Trakų Bernardinų Konventas Ir Bažnyčia – Sunaikintas Paveldas

Acta Academiae Artium Vilnensis / 90 2018

TRAKŲ BERNARDINŲ KONVENTAS IR BAŽNYČIA – SUNAIKINTAS PAVELDAS

Rūta Janonienė VILNIAUS DAILĖS AKADEMIJOS DAILĖTYROS INSTITUTAS Dominikonų g. 15/1, LT-01131 Vilnius [email protected]

Straipsnyje aptariama Trakų bernardinų konvento istorija nuo pirmosios bažnyčios, vienuolyno pastatymo ir Šv. Pranciškaus mažesniųjų brolių observantų įsikūrimo Trakuose iki šio vienuolyno likvidavimo. Remiantis šaltiniais bandoma atkurti iki mūsų dienų neišlikusio ansamblio pastatų pobūdį, architektūrinių pokyčių eigą, bažnyčios interjero dekoro kaitą. Analizuojamas altorinių pa- veikslų ir kito istoriškai vertingo inventoriaus likimas, iškeliami probleminiai klausimai ir gairės tolesniems istoriniams tyrimams dėl laikomų dingusiais objektų galimos buvimo vietos.

Reikšminiai žodžiai: Trakai, pranciškonai observantai, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės baroko architektūra, Nemenčinės bažnyčia, Rūdninkų bažnyčia.

Buvusią Trakų bernardinų vienuolyno vietą šiuo Stanislovo Mikulionio knyga1. Tačiau Trakų bernar- metu žymi tik kalva su kyšančiais dviem byrančio dinų istorijos ir meninio paveldo tyrimai dar toli gra- mūro fragmentais. Likimas buvo itin negailestingas žu nebaigti, trūksta duomenų apie bažnyčioje buvu- šiam konventui – bažnyčia visiškai nugriauta dar sių meno kūrinių, liturginių reikmenų likimą. Nors XIX a. pabaigoje, o vienuolyno pastatai – XX a. vidu- didžioji dalis šio paveldo turbūt yra negrįžtamai pra- ryje. Vis dėlto ši sakrali vieta ir jos buvę šeimininkai rasta, verta bent mokslinių tyrimų būdu stengtis juos nebuvo pamiršti – tą liudija likę vietovardžiai (Ber- grąžinti į Trakų istorinę atmintį, nes kadaise bernar- nardinų kalva, Bernardinų ežeras), įamžina Bernardi- dinų konventas sudarė itin reikšmingą šio miesto nų gatvė. Trakų istoriją ir architektūros paminklus kultūrinės savasties dalį. aptariančiuose veikaluose Bernardinų ansamblis minimas dažnai, o 1993 m. buvo išleista ir jam skirta 1 Stanislovas Mikulionis, Trakų Šv. Mikalojaus Vyskupo bažnyčios ir bernardinų vienuolyno statybos istorija, (ser. Vilniaus dailės akademijos darbai, t. 1), Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 1993.

255 Bernardinų konvento Trakuose 1672 ir 1676–1679)6. Šių ir kitų vyresniųjų uolumo bei fundacijos ir gyvavimo istorija rūpesčio dėka vienuolynas sparčiai stiprėjo sulaukda- mas geradarių paramos. Sutelkti tikinčiuosius ir ugdy- Šv. Pranciškaus mažesniųjų brolių observantų, kitaip – ti pranciškoniškąjį dvasingumą padėjo greit po vie- bernardinų, konventas Naujuosiuose Trakuose atsira- nuolyno įsteigimo įkurtos ordino globojamos do 1617 m., kai Vilniaus vyskupas Eustachijus Valavi- pasauliečių religinės brolijos – jau 1619 m. pradėjo čius, Trakų vaivadijos bajorų prašomas, atidavė veikti Šv. Pranciškaus dirželio brolija, o po dešimties vienuoliams seną, dar Goštautų funduotą Šv. vyskupo metų, 1629 m. – Šv. Onos brolija7. Mikalojaus bažnyčią2. Bernardinų sprendimas perimti Trakų bernardinai puoselėjo savo ordinui būdingą šią šventovę ir steigti vienuolyną buvo priimtas tais pamaldumą Švč. Mergelei Marijai, skatino Jėzaus kan- metais vykusioje Vilniaus kapituloje3. Tai buvo devin- čios apmąstymus, platino ordino šventųjų kultą. Šios tas (pagal steigimo chronologiją) šio ordino vyrų vie- pastangos atsispindėjo ir minėtų brolijų veikloje, ir pa- nuolynas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje (to- moksluose, altorių tituluose ir atvaizduose, taip pat ir liau – LDK) (iš pradžių jis, kaip ir kiti Lietuvos tam tikrose bernardiniškose pamaldų tradicijose. bernardinų vienuolynai, buvo Lenkijos, nuo 1637 m. – XVII a. pirmoje pusėje ypač daug dėmesio bernardinai Mažosios Lenkijos ir Lietuvos bernardinų provincijos skyrė Dievo Motinos kultui. Apie tai net išliko įdomus Vilniaus kustodijos, o nuo 1731 m. įėjo į savarankišką pasakojimas, užrašytas Tomo Digonio sudarytoje pro- Lietuvos bernardinų Šv. Kazimiero provinciją). Iš pra- vincijos kronikoje: džių turėjęs tik rezidencijos statusą, jau XVII a. viduryje jis išaugo iki konvento, kuriame gyveno ne ma- Vienas žymus prelatas, Trakų parapinės bažnyčios žiau 15 vienuolių4. Ankstyvuoju gyvavimo periodu prepozitas, šios vietos mūsų brolius taip persekiojo, Trakų vienuolynui ypač nusipelnė trys jo vyresnieji. kad net ir Švč. M. Marijos paveikslą, esantį didžiaja- Tai pirmasis vienuolyno vyresnysis Valentinas Ziele- me altoriuje, ir mūsų tėvus iš jų konvento pašalinti nickis, vėliau čia vikaro ir gvardijono pareigas ėjęs siekė, tik dėl vienos priežasties: tvirtindamas, kad, Trakų vaivados Petro Paco sūnus Bernardinas Pacas, kadangi per iškilmingesnes Marijos šventes į mūsų miręs 1652 m. Dauguose, bet palaidotas Trakų bernar- bažnyčią ir prie Švč. M. Marijos paveikslo paprastai dinų bažnyčioje5, ir Mažosios Lenkijos ir Lietuvos ber- suplūsta minios žmonių, tai daro žalą bei trukdo pa- nardinų provincijos generalinis pamokslininkas, kny- rapinei bažnyčiai ir Švč. M. Marijos paveikslui, ten gelės apie Budslavo Dievo Motinos paveikslą autorius pat daugiau nei du šimtus metų esančiam, prie ku- Eleuterijus Zielejevičius, Trakų bernardinų konvento rio besimeldžiantiems ir darantiems įžadus tikintie- gvardijonu buvęs net tris kartus (1654–1656, 1669– siems dažnai suteikiama įvairių Dievo malonių. Kai tai planavo, štai visagalio Dievo galybė suteikė jam 2 Ibid., p. 16. akivaizdų ir pamokomą regėjimą. Naktį jam mie- 3 Chronologia ordinis Fratrum Minorum de Observantia Provinciae Minoris Poloniae et Magni Ducatu Lithuaniae [...] 6 Ibid., l. 18v; Rūta Janonienė, „Budslavo Dievo Motinos paveikslo collecta et conscripta [...] 1656 [...] per [...] Fratrem Thomam istorija ir kultas iki XIX a. vidurio“, in: Acta Academiae Artium Digoń pro tunc Deffinitorem actualis et Paedicatorem Generalis Vilnensis, Vilnius, 2013, t. 69: Kultiniai atvaizdai Lietuvos Didžiojoje et chronologum Provinciae, in: BPAK, sign. APM-19, p. 351. Kunigaikštystėje: importas ir sklaida, sud. Tojana Račiūnaitė, p. 117– 4 Ibid., p. 351. 154; Eadem, „Eleuterijaus Zielejevičiaus knygos Dangiškasis žvėrynas 5 Incipit metrica loci Trocensis ad S. Nicolaum FF. Ord. Minorum žemėje iliustracijos“, in: Kultiniai atvaizdai Lietuvos Didžiojoje S. Francisci Observantium vulgo Bernardinorum, 1617–1746, Kunigaikštystėje, p. 156. BPAK, sign. BTRO–2, l. 27. 7 Chronologia ordinis, p. 352–353.

256 1. Trakų bernardinų vienuolyno aprašymo pirmas 2. XVIII a. rankraščio Incipit metrica loci Trocensis puslapis, in: Chronologia ordinis Fratrum Minorum de ad S. Nicolaum FF. Ord. Minorum S. Francisci Observantia Provinciae Minoris Poloniae et Magni Observantium vulgo Bernardinorum titulinis Ducatu Lithuaniae [...] collecta et conscripta [...] 1656 puslapis, BPAK [...] per [...] Fratrem Thomam Digoń pro tunc Title page of the eighteenth-century manuscript Deffinitorem actualis et Paedicatorem Generalis et Incipit metrica loci Trocensis ad S. Nicolaum FF. chronologum Provinciae, BPAK Ord. Minorum S. Francisci Observantium vulgo First page of the description of the Trakai Bernardine Bernardinorum, BPAK monastery, in: Chronologia ordinis Fratrum Minorum de Observantia Provinciae Minoris Poloniae et Magni Ducatu Lithuaniae [...] collecta et conscripta [...] 1656 [...] per [...] Fratrem Thomam Digoń pro tunc Deffinitorem actualis et Paedicatorem Generalis et chronologum Provinciae, BPAK mas gvardijono pareigas, išklausiau jo išpažintį, są- žiningai man visa tai pasakė. Taip tapo didžiausias gančiam pasirodė šv. mūsų tėvas Pranciškus, prie- mūsų patronas, gynėjas ir geradaris ir nurodė, kad kaištaudamas jam, kad jo sumanymas yra piktas, ir jo mirtingas kūnas būtų palaidotas pas mūsų tėvus griežtai nurodė jo atsisakyti; taip pat jį taip nuplakė, Brastoje, ir ten pat fundavo koplyčią.8 kad ant kūno liko regimi plakimo ženklai ir žaizdos.

