TRAKAI – MEDINIS MIESTAS TARP EÞERØ. TRADICINËS ARCHITEKTÛROS PAVELDAS MIESTE IR APYMIESTYJE

ALGIRDAS STEPONAVIÈIUS UAB Projektavimo ir restauravimo institutas

UNIKALI GAMTINË SITUACIJA

Trakø miestas, jo centrinë dalis – senamiestis visø pirma skiriasi nuo kitø Lietuvos mies- tø ir miesteliø savo unikalia gamtine geografine padëtimi. Tai – miestas tarp eþerø. Galvës, Skaisèio, Totoriðkiø, Lukos (Bernardinø) ir Giluðio eþerai, juosiantys miestà, yra sudëtingos kilmës ir konfigûracijos, subrendæ, bet nevienodo amþiaus pratakiniai eþerai. Visas Trakø eþerynas savitas geomorfologiniu ir hidrogeologiniu aspektu: eþerai susitel- kæ makroformø sàlyèio iðkilumoje ,,ant kalno“, jø pavirðinis vandens mitybos baseinas labai maþas, tik 5 kartus didesnis uþ eþerus. Ávertinus palankià gamtinæ situacijà Naujieji Trakai kûrësi saloje ar atskirose salose, ku- rioms susijungus, o dar vëliau pietinëje dalyje uþpylus protakà tarp Totoriðkiø ir Bernardinø eþerø, susiformavo iðtæsto raiþyto kontûro pusiasalis. Jo gamtinës formos savo masteliu yra miniatiûrinës, pavirðiaus reljefas atitinka plastiðkà pusiasalio kontûrà ir bendrà kraðtovaiz- dþio elementø mastelá. Pusiasalio reljefas labai iðraiðkin- gas. Didþiausios aukðtumos iðkyla pie- tinëje miesto dalyje. Èia Bernardinø kalvos altitudë siekia 174,70 m, t.y. pa- kyla apie 25,90 m nuo vidutinio eþerø vandens lygio – 148,8 m. Kartu su gre- timomis kalvomis, siekianèiomis 170,20 m ir 168,70 m aukðtá, pietinë senamiesèio dalis gamtinës struktûros poþiûriu dominuoja pusiasalyje, jos reikðmë panoramose ypatingai akivaiz- di nuo Vilniaus pusës. Centrinëje dalyje reljefas þemëja, Trakø senamiestis. Maþasis miestas. Fotografavo V. Neliubinas 2003 m., nuotrauka ið Trakø istorinio nacionalinio parko Parapinës baþnyèios ir Pusiasalio pi- direkcijos rinkiniø. lies kalvos tesiekia 17,5 m nuo van-

114 dens lygio. Nuo èia á ðiauræ reljefas dar labiau leidþiasi ir ðiauriniame pusiasalio gale teiðkyla vos 1–2 m virð eþerø lygio. Kiek toliau dar viena reljefo aukðtuma iðkyla Uþtiltëje. Ði kalva siekia 171,30 m altitudæ. Pusiasalio kalvas skiria þemumos, susiformavusios buvusiø protakø ir pelkiø vietoje. Dël nepalankiø grunto sàlygø jos dar neuþstatytos ir akivaizdþiai atspindi sudëtingà senamiesèio gamtinæ sandarà. Tokie reljefo ypatumai buvo panaudoti miesto gynybiniams ir ûkiniams poreikiams.

