DOCSLIB.ORG

Trakai Iki Septynioliktojo Šimtmečio

Total Page：16

File Type：pdf, Size：1020Kb

Download full-text PDF Read full-text
Trakai Iki Septynioliktojo Šimtmečio TRAKAI IKI SEPTYNIOLIKTOJO ÐIMTMEÈIO BIRUTË LISAUSKAITË Trakø istorijos muziejus Naujieji Trakai, kaip ir daugelis kitø Lietuvos miestø, kûrësi XIII a. pab. XIV a. netoli buvusios Lietuvos sostinës Senøjø Trakø ir esamos Vilniaus kaip stambiausias ûkinis, politinis, religinis ir ideologinis gyvenamos teritorijos centras. Ðio centro kûrimosi laikotarpis labai romantiðkas ir ádomus tyrinëtojams, taèiau tyrinëji- mus sunkina tai, kad raðytiniø istoriniø ðaltiniø yra maþa, o esami daþniausia yra susijæ su visos valstybës valdymo problemomis arba uþsienio politika, mat vidaus tvarkai reguliuoti tuomet raðto nereikëjo, visur buvo remiamasi þemvaldþio þodiniu nurodymu ir valia, iðlikæ archeologi- jos objektai apnaikinti, o visuomeninë ir sakralinë architektûra, urbanistika, memorialiniai pa- minklai ar visuomeniniai santykiai beveik netyrinëti. Tad tenka remtis Europos miesto, kuris tapo ryðkiausiu besiformuojanèios Europos poþymiu, istorija. Nors Trakø miesto kûrimasis tai Europos miestø formavimosi, prasidëjusio IX a., nuosmukio laikotarpis. Vieta Trakø miesto kûrimui buvo pasirinkta neatsitiktinai, tai sàlygojo unikali gamtinë situacija, sudëtingas reljefas, praëjusiø amþiø gynybiniai poreikiai, tautinis ir religinis gy- ventojø ávairumas, bendra tuometinë kultûrinë atmosfera Lietuvoje bei Europoje. Þmonës ðià teritorijà þinojo nuo neolito, taèiau dël netinkamos gyventi, ypaè nuotakios priesmëlio ir priemolio geologinës struktûros bei netinkamø gamtiniø sàlygø ar gentinëse sàjungose susiklosèiusiø naujø teritorijø kolonizavimo tradicijø ji buvo labai lëtai ásisavina- ma. Ðio laikotarpio pëdsakø randama Trakø eþeryno salø ir pusiasaliø krantuose, Trakø mieste Birutës gatvëje, eneolitinëje Varnikø gyvenvietëje (II tûkst. prieð Kr.). Þalvario amþiuje (II tûkst. pr. Kr. vid.I tûkst. pr. Kr. vid.) tai brûkðniuotosios kerami- kos kultûros arealas, kurio ryðkiausias poþymis visuomeniniuose santykiuose yranti pa- triarchalinë ðeima ir besiformuojanti gimininë bendruomenë. Tokios bendruomenës vëlyva- jame brûkðniuotosios keramikos kultûros egzistavimo laikotarpyje kûrë átvirtintas gyvenvie- tes piliakalnius su padrikai keturkampiais pastatais uþstatyta aikðtele. Trakø areale tai Varnikø piliakalnis (II tûkst. pr. Kr. vid.I tûkst. pr. Kr. vid.) ir Braþuolës piliakalnio kultû- rinio sluoksnio I horizontas (II tûkst. pr. Kr. pab.XV a. po Kr.). Geleþies amþiuje (I tûkst. pr. Kr. vid.I tûkst. po Kr. vid.) kinta visa kraðto kultûra. Tam didelá poveiká daro IIVIII a. vykæs tautø kraustymasis. Nykstant brûkðniuotosios keramikos kultûrai sunyko daugelis átvirtintø piliakalniø, kituose suprimityvëjo átvirtinimai ir piliakal- niø aikðteliø uþstatymas. Trakø regione tai Braþuolës piliakalnio II horizontas. Svetimos gentys atneðë á Rytø Lietuvà grublëtà ir glûdintà keramikà bei paprotá laidoti pilkapiuose (Zabiela, 1995, p. 48). IVV m.e.a. ðioje teritorijoje susidarë rytø Lietuvos pil- 57 kapiø kultûra, kurià labai paveikë XI a. baltøslavø paribyje ásikûræ rytø slavai krivièiai ir dregovièiai, kurie bûdami jau krikðèionimis atneðë griautiná mirusiøjø laidojimo paprotá. Susidarë kontaktinë zona. Trakø rajone ðiai kultûrai yra priskiriami Alinkos (Raistinës), Sau- siø (Bevandeniðkiø), Grigiðkiø (Neravø) pilkapynai ir pietvakarinëje Braþuolës piliakalnio pusëje esanèiø vadinamøjø Kapèiø, arba Braþuolës, pilkapiø liekanos, kurias 1856 m. tyrinë- jo Adomas Honoras Kirkoras. Be to, rytø Lietuvos pilkapiø kultûrinë grupë (Lietuviø etno- genezë, 1987, p. 186.) susidûrë ir su jotvingiðkøjø krûsniniø pilkapiø arba akmenimis ap- krautø kapø plokðtiniuose kapinynuose (Nemuno aukðtupyje bei Nemuno vidurupyje ir da- lyje Baltarusijos) II tûkst. pradþioje susidariusia savita pietø