žmuidzinavičiaus mu tapo spaudos draudimo panaikinimas, nimo spiritus movens, – ne vienam rašančia- o gal netgi visų svarbiausias10. Šį požiūrį ir S. Šilingo iniciatyva prie LDD įsteigtos pirmojo lietuviško dienraščio „Vilniaus jam pirmojo dienraščio atsiradimas įkvėpė patvirtina ir 1905–1914 m. dešimtmetis Lie- kuopos dėka M. K. Čiurlionio paveikslai žinios“ pasirodymas ir imperijos pamatus pasitikėjimą lietuvišku žodžiu, sustiprino tuvoje, pačių lietuvių inteligentų vadinamas tapo tautos nuosavybe. Draugija surinko gerokai paklibinusi 1905 m. revoliucija. Kaip tikėjimą savo darbo prasmingumu, paga- taikaus kultūros darbo laikotarpiu. daug tautodailės kūrinių, kurie tarpukariu rašo istorikas R. Miknys, „Rusijos imperijos liau, atvėrė galimybę publikuotis. „Vilniaus Istorikas Tomas Balkelis studijoje „Mo- buvo laikomi Čiurlionio galerijoj. valdžiai 1904 m. gegužės 7 d. po ilgų dvejo- žinios” suprato savo misiją meninio žodžio derniosios Lietuvos kūrimas“ rašo: „Inte- Tuo metu dailė buvo suprantama pla- nių panaikinus spaudos draudimą lotyniš- propagavimo ir ugdymo bare. Per tuos ligentai, suvokę, kad savo politinių tikslų čiau, apėmė ir kitas meno rūšis, todėl LDD kaisiais rašmenimis, atkarpai tarp karštųjų ketverius su viršum metų dienraštyje publi- nepasieks atvira konfrontacija su imperija rūpinosi ir muzika, surengė pirmąjį lietuvių 1905 m. ir Pirmojo pasaulinio karo pradžios kuota daugiau nei 200 literatūros kūrinių: ir kad reikia sustiprinti silpnus saitus su kompozitorių kūrinių konkursą, kuriame būdinga politinių, kultūrinių, idėjinių, soci- apie 130 originalių ir 91 vertimas. Dienraš- visuomene, porevoliuciniu dešimtmečiu dvi pirmąsias premijas gavo Aleksandras alinių ir ekonominių procesų sparta visoje tis buvo atviras tiek tradicinio realistinio ėmėsi „taikaus kultūros darbo“. Patriotiniu Kačanauskas12. Profesionalioji muzika dar Rusijos imperijoje ir Lietuvoje“2. vaizdavimo šalininkams, tiek pirmiesiems šūkiu tapo ne revoliucija, o laipsniški socia- tik stojosi ant kojų, bet muzikinis gyvenimas Suprantama, tie procesai nebuvo caro modernistams, todėl skatino literatūros liniai ir kultūriniai pokyčiai. Todėl šį dešim- buvo gana gyvas. Juk būtent Vilniuje gimė valdžios laiminami ar skatinami, nes savo raidą ir plėtotę. tmetį įvyko kultūrinio aktyvizmo proveržis, ir lietuviška opera – 1906 m. lapkričio 6 d. užmačių, aršios šovinizmo politikos ji ne- Kaip matome, „Vilniaus žinios“, ėjusios padėjęs sukurti ir išplėsti ištisą patriotinių ir miesto salėje buvo atlikta M. Petrausko ir G. atsisakė. Pokyčius carizmas priėmė kaip iki 1909 m. pavasario, išjudino kone visus kultūros draugijų, klubų, spaudos leidinių Landsbergio-Žemkalnio opera „Birutė“. Vil- neišvengiamybę ir stengėsi kontroliuoti. kultūrinio darbo barus. 1906–1907 m. inteli- ir kitų institucijų tinklą“11. niaus lietuvių savišalpos, „Vilniaus kanklių“, Nepavykus buvo griebiamasi tiek „Skaldyk gentai ėmėsi aktyvios veiklos mokslo, meno, Kokie gi plataus kultūros baro darbai „Rūtos“ (1909–1914) draugijos turėjo chorus, ir valdyk“ politikos, tiek išbandytų represi- spaudos, švietimo srityse, ir ta veikla tęsėsi per tą dešimtmetį buvo nudirbti Vilniuje, kuriuos vedė M. K. Čiurlionis, M. Petrauskas, nių-policinių priemonių. Tačiau vienaip ar iki pat karo. Būdami gana skirtingų politi- virtusiame, anot J. Tumo-Vaižganto, lietu- J. Tallat-Kelpša, J. Kučinskis, ir kiti muzikai. kitaip carizmo varžtai šiek tiek atsileido, ir nių pažiūrų, nuo krikščionių demokratų iki vių Atėnais? Draugijos ne tik rengdavo koncertus, lietuvių inteligentai ėmėsi veiklos. socialdemokratų, lietuvybės gaivinimo, tau- Atgavus spaudą Vilnius tapo lietuviškos dainavimo vakarus, bet ir statydavo „dra- „Štai ir sugrąžinta lietuviams spauda, – tos kūrimo kelius jie suvokė vienodai, – kaip periodikos centru. Iš viso 1904–1915 m. Vil- matiškus veikalus“, rūpinosi lietuviškos rašė J. Tumas-Vaižgantas, – tiesa, varžoma, taikų kultūros darbą, būtiną tautos kėlimo, niuje ilgiau ar trumpiau ėjo per 30 lietuviškų dramaturgijos ir vaidybos meno ugdymu. nelaisva, visgi spauda. Kas gi pirmasis jos telkimo darbą. „Laukiniai ir pusiau periodinių leidinių – dvigubai daugiau nei Jau 1905 m. vasario 6 d. Savišalpos draugija pasinaudoja ja? Žinoma, tas, kurs ir laukiniai žmonės gali turėti vien tėviškę, lenkiškų. Dauguma leidinių, tarsi sekdami surengė pirmą viešą lietuvišką spektaklį kovotojas dėl jos buvo pirmasis, inžinierius ir ilga kelionė kultūros takais reikalinga, „Vilniaus žiniomis“, kad ir atstovaudami Vilniuje, – buvo suvaidinta komedija „Ame- Petras Vileišis. Jis tuojau, greituoju įniko kad tauta sudarytų sau valstybę. <...> Be kokiai partijai, stengėsi ne skaldyti, bet rika pirtyje“ ir farsas „Vienas iš mūsų turi steigtis spaustuvę, kuri galėtų mušti pirmąjį kultūros, be susipratimo, <...