Lietuvos istorijos institutas

• •

,

VILNIUS 2003

• UDK 902/904(474.5) Li227

Redaktoril! kolegija: R Algirdas Girininkas (ats. redaktorius) (Lie/uvos is/orijos ins/ilulas)

Vytautas Kazakevicius v (Lieluvos is/or/jos ins/i/ulas) Mykolas Michelbertas (Vi/lliallS universitetas) Evalds Mugurevics c (Latvijos ulliversile/o Latvijos is/orijos institL/tas) Vytautas Urbanavicius 1 (Pi/ill tyrimo centras "Lieluvos pi~ys ") Gintautas Zabiela (Lie/uvos is/orijos instilulas) I

1 , ,

•

ISSN 0207-8694 © Lietuvos istorijos institutas, 2003 ISBN 9986-23-105-1 © StraipsniLl autoriai, 2003 L1ETUVOS ARCHEOLOGIJA. 2003. T. 24, p. 33-56. ISSN 0207-8694

• LIET OS PILIAKALN : TYRINEJIMl) ASPEKTAS

GINTAUTAS ZABIELA

v Zinomiausi ir visuomcnei labiausiai pazistami Lic- nevadinami. Lietuvoje yra ir tokiq piliakalniams ski­ tuvOS archeologijos paminklai - piliakalniai - intensy­ riamq itvirtiniml), kurie is tiesl) yra lygaus lauko dalis, viau tyrincjami jau antras simtmctis. J q kasincjimai apjuosta pylimu ar grioviu (Ersla, J akai, Kulai). Paga­ patcik<~ daug ivairios mcdziagos, kuri nc kartq buvo liau ncretai piliakalniais linkstama vadinti Naujqjq placiau ar siauriau apibcndrinama ir skclbiama. Ja pa­ laikL) (XVI-XVIII a.) dvarvieCiq itvirtinimus (Skir­ remtas dabartinis piliakalniq pazinimas. Ir nors nau­ mantiske, Panemunis) ar nct tiesiog to laiko karinius jausiq apibendrinanCiq darbq apic Lietuvos piliakalnius ircnginius (Belvederis, Vainezeris). Piliakalniais laiko­ nepasirodo jau kuris laikas, sis straipsnis taip pat nera mos ir aiskcsnil) murinil) pilil) liekanl) zemes pavirsiu­ skirtas minetai spragai uzpildyti. Susikaupus gausiai pi­ jc neturinCios piliavietes (Eisiskes, Senieji Trakai). liakalniq tyrinejimq mcdziagai, kurios tik dalis publi­ Piliakalniai yra ir specifiniai dirbtiniai kalncliai­ kuota, siandien kyla nemazai mctodiniq piliakalniq motai, budingi Vakarq Europai (Kalnenai, Veliuona, Vi­ tyrincjimq klausimq, kuriuos ignoruoti jau niekaip ne­ kunai) (Zabicla, 200lb). Tad kokie bendri pozymiai sieja galima. Tukstantmeciq sqvarta bei tam tikras straips­ visus piliakalnius ir kartu ski ria juos nuo nepiliakalniq: nio autoriaus patyrimas piliakalniq tyrincjimuosc itvirtinimq, gyvenvicCil) ir kitokiq scnoviniq objektl)? v leidzia juos aiskintis plaCiau. Tyrimams pasirinkti da­ Zvelgiant i dabartini piliakalniq vaizdq tokiq ben- bartines Lietuvos tcritorijoje csantys kasineti piliakal- drq pozymiq surasti neimanoma. Taip yra ne del dide­ v niai. Siaures vakarq Baltarusijos, pietincs Latvijos, lcs piliakalniq ivairoves, bct del jq dabartines bukIes. Kaliningrado sritics bei siaures rytines Lenkijos daliq Visi piliakalniai musq dicnas pasieke apardyti gamtos v piliakalnil) mcdziaga nagrinejamai problemai svarbi is­ ir zmogaus. Siandicn galima aptikti tik pavieniq natu- toriniu, 0 ne metodiniu aspektu, nes kickvienos salics raliai islikusil) piliakalnio elementq (pylimq, slaitq). To­ archeologai, tyrinedami piliakalnius, savaip sprende jq kiu budu apibreziant piliakalnio sqvokq, reikia pazinimo problemas, ir mcs ncbusime jiems tciscjai ar­ orientuotis i buvusias realijas. Taip pazistant piliakalni ba patarejai, lygiai kaip ir jq darbq megdziotojai. neisvengiamai atsiranda rekonstrukcijos elemcntas. Rekonstrukcija cia suprantama grynai pirminio pilia­ KAS YRA PILIAKALNIS? kalnio reljcfo lygmeniu, t. y. be aliuzijos i kokius nors antzcminius statinius. Rekonstrukcija imanoma tik kiek Pradeti tenka nuo elcmentariausiq dalykq patiks­ detaliau surinkus ivairius duomcnis apic piliakalni (tarp linimo. Nors pastarieji - daug kam aiskus, nauji tyrinc­ jq - ir jo tyrimq rezultatus). Joje vieni svarbiausiq yra jimq duomenys ir nauja medziagos intcrprctavimo duomenys apie piliakalni ardanCius veiksnius. Pasta­ erdve (kai kada - visa to nezinojimas) daznai nusvic­ roji informacija (isskyrus galbut labiau pabrcztq pi­ cia juos naujai. Pirmiausia - piliakalnio sqvokos turi­ liakalnio daliq nuplovimq ar nukasimq, kai kuriais nys. Pastarasis yra gana platus, imant visq piliakalniq atvejais - arimq, aiksteIeje buvusias nescnas statybas) teritorini ir chronologini aspektus. Jeigu velyvuosius iki pat XX a. paskutinio desimtmecio nebuvo sistemin­ piliakalnius galime ivardyti kaip itvirtinimus turinCius gai rcnkama ir analizuojama.lvairus pirmines piliakal­ rcljefo darinius (Zabiela, 1995, p. 56), ankstyvicji pi­ nio rekonstrukcijos momcntai yra atskiro darbo tcma, liakalniai labai panasus i paprastas kalvas, daznai del taCiau be to neimanomas net pirminis piliakalnio pazi­ ivairiq pricZascil) ncturi nc tik zymcsnil) itvirtinimq, nimas (pavicniais atvejais apie jos reiksmy - toliau bet ir kulturinio sluoksnio ir kartais net piliakalniais straipsnyje ). 34 GINTAUTAS ZAI3lELA