ISTORINËS MIESTO UÞSTATYMO RAIDOS POKYÈIAI

Dar nëra tvirtos nuomonës, kas davë pradþià Trakø gynybos kompleksui – pilis ar gy- venvietë. Patogi gamtinë situacija ir gyventi, ir ginti nuo uþpuolikø, todël þmonës èia galëjo ir seniai ásikurti. Taèiau tik pastaèius pilá prie jos koncentravosi pirkliai ir amatininkai, o tai sudarë sàlygas kurtis miestui. Trakø miestas iðaugo XIII–XIV a. kaip gyvenvietë pusiasalyje tarp dviejø piliø. Nuo 1316 m. iki 1321 m. èia buvo Lietuvos sostinë. Spëjama, kad anksèiausiai uþstatyta pietinë dalis, kur galëjo bûti medinë pilis su papiliu, o jau vëliau pastatyta pusiasalio pilis su kita miesto dalimi prie jos. Iki XV a. vidurio susiformavo visos etniniø bendrijø apgyvendintos teritorijos, salos pilies, rotuðës, parapinës baþnyèios, vienuolyno su cerkve, meèetës, karaimø kenesos kompleksais. XVII a. pabaigoje atsiradus dabartinei Vytauto gatvei baigë formuotis linijinio plano mies- to gatviø tinklas, kuris þiemà, panaudojus abu þiemos kelius per eþerus, tapdavo radialinis. XVII–XVIII a. Trakai sunyko. Po karø ir gaisrø liko 1/6 miesto dalis, o XIX a. miestas vël pradëjo augti. Sudaryti miesto vystymo projektiniai planai nesugebëjo ið esmës pakeisti susiformavusios tradicinës planinës struktûros ir uþstatymo charakterio. J. Tochtermano 1935 m. sudarytame plane matome palei gatves susiformavusá bûdingà linijinio plano miestui uþstatymà, kurio pagrindiniai bruoþai ir bendras miesto uþstatymo intensyvumas iðliko iki sovietmeèio aktyvios gyvenamosios statybos invazijos dienø. Tai iliustruoja 1969 m. ir 1990 m. esamos padëties planø palyginimas. Pietinë senamies- èio dalis ið esmës pakitusi, teliko centrinës ir ðiaurinës miesto dalies istorinio charakterio didesni ar maþesni fragmentai. Tad saugotinø senamiesèio vietø, kur iðliko tradicinë uþstaty- mo struktûra, ne tiek jau ir daug.

MIESTO UÞSTATYMO CHARAKTERIS

Miesto planà ir uþstatymo pobûdá padiktavo gamtinës sàlygos bei gynybos poreikiai. Pradþioje gynybinio komplekso elementus jungë iðilgai pusiasalio ið pietø á ðiauræ nutásæs kelias – pagrindinë miesto gatvë. Pagrindinës gatvës praeina reljefo aukðtumomis, o sklypø reljefas paprastai þemëja nuo jø eþero link. Susiformavæ siauri ir ilgi sklypai sàlygojo pastatø orientacijà ir linijiná valdø uþstatymo pobûdá. Miesto planas itin dera prie gamtinës situaci- jos, natûraliai atitinka miniatiûrines ið salø susidariusio pusiasalio formas. XV–XVI a. – Trakø klestëjimo laikotarpiu ir susiformavo pagrindinës miesto uþstatymo savybës ir iðskirtiniai bruoþai bei vertinga miesto tûrinë-erdvinë kompozicija: gynybiniai ir

