DOCSLIB.ORG

Lietuvių Literatūros Ir Tautosakos Institutas

Total Page：16

File Type：pdf, Size：1020Kb

Download full-text PDF Read full-text
Lietuvių Literatūros Ir Tautosakos Institutas LIETUVIŲ LITERATŪROS IR TAUTOSAKOS INSTITUTAS INSTITUTE OF LITHUANIAN LITERATURE AND FOLKLORE ISSN 1822-3656 E A R LY LITHUANIAN LITERATURE 45 Reformation and Early Lithuanian Literature VILNIUS 2018 ISSN 1822-3656 SENOJI LIETUVOS LITERATŪRA 45 Reformacija ir senoji Lietuvos raštija VILNIUS 2018 Redakcinė kolegija vyriausiasis redaktorius doc. dr. MINTAUTAS ČIURINSKAS (filologija) Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas doc. dr. DALIA DILYTĖ (filologija) Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas dr. ONA DAUKŠIENĖ (filologija) Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas prof. dr. PIETRO U. DINI (kalbotyra) Università di Pisa prof. habil. dr. JOLANTA GELUMBECKAITĖ (kalbotyra) Goethe-Universität Frankfurt am Main doc. dr. DARIUS KUOLYS (filologija) Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas doc. dr. ILJA LEMEŠKIN (filosofija, filologija) Univerzita Karlova v Praze doc. dr. SIGITAS NARBUTAS (filologija) Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka dr. ŽIVILĖ NEDZINSKAITĖ (filologija) Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas doc. dr. ŽANA NEKRAŠEVIČ-KAROTKAJA (filologija) Baltarusijos valstybinis universitetas (Minskas) habil. dr. JAKUB NIEDŹWIEDŹ (filologija) Uniwersytet Jagielloński (Krokuva) dr. MAGDALENA ŚLUSARSKA (filologija) Instytut Badań Literackich Polskiej Akademii Nauk (Varšuva) prof. habil. dr. SERGEJUS TEMČINAS (kalbotyra) Lietuvių kalbos institutas prof. habil. dr. EUGENIJA ULČINAITĖ (filologija) Vilniaus universitetas dr. MIKAS VAICEKAUSKAS (filologija) Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas dr. ASTA VAŠKELIENĖ (filologija) Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas Sudarė MINTAUTAS ČIURINSKAS Parengė ir redagavo ONA DAUKŠIENĖ Į anglų kalbą vertė DIANA BARTKUTĖ BARNARD Projektą pagal „Valstybinę lituanistinių tyrimų ir sklaidos 2016–2024 metų programą“ finansavo Lietuvos mokslo taryba Projekto finansavimo sutarties Nr. LIP-075/2016 © Rokas Gelažius, apipavidalinimas, 2018 © Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2018 Išeina dukart per metus ISSN 1822-3656 Senoji Lietuvos literatūra referuojama tarptautinėse duomenų bazėse MLA International Bibliography ir EBSCO Discovery Service Turinys 11 PRATARMĖ. Mintautas Čiurinskas STRAIPSNIAI 15 DARIUS PETKŪNAS. Liturgija kaip veiksnys lietuvių ir prūsų tautinei tapatybei išsaugoti Prūsijos kunigaikštystėje XVI amžiuje 39 DARIUS ANTANAVIČIUS. Pirmasis kaunietis – spausdintos knygos autorius 80 SIGITAS NARBUTAS. Nežinoma Pauliaus Oderborno poema apie Lietuvą 109 ONA DAUKŠIENĖ. Sola fides sufficit: poleminiai elementai Chaleckio Dvinaryje (Binarius Chalecianus, 1642) 135 ONA ALEKNAVIČIENĖ. Konfesinė konkurencija ir kultūrinis bendradarbiavimas Prūsijos Lietuvoje XVIII amžiaus I pusėje: postūmiai lietuvių raštijai PUBLIKACIJOS 185 MARTYNAS GRADOVSKIS. Elegia de resurrectione Domini nostri Iesu Christi – Elegija apie mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus prisikėlimą (parengė ir iš lotynų k. vertė DARIUS ANTANAVIČIUS) RECENZIJOS 219 ALMA BRAZIŪNIENĖ. Kas nauja apie Žygimanto Augusto bibliotekos paveldą Sankt Peterburge 230 KESTUTIS GUDMANTAS. „Gyventi man su juo meilėje pagal šį raštą...