v Atsizvelgdami j rekonstrukcijos teikiamas victos. Salia dvarvieci4 paprastai aptinkami gana tai- galimybes, piliakalnius galimc apibrezti kaip savitq ar­ syklingos formos (apvalus, keturkampiai) sampilai ar chcologijos paminkl4 rusj. Tai - isorinills iemes jtl'irli­ pakylCjimai - daznai altaI1l! vietos, - jrengtos vaizdin­ nil1llls turintys reljefo dariniai Sli senosios imoni4 veiklos gosc vietosc ir neturinCios jokios gynybines paskirtics. v pedsakais. Pastarasis piliakalnio apibrezimas smarkiai Sias 3 archcologini4 objekt4 grupes Lictuvojc kol kas skiriasi nuo priimt4 Lietuvoje (pvz., Zabiela, 1995, ncjmanoma jvardyti vicnu pavadinimu, taCiau j4 skir­ p. 55; Girininkas, Lukosevicius, 1997, p. 188) bei gre­ tUlllas nuo piliakalni4 kiekvienu atveju juntalllas. timuose krastuose (Apxearrori.5J, 1993, c. 156; CJlOBlll1K, Kitas piliakalnio, kaip archcologijos paminkl4 ru­ 1996, c. 57-58; Urtans, 1994, p. 5). lis reikslllc artimiau­ sics, isskyrimo aspektas yra jo, kaip gyvenvictes, jtvirti­ sias vartojamam Anglijos (pvz., Bray, Trump, 1982, nim4 laipsnis. Ncmazai gyvenvicCi4 ivairiais laikais p. 110) ir Rusijos (pvz., MapTblHoB, 2000, c. 429) ar­ turejo vicnokius ar kitokius jtvirtinimus (taip pat ir is cheolog4. Vis delto jamc maziausiai aiskus licka vic­ zellli4), kuri4 pavieniai pasieke mus4 dicnas, taCiau vis nas dalykas, kuris yra daugiau sukeltas specifines tiek ncgalillle j4 skirti prie piliakalni4. Pavyzdziu gali lietuviskos istorijos tcrlllinijos. Tai piliakalilio ir wilcs- buti palyginti gerai jtvirtintos ncolito laik4 gyvenvictcs v niL{ ftvirtinil11L{ santykis. Sic lyg ir turi visus auksciau Vidurio ir Vakar4 Europoje (pvz., Probst, 1999, p. 315- isvardytus piliakalnio pozymius. Senosios imonil{I'cik­ 388), dazniausiai aptinkamos aerofotografijos metodu. los pedsakL{ pabaigq jvardijus konkrcciai (viduralllzi4 Tuo tarpu piliakalniai, kaip savita jtvirtint4 gyvenvieci4 pabaiga) rcikalas tampa tarsi issprystas, taciau vis tick rusis, buvo placiai zinollla ankstyvaisiais gclczies amZiaus tam tikras ncaiskumas lieka, nes tikslesnes objekto laikotarpiais plaCioje Europos miskingosios zonos teri­ chronologijos nustatYlllas galimas tik po issamesni4 jo torijoje ir nctgi platesnesc gcografinese crdvese. Tad kur tyrim4. To kickvicnu atvcju ncjlllanollla padaryti. Tode! ta riba, skirianti gyvenviety nuo piliakalnio? piliakalnio atskyrimas nuo valstybes laik4 j piliakalni­ Svarbiausias kritcrijus yra gyvenvictes vieta. Jcigu nius panasi4 objekt4licka neissprysta problcma ne tik ji jrcngta aukstumojc ir uzima jos visq natural4 ar dirb­ pas mus (pvz., Tarascnka, 1956, p. 87-94), bet ir pas tiniu budu apribotq virsaus plotq, tokiq gyvenviety jau kaimynus (Urtans, 1994, p. 5). Del to j ncskaitlingq galimc laikyti piliakalniu. Lygios bei nesitaikant prie Nauj4.i4 laik4 karini4 jtvirtinim4 sqrasq pateko skir­ rcljcfo jrengtos gyvcnvictcs, ncpaisant jos jtvirtinim4, tingos objekt4 grupes: piliavictes (Baltadvaris, Rokan­ tera tik gyvcnvictes, tegul ir jtvirtintos. Problemiski yra tiskes), tiesiog kariniai jtvirtinimai (Prusijos pasienio piliakalniams skiriami lygaus lauko jtvirtinimai, apjuosti pylimai), jtvirtintos dvarvietes (Mirabclis, Pilaite), nct pylilllU ar grioviu. IS pirmo zvilgsnio, tai irgi turet4 bu­ piliakalniai (Zujai; zr. Zabicla, 1995, p. 260) (Lietuvos, ti ticsiog jtvirtintos gyvenvictes. TaCiau pric piliakalni4 1975, p. 192-195). Sqraso sudarytojams jau prieS 30 me­ Lictuvoje jas galillla skirti pagal tokiolllS gyvenvictems t4 buvo nclcngva atskirti piliakalnius nuo velYV4.i4 ka­ ncbudingus is akmcn4 suformuotus pylimus. Akllleni­ rini4 jtvirtinim4 (zr. Lietuvos, 1975, p. 192, isnasa 1). niai pylimai budingi Skandinavijos ir Alpi4-Karpat4 Per praejusj laikq susikaupe daugiau ir jvaircsni4 duo­ krast4 piliakalniams, t. y. tiems regionams, kuriuose yra lllen4 apie tokius jtvirtinimus. Dabar galillla juos la­ itin gausu akmcn4. Lictuvoje ncpaisant victomis ir gau­ biau apibrczti ir tuo paciu gridciau atskirti nuo sokai aptinkam4 ricduli4 sankaup4 (Lietuvos, 1994, piliakalni4. Pirmiausia tokie jtvirtinimai nera vien Nau­ p. 329-331), jic nera budinga pricsistorini4 jtvirtinim4 j4j4 ir Naujausi4.i4 laik4 palikilllas. 1989 m. surastas statybine mcdziaga. Rekuci4 pylimas yra is ankstcsni4 laik4 (Zabicla, Kyla klausimas ir del skirtumo tarp piliakalni4- 1992b; Girininkas, Semenas, 1995). Vadinasi, grynai ncpiliakalni4, ir piliakalni4-sleptuvi4. Jis aptartas at­ chronologiskai piliakalnius ir siuos jtvirtinimus isskirti skiramc straipsnyjc (Zabicla, 2001a), taCiau piliakalni4 ncgalime. Funkciskai tokie jtvirtinimai skirstomi j 3 pa­ ir vadinam4j4 pilaliL{- didelius pilkapius prilllenanCi4 grindincs skirtingas grupcs. IS skirtum4 benc svarbiausi naturali4 kalveli4 upi4 sleniuosc - santykis lieka ne­ yra isoriny formq charakterizuojantys pozymiai. Kari­ aiskus. Pacios pilalCs tik lllaZa dalimi rcgistruotos kaip niai jtvirtinilllai yra taisykling4 (tiesi4, kcturkampi4, piliakalniai ir del to bevcik nctyrinetos (iki 2000 m. tik kitoki4 geomctrini4 figur4 ar j4 kombinacij4) ar be­ 6). ISoriskai dazniausiai jos piliakalnio pozymi4 ncturi veik taisykling4 fonn4. Jie issidesty nepriklausomai nuo ir jais ncgali buti laikomos. Vis delto visas pilalcs rci­ esanCio reljcfo, taciau kariniu poziuriu rciksmingose ket4 kruopsciai rcgistruoti bci detaliai iszvalgyti. Gal­ victose. Pric karini4 jtvirtinim4 slicjasi jtvirtintos dvar­ but vienoje kitoje j4 dar reiket4 atlikti ir kasinejilllus. victes. Tai nedidcly gynybiny galiq turinCi4 Zemil! jtvir­ Tik po to Lictuvos piliakalni4 sqrasq galima sutikslinti tinim4 juosiamos atskir4 pastat4 (ar pastat4 grupi4) pilali4 aspcktu. • LIETUVOS PILIAKALNIAI: TYRINEJIMl,J ASPEKTAS 35

Apibrezus piliakalnius, kaip atskirq archeologijos kalni4 piliakalni4 kasinejimus galime laikyti tyrimais paminkl4 rusi, islieka j4 sqraso problcma. Nors esa­ tikrqja to zodzio prasme. Tai neabejotini mokslo isto­ mas tradicinis (Lietuvos, 1975; Zabiela, 1995, p. 222- rijos faktai, tam tikri duomenys ana meta piliakalniams 261; Zabiela, 2001c) nera visai tikslus pilali4 bei pazinti, taciau is esmes nieko nereiskiantys siandieni­ Nauj~4 laik4 karini4 itvirtinim4 aspektais, i ji pateko niam piliakalni4 pazinimui, nors ir paskelbti (Wilcz- • ir viena kita naturali kalva, tik vadinama piliakalniu, yriski, 1836). Si4 kasinejim4 metu gautq reiksmingq pvz., Liudiskiai (Lietuvos, 1975, p. 99, Nr. 393; zr. Za­ informaeijq (kad piliakalniai turi kulturini sluoksni su biela, 1992a). 2000 m. duomenimis, Lietuvoje zinomi radiniais) nesunkiai galime surinkti zvalgym4 metu. Ra­ 993 piliakalniai (Zabiela, 2001c, p. 35), taciau del auks­ diniai neisliko, detalesni4 kasinejim4 aprasym4 negu ciau isvardyt4 pricZasCi4 jis, matyt, yra dar kazkiek ma­ paskelbti, rodos, is viso nebuvo, tad tokie kasinejimai zesnis. Tikslaus zinom4 piliakalni4 sqraso sudarymq nedaug kuo vertingesni uz velesnius to paties piliakal­ apsunkina dar viena aplinkybe - koks objektas laikyti­ nio kasinejimus, vykdytus Krauzos ir Markulio (Vol­ nas atskiru piliakalniu, 0 koks - tikjo sudetine dalimi? kaite-Kulikauskiene, 1977, p. 33). Tik kad duomen4 Tradicinis sqrasas vienu metu aiskius pagrindines pi­ apie pastar4j4 rezultatus dar maziau. Tokie kasineji­ lies priespilius (Kernaves Lizdeikos kalnq ir Mindau­ mai pagal informatyvumq yra tokie pat, kaip kaimie­ go sostq) laiko atskirais piliakalniais (Lietuvos, 1975, Ci4 vykdyti daugelio piliakalni4 kasinejimai, apic p. 83-84, Nr. 310, 85, Nr. 311), kitu (Narkun4 mazasis kuriuos daugiausia byloja neuzverstos duobes. Ir nors piliakalnis) - to paties piliakalnio dalimi (Lietuvos, kai kada informacijos trupineliai is j4 kasincjim4 isli­ 1975, p. 116-117, Nr. 481). Analogiska padetis ir su pa­ ko (pvz., Lauziskio atveju; zr. Algimantas, 1932), aki­ piliais (Kernaves Pilies kalnas - atskiras piliakalnis (Lie- vaizdu, kad toki4 kasinejim4 piliakalnio tyrinejimais • tuvos, 1975, p. 84, Nr. 312), 0, pvz., Seimyniski4 - tik laikyti nereikia. Vadinasi, reikalingi tam tikri kriteri­ piliakalnio dalis (Lietuvos, 1975, p. 162, Nr. 721)). Taip jai, kuriais rcmdamiesi galime kalbeti apie tikrus kasi­ skirstant, atrodo, buvo vadovautasi nuostata, kad jei­ nejimus ir j4 duomenimis naudotis kalbedami apie gu du greta esanCius piliakalnius ski ria naturalios dau­ piliakalnius. lais turct4 buti laikomi piliakalniuose vyk­ bos, jic laikytini skirtingais, 0 jcigu iskastos zmoni4 - dyti kasinejimai, apie kuriuos isliko detalesnes fiksaci­ vienu. Taip padaryta dazniausiai ncturint nei t4 pilia­ ncs medziagos. Nebutinai tokia medziaga turet4 buti kalni4 tyrincjimo duomen4, nci issamesnio supratimo skelbta. Todcl ateityje kasinet4 piliakalni4 sqrasuose • apie visq artimiausiq piliakalnio aplinkq. Siandien su- gali atsirasti nauj4 pozicij4, archyvuose suradus duo­ kaupy daugiau ir ivairesni4 duomen4 apic piliakalnius mcn4 apie kadaise vykdytus j4 kasinejimus. TaCiau ne galime tcigti, kad greta esanci4 aiskiai vieno piliakal­ kiekvienas piliakalnis laikytinas kasinetu, nors jame to­ nio komplekso sudedam~4 dali4 atskirais piliakalniais kie darbai ir vykdyti. Dabartineje archeologijoje nau­ laikyti ncreikia, nepaisant, kokios kilmes sleniai juos dojamas ivairi4 darb4 kompleksas, objekt4 placiau skiria. Tokiu atveju piliakalni4 sqrasas dar sumazeja, nekasinejant, kuris zinomas zvalgym4 pavadinimu taciau pasidaro labiau tikslus ir griezciau apibreztas. (pvz., Archeologini4, 1994, p. 359; An,l:\ycvlH, 1980, 10 sudarymas yra artimiausios ateities uzdavinys. c. 58-112 ir kt.). Tokie smulkus zemes judinimo dar­ Dabar reikia pasitenkinti esamais tradiciniais duo­ bai piliakalniuose kaip kulturini4 sluoksni4 gryzimas menimis apie piliakalnius bei j4 tyrinejimus, kad gaietu­ (pvz., Impiltis 1998 m.; zr. 1 arock is, 1998s, p. 6-7); ato­ me operuoti bent pagrindiniais statistiniais duomenimis dang4 valymas (pvz., Gandinga; zr. Krzywicki, 1906, kalbedami apie antrq piliakalni4 pazinimo metodiny p. 87), pavirsini4 radini4 surinkimas (pvz., Simenai; pusy - j4 tyrinejimus. Tradicinio sqraso duomen4 pa­ zr. Zabiela, VaitkeviCius, 1998, p. 487) yra tipiski pa­ naudojimas viS4 problem4 iskart ncissprendzia. Dali minkl4 zvalgymo darbai. Piliakalni4, kuriuose buvo vyk­ j4 tenka pasiaiskinti. dyti tokie darbai, tyrinetais laikyti nereikia. Tokiems darbams is esmes prilygsta ir labai maz4 (iki 1 m2 dy­ • PILIAKALNIl) TYRINEJIMAI IR STATlSTIKA dzio) surf4 kasimas piliakalniuose (pvz., Mirgeliai; Zr. Zabiela, 1995, p. 238). Tyrimais negalime laikyti ir Pirmiausia kokio masto darbai laikytini piliakal­ neaiskios apimties kasinejim4, is kuri4 nera isliky de­ nio tyrinejimais? Galimas atsakymas nera paprastas pir­ talesni4 duomen4 (pvz., Lentainiai; zr. Kulikauskas, miausia mokslo istorijos aspektu. Nors zinomc, kad Zabiela, 1999, p. 157) arba kur tokie kasincjimai buvo bene pirmuoju piliakalni4 tyrinetoju galime laikyti neaiski4 duobi4 ar griovi4 kasimas, savo esme prilygs­ Prancisk4 Vilcinski (1796-1859) (Kulikauskas, Zabie­ tan tis kaimo bern4 vykdytiems "tyrinejimams", nors ir la, 1999, p. 27-31), vargu ar jo atliktus Narkun4 ir Pa- vykdyti zinom4 archeolog4 (pvz., 1mbare 1898 m. 36 GINTAUTAS ZABIELA