Tam įvykus, atvirai prisipažino daugeliui ir net vieną 8 Ibid., p. 353–354. Už vertimą iš lotynų kalbos nuoširdžiai dėkoju kartą, kai aš (kuris šitai rašau), Oršoje tuomet eida- dr. Mintautui Čiurinskui.

257 3. Alfredas Römeris, Trakų bernardinų bažnyčios griuvėsiai, LMAVB RS

Römer Alfred, Ruins of the Trakai Bernardine Church, LMAVB RS

patrankėlės, rengti fejerverkai11. Be sielovados darbo pa- Vėliau akcentas nuo Marijos kulto pasislinko link čioje konvento bažnyčioje, Trakų bernardinai XVII– bernardinams itin būdingo kristocentriškojo pamal- XVIII a. aptarnavo ir kelias kapelionijas (iš jų galima pa- dumo. XVIII a. pirmoje pusėje, Šv. Pranciškaus mažes- minėti Rosochackių dvarą, vėliau – Oginskių dvarą niųjų brolių observantų bažnyčiose pradėjus įvedinėti Darsūniškyje, Römerių Daugirdiškėse), talkino klebo- Kryžiaus kelio pamaldas, ši specifinė Kristaus kančios nams Dauguose, Žiežmariuose12. Nuo XVIII a. vidurio apmąstymo ir pagerbimo forma atsirado ir Trakuose. kiekvieną trečiadienį bernardinai aukojo šv. Mišias už 1740 m. buvo nutapyta 14 Kryžiaus kelio paveikslų, o geradario Jono Judickio sielą Trakų parapijos bažnyčioje 1744 m. sausio 20 d. įvestos Via Crucis pamaldos9. prie malonėmis garsėjančio Dievo Motinos paveikslo13. Viešos Kryžiaus kelio apeigos Trakuose, kaip ir kituose Nuo pat įsteigimo Trakų bernardinai sulaukdavo Lietuvos bernardinų provincijos bažnyčiose, iš pradžių žymių LDK didikų, dvasininkų, Trakų vaivadijos ba- būdavo atliekamos pirmą mėnesio sekmadienį (XIX a. jorų paramos. Pavyzdžiui, 1649 m. vyskupas Abrao- I p. taip pat ir gavėnios penktadieniais) pagal specialiai mas Vaina, kurio motina buvo palaidota Šv. Mikalo- joms parengtas maldų ir giesmių knygeles10. jaus bažnyčioje, testamentu Trakų bernardinams Kaip ir kitose bernardinų bažnyčiose, Trakuose ba- užrašė 1000 auksinų bei juodo marmuro stalą iš vys- roko laikotarpiu buvo labai iškilmingai ir triukšmingai, su šūviais iš patrankų ir šviesų efektais, švenčiamos di- 11 Stanislovas Mikulionis, op. cit., p. 25. džiosios religinės šventės. Tai matyti iš duomenų, kad 12 Trakų bernardinų vienuolyno pajamų ir išlaidų knyga, 1799, in: XVIII a. antroje pusėje vienuoliai pirko parako, turėtos VUB RS, f. 4 – A2489, lapai nenumeruoti; Trakų bernardinų vienuolyno ir bažnyčios liustracijos aktai, 1766–1784, in: MAB 9 Asta Giniūnienė, Kryžiaus kelias Lietuvoje XVIII a. antroje RS, f. 43–18472, l. 9. pusėje – XX a. pradžioje. Sklaida ir raiška, Vilnius: Vilniaus 13 Klasztory bernardyńskie w Polsce w jej granicach historycznych, dailės akademijos leidykla, 2013, p. 49. red. H. E. Wyczawski OFM, Kalwaria Zebrzydowska, 1985, 10 Ibid., p. 62–63. p. 390.

258 kupo rūmų14. XVII–XVIII a. juos rėmė Steponas Bok- Ansamblio architektūros raida ša, LDK pakancleris Aleksandras Naruševičius ir jo ir likimas žmona Teodora Sapiegaitė, Jonas Pašycas, LDK lauko etmonas Mykolas Kazimieras Pacas, Chodkevičiai, Bernardinų ansamblis buvo įsikūręs į pietus nuo Oginskiai, minėti Judickiai ir kiti15. Geradariai rėmė ne miesto centro, ant aukščiausios apylinkių kalvos (da- tik finansiškai, bet dovanojo ir ežerus, pievas, aprūpin- bar tai teritorija tarp Vytauto, Birutės ir Mindaugo davo maisto produktais. gatvių). Atvykę į Trakus, bernardinai čia jau rado Nuo XVIII a. antros pusės Trakų konvente veikė mūrinę Šv. Mikalojaus Vyskupo bažnyčią. Pirmąją šio ordino retorikos studijos, buvo sukaupta nemenka titulo katalikų bažnyčią ar koplyčią šioje vietoje apie biblioteka. 1766, 1769 ir 1772 metais jame vyko Lie- 1483 m. fundavo Trakų vaivada Martynas Goštautas tuvos bernardinų provincijos kapitulos16. XIX a. pra- (apie 1430 – po 1483)20. Greičiausiai ji buvusi medi- džioje vienuolyne buvo įrengtas fizikos kabinetas ir nė, ant mūrinių pamatų, o gal iš viso liko tik pradėta pradėtos eksperimentinės fizikos studijos (1812 m. statyti. 1497 m. rugpjūčio 8 d. Vilniaus vyskupas Al- suniokoti šio kabineto instrumentai po kelerių metų bertas Taboras pasirašė sutartį su mūrininku ir Trakų buvo perduoti Vilniaus konventui)17. Kurį laiką prie vaitu Mikalojumi (Nikeliu) Prokopovičiumi dėl mū- vienuolyno veikė pradžios mokykla. Deja, XIX a. po- rinės Šv. Mikalojaus bažnyčios su varpine pastatymo litiniai įvykiai Trakų bernardinus palietė taip pat per dvejus metus už 600 auksinų21. Bažnyčia turėjo skausmingai, kaip ir kitus šio ordino vienuolynus būti pastatyta ant seniau paklotų pamatų, aštuonių Lietuvoje, bet turėjo dar lemtingesnių pasekmių jų sieksnių22 aukščio, perdengta skliautais, viduje tin- materialinio paveldo išlikimo požiūriu. Dėl draudi- kuota23. Išorėje jos sienas rėmė aštuoni kontraforsai. mų priimti novicius ir kitų suvaržymų ilgainiui Tra- Varpinę numatyta statyti bažnyčios kampe. XVI a. kų konvente gyvenančių brolių skaičius nebesiekė 8 pradžioje bažnyčią globojo Albertas Goštautas, nuo ir tuo pretekstu 1845 kovo 30 d. vienuolynas buvo li- 1519 m. ėjęs Trakų vaivados pareigas. 1522 m. jo rū- kviduotas18. Paskutinis Trakų gvardijonas Anastazas pesčiu bažnyčios perstatymas buvo baigtas, taip pat ji Ignatavičius apsigyveno Vilniaus bernardinams pri- aprūpinta turtais24. Tais metais Lietuvos didysis kuni- klausiusiame Rūdninkų palivarke (čia jis dar mini- gaikštis Žygimantas Senasis patvirtino A. Goštauto mas 1851 m.), o kiti vienuoliai buvo perkelti į Ivijos fundaciją ir ją išplėtė skirdamas išlaikymą trim pa- konventą19. sauliečiams kunigams – rezidentams25. 1524 m. Žygi- mantas Senasis prie šios bažnyčios įkūrė Trakų pre-

20 Ibid., p. 13. Neretai literatūroje be pagrindo teigiama, kad M. Goštauto funduota bažnyčia iš karto buvo skirta bernardinams. 21 Ibid., p. 13 (čia neteisingai nurodyta 1495 m. data); Acta primae 14 Stanislovas Mikulionis, op. cit., p. 18. visitationis diocesis Vilnensis Anno Domini 1522 peractae. 15 Klasztory bernardyńskie, p. 389. Vilniaus Kapitulos Archyvo Liber IIb atkūrimas, sud. S. C. Rowell, 16 Ibid., p. 390. Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2015, p. 245. 17 Lietuvos bernardinų Šv. Kazimiero provincijos dokumentai, 22 Sieksnis – apie 1,83 m. 1459 m. – XIX a., in: BPAK, sign. APL-9, l. 639; Liber visitationum 23 Kodeks dyplomatyczny Katedry i diecezji wileńskiej, wydali Jan per A. R. P. Ministrum Provincialem [Provinciae] Lithuanae Fijałek, Władysław Semkowicz, t. I: 1387–1507, Kraków: Komisja ordinis Minorum Observantium absolvendarum, 1798–1843, in: Historyczna Polskiej Akademii Umiejętności, 1932, p. 520. BPAK, sign. APL-6/1, l. 131, 187v. 24 Acta primae visitationis diocesis, p. 245. 18 Klasztory bernardyńskie, p. 391. 25 Žygimanto Senojo raštas Trakų Šv. Mikalojaus bažnyčiai, 1522 03 12, 19 Stanislovas Mikulionis, op. cit., p. 62–63. in: LMAVB RS, f. 3–90.

