Antroji Dalis Mokslas, Menas, Literatūra
Total Page：16
File Type：pdf, Size：1020Kb
ANTROJI DALIS D R A U G A S MOKSLAS, MENAS, LITERATŪRA Saturday supplement 1997 m. liepos mėn. 5 d. / July 5,1997 N r. 129(26) Vilniaus senamiestis ALFONSAS JOCYS Vilniaus senamiestis — tai Aukštutinė, Žemutinė ir Krei Lietuvos sostinės istorija. Dar voji pilys — tai Vilniaus pilių 1323 metais Didysis Lietuvos tautinis parkas, svarbiausioji kunigaikštis Gediminas, kvies senamiesčio dalis, Lietuvos sos damas amatininkus ir pirklius, tinės istorįjos pradžia. Jos teri savo laiškuose skelbė Vilnių ka torija — 80 hektarų. Pastatų rališkuoju miestu, t.y. sostine. nedaug, bendras patalpų plotas Jos gyvu simboliu ir šiandien — 46 tūkstančiai kvadratinių lieka Gedimino pilis, kuri istori metrų. jos šaltiniuose vadinama Aukš Antroji senamiesčio dalis — tutine. Šalia jos minimos Žemu tai 1522 metais gynybine siena tinė ir Kreivoji. apjuostas miestas, šiandieninio Žemutinės pilies teritorijoje, Vilniaus istorinis branduolys, jo kur šimtmečius buvo kūrenama širdis. Teritorija — 100 hek šventoji pagonybės ugnis, 1387 tarų. Jame 13 tūkstančių gy metais buvo pastatyta mūrinė ventojų. Patalpų plotas — 600 katedros bažnyčia. Dabar šioje tūkstančių kvadratinių metrų. vietoje — Vilniaus Katedra — Trečioji senamiesčio dalis — pagrindinė Lietuvos bažnyčia, šešioliktojo amžiaus pradžios tautos tikėjimo namai, tapę Bernardinų bažnyčios Vilniuje kompleksas: kairėje — dabartinis jo vaizdas, dešinėje — perspektyvinis jo restau Vilniaus priemiesčio kvartalai, ravimo projektas. šventove ne tik tikintiesiems, kuriuose yra kartu išlikę trys bet ir netikintiems. Už kelioli pagrindiniai Lietuvos Didžio neužgesusių iki šių dienų. mo valdyba. Pastebimai išaugo miesčio, kaip istorinės Lietuvos kos žingsnių stovėjo karalių rū sios Kunigaikštystės laikų Senamiestyje yra per _ tris paminklotvarkos darbų apim sostinės, atkūrimas ir išsau mai, apie kurių didingumą liu miesto urbanistikos elementai: dešimt buvusių didikų rūmų, 28 tys. 1990 metais senamiestyje gojimas. Suprantama, jog šis dija archeologų atkasti pože gatvės, žemės valdos su užsta bažnyčios, iš jų — šešiolika da atlikta statybos, remonto ir res noras negalėjo būti įgyven miai. Lyg garbingos praeities tymo Unijomis bei pastatai arba bar veikia: aštuonios — kata tauravimo darbų už 20 milijonų dintas okupuotoje Lietuvoje. aidas į pakeleivio širdį beldžiasi jų liekanos. Šiuos senamiesčių likų, trys — pravoslavų ir po rublių. Šie darbai dabar dėl ne Vilniaus senamiesčio sąmo varpinės laikrodžio dūžiai. reikalavimus atitinkantys kvar vieną — evangelikų liuteronų, sulaikomos infliacijos jau kai ningas griovimas prasidėjo de Kreivoji pilis minima 1390 talai užima 180 hektarų. Dabar evangelikų reformatų, žydų, nuotų daug daugiau. Deja, vynioliktajame amžiuje, kai Ru metais kryžiuočių puolimo ap čia gyvena 17 tūkstančių vil unitų ir baptistų. Atgimimo šiems [1993 metais] jų planuo sijos carizmas ėmė naikinti Lie rašyme. Ji buvo visiškai sude niečių. Patalpų plotas — 850 laukia ne tik per penkiasdešimt jama atlikti penkis kartus ma tuvos valstybingumo ir dvasi ginta. Šiandien čia mūsų praeitį tūkstančių kvadratinių metrų. okupacijos metų