ANTROJI DALIS D R A U G A S MOKSLAS, MENAS, LITERATŪRA Saturday supplement 1997 m. liepos mėn. 5 d. / July 5,1997 N r. 129(26) Vilniaus senamiestis ALFONSAS JOCYS

Vilniaus senamiestis — tai Aukštutinė, Žemutinė ir Krei­ Lietuvos sostinės istorija. Dar voji pilys — tai Vilniaus pilių 1323 metais Didysis Lietuvos tautinis parkas, svarbiausioji kunigaikštis Gediminas, kvies­ senamiesčio dalis, Lietuvos sos­ damas amatininkus ir pirklius, tinės istorįjos pradžia. Jos teri­ savo laiškuose skelbė Vilnių ka­ torija — 80 hektarų. Pastatų rališkuoju miestu, t.y. sostine. nedaug, bendras patalpų plotas Jos gyvu simboliu ir šiandien — 46 tūkstančiai kvadratinių lieka Gedimino pilis, kuri istori­ metrų. jos šaltiniuose vadinama Aukš­ Antroji senamiesčio dalis — tutine. Šalia jos minimos Žemu­ tai 1522 metais gynybine siena tinė ir Kreivoji. apjuostas miestas, šiandieninio Žemutinės pilies teritorijoje, Vilniaus istorinis branduolys, jo kur šimtmečius buvo kūrenama širdis. Teritorija — 100 hek­ šventoji pagonybės ugnis, 1387 tarų. Jame 13 tūkstančių gy­ metais buvo pastatyta mūrinė ventojų. Patalpų plotas — 600 katedros bažnyčia. Dabar šioje tūkstančių kvadratinių metrų. vietoje — Vilniaus Katedra — Trečioji senamiesčio dalis — pagrindinė Lietuvos bažnyčia, šešioliktojo amžiaus pradžios tautos tikėjimo namai, tapę Bernardinų bažnyčios Vilniuje kompleksas: kairėje — dabartinis jo vaizdas, dešinėje — perspektyvinis jo restau­ Vilniaus priemiesčio kvartalai, ravimo projektas. šventove ne tik tikintiesiems, kuriuose yra kartu išlikę trys bet ir netikintiems. Už kelioli­ pagrindiniai Lietuvos Didžio­ neužgesusių iki šių dienų. mo valdyba. Pastebimai išaugo miesčio, kaip istorinės Lietuvos kos žingsnių stovėjo karalių rū­ sios Kunigaikštystės laikų Senamiestyje yra per _ tris­ paminklotvarkos darbų apim­ sostinės, atkūrimas ir išsau­ mai, apie kurių didingumą liu­ miesto urbanistikos elementai: dešimt buvusių didikų rūmų, 28 tys. 1990 metais senamiestyje gojimas. Suprantama, jog šis dija archeologų atkasti pože­ gatvės, žemės valdos su užsta­ bažnyčios, iš jų — šešiolika da­ atlikta statybos, remonto ir res­ noras negalėjo būti įgyven­ miai. Lyg garbingos praeities tymo Unijomis bei pastatai arba bar veikia: aštuonios — kata­ tauravimo darbų už 20 milijonų dintas okupuotoje Lietuvoje. aidas į pakeleivio širdį beldžiasi jų liekanos. Šiuos senamiesčių likų, trys — pravoslavų ir po rublių. Šie darbai dabar dėl ne­ Vilniaus senamiesčio sąmo­ varpinės laikrodžio dūžiai. reikalavimus atitinkantys kvar­ vieną — evangelikų liuteronų, sulaikomos infliacijos jau kai­ ningas griovimas prasidėjo de­ Kreivoji pilis minima 1390 talai užima 180 hektarų. Dabar evangelikų reformatų, žydų, nuotų daug daugiau. Deja, vynioliktajame amžiuje, kai Ru­ metais kryžiuočių puolimo ap­ čia gyvena 17 tūkstančių vil­ unitų ir baptistų. Atgimimo šiems [1993 metais] jų planuo­ sijos carizmas ėmė naikinti Lie­ rašyme. Ji buvo visiškai sude­ niečių. Patalpų plotas — 850 laukia ne tik per penkiasdešimt jama atlikti penkis kartus ma­ tuvos valstybingumo ir dvasi­ ginta. Šiandien čia mūsų praeitį tūkstančių kvadratinių metrų. okupacijos metų apleistos baž­ žiau. Tai Lietuvos ekonominės nės kultūros pagrindus. Vėliau ir dabartį saugo Trijų kryžių Todėl nesukly8ime, sakydami, nyčios. Dėl lėšų stokos šiandien krizės sunkumai, kurie ypač šie mėginimai pasikartojo So­ kalnas bei vilniečių šventavietė jog Vilniaus senamiestis — tai Vilniaus senamiestyje nyksta skaudžiai atsiliepia vos pradė­ vietų valdžios metais, griau­ — Kalnų parkas. Lietuvos Didžiosios Kunigaikš­ apie keturiasdešimt tuščių pas­ jusiam atgimti Vilniaus sena­ nant nuo karo nukentėjusius tystės šešioliktojo amžiaus pra­ tatų, kurių dauguma — buvę miesčiui. kvartalus. O panaikinus priva­ džios sostinė. Jį sudaro: pilių gyvenamieji namai. Bandymų senamiestį restau­ čią nuosavybę, sumažėjo namų * Šis straipsnis buvo parašytas parkas, gynybinis miestas ir jo Iki šiol kapitališkai remon­ ruoti buvo ir anksčiau. Pirmas valdų reikšmė senamiesčio for­ 1993 m. gegužės 23 d., kada jo au­ tuotas tik ketvirtadalis Vilniaus jo regeneravimo projektas pa­ mavimui bei jo išsaugojimui. torius Alfonsas Jocys, įkūręs Vil­ priemiestis. Teritorija — 360 rengtas 1958 metais, antras — niaus senamiesčio regeneravimo hektarų. Čia yra 99 kvartalai, senamiesčio. Daugelis butų ne­ Pastaraisiais metais į Vil­ valdybą ir jai penkerius metus va­ kuriuose iš praėjusių šimtmečių turi visų komunalinių pato­ 1972 metais ir trečias — 1992 niaus senamiestį pradėjo verž­ dovavęs, taip pat iki mirties buvo kaip paveldas išliko 920 namų gumų. Karštu vandeniu ir cent­ metais. Pastarąjį, pagal sena­ tis įvarios firmos. Pamažu iš- įmonės .Paminklai" direktorius. valdų. Patalpų plotas — 1.5 riniu šildymu gali naudotis tik miesčio regeneravimo valdybos stumdamos gyventojus, jos mln. kv. m. Beveik pusė jo — pusė senamiesčio gyventojų. (dabar restauravimo direkcija) skaudžiai pažeidžia senamies­ butai, kuriuose gyvena per 30 Kartu su Lietuvos atgimimu 1988 metų užsakymą, parengė čio istorinę prigimtį ir dvasią. duotę — nebūti vien formali, Aleksandra Kasubiene Mindaugas tūkstančių gyventojų, iš jų: lie­ pradėjo atgimti ir sostinės sena­ Vilniaus paminklų restauravi­ Pusiausvyra tarp gyvenamųjų Mozaika, Putnam, Connecticnt abstrakcijų talpintąja (Pran­ tuviai — 48%, rusai — 22%, miestis. 