259 pozitūrą su šešiais kunigais mansionarais, išlaikomais bažnyčiai atstatyti skyrė per 12 000 auksinų34. Tuo- Eišiškių parapijos lėšomis26. metinis vienuolyno vyresnysis Bernardas Ciolekas tu- Perėmus bažnyčią bernardinams, gvardijono rėjo rūpintis būtiniausiomis reikmėmis – greitai pa- V. Zielenickio laikais ji buvo suremontuota ir tik nedaug statydino penkias celes, uždengė bažnyčią, pertvarkyta pritaikant ją prie ordino tradicijos27. Pagrin- kontraforsais parėmė iki pat pamatų pažeistas jos sie- diniais bažnyčios atnaujinimo rėmėjais tapo tokie žy- nas, pasirūpino kepyklos statyba ir įranga35. Po jo mūs to meto LDK didikai kaip Trakų vaivada Alek- mirties antrą kartą Trakų gvardijonu tapęs E. Zieleje- sadras Chodkevičius, Vilniaus vaivada, LDK didysis vičius pastatė naują medinį vienuolyną, turėjusį ir etmonas, Kretingos bernardinų vienuolyno fundatorius bokštą su laikrodžiu, įrengė plytinę ir kalkinę, tvarkė Jonas Karolis Chodkevičius, Trakų vėliavininkas Petras ir atnaujino ūkinius pastatus. Jo rūpesčiu bažnyčios Valavičius ir kiti28. Vienuoliai iš pradžių įsikūrė pasku- zakristija buvo perdengta skliautu, suremontuota ir bomis suręstuose mediniuose pastatuose. Jau XVII a. naujai įrengta36. Trečiosios savo kaip gvardijono ka- pirmoje pusėje bernardinai už paaukotas lėšas įsigijo dencijos metais E. Zielejevičius užbaigė uždaro trijų tris sodus, išsidėsčiusius ant Bernardinų kalvos. B. Paco korpusų vienuolyno statybą – įrengė vidinę galeriją, gvardijonavimo laikais bažnyčia buvo atnaujinta ir per- joje sustatė langus su langinėmis; bažnyčioje tuo lai- dengta skliautais, vienuolyno pastatai uždengti naujais ku buvo permūryti skliautai, sudėti nauji langai, prie stogais, visa vienuolyno teritorija naujai aptverta, pasta- fasado sumūrytas bokštas su kupoliuku, įrengtas baž- tyta šventoriaus tvora, iškilo kai kurie nauji ūkiniai pas- nyčios prieangis (bobinčius) ir vargonų choras37. tatai29. Konvento geradaris, Trakų žemės teismo rašti- Atstatomą ansamblį piniginėmis aukomis ir įvai- ninkas Mikalojus Pranciškus Rosochackis bažnyčios riais liturginiais drabužiais bei reikmenimis rėmė didi- šventoriuje pastatydino medinį kryžių su Nukryžiuoto- kų giminės – Chodkevičiai, Naruševičiai, Pacai, Siesic- jo figūra30. Po P. Paco mirties pirmojo gvardijonavimo kiai, Rosochackiai ir kiti. Teodoras Narbutas pateikė metu E. Zielejevičius geradarių lėšomis tęsė bažnyčios duomenis, perrašytus iš kažkokio Trakų bernardinų rekonstrukciją – pailgino jos presbiteriją, visą pastatą vienuolyno dokumento, apie varpą, 1675 m. nulietą nutinkavo ir pakeitė langus31. Trakų vaivados Marcijono Oginskio rūpesčiu (šiam 1655 m. rugpjūčio 12 d. maskvėnų kariuomenės varpui esą buvo panaudotas gerokai senesnis puošnus padegtas vienuolynas buvo visiškai nuniokotas, gaisre varpas su užrašu kirilica, gautas iš nežinomos žuvo bažnyčios palėpėje paslėpta vienuolyno bibliote- bažnyčios)38. Trakų bernardinų kronikos duomenimis, ka, o su ja ir senieji vienuolyno dokumentai32. Oginskis iš tiesų 1676 m. skyrė lėšų varpui perlieti, ta- Pasibaigus karui iš karto imtasi atstatinėti pastatus. Matyt, tuo tikslu 1662 m. Jonas Pašycas bernardi- inscriptionum perpetuarum et temporalium favore conventum S. Nicolai Episcopi Trocensis extractorum de Archivio Provinciae S. nams dovanojo plytinę su pievomis ir nedideliu miš- Casimiri Ordinis Minorum de Observantia Lithuanae mense ku Plomėnuose33, o Steponas Bokša sugriautai Novembri 1761 dispositum et in swquentes libros digesta, in: BPAK, sign. BTRO–1, l. 154. 26 Acta primae visitationis diocesis, p. 245. 34 Incipit metrica loci Trocensis, l. 5v. 27 Incipit metrica loci Trocensis, l. 1. 35 Ibid., l. 6, 17. 28 Ibid. 36 Ibid., l. 17; Klasztory bernardyńskie, p. 388–389. 29 Ibid., l. 17. 37 Incipit metrica loci Trocensis, l. 17v. 30 Ibid., l. 3v. 38 Teodor Narbutt, Pomniejsze pisma historyczne szczególgnie do 31 Ibid., l. 17. historyi Litwy odnoszące się, Wilno: Nakład i druk Teofila 32 Ibid. Glücksberga, 1856, p. 99. Įdomu, kad M. Oginskis buvo 33 Congeries omnium documentorum tum fundi tum aliarum stačiatikis, 1670 m. perėjęs į katalikybę.

260 čiau apie senojo varpo pobūdį dokumente neužsime- cijos akte49 minimas prie jos naujai primūrytas prie- nama, tik pažymima, kad senieji vienuolyno varpai angis. Bažnyčios dydis ir architektūrinės formos už- per karą išliko39. fiksuotos vėlesniuose inventoriuose. Pavyzdžiui, Vėlesni gvardijonai rūpinosi ūkinių, palivarko pas- 1821 m. vizitacijos akte50 nurodoma, kad šventovė tatų statyba, nuolat tvarkydavo bažnyčios ir vienuoly- buvo 53 uolekčių51 ilgio, 15 su puse uolekčių pločio, no stogus. 1704 m. gvardijono Lauryno Budreckio rū- 18 uolekčių aukščio, dengta čerpėmis. Jos fasade kilo pesčiu šventoriuje buvo pastatyta kolona su Išganytojo du bokštai ir frontonas, stogas čerpių. Viename iš skulptūra40. 1706 m. nuo pamatų sumūrytas naujas bokštų įrengta varpinė. Viduje bažnyčia buvo per- laikordžio bokštas, dažytas raudonai ir puoštas pa- dengta pusiau ovaliniais skliautais, išbaltinta. Jos veikslais41. 1750 m. bažnyčią vėl nuniokojo gaisras, navų dalyje buvo 9 langai, vienuolių chore – 3, po taip pat sunaikinęs medinį vienuolyną42. Dar kartą grindimis buvo įrengtos kriptos. žuvo lobyne saugoti konvento dokumentai. XVIII a. viduryje pradėta galvoti ir apie naujo, mū- Naujosios bažnyčios statyba ir įrengimu rūpinosi rinio, vienuolyno poreikį. 1770 m. imta gaminti daug tuometinis bernardinų provincijolas Pranciškus Savi- plytų, 1771 m. pradėti statybų darbai, o netrukus jau čius, finansiškai darbus rėmė įvairūs geradariai, bet dau- Prienuose pirktas stiklas pastatų langams52. 1772 m. giausia Rečicos vėliavininkas Jonas Judickis, jo žmona jau imtasi vienuolyno sodo įrengimo darbų53. Eleonora Rudaminaitė-Judickienė ir LDK raštininkienė 1775 m. vienuolyno liustracijos akte minimas jau Ona Oginskaitė-Judickienė43. 1750 m. pradžioje Judic- baigtas dviejų aukštų mūrinis vienuolynas su rūsiais, kiai, konvento dokumentuose vadinami naujaisiais fun- kuris glaudėsi prie bažnyčios šiaurinio fasado, ir neto- datoriais, užrašė 10 000 auksinų, 1758 m. Ona Judickie- liese dar tebestovėjęs senas medinis šešių patalpų vie- nė – 10 000 auksinų, o 1784 m. – dar 7000 auksinų44. Už nuolynėlis, kuris buvo nugriautas tik 1776–1778 me- skirtas legacijas Judickiai įpareigojo vienuolius amžinai tais54. Kažkokie statybų ar remonto darbai vienuolyne kas savaitę už juos aukoti šv. Mišias45. vyko iki pat XVIII a. pabaigos – tą rodo įrašai apie 1759 m. kovo 30 d. buvo pasirašyta sutartis su ar- mokėjimus stogdengiui, mūrininkams ir jų pagalbi- chitektu Frytzeriu46 dėl vienuolyno pailginimo ir baž- ninkams išlaidų registruose55. nyčios bokštelių statybos47. Darbai tęsėsi gerą dešim- Į mūrinį vienuolyną iš bažnyčios vedė dvejos du- tmetį, o kai kurie užtruko ir ilgiau, ypač todėl, kad rys – vienerios iš priebažnyčio, kitos iš presbiterijos. 1761 m. vėl degė bažnyčios stogas48. 1766 m. liustra- Per pastarąsias buvo patenkama ir į vienuolyne įrengtą zakristiją bei lobyną56. Vienas antro aukšto vienuolyno 39 Incipit metrica loci Trocensis, l. 6v, 17. 40 Ibid., l. 19v. 49 Trakų bernardinų vienuolyno ir bažnyčios liustracijos aktai, 41 Ibid., l. 16v. 1766–1784, in: MAB RS, f. 43–18472, l. 2. 42 Klasztory bernardyńskie, p. 389. 50 Trakų bernardinų vienuolyno ir bažnyčios vizitacijos aktas, 43 Trakų bernardinų vienuolyno ir bažnyčios vizitacijos aktas, 1821, in: VUB RS, f. 4–A2115, l. 24–35. 1821, in: VUB RS, f. 4–A2115, l. 24; Stanislovas Mikulionis, op. 51 Uolektis – 60–65,54 cm. cit., p. 43. 52 Stanislovas Mikulionis, op. cit., p. 25–26. 44 Ibid., p. 61. 53 Ibid., p. 26. 45 Ibid., p. 41. 54 Ibid., p. 29, 32; Trakų bernardinų vienuolyno ir bažnyčios 46 greičiausiai turimas omeny architektas Jonas Vilhelmas liustracijos aktai, 1766–1784, in: MAB RS, f. 43–18472, l. 30v. Frezeris. Neaišku, ar jis projektavo tik šioje sutartyje nurodytus 55 Trakų bernardinų vienuolyno išlaidų knyga, 1799, in: objektus ar daugiau. VUB RS, f. 4–A2489, lapai nenumeruoti. 47 Congeries omnium documentorum, l. 202. 56 Trakų bernardinų vienuolyno ir bažnyčios vizitacijos aktas, 48 Klasztory bernardyńskie, p. 390. 1821, in: VUB RS, f. 4–A2115, l. 24

