ANTROJI DALIS D R A U G A S MOKSLAS, MENAS, LITERATŪRA Saturday supplement 1997 m. liepos mėn. 5 d. / July 5,1997 N r. 129(26) Vilniaus senamiestis ALFONSAS JOCYS Vilniaus senamiestis — tai Aukštutinė, Žemutinė ir Krei­ Lietuvos sostinės istorija. Dar voji pilys — tai Vilniaus pilių 1323 metais Didysis Lietuvos tautinis parkas, svarbiausioji kunigaikštis Gediminas, kvies­ senamiesčio dalis, Lietuvos sos­ damas amatininkus ir pirklius, tinės istorįjos pradžia. Jos teri­ savo laiškuose skelbė Vilnių ka­ torija — 80 hektarų. Pastatų rališkuoju miestu, t.y. sostine. nedaug, bendras patalpų plotas Jos gyvu simboliu ir šiandien — 46 tūkstančiai kvadratinių lieka Gedimino pilis, kuri istori­ metrų. jos šaltiniuose vadinama Aukš­ Antroji senamiesčio dalis — tutine. Šalia jos minimos Žemu­ tai 1522 metais gynybine siena tinė ir Kreivoji. apjuostas miestas, šiandieninio Žemutinės pilies teritorijoje, Vilniaus istorinis branduolys, jo kur šimtmečius buvo kūrenama širdis. Teritorija — 100 hek­ šventoji pagonybės ugnis, 1387 tarų. Jame 13 tūkstančių gy­ metais buvo pastatyta mūrinė ventojų. Patalpų plotas — 600 katedros bažnyčia. Dabar šioje tūkstančių kvadratinių metrų. vietoje — Vilniaus Katedra — Trečioji senamiesčio dalis — pagrindinė Lietuvos bažnyčia, šešioliktojo amžiaus pradžios tautos tikėjimo namai, tapę Bernardinų bažnyčios Vilniuje kompleksas: kairėje — dabartinis jo vaizdas, dešinėje — perspektyvinis jo restau­ Vilniaus priemiesčio kvartalai, ravimo projektas. šventove ne tik tikintiesiems, kuriuose yra kartu išlikę trys bet ir netikintiems. Už kelioli­ pagrindiniai Lietuvos Didžio­ neužgesusių iki šių dienų. mo valdyba. Pastebimai išaugo miesčio, kaip istorinės Lietuvos kos žingsnių stovėjo karalių rū­ sios Kunigaikštystės laikų Senamiestyje yra per _ tris­ paminklotvarkos darbų apim­ sostinės, atkūrimas ir išsau­ mai, apie kurių didingumą liu­ miesto urbanistikos elementai: dešimt buvusių didikų rūmų, 28 tys. 1990 metais senamiestyje gojimas. Suprantama, jog šis dija archeologų atkasti pože­ gatvės, žemės valdos su užsta­ bažnyčios, iš jų — šešiolika da­ atlikta statybos, remonto ir res­ noras negalėjo būti įgyven­ miai. Lyg garbingos praeities tymo Unijomis bei pastatai arba bar veikia: aštuonios — kata­ tauravimo darbų už 20 milijonų dintas okupuotoje Lietuvoje. aidas į pakeleivio širdį beldžiasi jų liekanos. Šiuos senamiesčių likų, trys — pravoslavų ir po rublių. Šie darbai dabar dėl ne­ Vilniaus senamiesčio sąmo­ varpinės laikrodžio dūžiai. reikalavimus atitinkantys kvar­ vieną — evangelikų liuteronų, sulaikomos infliacijos jau kai­ ningas griovimas prasidėjo de­ Kreivoji pilis minima 1390 talai užima 180 hektarų. Dabar evangelikų reformatų, žydų, nuotų daug daugiau. Deja, vynioliktajame amžiuje, kai Ru­ metais kryžiuočių puolimo ap­ čia gyvena 17 tūkstančių vil­ unitų ir baptistų. Atgimimo šiems [1993 metais] jų planuo­ sijos carizmas ėmė naikinti Lie­ rašyme. Ji buvo visiškai sude­ niečių. Patalpų plotas — 850 laukia ne tik per penkiasdešimt jama atlikti penkis kartus ma­ tuvos valstybingumo ir dvasi­ ginta. Šiandien čia mūsų praeitį tūkstančių kvadratinių metrų. okupacijos metų apleistos baž­ žiau. Tai Lietuvos ekonominės nės kultūros