Trakai Iki Septynioliktojo Šimtmečio
Total Page:16
File Type:pdf, Size:1020Kb
TRAKAI IKI SEPTYNIOLIKTOJO ÐIMTMEÈIO BIRUTË LISAUSKAITË Trakø istorijos muziejus Naujieji Trakai, kaip ir daugelis kitø Lietuvos miestø, kûrësi XIII a. pab. XIV a. netoli buvusios Lietuvos sostinës Senøjø Trakø ir esamos Vilniaus kaip stambiausias ûkinis, politinis, religinis ir ideologinis gyvenamos teritorijos centras. Ðio centro kûrimosi laikotarpis labai romantiðkas ir ádomus tyrinëtojams, taèiau tyrinëji- mus sunkina tai, kad raðytiniø istoriniø ðaltiniø yra maþa, o esami daþniausia yra susijæ su visos valstybës valdymo problemomis arba uþsienio politika, mat vidaus tvarkai reguliuoti tuomet raðto nereikëjo, visur buvo remiamasi þemvaldþio þodiniu nurodymu ir valia, iðlikæ archeologi- jos objektai apnaikinti, o visuomeninë ir sakralinë architektûra, urbanistika, memorialiniai pa- minklai ar visuomeniniai santykiai beveik netyrinëti. Tad tenka remtis Europos miesto, kuris tapo ryðkiausiu besiformuojanèios Europos poþymiu, istorija. Nors Trakø miesto kûrimasis tai Europos miestø formavimosi, prasidëjusio IX a., nuosmukio laikotarpis. Vieta Trakø miesto kûrimui buvo pasirinkta neatsitiktinai, tai sàlygojo unikali gamtinë situacija, sudëtingas reljefas, praëjusiø amþiø gynybiniai poreikiai, tautinis ir religinis gy- ventojø ávairumas, bendra tuometinë kultûrinë atmosfera Lietuvoje bei Europoje. Þmonës ðià teritorijà þinojo nuo neolito, taèiau dël netinkamos gyventi, ypaè nuotakios priesmëlio ir priemolio geologinës struktûros bei netinkamø gamtiniø sàlygø ar gentinëse sàjungose susiklosèiusiø naujø teritorijø kolonizavimo tradicijø ji buvo labai lëtai ásisavina- ma. Ðio laikotarpio pëdsakø randama Trakø eþeryno salø ir pusiasaliø krantuose, Trakø mieste Birutës gatvëje, eneolitinëje Varnikø gyvenvietëje (II tûkst. prieð Kr.). Þalvario amþiuje (II tûkst. pr. Kr. vid.I tûkst. pr. Kr. vid.) tai brûkðniuotosios kerami- kos kultûros arealas, kurio ryðkiausias poþymis visuomeniniuose santykiuose yranti pa- triarchalinë ðeima ir besiformuojanti gimininë bendruomenë. Tokios bendruomenës vëlyva- jame brûkðniuotosios keramikos kultûros egzistavimo laikotarpyje kûrë átvirtintas gyvenvie- tes piliakalnius su padrikai keturkampiais pastatais uþstatyta aikðtele. Trakø areale tai Varnikø piliakalnis (II tûkst. pr. Kr. vid.I tûkst. pr. Kr. vid.) ir Braþuolës piliakalnio kultû- rinio sluoksnio I horizontas (II tûkst. pr. Kr. pab.XV a. po Kr.). Geleþies amþiuje (I tûkst. pr. Kr. vid.I tûkst. po Kr. vid.) kinta visa kraðto kultûra. Tam didelá poveiká daro IIVIII a. vykæs tautø kraustymasis. Nykstant brûkðniuotosios keramikos kultûrai sunyko daugelis átvirtintø piliakalniø, kituose suprimityvëjo átvirtinimai ir piliakal- niø aikðteliø uþstatymas. Trakø regione tai Braþuolës piliakalnio II horizontas. Svetimos gentys atneðë á Rytø Lietuvà grublëtà ir glûdintà keramikà bei paprotá laidoti pilkapiuose (Zabiela, 1995, p. 48). IVV m.e.a. ðioje teritorijoje susidarë rytø Lietuvos pil- 57 kapiø kultûra, kurià labai paveikë XI a. baltøslavø paribyje ásikûræ rytø slavai krivièiai ir dregovièiai, kurie bûdami jau krikðèionimis atneðë griautiná mirusiøjø laidojimo paprotá. Susidarë kontaktinë zona. Trakø rajone ðiai