1987 metais buvo mo projektavimo institutas. ir negyvenamųjų patalpų turė­ Vytauto Maželio nuotrauka cūzijoje po Revoliucijos įvestos įsteigta senamiesčio regeneravi­ Visų jų esmė — Vilniaus sena- tų išlikti. šventės dabar tėra kažkokios lenkai — 20%, kiti — 10%. Se­ Senamiesčio laukia didžiuliai žmogiško mintijimo archeolo­ namiestis — tai dešimtadalis atgimimo darbai: 140 tūkstan­ ginės liekanos). Trečia —ji turi miesto gyvenamųjų ir negyve­ Liepos Šeštajai čių kvadratinių metrų patalpų kreipti bendruomenės žvilgsnį į namųjų patalpų, žymiausi mu­ ziejai, teatrai, aukštosios mo­ ploto reikia atstatyti kartu su Liepos 6-oji — istorinė Min­ dirbtinės (kaip Motinos, Tėvo jos ateitį — su viltim, paremta kyklos, kitos kultūros, meno ir nugriautais pastatais, apie 190 daugo karūnavimo pirmuoju diena) tai pasiekia, kitos (kaip verte to, kas švenčiama, ir tam mokslo įstaigos ir tik 5% Vil­ tūkstančių kv m pastatyti nau­ Lietuvos karaliumi viduramžių Gegužės Pirmoji) išblėsta, kai tikru nerimu — nes tai, kas niaus gyventojų. jai ir beveik 800 tūkstančių kv laikais diena, mūsų laikais dingsta prievarta jas švęsti, švenčiama, yra taip pat ir dide­ Vilniuje yra per tūkstantį m kapitališkai remontuoti. Tai pažymėta kaip Lietuvos vals­ trečios (Moters diena Sovietų lis įpareigojimas gyviesiems. kultūros paminklų. Daugelis jų milžiniškos lėšos — apie puse tybės diena, mums yra labai Sąjungoje, Žemės diena JAV) — Atrodo, kad Liepos šeštajai sutelkti senamiestyje. Pamink­ metinio Lietuvos biudžeto. nauja šventė. Tapti jai svarbia niekada nebuvo pačios visuo­ kaip tik būdingi šie bruožai. lų menine ir istorine verte Vil­ Todėl reikia ieškoti naujų ke­ diena mūsų tautiniame metų Sveikindami vieni kitus jos pro­ menės rimtai traktuojamos. lių ir būdų, pasiremti kitų šalių kalendoriuje, o dar labiau — su­ ga, vilkimės, kad ilgainiui ir ji nius gali sėkmingai konkuruoti Šventei pasidaryti ir asme­ patyrimu. Lėšų gali duoti ko­ silaukti jai skiriamo vienintelio įsilies į tą mūsų tautinės me­ su daugeliu Europos miestų. niško, bendruomeninio gyveni­ merciniai bankai. Tikslinga tokios rūšies, jai priderančio tinės liturgijos tėkmę, kaip vie­ UNESCO Tarptautinė pamink­ mo prasmingu momentu reikia naudoti net užsienio valstybių šventinio pobūdžio mūsų tautos nas iš mažesnių, bet vis dėlto lų ir įžymių vietų taryba (ICO- kelių dalykų: pirmiausia tur­ kreditus, nes restauruoti, ats­ apeigyne turbūt nebus lengva. prasmingų momentų mums sus­ MOS) įraše Lietuvos sostinės būt, kad ji būtų atsirėmusi į tos tatyti ar naujai pastatyti namai Ypač, kad ir Vasario Šešioliktoji toti ir pagalvoti: Lietuvos vals­ senamiestį į Pasaulio paveldo bendruomenės istoriją ir tokiu senamiestyje greitai atsiperka ir Kovo Vienuoliktoji šitame tybė — kokia nuostabi, kokia sąrašą. būdu liudytų jos Šaknis ir pati ir duoda pelną. Gaila, kad Lie­ amžiuje gimusiems ir tebegyve­ didinga, kiek daug mūsų bro­ Vilniaus senamiestis vystėsi taptų ryšys, jungiantis gyve­ tuvos vyriausybė ir Vilniaus nantiems lietuviams neša kur liams ir seserims per amžius iki harmoningai prisitaikydamas nimą laiką su praeitimi — ar merija, pačios neturėdamos kas didesnį, tikrąjį mūsų pat šių dienų (dargi tuose pa­ prie laiko ir gamtos sąlygų. gilia senove, ar tuo, kas įvyko lėšų, nesinaudoja kitų pagalba laisvės siekimo, jos praradimo čiuose Medininkuose prieš šeše­ Miestas formavosi pakankamai tik vakar, bet kas turėjo nepa­ ir toliau leidžia griūti ir nykti ir vėl atgavimo reikšmės krūvį. rius metus) kainavusi kiek savaimingai ir laisvai. Gatvių, prastai dideles pasekmes tos tuštėjantiems senamiesčio pa­ Nedaug naujų švenčių jas įdieg­ daug iš mūsų reikalaujanti są­ aikščių, kiemų ir pastatų mas­ bendruomenės tolimesniam sa­ statams. ti norinčiose visuomenėse tvir­ teliai čia labai žmogiški Gotika, vęs supratimui. Antra —ji turi voka, ir realybė. tai prigyja. Kai kurios, net ir barokas ir klasicizmas natūra­ N'e vieną pastato remontą ga­ uždegti jausmus, pagauti vaiz- (a.11.) liai įamžino ir išsaugojo baltų lėtų finansuoti valstybes, padė­ charakterio santūrumą. Gal dėl damos įrengti savo ambasadų to senamiestis kartu ir supran­ darbuotojams butus. įdėtos lė­ tamas, ir paslaptingas, ištiki­ šos butų kompensuojamos, tam mai saugantis praėjusių šimt­ tikrą laikotarpį neimant nuo­ Šiame numeryje: mečių dvasingumą, gimusį mos mokesčio. sudėtinguose tautos gyvenimo Yra senamiestyje gamybinės Lietuvos Valstybės diena • Vilniaus senamiestis, Medininkai ir Al­ ir istorįjos vingiuose. organizacijos. kurių veikla fonsas Jocys (1946-1996) • Martynas Mažvydas ir jo laikai (2) • Šešioliktojo amžiaus pradžioje prieštarauja paminklosaugai, Vilnius tap< žinomu kultūros ir kenkia pastatams, teršia aplin­ Jono Meko poezija lietuviškai ir angliškai • Jurgio Mačiūno mokslo centru. 1525 metais čia ką, sukelia įvairius nepatogu­ „Fluxus" Lietuvoje • Suvalkijos kultūros žurnalas buvo išspausdintos pirmosios mus gyventojams Visos jos nu­ knygos. 15~9 metais įkurtas matytos iškeldinti Deja. klausi­ Vilniaus universitetas, vienas iš mo sprendimas vilkinamas, bi- 'N'ukelta į 4 psl,) 4 mokslo ir dvasingumo židinių. Dabartinio Vilniaus senamiesčio žemėlapis Nr. 129^26) — psl 2 DRAUGAS - MOKSLAS, MENAS, LITERATŪRA Šeštadienis, 1997 m. liepos mėn. 5 d.