“: keli pastebėjimai apie naująjį LDK ir Maskvos valstybės sutarčių leidimą 236 DARIUS ANTANAVIČIUS. Nauja reta knyga apie šv. Kazimierą 5 249 ANOTACIJOS. Mintautas Čiurinskas, Ona Daukšienė, Asta Vaškelienė 257 KRONIKA. Mintautas Čiurinskas, Simona Jaskelevičiūtė 266 ŠIOS KNYGOS AUTORIAI Contents 11 PREFACE. Mintautas Čiurinskas ARTICLES 15 DARIUS PETKŪNAS. Liturgy as a Factor in the Preservation of the Lithuanian and Prussian Ethnic Identity in the Duchy of Prussia in the Sixteenth Century 39 DARIUS ANTANAVIČIUS. The First Author of a Printed Book from Kaunas 80 SIGITAS NARBUTAS. Paul Oderborn’s Unknown Poem about Lithuania 109 ONA DAUKŠIENĖ. Sola fides sufficit: polemical elements in Binarius Chalecianus (1642) 135 ONA ALEKNAVIČIENĖ. Cultural Competition and Collaboration of Confessions in Lithuania Minor in the First Half of the Eighteenth Century: Impulses for Lithuanian Writing PUBLICATIONS 185 MARTYNAS GRADOVSKIS. Elegia de resurrectione Domini nostri Iesu Christi – Elegia about Resrurrection of Our Lord Jesus Christ (edited and translated from Latin by Darius Antanavičius) REVIEWS 219 ALMA BRAZIŪNIENĖ. What’s New about the Heritage of Sigismund Augustus Library in St. Petersburg 230 KESTUTIS GUDMANTAS. “To Live Me with Him in Love according this Letter...”: a Few Remarks about the New Edition of Lithuanian-Muscovite International Treaties 236 DARIUS ANTANAVIČIUS. New Rare Book about St. Casimir . 7 249 ANNOTATIONS. Mintautas Čiurinskas, Ona Daukšienė, Asta Vaškelienė 257 CHRONICLE. Mintautas Čiurinskas, Simona Jaskelevičiūtė 266 AUTHORS OF THIS VOLUME Pratarmė Reformacijos jubiliejiniai metai šio Senosios Lietuvos literatūros 45 numerio autorius paskatino pateikti tyrimų ir publikacijų, kurios gali būti pavadintos tikromis mokslinėmis naujienomis. Jos reikšmingai papildys Lietuvos seno- sios raštijos suvokimą ir tekstyną. Dariaus Petkūno straipsnyje dar kartą pažvelgiama į tautinių kalbų varto- jimą Prūsijos Kunigaikštystėje, lyginant ten XVI a. gyvenusių prūsų, lenkų ir lietuvių atvejus. Ypatingas dėmesys skiriamas kalbos ir liturgijos santykiui, daroma išvada apie liturgijos reikšmę kalbos, o kartu ir tautinės tapatybės, gyvybingumui bei likimui. Antai liturginių tekstų prūsų kalba ir šią kalbą mokančių kunigų bei apskritai intelektinių pajėgų stoka buvo viena pagrin- dinių priežasčių, kodėl prūsų kalbos vartojimas menko, o liturgijoje vartota vokiečių kalba dar labiau paspartino tautos germanizaciją. Kitaip buvo lenkų ir lietuvių tautinių mažumų Prūsijoje atveju. Darius Antanavičius pateikia tyrimą apie pirmąjį kaunietį spausdintos kny- gos autorių bei jo veikalą. Tai buvo Martynas Gradovskis, poemą apie Kristaus triumfą, skirtą Velykų progai, publikavęs 1561 m. Frankfurte prie Oderio, kur studijavo. Šis Kauno burmistro sūnus mirė gana jaunas, 1569 m. Gdanske, ir jo kūrybines aspiracijas teliudija tik šis studijų metų poetinis bandymas. Atskleidžiami ir poemos šaltiniai, vienu iš jų – analogiškos tematikos Vito Jakobėjaus (Vitus Jacobaeus) kūriniu – Gradovskio pasinaudota labai eks- tensyviai. Šiais laikais tai užtrauktų kaltinimą plagijavimu (tokia iš esmės ir straipsnio autoriaus pozicija), tačiau tokie tekstiniai šaltinių atradimai mums liudija, jog XVI–XVIII a. laisvas naudojimasis kelių autorių tekstais kuriant proginę poeziją buvo literatūrinė norma. Tokį vertinimą patvirtina ir dar viena publikacija – Pauliaus Oderborno tyrėjo ir vertėjo Sigito Narbuto parengtas nežinotos šio autoriaus Glebavičių 9 giminei skirtos poemėlės pristatymas skaitytojui bus dar vienas atradimas. Saksonijos krašto bibliotekoje Drezdene turbūt yra išlikęs vienintelis spau- dinio egzempliorius. Vilniuje 1583 m. išleistą tuometinio Kauno liuteronų kunigo Himną svarbu žinoti, ne tik dėl to, jog joje pašlovinama viena žymiųjų LDK giminių. Poemėlė svarbi kaip greitos Stryjkovskio Kronikos recepcijos faktas, nes straipsnyje aiškiai parodyta, jog kilmės siužetai imti iš ten. O poe- mos „konstravimo“ metodai, privalumai ir trūkumai, kaip skaitytojas įsitikins iš pirminės šios poemėlės teksto analizės, turi nemaža bendrumų su minėtuo- ju keliais metais anksčiau išėjusiu Gradovskio poezijos veikalėliu. Tokie, net ir ne aukščiausios literatūrinės vertės, poetiniai kūriniai yra reikšmingi kultūriniai faktai, turintys didesnių ir