DOCSLIB.ORG

Abraomas Kulvietis Italijoje Ir Lietuvoje

Total Page：16

File Type：pdf, Size：1020Kb

Download full-text PDF Read full-text
Abraomas Kulvietis Italijoje Ir Lietuvoje ISSN 1392-0588 Dainora POCIŪTĖ DARBAI ir DIENOS 2005.44 Abraomas Kulvietis Italijoje ir Lietuvoje A.KULVIEČIO BIOGRAFIJOS ne tik prie Sudervės, bet ir Butkiškės BRUOŽAI dvarelį Žemaitijoje (tuometiniame Ario- galos valsčiuje)7. Pats A.Kulvietis iki šiol Duomenų apie A.Kulviečio (Abraham žinotuose dokumentuose fiksuotas tik Culvensis) gyvenimą pirmiausia su- lotyniškomis, vokiškomis ir lietuviškomis žinome iš svarbiausio jo teksto Tikėjimo (Kulviškis) nuo Kulvos dvaro kilusiomis išpažinimas (Confessio fidei) ir mirties pavardės formomis. metinėms Johanno Hopijaus parašytos Tiksli A.Kulviečio gimimo data neži- laidotuvių kalbos, išspausdintos Kara- noma, pagal antrinius duomenis spėjami liaučiuje 1547 m.1. Pirmąją Kulviečio maždaug 1510–1512 metai8. Kulviečiai biogramą apie 1582–1587 m. parašė Jo- vartojo Gulbės ženklą, kuris lydi ir nas Wigandas (1523–1587)2. Biografines A.Kulviečio įrašą Karaliaučiaus univer- rekonstrukcijas, paremtas Karaliaučiaus siteto albume9. A.Kulviečio tėvas Petras valstybinio archyvo dokumentais, pa- mirė 1542 m., o motina buvo gyva dar skelbė Paulius Tschakertas ir Theodoras 1549 m. Wotschke3. Apie pradinį A.Kulviečio lavinimąsi Konstantinas Jablonskis nustatė, kad nežinoma. 1528 m. liepos 6 d. jis įsirašė į Kulviečiai buvo kilę iš bajoro Ginvilos, Krokuvos universitetą. Šis faktas siejamas turėjusio keturis sūnus: Radvilą, Mačį, su universiteto matrikulose esančiu įrašu, Stonkų ir Joną4. Jų valdų palikimas buvo nurodančiu asmenį, atvykusį iš Kražių: Kulvoje (dab. Jonavos r.) ir Brenkliškiuose Abraham Petri de Krosz dioc. Vylnensis10. (prie Sudervės). Jauniausias Ginvilos Galbūt teisingai V.Biržiška spėjo, kad sūnus Jonas turėjo tris sūnus – Petrą, jį globojo protestantizmo rėmėjas didi- Mikalojų ir Mykolą. Pirmasis jų – Abrao- kas, žemaičių seniūnas Jonas Bilevičius, mo tėvas Petras Jonaitis Ginvilonis (Petr turintis dvarą Medininkų vyskupijoje, Janovič Ginviloviča) – dokumentuose Viduklėje, kur jau galėjo būti ir mokykla. minimas nuo 1516 m.5. Nuo Kulvos dvaro J.Bilevičius, susidomėjęs Reformacija jau kilusia pavarde Kulviečiai bajorai vadi- nuo XVI a. 5-ojo dešimtmečio bei palai- nosi jau nuo 1528 m. Jie buvo laikomi ir kydamas artimus ryšius su kunigaikščiu Kernavės bajorais, nes Brenkliškių dva- Albrechtu, ir vėliau rėmė A.Kulvietį11. reliai buvo Kernavės valsčiuje, Vilniaus Po mėnesio, rugpjūčio 6 d., Krokuvos paviete. A.Kulviečio motina bajoraitė universitete, nurodęs atvykimo vietą Elžbieta Jodotaitė (Elizabeth Jadathow- šalia esančius Raseinius, įsimatriku- na, Jadautaitė, Jadotovna)6 galėjo būti liavo kitas Lietuvos Reformacijos pra- žemaičių kilmės, nes turėjo palikimo dininkas Stanislovas Rapolionis (sykiu Ši publikacija parengta vykdant VU Filologijos fakulteto mokslinių tyrimų projektą „LITTERA. Lietuvių tautinis identitetas XVI–XX a. kultūrų dialogo kontekstuose“. Straipsnyje panaudota 2004–2005 m. stažuotėse Pizos ir Udinės universitetuose rinkta mokslinė medžiaga. 248 IŠ ARCHYVŲ su dar penkiais atvykusias lietuviais, Goštautu, kuris ragino Kulvietį vykti į vienas jų – lietuvių raštijos pradininkas Italiją studijuoti medicinos, tačiau jau Jurgis Zablockis). Iki šiol nežinoma, tada Lietuvos reformacijos pradininkas ar S.Rapolionis galėjo būti A.Kulvie- labiau vertinęs „pamaldumo siekį ir čio giminaitis (consanguineus, galbūt tikrą Dievo pažinimą“15. Ar tuo metu pusbrolis iš motinos pusės), kaip spėta jis galėjo būti įšventintas į kunigus ir, J.Wigando biogramoje, kurioje tvirtina- kaip spėja V.Biržiška, kunigauti, kol kas ma, jog S.Rapolionis iškilo remiamas