Alfonsas Jocys Alfonsas Jocys (1946 -1996) MEDININKŲ PILIS

Tiems, kurie visada „Rašau aforizmus, eilėraščius ir straipsnius", — pris­ Lietuva tikėjo ir tiki tato savo pomėgi Alfonsas Jocys. Ir toliau tęsdamas lyg išpažintį: „Nenoriu savęs nei aukštinti, nei žeminti, Medininkai. Milžinų, pilis. nuoširdžiai prisipažįstu, jog didžiausia mano nelaimė — Ką Jūs saugot, aukštos amžių sienos? tai Sąžinės, Meilės ir Ištikimybės kalėjimas, iš kurio aš Ar ilgai dar akmenys tylės? visą gyvenimą negaliu išsivaduoti". Gal prabils? Gal prakalbės nors vienas? 1996 m. rugpjūčio 20 d. Vilniuje staiga mirė iškilus žmogus — Alfonsas Jocys, daug nuveikęs savo kraštui, jo Apie tai, ką slepia praeitis kultūrai, senajam Vilniui ir Medininkų pilies atstaty­ Ir išnykusios karalių menės... mui. Alfonsas Jocys gimė 1946 m. vasario 22 d. Šilutėje. Apie baltų baltiškas viltis, Užaugo Rietave, studijavo Kaune, dirbo Vilniuje. Apie narsų karžygį Vytenį, Jo gyvenimo tiesos, kurias atkakliai gynė, buvo tikėjimas, protas, dvasingumas, Šeima, dora, ištikimybė ir darbas. Jis buvo tvirta valia siekiamo gėrio įsi­ Mindaugą ir Vytauto laikus, — kūnijimas. Jūs gi viską matėt, amžių sienos! Nuo 1977 iki 1980 m. Alfonsas Jocys vadovavo Butų Šimtui metų turime šnekos... ūkiui, įkūrė Vilniaus senamiesčio regeneravimo valdybą Gaila, slenka tik nebylios dienos. ir penkerius metus buvo jos vadovas. Nuo 1991 metų iki pat mirties vadovavo įmonei „Paminklai". Buvo daugelio Lietuvos kultūros paminklų restauravimo puoselėtojas: Akmenys aplaistyti krauju — Pažaislio vienuolyno, architektūrinio ansamblio — Lyg kryžiuočių nukankintos sielos „Varnių", Švento Aleksandro, Liškuvos, Palūšės, Vil­ Keliasi tikėjimu nauju — niaus Bernardinų bažnyčios komplekso ir kitų. Taip pat Lyg vanduo pilies šaltinio gėlas. vadovavo Medininkų pilies atstatymui. Dar būdamas studentu, pamilo poeziją, pradėjo Medininkai, Milžinų pilis — spausdinti savo eilėraščius, aforizmus, straipsnius. 1980 metais išleido aforizmų knygą Mintys minta mintimis, Lietuvos valstybingumo ženklas. Dali* atstatomos Medininkų pilies, prie kurios susirinkę ją lankantys 1990 metais — apybraižų knygą Lenkiuosi brangiam Ženklas. Laisvę ginančios šalies, Lietuvos mokinukai klausosi jiems pasakojamos Lietuvos istorijos. žmogui. 1993 metais išspausdino aforizmų, epigramų, Baltų dvasią saugantis paminklas. Alberto Kerelio nuotrauka eilėraščių knygą Laimės kaukė. Ant jo darbo stalo liko gulėti siūlymai, kaip gelbėti Vėl pasaulį sukrėtė žinia: Ir žinai — kryžiuočiai nebegrįš. Lietuvos kultūrini paveldą, griūvantį Vilniaus sena­ Nebegrįš komunų fariziejai! miestį, o taip pat Medininkų pilies tolimesnio atstatymo Pernai metu birželio mėnesi su „Medininkuos Lietuvą sušaudė!" būreliu kitų atvykęs pažiūrėti, kaip Niekas iš Tėvynės nevarys, projektai. liko taip pat nebaigti ir kai kurių eilėraščių Plaukia skausmas — lyg srauni Vilnia, posmai... vyksta Medininkų pilies kasinėjimo Ir jauti, kaip laisvės žaizdos skauda. Nes per amžius Lietuva tikėjai. darbai — Alfonsas Jocys, tu darbų (VP —AJK) ugdytojas.

slaugė bičiulį iki mirties Kul­ čiausi, tapę net Karaliaučiaus ta tapti pirmųjų šešių lietu­ voje. Apie penkiolikos metų lai­ universiteto profesoriais, buvo viškų knygų ir knygelių1 Kūrėju, ko tarpą nėra duomenų. Tik­ Abraomas Kulvietis ir Stanislo­ parengėju, vertėju. Visos išleis­ Martynas Mažvydas ir jo laikai (2) riausiai dirbo didikų vaikų mo­ vas Rapolionis, tačiau istorija tos Karaliaučiuje. Trys iŠ jų kytoju Lietuvoje, gal ir Lenki­ didžiausiu laiko Martyną Maž­ išėjo dar Mažvydui gyvam bakalauro (mokytojo, dėstytojo) teikimo iškilmėse viso universi­ Daugybė reikalų ir rūpesčių pa­ ALBINAS JOVAIŠAS joje. Didikai Jurgį Zablockį, vydą, nes jis įgyvendino jų visų esant: 1) Katekizmo prasti [pa­ laipsniu. Tolesnis jo gyvenimo teto akivaizdoje Stanislovui Ra­ kirto netvirtą Stanislovo Rapo­ kaip jų studijuojančių vaikų bendrą troškimą — spausdinti prasti] žodžiai — 1547 metais; dešimtmetis skendi tamsoje. polioniui buvo įteikti atitinkami lionio sveikatą, ir jis netikėtai (Tęsinys iš praėjusio globėją, labai vertino. lietuviškas knygas ir pradėti tai ir yra pirmoji lietuviška kny­ Galbūt mokytojavo Lietuvos ir ženklai: knyga, kepuraitė, auk­ mirė Karaliaučiuje, galbūt dėl naują lietuvių tautos kultūros šeštadienio 1560 metais Jurgis Zablockis ga; 2) Giesmė šv. Ambraziejaus Lenkijos didikų dvaruose, nes so žiedas, taip pat surengtos kraujo išsiliejimo į smegenis. atlydėjo į Tuebingen'o (Vokieti­ epochą. 1547 metais Karaliau­ — 1549 metais (čia trys gies­ Stanislovas Rapolionis (apie vėliau buvo laikomas lenkų kal­ gausios iškilmės. Apie Stanis­ Tai buvo didelė netektis ir Ka­ ja) universitetą grupę Lietuvos čiuje buvo išleista pirmoji lietu­ mės); 3) Forma krikštymo — 1500-1545) buvo Abraomo Kul­ bos mokovu. Per tą mums lovą Lietuvį labai geros nuo­ raliaučiaus universitetui, ir lie­ didikų sūnų. Tarp jų buvo ir ku­ viška knyga — Martyno Maž­ 1559 metais. Kitos išspaus­ viečio bičiulis, bendramintis, nežinomą dešimtmetį Stanislo­ monės buvo pats Philip Me­ tuvių kultūrai. nigaikštis Merkelis Giedraitis, vydo parengtas Katekizmusas. dintos po Mažvydo mirties: 4) kolega profesorius Karaliau­ vas Rapolionis nutolo nuo kata­ lanchton. 1544 metais atidary­ Lietuvis buvo palaidotas Ka­ būsimasis Žemaičių vyskupas, Giesmės krikščioniškos, 1 dalis likybės. 