DOCSLIB.ORG

Kanadiečiai Atmušė 6 Kontratakas, Pasiekė Reiną Ir Okupavo Kessel I

Total Page：16

File Type：pdf, Size：1020Kb

Download full-text PDF Read full-text
Kanadiečiai Atmušė 6 Kontratakas, Pasiekė Reiną Ir Okupavo Kessel I Split by PDF Splitter DRAUGAS ../'and chac gūvefūnient of The Lithuanian Daily Friend the people, by the people, for PUBTJTSHED BY THE LITHUANIAN CATHOLIC PRESS SOCLETY < > • the people, shall not perish 2334 S. Oakley Avė., Chicago, III. from the earth.” Telephone Canal 8010—8011 The most influential * —Abraham Lincoln Lithuanian Daily in America THE LITHUANIAN DAILY FRIEND — ■ ■ ■— ■■■ ■ ■* ■■ ■- ■— I ■■■■/ No. 40 Price 3c Chicago, Illinois, Penktadienis, Vasario (February) 16 d., 1945 Kaina 3c Vol. XXIX Rusai Kanadiečiai Atmušė 6 Kontratakas, SABOTAŽAS DANIJOJE Perėjo Per Neisse Upe Pietryčiuose; Pasiekė Reiną ir Okupavo Kessel i Stovi Tik 45 Mylias Nuo Dresdeno LONDONAS, vas. 15. Maršalas Stalinas prane­ PARYŽIUS, vas. 15. —i tratakų ir pasistūmėjo ar­ šė, kad rusai okupavo So- Kanadiečiai pasistūmėjo per čiau Goch ir Calcar. Nacių pranešimu, rusai pa- rau, Sommerfeld ir Gruen- užlietus laukus iki vakari­ Kanados 1-oji armija pra­ sivarė pirmyn 17 mylių per I berg. nio Reino kranto skers Em- dėjo greičiau žygiuoti po to, 24 valandas, ir perėjo per Anot nacių. Maršalų Ko- merich, ir pasuko pagal Rei kaip atmušė dar šešias prie- Neisse upę, tik 65 mylias nev ir Žukov jėgos “liuosai no klonies pabūklų fabrikus, šo kontratakas. Yra ženklų, nuo Berlyno iš pietryčių pu- i susijungė” Forst srity, 65 kad priešą pradeda paveik­ sės. Vien tik 20 mylių Kleve mylias nuo Berlyno. ti koncentruota artilerijos fronte tebuvo veikimo vaka- Anot Maskvos, kiti dali­ Britų radijo pranešimas f ugnis ir lėktuvų atakos. Ka­ rų fronte. niai pasistūmėjo 22 mylias sakė rusų Generolų Mali- nadiečiai okupavo Kessel. į vakarus nuo Breslaujos ir novsky ir Tolbukhin jėgos Pietiniam to fronto gale penkias mylias į vakarus pasiekė- Goerlitz, tik 53 my­ pradėjo smarkiai pulti na­ britai atmušė eilę nacių kon nuo Goch. lias nuo Dresdeno. ir kauja- cius pietuose. ir veržiasi įSggfL, .i si dėl pozicijų pietinėj Vo­ Vienos link. Čia manoma, i kietijoj. Vėlesnis Tass agen kad rusai gal dabar pasuks B-29 Lėktuvai Turi Dar Vieną Baze; tūros pranešimas sakė ru­ didesnę jėgą į Austriją ir sai pasiekė punktą tik 45 skubės išlaisvinti Vieną, to Danų patrijotų pastangos sabotažuoti nacių karo mašiną atnešė vaisių, kaip matyti mylias nuo Dresdeno. krašto sostinę. Dar Kartą Atakavo Nagoya Miestą šioje nuotraukoje sugriautos geležinkelio stoties Svendstrupe. Tas sabotierių žygis su- I WASHINGTON. vas. 15. I ir padegančių bombų ant trukdė nacių reikmenų pervežimą į Norvegiją. Acme-Draugas Telephoto.) —Tokyo radijo pranešimas Mie prefektūros, skers At- sakė 60 Amerikos B-29 lėk­ suta Įlankos nuo Nagoya. Kiniečiai Žygiuoja Graikai Džiaugsmingai Pittsburgho Majoras Proklamavo tuvų padarė nuostolių Na­ Pranešimas apie naująją EKSTRA! goya mieste, Japonijoje. Tinian bazę, Gen. H. H. Ar- Pagal Burna Kelia Priėmė Churchilla F Atakuoja Japonus Beveik tuo pat metu Karo nold sakė 21-ai komandai KANDY, Ceilonas, vas 15 ATĖNAI, vas. 15.—Ang- Lietuvos Respublikos Dieną' Departamentas [pranešė, kad įsisteigus Guam saloje, ir Tokyo Apylinkėje —Kinijos 1-os * armijos ka­ lijos Min. Pirm, Churchiil PITTSBURGH, vasario 15.