mažesnių savo paslapčių. Pavyzdys galėtų būti mažutė, bet iškalbinga detalė iš minėto Gradovskio kū- rinio: Frankfurto prie Oderio universitete studijavęs kaunietis, nors poemą dedikuoja Mikalojui Radvilai Juodajam, aiškiai savo konfesinės tapatybės nedeklaruoja. Vis dėlto savo simpatijas jis įamžina užšifruodamas tekste – įterpdamas į (170 eil.) panašiai į Liuterio pavardę skambantį graikišką žodį λυτρα – vienintelį graikiškais rašmenimis užrašytą žodį visoje knygelėje, tarsi sakydamas: sapienti sat. Onos Daukšienės straipsnis atkreipia dėmesį į tai, kad XVII a. viduryje devocinio pobūdžio katalikiškame veikale religinė polemika su protestantų nuostatomis galėjo būti ne tiesioginė, kai priešininkai puolami tuomet įpras- ta aršia leksika, o subtiliai įpinta į teksto audinį. Analizei paimtas pamal- daus aukšto išsilavinimo didiko Mikalojaus Kristupo Chaleckio Švč. Mergelei Marijai skirtų embleminių meditacijų veikalas Binarium Chalecianum (1642). Sandaros ir turinio atžvilgiu sudėtingas Chaleckio kūrinys yra juo įdomesnis dėl to, kad reprezentuoja ir išskirtinius daugiakultūrės LDK pamaldumo pavi- dalus. Straipsnyje daug dėmesio skiriama atskleisti, kaip subtiliai ir išmo- ningai tekste paslepiamos nuorodos į pagrindines doktrinas, dėl kurių nesu- taria katalikai ir evangelikai, o sola fide argumentas pasitelkiamas paremti katalikiškai transsubstanciacijos ir Įsikūnijimo sampratai. Studijos apimties Onos Aleknavičienės straipsnyje pateikiamas XVIII a. pirmosios pusės Prūsijos Lietuvos kultūros ir raštijos tyrimas, patikrinantis ir sintetinantis ligšiolines žinias, paremtas žinomų ir naujų šaltinių, autorės rastų buvusiame Karaliaučiaus archyve, duomenimis, atidžiai peržiūrėta to meto periodikos informacija. Anot vienos iš straipsnio recenzijų, jame patei- 10 SENOJI LIETUVOS LITERATŪRA. 45 KNYGA kiama „nauja autorės koncepcija apie dviejų religinių pakraipų rungimąsi dėl tikėjimo sklaidos visuomenėje“. Atkreipiamas dėmesys ne tik į konkurenciją, bet ir į kultūrinio bendradarbiavimo formas ir faktus, išryškinami tų procesų rezultatai. Be šio darbo ateityje neapsieis nė vienas vadinamąjį pietizmo lai- kotarpį Prūsijos Lietuvoje tiriantis mokslininkas. Publikacijų
Load more

Recommended publications
  • Liturgija Kaip Veiksnys Lietuvių Ir Prūsų Tautinei Tapatybei Išsaugoti Prūsijos Kunigaikštystėje XVI Amžiuje
    SENOJI LIETUVOS LITERATŪRA, 45 KNYGA, 2018 ISSN 1822-3656 Darius Petkūnas Liturgija kaip veiksnys lietuvių ir prūsų tautinei tapatybei išsaugoti Prūsijos kunigaikštystėje XVI amžiuje ANOTACIJA. Reformacija, nurodžiusi liturgiją atlikti gimtąja kalba, atvėrė galimybę Prūsijos kunigaikštystės tautoms įteisinti savo gimtųjų kalbų vartojimą bažnyčioje ir mokykloje. Šia galimybe iš karto pasinaudojo Prūsijos lenkai ir lietuviai, išvertę svarbiausius liturginius tekstus į savo kalbas ir jomis pradėję švęsti Mišias bei atlikti kitas liturgines apeigas. Tapusios Bažnyčios kalbomis, jos buvo pripažintos mažumų kalbomis krašte. Straipsnyje teigiama, kad liturginių tekstų prūsų kalba ir šią kalbą mokančių kunigų stoka buvo viena pagrindinių priežasčių, kodėl prūsų kalbos vartoji- mas nebuvo įteisintas Kunigaikštystėje. Nors Reformacija skatino vartoti gimtąją kalbą Mišiose ir kitose apeigose, liturgija prūsiškose parapijose ir toliau buvo atliekama tik vokiečių kalba, todėl prūsų atžvilgiu Reformacija ne tik neprisidėjo prie tautinės tapa- tybės sustiprinimo, bet, priešingai, dar labiau paspartino prūsų tautos germanizaciją. REIKŠMINIAI ŽODŽIAI: Liuteronų Bažnyčia; liturgija; Mišios; agenda; prūsų kalba. Vienas pagrindinių Reformacijos siekių buvo švęsti Mišias ir atlikti kitas litur- gines apeigas liaudžiai suprantama kalba. Šis, tuo metu radikaliai skambėjęs, tikslas buvo įtvirtintas 1530 m. Augsburgo išpažinime, kurio XXIV paragra- fas skelbė: „Mes Mišias išlaikome ir pagarbiausiai švenčiame. Laikomasi ir beveik visų įprastinių apeigų, išskyrus