1542 metų kovo mėnesį čiaus universitete, taip pat tame Karaliaučiaus universi­ raliaučiaus katedroje šalia būsi­ katalikybės Lietuvoje atkūrė­ Martynas Mažvydas — 1566 metais; 5) Giesmės įstojo į Wittenberg'o universi­ tarptautinio masto humanistas. tete Rapolionis gauna geriau­ mo Albrechto kapo. Stanislovo jas, Mikalojaus Daukšos mece­ (apie 1510-1563) krikščioniškos, 2 dalis — 1570 tetą. Prūsijos kunigaikštis Al­ Kilęs iš smulkių Eišiškių vals­ siai apmokamą teologijos ka­ Rapolionio laidotuves aprašė natas. Tada Merkelis Giedraitis metais. Jas galutinai parengė brechtas rūpinosi Rapolionio čiaus bajorų, kurie neturėjo val­ tedrą, labai išpopuliarėja, teori­ buvęs jo studentas, vėliau profe­ dar linko į protestantizmą. Iš Pirmųjų lietuviškų knygų kū­ spaudai minėtasis Mažvydo studijomis, pats jį ten pasiuntė. dinių. Neeilinio talento, nors niais darbais polemizuoja su ka­ sorius Holtorpijus lotyniškoje Tuebingen'o aplankęs kitą gar­ rėjas Martynas Mažvydas Vait- pusbrolis Baltramiejus Vilen­ Wittenberg'o universitete Rapo­ buvo silpnos sveikatos — ma­ talikais. elegijoje: sų (šalia Martyno Liuterio) pro­ kūnas (tai reiškia: Martynas iš lionis, kuris buvo vadinamas tas. Po to kelias lietuviškas žoko ūgio ir kuprotas. Paskaitas Jau dirbdamas Karaliaučiaus testantizmo veikėją Jean Calvin Mažvydų giminės, Vaitkaus sū­ knygas Karaliaučiuje išleido Vi­ Karaliaučiaus universitete Stanislovu Lietuviu, 1544 metų universitete, Stanislovas Rapo­ Mirusio kūnas ramiai sau gegužės mėnesį apgynė teologi­ Šveicarijoje, Jurgis Zablockis nus) gimė, lituanisto Zigmo Zin­ lentas. Tik 1589 metais pasi­ skaitė lotynų kalba, tarsi de­ lionis vedė. Į žmonas pasirinko ilsisi, dengiamas kapo, 1563 metais mirė Tuebingen'e. kevičiaus nuomone, dabarti­ rodė paskutinė Martyno Maž­ klamuodamas — toks buvo jos daktaro tezes (religijos kunigaikščio Albrechto asmeni­ O marmurinė plyta šitokius mokslų disertaciją). Gynime da­ Du Jurgio Zablockio vertimus niame Šilutės rajone, Didžiojoje vydo parengta knygelė (maldos iškalbingas. nio gydytojo vokiečio Aksto, skelbia žodžius: — „Litaniją" ir „Giesmė apie Lietuvoje, arba giliau į Žemai­ „Tėve mūsų" aiškinimas): 6) Ftanislovas Rapolionis kartu lyvavo ir jam vadovavo Marty­ Martyno Liuterio draugo, duk­ „Čia lietuvių tautos pažiba nas Liuteris, tuo metu teologi­ Kristaus iš numirusių prikė­ tiją, Šilalės ir Varnių link. Tai Parafrazis. Ji išleista su trimis su Abraomu Kulviečiu ir Jurgiu terį Kotryną. Vestuvės įvyko Stanislovas guli, limą" Martynas Mažvydas pa­ rodo jo žemaitiška tarmė. Spė­ Jono Bretkūno darbais. Zablockiu pradėjo studijas Kro­ jos fakulteto dekanas, ir Philip 1544 metų lapkričio mėnesį. Vyras labai įžymus, vertas Melanchton Gynimui vadovavo naudojo savo parengtuose leidi­ jama, kad bus gimęs miestelėno Beveik neturime duomenų, kuvos universitete (1528). Apie Pats kunigaikštis apmokėjo vi­ didžiausios garbės". Martynas Liuteris. Laipsnio su­ niuose. ar valstiečio šeimoje, tačiau mo­ kurie leistų nusviesti Martyno 1533 metus baigė universitetą sas išlaidas, o jos buvo didelės. (Vertė D. Dilytė-Staskevičienė) Pirmieji lietuvių humanistai tina buvo bajoraitė, Martyno Mažvydo gyvenimą iki išvykimo (antikos gerbėjai), pasukę liu- Mažvydo darbų tęsėjo Baltra­ iš Lietuvos į Prūsiją 1546 me- Stanislovas Rapolionis su pa­ teronybės keliu, vienas kitą va­ miejaus Vilento tėvo sesuo. dėjėjais buvo pradėjęs versti į dino saviškiais. Iš jų moky­ Martynui Mažvydui buvo lem­ (Nukeltaį 4 psl.) lenkų, taip pat ir lietuvių kalbą Bibliją, tačiau kokių nors rank­ »•»*• raščių neišliko. Bet turime vie­ ną jo lietuvišką vertimą. Tai \V ITTtUI v R c, Ą „Giesmė apie kentėjimą Jėzaus •*£,: Kristaus". Joje giedama apie Sj6mr ffJtm. ffedfif'futrmu'jl>u&> nl&r tai, kaip Jėzus buvo suimtas, kankinamas ir nukryžiuotas. Ji paskelbta Martyno Mažvydo giesmyno antroje dalyje 1570 metais.

Jurgis Zablockis (apie 1510 - 1563) priklausė tai pačiai vien­ minčių grupei. Kilęs iš Zoba- lačio (dabar Gudija), netoli Eišiškių, bajoras. Studijavo kar­ tu su Abraomu Kulviečiu ir Sta­ nislovu Rapolioniu Krokuvoje (nuo 1528), atskirai Witten- berge dirbo Abraomo Kulviečio mokykloje Vilniuje, paskui, at­ rodo, Krokuvoje gavo mokslinį magistro laipsnį. Vis lankyda­ vosi Karaliaučiuje. 1545 metų pirmoje pusėje kartu su Abrao­ Stanislovas Rapolionis, vienas i* Martyno Mažvydo pirmtaku. K. Bogdano skulptūra mu Kulviečiu buvo Lietuvoje, Liuteroniškosios krikščionybės lopšys — Wittenberg miestas Vokietijoje šešioliktojo amžiaus graviūroje. mmm H

Šeštadienis, 1997 m. liepos mėn. 5 d. RAUGAS-MOK8LA8, MENAS, LITERATŪRA Nr. 129(26) — psl. 3

Jono Meko poemų dvikalbė knyga Jonas Mekas PRANAS VISVYDAS NINTHIDYLL Retai pasirodo vieno kurio lie­ Iš „Semeniškių idilių" tuvių poeto knygos vertimas Villages and Plains the Streams anglų kalba. Dar rečiau su lie­ Flow Through tuvišku tekstu greta. Turime DEVINTOJI IDILĖ kelias Lietuvoje išleistas poezi­ jos antologijas, tačiau vieno ats­ Per kaimus, per lygumas teka upės You too return, along with days gone, kiro poeto težinau tik Peter and flow again, my blue rivers, Tempest išverstą ir Liongino Pažūsio redaguotą Antano Ba­ Grįžtat, su prabėgusiom dienom, ranausko The Forest of Anykš­ ir tekat, tekat, mano melsvos upės. to carry on the songs of washerwomen, čiai. Išleido .Vaga" Vilniuje fishermen's nets and grey wooden bridges. 1981 metais. Angliškame tekste Clear blue nights, smelling vvarm, poemos kupletai irgi rimuojami. Jūs nešat su savim skalbėjų daineles, streams ofthin mist offthe meadoiv drift in O štai pernai Black Thistle žuklautojų tinklus ir pilkus medžio tiltus, Press leidykla New York'e išlei­ with distinct hoof-stomps from a fettered horse. do Jono Meko dvikalbę knygą ir mėlynas, šiltai pakvipusias naktis, There is No Ithaca, kurioje kai iš lankų išplaukia lengvos rūko juostos įdėtos JBemeniškių idilės" ir Ir girdisi supančiotų arklių kanopos. To carry offrioting spring thaws, „Reminiscensijos". Vertėjas Vy­ willows tom loose and yellow lily cups, tautas Bakaitis, prieš keletą vuith children's shrill riots. metų debiutavęs su savo poezi­ Jūs nešatės pavasarių triukšmingus polaidžius, The summer heat, its midday simmer: jos rinkiniu City Country, taip su karklų šakomis ir geltonų lelijų burbuolėm, pat į anglų kalbą yra išvertęs lilypads crowd, where a riverbed's narrovved, ivhile eilę Hoelderlin'o, Mickevičiaus vaikų triukšmingą klegesį — mud in the heat smėlis ir įvairių lietuvių poetų eilėraš­ ir vasarų kaitrias ir šutinančias įdienes, offish and rock-studded shalloivs. čių. Vytautas Bakaitis gimė Lie­ kai susiaurėjusi vaga užanka plūdėm tuvoje 1940 metais. Baigė studi­ ir šilumoj įkaitęs dumblas jas Bostono universitete. Dabar And even at the peak, when the heat su šeima gyvena Brooklyn'e. Jo kvepia žuvimis ir akmeninėm brastom. Meko poemų vertimas, su lietu­ locked in ivith no wind appears to shiver and burn, višku tekstu, turėtų būti ypač and barn siding cracks in the sun, even then parankus lietuvių kilmės ameri­ Ak, bet ir tada, ir šilimos virpėjime, this water touches shade, dovon in the reeds, kiečiams, kurie domisi lietuvių kai dega virpuliuodamos atokaitos, so