115 kulto pastatai, pastatyti ant kalvø, dominavo si- luete ir panoraminiuose vaizduose, o bendrà uþ- statymo fonà sudarë þemesnëje dalyje palei pa- grindinæ gatvæ sustatyti mediniai gyvenami ir ûkiniai trobesiai. Jie, iðsidëstæ abiejose gatviø pusëse, formuoja nedideles gatviø ir kiemø erd- ves bei perspektyvas. Ávairiø tautybiø gyventojai taip pat forma- vo savità miesto charakterá. Atskirose miesto dalyse iðryðkëja skirtingi statybos bûdo ir pa- statø tipologiniai bruoþai. Katalikiðkoji dalis pasiþymi skirtingomis Senojo paðto pastatas. Fotografavo G. Abara- vièius 2003 m., nuotrauka ið Trakø istorinio geografinëmis sàlygomis ir didesne iðlikusio is- nacionalinio parko direkcijos rinkiniø torinio uþstatymo ávairove, kur labiau skiriasi pastatø aukðtingumas, jø dydþiai, stogø forma ir kt. Èia plaèiausia pusiasalio dalis, yra dau- giausia gatviø, prie kuriø formavosi ir skirtingos konfigûracijos sklypai. Centre gyveno tur- tingesni miestieèiai, turintys daugiau prekybiniø ir komerciniø patalpø. Gyvenamøjø namø durys paprastai gatvës fasado viduryje, daþnai ðalia árengiamos ir kitos áeiti á parduotuvæ ar amatininko dirbtuvæ. Gyvenamieji namai savo uþstatymo plotu siekia nuo 80,0 iki 400,0 kv. m, jø plotis svy- ruoja tarp 4,75 ir 9,65 m. Tai vidutiniðkai sudaro apie 7,40 m. Sklypo uþstatymo tankis yra 3,4–38,0%, t.y. vidutiniðkai 17,9% centrinëje miesto dalyje. Ðiaurinë pusiasalio dalis, vadinamasis ,,Karaimø galas“ – patogiausia piliø gynëjø gyve- namoji vieta. Iðlikæ seniausio tipo namai, atspindintys teritorijos charakteristikas: viena gat- vë, siauri, ilgi sklypai ir pastatai orientuoti pagal juos. Tradiciniai blokuoti trobesiai, trijø langø gatvës fasadai, archaiðkiausi apkalti vertikaliomis lentomis. Èia gyvenamieji namai pagal uþstatymo plotà kiek maþesni – 58,0 iki 343,0 kv. m, o jø plotis, svyruojantis tarp 4,95 ir 9,75 m, vidutiniðkai labai artimas centro zonai – 7,50 m. Sklypø uþstatymo tankis ðiek tiek didesnis – 3,8–44,8%, vidutiniðkai ðiaurinëje miesto daly- je sudaro apie 23,2%. Totoriø gyvenama teritorija buvo vakariniame miesto pakraðtyje. Sugriovus meèetæ, pa- sikeitë ir teritorijos uþstatymo charakteris, neiðliko specifiniø pastatø bruoþø. Ði dalis dar labiau deformuota tarybiniais laikais dël naujø pastatø ir gatviø statybos. Uþtiltës priemiestyje gyventojai buvo maþiau pasiturintys, taèiau turëjo galimybæ uþvaldyti didesnius dirbamos þemës sklypus. Èia statomi maþesni, menkiau árengti gyvenamieji namai ir ûkiniai pastatai, todël ðioje zonoje, besitæsianèioje Rëkalnio link, susiformavo dispersinis uþstatymo charakteris, pereinantis á apylinkiø laukø ir miðkø þalias erdves. Pastatai, o ypaè uþstatymo parametrai ðioje dalyje, iðskyrus istorinæ zonà Karaimø g. 61– 65, gerokai maþesni, artimesni kaimo gyvenvietës charakteriui.