> – valstybės vienyti tautą, kaip kairųjų demokratų apsivesti“. Netrukus „Vilniaus žiniose“ lietuvių dienraštį. Nelengva buvo ir šiam būti negali,“7 – įžvalgiai rašė G. Petkevičai- „Lietuvos žinios“, pasižadėjusios laikytis nuskambėjo raginimas steigti tautišką tea- koncesiją gauti. Daug slenksčių gavo P. tė-Bitė. Iš tikrųjų, ši veikla nebuvo vien tik „bepartijinės pakraipos“, arba viltininkai, trą13. Tam įgyvendinti trūko profesionalių Vileišis numindžioti, kol ją gavo. Visgi palankių aplinkybių ar subjektyvių veiksnių skelbęsi: „Mūsų kryptis – vienybėje.“ Per Nukelta į 14 p. 14 2013 m. liepos 6 d. Nr. 14 (778) Voruta Kelionės Kaip švenčia siciliečiai Dainius KINDERIS Sicilijos kultūrinės tradicijos – unikalus įžymybes, politikus, alegorines būtybes. fenomenas, įsikūnijęs įdomiausiuose papro- Įspūdingai apsirengę eisenos dalyviai šoka čiuose ir šventėse. Metų eigoje šioje saloje konfeti lietuje, o vakare dangus nušvinta švenčiama daugybė švenčių. Kaip ir visoje fejerverkais. Italijoje, Sicilijoje svarbus vaidmuo tenka Ačirealė (Katanijos provincija), vasario arba katalikų bažnyčiai: su didžiuliu užmoju čia kovo mėnuo. minimos šventiesiems skirtos dienos, savo globėjus danguje turi kiekvienas miestas Migdolų žydėjimo šventė ir kaimelis. Siciliečiai prisimena ir pažymi istorinius įvykius, rengia derliaus ir vieti- Agridžente (La Sagra del nių produktų festivalius, mėgsta pašvęsti ir Mandorlo in Fiore) kitomis progomis. Sicilijoje apskritai mėgstamos procesijos, Planuodami keliones į Siciliją vasarį, kuriose dalyvaujama noriai, apsirengus pagalvokite apie Agridžentą. Pirmąją įspūdingais kostiumais. Čia susipina reli- vasario savaitę Agridžente (Agrigento) giniai motyvai ir liaudies tradicijos. Kartais švenčiama migdolų žydėjimo šventė. ištisą savaitę užtrunkančių švenčių metu Medžių šakas lipte aplipę rausvi migdolų dienomis vyksta gyva prekyba gatvėse, žiedai – tikras ženklas, kad pavasaris jau amatų demonstravimas, eitynės, koncertai, Sicilijoje. Ši tradicija turi gilias šaknis, o o vakarais aikštės, skverai ir net gatvės šiuolaikinio festivalio pradžia laikoma 1934 tampa šokių aikštelėmis. Jei tokiose šventėse m. Naro miestelyje surengta šventė, kurios dalyvauja turistai, vietiniai gyventojai juos tikslas – propaguoti tradicinius produktus. priima labai svetingai, o pastebėję susido- Netrukus festivalis persikėlė į provincijos mėjimą savo tautos tradicijomis, tampa ypač centrą Agridžentą ir tapo kasmetine dėmesingi ir draugiški. pavasario tradicija, įgydama naujų bruožų. Švenčių metu labiau nei bet kada galima Dabar pasigėrėti žydinčiais migdolais, pastebėti, kokios įvairios tradicijos čia per- o miesto gyventojus ir gausius svečius Baroko festivalis Note sipynė per šimtmečius. Susiformavo tikra pradžiuginti savo tautų šokiais susirenka etnografinė mozaika, kurioje specialistai liaudies šokių kolektyvai iš viso pasaulio. grindinys užklojamas spalvingu gyvų gė- alžyriečių pašiūrėms. Kuskuso šventė kartu gali atsekti daugybės tautų bruožus – nuo Vilkėdami spalvingais tautiniais drabužiais lių kilimu. Menininkų rankos gėlių žiedus yra ir konkursas, kur virtuvės virtuozai iš bizantiečių iki šiuolaikinių italų. jie dalyvauja eisenose miesto gatvėmis, o sudėsto į religinius, mitologinio turinio ar įvairių šalių varžosi, kuris pateiks geriausią Jei svečiuojatės Sicilijoje bent savaitę, pasirodymai aikštėse ir skveruose sukviečia vietines tradicijas atspindinčius paveikslus, kuskuso patiekalą. Vyksta paskaitos, semi- tikrai turėsite galimybę aplankyti kuriame minias žiūrovų. darančius neužmirštamą įspūdį. narai, kulinarinės pamokos, o sielai peno nors mieste ar kaimelyje vykstančią šventę, o Pradinis šventės tikslas – vietinių pro- Notas, Sirakūzų provincija, trečias gegužės suteikia kasdien vykstantys koncertai. kai kurie turistai savo kelionių į Siciliją laiką duktų populiarinimas – išliko: vietiniuose sekmadienis. San Vito lo Capo, Trapanio provincija, pa- specialiai derina su pačių įspūdingiausių baruose ir restoranuose siūlomi įvairiausi skutinė rugsėjo savaitė. tradicinių švenčių lankymu. Kelionės į Si- patiekalai, kurių sudėtyje yra migdolų, savo Kuskuso šventė San Vito lo ciliją nebrangios ir tiesioginiai skrydžiai iš produkciją demonstruoja ir siūlo įsigyti Lietuvos jau realybė, taigi, kodėl gi ne? regiono ūkininkai ir amatininkai. Tačiau Kape (Il Cous Cous Fest) Milžinų paradas Mesinoje pastaraisiais dešimtmečiais šventėje akty- Ačirealės karnavalas viai skelbiamos ir taikos bei skirtingų tautų Vakarinėje Sicilijos dalyje esantis San (Carnevale di Acireale) tarpusavio supratimo idėjos. Gražus šventės Vito lo Kapas (San Vito lo Capo) žavi Mesina – arčiausiai žemyno esantis akcentas – draugystės deglo įžiebimas prie nuostabiais paplūdimiais, krištoline jūra ir miestas, dažnai vadinamas vartais į Siciliją. Konkordo šventyklos ir vakarinės procesijos gražia gamta. Rugsėjo pabaigoje atslūgus Žolinė Mesinoje švenčiama įspūdingai – rug- Ačirealėje, Etnos ugnikalnio papėdėje su deglais į netoli Agridžento esantį Šven- alinantiems karščiams čia vyksta tarptauti- pjūčio 13 ir 14 dienomis miesto gatvėmis ant įsikūrusiame mieste, karnavalų tradicija tyklų slėnį. nis kultūrinės integracijos festivalis, trumpai didžiulių žirgų keliauja milžinai: baltaveidė gyvuoja