you can feel the pull and crawl, kalba ir poezija. Jono Meko poezijos knygos lietuvių ir anglų kalba Thert is No Ithaca pleišėja įkaitusios klojimų lentos — viršelis Knygoje įdėti poemų „Semeniškių idiles" ir „Reminiscensijos" lie­ one cool blue current through your fingers, Pažymėtina, kad trumpame tuviški tekstai bei Vytauto Bakaičio jų vertimai į anglų kalbą. New York: ak, ir tada šitas vanduo giliam meldų pavėsy! and bending over its clear blue flow įvade Meko kūrybos vizionie- Black Thistle Press, 1996 184 puslapiai. Kaina — 14.95 dolerių. Gauna­ Jauti, kaip teka jis, kaip pro pirštus, make out field smėlis, shimmering meadows, riškumą aptaria Nobelio lite­ ma visose didžiosiose knygų parduotuvėse. kaip liejas, šliaužia vėsiai mėlyna srovė, other villages passed on the way here, ratūrinės premijos laureatas ir kai pasilenki — giedrioj ir mėlynoj tėkmėj Czeslavv Milosz. „Mes čia susi­ giškas patosas „Reminiscenci­ That time we mere in Hanover, I remote unfamiliar homesteads, jauti praplaukiant pratekėtų kaimų kvapą, duriame su poezijos rašymo eg- jose". Sudėtingų dalykų čia spraivled out where the station the heavy oakwood tables zilyje paslaptimi. Kad šioji poe­ nėra. Tik reginčios sielos šne­ had burned to the ground.l laukų ir pievų, šiviliuojančių lankų, heaped with bread, meat, and a soup of cold greens, zija būtų įtaigi, ji turi naudotis kėjimas. looking up at the bright night- ir tolimų, ir nepažįstamų sodybų, kažkuo gilesniu nei nostalgija. Suprantu vertėjo vargus, kai sky that June. Kyla abejonė: the women ivaiting for the reapers to return. Ir tas kažkas yra nuotolio ga­ „Idilių" jau pirmoji eilutė: Senas argi frazei "gulėjome sudegusioj kur prie sunkių medinių ąžuolo stalų, lia", rašo Milosz'as. Cituoja Si­ yra lietaus šniokštimas krūmų stoty" išversti prireikė dešimt apdėtų mėsa, duona ir šaltais žalibarščiais, mone Weil posakį: „Nuotolis yra šakomis, skleidžianti raminantį žodžių? Ar lietuviškam vietinin­ laukia grįžtančių pjovėjų moterys. sielos grožis*. Atseit, Mekui ati- jaukumą, verčiant tampa homo­ ko linksniui nepakaktų "in the 6. tolus nuo gimtinės, erdvės ir foniniu galvosūkiu. Vertime burned down station"? laiko tarpas išgrynino jo my­ skaitome: Old is rain gUshing Somehoiv or other everything, scattered thinned out all lėtos buvusios tikrovės reginius. down shrubstems. Tą "shrub­ Dar labiau išpūstą frazuotę Iš Jleminiscensijų" Taip ir gimė „Semeniškių idi­ stems" ištarti nėra lengva, juo matau verčiant „sulaužytą — the faces, lės", ištikimos vaikystėje puo­ labiau, kad po to seka "cock- dar neseniai išdidžią / Vidurio summers, hands. selėtai terpei, kiekvienai mielai grouse drumming" (tetervinų Europą" į „and shattered from 6. That fall we ivalked the fields, vvatched detalei, kiekvienam artimam dundėjimas). Taigi du „švitri- what not long before had been Kažkaip taip skirstėsi, vis reto, ir veidų the lašt autumn gold, žmogui. Man regis, visa Meko niai" žodžiai („shrubstems* ir the proud / core and center Eu- picked the lašt flowers, filminė kūryba alsuoja gaiviu „cockgrouse") gerokai apibrū- rope". Šitaip aiškinant, dalykas ir vasaros, ir rankų. „Idilių" oru. Net ir jo protestas žina fonetinį veidą. Jei kas žino, pakvimpa laikraščio vedamojo and with the din ofthe camp left behind us prieš pasaulio blogį. šios pradžios geresnę vertimo proza. Mes ėjome tą rudenį laukais, žiūrėdami could see the wash strung up white in the compound Prisipažinsiu, ne sykį stebė­ versiją, tegul netyli. Aš nieko Dar maža pastabėlė dėl vieto­ į paskutinį rudens auksą, nesugalvojau. fade jausi, kodėl Šis kuklus dvasin­ vardžių. Reikėjo suvienodinti jų rinkdami paskutines gėles — back there by the dormitory walls. gas vyras, kuriam taip brangi Tegaliu pasakyti, vertime rašybą originale ir vertime, gal yra žemdirbių gyvenimo aplin­ svarbiausias dalykas yra sklan­ išskyrus galūnes. Pavyzdžiui, palikdami už nugaros stovyklos triukšmą, The fields tverė cropped already. Our talk was ofhome, ka, kuris idealizuoja pirmapra­ di sintaksė. Šioje srityje Bakai­ „išdegusioje Hanavo stoty", au­ matydami, kaip boluodami ant aikščių tolo of roįvanberries and cobivebs. And how really clear des gamtos grožybes ir nuolat tis yra pakankamai išprusęs, tentiškiau skambėtų „išdegusioj skalbiniai, ir blokų mūrai. peikia šiurkštų Vakarų civiliza­ ypač ten, kur neperstatinėja Hanau stoty". Tas miestas taip that blue sky was. cijos cementą, vis dėlto nuo pat teksto. Kad ir Aštuonioliktos ir rašomas vertime. Kadangi Laukai jau buvo nupjauti. Kalbėjomės apie namus, atvykimo Amerikon gyvena ne idilės pradžioje: Eina, eina trau­ Wurzburg turi umlautą Ba­ šermukšnes, ir voratinklius. Ir dangaus We ivalked the slope down to a creek, žalioje provincijoje — paupy ar kiniai I per tūstančius laukus, kaičio tekste, umlautas dėtinas spalva buvo tokia tyra ir mėlyna. then waded the creekbed midstream, pamiškėje, bet betoninio kapita­ rudeniuotus kaimus darniai ir lietuviškame. Tas pats su vohile Jonas — funny, somehoiv — kept insisting lizmo sostinėje New York'e. skamba angliškai: Car by car, Wilhelmshohe ir su Glucksbur- Pasiteisinimas: čia vieta jo kū­ the trains go by I past harvest g'u, kuris vertime kažkodėl Mes ėjome upelio klonimi, he was all set to haul us up a crab. rybai, čia dirva pelnyti duoną. clearings, autumn viliūges. Ta­ rašomas Gluecksburg. ir bridome pačiu vagos dugnu. Miestas, o ne kaimas. Bet tai čiau šios Idilės antros strofos But we went on. And the farmboy he was jau kita tema, liečianti mūsų pradžia jau nesusilaukia pana­ Ir Jonas — kažkaip juokinga —jis būtinai broke himselfa branch and slashed the air as he kept Šios kelios nuorodos, manau, norėjo mums ištraukti vėžį. epochos pasaulėjautų paradok­ šios slinkties, nors lietuviškas gal pravers kitą kartą spausdi­ up tvith us, sus. vyksmas joje nėra sudėtingas: nant There is No Ithaca. Vytau­ Kaimuos tebegirdėti dar mašinų humming some tune only he could make out. Ko reikia vertėjui? Nepaisant tas Bakaitis mini daug poezijos Tačiau mes ėjome tolyn. Jis nusilaužė medžio šaką, ūžesys, I ir skamba dar girtų įvairių teorijų, atsakymas lieka žinovų, su kuriais jis aptaręs ir bernas, eidamas ja karpė orą dainuodamas Stretched out for the spell ofreal heat, listening in on kūlėjų