()Korae, 1900); zr. Kulikauskas, Zabiela, 1999, p. 146). uiimta papede i piliakalnio teritorijq nebejeina. Tai pa­ Pagaliau, kol nerasti (ar isvis nera isliky) issamesni ar­ pedes gyvcnviete ar siaip tusCia teritorija - siuo atveju eheologines fiksaeijos duomenys, tyrinejimais negali­ reiksmes neturi, kaip ir pacio piliakalnio ir jo priespi­ me laikyti vietlj, apie kurias zinome tik faktq bei lilj ar papililj teritorijlj skirtumai (zr. auksCiau aptar­ kasinejimlj vietoje likusias duobes (pvz., Dubiciai; tus kriterijus). Taigi piliakalnio tyrinejimais yra laikomi zr. Lietuvos, 1975, p. 55). Visi tokie ir panasus kasine­ Lizdeikos kalno piliakalnio Kernavejc gynybinilj iren­ jimai yra tik istoriografijos faktai, kurie apie juos sura­ ginilj kasinejimai (Kulikauskas, Luehtanas, 1980, p. 38), dus papildomlj esminilj duomenlj, gali tapti tikrais nors pastarieji buvo aptikti tik tyrinejimlj metu, bei Pu­ mokslo faktais. nios piliakalnio slaito apatines dalies kasinejimai (Bau­ Apibendrinus auksciau aptartus tyrinejimus pilia­ bonis, 1994s). kalniuose apibrcziancius kriterijus, matyti, kad jie su­ Apibrezus piliakalnilj tyrinejimlj apimtis objekto sideda is 2 pagrindinilj sudedamljjlj: minimalaus istirto prasme galimc konkreciau kalbeti apic sios mcdziagos 2 ploto (1 m ) bei tyrimo vietos fiksaeines medziagos tcikiamas metodines isvadas. ISeitics taskas tokioms is­ (stratigrafija bei radiniai). Tyrinetu piliakalniu galime vadoms yra pagrindiniai statistiniai duomenys apie tyri­ laikyti tik toki, kuris atitinka abu siuos kriterijus. netus piliakalnius (1Icnt.).1886-2000 m. tyrinetuose 152 lSsiaiskinus, kas yra tyrinetas piliakalnis, lieka at­ piliakalniuose (1 pav.) istirtas bcndras 3,7 ha plotas. Sta­ 2 skirti piliakalnio tyrinejimus nuo tyrinejimlj uz pilia­ tistinis ploto vidurkis vicnam piliakalniui siekia 244 m . kalnio riblj. Tai del speeifines piliakalnio sandaros Tai daug - ar mazai? Palyginti galime tik su valstybes kartais buna painiojama (pvz., Velikuskes). Piliakalllio laiklj scnkapiais bei baznycilj vietlj tyrinejimais. Kiek­ tyrinejimais laikomi aikSteles ir gynybiniLf: jrengillitl (jskai­ viename jlj tyrineto ploto vidurkis atitinkamai yra 230 m" 2 tant slaitus) kasinejimai, taCiau gyllybiniLf: jrenginiLl ne- ir 352 m • Vadinasi, piliakalnilj tyrinejimai bent jau

149 7 117 15

\18 63- 72 92 47 40 52 f7 6 • .fl:? 91 17 • 95 • 130 103 • 119 132 .120 127 \16 9 - 65 _74 - ,..,.-' 185 11 99 •• • o

40 1 5 114 84 -~ 27 J

o

129 62 _) 104 ISO- - • - 113 1950-. 128 73. 96

I pay. Iki 2000 m. imtinai tyrinet4 piliakalnil! issidcstymas (numcracija pagal 1 lent.). Autariaus brei. 1 lentelc. lki 2000 m. tyrincti Lietuvos piliakalniai

Eil. Tyrinejimo IStirtas Aiksteles IStirta % IStirta m1 Papedes Pavadinimas Rajonas TyrinHojas 1 1 Chronologija Senkapis Nr. metai plotas m plotas m aikstcles ne aikstele' e gyvenviete 1 Akn steles Utena 1983 MerkeviCius A. 72 300 24 0 I tlikst.? n t 2 Alanta Moletai 1999 Strazdas A. 40 0 0 40 I tukst.? n n 3 Anta!.8..e Utena ]986 Zabiela G. 80 80 JOO 0 II tukst. pr.? n n 4 Antatilciai Ukmcr c 1987,1993 Zabicla G. 220,3 0 0 220,3 I-XIVa. t Il 5 Antatilciai Ukmer c 1993 Zabicla G. 25 900 2,8 0 II tukst. pr. Il n 6 Apuole Skuodas 1928-J932 Voltcris E., 1561 4500 14,5 909 IV-XIII a. t t Nerman B., N a evici us Y. 7 Auksudis Kretinga 1984 Jablonskis l. 41 1500 0 41 I tukst. pr. Kr. ir n t II tukst. I p. 8 Aukstadvaris Trakai J957-1960 Daugudis V. 956 4000 21 120 II a. pr. Kr.- t n XVII a. 9 AzusilC -WLnalina 1989 larockis R. 25 200 12,5 0 I tukst. I p. .J.... t 10 Backininkeliai Prienai 1956-J957 Kuncienc O. 209 250 87 0 Ill-XIII a. t 11 Bartkunai UkmcI]..e 1936 Tarasenka P. 6 450 1.3 0 I tukst.-XIII a. n -t .J.... 12 Ber~ainiai Ukmcrgc 1936 Tarasenka P. 10 1000 1 0 I-XIII a. y n 13 BrazuoIe Trakai 1972 Daugudis V. 100 20000 0 100 I tukst. pr. Kr. n t Ipab.-XIVa. 14 Brodeliskcs Vilnius 1970,1998 Daugudis V., 132 2500 5,3 0 I tukst. pr. Kr. n t Kliau aite Y. l£.ab.-XIVa. IS Br z iai Rokiskis 1996 Tcbclskis P. 70 25 000 0,3 0 I tukst. I p. n Jl • 16 Bubiai Siauliai 1900-1906, Ksivickis L. 100 2800 3,36 6 XI-XIVa. t t 1909 17 BUliailiskiai Kupiskis 1999 Tebelskis P. 60 1000 6 0 I tlikst.? Jl Jl 18 Buozcnai Telsiai 1966 Valatka V. 3 2000 0,15 0 XIII a. Jl • • -+ 19 Cepeliunai Varcna 1890, 1983 Sukcvicius V., 69,5 1750 4 0 I tukst.- n n GrioalaviCiene E. II tukst.pr. 20 Dapsiai Mazcikiai 1974 Daugudis V. 431 450 66,7 131 I tukst. pr. Kr. t n I lE.

2 Eil. Tyrinejimo IStirtas Aiksteles IStirta % Btirta 01 Papedes Pavadinimas Rajonas Tyrinetojas 2 2 Chronologija Senkapis Nr. O1etai plotas 01 plotas 01 aikstcles ne aikstele' e gyvenviete 21 Darbutai Raseiniai 1886, 1911 Daugirdas T., 833 833 100 0 XIVa. n n Ksivickis L. 22 Daubariai Mazeikiai 1975 Daugudis V. 274 1000 27,4 0 J tlikst.-XIIJ a. I n 23 Daubariai Mazeikiai 1976 Daugudis V. 4 24 17 0 J tukst.-XIII a. I n -+ 24 Daugailiai Ulena 1990 Zabiela G. 1 1200 0,08 0 I tukst.? n n 25 Daugeliskiai Raseiniai 1996 Strazdas A. 4 170 0 4 II tlikst. pr. n n 26 Degesiai Utena 1999 TcbelSkis P. 63 700 9 0 I tukst. pr. Kr. n n II p. 27 Dovainonys Kaisiadorys 1957, 1992, Kunciene 0., 360,5 100 100 160 I lukst.-XIlI a. n I 1994-1995 Steponaitis Y., Zabiela G. 28 Dukslas Jgnalina 1909 Ksivickis L. 600 600 100 0 I tlikst. pr. Kr.- t n I tukst. pr. 29 Ekcte Klaipeda 1972 Merkevicius A. 240 11 000 1,6 60 I lukst.-XIII a. I y + 30 Elniskiai Kupiskis 198] Varnas A. 48 700 7 0 I 11Ikst. pr. Kr. n n II p. 31 G abricl iskes Raseiniai 1910 Ksivickis L. 350 700 50 0 I tlikst. J p. n n 32 Gaudllciai Kretinga 1996 Dakanis B. 39,5 300 13,2 0 II tlikst. pr.? n n + 33 Gintarai Krclinga 1977, 1987 1ablonskis 1. 60 1500 0 60 XIII-XVII a. n t v 34 Grebliaucizna Sirvinlos ]997 BalCiunas J. 35 2500 ] ,4 () I tllkst.? n n

v 35 Grigaiciai Plunge 1986 ZlIlkus V. 34 600 5,7 0 XII-XIII a. n n 36 Guogai Kaunas 1956, 1989 Kuneiene 0., 75,3 0 0 75,3 I tllkst.-XlIJ a. I n Zabiela G. + 37 Imbare Kretinga 1969, 1979- Dallgudis V. 556 2500 22,2 0 I tukst.-XIll a. t t 1982,1984- 1985,1987- 1989 38 Impiltis Kretinga 1933-] 934, Nagcvicills Y., 933 2200 7,2 773 I tllkst.-XIII a. t n