šimtmečiais. Pirmą sykį karnavalas Agridžentas, pirmoji vasario savaitė. vadinamas Kuskuso švente. moteris Mata ir juodaodis vyras Grifonė. buvo paminėtas 1594 m. mokesčių doku- Tai vienas iš daugybės Sicilijoje vykstan- Mesinos gyventojai gali pateikti skirtingų, mentuose, tačiau yra žinių, kad ir anksčiau Baroko festivalis Note čių kulinarinių festivalių, labiau nei kuris net viena kitai prieštaraujančių istorijų apie žmonės mėgdavo išeiti į gatves ir mėgau- kitas atspindintis įvairių tautų įtaką Sicilijos šios milžinų poros atliktus žygdarbius, damiesi kaukių suteikta laisve juokaudavo, (Infiorata di Noto) kultūrai ir virtuvei. Išties Sicilija, nors pri- tačiau šventės be jų neįsivaizduoja. O kitą šokdavo ir krėsdavo išdaigas. klauso Italijai, tačiau geografiškai Afrika yra dieną, rugpjūčio 15-ąją, šlovinama mergelė Dabar tai įspūdingas reginys, vienas Nedidelis Noto miestas laikomas sici- gerokai arčiau nei Roma, o po du šimtmečius Marija. Miesto gatvėmis „plaukia“ didžiulė labiausių lankomų karnavalų Italijoje. lietiško baroko sostine, o jo senamiestis ir trukusio arabų valdymo nebestebina faktas, įspūdinga konstrukcija, vadinama Vara, Skambant vietinių muzikantų atliekamai viena iš bažnyčių įtraukti į UNESCO kul- kad kuskusas įsitvirtino tiek siciliečių virtu- papuošta Marijos ėmimo į dangų scenomis, lydima tūkstantinės basų, baltais rūbais muzikai, prieš akis slenka spalvotų, švytin- tūros paveldo sąrašą. Kiekvienais metais vėje, tiek restoranų meniu. Baltas San Vito lo apsirengusių žmonių procesijos. čių išradingai papuoštų vežimų ir mašinų kelioms dienoms viena miesto gatvių – Via Kapo paplūdimio smėlis tampa puikiu fonu Mesina, rugpjūčio vidurys. paradas, lydimas kaukių, vaizduojančių Nicolaci – pasikeičia neatpažįstamai: visas dykumos klajoklių berberų palapinėms ar Užs. Nr. 14

Lietuvių švietimo draugija „Rytas“ Vilnius „Ryto“ aušroje: istorinė, kultūrinė retrospekcija* Dr. Alma LAPINSKIENĖ, Vilnius Atkelta iš 13 p. jėgų, tačiau netrūko pastangų ir kryptingos Nors lietuviško teatro 1905–1914 m. švietimą Rytų Lietuvoje, tačiau jau 1908 m. Vilniaus kultūrinis gyvenimas: draugijų reikšmė 1900–1945, teatrinės veiklos. Lietuvių teatro ugdymu Vilniuje nepavyko sukurti, lietuviška- rudenį caro valdžia draugiją uždarė. Vil- Vilnius: LLTI, 2008, p. 13. 3 J. Tumas-Vaižgantas, Lietuvių literatūros paskaitos, ypač rūpinosi „Rūtos“ draugija. Antai tik sis Vilniaus segmentas buvo atkurtas. niaus krašto švietimu rūpinosi Lietuvių K. 1924, p. 172. 1910 m. ji surengė 89 vakarus, iš kurių 17 Kaip pažymi Balys Sruoga, „Lietuviškųjų mokytojų sąjunga, Aušrininkai, Vilniaus 4 „Mūsų šventė ir mūsų rūpestis“, Vilniaus žinios, vaidinimų14. vakarų teatras prieš karą suvaidino itin lietuvių šelpimosi draugija, bet tai nebuvo 1904, gruodžio 10, Nr. 1, p. 1. Vilniečių repertuarą sudarė ir originali, įžymų vaidmenį mūsų tautos atgijimui, pagrindinis jų veiklos baras. Todėl visomis 5 Liudas Gira, „Vieną didžiausių lietuvninkų išly- dint“, Lietuvos aidas, 1935, kovo 21, Nr. 66. ir verstinė dramaturgija: Šiaulėniškio „Pilė- gal nedaug temažesnį už literatūros išgalėmis buvo siekima atkurti švietimo 6 O. Pleirytė-Puidienė, „Atminimų pluoštas“, Kri- nų kunigaikštis“, Slovackio „Mindaugas“, vaidmenį, – ypač miestų lituanizacijos, draugiją. Ir prieš 100 metų, 1913 m. sausio vulė, 1924, Nr. 4, p. 12. V. Nagornoskio „Živilė“, Vydūno „Piktoji lietuviškosios visuomenės organizavimo 31 d., į darbą stojo Vilniaus krašto švieti- 7 Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, Krislai, Vilnius: Vaga, gudrybė“ ir t. t. 1911–1914 m J. Straz- <...> reikalu. „Lietuviškų vakarų“ teatro mo draugija „Rytas“, 27-erius metus tarsi 1966, p. 475. 8 žr. Hroch M. Die Vorkämpfer der nationalen Bewe- do-Jaunučio leistas žurnalas „Teatras“ meniškumas jo buvimo nebūtų pateisinęs, tvirtovė gynusi lietuvybę Rytų Lietuvoje gung bei den kleinen Völkern Europas. Praha, 1968. aprūpindavo scenos mėgėjus lietuviškais jei nebūtų buvę vadovaujamasi tautinio (ir vėl ginanti šiandieną!). „Į organizacijas 9 Raimundas Lopata, Nepriklausomybės akto signataras ir verstais veikalais. Vaidindavo M. Piasec- darbo tikslais“15. susibūręs lietuvis – tai žvirgždas, kurio Donatas Malinauskas, Trakai-Vilnius: Voruta, 1997, p.37) kaitė, P. Gaidelionis, G. Šapkauskaitė, K. Ši itin glausta, fragmentiška XX a. joks malūnas nesutraiško“16, šiuos Jeroni- 10 žr. Tomas Balkelis, Moderniosios Lietuvos kūrimas, Puida, L. Gira, K. Jablonskienė, O. Pleirytė, pradžios lietuviškojo Vilniaus literatū- mo Cicėno žodžius patvirtina ir pagarbą Vilnius, LLTI, 2012, p. 247–248. 11 Ten pat, p. 208. S. Kymantaitė, V. Biržiška, P. Bugailiškis rinio, meninio gyvenimo retrospekcija kelianti „Ryto“ draugijos veiklos bei darbų 12 žr. Jūratė Burokaitė, „Lietuvių dailės draugijos ir daug kitų vilniečių lietuvių. Ypač pla- parodo tik dalį ilgosios kelionės kultūros istorija. muzikinis konkursas“, kn. Vilniaus kultūrinis gyveni- čią vagą varė G. Landsbergis-Žemkalnis takais. Inteligentai puikiai suvokė, jog mas: draugijų reikšmė 1900–1945, Vilnius, LLTI, 2008, – lietuviško teatro organizatorius, akto- modernios tautos ateities garantas greta * Pranešimas skaitytas lietuvių švietimo p. 160–165. 