DOCSLIB.ORG

Laurynas ŠEDVYDIS LIETUVOS DIDŽIOSIOS KUNIGAIKŠTYSTĖS

Total Page：16

File Type：pdf, Size：1020Kb

Download full-text PDF Read full-text
Laurynas ŠEDVYDIS LIETUVOS DIDŽIOSIOS KUNIGAIKŠTYSTĖS VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS KLAIPĖDOS UNIVERSITETAS Laurynas ŠEDVYDIS LIETUVOS DIDŽIOSIOS KUNIGAIKŠTYSTĖS VALDANČIOJO ELITO RENGIMAS VIEŠAJAM VALSTYBĖS GYVENIMUI XVI A. – XVII A. VIDURYJE Daktaro disertacija Humanitariniai mokslai, istorija (05 H) Kaunas, 2016 Disertacija rengta 2011-2016 m. Vytauto Didžiojo Universitete. Mokslinis vadovas: Prof. dr. Jūratė Kiaupienė (Lietuvos istorijos institutas, Vytauto Didžiojo Universitetas, Humanitariniai mokslai, istorija – 05 H) 2 Turinys Turinys .......................................................................................................................................... 3 Įvadas ............................................................................................................................................. 4 Darbo aktualumas ir naujumas. ...................................................................................................... 4 Darbo objektas. .............................................................................................................................. 7 Tiriama grupė. ................................................................................................................................ 7 Darbo tikslas ir uždaviniai. ............................................................................................................ 8 Tyrimo metodai. ............................................................................................................................. 8 Darbo struktūra ............................................................................................................................... 8 Darbo chronologija ......................................................................................................................... 9 Terminija ...................................................................................................................................... 10 Istoriografijos apžvalga. ............................................................................................................... 11 Šaltinių apžvalga. ......................................................................................................................... 27 1. Tiriama grupė: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pasauliečiai aukštieji pareigūnai, ėję pareigas tarp 1544 ir 1648 metų ................................................................................................... 37 2. Bendrosios studentų studijų Vakarų Europos akademijose tendencijos XVI a. viduryje–XVII a. viduryje ..................................................................................................................................... 52 2.1. Tinklaveika – XVI–XVII a. bajorijos rengimo viešajam valstybės gyvenimui modus operandi 57 2.2. Magnatiškasis lavinimosi modelis ........................................................................................ 62 2.3. Bajoriškasis lavinimosi modelis ............................................................................................ 63 2.4. Vilnius –valstybės institucijų ir lavinimo centras ................................................................. 66 3. XVI a. I pusės bajorijos elito lavinimosi tendencijos ........................................................... 71 4. Lūžio taškas: diduomenė XVI a. 6-7 dešimtmečiais „atranda“ peregrinaciją ...................... 83 5. Magnatiškasis ankstyvųjų Naujųjų laikų lavinimo modelis: Radvilos, Sapiegos ir Chodkevičiai ................................................................................................................................ 93 6. Kilmingų studentų studijų pikas evangelikų akademijose .................................................. 121 7. Jėzuitų aukštojo mokslo sistemos įsivyravimas aukščiausių pareigūnų lavinime .............. 140 8. Kolektyvinis aukščiausių pareigūnų išsilavinimo portretas. ............................................... 162 Išvados ........................................................................................................................................ 176 Priedai ........................................................................................................................................ 