—Patrijotingųjų lietu­ nauja tų milžiniškų lėktų- originalei Saipan sales ba- ri ai, žygiuodami pietuosna lėktuvu atvyko čia vakar, vių pasidarbavimu išrūpinta iš Pittsburgho miesto vų komanda dabir veikiai zei pilnai veikiant, visos GUAM, vas. 15. — Adm. pagal senąjį Burma kelią, ir susilaukė didelės ovaci- majoro Cornelius D. Scully atitinkama proklamacija, Tinian saloje. Marianas sa- i kuria vasario 16 d. paskelbta NATIONAL REPUB- trys didžiosios Marianas Nimitz pranešė, kad Ameri­ vakar okupavo Kutkai, 48 jes, kuomet ragino atėnie- LIC OF LITHUANIA DAY tame mieste. Proklama­ lyne. salos pasidaro reikšmingu kos lėktuvai atakuoja japo­ mylias į šiaurę nuo Lashio. čius ‘Teisti partijų neapy- cijos tekstas, kurį p. Povilas Dargis prisiuntė, s?ka: Japonai sakė lėktuvai B-29 operacijų centru Pa- nus netoli nuo Tokyo, Ja- Jie nerado jokios opozicijos kantoms mirti,” ir prižadė­ taipgi numetė sprogstančių i cifike. ponijos. Vice Adm. Mitcuei tamp mieste. jo asmeninę kooperaciją PROCLAMATION lėktuvnešių dalinio lėktuvai Priešakiniai daliniai va­ WHEREAS,—among the various n ationalities which Graikijos atstatyme. comprise the Ųnited Statės of America none has ypatingai puola priešo lėk- rėsi tolyn ir vėliau ameri­ Tarpe kitko Churchill sa­ exceeded in contribution to c ar greatness, nor Sugauti Japonai Nužudo Maniliečius t-.-vus ir aerodromus. kiečių ir kiniečių vairuoja­ kė britai išgelbėjo Graikiją to eur eurrent war effcrts, the vzholehearted en- mi tankai užtiko nedidelę nuc anarchijos. deavors of our American sons of Lithuanian MANILA, vas. 15.—Pieti­ riai išlaisvintose srityse Tai yra antras kartas, stock and 'their fathers who fled to America to japonų šarvuočių jėgą pu- nėj Maniloj sugauti japonai randa daug nužudytų fili- kad Amerikos lėktuvnešiai Kartu atvykęs Užsienių escape tyranny; and, siaukely tarpe Kutkai ir virto į žvėris ir sušaudo, piniečių lavonų. plaukioja netoli pačios Ja­ Sekr. Eden taipgi pasakė WHEREAS,—our Greit City of Pittsburgh and the Hsenwi. 32 mylias nuo La- trumpą kalbą, C©mmonwealth of Pennsylavania have been es- nuduria ir sudegina nekal­ Bataane, Gen. Jonės ka- ponijos shio. —-------- peciallv blessed in the fact that these sturdy tus civilius. Gen. MacArthur riai užėmė Abucay, o kiti people chose to fcund their homes and raiše pranešė, kad aršios kauty­ daliniai žygiuoja arčiau ke- IŠKASA NUŽUDYTU their families in our Community and Statė, thus Amerikiečiai Ruošiasi nės vis dar tęsiasi, nes yra lio, kuris perkerta tą pu- 4 Valstybės Įstojo adding immeasurably to the abundant human GRAIKŲ LAVONUS resources of Pennsylvania; and, ženklų, kad japonai prade­ siausalį. Išlipti Corregidor'e 1 Jungtines Tautas WHEREAS,—these worthy and patriotic citizens da silpnėti. Iš Intramuros srities vis ATĖNAI, vas. 15. Grai- always have been imbued and inspired with the SAN FRANCISCO. vas. WASHINGTON. vas. 15. Korespondentai sako ja­ dar kyla dūmai nuo japonų kijos valdžios pareiškimas American philosophy of government and the 15.—Japonų Domei agentū­ —Išvakarėse Inter-Amerikų freedom that philosophy engenders andprotects; ponų žiaurumas Maniloje sukeltų sprogimų ir gaisrų.' sakė Atėnų ir Piraeus sri- ros pranešimu, Amerikos konferencijos Mek s i k o j e. and. bus “juodesnis lapas istori­ Amerikiečių artilerija smar tyse iškasta 5.300 lavonų, WHEREAS,—this natūrai love of Freedom is an laivai apvalo Manilos įlan­ Chile, Peru. Ecuador ir Pa­ joje negu Nanking sukone- kiai šaudo į japonų pozici­ Anot pranešimo, 3.300 to inherent part of every Lithuanian, as witness ką nuo minų, ir 10 trans­ ragvajus vakar pasirašė veikimas.” Amerikiečiai ka jas. skaičiaus buvo ELAS suki­ the establishment 27 years ago in the Father- portų stovi pasiruošę išlaip- Jungtinių Tautų deklaraci­ land of the National Republic of Lithuania, lėlių nužudyti, o kiti žuvo dinimui Maniloje ar Corre- ją ir tapo Jungtinių Tautų which government unhappily is in abeyance be- gidor’e. civilinio karo metu. cause of the war; and, ūsų nariais, tuo labiau aprube- WHEREAS.—fhe Anniversary of the founding of M Lėktuvai Vėl Atakavo Dresdeną žiuojant Argentiną, kuri the National Republic will be celebrated in the LONDONAS. vas. 15. — 1,100 bomberių ir 450 nai­ Kiniečiai Mobilizuos nebuvo kviesta ' dalyvauti 63,410 Amerikiečių United Statės and every peace-loving nation on Amerikos didieji lėktuvai, kintuvų. Nacių radijo prane- kcnferencijoje. February 16. 