DOCSLIB.ORG

Voruta 2013, Nr. 14

Total Page：16

File Type：pdf, Size：1020Kb

Download full-text PDF Read full-text
Voruta 2013, Nr. 14 ... O Mindaugas susiruošė ir sumanė sau nesikauti su jais atvirai, bet pasitraukė į pilį, vardu Voruta... Iš Hipatijaus metraščio 1251 m. įrašo Nr. 14 (778) 2013 m. liepos 6 d. Nacionalinis Lietuvos istorijos laikraštis ISSN 1392-0677 Kaina 1 Lt Šiame numeryje Liepos 6-oji – Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) diena Liepos 15-oji – Žalgirio mūšio diena 2 Daiva KINIULIENĖ Lietuva Europos Sąjungoje Šalies vadovė sveikina Vydūnas ir Tauragė Lietuvą perėmus ES vairą 5 Bernardas ALEKNAVIČIUS Š. m. liepos 1 d. Lietuva pirmąkart pusme- čiui stojo prie Europos Sąjungos vairo – pra- dėjo pirmininkavimą ES Tarybai. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė sveikina Lietuvos žmones pelnius tarptautinės bendruomenės pasitikėjimą ir linki susitelkimo ir kantrybės atliekant šią atsakingą pareigą. „Prasideda istorinis pusmetis, kuriam visi ilgai ir atsakingai ruošėmės – Lietuva pirmoji iš Baltijos šalių perima pirmininkavimą ES Tarybai. Sveikinu visus su darbų pradžia, Už Novos – zanavykai linkiu sėkmės, ištvermės ir kantrybės. Lietuvai tenka atsakinga ir sudėtinga misija – Europai įtemptu laikotarpiu suderinti 28 šalims svarbius 11 Vytautas ČESNULIS sprendimus, kurie šiandien gyvybiškai svarbūs kiekvienam europiečiui“, – sako Prezidentė. Pasak šalies vadovės, Lietuvos pirmininka- vimo darbotvarkėje – visų ES šalių žmonėms labai svarbūs klausimai. Bendrų pastangų reikės dėl spartesnio daugiamečio ES biudžeto įgyvendinimo, jaunimo nedarbo mažinimo, energetinių salų panaikinimo, saugesnės kai- mynystės užsitikrinimo. Pirmininkavimas, pasak Prezidentės, Lietu- Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė vai taip pat suteikia unikalią galimybę atskleisti Europai tai, kuo galime didžiuotis – mūsų žmo- Pirmininkavimo startui skirti ir keturi pirmininkavimo prioritetus ir svarbiausius nių gebėjimus, mūsų šalies grožį ir pasiekimus. Prezidentės darbo vizitai Kroatijoje, Prancūzi- darbus pristatė europinėms institucijoms, ES Augusto Stasėlio Šalies vadovė kviečia Lietuvos žmones būti joje, Vokietijoje. Siekdama užtikrinti sklandžią šalių vadovams ir žiniasklaidai. svetingus ir dėmesingus, kad mūsų svečiai apie pirmininkavimo pradžią ir spartesnį sprendimų siūlyta rašyba Lietuvą išsivežtų kuo geriausius įspūdžius. priėmimą, liepos 1–3 d. šalies vadovė Lietuvos Prezidentės spaudos tarnyba Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Lietuvos politinė situacija sovietinės okupacijos metais Kunigaikštystės valdovų rūmai Liaudies vyriausybė Valdovų rūmų Sigitas TUTLYS*, Vilnius atidarymo iškilmės Š. m. liepos 6 d. 14.00–15.30 val. įvyks Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų atidarymo iškilmės. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės val- dovų rūmų atidarymo iškilmių programa, siejama su Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dienos minėjimu. Valdovų rūmų atidarymo iškilmės vyks rūmų Didžiajame kieme (įėjimas su kvietimais). Iškilmių metu svečius džiugins integruota vizualinė-muzikinė-literatūrinė-koncertinė programa, kuri bus tiesiogiai transliuojama per Lietuvos nacionalinę televiziją. Dalyvauja: dainininkai Veronika Povilionienė, Augustė Vedrickaitė, Vaidas Baumila, aktorius Rimantas Bagdzevičius, choras „Jauna muzika“ (vad. Vaclovas Augustinas), Šv. Kristoforo kamerinis orkestras (vad. Donatas Katkus), saksofonu gros Petras Vyšniauskas, trimitu – Dominykas Vyšniauskas. Liaudies vyriausybė. Iš kairės: Matas Mickis, Vincas Krėvė-Mickevičius, Antanas Venclova, Maloniai kviečiame į iškilmes atvykti Justas Paleckis, Povilas Pakarklis, Ernestas Galvanauskas, Leonas Koganas, Vincas Vitkauskas. anksčiau. Vartai atveriami 13.00 val. 1940 m. birželio 17 d. Nuotr. iš ,,Lietuva 1940–1990: okupuotos Lietuvos istorija“. Vilnius: Nukelta į 7 p. Valdovų rūmų vartai Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2007, p. 68 Nukelta į 6 p. 2013 m. liepos 6 d. Nr. 14 (778) Voruta Mažosios Lietuvos kultūros veikėjai Vydūnas ir Tauragė Daiva KINIULIENĖ, Tauragės rajono savivaldybės B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos Dokumentų komplektavimo ir tvarkymo skyriaus vedėja Šiemet, švenčiant Vydūno (Vilhelmo mis ir Vydūno dramos veikalų vaidinimais Storosto, 1868–1953) 145-ąsias gimimo ir Tilžėje, garsėjusiais ne tik Mažojoje, bet ir 60-ąsias mirties metines, yra puiki proga Didžiojoje Lietuvoje. Minėtas J. Strolia teigia: pareikšti pagarbą, apmąstyti ir šiuolaikinio „Tokių švenčių ši organizacija su Vydūnu žmogaus akimis pažvelgti į šio filosofo, priešaky per metus surengdavo po dešimt dramaturgo ir muziko kūryboje išreikštas ir daugiau, į jas kartais sutraukdavo iki trijų vertybes. Per šio didžio žmogaus gausų tūkstančių klausytojų.“ kūrybinį palikimą tiesiasi tiltai tarp tautų. Klaipėdos krašte steigėsi Giedotojų Gegužės mėnesį Detmolde (Vokietija) draugijos chorų sąjunga, kuria rūpinosi atidengta atminimo lenta ir sienos nišoje chorvedys ir kompozitorius A. Vainiūnas. įkomponuotas Vydūno biustas (skulptorius Jo iniciatyva Klaipėdoje 1927 m. birželio Lionginas Garla) prie evangelikų bažny- 6–7 d. įvyko pirmoji visuotinė Klaipėdos čiai priklausančio studentų bendrabučio krašto dainų šventė. Į Klaipėdą sugužėjo „Bursos“ adresu Wiesenstrasse 5, pokariu 12 krašto chorų. Tarp jų, dalyvavo ir buvusio lietuvių pabėgėlių prieglobsčiu. Čia Tauragės moksleivių choras, vadovaujamas mažutėje mansardoje glaudėsi senučiukas Juozo Gudavičiaus, atliko Vydūno, Vydūnas ir paskutinieji septyneri jo gyve- Č. Sasnausko dainas ir giesmes. 100 nimo metai prabėgo šiame mieste. karinių orkestrų dalyvių eisenai dirigavo Vydūnas atgulė amžinojo poilsio Lietu- kapelmeisteris J. Gudavičius. Įspūdingą vos žemelėje tik 1991 m. Bitėnų kapinėse, o kalbą susirinkusiems „Gyvenimo giesmė“ iki tol jo kapeliu Detmolde rūpinosi mūsų pasakė Vydūnas. Jis dirigavo jungtiniam Vydūnas Tauragėje, 1936 m. kraštietis lauksargiškis pedagogas, evange- chorui, padainavusiam tris kūrinius: Vydūno likų liuteronų kunigas, Tauragės mokytojų brolio A. Storosto „Ženkim artyn“, K. Janzo seminarijos auklėtinis Fricas Jonas Skėrys „Amžius po amžių“ ir Č. Sasnausko „O (1919–1994)1. kaip augtų“. „Tauragės choras (apie 200 Kas dabar pasakys, kiek kartų Vydūnas dainininkų), vadovaujamas J. Gudavičiaus, lankėsi Tauragėje, ar tauragiškiai dalyvavo padainavo J. Žilevičiaus „Pabuskim iš miego“ tilžiškių organizuotose šventėse Tilžėje ar ir J. Gudavičiaus „Kur giria žaliuoja“8. Tos Rambyne? Įspūdinga buvusi 1895 m. vasario Klaipėdos dainų šventės antrąją dieną 17 d. „Birutės“ draugijos dešimtmečio šventė 1927 m. birželio 7 d. „Santaros“ draugijos Tilžėje, kurioje antroje koncerto dalyje susirinkime dar ir šios draugijos valdybos septyni tauragiškiai (penkios moterys ir du pirmininkas Vydūnas kalbėjo susirinkusiems vyrai) dainininkai „sužavėjo klausytojus apie lietuvišką kultūrą, lietuvių dainų grožį. lietuviškomis dainomis“2. Apie tauragiškių Įdomu tai, kad jo kalbą papildė Tauragės ansamblį Tilžės laikraštis „Nauja lietuviška choro dainos. Vydūnas buvo šios pirmosios ceitunga“ 1895 m. vasario 22 d. rašė: Klaipėdos krašto dainų šventės garbės „Ant pasveikinimo padainavo „Byrutę“ pirmininkas ir antrasis dirigentas, o į antrąją (žodž. 1827 m. sukurti S. T. Valiūno, kuris 1933 m. birželio 4–5 d. ir trečiąją – 1938 m. 1812 m. tarnavo Napoleono armijoje), tad Vydūnui atvykti neleido vokiečiai, bet „O Lietuva, motinėle mano“ labai gražiai programoje skambėjo ir Vydūno kūriniai. „Birutės“ ir Tauragės giedotojų draugijos per Jonines, 1908 m. Nuotr. iš MLE, t.1., p. 179 skambančiais balsais. Potam (...) dainelę Klaipėdos krašto