ISSN 1392-0588 Dainora POCIŪTĖ DARBAI ir DIENOS 2005.44 Abraomas Kulvietis Italijoje ir Lietuvoje A.KULVIEČIO BIOGRAFIJOS ne tik prie Sudervės, bet ir Butkiškės BRUOŽAI dvarelį Žemaitijoje (tuometiniame Ario- galos valsčiuje)7. Pats A.Kulvietis iki šiol Duomenų apie A.Kulviečio (Abraham žinotuose dokumentuose fiksuotas tik Culvensis) gyvenimą pirmiausia su- lotyniškomis, vokiškomis ir lietuviškomis žinome iš svarbiausio jo teksto Tikėjimo (Kulviškis) nuo Kulvos dvaro kilusiomis išpažinimas (Confessio fidei) ir mirties pavardės formomis. metinėms Johanno Hopijaus parašytos Tiksli A.Kulviečio gimimo data neži- laidotuvių kalbos, išspausdintos Kara- noma, pagal antrinius duomenis spėjami liaučiuje 1547 m.1. Pirmąją Kulviečio maždaug 1510–1512 metai8. Kulviečiai biogramą apie 1582–1587 m. parašė Jo- vartojo Gulbės ženklą, kuris lydi ir nas Wigandas (1523–1587)2. Biografines A.Kulviečio įrašą Karaliaučiaus univer- rekonstrukcijas, paremtas Karaliaučiaus siteto albume9. A.Kulviečio tėvas Petras valstybinio archyvo dokumentais, pa- mirė 1542 m., o motina buvo gyva dar skelbė Paulius Tschakertas ir Theodoras 1549 m. Wotschke3. Apie pradinį A.Kulviečio lavinimąsi Konstantinas Jablonskis nustatė, kad nežinoma. 1528 m. liepos 6 d. jis įsirašė į Kulviečiai buvo kilę iš bajoro Ginvilos, Krokuvos universitetą. Šis faktas siejamas turėjusio keturis sūnus: Radvilą, Mačį, su universiteto matrikulose esančiu įrašu, Stonkų ir Joną4. Jų valdų palikimas buvo nurodančiu asmenį, atvykusį iš Kražių: Kulvoje (dab. Jonavos r.) ir Brenkliškiuose Abraham Petri de Krosz dioc. Vylnensis10. (prie Sudervės). Jauniausias Ginvilos Galbūt teisingai V.Biržiška spėjo, kad sūnus Jonas turėjo tris sūnus – Petrą, jį globojo protestantizmo rėmėjas didi- Mikalojų ir Mykolą. Pirmasis jų – Abrao- kas, žemaičių seniūnas Jonas Bilevičius, mo tėvas Petras Jonaitis Ginvilonis (Petr turintis dvarą Medininkų vyskupijoje, Janovič Ginviloviča) – dokumentuose Viduklėje, kur jau galėjo būti ir mokykla. minimas nuo 1516 m.5. Nuo Kulvos dvaro J.Bilevičius, susidomėjęs Reformacija jau kilusia pavarde Kulviečiai bajorai vadi- nuo XVI a. 5-ojo dešimtmečio bei palai- nosi jau nuo 1528 m. Jie buvo laikomi ir kydamas artimus ryšius su kunigaikščiu Kernavės bajorais, nes Brenkliškių dva- Albrechtu, ir vėliau rėmė A.Kulvietį11. reliai buvo Kernavės valsčiuje, Vilniaus Po mėnesio, rugpjūčio 6 d., Krokuvos paviete. A.Kulviečio motina bajoraitė universitete, nurodęs atvykimo vietą Elžbieta Jodotaitė (Elizabeth Jadathow- šalia esančius Raseinius, įsimatriku- na, Jadautaitė, Jadotovna)6 galėjo būti liavo kitas Lietuvos Reformacijos pra- žemaičių kilmės, nes turėjo palikimo dininkas Stanislovas Rapolionis (sykiu Ši publikacija parengta vykdant VU Filologijos fakulteto mokslinių tyrimų projektą „LITTERA. Lietuvių tautinis identitetas XVI–XX a. kultūrų dialogo kontekstuose“. Straipsnyje panaudota 2004–2005 m. stažuotėse Pizos ir Udinės universitetuose rinkta mokslinė medžiaga. 