    [Show full text]
  • STIPENDIARIES of the CALVINIST CHURCH of the GRAND DUCHY of LITHUANIA and ITS SYNOD in FOREIGN UNIVERSITIES in the 17TH CENTURY Ingė Lukšaitė
    LITHUANIAN historical STUDIES 16 2011 ISSN 1392-2343 PP. 29–50 STIPENDIARIES OF THE CALVINIST CHURCH OF THE GRAND DUCHY OF LITHUANIA AND ITS SYNOD IN FOREIGN UNIVERSITIES IN THE 17TH CENTURY Ingė Lukšaitė ABSTRACT The article analyses the organisation of higher education by the Calvinist Church of the Grand Duchy of Lithuania (Unitas Lituaniae) in the 17th century, in the period of the weakening of the Reformation, covering the first half of the 17th century, and the second half of the century, when Evangelicals became a religious minority. Research reveals that the education of young people at foreign universities was funded by private means, collected in the districts and accumulated by the Synod. This article also investigates the formation of the institution of interna- tional alumni at the Synod of the Calvinist Church, which became part of the system of education of that Church. The stipendiaries had to make up for the financial aid by working at locations assigned by the Synod. The continuous operation of the institute of international alumni at the Synod for more than a century permitted cultural contacts and simultaneously promoted the infusion of new ideas into the evolution of Lithuanian cul- ture. The most important of the latter included the formation of groups of clergymen and school teachers with a university education; the nurturing of Adomas Rasijus’ (ca 1575–1627/8) projects for the adjustment of the social structure and the refinement of the education system in Lithuania by the establishment of academic grammar schools for the nobility and merchants from Lithuania with special syllabi; the encouragement of S.B.
    [Show full text]
  • Mokslas, Menas, Literatūra
    ANTROJI DALIS D R A U G A S MOKSLAS, MENAS, LITERATŪRA I tas — lietuvių kalbos pana­ šumas į lotynų kalbą. Autorius Martynas Mažvydas ir jo laikai pateikia 74 lotyniškus žodžius, kurie savo prasme ir skambesiu panašūs į lietuviškus: unda ALBINAS JOVAIŠAS (vanduo), sol (saulė), mensis (mėnesis), noctis (nakties), deus Martynas Mažvydas, pirmųjų pusėje. (dievas), vir (vyras), tu (tu), na­ lietuviškų knygų kūrėjas, atėjo Artimai susisieja su Renesan­ šus (nosis), dentes (dantys), į lietuvių tautos kultūrą Rene­ su ir Reformacija, kilusi 16-ojo gentes (gentys), linum (linai), sanso laikais — šešioliktame amžiaus pradžioje Vokietijoje. ovis (avis), duo (du), tres (trys), amžiuje. Renesansui, arba Atgi­ Reformacija labai teigiamai pa­ septem (septyni) ir kt. Vienas Knyga apie Atgimimą mimui, būdingas ryškus mokslo veikė lietuvių tautos kultūros žodis užrašytas ir lietuvių kalba ir meno pakilimas, dėmesys raidą 16-ame amžiuje. Lotyniš­ — „ugnis” (lotynų kalba ignis). tautai ir valstybei. Sakoma, kad kai reformatio reiškia „pertvar­ Mykolas Lietuvis paliečia ir Pasirodė nauja knyga apie Viduriniais amžiais vyravo teo­ kymas”. Šio sąjūdžio veikėjai labai aštrų politinį bei kultūrinį Lietuvą anglų kalba (Boulder, centrizmas (graikiškai theos — siekė pertvarkyti, pagerinti ka­ klausimą — slavų kanceliarinės Colorado: Westview Press/Har- dievas, lotyniškai centram — talikų tikėjimą. Reformaciją kalbos oficialų vartojimą ne tik per Collins, 1997), pavadinta vidurys), kuris visa ko pradžia pradėjo Vokietijos miesto Wit- visoje Lietuvos Didžiojoje Kuni­ Lithuania. The Rebel Nation. Ši ir pabaiga, centru ir esme laikė tenberg’o universiteto Biblijos gaikštystėje, bet ir vadinamo­ knyga yra viena iš serijos apie Dievą. Renesanso laikais ima profesorius, mąstytojas Marty­ joje „Tikrojoje Lietuvoje”, t.y. posovietines respublikas, para­ reikštis greta teocentrizmo ir nas Liuteris (1483-1546).