179 Šaltiniai ir literatūra .................................................................................................................... 198 1. Archyvų saugyklos ir bibliotekų rankraštynai: ................................................................... 198 2. Publikuoti šaltiniai: ............................................................................................................. 200 3. Reti spaudiniai: ................................................................................................................... 206 4. Literatūra: ............................................................................................................................ 221 3 Įvadas Darbo aktualumas ir naujumas. XVI a. Europa išgyveno ankstyvosios modernizacijos procesą. Europos valstybės reagavo į besikeičiančią ekonominę pasaulio tvarką bei kintančius karybos būdus ir geopolitinę situaciją plėsdamos valstybės galią. Senieji feodaliniai režimai visoje Europoje, bandydami susidoroti su iki tol neegzistavusiais iššūkiais, pamažu, su pertrūkiais keitėsi į luomines monarchijas, grįstas teise ir visuomenės sutartimi. Maksas Vėberis valstybės svarbos augimą konceptualizavo kaip nuoseklų perėjimą iš tradicinės valdžios formų į teisinę – legalią valdžios formą, Ankstyvųjų Naujųjų laikų epochoje grįsta sutartimi tarp monarcho ir luomų. Valstybės visoje Europoje tam, kad išliktų, turėjo kurti naujus reguliacinius institutus, reguliuoti prekybą, kontroliuoti nuosavą teritoriją, užtikrinti teisės veikimą bei, siekiant užtikrinti valstybės funkcionavimą – kurti vis sudėtingesnes mokesčių surinkimo sistemas. Visiems šiems valstybės požymiams užtikrinti reikėjo valstybės aparato. Šie pokyčiai vyko nenuosekliai, ribojami egzistavusios įtampos tarp partikuliarinius interesus reiškusių ir didesnės autonomijos bei savivaldos siekusių luomų bei įvairiose Europos valstybėse iškilusių valdovo valdžios stiprinimo bei valstybės centralizacijos apie monarchą judėjimų, istoriografijoje dažniausiai įvardijamų „absoliutizmu“. Moderni istoriografija visapusiškai peržiūri šį linijinį procesų vaizdavimo būdą. Ji pabrėžia, kad ši valstybės institucijų modernizacija nebuvo nuoseklus, tolydus procesas, be to – senieji feodaliniai elitai prisitaikė prie šios kaitos. Vienas Ankstyvųjų Naujųjų Laikų epochos skiriamųjų bruožų visoje Europoje buvo dalinė modernizacija – naujos teisinės sistemos, ekonominės formacijos, urbanizacija, kultūrinės ir religinės inovacijos koegzistavo su tradicija, sąstingiu ir senųjų privilegijų išsaugojimu. Skirtingas kultūrinės, ekonominės ir socialinės kaitos greitis bei geopolitika būtent Ankstyvaisiais Naujaisiais laikais atskyrė Europos regionus: susiformavo ekonominės ir finansinės galios centras Šiaurės Vakarų Europoje ir už šio centro ribų esančios periferijomis ar pusiau–periferijomis laikytini regionai, kurie ilgainiui įgavo savą sociokultūrinį ir politinį identitetą – tokiu būdu susiformavo Vidurio Rytų Europa1. Ekonominėje ir socialinėje dimensijoje besiperiferializuojanti Vidurio Rytų Europa kultūrinėje šių pokyčių dimensijoje tapo labiau integruota į 1 „Centro“ ir „periferijos“ sampratos šiuolaikiniuose istoriniuose moksluose yra išpopuliarintos Imanuelio Valeršteino ir Fernando Brodelio. Kaip teigia I. Valeršteinas, viena pagrindinių priežasčių, kodėl Abiejų Tautų Respublika tapo periferine ekonomika, ekstremaliu tokios ekonomikos pavyzdžiu su visomis šiam fenomenui būdingomis socialinėmis ir politinėmis pasekmėmis, buvo jos integracija į pasaulio-ekonomiką (angl. world- economy), kai tuo pačiu metu jos pagrindinė geopolitinė konkurentė Rusijos valstybė, buvo už šios pasaulio- ekonomikos ribų. Wallerstein, I. The Modern World-System: Capitalist Agriculture and the Origins of the European World-Economy in the Sixteenth Century, London, New York, 1974, p. 301. 