1945, A.D., with patriotic gather- tęsdami vieną didžiausių | Šimai sakė nauji sąjunginin Žuvo Vakarų Fronte ings in villages, towns and cities;------ N O W, Pusę Milijono Vyru THEREFORE, orinių ofensyvų šio karo ' kų lėktuvų daliniai skrido CHUNGKING, vas. 15.— Atstovai Nubalsavo WASHINGTON, vas. 15. DO I, CORNELIUS D. SCULLY. Mayor of Pitts­ metu, šiandien ir vėl puolė į Vokietiją iš Olandijos ir Gen. Lu Chung-liu, mobili­ —Karo Sek r. Stimson pra­ burgh, herewith proclaim next Friday, Febru­ Dresdeną, ir atakavo už­ Austrijos pusių. Svarstyti George Byliu nešė, kad nue invazijos pra- ary 16th, a s NATIONAL REPUBLIC OF LITH­ zacijos ministeris, pranešė, UANIA DAY! and. I urge our citizens and all kimštą Cottbus geležinkelių Per praeitas dvi paras kad daugiau negu 500,000 WASHINGTON. vas. 15 džios birž. 6 d. iki šių metų freedom-loving people to eonseerate themselves centrą, tik 12 mylių nuo suvirš 11.000 lėktuvų daly­ kiniečių bus mobilizuota —Atstovų Rūmai 202 bal- sausio 1 d., Amerikos armi- to the proposition that this Great Republic wi!l srities, kurioje rusų daliniai vavo atakose ant nacių cen­ pirm kovo mėnesio pabai­ sais prieš 192 nubalsavo jos neteko 394.874 karių, rise again. and upon the conclusion of this War, puola nacius. trų. Raportai iš fronto sakė svarstyti George bylių kaip kurių 63.410 žuvo, 273,997 assume its rightful place with other independ- gos, pasiruošimui didžiąjai ent and free governments of the World! Kitas Amerikos lėktuvų kiti lėktuvai sėkmingai puo­ kiniečių kontrofensyvai ry­ jis stovi. Republikonų ir buvo sužeisti, ir 57.467 din- DONE THIS DAY, February 13, 1945, A.D., at the dalinys vėl atakavo sinteti- lė nacių vežimus ant didžių­ šium su artėjančiu amerikie anti-Wallace demokratų ko­ go. Office of the Mayor, and at my express direc- nio aliejaus varyklą už Mag jų kelių. alicija norėjo prie to by- Sudėjus su laivyno 88.- tion, in witness vvhereof the Seal of the City of čių išlipimu Kinijos kran­ Pittsburgh is hereunto affixed. ‘deburgo, 75 mylias į piet- Nakties metu 1,300 britų tuose. liaus prijungti dar
Load more

Recommended publications
  • Becoming Lithuanian: Jewish
    BECOMING LITHUANIAN: JEWISH ACCULTURATION IN THE INTERWAR PERIOD By Tadas Janušauskas Submitted to Central European University Department of Nationalism Studies In partial fulfillment of the requirements for the degree of Master of Arts Supervisor: Professor Michael L. Miller Budapest, Hungary 2010 CEU eTD Collection Abstract One of the least acculturated Jewries in Europe, Lithuanian Jewry, stepped into neighboring majorities‟ independent state as the largest minority and the most culturally distant one. The new state was nationalizing, thus the Jews, along with other minorities had to learn the state language – Lithuanian. Although it stays unclear how well the Jews learned the majorities‟ vernacular and how often used it, there are indications that by the end of the 1930s most of them were literate in the majority‟s language. This slight shift of identity of Lithuanian Jewry, which is heavily under-researched, was also promoted by some groups of the society, mostly by the Jews. The Union of Jewish Soldiers (active 1933-1940) was the most prominent advocator in this field. Their Lithuanian- language weekly “Apţvalga” (en. “Review”; published 1935-1940) became the main public medium in the context of mutual Lithuanian-Jewish recognition. However, as it is shown, even the Union did not internalize Lithuanian language, and thus, using mostly archival sources and the weekly, this thesis argues that even in the most extreme cases of shifting identity of the interwar Jewish community of Lithuania, there was no assimilation, and only to some extent the Jewry was acculturated. CEU eTD Collection ii Acknowledgments This thesis would not have been possible without the support of my supervisor prof.