13 Alfa, „Tautiško teatro reikalingumas“, Vilniaus rius, režisierius, dramaturgas, kritikas ir tautinės kultūros ir profesionalaus meno draugijos „Rytas“ 100-mečiui skirtoje konfe- žinios, 1905, gegužės 20 d., Nr. 124. idėjų generatorius. Būtent jo sumanymu yra mokslas ir švietimas. „Paimsme arklą, rencijoje 2013 m. sausio 31 d. Lietuvos nacio- 14 žr. Lietuva, Lietuvių enciklopedija, Penkioliktas Vilniaus teatro mylėtojai 1909 m. rugpjūčio knygą, lyrą“, – rašė Maironis. Eidami Lie- naliniame muziejuje tomas, II leidimas, Vilnius: Lietuvos enciklopedijų redakcija, 1991, p. 658. 15–16 d. surengė pirmojo lietuviško spek- tuvos keliu šviesuoliai jau 1907 m. vasarį 15 1 Juozas Tumas-Vaižgantas, Lietuvių literatūros paskai- Balys Sruoga, „Mūsų teatro raida“, kn. Lietuva taklio Palangoje jubiliejinę dešimtmečio įkuria lietuvių švietimo draugiją „Vilniaus tos: Draudžiamasis laikas, K., 1924, p. 169. 1918–1938, Kaunas: Šviesa, 1990, 212–213. šventę, sutraukusią į Vilnių įvairių miestų aušra“, o balandį – Lietuvių mokslo drau- 2 Rimantas Miknys, „Istorinis Lietuvių mokslo drau- 16 Jeronimas Cicėnas, Vilnius tarp audrų, Vilnius: pajėgiausius lietuvių teatralus. giją. „Vilniaus aušros“ tikslas buvo plėsti gijos kūrimosi ir veiklos iki 1915 metų kontekstas“, kn. Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1993, p. 157. Voruta 2013 m. liepos 6 d. Nr. 14 (778) 15 LietuvaRytų Lietuvos – Lenkija: mokyklų nuo strateginės gyvenimas partnerystės iki priešpriešos Memel – Wilno. ,,Už jūsų ir mūsų laisvę!“ Prof. habil. dr. Vytautas RADŽVILAS, Vilnius vaizdžiai kalbant, egzistencinė problema, o tapo ,,natūralus“ ir ,,savaime suprantamas“, baubais, o kiekvienoje tautinės bei valsty- paprasčiau sakant – visai nerūpėjo. Nors dar o būdamas šitaip giliai internalizuotas, jis binės sąmonės apraiškoje budriai ieškoma šnekantys lietuviškai ir turintys šiokių tokių vaizdžiai kalbant, virto antrąja prigimtimi „siauro etnocentrizmo“ šmėklų. Ir visa tai sentimentų savo kultūrai ir kraštui, jie vis ir veikia kaip neįsisąmoninta mąstymo bei vyksta šalyje, kurioje sveikos tautinės savi- dėlto visais atžvilgiais jau buvo tapę lojaliais elgesio nuostata. Todėl nors šitokie piliečiai garbos reikia ieškoti su žiburiu, o vergiškai Tarybų šalies piliečiais. Su Komunistų parti- gyvena tarsi vėl nepriklausomoje Lietuvos keliaklupsčiauti prieš visus „didžiaisiais jos programiniuose dokumentuose nubrėžta Respublikoje, jie iš tikrųjų nepajėgia įsivaiz- broliais“ laikomus „strateginius partnerius“ ,,broliškų tautų“ susiliejimo perspektyva duoti tos respublikos kitaip, kaip tik kokios ne tik nesigėdijama, bet tokia praktika pa- jau buvo iš esmės susitaikyta, o daugeliui ji nors kitos valstybės dalies – būtinai didesnio versta oficialia valstybės politika ir ja veikiau atrodė priimtina ir net artintina. politinio darinio provincijos. didžiuojamasi. Atkūrus nepriklausomybę toji ištautinta Tenka pripažinti, kad šiuo atžvilgiu Neretai išsakomi būgštavimai, kad ir išvalstybinta sąmonė išliko ir tebėra at- okupacijos sąlygomis gyvenęs ir ugdytas užėmus tvirtą poziciją LLRA neojedinstve- gaminama įvilkus ją į kiek sumodernintą ir šiandieninis šalies politinis ir akademinis ninkų atžvilgiu dar labiau pašlis ir taip gana ,,versternizuotą“ žodyną. Atvirą ideologinį sluoksnis ne taip jau smarkiai skiriasi nuo įtempti Lietuvos ir Lenkijos valstybių santy- angažavimąsi ,,komunizmo statybos“ reika- dar ilgiau ir griežčiau ,,auklėto“ kitų bu- kiai. Tokie būgštavimai taps niekiniai, jeigu Vytautas Radžvilas lui pakeitė ,,vertybinio neutralumo“ nuos- vusių tarybinių respublikų elito. Netikėtai Lietuva elgsis kaip tikra valstybė ir sugebės Toks jeigu ne visuotinę, tai tikrai masinį tata, po menamo ,,objektyvumo“ kauke iš žlugus TSRS ir joms tapus savarankiškomis aiškiai suformuluoti bei atvirai perteikti apsėdimą liudijantis aklumas reikalingas pa- tikrųjų slepiantį senąjį įprotį būti pasiruošus valstybėmis, jų ,,viršūnės“ buvo tokios savo partnerei savo tvirtas nuostatas ne tik aiškinimo. Greičiausiai jį lemianti priežastis tarnauti bet kuriam šeimininkui. Lietuvos pasimetusios ir sutrikusios, kad nežinojo, dėl padėties Pietryčių Lietuvoje, bet ir dėl yra ne viena. Tačiau svarbiausia, ko gero, Respublikai atsirasti leidęs J. Basanavičiaus nei kas yra toji tarsi iš dangaus nukritusi abiejų šalių santykių pamatinių principų. yra okupacijos laikotarpiu spėjusi įvykti projektas ,,dekonstruojamas“ su tokiu pat ir visai netrokšta nepriklausomybė, nei ką Pageidautina, kad šie santykiai būtų ne tik tautinės ir valstybinės sąmonės atrofija. Lie- ir net didesniu įkarščiu negu sovietmečiu. su ja daryti. partneriški, bet ir bičiuliški. Tačiau jeigu tuvą okupavusi imperija darė tai, ką tokiais Ypač aršiai puolamas ir griaunamas jo bran- Gyvename keistu savosios istorijos paaiškėtų, kad Lenkija jų nepasiruošusi atvejais daro visos imperijos – stengėsi