nežinoma. Vėliau Vilniaus vyskupas A.Kulviečio12. Paulius Alšėniškis, kaltindamas Kulvietį Labai greitai A.Kulvietis Krokuvos erezija, minėjo jo kunigystę. universitete įsigijo bakalauro laipsnį: 1536 m. su A.Goštauto rekomendaci- 1529 rugsėjo 14 d., magistrui Stanislovui niu laišku Kulvietis išvyko į Prūsiją pas iš Lovičo einant dekano pareigas kartu su Albrechtą, kuris išsiuntė jį studijoms į kitais bakalauro laipsnis buvo suteiktas Leipcigo universitetą. Šioje aukštojoje Abraomui iš Kulvos13. Tiksliai nežinoma, mokykloje Kulvietis įsimatrikuliavo kur Kulvietis įsigijo magistro laipsnį, 1536 pavasarį16. tačiau J.Hopijaus laidotuvių kalboje Nuolatiniai Goštauto ryšiai su Prūsijos teigiama, jog po Krokuvos jis studijavo kunigaikščiu Albrechtu ir Kulviečio laisvuosius menus Liuveno (Louvaine) rėmimas leidžia daryti prielaidas ir universitete, kur išmoko hebrajų ir grai- apie šio išskirtiniais kultūros užmojais kų kalbas. Tai patvirtino ir J.Wigandas, pasižymėjusio pirmo Naujųjų laikų LDK anot kurio, Kulvietis lotynų, graikų ir didiko filoprotestantines nuotaikas17. hebrajų kalbas išmoko „ne blogiau už Tokį spėjimą sustiprina ir tai, kad Vil- savo motinos kalbą“. Hopijus pabrėžė, niaus vaivados (nuo 1522 m.) Goštauto jog būtent Liuvene Kulvietis susidomėjo raštininku dirbo Venclovas Mikalojaitis protestantizmu – „dangiškuoju moky- (Mykolas Lietuvis), kurio traktate Apie mu apie grynąją Kristaus Evangeliją“. totorių, lietuvių ir maskvėnų papročius Hopijaus teigimu, Kulvietis Liuvene (apie 1550 m.) iš protestantiškų pozi- klausėsi Erazmo Roterdamiečio ir Si- cijų aštriai kritikuojamos institucinės gismundo Goklenijaus paskaitų. Liuve- Katalikų bažnyčios ydos18. no universitetas buvo garsus dėl savo Leipcigo universitete Kulvietis įstojo kalbų kolegijos (Collegium Trilingue), į rytų europiečius vienijančią „natio tačiau Erazmas Roterdamietis ten ne- polonica“ korporaciją, į kurią buvo bedėstė nuo 1521 m.14. Apie Kulviečio priimami tik turintys magistro ar dak- studijas Liuvene kitų įrodymų kol kas taro laipsnį19. Ten susipažino su tais neturime, bet pagrindiniais Hopijaus pačiais metais įstojusiu pirmų lenkų pateiktais faktais galime pasitikėti, liuteronų knygų parengėju Janu Sek- nes daugumą kitų jo minimų Kulviečio lucjanu. Po metų, 1537 m. gegužy, gyvenimo detalių patvirtina randami įsirašė į Vitenbergo universitetą kaip dokumentai. Manoma, kad tik apie Abraham Littuanus Magister. Kodėl ir 1535 m. Kulvietis grįžo į Lietuvą, nors kada išvyko iš Vitenbergo, tiksliai tai galėjo būti ir anksčiau. Wigando nežinoma. V.Biržiška mano, kad tai teigimu, jau tais metais jis susitiko su įvyko greitai: Vitenbergo universitete kunigaikščiu Albrechtu, su kuriuo palai- Kulvietis studijavo tik vieną semestrą kė ryšius ir vėliau, o Hopijaus liudijimu, ir jau 1537 m. pabaigoje buvo Italijoje. grįžęs iš Liuveno, Vilniuje suartėjo su Tikslesnių paliudijimų tuo klausimu Vilniaus vaivada ir kancleriu Albertu kol kas neturime20. Dainora Pociūtė ABRAOMAS KULVIETIS ITALIJOJE IR LIETUVOJE 249 Vitenberge Kulvietis klausėsi Philip- ir svarbias mūsų Reformacijos istorijos po Melanchtono, o galbūt ir Martino detales patikslina atrastas dokumen- Lutherio paskaitų21. Šis universitetas tas apie šio lietuvio doktoratą Sienos garsėjo savo disputų tradicija: cirku- universitete. liariniai ir ketvirtiniai disputai vyko nuo 1533 metų22. J.Hopijaus teigimu, Vitenberge A.Kulvietis „ėmė nuolat A.KULVIEČIO DOKTORATAS bendrauti“ su Ph.Melanchtonu ir inten- SIENOJE syviai studijavo Aristotelį. Kadangi jau Liuvene jis domėjosi teise, Vitenberge, Lotyniškas dviejų rankraštinės pro- studijuodamas Antikos filosofiją, „iš- tokolų knygos puslapių įrašas apie nagrinėjo to mokymo šaltinius“ ir „įgijo Abraomo Kulviečio doktoratą