261 langas išėjo į bažnyčios erdvę57. 1818 m. vizitacijos se buvo įsirengę savo sandėlius61. Be to, karo metu din- akte nurodyta, kad vienuolyno rytų ir vakarų „linijos“ go 5 kielikai su patenomis, smilkytuvas su rekvizitais, buvo 61 uolekties, o šiaurinis korpusas – 52 uolekčių didelis kryžius, paauksuota mišių taurė, 2 poros am- ilgio. Pirmame vienuolyno aukšte buvo gvardijono ir pulių ir padėkliukas, 4 iškilmingi arnotai, 4 iškilmin- kitos celės, taip pat refektorius, virtuvė, sandėliai, o an- gos dalmatikos, iškilmingas gedulinis arnotas, geduli- trame aukšte – 9 celės ir biblioteka58. nė kapa su sidabriniu galionu, 8 iškilmingos Bendras ansamblio planas užfiksuotas 1800 m. brė- olandiškos drobės albos, 5 škotiškos drobės albos, 9 žiniuose, sukurtuose pačių bernardinų59. Juose pavaiz- kamžos... Išgrobstyti visi gyvuliai ir ūkio padargai62. duota rytų–vakarų kryptimi orientuota bažnyčia, prie Geradarių lėšomis visi būtini liturginiai drabužiai ir jos iš pietų ir vakarų glaudėsi šventorius su kapinėmis, reikmenys iš naujo įsigyti, atstatytas nuniokotas ūkis, o iš šiaurės – mūriniai vienuolyno korpusai su šuliniu tačiau vėlesni XIX a. įvykiai lėmė nebesulaikomą an- kieme. Į vakarus nuo vienuolyno buvo reguliaraus pla- samblio naikinimą. no sodas, o į šiaurę ir į šiaurės rytus – vienuolyno dar- 1831 m. pavasarį į didelę dalį vienuolyno patalpų žai, kuriuose buvo išdėstyti mediniai (kai kurie ant buvo perkelti I pėstininkų korpuso sandėliai, kurie čia mūrinių pamatų) ūkiniai ir gyvenamieji vienuolyno išbuvo iki 1835 metų. Ta vienuolyno dalis buvo nunio- palivarko pastatai. 1822 m. nupieštoje Trakų panora- kota – išdaužyti langai, išplėštos grindys, išgriautos moje matyti bendras bažnyčios ir vienuolyno ansam- krosnys...63 Nepaisant bernardinų skundų, caro valdžia blio tūris, ypač išryškėja plastiška į dangų kylančio nuostolių, žinoma, neatlygino. bokšto viršūnė. 1838 m. vizitacijos akte pažymėta, kad pirmo aukš- XVIII a. pab. – XIX a. pr. naujojo ansamblio statybą to vienuolyno langai be stiklų, antrame aukšte langai rėmė daug to meto didikų šeimų, ypač turėjusių dvarus irgi išdaužyti, ypač koridoriuje. Stogas skylėtas, pūva netoli Trakų: Römeriai, Chlopickiai, Ščodros Supernac- grindys...64 1839 m. iš Vilniaus atvykęs architektas Iva- kiai, Oginskiai ir kiti. Pavyzdžiui, Darsūniškio seniūnas novskis apskaičiavo remontui reikalingus medžiagų kunigaikštis Ignotas Oginskis užrašė daugiau kaip 2160 kiekius, bet dėl lėšų trūkumo delsta pradėti darbus65. sidabro rublių legaciją, jo motina Antanina Bialozorai- 1845 m. uždaryto vienuolyno patalpose planuota tė-Oginskienė 1810 m. skyrė 1500 sidabro rublių, o įkurdinti žandarų komandą, apskrities ir zemstvos teis- 1816 m. testamentu už jos palaidojimą – dar 4000 auk- mus, bajorų globos įstaigą ir miesto rotušę, o bažnyčią sinų, 1817 m. Ignotas Zaleskis, buvęs Trakų vėliavinin- pertvarkyti į cerkvę66. Būta ir kitų panaudos planų. kas, paaukojo 1200 sidabro rublių ir kiti60. 1846 m. buvo sudaryti vienuolyno rūsių ir pirmo aukšto Neabejotina, kad dalis šių lėšų buvo panaudota brėžiniai, dabar saugomi Maskvoje67. Pertvarkymo dar- 1812 m. nukentėjusiam vienuolynui atnaujinti, mat prieš pat užeinant prancūzų kariuomenei, rusai sude- 61 Trakų bernardinų vienuolyno ir bažnyčios vizitacijos aktas, gino kai kuriuos ūkinius vienuolyno pastatus, kuriuo- 1818, in: JBK RS, sign. BJ 6326 IV, l. 29. 62 Trakų bernardinų vienuolyno ir bažnyčios vizitacijos aktas, 1821, in: VUB RS, f. 4–A2115, l. 35. 63 Stanislovas Mikulionis, op. cit., p. 56. 57 Trakų bernardinų vienuolyno ir bažnyčios vizitacijos aktas, 64 Trakų bernardinų vienuolyno ir bažnyčios vizitacijos aktas, 1804, in: VUB RS, f. 4-39449 (A2014), l. 1. 1838, in: VUB RS, f. 4–35518 (A-2149), l. 13v. 58 Trakų bernardinų vienuolyno ir bažnyčios vizitacijos aktas, 65 Lietuvos bernardinų Šv. Kazimiero provincijos dokumentai, 1818, in: JBK RS, sign. BJ 6326 IV, l. 25v. 1459 m. – XIX a., in: BPAK, sign. APL-9, l. 633. 59 Stanislovas Mikulionis, op. cit., p. 36–37. 66 Stanislovas Mikulionis, op. cit., p. 65. 60 Ibid., p. 41–44. 67 Ibid., p. 15.

262 bus sunkino tai, kad 1847 m. ėmė skilinėti apleisto vie- tinio korpuso kampai, o buvusi jo teritorija padalyta nuolyno sienos68. Tolesnį pastatų likimą savo studijoje gatvelėmis ir iš dalies užstatyta gyvenamaisiais namais. gan išsamiai aprašė Stanislovas Mikulionis69. Rekons- 1991 m. archeologinių tyrimų metu archeologė Bi- trukcijos ir remonto darbai vyko 1850–1854 m., juos or- rutė Lisauskaitė kalvoje atkasė XIV–XIX a. kultūrinį ganizavo trečiosios gildijos pirkliai Dovydas Moizelis ir sluoksnį, kuriame identifikavo vaivadosG oštauto sta- Maušas Trockis, prižiūrėjo gubernijos architektas Afa- tytos Šv. Mikalojaus bažnytėlės gotikinio mūro fra- nasijus Ranvydas ir architektas Vladimiras Nimetcas. gmentus ir XVII–XIX a. bernardinų vienuolyno bei Buvo pakeistas patalpų išplanavimas, padidinti langai, bažnyčios rūsius72. atlikti kiti smulkūs pakeitimai. 1854–1855 m. pastatuose buvo įsikūręs Leibgvardijos jėgerių pulko štabas, pla- Šv. Mikalojaus bažnyčios vidaus įranga, nuota įrengti ir maisto sandėlius. 1859 m. buvusio vie- remiantis šaltinių duomenimis nuolyno pastatai pritaikyti kalėjimui. Bažnyčios būklė tuo metu jau buvo avarinė (iro Apie ankstyviausią Šv. Mikalojaus bažnyčios įrangą stogas ir sienos), tačiau dėl didelės remonto darbų są- nėra žinių. Neabejotinai joje turėjo būti titulinis alto- matos nieko nedaryta. 1865 m. Trakų miesto ir apskri- rius. Pirmojo bernardinų gvardijono V. Zielenickio ties karinis viršininkas papulkininkis Sazanovas suma- laikais pertvarkytoje bažnyčioje buvo įrengti nauji al- nė nugriauti bernardinų bažnyčios bokštus, frontoną toriai, pastatytos vienuolių stalės ir pulpitas chore73. Už ir stogo gegnes, kad būtų panaikintas bažnyčios presbiterijos ribų bažnyčioje buvo įrengti du šoniniai vaizdas“70. Skyles užtaisyti planuota lentomis, o iš nu- altoriai. Šv. Onos altorius, kairėje, buvo funduotas ba- ardytų dalių planuota gauti 10 000 plytų, 5 geležinius joro Teodoro Bakos, po altoriumi įsirengusio kriptą kryžius, 4 kubinius sieksnius medienos, metalinį bal- sau ir palikuonims74. Dešinėje pusėje stovėjo Šv. Pran- konėlį ir apie 40 pūdų surūdijusios skardos. Tokios ap- ciškaus altorius, pastatytas Trakų vėliavininko, stačia- griautos bažnyčios fasadą viename piešinyje užfiksavo tikio Aleksandro Oginskio lėšomis, kriptoje po šiuo Alfredas Römeris. Net ir fragmentiškame nuniokoto altoriumi buvo palaidota katalikė jo žmona Aleksan- paminklo vaizde galima pajausti buvusį barokinės ar- dra Šemetaitė75. Bažnyčios vidui išpuošti Teodoro Ba- chitektūros grožį ir eleganciją, kuriamą sudvejintų pi- kos brolis Bazilijus testamentu paliko 1000 florinų76. liastrų su puošniais kapiteliais, ovalinių langelių, langų 1645 m. labai puošnią ir brangią sidabrinę monstran- ir nišų ritmo. ciją „su spinduliais“ paaukojo Vilniaus miestiečiai An- 1870 m., argumentuojant tuo, kad per pusiau su- drius ir Jadvyga Kotai (Semaškos), 1647 m. dar skyrę griuvusią bažnyčią pabėga kaliniai, ją nutarta visai nu- lėšų jai perdaryti ir paauksuoti77. Didysis altorius buvo griauti. Kiek daugiau nei per dešimtmetį tai ir buvo perstatytas gvardijono E. Zielejevičiaus pirmosios ka- padaryta. Per Pirmąjį pasaulinį karą apgriauti vienuolyno pastatai iki XX a. vidurio pamažu nyko, bet 72 Birutė Lisauskaitė, „Trakai iki septynioliktojo šimtmečio“, in: 1959 m. iš vienuolyno griuvėsių dar buvo renkamos Trakų nacionalinis parkas UNESCO Pasaulio paveldo sąrašuose: poreikis ir galimybės, sud. Giedrė Eidukevičienė, Kaunas: Lututė, plytos gotikinio pastato Vilniuje, Pilies g. 12, fasadui 2003, p. 66. restauruoti71. Iki mūsų dienų išliko tik vienuolyno ry- 73 Incipit metrica loci Trocensis, l. 1. 74 Chronologia ordinis, p. 352; Incipit metrica loci Trocensis, l. 1. 68 Ibid., p. 66. 75 Chronologia ordinis, p. 352; Incipit metrica loci Trocensis, l. 1. 69 Ibid., p. 67–83. Kronikoje Oginskis vadinamas Andriumi. 70 Ibid., p. 76–77. 76 Incipit metrica loci Trocensis, l. 1v. 71 Ibid., p. 83. 77 Ibid., l. 1v-2.

