Mokslas, Menas, Literatūra

ANTROJI DALIS D R A U G A S MOKSLAS, MENAS, LITERATŪRA

I tas — lietuvių kalbos pana šumas į lotynų kalbą. Autorius Martynas Mažvydas ir jo laikai pateikia 74 lotyniškus žodžius, kurie savo prasme ir skambesiu panašūs į lietuviškus: unda ALBINAS JOVAIŠAS (vanduo), sol (saulė), mensis (mėnesis), noctis (nakties), deus Martynas Mažvydas, pirmųjų pusėje. (dievas), vir (vyras), tu (tu), na lietuviškų knygų kūrėjas, atėjo Artimai susisieja su Renesan šus (nosis), dentes (dantys), į lietuvių tautos kultūrą Rene su ir Reformacija, kilusi 16-ojo gentes (gentys), linum (linai), sanso laikais — šešioliktame amžiaus pradžioje Vokietijoje. ovis (avis), duo (du), tres (trys), amžiuje. Renesansui, arba Atgi Reformacija labai teigiamai pa septem (septyni) ir kt. Vienas Knyga apie Atgimimą mimui, būdingas ryškus mokslo veikė lietuvių tautos kultūros žodis užrašytas ir lietuvių kalba ir meno pakilimas, dėmesys raidą 16-ame amžiuje. Lotyniš — „ugnis” (lotynų kalba ignis). tautai ir valstybei. Sakoma, kad kai reformatio reiškia „pertvar Mykolas Lietuvis paliečia ir Pasirodė nauja knyga apie Viduriniais amžiais vyravo teo kymas”. Šio sąjūdžio veikėjai labai aštrų politinį bei kultūrinį Lietuvą anglų kalba (Boulder, centrizmas (graikiškai theos — siekė pertvarkyti, pagerinti ka klausimą — slavų kanceliarinės Colorado: Westview Press/Har- dievas, lotyniškai centram — talikų tikėjimą. Reformaciją kalbos oficialų vartojimą ne tik per Collins, 1997), pavadinta vidurys), kuris visa ko pradžia pradėjo Vokietijos miesto Wit- visoje Lietuvos Didžiojoje Kuni Lithuania. The Rebel Nation. Ši ir pabaiga, centru ir esme laikė tenberg’o universiteto Biblijos gaikštystėje, bet ir vadinamo knyga yra viena iš serijos apie Dievą. Renesanso laikais ima profesorius, mąstytojas Marty joje „Tikrojoje Lietuvoje”, t.y. posovietines respublikas, para reikštis greta teocentrizmo ir nas Liuteris (1483-1546). Kaip ten, kur gyveno lietuviai. Auto šyta profesoriaus V. Stanley antropocentrizmas (graikiškai matome, jis pirmosios lietuviš riaus nuomone, visoje valsty Vardys ir Judith B. Sedaitis. antropos — žmogus). Taigi žmo kos knygos nesulaukė. Liuteris bėje reikia atsisakyti slavų kan Dar išeis knyga apie Latviją ir gus ima jaustis taip pat galįs 1517 metais paskelbė Witten- celiarinės kalbos, jos nebesimo kitas nepriklausomas respubli daug ką nulemti. Tokia nuosta berg’e „95 tezes”, kuriomis stojo kyti mokyklose, nes ji, kaip au kas. ta yra labai palanki augti tauti prieš Romos popiežių. Buvo ap torius rašo, „mums, lietuviams, Lietuva vadinama “maištin nei kultūrai. Renesanso laikų kaltintas herezija (prieštaravi kilusiems iš italų [romėnų] ga” ir tai tinka. Maištingumo inteligentai pasivadino huma mu Katalikų Bažnyčiai), atskir kraujo, svetima”, ir pereiti prie nėtfūko senojoj istorijoj, kaip nistais (lotyniškai humanus — tas nuo Bažnyčios, ekskomuni lotynų kalbos vartojimo vals noras atsipalaiduoti nuo unijos žmoniškas, mylintis žmones). kuotas. 1529 metais Vokietijos tybės gyvenime. Traktato auto su Lenkįja, sukilimai devynio- Daug vertybių jie ieškojo anti miesto Speyer seime Martyno rius tikėjo 16-ojo amžiaus pra liktąjame šimtmetyje prieš carą koje, todėl visi puikiai mokėjo Liuterio šalininkai protestavo džios Lietuvos kronikomis, ku ir dvidešimtąjame šimtmetyje lotynų, taip pat graikų kalbą. prieš katalikų daugumos nuta riose parašyta, kad lotynų prieš sovietiją. Didžiulės reikšmės mokslo ir rimą sustabdyti Reformaciją. kalbą į Lietuvą atnešė romėnas Tačiau svarbiausia knygos Viršelio nuobrauka: lietuviai, 1988 meno pažangai turėjo vokiečio Taip atsirado protestantizmo Palemonas su savo 500 romėnų dalis..yra sovietinė okupacija, metais protestuojantys prj.ęš Molo- Johannes Gutenberg’o išrasta terminas, kuris apima ne tik šeimų. Todėl Mykolas Lietuvis glasnost atėjimas į Lietuvą, ku tovo-Ribbentropo paktą (R. Urba- kavičiaus fotografija). Knyga: V. spauda. Renesanso epochoje la liuteronybę, bet ir kitas reli lietuvių kalbą pavadino „mūsų riuo pasinaudota labiau už ki Stanley Vardys ir Judith B. Sedai bai išaugo universitetų vaid gines kryptis, panašiai atskilu pusiau lotyniška kalba”. Tai tus. Aišku, istorijoj retas kraš tis. LITHUANIA: The Rebel Nation. muo. (Seniausias Europoje yra sias nuo katalikybės. buvo didelis lietuvių kalbos pa tas išsilaisvino nuo imperijų. Westview Series on the Post-Soviet Bologna miesto universitetas, Iš pradžių Lietuvoje plito liu- gerbimas. Bet vis dėlto jis siūlė Nuo sovietįjos nebuvo net pa Republics. Boulder, Colorado: West- įkurtas Italijoje 12-ame amžiu teronybė, o nuo 16-ojo amžiaus Lietuvos Didžiojoje Kunigaikš vyzdžių. Gal dėl to toks sun view Press/Harper Collins, 1997. 242 puslapiai. Kaina — 21.50 dole je). Renesansas prasidėjo 14-ojo vidurio ir kalvinizmas, patrau tystėje vartoti ne lietuvių, o lo kus, keblus ir ilgas buvo išsi rių. amžiaus viduryje Italijoje. An kęs dalį didikų. Renesansas pa tynų kalbą vietoj slavų kance laisvinimo procesas, trukęs apie troje 15-ojo amžiaus pusėje jis sireiškė Lietuvoje 16-ame am liarinės kalbos. Idėja čia yra dvejus metus. kadą. Ir tada premjerė Pruns paplito daugelyje Europos šalių. žiuje įvairiais pavidalais ir žan tokia: Lietuvos Didžioji Kuni Į Lietuvą Renesansas atėjo per * * * kienė pradėjo važinėti po Va rais. Amžiaus pradžioje buvo gaikštystė neturi būti slaviška. karus, ieškodama pagalbos ar Lenkiją ir Prūsijos Kunigaikš- sukurtos naujos Lietuvos kroni- Šešioliktojo amžiaus viduryje Iš glasnost idėjų želmenis kė užtarimo. Washington’e su ja tystę 16-ojo amžiaus pirmojoje kos — istoriniai rašiniai slavų Gedimino Jokūbonio skulptūra „Mažvydas” Lietuvos valstybinėje Marty Vilniuje ir apskritai Lietuvoje lė įvairūs sambūriai, sukruto elgėsi netinkamai. Kohl ir Mit- kanceliarine kalba, kuri vartota no Mažvydo bibliotekoje. aktyviai dirbo keletas iš užsie Laisvės lyga, rusų Jedinstvo, terand buvo jai labai šalti, tik Lietuvos raštvedyboje iki 17-ojo nio atvykusių mokytų vyrų. Tai net Katalikų Bažnyčia, veiku riausiai bijojo, kad rusai supyks bę. Po tiek vargų ir nepriteklių amžiaus pabaigos. (Paskui pe tis, Lietuvos kanclerių sekreto mentų, turinčių įrodyti tos „te ispanas Petras Roizijus, lenkas sios atskirai ar viena prieš kitą. ir neišves iš Vokietijos savo ka tai buvo pasiekta, kadangi blo reita prie lenkų kalbos). Šiose rius ir diplomatas. Jis kritikuo orijos” teisingumą. Rašo apie Augustinas Rotundas, Vilniaus Neregėtas dalykas buvo stiprus riuomenės. kada iš dalies veikė, nebuvo kronikose daug senovinių pada ja sugedusius Lietuvos papro lietuvių senameldžių (pagonių) vyskupas gudas Valerijonas Lietuvos Sąjūdis. Vakarai knygoje rodomi kaip visiškai nutraukta (kas par vimų; apie lietuvių kilmę iš čius, gąsdina, kad totorių ir papročių panašumą į senovės Protasevičius, iš Lenkijos atvy Ir todėl kova vyko tarp Sąjū savo elgesiu svetimi atgimusiai klupdė Lietuvos ekonomiją). romėnų, apie Gedimino sapną ir maskvėnų papročiai ir įstaty graikų ir romėnų papročius: mi kęs Andrius Volanas ir kiti. Jie džio ir Komunistų partijos. Par demokratiškai Lietuvai. Vaka Įdomu, kad tik tuo metu at Vilniaus įkūrimą, apie Kęstučio mai esą geresni. Autorius nori, rusiųjų deginimą, kalnų, ežerų, kėlė Lietuvos kultūrą ir mokslą. tija turėjo visą valdžią savo ran rai