pagrindus. Vėliau ir dabartį saugo Trijų kryžių Todėl nesukly8ime, sakydami, nyčios. Dėl lėšų stokos šiandien krizės sunkumai, kurie ypač šie mėginimai pasikartojo So­ kalnas bei vilniečių šventavietė jog Vilniaus senamiestis — tai Vilniaus senamiestyje nyksta skaudžiai atsiliepia vos pradė­ vietų valdžios metais, griau­ — Kalnų parkas. Lietuvos Didžiosios Kunigaikš­ apie keturiasdešimt tuščių pas­ jusiam atgimti Vilniaus sena­ nant nuo karo nukentėjusius tystės šešioliktojo amžiaus pra­ tatų, kurių dauguma — buvę miesčiui. kvartalus. O panaikinus priva­ džios sostinė. Jį sudaro: pilių gyvenamieji namai. Bandymų senamiestį restau­ čią nuosavybę, sumažėjo namų * Šis straipsnis buvo parašytas parkas, gynybinis miestas ir jo Iki šiol kapitališkai remon­ ruoti buvo ir anksčiau. Pirmas valdų reikšmė senamiesčio for­ 1993 m. gegužės 23 d., kada jo au­ tuotas tik ketvirtadalis Vilniaus jo regeneravimo projektas pa­ mavimui bei jo išsaugojimui. torius Alfonsas Jocys, įkūręs Vil­ priemiestis. Teritorija — 360 rengtas 1958 metais, antras — niaus senamiesčio regeneravimo hektarų. Čia yra 99 kvartalai, senamiesčio. Daugelis butų ne­ Pastaraisiais metais į Vil­ valdybą ir jai penkerius metus va­ kuriuose iš praėjusių šimtmečių turi visų komunalinių pato­ 1972 metais ir trečias — 1992 niaus senamiestį pradėjo verž­ dovavęs, taip pat iki mirties buvo kaip paveldas išliko 920 namų gumų. Karštu vandeniu ir cent­ metais. Pastarąjį, pagal sena­ tis įvarios firmos. Pamažu iš- įmonės .Paminklai" direktorius. valdų. Patalpų plotas — 1.5 riniu šildymu gali naudotis tik miesčio regeneravimo valdybos stumdamos gyventojus, jos mln. kv. m. Beveik pusė jo — pusė senamiesčio gyventojų. (dabar restauravimo direkcija) skaudžiai pažeidžia senamies­ butai, kuriuose gyvena per 30 Kartu su Lietuvos atgimimu 1988 metų užsakymą, parengė čio istorinę prigimtį ir dvasią. duotę — nebūti vien formali, Aleksandra Kasubiene Mindaugas tūkstančių gyventojų, iš jų: lie­ pradėjo atgimti ir sostinės sena­ Vilniaus paminklų restauravi­ Pusiausvyra tarp gyvenamųjų Mozaika, Putnam, Connecticnt abstrakcijų talpintąja (Pran­ tuviai — 48%, rusai — 22%, miestis. 1987 metais buvo mo projektavimo institutas. ir negyvenamųjų patalpų turė­ Vytauto Maželio nuotrauka cūzijoje po Revoliucijos įvestos įsteigta senamiesčio regeneravi­ Visų jų esmė — Vilniaus sena- tų išlikti. šventės dabar tėra kažkokios lenkai — 20%, kiti — 10%. Se­ Senamiesčio laukia didžiuliai žmogiško mintijimo archeolo­ namiestis — tai dešimtadalis atgimimo darbai: 140 tūkstan­ ginės liekanos). Trečia —ji turi miesto gyvenamųjų ir negyve­ Liepos Šeštajai čių kvadratinių metrų patalpų kreipti bendruomenės žvilgsnį į namųjų patalpų, žymiausi mu­ ziejai, teatrai, aukštosios mo­ ploto reikia atstatyti kartu su Liepos 6-oji — istorinė Min­ dirbtinės (kaip Motinos, Tėvo jos ateitį — su viltim, paremta kyklos, kitos kultūros, meno ir nugriautais pastatais, apie 190 daugo karūnavimo pirmuoju diena) tai pasiekia, kitos (kaip verte to, kas švenčiama, ir tam mokslo įstaigos ir tik 5% Vil­ tūkstančių kv m pastatyti nau­ Lietuvos karaliumi viduramžių Gegužės Pirmoji) išblėsta, kai tikru nerimu — nes tai, kas niaus gyventojų. jai ir beveik 800 