248 IŠ ARCHYVŲ su dar penkiais atvykusias lietuviais, Goštautu, kuris ragino Kulvietį vykti į vienas jų – lietuvių raštijos pradininkas Italiją studijuoti medicinos, tačiau jau Jurgis Zablockis). Iki šiol nežinoma, tada Lietuvos reformacijos pradininkas ar S.Rapolionis galėjo būti A.Kulvie- labiau vertinęs „pamaldumo siekį ir čio giminaitis (consanguineus, galbūt tikrą Dievo pažinimą“15. Ar tuo metu pusbrolis iš motinos pusės), kaip spėta jis galėjo būti įšventintas į kunigus ir, J.Wigando biogramoje, kurioje tvirtina- kaip spėja V.Biržiška, kunigauti, kol kas ma, jog S.Rapolionis iškilo remiamas nežinoma. Vėliau Vilniaus vyskupas A.Kulviečio12. Paulius Alšėniškis, kaltindamas Kulvietį Labai greitai A.Kulvietis Krokuvos erezija, minėjo jo kunigystę. universitete įsigijo bakalauro laipsnį: 1536 m. su A.Goštauto rekomendaci- 1529 rugsėjo 14 d., magistrui Stanislovui niu laišku Kulvietis išvyko į Prūsiją pas iš Lovičo einant dekano pareigas kartu su Albrechtą, kuris išsiuntė jį studijoms į kitais bakalauro laipsnis buvo suteiktas Leipcigo universitetą. Šioje aukštojoje Abraomui iš Kulvos13. Tiksliai nežinoma, mokykloje Kulvietis įsimatrikuliavo kur Kulvietis įsigijo magistro laipsnį, 1536 pavasarį16. tačiau J.Hopijaus laidotuvių kalboje Nuolatiniai Goštauto ryšiai su Prūsijos teigiama, jog po Krokuvos jis studijavo kunigaikščiu Albrechtu ir Kulviečio laisvuosius menus Liuveno (Louvaine) rėmimas leidžia daryti prielaidas ir universitete, kur išmoko hebrajų ir grai- apie šio išskirtiniais kultūros užmojais kų kalbas. Tai patvirtino ir J.Wigandas, pasižymėjusio pirmo Naujųjų laikų LDK anot kurio, Kulvietis lotynų, graikų ir didiko filoprotestantines nuotaikas17. hebrajų kalbas išmoko „ne blogiau už Tokį spėjimą sustiprina ir tai, kad Vil- savo motinos kalbą“. Hopijus pabrėžė, niaus vaivados (nuo 1522 m.) Goštauto jog būtent Liuvene Kulvietis susidomėjo raštininku dirbo Venclovas Mikalojaitis protestantizmu – „dangiškuoju moky- (Mykolas Lietuvis), kurio traktate Apie mu apie grynąją Kristaus Evangeliją“. totorių, lietuvių ir maskvėnų papročius Hopijaus teigimu, Kulvietis Liuvene (apie 1550 m.) iš protestantiškų pozi- klausėsi Erazmo Roterdamiečio ir Si- cijų aštriai kritikuojamos institucinės gismundo Goklenijaus paskaitų. Liuve- Katalikų bažnyčios ydos18. no universitetas buvo garsus dėl savo Leipcigo universitete Kulvietis įstojo kalbų kolegijos (Collegium Trilingue), į rytų europiečius vienijančią „natio tačiau Erazmas Roterdamietis ten ne- polonica“ korporaciją, į kurią buvo bedėstė nuo 1521 m.14. Apie Kulviečio priimami tik turintys magistro ar dak- studijas Liuvene kitų įrodymų kol kas taro laipsnį19. Ten susipažino su tais neturime, bet pagrindiniais Hopijaus pačiais metais įstojusiu pirmų lenkų pateiktais faktais galime pasitikėti, liuteronų knygų parengėju Janu Sek- nes daugumą kitų jo minimų Kulviečio lucjanu. Po metų, 1537 m. gegužy, gyvenimo detalių patvirtina randami įsirašė į Vitenbergo universitetą kaip dokumentai. Manoma, kad tik apie Abraham Littuanus Magister. Kodėl ir 1535 m. Kulvietis grįžo į Lietuvą, nors kada išvyko iš Vitenbergo, tiksliai tai galėjo būti ir anksčiau. Wigando nežinoma. V.Biržiška mano, kad tai teigimu, jau tais metais jis susitiko su įvyko greitai: Vitenbergo universitete kunigaikščiu Albrechtu, su kuriuo palai- Kulvietis studijavo tik vieną semestrą kė ryšius ir vėliau, o Hopijaus liudijimu, ir jau 1537 m. pabaigoje buvo Italijoje. grįžęs iš