trečiojoje dainų šventėje Girėno (J. Zauerveino „Lietuvininkais mes 1938 m. dalyvavo Tauragės gimnazijos bibliotekos lentynose puikuojasi Vydūno vės, vadovaujamos artimiausios Vydūno esam gimę“, ketvirtoji daina „Pasveikinimas choras, vadovaujamas A. Ilčiuko. „Raštų“ keturtomis, naujai leisti atskiri pagalbininkės Martos Raišukytės. Turime lietuvių“, o paskutinė – „Lietuvininko Vydūnas ne kartą su Tilžės giedotojų kūriniai. Senajame fonde turime beveik dar dvi, Vydūnui gyvam esant, išleistas pypkelis“. Ši paskutinė buvo dainelė visai choru lankėsi Lauksargių apylinkėse ir turbūt šimtametes Vydūno knygas, išleistas jam jau Detmolde (Vokietija) knygas: Vydūno ypatiška ir dyvino gražumo ir linksmumo. Po lankė Gilandžių (Opstainių) piliakalnį. Jis gyvam esant. Praėjusiais metais, 2012 m. verstą iš sanskrito „Bhagavad Gita“ (1947) koncerto jos (tauragiškės) nuėjo į užpakalinę kartu su broliu A. Storostu puoselėjo viltį balandžio mėnesį, bibliotekoje paminėtos ir Vydūno 80 m. amžiaus sukakčiai paminėti stubą ir iš ten dar daugybę susirinkusiųjų, sukurti operą. Muzikologė D. Kšanienė Vydūno gimimo metinės, kuriose dalyva- visų pasisakiusių žurnalisto A. Merkelio kurie turėjo išmanymą jų dainų girdėti teigia, kad „reikšmingiausias Vydūno ir vo filosofas, Vydūno gyvenimo ir kūrybos redaguotą knygą „Vydūnas“ (1948). geidė, dainomis gaivino“3. A. Storosto darbas išbandant operos žanrą tyrinėtojas hum. m. dr. V. Bagdonavičius, Vydūno kūriniuose daug teatrališku- Visuomenės veikėjas J. Vanagaitis teigė, yra išplėtotas chorinis numeris „Gilanda“, istorikas, Mažosios Lietuvos tyrinėtojas mo, religinių, mistinių motyvų, gvildena- kad 1897 m. birželio 20 d. Tilžėje buvo „Bi- kurį galima traktuoti kaip pirmąjį lietuviškos A. Matulevičius, LR konsulė Tilžės (So- mos žmogaus ir žmonijos atsinaujinimo rutės“ šventė, kurioje birutininkai suvaidino operos (nors ir nesukurtos) fragmentą“9. vetsko) mieste L. Kleimionova, Labdaros ir idėjos. Jo skelbtos tautiškumo, dvasinio F. Gužučio kūrinėlį „Ponas ir mužikai“, o Pirmą kartą ši originali chorinė daina paramos
Load more

Recommended publications
  • Sovietinės Represijos Prieš Lietuvos Kariuomenės Karininkus
    SOVIETINĖS REPRESIJOS PRIEŠ LIETUVOS KARIUOMENĖS KARININKUS Ats. plk. Andrius Tekorius Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija Anotacija. Straipsnyje atskleistos sovietinių represijų prieš Lietuvos kariuome- nės karininkus priežastys, pobūdis ir mastas, pateikti duomenys apie represuotus Lietuvos krašto apsaugos ministrus ir karininkus. Pagrindiniai žodžiai: sovietinė okupacija, Lietuvos kariuomenė, Lietuvos ka- riuomenės karininkai, sovietinės represijos, šnipinėjimas, represuoti Lietuvos kari- ninkai ir krašto apsaugos ministrai. ĮVADAS Sovietinės okupacijos metais represijas patyrė didžioji mūsų tautos dalis. Okupantų buvo suimti, kalinti ir ištremti tūkstančiai Lietuvos gy- ventojų. Sovietinių represijų neišvengė ir Lietuvos karininkija. Ji tapo vienu pirmųjų sovietinių okupantų taikinių. Lietuvos karininkų1 sovietinių represijų tema Lietuvos istoriografi- joje nėra nauja. Šią temą įvairiais aspektais yra nagrinėję ir tyrimų re- zultatus skelbę Arvydas Anušauskas, Teresė Birutė Burauskaitė, Jonas Dobrovolskas, Stasys Knezys, Aras Lukšas, Algirdas Markūnas, Antanas Martinionis, Jonas Rudokas, Vytautas Jasulaitis, Gintautas Surgailis, Ro- mualdas Svidinskas, Antanas Tyla, Vytautas Zabielskas, Dalius Žygelis ir kiti. Sovietiniuose kalėjimuose ir lageriuose (priverčiamojo darbo stovy- klose) patirti išgyvenimai aprašyti Lietuvos kariuomenės karininkų Vik- toro Ašmensko, Antano Martinionio, Juozo Palukaičio, Jono Petruičio 1 Šiame straipsnyje Lietuvos karininkai skirstomi į tikrosios tarnybos karininkus, tar- navusius Lietuvos kariuomenėje
    [Show full text]
  • Marijampolės Ūkio Paroda