dainos. Vertime, įvaiz­ aristoteliškas: kuo ištikimiau kai kurias vertimo frazes, kad the lašt fall days still close and hot džius perstatinėjant, eilutė pra- kažką, tik sau suprantamo. imituoti originalą. Kitais žo­ ir su Jonu Zdaniu ir Lawrence tįsta: Now the threshing ma- with insects and flies buzzing, džiais, nepasiduoti pagundai Ferlinghetti. Mano supratimu, O mes gulėjome pačioj atokaitoj, klausydamiesi poetizuoti ten, kur to visiškai chines, with drunk threshers paskutinės rudenio tvankos, įvejust lay there in the shade. And ivith our heads singing, I reverberate through- šio bei to aptarimas yra naudin­ nereikia, kur prasmė verstina gas, tačiau davus viską nuodug­ vabzdžių ir musių ūžesio, turned up, kuo paprasčiau, glausčiau. out the village. Jei šnekama apie kūlėjus, tai kam prie ma­ niai peržiūrėti kokiam pirmaei- ir, gulint taip po krūmu, ir užmetus galvą, how blue everything looked. Vytautas Bakaitis apie savo šinų pridurti pažymį „thre­ liui amerikiečių poetui būtų kur We'd look down on the camp spread below us, atliktą darbą (didžia dalimi rodėsi, toks mėlynumas! shing"? kas naudingiau. Taip daro the town and the woods, the lašt gold cover, sėkmingą) užsklandoje šneka Czeslavv Milosz su savo į anglų šiek tiek miglotai. Suprantama, Man Jono Meko pokario kalbą verčiamais rinkiniais. Žiūrėjom f žemai, po kojom gulinčią stovyklą, and soak up the lašt summer ąuiver. poetinio grožio perteikimas „Reminiscensijų" erdvi, srūvi Jam daug kartų talkininkavo miestą ir medžius, paskutinį rudens auksą, iš vienos kalbos į kitą, ypač elegiška romantika lyriniu buvęs Amerikos poezijos laurea­ gerdami paskutinį vasaros virpėjimą. For once, just on the time more, to be together skambumo, visada yra beveik dvelksmu prilygsta „Idilėms". tas Robert Hass. Dar ir poezijos and hear familiar voices laughing, to go neįmanomas. Deja, ne visai su­ Juk tai visuotinis išgyvenimas, rašymo seminarų studentai, ge­ Dar kartą drauge, dar kartą roaming the fields, free and easy again! tinku su tuo, kad "the effective taip savitai pavaizduotas jauno rai pažįstantys nūdienės anglų carryover has to dealing only in žmogaus širdimi. Vertėjas ga­ kalbos niuansus. girdėt pažystamus balsus, ir juoką, nerūpestingai contraband". Iš tiesų čiagi yra biai pasidarbavo. Ir čia ta pati eiti taip laukais — But then, in time, comes one lašt time for holding verčiamas aiškutėlis nerimuo­ nuostata: kur nuosekliai imi­ hands, and a time for the leaves to start coming down. tas turinys ir Meko nuotaika, tuojamas tekstas ir išlaikoma O tada ateis ateis paskutinis rankos sakyčiau, lyrinė intonacija. Tiek poeto nusiteikimo gaida, kur • Neseniai Amerikoje susikūrė Paulius, oh Paulius padavimas, ir kris kris lapai. "Semeniškių idilėse", tiek "Re- nėra papildomų aiškinančių žo­ barelis lietuvių literatų ir žur- ivhere are the birches novu, those white midnight delių, vertimas suįdomina. De­ naliatią, pasiruošusių parengti nor­ miniscensijose" dominuoja pri­ birches siminimų kadrai. Tarsi lėtame ja, apsiėmęs kritikuoti, nurody­ inčių spausdinti savo knygas auto­ O, Pauliau. Pauliau, fragmentiškame filme jie aki­ siu tai, ką galima buvo glaus­ rių rankraščius spaudai. Jie gali kur dabar beržai, balti vidurnakčio beržai, we danced around, down by the snackbar that time we vaizdžiai atsiskleidžia prieš čiau išsakyti. suredaguoti, surinkti tekstus kom­ were drunk on night, piuteriu, surasti tinkamą leidi­ kur šokome, aplink kantiną, pasigėrę naktimi, mus, be jokių siurrealistinių Mekas rašo: Atsimeni gerai, niams spaustuvę. Taip pat turi gal­ ir susikabinę rankom — with all of us hand in hand, fokusų, be fantazavimų. Tik kaip tąsyk mes, Hanovery, I imybes išversti tekstus iš anglų balti vidurnakčio beržai. those white midnight birches, realūs vaizdai ir vyksmas. Tik gulėjome sudegusioj stoty, I žiū­ kalbos j lietuvių arba iš lietuvių j pasitaikantis tam tikras susi­ rėdami f šviečiantį birželio anglų Kreiptis galima telefonu: O, tuščios jau aikštės! those compounds all long since cleared out. jaudinimas ar pakilesnis ele- dangų. Vertėjas: You remember 718-348-4709. L

mmmmtmm mm Nr. 129(26 I — psl. 4 DRAUGAS-MOKSLAS, MENAS, LITERATŪRA Šeštadienis, 1997 m. liepos mėn. 5 d.

Jurgis Mačiūnas grįžta į Lietuvą?

ALGIMANTAS ANTANAS NAUJOKAITIS

Vargu ar JAV, kitose pasaulio šalyse gyvenantys lietuviai bent kiek išsamiau žino apie taip pat išeivį, kartu su šeima iš Kauno pasitraukusį į Vakarus su 1944 metų pabėgėlių banga, Jurgį Mačiūną ir jo pradėtą Fluxus judėjimą. Lietuvoje jis vis la­ biau ima garsėti, visuomenė, ypač meninis jaunimas, vis la biau susidomi Jurgio Mačiūno asmenybe ir veikla. Pasak avangardu io, nepriklausomo kino men ninko Jono Meko, Jurgio sukurtas meno judėji­ mas dabai jau linksniuojamas kartu su kitais svarbiausiais 20-ojo amžiaus meno judėji­ mais. Beje, pasak Jono Meko, Jurgio Maciūno Jluius" kabineto eksponatas: JSafe Post/K.VJL Fieldpost/ savo bičiulius Mačiūnas įtikinė­ Jackpost" (detale) jo, kad Fluxus nėra menas ar šaulį. Praėjusių metų pradžioje meno judėjimas — esą, tai gyve­ gis. Jis pasidalino atsiminimais Petru Repšys. Medali* Pirmosios lietuviškos knygos 450 metų jubiliejui. Aversas — skirtas pirmajai lietuviškai paroda su pavadinimu "Jurgis apie mokyklinę draugystę su knygai. Reversas — skirtas Martynui Mažvydui. nimo būdas, žaidimas. Fluxus Mačiūnas. Fluzus menas—pokš­ žiūri į viską iš šalies ir juokiasi Jurgiu Mačiūnu prieškariniame tas" buvo atvežta į Mačiūno iš visko, kuria savo visai skir­ Kaune, apie vėlesni susirašinė­ "nebuvo apdovanoti" tiesioginiu gimtąjį kraštą - Lietuvą. Šios tingą, savitą pasaulį ir gyveni­ jimą su juo, apie tai, kaip prasi­ palikuoniu, bet "jautė vienas ki­ parodos dienomis. Vilniaus mo būdą. Vis dėlto, dabartiniai dėjus Atgimimui jam atvykus į Martynas Mažvydas ir jo laikai tam ištikimą meilę ir nuoširdų Šiuolaikinio meno centras buvo Fluzus tyrinėtojai tvirtina, kad New York'ą, Jonas Mekas jį su­ palankumą". Testamente jų tur­ pilnas lankytojų. Meno kritikų (Atkelta iš 2 psl.) ties, kuri jį užklupo 1563 m. tų juos kontroliuoti ir egzamin­ tas neišvardijamas, tik pasaky­ tai iš tiesų naujas, savitas, pažindino su Mačiūno draugais, pokštų menas, paneigiantis tra­ ir žiūrovų ji buvo pripažinta ge­ Fluzus judėjimo