domėjosi Gorbačiovu. Vaka sargi Latvija su Estija paskelbė vedybas su Birute, apie Algirdo kad jo tėvynė Lietuva būtų sti giraičių garbinimą, šventos ug Lietuvos valstybingumo ugdy kose, rodė savo galią, bet turėjo rai taipgi buvo tarp dviejų plak savo nepriklausomybes. žygį į Maskvą, apie Žygimanto pri. Mykolas Lietuvis buvo tvir nies kultą. Lietuviai garbino mui tarnavo ir grožinė lite pralaimėti populiariam Sąjū tukų: įsprausti tarp Gorbačiovo Net po rusų kariuomenės iš Kęstutaičio nužudymą, apie tai įsitikinęs, kad lietuviai kilę žalčius, o tai atitinka graikų ir ratūra, ypač epinės poemos, ku džiui, kuris kažkodėl nenorėjo ir pagalbos ieškančios Lietuvos. vedimo trintis su rusais nesi Barboros Radvilaitės ir Žygi iš romėnų. Taip buvo rašoma romėnų gydymo dievaičio Esku riose aukštinama Lietuvos pra tapti politine partija. (Įdomu, Pasitarę, Vakarai rado idėją: baigė ir dar tęsiasi. Seimas manto Augusto, Lietuvos ir 16-ojo amžiaus pradžios Lietu lapo šventąją gyvatę. (Toji gy eitis ir dabartis: Jono Visliciečio kas būtų, jei Sąjūdis būtų tapęs pasiūlė Lietuvai moratoriumą turėjo kalti vis naujus, kartais Lenkijos valdovo, meilę, ir kt. vos kronikose. Kilmė iš romėnų vatė, apsivyniojusi apie vaistų lotyniškai parašyta poema • partija?) (nepriklausomybei) ir pasitari nevykusius įstatymus (piliety Šešioliktame amžiuje suku buvo pati garbingiausia, anų taurę, ir dabar simbolizuoja me „Prūsų karas”, Mikalojaus Hu- Komunistų partija kiek atsi mus su rusais. Bet rusai, sutikę bės ir kt.), tvarkyti ekonomiją ir riami trys Lietuvos Statutai — laikų supratimu. Mykolas Lie diciną.) Bet svarbiausias lietu gavo, atsiskyrusi nuo Krem su moratoriumu, visai nemanė tai nelabai sekėsi. Produkcija ir teisių kodeksai, kuriais įtvirti tuvis pateikia įvairių argu vių kilmės iš romėnų argumen (Nukelta j 2 psl.) liaus komunistų partijos. Bet kalbėtis. Reikėjo net dviejų uždarbiai krito. Darbo partija, namas iš pradžių (1529 metais) kova vis ėjo, keitėsi premjerai, mėnesių Lietuvai suredaguoti laimėjusi vienus rinkimus, pra didikų, o netrukus (nuo Antrojo Prunskienė neatlaikė sunkaus moratoriumą. laimėjo konservatoriams po ket Statuto, 1566 metais) ir viso ba egzamino ir pasitraukė Seimui Daug smulkesnių grėsmingų vertų metų. jorų (žemvaldžių) luomo viešpa prieš ją nubalsavus (po nepri įvykių vyko Lietuvoj iki susirė Nors kraštas tik iš lėto de- tavimas .Trečiasis Statutas prii klausomybės paskelbimo). mimų prie radijo ir televizijos mokratėja ir beldžiasi į Vakarų mamas ir išspausdinamas 1588 Estai pareiškė, kad jų vidaus bokšto Vilniuje, kas parodė, organizacijas, Vakarų spauda, metais Vilniuje. Visi jie para įstatymai yra svarbesni už Ma kaip rusai nenori paleisti oku vieša opinija į tai kartais žiūri šyti Lietuvos Didžiosios Kuni skvos įstatymus. Lietuva tuo puoto krašto. Seimas ir valdžia ne visai pritariančiai. gaikštystės vidaus raštvedyboje nepasekė ir, Kremliui pykstant, turėjo turėti kantrybės ir ner Knyga iliustruota įdomiom vartojama slavų kanceliarine Brazauskas, kartais Landsber vus iš plieno, atlaikydami vis naujom nuotraukom, joje ap- kalba. gis sugalvodavo kaip pašalinti naują sovietijos spaudimą. rašyta daug įdomių smulkių Šešioliktojo amžiaus trečiąja- vis naujas krizes. Knygos gale - nevykęs pučas įvykių, diplomatinių galvosū- me dešimtmetyje į Vilnių ir Ka Paskelbus nepriklausomybę, Maskvoj, Gorbačiovo pagrobi kių, o taip pat kovų ir aukų. Tai raliaučių, Prūsijos Kunigaikš Lietuva atsidūrė tarp pikto mas ir Jelcino kilimas. Ne tik neužmirštamas laikotarpis isto tystės sostinę, ateina spauda. Kremliaus ir Vakarų, kurie Jelcinas, bet nemaža pasaulio rijoj. Deja, Vilniuje pirmąją spaustu nuolaidžiavo sovietų imperijai. valstybių atkreipė dėmesį ir pri vę įkuria ne lietuviai, o gudai, Rusai po mėnesio įvedė blo- pažino Lietuvos nepriklausomy- Petras Melnikas Karaliaučiuje — vokiečiai. Vilniuje 16-ajame amžiuje, la t bai aktyviai veikia įvairių tau tybių intelektualai. Lietuvis au torius, prisidengęs slapyvardžiu Šiame numeryje Mykolas Lietuvis, apie 1550 me tus įteikia Vilniuje valdovui Žy Vardžio ir Sedaitytės knyga apie Lietuvą anglų kalba • Martyno gimantui Augustui lotyniškai parašytą traktatą „Apie totorių, Mažvydo laikai ir pirmtakai • Lietuvos kinas šiandien * Eimunto lietuvių ir maskvėnų papro Nekrošiaus „Hamletas” • Reginos Guntulytės „Giesmė išėjusiems” čius”, kuris mums žinomas tik iš fragmentų, išspausdintų • Į Čikagą atvyksta „Nemunas” • Jono Šalnos knygos sutiktuvės 1615 metais Basel’yje, Švei carijoje. Išaiškinta, kad auto rius buvo lietuvis bajoras nuo Maišiagalos Vaclovas Mikalojai- Abraomas Kulvietis Nr. 125(25) — psl 2 DRAUGAS - MOKSLAS, MENAS, LITERATŪRA Šeštadienis, 1997 m. birželio mėn. 28 d.

Lietuvos kino kryžkelės Vilniaus dramos teatro „Hamletas” — Kad žinočiau... Tėvai nea ALGIMANTAS ANTANAS Ištraukos iš pokalbio su jo režisierium teina iš ano pasaulio tokiu pavi NAUJOKAITIS Eimuntu Nekrošium dalu. Jie per akių ir plaukų spalvą ateina. Per profilį. Daugelį nustebino Vilniuje, — Sakoma, jog „Hamletas" RAMUNĖ yra būtent ta pjesė, kurioje kiek Skalvijos kino teatro pavasa MARCINKEVIČIŪTĖ riop surengtos retrospektyvos viena epocha ieško atsakymų tik rezultatai. Po apklausos, kurios ,(Tęsinys iš praėjusio į savo klausimus. Kerštas vietoj rezultatus, pagal jaunosios kar šeštadienio meilės — Tavo laiko ženklas? tos kino žinovę R. Paukštytę, lė — Nežinau. Sunku man su mė ne kritikų, o vyresnės kar —Kodėl Hamletą gali vaidinti tais ženklais. Visada prisimenu tos režisierių nuomonė, visų lai moteris? Konfucijų, jo tiesą apie kreivu kų geriausių lietuviškų filmų —Hamletas neturi lyties. mo ir tiesumo harmoniją. Krei dešimtuku buvo pripažinti visi Shakespeare’as parašė pojūčių vumas nepanaikina tiesumo ir sovietiniais laikais mūsų kine pjesę. Tai, ką jaučia Hamletas, atvirkščiai. Tai dviejų dalykų matografininkų filmai: Jaus gali jausti ir mergina. Šaltis yra visuma. Ir kreivumas turi savo mai, Vienos dienos kronika, Nie šaltis, skausmas yra skausmas, tiesą, ir tiesumas turi savo krei kas nenorėjo mirti, Amžinoji keršto jausmas yra keršto jaus vumą. Sudėjus juos kartu — šviesa, Birželis, vasaros pra mas. Lytis čia niekuo dėta. Tai harmonija. Juk gyvenime tiesus džia, Moteris ir keturi jos vyrai, ir yra viena iš "Hamleto” uni žmogus yra neįdomus. Jam Herkus Mantas, Laiptai į dan versalumo priežasčių. Ši pjesė - kažko trūksta. Turbūt kreivu gų, Šimtmečių godos ir Riešutų nelyginant kompaso mechaniz mo. Ir spektaklyje taip pat. Tik duona. Į tų geriausiųjų dešim mas, rodyklės blaškosi į visas atskirų — kreivų ir tiesių — tukų nepateko naujausias A. puses, kai jas sujudini, bet iš scenų visuma turi prasmę. Jei Puipos pilnametražinis kino fil kelio neišklysta. atsiras jungtis, „Hamletas” pa mas Vilko dantų karoliai, su — 20 amžiaus antroje pusėje vyks. Sugrįš į esamąjį laiką. kurtas pagal to paties pavadini Rytų Europos režisieriai interp — Monologas „Būti ar nebūti" mo L. Gutausko romaną. Taigi, retavo „Hamletą" kaip politinę - jau mitologija, egzistuoja sa geriausiųjų dešimtuke — nei pjesę: visiems būdavo aišku, varankiškai, šalia pjesės... Scena iš „Vilko dantų karolių” kodėl Danija yra kalėjimas ir — ... tik nereikia mitologijų. vieno filmo, sukurto po Lietu Eimuntas Nekrošius prieš keletą vos nepriklausomybės