yra vie- pagirtiną civilinės teisės supratimą“, o noje Sienos universiteto diplomantų galop sugrįžo prie teologijos. registro knygoje, kuri saugoma Sienos Remiantis Hopijaus liudijimu, kad Arkivyskupijos archyve (Archivio Ar- Kulvietis po studijų Vitenberge išvyko į civescovile di Siena, Protocolli degli Italiją (anot Hopijaus – nusprendė apke- atti di laurea, 6437 (1515–1542): III liauti „kokią nors aukštutinės Vokietijos libro bastardello, 161v–162r). Ten už- ir Italijos dalį“), istoriografijoje įtvirtino registruoti 1515–1542 m. laikotarpio nuomonė, jog jis studijavo Italijoje ir doktoratų gynimo Sienos universitete ten apsigynė doktoratą. Tačiau jokie protokolai. Įrašas apie Kulvietį darytas konkretūs dokumentai, galėję liudyti paskubomis, nekaligrafiškai, naudo- apie Kulviečio Italijos laikotarpį nebuvo jantis specifinėmis XVI a. universiteto žinomi. Sunku buvo ką nors išsiaiškinti protokolų santrumpomis. ir apie Lietuvos reformacijos pradinin- Iš dokumento sužinome, kad lietuvis ko doktorato sritį, pobūdį, gynimosi Abraomas Kulvietis Ginvilonis (Cand. datą ir kt. Motyvuojant Confessio fidei d. Abramus Culvensis Gynvilonis litevanus) pareikštu Kulviečio teiginiu, jog jis esąs 1540 m. lapkričio 28–29 dienomis Sie- daktaras ir turįs teisę interpretuoti Šv. nos universitete apgynė abiejų (kanonų Raštą, spėta Kulvietį buvus teologijos ir civilinės) teisių („in utroque iure“) daktaru23. daktaro tezes. Tezių gynimo vadovai Motyvas, dėl kurio Kulvietis paliko (promotoriai) buvo abiejų teisių dakta- Vitenbergą ir išvyko į Italiją, mums nėra rai Liudvikas Burgesius ir Aleksandras aiškus. Kol kas, kaip ir Hopijus, galime Sozinas (Prom. Utruisque iuris doctores d. tai paaiškinti tik jo paties noru. Kažin Ludovicus Burgesius, d. Alexander Sozinus). ar 1535 m. Žygimanto Senojo išleistas Viena iš kanonų teisės ginamų tezių buvo: ediktas, draudžiantis LDK piliečiams Bažnyčios tarnas neaugina nei plaukų, studijuoti Vitenberge, paskatino jį iš- nei barzdos (Puncta. c. Clericus nec comam vykti į Italiją, nes tokie pat įsakymai, nec barbam nutriat). kuriais galėjo remtis Katalikų bažnyčia Doktorato tezės buvo ginamos įpras- ir Lietuvoje, Lenkijai Žygimanto Senojo tinėje universiteto doktoratų gynimo jau buvo išleisti 1520, 1522, 1523 ir 1534 vietoje – Sienos arkivyskupijos
Load more

Recommended publications
  • 2007 Holy Communion Rites In
    This book signed by the author can be obtained by writing to [email protected] Darius Petkūnas Holy Communion Rites in the Polish and Lithuanian Reformed Agendas of the 16th and Early 17th Centuries kLaIPĖDOs UnIVeRsITETAS Darius Petkūnas Holy Communion Rites in the Polish and Lithuanian Reformed Agendas of the 16th and Early 17th Centuries klaipėda, 2007 UDk 384(474.5+438)(091) Pe222 spausdinti rekomendavo klaipėdos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto redakcinė komisija 2004 11 19, (protokolas nr. 27) aprobuota klaipėdos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto teologijos katedroje, 2004 11 11 (protokolas nr. 46H-etC-1) Recenzavo: Prof. habil.dr. Helmutas arnašius Doc. dr. Jyrki knuutila (Helsinkio universitetas) Knygos the publication of this book has leidimą been made possible through parėmė the generous support of the Martin-Luther-Bund Gustav-Adolf-Werk e.v. © University of Helsinki, 2004 © klaipėdos universitetas, 2007 IsBn 978-9955-18-190-3 COntents Preface ............................................................................................ 7 Introduction .................................................................................... 9 1. a survey of the History of the Reformation in Poland and Lithuania; its Growth and Decline .............................................. .16 1.1. the Initial Impact of the Lutheran Reformation. .......... 17 1.2. the spread of the Reformation and the advance of Calvinism. ..................................................................... 25 1.3. the Detrimental
