ANTROJI DALIS D R A U G A S MOKSLAS, MENAS, LITERATŪRA Saturday supplement 1997 m. liepos mėn. 5 d./ July 5,1997 Nr. 129(26) L.ie\u; ...^ hihitotekaį Vilniaus KERTINĖ senamiestis PARAŠTĖ ALFONSAS JOCYS

Vilniaus senamiestis — tai Aukštutinė, Žemutinė ir Krei­ Lietuvos sostinės istorija. Dar voji pilys — tai Vilniaus pilių 1323 metais Didysis Lietuvos tautinis parkas, svarbiausioji kunigaikštis Gediminas, kvies­ senamiesčio dalis, Lietuvos sos­ damas amatininkus ir pirklius, tinės istorijos pradžia. Jos teri­ savo laiškuose skelbė Vilnių ka­ torija — 80 hektarų. Pastatų rališkuoju miestu, t.y. sostine. nedaug, bendras patalpų plotas Jos gyvu simboliu ir šiandien — 46 tūkstančiai kvadratinių lieka Gedimino pilis, kuri istori­ metrų. jos šaltiniuose vadinama Aukš­ Antroji senamiesčio dalis — tutine. Šalia jos minimos Žemu­ tai 1522 metais gynybine siena tinė ir Kreivoji. apjuostas miestas, šiandieninio Žemutinės pilies teritorijoje, Vilniaus istorinis branduolys, jo kur šimtmečius buvo kūrenama širdis. Teritorija — 100 hek­ šventoji pagonybės ugnis, 1387 tarų. Jame 13 tūkstančių gy­ metais buvo pastatyta mūrinė ventojų. Patalpų plotas — 600 katedros bažnyčia. Dabar šioje tūkstančių kvadratinių metrų. vietoje — Vilniaus Katedra — Trečioji senamiesčio dalis — pagrindinė Lietuvos bažnyčia, šešioliktojo amžiaus pradžios Bernardinų bažnyčios Vilniuje kompleksas: kairėje — dabartinis jo vaizdas, dešinėje — perspektyvinis jo restau­ tautos tikėjimo namai, tapę Vilniaus priemiesčio kvartalai, ravimo projektas. šventove ne tik tikintiesiems, kuriuose yra kartu išlikę trys bet ir netikintiems. Už kelioli­ pagrindiniai Lietuvos Didžio­ neužgesusių iki šių dienų. mo valdyba. Pastebimai išaugo miesčio, kaip istorinės Lietuvos kos žingsnių stovėjo karalių rū­ sios Kunigaikštystės laikų Senamiestyje yra per _ tris­ paminklotvarkos darbų apim­ sostinės, atkūrimas ir išsau­ mai, apie kurių didingumą liu­ miesto urbanistikos elementai: dešimt buvusių didikų rūmų, 28 tys. 1990 metais senamiestyje gojimas. Suprantama, jog šis dija archeologų atkasti pože­ gatvės, žemės valdos su užsta­ bažnyčios, iš jų — šešiolika da­ atlikta statybos, remonto ir res­ noras negalėjo būti įgyven­ miai. Lyg garbingos praeities tymo linijomis bei pastatai arba bar veikia: aštuonios — kata­ tauravimo darbų už 20 milijonų dintas okupuotoje Lietuvoje. aidas į pakeleivio širdį beldžiasi jų liekanos. Šiuos senamiesčių likų, trys — pravoslavų ir po rublių. Šie darbai dabar dėl ne­ Vilniaus senamiesčio sąmo­ varpinės laikrodžio dūžiai. reikalavimus atitinkantys kvar­ vieną — evangelikų liuteronų, sulaikomos infliacįjos jau kai­ ningas griovimas prasidėjo de- Kreivoji pilis minima 1390 talai užima 180 hektarų. Dabar evangelikų reformatų, žydų, nuotų daug daugiau. Deja, vynioliktąjame amžiuje, kai Ru­ metais kryžiuočių puolimo ap­ čia gyvena 17 tūkstančių vil­ unitų ir baptistų. Atgimimo šiems [1993 metais] jų planuo­ sijos carizmas ėmė naikinti Lie­ rašyme. Ji buvo visiškai sude­ niečių. Patalpų plotas — 850 laukia ne tik per penkiasdešimt jama atlikti penkis kartus ma­ tuvos valstybingumo ir dvasi­ ginta. Šiandien čia mūsų praeitį tūkstančių kvadratinių metrų. okupacijos metų apleistos baž­ žiau. Tai Lietuvos ekonominės nės kultūros pagrindus. Vėliau ir dabartį saugo Trijų kryžių Todėl nesuklysime, sakydami, nyčios. Dėl lėšų stokos šiandien krizės sunkumai, kurie ypač šie mėginimai pasikartojo So­ kalnas bei vilniečių šventavietė jog Vilniaus senamiestis — tai Vilniaus senamiestyje nyksta skaudžiai atsiliepia vos pradė­ vietų valdžios metais, griau­ — Kalnų parkas. Lietuvos Didžiosios Kunigaikš­ apie keturiasdešimt tuščių pas­ jusiam atgimti Vilniaus sena­ nant nuo karo nukentėjusius tystės šešioliktojo amžiaus pra­ tatų, kurių dauguma — buvę miesčiui. kvartalus. O panaikinus priva­ džios sostinė. Jį sudaro: pilių gyvenamieji namai. Bandymų senamiestį restau­ čią nuosavybę, sumažėjo namų * Šis straipsnis buvo parašytas Iki šiol kapitališkai remon­ ruoti buvo ir anksčiau. Pirmas valdų reikšmė senamiesčio for­ 1993 m. gegužės 23 d., kada jo au­ parkas, gynybinis miestas ir jo tuotas tik ketvirtadalis Vilniaus jo regeneravimo projektas pa­ torius Alfonsas Jocys, įkūręs Vil­ priemiestis. Teritorija — 360 mavimui bei jo išsaugojimui. niaus senamiesčio regeneravimo hektarų. Čia yra 99 kvartalai, senamiesčio. Daugelis butų ne­ rengtas 1958 metais, antras — Pastaraisiais metais į Vil­ valdybą ir jai penkerius metus va­ kuriuose iš praėjusių šimtmečių turi visų komunalinių pato­ 1972 metais ir trečias — 1992 niaus senamiestį pradėjo verž­ dovavęs, taip pat iki mirties buvo kaip paveldas išliko 920 namų gumų. Karštu vandeniu ir cent­ metais. Pastarąjį, pagal sena­ tis įvarios firmos. Pamažu iš- įmonės „Paminklai” direktorius. valdų. Patalpų plotas — 1.5 riniu šildymu gali naudotis tik miesčio regeneravimo valdybos stumdamos gyventojus, jos mln. kv. m. Beveik pusė jo —• pusė senamiesčio gyventojų. (dabar restauravimo direkcija) skaudžiai pažeidžia senamies­ butai, kuriuose gyvena per 30 Kartu su Lietuvos atgimimu 1988 metų užsakymą, parengė čio istorinę prigimtį ir dvasią. duotę — nebūti vien formali, Aleksandra Kašubienė Mindaugas tūkstančių gyventojų, iš jų: lie­ pradėjo atgimti ir sostinės sena­ Vilniaus paminklų restauravi­ Pusiausvyra tarp gyvenamųjų Mozaika, Putnam, Connecticut abstrakcijų talpintoja (Pran­ tuviai — 48%, rusai — 22%, miestis. 