    [Show full text]
  • The Akademia Zamojska: Shaping a Renaissance University
    Chapter 1 The Akademia Zamojska: Shaping a Renaissance University 1 Universities in the Polish–Lithuanian Commonwealth In the course of the sixteenth century, in the territory initially under the juris- diction of Poland and, from 1569 on, of the Polish–Lithuanian Commonwealth, three centres of higher education were established that could boast the status of university. The first to be founded, in 1544, was the academy of Königsberg, known as the Albertina after the first Duke of Prussia, Albert of Hohenzollern. In actual fact, like other Polish gymnasia established in what was called Royal Prussia, the dominant cultural influence over this institution, was German, although the site purchased by the Duke on which it was erected was, at the time, a feud of Poland.1 It was indeed from Sigismund ii Augustus of Poland that the academy received the royal privilege in 1560, approval which – like the papal bull that was never ac- tually issued – was necessary for obtaining the status of university. However, in jurisdictional terms at least, the university was Polish for only one century, since from 1657 it came under direct Prussian control. It went on to become one of the most illustrious German institutions, attracting academics of international and enduring renown including the philosophers Immanuel Kant and Johann Gottlieb Fichte. The Albertina was conceived as an emanation of the University of Marburg and consequently the teaching body was strictly Protestant, headed by its first rector, the poet and professor of rhetoric Georg Sabinus (1508–1560), son-in-law of Philip Melanchthon. When it opened, the university numbered many Poles and Lithuanians among its students,2 and some of its most emi- nent masters were also Lithuanian, such as the professor of Greek and Hebrew 1 Karin Friedrich, The Other Prussia (Cambridge, Cambridge University Press, 2000), 20–45, 72–74.
    [Show full text]
  • HARVARD UKRAINIAN STUDIES Volume X Number 3/4 December 1986
    HARVARD UKRAINIAN STUDIES Volume X Number 3/4 December 1986 Concepts of Nationhood in Early Modern Eastern Europe Edited by IVO BANAC and FRANK E. SYSYN with the assistance of Uliana M. Pasicznyk Ukrainian Research Institute Harvard University Cambridge, Massachusetts Publication of this issue has been subsidized by the J. Kurdydyk Trust of the Ukrainian Studies Fund, Inc. and the American Council of Learned Societies The editors assume no responsibility for statements of fact or opinion made by contributors. Copyright 1987, by the President and Fellows of Harvard College All rights reserved ISSN 0363-5570 Published by the Ukrainian Research Institute of Harvard University, Cambridge, Massachusetts, U.S.A. Typography by the Computer Based Laboratory, Harvard University, and Chiron, Inc., Cambridge, Massachusetts. Printed by Cushing-Malloy Lithographers, Ann Arbor, Michigan. Articles appearing in this journal are abstracted and indexed in Historical Abstracts and America: History and Life. CONTENTS Preface vii Introduction, by Ivo Banac and Frank E. Sysyn 271 Kiev and All of Rus': The Fate of a Sacral Idea 279 OMELJAN PRITSAK The National Idea in Lithuania from the 16th to the First Half of the 19th Century: The Problem of Cultural-Linguistic Differentiation 301 JERZY OCHMAŃSKI Polish National Consciousness in the Sixteenth to the Eighteenth Century 316 JANUSZ TAZBIR Orthodox Slavic Heritage and National Consciousness: Aspects of the East Slavic and South Slavic National Revivals 336 HARVEY GOLDBLATT The Formation of a National Consciousness in Early Modern Russia 355 PAUL BUSHKOVITCH The National Consciousness of Ukrainian Nobles and Cossacks from the End of the Sixteenth to the Mid-Seventeenth Century 377 TERESA CHYNCZEWSKA-HENNEL Concepts of Nationhood in Ukrainian History Writing, 1620 -1690 393 FRANK E.