    [Show full text]
  • Liturgija Kaip Veiksnys Lietuvių Ir Prūsų Tautinei Tapatybei Išsaugoti Prūsijos Kunigaikštystėje XVI Amžiuje
    SENOJI LIETUVOS LITERATŪRA, 45 KNYGA, 2018 ISSN 1822-3656 Darius Petkūnas Liturgija kaip veiksnys lietuvių ir prūsų tautinei tapatybei išsaugoti Prūsijos kunigaikštystėje XVI amžiuje ANOTACIJA. Reformacija, nurodžiusi liturgiją atlikti gimtąja kalba, atvėrė galimybę Prūsijos kunigaikštystės tautoms įteisinti savo gimtųjų kalbų vartojimą bažnyčioje ir mokykloje. Šia galimybe iš karto pasinaudojo Prūsijos lenkai ir lietuviai, išvertę svarbiausius liturginius tekstus į savo kalbas ir jomis pradėję švęsti Mišias bei atlikti kitas liturgines apeigas. Tapusios Bažnyčios kalbomis, jos buvo pripažintos mažumų kalbomis krašte. Straipsnyje teigiama, kad liturginių tekstų prūsų kalba ir šią kalbą mokančių kunigų stoka buvo viena pagrindinių priežasčių, kodėl prūsų kalbos vartoji- mas nebuvo įteisintas Kunigaikštystėje. Nors Reformacija skatino vartoti gimtąją kalbą Mišiose ir kitose apeigose, liturgija prūsiškose parapijose ir toliau buvo atliekama tik vokiečių kalba, todėl prūsų atžvilgiu Reformacija ne tik neprisidėjo prie tautinės tapa- tybės sustiprinimo, bet, priešingai, dar labiau paspartino prūsų tautos germanizaciją. REIKŠMINIAI ŽODŽIAI: Liuteronų Bažnyčia; liturgija; Mišios; agenda; prūsų kalba. Vienas pagrindinių Reformacijos siekių buvo švęsti Mišias ir atlikti kitas litur- gines apeigas liaudžiai suprantama kalba. Šis, tuo metu radikaliai skambėjęs, tikslas buvo įtvirtintas 1530 m. Augsburgo išpažinime, kurio XXIV paragra- fas skelbė: „Mes Mišias išlaikome ir pagarbiausiai švenčiame. Laikomasi ir beveik visų įprastinių apeigų, išskyrus
    [Show full text]
  • STIPENDIARIES of the CALVINIST CHURCH of the GRAND DUCHY of LITHUANIA and ITS SYNOD in FOREIGN UNIVERSITIES in the 17TH CENTURY Ingė Lukšaitė
    LITHUANIAN historical STUDIES 16 2011 ISSN 1392-2343 PP. 29–50 STIPENDIARIES OF THE CALVINIST CHURCH OF THE GRAND DUCHY OF LITHUANIA AND ITS SYNOD IN FOREIGN UNIVERSITIES IN THE 17TH CENTURY Ingė Lukšaitė ABSTRACT The article analyses the organisation of higher education by the Calvinist Church of the Grand Duchy of Lithuania (Unitas Lituaniae) in the 17th century, in the period of the weakening of the Reformation, covering the first half of the 17th century, and the second half of the century, when Evangelicals became a religious minority. Research reveals that the education of young people at foreign universities was funded by private means, collected in the districts and accumulated by the Synod. This article also investigates the formation of the institution of interna- tional alumni at the Synod of the Calvinist Church, which became part of the system of education of that Church. The stipendiaries had to make up for the financial aid by working at locations assigned by the Synod. The continuous operation of the institute of international alumni at the Synod for more than a century permitted cultural contacts and simultaneously promoted the infusion of new ideas into the evolution of Lithuanian cul- ture. The most important of the latter included the formation of groups of clergymen and school teachers with a university education; the nurturing of Adomas Rasijus’ (ca 1575–1627/8) projects for the adjustment of the social structure and the refinement of the education system in Lithuania by the establishment of academic grammar schools for the nobility and merchants from Lithuania with special syllabi; the encouragement of S.B.