    Pinigø studijos 2004 3 Apþvalginiai straipsniai 62 MARIJAMPOLËS ÛKIO PARODA Vincentas Lukoðevièius Antakalnio g. 98–45 LT-10201 Vilnius Straipsnyje aptariama 1911 m. Marijampolëje surengta ûkio paroda, jos vaidmuo stiprinant tautiná sàjûdá ir reikðmë Lietuvos ûkio istorijai. Apraðomos parodà surengusios þemës ûkio draugijos „Þagrë“ ir Marijampolës ûkininkø draugovë. Pagrindiniai þodþiai: ûkio paroda; kooperatinë bendrovë; Marijampolës ûkininkø draugovë; „Þagrë“; „Þiburys“. Ávadas Pastaraisiais metais daug dëmesio skiriama ûkio parodoms, pradëtoms orga- nizuoti Lietuvoje nuo XIX a. antrosios pusës. Jas pradëjo rengti ir iki Pirmojo pasaulinio karo daugiausia rengë dvarininkai. Dauguma tokiø parodø buvo þemës ûkio parodos. Pirmàjà parodà 1875 m. Ðiauliuose suorganizavo 1873 m. ásteigtas Rusijos þemës ûkio draugijos Gyvuliø globojimo skyrius Rietave ir didikø Oginskiø ðeima. Vëliau tas pats skyrius ir kitos draugijos surengë ir daugiau parodø: 1878 m. ir 1881 m. – Rietave, 1893 m. ir 1899 m. – Kaune, 1897 m. ir 1899 m. – Vilniuje, 1903 m. – Panevëþyje (ðios parodos rengëjas – Kauno þemës ûkio draugija), 1910 m. ir 1911 m. – Panevëþyje ir Ðiauliuose, 1912 m. ir 1913 m. – Radviliðkyje. 1911 m. parodos rengimu Ðiauliuose rûpinosi lietuvybei palankus Bubiø grafas Vladimiras Zubovas, todël jos ekspozicija buvo lietuviðkesnë nei kitø parodø, ji rodë sieká gerinti valstieèiø buities ir ûkio sàlygas. Ðioje parodoje uþraðø bûta ne tik lenkø ar rusø, bet ir lietuviø kalba. Bet dauguma eksponatø buvo iðstatyti dvarininkø. Ûkio parodomis ypaè domisi dailëtyrininkai, nes jos svarbios Lietuvos dailës ir kitø meno rûðiø istorijai. Dailëtyrininkus domina plakatai, paviljonø apipavidali- nimas, rankdarbiø ir dailës kûriniø ekspozicijos, apdovanojimø þymenys (medaliai ir kt.), chorø pasirodymas (Ðatavièiûtë-Natalevièienë 2001: 23–28). Parodos – svarbi ûkio ir tautinio atgimimo istorijos dalis.
    [Show full text]
  • Annexation of Lithuania by USSR in Summer 1940 As Described in Diplomatic Documents and Propaganda Materials
    res historica 48, 2019 DOI: 10.17951/rh.2019.48.241-273 Juliusz Dworacki (adam Mickiewicz University in Poznań) https://orcid.org/0000-0003-1067-1943 ‘it is all the fault of Lithuanian provocateurs…’. annexation of Lithuania by Ussr in summer 1940 as Described in Diplomatic Documents and Propaganda Materials ‘Wszystkiemu winni są litewscy prowokatorzy…’. Aneksja Litwy przez ZSRR latem 1940 r. w świetle dokumentów dyplomatycznych i materiałów propagandowych abstract The research problem addressed in this paper is the issue of the process of the accession of the Republic of Lithuania to the Soviet Union in the summer of 1940 and the political context of this event. There is much historical and political controversy nowadays around the history of Kremlin politics in 1939–1941, but recently the subject of annexation of Lithuania has not been discussed, and the issue of relations and diplomatic relations between the two countries has not been described in detail in Polish historiography so far. The research question was formulated as follows: why, in spite of the October 1939 Mutual Assistance Treaty, did Moscow decide to change the status quo and directly annex the neighbouring country, disregarding the considerable number of alternative scenarios and extensive possibilities of controlling Lithuania’s policy? The research was conducted by analysing the documents of the diplomatic services of both countries (among which diplomatic correspondence occupies a special place), the then Soviet press from the point of view of the propaganda message used, as well as using memoiristic sources. As a result of the conducted research, no definite reasons for initiating the process of annexation of Lithuania by the USSR were defined, but a number of factors that may have a significant impact on the Kremlin’s move were revealed.