    [Show full text]
  • Antroji Dalis Mokslas, Menas, Literatūra
    ANTROJI DALIS D R A U G A S MOKSLAS, MENAS, LITERATŪRA Saturday supplement 1997 m. liepos mėn. 5 d. / July 5,1997 N r. 129(26) Vilniaus senamiestis ALFONSAS JOCYS Vilniaus senamiestis — tai Aukštutinė, Žemutinė ir Krei­ Lietuvos sostinės istorija. Dar voji pilys — tai Vilniaus pilių 1323 metais Didysis Lietuvos tautinis parkas, svarbiausioji kunigaikštis Gediminas, kvies­ senamiesčio dalis, Lietuvos sos­ damas amatininkus ir pirklius, tinės istorįjos pradžia. Jos teri­ savo laiškuose skelbė Vilnių ka­ torija — 80 hektarų. Pastatų rališkuoju miestu, t.y. sostine. nedaug, bendras patalpų plotas Jos gyvu simboliu ir šiandien — 46 tūkstančiai kvadratinių lieka Gedimino pilis, kuri istori­ metrų. jos šaltiniuose vadinama Aukš­ Antroji senamiesčio dalis — tutine. Šalia jos minimos Žemu­ tai 1522 metais gynybine siena tinė ir Kreivoji. apjuostas miestas, šiandieninio Žemutinės pilies teritorijoje, Vilniaus istorinis branduolys, jo kur šimtmečius buvo kūrenama širdis. Teritorija — 100 hek­ šventoji pagonybės ugnis, 1387 tarų. Jame 13 tūkstančių gy­ metais buvo pastatyta mūrinė ventojų. Patalpų plotas — 600 katedros bažnyčia. Dabar šioje tūkstančių kvadratinių metrų. vietoje — Vilniaus Katedra — Trečioji senamiesčio dalis — pagrindinė Lietuvos bažnyčia, šešioliktojo amžiaus pradžios tautos tikėjimo namai, tapę Bernardinų bažnyčios Vilniuje kompleksas: kairėje — dabartinis jo vaizdas, dešinėje — perspektyvinis jo restau­ Vilniaus priemiesčio kvartalai, ravimo projektas. šventove ne tik tikintiesiems, kuriuose yra kartu išlikę trys bet ir netikintiems. Už kelioli­ pagrindiniai Lietuvos Didžio­ neužgesusių iki šių dienų. mo valdyba. Pastebimai išaugo miesčio, kaip istorinės Lietuvos kos žingsnių stovėjo karalių rū­ sios Kunigaikštystės laikų Senamiestyje yra per _ tris­ paminklotvarkos darbų apim­ sostinės, atkūrimas ir išsau­ mai, apie kurių didingumą liu­ miesto urbanistikos elementai: dešimt buvusių didikų rūmų, 28 tys.
    [Show full text]
  • Biblioteca Di Studi Slavistici
    BIBLIOTECA DI STUDI SLAVISTICI – 25 – COMITATO SCIENTIFICO Giovanna Brogi Bercoff (Direttore), Stefano Bianchini, Marcello Garzaniti, Persida Lazarević, Giovanna Moracci, Monica Perotto COMITATO DI REDAZIONE Alberto Alberti, Giovanna Brogi Bercoff, Maria Chiara Ferro, Marcello Garzaniti, Nicoletta Marcialis, Giovanna Moracci, Donatella Possamai, Giovanna Siedina, Andrea Trovesi Latinitas in the Polish Crown and the Grand Duchy of Lithuania Its Impact on the Development of Identities edited by Giovanna Siedina Firenze University Press 2014 Latinitas in the polish crown and the grand duchy of Lithuania : its impact on the development of identities / edited by Giovanna Siedina - Firenze : Firenze University Press, 2014. (Biblioteca di Studi slavistici ; 25) http://digital.casalini.it/9788866556756 ISBN 978-88-6655-675-6 (online) ISBN 978-88-6655-674-9 (print) La collana Biblioteca di Studi Slavistici è curata dalla redazione di Studi Slavistici, rivista di pro- prietà dell’Associazione Italiana degli Slavisti (<http://fupress.com/riviste/studi-slavistici/17>). Editing e progetto grafico: Alberto Alberti. Questo volume è stato pubblicato con il contributo dell’Università degli Studi di Verona, Dipartimento di Lingue e Letterature Straniere. In copertina: Rappresentazione della Superbia, tratta dal corso di poetica Via poetarum ad fontes Castalidum, 1724 (Biblioteca Nazionale Ucraina, Kiev, Ucraina). Certificazione scientifica delle Opere Tutti i volumi pubblicati sono soggetti a un processo di referaggio esterno di cui sono responsabili il Consiglio editoriale della FUP e i Consigli scientifici delle singole collane. Le opere pubblicate nel catalogo della FUP sono valutate e approvate dal Consiglio editoriale della casa editrice. Per una descrizione più analitica del processo di referaggio si rimanda ai documenti ufficiali pubblicati sul catalogo on-line della casa editrice (www.fupress.com).