Lietuvos plokðtiniø kapinynø su degintiniais kapais kultûrine grupe. Juose ðalia degintiniø kapø liekanø rasti ir vëlesni griau- tiniai palaidojimai. Ið tokiø kapinynø pietø Lietuvoje yra þinomi Afendevièiø, Baèkininkë- liø, Grigiðkiø, Kernavës ir kt. Prie ðios grupës yra priskiriamas ir prie Braþuolës piliakalnio buvæs Braþuolës kapinynas, vadintas Mûðio lauku ir tyrinëtas 1859 m. Adomo Honoro Kir- koro. Èia jis rado kalavijà, ietigaliø ir strëliø. Vëlesniems tyrinëtojams ðio kapinyno lokali- zuoti nepasisekë (Zabiela, 1998, p. 365366). I tûkst. po Kr. pradþioje ëmë irti gimininë santvarka, ðis procesas dar pagilëjo VVIII a., kai ëmë formuotis teritorinës bendruomenës ir ryðkëti turtinë nelygybë. Nors dauguma gy- ventojø gyveno neátvirtintose gyvenvietëse, taèiau kiek turtingesni gyveno átvirtintuose pi- liakalniuose su prieðpiliais, tokiuose kaip Daniliðkiø piliakalnis, átvirtintose gyvenvietëse arba piliakalniuose su maþomis aikðtelëmis ir galingais átvirtinimais, vadinamuose miniatiû- riniais piliakalniais, tokiuose kaip Strëva, Narava, Beiþionys (Volkaitë-Kulikauskienë, 1959, p. 125137). Apylinkiø gyventojai á juos subëgdavo kilus uþpuolimo pavojui. IXXII a. teritorinës bendruomenës prarado savo savarankiðkumà, stipresnës gentys ëmë formuoti sàjungas, þemes. H. Lovmianskis, remdamasis retrospektyviniu metodu, XIIIXVI a. iðskyrë tokias þemes kaip Medininkø, Deltuvos, Nalðios, Lietuvos ir kt. (Maksimaitienë, 1991, p. 1819; Ùowmiañski, 1932, s. 69128). Mus dominanèioje Lietuvos þemëje buvo 16 valsèiø tarp kuriø Merkinë, Alytus, Perloja, Stakliðkës, Trakai, Aukðtadvaris, Þieþmariai ir kt. Tokios þemës ágijo naujas funkcijas: prie þemdirbystës, amatø ir prekybos prisidëjo val- dymas gyvenvietëje gyveno kilmingasis, kunigas ar kunigaikðtis su jam iðtikima kariauna, kuriai padedant buvo ne tik uþpuolamos ir apiplëðiamos artimø kaimynø latviø, rusø, estø þemës, bet dabar jau jie priverèiami ir duokles mokëti. XIII a. viduryje visos þemës susivienijo arba buvo suvienytos aplink Lietuvos þemæ, Mindaugo, Lietuvos karaliaus, domënà. Taip susiformavo lietuviø, gyvenusiø vidurio, pietø ir rytø dabartinëje Lietuvoje bei dalyje dabartinës Gudijos (iki Svyriø ir Naruèio) eþerø, Lietuvos valstybë su monocentrine savo struktûra (Ðeðelgis, 1988 p. 50). Aðtrëjantys Ordino puolimai skatino tvirtinti kraðto gynybines pajëgas. Buvo statomos pilys kuriant kraðto gynybines linijas ðalia pagrindiniø prekybiniø ir karo keliø. Trakø regio- ne esanèios pilys buvo paskutinës, valstybës sostinæ sauganèios gynybinës linijos antrojo þiedo pilys iðsidësèiusios 20 30 km nuo Vilniaus medinës Nemenèinës, Maiðiagalos, Bra- þuolës, o vëliau ir mûrinës Senøjø Trakø, Naujøjø Trakø pusiasalio, Eiðiðkiø (Zabiela, 1995, p. 178179). 58 Braþuolës piliakalnis, esantis Braþuolës upelio krante ir ið visø pusiø supamas pelkëto slënio nuo pat vëlyvojo þalvario amþiaus (II tûkst. pr. Kr.), XIIIXIV a. buvo vienas ið di- dþiausiø ir stambiausiø þemës centrø, kuriame rezidavo þemës kunigaikðtis, o vëliau Lietu- vos didysis kunigaikðtis Jogaila. Bûtent ðioje pilyje 13820706 Lietuvos didysis kunigaikð- tis Jogaila ir Kryþiuoèiø ordino atstovai pasiraðë sutartá, vadinamà Braþuolës sutartimi. 1972 m. piliakalnyje archeologas V. Daugudis iðtyrë 100 kv. m. plotà. Tyrimø metu pilia- kalnio ðlaituose buvo rastos akmeniniø grindiniø liekanos bei 1,13,0 m storio 4 horizontø kultûrinis sluoksnis, kurio vëlyvuose horizontuose rastos liekanos mediniø statiniø bei dvi- gubos medinës gynybinës sienos pylimo virðuje su bokðto pamatais jo posûkyje. Piliakalnio pietrytinëje pusëje rasta senovës gyvenvietë. Senøjø Trakø pilis buvo pastatyta strate- giðkai svarbioje vietoje ðalia kryþiuoèiø karo kelio, vedanèio á Vilniø (Kraðtas ir þmonës, 1983, p. 842) ir dël patogios padëties labai trumpà laikà tarp 1316 ir 1323 m. buvo Lietu- vos valstybës sostine (Lietuvos Metraðtis, 