    [Show full text]
  • Lietuvos Karo Akademija
    Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBEI – 80 Straipsnių rinkinys Vilnius 1999 UDK 947.45.07/.09 Li 301 Mokslinėje konferencijoje “Lietuvos Nepriklausomybei – 80”, įvykusioje Lietuvos karo akademijoje 1997 m. gruodžio 18 d., skaitytų pranešimų rinkinys. © Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija, 1999 2 TURINYS Dr. Algimantas Kasparavičius. Lietuvos kariuomenė Maskvos politinėse ir diplomatinėse spekuliacijose (1920-1936) ...................................................... 4 Dr. Vytautas Žalys. ............ Lietuvos diplomatinës tarnybos ir kariuomenës vadovybës sąveika įtvirtinant Lietuvos valstybingumą 1923 – 1938 metais..….58 Dr. Valentinas Brandiðauskas. 1941 m. sukilimas: viltys ir realybë ............ 78 Dr. doc. Èeslovas Bauþa. XX a. Lietuvos valstybës atkûrimo aktai: paralelës ir skirtingumai................................................................................. 84 Dr. Juozas Baguðauskas. Vasario 16-oji Lietuvoje sovietiniais metais 91 Dr. Feliksas Þigaras “Lietuvos valstybingumo raida 1918 – 1938 m. …..…..114 3 Dr. Algimantas Kasparavičius Lietuvos kariuomenė Maskvos politinėse ir diplomatinėse spekuliacijose (1920-1936) Per du Pirmosios Respublikos nepriklausomybės dešimtmečius Lietuvos valstybingumo kūrimas ir stiprinimas nuolat buvo komplikuojamas tarptautinių veiksnių, pirmiausia Sovietų Rusijos (nuo 1922 m. – Sovietų Sąjungos) ekspansinės užsienio politikos. Nors 1920 m. liepos 12 d. Maskvoje sudaryta Lietuvos ir Rusijos taikos sutartis formaliai ir juridiškai atpalaidavo
    [Show full text]
  • VYTAUTAS MAGNUS UNIVERSITY KLAIPĖDA UNIVERSITY Lina
    VYTAUTAS MAGNUS UNIVERSITY KLAIPĖDA UNIVERSITY Lina KASPARAITĖ-BALAIŠĖ COMBAT TRAINING OF THE LITHUANIAN ARMY: THE SYSTEM AND CONTINGENT IN 1924–1940 Summary of Doctoral Dissertation Humanities, History and archeology (H 005) Kaunas, 2020 The dissertation was prepared at Vytautas Magnus University in 2015-2020. The right for the joint doctoral studies was accorded to Vytautas Magnus University and Klaipėda University on June 8, 2011 according to the decree of Lithuania Minister of Education and science No. V-1019 and on February 22, 2019 according to the decree of Lithuania Minister of Education, science and sport No. V-160. Scientific supervisor: Prof. dr. Jonas Vaičenonis (Vytautas Magnus University, Humanities, History and archeology H005) Chairman: Prof. dr. Vygantas Vareikis (Klaipėda University, Humanities, History and archeology H 005). Members: Dr. Tomasz Błaszczak (Vytautas Magnus University, Humanities, History and archeology H 005). Prof. habil. dr. Alfonsas Eidintas (General Jonas Žemaitis Military Academy of Lithuania, Humanities, History and archeology H 005). Dr. Vytautas Jokubauskas (Klaipėda University, Humanities, History and archeology H 005). Assoc. prof. dr. Saulius Kaubrys (Vilnius University, Humanities, History and archeology H 005). The official defence of the doctoral dissertation will be held at a public sitting of the Council of Scientific Field of History and archeology, held at 13 pm on September 18, 2020 at Vytautas Magnus University (V. Putvinskio str. 23-313, Kaunas). The summary of the doctoral dissertation sent out on August 18, 2020. Copies of the dissertation are available at the Martynas Mažvydas National Library of Lithuania in Vilnius, Vytautas Magnus University's Library in Kaunas and Klaipėda University Library in Klaipėda.
    [Show full text]
  • Trečiasis Pėstininkų Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Vytauto Pulkas
    LIETUVOS KARIUOMENĖS ISTORIJA Gintautas Surgailis TREČIASIS PĖSTININKŲ DIDŽIOJO LIETUVOS KUNIGAIKŠČIO VYTAUTO PULKAS TREČIASIS PĖSTININKŲ DIDŽIOJO LIETUVOS KUNIGAIKŠČIO VYTAUTO PULKAS VYTAUTO LIETUVOS KUNIGAIKŠČIO TREČIASIS PĖSTININKŲ DIDŽIOJO Gintautas Surgailis Gintautas GINTAUTAS SURGAILIS TREČIASIS pėSTININkŲ DIDžIOJO LietuVOS KUNIGAIkšČIO VYTAUTO PULKAS GENEROLO JONO žEMAIČIO LIETUVOS KARO AKADEMIJA GINTAUTAS SURGAILIS TREČIASIS pėSTININkŲ DIDžIOJO LietuVOS KUNIGAIkšČIO VYTAUTO PULKAS Monografija Vilnius 2013 UDK 356(474.5) (091) Su75 Monografijos autorius – Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos Karo mokslų instituto direktorius ats. plk. ltn. dr. Gintautas Surgailis Recenzentai: doc. dr. Vytautas Lesčius prof. dr. Juozas Skirius Kalbos redaktorė Jolanta Budreikienė Maketavo Jolanta Girnytė Viršelyje: Pulko kariai garlaiviu išplaukia į Tilžę. 1924 m. Nuotrauka iš Vytauto Didžiojo karo muziejaus fondų. © Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija, 2013 © Gintautas Surgailis, 2013 ISSN 1822-4423 ISBN 978-609-8074-13-0 TURINYS Įvadas ......................................................................................................... 7 PULKas 1919–1926 METaIs ..................................................................... 9 Pulko formavimo pradžia ............................................................................... 9 Pulkas Šiauliuose ......................................................................................... 17 Pulkas Panevėžyje .......................................................................................