Liuveno, Vilniuje suartėjo su Tikslesnių paliudijimų tuo klausimu Vilniaus vaivada ir kancleriu Albertu kol kas neturime20. Dainora Pociūtė ABRAOMAS KULVIETIS ITALIJOJE IR LIETUVOJE 249 Vitenberge Kulvietis klausėsi Philip- ir svarbias mūsų Reformacijos istorijos po Melanchtono, o galbūt ir Martino detales patikslina atrastas dokumen- Lutherio paskaitų21. Šis universitetas tas apie šio lietuvio doktoratą Sienos garsėjo savo disputų tradicija: cirku- universitete. liariniai ir ketvirtiniai disputai vyko nuo 1533 metų22. J.Hopijaus teigimu, Vitenberge A.Kulvietis „ėmė nuolat A.KULVIEČIO DOKTORATAS bendrauti“ su Ph.Melanchtonu ir inten- SIENOJE syviai studijavo Aristotelį. Kadangi jau Liuvene jis domėjosi teise, Vitenberge, Lotyniškas dviejų rankraštinės pro- studijuodamas Antikos filosofiją, „iš- tokolų knygos puslapių įrašas apie nagrinėjo to mokymo šaltinius“ ir „įgijo Abraomo Kulviečio doktoratą yra vie- pagirtiną civilinės teisės supratimą“, o noje Sienos universiteto diplomantų galop sugrįžo prie teologijos. registro knygoje, kuri saugoma Sienos Remiantis Hopijaus liudijimu, kad Arkivyskupijos archyve (Archivio Ar- Kulvietis po studijų Vitenberge išvyko į civescovile di Siena, Protocolli degli Italiją (anot Hopijaus – nusprendė apke- atti di laurea, 6437 (1515–1542): III liauti „kokią nors aukštutinės Vokietijos libro bastardello, 161v–162r). Ten už- ir Italijos dalį“), istoriografijoje įtvirtino registruoti 1515–1542 m. laikotarpio nuomonė, jog jis studijavo Italijoje ir doktoratų gynimo Sienos universitete ten apsigynė doktoratą. Tačiau jokie protokolai. Įrašas apie Kulvietį darytas konkretūs dokumentai, galėję liudyti paskubomis, nekaligrafiškai, naudo- apie Kulviečio Italijos laikotarpį nebuvo jantis specifinėmis XVI a. universiteto žinomi. Sunku buvo ką nors išsiaiškinti protokolų santrumpomis. ir apie Lietuvos reformacijos pradinin- Iš dokumento sužinome, kad lietuvis ko doktorato sritį, pobūdį, gynimosi Abraomas Kulvietis Ginvilonis (Cand. datą ir kt. Motyvuojant Confessio fidei d. Abramus Culvensis Gynvilonis litevanus) pareikštu Kulviečio teiginiu, jog jis esąs 1540 m. lapkričio 28–29 dienomis Sie- daktaras ir turįs teisę interpretuoti Šv. nos universitete apgynė abiejų (kanonų Raštą, spėta Kulvietį buvus teologijos ir civilinės) teisių („in utroque iure“) daktaru23. daktaro tezes. Tezių gynimo vadovai Motyvas, dėl kurio Kulvietis paliko (promotoriai) buvo abiejų teisių dakta- Vitenbergą ir išvyko į Italiją, mums nėra rai Liudvikas Burgesius ir Aleksandras aiškus. Kol kas, kaip ir Hopijus, galime Sozinas (Prom. Utruisque iuris doctores d. tai paaiškinti tik jo paties noru. Kažin Ludovicus Burgesius, d. Alexander Sozinus). ar 1535 m. Žygimanto Senojo išleistas Viena iš kanonų teisės ginamų tezių buvo: ediktas, draudžiantis LDK piliečiams Bažnyčios tarnas neaugina nei plaukų, studijuoti Vitenberge, paskatino jį iš- nei barzdos (Puncta. c. Clericus nec comam vykti į Italiją, nes tokie pat įsakymai, nec barbam nutriat). kuriais galėjo remtis Katalikų bažnyčia Doktorato tezės buvo ginamos įpras- ir Lietuvoje, Lenkijai Žygimanto Senojo tinėje universiteto doktoratų gynimo jau buvo išleisti 1520, 1522, 1523 ir 1534 vietoje – Sienos arkivyskupijos