1987 metais buvo mo projektavimo institutas. ir negyvenamųjų patalpų turė­ Vytauto Maželio nuotrauka cūzijoje po Revoliucijos įvestos lenkai — 20%, kiti — 10%. Se­ įsteigta senamiesčio regeneravi­ Visų jų esmė — Vilniaus sena- tų išlikti. šventės dabar tėra kažkokios namiestis — tai dešimtadalis Senamiesčio laukia didžiuliai žmogiško mintijimo archeolo­ miesto gyvenamųjų ir negyve­ atgimimo darbai: 140 tūkstan­ Liepos Šeštajai ginės liekanos). Trečia — ji turi namųjų patalpų, žymiausi mu­ čių kvadratinių metrų patalpų kreipti bendruomenės žvilgsnį į ziejai, teatrai, aukštosios mo­ ploto reikia atstatyti kartu su Liepos 6-oji — istorinė Min­ dirbtinės (kaip Motinos, Tėvo jos ateitį — su viltim, paremta kyklos, kitos kultūros, meno ir nugriautais pastatais, apie 190 daugo karūnavimo pirmuoju diena) tai pasiekia, kitos (kaip verte to, kas švenčiama, ir tam mokslo įstaigos ir tik 5% Vil­ tūkstančių kv m pastatyti nau­ Lietuvos karaliumi viduramžių Gegužės Pirmoji) išblėsta, kai tikru nerimu — nes tai, kas niaus gyventojų. jai ir beveik 800 tūkstančių kv laikais diena, mūsų laikais dingsta prievarta jas švęsti, švenčiama, yra taip pat ir dide­ Vilniuje yra per tūkstantį m kapitališkai remontuoti. Tai pažymėta kaip Lietuvos vals­ trečios (Moters diena Sovietų lis įpareigojimas gyviesiems. kultūros paminklų. Daugelis jų milžiniškos lėšos — apie pusė tybės diena, mums yra labai Sąjungoje, Žemės diena JAV) — Atrodo, kad Liepos šeštajai sutelkti senamiestyje. Pamink­ metinio Lietuvos biudžeto. nauja šventė. Tapti jai svarbia niekada nebuvo pačios visuo­ kaip tik būdingi šie bruožai. lų menine ir istorine verte Vil­ Todėl reikia ieškoti naujų ke­ diena mūsų tautiniame metų menės rimtai traktuojamos. Sveikindami vieni kitus jos pro­ nius gali sėkmingai konkuruoti lių ir būdų, pasiremti kitų šalių kalendoriuje, o dar labiau — su­ Šventei pasidaryti ir asme­ ga, vilkimės, kad ilgainiui ir ji su daugeliu Europos miestų. patyrimu. Lėšų gali duoti ko­ silaukti jai skiriamo vienintelio niško, bendruomeninio gyveni­ įsilies į tą mūsų tautinės me­ UNESCO Tarptautinė pamink­ merciniai bankai. Tikslinga tokios rūšies, jai priderančio mo prasmingu momentu reikia tinės liturgijos tėkmę, kaip vie­ lų ir įžymių vietų taryba (ICO- naudoti net užsienio valstybių šventinio pobūdžio mūsų tautos kelių dalykų: pirmiausia tur­ nas iš mažesnių, bet vis dėlto MOS) įrašė Lietuvos sostinės kreditus, nes restauruoti, ats­ apeigyne turbūt nebus lengva. būt, kad ji būtų atsirėmusi į tos prasmingų momentų mums sus­ senamiestį į Pasaulio paveldo tatyti ar naujai pastatyti namai Ypač, kad ir Vasario Šešioliktoji bendruomenės istoriją ir tokiu toti ir pagalvoti: Lietuvos vals­ sąrašą. senamiestyje greitai atsiperka ir Kovo Vienuoliktoji šitame būdu liudytų jos šaknis ir pati tybė — kokia nuostabi, kokia Vilniaus senamiestis vystėsi ir duoda pelną. Gaila, kad Lie­ amžiuje gimusiems ir tebegyve­ taptų ryšys, jungiantis gyve­ didinga, kiek daug mūsų bro­ harmoningai, prisitaikydamas tuvos vyriausybė ir Vilniaus nantiems lietuviams neša kur nimą laiką su praeitimi — ar liams ir seserims per amžius iki prie laiko ir gamtos sąlygų. merija, pačios neturėdamos kas didesnį, tikrąjį mūsų gilia senove, ar tuo, kas įvyko pat šių dienų (dargi tuose pa­ Miestas formavosi pakankamai lėšų, nesinaudoja kitų pagalba laisvės siekimo, jos praradimo tik vakar, bet kas turėjo nepa­ čiuose Medininkuose prieš šeše­ savaimingai ir laisvai. Gatvių, ir toliau leidžia griūti ir nykti ir vėl atgavimo reikšmės krūvį. prastai dideles pasekmes tos rius metus) kainavusi Tdek aikščių, kiemų ir pastatų mas­ tuštėjantiems senamiesčio pa­ Nedaug naujų švenčių jas įdieg­ bendruomenės tolimesniam sa­ daug iš mūsų reikalaujanti są­ statams. ti norinčiose visuomenėse tvir­ voka, ir realybė. teliai čia labai žmogiški. Gotika, vęs supratimui. Antra — ji turi Ne vieną pastato remontą ga­ tai prigyja. Kai kurios, net ir uždegti jausmus, pagauti vaiz- (a.ll.) barokas ir klasicizmas natūra­ liai įamžino ir išsaugojo baltų lėtų finansuoti valstybės, padė­ charakterio santūrumą. Gal dėl damos įrengti savo ambasadų to senamiestis kartu ir supran­ darbuotojams butus. įdėtos lė­ tamas, ir paslaptingas, ištiki­ šos būtų kompensuojamos, tam mai saugantis praėjusių šimt­ tikrą laikotarpį neimant nuo­ Šiame numeryje: mečių dvasingumą, gimusį mos mokesčio. sudėtinguose tautos gyvenimo Yra senamiestyje gamybinės Lietuvos Valstybės diena • Vilniaus senamiestis, Medininkai ir Al­ ir istorijos vingiuose. organizacijos, kurių veikla fonsas Jocys (1946-1996) • Martynas Mažvydas ir jo laikai (2) • Šešioliktojo amžiaus pradžioje prieštarauja paminklosaugai, Vilnius tapo žinomu kultūros ir kenkia pastatams, teršia aplin­ Jono Meko poezija lietuviškai ir angliškai • Jurgio Mačiūno mokslo centru. 1525 metais čia ką, sukelia įvairius nepatogu­ „Fluxus” Lietuvoje • Suvalkijos kultūros žurnalas buvo išspausdintos pirmosios mus gyventojams. Visos jos nu­ knygos. 1579 metais įkurtas matytos iškeldinti. Deja, klausi­ Vilniaus universitetas, vienas iš mo sprendimas vilkinamas, bi- mokslo ir dvasingumo židinių, Dabartinio Vilniaus senamiesčio žemėlapis (Nukelta į 4 psl.) Nr. 129(26) — psl 2 DRAUGAS - MOKSLAS, MENAS, LITERATŪRA Šeštadienis, 1997 m. liepos mėn. 5 d.