    [Show full text]
  • Mokslas, Menas, Literatūra
    ANTROJI DALIS D R A U G A S MOKSLAS, MENAS, LITERATŪRA I tas — lietuvių kalbos pana­ šumas į lotynų kalbą. Autorius Martynas Mažvydas ir jo laikai pateikia 74 lotyniškus žodžius, kurie savo prasme ir skambesiu panašūs į lietuviškus: unda ALBINAS JOVAIŠAS (vanduo), sol (saulė), mensis (mėnesis), noctis (nakties), deus Martynas Mažvydas, pirmųjų pusėje. (dievas), vir (vyras), tu (tu), na­ lietuviškų knygų kūrėjas, atėjo Artimai susisieja su Renesan­ šus (nosis), dentes (dantys), į lietuvių tautos kultūrą Rene­ su ir Reformacija, kilusi 16-ojo gentes (gentys), linum (linai), sanso laikais — šešioliktame amžiaus pradžioje Vokietijoje. ovis (avis), duo (du), tres (trys), amžiuje. Renesansui, arba Atgi­ Reformacija labai teigiamai pa­ septem (septyni) ir kt. Vienas Knyga apie Atgimimą mimui, būdingas ryškus mokslo veikė lietuvių tautos kultūros žodis užrašytas ir lietuvių kalba ir meno pakilimas, dėmesys raidą 16-ame amžiuje. Lotyniš­ — „ugnis” (lotynų kalba ignis). tautai ir valstybei. Sakoma, kad kai reformatio reiškia „pertvar­ Mykolas Lietuvis paliečia ir Pasirodė nauja knyga apie Viduriniais amžiais vyravo teo­ kymas”. Šio sąjūdžio veikėjai labai aštrų politinį bei kultūrinį Lietuvą anglų kalba (Boulder, centrizmas (graikiškai theos — siekė pertvarkyti, pagerinti ka­ klausimą — slavų kanceliarinės Colorado: Westview Press/Har- dievas, lotyniškai centram — talikų tikėjimą. Reformaciją kalbos oficialų vartojimą ne tik per Collins, 1997), pavadinta vidurys), kuris visa ko pradžia pradėjo Vokietijos miesto Wit- visoje Lietuvos Didžiojoje Kuni­ Lithuania. The Rebel Nation. Ši ir pabaiga, centru ir esme laikė tenberg’o universiteto Biblijos gaikštystėje, bet ir vadinamo­ knyga yra viena iš serijos apie Dievą. Renesanso laikais ima profesorius, mąstytojas Marty­ joje „Tikrojoje Lietuvoje”, t.y. posovietines respublikas, para­ reikštis greta teocentrizmo ir nas Liuteris (1483-1546).
    [Show full text]
  • The Akademia Zamojska: Shaping a Renaissance University
    Chapter 1 The Akademia Zamojska: Shaping a Renaissance University 1 Universities in the Polish–Lithuanian Commonwealth In the course of the sixteenth century, in the territory initially under the juris- diction of Poland and, from 1569 on, of the Polish–Lithuanian Commonwealth, three centres of higher education were established that could boast the status of university. The first to be founded, in 1544, was the academy of Königsberg, known as the Albertina after the first Duke of Prussia, Albert of Hohenzollern. In actual fact, like other Polish gymnasia established in what was called Royal Prussia, the dominant cultural influence over this institution, was German, although the site purchased by the Duke on which it was erected was, at the time, a feud of Poland.1 It was indeed from Sigismund ii Augustus of Poland that the academy received the royal privilege in 1560, approval which – like the papal bull that was never ac- tually issued – was necessary for obtaining the status of university. However, in jurisdictional terms at least, the university was Polish for only one century, since from 1657 it came under direct Prussian control. It went on to become one of the most illustrious German institutions, attracting academics of international and enduring renown including the philosophers Immanuel Kant and Johann Gottlieb Fichte. The Albertina was conceived as an emanation of the University of Marburg and consequently the teaching body was strictly Protestant, headed by its first rector, the poet and professor of rhetoric Georg Sabinus (1508–1560), son-in-law of Philip Melanchthon. When it opened, the university numbered many Poles and Lithuanians among its students,2 and some of its most emi- nent masters were also Lithuanian, such as the professor of Greek and Hebrew 1 Karin Friedrich, The Other Prussia (Cambridge, Cambridge University Press, 2000), 20–45, 72–74.