apleistos baž žiau. Tai Lietuvos ekonominės nės kultūros pagrindus. Vėliau ir dabartį saugo Trijų kryžių Todėl nesukly8ime, sakydami, nyčios. Dėl lėšų stokos šiandien krizės sunkumai, kurie ypač šie mėginimai pasikartojo So kalnas bei vilniečių šventavietė jog Vilniaus senamiestis — tai Vilniaus senamiestyje nyksta skaudžiai atsiliepia vos pradė vietų valdžios metais, griau — Kalnų parkas. Lietuvos Didžiosios Kunigaikš apie keturiasdešimt tuščių pas jusiam atgimti Vilniaus sena nant nuo karo nukentėjusius tystės šešioliktojo amžiaus pra tatų, kurių dauguma — buvę miesčiui. kvartalus. O panaikinus priva džios sostinė. Jį sudaro: pilių gyvenamieji namai. Bandymų senamiestį restau čią nuosavybę, sumažėjo namų * Šis straipsnis buvo parašytas parkas, gynybinis miestas ir jo Iki šiol kapitališkai remon ruoti buvo ir anksčiau. Pirmas valdų reikšmė senamiesčio for 1993 m. gegužės 23 d., kada jo au tuotas tik ketvirtadalis Vilniaus jo regeneravimo projektas pa mavimui bei jo išsaugojimui. torius Alfonsas Jocys, įkūręs Vil priemiestis. Teritorija — 360 rengtas 1958 metais, antras — niaus senamiesčio regeneravimo hektarų. Čia yra 99 kvartalai, senamiesčio. Daugelis butų ne Pastaraisiais metais į Vil valdybą ir jai penkerius metus va kuriuose iš praėjusių šimtmečių turi visų komunalinių pato 1972 metais ir trečias — 1992 niaus senamiestį pradėjo verž dovavęs, taip pat iki mirties buvo kaip paveldas išliko 920 namų gumų. Karštu vandeniu ir cent metais. Pastarąjį, pagal sena tis įvarios firmos. Pamažu iš- įmonės .Paminklai" direktorius. valdų. Patalpų plotas — 1.5 riniu šildymu gali naudotis tik miesčio regeneravimo valdybos stumdamos gyventojus, jos mln. kv. m. Beveik pusė jo — pusė senamiesčio gyventojų. (dabar restauravimo direkcija) skaudžiai pažeidžia senamies butai, kuriuose gyvena per 30 Kartu su Lietuvos atgimimu 1988 metų užsakymą, parengė čio istorinę prigimtį ir dvasią. duotę — nebūti vien formali, Aleksandra Kasubiene Mindaugas tūkstančių gyventojų, iš jų: lie pradėjo atgimti ir sostinės sena Vilniaus paminklų restauravi Pusiausvyra tarp gyvenamųjų Mozaika, Putnam, Connecticnt abstrakcijų talpintąja (Pran tuviai — 48%, rusai — 22%, miestis. 1987 metais buvo mo projektavimo institutas. ir negyvenamųjų patalpų turė Vytauto Maželio nuotrauka cūzijoje po Revoliucijos įvestos įsteigta senamiesčio regeneravi Visų jų esmė — Vilniaus sena- tų išlikti. šventės dabar tėra kažkokios lenkai — 20%, kiti — 10%. Se Senamiesčio laukia didžiuliai žmogiško mintijimo archeolo namiestis — tai dešimtadalis atgimimo darbai: 140 tūkstan ginės liekanos). Trečia —ji turi miesto gyvenamųjų ir negyve Liepos Šeštajai čių kvadratinių metrų patalpų kreipti bendruomenės žvilgsnį į namųjų patalpų, žymiausi mu ziejai, teatrai, aukštosios mo ploto reikia atstatyti kartu su Liepos 6-oji — istorinė Min dirbtinės (kaip Motinos, Tėvo jos ateitį — su viltim, paremta kyklos, kitos kultūros, meno ir nugriautais pastatais, apie 190 daugo karūnavimo pirmuoju diena) tai pasiekia, kitos (kaip verte to, kas švenčiama, ir tam mokslo įstaigos ir tik 5% Vil tūkstančių kv m pastatyti nau Lietuvos karaliumi viduramžių Gegužės Pirmoji) išblėsta, kai tikru nerimu — nes tai, kas niaus