116 MEDINËS ARCHITEKTÛROS YPATUMAI IR UNIKALUMAS

Istorinis miestas, kurá ðiandien matome, iðliko nuo XIX a. vidurio–pirmos XX a. pusës. Pastatø tipologija buvo analizuota 1994–1995 m., atliekant natûros tyrimus. Iðtyrus per 120 istoriniø pastatø ir apibendrinus pagrindinius jø vertës ir tipologiniø charakteristikø bruo- þus, buvo nustatyti unikalûs, tipiðki, neutralûs ir nebûdingi senamiesèiui namø tipai bei jø tradiciniai parametrai: plotis, ilgis, karnizo ir kraigo aukðtis, stogo nuolydþio kampas ir kt. Daþniausiai aptinkamas tradicinis gyvenamojo namo tipas yra staèiakampio plano, dvi- ðlaièiu stogu, su vienaðlaièiu prieangiu ar be jo, vertikaliai apkaltas ràstinis namas, turintis atvirà karnizà. Jo vizualiai svarbø ir gatviø perspektyvoje bei aplinkoje suvokiamà tûrá la- biausiai charakterizuoja pastato plotis, kuris vidutiniðkai nevirðija 7,50 m. Pastato ilgis pa- prastai siekia iki 12,0–19,0 m, o be to, ið galo daþnai dar blokuojami maþesnio tûrio ûkiniai trobesiai. Taèiau pagal uþstatymo pobûdá, kai dauguma pastatø orientuoti galu á gatvæ, ma- þiau aktyviai veikia senamiesèio tûrinæ ir uþstatymo struktûras. Unikalûs (reti) pastatai – tai iðskirtiniai plano ar architektûrinës iðraiðkos pavieniai stati- niai. Jiems priklauso ir kampinio uþstatymo namø tipas – buvusi smuklë ar uþvaþiuojamieji namai, ir dviaukðèiai mediniai pastatai, ir vëlesnio periodo gyvenamieji namai su mezoninu. Unikaliausias mediniø pastatø tipas – kenesa. Tai staèiakampio plano pastatas su ketur- ðlaièiu dviejø pakopø stogu ir virðuje átaisytu keturkampio plano þibintu su piramidiniu sto- geliu. Ðiame sakralinës paskirties pastate atsispindi karaimø architektûros ir interjero deko- ravimo etniniai bruoþai. Pastatø apdailos charakteristikos bûdingos tradicinei medinei architektûrai. Dauguma Tra- kø senamiesèio mediniø gyvenamø namø apkalti staèiomis lentomis su antdëklu, atspindi bû- dingà XIX a. apdailos bûdà. Dalis pirmos XX a. pusës pastatø iðsaugojo autentiðkà profiliuotø apdailiniø lentø keliø krypèiø apkalimà, kuris perimtas ir vëlesnio periodo tradiciniams pasta- tams. Visame senamiestyje (Uþtiltëje) iki ðiø dienø teiðliko tik vienas archaiðkiausios iðorinës iðvaizdos gyvenamasis namas su neapkal- tomis ràstinëmis sienomis. Trakø senamiesèio istoriniø pastatø iðorës apdailoje nëra gausu dekoro ele- mentø. Daþniausiai aptinkamos medinës lentinës ar ásprûdinës langinës ir profi- liuoti langø apvadai. Atskirø pastatø fron- tonai, vëjalentës ir karnizai puoðiami kiaurapjûviais geometriniais ornamen- tais, tik keli pastatai iðsaugojo kiaurap- jûvá augaliná langø karnizø ornamentà, o daugelis pastatø ið viso neturi jokiø de- koro elementø. Kaip matyti ið pateiktø charakteristi- Trakø senamiesèio namas Vytauto gatvëje. Fotografavo G. Abaravièius 2003 m., nuotrauka ið Trakø istorinio kø iðskirtinës architektûros mediniø is- nacionalinio parko direkcijos rinkiniø

117 toriniø pastatø senamiestyje nëra daug, taèiau Trakuose ne atskiri ypatingos vertës mediniai pastatai, o bendras tapybiðkas uþstatymo charakteris, prisitaikymas prie gamtiniø sàlygø ir pastatø, tradicinë etnografinë stilistika lemia viso senamiesèio vertæ. Èia bendram istoriniam gyvenamos zonos charakteriui iðsaugoti svarbiausi tampa tradicinës tipiðkos architektûros pastatai, kurie pagal bendras kultûrinës vertës charakteristikas nepatenka á Valstybiná nekil- nojamøjø kultûros vertybiø registrà, o jø visuma formuoja valstybinës ar net tarptautinës reikðmës vertybæ – Trakø senamiestá.

APYLINKIØ KAIMØ UÞSTATYMO STRUKTÛRA IR OBJEKTØ CHARAKTERISTIKOS

Miestui gretimose teritorijose vyrauja iðlikusi vienkieminë apgyvendinimo sistema. Da- lis kaimø – Varnikai, Narezkai, Fermos yra padriko uþstatymo, artimo vienkiemiø charakte- ristikoms. Pietinëje ir rytinëje dalyje iðlikæ kompaktiðkai uþstatyti kaimai: Strakiðkës, iðsaugoju- sios valakinio kaimo kraðtovaizdþio gatvinës gyvenvietës reliktus su savita erdvine-planine struktûra, prisitaikiusia aplinkoje, Varnikëliai, Serapiniðkës, turintys savità þemës reformos modifikuotà struktûrà ir atskirus vertingus statinius. Sklypø uþstatymo charakteristikos ir pastatø parametrai daþnai nedaug skiriasi nuo miesto periferiniø daliø rodikliø. Minëtinas ir Senøjø Trakø kaimas, iðlaikæs valakinës gyvenvietës planinæ struktûrà. Pa- statai pasiþymi dzûkø etniniam arealui bûdingais architektûros ir puoðybos bruoþais.