263 dencijos metais78. Jame, kaip liudija aukščiau minėtas Į XVIII a. viduryje pastatytą naująją vienuolyno baž- pasakojimas apie konkurenciją parapijos bažnyčiai, nyčią turbūt buvo perkelti bent jau kai kurie seni altoriai buvo tikinčiųjų labai gerbiamas Dievo Motinos pa- ir paveikslai, bet netrukus imta juos atnaujinti. Minima, veikslas. Galima tik spėlioti, ar Trakų altorius negalėjo kad 1755 m. taisytas Šv. Antano paveikslas, pirkta 10 būti panašus į itin įdomų, perspektyvinį Budslavo ber- knygelių sidabro (galbūt aptaisams arba altorių drožinių nardinų bažnyčios Dievo Motinos altorių, įrengtą sidabravimui), drobės kažkokiam paveikslui87. Zielejevičiui esant tos rezidencijos vyresniuoju79. Po 1766 m. duomenimis, bažnyčioje buvo penki me- didžiuoju altoriumi buvo kripta, skirta vienuoliams ir diniai altoriai88. Didysis altorius buvo dvitarpsnis, pir- žymiausiems vienuolyno geradariams80. mame tarpsnyje kabėjo, atrodo, tapytas Nukryžiuotojo 1655 m., maskvėnų okupacijos metu, bažnyčios atvaizdas, o antrajame – Šv. Mikalojaus paveikslas gaisro metu sudegė visi mediniai altoriai, taip pat ir (metais ar pora metų vėliau rašytoje liustracijoje šis al- malonėmis garsėjęs Dievo Motinos paveikslas didžia- torius apibūdintas kaip naujas89). Taigi akcentas nuo jame altoriuje bei kiti šventovėje buvę kūriniai81. Per Dievo Motinos buvo perkeltas į kenčiančio Jėzaus at- atsitiktinumą pavyko išgelbėti tik varpus ir kai kurias vaizdą (galbūt tai susiję su labai įsitvirtinusiu Trakų brangenybes (tarp jų ir sidabrinę auksuotą karūną nuo parapinės bažnyčios Dievo Motinos paveikslo kultu). Dievo Motinos paveikslo bei puošnias jį dengusio ap- Altoriuje ant ciborijos stovėjo perlamutru dengtas taiso detales), kurias okupacijos metu vienuoliai buvo kryžius. Šoninis Švč. Mergelės Marijos altorius buvo išvežę slėpti net į Vengriją82. puoštas drožiniais, vietomis paauksuotas. Jame esantį Po karo atnaujinant bažnyčią atstatyti altoriai iš- Dievo Motinos paveikslą dengė užuolaidėlės ir puošė saugojo buvusius titulus, tik didžiajame altoriuje vie- sidabriniai aptaisai, Marijos ir Kūdikėlio galvas vaini- toj prarastojo paveikslo pakabintas kitas Dievo Moti- kavo paauksuotos karūnos. Prie paveikslo kabantys nos su Kūdikėliu paveikslas, kuriam pritaikyti votai, karoliai, grandinėlės ir rožiniai liudijo jo kultinę išsaugoti senojo papuošimai83. XVII a. pabaigoje pa- reikšmę ir žmonių teikiamą garbę. Taigi greičiausia čia statyti dar du mediniai šoniniai altoriai – Petraškovi- buvo perkeltas XVII a. antros pusės Dievo Motinos čių šeimos lėšomis parūpintas Švč. Mergelės Marijos paveikslas iš senojo didžiojo altoriaus. Trečias altorius altorius ir Stepono Petraškovičiaus finansuotas Šv. buvo Šv. Onos titulo, jį globojo to paties titulo brolija. Antano altorius su šv. Antano Paduviečio ir šv. Juoza- Ketvirtas, Šv. Pranciškaus, altorius apibūdintas kaip se- po paveikslais84. 1690 m. gvardijono Tomo Roščevs- nas, drožėjų darbo, o penktasis, Šv. Antano Paduvie- kio rūpesčiu iškilo naujas didysis altorius85. 1732 m. čio – puoštas drožiniais, vietomis paauksuotas. Jame jame pakabintas naujas paveikslas86. esantį paveikslą dengė sidabriniai aptaisai, virš šv. An- tano ir Kūdikėlio Jėzaus galvų buvo pritvirtinti sidabriniai spinduliai. Šio altoriaus antrame tarpsnyje minimas apvalus paveikslėlis, vaizduojantis Švč. Mergelę 78 Chronologia ordinis, p. 351; Incipit metrica loci Trocensis, l. 17. Mariją, Jėzų ir šv. Juozapą. 79 Rūta Janonienė, Budslavo Dievo Motinos paveikslo, p. 117–155. 80 Klasztory bernardyńskie, p. 388. 1770–1771 m. bažnyčioje pradėta naujų medinių 81 Ibid., p. 389. 82 Ibid. 83 Ibid. 87 Stanislovas Mikulionis, op. cit., p. 22. 84 Incipit metrica loci Trocensis, l. 7. 88 Trakų bernardinų vienuolyno ir bažnyčios liustracijos aktai, 85 Ibid., l. 19. 1766–1784, in: MAB RS, f. 43–18472, l. 2–3. 86 Ibid., l. 7. 89 Ibid., l. 5.

