VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS Eglė Ročkaitė
Total Page:16
File Type:pdf, Size:1020Kb
VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS MENŲ FAKULTETAS MENOTYROS KATEDRA Eglė Ročkaitė LIETUVOS DIDŽIOSIOS KUNIGAIKŠTYSTĖS TOTORIŲ MEDINĖ SAKRALINĖ ARCHITEKTŪRA: TRADICIJA IR TĘSTINUMAS Magistro baigiamasis darbas Kultūros paveldas ir turizmas studijų programa, valstybinis kodas 621V72002 Menotyros kryptis / Paveldo studijų kryptis Vadovas (-ė): ................................................................................. ...................... ................... (Mokslinis ir pedagoginis laipsnis, vardas, pavardė) (Parašas) (Data) Apginta: Menų fakulteto dekanas(-ė) ............................................ ...................... .................... (Mokslinis ir pedagoginis laipsnis, vardas, pavardė) (Parašas) (Data) Kaunas, 2015 TURINYS LIETUVOS DIDŽIOSIOS KUNIGAIKŠTYSTĖS TOTORIŲ MEDINĖ SAKRALINĖ ARCHITEKTŪRA: TRADICIJA IR TĘSTINUMAS SANTRAUKA / 3 SUMMARY / 4 ĮVADAS / 5 1. TOTORIAI LIETUVOS DIDŽIOSIOS KUNIGAIKŠTYSTĖS RIBOSE: NUO PIRMŲJŲ ATVYKĖLIŲ IKI XX A. / 14 1. 1. Totorių atsiradimas ir paplitimas / 14 1. 2. Medinių mečečių tinklo kaita ir statybos prielaidos / 20 2. MEDINIŲ MEČEČIŲ ARCHITEKTŪROS BRUOŽAI / 28 2. 1. Neišlikusių mečečių architektūros ypatumai / 28 2. 2. Totorių sakralinės architektūros paveldas / 39 2. 2. 1. Lovčicų mečetė / 39 2. 2. 2. Keturiasdešimt Totorių mečetė / 43 2. 2. 3. Raižių mečetė / 46 2. 2. 4. Nemėžio mečetė / 50 2. 2. 5. Naugarduko mečetė / 55 2. 2. 6. Vijos mečetė / 59 2. 2. 7. Klecko mečetė / 63 3. LDK TOTORIŲ NUMINTAIS KELIAIS: MEDINĖS MEČETĖS TURIZMO PERSPEKTYVOJE / 68 3. 1. Apklausos analizė / 69 3. 2. Maršrutas / 76 3. 2. 1. Trijų dienų kelionės maršrutas / 76 3. 2. 2. Vienos dienos maršrutas / 80 IŠVADOS / 81 ŠALTINIAI IR LITERATŪRA / 84 ILIUSTRACIJŲ SĄRAŠAS / 93 ILIUSTRACIJOS / 100 2 SANTRAUKA Šiame darbe pristatoma Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės teritorijoje kurta totorių medinė sakralinė architektūra, akcentuojant etninės bendruomenės statybos tradicijas ir jų tęstinumą. Ši tema mažai tyrinėta, todėl jos atskleidimas svarbus norint visapusiškai suvokti totorių etnoso sakralinio paveldo reikšmingumą ir panaudos galimybes. Šio darbo tikslas - išnagrinėti Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės teritorijoje statytų medinių mečečių architektūros bruožus, atskleidžiant sakralinių objektų potencialą turizmo poreikiams. Totorių medinių mečečių atsiradimas LDK teritorijoje buvo tampriai susijęs su politiniais ir istoriniais veiksniais, todėl darbo pirmame skyriuje aptariamos šios tautos įsikūrimo Lietuvos Didžiojoje kunigaikštystėje priežastys ir raida. Taip pat analizuojama medinių mečečių tinklo kaita, kurią sąlygojo aptariamos statybos prielaidos, priklaususios nuo istorinių, politinių, ekonominių aspektų. Antrame darbo skyriuje tiriama medinių mečečių ikonografija, atskleidžiami iki šių dienų neišlikusių totorių kulto pastatų architektūros bruožai, taip siekiant parodyti, kokia įvairi ir anaiptol ne kukli ji buvo. Taip pat tiriamas totorių sakralinis architektūros paveldas, kuris apima Lovčicuose, Keturiasdešimt Totorių kaime, Raižiuose, Nemėžyje, Naugarduke, Vijoje ir Klecke iki šių dienų