1998 1arockis R. • 39 lakai Klaipeda 1993 Banyte R. 9,5 [600 0,4 3,5 I tukst. I I p.- n n II lukst. pr. 40 Jakstaiciai Siauliai 1972 UrbanaviCius V. 52 700 7,4 0 XIV a.? n n ------1 lellte/(js t((sillys

Eil. Tyrinejimo IStirtas Aiksteles IStirta % IStirta m2 Papedes Pavadinimas Rajonas Tyrinetojas Z 2 Chronologija Senkapis Nr. metai plotas m plotas m aiksteles ne aikstele' e gyvenviete 41 J aucakiai Kaunas ]951 Tarascnka P. 3,6 1600 0,23 0 I tukst.-XIV a. y n 42 Jautakiai Mazcikiai 1975-1976 Stankus J., 325 600 54,2 16 I tukst.-XIII a. t n Mcrkcvicius A. 43 Juodonys Rokiskis ]986-1987 Grigalavicienc E. 228,5 ]800 12,7 0 I tukst. pr. Kr.- t n XIII a. 44 Kacaiciai Krctinga 1997 Kraujalis R. 31 450 6,9 0 I tukst. pab.- y n Il tukst..E!. 45 Kalnclis Joniskis 1990 Merkevicius A. 90 0 0 90 XlII-XVII a. n t 46 Kalnclis Joniskis 1990 MerkeviCius A. 20 3000 0 20 I tukst.-XIII a. t t -t 47 Kalnenai Tclsiai 2000 Dakanis B. I 500 0 I J tlikst. n n 48 Kalviai Skuodas 1988 Zabiela G. 8 2900 0 8 I tukst.-XIII a. n n 49 Kampiniai Marijampole 1994 Tebclskis P. 6 900 0,7 0 I tukst. II p. t n 50 KaniavClc Varena 1955 Gurcvic F. 1,5 600 0,25 0 I tukst. J p. n n 51 Kaukai Alytus 1967-1969 Kulikauskas P. 330 500 50 80 V-XII a. y n 52 Kcrcliai Kupiskis 1984-1986 Grigalavicicnc E. 568 568 100 0 I tukst. pr. Kr.- y n VI a. v 53 Kcrnave Sirvintos 1985,1992- Luchtanas A. 209 1000 20 9 X-XIVa. t t 1993 v 54 Kcrnave Sirvintos ]979-1982 Kulikauskas P. 564 900 62,7 0 V-XIVa. t t v 55 Kcrnavc Sirvintos 1983, ] 985 Kulikauskicnc 518 180000 0,23 985, X-XIVa. t t R., Luchtanas A. v 56 Kcrnave Sirvintos 1979 Kulikauskas P. 54 300 0 54 V-XIVa. t t v 57 Kernave Sirvintos 1989 Luchtanas A. 15 80 0 15 XIVa. y t 58 KiuCiai Panevezys 1986 Pctrulienc A. 283 4000 7,1 0 J tukst. pr. Kr.- n n I tukst. pr. 59 Kudirkos Vilkaviskis 1983-]985 Daugudis V., 409 4500 9,1 0 I tukst.-XlII a. n n Naumiestis Kuncevicius A., MerkcviCius A. 60 Kulionys Molctai 1931 Tarascnka P. 10 4500 0,22 0 I tukst.-XIII a. y y 61 Kumclionys MarijampolC 1968 Daugudis V. 173 250 19,2 125 I-XIII a. y n 62 Kunigiskiai Vilkaviskis 1963-1964 Kulikauskas P. 900 IS 000 5,3 100 I-XI II a. t n 63 Kurmaiciai Kretinga 1979-1980 Mcrkevicius A. 605 2100 25,2 75 I tukst. pr. Kr. n t l£ab.-IVa. 1 len/ellis tt;sinys

Eil. Tyrinejimo IStirtas Aiksteles IStirta % IStirta m 2 Papedes Pavadinimas Rajonas TyrinHojas 2 2 Chronologija Senkapis Nr. metai plotas m plotas m aiksteles ne aikstele' e gyvenviete y 64 Kurmelionys Salcininkai 1983 Grigalaviciene E. 3,6 2200 0,16 0 I tukst.-XIII a. n n 65 Laiciai Ukmerge 2000 Dakanis B. 34 3000 1,13 0 I tukst. n n 66 Lavariskes Trakai 1955 Tautavicius A. 128 75 74,7 72 IV-XIII a. t t 67 Liskiava Varena 1962, 1975 Mekas K., 250 5000 5 0 I tukst.-XIV a. y n Markelevicius 1. 68 Liudiskiai AnyksCiai 1990 Zabiela G. 20 400 1 16 I tukst. I p. t t 69 Lokeneliai lonava 1998-1999 Zabiela G. 495 0 0 495 I tukst. pr. y n ir XIV a. 70 Lokine Ukmerge 1998 larockis R. 4 42 9,5 0 I tukst. t n 71 Maisiagala Vilnius 1971-1973 Kulikauskiene R. 382 2500 15,3 0 V-XIVa. y n 72 Maniuliskes Zarasai 1933 Tarasenka P. 28 1200 2,3 0 I-XIII a. y n y 73 Margiai Varena 1902, 1996, Sukevicius V., 240 4000 5,5 20 I tukst.-XV a. t n y 1999 Satavicius E. 74 Mazulonys Ignalina 1907-1908 Kasirskis V. 155 1000 10 55 X-XIII a. t n 75 Mcrkine Varena 1971 Balciunaite D. 12 35 0 12 XIV-XVII a. t y 76 McSkuciai MarijampoJe 1968,1994 Daugudis V., 48,75 70 52,5 12 I tukst.-XIII a. t n Zabiela G. 77 Mielenai Rokiskis 1933 Tarasenka P. 40 700 2,9 20 I tukst. pr. Kr.- y n I tukst.,.£r. 78 Migonys Kaisiadorys 1954-1955 Kulikauskiene R. 180 170 58,8 80 V-XIII a. t t 79 Mosedis Skuodas 1983 J ablonskis I. 60 5000 1,2 0 I tukst.pr.- n n XVII a. 80 Moskenai Rokiskis 1909-1910 KSivickis L. 930 1700 54,7 0 I tukst. pr. Kr.- n y XII a. 81 Naikiai Mazeikiai 1999 Kraujalis R. 20 1400 1,4 0 I tukst.? n n 82 Narkunai Utena 1976-1978 Kulikauskiene R. 660 1300 50,8 0 XI a. pr. Kr.- t t XVa. 83 Narkunai Utena 1978 Kulikauskas P. 62 200 23 16 XIV-XVa. t t 84 NemenCine Vilnius 1952-1954 Kulikauskas P. 1079 2200 35 300 I-IV ir XIV a. y n

y 85 Nevicriskes Svencionys 1976-1978 Grigalaviciene E. 1486 2500 67,5 0 I tukst. pr. Kr. n n vid.-I tukst...r.r. 86 Norkunai Prienai 1964 Daugudis V. 222 0 0 222 II-XIII a. t n I lenteles U;sinys

Eil. Tyrinejimo IStirtas Aiksteles Htirta % IStirta m2 Papedes Pavadinimas Rajonas TyrinHojas 2 2 Chronologija Senkapis Nr. metai plotas m plotas m aiksteh~s ne aikstele' e gyvenviete 87 Norkunai Pricnai ]965 Daugudis V. 220 0 0 220 1-VI a. t n 88 Obelytc A1ytus 1968-1969 Kulikauskas P. 54 5000 0,64 22 I- XIII a. y n 89 Pakacines Zarasai ]933 Tarasenka P. 30 900 3,3 0 I tukst. pr. Kr.- n n I tukst. pr. 90 Pakalniai Utena 1989 Zabiela G. 16 3000 0,5 0 I tukst.-XII a. t n 91 Pakalniskiai Radviliskis ]996 Dakanis B. 5 200 2,5 0 I tukst. t Y • 92 Palanga Kretinga 1976,1983- Zulkus V. 263 700 37,6 0 I tukst.- XV a. t t ]984 93 Papiskes Vilnius 1983 Grigalaviciene E. 1,5 ]400 0,1 0 I tukst. pr. n n 94 Papusiai Panevezys 1994 Tcbelskis P. ]9 700 2,2 6 II tukst. pr. n n 95 Paspqstis Kelme ]999 Dakanis B. 11 450 2,2 1 I tukst. pr. t n 96 Paveisin in kai Lazdijai 1962 Kulikauskas P. 240 700 34,3 0 I-XIII a. t t 97 Paverkniai Prienai ]994 Zabiela G. 10 48 20,8 0 XI- XII a. y n • • 98 Pavilnutis Silute 1982 Zulkus V. 8 ]500 0,5 0 I tukst. t n 99 Pazelviai Ukmcrge 1936 Tarasenka P. ]6 750 2, ] 0 I tilkst. pr. n n 100. Pazvarkulis Kclme 1974 MarkeleviCius 1. 9 500 ] ,8 0 I tukst.? n n 101 Pelekonys Prienai 1988 Zabiela G. 33,5 0 0 33,5 I tukst. y n 102 Petrasiunai Rokiskis ] 909- 1910 Ksivickis L. 915 915 100 0 I tukst. pr. Kr.- n n I tukst. Jr. 103 Piles Silale ]990 Genys J. 8,5 575 1,5 0 XIVa. n n 104 Piliakalniai Vilkaviskis ]961 Kulikauskas P. 370 1000 37 0 III- XIII a. t n 105 Puckoriai Vilnius 1984 Katalynas K. 1 500 0,2 0 I-XIII a. n y 106 Pumpurai Mazeikiai 1974-1975 MerkeviCius A. 173 450 38,4 0 II tukst. pr.? n n 107 Punia Alytus 1958-1959, Kulikauskienc R., ]282 10000 8,7 418 XIV- XVIII a. n n 1961-1962, Markelevicius J. , 1972, 1994, Baubonis Z., 2000 Kliau aite V. 108 Ramulenai Radviliskis 1994 larockis R. 90 0 0 90 r tukst. II p.- n n II ttikst.:£.r. 1 lellte/es tqsinys