atkūri kur ta Danija yra. Programinis metų Jaunimo centre, Čikagoje. Pats Shakespeare’as nieko ne mo. Kai kas ėmė teigti, jog atėjo režisierius L. Ryškus sakė, kad Gerąsias anų laikų mūsų kino bėgant tampa kitoks, ir ne tik šia prasme buvo ir Jan Kott Jono Kuprio nuotrauka mitologizuoja. Kova dėl valdžios Lietuvos kino mirtis. šis bei kiti mūsų senieji, į ge filmų puses diskusijoje išryški dėl ideologinių poteksčių,”— straipsnis „Hamletas po XX yra kova dėl valdžios. Kerštas Vieno iš aktyviausių kino kri riausiųjų dešimtuką patekę fil no ir kitas filosofas — Arvydas diskusijoje pareiškė Skirmantas suvažiavimo“, ir Jurijaus Liubi- gyvybę. Ir taip per amžius. yra kerštas. Klausimą „būti ar tikų Skirmanto Valiulio papra mai, buvo daryti krauju, tai Juozaitis. Jo nuomone, lietu Valiulis. movo spektaklis Maskvos Ta Hamleto priesaikos scenoje le nebūti” sprendžia visi, kiekvie šiau apie tai parašyti Draugo buvo ne žaidimai. Gal kai kur viškas kinas tuomet dokumen Kad drąsūs ir nauji jaunųjų gankos teatre. Ar tavo spektak das turėtų virsti ugnimi — už nas iš mūsų. Tik skirtingai į jį šeštadieniniam priedui, supa juose ir trūksta meninio skonio, tiškai fiksavo tautos dvasios kinematografų ieškojimas ir at lyje Danija taip pat policinė, siliepsnos supamojo krėslo at atsakome. Tai ne tik metafi žindinti užjūrio lietuvius su da bet visi iki šiol gyvi ir pritrau būseną, pasimetusio, negalinčio radimai Lietuvoje deramai ne totalitarinio režimo valstybė? kaltė. Lyg liūto karčiai. zinės būties klausimas, — jis bartine Lietuvos kino būkle. Jis kia žiūrovų. Prieš pora metų išskleisti sparnų kūrėjo savi įvertinami, diskusijoje pripa — Ne. Tiksliau — specialiai — Iš kur ateina Hamleto tėvo gali kamuoti ir paties žemiausio atsakė, kad nieko naujo negalįs buvo karštai diskutuota dėl ta jautą. Birželis, vasaros pradžia žino ir pagarsėjęs senosios kar šios temos neakcentuoju. Neno Šmėkla — iš Rojaus ar iš Pra rango kasdienybėje. Kiekvieną / pridėti prie to, kas jo ir kitų ki riamai prokomunistinio V. Ža- buvo simboliškas 1969 metų fil tos kinematografininkas J. Gri riu statyti politinės dramos. Es garo? mūsų ištinka sunkios atkarpos no meno žinovų, netgi filosofų lakevičiaus filmo Niekas ne mas. Ko gero pirmasis po karo, cius. Jis apgailestavo, kad nau amojo laiko realijos vienaip ar — Iš Rojaus. Ir atneša kerštą. ir tada ieškai atsakymo, už buvo pasakyta savaitraščio norėjo mirti. Jo nuomone, tuo kuriame, panašiai kaip Herkus jieji lietuviški filmai neturi jo kitaip dalyvaus spektaklyje, O kerštas — iš velnio.Pjesėje šiaudo kabiniesi. Šiaurės Atėnai neseniai sureng met daugumos įžvalgai trūko Mantas, nešaudoma. Ten tvyro kios distribucijos. “Norit pažiū tačiau tiesioginių politinių aliu Šmėkla yra keršto idėjos gene -— O finale išeis jaunas ir sti toje diskusįjoje. Girdi, pasi proto skaidrumo. Dabar, kai maudžianti taikos atmosfera, rėti Barto trilogiją? Nesąmonė zijų nesiekiu. Gal verta retsy ratorius. Iki jos pasirodymo gy prus Fortinbrasas ir pasakys: domėk tos diskusijos aprašymu protas pagaliau praskaidrėjo, kai nieko negalima sukurti. A. — niekur ir niekada. O jeigu kiais ignoruoti politikos aktua venimas tarytum .tekėjo norma išneškite lavonus, dabar aš bū ir pats išdėstyk svarbiausias kai ėmėme skirti ne dvi spalvas Juozaičio nuomone, tarp dauge nori išvysti socialistinio realiz lumą ir liautis šnipinėjančiame lia vaga. Hamletas mylėjo, stu siu jūsų karalius? t- — m' mintis. Su tuo sutiko ir Šiaurės (raudona - balta), bet daugiau, lio šio filmo simbolių yra ir tea mo pavyzdį, sukirptą Holly- Shakespeare’o personaže matyti dijavo. Ir štai ateina miręs Tė — Finale... Žinau tik tiek, kad Atėnuose kino skyrių tvarkanti pąjusti net atspalvius, Niekas tras. Beje, A Juozaičio nuomo wood’e, — labai prabom!” Papil KGB agentą. vas. Tai ne sapnas, Apokalipti- scenoje turi atsirasti mirties J. Visockaitė, taip pat žinoma nenorėjo mirti jau vertinamas ne, visas lietuvių kinas, iš dydama ir patikslindama šiuos — Tai kokia bus Tavo Dani nis susitikimas. Miręs Tėvas laukas... Praeitą žiemą, kai kino kritikė. Tai ir pamėginau kaip tikras kino menas. skyrus V. Žalakevičiaus filmus, J. Griciaus žodžius, Ž. Pipinytė ja? atėjo. Galima išprotėti. Hamle buvo daug sniego, stirnos gaišo parašyti, pridėdamas ir savo Diskusijos dalyviai pabrėžė ir buvo kuriamas teatro princi priminė, kad Barto filmas Mūsų — Iš miglos. Ir iš ledo. Migla tas prisiekia atkeršyti, ir pasau iš bado. Laužėsi per apledėjusią trigrašį. kitą aspektą. Filmininkas A. pais. Esą lietuviškas kinas yra nedaug ( apie mažą, civilizacijos virsta vandens lašu. Vandens lis ima liepsnoti. Siela užsidega. sniego plutą ieškodamos mais * * * Tarvydas sakė, kad anais lai lietuviško klojimo teatro atmai ir didžiųjų tautų dvasiškai luo lašas — ledu. Kas yra ledo prie Ir Hamletas paaukoja meilę. to. Kojos supjaustytos, oda nu kais R. Verba, H. Šablevičius, na, scenarijų dialogai yra taip šinamą tautelę) yra parduotas į šybė? Šiluma, ugnis. Ji tirpdo Štai kur tragedija — dėl keršto trinta, kraujuojanti. Ir susirado Diskusijoje kino kritikė Ž. Pi- kiti jo kolegos režisieriai darė pat teatriniai. Vis dėlto, teigė visas šalis, išskyrus Angliją. Jei ledą. Ugnis virsta anglimi. Ele jis atsisako meilės. Jis mylėjo kapines. Kaimų kapinėse, ku pinytė pasakė, kad to geriausių kiną žiūrovams, tautai. Šian Juozaitis, toks senasis modelis Lietuvos distributoriai nesidomi mentarūs fiziniai būviai. Dės Ofeliją. Tačiau siunčia ją į vie rios laukuose, neaptvertos, jos visų laikų lietuviškų filmų de dien kuriama ne tautai, visuo turėtų pasitraukti ir naujienų Bartu, tai nereiškia, kad pasau niai. Gamtos aksiomos. Mėgstu nuolyną, nes meilė pradeda ėsdavo ten rastas gėles. Visos šimtuko, kuriame nėra nė vieno menei, o festivaliams, sau atnešti kosmopolitizmo sėkla, lis irgi nesidomi. Ir dar kaip! tuos būvius. Grynus, pirma trukdyti ieškoti tiesos. Žinai, kapinės buvo pripėduotos. Stir naujo filmo, sieti su mūsų kino draugams. Esą, štai koks aš ga be kurios jau neįmanomas šiuo Naujausias Š. Barto filmas Na pradžius elementus. Ledas yra kokia man sunkiausia Shake nos kaip prie šaltinio ateidavo mirtimi nėra prasmės. Esą ne bus; jei nesuprantat mano fil laikinis vaidybinis kinas, kurį mas neseniai buvo parodytas ledas. Jis sudarytas iš vandens. speare’o mįslė? Tėvas savo vai prie mirusiųjų. Žolių paėsti. galima tvirtinti, kad mūsų ki mo, tai kaltinkit save. jau daro Šarūnas Bartas. tarptautiniame Cannes festiva Ir tai ne metafora. O kažkas ką, našlaitį, padaro ligoniu. Nors valandai badą numalšinti. nas baigėsi, jeigu tik situacija Apie tas naujienas, apie nau lyje. Pasak kino kritiko S. Ma tikra, nenuginčijama. Ir žmo Traumuoja. Siunčia vaiką į mir Tad... Kažkas numirė, o stirną šiuo metu yra nenormali. Vyk jas tendencijas diskusijoje pra caičio, šis Barto filmas yra epi gaus gyvenime atsikartoja tų tį. Koks tėvas gali to norėti? Tė išgelbėjo. sta kartų kaita, mūsų kinas at bilo ne vienas, ypač jaunosios nis, visai kitokios meninės kal būvių kaita — vaikystė, paaug vas stumia sūnų į nusikaltimą. — Kiek „Hamletų“ pastatei, sidūrė tarsi kryžkelėje, be to, si kartos kino menininkas. Jauna, bos filmas. ' lystė, branda, senatvė. Ir gyve Man tai sunkiausias klausimas kol tą vieną repetavai? tuacija mažai keisis, kol nėra gabi