išlikusias mečetes. Išsamiai pristatoma kiekvieno objekto istorija, tyrinėjami išlikę kai kurių pastatų planai, analizuojami eksterjero ir interjero savitumai. Trečia darbo dalis skirta išsiaiškinti totorių sakralinės architektūros kaip turistinio objekto potencialą ir poreikį. Pateikiami atliktos apklausos rezultatai, pagrindžiantys išsikeltą hipotezę, kad yra didelė totorių kultūros paveldo sklaidos stoka, o pritaikius medinių mečečių naudojimą turizmo reikmėms būtų atgaivinta ne tik islamą išpažįstančio etnoso istorija, kultūra, bet ir jų sakralinės architektūros paveldas. Šio darbo dalyje taip pat pristatomi du parengti maršrutai - „LDK totorių numintais keliais“, kurių naudojimas sąlygotų visapusišką šios tautos pažinimą ir tam tikrą atgimimą. 3 SUMMARY This paper focuses on the analysis of the tartars sacral wooden architecture, which was developed in the territory of the Grand Duchy of Lithuania. It is important to emphasize the building tradition and continuity of ethnic community. There has been little or no research made on this topic, therefore it is extremely important to reveal it for fully understanding of significance of tartar ethnos sacral heritage and application opportunities. The aim of this paper is to explore features of wooden mosque architecture, which was developed in the territory of Grand Duchy of Lithuania, revealing it potential for tourism needs. In order to provide a comprehensive analysis of the architectural wooden mosques it is essential to explore political and historical factors of Grand Duchy of Lithuania. Therefore, the first chapter of this paper briefly but systematically discusses the reasons and development of tartars settlement in the territory of Grand Duchy of Lithuania. It also provides wooden mosques vicissitude and the background for tartar religion buildings that have been closely associated with the historical, political, economic aspects. The second chapter of this paper analyses iconography of the wooden mosques, which have not survived to our days, but it is still important to explore its architectural features, in order to disclose how diverse and pretentious it was. Also exhaustive inquiry was made on analyses of tartar sacral architecture heritage, which involve mosques in Lovčicai, Keturiasdešimt Totorių village, Raižiai, Nemėžis, Naugardukas, Vija and Kleckas. This part presents the detailed history of each mosque, explores plans of some surviving buildings, discloses exterior and interior features of the tartar sacral building’s. The third chapter is devoted to find out tartar religious architecture, as the potential object for tourism. Therefore, this part of paper presents the results of survey, which validates the hypothesis that there is a huge deficiency of tartar cultural heritage dissemination, and applicability of wooden mosques for tourism will revive not only Muslim ethnos history, culture, but also their heritage of sacral architecture. This chapter also presents two prepared routes – “Roads traveled by tartars of Grand Duchy of Lithuania”, the use of which would lead to a comprehensive understanding and revival of this nation. 