LDK Dvasingum.Indb
Total Page:16
File Type:pdf, Size:1020Kb
LDK dvasingumas: tarp tradicijos ir dabarties Mokslinių straipsnių rinkinys Vytauto Didžiojo universitetas Kaunas, 2010 UDK 316.7(474.5)(091) Li232 Redakcinės kolegijos pirmininkė Doc. dr. Vaida Kamuntavičienė (Vytauto Didžiojo universitetas) Redakcinė kolegija Doc. dr. Pranas Janauskas (Vytauto Didžiojo universitetas) Prof. dr. Zigmantas Kiaupa (Vytauto Didžiojo universitetas, Lietuvos istorijos institutas) Dr. Jolita Sarcevičienė (Lietuvos istorijos institutas) Dr. Rita Urbaitytė (Lietuvos žemės ūkio universitetas) Doc. dr. Vacys Vaivada (Klaipėdos universitetas) Sudarytojos Doc. dr. Vaida Kamuntavičienė Aušra Vasiliauskienė Kiekvienas straipsnis recenzuotas dviejų recenzentų. Knygos leidybą rėmė Lietuvos mokslo taryba. Knygos viršelyje – nežinomo Lietuvos dailininko XVI a. II p. paveikslas Apreiškimas Švč. Mergelei Marijai. Kūrinys priklauso Kauno arkivyskupijos muziejui. Rimos Valinčiūtės nuotrauka, 2006. ISBN 978-9955-12-638-6 © Vytautas Magnus University, 2010 Turinys Pratarmė . 4 LDK dvasingumo ženklai Sigitas Lūžys Knyga žemaičių christianizacijoje . 9 Laurynas Šedvydis Konfliktas Vilniaus vyskupijos kapituloje XVI a. 5–6 dešimtmečiuose . 21 Laima Šinkūnaitė Dvasingumo meninė raiška Pažaislio kamaldulių vienuolyno dailėje . 45 Aušra Vasiliauskienė Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai ikonografija XVII–XVIII a. Lietuvos tapyboje . .75 Vaida Kamuntavičienė Stebuklo laukimas Vilniaus vyskupijos parapijose XVII a. antrojoje pusėje – XVIII a. pradžioje . 105 Jolita Sarcevičienė Lietuvos valstiečių religingumas XVIII a.: tamsioji mėnulio pusė . 133 Irma Stundytė Žeimių parapija XVIII a. 151 Tarp tradicijos ir dabarties Danutė Stakeliūnaitė Laikraštis „Ganytojas“ tradicijos ir laikmečio iššūkių kontekste . 181 Irena Miklaševič KGB kalinės sesers Vandos Boniševskos dvasingumas . 221 Dainius Sobeckis Radikaliosios reformacijos refleksijos ir transformacijos XX a. visuomenėje . 229 Kęstutis Žemaitis Žmogiškųjų vertybių reikšmė ugdant būsimuosius sielovadininkus . .245 Mūsų autoriai . 253 3 Pratarmė Dažnai sakoma, kad šiuolaikinė visuomenė išgyvena gilią vertybių krizę. Šia knyga nenorime nei patvirtinti, nei paneigti šios minties. Darbo rezultatas – tai bandymas nors ir fragmentiškai pažvelgti į praeities vertybes ir skaitytojui palikti suvokti tų vertybių aktualumo galimybes modernioje visuomenėje. Straipsnių autoriai – istorikai, teologai, menotyrininkai, politologai ir kny- gotyrininkai, besidomintys Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės visuomenės dvasinėmis vertybėmis, jų formavimosi kontekstais, raiška šiandien, Lietuvos visuomenės dvasinio gyvenimo tyrimais. Dvasingumo tyrimai leistų geriau suvokti praeities žmonių mąstymo ir elgesio modelius, atvertų platesnes visuo- menės pažinimo galimybes. Dvasingumo pajauta didele dalimi yra susijusi su Bažnyčios istorijos erdvėmis, todėl šioje knygoje nemažai dėmesio skiriama Bažnyčios sąveikos su visuomene apmąstymams. Knygą sudaro du skyriai. Pirmasis skyrius „LDK dvasingumo ženklai“ pradedamas Sigito Lūžio straipsniu, kuriame apmąstoma knygos reikšmė įgyvendinant politinį tautos sprendimą – krikštijant Žemaitiją, spausdinto žodžio paplitimo