režisierė R. Kudzmanaitė, Kad jaunieji Lietuvos filmi nimas, kaip gamta, susideda iš pjesėje. Ir dar. Kaip gali ateiti — Nežinau. Dusiniesi, kanki koprodukcijų. Antra vertus, dis atsakydama į vyresniųjų savo ninkai vaisingai ieško nauju ke atkarpų. Cikliškumas. Tuose miręs žmogus? Hamletas turi niesi. Ir vien — dėl to paprastu kusijoje tvirtino Ž. Pipinytė, ne kolegų priekaištus, kad naujos lių ir išraiškos formų, parodė ir gamtos būviuose — materijos būti ypatingos psichinės būse mo. reikėtų absoliutinti tų žaidimų generacįjos lietuvių filmininkai neseniai tame pat Skalvijos ki kintamumas ir pereinamumas. nos, kad Šmėkla pasirodytų. “dešimtukais”. Dabar dešimtu kuria tik sau ir festivaliams, no teatre vykęs Kino pavasa Ateis pavasaris ir ledas pavirs — Ar tėvo Šmėkla ten buvo? (LIFE, 1997 m. kovo 27 d.) kas toks, bet po trumpo laiko, taip pasakė: “ Gal mes, prade ris. Jame savo naujus filmus ro vandeniu. Vanduo suteiks kitą kai bus kita nuotaika, geriausių dantys, namie nelabai reikalin dė A. Stonys, R. Morkūnas, S. filmų dešimtukas gal bus ki gi, tačiau svetur mus supranta, Bagočiūnas, jau minėti L. Ryš toks. Be to, anais, sovietiniais vertina, todėl ir darome festi kus, R. Kudzmanaitė, kiti jau laikais, filmų kūrimui valdžia valiams.” Ji sukūrusi filmą apie nieji kino menininkai. Pasak ki Martynas Mažvydas• •• no kritiko S. Macaičio, savo fil buvo dosni, netrūkdavo ne tik Filmininkas Audrius Stonys kaimą, ir tie žmonės, jų likimai pinigų, bet ir sumanymų, pozi jai buvo skaudūs. “Tai mano vi muose jaunieji režisieriai per (Atkelta iš 1 psl.) jai, susirūpinta lietuvių kalbos cijų — nebuvo tik laisvės. Da Anais laikais kurdami filmui dinė tema. Jonas Mekas sakė, konkrečios būties vaizdavimą vartojimu bažnyčiose. Vilnius bar yra laisvės, bet nėra pi ne sau, ne festivaliams, o tau kad kinas turi daug formų. For sugeba pakilti iki apibendrini soviano taip pat lotyniškai su tada buvo didelis miestas, ga nigų... tai, režisieriai, operatoriai, ak ma gali būti ir įspūdis. Būkime mo, filosofinio požiūrio. Antai, kurta „Giesmė apie stumbro lingos valstybės sostinė. Lenkų Gausiame diskusijos dalyvių toriai tarsi susidėjo su tauta, tolerantiški kitokioms for nors R. Kudzmanaitė savo nau išvaizdą, žiaurumą ir medžiok kalba tuo metu menkai tepapli- būryje buvo ir kitokių nuomo su lietuviškom tradicijom, su moms,” - diskusijoje pasakė jame filme Aviečių laukai fil lę”, Andriaus Rimšos lenkiška tusi. Lietuviškos buvo Vilniaus nių. Filmininkas L. Ryškus folkloru. Diskusijoje kalbėda Kudzmanaitė. muoja kaimo senukus, bet vis poema „Dešimtmetis pasakoji apylinkės. Mieste daugiausia teigė, kad nepaisant ideologinių mas apie didįjį Prūsų sukilimą Tų naujų formų, naujų, drą dėlto panašu, kad jai svarbesnis mas“, Jono Radvano lotyniškas kalbėta lietuviškai, gudiškai, tuometinės valdžios varžtų, A vaizduojantį filmą Herkus Man sių ieškojimų jaunųjų filmi- iškąsto saulės disko judėjimas herojinis epas „Radviliada”. Da vokiškai, totoriškai, žydiškai, o Žebriūnas, V. Žalakevičius, M. tas, filosofas K. Stoškus sakė, ninkų juostose jau gausėja. Be danguje, kažkuo sąlygojantis lis tų kūrinių pasirodė 16-ojo nuo 16-ojo amžiaus antrosios Giedrys, J. Gricius, H. Šable kad šioje lietuvių folklorą pri ne ryškiausiai tai atsispindi tuos žmogiškuosius likimus, ku amžiaus pradžioje, dalis vidu pusės ir lenkiškai. vičius, R. Verba, R. Vabalas, ki menančioje juostoje apie karą jauno kino menininko Šarūno rie palieka dar miglotesnio ryje, kiti amžiaus pabaigoje, bet 1525 metais buvusioje Kry ti gabūs kino meno kūrėjai (šių nėra nė vieno užmušto, nėra Barto filmuose. “Šarūno Barto punktyro įspūdį. jie ir yra epochos dvasios vei žiuočių ordino teritorijoje (pa ir kitų režisierių filmai buvo ge išlplėštos širdies, varvančio kinas man kelia didelį džiaugs Taigi naujasis Lietuvos kinas drodis. Dar turime prisiminti, naikinus Ordiną) susidarė pa riausiųjų dešimtuke) vis dėlto kraujo — štai kaip sugebėta mą, galiu jį žiūrėti daug kartų, — tarsi kryžkelė, žadanti gi kad 1582 metais Karaliaučiuje saulietinė Prūsijos Kunigaikš sugebėjo daryti tikrą meną. Pa išlaikyti distanciją, ir publika nors nuvežtas į Logovą (Rusijos lesnį, filosofinių apibendrinimų buvo išleista pirmoji spausdinta tystė, kurios kunigaikštis Al (lenkų kalba) Lietuvos istorija brechtas Brandenburgietis įve Šio straipsnio autorius, lituanisti sak filosofo K. Stoškaus, net ir tai supranta. Filmas Birželis, miestas — A.N.) nesulaukia kino meną. Iš grynai vaidybi kos mokslininkas Albinas Jovaišas. labiausiai represuotoje kultūro vasaros pradžia brežnevinės žiūrovų. Bet man tai kur kas nio, jaunieji suka į natūralius — Motiejaus Stryjkovskio Kro dė visoje savo valstybėje liutero- je geras menininkas išmoksta stagnacijos metais, matyt, val geriau, nes filmas, kuriam visi vaizdus ir žmones, primenan nika. nizmą. Netrukus Reformacijos kuriasi rašytinė tautinė kultū dirbti, tuo labiau, kad totalita džios sluoksniams ne itin pati ploja,- tokių apdovanotų ordi čius dokumentinį filmą (toks Šešioliktojo amžiaus pradžio sąjūdis atsirito ir į Lietuvą. To ra. rinėje valstybėje egzistuoja vidi ko, nes tai buvo puikus filmas nais lietuvių kine esam turėję, yra Š. Barto filmas Koridorius, je, vis labiau aktyvėjant bajori- kioje aplinkoje į kultūros areną Reikia tarti keletą žodžių apie nis pasipriešinimas. M. Sluckio apie stagnaciją. Lietuviškų fil jų didelis indėlis į meną laikui A. Maceinos Juodoji dėžė). Pa išeina lietuviškai kalbantys, tuos, kurie vadinami Martyno romanas Laiptai į dangų buvo mų retrospektyvoje K. Stoškui sak diskusijoje kalbėjusios R. savo tautai ir jos sukurtai val Mažvydo pirmtakais. Jie pir parašytas septintojo dešimtme jis pasirodė kaip šedevras, tiks Paukštytės, “jaunieji šneka niais. Pasak jos, šie filmai at stybei pasiryžę tarnauti, euro mieji pradėjo versti iš lotynų ir čio pradžioje, kai suaktyvėjo de- liai charakterizuodamas tą lai remdamies materija, faktūro spindi šių dienų autorinio doku pinį išsilavinimą gavę bajo kitų kalbų giesmes ir psalmes į stalinizacija, ir šis romanas, kotarpį. K. Stoškaus nuomone, mis, dokumentinis filmas pas mentinio kino tendenciją, kai raičiai Abraomas Kulvietis ir lietuvių kalbą. Išėję mokslus vaizduojantis pokario laikus, tais 1969 metais sovietiniame mus pakeičia vaidybinį kiną. Ir nusitrina žanrų ribos ir filmas Stanislovas Rapolionis. Kartu katalikiškame Krokuvos, o pas buvo priimtas kaip antistalini- kine nebuvo tikslesnio kūrinio ta mūsų naujoji dokumentika įgyja dienoraščio pobūdį. Ar tai su jais taip pat bąjoras Jurgis kui liuteroniškame Witten- nis. Režisierius R. Vabalas, ek apie tą laikotarpį: niekas šiame — tai pagal save surežisuota re ne mūsų išeivijoje atsidūrusio Zablockis. Juos vadiname Mar berg*o ir kituose universitetuo ranizacijai pasirinkdamas Laip filme nevyksta, nes nėra per alybė, tokio kino Vakaruose tautiečio avangardinio, eksperi tyno Mažvydo pirmtakais. Kiek se, ėmė skleisti naują mokslą tus į dangų, oponavo oficialiai spektyvos - tik rutina ir vaikš nėra.” O Ž. Pipirytė pridūrė, mentinio kino menininko Jono vėliau įsijungia ir Martynas savo tautoje. Abraomas Kulvie- stalinistinei doktrinai. Papildy čiojimas ratu. Tai meno kalba, kad neteisinga iš inercijos va Meko įtaka, jo mokyklos povei Mažvydas. Prasideda naujas damas šią mintį, jaunas kino nusakanti tų metų nuotaikas. dinti tokius filmus dokumenti- kis? laikotarpis Lietuvos istorijoje: (Nukelta į 4 psl.) Nr. 125(25) —psl. 3 Šeštadienis, 1997 m. birželio mėn. 28 d. DRAUGAS - MOKSLAS, MENAS, LITERATŪRA