oku- duolys – moderniosios Lietuvos tautinę ir tarpsniu. Riba tarp sąmoningos išdavystės gerinti, jie turi likti sudėtingi, nes geriau puotos šalies gyventojus paversti ištikimais valstybinę savimonę grindžiantis tariamai ir įpročio aklai paklusti yra beveik ištrinta ir laikinai kęsti menkus kaimynų ginčus ir ir klusniais savo valdiniais. Todėl iš tautos ,,nemoksliškas“ ir ,,romantiškas“ istorinis tapo tokia paslanki, kad darosi sunku atskirti barnius negu neatsakinga nuolaidžiavimo sąmonės buvo siekiama su šaknimis išrauti pasakojimas. Akademinė ir populiarioji piktavališką kenkimą savajai valstybei nuo politika brandinti rimtą konfliktą, kuriam visus prisiminimus apie tarpukario Lietuvos spauda užtvindyta rašiniais, kurie kiekvie- paprasčiausio nemąstančio plaukimo pasro- kaip tik ir kruopščiai purena dirvą LLRA Respubliką. Visais įmanomais būdais die- noje normalioje šalyje būtų vienareikšmiškai viui. Tačiau abiem atvejais padariniai yra tie autonomininkai. Taip jau susiklostė, kad giamas įsitikinimas, kad pats šios valstybės priskiriami antivalstybinės ardomosios patys. Metus atgalinį žvilgsnį į visą atkur- Lenkija neapdairiai parėmė prieš Lietuvos atsiradimas 1918 m. buvo kažkokia istorinė propagandos žanrui. tosios nepriklausomybės tarpsnį nesunku valstybę veikiančią politinę jėgą, todėl pati klaida ar nesusipratimas. Tam tikru atžvilgiu susiklosčiusi padėtis įsitikinti, kad neleistino ir nusikalstamo privalo rasti drąsos ir jėgų išsipainioti iš Šios pastangos nenuėjo veltui. Atkuriant net prastesnė negu sovietmečiu. Mat neretai nuolaidžiavimo KPSSD-LLRA autonomi- susiklosčiusios nemalonios ir pavojingos valstybę šis įsitikinimas jau buvo spėjęs giliai valstybės idėjiniai pagrindai „dekonstruoja- ninkams istorija yra tik du dešimtmečius padėties. Stebint kai kuriuos šios šalies įsišaknyti daugybės piliečių sąmonėje ir net mi“ dangstantis „europinių vertybių“ sklai- trunkančio Lietuvos keliaklupsčiavimo prieš vadovybės veiksmus ir pareiškimus kyla virsti ,,natūralia“ ir ,,savaime suprantama“ dos širma. Neįtikėtina, bet faktas: Lietuva ,,civilizuotą pasaulį“ logiškas ir nuoseklus įspūdis, kad yra nesuvokiama, jog Lietuvos nuostata. Todėl reikalai klostosi taip, kad yra turbūt vienintelė Europos, gal ir pasaulio padarinys. spaudimo politika nėra toliaregiška ir kaip dauguma valstybei formaliai atstovaujan- šalis, kurioje tautos išnykimas oficialiai pa- Tik epizodas ištisinėje vergiško padlai- tik naudinga trečiosioms šalims. čių ir jos interesus privalančių atkakliai skelbtas strateginiu valstybės politikos tikslu. žiavimo stipresniesiems protrūkių grandinė- Visiškai akivaizdu, kad ši didelė vals- ginti politikų ir pareigūnų gali vadintis Žinomų ekspertų grupės sukurta ir Vyriausy- je, kurios ryškiausiu perlu turbūt laikytinas tybė turi visas prielaidas ir galimybes tapti įvairiai – prezidentais, ministrais pirminin- bės patvirtinta ilgalaikė šalies raidos strategija LR Seimo atliktas pasaulio istorijoje vargu Vidurio rytų Europos geopolitiniu traukos kais, ministrais, ambasadoriais ar dar kitaip. numato patraukliai skambančią ,,globalios ar girdėtas ,,žygdarbis“, kai tautos ir vals- centru, tačiau panašu, kad šios galimybės Tačiau jų žodžiai ir veiksmai negailestingai Lietuvos“ viziją. Tačiau atidžiau įsigilinus tybės likimą daugeliui dešimtmečių turėjusi yra laidojamos. Tokiu centru Lenkija galėtų išduoda, kad minėtoji nuostata gyva ir pui- į minėtos vizijos turinį ir esmę, netrunka nulemti Lisabonos sutartis buvo patvirtinta tapti natūraliai, bet su viena būtina sąlyga. Ji kiai veikia. Iškilus nors kiek svarbesniam paaiškėti, kad jos konceptualinė ašis yra tas jos neskaičius. Dėl tų pačių priežasčių kai turėtų nekartoti praeities klaidų ir pagaliau Lietuvos gyvybinius interesus liečiančiam pats sovietmečiu populiarus tautų susiliejimo kuriems Lietuvos istorijos mokslo korifėjams suvokti, jog XX a. pradžioje įvykę pokyčiai klausimui, jie automatiškai pradeda mąstyti ,,pasaulinėje komunistinėje visuomenėje“ yra pernelyg sunku suprasti tiesą, kurią yra negrįžtami: atskirų gudų, lietuvių ir ir elgtis ne kaip nepriklausomos ir suvere- motyvas. Kiek skiriasi tik žodynas. Užuot nesunkiai suvokia visi blaivios nuovokos ukrainiečių tautų bei valstybių buvimas nios valstybės reprezentantai, bet kaip kokiai atvirai kalbėjus apie susiliejimą, lietuvių nepraradę ir tautinę bei valstybinę sąmonę yra neatšaukiama geopolitinė realija, su nors kitai valstybei priklausančią teritoriją tautai brėžiama šiuolaikiškesnė perspektyva dar turintys šalies piliečiai. Kad ir kokios kuria derėtų susitaikyti. Tai reiškia, kad administruojantys pareigūnai, pasiruošę ne išlikti savo žemėje ir valstybėje gyvenančia sudėtingos ir toliau tyrinėtinos būtų tra- pastebimos sąmoningos ar nesąmoningos stropiai įvykdyti kiekvieną aukštesnės val- visaverte politine tauta, bet tapti išvietin- giškai abiems pusėms pasibaigusio XX a. pastangos paversti buvusios ATR erdvę džios siunčiamą direktyvą. ta – po visą pasaulį pasklidusia ir pasaulinėje pradžios lenkų-lietuvių