4 bendraeuropinius kultūrinius ir religinius fenomenus ir šis neatitikimas tarp ekonominės bei socialinės ir kultūrinės visuomenės vystymosi dimensijos istoriografijai tapo diskusijų apie Lietuvos istorijos periodizaciją klausimu2. Pokyčiai ekonomikoje, visuomenės socialinėje struktūroje ir kultūroje bei, ypač, karyboje sąlygojo reikšmingas slinktis valdančiųjų Europos valstybių elitų funkcijose bei jų visuomeninėse nuostatose. Pokyčiai karo mene, samdomų kariuomenių įtakos augimas ir lėtas šaunamųjų ginklų bei artilerijos plitimas darė tradicinę bajorijos luomo funkciją – karo tarnybą – mažiau patrauklia bei labiau pavojinga veikla. Ekonominiai pokyčiai Europos ekonomikoje – naujų prekybos centrų augimas Nyderlanduose ir pirmosios kapitalistinės pasaulio ekonomikos centro užuomazgos Šiaurės Vakarų Europoje keitė bajorijos atstovų santykinę galią kylančios miestų buržuazijos atžvilgiu, be to, keitė pačius bajorijai keliamus iššūkius – nebe karinė tarnyba, bet ekonominė stambių žemvaldžių padėtis leido išsaugoti savo tradicinę visuomeninę padėtį. Viena pagrindinių alternatyvų bajorijos luomo atstovams, siekiantiems išsaugoti savo socialinį prestižą, buvo viešasis gyvenimas ir viena jo išraiškų – tarnyba valstybei besiformuojančiose valstybės institucijose. Humanizmo plitimo ir Reformacijos procesai kėlė klausimus apie tradicinių feodalinių elitų vietą. Nikolas Makiavelis savo veikale „Kunigaikštis“ pabrėžė, kad naujas valstybes, kunigaikštystes ir elitus galima sukurti, kad monarchija ar valdantieji
Load more

Recommended publications
  • The Holy See
    The Holy See APOSTOLIC LETTER SESCENTESIMA ANNIVERSARIA OF THE SUPREME PONTIFF JOHN PAUL II ON THE OCCASION OF THE SIXTH CENTENARY OF THE "BAPTISM" OF LITHUANIA To my Venerable Brother Liudas Povilonis Apostolic Administrator of Kaunas and Vilkaviskis President of the Lithuanian Episcopal Conference and to the other Bishops of Lithuania 1. THE SIX HUNDREDTH ANNIVERSARY of the "Baptism" of our Nation, which you are solemnly celebrating in this year of grace, is for you and your people an occasion for the deepening of faith, of prayer and of spiritual renewal, in which the whole Church is united with intense and fraternal participation. As I have recalled in various circumstances - and most recently in my homily at the Mass on 1 January last - the whole Church commemorates with you this very significant anniversary and with you gives thanks "to God for his inexpressible gift" (2 Cor 9:15). The Church in Rome and all the sister Churches throughout the world join you in the fervent prayer of thanksgiving that you are raising to the Lord for the inestimable grace of the "Baptism", for the welcome which it met among your people and for the benefits which it brought them, and for the strength and fervour with which your fathers preserved it and developed it amid the vicissitudes of a history six centuries long. The universal Church is aware of and grateful for the great spiritual wealth which the Lithuanian Catholic community has brought and still brings to the ecclesial communion and recognizes in its centuries-old witness of fidelity to Christ tire action of the Holy Spirit, who "by the power of the Gospel makes the Church grow, perpetually renews her, and leads her to perfect union with her Spouse ".(1) 2 As you know, in order to manifest this universal communion with you, on 28 June next, simultaneously with the national celebration in Vilnius, I shall preside at the tomb of the Apostle Peter at a solemn concelebration, during which I shall have the joy of beatifying a great son and Pastor of your people, Archbishop Jurgis Matulaitis.
    [Show full text]
  • LDK Dvasingum.Indb
    LDK dvasingumas: tarp tradicijos ir dabarties Mokslinių straipsnių rinkinys Vytauto Didžiojo universitetas Kaunas, 2010 UDK 316.7(474.5)(091) Li232 Redakcinės kolegijos pirmininkė Doc. dr. Vaida Kamuntavičienė (Vytauto Didžiojo universitetas) Redakcinė kolegija Doc. dr. Pranas Janauskas (Vytauto Didžiojo universitetas) Prof. dr. Zigmantas Kiaupa (Vytauto Didžiojo universitetas, Lietuvos istorijos institutas) Dr. Jolita Sarcevičienė (Lietuvos istorijos institutas) Dr. Rita Urbaitytė (Lietuvos žemės ūkio universitetas) Doc. dr. Vacys Vaivada (Klaipėdos universitetas) Sudarytojos Doc. dr. Vaida Kamuntavičienė Aušra Vasiliauskienė Kiekvienas straipsnis recenzuotas dviejų recenzentų. Knygos leidybą rėmė Lietuvos mokslo taryba. Knygos viršelyje – nežinomo Lietuvos dailininko XVI a. II p. paveikslas Apreiškimas Švč. Mergelei Marijai. Kūrinys priklauso Kauno arkivyskupijos muziejui. Rimos Valinčiūtės nuotrauka, 2006. ISBN 978-9955-12-638-6 © Vytautas Magnus University, 2010 Turinys Pratarmė . 4 LDK dvasingumo ženklai Sigitas Lūžys Knyga žemaičių christianizacijoje . 9 Laurynas Šedvydis Konfliktas Vilniaus vyskupijos kapituloje XVI a. 5–6 dešimtmečiuose . 21 Laima Šinkūnaitė Dvasingumo meninė raiška Pažaislio kamaldulių vienuolyno dailėje . 45 Aušra Vasiliauskienė Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai ikonografija XVII–XVIII a. Lietuvos tapyboje . .75 Vaida Kamuntavičienė Stebuklo laukimas Vilniaus vyskupijos parapijose XVII a. antrojoje pusėje – XVIII a. pradžioje . 105 Jolita Sarcevičienė Lietuvos valstiečių religingumas XVIII a.: tamsioji mėnulio