Regina Guntulytė Kas padės Tau, senoji, Ėjo žmonės iš kaimo — Kai manęs nematysi? baukščiai suko akis... Skausmas širdį kamuoja, Kas išvykstant palaimins, Iš „Giesmės išėjusiems” Kaip „sudiev"pasakyti? — Kas „sudiev”pasakys? Susigūžę stovėjo Rūsčiai žvelgė sargyba — 1 Sodo medžiai juodi. Šautuvai ant pečių... I DALIS Kur tik meškos gyvena — Dar pabusti nespėję — RŪŠKANAS RYTAS Jūsų kaulai supūs! vieniši ir liūdni. Moteriškė išdygo prie kareivių pačių. y Ir pati (Dieve mano!) Buvo rūškanos dienos — Ant šiaudinės pakraigės ėmė kelti vaikus. Kažką tyliai kalbėjo, baigės kovo mėnuo. čirškė žvirblių būrys. kažką siūlė karštai. Ir svečiu jau kasdieniu Ir vėlyvosios snaigės Žodžių ji negailėjo... slėgė širdį akmuo. sukos palei duris. Ašarojo mažieji Negailėjo — ir štai Šautuvų apsupty... Alfonsas, Balys, Regina ir Julija Guntuliai 1950 metais Sopulingai šventieji Mykė tvarte Žaloji iš to pasmerkto būrio Godžiai klausėsi ausys — Žvelgė skausmo akim. nesulaukus ruošos... vedės vaiką namo... Ne vien 1941-ųjų birželi gal išgirsti neteks?.. Nors savų porą turi, Bet vis klausėsi, klausės — O žmona jau raudojo Viskas krito iš rankų... bet širdis — ne akmuo. trėmė i Sibirą neužmigo per nakt... Ką paimti? Ir kam?.. įsikibus staktos. Rankose kietais juodais vir naus, vedančio vietinę, vestu O ateiviai vis trankės, Gal išgelbės nuo bado? šeliais įrištas sąsiuvinis — 75 vėse; XI Siuvėjėlė; XII Penkias vis daliuos šį tą... Gal išsaugot valios? mašinraščiu rašyti puslapiai, dešimt tretieji; XIII Sugrįžimas; Bėgo pirštai rožančium, Pabučiavo ji trobą, du iš jų autorės — Reginos XIV Giesmė išėjusiems. (Ar at- smelkės baimė širdin: * * * vis raudojo balsu. Guntulytės-Rutkauskienės įva sitikinai, ar sąmoningai, bet Gal šią naktį nevaikščios, Nebegali, atrodė, Vaikas, ištiktas stabo, dinis žodis, tada — poema keturiolika poemos skirsnių nesilauš į duris? kaip baisu... kaip baisui... šoko bėgt atgalios... „Giesmė išėjusiems”. Pridėtos primena Viešpaties Kryžiaus Kinkė arklį iš lėto įlipdytos trys autorės ir jos kelio keturiolika stočių, o tai paskutinį jau kartą. šeimos fotografijos, kada ji pati irgi priduoda jai universalumo Ir kai aušti pradėjo — Vyras tyliai ramino: — Mama! — suklykė — mama! — Tarsi jausdamas bėdą buvo dar kūdikis, o vėliau jauna matmenį.) ėmė švisti vos, vos, — Nebebus, gal, blogiau... Puolė tėvo glėbin... mergaitė. Negalėdami mūsų laikraštyje sunkiai galvą padėjo krimto pavalkus Sartis. Čia kasdiena šokdina — Ką tas vaikas išmano— Kūrinys yra klasiškas naraty išspausdinti Reginos Guntuly- atsiduso aplink... vinės poezijos (mūsų laikais ge tės poemos ištisai (tikimės, kad ant pagalvės šaltos. vis daugiau ir daugiau. rokai apleistos) pavyzdys pasi ji labai greitai suras leidėją, bus Rodos, prašė be žodžių: rinktais ir tobulai išlaikomais išleista jai pritinkančiu knygos — nepalik manęs šičia,... — Girdyk dieną ir naktį — Tyliai žmonės sėdėjo — ritmais bei nuosekliu tematikos pavidalu ir ras vietą mūsų na Pagalvojo: kaip ūžia Gėrė vandenį godžiai tai vieni, tai kiti... negirdėti balsų... vystymu. Poemą sudaro ketu minėse, kaip ir viešose bibliote šiąnakt šaltas šiaurys.. ir vis dairės į gryčią. Jau mašinos dundėjo — kose - ji tikrai to verta), šiame Kaip įprato jie lakti, riolika dalių: I Rūškanas rytas Tik staiga duslūs dūžiai Kaip baisu... kaip baisu... bei Pirmoji rauda — Gyvulinia numeryje spausdiname autorės tarsi šunys — pikti... ėmė drebint duris... Lyg stebėjosi Sartis: me vagone, kuris riedėjo pasku įvadinį žodį bei autobiografines Ko taip atlapos durys?.. tiniais Lietuvos žemės metrais; pastabas ir pirmąją jos poemos Greitai sumetė daiktus, Vadas atlėkė bartis — II Sunkios dienos ir naktys; III dalį bei jos užsklandinę giesmę. Dirbti tingi, nepratę — liepė lipti patiems... 20j Kelionė baigėsi bei Antroji rau Gedulo ir vilties iriieną mini Atsikėlė iš lėto: mosikavo kepurę: jiems tik krūminę maukt. Ir pasuko per aikštę da — Ant kietų medinių gultų me birželio 14-ąją — bet ji sa Štai ir mūsų eilė... Kito kąsnį pamatę link stoties... Link stoties... svetimame name; IV Naujoje vyje jungia taip pat ir toliau be- (Palei tvartą ir klėtį — Ei, jadriona zaznoba, taip ir puola ištraukt. vietoje; V Pirmieji metai bei sitęsusį siaubą ir mūsų žmonių Trečioji rauda — Atsisveikinant skausmą (gausiausi vežimai į jau juodavo keli)... baik su arkliu terliotis! Gyvuliniai vagonai su brangiais žmonėmis, kuriuos Sibirą juk vyko 1947-1948 me Ko jį glostai — ne boba! Girto Kairio blevyzgų laukėjų sutemoj. laidoja į svetimą žemę; VI Sun tais ir tęsėsi iki 1953-ųjų) ir Aš — valdžios įgaliotas! Ar dar Dievo malonę Tyliai skląstį patraukė, jau klausyti sunku... ki žiema; VII Vėl kartojas gy lydi „išėjusius” namo — ar tai Kiek dar uodegą vizgint, pamatys Lietuvoj? venimas; VIII Meistras; IX atidarė duris... būtų į amžinybę, ar įstengusius kiek bijoti naktų? Mokytoja; X Vaikinas su akor sugrįžti į nuteriotą numylėtą Šaltą prakaitą braukė — Tu klausyk — ką sakysiu! deonu ir Ketvirtoji rauda — Sū gimtąją žemę. netikėjo dar vis... Ne — važiuosiu be nieko —! Ar dar Turmanto stotį prisiminti norės?.. Regina Guntulytė apie savo poemą.. Kaip pamiršti šį rytą Nebijojom mes darbo — Kaip vagonai tie dvokė!... Vienas žengė į trobą nors prieš pabaigą vieko? vienos pūslės delnai. Kaip ištverti galės?. atmintyje savo darbais, savo jį pastūmęs grubiai: Kęsim šaltį ir vargą, žmoniškumu... — Kelk šeimyną ir bobą, bet miegosim ramiai... Niekas šito neklausė — Man buvo devyneri, kai ketu laiko turim mažai! — *** riasdešimt devintųjų kovo dvi kas beteisį užstos?.. dešimt penktosios rūškaną rytą ant savo skurdžios mantos kar Atsisėdo prie stalo — Greitai bėgo minutės, * * * Tamsūs debesys plaukė tu su tėvais sėdėjau Padustėlio liepė lempą uždegt. rytas aušo iš lėto. virš visos Lietuvos... kaimo kryžkelėje. Čia buvo su Neilgai teks jau būti vežti iš aplinkinių kaimų tie, ... Sunkiai pirštai pabalę Pajudėjo vežimai — savo žemėj ir vietoj... kuriuos iš Dusetų krašto trėmė jojo klausė tąnakt... sunkiai prunkštė arkliai. XIV DALIS į Sibirą. Nežinau, ką kalbėjo ir Tuščios trobos kaimynų GIESMĖ IŠĖJUSIEMS ką atidavė saugojusiai pas Jautė — širdį lyg replės Dar basa, vienmarškinė jau juodavo senai. merktųjų būrį sargybai Pa surakino ir spaudė... dustėlio gyventoja Stefanija stoviniavo žmona. Kiek jūsų daug, išėjusių negrįžti... (O pavargę kareiviai Vainienė, kad jai leistų pasiim Draskė josios krūtinę Tų kaimynų likimai — Nuo pat pirmųjų iki paskutinių... jau pasieniuose snaudė). ti mane. Tuo metu tai buvo žyg nebyli aimana. i už Uralo kalnų. Net pasakyti skaičiaus nesiryžtam, darbis, už kurį aukso žvaigž Lietuvoje užgimę, nes paskutinio skaičiaus dar nežinom. džių nedalino. Po ilgų įkal — Baigta! — surėkė vadas. nematys jau namų. binėjimų palikti mane Lietu Slydo stiklas iš rankų, — Marš visi į vežimą! — voje sutiko ir tėvai. Tačiau ne Gęso lempos dagtis... Sunku ramiai ir tyliai susikaupti — Regina Guntulytė-Rutkauskienė (Kas pasaulyje dedas, sutikau aš. Savo devynmečiu O kareiviai jau trankė Sunkų kelią lydėjo ' aplink nuo žodžių