Alfonsas Jocys Alfonsas Jocys (1946 -1996) MEDININKŲ PILIS

Tiems, kurie visada „Rašau aforizmus, eilėraščius ir straipsnius”, — pris­ Lietuva tikėjo ir tiki tato savo pomėgį Alfonsas Jocys. Ir toliau tęsdamas lyg išpažintį: „Nenoriu savęs nei aukštinti, nei žeminti, Medininkai. Milžinų pilis. nuoširdžiai prisipažįstu, jog didžiausia mano nelaimė — Ką Jūs saugot, aukštos amžių sienos? tai Sąžinės, Meilės ir Ištikimybės kalėjimas, iš kurio aš Ar ilgai dar akmenys tylės? visą gyvenimą negaliu išsivaduoti”. Gal prabils? Gal prakalbės nors vienas? 1996 m. rugpjūčio 20 d. Vilniuje staiga mirė iškilus žmogus — Alfonsas Jocys, daug nuveikęs savo kraštui, jo Apie tai, ką slepia praeitis kultūrai, senajam Vilniui ir Medininkų pilies atstaty­ Ir išnykusios karalių menės... mui. Alfonsas Jocys gimė 1946 m. vasario 22 d. Šilutėje. Apie baltų baltiškas viltis, Užaugo Rietave, studijavo Kaune, dirbo Vilniuje. Apie narsų karžygį. Vytenį, Jo gyvenimo tiesos, kurias atkakliai gynė, buvo tikėjimas, protas, dvasingumas, šeima, dora, ištikimybė ir darbas. Jis buvo tvirta valia siekiamo gėrio įsi­ Mindaugą ir Vytauto laikus, — kūnijimas. Jūs gi viską matėt, amžių sienos! Šimtui metų turime šnekos... Nuo 1977 iki 1980 m. Alfonsas Jocys vadovavo Butų ūkiui, įkūrė Vilniaus senamiesčio regeneravimo valdybą Gaila, slenka tik nebylios dienos. ir penkerius metus buvo jos vadovas. Nuo 1991 metų iki pat mirties vadovavo įmonei „Paminklai”. Buvo daugelio Lietuvos kultūros paminklų restauravimo puoselėtojas: Akmenys aplaistyti krauju — Pažaislio vienuolyno, architektūrinio ansamblio — Lyg kryžiuočių nukankintos sielos „Varnių”, Švento Aleksandro, Liškuvos, Palusės, Vil­ Keliasi tikėjimu nauju — niaus Bernardinų bažnyčios komplekso ir kitų. Taip pat Lyg vanduo pilies šaltinio gėlas. vadovavo Medininkų pilies atstatymui. Dar būdamas studentu, pamilo poeziją, pradėjo Medininkai, Milžinų pilis — spausdinti savo eilėraščius, aforizmus, straipsnius. 1980 Lietuvos valstybingumo ženklas. metais išleido aforizmų knygą Mintys minta mintimis, Dalis atstatomos Medininkų pilies, prie kurios susirinkę ja lankantys 1990 metais — apybraižų knygą Lenkiuosi brangiam Ženklas. Laisvę ginančios šalies, Lietuvos mokinukai klausosi jiems pasakojamos Lietuvos istorijos. žmogui. 1993 metais išspausdino aforizmų, epigramų, Baltų dvasią saugantis paminklas. Alberto Kerelio nuotrauka eilėraščių knygą Laimės kaukė. Ant jo darbo stalo liko gulėti siūlymai, kaip gelbėti Vėl pasaulį sukrėtė žinia: Ir žinai — kryžiuočiai nebegrįš. Lietuvos kultūrinį paveldą, griūvantį Vilniaus sena­ „Medininkuos Lietuvą sušaudė!” Nebegrįš komunų fariziejai! miestį, o taip pat Medininkų pilies tolimesnio atstatymo Pernai metų birželio mėnesį su projektai. Liko taip pat nebaigti ir kai kurių eilėraščių būreliu kitų atvykęs pažiūrėti, kaip Plaukia skausmas — lyg srauni Vilnia, Niekas iš Tėvynės nevarys, vyksta Medininkų pilies kasinėjimo posmai... Ir jauti, kaip laisvės žaizdos skauda. Nes per amžius Lietuva tikėjai. darbai — Alfonsas Jocys, tų darbų (VP —AJK) ugdytojas.

slaugė bičiulį iki mirties Kul­ čiausi, tapę net Karaliaučiaus ta tapti pirmųjų šešių ,l|etj|- voje. Apie penkiolikos metų lai­ universiteto profesoriais, buvo viškų knygų ir knygelių kūrėju, Martynas Mažvydas ir jo laikai (2) ■> ko tarpą nėra duomenų. Tik­ Abraomas Kulvietis ir Stanislo­ parengėju, vertėju. Visos išleis­ riausiai dirbo didikų vaikų mo­ vas Rapolionis, tačiau istorija tos Karaliaučiuje. Trys iš jų kytoju Lietuvoje, gal ir Lenki­ didžiausiu laiko Martyną Maž­ išėjo dar Mažvydui gyvam bakalauro (mokytojo, dėstytojo) teikimo iškilmėse viso universi­ ALBINAS JOVAIŠAS Daugybė reikalų ir rūpesčių pa­ joje. Didikai Jurgį Zablockį, vydą, nes jis įgyvendino jų visų esant: 1) Katekizmo prasti [pa­ laipsniu. Tolesnis jo gyvenimo teto akivaizdoje Stanislovui Ra­ kirto netvirtą Stanislovo Rapo­ kaip jų studijuojančių vaikų bendrą troškimą — spausdinti prasti] žodžiai — 1547 metais; dešimtmetis skendi tamsoje. polioniui buvo įteikti atitinkami lionio sveikatą, ir jis netikėtai (Tęsinys iš praėjusio globėją, labai vertino. lietuviškas knygas ir pradėti tai ir yra pirmoji lietuviška kny­ Galbūt mokytojavo Lietuvos ir ženklai: knyga, kepuraitė, auk­ mirė Karaliaučiuje, galbūt dėl šeštadienio 1560 metais Jurgis Zablockis naują lietuvių tautos kultūros ga; 2) Giesmė šv. Ambrpzięjąųp Lenkijos didikų dvaruose, nes so žiedas, taip pat surengtos kraujo išsiliejimo į smegenis. atlydėjo į Tuebingen’o (Vokieti­ epochą. 1547 metais Karaliau­ — 1549 metais (čia trys gies­ Stanislovas Rapolionis (apie vėliau buvo laikomas lenkų kal­ gausios iškilmės. Apie Stanis­ Tai buvo didelė netektis ir Ka­ ja) universitetą grupę Lietuvos čiuje buvo išleista pirmoji lietu­ mės); 3) Forma krikštymo — 1500-1545) buvo Abraomo Kul­ bos mokovu. Per tą mums lovą Lietuvį labai geros nuo­ raliaučiaus universitetui, ir lie­ didikų sūnų. Tarp jų buvo ir ku­ viška knyga — Martyno Maž­ 1559 metais. Kitos išspaus­ viečio bičiulis, bendramintis, nežinomą dešimtmetį Stanislo­ monės buvo pats Philip Me­ tuvių kultūrai. nigaikštis Merkelis Giedraitis, vydo parengtas Katekizmusas. dintos po Mažvydo mirties: 4) kolega profesorius Karaliau­ vas Rapolionis nutolo nuo kata­ lanchton. 1544 metais atidary­ Lietuvis buvo palaidotas Ka­ busimasis Žemaičių vyskupas, Giesmės krikščioniškos, 1 dalis čiaus universitete, taip pat likybės. 