galimybės XV–XVI a. Žemaičių vyskupijoje, pirmosios besiformuojančios bibliotekos ir iškiliausių Žemaitijos asmenybių, ypač dva- sininkų, santykis su knyga. Klientelių santykių reikšmę Vilniaus vyskupijoje išplėtojo Laurynas Šedvydis, pristatęs savitą požiūrį į XVI a. 5–6 dešimtme- čiuose Vilniaus kapituloje vykusio konflikto genezę ir padarinius. Susipažinus su šiuo straipsniu galima daryti prielaidą, kad LDK dvasininkija, pasinėrusi į Vilniaus kapitulos vidaus konfliktus, patirdama politinės valstybės veiklos įtaką, per silpnai sureagavo į reformacijos procesus LDK. Laima Šinkūnaitė, apibendrindama ilgamečius savo tyrimus, dar kartą grįžo prie Pažaislio vie- nuolyno reikšmės LDK dvasiniam gyvenimui temos, gvildendama, kaip meniniuose sprendimuose ir tematiniuose pasirinkimuose atsispindi LDK visuomenės vidinio pasaulio horizontai. Aušra Vasiliauskienė nagrinėjo 4 PRATARMĖ Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai ikonografiją, išryškindama pačios svar- biausios ir labiausiai Lietuvoje mylimos Baroko epochos šventosios – Dievo Motinos Marijos – vaidmenį šios temos atvaizduose. Vaida Kamuntavičienė, peržvelgusi XVII a. antrosios pusės – XVIII a. pradžios Vilniaus vyskupi- jos parapinių bažnyčių vizitacijų ir inventorių medžiagą, bandė nustatyti to periodo LDK visuomenės santykį su stebuklo fenomenu, išryškindama, kad tikėjimas stebuklais ir pagarba stebuklingiesiems paveikslams buvo svarbi to meto žmonių būsenos dalis, liudijo jų pasitikėjimą Dievo malone. Gal kiek provokatyvus, tačiau inovatyvus, mentaliteto tyrimų metodikos principais pagrįstas Jolitos Sarcevičienės straipsnis byloja, kad XVIII a. Lietuvos vals- tietija iš esmės buvo mažai susipažinusi su kertiniais katalikų tikėjimo pama- tais, kuriuos klibino senosios pasaulėžiūros nuotrupos ar tiesiog žmogiškasis abejingumas sielos reikalams, nulemtas sunkaus materialinio gyvenimo. Irma Stundytė, atlikusi vienos tipiškos LDK parapijos (Žeimių) XVIII a. mikro- tyrimą, leidžia skaitytojui susidaryti vaizdą, kokie pagrindiniai komponentai sudarė Katalikų Bažnyčios mažiausios ląstelės – parapijos – materialinį ir dva- sinį pasaulį. Antrajame knygos skyriuje „Tarp tradicijos ir dabarties“ Danutė Stakeliū- naitė pristato skaitytojams turiningus leidinio „Ganytojas“ (1919–1920 m.) tyrimus, parodydama, kas rūpėjo tuometinei Lietuvos Katalikų Bažnyčiai ir kokios vertybės propaguotos, kaip Bažnyčios principiniai reikalavimai kore- liavo su realiu politiniu visuomenės gyvenimu. Irena Miklaševič atkreipė dėmesį į vieną tragiškiausių Lietuvos gyvavimo periodų, atskleisdama KGB kalinės, apdovanotos stigmomis, Vandos Boniševskos dvasinius išgyvenimus. Dainius Sobeckis grįžo į XVI a. LDK reformacijos laikus, parodydamas radi- kaliosios reformacijos srovių sąsajas su šiuolaikiniais religiniais judėjimais, priartėdamas prie prielaidos, kad šiuolaikinės visuomenės radikalieji tikė- jimai faktiškai neįneša nieko nauja, ko nebuvo išmąsčiusi LDK visuomenė didžiuoju religinės polemikos šimtmečiu. Kanauninkas Kęstutis Žemaitis, vertindamas žmogiškųjų vertybių reikšmę ugdant būsimuosius dvasininkus, prabyla itin reikšmingu šiuolaikinei Bažnyčiai klausimu, padarydamas išvadą, jog buvimas geru žmogumi, šalia pašaukimo, yra pagrindinė tapsmo geru