dalyviais. gegužės 21 d. Apie Mažvydo uoti. Dėl to būta, matyt, ir kon­ ta apskritai: "ar jis yra nejuda­ riausia 1996 metų paroda. Be­ gyvenimą Ragainėje daugiausia masis, namų apyvokos daiktai, dicines formas, visais aspektais Fluzus kabineto atidaryme tais. Nieko konkretaus nega­ fliktų su gaunamaisiais. Bet je, Kaune, gimtajame Jurgio žinių turime iš jo laiškų, kurių auksas, drabužiai ir visi kiti pa­ griaunantis formalizmo esteti­ taip pat dalyvavo ir kalbėjo lime pasakyti apie Mažvydo iš­ savo istorinę misiją — pakelti Mačiūno mieste, įkurtas Fluzus išliko trylika (12 adresuoti Al­ puošalai, auksiniai ar sidabri­ kos pagrindus. Fluxus kūriniai New York'e gyvenanti Jurgio silavinimą ir darbą Lietuvoje. tautos kultūrą — Martynas muziejus. Greičiausiai dirbo giedojimo brechtui). Mažvydas atliko šventai. niai, maži ar dideli, ir ar jie bū­ Mačiūno sesuo Nijolė Valaitie­ — bet kokie Fluzus kūrėjų pa­ Tęsdamas bendradarbiavimą mokytoju. Aišku tik, kad, nete­ Martynas Mažvydas buvo pa­ tų Prūsų Hercogystėje, ar už jos nė. Ji prisiminė savo brolio vai­ Yra išlikęs Martyno ir Benig- liesti įvairiausi daiktai — dė­ su Lila ir Gilbert Silverman kęs abiejų Karaliaučiaus uni­ skirtas vyresniuoju dvasininku, ribų ir kitaip jų vardu priklau­ kystės ir jaunystės dienas, jo nos Mažvydų testamentas, su­ žutės, baldai, kiti buities ra­ Fluzus kolekcijos fondu ir kura­ versiteto profesorių Abraomo taip pat dar dirbo apskrities sytų be išimties". ankstyvą polinkį į savitą, origi­ darytas Tilžėje 1560 metais. Tai kandai ar įrankiai, pastatai, torium Jon Hendricks, Vilniaus Kulviečio ir Stanislovo Rapolio­ valdytojo S. Perbanto vertėju, nalų meną. Be kita ko, Nijolė garbingas, lygiateisis abiejų tar­ miesto aikštės, net rajonai (pa­ šiuolaikinio meno centras ėmė­ nio, kunigaikštis Albrechtas as­ nes mokėjo lotynų, lenkų, slavų Valaitienė papasakojo kaip vė­ pusavio turto paskyrimas. Jie (Tęsinys ateinantį šeštadienį) vyzdžiui, New York'o Soho si iniciatyvos įrengti nuolatinę meniniu laišku pasikvietė iš kanceliarinę („rusų") kalbas. At­ liau Jurgis, ieškodamas savo kvartalas), netgi garsai, muzika Jurgio Mačiūno ekspoziciją — Lietuvos ne ką kitą, o Martyną vykęs į Ragainę, čia rado anks­ pradėto meno judėjimo pavadi­ — tampa neįprasto, savito me­ kabinetą. Jis buvo atidarytas Mažvydą, ji vadindamas labai tesnio klebono A. Lauteršterno nimo, ilgai vartė žodynus, ieš­ no kūriniais, arba, Mačiūno žo­ birželio mėnesio viduryje, Šiuo­ mokytu — eruditu. po mirties paliktą šeimą — aklą Suvalkijos kultūros žurnalas kojo tinkamo apibrėžimo, kol džiais, — žaidimais. laikinio meno centre. pagaliau atrado žodį Fluzus, pa­ Atrodo, kad galbūt apie 1542- žmoną su penkiomis dukterimis Šiemet Marijampolėje pradė­ meris pamini Danutės Bindo- Po karo kartu su kitais pabė­ sak jos, reiškiantį judėjimą, ėji­ 1544 metus Mažvydas buvo su­ ir keturiais sūnumis. Našlę pa­ tas leisti Prano Vaičaičio drau­ kienės gimtadienį šiais žodžiais: gėliais, Jurgis Mačiūnas gyveno mą į priekį. Dabar Fluzus judė­ imtas ar kaip kitaip nukentėjo, kirto maras, „pasigailėjęs trijų gijos kultūrinis žurnalas Suval­ "Suvalkijos žurnalas sveikina Vokietįoje (čia jis pradėjo Fluz­ jimą tyrinėja mokslininkai, ren­ nes 1548 metais laišką Kara­ sūnų ir tiek pat dukterų". Mar­ kija. Jame rašoma apie šio rašytoją, dienraščio Draugas us judėjimą) ir New York'e. Mi­ giamos net daktarinės disertaci­ liaučiaus universiteto rektoriui tynas vedė vyresniąją dukterį krašto praeitį, žymesnius žmo­ (JAV) Redaktorę suvalkietę Da­ Benigną. Kartu su žmona rė vėžiu Boston'e 1978 metais, jos. pasirašė, prie pavardės pridė­ nes, kultūrą, švietimą, tradici­ nutę Brazytę-Bindokienę pra­ palikęs didelį savo ir kitų šio ju­ auklėjo būrelį jos brolių ir sese­ Pasaulyje didžiausios Fluzus damas žodžius: Protomartyr jas. kilnaus gimtadienio proga. Pa­ dėjimo dalyvių palikimą. Dabar dictus, lotynų kalba — „vadi­ rų. Vėliau Kraupiškio (dabar Vėliausiame, gegužės mėne- teikiame autobiografinį pasako kolekcijos savininkas Gilbert Uljanovo) klebonas Augustinas tie Fluzus darbai kolekcionierių namas pirmuoju kankiniu". Tai­ sio numeryje, kultūrininkas Al- jimą iš knygos Egzodo rašytojai Silverman sakė, kad Mačiūno Jomantas, taip pat lietuvių raš­ ir tyrinėtojų renkami, už juos gi jis pirmasis nukentėjo Lietu­ binas Vaičkūnas rašo apie kuni- (Vilnius, 1994) bei ištrauką apie pradėtas Fluzus meno judėji­ tijos kūrėjas, vedė antrąją am­ užmokama kartais tūkstančiai voje už liuteronybę. Gali būti, go Broniaus Paukščio gyvenimą Motinos dieną iš 1989 m. Čika- mas vis labiau plinta pasaulyje, žiumi dukterį, gavęs Mažvydo ar net milijonai dolerių. Di­ kad Albrechtui Mažvydą pri­ visur garsindamas Lietuvos leidimą. ir veiklą, Birutė Biliūtė - apie goję išleistos Jos knygos Lietu džiausią Fluzus kolekciją turi Jurgio Mačiūno „Flezus" kabineto statė Žemaitijos valdytojas Jo­ Lietuvos Katalikų Bažnyčios vių papročiai ir tradicijos.'' sukaupę Lila ir Gilbert SUver- Vilniuje emblema vardą. Pasak jo, Vilniuje atida­ rytas Fluzus kabinetas — tai nas Bilevičius, liuteronizmo ša­ Materialinė Mažvydo padėtis kronikos leidimą ir pavojus oku- Albino Vaičiūno straipsnis man (JAV). Kabinetą atidarė Jurgio Ma­ tik ledkalnio viršūnė, tik maža lininkas. Ragainėje buvo prasta, jam pacijos metais. Straipsnyje skirtas Bernardo Brazdžionio Daugelyje pasaulio šalių ren­ čiūno mokslo dienų draugas, dalis visų sukauptų ir dar kau­ Dabar ir išmušė valanda, nu­ rūpėjo ne klebono ūkis, o moks­ Gimtosios vietos Rimvydas Sta- 90 gyvenimo metinėms, giamos Fluzus parodos. Prieš beje, buvęs įrašytas Jurgio Ma­ las, kitaip sakant, lietuviškų piamų eksponatų. Atidarymo lėmusi Martyno Mažvydo li­ nislovas Butautas pasakoja Žurnalas praneša, kad Prano kelis metus Vokietijos Kultūros čiūno sudarytame Fluzus judė­ knygų rengimas, rašymas. Ta­ proga buvo parodytas Jono kimą. Jis jau atrinktas istorinei apie savo gimtinę — Pilviškius Vaičaičio draugijos narys Justi ministerijos lėšomis didžiulė pa­ jimo dalyvių sąraše, Seimo pir­ čiau gyvenimo pabaigoje reika­ Meko filmas Zefiro Torna (apie misijai, jaučiasi jai pasirengęs ir jo apylinkes, o Romas Treide- nas Sajauskas leidykloje "Ra roda pradėjue o keliautui po visą pa- mininkaIBm s Vytautas Landsber­ ir toliau