    [Show full text]
  • Elementa Latina–
    Jonas DUMČIUS Kazimieras KUZAVINIS Ričardas MIRO NAS Elementa Latina– Ketvirtasis pataisytas ir papildytas leidimas MOKSLO IR ENCIKLOPEDIJŲ LEIDYBOS CENTRAS Vilnius 2010 Turinys Įvadas (§§ 1–5) . 15 Lotynų kalba ir jos istorija. Lotynų–lietuvių kalbų žodynai (§ 1) . 15 Lotynų kalbos vieta indoeuropiečių kalbų šeimoje (§ 2) . 19 Lotynų kalba ir Vakarų Europos kalbos (§ 3) . 22 Lotynų kalbos poveikis lietuvių kalbai (§ 4). 24 Latīnum vīvum (§ 5) . 26 I dalis GRAMATIKA FOnetikA IR RAšTAS (§§ 6–18) . 27 Raidynas (§ 6) . 27 Balsiai (§ 7) . 28 Dvibalsiai ir balsiniai dviraidžiai (§ 8) . 29 Priebalsiai (§ 9) . 29 i ir j; u ir ν santykis (§ 10) . 30 Žodžio skirstymas skiemenimis (§ 11) . 31 Skiemens kiekybė (§ 12) . 31 Kirčiavimo taisyklės (§ 13) . 32 Kai kurie lotynų kalbos fonetikos raidos momentai . 33 Kokybinis balsyno kitimas (§ 14) . 33 Kiekybinis balsyno kitimas (§ 15) . 34 Priebalsių asimiliacija (§ 16) . 35 Priebalsių disimiliacija (§ 17) . 35 Rotacizmas (§ 18) . 35 ROMėNų EILėDAROS prinCIPAI (§ 19) . 36 MORFOLOGIJA (§§ 20–122) . 39 DAIKTAVArdis (§§ 21–37) . 39 Skaičiai (§ 22) . 40 Giminės (§ 23) . 40 Linksniuotės (§ 24) . 41 Pirmoji linksniuotė (§ 25) . 41 Antroji linksniuotė (§ 26) . 42 Trečioji linksniuotė (§§ 27–33) . 43 6 ELEMENTA LATINA Priebalsinis linksniavimo tipas (§ 28) . 44 Balsinis linksniavimo tipas (§ 29) . 45 Mišrusis linksniavimo tipas (§ 30) . 46 Trečiosios linksniuotės daiktavardžių linksniavimo ypatybės (§ 31) . 46 Trečiosios linksniuotės vienaskaitos vardininkas (§ 32) . 47 Trečiosios linksniuotės daiktavardžių giminė (§ 33) . 48 Ketvirtoji linksniuotė (§ 34) . 50 Penktoji linksniuotė (§ 35) . 51 Visų linksniuočių linksnių galūnės (§ 36) . 51 Graikiškos linksnių formos lotynų linksniavimo sistemoje (§ 37) . 52 BūdvArdis (§§ 38–46) . 53 Pirmosios–antrosios linksniuotės būdvardžiai (§ 38) . 53 Trečiosios linksniuotės būdvardžiai (§ 39) . 53 Būdvardžių laipsniavimas (§ 40) . 55 Supletyvinių būdvardžių laipsniavimas (§ 41) . 56 Kai kurių būdvardžių laipsniavimo ypatybės (§ 42) .
    [Show full text]
  • VILNIUS UNIVERSITY Reda Bružaitė PARISH
    VILNIUS UNIVERSITY Reda Bružait ė PARISH CLERGY IN THE DIOCESIS OF VILNIUS AND SAMOGITIA IN THE 15th – 3rd QUARTER OF THE 16th CENTURY Summary of doctoral dissertation Humanitarian Sciences, History (05 H) Vilnius, 2012 Doctoral dissertation was prepared at Vilnius University in 2007–2012 Scientific supervisor : prof. dr. Rimvydas Petrauskas (Vilnius University, Humanitarian Sciences, History – 05 H) dr. Liudas Jovaiša (Vilnius University, Humanitarian Sciences, History – 05 H) The dissertation is being defended at the Council of Scientific Field of History at Vilnius University: Chaiman prof. dr. Irena Valikonyt ė (Vilnius University, Humanitarian Sciences, History – 05 H) Members: doc. dr. Rita Trimonien ė (Šiauliai University, Humanitarian Sciences, History – 05 H); doc. dr. Eugenijus Saviš čevas (Vilnius University, Humanitarian Sciences, History – 05 H); dr. Liudas Jovaiša (Vilnius University, Humanitarian Sciences, History – 05 H); dr. Stephan C. Rowell (Lithuanian Institute of History, Humanitarian Sciences, History – 05 H). Opponents: dr. Darius Baronas (Lithuanian Institute of History, Humanitarian Sciences, History – 05 H); dr. Mindaugas Paknys (Lithuanian Culture Research Institute, Humanitarian Sciences, History – 05 H). The dissertation will be defended at the public meeting of the Council of Scientific Field of History in the 211 auditorium of the Faculty of History of Vilnius University at 2 p. m. on 28 September 2012. Address: Universiteto g. 7, LT-01513 Vilnius. The summary of the doctoral dissertation was distributed on A copy of the doctoral dissertation is available for review at the Library of Vilnius University. 2 VILNIAUS UNIVERSITETAS REDA BRUŽAIT Ė VILNIAUS IR ŽEMAI ČIŲ VYSKUPIJ Ų PARAPIN Ė DVASININKIJA XV–XVI A. TRE ČIAJAME KETVIRTYJE Daktaro disertacijos santrauka Humanitariniai mokslai, istorija (05 H) Vilnius, 2012 3 Disertacija rengta 2007–2012 metais Vilniaus universitete Mokslinis vadovas: prof.