1971, p. 7172). Senøjø Trakø pilis pirmà kar- tà paminëta 1337 m. Vygando Marburgieèio kronikoje (Vygandas Marburgietis, 1999, p. 86). Vëliau, egzistuojant Lietuvoje diarchinei sistemai (Gudavièius, Nikþentaitis, 1987, p. 3142), Senøjø Trakø pilá valdë 13451382 Senøjø Trakø piliavietë. Fotografavo Janas m. Þemaièiø ir Trakø kunigaikðtis Kæstutis. Norrmanas 1996 m., nuotrauka ið Trakø istorinio nacionalinio parko direkcijos rinkiniø. Pilyje apie 1350 m. Kæstuèio ir Birutës ðei- moje gimë Vytautas (13921430 m. Lietuvos didysis kunigaikðtis). XVI a. A. Gvanjinis (Jurginis, 1971, p. 8990), raðë: ,,nuo Vilniaus penkios mylios, pilis eþero viduryje, gana gerai apsaugotoje vietoje, á jà persikeliama valtimi. M. Tichomirovo paskelbtame XIV a. pab. sudarytame ,,Rusø miestø sàraðe raðoma, kad medinis miestas aptvertas mûrine siena (Tèõîìèðîâ, 1952, c. 224). Eþere, kuriame A. Gvanjinis matæs stovinèià pilá, tik vandeninga fosa juosusi visà piliavietæ natûralia griova susisiejusia kanalu su Skaisèio eþeru. Senøjø Trakø pilis buvo sunaikinta 1391 m. kryþiuoèiø antpuolio metu ir daugiau nebe- atstatyta. Tolesnë piliavietës raida susijusi su vienuolynu benediktinø, kuriuos Lietuvos di- dþiojo kunigaikðèio Vytauto iniciatyva sunykusioje pilyje 1405 m. liepos 27 d. privilegija ákûrë popieþius Inocentas VII. Senøjø Trakø piliavietë tyrinëta 19941997 m., tyrimø vadovas A. Kuncevièius. Iðtirtas 355 kv. m. plotas. Tyrimø metu nustatyta, kad aptvarinio tipo pilis statyta neapgyventoje teritorijoje, atlikus didelius þemës darbus. Sienø mûras kiautinës konstrukcijos, gerai ið- degtos 3033 cm ilgio, 1516 cm ploèio ir 79 cm storio plytos sienø iðorëje riðtos baltiðku bûdu, stogams dengti naudotos lovinës èerpës. Tai bûdinga XIIIXIV a. statybai (Kuncevi- èius, 2001, p. 140145). Á pietus nuo pilies toká pat trumpà laikà egzistavo nedidelë gyven- vietë, kurioje, kaip radiniai rodo, gyveno pilá aptarnavæ amatininkai ir kariai. 59 XIIIXI a. Lietuvos valstybës teritorija buvo gana tankiai apgyventa,
Load more

Recommended publications
  • Traukinio Bėgiais Į Pažinimą: TRAKAI
    Traukinio bėgiais į pažinimą: TRAKAI Atrasti Trakuose kažką naujo gali pasirodyti nemenkas iššūkis, atrodo, visi juose yra ne kartą buvę: matę pilį, maudęsi ežeruose, valgę kibiną. Tačiau būtent faktas, kad Trakai daugeliui puikiai žinomi, suintriguoja ir paskatina ieškoti juose įdomybių. Siūlome leistis į kelionę traukiniu į Senuosius ir Naujuosius Trakus bei susipažinti su salos pilies šešėlyje esančiais istorijos perlais. Maršruto pradžia Senųjų Trakų geležinkelio stotis (Vilniaus g. 3, Senieji Trakai) Maršruto pabaiga apžvalgos aikštelė šalia Žalioji g. 7, Trakai Stotis grįžimui Trakų geležinkelio stotis (Vilniaus g. 5, Trakai) Siūlomas keliavimo būdas ir trukmė pėsčiomis, apie pusė dienos Traukinių tvarkaraštis www.traukiniobilietas.lt Turizmo informacija Karaimų g. 41, tel. (8 528) 51934, http://trakai-visit.lt/ 0. Senųjų Trakų geležinkelio stotis (Vilniaus g. 3, Senieji Trakai) Maršruto pradžia. 1. Senųjų Trakų piliavietė (Pilies g. 1, Senieji Trakai) Kompleksas, talpinantis net kelis svarbius istorijos paminklus: čia Gediminas 2. Senųjų Trakų kaimo architektūrinis draustinis (Trakų g., Senieji Trakai) pastatė pilį ir perkėlė sostinę iš Kernavės; gimė Vytautas Didysis; gyvavo Medinių namų gyvenvietė, turinti dzūkiško gatvinio kaimo architektūros ir puošybos elementų bei menanti dar XVI a. vienas seniausių Lietuvoje benediktinų vienuolynas. Šiandien piliavietėje yra Žygimanto Augusto valakų reformos laikus. veikianti neogotikinė bažnyčia bei moterų vienuolynas. 3. Vytauto Didžiojo kelias (kelias, jungiantis Senuosius ir Naujuosius Trakus) Minint Vytauto Didžiojo 570-ąsias mirties metines medžio drožėjai sukūrė devynias skulptūras, įkūnijančias reikšmingus su šiuo valdovu susijusius istorijos faktus. Eidami šiuo keliu iš Senųjų Trakų pasieksite Naujuosius Trakus. 4. Senosios Trakų žydų kapinės (Vilniaus g. 12, Trakai) Medžių paunksmėje pasislėpusios kapinės, kuriose yra virš 200 įvairių paminklų su užrašais hebrajų kalba.