konflikto priežastys vieningu geopolitiniu vienetu remiantis Tačiau būtų nesąžininga tokiu pataikavi- žmonijoje be pėdsakų ištirpsiančia ,,virtualia“ ir aplinkybės, nėra nė mažiausių abejonių valstybių nelygiateisiškumo ir vasaliteto mu kaltinti vien politikus. Pietryčių Lietuvos bendruomene. dėl vieno pamatinio dalyko: giliausia ir principais yra iš anksto pasmerktos žlugti. reikalų ,,ekspertais“ tituluojamų žinomų Apskritai reikia pasakyti, kad Pietry- svarbiausia šio konflikto priežastis buvo Įmanoma ir pageidautina tik glaudi suvere- istorikų ir politologų patarimai ir siūlymai, čių Lietuvos problema iškilo pačiu laiku ta, kad to meto Lenkijos visuomenė, o ypač nių ir lygiateisių valstybių sąjunga. Deja, kol kaip dera spręsti šio regiono problemas, tapdama tikru lakmuso popierėliu, negai- politinės elitas, nepajėgė susitaikyti su faktu, kas judama ne jos link, bet tokia perspektyva daugeliu atveju tiesiog glumina, nes sunku lestingai apnuoginusiu apgailėtiną tautinės kad į pasaulinės istorijos areną žengia naujas veikiau tolsta. Nejaugi iš tiesų nesuvokiama, patikėti jų autorius turint nors elementa- ir valstybinės sąmonės būklę. Didelės veikėjas – moderni ir savarankiška norinti kad dabartinė Lenkijos politika Lietuvos rią nuovoką, jog apskritai egzistuoja toks visuomenės dalies, o ypač politinių ir aka- būti politinė lietuvių tauta. Kitaip sakant, atžvilgiu yra atidžiai stebima visose ben- dalykas kaip Lietuvos valstybės interesai. deminių sluoksnių, visiškas nesugebėjimas konfliktas kilo todėl, kad lietuviams neno- drą valstybę – ATR – kadaise sudariusiose Tiesą sakant, kartais susidaro įspūdis, jog adekvačiai perprasti šios problemos esmės rėta pripažinti ir suteikti teisės, kurios jau šalyse ir duoda apsčiai peno propagandai, nesuvokiama, kas apskritai yra pati valstybė. ir pasiūlyti jos mastą ir svarbą atitinkančius XIX a. siekė ir kurią išsikovojo kitos imperijų siekiančiai gaivinti ir politiškai išnaudoti Kitaip sunku būtų paaiškinti, kaip gali būti sprendimus yra aiškiausias įrodymas, kad ilgai valdytos Europos tautos – teisės sukurti anaiptol ne šviesiausius prisiminimus apie viešai išsakomi ir ką galėtų reikšti teiginiai, ir toliau puikiai veikia sovietinių okupantų nepriklausomą valstybę. mūsų keturių tautų ir valstybių santykius jog Lietuvos valstybė privalo stengtis, kad visuomenės sąmonėje įdiegta, bet nepri- Užuot pripažinę ir gerąja to žodžio pras- pirmaisiais XX a. dešimtmečiais? tautinėms bendrijoms ir mažumoms joje klausomybės tarpsniu taip ir nesugebėta me gynę šią fundamentalią ir nepaneigiamą Galiausiai kad ir kaip klostytųsi santy- ,,patiktų“ gyventi. Savaime suprantama, ištrinti tautos ir valstybės savanoriško tiesą, tokie istorikai kurpia pasakojimą apie kiai su kaimynine šalimi, Lietuvos valstybė kad jokia piliečių diskriminacija tautiniu su(si)naikinimo programa. XX a. iš kažkur išdygusius ,,senlietuvius“ privalo atlikti moralinę ir politinę pareigą pagrindu yra iš principo nepateisinama ir Blogiausia, kad šios programos šerdį ir ,,naujalietuvius“ bei neva dėl pastarųjų savo piliečiams ir ryžtingai ištaisyti prieš neleistina – visų valstybės piliečių teisės ir sudaranti mentalinė nuostata – įsitikinimas, kaltės prasidėjusį ,,dviejų lietuvių tautų“ dvidešimt metų padaryto tikro nusikaltimo pareigos turi būti vienodos. jog modernioji Lietuvos valstybė buvo ,,isto- vidaus pilietinį karą. Šiame pasakojime Pietryčių Lietuvai padarinius. Šis nusikalti- Tačiau įžvalga, kad valstybė piliečiams rinė klaida“ – įskiepyta taip giliai ir tvirtai, garsiai ataidi marksistinis klasių kovos, arba mas visai nesusijęs LLRA autonomininkų turi ,,patikti“, jau yra visai kas kita. Ją rei- kad dažnai ja vadovaujamasi visiškai nesą- klasinio pilietinio karo, istorijos motyvas. keliamais priekaištais ir reikalavimais. Ti- kėtų vertinti kaip visiškai naują pasaulinės moningai. Todėl priekaištai, kad šių dienų Tokie pasakojimai tam tikra prasme yra krasis nusikaltimas buvo tas, kad Lietuvos politinės minties žodį, nes dar niekas nėra neojedinstveninkams pataikaujantys politi- grįžimas į okupantų užsakymu J. Žiugždos valstybė visus šio regiono gyventojus lengva pasakęs, jog valstybė gali egzistuoti ir išlikti kai arba į jų propagandos dūdą pučiantys sukirptos ir liūdnai pagarsėjusios Lietuvos ranka atidavė į autonomininkų sukurtą ir visomis išgalėmis stengdamasi pelnyti jos ekspertai ir komentatoriai išduoda valstybę sovietizuotos istorijos laikus. įtvirtintą neokomunistinę vergiją. Todėl jau piliečių palankumą ir meilę. Pavertus tokį ir jos interesus, tiksliai kalbant, ne visada yra XXI a. pradžioje rašoma Lietuvos istorija XIX a. sukilimuose skambėjęs ir Sąjūdžio vėl santykį su piliečiais pamatiniu valstybės teisingi. Išdavystė paprastai būna sąmonin- daugeliu atžvilgiu tebėra kiek atnaujintas ir iškeltas šūkis ,,Už jūsų ir mūsų laisvę!