    [Show full text]
  • Giedrė Mickūnaitė Lithuania: Let’S Celebrate the Anniversary of Greatness
    Giedrė Mickūnaitė Lithuania: let’s celebrate the anniversary of greatness [A stampa in Fifteen-Year Anniversary Reports, a cura di M. Sághy, “Annual of Medieval Studies at CEU” (Central European University, Budapest), ed. by J. A. Rasson and B. Zsolt Szakács, vol. 15 (2009), pp. 257-263 © dell’autore – Distribuito in formato digitale da “Reti Medievali”]. LITHUANIA: LET’S CELEBRATE THE ANNIVERSARY OF GREATNESS Giedrė Mickūnaitė Such an academic discipline as “medieval studies” does not exist in Lithuania; however, the Middle Ages are present on the academic, cultural, and political scene and lately this presence has increased somewhat. St. Bruno of Querfurt is at fault here. According to the “Annals of Quedlinburg”, the bishop parted with his life in confi nio Rusciae at Lituae in the year 1009. Th e decapitation of St. Bruno not only earned him the martyr’s glory, but also entered Lithuania into the world of the written word; in 2009 the country celebrates a millennium of its name. I do not know whether it was someone from academia who passed the millennium idea to politicians, but academics have received their share of the funding granted by the so-called Millennium Directorate1 for research, conferences, and publications. Th us, regardless of nonexistent “medieval studies”, some of the millenarian research has been concerned with the Middle Ages and most of it is associated with yet another political initiative: the (re?) building of the grand ducal palace in Vilnius. Since the parliament passed the special rebuilding law in 1994, additional energy has been dedicated to archaeological and scholarly eff ort.
    [Show full text]
  • Gidas EN.Pdf
    MAP OF THE LEFT AND RIGHT BANKS OF NEMUNAS 1 Kaunas Cathedral 8 Gelgaudiškis 2 Kaunas Vytautas Magnus Church 9 Kiduliai 3 Raudondvaris 10 Kulautuva 4 Kačerginė 11 Paštuva 5 Zapyškis 12 Vilkija 6 Ilguva 14 Seredžius 7 Plokščiai 15 Veliuona 1 2 3 THE ROAD OF THE SAMOGITIAN BAPTISM A GUIDE FOR PILGRIMS AND TRAVELERS LITHUANIAN CATHOLIC AcADEMY OF SCIENCE, 2013 4 5 UDK 23/28(474.5)(091)(036) CONTENTS Ro-01 Funded by the State according Presenting Guide to the Pilgrimage of the Baptism to the Programme for Commemoration of the Baptism of Samogitia of Samogitia to the Hearts and Hands of Dear and the Founding of the Samogitian Diocese 2009-2017 Readers Foreword by the Bishop of Telšiai 7 The project is partly funded Kaunas Cathedral 15 by THE FOUNDATION FOR THE SUPPORT OF CULTURE Kaunas Vytautas Magnus Church 20 Raudondvaris 23 Kačerginė 27 Zapyškis 30 Texts by mons. RImantas Gudlinkis and Vladas LIePUoNIUS Ilguva 33 Project manager and Special editor Vytautas Ališauskas Plokščiai 36 Assistant editor GIeDRė oLSeVIčIūTė Gelgaudiškis 39 Translator JUSTINAS ŠULIoKAS Kiduliai 42 editor GABRIeLė GAILIūTė Kulautuva 45 Layout by VIoLeta BoSKAITė Paštuva 47 Photographs by Vytautas RAzmA, KeRNIUS PAULIUKoNIS, Vilkija 50 TOMAS PILIPONIS, Arrest Site of Priest Antanas Mackevičius 52 also by ARūNAS BaltėNAS (p. 119), VIoLeTA BoSKAITė (front cover, Seredžius 54 p. – 105, 109 top, 112 top, 113 bottom, 114, 125, 128, 129, 130, 133 bottom, 134 top, 141), Klaudijus Driskius (p. 85 bottom), Veliuona 57 PAULIUS SPūDyS (p. 48 bottom), AntanAS ŠNeIDeRIS (p. 37), Gėluva. Birutkalnis 60 SigitAS VarnAS (p.