    [Show full text]
  • Repatriation of Poles from Lithuania, 1944–1947
    chapter 7 Between Poland and Lithuania: Repatriation of Poles from Lithuania, 1944–1947 Vitalija Stravinskienė Introduction “Nostalgia is an illness that is common to everyone who came from Vilnius. … Only we can understand this longing for ‘Lithuania’ our fatherland.” This is how an author described his emotions in a letter to a friend sent from Poland to Lithuania in the late 1950s.1 This chapter tries to explain who those people who longed for Vilnius were, and how and why they ended up in Poland. It deals with the massive displacement of about 160,000 Poles from Soviet Lithuania to Poland between 1944 and 1947. The migration of Poles from Soviet Lithuania to the new “Peoples Republic of Poland,” shifted several hundred kilometres to the West and firmly under the control of the ussr, had been initiated by Joseph Stalin before the end of the war. It was a highly dynamic process that involved many people. Yet it must also be seen in the broader context of other processes that took place in Lithuania at the same time: brutal Sovietisation, massive repressions, radical economic and social changes, etc. This kind of comprehensive approach is necessary to reconstruct a more objective picture of the course and conse- quences of the Stalin-led population transfer of Poles from re-occupied Lithuania to Poland. The epicentre of this transfer was Vilnius and that part of Vilnius region that was incorporated into the Republic of Lithuania in 1939. More specifically, it was the city of Vilnius and the adjacent districts of Švenčionys, Vilnius and Trakai.
    [Show full text]
  • PILIAKALNIS? Kalnio Reljcfo Lygmeniu, T
    Lietuvos istorijos institutas • • , VILNIUS 2003 • UDK 902/904(474.5) Li227 Redaktoril! kolegija: R Algirdas Girininkas (ats. redaktorius) (Lie/uvos is/orijos ins/ilulas) Vytautas Kazakevicius v (Lieluvos is/or/jos ins/i/ulas) Mykolas Michelbertas (Vi/lliallS universitetas) Evalds Mugurevics c (Latvijos ulliversile/o Latvijos is/orijos institL/tas) Vytautas Urbanavicius 1 (Pi/ill tyrimo centras "Lieluvos pi~ys ") Gintautas Zabiela (Lie/uvos is/orijos instilulas) I 1 , , • ISSN 0207-8694 © Lietuvos istorijos institutas, 2003 ISBN 9986-23-105-1 © StraipsniLl autoriai, 2003 L1ETUVOS ARCHEOLOGIJA. 2003. T. 24, p. 33-56. ISSN 0207-8694 • LIET OS PILIAKALN : TYRINEJIMl) ASPEKTAS GINTAUTAS ZABIELA v Zinomiausi ir visuomcnei labiausiai pazistami Lic- nevadinami. Lietuvoje yra ir tokiq piliakalniams ski­ tuvOS archeologijos paminklai - piliakalniai - intensy­ riamq itvirtiniml), kurie is tiesl) yra lygaus lauko dalis, viau tyrincjami jau antras simtmctis. J q kasincjimai apjuosta pylimu ar grioviu (Ersla, J akai, Kulai). Paga­ patcik<~ daug ivairios mcdziagos, kuri nc kartq buvo liau ncretai piliakalniais linkstama vadinti Naujqjq placiau ar siauriau apibcndrinama ir skclbiama. Ja pa­ laikL) (XVI-XVIII a.) dvarvieCiq itvirtinimus (Skir­ remtas dabartinis piliakalniq pazinimas. Ir nors nau­ mantiske, Panemunis) ar nct tiesiog to laiko karinius jausiq apibendrinanCiq darbq apic Lietuvos piliakalnius ircnginius (Belvederis, Vainezeris). Piliakalniais laiko­ nepasirodo jau kuris laikas, sis straipsnis taip pat nera mos ir aiskcsnil) murinil) pilil) liekanl) zemes pavirsiu­ skirtas minetai spragai uzpildyti. Susikaupus gausiai pi­ jc neturinCios piliavietes (Eisiskes, Senieji Trakai). liakalniq tyrinejimq mcdziagai, kurios tik dalis publi­ Piliakalniai yra ir specifiniai dirbtiniai kalncliai­ kuota, siandien kyla nemazai mctodiniq piliakalniq motai, budingi Vakarq Europai (Kalnenai, Veliuona, Vi­ tyrincjimq klausimq, kuriuos ignoruoti jau niekaip ne­ kunai) (Zabicla, 200lb).