    [Show full text]
  • Valstiečiai Liaudininkai Lietuvos Politiniame Gyvenime 1926 –1940 M
    VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS LIETUVOS ISTORIJOS INSTITUTAS Mindaugas TAMOŠAITIS VALSTIEČIAI LIAUDININKAI LIETUVOS POLITINIAME GYVENIME 1926 –1940 M. Daktaro disertacija Humanitariniai mokslai, istorija (05H) Kaunas, 2011 UDK 329(474.5) Ta-79 Disertacija ginama eksternu Doktorantūros teisė suteikta Vytauto Didžiojo universitetui kartu su Lietuvos istorijos institutu 2003 m. liepos 15 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 926. Mokslinis konsultantas: Doc. dr. Pranas Janauskas (Vytauto Didžiojo universitetas, Humanitariniai mokslai, istorija – 05H) ISBN 978-9955-12-665-2 2 TURINYS ĮVADAS .......................................................................................................................................4 I. BENDRA POLITINĖ SITUACIJA IR VALSTIEČIŲ PARTIJŲ PADĖTIS VIDURIO RYTŲ EUROPOJE................................................................................................29 II. VALSTIEČIAI LIAUDININKAI IR LIETUVOS VALDŽIOS POLITIKA (IKI 1929 M) ..............................................................................................................................39 III. PARTIJOS VIDAUS PROBLEMOS ...............................................................................59 1. Organizacinės struktūros raidos ypatumai ..............................................................................59 2. Pozicijų skirtumai partijoje (4-ojo dešimtmečio I-oji pusė) ..................................................82 3. Kartų konfliktas 4-ame dešimtmetyje ...................................................................................115
    [Show full text]
  • Studia Interkulturowe Europy Środkowo-Wschodniej 2020/13
    WW następnymnastępnym numerzenumerze StudiówStudiów InterkulturowychInterkulturowych EuropyEuropy Środkowo-WschodniejŚrodkowo-Wschodniej międzymiędzy innymi:innymi: 13 tudia nterkulturowe Studia Interkulturowe Europy Środkowo-Wschodniej Europy Interkulturowe Studia S I Izabella Malej „Błok i Jung: inflacja ego Wiersze( o Przepięknej Pani)” Europy Środkowo-Wschodniej Marcin Niemojewski „«I nie tylko w powiastkach drzemie ta historia» – Młyn Bałtaragisa Kazysa Boruty z perspektywy antropologii literatury” TOM 13 www.wuw.pl xStudia Inter nr 13.indd 3 25/10/20 18:53 Studia Interkulturowe EuropyEuropy Środkowo-Wschodniej TOMTOM 13 8 logo WUW.inddWarszawa 1 20155/12/2014 12:54:19 PM Rada Naukowa Madina Aleksejewa, Paweł Bukowiec, Jerzy Grzybowski, Magnus Ilmjärv, Eriks Jekabsons, Peter Kaša, Andrej Liuby, Dangiras Mačiulis, Izabella Malej, Juraj Marusiak, Ljudmila Popovic, Wanda K. Roman, Anatol Wialiki Kolegium redakcyjne Iwona Krycka-Michnowska (Redaktor Naczelna), Joanna Getka (Zastępca Redaktor Naczelnej), Joanna Kozłowska (Sekretarz Redakcji), Monika Grącka, Marcin Niemojewski Adres redakcji 02-678 Warszawa, ul. Szturmowa 4, pok. 319, Polska tel.: (+ 48) 22 55 34 219; tel./faks: (+ 48) 22 55 34 229 e-mail: [email protected], [email protected] Projekt okładki Jakub Rakusa-Suszczewski Ilustracja na okładce: obraz Małgorzaty Koźbiał Nostalgia Redaktor prowadzący Dorota Dziedzic e-mail: [email protected] Redaktor Mateusz Tokarski ISSN 1898-4215 e-ISSN 2544-3143 © tytułu: Studia Interkulturowe Europy Środkowo-Wschodniej by Jan Koźbiał,
    [Show full text]
  • Population Displacement in Lithuania in the Twentieth Century
