PILIAKALNIS? Kalnio Reljcfo Lygmeniu, T
Total Page:16
File Type:pdf, Size:1020Kb
Lietuvos istorijos institutas • • , VILNIUS 2003 • UDK 902/904(474.5) Li227 Redaktoril! kolegija: R Algirdas Girininkas (ats. redaktorius) (Lie/uvos is/orijos ins/ilulas) Vytautas Kazakevicius v (Lieluvos is/or/jos ins/i/ulas) Mykolas Michelbertas (Vi/lliallS universitetas) Evalds Mugurevics c (Latvijos ulliversile/o Latvijos is/orijos institL/tas) Vytautas Urbanavicius 1 (Pi/ill tyrimo centras "Lieluvos pi~ys ") Gintautas Zabiela (Lie/uvos is/orijos instilulas) I 1 , , • ISSN 0207-8694 © Lietuvos istorijos institutas, 2003 ISBN 9986-23-105-1 © StraipsniLl autoriai, 2003 L1ETUVOS ARCHEOLOGIJA. 2003. T. 24, p. 33-56. ISSN 0207-8694 • LIET OS PILIAKALN : TYRINEJIMl) ASPEKTAS GINTAUTAS ZABIELA v Zinomiausi ir visuomcnei labiausiai pazistami Lic- nevadinami. Lietuvoje yra ir tokiq piliakalniams ski tuvOS archeologijos paminklai - piliakalniai - intensy riamq itvirtiniml), kurie is tiesl) yra lygaus lauko dalis, viau tyrincjami jau antras simtmctis. J q kasincjimai apjuosta pylimu ar grioviu (Ersla, J akai, Kulai). Paga patcik<~ daug ivairios mcdziagos, kuri nc kartq buvo liau ncretai piliakalniais linkstama vadinti Naujqjq placiau ar siauriau apibcndrinama ir skclbiama. Ja pa laikL) (XVI-XVIII a.) dvarvieCiq itvirtinimus (Skir remtas dabartinis piliakalniq pazinimas. Ir nors nau mantiske, Panemunis) ar nct tiesiog to laiko karinius jausiq apibendrinanCiq darbq apic Lietuvos piliakalnius ircnginius (Belvederis, Vainezeris). Piliakalniais laiko nepasirodo jau kuris laikas, sis straipsnis taip pat nera mos ir aiskcsnil) murinil) pilil) liekanl) zemes pavirsiu skirtas minetai spragai uzpildyti. Susikaupus gausiai pi jc neturinCios piliavietes (Eisiskes, Senieji Trakai). liakalniq tyrinejimq mcdziagai, kurios tik dalis publi Piliakalniai yra ir specifiniai dirbtiniai kalncliai kuota, siandien kyla nemazai mctodiniq piliakalniq motai, budingi Vakarq Europai (Kalnenai, Veliuona, Vi tyrincjimq klausimq, kuriuos ignoruoti jau niekaip ne kunai) (Zabicla, 200lb). Tad kokie bendri pozymiai sieja galima. Tukstantmeciq sqvarta bei tam tikras straips visus piliakalnius ir kartu ski ria juos nuo nepiliakalniq: nio autoriaus patyrimas piliakalniq tyrincjimuosc itvirtinimq, gyvenvicCil) ir kitokiq scnoviniq objektl)? v leidzia juos aiskintis plaCiau. Tyrimams pasirinkti da Zvelgiant i dabartini piliakalniq vaizdq tokiq ben- bartines Lietuvos tcritorijoje csantys kasineti piliakal- drq pozymiq surasti neimanoma. Taip yra ne del dide v niai. Siaures vakarq Baltarusijos, pietincs Latvijos, lcs piliakalniq ivairoves, bct del jq dabartines bukIes. Kaliningrado sritics bei siaures rytines Lenkijos daliq Visi piliakalniai musq dicnas pasieke apardyti gamtos v piliakalnil) mcdziaga nagrinejamai problemai svarbi is ir zmogaus. Siandicn galima aptikti tik pavieniq natu- toriniu, 0 ne metodiniu aspektu, nes kickvienos salics raliai islikusil) piliakalnio elementq (pylimq, slaitq). To archeologai, tyrinedami piliakalnius, savaip sprende jq kiu budu apibreziant piliakalnio sqvokq, reikia pazinimo problemas, ir mcs ncbusime jiems tciscjai ar orientuotis i buvusias realijas. Taip pazistant piliakalni ba