    [Show full text]
  • Downloaded from Brill.Com09/25/2021 04:43:48PM Via Free Access 196 Book Peace Boundary; A
    LITHUANIAN HISTORICAL STUDIES 13 2008 ISSN 1392-2343 PP. 195–204 ANNOTATIONS Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos šaltiniai. Faktas. Kontekstas. Interpretacija [Historical Sources of the Grand Duchy of Lithuania: Fact, Context, Interpretation], Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2007. Pp. 452. ISBN 978-9986-780-91-5. This publication offers an analysis of information contained in GDL historical sources from the first half of thirteenth to the end of the sixteenth centuries, as well as posing problems of interpretation and related aspects of the reliability of historical texts. The articles appearing in the publication are divided into several groups: annals and chronicles – the historical sources of GDL (the first half of the thirteenth to sixteenth centuries) (T. Vilkul Some Sources of the Lithuanian Data in the Galich-Volyn’ian Annals; D. Dąbrowski A Story about Vaišelga (Vaišvilkas). A Historiographical Essay; J. Jurkiewicz Is It Mere Plagiarism? Notes on the Authorship of ‘Sarmatiae Europeae Descriptio (1578)’); Lithuanian Metrica (I. Valikonytė The Search for Structural Pat- tern in the Oldest Court Books of the Lithuanian Metrica; V. Mianzhinski The Szlachta, Boyars, Courtiers, Landowners, Townsmen and Other Per- sons in Book No. 30 of the Metrica of the Grand Duchy of Lithuania; D. Antanavičius The 1641 Revision of the Books of the Lithuanian Metrica and the Formation of an Independent Group of Vice-chancellor Books; A. Rachuba A Book of the Lithuanian Metrica in the Library of the Lithuanian Academy of Sciences; Z. Kiaupa By Whom, for What Reason and Why the Lithuanian Metrica Was Searched in the Latter Half of the Eighteenth Cen- tury, R.
    [Show full text]
  • The Commission for National Education of Poland and Lithuania (1773-1794): a Historical Study of Some Aspects of Its Educational Reforms
    THE COMMISSION FOR NATIONAL EDUCATION OF POLAND AND LITHUANIA (1773-1794): A HISTORICAL STUDY OF SOME ASPECTS OF ITS EDUCATIONAL REFORMS by John A. Rackauskas Thesis presented to the School of Graduate Studies of the University of Ottawa as partial fulfillment of the requirements for the degree of Doctor of Philosophy i\>3iet. LIBRARIES * e/,S(ty o< v Chicago, Illinois, 1977 John A. Rackauskas, Ottawa, Canada, 1977 UMI Number: DC53279 INFORMATION TO USERS The quality of this reproduction is dependent upon the quality of the copy submitted. Broken or indistinct print, colored or poor quality illustrations and photographs, print bleed-through, substandard margins, and improper alignment can adversely affect reproduction. In the unlikely event that the author did not send a complete manuscript and there are missing pages, these will be noted. Also, if unauthorized copyright material had to be removed, a note will indicate the deletion. UMI UMI Microform DC53279 Copyright 2011 by ProQuest LLC All rights reserved. This microform edition is protected against unauthorized copying under Title 17, United States Code. ProQuest LLC 789 East Eisenhower Parkway P.O. Box 1346 Ann Arbor, Ml 48106-1346 ACKNOWLEDGMENTS This thesis was begun under the supervision of Professor Antanas Paplauskas-Ramunas, Ph.D., Vice-Dean of the Faculty of Education and Director of the Comparative Education Centre of the University of Ottawa. After his death the thesis was directed and supervised by Professor Mary Mulcahy, Ph.D., Director of Graduate Programmes, Faculty of Education of the University of Ottawa. The writer is indebted to Professor Algirdas Sidlauskas, of the University of Vilnius, for his assistance with primary source documents in the archives of the University of Vilnius; to Professor J.
    [Show full text]
  • Universitas Vilnensis 1579-2004
    CONTENTS . THE UNIVERSITY OF VILNIUS: A HISTORICAL OVERVIEW . LITHUANIA BEFORE THE UNIVERSITY 7 3. THE AGE OF BAROQUE: THE JESUIT UNIVERSITY 1579–1773 3 4. THE UNIVERSITY IN THE AGE OF ENLIGHTENMENT 1773–1832 9 5. THE UNIVERSITY IN THE 20TH CENTURY: 40 5.1. The Reconstitution of the University of Vilnius 40 5.2. The University of Stephanus Bathoreus 1919–1939 43 5.3. In the Turmoil of World War Two: 1939–1940–1941–1943 46 5.4. The University in the Soviet Epoch 1944–1990 48 6. ON THE ROAD TO THE 21ST CENTURY 56 7. THE LIBRARY OF THE UNIVERSITY AND ITS COLLECTIONS 6 8. THE OLD BUILDINGS OF THE UNIVERSITY OF VILNIUS 68 9. THE BOOK OF HONOUR OF THE UNIVERSITY OF VILNIUS 79 . The University of Vilnius: A Historical Overview On the wall of the old observatory of the University of Vilnius there is an inscription: Hinc itur ad astra (from here one rises to the stars). It is not enough just to say that the University of Vilnius is the The new coat of arms of the University of oldest and most famous university in Lithuania, that it gave rise to Vilnius was designed by the artist Petras Repšys in 1994. In the bottom part of the shield, below the almost all other graduate schools and universities in Lithuania. Such coat of arms of Lithuania Vytis, it features a hand holding a book. In the creation of the coat of arms, a definition would be insufficient to reveal the historical significance the European heraldic tradition was followed since quite a few old European universities have of the University of Vilnius.