264 altorių statyba90. Tais pačiais metais buvo išlaužtos se- altorių ansamblio deranti, faneruota sakykla (ji buvo nos grindys ir vokietis meistras paklojo naujas akme- įrengta dešinėje presbiterijos pusėje)93. ninių plokščių grindis („marmuras“ grindims buvo at- 1778–1784 m. buvo pertvarkytas didysis altorius94. gabentas iš Karaliaučiaus)91. Jis tarsi padalytas į dvi dalis – vienas didysis altorius su 1772 m. sudarytame bažnyčios liustracijos akte ap- Nukryžiuotojo paveikslu liko presbiterijos priekyje, ki- rašyta jau iš dalies atnaujinta šventovės įranga92. Ryti- tas, naujas, faneruotas ir lakuotas, su Nukryžiuotojo fi- nėje dalyje, už didžiojo altoriaus, kaip įprasta bernar- gūra raudonu audiniu išmuštoje nišoje, pastatytas dinų bažnyčioms, buvo įrengtas vienuolių choras, į presbiterijos gilumoje, prie rytinės jos sienos. Tuo pa- kurį patenkama pro dvejas dureles abipus didžiojo al- čiu metu pertvarkytos ir stalės vienuolių chore, dalis jų toriaus. Vienuolių choro gale ir šonuose stovėjo stalės, pagaminta naujai95. Anksčiau didžiojo altoriaus antra- o viduryje – didelis stovas, kuriame saugotos liturgijo- me tarpsnyje buvęs Šv. Mikalojaus paveikslas perkeltas je naudotos knygos – martirologija, psalmynas, gradu- į Šv. Onos altorių ir panaudotas šio altoriaus paveikslui alas, giesmynai, brevijoriai, mišiolai ir kita. Chore ka- uždengti. 1784 m. pagaminti faneruoti ir lakuoti suolai bėjo Kryžių nešančio Jėzaus paveikslas. Didysis pastatyti bažnyčios viduryje. altorius apibūdintas kaip naujas, faneruotas ir lakuo- XVIII a. pabaigoje Trakų bernardinų bažnyčioje tas, jame, nišoje, kabėjo Nukryžiuotasis, prie jo stovėjo įrengtų altorių apibūdinimai liustracijų aktuose penki relikvijoriai. Ciborija buvo tokio pat darbo kaip rodo, kad šie altoriai turėjo būti panašūs į Lietuvos altorius, joje saugota gausiai viduje ir išorėje paauk- bernardinų provincijos centre, Vilniaus bernardinų suota komuninė su Švč. Sakramentu, ant ciborijos sto- šv. Pranciškaus ir šv. Bernardino bažnyčioje, XVI- vėjo „perlamutrinis“ kryžius. Šoninis Švč. Mergelės II a. antroje pusėje sukurtą originalų natūralios me- Marijos altorius taip pat jau apibūdintas kaip naujas, džio spalvos, faneruotų altorių ansamblį96. Juolab faneruotas ir lakuotas. Paminėta, kad jame, nišoje, yra kad pagrindiniai naujų altorių kūrėjai, tarp jų drožė- paveikslas, vaizduojantis Dievo Motiną, ant rankos lai- jas Jonas Frezeris97 ir tapytojas Motiejus98, buvo at- kančią Kūdikėlį Jėzų, uždengiamas kitu, Nekaltojo vykę iš Vilniaus99. Minima, kad 1780 m. Trakų ber- Prasidėjimo Švč. Mergelės Marijos, paveikslu bei nardinų bažnyčioje dirbo ir bernardinai staliai užuolaidėlėmis. Šv. Onos altorius taip pat jau buvo Antanas ir Kadynas100. 1782 m. dokumentuose pa- perstatytas (lakuotas ir faneruotas). Šv. Pranciškaus ir minėtas architektas vardu Jonas, kuriam išmokėta 18 Šv. Antano altoriai buvo išlikę seni – drožėjų darbo, juodai dažyti, Šv. Pranciškaus altorius vietomis paauk- 93 Stanislovas Mikulionis, op. cit., p. 32. suotas, jame pakabintas naujas paveikslas. Iš kitos 94 Trakų bernardinų vienuolyno ir bažnyčios liustracijos aktai, įrangos paminėtos trys klausyklos (dvi medinės, viena 1766–1784, in: MAB RS, f. 43–18472, l. 14–18v. 95 Ibid., l. 18. įrengta bažnyčios sienoje, netoli vargonų choro), taip 96 Apie Vilniaus bernardinų altorių ansamblį plačiau žr. Rūta pat pozityvas, bokšte kabantis varpas. Iš reikšminges- Janonienė, Bernardinų bažnyčia ir konventas Vilniuje. nių meno kūrinių paminėtas lobyne kabėjęs ant vario Pranciškoniškojo dvasingumo atspindžiai ansamblio įrangoje ir puošyboje, Vilnius: Aidai, 2010, p. 275–311. skardos tapytas Švč. Mergelės Marijos su Kūdikėliu pa- 97 Jonas Karolis Frezeris sukūrė skulptūras ir drožinius trim veikslas. 1778 m. liustracijoje jau minima ir nauja, prie presbiterijos altoriams Vilniaus Bernardinų bažnyčioje. 98 Tikriausiai Motiejus Sluščianskis, dirbęs ir Vilniaus Bernardinų 90 Stanislovas Mikulionis, op. cit., p. 25. bažnyčioje. 91 Ibid., p. 26. 99 Stanislovas Mikulionis, op. cit., p. 26. 92 Trakų bernardinų vienuolyno ir bažnyčios liustracijos aktai, 100 Tikriausiai Jonas Kadynas, prisidėjęs ir prie naujų altorių 1766–1784, in: MAB RS, f. 43–18472, l. 7v–11. įrengimo Vilniuje.

265 auksinų 20 grašių101. Deja, šio asmens tiksliau identi- Motinos paveikslas)105. Antrą šoninių altorių porą su- fikuoti nepavyko. darė vienas į kitą panašūs Šv. Antano Paduviečio alto- XIX a. pirmos pusės Trakų bernardinų bažnyčios rius (dešinėje) ir Šv. Onos altorius (kairėje). Taigi ir vizitacijos aktuose užfiksuotas vėl kiek pakeistas pen- Šv. Antano altorius jau buvo perstatytas, jame kabėjo kių altorių ansamblio vaizdas102. Visi jie buvo medi- Šv. Antano su Kūdikėliu Jėzumi paveikslas su sidabriniai, „faneruoti, gelsva spalva lakuoti, su kolonomis, niais figūrų aptaisais ir sidabriniais spinduliais, virš skulptūromis ir gražiais drožiniais, įvairiai papuošti jo – kažkoks paveikslėlis po stiklu. Šv. Onos altoriuje poliruotu alavu“103. Didžiuoju altoriumi dabar jau va- buvo Šv. Onos, pačios trečiosios paveikslas (figūrų ka- dinamas tik altorius vienuolių choro pradžioje. Ant jo rūnos sidabrinės paauksuotos, Kūdikėlio Jėzaus figūrė- mensos stovėjo ciborija, virš kurios mediniuose pa- lę dengiantis aptaisas iš poliruoto alavo) bei jį den- auksuotuose rėmuose įtaisytas Švč. Mergelės Marijos giantis Šv. Mikalojaus paveikslas. Beveik prie visų Jeruzalietės paveikslas, puoštas sidabriniais aptaisais ir altorių paveikslų minimi votai. sidabrine paauksuota karūna, uždengiamas gazo Evangelijos pusėje buvo medinė, gelsvai dažyta sa- užuolaidėlėmis. Abipus didžiojo altoriaus buvo durys į kykla, į kurią vedė šoniniai laipteliai. vienuolių chorą, kuriame buvo įrengtos stalės ir pulpi- Vakarinėje bažnyčios pusėje buvo įrengtas mūrinis tas. Presbiterijos gale, prie rytinės sienos, didysis alto- vargonų choras su nedideliu 8 balsų instrumentu. rius nebeminimas, bet čia, virš centrinės stalių dalies, Nesunku pastebėti, kad po 1784 m. buvo ne tik raudonu aksomu išmuštoje nišoje, liko kabėti Nukry- baigtas formuoti vieningas altorių, sakyklos, suolų ir žiuotojo figūra. Presbiteriją nuo navų dalies skyrė me- stalių ansamblis, bet įvyko ir šiokių tokių permainų – dinė baliustrada. Didžiojo altoriaus dešinėje (žiūrint didžiajame altoriuje vietoj Nukryžiuotojo atsirado nuo įėjimo į bažnyčią pusės) minimas Švč. Mergelės Švč. Mergelės Marijos Jeruzalietės paveikslas. Toks Marijos (Nekaltojo Prasidėjimo) altorius, kuriame ka- pats interjero vaizdas užfiksuotas ir paskutiniame ži- bėjo Švč. Mergelės Marijos su Kūdikėliu paveikslas, nomame vizitacijos akte – 1842 metų106. puoštas sidabriniais aptaisais ir sidabrinėmis paauk- 1845 m. uždarius vienuolyną jo pastatus perėmė vals- suotomis karūnomis virš Marijos ir Jėzaus galvų. Jį lyg tybės iždas, ariama žemė buvo atiduota Trakų stačiatikių durelės dengė Nekaltojo Prasidėjimo paveikslas104. Ly- cerkvės popui, visi kilnojamieji vienuolyno daiktai palik- giagrečiai jam, kairėje bažnyčios pusėje, stovėjo pana- ti vienuoliams, o bažnyčios inventorius perduotas diece- šios struktūros naujas Šv. Pranciškaus altorius su zinės dvasininkijos žinion107. Taigi bernardinų rinkiniai šv. Pranciškaus Serafiniečio paveikslu (1804 m. virš buvo išsklaidyti. Pavyzdžiui, XVIII a. Mišiolas buvo ap- šv. Pranciškaus paveikslo minimas Čenstakavos Dievo tiktas Semeliškių bažnyčioje ir dabar saugomas Trakų istorijos muziejuje108. Nemažai turtingos Trakų bernardi- 101 Stanislovas Mikulionis, op. cit., p. 32; Trakų bernardinų vienuolyno išlaidų knyga, 1799, in: VUB nų bibliotekos knygų ir archyvo rankraščių pateko į RS, f. 4–A2489, lapai nenumeruoti. Vilniaus universiteto bibliotekos rinkinius. 102 Trakų bernardinų vienuolyno ir bažnyčios vizitacijos aktas, 1804, in: VUB RS, f. 4-39449 (A2014); Trakų bernardinų vienuolyno ir bažnyčios vizitacijos aktas, 1818, in: JBK RS, sign. 105 Trakų bernardinų vienuolyno ir bažnyčios vizitacijos aktas, BJ 6326 IV, l. 23–25; Trakų bernardinų vienuolyno ir bažnyčios 1804, in: VUB RS, f. 4-39449 (A2014), l. 2. vizitacijos aktas, 1821, in: VUB RS, f. 4–A2115, l. 24–35. 106 Trakų bernardinų vienuolyno ir bažnyčios vizitacijos aktas, 103 Trakų bernardinų vienuolyno ir bažnyčios vizitacijos aktas, 1842, in: VUB RS, f. 4–39449 (A-2149). 1818, in: JBK RS, sign. BJ 6326 IV, l. 23. 107 Trakų bernardinų vienuolyno dokumentai, 1780–1845, in: 104 Trakų bernardinų vienuolyno ir bažnyčios vizitacijos aktas, BPAK, sign. BTRO-3, l. 82v. 1821, in: VUB RS, f. 4–A2115, l. 24. 108 Stanislovas Mikulionis, op. cit., p. 64.