Eil. Tyrinejimo !Stirtas Aiksteles !Stirta % IStirta m! Papedes Pavadinimas Rajonas Tyrinetojas Chronologija Senkapis Nr. metai plotas plotas aiksteles ne aiksteleje gyvcnviete m2 m-1 109 Rckcte Krctinga 1996 Tebelskis P. 14 300 4,7 0 II tukst. pr.? n t 110 Renavas Mazcikiai 1972 Valatka V. 36 100 8 28 III-XIII a. n n 111 Reskutcnai SvcnCionys 1995-1996 Girininkas A. 100 2000 5 0 IV-Va. y n of 112 Rokantiskes Vilnius 1993 Katalynas K. 2 600 0,3 0 I tuks!. vid.- n t II tuks!. Jr. 113 Rudamina Lazdijai 1965 Kulikauskas P. 320 4800 4,6 100 I-XIII a. n n 114 Rukla lonava 1997 Zabiela G. 74 41,5 100 32,5 XIVa. n n 115 Rumsiskes Kaisiadorys 1957 Kunciene O. 52 120 43,3 0 I tuks!. II p.- v t XIVa. - 116 Salieciai Ukmcrge 2000 Dakanis B. 59 0 0 59 I tuks!.? n n 117 Saudogala Pasvalys 1996 Lisauskaite B. 50 2000 1,3 24 I tuks!.? y n v 118 Sauginiai Siauliai ] 973 Daugudis V. 350 500 70 0 I tuks!. pr. Kr. n t pab.-I tuks!. pr. ir XIII- XIVa.? 119 Sokiskcs Ignalina 1980-1983 GrigalaviCiene E. 1115 2HOO 39,8 () I tuks!. pr. Kr.- y n TVa. 120 Spitrcnai Utena 1973,1997 Markclcvicius 1., 233 1000 23,3 0 I tuks!. pr. Kr. n n larockis R. Jab.-III a. v 121 Sudargas Sakiai 1970 Kulikauskas P. 72 1200 3,5 30 II-XIII a. n n v 122 Sudargas Sakiai 1970 Kulikauskas P. 57,5 500 9 ]2,5 VII-XIII a. n n 123 Sudargas Sakiai 1970 Kulikauskas P. 45 300 15 0 VII-XIII a. n n v 124 Sakaliai Skuodas 1978 1 ablonskis 1. 25,5 5700 0 25,5 I tuks!.-XIIl a. n n v ] 25 Sci myniskeJ iai Anyksciai 1990-2000 Zabiela G. 1673 3000 52,9 86 XIII-XIVa. t t v ]26 Sinkunai Ukmergc 1979, 1990- Grigalavicicnc E., 337,1 5000 5,7 50 I tuks!.-XII a. n n ]992,1998 larockis R. v 127 Sukioniai Kedainiai ]998 Zabiela G. 10 100 0 10 XIVa. n n v 128 Tetcrvinai Salcininkai ]996 Tebelskis P. 30 300 10 0 II tuks!. pr.? n n 129 Trakai Trakai ]962 Tautavicius A. 582 700 83,1 0 XIV-XVa. n n 130 Upytc Pancvczys 1997 Urbanavicienc S. 40 4000 0 40 XIV-XVII a.? n t v 131 Vainagiai Siauliai 19lJlJ Ramanauskaitc V. 45 900 5 0 II tuks!. pr.? n n 132 Vaitickunai Radviliskis ]977-]978 Mcrkcvicius A. 413 350 100 60 I tuks!.-XII a. t t 1 lenteles t~sinys

Eil. Tyrinejimo IStirtas Aiksteles Btirta % IStirta m2 Papedes Pavadinimas Rajonas TyrinHojas 2 2 Chronologija Senkapis Nr. metai plotas m plotas m aiksteles ne aikstele' e gyvenviete 133 Varnupiai Marijampole ] 971 Kulikauskas P. 200 1100 ] 8,2 0 I a. pr. Kr.- n n XIII a. 134 Velaiciai Kretinga ]996-1997 Zabicla G. 348 250 100 102 I tlikst. pr. Kr.- t n II tukst..E!. 135 Velikuskcs Zarasai 1933 Tarasenka P. 1400 1] 00 63,6 700 I tlikst. pr. Kr.- t n XIII a. -t 136 Veliuona Jurbarkas 19]2 Ksivickis L. 1000 1000 100 0 XIII-XIVa. t y 137 Veliuona Jurbarkas 1965 TautaviCius A. 370 500 40,4 168 XIVa. n n 138 Velziai Radviliskis ]969 Nauduzas J. 1175 2800 29,6 345 I tOkst. II p.- n n XIII a. 139 Verkiai Vilnius 1988-1990 Varnas A. 600 3000 20 0 XIV-XIX a. n t 140 Vcrsvai Kaunas ]986 Daugudis V. 57 300 19 0 XIVa. t t 141 Vicskunai Kaunas ]997,2000 Dakanis B., 47 500 5 22 XIVa. t n Zabiela G. 142 Vilnius Vilnius 1938,1940, Kctlinska A., ]85 5000 3,7 0 I tukst. pr. Kr.- t n ]982 Holuboviciai E. ir V., XVIII a. Lisanka A. ]43 Vilnius Vilnius 1988-1989, Daugudis V. 317 100ClO 0 317 r tukst.-XIX a. t n 1991 144 Vilnius Vilnius 1989 Misiukaite D. 20 450 2,7 8 XIV-XVII a. n n 145 Vilnius Vilnius ] 995 Katalynas K. 12 12000 0,1 0 XIVa. t n 146 Vorenai MolCtai 1913 Ksivickis L. 750 1500 50 0 I tlikst. pr. Kr.- y y I tOkst. pr. 147 Vosgcliai Zarasai ]933 Tarasenka P. 144 1800 0,6 44 r tOkst. pr. Kr.- n n XIII a. , -t 148 Zagarc Joniiikis ] 956, 1999 Nauduzas J., 53 3500 L,5 0 XIII-XVII a. n n Jarockis R. , 149 Zagare Joniskis 1999 Vasiliauskas E. 44,9 2000 0 44,9 I tlikst. pr. Kr. t n Il..I!.:, V-XIII a. 150 Zalioji Marijampo!e 1998 Merkevicius A. 30 2500 0,7 12 I tukst.? n n , ]51 Zicgzdriai Kaunas 1956 Kulikauskicne R. ]08 0 0 108 I tOkst.-XIIl a. t n , 152 Zvaginiai Klaipccla 1972 Cerniauskas M. ] ,25 1200 0,01 0 I tOkst.-XIII a. n n IS vi so 1886-2000 37047,3 474446,5 7933,5 XI a. pr. Kr.- XVIII a.

Paaiskinimai: y - yra, n - nezinoma, t - tyrinCta. 44 GINTAUTAS ZA81ELA apimtimis is kih./. paminkll! rusil[ neissiskiria. Panasi pa­ vio pjuvis, arba slaito pjuvis, taciau juos abu istirti ne- detis yra ir su procentiniu tyrinetl[ paminkll[ kiekiu [manoma.• (apie 15%) nuo viSl[ paminkll[, nors tyrinetl! kapinynl[ Nors piliakalnil[ aikstelil[ tyrinejiml! apimtys svy­ procentas yra didesnis, 0 gyvenviecil[ - mazesnis. ruoja visoje galimoje skaleje (2 pav.), bendras istirtas Pagrindine isvada butl[ - piliakalnil[ tyrinejiml[ me­ jll procentas tesiekia vos 6% lyginant su gana apytiks­ dziaga yra statistiskai patikimai Iyginama su kih./. ar­ liai paskaiciuotu visu aikstelil[ plotu. Tam itakos turi cheologijos paminkll! rilsil[ tyrinejiml[ medziaga. K,! ir aiskiai dominuojantys smulkus piliakalnil[ tyrinejimai: kaip galima Iyginti, aptariama toliau kalbant apie pi­ puseje piliakalnil[ tyrineta tik iki 5% jl! aiksteles, 0 pla­ liakalnil[ kompleksus. tesni jl[ tyrinejimai didejant istirtam aiksteles plotui Kaip jau buvo aptarta auksciau, vis,! piliakalni progresyviai mazeja (zr. 2b pav.). Pilnai tyrineta tik 10 galima skirstyti i 2 pagrindines dalis: aikstel\( ir gy­ piliakalnill aiksteles, is kuril[ 5 buvo daugiau ar ma­ nybinius irenginius. Iki siol svarbiausiu piliakalnio ziau apardytos, 3 - labai mazos, 0 is kih./. 3 tyrinejiml[ elementu jo pazinime laikyta aikstele. Akivaizdziai palik\( palyginti nedaug duomenl[. Kruopscioms studi­ tai matyti tiek is piliakalnil[ zvalgyml[: rinkti duo­ joms lieka tik du: Kereliai bci Vaitiekunai, taciau jl! menys apie jos dydi, form'!, orientacij,!, kulturini abiejll beveik netyrineti gynybiniai irenginiai (Vaitie­ sluoksni; tiek is tyrinejiml! - beveik 80% piliakalnil! kilnuose padarytas tik griovio pjuvis), 0 Kereliuose - tyrinejiml[ vykdyti jl[ aikstelese (II tyrinetll piliakal­ ir papedes gyvenviete. Tad pagal visus iki siol sukaup­ nil[ aiksteles jau buvo sunaikintos, tad teko tirti tik tus duomenis kalbeti galime tik apie piliakalnio aiks­ tai, kas lik\(). Gynybiniams irenginiams skirta daug teles visumos patikim,! supra tim,!. IS minetll dviejll maziau demesio, nors kaip tik jie is esmes ir yra pi­ piliakalnill gana konspektyviai paskelbta tik Kerelil[ pi­ liakalnio skiriamasis bruozas. Piliakalnil[ zvalgyml[ liakalnio tyrinejiml[ medZiaga (Grigalaviciene, 1989; duomenims truksta svarbill gynybinil[ irenginil[ pa­ 1992). Tai - labai nedaug Lietuvai. rametrl[: pylimll plocio ties pagrindu, slaitll statumo Teritoriniu aspektu piliakalniai tyrineti kiek neto­ ir kt. Dalis gynybinil[ irenginil! liko isvis nepastebeti Iygiai, taciau tas netolygumas po truputi per 30 metl[ (pvz., pylimas salia Pakalnill piliakalnio; Zr. Zabie­ mazeja (pig. Lietuvos, 1975, 3 zemel. ir sio straipsnio la, 1990, p. 35). Patys gynybiniai irenginiai (bet ko­ I pav.). Ne vieno piliakalnio netyrineta tik piliakalnill kie) tyrineti 71 piliakalnyje, kur jl! vidurkis vienam l1lazai turinciuose Akl1lenes, Birz4., Pakruojo ir (tam tik­ 2 • piliakalniui yra apie 112 m • Sio skaiciaus tiesiog nera ra isimtis) Taurages rajonuose. Kituose rajonuose jl[ ka­ su kuo palyginti: duomenys apie gynybinil[ irenginill sinCta nuo I iki 10 (Kretinga, Vilnius), priklausol1lai nuo perimetro uzimam,! plot'! ir netgi apie vis,! piliakal­ juose esanCil[ piliakalnil[ skaiciaus ir tankul1lo. Vis del­ nio uzimam,! plot'! nerinkti. Taciau jau pats skaicius to palieka tam tikras neatitikimas (santykinai mazi tyri­ kai k,! byloja: i 112 m 2 plot'! telpa arba pylil1lo ir grio- nejil1lai) nemazai piliakalnill turinciuose rajonuose (po 7 7 6 5% 8% I 1 6 17% 26%