kunigu sąlyga. Jeigu klierikas neatsineša iš šeimos joje suformuoto svarbiausių žmogiškųjų vertybių pagrindo, seminarijoje labai sunku, kai kuriais atvejais netgi neįmanoma išugdyti kunigą, gebantį savo veiklą paskirti bendruomenei ir išlaikyti sunkią tarnystės Dievui ir žmonėms naštą. Šioje knygoje publikuojami straipsniai yra nelygūs moksline ir pažintine 5 PRATARMĖ reikšme, tačiau nenorėjome atsisakyti nė vieno, nes jie atspindi įvairias mūsų visuomenės gyvenimo puses – vienas labiau išvystytas, kitas galbūt tik prabė- gomis užgriebtas. Vienas kitą savotiškai papildo mokslo senbuvių apibendri- nančio pobūdžio straipsniai, parodantys šių mokslininkų sukauptą ilgametę patirtį, ir pirmuosius žingsnius mokslinių tyrimų srityje žengiančiųjų darbai, atskleidžiantys potencialias jaunosios kartos tyrėjų galimybes, bylojantys apie darbščių talentų augimą. Viliamės, kad ši knyga ir jos sukurtas fragmentiškas Lietuvos dvasingumo tradicijų vaizdas ras savąjį skaitytoją, ir drauge paska- tins visuomenės pasaulėjautos tyrimus, kurie leistų geriau pažinti šiuolaikinę Lietuvos visuomenę. Reikėtų pridurti, kad šis mokslinių straipsnių rinkinys ėmė klostytis po Vytauto Didžiojo universitete 2010 m. spalio 21–22 d. įvykusios konferen- cijos „LDK dvasingumo tradicija ir poveikis visuomenei“. Nuoširdžiai dėko- jame konferencijos rengėjams, dalyviams ir rėmėjams. Vaida Kamuntavičienė 6 LDK dvasingumo ženklai Knyga žemaičių christianizacijoje SIGITAS LŪŽYS Vytauto Didžiojo universitetas Didieji istoriniai ar pasaulėžiūrų virsmai neišvengiamai yra lydimi ne tik ideologinių ar kultūrinių sukrėtimų, bet ir skaitlingų priemonių bei ins- trumentų tikslui pasiekti ar jam neutralizuoti. Ilgainiui tos priemonės ar jų reliktai tampa signaliniais ženklais, padedančiais atkurti ar, tiksliau, sukurti galbūt buvusios situacijos ar terpės vaizdinį. Todėl ir tiriant praeities dvasinės kultūros raidą, jos kitimus ir apraiškas būtina inventorizuoti bei analizuoti ir, atrodytų, „paraštinius“ reliktus. Šiame straipsnyje siekiama atskleisti kny- gos, kaip modernizuojančios dvasinės ir kultūrinės priemonės, skverbimąsi į renesansinės Europos periferiją – apkrikštytąją Žemaitiją. Dėmesys telkiamas į ankstyvąsias bibliofilijos apraiškas tarp Žemaičių vyskupijos dvasininkų, į pirmuosius kunigų asmeninius knygų rinkinius, padedančius suvokti ar bent numanyti laikotarpio problemas, interesus ir kultūrines slinktis. Knyga, kaip ir raštas bei raštija, į Lietuvą ateina kartu su krikštu. Krikš- tas, neštas kaip tautų gelbėjimo, sielų apvalymo ir atgimimo aktas, buvo suvokiamas kaip absoliutaus pasaulėžiūros virsmo vaizdinė demonstracija, verbalinės pagonybės pakeitimas rašto religija. Krikščionybė, susiformavusi kaip rašto religijos tąsa, perėmė ir Rytų tradiciją, teigusią raštą esant dieviš- kos kilmės, t. y. apreikštą, perduotą kartu su tikėjimo tiesų knygomis. Šioje tradicijoje alfabetas laikytas turinčiu slėpiningą (egzorcizmo) galią, galinčiu atlikti apsauginę funkciją: juo pažymimi antkapiai, pastatai, kulto reikme- nys. Ilgainiui alfabetas įgauna tam tikrą hermos prasmę, atlieka apotropinę, t. y. apsauginę, atbaidančią, funkciją. „Raštas daro galimą komunikaciją 9 SIGITAS LŪŽYS tarp individų, atskirtų erdvės ir laiko. Raštas