    Population Displacement in Lithuania in the Twentieth Century Experiences, Identities and Legacies Edited by Tomas Balkelis Violeta Davoliūtė LEIDEN | BOSTON For use by the Author only | © 2016 Koninklijke Brill NV <UN> Contents Preface vii Acknowledgements X List of Tables xi Notes on Contributors xii Introduction 1 Part 1 Population Displacement during World War One and Its Aftermath 1 Making the Nation: Refugees, Indigent People, and Lithuanian Relief, 1914–1920 21 Andrea Griffante 2 Forging a “Moral Community”: The Great War and Lithuanian Refugees in Russia 42 Tomas Balkelis 3 Displacement without Moving: Secession, Border Changes and Practices of Population Politics in Lithuania, 1916–1923 62 Klaus Richter Part 2 Population Displacement in the Klaipėda Region 4 Population of the Klaipėda Region and the Balance of Power in the Eastern Baltic Region, 1919–1960 91 Vasilijus Safronovas 5 Population Shifts and Displacement in the Memel Region 112 Ruth Leiserowitz For use by the Author only | © 2016 Koninklijke Brill NV <UN> vi Contents Part 3 Population Displacement during World War Two and Its Aftermath 6 Repopulating Vilnius, 1939–1949 135 Theodore R. Weeks 7 Between Poland and Lithuania: Repatriation of Poles from Lithuania, 1944–1947 160 Vitalija Stravinskienė 8 A “Forgotten” History of Soviet Deportation: The Case of Lithuanian Jews 179 Violeta Davoliūtė 9 Religious Life in a Displaced Society: The Case of Post-war Lithuania, 1945–1960 211 Arūnas Streikus 10 Lithuanian Diaspora: From Displaced Persons to Diaspora Politics 236 Daiva Dapkutė Index 259 For use by the Author only | © 2016 Koninklijke Brill NV chapter 2 Forging a “Moral Community”: The Great War and Lithuanian Refugees in Russia Tomas Balkelis Introduction By the end of the Great War, Russia’s disastrous military performance, eco- nomic collapse and growing unrest on the “home front” brought the transfor- mation of the empire into a number of shatterzones where various nationalist and revolutionary forces asserted themselves with unseen vigour.
    [Show full text]
  • Memorandumai Prezidentui Antanui Smetonai: Opozicijos Vienijimosi Pradžia
    ISTORIJA MEMORANDUMAI PREZIDENTUI ANTANUI SMETONAI: OPOZICIJOS VIENIJIMOSI PRADŽIA Dr. Audronė Veilentienė Kauno technologijos universitetas Kaunas university of technology K. Donelaičio g. 73, LT-44029 Kaunas El. paštas [email protected] Santrauka Straipsnyje analizuojami opozicijos lyderių memorandumai Lietu- vos Respublikos Prezidentui Antanui Smetonai, rašyti 1935–1938 me- tais, atskleidžiamos jų atsiradimo priežastys, parodoma Vyriausybės reakcija ir veiksmai prieš memorandumus pasirašiusius asmenis. Auto- ritarizmo laikotarpiu opozicinių partijų lyderiai, nepaisydami valdžios represijų, reaguodavo į svarbius Lietuvos vidaus ir užsienio politikos įvykius kalbėdami partijos narių susirinkimuose, darydami pranešimus opozicijos renginiuose, taip pat rašydami memorandumus Prezidentui Antanui Smetonai. 1935–1938 m. Prezidentui buvo įteikti trys opozi- cijos lyderių pasirašyti memorandumai. Tautininkų Vyriausybė ėmėsi sankcijų prieš pasirašiusius asmenis stengdamasi valdžią išlaikyti savo rankose. Reikšminiai žodžiai: memorandumas; opozicijos lyderiai; Vyriau- sybė; Seimas; koalicija. Parlamento studijos 21 | 2016 Mokslo 136 darbai istorija Įvadas Autoritarizmo laikotarpiu opozicinių partijų lyderiai, nepaisydami valdžios represijų, reaguodavo į svarbius Lietuvos vidaus ir užsienio politikos įvykius pasisakydami partijos narių susirinkimuose, dary- dami pranešimus opozicijos renginiuose, taip pat rašydami memo- randumus Prezidentui Antanui Smetonai. 1935–1938 m. Prezidentui buvo įteikti trys opozicijos lyderių pasirašyti memorandumai.