KULTÛROS PAVELDO VERTYBIØ APSAUGOS PROBLEMOS

Tiek mieste, tiek apylinkëse nëra daug pastatø, registruotø kaip kultûros vertybës, kuriø apsauga reglamentuojama atskirais dokumentais. Kitiems tradiciniams pastatams iðsaugoti galioja bendros Trakø senamiesèio ar Trakø istorinio nacionalinio parko gyvenvieèiø apsau- gos nuostatos. Todël praktikoje daþnai neuþtenka teisinio reguliavimo priemoniø esamoms vietinës reikðmës kultûros paveldo vertybëms iðsaugoti. Savivaldybës, Trakø istorinio nacionalinio parko ar kitø valstybës institucijø uþsakymu atliekant senamiesèio regeneravimo darbus mediniø pastatø tvarkymui naudojami ávairûs metodai. Kultûros paveldo vertybëms taikomos konservavimo ir restauravimo technologijos – tai visø pirma originalios konstrukcijos apsauga, apdorojant chemikalais, konservantais, o blogiausi elementai pakeièiami ar protezuojami. Maþiau vertingi pastatai perstatomi, iðrenkant ir pakeièiant atskiras jø dalis, panaudo- jant tradicines medþiagas ir konstravimo metodus. Rekonstruojami mediniai namai perstatomi ið naujø medþiagø, iðsaugant autentiðkà ir atkuriant tradicinio charakterio apdailà. Taip tvarkomi menkesnës vertës pastatai, kurie yra svarbûs bendram senamiesèio istorinio uþstatymo charakteriui iðsaugoti. Didþiausia problema tampa miestieèiø iniciatyva tvarkomø pastatø autentiðkumo iðsaugo- jimas. Paprastai neatliekami bûtiniausi architektûriniai tyrimai ir apmatavimai, savavaliðkai

118 keièiamas apdailos charakteris, pakeièiamos ar sunaikinamos tradicinës detalës ir elementai (karnizai, langai, kiemo áranga), naudojamos nebûdingos sintetinës apdailos medþiagos, áren- giami nebûdingi naujadarai (ðvieslangiai), kurie keièia ir darko bendrà senamiesèio vaizdà. Taip pat labai aktuali tampa atskirø senamiesèio zonø struktûriniø uþstatymo parametrø apsauga. Keièiantis savininkams ir jø poreikiams senamiesèio pakraðèiuose didëja uþstaty- mo intensyvumas ir pastatø mastelis, kas ið esmës pakeièia miesto santyká su istorine aplin- ka. Vertingø istoriniø zonø tradiciniai ûkiniai pastatai daþnai paverèiami naujais gyvena- maisiais namais ar vasarnamiais, keièiamos tradicinës senamiesèio pastatø formos ir sklypø funkcinio zonavimo principai, pasitaiko atskirø valdø pastatø blokavimo per priestatus atve- jø. Ðios ir daugelis kitø þinomø problemø verèia dar kartà atidþiau susirûpinti Trakø sena- miesèio medinio uþstatymo apsauga, siekiant iðlaikyti nepaþeistà miniatiûriná uþstatymo mas- telá ir jo trapø santyká su natûralia gamtine aplinka.

TRAKAI, A WOODEN TOWN AMID LAKES. TRADITIONAL ARCHITECTURAL HERITAGE IN THE TOWN AND ITS CLOSE ENVIRONS

Summary

The town of Trakai that we see today is a relic of the period between the mid–nineteenth century and the mid–twentieth century. The typology of urban buildings was analysed in 1994–95 and unique, typical and neutral house types were noted along with those which are not usual for the old town. Traditional parameters were also established: area, length, height of cornice and roof top, angle of roof incline and so forth. The traditional type is that of an oblong log house, panelled with vertical planks, having an open cornice and a two–slope roof, with or without a one–slope porch. In neighbouring village areas a single–homestead settlement system has survived. In the southern and eastern part of Trakai Historical National Park compactly built villages still survive: Stakiðkës, which has preserved the remains of a street–plan village of the hide reform landscae type with its special special–planning structure that has been adapted to its surroundings; Varnikëliai and Serapiniðkës have their own specific structure modified by land reforms, and individual valuable buildings. The way the land plots are built up and the parame- ters of local buildings often do not differ from what can be seen on the edges of the town. The village of Senieji Trakai deserves a separate mention. It has preserved the planning structure of a hide–reform settlement. The buildings have architectural and ornamental fea- tures that are typical of the Dzûkijan ethnic area.

119