“ po egzistavimo principu akimirksniu subyrėtų gas veiksmas, kai žinoma, kas, kodėl, kam ir prie pasikeitusių realijų pritaikytas, trumpai dviejų nepriklausomo gyvenimo dešimtme- bet kuri valstybė, kuri gali ,,nepatikti“ pilie- už kiek yra išduodama. Ko gero, didžiausia sakant, „europeizuotas“ šios sovietizuotos čių kiek netikėtai vėl tapo aktualus ir turi čiams dėl įvairiausių priežasčių, pavyzdžiui, šių dienų Lietuvos problema ir nelaimė istorijos variantas ir tęsinys. Tai yra radi- būti paverstas realiais Lietuvos valstybės todėl, kad reikalauja mokėti mokesčius. yra kita: atkurtoji valstybė net po dviejų kaliai antilietuviška, XX a. ,,buržuazinio veiksmais ir darbais ginant visų jos piliečių Neverta apsigaudinėti: tokia hipertro- dešimtmečių taip ir neįsitvirtino daugybės, nacionalistinio“ valstybingumo tradiciją laisvę, santarvę ir bendrąjį gėrį. fuota ,,tolerancija“ yra ne kas kita, o aiškus gal net daugumos, jos piliečių sąmonėje toliau atkakliai menkinanti ir neigianti, bet neįtikėtinai nususintos tautinės ir valstybinės ir todėl, griežtai kalbant, jiems iš tikrųjų jau „europinių vertybių“ retorika dangs- Šaltinis: www.propatria.lt sąmonės požymis. Baigiantis sovietmečiui neegzistuoja. Tokie formalūs piliečiai, tarp toma neomarksistinė Lietuvos istorijos net akademiškesniuose humanitariniuose ir kurių gausu politinio, akademinio ir verslo versija. Toks požiūris į savo valstybę lemia, *Prof. habil. dr. Vytauto Radžvilo straipsnių socialiniuose moksluose apie TSKP istoriją, elito atstovų, į Lietuvos Respubliką faktiškai kad šalies humanitariniuose ir socialiniuose ciklas: „Memel – Wilno: neišmoktos istorijos pa- ,,mokslinį“ ateizmą ir komunizmą neverta tebežvelgia LTSR gyventojo – buvusios TSRS moksluose ne tik vengiama pareigos gaivinti mokos“ (I), „Memel – Wilno: pirmieji du LLRA net kalbėti – jau vyravo žmonės, kuriems piliečio akimis. Ilgus dešimtmečius bruktas ir stiprinti tautiškumo ir valstybingumo programos punktai“ (II), „Memel – Wilno. Svar- faktas, kad gyvena kadaise nepriklausomo- požiūris, kad Lietuva iš principo negali pradus, bet, kaip ir sovietmečiu, visuomenė biausias LLRA programos punktas“ (III), Memel je, bet okupuotoje valstybėje jau nebuvo, gyvuoti kaip savarankiška valstybė jiems gąsdinama pramanytais ,,nacionalizmo“ Wilno. ,,Už jūsų ir mūsų laisvę!“ (IV). 16 2013 m. liepos 6 d. Nr. 14 (778) Voruta

Skelbimai, reklama Viešpatie Visagali, kodėl Tu Tėvynei Lietuvai ir Lietuvių Tautai sunkiais PR laikais susikvieti pas Save tuos, kurie daugiausia nuveikė ir nepakeičiamai reikalingi čia ir dabar? Už ką baudi mus, čia pasiliekančius, išduotus visų Vasaros naktimis – nemokamos vyriausybių ir seimų, žeminančių ir naikinančių mūsų atkurtą Valstybę? Tavo Sodo darbininkas Bronius SAPLYS gyveno pagal griežtą nuostatą – paslaugos „Pildyk“ vartotojams Dievui, Tėvynei, Artimui. Jo užteko visiems ir visur, kur to reikėjo. Jis negailėjo savęs ir nebijojo jokių sunkumų, bet neįstengė pakelti Tėvynės niekinimo ir išdavystės. Priglausk jį, Viešpatie, prie Savo Mylinčios Širdies. Tu žinai, kad Jis yra to vertas. Jis buvo mūsų ilgalaikis ir stiprus rėmėjas visose srityse. Esame Jam už tai be galo dėkingi. Tai buvo taip tvirta ir taip pastovu, jog įtikėjome, kad taip bus amžinai. Deja... Paklusdami neatšaukiamai Tavo valiai, dėkojame ir džiaugiamės pasiliekančiu gražiu ir gausiu atžalynu – vaikais, vaikaičiais, provaikaičiais, vertais savo garbiojo pirmtako – ir tiesiame jiems užuojautos ranką. Stiprybės Jums, brangieji. Mūsų nuoširdi užuojauta velionio seserims, giminaičiams, artimiesiems ir bendraminčiams. Nepalūžkite nelaimėje.

„Vilnijos“ draugijos Kauno skyrius

Karališka prabanga – svarbiausioms Jūsų šventėms Prasidėjus vasarai, „Pildyk” draugų būrį papildė du nauji herojai – kaskadininkas Rembo ir TV žvaigždė Angel. Jų skelbiama naujiena – „Pildyk“ vartotojams vasaros naktimis skambučiai Prabangi aplinka, karališkas aptarnavimas ir profesionalai, dirbantys ir SMS žinutės savo tinkle bei mobilusis internetas bus visiškai nemokami virtuvėje. Norite švęsti tokioje vietoje? Apsilankykite Prasidėjus vasarai, o kartu ir atostogų Be to, mobilusis internetas „Pildyk“ „Karališkoje senojoje kibininėje” arba „Senojoje kibininėje“ Trakuo- sezonui, bendrauti su draugais ir artimai- vartotojams pigiau kainuos ir dienomis. se ir palikite šiuos rūpesčius mums… siais norisi daugiau, ir ne tik dienomis. Juk 1 GB duomenų kaina dabar yra 5 Lt – vos Mūsų personalas – tai ilgametę patirtį turintys, bei tradicijas puo- vasarą miegoti reikia mažiau, o linksmintis nuo 0,05 ct/MB. daugiau. selėjantys specialistai , kurie pasirūpins ir padės organizuoti vestuves, Norintiems bendrauti nevaržomai ir Pasiūlymus pristatys nauji jubiliejus, asmenines šventes, vaikų gimtadienius, edukacines pamokėles nepermokėti, skirta išankstinio mokėjimo „Pildyk“ draugai ar įmonės renginius bei kitas Jums svarbias šventes. paslaugos „Pildyk“ naujiena – „Pildyk“ vartotojams vasaros naktimis skambučiai Prasidėjus vasarai, „Pildyk” draugų ir SMS žinutės savo tinkle bei mobilusis būrį papildė du nauji herojai. Reklaminio internetas bus visiškai nemokami. TV serialo „Kalbėjimas stiprina draugystę“ naujausiose serijose jau galima susipažinti su Galimybė bendrauti ir