4 ĮVADAS XXI a. įvairių tautų tarpusavio darnus sugyvenimas tokiose šalyse kaip Lietuva, Baltarusija, Lenkija tapo kasdieniniu ir natūraliu reiškiniu. O čia pat, vienas šalia kito, esantys sakraliniai objektai kaip bažnyčios, cerkvės, mečetės, sinagogos, kinesės liudija apie konfesijų tolerantiškumą viena kitos atžvilgiu. Šios tolerancijos pradžią reikėtų sieti su XIII a., kuomet pradėjo formuotis Lietuvos Didžioji kunigaikštystė, o vėliau kunigaikščiui Vytautui Didžiajam plečiant jos teritoriją, susidarė palankios sąlygos skirtingoms tautoms ir religijoms nusistovėti. Čia apsigyveno žydai, karaimai, totoriai ir kitos etninės grupės, kurios išsiskyrė savo tradicijomis, amatais, kostiumu, meno samprata, architektūriniais sprendimais, tapusiais svarbiais ne tik urbanistiniais, bet ir viso krašto akcentais. Viena iš savičiausių tautų, kuri giliai įleido šaknis į Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės istoriją buvo totoriai. Atitikmenų neturintis, islamą išpažįstantis etnosas ne tik daug prisidėjo prie galingos valstybės plėtros, bet ir kūrė jos savitą charakterį. Stiprus religinis pagrindas sąlygojo sakralinių pastatų - mečečių ir šalia jų besidriekiančių kapinaičių - miziarų atsiradimą. Taip krikščioniškos šalies siluetas nors ir nežymiai, bet palaipsniui ėmė kisti. Šalia bažnyčios bokštus vainikuojančių kryžių, vietomis ėmė matytis nedideli svogūno formos kupoliukai užbaigiami smaile su pusmėnuliu, žyminčiu islamo religijos bendruomenės buvimą. Neturėdami tiesioginio kontakto su islamiškaisiais kraštais, totoriai LDK ėmė kurti savitą, išskirtinę, unikalią kultūrą, kuri buvo perduodama iš kartos į kartą ir po daugiau nei 600 metų, nuo pirmųjų šio etnoso atvykėlių, išliko iki šių laikų. Totorių etninė bendruomenė vis dažniau tampa mokslinių tyrinėjimų objektu. Musulmonų konfesiją analizuoja ne tik Lietuvos, Lenkijos, Baltarusijos mokslininkai, bet ir kitų šalių tyrinėtojai. Didelis dėmesys skiriamas totorių atsiradimo, apsigyvenimo LDK teritorijoje istorijai, akcentuojami jų kariniai nuopelnai, analizuojamos biografijos1. Taip pat tyrinėjamas šios tautos religinis gyvenimas, įvairaus pobūdžio apeigos, tokios kaip vaiko gimimas, vardo suteikimas, vestuvės, laidotuvės, šventės2. Tačiau tik nedaugelis autorių savo 1 2009 m. buvo išleistas ir 2012 m. papildytas enciklopedinio pobūdžio leidinys: Lietuvos totoriai istorijoje ir kultūroje. Knygos sudarytojai A. Jakubauskas, G. Sitdykov ir S. Dumin, trumpai aprašė totorių istoriją LDK, pateikė nusipelniusių totorių išsamias iliustruotas biografijas: Lietuvos totoriai istorijoje ir kultūroje / Sud. A. Jakubauskas, G. Sitdykov, S. Dumin. Kaunas, 2012. 2 Nematerialusis totorių paveldas buvo analizuotas Stanislovo Kričinskio monografijoje Lietuvos totoriai. Autorius parašė išsamią studiją, kurioje ne mažą dėmesį skyrė totorių religinio gyvenimo, apeiginių papročių, prietarų, magijos tyrimams: Kričinskis, Stanislovas. Lietuvos totoriai. Istorinės ir etnografinės monografijos bandymas/ iš lenkų kalbos vertė Tamara Bairašauskaitė. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1993.; Nematerialų totorių paveldą taip pat tyrinėja autorius Edgūnas Račius. Knygoje Religinės bendruomenės, jis išryškina veiksnius lėmusius totorių bendruomenės išskirtinumą, aprašo musulmoniškąsias šventes, kelia klausimą apie lietuviško islamo išlikimą: Račius, Edgūnas. Musulmonai. In: Religinės