266 Altoriai Nemenčinės bažnyčioje Kaip gautas iš uždarytos Trakų bernardinų bažny- čios Nemenčinėje minimas ir Simono Čechavičiaus Trakų Šv. Mikalojaus bažnyčios altoriai, paveikslai ir paveikslas Švč. Mergelė Marija (šią drobę restauravo liturginiai reikmenys, uždarius šventovę, greičiausiai Jonas Moračinskis)115? Jis iš pradžių buvo pakabintas buvo atiduoti kitoms bažnyčioms. Nėra išsamių duo- šoniniame altoriuje, tuo tarpu kituose dviejuose alto- menų, kaip vyko šis procesas. Vis dėlto tam tikrų riuose kabėjo ne bernardiniškieji, bet nauji Rožės Par- užuominų esama. Pavyzdžiui, 1862 m. Vilniaus ber- čevskytės ir Jono Moračinskio nutapyti paveikslai116. nardinų bažnyčioje buvo saugomas Kryžiaus medžio 1881 m. S. Čechavičiaus paveikslas šoniniame altoriuje relikvijorius iš Trakų bernardinų bažnyčios109. Kai kas buvo pakeistas kitu Švč. Mergelės Marijos su Kūdikėliu neabejotinai pateko į Nemenčinės bažnyčią. Senoji Jėzumi paveikslu, dengtu sidabruotais aptaisais, ir pa- Nemenčinės bažnyčia sudegė 1842 metais110. Netrukus, kabintas ant sienos. Laimingu atsitiktinumu galima remiant dvarininkams Parčevskiams, imta ją atstatinė- laikyti faktą, kad XX a. pradžioje Nemenčinės bažny- ti. 1855 m. Nemenčinės bažnyčios konsekracijos iškil- čios interjeras buvo užfiksuotas Adomo Daukšos nuo- mių aprašyme paminėta, kad čia turėjo būti perkelti traukose, kurios šiuo metu saugomos Lietuvos dailės du altoriai, suolai ir kai kuri kita įranga iš uždarytos muziejaus rinkiniuose117. Šoninių Nemenčinės bažny- Trakų bernardinų bažnyčios111. Tačiau neaišku, kurie čios altorių retabulai (ypač bendra jų kompozicija, glo- altoriai čia pateko, be to, Nemenčinėje jie, atrodo, rijų ir paveikslų rėmų piešinys, natūralaus lakuoto me- buvo pertvarkyti, greičiausiai panaudoti tik iš Trakų džio spalva) labai primena Vilniaus bernardinų gauti retabulai, o mensos perdarytos (minima, kad al- bažnyčios altorius. Tai akivaizdžiai patvirtina, kad Vil- torius puošiančius drožinius sukūrė ir paauksavo Vil- niaus bernardinų bažnyčioje XVIII a. antroje pusėje niaus skulptorius Juozapas Kazlauskas112). Vis dėlto pritaikytą naujų altorių ansamblių modelį buvo ban- buvo išsaugotas bendras faneruotų ir lakuotų altorių dyta įgyvendinti ir Trakuose. Nuotraukose įamžintas stilius – didžiojo ir šoninių altorių mensos bei ciborija ir Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo pa- buvo faneruota itališku riešutmedžiu, o patys altoriai veikslas, kurį galima identifikuoti su minėtu S. Čecha- lakuoti riešutmedžio spalva113. Taigi akivaizdu, kad į vičiaus kūriniu. Kaip rašyta aukščiau, tokios ikonogra- Nemenčinę pateko kažkurie du iš XVIII a. pabaigoje fijos paveikslas XVIII a. antroje pusėje minimas Trakų sukurtų altorių. 1920 m. ir 1933 m. Nemenčinės baž- bernardinų bažnyčios Švč. Mergelės Marijos altoriuje nyčios inventoriuose rasti įrašai patvirtina, kad abu šo- kaip dengiantis senesnį Dievo Motinos atvaizdą. Deja, niniai altoriai atkelti iš Trakų bernardinų bažnyčios114. visa Nemenčinės bažnyčios vidaus įranga žuvo per gaisrą 1947 metais. Pokariu į Nemenčinę buvo atkelti trys altoriai iš 118 109 Rūta Janonienė, Bernardinų bažnyčia ir konventas Vilniuje, uždarytos Vilniaus Šv. Baltramiejaus bažnyčios . p. 379. Įdomu, kad ir šį kartą dviejų iš šių altorių kilmė sieti- 110 Nemenčinės bažnyčios vizitacijos aktas, 1844, in: LMAVB RS, f. 43–13455, l. 1. 111 Rūta Janonienė, „Altoriai Nemenčinės bažnyčioje“, 115 Rūta Janonienė, „Altoriai Nemenčinės bažnyčioje“, p. 143. in: Kultūros paminklai, 1998, Nr. 5, p. 143. 116 Ibid. 112 Ibid., p. 144. 117 Rūta Janonienė, „Nemenčinės bažnyčia Adomo 113 Ibid. Daukšos nuotraukose“, in: Lietuvos dailės muziejaus 114 Nemenčinės bažnyčios inventorius, 1920, in: LMAVB RS, f. 318- metraštis, t. 13, sud. Danutė Mukienė, Vilnius: 24367, l. 2; Nemenčinės bažnyčios inventorius, 1933, in: LMAVB Lietuvos dailės muziejus, 2010, p. 23–36. RS, f. 318-29622, l. 11. 118 Rūta Janonienė, „Altoriai Nemenčinės bažnyčioje“, p. 145.

267 4. Adomas Daukša, Altorius Nemenčinės 5. Adomas Daukša, Altorius Nemenčinės bažnyčioje, LDM bažnyčioje, LDM Daukša Adomas, Altar in the Nemenčinė Daukša Adomas, Altar in the Nemenčinė church, LDM church, LDM

na su Trakų bernardinų bažnyčia. Mat XIX a. pirmoje gos120. Dabar viename iš altorių yra Budslavo Dievo pusėje Šv. Baltramiejaus bažnyčia buvo pavesta ber- Motinos paveikslas (antrame tarpsnyje – Švč. Merge- nardinų globai. Vilniaus bernardinų vienuolyno do- lė Marija su Kūdikėliu, vainikuojanti šv. Kotryną), ki- kumentuose užfiksuota, kad 1836 m. rudenį į ją buvo tame – šv. Antano paveikslas (antrame tarpsnyje – perkelti du seniau Trakų bernardinams priklausę al- apvalus Šventosios Šeimos paveikslėlis). Galima toriai119. Kadangi tuo metu Trakų bernardinų bažny- priminti, kad, 1766 m. liustracijos duomenimis, tuo- čia dar buvo veikianti, galima daryti išvadą, kad šie metinio Trakų bernardinų bažnyčios Šv. Antano alto- altoriai turėjo būti ne iš XVIII a. pabaigoje sukurto riaus antrame tarpsnyje buvo būtent Šventosios Šei- ansamblio, bet senesni, išsaugoti iš ankstesnės įran- mos paveikslas.

119 Rūta Janonienė, Bernardinų konventas ir bažnyčia 120 Altoriai neseniai restauruoti Sakalo Matuizos vadovaujamoje Vilniuje, p. 346. restauravimo įmonėje „Vilniaus restauratoriai“.

268 6. Švč. Mergelės Marijos altorius Nemenčinės bažnyčioje, 7. Šv. Antano Paduviečio altorius Nemenčinės 2016, Sakalo Matuizos nuotrauka bažnyčioje, 2016, Sakalo Matuizos nuotrauka

Altar of the Blessed Virgin Mary in the Nemenčinė Altar of St. Anthony of Padua in the Nemenčinė church, 2016, photo by Sakalas Matuiza church, 2016, photo by Sakalas Matuiza

Rūdninkų Dievo Motinos paveikslo mįslė Kūdikėliu atvaizdą, kuriame akivaizdžiai įkūnytos ber- nardinų uoliai platintos Švč. Mergelės Marijos Nekalto Rūdninkų bažnyčioje (Šalčininkų r.) esama keleto Prasidėjimo idėjos. Paveiksle Marija vaizduojama kaip „bernardiniškos ikonografijos“ paveikslų, kurių kilmė Naujoji Ieva – ji nutapyta stovinti danguje, virš debesų, kol kas nėra žinoma. Rūdninkuose netoli parapinės ant pasaulio rutulio, pamynusi žaltį, kuris yra tapatus bažnyčios nuo senų laikų buvo bernardinų palivarkas blogio įsikūnijimui – ir Ievą sugundžiusiam žalčiui, ir ir koplyčia, tad didelė tikimybė, kad į parapinę bažny- Apokalipsės žvėriui. Tokios kompozicijos buvo inspi- čią galėjo patekti kūrinių iš uždarytų bernardinų vie- ruotos Pradžios knygos žodžiais: Ipsa conteret caput nuolynų, taip pat ir iš Trakų, juolab kad buvęs paskuti- tuum („ji trupins tau galvą“) (Pr 3, 15). Europoje, taip nis Trakų gvardijonas 1845 m. apsigyveno būtent pat Lenkijos ir Lietuvos valstybėje, panašios ikonogra- Rūdninkuose. Tarp paveikslų, kurie gali būti patekę iš fijos atvaizdai, kartais, išreiškiant tikėjimą Švč. Merge- Trakų vienuolyno, galima paminėti Dievo Motinos su lės Marijos pagalba tikrojo tikėjimo gynėjams, vadina-

269 8. Nekaltojo Prasidėjimo Švč. Mergelė Marija, paveikslas iš Rūdninkų bažnyčios, Arūno Baltėno nuotrauka Blessed Virgin Mary of the Immaculate Conception, painting from the Rūdninkai church, photo by Arūnas Baltėnas