    [Show full text]
  • Silviu Miloiu, the Romanian Association for Baltic and Nordic Studies
    Editor in Chief: Silviu Miloiu, The Romanian Association for Baltic and Nordic Studies Associate Editors: Crina Leon, Al.I. Cuza University of Iasi Bogdan Schipor, “A.D. Xenopol” Institute of History of the Romanian Academy Editorial Assistants: Costel Coroban, "Grigore Gafencu" Research Center for the History of International Relations and Cultural Studies Alexandra Airinei, Al.I. Cuza University of Iasi Editorial Board: Kari Alenius, University of Oulu, Finland Florin Anghel, Ovidius University of Constanta Mioara Anton, “Nicolae Iorga” Institute of History of the Romanian Academy Mehmet Efe Biresselioglu, Izmir University of Economics Ioan Chiper, “Nicolae Iorga” Institute of History of the Romanian Academy Ana-Maria Despa, "Grigore Gafencu" Research Center for the History of International Relations and Cultural Studies Elena Dragomir, University of Helsinki Carsten Due-Nielsen, University of Copenhagen Jaroslav Dvorak, Klaipeda University Björn M. Felder, Germany Raluca Glavan, Mykolas Romeris University of Vilnius Rebecca Haynes, University College of London Kalervo Hovi, University of Turku Tuomas Hovi, University of Turku Vladimir Jarmolenko, Ambassador Eriks Jekabsons, University of Latvia Saulius Kaubrys, University of Vilnius Artur Lakatos, Babes-Bolyai University, Cluj-Napoca Daniela Larion, Al.I. Cuza University of Iasi Ceslovas Laurinavicius, Lithuanian Institute of History Katalin Miklóssy, University of Helsinki Viatcheslav Morozov, St. Petersburg State University Valters Šcerbinskis, Riga Stradinš University David J. Smith, University of Glasgow Viktor Trasberg, University of Tartu ISSN: 2067-1725 E-ISSN: 2067-225X © Copyright by Asociaţia Română pentru Studii Baltice şi Nordice/The Romanian Association for Baltic and Nordic Studies Revista Română de Studii Baltice şi Nordice The Romanian Journal for Baltic and Nordic Studies Vol.
    [Show full text]
  • Lietuvos Kariuomenės Organizavimo, Dislokavimo Ir Ginkluotės Pokyčiai 1938–1940 M
    Lietuvos Respublikos kariuomenė 1918–1940 M. lietuvos kariuomenės ORGANIZavimo, dislokavimo ir ginkluotės POKYČiai 1938–1940 m. Doc. dr. Vytautas LESČIUS Įvadas Lietuvių tauta, išsigydžiusi Pirmojo pasaulinio karo, vokiečių okupacijos bei Nepriklausomybės kovų metu patirtas žaizdas, per palyginti neilgą ne- priklausomo gyvenimo laikotarpį sugebėjo planingai tvarkyti visą valstybinio gyvenimo mechanizmą. Reikšmingi teigiami pokyčiai vyko krašto ekonomi- koje, kultūroje, moksle ir kitose vidaus gyvenimo srityse. Augo ir bendras tautinis, valstybinis susipratimas. To laikotarpio užsienio politikoje pagrindinės kryptys buvo atgauti Vil- niaus kraštą, ginti savo teises prijungtame Klaipėdos krašte ir nuolat stiprin- ti Lietuvos tarptautines pozicijas. Savo užsienio politikoje Lietuva visą laiką siekė su kaimyninėmis šalimis taikaus bendradarbiavimo bei įvairių klausi- mų sprendimo. Tačiau ramus kuriamasis darbas truko neilgai. Nuo 20 a. ketvirtojo de- šimtmečio vidurio Europoje ėmė sparčiai ryškėti artėjančio naujojo karo šmėkla. Žodis „karas“ buvo visur ir beveik visų kartojamas. Buvo skelbia- mos naujos visuotinio, viską naikinančio, staigaus ir kitokių karų teorijos. Tokių reiškinių akivaizdoje didėjo tautų, ypač mažųjų, susirūpinimas savo saugumu. Būdama priešiškai jos atžvilgiu nusistačiusių didžiųjų kaimy- ninių valstybių apsuptyje ir Lietuva greit pasijuto esanti lyg ant parako statinės. To susirūpinimo atsakomybė teko ne tik valstybės vadovams, bet ir kariuomenės vadovybei, kuri tiesiogiai rūpinosi krašto ginkluotosiomis pajėgomis. Antrojo pasaulinio karo išvakarėse ir jam prasidėjus, lietuvių tautai net penkis kartus buvo iškilusi dilema: ar atmesti agresyvių kaimyninių valstybių įteiktus ultimatumus bei kitus reikalavimus, ar diplomatinėmis priemonėmis siekti išsaugoti krašto nepriklausomybę. Išskirtini šie atvejai: 116 Lietuvos kariuomenės organizavimo, dislokavimo ir ginkluotės pokyčiai 1938–1940 m. 1. Lenkijos 1938 m. kovo 18 d. ultimatumas Lietuvai dėl diplomatinių santykių užmezgimo be jokios parengties; 2.