patarejai, lygiai kaip ir jq darbq megdziotojai. neisvengiamai atsiranda rekonstrukcijos elemcntas. Rekonstrukcija cia suprantama grynai pirminio pilia KAS YRA PILIAKALNIS? kalnio reljcfo lygmeniu, t. y. be aliuzijos i kokius nors antzcminius statinius. Rekonstrukcija imanoma tik kiek Pradeti tenka nuo elcmentariausiq dalykq patiks detaliau surinkus ivairius duomcnis apic piliakalni (tarp linimo. Nors pastarieji - daug kam aiskus, nauji tyrinc jq - ir jo tyrimq rezultatus). Joje vieni svarbiausiq yra jimq duomenys ir nauja medziagos intcrprctavimo duomenys apie piliakalni ardanCius veiksnius. Pasta erdve (kai kada - visa to nezinojimas) daznai nusvic roji informacija (isskyrus galbut labiau pabrcztq pi cia juos naujai. Pirmiausia - piliakalnio sqvokos turi liakalnio daliq nuplovimq ar nukasimq, kai kuriais nys. Pastarasis yra gana platus, imant visq piliakalniq atvejais - arimq, aiksteIeje buvusias nescnas statybas) teritorini ir chronologini aspektus. Jeigu velyvuosius iki pat XX a. paskutinio desimtmecio nebuvo sistemin piliakalnius galime ivardyti kaip itvirtinimus turinCius gai rcnkama ir analizuojama.lvairus pirmines piliakal rcljefo darinius (Zabiela, 1995, p. 56), ankstyvicji pi nio rekonstrukcijos momcntai yra atskiro darbo tcma, liakalniai labai panasus i paprastas kalvas, daznai del taCiau be to neimanomas net pirminis piliakalnio pazi ivairiq pricZascil) ncturi nc tik zymcsnil) itvirtinimq, nimas (pavicniais atvejais apie jos reiksmy - toliau bet ir kulturinio sluoksnio ir kartais net piliakalniais straipsnyje ). 34 GINTAUTAS ZAI3lELA v Atsizvelgdami j rekonstrukcijos teikiamas victos. Salia dvarvieci4 paprastai aptinkami gana tai- galimybes, piliakalnius galimc apibrezti kaip savitq ar syklingos formos (apvalus, keturkampiai) sampilai ar chcologijos paminkl4 rusj. Tai - isorinills iemes jtl'irli pakylCjimai - daznai altaI1l! vietos, - jrengtos vaizdin nil1llls turintys reljefo dariniai Sli senosios imoni4 veiklos gosc vietosc ir neturinCios jokios gynybines paskirtics. v pedsakais. Pastarasis piliakalnio apibrezimas smarkiai Sias 3 archcologini4 objekt4 grupes Lictuvojc kol kas skiriasi nuo priimt4 Lietuvoje (pvz., Zabiela, 1995, ncjmanoma jvardyti vicnu pavadinimu, taCiau j4 skir p. 55; Girininkas, Lukosevicius, 1997, p. 188) bei gre tUlllas nuo piliakalni4 kiekvienu atveju juntalllas. timuose krastuose (Apxearrori.5J, 1993, c. 156; CJlOBlll1K, Kitas piliakalnio, kaip archcologijos paminkl4 ru 1996, c. 57-58; Urtans, 1994, p. 5). lis reikslllc artimiau sics, isskyrimo aspektas yra jo, kaip gyvenvictes, jtvirti sias vartojamam Anglijos (pvz., Bray, Trump, 1982, nim4 laipsnis. Ncmazai gyvenvicCi4 ivairiais laikais p. 110) ir Rusijos (pvz., MapTblHoB, 2000, c. 429) ar turejo vicnokius ar kitokius jtvirtinimus (taip pat ir is cheolog4. Vis delto jamc maziausiai aiskus licka vic zellli4), kuri4 pavieniai pasieke mus4 dicnas, taCiau vis nas dalykas, kuris yra daugiau sukeltas specifines tiek ncgalillle j4 skirti prie piliakalni4. Pavyzdziu gali lietuviskos istorijos tcrlllinijos. Tai piliakalilio ir wilcs- buti palyginti gerai jtvirtintos ncolito laik4 gyvenvictcs v niL{ ftvirtinil11L{ santykis. Sic lyg ir turi visus auksciau Vidurio ir Vakar4 