    [Show full text]
  • Trakų Parapija Ir Jos Šventovė Xv-Xviii Amžiuje / 71
    ACTA ACADEMIAE ARTIUM VILNENSIS / 90 2018 Trakų parapija IR jos šventovė XV–XVIII AMŽIUJE Liudas Jovaiša Vilniaus universitetas Universiteto g. 7, LT-01513 Vilnius [email protected] Straipsnyje, daugiausia remiantis archyviniais šaltiniais, apžvelgiama Trakų bažnyčios ir parapijos istorija Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikais. Trumpai aptarus Trakų, kaip reikšmingo bažnytinio centro, genezę XV a. – XVI a. pirmoje pusėje, plačiau nagrinėjama Trakų bažnyčios, kaip parapijos šventovės ir svarbaus visos Lietuvos piligriminio centro, raida potridentinėje epochoje (XVII–XVIII a.) ir išryškinami kai kurie piligrimystės į Trakus istorijos aspektai. reiKšmiNiAi žOdžiAi: Trakų bažnyčia, stebuklingasis atvaizdas, parapija, šventovė, piligrimystė. Vienõs svarbiausių LDK laikais susiformavusios Vil- 1998, p. 69–74; Rūta Birutė Vitkauskienė, „Trakų Marijos paveikslo aptaisai“, in: Acta Academiae Artium Vilnensis, Vilnius, 1 niaus vyskupijos šventovių – Trakų bazilikos – anks- 2001, t. 21: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės barokas : formos, tyvoji praeitis Bažnyčios istorijos požiūriu ligi šiol įtakos, kryptys, sud. Rasa Butvilaitė, p. 153–166; Gintautas Žalėnas, nuosekliai netyrinėta. Bene daugiausia duomenų apie „Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčios liturginių reikmenų, papuošalų ir votų rinkinys“, in: Lietuvos sakralinė šį objektą pateikta Trakų miesto istorinės-urbanisti- dailė, t. IV: Auksakalystė XIII–XX a., d. 1: Kolekcijos, sud. Jolita nės-architektūrinės istorijos kontekste2, pastaruoju Liškevičienė, Vilnius: Lietuvos
    [Show full text]
  • Beata Adamczyk Cultural Cooperation Between Nations As an Important
    Beata Adamczyk Cultural cooperation between nations as an important factor of sustainable social development of the region of Central and Eastern Europe in the European Union : (for instance Poland and Lithuania) Studia Ecologiae et Bioethicae 5, 225-267 2007 Beata ADAMCZYK UW Warszawa Cultural cooperation between nations as an important factor of sustainable social development of the region of Central and Eastern Europe in the European Union (for instance Poland and Lithuania) Motto: So that the spirits of the dead leave us in peace... (Aby duchy umarłych zostawiły nas w spokoju...) CZESŁAW MIŁOSZA Cultural cooperation between nations is mainly based on pacts entered by the government of the Republic of Poland and the government of the Republic of Lithuania, on cooperation between academies and cultural facilities, and on collaboration of all nations living in the given area with respect to issues important to local communities, ^ e message of cultural cooperation is social and cultural integration. Cultural and social co-operation among nations lived in East and Central Europe has been sprung up over many centuries. In the 20th century, the nations of the part of Europe were subjected to an attempt to standardise their national cultures by means of introducing the socialist realist culture. According to purposes of contemporary authorities culture was created only officially. In language of the contemporary system, social issues were taken into account mainly in the mass aspect. ^ e author of article is a graduate of the Institute of Librarianship and Information Science at Warsaw University and because of it in the article mainly she treats of bookseller’s and publishing connected with Vilnius.