    [Show full text]
  • Rosyjska Polityka Wobec Europejskich Państw Ościennych W Latach 1939- 1940
    Andrzej Kastory Rosyjska polityka wobec europejskich państw ościennych w latach 1939- 1940 Wydawnictwo Naukowe WSP Kraków ZŁOWROGIE SĄSIEDZTWO Rosyjska polityka wobec europejskich państw ościennych w latach 1939-1940 Wyisza Szkoła Pedagogiczna im. Komisji Edukacji Narodowej w Krakowie Prace Monograficzne nr 247 Andrzej Kastory ZŁOWROGIE SĄSIEDZTWO Rosyjska polityka wobec europejskich państw ościennych w latach 1939-1940 Wydawnictwo Naukowe WSP Kraków 1998 dr hab. EWA ORLOF dr hab. WOJCIECH ROJEK O Copyright by Andrzej Kas tory, Kraków 1998 Mapę wykreślił Henryk Kotarski Indeksy zestawiła Anna Kardas Redaktor Zuzanna Czarnecka Projekt okładki Marek Sajduk ISSN 0239-6025 ISBN 83-875-38-5 Łamanie komputerowe, druk i oprawa Wydawnictwo Naukowe WSP ul. Karmelicka 41, 31-128 Kraków zam. nr 63/98 WSTĘP I wojna światowa przyniosła Rosji klęskę militarną, straty teryto­ rialne, a na koniec wojnę domową. Na zachodnich obrzeżach Imperium Romanowych podbite niegdyś narody podjęły trud orga­ nizowania własnych państw. Bolszewicy po przejęciu 7 listopada 1917 r. władzy w Piotrogrodzie ogłosili wprawdzie dekret o pokoju i przyznali wszystkim narodom Rosji prawo do samostanowienia, niemniej jednak już w styczniu 1918 r. podjęli próbę przejęcia władzy w Helsinkach. Dało to początek wojnie w Finlandii trwającej do połowy maja 1918 r.; w styczniu 1918 r. wkroczyli do Kijowa, a w styczniu 1919 r. do Wilna. Tak rozpoczęła się wojna zakończona dopiero w marcu 1921 r. W trakcie kampanii przeciwko Polsce Rosjanie wynegocjowali pokój z Finlandią, Estonią, Łotwą oraz z Litwą, której szczodrą ręką ofiarowali Wilno i Wileńszczyznę za­ mieszkane w zdecydowanej większości przez Polaków. W każdym wypadku uznanie niepodległości było na bolszewikach wymuszane. Podpisując ze względów taktycznych traktaty pokojowe nie zamie­ rzali oni akceptować jako zjawiska trwałego nowych państw na swoich zachodnich granicach.
    [Show full text]
  • Stasio Raštikio Reformos)
    ŠIAULIŲ UNIVERSITETAS HUMANITARINIS FAKULTETAS ISTORIJOS KATEDRA MINDAUGAS JONAITIS Istorijos specialybės Neakivaizdinio skyriaus V kurso studentas STRUKTŪRINIAI POKYČIAI LIETUVOS KARIUOMENĖJE 1934-1940 (STASIO RAŠTIKIO REFORMOS) Bakalauro darbas Mokslinis vadovas lekt. dr. Simonas Strelcovas Darbas originalus – Mindaugas Jonaitis (.................) Šiauliai 2012 2 TURINYS ĮVADAS .................................................................................................................................. 3 1. DIV. GEN. ST. RAŠTIKIO IŠSILAVINIMAS IR KARINĖ KARJERA .............................. 9 2. LIETUVOS KARIUOMENĖS REFORMŲ KLAUSIMAS .................................................. 11 3. POKYČIAI KARIUOMENĖS ORGANIZACINĖJE STRUKTŪROJE 1934-1940 M. ....... 14 3. 1. Nauji kariuomenės įstatymai ........................................................................................ 14 3. 2. Nauji kariuomenės etatai ir viršininkai ......................................................................... 16 4. POKYČIAI KARINIAME RENGIME 1934-1940 M. ......................................................... 18 4. 1. Naujos mokymo priemonės ir programos ..................................................................... 18 4. 2. Karinio mokymo intensyvinimas ................................................................................. 20 5. KARIUOMENĖS PERGINKLAVIMAS 1934–1940 M. ..................................................... 25 6. KARINĖS PRAMONĖS VYSTYMAS LIETUVOJE 1939–1940 M. .................................. 33 7.