    [Show full text]
  • Vilniaus Pedagoginis Universitetas Istorijos Fakultetas Lietuvos Istorijos Katedra Ii Lietuvos Seimas 1923
    VILNIAUS PEDAGOGINIS UNIVERSITETAS ISTORIJOS FAKULTETAS LIETUVOS ISTORIJOS KATEDRA Raimundas Trinkūnas Lietuvos lokalinės istorijos specialybės II kurso magistrantas II LIETUVOS SEIMAS 1923 -1926 M. Magistro darbas Magistrantas ___________________ (parašas) Raimundas Trinkūnas Leidžiama ginti: Darbo vadovas __________________ (parašas) IF Dekanas __________________ Prof. habl. dr. Liudas Truska (parašas) Doc. dr. Eugenijus Jovaiša darbo įteikimo data: ______________ Registracijos numeris: _____________ Vilnius, 2007 PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ Patvirtinu, kad įteikiamas magistro darbas „II Lietuvos Seimas 1923 – 1926 m.“: 1. Autoriaus atliktas savarankiškai, jame nėra pateikta kitų autorių medžiagos kaip savos, nenurodant tikrojo šaltinio. 2. Nebuvo to paties autoriaus pristatytas ir gintas kitoje mokymo įstaigoje Lietuvoje ar užsienyje. 3. Nepateikia nuorodų į kitus darbus, jeigu jų medžiaga nėra naudota darbe. 4. Pateikia visą naudotos literatūros sąrašą. Raimundas_Trinkūnas___ _______________ (studento vardas, pavardė) (parašas) 2 TURINYS ĮVADAS ................................................................................................................. 4 I. POLITINĖ SITUACIJA II SEIMO RINKIMŲ IŠVAKARĖSE ............ 10 II. II. SEIMO RINKIMAI: 1. Rinkimai ............................................................................................ 13 2. Rinkimų rezultatai – balsų pasiskirstymas ...................................... 19 3. Kiekybinė ir kokybinė naujojo Seimo sudėtis .................................
    [Show full text]
  • Augustino Voldemaro Vyriausybės Ministrų Personalijos (1926 M
    iš tautos praeities Algis BITAUTAS Augustino Voldemaro vyriausybės ministrų personalijos (1926 m. gruodis–1929 m. rugsėjis) Algis Bitautas – humanitarinių mokslų magistras, Lietuvos edukologijos universiteto Istorijos fakulteto Istorijos didaktikos centro asistentas; adresas: T. Ševčenkos g. 31, LT-03111 Vilnius, el. paštas: algis.bitautas@ leu.lt; mokslinių interesų kryptys – Lietuvių tautininkų sąjungos istorija, Lietuvos Respublikos ministrų visuomeninė ir politinė veikla (1918–1940 m.), istorijos didaktika. Anotacija. Straipsnyje išsamiai analizuojama Augustino Nors po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo A. Vol- Voldemaro vyriausybės (1926 12 17–1929 09 19) ministrų demaro vadovaujamos vyriausybės atskiri ministrai isto- personalijos ir tarpusavio santykiai. Išskirtinis dėmesys riografijoje yra sulaukę dėmesio [96], tačiau plačiau nėra skiriamas ministrų paskyrimo motyvams, akcentuojamos ištyrinėta finansų, vidaus reikalų, susisiekimo, teisingumo, priežastys, kodėl jie buvo pasirinkti formuojant vyriausybę. žemės ūkio ministrų personalijos ir veikla. Antra, svarbu Pateikiama A. Voldemaro vyriausybės partinė ir Lietuvių pabrėžti, kad niekas viename tyrime nemėgino aptarti tautininkų sąjungos (LTS) centro valdybos sudėtis. visų ministrų (šiuo metu autorius kartu su kolegomis rengia Prasminiai žodžiai: Vyriausybė, ministras, Lietuvių tauti- kolektyvinę monografijąLietuvos Respublikos vyriausybės ninkų sąjunga, krikščionių demokratų blokas, kandidatas 1918–1940 m.: sudėtis ir veikla) [101]. Neseniai pasirodė į ministrus, partinė priklausomybė,
    [Show full text]
  • Download Download
    ISTORIJOS ŠALTINIAI STEIGIAMASIS SEIMAS „Aidai“, 1950 m. birželis, Nr. 6, p. 286–287 Šiemet gegužės 15 dieną suėjo trisdešimt metų nuo Steigiamojo Seimo susirinkimo dienos. Tai palyginti neilgas laiko tarpas, bet visai pakankamas, kad galėtume į anų dienų įvykius žvelgti jau istoriko akimis. St. Seimas mums reikšmingas ne tik todėl, kad jis buvo pir- masis ilgoje mūsų valstybinio gyvenimo eigoje pačių jos gyventojų visuotiniu balsavimu išrinktas, bet ir todėl, kad jis padėjo pagrindus visai nauju būdu atsikuriančiai nepriklausomai Lietuvai. Lietuva atgimė iš Didžiojo Karo pelenų. Dar karui tebeeinant, vo- kiečiai okupantai, išviję senuosius pavergėjus rusus, 1917 m. leido Vilniuje susirinkti iš viso krašto ir iš visų sluogsnių atstovams. Toji Vil- niaus konferencija nusprendė atstatyti Lietuvos nepriklausomybę, bet ji šio akto nesiėmė skelbti, pavesdama tai jos išrinktai 20 atstovų Tarybai, kuri turėjo pirmiau paruošti reikiamą dirvą. Taryba Lietuvos Nepri- klausomybės aktą paskelbė 1918 m. vasario 16 d. Tačiau valstybės gimsta ar jungo nusikrato ne vien aktais. Tie ak- tai, paprastai, reikalingi sutvirtinti kraujo ir stambių aukų antspau- dais. Pirmoji Lietuvos vyriausybė paskelbta Didžiojo Karo paliaubų (lapkr. 