1542 metų kovo mėnesį tame Karaliaučiaus universi­ raliaučiaus katedroje šalia būsi­ katalikybės Lietuvoje atkūrė­ Martynas Mažvydas — 1566 metais; 5) Giesmės tarptautinio masto humanistas. įstojo į Wittenberg’o universi­ tete Rapolionis gauna geriau­ mo Albrechto kapo. Stanislovo jas, Mikalojaus Daukšos mece­ (apie 1510-1563) krikščioniškos, 2 dalis — 1570 Kilęs iš smulkių Eišiškių vals­ tetą. Prūsijos kunigaikštis Al­ siai apmokamą teologijos ka­ Rapolionio laidotuves aprašė natas. Tada Merkelis Giedraitis metais. Jas galutinai parengė čiaus bąjorų, kurie neturėjo val­ brechtas rūpinosi Rapolionio tedrą, labai išpopuliarėja, teori­ buvęs jo studentas, vėliau profe­ dar linko į protestantizmą. Iš Pirmųjų lietuviškų knygų kū­ spaudai minėtasis Mažvydo dinių. Neeilinio talento, nors studijomis, pats jį ten pasiuntė. niais darbais polemizuoja su ka­ sorius Holtorpijus lotyniškoje Tuebingen’o aplankęs kitą gar­ rėjas Martynas Mažvydas Vait- pusbrolis Baltramiejus Vilen­ buvo silpnos sveikatos — ma­ Wittenberg’o universitete Rapo­ talikais. elegijoje: sų (šalia Martyno Liuterio) pro­ kūnas (tai reiškia: Martynas iš tas. Po to kelias lietuviškas žoko ūgio ir kuprotas. Paskaitas lionis, kuris buvo vadinamas Jau dirbdamas Karaliaučiaus testantizmo veikėją Jean Calvin Mažvydų giminės, Vaitkaus sū­ knygas Karaliaučiuje išleido Vi­ Karaliaučiaus universitete Stanislovu Lietuviu, 1544 metų universitete, Stanislovas Rapo­ Mirusio kūnas ramiai sau Šveicarijoje, Jurgis Zablockis nus) gimė, lituanisto Zigmo Zin­ lentas. Tik 1589 metais pasi­ skaitė lotynų kalba, tarsi de­ gegužės mėnesį apgynė teologi­ lionis vedė. Į žmonas pasirinko ilsisi, dengiamas kapo, 1563 metais mirė Tuebingen’e. kevičiaus nuomone, dabarti­ rodė paskutinė Martyno Maž­ klamuodamas — toks buvo jos daktaro tezes (religijos kunigaikščio Albrechto asmeni­ O marmurinė plyta šitokius Du Jurgio Zablockio vertimus niame Šilutės rajone, Didžiojoje vydo parengta knygelė (maldos iškalbingas. mokslų disertaciją). Gynime da­ nio gydytojo vokiečio Aksto, skelbia žodžius: — „Litaniją” ir „Giesmė apie Lietuvoje, arba giliau į Žemai­ „Tėve mūsų” aiškinimas): 6) Stanislovas Rapolionis kartu lyvavo ir jam vadovavo Marty­ Martyno Liuterio draugo, duk­ „Čia lietuvių tautos pažiba Kristaus iš numirusių prikė­ tiją, Šilalės ir Varnių link. Tai Parafrazis. Ji išleista su trimis su Abraomu Kulviečiu ir Jurgiu nas Liuteris, tuo metu teologi­ terį Kotryną. Vestuvės įvyko Stanislovas guli, limą” Martynas Mažvydas pa­ rodo jo žemaitiška tarmė. Spė­ Jono Bretkūno darbais. Zablockiu pradėjo studijas Kro­ jos fakulteto dekanas, ir Philip 1544 metų lapkričio mėnesį. Vyras labai įžymus, vertas naudojo savo parengtuose leidi­ jama, kad bus gimęs miestelėno Beveik neturime duomenų, kuvos universitete (1528). Apie Melanchton. Gynimui vadovavo Pats kunigaikštis apmokėjo vi­ didžiausios garbės". niuose. ar valstiečio šeimoje, tačiau mo­ kurie leistų nušviesti Martyno 1533 metus baigė universitetą Martynas Liuteris. Laipsnio su­ sas išlaidas, o jos buvo didelės. (Vertė D. Dilytė- Staškevičienė) Pirmieji lietuvių humanistai tina buvo bajoraitė, Martyno Mažvydo gyvenimą iki išvykimo (antikos gerbėjai), pasukę liu- Mažvydo darbų tęsėjo Baltra­ iš Lietuvos į Prūsiją 1546 me- Stanislovas Rapolionis su pa­ teronybės keliu, vienas kitą va­ miejaus Vilento tėvo sesuo. dėjėjais buvo pradėjęs versti į dino saviškiais. Iš jų moky­ Martynui Mažvydui buvo lem­ (Nukelta į 4 psl.) lenkų, taip pat ir lietuvių kalbą Bibliją, tačiau kokių nors rank­ raščių neišliko. Bet turime vie­ ną jo lietuvišką vertimą. Tai „Giesmė apie kentėjimą Jėzaus Kristaus”. Joje giedama apie tai, kaip Jėzus buvo suimtas, kankinamas ir nukryžiuotas. Ji paskelbta Martyno Mažvydo giesmyno antroje dalyje 1570 metais.

* * * Jurgis Zablockis (apie 1510 - 1563) priklausė tai pačiai vien­ minčių grupei. Kilęs iš Zoba- lačio (dabar Gudija), netoli Eišiškių, bajoras. Studijavo kar­ tu su Abraomu Kulviečiu ir Sta­ nislovu Rapolioniu Krokuvoje (nuo 1528), atskirai Witten- berg’e dirbo Abraomo Kulviečio mokykloje Vilniuje, paskui, at­ rodo, Krokuvoje gavo mokslinį magistro laipsnį. Vis lankyda­ vosi Karaliaučiuje. 1545 metų pirmoje pusėje kartu su Abrao­ Stanislovas Rapolionis, vienas iš Martyno Mažvydo pirmtakų. K. Bogdano skulptūra mu Kulviečiu buvo Lietuvoje, Liuteroniškosios krikščionybės lopšys — Wittenberg miestas Vokietijoje šešioliktojo amžiaus graviūroje. Šeštadienis, 1997 m. liepos mėn. 5 d. D R A U G A S — M O K S L A S, MENAS, LITERATŪRA Nr. 129(26) — psl. 3

Jono Meko poemų dvikalbė knyga Jonas Mekas PRANAS VISVYDAS NINTH IDYLL Retai pasirodo vieno kurio lie­ Iš „Semeniškių idilių” tuvių poeto knygos vertimas Villages and Plains the Streams anglų kalba. Dar rečiau su lie­ Flow Through tuvišku tekstu greta. Turime DEVINTOJI IDILĖ kelias Lietuvoje išleistas poezi­ jos antologijas, tačiau vieno ats­ Per kaimus, per lygumas teka upės You too return, along ivith days gone, kiro poeto težinau tik Peter and flow again, my blue rivers, Tempest išverstą ir Liongino Pažūsio redaguotą Antano Ba­ Grįžtat, su prabėgusiom dienom, ranausko The Forest of Anykš­ ir tekat, tekat, mano melsvos upės. to carry on the songs of ivasherioomen, čiai. Išleido „Vaga” Vilniuje fishermen’s nets and grey wooden bridges. 1981 metais. Angliškame tekste Clear blue nights, smelling ivarm, Jūs nešat su savim skalbėjų daineles, poemos kupletai irgi rimuojami. streams ofthin mist off the meadow drift in O štai pernai Black Thistle žuklautojų tinklus ir pilkus medžio tiltus, ivith distinct hoof-stomps from a fettered horse. Prese leidykla New York’e išlei­ ir mėlynas, šiltai pakvipusias naktis, do Jono Meko dvikalbę knygą There is No Ithaca, kurioje kai iš lankų išplaukia lengvos rūko juostos įdėtos „Semeniškių idilės” ir Ir girdisi supančiotų arklių kanopos. To carry offrioting spring thaus, „Reminiscensijos”. Vertėjas Vy­ uillouis tom loose and yellou) lily cups, tautas Bakaitis, prieš keletą with children’s shrill riots. Jūs nešatės pavasarių triukšmingus polaidžius, metų debiutavęs su savo poezi­ The summer heat, its midday simmer: jos rinkiniu City Country, taip su karklų šakomis ir geltonų lelijų burbuolėm, lilypads croivd, ujhere a riverbed’s narrowed, tvhile pat į apglų kalbą yra išvertęs vaikų triukšmingą klegesį — mud in the heat smėlis eilę Hoelderlin’o, Mickevičiaus ir vasarų kaitrias ir šutinančias įdienes, ir įvairių lietuvių poetų eilėraš­ offish and rock-studded shallouis. čių. Vytautas Bakaitis gimė Lie­ kai susiaurėjusi vaga užanka plūdėm tuvoje 1940 metais. Baigė studi­ ir šilumoj įkaitęs dumblas jas Boston’o universitete. Dabar kvepia žuvimis ir akmeninėm brastom. And even at the peak, when the heat su šeima gyvena Brooklyn’e. Jo locked in uith no tvind appears to shiver and burn, Meko poemų vertimas, su lietu­ and barn siding cracks in the sun, even then višku tekstu, turėtų būti ypač Ak, bet ir tada, ir šilimos virpėjime, this ivater touches shade, doum in the reeds, parankus lietuvių kilmės ameri­ kai dega virpuliuodamos atokaitos, so you can feel the pull and crawl, kiečiams, kurie domisi lietuvių Jono Meko poezijos knygos lietuvių ir anglų kalba There is No Ithaca pleišėja įkaitusios klojimų lentos — kalba ir poezija. viršelis. Knygoje įdėti poemų „Semeniškių idilės" ir „Reminiscensijos” lie­ one cool blue current through your ftngers, ak, ir tada šitas vanduo giliam meldų pavėsy! Pažymėtina, kad trumpame tuviški tekstai bei Vytauto Bakaičio jų vertimai į anglų kalbą. New York: and bending over its clear blue flow įvade Meko kūrybos vizionie- Black Thistle Prese, 1996. 