270 mi Marijos Pergalingosios vardu, plačiau paplito XVII klausimas. Manoma, kad altorius čia pateko iš uždary- amžiuje. Tuo šimtmečiu katalikiškos Vidurio Europos tos Trakų bernardinų bažnyčios121, bet žinomuose šios valstybės (Austrija, Bavarija, Lenkijos ir Lietuvos Res- bažnyčios vizitacijų aktuose tokios struktūros altorius publika) nuolat gynėsi nuo turkų antpuolių, tad šios neminimas. Taigi Trakų bernardinų meninio paveldo šalys jautėsi tikrosiomis krikščionybės gelbėtojomis. likimas dar laukia tolesnių tyrimų. Lietuvoje šios ikonografijos paplitimą galėjo paskatinti ir pasibaigęs XVII a. vidurio karas su Maskva. Santrumpos Puošni, prabangi Marijos apranga (raudona su- BPAK – Bernardinų provincijos archyvas Krokuvoje knia, auksu siuvinėtas, brangakmeniais ir perlais puoš- JBK RS – Jogailaičių bibliotekos Krokuvoje Rankraščių skyrius tas sidabro spalvos apsiaustas, karalienės karūna) kal- LMAVB RS – Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos ba apie jai suteiktą Visatos valdovės garbę. Dievo Rankraščių skyrius VUB RS – Vilniaus universiteto bibliotekos Rankraščių skyrius Motina ant rankų laiko Kūdikėlį, kuris persmeigia žal- čio galvą ilga ietimi kryžiaus formos galu. Marijos gal- Šaltiniai vą supantis dvylikos žvaigždžių vainikas ir pamintas žaltys – įprasti „Be nuodėmės Pradėtosios“ ženklai. Acta primae visitationis diocesis Vilnensis Anno Domini 1522 Kūrinį tapęs dailininkas rėmėsi 1596 m. Piterio Pau- peractae. Vilniaus Kapitulos Archyvo Liber IIb atkūrimas, sud. liaus Rubenso Dievo Motinos su Kūdikėliu kompozici- S. C. Rowell, Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2015. ja (žinoma iš graviūros). Pertapydamas pirmavaizdį Chronologia ordinis Fratrum Minorum de Observantia Provinciae Minoris Poloniae et Magni Ducatu Lithuaniae [...].collecta et nežinomas dailininkas jį truputį pakeitė į Kūdikėlio conscripta [...] 1656 [...] per [...] Fratrem Thomam Digoń pro ranką „įdėdamas“ kryžių–ietį ir tuo ypač pabrėždamas tunc Deffinitorem actualis et Paedicatorem Generalis et chronologum Provinciae, in: BPAK, sign. APM-19. bendrą Marijos ir Jėzaus veikimą nugalint blogį (Ru- Congeries omnium documentorum tum fundi tum aliarum benso kūrinyje Kūdikėlis tik laimina pasaulį). inscriptionum perpetuarum et temporalium favore conventum Atidžiai įsižiūrėjus į paveikslą atrodo, kad jis lai- S. Nicolai Episcopi Trocensis extractorum de Archivio Provinciae S. Casimiri Ordinis Minorum de Observantia Lithuanae mense kui bėgant galėjo būti truputį sumažintas, galbūt api- Novembri 1761 dispositum et in swquentes libros digesta, in: pjaustytas pritaikant kitam altoriui – tai ypač matyti BPAK, sign. BTRO–1. apatinėje kompozicijos dalyje (nupjauta dalis pasau- Incipit metrica loci Trocensis ad S. Nicolaum FF. Ord. Minorum S. Francisci Observantium vulgo Bernardinorum, 1617–1746, in: lio rutulio ir žalčio, galbūt ir apačioje buvęs pusmė- BPAK, sign. BTRO–2. nulis). Prisimenant Trakų bernardinų bažnyčios alto- Lietuvos bernardinų Šv. Kazimiero provincijos dokumentai, rių pertvarkymo istoriją, galima kelti prielaidą, kad 1459 m. – XIX a., in: BPAK, sign. APL-9. Nemenčinės bažnyčios inventorius, 1920, in: LMAVB RS, XVII a. antroje pusėje šis paveikslas galėjo būti di- f. 318-24367. džiajame altoriuje, o XVIII a. pabaigoje perkeltas į Nemenčinės bažnyčios inventorius, 1933, in: LMAVB RS, f. 318-29622. šoninį ir uždengtas S. Čechavičiaus tapytu modernes- Nemenčinės bažnyčios vizitacijos aktas, 1844, in: LMAVB RS, nės ikonografijos Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo f. 43–13455, l. 1–7. Prasidėjimo paveikslu. Trakų bernardinų vienuolyno dokumentai, 1780–1845, in: BPAK, sign. BTRO-3. Trakų bernardinų vienuolynui ir bažnyčiai priklau- Trakų bernardinų vienuolyno pajamų ir išlaidų registracijos knyga, siusių kūrinių dar galima atrasti aplinkinėse bažnyčio- 1739–1745, in: LMAVB RS, f. 43-18460. se, muziejuose ar kituose rinkiniuose. Ne iki galo aiš- kus ir šiuo metu Trakų parapinėje bažnyčioje esančio 121 Trakų Švč. Mergelės Marijos apsilankymo bažnyčia, interjeras, labai įspūdingo Šv. Antano Paduviečio altoriaus kilmės [interaktyvus], [žiūrėta 2017-12-11], http://www.trakubaznycia. lt/index.php?id=19.

271 Trakų bernardinų vienuolyno ir bažnyčios liustracijos aktai, Narbutt Teodor, Pomniejsze pisma historyczne szczególgnie do 1766–1784, in: LMAVB RS, f. 43–18472. historyi Litwy odnoszące się, Wilno: Nakład i druk Teofila Trakų bernardinų vienuolyno ir bažnyčios vizitacijos aktas, 1821, Glücksberga, 1856. in: VUB RS, f. 4–A2115, l. 24–35. Trakų Švč. Mergelės Marijos apsilankymo bažnyčia. Interjeras, Trakų bernardinų vienuolyno ir bažnyčios vizitacijos aktas, 1804, [interaktyvus], [žiūrėta 2017-12-11], http://www.trakubaznycia. in: VUB RS, f. 4–39449 (A2014). lt/index.php?id=19. Trakų bernardinų vienuolyno ir bažnyčios vizitacijos aktas, 1838, in: VUB RS, f. 4–35518 (A2149). Trakų bernardinų vienuolyno ir bažnyčios vizitacijos aktas, 1842, in: VUB RS, f. 4–39449 (A2148). Trakų bernardinų vienuolyno išlaidų knyga, 1799, in: VUB RS, f. 4–A2489. Trakų bernardinų vienuolyno ir bažnyčios vizitacijos aktas, 1818, in: Jogailaičių bibliotekos Krokuvoje Rankraščių skyrius, sign. BJ 6326 IV, l. 23–29v.

Literatūra

Giniūnienė Asta, Kryžiaus kelias Lietuvoje XVIII a. antroje pusėje – XX a. pradžioje. Sklaida ir raiška, Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2013. Janonienė Rūta, „Altoriai Nemenčinės bažnyčioje“, in: Kultūros paminklai, 1998, Nr. 5, p. 143–149. Janonienė Rūta, „Budslavo Dievo Motinos paveikslo istorija ir kultas iki XIX a. vidurio“, in: Acta Academiae Artium Vilnensis, Vilnius, 2013, t. 69: Kultiniai atvaizdai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje: importas ir sklaida, sud. Tojana Račiūnaitė, p. 117–154. Janonienė Rūta, „Eleuterijaus Zielejevičiaus knygos Dangiškasis žvėrynas žemėje iliustracijos“, in: Acta Academiae Artium Vilnensis, Vilnius, 2013, t. 69: Kultiniai atvaizdai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje: importas ir sklaida, sud. Tojana Račiūnaitė, p. 155–173. Janonienė Rūta, Bernardinų bažnyčia ir konventas Vilniuje. Pranciškoniškojo dvasingumo atspindžiai ansamblio įrangoje ir puošyboje, Vilnius: Aidai, 2010. Janonienė Rūta, „Nemenčinės bažnyčia Adomo Daukšos nuotraukose“, in: Lietuvos dailės muziejaus metraštis, t. 13, sud. Danutė Mukienė, Vilnius: Lietuvos dailės muziejus, 2010, p. 23–36. Klasztory bernardyńskie w Polsce w jej granicach historycznych, red. H. E. Wyczawski OFM, Kalwaria Zebrzydowska, 1985. Kodeks dyplomatyczny Katedry i diecezji wileńskiej, wydali Jan Fijałek, Władysław Semkowicz, t. I: 1387–1507, Kraków: Komisja Historyczna Polskiej Akademii Umiejętności, 1932. Lisauskaitė Birutė, „Trakai iki septynioliktojo šimtmečio“, in: Trakų nacionalinis parkas UNESCO Pasaulio paveldo sąrašuose: poreikis ir galimybės, sud. Giedrė Eidukevičienė, Kaunas: Lututė, 2003, p. 57–78. Mikulionis Stanislovas, Trakų Šv. Mikalojaus Vyskupo bažnyčios ir bernardinų vienuolyno statybos istorija, (ser. Vilniaus dailės akademijos darbai, t. 1), Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 1993.

272 THE BERNARDINE CONVENT church were transferred to the Nemenčinė church in the AND CHURCH IN TRAKAI: 19th century, but were destroyed during a fire. It is assumed that presently the Nemenčinė church holds two other, older DESTROYED HERITAGE side altars that also belonged to the Trakai Bernardines, while the Rūdninkai church contains several paintings, Rūta Janonienė which quite possibly were brought from Trakai.

Keywords: Trakai, Franciscan Observants, baroque architecture of the Grand Duchy of Lithuania, Nemenčinė church, Rūdninkai church.

Summary

The Franciscan Convent of the Friars Minor Observants (Bernardines) appeared in Trakai in 1617, when the old church of St. Nicholas the Bishop was handed over to the monks. Originally having the status of a residence, already in the middle of the 17th century it became a convent and received support from famous magnates, clergymen and nobles of the Trakai voivodeship. Set on fire by the Muscovite army in 1655, the convent was completely ravaged and its library was burned down, turning into flames all the early church documents. Thus, no information about the oldest furnishing of St. Nicholas’ Church has survived. Immediately after the end of the war, reconstruction of the buildings started, the altars were rebuilt, and new paintings were hung. Various noble families supported the reconstructed ensemble with financial donations and various liturgical vestments and implements. After the fire of 1750, a new larger brick church was rebuilt, in 1770–1771, construction of new wooden altars began, and the temple’s other furnishings were partly renewed as well. In the convent’s lustration act of 1775, a finished two-storey brick convent building is already mentioned. In the late 18th – early 19th century, the church interior was regularly renewed and restructured. The political events of the 19th century hit the Bernardines of Trakai as painfully as they did other convents of this order in Lithuania, and besides, they had even more fatal consequences as a large part of material heritage was destroyed. On 30 March 1845, the convent was liquidated, its inventory scattered, and the buildings gradually went into decay. Two altars from the

273