5

5 20% 4 2 . _•• _ . ' . - 'H _· 2 12% .k" ••. · _ • . , . " , ., -, , " m. .n, .". , 33% 15% ."., • - "'N" .", "", ... , "m',,,,,,, __ , , " ,.". "', M 4 ..•• 3 7% 3 a b 13% 16% 2 pay. Proccntine tyrinetl[ piliakalnil[ israiska pagal tyrinetq plotq (skliaustuose - piliakalnil[ skaicius) (a): I - iki 25 1112 (39); 2 - iki 50111 2 (23); 3 - iki 100 m2 (25); 4 - iki 200 111 2 (10); 5 - iki 500111 2 (30); 6 - iki 1000111 2 (7); 7 - per 1000111 2 (8), - bci paga! istirtq aiksteles p!otq (b): I -netyrineta (26); 2 - iki 5% (51); 3 - iki 10% (19); 4 - iki 25% (18); 5 - iki 50% (14); 6 - iki 75% (12); 7 - iki 100% (12). Autorialls diagl: • LlETUVOS PILIAKALNIAI: TYRINEJIMlj ASPEKTAS 45 vienq tyrinetq piliakalni is 40 esanci4 Plunges rajonc, Piliakalnio ir ji irengusios bendruomcnes gyven­ v v is 36 - SilaJes rajone ir is 24 - Silutes rajonc). Taip Lie- vietcs santykis yra dvigubas del kartais dvigubos pilia­ tuvos pietvakari4-vakarll dalies piliakalniai (scnlJj4 zc­ kalni4 paskirties. Ankstyvuosiuose piliakalniuosc pats maici4 ir ypac skalvi4 palikimas) licka mcnkai ar nct piliakalnis ir yra gyvenvietc, todel jokios kitos gyven­ 'V • • • • ISVIS netynnetl. vietes papedcjc tarsi ir neturet4 buti. Pats papedzi4 Chronologiskai dauguma piliakalni4 (85%) tyrincti gyvenvieci4 atsiradimo laikas apytiksliai nustatytas. Tai­ laikotarpyjc nuo XX a. scStojo desimtmccio, kuomet senasis geldics amzius (Zabic\a, 1995, p. 45). IS tyri­ j4 tyrinejimai pasidare nuolatiniai. Tyrinet4 piliakal­ net4 piliakalni4 papedzi4 gyvenvieCi4 nefiksuota be­ ni4 skaicius palengva didejo iki pat paskutinio XX a. veik pUSy atvcj4 (47% ), taciau tai nerodo, kad visi tie desimtmecio, kuomet stabilizavosi mazdaug iki 5 pi­ piliakalniai yra ankstyvi. PaprasCiausiai prie dalies to­ liakalni4 pcr metus.lki tol intcnsyvesni tyrincjimai buvo ki4 piliakalni4 papedzi4 gyvcnvicCi4 isvis galCjo nebu­ vykdyti pavieni4 asmenll paskutiniame dcSimtmctyje ti, kit4 vietos galbut jau sunaikintos, dar prie kit4 tcbcra pries Pirmqji pasaulini kanl (L. KSivickis) bei 1928- archeolog4 ncrastos, nes daugcliu atvej4 piliakalnill 1936 m. (Y. NageviCius, P. Tarasenka). Dauguma pilia­ tyrinejimu metu j4 nebuvo specialiai icSkoma. IS zino­ kalni4, dcja, buvo tyrineti tik vicnus metus (66% ), kas m4 papedzi4 gyvcnvieCi4 net 68% tyrinet4, tad susi­ kone aprioriskai uzkerta keliq gilesniam j4 pazinimui. daro ispudis, kad daugiausia tokios gyvenvictes ir IS likusilJj4 daugumos tyrinejimai tysesi 2-3 mctus. 11- fiksuojamos, kai j4 pradedama spccialiai ieskoti. Ka­ v v gesni tyrinejimai - reti (ApuolC, Imbare, Sinkt:inai, Sci- dangi j4 tcikiama archcologinc medziaga iki tol nera myniskeliai). Gana reti ir pakartotiniai t4 paci4 labiau apibcndrinta, be speciali4 tyrim4 jos neimano­ piliakalni4 tyrincjimai (20 piliakalni4), vykdyti ma sulyginti su atitinkama piliakalni4 mcdziaga. To­ daugiausia del piliakalni4 crozijos. liau piliakalni4 ir j4 papedzi4 gyvcnvieCi4 mcdziaga Pagal tyrinetojus piliakalniai yra gana spccifinis ob­ glaustai meginama palyginti 4 placiausiai tyrinet4 (ku­ jektas, kurio tyrinejimais uzsiima daugiausia spccializuoti riose is viso istirta per 1000 m 2 plotas) papedzi4 gy­ archeologai. IS bendro 50 tyrinetoj4 11 daugiausia tyru­ vcnvicci4 pavyzdziais. si4 (virs 5 piliakalni4) archcolog4 tyrinejo net 71 % pi­ Gcriausiai istyrinetos - Kernaves papedes gyven­ liakalnill. Visais aspektais tai - tcigiamas dalykas, ncs vicks. Nors kartais dalis si4 gyvenvieci41aikoma miestu sukaupiama atitinkama patirtis, atsiranda spccifiniai in­ (pvz., Vitkunas, 1999, p. 34), problcmatikos tai nc­ dividualios medziagos fiksavimo ir intcrpretavimo bruo­ kcicia. Kernavejc per 13 mct4 (1979, 1986-2000) zai, kuriuos Icngviau pcrprasti kiticms tyrinetojams. (kasinejimai tysiami ir po 2000 m.) 4 tyrinetojai (P. Kulikauskas, A. Luchtanas, G. Karnatka, D. Vaiciu­ • PILIAKALNIl) KOMPLEKSl) SUDETINIl) DALIl) nicne) 4 skirtingose vietose istyre bendrq 4193 m2 plo­ TYRIMl) SVARBA tq (Kulikauskas, Luchtanas, 1980, p. 37-38; Karnatka, 1994; Luchtanas, 1988; 1990; 1992a; 1992b; 1996a; v Piliakalnis, kaip ir bct koks kitas archeologijos ob­ 1996b; 1998; Vaiciuniene, 2000; 2002). Cia nciskaityta jcktas, yra didcsnio archcologijos paminkl4 komplek­ 1983-1984 m. A. Luchtano tyrineta maziausiai 5 ha gy­ so dalis. Archeologijos paminklai - palikti zmonill, kurie vcnviete pric Nerics (JIYXTaH, 1987), kuri, labai gali­ visuomet tam tikroje vietoje gyveno, tam tikrojc vietojc mas dalykas, irgi buvo papedes gyvenvietes dalimi, del mcldesi ir tam tikroje victojc laidojo. Ncturint si4 trij4 ncpalanki4 gamtini4 sqlyg4 (slapio slenio) kiek nuto­ pagrindini4 sudcdamlJj4 dali4, scn4.ill visuomeni4 pa­ lusi (pcr 500 m) nuo piliakalni4. Archeologine medzia­ zinimas tampa ncissamus. Kaip matyti piliakalnill as­ ga visose papedes gyvcnvietes victose yra skirtingo pektu tokic komplcksai gali buti ir sudetingesni. islikimo laipsnio ir chronologijos, taCiau bendriausios Piliakalnis iskyla kaip bendruomenes itvirtinimo victa tcndcncijos jau aiskios. Papedes gyvenvicte [sikure kaz­ (isskyrus piliakalnius - gyvenvictes, kur pati gyvenvie­ kur apie I-II a. (Luchtanas, 1998, p. 83), po to jos teri­ te ir [tvirtinimas sutampa), naturaliai pretenduojantis torija ne kartq kcitesi, kol XIV a. issipJete iki didziulio i svarbiausiq (ir stipriausiq) komplekso dati. Patics pi­ apie 20 ha ploto (Luchtanas, 1996c). Tiesa, paskuti­ liakalnio victa archeologijos pamink14 kompleksc dar niuoju metu nurodomas gerokai mazesnis, 13,5 ha - tcbera busim4 tyrinejim4 objektas, taCiau apic jo san­ papedes gyvcnvietes plotas (Vel ius, 2001, p. 15). Lygi­ tyk[ su kitais dviem komplekso elemcntais (gyvcnvie­ nant su siuo plotu istirta jos dalis - ne tokia jau didclC tcmis ir kapinynais) si tq pasakyti galime jau dabar. Apic (2% ), taciau jos verty labai kelia dregnoje victoje pi­ piliakalnio ir svcntvietcs santykius kalbeti dar tik pra­ liakalnio papedeje [sikurusi gyvenvictes dalis, kurioje v dcdame (Zabiela, 2002). isliko visa organine medziaga. Stai siojc gyvcnvictes 46 GINTAUTAS ZABIELA dalyje buvo issamiai istirta kauladirbio sodyba, ir dar 3 rna mcdziaga panasi j Daubaril), tik cia fiksuotos dau­ sodybos kasinetos is dalies. Dar vicnos irgi dregnoje giausia strukturos (zidiniai, stulpavietes) (Stankus, vietoje, tik jau aukstutinejc tcrasojc, isikurusios sody­ 1977; 1978). bos vietos kasinejimai tysiami. Pagal si q medziagq ga­ Tenka padaryti islygq, kad visa is atvcjais kalbama lima tiksliai nustatyti vienos XIV a. sodybos uzimamq apie velyvas II tukstantmecio pradzios (Kernaves at­ plotq. Ji buvo apie 900 m 2 ploto (Luchtanas, 1990, veju - XIV a.) realijas, kurios ankstesnese epochosc p. 149). Pastarasis skaiCius vaizdziai parodo, kad no­ greiciausiai buvo kitokios ir kurioms apibrezti mes iki rint kalbeti apie papedzil) gyvenvieCil) apstatymq, rei­ siol bevcik ncturimc medziagos. IS dalies anksCiau kia istirti maziausiai 1000 m2 kompaktisko ploto, ncs minctl) piliakalnil) papedzil) gyvenviecil) medziagq ly­ tik i toki plotq gali visiskai tilpti viena sodyba. Kartu ginti galime tik su plaCiausia tyrinetl) ankstesni4 Lie­ 1000 m} yra svarbus skaicius apytiksliai apskaiciuojant pori4 ir Baksi4 neitvirtint4 gyvenviecil) medziaga. v galiml) sodybl) skaiCil! netyrinetose papedes gyvcnvie­ Lieporil) IV-VIII a. ncitvirtinta gyvcnviete (Siau- tese, zinant pastarl)jl) uzimamq plotq. IS sill duomen4 lil) r.) tyrincta 1992-1998 ir 2000 meta is (tyrinejimai but4 galima gauti naujos informacijos apie piliakalnio t«sti ir vcliau) (vad. B. Salatkiene) (Salatkiene, 1994; ir papedes gyvenvietes tarpusavio santykius, taCiau tai 1996; 1998; 2000; 2002). Joje is visa istirtas 2858 m2 lieka netyrineta. IS jau galiml) nustatyti j4 rysil) matyti, plotas, aptiktos maziausiai 11 pastatl) liekanos, is ku­ kad Kernaves piliakalnil) ir papedes gyvenvictes ri4 4 tyrinetos plaCiau. Sprendziant pagal tyriml) duo­ 2 chronologija gerai dera tarpusavyje. Jeigu tam tikro lai­ men is, sill pastat4 buta nuo 2,35x1 m (2,35 m ) iki 2 kotarpio sluoksniai kuriojc nors vicnoje komplekso da­ 18xlO m (180 m ) (Salatkienc, 1996, p. 50-51). Nema­ lyje yra menki ar net visai nepastcbimi, kai kada jic za tyrinetos gyvenvietes dalis yra grynai gamybines pa­ papildomi sluoksniais is kitos komplekso dalics (pvz., skirties: cia buvo gclezies rudos kasybos ir jos I tukstantmecio antrosios puses sluoksniai gyvenvie­ apdorojimo imtinai iki gelezinil) dirbini4 gamybos vie­ tes dalyje virsutineje terasoje, kuomet beveik nera si4 ta, tad be issamios iskastos medziagos analizes, nejma­ sluoksnil) piliakalniuose). noma nct ir apytiksliai nustatyti vienos sodybos Antra pagal tyrinejim4 issamumq (2400 m} istirto uzimamo ploto dydj. bendro ploto) yra Aukstadvario piliakalnio papedes gy­ Baksi4 Ill-IVa. neitvirtinta gyvenviete (Alytaus r.) venviete (1957-1958 m. A. Gerdvilicncs tyrincjimai). tyrincta 1992-1996 ir 1998 metais (vad. G. Puodziu­ Kadangi tyrincjiml) medziaga neskelbta, apie jq kaz­ nas, V. Stcponaitis) (Puodziunas, 1994; Steponaitis, kiek duomen4 galima gauti tik is paskclbt4 jos pastat4 1996; 1998; 2000). Joje is vi so istirtas 3581 m" plotas, liekan4 (Daugudis, 1962). Nors Cia nepavyko nustatyti aptiktos 6 pastatl) liekanos. Kadangi jl) dauguma fik­ net paCil) pastatl) dydzio (jau nekalbant apic uzimamq suota jzemio lygyje, sias liekanas, matyt, tikslingiausia sodyb4 plotq), papedes gyvenvietes medziaga zenkliai datuoti III a. Pastatl) buta ncmaz4: nuo 5,2x5,1 m 2 2 papildo piliakalnio medziagq laikotarpiu, kuomet pa­ (26 m ) iki 11x13 m (143 m ) dydzio (Steponaitis, 1996, ciame piliakalnyje fiksuoti tik sutvirtinimai (V-VIII a.). p. 54). Mechaniskai apskaiciavus iscit4, kad cia viena Daubaril) ir Jautaki4 piliakalni4 papedes gyven­ III a. sodyba (jeigu apie tokiq isvis galima kalbeti) uz­ vietesc panasiu laiku istirti panasaus dydzio plotai: Dau­ ima apie 600 m 2 plotq, nors sis skaicius yra labai ne­ bariuosc 1975-1976 m. -1785 m 2 (vad. V Daugudis), tikslus del visisko duomen4 apie tokios sodybos pastat4 Jautakiuose 1975-1977 m. -1771 m2 (vad. J. Stankus). skaiCi4 nebuvimo bei dd dalics tyrineto ploto pakliu­ J4 medziaga placiau neskelbta. Nustatyta, kad Dauba­ vimo j ncuzstatytq arba gamybiny (aptikta metalurgi­ ri4 gyvenviete uzcme apie 1 ha plotq (Daugudis, 1978, jos liekan4) zonq. Vis delto atrodo, kad vienai sodybai p. 107), 0 jos chronologija is esmes atkartoja piliakal­ priklausancios gyvenvietes dalies plotas yra mazesnis nio chronologijq. Pacioje gyvenvictcje gcriau idcntifi­ nci XIV a. Kernaveje. kuoti pavyko tik 4 nedidcli4 pastat4 liekanas bei 2 Piliakalnio ir ji jrengusios bei naudojusios bendruo­ gelezies lydymo krosneles, kurios del technologijos spe­ menes palikto kapinyno santykis yra maziau svarbus, cifikos (gaisr4 pavojus pasta tams ) vargu ar galcjo buti taciau jis gali padcti patikslinti chronologijq ir patcikti paCioje gyvenvictejc. Gyvenvieteje tyrinetas ir iki 1,5 m jvairi4 demografini4 rodykli4 tai bendruomenei re­ gylio 2 m plocio dugne bei 4 m ploCio virsujc griovys, I konstruoti. Sqlyga tam viena - kiek imanoma issames­ tukstantmccio viduryje greiciausiai buvys jos itvirtini­ nis kapinyno tyrimas. Taciau kadangi Lietuvoje visiskai mas ir riboj«s mazq (40x60 m dydzio) plotq (Daugu­ istirt4 kapinyn4 lyg ir ncturime (issamiausiai kasine­ dis, 1977, p. 24), kuris prilygsta piliakalnio aikstclCs tas Plinkaigalyjc; zr. KazakeviCius, 1993), kapinynl) ir plotui. Jautakil) piliakalnio papedes gyvenvictcs tcikia- piliakalni4 sicjimas j vicnq kompleksq ir jl) duomcn4 • L1ETUVOS PI LlAKALNIAT: TYRINEJIMlj ASPEKTAS 47 palyginimas daznai yra problemiskas. Su tyrinctais pi­ Trcciasis, labiau problcmiskas "piliakalnio­ liakalniais galime sieti 43 kapinynus (28% atvej4). IS kapinyno" kompleksas yra Palangoje. 1961-1962 m. j4 tyrineti - 34. VCI pasiremsime plaCiausiai tyrinct4 (vad. A. Tautavicius) ir 1987, 1993, 1995 m. (vad. kapinyn4 pavyzdziais. Sikart" svarbiau - tyrinct4 kap4 Y. Zulkus) Plyt4 bei Dariaus ir Gireno gatvi4 sankry­ skaiCius bei kapinyno priklausymo piliakalniui patiki­ zojc esanCiame kapinyne buvo istirta jo pictrytine da­ 2 mumas nei bendras istirtas jo plotas. lis - is viso 2447 m , aptikti 373 VIII-XlII a. kapai Pagal bendrq medziagos informatyvumo laipsni (Lictuvos, 1977, p. 80; Zulkus," 1988; 1994; 1996). Sis" ir cia svarbiausias yra Kernavcs XIII-XIV a. griau­ kapinynas yra 1 km i siaures rytus nuo Palangos pilia­ tinis kapinynas, csantis Kriveikiski4 kaimo laukuo­ kalnio - Birutes kalno. Kapinyno mcdziaga tebera nc­ se, 400 m i pictrycius nuo Lizdcikos kalno skclbta, kai tuo tarpu piliakalnio ir kit4 Palangos piliakalnio, uz papedes gyvenvictcs rib4. Jame 1994- gyvenvieci4 tyrinejimai issamiai paskelbti (Zulkus," 1996 ir 1998-1999 m. is viso istirtas 1142 m 2 plotas 1997). Susietijuos abu i vicnq kompleksq sunku dCl to, (vad. G. VClius) (tyrincjimai pratysti 2002 m.), su­ kad zymiai arCiau kapinyno - tik uz 250 m i pietus, pie­ rasti 253 kapai (V eli us, 1996; 1998; 2000). ISkastos tinejc Palangos dalyje, yra neitvirtinta Xll-XIV a. gy­ medziagos pagrindu apginta daktaro disertacija (VC­ vcnvicte (Palangos, 1999, p. 34-37). Nors kapinyno bci lius, 2001). Kadangi Kernaves atvcju tyrincjim4 me­ Birutcs kalno piliakalnio ir papcdes gyvenvietes chro­ tu buvo nustatytos tikslios kapinyno ribos, nologija tarpusavyje dera, del svetimsali4 kap4 nebu- apskaiciuotas bendras jo uzimamas plotas (nc maziau vlmo• Ir• grclclauslal• v' •• ncmazov tarpusavlO• atstumo 2 5338 m ) ir tikctinas kap4 skaicius (apie 1570 zmo­ laikoma, kad piliakalnio gyventoj4 kapai tcbera ncras­ ni4) (Vclius, 2001, p. 19). Apskaiciuotas ir galimas ti (Palangos, 1999, p. 96). Kernaves micsto gyventoj4 skaicius XIV a. pabaigo­ Paskutinis reiksmingesnis piliakalnio-kapinyno je - apie 500 (Vel ius, 2001, p. 20). Vis dClto visa is komplcksas yra Kurmaiciuose. Nors KurmaiCiuosc gau­ siais skaiciavimais galimc pasinaudoti tik is dalics, su ivairialaiki4 archeologijos paminkl4, artimiausiais ncs Kernaveje yra buvys iki siol tiksliau nclokalizuo­ piliakalniui Kurmaici4-Pajuodupio kapinynas, tyrinc­ tas ir antrasis kapinynas, grciciausiai su sudcgint4 tas 1979 m. (vad. J. Stankus) (Stankus, ] 980). Kapiny­ mirusi4j4 kapais (Zabicla, 1998, p. 366; VClius, 2001, nas yra 600 m i vakarus nuo piliakalnio, kitapus p. 23). Kapinyno medziaga gcrai dcra su gyvenvie­ Akmcnos upes. Jo tyrincjim4 medziaga paskelbta tcs ir piliakalni4 velyvqja medziaga, taciau Kcrna­ (Stankus, 1988). Kapinyne istyrus 941m2 plotq aptikta yeS atveju dominuoja gyvenvietes tyrincjimai. tik 16 kap4, is kuri4 vyr4 ir motcr4 buvo po Iygiai. Ka­ Antras svarbus kapinynas, sicjamas su Bubitt pi­ pinynas chronologiskai yra porq amzi4 vclcsnis uz pi­ liakalniu ir papedes gyvenvictc, yra 1973-1974 ir liakalni, kuris, tiesa, buvo datuotas tik pagal sunkiai 1982 m. tyrinetas JakstaiCi4-Meski4 kapinynas (vad. datuojamus radinius (peilius, ylq, ga1qstuvus, moliny Y. UrbanaviCius) (Urbanavicius, 1974; 1977; 1984). Jis liejimo formcly, gintaro gabalclius) bci kcramikq, del yra 1 km i siaury nuo piliakalnio. Kapinyne is viso bu­ ko jo chronologija gali buti netiksli. TaCiau mazas ka­ vo istirtas 2858 m2 plotas, aptikta 111 zmoni4 ir 1 zirgo P4 skaicius nedera su palyginti ncmaza piliakalnio aiks­ kapai. Jau iki tyrinejim4 kapinynas buvo labai apardy­ tcle ir gana ilgu paties piliakalnio naudojimo laiku tas, tad tyrinctojas spcjo, jog jame galcjo buti per 1000 (I tukstantmcCio pr. Kr. pabaiga -IVa.) (Merkevicius, kap4 (UrbanaviCius, 1977, p. 134). Kazkiek nctyrinct4 1980, p. 22; 1982, p. 28). Piliakalnis chronologiskai ati­ kap4 liko ir po tyrincjim4 (U rbanaviCius, 1984, p. 95). tinka tik zymiai toliau (mazdaug 1,5 km i pictvakarius) JakstaiCi4-Mcski4 kapinynas datuojamas VI-XlII a. esanti: pilkapynq ir kapinynq, tyrinetus 1940, 1948 ir Velyvoji jo data is esmcs patvirtinta ir kit4 tyrinetoj4 1950-1951m. (Puzinas, 1941; Kulikauskas, 1943; 1951; (Zabiela, 1998, p. 364; Vasiliauskas, 2001, p. 336), tad 1957; 1968). Ten palaidota ir Zymiai daugiau mirusi4- jo siejimas su Bubi4 piliakalniu, atrodo, yra patikimas. j4. TaCiau i kompleksqjungiant toliau csancius kapiny­ Taciau del prasto kapinyno islikimo ir tokios pat pra­ nus ir kartu ignoruojat artimcsnius piliakalniui stai dokumcntuotos Bubi4 piliakalnio tyrinejim4 mc­ reikalinga stipri argumentacija, kurios Kurmaici4 at­ dziagos (abicj4 pamink14 tyrincjim4 medziaga licka isvis veju kaip tik ir truksta. neskclbta) siandien sunku juos abu sieti su XIV a. -Iai­ Trumpai apZvclgus geriausiai tyrinctus if patikimiau­ kotarpiu, is kur zinomc 2 piliakalnyjc stovejusios Du­ sius piliakalnio ir gyvenvictcs ar kapinyno komplcksus bysos pilies sunaikinimus. Kartu JakstaiCi4-Meski4 matyti, kad j4 pagrindu plaCiau tyrineti tuomctincs vi­ kapinynas suteikia tam tikr4 pamqstym4 apie anksty­ suomcncs strukturq dar nesurinkta nct pagrindinitt duo­ vcsny Bubi4 piliakalnio chronologijq. mcn4. Iki siol disponuojama atsitiktinio pobudzio 48 GINTAUTAS ZABIELA duomenimis, kuri4 daugumoje atvej4 ncgalima nci Paaver, Kulikauskas, 1965; Volkaite-Kulikauskiene, palyginti tarpusavyje, nci ekstrapoliuoti kitiems pa­ 1974, p. 58-60; Daugnora, Girininkas, 1996, p. 119- minklams. 143; PaskcviCius, 1995; TIaaBep, 1965; JIYXTaH, 1986), Pilnai iskasineti piliakalnj - dar ncreiskia ji issa­ tad si4 tyrim4 mctu gautos medziagos reprezentatyvu­ miai istirti. Gynybini4 jrcngini4 aspektu, matyt, isvis mq galima analizuoti atskirai I. netikslinga siekti issami4 tyrinejim4 ir met4 metais ka­ Lietuvos piliakalni4 palcoosteologines medziagos sineti piliakalnio slaitus bei perkasti visus jo pylimus. rinkimas ir apdorojimas esti 3 pagrindini4 etap4, ku­ Pastarieji talpina nemazai kartotini4 clement4, tad is­ rie issiskyre sios medziagos informatyvumo laipsniais. samus j4 tyrincjimai nebutinai turi buti pilni. Apic aiks­ Iki Antrojo pasaulinio karo gyvuli4 kaulai bevcik ne­ tely to pasakyti ncgalimc. Josc jokio periodisko rinkti (isskyrus dalj is L. Ksivickio tyrinct4 piliakalni4), struktur4 pasikartojimo arba simetrijos nepastcbime, nuo 1952 iki 1995 m. - rinkti, identifikuoti ir po to is­ skirting4 piliakalni4 aiksteIes irgi skirtingos, tad no­ mesti, nuo 1995 m. - rinkti ir saugomi Lietuvos veteri­ rint iki galo pazinti piliakalnijos turct4 buti istirtos bcnt narijos akademijos (nuo 2000 m. - Lietuvos iki gynybini4 jrengini4 perimetro. ISsamus piliakalnio nacionalinio muziejaus) saugykloje. Pirmaisiais dviem pazinimas galimas tik po issamaus iskastos mcdziagos etapais surinktos medziagos patikimumo verifikuoti jau apdorojimo. Pastarojo Lietuvoje iki siol bevcik kaip ir nebcjmanoma. Gyvuli4 kaulus tyrinejo bent 5 tyrine­ neturime. Nors vienaip ar kitaip yra paskelbta net 50 tojai: lenkas Liubomiras Saganas (XX a. 4-qji dcSimt­ tyrinet4 piliakalni4 mcdziaga, visose publikacijojc pa­ metD, estas gamtos moksl4 daktaras Kalju Paaveris grindinis akcentas nukreiptas j radinius, 0 ne i struktu­ (1952-1965 m.), ruse Valentina Danilcenko (1965- ras. Susigaudyti pagal tokias publikacijas paprastai 1990 m.), galiausiai vietiniai tyrinetojai Ramunas Pa­ buna gana sudetinga ar net ncjmanoma. Ne vicnoje j4 skeviCius (1990-1994 m.) ir docentas Linas Daugnora isvis nebuna joki4 atskir4 plan4 (pvz., Grigalavicienc, (nuo 1995 m.). Baltarusijoje baltisk4 piliakalni4 pale­ 1992). Tarp publikacij4 isimtis savo issamumu yra Pa­ oosteologiny medziagq 1965-1990 m. tyrincjo Vera v langos Birutes kalno piliakalnio mcdziagos paskelbi- Sceglova (LI,yYbIU, ill