    [Show full text]
  • Lithuanian Language in the Grand Duchy of Lithuania: Between Function and Status
    Belarusian Political Science Review, Volume 2, 2012–2013 ISSN 2029-8684 (online) ISSN 2029-8676 INSTITUTIONS AND COMMUNITIES: HISTORICAL DIMENSION Alieh Dziarnovič LITHUANIAN LANGUAGE IN THE GRAND DUCHY OF LITHUANIA: BETWEEN FUNCTION AND STATUS Introduction, or the Incident of 1529 At the very beginning of May 1529, on behalf of the High Court – “by or- der of His Majesty” – offi cials of the central and regional (Vilnius/Wilno/Viĺnia Voivodeship) administration of the Grand Duchy of Lithuania sent decki1 Vasiĺ Bialianin to the Eišiškės parish of Lida County (today in the Šalčininkai district of Vilnius County of the Republic of Lithuania). He was to interview witnesses on the spot over a disputed property case between a boyar of His Majesty Piotr Sumarok and Eišiškės subject Sieńka Ivaškavič. The judicial body, headed by the Marshal2 of His Majesty Maciej Vojciechavič Kločka, “ordered Sumarok and Sieńka Ivaškavič not to go to those witnesses beforehand, but join the decki”. Sumarok asked permission not to join the decki, but to stay in Vilnius. What a surprise it was for the decki when he met Sumarok on the road to Eišiškės “al- ready going back from witnesses”. The court offi cial asked the plaintiff : «“Sumarok, where are the witnesses?”, – and he pointed out the witnesses in a birchwood. Then, when the witnesses stood in front of me and wanted to confess, Sumarok started talking to them in Lithuanian (emphasis mine. – A.Dz.) and asked them: “For God’s sake do not betray me, and what I promised I will give you, and will not betray you”».
    [Show full text]
  • Jėzuitai Ir Provincijos Kultūra (Kai Kurie Jėzuitų Veiklos Aspektai Puoselėjant Lietuvių Kalbą Ir Kultūrą XVI–XVIII A.)*
    Lietuvių katalikų mokslo akademijos metraštis. T. 30. Vilnius, 2007. ISSN 1392-0502 EUGENIJA ULčINAITĖ Jėzuitai ir provincijos kultūra (Kai kurie jėzuitų veiklos aspektai puoselėjant lietuvių kalbą ir kultūrą XVI–XVIII a.)* Rengdamiesi įkurti Vilniuje katalikišką kolegiją, pirmą Lietuvos Di- džiojoje Kunigaikštystėje, jėzuitai suvokė ypatingą savo vaidmenį šiame krašte: 1) kovoti su protestantiškosios reformacijos plitimu, pasitelkiant mokslą ir studijas ir 2) stiprinti katalikybės pozicijas Lietuvoje bei gre- timuose kraštuose, steigiant misijas ir aiškinant paprastiems žmonėms svarbiausias katalikų tikėjimo tiesas jų gimtąja kalba. Jau 1564 m. rug- pjūčio 18 d. čekų jėzuitas Baltazaras Hostounsky (1535–1600), dalyvavęs delegacijoje pas karalių Žygimantą Augustą dėl jėzuitų kolegijos Vilniuje įkūrimo, pranešė Jėzaus Draugijos generolui Diegui (Jokūbui) Laynezui: „Karalius turėtų įsteigti kolegiją didžiausiame Lietuvos mieste Vilniuje. <...> Tada atsidarytų kelias į Kiniją per Maskvos ir totorių žemes. Šis kelias būtų trumpesnis ir saugesnis už jūros kelius“. Jėzuitų kolegijos Vilniuje įsteigimą pagreitino aktyvi Vilniaus vyskupo Valerijono Protasevičiaus pozicija, jo derybos su Varmijos vyskupu Stanis- lovu Hozijumi, Lenkijos primu Janu Przerębskiu, popiežiaus nuncijumi Giovanni Francesco Commendone. Šių derybų rezultatas buvo minėto čekų jėzuito Hostounsky vizitas į Lietuvą. 1569 m. spalio 6 d., susipažinęs su realia situacija, Hostounsky į Romą rašė: „Visoje šiaurėje už Vilniaus nėra tokio miesto, kuris prilygtų Vilniui savo garsu ir kuriame taip patogu būtų gyventi žmonėms. Nuo jo netoli Maskva, Totorija, Švedija. Taip pat čia niekur nėra universiteto, net garsesnės mokyklos, nei daktarų, nei ma- gistrų, kurie galėtų mokyti. Vilniuje, Lietuvoje ir jos kaimynystėje gyvena * Straipsnis skaitytas LKMA XIX suvažiavime 2003 m. Šiaulių universitete. Jan Korewa, Z dziejów diecezji Warmińskiej w XVI wieku, Poznań, 1965, p.