184 puslapiai. Kaina — 14.95 dolerių. Gauna­ Jauti, kaip teka jis, kaip pro pirštus, make out field smėlis, shimmering meadoįvs, riškumą aptaria Nobelio lite­ ma visose didžiosiose knygų parduotuvėse. kaip liejas, šliaužia vėsiai mėlyna srovė, other villages passed on the ivay here, ratūrinės premijos laureatas ir kai pasilenki — giedrioj ir mėlynoj tėkmėj Czeslaw Milosz. „Mes čia susi­ giškas patosas „Reminiscenci­ That time we were in HanoverJ remote unfamiliar homesteads, jauti praplaukiant pratekėtų kaimų kvapą, duriame su poezijos rašymo eg- jose”. Sudėtingų dalykų čia sprautled out tuhere the station the heavy oakivood tables zilyje paslaptimi. Kad šioji poe­ nėra. Tik reginčios sielos šne­ had burned to the groundj laukų ir pievų, šiviliuojančių lankų, heaped ivith. bread, meat, and a soup of cold greens, zija būtų įtaigi, ji turi naudotis kėjimas. looking up at the bright night- ir tolimų, ir nepažįstamų sodybų, Suprantu vertėjo vargus, kai sky that June. Kyla abejonė: the ivomen uiaiting for the reapers to return. kažkuo gilesniu nei nostalgija. kur prie sunkių medinių ąžuolo stalų, Ir tas kažkas yra nuotolio ga­ „Idilių” jau pirmoji eilutė: Senas argi frazei “gulėjome sudegusioj lia”, rašo Milosz’as. Cituoja Si­ yra lietaus šniokštimas krūmų stoty” išversti prireikė dešimt apdėtų mėsa, duona ir šaltais žalibarščiais, mone Weil posakį: „Nuotolis yra šakomis, skleidžianti raminantį žodžių? Ar lietuviškam vietinin­ laukia grįžtančių pjovėjų moterys. sielos grožis". Atseit, Mekui ati- jaukumą, verčiant tampa homo­ ko linksniui nepakaktų “in the 6. tolus nuo gimtinės, erdvės ir foniniu galvosūkiu. - Vertime burned down station”? laiko tarpas išgrynino jo my­ skaitome: Old is rain gūshing Somehou) or other everything, scattered thinned out all lėtos buvusios tikrovės reginius. doum shrubstems. Tą “shrub­ Dar labiau išpūstą frazuotę Iš „Reminiscensijų” stems” ištarti nėra lengva, juo matau verčiant „sulaužytą — the faces, Taip ir gimė „Semeniškių idi­ summers, hands. lės”, ištikimos vaikystėje puo­ labiau, kad po to seka “cock- dar neseniai išdidžią / Vidurio 6. selėtai terpei, kiekvienai mielai grouse drumming” (tetervinų Europą” į „and shattered from That fall we tvalked the fields, watched detalei, kiekvienam artimam dundėjimas). Taigi du „švitri­ what not long before had been Kažkaip taip skirstėsi, vis reto, ir veidų the lašt autumn gold, žmogui. Man regis, visa Meko niai” žodžiai („shrubstems” ir the proud / core and center Eu- picked the lašt floivers, filminė kūryba alsuoja gaiviu „cockgrouse”) gerokai apibrū- rope”. Šitaip aiškinant, dalykas ir vasaros, ir rankų. „Idilių” oru. Net ir jo protestas žina fonetinį veidą. Jei kas žino, pakvimpa laikraščio vedamojo and with the din ofthe camp left behind us prieš pasaulio blogį. šios pradžios geresnę vertimo proza. Mes ėjome tą rudenį laukais, žiūrėdami could see the wash strung up ivhite in the compound Prisipažinsiu, ne sykį stebė- versiją, tegul netyli. Aš nieko Dar maža pastabėlė dėl vieto­ į paskutinį rudens auksą, fade jauBi, kodėl šis kuklus dvasin­ nesugalvojau. vardžių. Reikėjo suvienodinti jų rinkdami paskutines gėles — back there by the dormitory walls. gas vyras, kuriam taip brangi Tegaliu pasakyti, vertime rašybą originale ir vertime, gal palikdami už nugaros stovyklos triukšmą, yra žemdirbių gyvenimo aplin­ svarbiausias dalykas yra sklan­ išskyrus galūnes. Pavyzdžiui, The fields were cropped already. Our talk ivas ofhome, matydami, kaip boluodami ant aikščių tolo ka, kuris idealizuoja pirmapra­ di sintaksė. Šioje srityje Bakai­ „išdegusioje Hanavo stoty”, au­ of rowanberries and cobivebs. And hou> really clear des gamtos grožybes ir nuolat tis yra pakankamai išprusęs, tentiškiau skambėtų „išdegusioj skalbiniai, ir blokų mūrai. peikia šiurkštų Vakarų civiliza­ ypač ten, kur neperstatinėja Hanau stoty”. Tas miestas taip that blue sky was. cijos cementą, vis dėlto nuo pat teksto. Kad ir Aštuonioliktos ir rašomas vertime. Kadangi Laukai jau buvo nupjauti. Kalbėjomės apie namus, atvykimo Amerikon gyvena ne idilės pradžioje: Eina, eina trau­ Wurzburg turi umlautą Ba­ šermukšnes, ir voratinklius. Ir dangaus We ivalked the slope doum to a creek, žalioje provincijoje — paupy ar kiniai / per tuštančius laukus, kaičio tekste, umlautas dėtinas spalva buvo tokia tyra ir mėlyna. then waded the creekbed midstream, pamiškėje, bet betoninio kapita­ rudeniuotus kaimus darniai ir lietuviškame. Tas pats su vvhile Jonas — funny, somehou) — kept insisting lizmo sostinėje New York’e. skamba angliškai: Car by car, Wilhelmshohe ir su Glucksbur- Pasiteisinimas: čia vieta jo kū­ the trains go by / past harvest g’u, kuris vertime kažkodėl Mes ėjome upelio klonimi, he ivas all sėt to haul us up a crab. rybai, čia dirva pelnyti duoną. clearings, autumn viliūges. Ta­ rašomas Gluecksburg. ir bridome pačiu vagos dugnu. Būt we went on. And the farmboy he was Miestas, o ne kaimas. Bet tai čiau šios Idilės antros strofos Ir Jonas — kažkaip juokinga — jis būtinai broke himself a branch and slashed the air as he kept jau kita tema, liečianti mūsų pradžia jau nesusilaukia pana­ Šios kelios nuorodos, manau, norėjo mums ištraukti vėžį. epochos pasaulėjautų paradok­ šios slinkties, nors lietuviškas gal pravers kitą kartą spausdi­ up with us, sus. vyksmas joje nėra sudėtingas: nant There is No Ithaca. Vytau­ humming some tune only he could make out. Ko reikia vertėjui? Nepaisant Kaimuos tebegirdėti dar mašinų tas Bakaitis mini daug poezijos Tačiau mes ėjome tolyn. Jis nusilaužė medžio šaką, įvairių teorijų, atsakymas lieka ūžesys, / ir skamba dar girtų žinovų, su kuriais jis aptaręs ir bernas, eidamas ja karpė orą dainuodamas Stretched out for the spell ofreal