kultûrai yra priskiriami Alinkos (Raistinës), Sau- siø (Bevandeniðkiø), Grigiðkiø (Neravø) pilkapynai ir pietvakarinëje Braþuolës piliakalnio pusëje esanèiø vadinamøjø Kapèiø, arba Braþuolës, pilkapiø liekanos, kurias 1856 m. tyrinë- jo Adomas Honoras Kirkoras. Be to, rytø Lietuvos pilkapiø kultûrinë grupë (Lietuviø etno- genezë, 1987, p. 186.) susidûrë ir su jotvingiðkøjø krûsniniø pilkapiø arba akmenimis ap- krautø kapø plokðtiniuose kapinynuose (Nemuno aukðtupyje bei Nemuno vidurupyje ir da- lyje Baltarusijos) II tûkst. pradþioje susidariusia savita pietø Lietuvos plokðtiniø kapinynø su degintiniais kapais kultûrine grupe. Juose ðalia degintiniø kapø liekanø rasti ir vëlesni griau- tiniai palaidojimai. Ið tokiø kapinynø pietø Lietuvoje yra þinomi Afendevièiø, Baèkininkë- liø, Grigiðkiø, Kernavës ir kt. Prie ðios grupës yra priskiriamas ir prie Braþuolës piliakalnio buvæs Braþuolës kapinynas, vadintas Mûðio lauku ir tyrinëtas 1859 m. Adomo Honoro Kir- koro. Èia jis rado kalavijà, ietigaliø ir strëliø. Vëlesniems tyrinëtojams ðio kapinyno lokali- zuoti nepasisekë (Zabiela, 1998, p. 365366). I tûkst. po Kr. pradþioje ëmë irti gimininë santvarka, ðis procesas dar pagilëjo VVIII a., kai ëmë formuotis teritorinës bendruomenës ir ryðkëti turtinë nelygybë. Nors dauguma gy- ventojø gyveno neátvirtintose gyvenvietëse, taèiau kiek turtingesni gyveno átvirtintuose pi- liakalniuose su prieðpiliais, tokiuose kaip Daniliðkiø piliakalnis, átvirtintose gyvenvietëse arba piliakalniuose su maþomis aikðtelëmis ir galingais átvirtinimais, vadinamuose miniatiû- riniais piliakalniais, tokiuose kaip Strëva, Narava, Beiþionys (Volkaitë-Kulikauskienë, 1959, p. 125137). Apylinkiø gyventojai á juos subëgdavo kilus uþpuolimo pavojui. IXXII a. teritorinës bendruomenës prarado savo savarankiðkumà, stipresnës gentys ëmë formuoti sàjungas, þemes. H. Lovmianskis, remdamasis retrospektyviniu metodu, XIIIXVI a. iðskyrë tokias þemes kaip Medininkø, Deltuvos, Nalðios, Lietuvos ir kt. (Maksimaitienë, 1991, p. 1819; Ùowmiañski, 1932, s. 69128). Mus dominanèioje Lietuvos þemëje buvo 16 valsèiø tarp kuriø Merkinë, Alytus, Perloja, Stakliðkës, Trakai, Aukðtadvaris, Þieþmariai ir kt. Tokios þemës ágijo naujas funkcijas: prie þemdirbystës, amatø ir prekybos prisidëjo val- dymas gyvenvietëje gyveno kilmingasis, kunigas ar kunigaikðtis su jam iðtikima kariauna, kuriai padedant buvo ne tik uþpuolamos ir apiplëðiamos artimø kaimynø latviø, rusø, estø þemës, bet dabar jau jie priverèiami ir duokles mokëti. XIII a. viduryje visos þemës susivienijo arba buvo suvienytos aplink Lietuvos þemæ, Mindaugo, Lietuvos karaliaus, domënà. Taip susiformavo lietuviø, gyvenusiø vidurio, pietø ir rytø dabartinëje Lietuvoje bei dalyje dabartinës Gudijos (iki Svyriø ir Naruèio) eþerø, Lietuvos valstybë su monocentrine savo struktûra (Ðeðelgis, 1988 p. 50). Aðtrëjantys Ordino puolimai skatino tvirtinti kraðto gynybines pajëgas. Buvo statomos pilys kuriant kraðto gynybines linijas ðalia pagrindiniø prekybiniø ir karo keliø. Trakø regio- ne esanèios pilys buvo paskutinës, valstybës sostinæ sauganèios gynybinës linijos antrojo þiedo pilys iðsidësèiusios 20 30 km nuo Vilniaus medinës Nemenèinës, Maiðiagalos, Bra- þuolës, o vëliau ir mûrinës Senøjø Trakø, Naujøjø Trakø pusiasalio, Eiðiðkiø (Zabiela, 1995, p. 178179). 