    [Show full text]
  • Liturgija Kaip Veiksnys Lietuvių Ir Prūsų Tautinei Tapatybei Išsaugoti Prūsijos Kunigaikštystėje XVI Amžiuje
    SENOJI LIETUVOS LITERATŪRA, 45 KNYGA, 2018 ISSN 1822-3656 Darius Petkūnas Liturgija kaip veiksnys lietuvių ir prūsų tautinei tapatybei išsaugoti Prūsijos kunigaikštystėje XVI amžiuje ANOTACIJA. Reformacija, nurodžiusi liturgiją atlikti gimtąja kalba, atvėrė galimybę Prūsijos kunigaikštystės tautoms įteisinti savo gimtųjų kalbų vartojimą bažnyčioje ir mokykloje. Šia galimybe iš karto pasinaudojo Prūsijos lenkai ir lietuviai, išvertę svarbiausius liturginius tekstus į savo kalbas ir jomis pradėję švęsti Mišias bei atlikti kitas liturgines apeigas. Tapusios Bažnyčios kalbomis, jos buvo pripažintos mažumų kalbomis krašte. Straipsnyje teigiama, kad liturginių tekstų prūsų kalba ir šią kalbą mokančių kunigų stoka buvo viena pagrindinių priežasčių, kodėl prūsų kalbos vartoji- mas nebuvo įteisintas Kunigaikštystėje. Nors Reformacija skatino vartoti gimtąją kalbą Mišiose ir kitose apeigose, liturgija prūsiškose parapijose ir toliau buvo atliekama tik vokiečių kalba, todėl prūsų atžvilgiu Reformacija ne tik neprisidėjo prie tautinės tapa- tybės sustiprinimo, bet, priešingai, dar labiau paspartino prūsų tautos germanizaciją. REIKŠMINIAI ŽODŽIAI: Liuteronų Bažnyčia; liturgija; Mišios; agenda; prūsų kalba. Vienas pagrindinių Reformacijos siekių buvo švęsti Mišias ir atlikti kitas litur- gines apeigas liaudžiai suprantama kalba. Šis, tuo metu radikaliai skambėjęs, tikslas buvo įtvirtintas 1530 m. Augsburgo išpažinime, kurio XXIV paragra- fas skelbė: „Mes Mišias išlaikome ir pagarbiausiai švenčiame. Laikomasi ir beveik visų įprastinių apeigų, išskyrus
    [Show full text]
  • Mokslas, Menas, Literatūra
    ANTROJI DALIS D R A U G A S MOKSLAS, MENAS, LITERATŪRA I tas — lietuvių kalbos pana­ šumas į lotynų kalbą. Autorius Martynas Mažvydas ir jo laikai pateikia 74 lotyniškus žodžius, kurie savo prasme ir skambesiu panašūs į lietuviškus: unda ALBINAS JOVAIŠAS (vanduo), sol (saulė), mensis (mėnesis), noctis (nakties), deus Martynas Mažvydas, pirmųjų pusėje. (dievas), vir (vyras), tu (tu), na­ lietuviškų knygų kūrėjas, atėjo Artimai susisieja su Renesan­ šus (nosis), dentes (dantys), į lietuvių tautos kultūrą Rene­ su ir Reformacija, kilusi 16-ojo gentes (gentys), linum (linai), sanso laikais — šešioliktame amžiaus pradžioje Vokietijoje. ovis (avis), duo (du), tres (trys), amžiuje. Renesansui, arba Atgi­ Reformacija labai teigiamai pa­ septem (septyni) ir kt. Vienas Knyga apie Atgimimą mimui, būdingas ryškus mokslo veikė lietuvių tautos kultūros žodis užrašytas ir lietuvių kalba ir meno pakilimas, dėmesys raidą 16-ame amžiuje. Lotyniš­ — „ugnis” (lotynų kalba ignis). tautai ir valstybei. Sakoma, kad kai reformatio reiškia „pertvar­ Mykolas Lietuvis paliečia ir Pasirodė nauja knyga apie Viduriniais amžiais vyravo teo­ kymas”. Šio sąjūdžio veikėjai labai aštrų politinį bei kultūrinį Lietuvą anglų kalba (Boulder, centrizmas (graikiškai theos — siekė pertvarkyti, pagerinti ka­ klausimą — slavų kanceliarinės Colorado: Westview Press/Har- dievas, lotyniškai centram — talikų tikėjimą. Reformaciją kalbos oficialų vartojimą ne tik per Collins, 1997), pavadinta vidurys), kuris visa ko pradžia pradėjo Vokietijos miesto Wit- visoje Lietuvos Didžiojoje Kuni­ Lithuania. The Rebel Nation. Ši ir pabaiga, centru ir esme laikė tenberg’o universiteto Biblijos gaikštystėje, bet ir vadinamo­ knyga yra viena iš serijos apie Dievą. Renesanso laikais ima profesorius, mąstytojas Marty­ joje „Tikrojoje Lietuvoje”, t.y. posovietines respublikas, para­ reikštis greta teocentrizmo ir nas Liuteris (1483-1546).