supas Lietuva... gal ir Dievas nežino...) „Giesmė išėjusiems” — atmi protu nusprendžiau — tegu ir tvarto, svirno duris... kaimo gryčių langai. Sunku tylėti. Nelengva ir šaukti, nimo žodis visiems, su kuriais mirti, bet kartu. Žmonės tyliai lindėjo, kad dar esi, kad dar esi gyva... gyvenimas vienaip ar kitaip O kolūkio, kuriame gyvenome Susverdėjo ir klupo — ištremti, pirmininkas Michailas Tempė medų stiklainiuos, nesirodė ilgai. buvo suvedęs ilgesniam ar juos apleido jau jėgos... trumpesniam laikui. Zamazčikovas? Tai jis, atvykus krovės puodus taukų.... Kiek jūsų daug, išėjusių į aikštes Nuo kaimynų keliuko Tai ne dokumentinis metraš lietuviams, surinko vietinius Ir skambėjo atšlaimas Smelkės šaltis į širdį — baisaus letargo panaikint žymes... kelios moterys bėgo. tis — tai vaizdai, savaip trans- gyventojus ir nedviprasmiškai nuo svečių nelauktų. Gaila buvo vaikų: Čia pat, greta, dar mūsų skausmas formavęsi dar vaikiškoje sąmo pareiškė, kad tai tokie patys Kuo maitins juos, kuo girdys? vaikšto. nėje ir vėliau, per daugelį metų, žmonės, kaip ir jie — vietiniai. įgiję savo atskirą gyvenimą, ku Tik likimas su jais pasielgęs ne Traukė avį iš tvarto, Tiesė duoną, ragaišį, Kaip baisu... Kaip baisu... Ir duodam kelią kito skausmui riame, metams bėgant, vis ryš teisingai. Jiems, lietuviams, pri Gaudė gaidį kieme. verkė tyliai — be žodžių... mes. kiau iškyla jau seniai mirusio valu padėti. Kaip jis, dar jau Viską rinkos ir tvarkęs, Tik neleido jiems gaišti — Tėvo paveikslas. * * * nas, kokių 30-35 metų vyras, tarsi būtų namie... Savo pyktį vis rodė... Uždegsim laužą savo atminimuos, Nuo pat vaikystės ir iki šių jau tada ryžosi mus rehabilituo- dienų sutikau daugybę žmonių, ti? Buvo nemažai vietinių vei tegu jame išnyksta netektis... kurie vienaip ar kitaip padėjo kėjų, kurie to ilgai negalėjo do Tokį vaizdą išvydus — Kiek sakyta — vežiman! — Vis daugėjo vežimų, Ir mūs vaikai, kurie ne viską žino, gyventi. Vieni — pasakytu žo vanoti nepaklusniam pirminin ėmė kūkčiot pati.... Dvokė krūminės kvapas. vis arčiau Dusetų... „Lietuva brangi”... patys pasakys. kui — komunistui ir komunisto džiu, kiti — duonos rieke ar — Ko, kulokai, praskydot, (Gal ir Dievas nežino, (Gal ir Dievas nežino bulvių kibirėliu, treti — savo sūnui. kur supiltas bus kapas...) mūsų krašto aukų...) parašytu eilėraščiu ar straips O Justinas Marcinkevičius ach tu mat tvoju ti!.. — Kiek jūsų daug negrįžtamai išėjo, niu laikraštyje. savo apysaka „Pušis, kuri juo trispalvės šviesą saugoję širdy... Vienus iš jų mačiau tik kartą kėsi”, paskelbta sąjunginio žur Rėkė vadas pasiutęs, Žengė žingsnį nuo namo, Padustėly „kulokus” Juk jūs tada, išeidami, tikėjot: kitą, kitų nemačiau visai, o tre nalo „Junost” puslapiuose, pas liepė ruoštis smagiai: kur tiek metų gyventa: išlaipino visus. Tauta gyvens! ti buvo greta daugelį dienų. katinęs ryžtis kelionei atgal? — Aš juos kartą pasiūsiu, — Kaip gyvensi tu, Mama, Teko laukti ilgokai, Tauta gyva. Vien tik jų pavardžių išvardi- „Giesmė išėjusiems” — atmin pasilikus pas žentą? Girdi? nimas užimtų keletą lapų. ties dovana tiems, kurie jau kur žiemoja vėžiai! kol mašinas atsiųs. 1988-ieji metai. Tačiau ar taip jau svarbu pa vardės? Tegu jie gyvena mūsų (Nukelta į 4 psl.) Nr. 125(25) — psl. 4 DRAUGAS-MOKSLAS, MENAS, LITERATŪRA šeštadienis, 1997 m. birželio mėn. 28 d.

nenorėjo priimti į darbą. Įsi Atbanguoja Nemunas” mus apgyvendins ir maitins fes Autorė apie darbinti pavyko nedideliame tivalių metu. Rėmėjų surasti la- Prienų miestelyje. Vėliau su tė bai sunku, tačiau mums pavyko savo poemą... vais persikėlėme į Rokiškį, kur PRANĖ ŠLUTIENĖ surasti keletą ir jiems esame la gyveno keletas giminaičių, ir bai dėkingi. Ypač dėkojame (Atkelta iš 3 psl.) kūrėsi nauja statybinė organi Nemunas, didžiausia Lietu žmonėms, kurie rūpinasi mu zacija. Dirbau meistre, darbų vos upė. Apraudota, apdainuota mis New York’e, Čikagoje, Utah išėjo iš gyvenimo visai ir tiems, vykdytoja, gamybos skyriaus ir apdabinta. Aprūpina Lietuvą valstijoje, San Francisco, Santa su kuriais man nebus lemta su inžiniere, skyriaus viršininke. potvyniais, žuvimi ir energeti Cnuz. sitikti, nors kartu gyvename Ištekėjau už statybininko Mari ka. Dabina gamtą savo grožiu. — Tikimės, kad galėsime tryp viename žemės lopinėlyje, kurį jono Rutkausko. 1976 metais O kas tas „Nemunas”, kuris at ti, ploti, linguoti. Koks yra jūsų vadiname Lietuva. persikėlėme gyventi į Uteną. banguoja į Čikagą? Vienu laiku repertuaras? Ko mes iš jūsų ga Labai norėčiau, kad „Giesmė” Išauginome du sūnus. Vienas jis buvo didingas dainų ir šokių linde tikėtis? Kas jūsų choreogra padėtų prikelti iš užmaršties — Savanoriškosios krašto ap ansamblis. Koks jis yra šian fai, mokytojai? nors vieną gyvenimą iš tų, ku saugos tarnybos karininkas, ki dieną, į klausimus atsako Linas Mes nė kiek neabejojame, rių dar nespėjo pagarsinti isto tas — Vilniaus Gedimino tech Puodžiukynas, Studentų rei kad mūsų koncerto meto ga rija. nikos universiteto diplomantas. kalų direktorius ir Hlugonas lėsite trypti, linguoti ir ploti. Ganušauskas, ansamblio „Ne Ansamblio šokėjų atliekami ... ir save pačią Dabar esu pensininkė. Eilė munas” meno vadovas. kūriniai atspindi choreografinę raščius kūriau nuo vaikystės, — „Nemunas“ turbūt yra Kau lietuvių liaudies kūrybą. Reper bet jų neužrašinėjau ir nesaugo Gimiau 1939 metais Zarasų jau. Tik nuo 1985 metų pra no politechnikos instituto dainų Jiemumf, Kauno technologijos universiteto tautinio meno ansamblis, koncertuos Čikagoje, Jaunimo centre, tuare gausu lietuvių liaudies apskrities Butkelių kaime, ir šokių ansamblis. Papasako liepos 7 diena. šokių ir žaidimų, kurie yra su dėjau juos rinkti. Per tą laiką jų ūkininkų Julijos ir Alfonso sukūriau apie 800. Tėvelio at kite apie šių dienų „Nemuną“. sieti su įvairiomis tradicinėmis Guntulių šeimoje. Tėvai turėjo — 1988 metais Kauno poli kurių metu ansambliečiai gali ras iš Vilniaus universiteto. Lake City. kalendorinėmis šventėmis (Jo minimui parašiau poemą „Gies 32 hektarus žemės (iš jų 15 hek mė išėjusiems. Sibiro baladės”. technikos instituto dainų ir šo atskleisti save ne tik scenoje, Kam patinka kviesti dabar ant — Jūs esate studentų reikalų ninėmis), apeigomis (vestuvė tarų dirbamos), todėl 1949 me kių ansamblis „Nemunas” buvo bet ir sporto aikštelėje ar rą iš Lietuvos ansamblį į Salt direktorius. Už ką jūs esate at mis), piemenų žaidimais. Kon Ištraukas iš jos skelbė Utenos tais kovo 25 dieną buvo, kaip kraštiečių laikraštis Indraja. pervadintas KPI tautinio meno įvairiose tradicinėse kolektyvo Lake City, Utah? sakingas? certo metu galėsite pamatyti buožės, ištremti į Sibirą — Ir ansambliu „Nemunas”. 