naujais charizmatiškais personažais – kaska- naršyti nevaržomai dininku Rembo ir TV žvaigžde Angel. „Svarbiausia „Pildyk” vertybė yra drau- „Vasarą žmonės daugiau keliauja ir gystė, tad nauji draugai yra visada gerai. pramogauja, išauga naktinės pokalbių, SMS Prisijungus naujiesiems „Pildyk” herojams, žinučių bei išnaudojamų interneto megabai- smagių juokų seriale dar padaugės, kaip tų apimtys, todėl dovanojamos nemokamos ir naujų pasiūlymų sumažinti ryšio išlai- paslaugos vasaros naktimis tikrai padės das”, – sakė Dominyka Jonušienė, „Pildyk” sutaupyti“, – sako Dominyka Jonušienė, prekės ženklo vadovė. „Pildyk“ prekės ženklo vadovė. Žavingoji Angel – ambicinga, nenuspė- „Pildyk“ atveju taupyti padeda ir tai, kad jama ir ryški asmenybė. Merginai netrūksta šia paslauga naudojasi ypač daug žmonių. O drąsos, kad taptų tikra TV žvaigžde. Kartą kai aplink daug žmonių tame pačiame tinkle, televizijoje gavusi „penkias minutes šlovės”, skambindamas sutaupai. Angel viliasi tapti tikra ekranų pažiba. Ji „Pildyk“ yra populiariausia išankstinio jaučia pareigą būti tobula, nestokoja lakios mokėjimo paslauga Lietuvoje, jos vartotojų fantazijos ir optimizmo. O „blondiniška” yra beveik 1,13 mln. Jie daug skambina ir išmintis jai leidžia iš kiekvienos situacijos rašo žinutes savo tinkle, todėl nemokamos daryti globalias išvadas. paslaugos išlaidas sumažina svariai. Visada viskam pasiruošęs Rembo stebina Nemokamai skambinti ir rašyti SMS ir žavi savo vyriškumu. Pasirengęs padėti kie- Mūsų paslaugų spektrą sudaro: žinutes savo tinkle bei naršyti „Pildyk“ kvienam, Rembo pasižymi itin greita reakcija. • Kompleksiniai ir verslo pietūs vartotojai visoje Lietuvoje gali visus tris Skausmas jam nebaisus, o iššūkių niekada vasaros mėnesius, kasdien nuo 23.00 iki nebūna per daug. Rembo džiaugiasi savo kiekvieną darbo dieną; 06.00 val. Sąskaitą papildžius bet kokia kaskadininko darbu, tačiau neslepia noro būti • Specialūs pasiūlymai turisti- suma, nemokamos paslaugos bus aktyvuo- nindze – kartais net įsivaizduoja juo esąs. nėms grupėms ir jų gidams; jamos 30 dienų. Užs. Nr. 15 • Edukacinė kibinų gaminimo pamokėlė „Paragauk istorijos“; • Parodomoji (degustacinė) „Šim- Vorutos fondas išleido dr. Martyno Purvino knygą talapio“ gaminimo pamokėlė; Mažosios Lietuvos etnografiniai kaimai, Trakai: • Autoparduotuvių „Senoji kibi- Voruta, 2011, 352 p., ninė“ tinklas Vilniuje; spalvota, iliustruota. • Išskirtiniai pasiūlymai Jūsų Knygą galite įsigyti Lietuvos knygynuose, šventėms ir pobūviams; Vilniaus centriniame knygyne, Martyno • Kibinų pristatymas į namus; Jankaus muziejuje Bitėnuose, Mažosios Lietuvos Tad linkime akimis pamatyti, muziejuje Klaipėdoje, Šilutės muziejuje ir Vorutos redakcijoje. gomuriu pajusti, širdimi įsimylėti… [email protected] Užs. Nr. 510

Redakcinė kolegija: Prenumeratos Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas remia projektą Lietuva-Lenkija: Voruta Dr. Arū­nas Bubnys, prof. dr. Alvydas Butkus, habil. dr. Kazimieras Garšva, Vytautas Gocentas, archit. Dai­ nuo strateginės partnerystės iki priešpriešos. Visos prekių ženklo teisės indeksai nora Juchnevičiū­tė-Vaivadienė, Viktoras Jencius, dr. Napole­nas Kitkauskas, Gediminas Paviržis, doc. dr. Vladas Laiškams: „Voruta“, Naujoji g. 16, LT-21111 Trakai, LIETUVA. Tel. faksas: (8 528) 5 12 66, saugomos 0135, 0136 Terleckas, akad. prof. habil. dr. Antanas Tyla, doc. dr. Dalia Urbanavičienė, dr. Aldona Vasiliauskienė, akad. prof. El. paštas: [email protected] , [email protected]. [email protected] habil. dr. Zigmas Zinkevičius, Algirdas Žemaitaitis, Juozas Vercinkevičius (vyr. redaktorius). Interneto svetainės: www.voruta.lt, www.mazoji-lietuva.lt © Voruta 2013. Visa medžiaga (raši­ © Voruta, 2013. Leidžiamas nuo 1989 m. spalio 24 d. Dvidešimt ketvirtieji leidimo metai. Redakcija: niai), pateikta laikraštyje „Voruta“, yra Rengėjas (leidėjas) – VšĮ „Vorutos“ fondas, įmonės kodas 181392738. Direktorė Aušra Virvičienė. Vyr. redaktorius Juozas Vercinkevičius (tel. 8 605 11 117), Edita Komarova (ats. redaktorė, el. VšĮ „Vorutos“ fondas (įmonės kodas Adresas: Naujoji g. 16, Trakai. Laikraštis išeina kas antrą savaitę (šeštadieniais). Apimtis – 4 sp. l. p. [email protected], [email protected], tel. 860311117), Birutė Žemaitaitytė 181392738, PVM mokėtojo kodas Redakcijos adresas: Naujoji g. 16, Trakai, tel./ faks.: (8 528) 5 12 66, (Mažoji Lietuva), Jolanta Vasiliauskaitė (dizainerė, el. p. [email protected]), Stanislava Žuravska (buhalterė, LT813927314) nuosavybė. Laikraščio „Tele2“ mob. (8 605) 11117. tel. 860311117, tel. faks.: (8 528) 51266, el. p. [email protected]), Aleksandras Adamkavičius (etninės straipsnius kopijuojant ar platinant Vyriausiasis redaktorius Juozas Vercinkevičius, tel.: 860511117 žemės), Aušra Virvičienė (publicistika, el.p. [email protected]), Jonas Česnavičius (fotografija), Vytau­ bū­tina nuoroda. Spausdino Media Regionalne Sp. z.o.o. (RAB) (Lenkija). Tiražas 1600 egz. tas Česnulis (bažnyčios istorija), Antanas Lesys (istorija), Irma Stadalnykaitė (kultū­ra, tel. 860311117).