    [Show full text]
  • Baltic Treasures Itinerary: Vilnius
    BALTIC TREASURES ITINERARY: VILNIUS- TRAKAI -HILL OF CROSSES-RUNDALE-RIGA–SIGULDA-PARNU- SAAREMAA-KURRESAARE-HAAPSALU-TALLINN DURATION: 9 days / 8 nights Day 1 Vilnius Arrival in Vilnius, the capital city of Lithuania Transfer from the airport to the hotel Check in at the hotel Overnight in Vilnius Day 2 Vilnius – Trakai Breakfast at the hotel. Vilnius city tour 3h Vilnius, the capital of Lithuania was founded in 1323 when Grand Duke Gediminas built a castle there, nowadays bustling city with one of the oldest and most charming Old Towns in Europe. The splendid architectural blend of Gothic, Renaissance, and Baroque styles makes this a wonderful city to explore. During sightseeing tour you will visit Old town, which is included to the UNESCO World Heritage. Visit Cathedral and Cathedral Square and pass by Gediminas Avenue, the Parliament and President's Palace, Vilnius University and Town Hall. Continue walking narrow old streets, visit St. Anna's Church - a gem of Gothic architecture, Gates of Dawn and St. Peter-Paul Church. Further way to Trakai. Visiting Trakai castle 2h Trakai, the former capital of Lithuania, which is situated on an island in the middle of a lake. The 14th century red brick castle now houses the Art Museum. The castles of Trakai are the best known works of defensive architecture in Lithuania. The old town of Trakai, which includes the Island and the Peninsula Castles, surrounded by lakes, is one of the most impressive and most picturesque locations in Europe. Here still reside small national minority of Karaites, which is confessing Judaism. It is believed they were brought from the Crimea by the Grand Lithuanian Duke Vytautas.
    [Show full text]
  • Tours and Experiences
    • HIGHLIGHTS OF THE BALTIC STATES IN 8 DAYS. An agenda of local best hits to spend a week in Baltic countries. Ask for 2020 guaranteed departure dates! • BALTICS AND SCANDINAVIA IN 10 DAYS. Discover the facinating diversity of the Baltics and Scandinavia. • BALTICS AND BELARUS IN DAYS. Get an insider’s view to all three Baltic states of Lithuania, Latvia and Estonia and spice up your travel experience with a visit to Belarus Baltics is an ideal place for soft adventure or walking holidays. You can really get a good sense of the diversity of natural beauty in our countries. You can walk the shoreline, wander through river valleys and forests, or just watch the landscape. The landscape is full of nature. There are wonderful paths in national parks and other areas that are under environmental protection. Allow yourself 8-14 days to walk and bus/train in between from Vilnius to Tallinn. NATIONAL PARKS & CITIES. Combination of National parks and Cities. Bike, Hike, Kayak, Walk and Taste Baltic States in this 13 day adventure. Day1. Vilnius. Arrival day. Day2. Vilnius walking tour. Day3. Hiking and kayaking in Aukštaitijos National Park. Day4. Free time in a homestead (sauna, bikes, walks and relax time). Day5. Road till Klaipėda port town. Walking in the city & Brewery visiting. Day6. Curonian Spit visiting (or biking half way). Day7. Rundale palace on a way to Riga. Day8. Riga day tour. Day9. Gauja National Park half-day walking trip. Day 10. Visiting Parnu on a way to Tallinn. Day 11. Tallinn walking tour. Day 12. Lahemaa bog shoes trekking tour with a picnic.
    [Show full text]
  • THE TREASURY of SACRAL HERITAGE of TRAKAI REGION 1 2 TRAKAI BASILICA of the VISITATION of the BLESSED VIRGIN MARY GPS: 54°38’34”N 24°56’03”E Address: Birutės Str
    THE TREASURY OF SACRAL HERITAGE OF TRAKAI REGION 1 2 TRAKAI BASILICA OF THE VISITATION OF THE BLESSED VIRGIN MARY GPS: 54°38’34”N 24°56’03”E Address: Birutės str. 5, Trakai town, Trakai eldership, Trakai district municipality On the map E2 The Basilica of the Visitation of the Blessed Virgin the 17th century people began applying votes to Mary stands in Trakai peninsula surrounded by the image as thanks for graces received. It is es- lakes. This church that equals Trakai Island Castle timated that today there are over 400 votes! This in terms of size and grandeur, was consecrated as first gold crowned painting was given the title a basilica in 2017 (there are 8 basilicas in Lithuania Protector of the Sick. Interestingly, the painting is altogether). revered by Catholic, Orthodox, and Muslim com- munities alike. Special criteria of Domus Ecclesiae, a decree of Divine Worship and Liturgy, were used in the pro- The church founded by Grand Duke Vytautas in cess of granting the very honourable title of basil- the 15th century has an irregular shaped form ica. The criteria are applied both for the building with harmoniously intertwined gothic and ba- itself and the living Church – for those who pray roque features. Fresco fragments in the walls of there. The exclusive historical importance of the the church recall the Byzantine-era style. church for the region and the country were ac- The Basilica is a treasure trove of sacred and fine knowledged, as was the solemnity of the building art – there are easel paintings, memorial monu- and religious community’s dissemination of faith ments, various relics, wine glasses, 18th-century and love.