heat, listening in on aristoteliškas: kuo ištikimiau kūlėjų dainos. Vertime, įvaiz­ kai kurias vertimo frazes, kad kažką, tik sau suprantamo. the lašt fall days štili close and hot imituoti originalą. Kitais žo­ džius perstatinėjant, eilutė pra- ir su Jonu Zdaniu ir Lavvrence O mes gulėjome pačioj atokaitoj, klausydamiesi with insects and flies buzzing, džiais, nepasiduoti pagundai tįsta: Now the threshing ma- Ferlinghetti. Mano supratimu, we just lay there in the shade. And u)ith our heads poetizuoti ten, kur to visiškai chines, with drunk threshers šio bei to aptarimas yra naudin­ paskutinės rudenio tvankos, nereikia, kur prasmė verstina singing, / reverberate through- gas, tačiau davus viską nuodug­ vabzdžių ir musių ūžesio, turned up, kuo paprasčiau, glausčiau. out the viliūge. Jei šnekama niai peržiūrėti kokiam pirmaei- ir, gulint taip po krūmu, ir užmetus galvą, hoiv blue everything looked. Vytautas Bakaitis apie savo apie kūlėjus, tai kam prie ma­ liui amerikiečių poetui būtų kur rodėsi, toks mėlynumas! We’d look doum on the camp spread belou) us, atliktą darbą (didžia dalimi šinų pridurti pažymį „thre­ kas naudingiau. Taip daro the toum and the woods, the lašt gold cover, sėkmingą) užsklandoje šneka shing”? Czeslaw Milosz su savo į anglų šiek tiek miglotai. Suprantama, Man Jono Meko pokario kalbą verčiamais rinkiniais. Žiūrėjom į žemai, po kojom gulinčią stovyklą, and soak up the lašt summer ąuiver. poetinio grožio perteikimas „Reminiscensijų” erdvi, srūvi Jam daug kartų talkininkavo miestą ir medžius, paskutinį rudens auksą, iš vienos kalbos į kitą, ypač elegiška romantika lyriniu buvęs Amerikos poezijos laurea­ gerdami paskutinį vasaros virpėjimą. For once, just on the time more, to be together skambumo, visada yra beveik dvelksmu prilygsta „Idilėms”. tas Robert Hass. Dar ir poezijos and hear familiar voices laughing, to go neįmanomas. Deja, ne visai su­ Juk tai visuotinis išgyvenimas, rašymo seminarų studentai, ge­ Dar kartą drauge, dar kartą roaming the fields, free and easy again! tinku su tuo, kad “the effective taip savitai pavaizduotas jauno rai pažįstantys nūdienės angly carryover has to dealing only in žmogaus širdimi. Vertėjas ga­ kalbos niuansus. girdėt pažįstamus balsus, ir juoką, nerūpestingai contraband”. Iš tiesų čiagi yra biai pasidarbavo. Ir čia ta pati eiti taip laukais — Būt then, in time, comes one lašt time for holding verčiamas aiškutėlis nerimuo­ nuostata: kur nuosekliai imi­ hands, and a time for the leaves to start coming doum. tas turinys ir Meko nuotaika, tuojamas tekstas ir išlaikoma O tada ateis ateis paskutinis rankos • Neseniai Amerikoje susikūrė Paulius, oh Paulius sakyčiau, lyrinė intonacįja. Tiek poeto nusiteikimo gaida, kur padavimas, ir kris kris lapai. “Semeniškių idilėse”, tiek “Re- nėra papildomų aiškinančių žo­ būrelis lietuvių literatų ir žur­ ivhere are the birches novo, those white midnight miniscensijose” dominuoja pri­ delių, vertimas suįdomina. De­ nalistų, pasiruošusių parengti nor­ inčių spausdinti savo knygas auto­ O, Pauliau, Pauliau, birches siminimų kadrai. Tarsi lėtame ja, apsiėmęs kritikuoti, nurody­ rių rankraščius spaudai. Jie gali we danced around, doum by the snackbar that time we fragmentiškame filme jie aki­ siu tai, ką galima buvo glaus­ kur dabar beržai, balti vidurnakčio beržai, suredaguoti, surinkti tekstus kom­ were drunk on night, vaizdžiai atsiskleidžia prieš čiau išsakyti. piuteriu, surasti tinkamą leidi­ kur šokome, aplink kantiną, pasigėrę naktimi, mus, be jokių siurrealistinių Mekas rašo: Atsimeni gerai, niams spaustuvę. Taip pat turi gal­ ir susikabinę rankom — u>ith all of us hand in hand, fokusų, be fantazavimų. Tik kaip tąsyk mes, Hanovery, / imybes išversti tekstus iš anglų balti vidurnakčio beržai. those uhite midnight birches, realūs vaizdai ir vyksmas. Tik gulėjome sudegusioj stoty, / žiū­ kalbos į lietuvių arba iš lietuvių į pasitaikantis tam tikras susi­ rėdami į šviečiantį birželio anglų. Kreiptis galima telefonu: O, tuščios jau aikštės! those compounds all long since cleared out. jaudinimas ar pakilesnis ele- dangų. Vertėjas: You remember. 718-348-4709. Nr. 129(26 ) — psl. 4 DRAUGAS - MOKSLAS, MENA8t L IT E R A T Ū R A Šeštadienis, 1997 m. liepos mėn. 5 d.

Jurgis Mačiūnas grįžta į Lietuvą?

ALGIMANTAS ANTANAS NAUJOKAITIS

Vargu ar JAV, kitose pasaulio šalyse gyvenantys lietuviai bent kiek išsamiau žino apie taip pat išeivį, kartu su šeima iš Kauno pasitraukusį į Vakarus su 1944 metų pabėgėlių banga, Jurgį Mačiūną ir jo pradėtą Fluxus judėjimą. Lietuvoje jis vis la­ biau ima garsėti, visuomenė, ypač meninis jaunimas, vis la­ biau susidomi Jurgio Mačiūno asmenybe ir veikla. Pasak avangardir io, nepriklausomo kino men ninko Jono Meko, Jurgio sukurtas meno judėji­ mas dabai jau linksniuojamas kartu su kitais svarbiausiais 20-ojo amžiaus meno judėji­ Jurgio Mačiūno „Fluzus” kabineto eksponatas: „Safe Post/K.V.K. Fieldpost/ mais. Beje, pasak Jono Meko, savo bičiulius Mačiūnas įtikinė­ Jackpost" (detalė) jo, kad Fluxus nėra menas ar šaulį. Praėjusių metų pradžioje gis. Jis pasidalino atsiminimais Petras Repiys. Medalis Pirmosios lietuviJkos knygos 480 metų jubiliejui. Aversas — skirtas pirmajai lietuviškai meno judėjimas — esą, tai gyve­ paroda su pavadinimu “Jurgis apie mokyklinę draugystę su knygai. Reversas — skirtas Martynui Mažvydui. nimo būdas, žaidimas. Fluxus Mačiūnas. Fluxus menas-pokš- Jurgiu Mačiūnu prieškariniame žiūri į viską iš šalies ir juokiasi tas” buvo atvežta į Mačiūno Kaune, apie vėlesnį susirašinė­ “nebuvo apdovanoti” tiesioginiu iš visko, kuria savo visai skir­ gimtąjį kraštą - Lietuvą. Šios jimą su juo, apie tai, kaip prasi- palikuoniu, bet “jautė vienas ki­ tingą, savitą pasaulį ir gyveni­ parodos dienomis Vilniaus I dėjus Atgimimui jam atvykus į Martynas Mažvydas ir jo laikai tam ištikimą meilę ir nuoširdų mo būdą. Vis dėlto, dabartiniai Šiuolaikinio meno centras buvo New York’ą, Jonas Mekas jį su­ palankumą”. Testamente jų tur­ Fluxus tyrinėtojai tvirtina, kad pilnas lankytojų. Meno kritikų pažindino su Mačiūno draugais, (Atkelta iš 2 psl.) ' ties, kuri jį užklupo 1563 m. tų juos kontroliuoti ir egzamin­ tas neišvardijamas, tik pasaky­ tai iš tiesų naujas, savitas, ir žiūrovų ji buvo pripažinta