gyventojų. jai ir beveik 800 tūkstančių kv laikais diena, mūsų laikais dingsta prievarta jas švęsti, švenčiama, yra taip pat ir dide Vilniuje yra per tūkstantį m kapitališkai remontuoti. Tai pažymėta kaip Lietuvos vals trečios (Moters diena Sovietų lis įpareigojimas gyviesiems. kultūros paminklų. Daugelis jų milžiniškos lėšos — apie puse tybės diena, mums yra labai Sąjungoje, Žemės diena JAV) — Atrodo, kad Liepos šeštajai sutelkti senamiestyje. Pamink metinio Lietuvos biudžeto. nauja šventė. Tapti jai svarbia niekada nebuvo pačios visuo kaip tik būdingi šie bruožai. lų menine ir istorine verte Vil Todėl reikia ieškoti naujų ke diena mūsų tautiniame metų Sveikindami vieni kitus jos pro menės rimtai traktuojamos. lių ir būdų, pasiremti kitų šalių kalendoriuje, o dar labiau — su ga, vilkimės, kad ilgainiui ir ji nius gali sėkmingai konkuruoti Šventei pasidaryti ir asme patyrimu. Lėšų gali duoti ko silaukti jai skiriamo vienintelio įsilies į tą mūsų tautinės me su daugeliu Europos miestų. niško, bendruomeninio gyveni merciniai bankai. Tikslinga tokios rūšies, jai priderančio tinės liturgijos tėkmę, kaip vie UNESCO Tarptautinė pamink mo prasmingu momentu reikia naudoti net užsienio valstybių šventinio pobūdžio mūsų tautos nas iš mažesnių, bet vis dėlto lų ir įžymių vietų taryba (ICO- kelių dalykų: pirmiausia tur kreditus, nes restauruoti, ats apeigyne turbūt nebus lengva. prasmingų momentų mums sus MOS) įraše Lietuvos sostinės būt, kad ji būtų atsirėmusi į tos tatyti ar naujai pastatyti namai Ypač, kad ir Vasario Šešioliktoji toti ir pagalvoti: Lietuvos vals senamiestį į Pasaulio paveldo bendruomenės istoriją ir tokiu senamiestyje greitai atsiperka ir Kovo Vienuoliktoji šitame tybė — kokia nuostabi, kokia sąrašą. būdu liudytų jos Šaknis ir pati ir duoda pelną. Gaila, kad Lie amžiuje gimusiems ir tebegyve didinga, kiek daug mūsų bro Vilniaus senamiestis vystėsi taptų ryšys, jungiantis gyve tuvos vyriausybė ir Vilniaus nantiems lietuviams neša kur liams ir seserims per amžius iki harmoningai prisitaikydamas nimą laiką su praeitimi — ar merija, pačios neturėdamos kas didesnį, tikrąjį mūsų pat šių dienų (dargi tuose pa prie laiko ir gamtos sąlygų. gilia senove, ar tuo, kas įvyko lėšų, nesinaudoja kitų pagalba laisvės siekimo, jos praradimo čiuose Medininkuose prieš šeše Miestas formavosi pakankamai tik vakar, bet kas turėjo nepa ir toliau leidžia griūti ir nykti ir vėl atgavimo reikšmės krūvį. rius metus) kainavusi kiek savaimingai ir laisvai. Gatvių, prastai dideles pasekmes tos tuštėjantiems senamiesčio pa Nedaug naujų švenčių jas įdieg daug iš mūsų reikalaujanti są aikščių, kiemų ir pastatų mas bendruomenės tolimesniam sa statams. ti norinčiose visuomenėse tvir teliai čia labai žmogiški Gotika, vęs supratimui. Antra —ji turi voka, ir realybė. tai prigyja. Kai kurios, net ir barokas ir klasicizmas natūra N'e vieną pastato remontą ga uždegti jausmus, pagauti vaiz- (a.11.) liai įamžino ir išsaugojo baltų lėtų finansuoti valstybes, padė charakterio santūrumą. Gal dėl damos įrengti savo ambasadų to senamiestis kartu ir supran darbuotojams butus. įdėtos lė tamas, ir paslaptingas, ištiki šos butų kompensuojamos, tam mai saugantis praėjusių šimt tikrą