58 Braþuolës piliakalnis, esantis Braþuolës upelio krante ir ið visø pusiø supamas pelkëto slënio nuo pat vëlyvojo þalvario amþiaus (II tûkst. pr. Kr.), XIIIXIV a. buvo vienas ið di- dþiausiø ir stambiausiø þemës centrø, kuriame rezidavo þemës kunigaikðtis, o vëliau Lietu- vos didysis kunigaikðtis Jogaila. Bûtent ðioje pilyje 13820706 Lietuvos didysis kunigaikð- tis Jogaila ir Kryþiuoèiø ordino atstovai pasiraðë sutartá, vadinamà Braþuolës sutartimi. 1972 m. piliakalnyje archeologas V. Daugudis iðtyrë 100 kv. m. plotà. Tyrimø metu pilia- kalnio ðlaituose buvo rastos akmeniniø grindiniø liekanos bei 1,13,0 m storio 4 horizontø kultûrinis sluoksnis, kurio vëlyvuose horizontuose rastos liekanos mediniø statiniø bei dvi- gubos medinës gynybinës sienos pylimo virðuje su bokðto pamatais jo posûkyje. Piliakalnio pietrytinëje pusëje rasta senovës gyvenvietë. Senøjø Trakø pilis buvo pastatyta strate- giðkai svarbioje vietoje ðalia kryþiuoèiø karo kelio, vedanèio á Vilniø (Kraðtas ir þmonës, 1983, p. 842) ir dël patogios padëties labai trumpà laikà tarp 1316 ir 1323 m. buvo Lietu- vos valstybës sostine (Lietuvos Metraðtis, 1971, p. 7172). Senøjø Trakø pilis pirmà kar- tà paminëta 1337 m. Vygando Marburgieèio kronikoje (Vygandas Marburgietis, 1999, p. 86). Vëliau, egzistuojant Lietuvoje diarchinei sistemai (Gudavièius, Nikþentaitis, 1987, p. 3142), Senøjø Trakø pilá valdë 13451382 Senøjø Trakø piliavietë. Fotografavo Janas m. Þemaièiø ir Trakø kunigaikðtis Kæstutis. Norrmanas 1996 m., nuotrauka ið Trakø istorinio nacionalinio parko direkcijos rinkiniø. Pilyje apie 1350 m. Kæstuèio ir Birutës ðei- moje gimë Vytautas (13921430 m. Lietuvos didysis kunigaikðtis). XVI a. A. Gvanjinis (Jurginis, 1971, p. 8990), raðë: ,,nuo Vilniaus penkios mylios, pilis eþero viduryje, gana gerai apsaugotoje vietoje, á jà persikeliama valtimi. M. Tichomirovo paskelbtame XIV a. pab. sudarytame ,,Rusø miestø sàraðe raðoma, kad medinis miestas aptvertas mûrine siena (Tèõîìèðîâ, 1952, c. 224). Eþere, kuriame A. Gvanjinis matæs stovinèià pilá, tik vandeninga fosa juosusi visà piliavietæ natûralia griova susisiejusia kanalu su Skaisèio eþeru. Senøjø Trakø pilis buvo sunaikinta 1391 m. kryþiuoèiø antpuolio metu ir daugiau nebe- atstatyta. Tolesnë piliavietës raida susijusi su vienuolynu benediktinø, kuriuos Lietuvos di- dþiojo kunigaikðèio Vytauto iniciatyva sunykusioje pilyje 1405 m. liepos 27 d. privilegija ákûrë popieþius Inocentas VII. Senøjø Trakø piliavietë tyrinëta 19941997 m., tyrimø vadovas A. Kuncevièius. Iðtirtas 355 kv. m. plotas. Tyrimø metu nustatyta, kad aptvarinio tipo pilis statyta neapgyventoje teritorijoje, atlikus didelius þemës darbus. Sienø mûras kiautinës konstrukcijos, gerai ið- degtos 3033 cm ilgio, 1516 cm ploèio ir 79 cm storio plytos sienø iðorëje riðtos baltiðku bûdu, stogams dengti naudotos lovinës èerpës. Tai bûdinga XIIIXIV a. statybai (Kuncevi- èius, 2001, p. 140145). Á pietus nuo pilies toká pat trumpà laikà egzistavo nedidelë gyven- vietë, kurioje, kaip radiniai rodo, gyveno pilá aptarnavæ amatininkai ir kariai. 59 XIIIXI a. Lietuvos valstybës teritorija buvo gana tankiai apgyventa,