11) dieną. Taryba ją pavedė suorganizuoti prof. Augustinui Voldemarui. Vyriausybė sudaryti buvo lengviau, negu kariuomenė, kuri atsirado lapkričio 23 d. Dar tik kuopoms, ne pulkams, formuo- jantis, į Lietuvos žemę ėmė skverbtis bolševikai iš rytų, kiek vėliau bermontininkai iš šiaurės, na, ir visų mūsų unijų „broliai“ lenkai iš pietų. Vyriausybė tuojau suskato šauktis tautos balso ir jos paramos. 1919 m. sausio 19 d. į Kauną buvo sukviesta iš viso krašto apie 200 atstovų, kurie trumpoje kelių dienų konferencijoje nusprendė šauktis ne tik savanorių kariuomenei, bet ir paruošti mobilizacijos projektą.
    [Show full text]
  • Dangiras Mačiulis and Darius Staliūnas
    STUDIEN zur Ostmitteleuropaforschung 32 Dangiras Mačiulis and Darius Staliūnas Lithuanian Nationalism and the Vilnius Question, 1883-1940 Dangiras Mačiulis and Darius Staliūnas, Lithuanian Nationalism and the Vilnius Question, 1883-1940 STUDIEN ZUR OSTMITTELEUROPAFORSCHUNG Herausgegeben vom Herder-Institut für historische Ostmitteleuropaforschung – Institut der Leibniz-Gemeinschaft 32 Dangiras Mačiulis and Darius Staliūnas Lithuanian Nationalism and the Vilnius Question, 1883-1940 VERLAG HERDER-INSTITUT · MARBURG · 2015 Bibliografi sche Information der Deutschen Nationalbibliothek Die Deutsche Nationalbibliothek verzeichnet diese Publikation in der Deutschen Nationalbibliografi e; detaillierte bibliografi sche Daten sind im Internet über <http://dnb.ddb.de> abrufbar Diese Publikation wurde einem anonymisierten Peer-Review-Verfahren unterzogen. This publication has undergone the process of anonymous, international peer review. © 2015 by Herder-Institut für historische Ostmitteleuropaforschung – Institut der Leibniz-Gemeinschaft, 35037 Marburg, Gisonenweg 5-7 Printed in Germany Alle Rechte vorbehalten Satz: Herder-Institut für historische Ostmitteleuropaforschung – Institut der Leibniz-Gemeinschaft, 35037 Marburg Druck: KN Digital Printforce GmbH, Ferdinand-Jühlke-Straße 7, 99095 Erfurt Umschlagbilder: links: Cover of the journal „Trimitas“ (Trumpet) of the Riflemen’s Union of Lithuania. Trimitas, 1930, no. 41 rechts: The fi rst watch of Lithuanian soldiers at the tower of Gediminas Castle. 10 28 1939. LNM ISBN 978-3-87969-401-3 Contents Introduction
    [Show full text]
  • Valstybinė Kalba Lietuvos Kariuomenėje (1918–1940) Generolo Jono Žemaičio Lietuvos Karo Akademija
    GENEROLO JONO ŽEMAIČIO LIETUVOS KARO AKADEMIJA Algirdas AŽUBALIS Diana BUILIENĖ Rolanda KAZLAUSKAITĖ-MARKELIENĖ VALSTYBINĖ KALBA LIETUVOS KARIUOMENĖJE (1918–1940) GENEROLO JONO ŽEMAIČIO LIETUVOS KARO AKADEMIJA Algirdas AŽUBALIS Diana BUILIENĖ Rolanda KAZLAUSKAITĖ-MARKELIENĖ VALSTYBINĖ KALBA LIETUVOS KARIUOMENĖJE (1918–1940 M.) MONOGRAFIJA VILNIUS, 2010 UDK 355.5(474.5)(091) Až-07 Monografijoje aptariami valstybinės lietuvių kalbos įvedimo Lietuvos kariuo- menėje, karybos lietuviškosios terminijos kūrimo klausimai 1918–1940 m. Analizuojamas karininkų dalyvavimas tobulinant bendrinę lietuvių kalbą. Pateikiamos 73 aktyviausiųjų šių visų procesų dalyvių biografijos. Mono- grafija skirta kariūnams, magistrantams, doktorantams, besigilinantiems į karybos lietuviškosios terminijos ir kalbos kultūros problemas. Recenzavo: Lietuvos žemės ūkio universiteto Profesinės pedagogikos ir psicholo gijos katedros vedėjas prof. (HP) dr. SIGITAS DAUKIlas Šiaulių universiteto Ugdymo sistemų katedros profesorius dr. ARKADIJUS KISELIOVAS Atsakingasis redaktorius ir autorių grupės vadovas – Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos Humanitarinių mokslų katedros profesorius habil. dr. ALGIRDAS AŽUBALIS Monografija apsvarstyta ir jos leidimui pritarta Generolo Jono Že maičio Lietuvos karo akademijos Humanitarinių mokslų katedros posėdyje 2009 m. gruodžio 17 d. (protokolo Nr. VN-15(2). © Algirdas Ažubalis, 2010 © Diana Builienė, 2010 © Rolanda Kazlauskaitė-Markelienė, 2010 © Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija, 2010 ISBN 978-9955-423-94-2 TURINYS