ge­ Fluxus judėjimo dalyviais. gegužės 21 d. Apie Mažvydo uoti. Dėl to būta, matyt, ir kon­ ta apskritai: “ar jis yra nejuda­ pokštų menas, paneigiantis tra­ riausia 1996 metų paroda. Be­ Fluxus kabineto atidaryme tais. Nieko konkretaus nega­ gyvenimą Ragainėje daugiausia fliktų su gaunamaisiais. Bet masis, namų apyvokos daiktai, dicines formas, visais aspektais je, Kaune, gimtajame Jurgio taip pat dalyvavo ir kalbėjo lime pasakyti apie Mažvydo iš­ žinių turime iš jo laiškų, kurių savo istorinę misiją — pakelti auksas, drabužiai ir visi kiti pa­ griaunantis formalizmo esteti­ Mačiūno mieste, įkurtas Fluxus New York’e gyvenanti Jurgio silavinimą ir darbą Lietuvoje. išliko trylika (12 adresuoti Al­ tautos kultūrą — Martynas puošalai, auksiniai ar sidabri­ kos pagrindus. Fluxus kūriniai muziejus. Mačiūno sesuo Nijolė Valaitie­ Greičiausiai dirbo giedojimo brechtui). Mažvydas atliko šventai. niai, maži ar dideli, ir ar jie bū­ — bet kokie Fluxus kūrėjų pa­ Tęsdamas bendradarbiavimą nė. Ji prisiminė savo brolio vai­ Martynas Mažvydas buvo pa­ mokytoju. Aišku tik, kad, nete­ Yra išlikęs Martyno ir Benig- tų Prūsų Hercogystėje, ar už jos liesti įvairiausi daiktai — dė­ su Lila ir Gilbert Silverman kystės ir jaunystės dienas, jo kęs abiejų Karaliaučiaus uni­ skirtas vyresniuoju dvasininku, ribų ir kitaip jų vardu priklau­ nos Mažvydų testamentas, su­ žutės, baldai, kiti buities ra­ Fluxus kolekcijos fondu ir kura­ ankstyvą polinkį į savitą, origi­ versiteto profesorių Abraomo taip pat dar dirbo apskrities sytų be išimties”. darytas Tilžėje 1560 metais. Tai kandai ar įrankiai, pastatai, torium Jon Hendricks, Vilniaus nalų meną. Be kita ko, Nijolė Kulviečio ir Stanislovo Rapolio­ valdytojo S. Perbanto vertėju, garbingas, lygiateisis abiejų tar­ miesto aikštės, net rąjonai (pa­ Šiuolaikinio meno centras ėmė­ Valaitienė papasakojo kaip vė­ nio, kunigaikštis Albrechtas as­ nes mokėjo lotynų, lenkų, slavų pusavio turto paskyrimas. Jie (Tęsinys ateinantį šeštadienį) vyzdžiui, New York’o Soho si iniciatyvos įrengti nuolatinę liau Jurgis, ieškodamas savo meniniu laišku pasikvietė iš kanceliarinę („rusų”) kalbas. At­ kvartalas), netgi garsai, muzika Jurgio Mačiūno ekspoziciją — pradėto meno judėjimo pavadi­ Lietuvos ne ką kitą, o Martyną vykęs į Ragainę, čia rado anks­ — tampa neįprasto, savito me­ kabinetą. Jis buvo atidarytas nimo, ilgai vartė žodynus, ieš­ Mažvydą, jį vadindamas labai tesnio klebono A. Lauteršterno no kūriniais, arba, Mačiūno žo­ birželio mėnesio viduryje, Šiuo­ kojo tinkamo apibrėžimo, kol po mirties paliktą šeimą — aklą Suvalkijos kultūros žurnalas mokytu — eruditu. džiais, — žaidimais. laikinio meno centre. pagaliau atrado žodį Fluxus, pa­ žmoną su penkiomis dukterimis Atrodo, kad galbūt apie 1542- Šiemet Marijampolėje pradė­ meris pamini Danutės Bindo- Po karo kartu su kitais pabė­ sak jos, reiškiantį judėjimą, ėji­ ir keturiais sūnumis. Našlę pa­ 1544 metus Mažvydas buvo su­ tas leisti Prano Vaičaičio drau­ kienės gimtadienį šiais žodžiais: gėliais, Jurgis Mačiūnas gyveno mą į priekį. Dabar Fluxus judė­ imtas ar kaip kitaip nukentėjo, kirto maras, „pasigailėjęs trijų gijos kultūrinis žurnalas Suval­ “Suvalkijos žurnalas sveikina Vokietijoje (čia jis pradėjo Flux- jimą tyrinėja mokslininkai,-ren­ nes 1548 metais laišką Kara­ sūnų ir tiek pat dukterų”. Mar­ kija. Jame rašoma apie šio rašytoją, dienraščio Draugas us judėjimą) ir New York’e. Mi­ liaučiaus universiteto rektoriui tynas vedė vyresniąją dukterį krašto praeitį, žymesnius žmo­ (JAV) Redaktorę suvalkietę Da­ giamos net daktarinės disertaci­ rė vėžiu Boston’e 1978 metais, jos. pasirašė, prie pavardės pridė­ Benigną. Kartu su žmona nes, kultūrą, švietimą, tradici­ nutę Brazytę-Bindokienę pra­ palikęs didelį savo ir kitų šio ju­ damas žodžius: Protomartyr auklėjo būrelį jos brolių ir sese­ jas. kilnaus gimtadienio proga. Pa­ Pasaulyje didžiausios Fluxus dėjimo dalyvių palikimą. Dabar kolekcijos savininkas Gilbert dictus, lotynų kalba — „vadi­ rų. Vėliau Kraupiškio (dabar Vėliausiame, gegužės mėne­ teikiame autobiografinį pasako­ tie Fluxus darbai kolekcionierių namas pirmuoju kankiniu”. Tai­ Uljanovo) klebonas Augustinas sio numeryje, kultūrininkas Al­ jimą iš knygos Egzodo rašytojai Silverman sakė, kad Mačiūno ir tyrinėtojų renkami, už juos pradėtas Fluxus meno judėji­ gi jis pirmasis nukentėjo Lietu­ Jomantas, taip pat lietuvių raš­ binas Vaičkūnas rašo apie kuni­ (Vilnius, 1994) bei ištrauką apie užmokama kartais tūkstančiai voje už liuteronybę. Gali būti, tijos kūrėjas, vedė antrąją am­ go Broniaus Paukščio gyvenimą Motinos dieną iš 1989 m. Čika­ mas vis labiau plinta pasaulyje, ar net milijonai dolerių. Di­ visur garsindamas Lietuvos kad Albrechtui Mažvydą pri­ žiumi dukterį, gavęs Mažvydo ir veiklą, Birutė Biliūtė - apie goje išleistos Jos knygos Lietu­ džiausią Fluxus kolekciją turi statė Žemaitijos valdytojas Jo­ leidimą. Lietuvos Katalikų Bažnyčios vių papročiai ir tradicijos.” vardą. Pasak jo, Vilniuje atida­ sukaupę Lila ir Gilbert Silver­ rytas Fluzus kabinetas — tai nas Bilevičius, liuteronizmo ša­ Materialinė Mažvydo padėtis kronikos leidimą ir pavojus oku­ Albino Vaičiūno straipsnis man (JAV). Kabinetą atidarė Jurgio Ma­ lininkas. Ragainėje buvo prasta, jam pacijos metais. Straipsnyje skirtas Bernardo Brazdžionio tik ledkalnio viršūnė, tik maža Daugelyje pasaulio šalių ren­ čiūno mokslo dienų draugas, dalis visų sukauptų ir dar kau­ Dabar ir išmušė valanda, nu­ rūpėjo ne klebono ūkis, o moks­ Gimtosios vietos Rimvydas Sta­ 90 gyvenimo metinėms. giamos Fluxus parodos. Prieš beje, buvęs įrašytas Jurgio Ma­ lėmusi Martyno Mažvydo li­ las, kitaip sakant, lietuviškų nislovas Butautas pasakoja Žurnalas praneša, kad Prano piamų eksponatų. Atidarymo kelis metus Vokietijos Kultūros čiūno sudarytame Fluxus judė­ proga buvo parodytas Jono kimą. Jis jau atrinktas istorinei knygų rengimas, rašymas. Ta­ apie savo gimtinę — Pilviškius Vaičaičio draugijos narys Justi­ ministerįjos lėšomis didžiulė pa­ jimo dalyvių sąraše, Seimo pir­ misijai, jaučiasi jai pasirengęs čiau gyvenimo pabaigoje reika­ ir jo apylinkes, o Romas Treide- nas Sajauskas leidykloje “Ra­ Meko filmas Zefi.ro Torna (apie roda pradėjo keliauti po visą pa- mininkas Vytautas