    [Show full text]
  • HARVARD UKRAINIAN STUDIES Volume X Number 3/4 December 1986
    HARVARD UKRAINIAN STUDIES Volume X Number 3/4 December 1986 Concepts of Nationhood in Early Modern Eastern Europe Edited by IVO BANAC and FRANK E. SYSYN with the assistance of Uliana M. Pasicznyk Ukrainian Research Institute Harvard University Cambridge, Massachusetts Publication of this issue has been subsidized by the J. Kurdydyk Trust of the Ukrainian Studies Fund, Inc. and the American Council of Learned Societies The editors assume no responsibility for statements of fact or opinion made by contributors. Copyright 1987, by the President and Fellows of Harvard College All rights reserved ISSN 0363-5570 Published by the Ukrainian Research Institute of Harvard University, Cambridge, Massachusetts, U.S.A. Typography by the Computer Based Laboratory, Harvard University, and Chiron, Inc., Cambridge, Massachusetts. Printed by Cushing-Malloy Lithographers, Ann Arbor, Michigan. Articles appearing in this journal are abstracted and indexed in Historical Abstracts and America: History and Life. CONTENTS Preface vii Introduction, by Ivo Banac and Frank E. Sysyn 271 Kiev and All of Rus': The Fate of a Sacral Idea 279 OMELJAN PRITSAK The National Idea in Lithuania from the 16th to the First Half of the 19th Century: The Problem of Cultural-Linguistic Differentiation 301 JERZY OCHMAŃSKI Polish National Consciousness in the Sixteenth to the Eighteenth Century 316 JANUSZ TAZBIR Orthodox Slavic Heritage and National Consciousness: Aspects of the East Slavic and South Slavic National Revivals 336 HARVEY GOLDBLATT The Formation of a National Consciousness in Early Modern Russia 355 PAUL BUSHKOVITCH The National Consciousness of Ukrainian Nobles and Cossacks from the End of the Sixteenth to the Mid-Seventeenth Century 377 TERESA CHYNCZEWSKA-HENNEL Concepts of Nationhood in Ukrainian History Writing, 1620 -1690 393 FRANK E.
    [Show full text]
  • Antroji Dalis Mokslas, Menas, Literatūra
    ANTROJI DALIS D R A U G A S MOKSLAS, MENAS, LITERATŪRA Saturday supplement 1997 m. liepos mėn. 5 d. / July 5,1997 N r. 129(26) Vilniaus senamiestis ALFONSAS JOCYS Vilniaus senamiestis — tai Aukštutinė, Žemutinė ir Krei­ Lietuvos sostinės istorija. Dar voji pilys — tai Vilniaus pilių 1323 metais Didysis Lietuvos tautinis parkas, svarbiausioji kunigaikštis Gediminas, kvies­ senamiesčio dalis, Lietuvos sos­ damas amatininkus ir pirklius, tinės istorįjos pradžia. Jos teri­ savo laiškuose skelbė Vilnių ka­ torija — 80 hektarų. Pastatų rališkuoju miestu, t.y. sostine. nedaug, bendras patalpų plotas Jos gyvu simboliu ir šiandien — 46 tūkstančiai kvadratinių lieka Gedimino pilis, kuri istori­ metrų. jos šaltiniuose vadinama Aukš­ Antroji senamiesčio dalis — tutine. Šalia jos minimos Žemu­ tai 1522 metais gynybine siena tinė ir Kreivoji. apjuostas miestas, šiandieninio Žemutinės pilies teritorijoje, Vilniaus istorinis branduolys, jo kur šimtmečius buvo kūrenama širdis. Teritorija — 100 hek­ šventoji pagonybės ugnis, 1387 tarų. Jame 13 tūkstančių gy­ metais buvo pastatyta mūrinė ventojų. Patalpų plotas — 600 katedros bažnyčia. Dabar šioje tūkstančių kvadratinių metrų. vietoje — Vilniaus Katedra — Trečioji senamiesčio dalis — pagrindinė Lietuvos bažnyčia, šešioliktojo amžiaus pradžios tautos tikėjimo namai, tapę Bernardinų bažnyčios Vilniuje kompleksas: kairėje — dabartinis jo vaizdas, dešinėje — perspektyvinis jo restau­ Vilniaus priemiesčio kvartalai, ravimo projektas. šventove ne tik tikintiesiems, kuriuose yra kartu išlikę trys bet ir netikintiems. Už kelioli­ pagrindiniai Lietuvos Didžio­ neužgesusių iki šių dienų. mo valdyba. Pastebimai išaugo miesčio, kaip istorinės Lietuvos kos žingsnių stovėjo karalių rū­ sios Kunigaikštystės laikų Senamiestyje yra per _ tris­ paminklotvarkos darbų apim­ sostinės, atkūrimas ir išsau­ mai, apie kurių didingumą liu­ miesto urbanistikos elementai: dešimt buvusių didikų rūmų, 28 tys.