    [Show full text]
  • 'The Tsar Would Not Have Taken Away Our
    LITHUANIAN HISTORICAL STUDIES 21 2017 ISSN 1392-2343 PP. 79–106 ‘THE TSAR WOULD NOT HAVE TAKEN AWAY OUR PENSIONS’: COMPENSATION FOR RUSSIAN ARMY FIRST WORLD WAR INVALIDS IN INTERWAR LITHUANIA Vytautas Jokubauskas (Klaipėda University) ABSTRACT This article presents an analysis of the support given to Great War invalids in Lithuania: how did veterans of the Imperial Rus- sian army, injured during the First World War, act in order to procure social security (pensions), and how did Lithuanian legalislation change in reaction to their justified expectations. The social welfare situation of Great War invalids who became citizens of the Republic of Lithuania chan- ged in three different stages: a) the period up to 1926; b) 1926 to 1929; and c) following the passing of a separate law on pensions for former Imperial Russian army war invalids in 1930. It was found that support for these First World War invalids in Lithuania was constantly compared to compensation for those who were injured in the Wars of Independence (1918–1920). The size of pensions for these two groups was never equal. Regardless of the fact that attempts were made to make the two types of pensions equal in 1925–1926, barely six months later, Great War invalids started receiving smaller pensions, until they were eventually suspended altogether before a separate law came into effect in 1930. In the article, the reasons for this are explained as a lack of money and political will, and the view of part of society that those injured in the First World War were ‘not fighting for Lithuania’.
    [Show full text]
  • Gentlemen's Agreement
    “GENTLEMEN’S AGREEMENT” OF LITHUANIA AND THE USSR Algimantas Kasparavièius As far as we were able to determine the term “gentlemen agreement” was first used in international practice at the beginning of this century. In 1907 the USA and Japan gave this name to the international agreement according to which Japan assumed the responsibility of not giving passports to immigrants to the USA (except for some categories of businessmen and specialists), while the President of the United States on his part promised to endeavor that San Francisco abolish the discriminatory prohibition of Japanese children being taught together with whites.1 In later years the “gentlemen agreement” began to be used more broadly in diplomacy. Its importance and meaning was discussed in historiography and international law. In the tradition of Western international law a “gentlemen agreement” is usually understood to be a verbal act, not recognized as a juridical act. According to it, such an agreement of diplomats or politicians “recognizes only a concurrence of the wills of the agreeing states,” but does not entail any juridical consequences.2 In fact, in the period between the world wars there were instances when the League of Nations Commission for Legal Affairs or the International Court, taking note of the circumstances of the formation of unsigned agreements as well as their importance recognized their juridical effect or consequences.3 The lawyers, diplomats, and historians of the Soviet school interpret the “gentlemen agreement” in a different way. According to them, the “gentlemen agreement” is a special kind of informal international agreement, of a simplified manner, based upon the special mutual trust of the states, having the same juridical validity as signed treaties.4 According to Soviet tradition the “gentlemen agreement” can be verbal or written, but does not have the ”usual text of a treaty.” Thus, the difference between the traditional Western and Soviet “gentlemen agreement” is sufficiently clear.
    [Show full text]