Landsber­ Jurgio Mačiūno gyvenimo mo- ir toliau rengiasi. Be abejo, jis lai pagerėjo. Be klebono val­ ris pateikė rašinį Dr. Vinco Ku­ moną” išleido apsilankymo mentus). nemano važiuoti į Karaliaučių diško sklypo Ragainėje, dar dirkos tiltui — 120 metų, {do­ Amerikoje įspūdžių esė Balti- Kabineto kolekcijoje pristato­ tuščiomis rankomis, vežasi bent turėjo du sklypus Tilžėje (dabar miai rašoma apie Marijampolės morės Lietuva. mi ne tik Jurgio Mačiūno, bet ir dalį medžiagos, reikalingos pir­ Sovetsk) ir žemės Virbalyje. krašto knygnešius, spausdina­ Rengiamas kitas žurnalo Su­ kitų šio judėjimo dalyvių — majai lietuviškai knygai... Mažvydas, įsitvirtinęs Ragai­ mas šakietės poetės mokytojos valkija numeris. Jame bus rašo­ Mick Shiumi, Yoko Ono, Robert Mažvydas susiruošė į Kara­ nėje ir apskritai Prūsijoje, lietu­ Nijolės Masteikaitės eilėraštis ma apie Marijampolės praeitį, Watts, Ben Vautier ir kitų kūri­ liaučių maždaug per mėnesį vių gyvenamoje jos dalyje (Ma­ Zanavykija. Kiekviename žur­ pasakojama, kaip Laurinaičių niai. Greta originalių Fluzus nuo Albrechto laiško, nes jau žojoje Lietuvoje) dirbo labai uo­ nalo numeryje spausdinama šeima slaugė sužeistą pokario plakatų, foto nuotraukų, dėžu­ 1546 m. rugpjūčio 1 d. buvo liai. Pirmiausia rašė, kūrė lietu­ Prano Vaičaičio draugijos nario partizaną, o vienas jų sūnus čių ir rinkinių, kabinete bus at­ įrašytas į studentų sąrašus. Ka­ viškas knygas, tuo pelnė am­ kompozitoriaus Prano Bagdono plėšikavo, griovė tai, kas po skiras audio-vizualinės medžia­ raliaučiaus universitetą Maž­ žiną padėką. Bet reikėjo dirbti sukurtų nauju dainų gaidų fak­ karo dar buvo likę. gos apie Mačiūną ir Fluxus ar­ vydas baigė per tris semestrus ir kasdieninį žmonių religinio similės. Naujausiame, ketvir­ Žurnalas gražiai ir gausiai chyvas. Kabineto lankytojai gali (vietoj aštuonių) — 1548 m. ba­ švietimo darbą. Čia susidūrė su tame numeryje - dainos Prano iliustruotas, šriftas stambus, pažiūrėti vaizdąjuostes, paklau­ landžio 5 d. gavo bakalauro dideliais sunkumais. Laiškuose Vaičaičio žodžiais Vai krinta ra- lengvai įskaitomas. syti Fluxus garsų įrašų, pavar­ laipsnį. Tai rodo, kad jis kokius kunigaikščiui Albrechtui rašo, sužėlė gaidos. Žurnalo redaktorius, Mari­ tyti knygas, kitus leidinius, šį nors mokslus jau buvo išėjęs kad lietuviai parapijiečiai nesi­ Žurnalas neužmiršta ir išeivi­ jampolės antrosios vidurinės judėjimą pristatančius katalo­ anksčiau. Be to, studijuodamas, moko krikščionybės mokslo, joje, priverstinėje tremtyje atsi­ mokyklos mokytojas Zenius gus. per labai trumpą laiką parengė todėl prašo, kad kunigaikštis dūrusių suvalkiečių - kultūri­ Šileris sakė, kad žurnalas iki Pradėjusį veikti Jurgio Ma­ ir išleido Katekizmą — pirmąją juos drausmintų baudomis, leis­ ninkų, rašytojų. Vėliausias nu­ šiol leidžiamas jo brolio, smul- čiūno Fluxus kabinetą gausiai lietuvišką knygą. Katekizmo ti­ kaus verslininko paskolintomis lanko vilniečiai, kitų miestų ir tuliniame puslapyje pasakyta, lėšomis. Kadangi tiražas nedi­ rajonų gyventojai, o taip pat kad jis „suguldytas” VIII dieną delis (500-700 egz.), o per metus sostinės svečiai. mėnesies sausio. Rengdamas išeis 10 numerių, jis menkai at­ Gal dažnėjančios parodos, Katekizmą, Mažvydas pasinau­ siperka ir dabar atsidūrė blogo­ nuolat veikiantis kabinetas, di­ dojo ir kitų autorių — lenkų bei je finansinėje būklėje, finansuo­ [FLUXPOST 17 •FLUXPOST 18 delis visuomenės susidomėji­ vokiečių katekizmais ir giesmy­ tojui yra skolingas 20 tūkstan­ FLUXPOST 18 FLUXPOST 19 mas reiškia, kad Jurgis Mačiū­ nais, paimdamas iš jų tai, kas čių litų. Jurgio Mačiūno „Fluzu ” kabineto eksponatas: Smile Stamps/Fluzpost nas ir jo Fluxus menas grįžta į jam buvo reikalinga. —Gal atsirastų iš Suvalkijos (detalė) Lietuvą? Baigęs universitetą, Mažvy­ svetur atsidūrusių lietuvių, ku­ das, ir toliau gaudamas Albre­ rie galėtų aukomis paremti žur­ chto stipendįją, dar beveik me­ nalą? — klausė redaktorius Vilniaus pastatus galimi ir šiuolaikiniai paslaugų infrastruktūrą, trans­ tus gyveno Karaliaučiuje. Paga­ Šileris. senamiestis architektūriniai sprendimai. porto ir pėsčiųjų eismą, maži­ liau, įšventintas kunigu, 1549 Žurnalą Suvalkija galima už­ Tyrimo, projektavimo, remonto, nant triukšmą, užterštumą, ge­ (Atkelta iš 1 psl.) metų kovo mėnesį paskiriamas siprenumeruoti užjūrio lietuvi­ restauravimo ir atstatymo dar­ rinant ekologiją. Ragainės klebonu. Dabar Ra­ ams. Už kiekvieną numerį rei­ joma naujų turtingų šeimi­ bus galėtų organizuoti tokios Atgimstančiai ir nepriklauso­ gainė, esanti ant kairiojo Ne­ kėtų pasiųsti trijų dolerių čekį ninkų, kad jie taip pat nepasi­ specializuotos paminklotvarkos mai Lietuvai šiandien, kaip nie­ muno kranto, priklauso Rusijos (su persiuntimu oro paštu) ir darytų nevaldomi ir nepradėtų organizacijos, kaip valstybinė kada, svarbu atkurti karų, im­ Kaliningrado (buvusio Kara­ nurodyti savo adresą. Čekį - pertvarkyti ir ardyti paminkli­ įmonė „Paminklai” (2005 Vilni­ perijų ir ideologijų griautą, bet liaučiaus) gubernijai ir vadinasi užsakymą arba aukas - siųsti nę aplinką. us, Upės 3, tel. 73 42 54; 35 41 nesugriautą valstybingumo Neman, lietuviškai tai reiškia tokiu adresu: Žurnalo Suvalkija Vilniaus senamiesčio regene- 35) bei Senamiesčio restauravi­ simbolį, istorinę savo sostinę — Nemunas. Šešioliktąjame am­ redakcija, Kęstučio g. 7, Mari­ ravimas negali būti vykdomas, mo direkcija. Vilniaus senamiestį. Čia, kaip ignoruojant išlikusias žemės Suinteresuotų firmų ir žmo­ žiuje Ragainė ir jos apylinkės Pirmosioe lietuviškos knygos 450 metų sukakties minėjimo koordinato» jampolė, Lithuania 4520. ir Gedimino laikais, laukiami valdas ir jų užstatymo linijas, nių finansinė parama gali būti dvidešimtojo amžiaus „pirkliai dar buvo menkai paliestos vo- rius profesorius dr. Domas Kaunas, minėjimo JAV komiteto pirmininkė Algimantas Antanas kietybės. Ragainės klebonu Nijolė Martinaitytė-Nelson ir Martyno Mažvydo valstvbinės bibliotekos gatvių, aikščių ir kiemų erdves. panaudota, formuojant preky­ ir amatininkai” su savo kapita­ Mažvydas dirbo iki savo mir­ lituanistikos skyriaus vedėja Silvija Vėlavičienė. Naujokaitis Be abejo, projektuojant naujus bos, gydymo, švietimo, buitinių lu, gerais norais ir siūlymais.