tūkstančių kv laikais diena, mūsų laikais dingsta prievarta jas švęsti, švenčiama, yra taip pat ir dide­ Vilniuje yra per tūkstantį m kapitališkai remontuoti. Tai pažymėta kaip Lietuvos vals­ trečios (Moters diena Sovietų lis įpareigojimas gyviesiems. kultūros paminklų. Daugelis jų milžiniškos lėšos — apie puse tybės diena, mums yra labai Sąjungoje, Žemės diena JAV) — Atrodo, kad Liepos šeštajai sutelkti senamiestyje. Pamink­ metinio Lietuvos biudžeto. nauja šventė. Tapti jai svarbia niekada nebuvo pačios visuo­ kaip tik būdingi šie bruožai. lų menine ir istorine verte Vil­ Todėl reikia ieškoti naujų ke­ diena mūsų tautiniame metų Sveikindami vieni kitus jos pro­ menės rimtai traktuojamos. lių ir būdų, pasiremti kitų šalių kalendoriuje, o dar labiau — su­ ga, vilkimės, kad ilgainiui ir ji nius gali sėkmingai konkuruoti Šventei pasidaryti ir asme­ patyrimu. Lėšų gali duoti ko­ silaukti jai skiriamo vienintelio įsilies į tą mūsų tautinės me­ su daugeliu Europos miestų. niško, bendruomeninio gyveni­ merciniai bankai. Tikslinga tokios rūšies, jai priderančio tinės liturgijos tėkmę, kaip vie­ UNESCO Tarptautinė pamink­ mo prasmingu momentu reikia naudoti net užsienio valstybių šventinio pobūdžio mūsų tautos nas iš mažesnių, bet vis dėlto lų ir įžymių vietų taryba (ICO- kelių dalykų: pirmiausia tur­ kreditus, nes restauruoti, ats­ apeigyne turbūt nebus lengva. prasmingų momentų mums sus­ MOS) įraše Lietuvos sostinės būt, kad ji būtų atsirėmusi į tos tatyti ar naujai pastatyti namai Ypač, kad ir Vasario Šešioliktoji toti ir pagalvoti: Lietuvos vals­ senamiestį į Pasaulio paveldo bendruomenės istoriją ir tokiu senamiestyje greitai atsiperka ir Kovo Vienuoliktoji šitame tybė — kokia nuostabi, kokia sąrašą. būdu liudytų jos Šaknis ir pati ir duoda pelną. Gaila, kad Lie­ amžiuje gimusiems ir tebegyve­ didinga, kiek daug mūsų bro­ Vilniaus senamiestis vystėsi taptų ryšys, jungiantis gyve­ tuvos vyriausybė ir Vilniaus nantiems lietuviams neša kur liams ir seserims per amžius iki harmoningai prisitaikydamas nimą laiką su praeitimi — ar merija, pačios neturėdamos kas didesnį, tikrąjį mūsų pat šių dienų (dargi tuose pa­ prie laiko ir gamtos sąlygų. gilia senove, ar tuo, kas įvyko lėšų, nesinaudoja kitų pagalba laisvės siekimo, jos praradimo čiuose Medininkuose prieš šeše­ Miestas formavosi pakankamai tik vakar, bet kas turėjo nepa­ ir toliau leidžia griūti ir nykti ir vėl atgavimo reikšmės krūvį. rius metus) kainavusi kiek savaimingai ir laisvai. Gatvių, prastai dideles pasekmes tos tuštėjantiems senamiesčio pa­ Nedaug naujų švenčių jas įdieg­ daug iš mūsų reikalaujanti są­ aikščių, kiemų ir pastatų mas­ bendruomenės tolimesniam sa­ statams. ti norinčiose visuomenėse tvir­ teliai čia labai žmogiški Gotika, vęs supratimui. Antra —ji turi voka, ir realybė. tai prigyja. Kai kurios, net ir barokas ir klasicizmas natūra­ N'e vieną pastato remontą ga­ uždegti jausmus, pagauti vaiz- (a.11.) liai įamžino ir išsaugojo baltų lėtų finansuoti valstybes, padė­ charakterio santūrumą. Gal dėl damos įrengti savo ambasadų to senamiestis kartu ir supran­ darbuotojams butus. įdėtos lė­ tamas, ir paslaptingas, ištiki­ šos butų kompensuojamos, tam mai saugantis praėjusių šimt­ tikrą