Europoje (pvz., Probst, 1999, p. 315- isvardytus piliakalnio pozymius. Senosios imonil{I'cik 388), dazniausiai aptinkamos aerofotografijos metodu. los pedsakL{ pabaigq jvardijus konkrcciai (viduralllzi4 Tuo tarpu piliakalniai, kaip savita jtvirtint4 gyvenvieci4 pabaiga) rcikalas tampa tarsi issprystas, taciau vis tick rusis, buvo placiai zinollla ankstyvaisiais gclczies amZiaus tam tikras ncaiskumas lieka, nes tikslesnes objekto laikotarpiais plaCioje Europos miskingosios zonos teri chronologijos nustatYlllas galimas tik po issamesni4 jo torijoje ir nctgi platesnesc gcografinese crdvese. Tad kur tyrim4. To kickvicnu atvcju ncjlllanollla padaryti. Tode! ta riba, skirianti gyvenviety nuo piliakalnio? piliakalnio atskyrimas nuo valstybes laik4 j piliakalni Svarbiausias kritcrijus yra gyvenvictes vieta. Jcigu nius panasi4 objekt4licka neissprysta problcma ne tik ji jrcngta aukstumojc ir uzima jos visq natural4 ar dirb pas mus (pvz., Tarascnka, 1956, p. 87-94), bet ir pas tiniu budu apribotq virsaus plotq, tokiq gyvenviety jau kaimynus (Urtans, 1994, p. 5). Del to j ncskaitlingq galimc laikyti piliakalniu. Lygios bei nesitaikant prie Nauj4.i4 laik4 karini4 jtvirtinim4 sqrasq pateko skir rcljcfo jrengtos gyvcnvictcs, ncpaisant jos jtvirtinim4, tingos objekt4 grupes: piliavictes (Baltadvaris, Rokan tera tik gyvcnvictes, tegul ir jtvirtintos. Problemiski yra tiskes), tiesiog kariniai jtvirtinimai (Prusijos pasienio piliakalniams skiriami lygaus lauko jtvirtinimai, apjuosti pylimai), jtvirtintos dvarvietes (Mirabclis, Pilaite), nct pylilllU ar grioviu. IS pirmo zvilgsnio, tai irgi turet4 bu piliakalniai (Zujai; zr. Zabicla, 1995, p. 260) (Lietuvos, ti ticsiog jtvirtintos gyvenvictes. TaCiau pric piliakalni4 1975, p. 192-195). Sqraso sudarytojams jau prieS 30 me Lictuvoje jas galillla skirti pagal tokiolllS gyvenvictems t4 buvo nclcngva atskirti piliakalnius nuo velYV4.i4 ka ncbudingus is akmcn4 suformuotus pylimus. Akllleni rini4 jtvirtinim4 (zr. Lietuvos, 1975, p. 192, isnasa 1). niai pylimai budingi Skandinavijos ir Alpi4-Karpat4 Per praejusj laikq susikaupe daugiau ir jvaircsni4 duo krast4 piliakalniams, t. y. tiems regionams, kuriuose yra lllen4 apie tokius jtvirtinimus. Dabar galillla juos la itin gausu akmcn4. Lictuvoje ncpaisant victomis ir gau biau apibrczti ir tuo paciu gridciau atskirti nuo sokai aptinkam4 ricduli4 sankaup4 (Lietuvos, 1994, piliakalni4. Pirmiausia tokie jtvirtinimai nera vien Nau p. 329-331), jic nera budinga pricsistorini4 jtvirtinim4 j4j4 ir Naujausi4.i4 laik4 palikilllas. 1989 m. surastas statybine mcdziaga. Rekuci4 pylimas yra is ankstcsni4 laik4 (Zabicla, Kyla klausimas ir del skirtumo tarp piliakalni4- 1992b; Girininkas, Semenas, 1995). Vadinasi, grynai ncpiliakalni4, ir piliakalni4-sleptuvi4. Jis aptartas at chronologiskai piliakalnius ir siuos jtvirtinimus isskirti skiramc straipsnyjc (Zabicla, 2001a), taCiau piliakalni4 ncgalime. Funkciskai tokie jtvirtinimai skirstomi j 3 pa ir vadinam4j4 pilaliL{- didelius pilkapius prilllenanCi4 grindincs skirtingas grupcs. IS skirtum4 benc svarbiausi naturali4 kalveli4 upi4 sleniuosc - santykis lieka ne yra isoriny formq charakterizuojantys pozymiai. Kari aiskus. Pacios pilalCs tik lllaZa