    [Show full text]
  • Lietuvių Literatūros Ir Tautosakos Institutas
    LIETUVIŲ LITERATŪROS IR TAUTOSAKOS INSTITUTAS INSTITUTE OF LITHUANIAN LITERATURE AND FOLKLORE ISSN 1822-3656 E A R LY LITHUANIAN LITERATURE 45 Reformation and Early Lithuanian Literature VILNIUS 2018 ISSN 1822-3656 SENOJI LIETUVOS LITERATŪRA 45 Reformacija ir senoji Lietuvos raštija VILNIUS 2018 Redakcinė kolegija vyriausiasis redaktorius doc. dr. MINTAUTAS ČIURINSKAS (filologija) Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas doc. dr. DALIA DILYTĖ (filologija) Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas dr. ONA DAUKŠIENĖ (filologija) Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas prof. dr. PIETRO U. DINI (kalbotyra) Università di Pisa prof. habil. dr. JOLANTA GELUMBECKAITĖ (kalbotyra) Goethe-Universität Frankfurt am Main doc. dr. DARIUS KUOLYS (filologija) Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas doc. dr. ILJA LEMEŠKIN (filosofija, filologija) Univerzita Karlova v Praze doc. dr. SIGITAS NARBUTAS (filologija) Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka dr. ŽIVILĖ NEDZINSKAITĖ (filologija) Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas doc. dr. ŽANA NEKRAŠEVIČ-KAROTKAJA (filologija) Baltarusijos valstybinis universitetas (Minskas) habil. dr. JAKUB NIEDŹWIEDŹ (filologija) Uniwersytet Jagielloński (Krokuva) dr. MAGDALENA ŚLUSARSKA (filologija) Instytut Badań Literackich Polskiej Akademii Nauk (Varšuva) prof. habil. dr. SERGEJUS TEMČINAS (kalbotyra) Lietuvių kalbos institutas prof. habil. dr. EUGENIJA ULČINAITĖ (filologija) Vilniaus universitetas dr. MIKAS VAICEKAUSKAS (filologija) Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas dr.
    [Show full text]
  • Biblioteca Di Studi Slavistici
    BIBLIOTECA DI STUDI SLAVISTICI – 25 – COMITATO SCIENTIFICO Giovanna Brogi Bercoff (Direttore), Stefano Bianchini, Marcello Garzaniti, Persida Lazarević, Giovanna Moracci, Monica Perotto COMITATO DI REDAZIONE Alberto Alberti, Giovanna Brogi Bercoff, Maria Chiara Ferro, Marcello Garzaniti, Nicoletta Marcialis, Giovanna Moracci, Donatella Possamai, Giovanna Siedina, Andrea Trovesi Latinitas in the Polish Crown and the Grand Duchy of Lithuania Its Impact on the Development of Identities edited by Giovanna Siedina Firenze University Press 2014 Latinitas in the polish crown and the grand duchy of Lithuania : its impact on the development of identities / edited by Giovanna Siedina - Firenze : Firenze University Press, 2014. (Biblioteca di Studi slavistici ; 25) http://digital.casalini.it/9788866556756 ISBN 978-88-6655-675-6 (online) ISBN 978-88-6655-674-9 (print) La collana Biblioteca di Studi Slavistici è curata dalla redazione di Studi Slavistici, rivista di pro- prietà dell’Associazione Italiana degli Slavisti (<http://fupress.com/riviste/studi-slavistici/17>). Editing e progetto grafico: Alberto Alberti. Questo volume è stato pubblicato con il contributo dell’Università degli Studi di Verona, Dipartimento di Lingue e Letterature Straniere. In copertina: Rappresentazione della Superbia, tratta dal corso di poetica Via poetarum ad fontes Castalidum, 1724 (Biblioteca Nazionale Ucraina, Kiev, Ucraina). Certificazione scientifica delle Opere Tutti i volumi pubblicati sono soggetti a un processo di referaggio esterno di cui sono responsabili il Consiglio editoriale della FUP e i Consigli scientifici delle singole collane. Le opere pubblicate nel catalogo della FUP sono valutate e approvate dal Consiglio editoriale della casa editrice. Per una descrizione più analitica del processo di referaggio si rimanda ai documenti ufficiali pubblicati sul catalogo on-line della casa editrice (www.fupress.com).