    [Show full text]
  • Great Britain Lithuania
    Distant friends draw nigh: The Realms of Great Britain AND Lithuania S.C. ROWELL Con ten ts General Introduction | S Royal Connections | 7 Military Contacts: From Foes to Friends, Knights to NATO | 1 5 Trade and Agriculture | 21 Religious Exchange and Asylum | 25 Migration | 3 1 Culture I 33 List of Illustrations | 36 1. Unit rakis Manor Eitute, Trakai, Lithuania. Restoration work sponsored in part by the Sainshurу Foundation Photograph, courtesy: The British hmbassv at Vilnius ELIZABETH II, BY THE GRACE OE Goi) OE THE UNITED KINGDOM OI (I RE AT BRITAIN and N orthern Ireland and oe H er other Realms and T erritories Q u i i n, H ead oe the C ommonwealth, D i lender of ehe: Елеен General Introduction D u rin g one of the hottest summers on record in Europe Lithuanian work­ men were busy carrying out reconstruction work on the main palace of the Parliament or Seimas ot the Lithuanian Republic, partly in anticipation of a State Visit to be paid to the Republic in October 2006 by Her Britannic Majesty Queen Elizabeth II, accompanied by her husband, His Royal High­ ness The Duke of Edinburgh. Queen Elizabeth is the first reigning British monarch to visit Lithuania, although several of her own children and ances­ tors have been to Vilnius in various capacities over the ages. Her Majesty’s visit sets the seal on the restoration of full diplomatic ties between Lithuania and the Court of St James in 1991. Since that date British artists and schol­ ars, scientists and soldiers, diplomats and tradesmen have been active in re­ establishing relationships between the British Isles and Lithuania, which thrived for centuries before the tragedies unleashed on Europe in 1939.
    [Show full text]
  • Jono Radvano „Radviliada“ Anuo Metu Ir Dabar
    70 TYRINĖJIMAI Jono Radvano „Radviliada“ anuo metu ir dabar Sigitas Narbutas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas Lietuvos mokslų akademijos bibliotekoje saugomas vienas unikumas − mažai žinomo XVI a. lietuvių poeto Jono Radvano lotyniškai parašyta herojinė poema, pavadinta Radivilias, t.y. Ra- dviliada1. Šis − vienintelis Lietuvos bibliotekose išlikęs − poemos egzempliorius nūnai yra puikios būklės. Jis išvalytas ir restauruotas, todėl apie poemos bei kitų kartu išspausdintų kūrinių turinį su- teikia būtiniausią informaciją. Kiti šio konkretaus leidinio duomenys, svarbesni pirmiausia knygos ar apskritai kultūros istorikui, išsaugoti ne visi. Po restauracijos 1984 m. (knygą restauravo A. Juraitė, viršelį − T. Štarytė) šiame egzemplioriuje išliko ne visos proveniencijos, todėl apie jo patekimą į biblio- teką patikimiau galima papasakoti tik nuo antrosios XIX a. pusės. Kalbant apie ankstesnius laikus būtina nurodyti, jog priešlapyje restauratorė paliko dalį senesnio proveniencinio įrašo, liudijančio eg- zempliorių iš pradžių priklausius Kazimierui Leonui Sapiegai (1609−1656), o vėliau greičiausiai atite- kus jėzuitų Vilniaus akademijos bibliotekai. Išlikusi seniausio proveniencinio įrašo dalis byloja: <...> JESV dono Illumi Dñi Casimi: Sapie[hae] // Cancell[arii Magni Ducatus Lithuaniae] − Jėzaus Draugijos <...> dovanų [duota] šviesiausiojo pono Kazimiero Sapiehos, [Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos] kanclerio)2. Taip identifikuoti asmenį leidžia kai kurios kitos Vilniaus bibliotekose saugomos knygos. Mat labai panašių įrašų esama kai kuriuose to paties didiko Vilniaus akademijos bibliotekai 1645 m. dovano- tuose leidiniuose, pavyzdžiui, knygoje: Princeps Christianus adversus Nicolaum Machiavellum, caeterosq[ue] huius temporis politicos, a p. Petro Ribadeneira nuper Hispanice, nunc Latine a p. Ioanne Orano utroque Societatis Iesu theologo, editus..., Moguntiae: sumptibus Conradi Butgenii, 1603 (saugoma Vilniaus universiteto bi- bliotekoje (toliau VUB), III 4800), − randame įrašą: Collegij Vilnen: S.I.
    [Show full text]