rengiasi. Be abejo, jis lai pagerėjo. Be klebono val­ ris pateikė rašinį Dr. Vinco Ku­ mona" išleido asŪank o P™ J" «"™ P" ™»* P» ™> vyxauias i^ancsoer- jurgl0 Mačiūno gyvenimo mo­ nemano važiuoti į Karaliaučių diško sklypo Ragainėje, dar dirkos tiltui — 120 metų. įdo­ Amerikoje įspūdžių esė Balti mentus) tuščiomis rankomis, vežasi bent turėjo du sklypus Tilžėje (dabar miai rašoma apie Marijampolės morės Lietuva. Kabineto kolekcijoje pristato­ dalį medžiagos, reikalingos pir­ Sovetsk) ir žemės Virbalyje. krašto knygnešius, spausdina­ Rengiamas kitas žurnalo Su mi ne tik Jurgio Mačiūno, bet ir majai lietuviškai knygai... Mažvydas, įsitvirtinęs Ragai­ mas šakietės poetės mokytojos valkija numeris. Jame bus rašo­ kitų šio judėjimo dalyvių — Mažvydas susiruošė į Kara­ nėje ir apskritai Prūsijoje, lietu­ Nijolės Masteikaitės eilėraštis ma apie Marijampolės praeitį, Mick Shiumi, Yoko Ono, Robert liaučių maždaug per mėnesį vių gyvenamoje jos dalyje (Ma­ Zanavykija. Kiekviename žur­ pasakojama, kaip Laurinaičių Watts, Ben Vautier ir kitų kūri­ nuo Albrechto laiško, nes jau žojoje Lietuvoje) dirbo labai uo­ nalo numeryje spausdinama šeima slaugė sužeistą pokario niai. Greta originalių Fluzus 1546 m. rugpjūčio 1 d. buvo liai. Pirmiausia rašė, kūrė lietu­ Prano Vaičaičio draugijos nario partizaną, o vienas jų sūnus plakatų, foto nuotraukų, dėžu­ įrašytas į studentų sąrašus. Ka­ viškas knygas, tuo pelnė am­ kompozitoriaus Prano Bagdono plėšikavo, griovė tai, kas po čių ir rinkinių, kabinete bus at­ raliaučiaus universitetą Maž­ žiną padėką. Bet reikėjo dirbti sukurtų naujų dainų gaidų fak­ karo dar buvo likę. skiras audio vizualinės medžia­ vydas baigė per tris semestrus ir kasdieninį žmonių religinio similės. Naujausiame, ketvir­ Žurnalas gražiai ir gausiai gos apie Mačiūną ir Fluzus ar- (vietoj aštuonių) — 1548 m. ba­ švietimo darbą. Čia susidūrė su tame numeryje - dainos Prano iliustruotas, šriftas stambus, landžio 5 d. gavo bakalauro dideliais sunkumais. Laiškuose Vaičaičio žodžiais Vai krinta ra- lengvai įskaitomas. nuam «Į-HCTWT ii:nwtn «• S*t53į2SSff laipsnį. Tai rodo, kad jis kokius kunigaikščiui Albrechtui rašo, suiėlė gaidos. Žurnalo redaktorius, Mari­ * — T • syta.r*i; FluzusEV><«...A gars~A«.ų. :*«x.įrašų. , pavar— - ­ nors mokslus jau buvo išėjęs kad lietuviai parapijiečiai nesi­ Žurnalas neužmiršta ir išeivi­ jampolės antrosios vidurinės tyti knygas, kitus leidinius, šį anksčiau. Be to, studijuodamas, moko krikščionybės mokslo, joje, priverstinėje tremtyje atsi­ mokyklos mokytojas Zenius judėjimą pristatančius katalo­ gus. per labai trumpą laiką parengė todėl prašo, kad kunigaikštis dūrusių suvalkiečių - kultūri­ Šileris sakė, kad žurnalas iki ir išleido Katekizmą — pirmąją juos drausmintų baudomis, leis­ ninkų, rašytojų. Vėliausias nu- šiol leidžiamas jo brolio, smul­ Pradėjusį veikti Jurgio Ma­ lietuvišką knygą. Katekizmo ti­ kaus verslininko paskolintomis čiūno Fluzus kabinetą gausiai tuliniame puslapyje pasakyta, lėšomis. Kadangi tiražas nedi­ lanko vilniečiai, kitų miestų ir kad jis nuguldytas" VIII dieną delis (500-700 egz.), o per metus rajonų gyventojai, o taip pat mėnesies sausio. Rengdamas išeis 10 numerių, jis menkai at­ sostines svečiai. Katekizmą, Mažvydas pasinau­ siperka ir dabar atsidūrė blogo­ Gal dažnėjančios parodos, dojo ir kitų autorių — lenkų bei je finansinėje būklėje, finansuo­ nuolat veikiantis kabinetas, di­ vokiečių katekizmais ir giesmy­ tojui yra skolingas 20 tūkstan­ \Į1UXP0$T 1?J#FLUX»0ST H: FIUKFOST II j delis visuomenės susidomėji­ nais, paimdamas iš jų tai. kas čių litų. mas reiškia, kad Jurgis Mačiū­ Jurgio Mačiūno „Flumus* kabineto eksponatas: „Smile StampaVluipost" nas ir jo Fluzus menas grįžta į jam buvo reikalinga. —Gal atsirastų iš Suvalkijos (detale) Lietuvą? Baigęs universitetą, Mažvy­ svetur atsidūrusių lietuvių, ku­ das, ir toliau gaudamas Albre­ rie galėtų aukomis paremti žur­ chto stipendiją, dar beveik me­ nalą? — klausė redaktorius Vilniaus pastatus galimi ir šiuolaikiniai paslaugų infrastruktūrą, trans­ tus gyveno Karaliaučiuje. Paga­ Šileris. senamiestis architektūriniai sprendimai. porto ir pėsčiųjų eismą, maži­ liau, įšventintas kunigu, 1549 Žurnalą Suvalkija galima už­ Tyrimo, projektavimo, remonto, nant triukšmą, užterštumą, ge­ metų kovo mėnesį paskiriamas siprenumeruoti užjūrio lietuvi­ (Atkelta iš 1 psl.) restauravimo ir atstatymo dar­ rinant ekologiją. Ragainės klebonu. Dabar Ra­ ams. Už kiekvieną numerį rei­ joma naujų turtingų šeimi­ bus galėtų organizuoti tokios Atgimstančiai ir nepriklauso­ gainė, esanti ant kairiojo Ne­ kėtų pasiųsti trijų dolerių čekį ninkų, kad jie taip pat nepasi­ specializuotos paminklotvarkos mai Lietuvai šiandien, kaip nie­ muno kranto, priklauso Rusijos (su persiuntimu oro paštu) ir darytų nevaldomi ir nepradėtų organizacijos, kaip valstybinė kada, svarbu atkurti karų, im­ Kaliningrado (buvusio Kara­ nurodyti savo adresą, čekį - pertvarkyti ir ardyti paminkli­ įmonė „Paminklai" (2005 Vilni­ perijų ir ideologijų griautą, bet liaučiaus) gubernijai ir vadinasi užsakymą arba aukas - siųsti nę aplinką. us, Upės 3, tel. 73 42 54; 35 41 nesugriautą valstybingumo Neman. lietuviškai tai reiškia tokiu adresu: Žurnalo Suvalkija Vilniaus senamiesčio regene- 35) bei Senamiesčio restauravi­ simbolį, istorinę savo sostinę — Nemunas. Šešioliktajame am­ redakcija, Kęstučio g. 7, Mari- ravimas negali būti vykdomas, mo direkcija. Vilniaus senamiestį. Čia, kaip žiuje Ragainė ir jos apylinkės Plrmosiot lietuviško* knygos 4i0 metų sukakties minėjimo koordinate. J*»P°l*. Lithuania 4520. ignoruojant išlikusias žemes Suinteresuotų firmų ir žmo­ ir Gedimino laikais, laukiami dar buvo menkai paliestos vo- „..rius. profesoriu_ , s dr, . Domas Kaunas, minėjimo JAV komiteto pirmininke valdas ir jų užstatymo linijas, nių finansinė parama gali būti dvidešimtojo amžiaus „pirkliai Algimantas Antanas kietybės. Ragainės klebonu Nijole Martinaityte-Nelson ir Martyno Matvvdo valstybines bibliotekos gatvių, aikščių ir kiemų erdves. panaudota, formuojant preky­ ir amatininkai" su savo kapita­ Mažvydas dirbo iki savo mir­ lituanistikos skyriaus vedėja Silvija Velavičiene. Naujokaitis Be abejo, projektuojant naujus bos, gydymo, švietimo, buitinių lu, gerais norais ir siūlymais.