1990 m. šventėse. — Ansamblis „Nemunas” yra — Kauno technologijos uni daug šokėjų atliekamų polkų, kutsko srities Zalari rajono Rašau apie Utenos krašto spalio 31 d. Kauno Politechni — Anais laikais buvo gana oficialiai pakviestas šių metų versiteto studentų reikalų di valsų, kadrilių. Trankia muzika Cholmogojaus kaimą. kos institutas atgavo savo ank gausus ansamblis, net galiu vasarą dalyvauti trijuose tarp rektorius rūpinasi ryšių su stu programą pagyvins liaudiškos gyvenimą į Lietuvos aidą. Ke Tremtyje baigiau septynmetę letą rašinėlių spausdino Dieno stesnį universitetinį statusą, pasakyti, gan didingas ir labai tautiniuose festivaliuose Utah dentų organizacijomis ir stu muzikos kapela. Daug auten mokyklą ir 1958 metais — An- įgytą dar 1922 m. vasario 16 d. gerai žinomas, koncertavęs gan valstijoje; Springville Wordl dentais palaikymu, finansiniu tiškų ir harmonizuotų lietuvių vidis ir Šeimininkė. garsko statybos technikumą. Man didelė garbė ir atsako įkūrus Lietuvos universitetą plačiai. Šiomis dienomis, kai Folkfest Springville mieste — rėmimu, jų buities, kultūros bei liaudies dainų jums padainuos Gavau paskyrimą dirbti Irkuts Kaune. Todėl šiandien ansam kultūrai ir vienetams sunku liepos 11-19 dienomis; Carbon sporto reikalais, psichologine vokalinė grupė. Šiuo metu ko mybė pateikti savo poemos ko srities Usolje-Sibirskoje ištraukas Draugo skaitytojams. blio pavadinimas yra — Kauno išsilaikyti, kaip jūs išsilaikote ir Country International Arts and būsena, universitetinių rengi lektyvo meno vadovas yra Hlu miesto statybose. technologijos universiteto tauti ar gastroliuojate ? Folkfest Price mieste — liepos nių ir švenčių organizavimu, gonas Ganušauskas, šokių gru 1963 metais grįžome į Lie nio meno ansamblis „Nemu — Ansambliui labai daug pa 20-26 dienomis Summerfest tradicijų puoselėjimu, ryšiais su pės vadovas — Juozas Vanse- tuvą. Buvusių tremtinių niekas Regina Guntulytė nas”. Tai tas pats „Nemunas” deda Kauno technologijos uni International Arts and Folk kitomis aukštomis mokyklomis vičius, choro grupės vadovė — su jau beveik pusšimčio metų versitetas. Tačiau dėl riboto Festival Bountiful mieste — ir vyriausybės struktūromis, Roma Paulauskienė, orkestro istorįja, tradicijomis, jaunatviš Universiteto finansavimo nepa rugpjūčio 3-11 dienomis. Kvieti šalies ir užsienio organizacijo vadovai — Beatričė Kubiliū- dovę Boną Sforzą. Lotyniškai ka energija ir ryžtu. kanka lėšų nemuniečių planų ir mus dalyvauti atsiuntė patys mis studentų klausimais, stu nienė ir Raimundas Kukanaus- Mažvydas,.. parašytas laiškas vadinasi „Ab Ansamblio ištakų reikėtų ieš svąjonių įgyvendinimui. Todėl festivalių organizatoriai. dentų gyvenimo propagavimu kas. raomo Kulviečio tikėjimo išpa koti net 1944 metais, kuomet nemuniečiai nuolat ieško rė — Žinau, kad ten gyvena lei- už Universiteto ribų, padeda — Kiek žmonių atvyksta gast (Atkelta iš 2 psl.) žinimas". Autorius karštai susibūrė šokio entuziastų gru mėjų. Labai retai pavyksta su tuvių iš labai senų laikų, kai studentijai visapusiškai pasi rolėms į Ameriką? skundžiasi, kad buvo Lietuvoje pelė, o 1949 metų lapkričio rasti rėmėjus, todėl dažnai ten amerikiečiams reikėjo darbi naudoti Universiteto akade — Į Jungtines Amerikos Val tis (apie 1510 - 1545) yra bene pasmerktas be teismo sprendi mėnesį studentų klubo iniciaty ka atsisakyti net labai vilio ninkų dirbti druskos kasyklose. mine sistema, koordinuoja ben stybes atvyksta 35 žmonių gru ryškiausias lietuviškosios Re mo, ir laišką baigia žodžiais, ku va buvo įkurtas ansamblis. Pir jančių koncertinių išvykų arba Gal turite su jų palikuoniais drabučių valdybos, kūno kul pė. formacijos veikėjas. Gimė Kul rie rodo jo lietuvišką patriotiz masis meno vadovas buvo Aloy- vykti savo lėšomis. O pasiū kokių ryšių? tūros, sporto ir sveikatingumo „Nemunas” atvyksta į Čikagą voje (dabar Jonavos rajonas), mą: „Yra daug Jūsų Didenybės zas ’Čyžas, o pirmasis kolektyvo lymų ir kvietimų koncertuoti — Jokių ryšių su lietuvių pa centro, meno ir -kultūros, stu autobusu iš New York’o liepos 6 todėl taip ir vadinamas. pavaldinių lietuvių, labai išsi koncertas įvyko 1950 m. ba svečiose šalyse gauname daug. likuoniais Salt Lake City netu dentų maitinimo grupių veiklą. dienos vakarą. Koncertas įvyks Buvo labai talentingas. Gali mokslinusių, kurie galėtų būti landžio 22 d. — Ne pirmas ansamblis, ku rime. Tačiau iš susirašinėjimų — Kas apmoka už „Nemuno“ pirmadienį, liepos 7 dieną, 7 ma Sutuokti jo planų užmojį: at naudingi valstybei. Bet, mano kelionę ? Ar turite sponsorių ? Tai bene daugiausia Universi ris atvyksta į miestą, kur Chica- su tenykščiais amerikiečiais, v.v. Jaunimo centro didžiojoje naujinti Lietuvoje tikėjimą, likimo įbauginti, jie apsigyveno — Už kelionę kiekvienas an teto studentų — dainos ir šokių go Bulis jau laimėjo penktąjį ly mes sužinojome, kad būsime salėje. Iš Čikagos į Salt Lake plėsti joje mokslą, palaikyti ry Vokietijoje. Kai kuriuos jų pri samblietis iš pagrindų moka mėgėjų, muzikantų subūręs, se gos čempionatą. Pirmas ansam maloniai nustebinti, kiek daug City, Utah, išvyksta liepos 9 šius su aukščiausiais pareigū globė šviesiausias Prūsijos her pats. Festivalių organizatoriai nas tradicijas turintis ansam blis buvo „Virgo“ merginų cho- lietuvių galėsime sutikti Salt dieną 8 v. r. nais ir mokslo garsenybėmis cogas, kai kuriuos kiti kuni blis. Beje, ir vardas buvo pa Lietuvoje ir Prūsijoje. Abraomo gaikščiai. Šviesiausias herco rinktas neatsitiktinai: kaip Kulviečio kolegijoje, įsteigtoje gas, nesigailėdamas didelių iš Lietuvos upių tėvas surenka Jono Šalnos knygos tas yra tai, kad dr. Šalna gimė minėjo ir spaudos atsiliepimus Vilniuje 1539 metais ir veiku laidų, įsteigė puikią mokyklą vandenį iš visų upių, upelių, ir augo, paties autoriaus žo bei kritikos straipsnius: Lietu sioje iki 1542 metų, turėjo būti [būsimą Karaliaučiaus universi taip ir „Nemunas” surinko patį sutiktuvės Floridoje džiais tariant, “lenkų okupuo vos spaudoje Gimtajame krašte planuojama išleisti ir lietu tetą], iš visur prisikvietė mo geriausią Lietuvos jaunimą. tam krašte”. Mokykloje jam rei ir Švyturyj, Amerikoje Darbi viškas knygas, nes lenkai ir gu kytų vyrų [...]; jis nori mane Ansamblis yra nuolatinis res kėjo mokytis svetima kalba ki ninke, ir Kanados Tėviškės Ši dai jau turėjo savo pirmąsias paskirti šios mokyklos rektoriu publikinių dainų švenčių, Balti Palm Beach, Floridoje pasižy papuošta dr. Šalnos šaknų tos šalies istoriją, literatūrą. * būriuose. knygas. mi. Todėl, jeigu Jūsų Didenybės jos šalių studentų dainų ir šo mi daugybe galerijų, eile muzie skulptūrų nuotraukomis, pa Išėjus, už mokyklos sienų daž D. Augūnienė baigė sakyda Abraomas Kulvietis pradėjo viešpatystėje man nebus vietos, ma, jog parafrazuojant paties kių švenčių „Gaudeamus”, Kai jų. West Palm Beach yra nese darytomis Algimanto Kezio, ir nai tekdavo net pasimušti su kritikuoti katalikų kunigus. šį skyrimą priimsiu. Bet, Malo mo kapelų švenčių „Grok, Jur niai pastatytas, modernus, di dailininkės Nijolės Šaltenytės lenkiukais dėl lietuviško žodžio. autoriaus žodžiais “Kartais, se Protestantizmo skleidimas Lie ningiausioj i Ponia, skaudu, geli” ir daugelio kitų švenčių džiulis teatras, Kravis Center. iliustracijomis. Knygą išleido Antrasis momentas tai, kad dr. ni žodžiai pražysta nuosta tuvoje tuo metu buvo draudžia kaip Dievą myliu, mums vi dalyvis. Jame koncertuoja pasaulinio “Švyturio” leidykla. Šalna 12 metų turėjo palikti tė biais žiedais”, ir dr. Šalna yra mas. Valdovas Žygimantas Se siems, kad, trokšdami dirbti sa Jau beveik 50 metų, vadovau garso orkestrai, muzikai, dai Daliai Augūnienei pernai vus ir važiuoti mokytis į Vilnių, vienas iš tų žmonių, kurie su nasis 1542 metais paskelbė Vil viesiems, dabar dirbame sveti jamas talentingų vadovų, nuoja žymūs dainininkai. Ta gruodžio mėnesį teko būti Kau o tėvams ūkininkams tai buvo grįžo į Lietuvą su savo kūryba niuje specialų dekretą prieš miesiems”. Atsakymo į šį