    [Show full text]
  • PRECONDITIONS of the HOLOCAUST the Upsurge of Anti-Semitism in Lithuania in the Years of the Soviet Occupation (1940-1941) by Prof
    1 PRECONDITIONS OF THE HOLOCAUST The Upsurge of Anti-Semitism in Lithuania in the years of the Soviet Occupation (1940-1941) By prof. Liudas Truska After the Soviets occupied Lithuania in 15 June 1940, the Lithuanian-Jewish relations entered a new stage, dangerous for the Jews. Alongside the former images of the Jews as murderers of Christ, exploiters of Lithuanians, swindlers, parasites, new images appeared, more tenacious than the original ones, depicting the Jews as ‘gravediggers’ of Lithuanian independence, zealous collaborators of the occupants, informants, cruel NKVD interrogators, torturers of Lithuanians and active participants in the deportations. Many Lithuanians identified the Jews with the hateful Communists. The Lithuanian Activist Front (the LAF), established in autumn 1940, made a major contribution to the creation of the image. In the summer and autumn 1940, the Lithuanian periodical press started following the anti-Semitic line of the LAF,1 and later the ‘Lithuanian Archive’ and the rest of the press did the same.2 The myth of a special role played by the Jews in the establishing of the Soviet regime in the country took root not only in the consciousness of common Lithuanians, but in that of politicians, prominent intellectuals and the leaders of the Church as well. In his political memoirs Vincas Kreve writes that in the afternoon of 15 June, when the Red Army units marched the streets of Kaunas, “a crowd of sorrowful Lithuanians were crying, only the Jews were joyous, and their women would smother the Red Army soldiers with flowers.”3 Povilas Šilas, a Christian Democrat activist, deputy justice minister of the Provisional Government of 1941, member of the Lithuanian anti-Nazi resistance and prisoner of the gulags in the post-war period writes in his memoirs that in 1940-1941, “the Jews were the first active collaborators [of the occupants – L.T.] in establishing the Bolshevik power.
    [Show full text]
  • 16P. 20P. 26P. 30P. 36P. 40P. 44P. 47P. 53P
    KARINĖS PUBLICISTIKOS 2009 Nr. 4 K A R O I S T O R I J O S (439) M O K S L O Ž U R N A L A S KARDAS šiame numeryje: p. Vizitas p. 2 Linas Giedraitis 30 Pasipriešinimas Darius Sutkus „M ano tikslas – užtikrinti L ais v ės N e v e rtas , KITų ŽMONIų gALIMyBeS“. I nt e R v iu su g e N . mjr . KAS NegINA JOS JeSSICA L. WRIghT 1 p. Knygų lentynoje 36 Gediminas Radvilas p. Lietuvos vardo 8 RAšyTINIS PAMINKLAS PRIešKA- 1000-mečiui RIO LIeTUvOS KARININKAMS Dr. Manvydas Vitkūnas K ar y ba T ū kstantm e tėj e L I e tu v os rai d oj e . I nt e R v iu 40p. Mūsų galerija SU dOC. dR. vALdU RAKUčIU Gediminas Radvilas P askutinis L I e tu v os KAvALeRIJOS vIRšININKAS p. Karyba 16 4 (439) KARDAS 2009 m. Nr. Mjr. Gintautas Jakštys K aro M e nas š iuolaikinėj e 44p. Vilniaus atgavimo geOPOLITINĖJe SITUACIJOJe 70-osioms metinėms Dm. plk. ltn. Petras Narinkevičius 20p. Konfliktų zona „MeS Be vILNIAUS NeNURIMSIM!“ Darius Sutkus IRAKAS: vAKARų POŽIūRIS Lietuvos ginkluotų- 47p. jų pajėgų istorija p. Kariuomenė ir 26 Egidijus Papečkys visuomenė P ėstininkai – L I e tu v os Mjr. Remigijus Žilinskas KARIUOMeNĖS PLACdARMAS K ariuom e nės ir v isuom e nės sant y ki ų kaita : p. Užsienio šalių LIeTUvOS ATveJIS 53 kariuomenėse Dr. Manvydas Vitkūnas KARINĖ RefORMA RUSIJOJe (2) vIzITAS JAV generolė majorė Jessica L. Wright: „Mano tikslas – užtikrinti kitų žmonių galimybes“ 2 Dėmesys ir pagarba kariams, mėgavimasis savo darbu ir atsakomybė, nuo- seklus tikslo siekimas, dalykiškumas ir taktas.
    [Show full text]