    [Show full text]
  • Trakų Istorinis Nacionalinis Parkas Ir Jo Kultūros Vertybių Svarba UNESCO
    TRAKØ ISTORINIS NACIONALINIS PARKAS IR JO KULTÛROS VERTYBIØ SVARBA UNESCO KRITERIJØ ATÞVILGIU JONAS GLEMÞA Vilniaus dailës akademija Trakø istorinis nacionalinis parkas yra unikalus Trakø eþeryno kraðtovaizdþio ir kultûros vertybiø kompleksas, kurá sudaro: Trakø salos ir pusiasalio XIVXV a. pilys, Senøjø Trakø piliavietë, Trakø senamiestis, XIVXIX/XX a. pradþia bei XIX a. Uþutrakio dvaro sodyba. Trakø salos ir pusiasalio mûrinës pilys, kaip architektûros paminklai, pasiþymi savito plano dviejø daliø struktûra, nors XX a. pradþios nevienodo iðlikimo. Senøjø Trakø piliavie- të yra senesnës pilies negu salos ir pusiasalio pilys, dabar saugoma kaip archeologijos pavel- do objektas. Ir ðiame objekte archeologiniø tyrimø yra rasta mûrø su ,,vendiniu plytø riði- mu, bûdingu XIII a.pirmai XIV a. pusei. Reikia nepamirðti, kad pilys yra XIIIXIV a. kovø, kaip 200 metø valstybës gynimosi nuo Kryþiuoèiø ir Livonijos ordinø, liudininkai. Kartu su pilimi iðaugo ir viduramþiø Trakø miestas, tapæs XVI a. Trakø vaivadijos cen- tru, dabar kaip istorinis miestas saugomas senamiesèio statusu. Bûtent Trakuose esantys ávairiø religijø katalikø, karaimø, staèiatikiø maldos namai, kaip ir buvusiø vienuolynø liekanos, suteikia Trakø senamiesèiui papildomà vertæ. Atlikti Trakø mûrinës baþnyèios architektûri- niai tyrimai parodë, kad esamos baþnyèios iðorë renesanso architektûra dengia gotikinës baþnyèios sienas. Pats senamiestis yra specifinis, palyginti su kitais Lietuvos senamiesèiais, nes èia dominuoja mediniai vienaaukðèiai gyvenamieji namai, tuo suteikiamas savitas sena- miesèio charakteris. Trakø pilies ir miesto gamtinëje aplinkoje XIX a. sukurtas Uþutrakio dvaro sodybos su parku (parko kûrëjas prancûzø landðafto architektas E.Andre) kompleksas, savo kultûrine verte yra vienas ryðkesniø Lietuvos dvarø sodybø pavyzdþiø. Reikia akcentuoti ir tai, kad èia nuo viduramþiø kartu gyveno ir tebegyvena ávairiø tautybiø: lietuviø, karaimø, totoriø, len- kø, rusø tautybës þmonës, sudarantys savitas bendrijas.
    [Show full text]
  • Accentuation Models of Disyllabic Nouns in the Southern Aukštaitian Dialect
    ISSN 1392–1517. Online ISSN 2029–8315. KALBOTYRA. 2016 • 68 DOI: https://doi.org/10.15388/Klbt.2016.10321 Accentuation models of disyllabic nouns in the Southern Aukštaitian dialect Vilija Ragaišienė Institute of the Lithuanian Language P. Vileišio g. 5 LT-10308 Vilnius, Lithuania E-mail: [email protected] Abstract The article provides an analysis of the accentuation of disyllabic nouns in the Southern Aukštaitian (SAuk) dialect spoken in Southern Lithuania (Alytus, Lazdijai, Varėna, Šalčininkai, Druskininkai and Trakai districts). The term pietų aukštaičiai (southern Aukštaitians) was coined by scholars; because of certain phonetic peculiarities of the dialect, the inhabitants of southern Lithuania consider themselves to be dzūkai (Dzūkians). The SAuk has been of special interest to both dialectologists and Baltic language specialists for a long time. The archaic grammatical forms, syntactic constructions, phonetic, accentual and lexical peculiarities that are features of these dialects are intertwined with new phenomena and thus reveal many stages of the development of the dialect of the Southern Aukštaitians, which in turn can be of help in finding answers to some unanswered questions about the development and usage of language. For this reason more attention and research has been devoted to the SAuk dialect and its broader connections with language as a whole. The article analyses the tendencies of the accentuation parallels of disyllabic nouns with ā, ē, a and i̯ a1 stems in the SAuk dialect. Drawing on audio and written sources dating from 1952–2015, the spread of the accentuation variants of the words and their forms in the same subdialect, separate subdialects and/or their groups are discussed; the accentuation patterns of disyllabic nouns with the productive ā, ē, a and i̯ a1 stems that are stressed in various ways are described, and the nature of their prevalence in the area of the dialect is established.