    [Show full text]
  • Downloaded from Brill.Com09/25/2021 04:43:48PM Via Free Access 196 Book Peace Boundary; A
    LITHUANIAN HISTORICAL STUDIES 13 2008 ISSN 1392-2343 PP. 195–204 ANNOTATIONS Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos šaltiniai. Faktas. Kontekstas. Interpretacija [Historical Sources of the Grand Duchy of Lithuania: Fact, Context, Interpretation], Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2007. Pp. 452. ISBN 978-9986-780-91-5. This publication offers an analysis of information contained in GDL historical sources from the first half of thirteenth to the end of the sixteenth centuries, as well as posing problems of interpretation and related aspects of the reliability of historical texts. The articles appearing in the publication are divided into several groups: annals and chronicles – the historical sources of GDL (the first half of the thirteenth to sixteenth centuries) (T. Vilkul Some Sources of the Lithuanian Data in the Galich-Volyn’ian Annals; D. Dąbrowski A Story about Vaišelga (Vaišvilkas). A Historiographical Essay; J. Jurkiewicz Is It Mere Plagiarism? Notes on the Authorship of ‘Sarmatiae Europeae Descriptio (1578)’); Lithuanian Metrica (I. Valikonytė The Search for Structural Pat- tern in the Oldest Court Books of the Lithuanian Metrica; V. Mianzhinski The Szlachta, Boyars, Courtiers, Landowners, Townsmen and Other Per- sons in Book No. 30 of the Metrica of the Grand Duchy of Lithuania; D. Antanavičius The 1641 Revision of the Books of the Lithuanian Metrica and the Formation of an Independent Group of Vice-chancellor Books; A. Rachuba A Book of the Lithuanian Metrica in the Library of the Lithuanian Academy of Sciences; Z. Kiaupa By Whom, for What Reason and Why the Lithuanian Metrica Was Searched in the Latter Half of the Eighteenth Cen- tury, R.
    [Show full text]
  • The Commission for National Education of Poland and Lithuania (1773-1794): a Historical Study of Some Aspects of Its Educational Reforms
    THE COMMISSION FOR NATIONAL EDUCATION OF POLAND AND LITHUANIA (1773-1794): A HISTORICAL STUDY OF SOME ASPECTS OF ITS EDUCATIONAL REFORMS by John A. Rackauskas Thesis presented to the School of Graduate Studies of the University of Ottawa as partial fulfillment of the requirements for the degree of Doctor of Philosophy i\>3iet. LIBRARIES * e/,S(ty o< v Chicago, Illinois, 1977 John A. Rackauskas, Ottawa, Canada, 1977 UMI Number: DC53279 INFORMATION TO USERS The quality of this reproduction is dependent upon the quality of the copy submitted. Broken or indistinct print, colored or poor quality illustrations and photographs, print bleed-through, substandard margins, and improper alignment can adversely affect reproduction. In the unlikely event that the author did not send a complete manuscript and there are missing pages, these will be noted. Also, if unauthorized copyright material had to be removed, a note will indicate the deletion. UMI UMI Microform DC53279 Copyright 2011 by ProQuest LLC All rights reserved. This microform edition is protected against unauthorized copying under Title 17, United States Code. ProQuest LLC 789 East Eisenhower Parkway P.O. Box 1346 Ann Arbor, Ml 48106-1346 ACKNOWLEDGMENTS This thesis was begun under the supervision of Professor Antanas Paplauskas-Ramunas, Ph.D., Vice-Dean of the Faculty of Education and Director of the Comparative Education Centre of the University of Ottawa. After his death the thesis was directed and supervised by Professor Mary Mulcahy, Ph.D., Director of Graduate Programmes, Faculty of Education of the University of Ottawa. The writer is indebted to Professor Algirdas Sidlauskas, of the University of Vilnius, for his assistance with primary source documents in the archives of the University of Vilnius; to Professor J.
    [Show full text]
  • Laurynas ŠEDVYDIS LIETUVOS DIDŽIOSIOS KUNIGAIKŠTYSTĖS
    VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS KLAIPĖDOS UNIVERSITETAS Laurynas ŠEDVYDIS LIETUVOS DIDŽIOSIOS KUNIGAIKŠTYSTĖS VALDANČIOJO ELITO RENGIMAS VIEŠAJAM VALSTYBĖS GYVENIMUI XVI A. – XVII A. VIDURYJE Daktaro disertacija Humanitariniai mokslai, istorija (05 H) Kaunas, 2016 Disertacija rengta 2011-2016 m. Vytauto Didžiojo Universitete. Mokslinis vadovas: Prof. dr. Jūratė Kiaupienė (Lietuvos istorijos institutas, Vytauto Didžiojo Universitetas, Humanitariniai mokslai, istorija – 05 H) 2 Turinys Turinys .......................................................................................................................................... 3 Įvadas ............................................................................................................................................. 4 Darbo aktualumas ir naujumas. ...................................................................................................... 4 Darbo objektas. .............................................................................................................................. 7 Tiriama grupė. ................................................................................................................................ 7 Darbo tikslas ir uždaviniai. ............................................................................................................ 8 Tyrimo metodai. ............................................................................................................................. 8 Darbo struktūra ..............................................................................................................................
    [Show full text]