    [Show full text]
  • Laurynas ŠEDVYDIS LIETUVOS DIDŽIOSIOS KUNIGAIKŠTYSTĖS
    VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS KLAIPĖDOS UNIVERSITETAS Laurynas ŠEDVYDIS LIETUVOS DIDŽIOSIOS KUNIGAIKŠTYSTĖS VALDANČIOJO ELITO RENGIMAS VIEŠAJAM VALSTYBĖS GYVENIMUI XVI A. – XVII A. VIDURYJE Daktaro disertacija Humanitariniai mokslai, istorija (05 H) Kaunas, 2016 Disertacija rengta 2011-2016 m. Vytauto Didžiojo Universitete. Mokslinis vadovas: Prof. dr. Jūratė Kiaupienė (Lietuvos istorijos institutas, Vytauto Didžiojo Universitetas, Humanitariniai mokslai, istorija – 05 H) 2 Turinys Turinys .......................................................................................................................................... 3 Įvadas ............................................................................................................................................. 4 Darbo aktualumas ir naujumas. ...................................................................................................... 4 Darbo objektas. .............................................................................................................................. 7 Tiriama grupė. ................................................................................................................................ 7 Darbo tikslas ir uždaviniai. ............................................................................................................ 8 Tyrimo metodai. ............................................................................................................................. 8 Darbo struktūra ..............................................................................................................................
    [Show full text]
  • Einzige Deutschsprachige Fachzeitschrift Über Litauen Und Deutsch- Litauische Beziehungen Mit Wissenschaftlichen Und Informativen Beträgen Über
    EINZIGE DEUTSCHSPRACHIGE FACHZEITSCHRIFT ÜBER LITAUEN UND DEUTSCH- LITAUISCHE BEZIEHUNGEN MIT WISSENSCHAFTLICHEN UND INFORMATIVEN BETRÄGEN ÜBER: • DAS DEUTSCH-LITAUISCHE VERHÄLTNIS IN GESCHICHTE UND GEGENWART; • DIE ROLLE PREUßISCH-LITAUENS BESONDERS DES MEMELLANDES FÜR DEUTSCHLAND UND LITAUEN; • DIE KULTUR LITAUENS. Inhaltsverzeichnis Inhaltsverzeichnis .2 Vorwort ..3 I. Mažvydas, seine Zeit und sein Erbe Lukšaitė, I: Die erste Phase der Reformation in Litauen ..6 Jovaišas, A.: M. Mažvydas, der Verfasser des ersten lit. Buches .23 Žukas, S.: Das erste litauische Buch und sein historisches Umfeld..................43 Bense, G.: Zum Umfeld des früheren preußisch-litauischen Schrifttums..........55 Pociūtė, D.: Das lit. protestantische Kirchenlied des 16.-17. Jahrhunderts.......68 Kuolys, D.: Die Visionen von der gesellschaftlichen Entwicklung im Schrifttum Litauens im 16. Jahrhundert ..79 Vaivada, V.: Über die Beziehungen zwischen Žemaitija und Herzogtum Preußen im 16. Jahrhundert .93 Gutowski, F.: Geist und Inhalt der Lieder des M. Mažv.-Katechismus .107 Hecht, U.: Zu Gast bei Evangelischen in Litauen .124 II. Deutsche und das Bild der Deutschen in Litauen Hermann, A.: Die Situation der deutschen Minderheit in Litauen ..132 Kibelka, R.: Deutsche in Litauen .140 Nikžentaitis, A.: Das Bild von Deutschland und den Deutschen .148 III. Kultur Kaunas, D.: Das litauische Buch in Klein-Litauen .155 Berthel, K.: SIE. Metaphern u. Allegorien totalitärer Macht in R. Gavelis Romanen .168 Steponkutė,N.: Die Frau ist auch ein Mensch .186 Klein, L.: Bibliographie der Übersetzungen litauischer Literatur ..195 Die Bücher-Seite .209 Unsere Autoren .213 Nachruf für Prof. Dr. K.-H. Ruffmann ...214 Impressum .......218 2 VORWORT Vor 450 Jahren erschien in Königsberg das erste litauische Buch. Aus diesen Anlaß wurde in Litauen das Jahr 1997 zum Mažvydas-Jahr erklärt.
    [Show full text]