viešą kruopščiai dirbdamas ir daug čiau mums, lietuviams, bran ne. Buvo labai šalta, daug snie didžiulė auka, netenkant vie visiems amžiams. Abraomą Kulvietį: „... lietuvis laišką Abraomas Kulvietis ne koncertuodamas, ansamblis giausia sava daina, savų meni go, tačiau knygynuose stovinėjo nintelio sūnaus. Dr. Šalnos eilėraščius skaitė Abraomas iš Kulvos, mūsų val gavo. greitai tapo populiarus ir džiu ninkų kūryba, mūsų rašytojų jauni žmonės, apžiūrinėjo kny Prelegentė pastebėjo, jog au ir nepaprastai jautriai deklama dinys, nuo visuotinės šventosios Karaliaučiaus universiteto gino savo koncertais tautinės žodis. Pernai Palm Beach apy gas bei kitus leidinius Kalė torius savo eilėraščiuose naudo vo Ona Vaitkienė ir Roma Mil- Romos katalikų bažnyčios atsi rektoriumi lietuvių humanistas muzikos gerbėjus Lietuvoje ir linkėje koncertavo Vilniaus sty doms, dovanoms. Jai buvo malo ja laisvą formą, nėra nei ritmo, dažienė. Ona Vaitkienė skaitė meta ir kitus kiek galėdamas netapo. Universitetas pradėjo daugelyje užsienio šalių: Lenki ginis kvartetas, Juno Beach ni staigmena, kai tarp visų kny nei rimo, nei didžiųjų raidžių. “Žmoną” ir “Tarnaitę”, o Roma savo naujais mokslais į pakly veikti 1544 metų rudenį. Abrao joje, Čekoslovakijoje, Bulgari miesto rotušėje įvyko dr. Anta gų, tartum pažįstamą iš šiltos Knyga (307 psl.) plačios apim Mildažienė deklamavo “Sūnų” dimą traukia”. Iškilus teismo mas Kulvietis jame dėstė grai joje, Vokietijoje, Graikijoje, Ka no Lipskio tapybos darbų paro Floridos, rado ir dr. Šalnos nu ties, autorius paliečia nepapras ir “Motiną”. Publika jas sutiko grėsmei, Abraomas Kulvietis ir kų ir hebrajų (senovės žydų) nadoje, Suomijoje, Didžiojoje da. Visiems pietų Floridos lietu rimusią bangą. tai daug temų, jo paties žo labai šiltai, o solistė Janina Jurgis Zablockis skubiai pasi kalbas ir aiškino Dovydo psal Britanijoje, Ispanijoje, _ Šveica viams tai buvo didelės kultū Dalia Augūnienė trumpai per džiais, rašo “apie gyvenimo Rainienė, autoriaus žmona, ap traukė į Karaliaučių pas kuni mes iš Senojo testamento. 1545 rijoje, Belgijoje. rinės šventės, liudijančios mūsų žvelgė dr. Jono Šalnos biografi prasmę kančioj, ir žmogaus bei dovanojo prelegentę ir dekla- gaikštį Albrechtą. Kunigaikštis metų pradžioje, aprūpintas Al Pastaraisiais metais ansam tautos kūrybingumą ir gyvas ją ir iškėlė du momentus, kurie pasaulio finale”. Plačiau ap muotojas gėlėmis. Dailininkė paskyrė Kulvietį organizuoti brechto laišku Lietuvos Didžiojo blis dalyvavo tarptautiniuose tingumą. Šiais metais balandžio turėję padaryti labai didelę įta žvelgė skyrių “Kruvinos pa Rimgailė Zotovienė pasveikino Karaliaučiuje universitetą. Ta-' kunigaikščio rūmų maršalui konkursuose ir festivaliuose An 8 dieną Piccadilly restorane tu ką autoriaus filosofiniam bren švaistės”, kurio eilėraščiai skirti dr. Šalną Lake Worth Lietuvių da Kulvietis, prieš apsispręsda- Mikalojui Radvilai Juodąjam, glijoje ir Ispanijoje, surengė rėjome kitą šventę - dr. Jono dimui, jo pasaulėžiūrai ir pa Sibiro tremtiniams, kaliniams, kultūros muziejaus vardu, o Ali mas dirbti Karaliaučiuje, krei kuris po kelerių metų perėjo į koncertines keliones į Vokietiją, Šalnos 1996 metais Vilniuje iš saulėjautai. Pirmasis momen- jų artimiesiems. Prelegentė pa- cija Solienė paprašė dr. Šalną pėsi viešu, 1543 metais Ka protestantų pusę, Abraomas leisto epitafijų ir lyrikos rinki tarti keletą žodžių. raliaučiuje išspausdintu laišku Šveicariją, Belgiją, Prancūziją. Kulvietis atvyko į Lietuvą. Vil 1992 metais tarptautiniame nio nurimusios bangos sutiktu Dr. Šalna padėkojo knygos su į Žygimanto Senojo žmoną val- niuje įsitraukė į diskusijas konkurse Anglijoje kolektyvas ves. tiktuvių iniciatoriams Onai ir tikėjimo klausimais, nes nuo laimėjo prizines vietas. Beveik I sutiktuves suvažiavo daug dr. Vladui Vaitkams, Daliai Au- 1544 metų, Žygimantui Augus kiekvienais metais ansamblis apylinkės lietuvių. Ant stalo, gūnienei, Onai Vaitkienei ir Ro patirtį, ir tuo pačiu save pratur tui perėmus Lietuvos sostą, pro išvyksta koncertuoti į įvairias uždengto lietuviška staltiese, mai Mildažienei, Palm Beach tina. Taigi santykis tarp poezi testantams kliūčių nebedaryta. Europos šalis. buvo padėta dr. Šalnos šaknų Lietuvių Bendruomenės apylin jos ir skaitytojo yra ne pasyvus, Tačiau pablogėjus sveikatai „Nemunas” vienija liaudies skulptūra, šalia išdėstytos nuri kės valdybai ir visiems susirin bet aktyvus Pabaigęs kalbą, dr. (greičiausiai apsirgo plaučių instrumentų orkestrą, liau musios bangos knygos egzem kusiems. Savo žodyje dr. Šalna Šalna dar paskaitė savo ne džiova), bičiulių parvežtas į tė diškos muzikos kapelą, šokėjų plioriai. Palm Beach Lietuvių kalbėjo apie tai, kaip jis supran spausdintą eilėraštį “Žemė”. viškę Kulvą, mirė. Prašė drau ir choro grupes. Daugiau kaip Bendruomenės apylinkės pirmi ta poeziją, ir apie santykį tarp Po programos, susirinkę ver gus, susirinkusius prie jo patalo 100 jaunų žmonių aktyviai da ninkė Alicija Solienė pasveikino skaitytojo ir poezijos. Autoriui žėsi prie stalo su dr. Šalnos giminaičius giedoti psalmes, jo susirinkusius, pristatė dr. Joną poezija yra idėja apie idealus. knygomis, pirko jas ir prašė au lyvauja kolektyvo gyvenime. paties išverstas į lietuvių kalbą. Kolektyvas koncertavo jau dau Šalną su žmona soliste Janina, Jinai yra tartum idealizuojama toriaus autografo. Pelnas už Tikriausiai kai kurie tų psal giau kaip 1,750 kartų. ir pakvietė Dalią Augūnienę pilis, kurią poetas stengiasi pas parduotas knygas eis Lietuvos mių vertimai pateko į Martyno Per visus kolektyvo gyvavimo pristatyti nurimusią bangą. tatyti. Poezija, taip kaip ir partizanams. Mažvydo parengtas pirmąsias metus pasikeitė daug nemu- Dalia Augūnienė savo kalbą žmonių gyvenimas istorijos bė Tikrai ta popietę Palm Beach lietuviškas knygas. Aišku tik, niečių kartų, tačiau nesikeitė pradėjo primindama, jog dr. gyje, keičiasi, jinai turi pana apylinkės ir kitų vietovių lietu kad Abraomas Kulvietis išvertė jaun?tviška energija ir entu Šalna yra ir medžio skulptorius, šumų su muzika ir su tapyba. viams buvo didelė šventė, nes Martyno Liuterio giesmę „Malo ziazmas. Daugelyje ansamblio ir štai dabar poetas. Poeziją ra Jinai užmena prasmę, bet jos turėjo progos susipažinti su vie nus dėkavojimas”, paskelbtą tradicinių švenčių dalyvauja ne šė daug metų, tačiau pasiryžo nepasako, klausia klausimus, nu kūrybingo žmogaus pasau Mažvydo giesmyno antrojoje da tik dabartiniai nemuniečiai, bet išleisti leidinį tik prieš porą me tačiau jų neatsako. Poezija iš liu, aplankyti jo statomą pilį, lyje (1570). Dėkojama už krikš ir veteranai, kurie turi galimy tų, paragintas žmonos ir keleto beprasmės buities kuria pras pasigėrėti nematytais, neregė čionišką komuniją, kurią įsteigė bę prisiminti metus, praleistus artimų draugų, nurimusią ban mingą būtį. tais vaizdais. Ačiū poetui ir ren Knygos sutiktuvėse Palm Beach, Florida, autorius dr. Jonas Šalna su pro Jėzus Kristus. „Nemune”. Kasmet yra organi gą išleido savo lėšomis Vilniuje. gramos atlikėjomis: kairėje — Ona Vaitkienė, dešinėje — Roma Mil- Skaitytojas, skaitydamas poe gėjams. zuojamos kūrybinės stovyklos, Knyga išleista labai estetiškai, dažienė, Dalia Augūnienė. A. Augūno nuotrauka ziją, remiasi į savo gyvenimo Dalia Augūnienė (Tęsinys ateinantį šeštadienį)