    [Show full text]
  • VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS Eglė Ročkaitė
    VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS MENŲ FAKULTETAS MENOTYROS KATEDRA Eglė Ročkaitė LIETUVOS DIDŽIOSIOS KUNIGAIKŠTYSTĖS TOTORIŲ MEDINĖ SAKRALINĖ ARCHITEKTŪRA: TRADICIJA IR TĘSTINUMAS Magistro baigiamasis darbas Kultūros paveldas ir turizmas studijų programa, valstybinis kodas 621V72002 Menotyros kryptis / Paveldo studijų kryptis Vadovas (-ė): ................................................................................. ...................... ................... (Mokslinis ir pedagoginis laipsnis, vardas, pavardė) (Parašas) (Data) Apginta: Menų fakulteto dekanas(-ė) ............................................ ...................... .................... (Mokslinis ir pedagoginis laipsnis, vardas, pavardė) (Parašas) (Data) Kaunas, 2015 TURINYS LIETUVOS DIDŽIOSIOS KUNIGAIKŠTYSTĖS TOTORIŲ MEDINĖ SAKRALINĖ ARCHITEKTŪRA: TRADICIJA IR TĘSTINUMAS SANTRAUKA / 3 SUMMARY / 4 ĮVADAS / 5 1. TOTORIAI LIETUVOS DIDŽIOSIOS KUNIGAIKŠTYSTĖS RIBOSE: NUO PIRMŲJŲ ATVYKĖLIŲ IKI XX A. / 14 1. 1. Totorių atsiradimas ir paplitimas / 14 1. 2. Medinių mečečių tinklo kaita ir statybos prielaidos / 20 2. MEDINIŲ MEČEČIŲ ARCHITEKTŪROS BRUOŽAI / 28 2. 1. Neišlikusių mečečių architektūros ypatumai / 28 2. 2. Totorių sakralinės architektūros paveldas / 39 2. 2. 1. Lovčicų mečetė / 39 2. 2. 2. Keturiasdešimt Totorių mečetė / 43 2. 2. 3. Raižių mečetė / 46 2. 2. 4. Nemėžio mečetė / 50 2. 2. 5. Naugarduko mečetė / 55 2. 2. 6. Vijos mečetė / 59 2. 2. 7. Klecko mečetė / 63 3. LDK TOTORIŲ NUMINTAIS KELIAIS: MEDINĖS MEČETĖS TURIZMO PERSPEKTYVOJE / 68 3. 1. Apklausos analizė /
    [Show full text]
  • Lietuvos Respublikos Vyriausybė Nutarimas Dėl
    LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ NUTARIMAS DĖL VILNIAUS APSKRITIES TERITORIJOS BENDROJO (GENERALINIO) PLANO PATVIRTINIMO 2008 m. gruodžio 3 d. Nr. 1310 Vilnius Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 2004, Nr. 21-617; 2007, Nr. 39-1437) 6 straipsniu, 11 straipsnio 4 ir 10 dalimis, Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a: 1. Patvirtinti Vilniaus apskrities teritorijos bendrąjį (generalinį) planą (pridedama). 2. Nustatyti, kad šis nutarimas tą pačią dieną oficialiai be Vilniaus apskrities teritorijos bendrojo plano priedų ir brėžinių skelbiamas „Valstybės žiniose“, o nutarimas su priedais ir brėžiniais – „Valstybės žinių“ interneto tinklalapyje (www.valstybes-zinios.lt). 3. Įpareigoti Vilniaus apskrities teritorijos bendrojo (generalinio) plano planavimo organizatorių, Vilniaus apskrities viršininką, per pusę metų nuo Vilniaus apskrities teritorijos bendrojo (generalinio) plano įsigaliojimo parengti ir patvirtinti šio plano sprendinių įgyvendinimo programą. L. E. MINISTRO PIRMININKO PAREIGAS GEDIMINAS KIRKILAS L. E. APLINKOS MINISTRO PAREIGAS ARTŪRAS PAULAUSKAS _________________ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. gruodžio 3 d. nutarimu Nr. 1310 VILNIAUS APSKRITIES TERITORIJOS BENDRASIS (GENERALINIS) PLANAS I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Vilniaus apskrities teritorijos bendrasis (generalinis) planas (toliau vadinama – Bendrasis planas) parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymu (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 2004, Nr. 21-617), Lietuvos Respublikos apskrities valdymo įstatymu (Žin., 1994, Nr. 101-2015), Apskrities teritorijos bendrojo (generalinio) plano rengimo Savivaldybės teritorijos bendrojo plano rengimo ir Miestų ir miestelių bendrųjų planų rengimo taisyklėmis, patvirtintomis aplinkos ministro 2004 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. D1-263 (Žin., 2004, Nr. 83-3029), ir atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. spalio 29 d. nutarimu Nr.
    [Show full text]