v v 'Si straipsnio dalis parengta 20010512 Palangoje Lietuvos-Svedijos archeolog4 seminaro "Man, Iron Age hill-fort and palaeoenvironmental changes" metu skaityto pranesimo "Osteology in Lithuanian Iron Age hill-forts" pagrindu. • LIETUVOS PILIAKALNIAI: TYRINEJIMl) ASPEKTAS 49

2 lentelc. Paleoostcologinc medziaga is kai kuri4 tyrinet4 piliakalni4

0 0 :::l"' .... ~ .-e: ·OJ'" .- .- :::l"' .-:: -- :::l"' "0 ...... 0- ...... '" "'", -... .:.:'" .-l-= e: "0 ...... , .-;;. ;;. .s E 0 ':: 0 -:: '" .- ~- .'"- E -...... '"... 0 :: ::: .... .-ell e: .- E ;:5 ... ::: ~ .- 0 ::'" "0 ::'" .-"0 ... 0 -c...~... . -:: ::: .:.: ::: ...... c.. :::l"' -~ ~ = .... I- '" U .....- ~ ...- CIl -:: i I - ,'" -~ .-.... ~ ~ F-< - ,'" ~ - - ~ - ~ 1. Aukstadvaris 1957-1960 4000 836 21 0,6 500 I tlikst. pr. 1075 138 2 8 135 17 Kr. vid.- III a.

2. Kaukai 1967-1969 500 250 50 I 250 X-XII a. 660 45 3 15 220 15

3. Maskoviciai 1976-1988 10000 2500 25 0.6 1500 XI-XIII a. 2966 495 2 6 989 165

4. Narkunai 1976-1978 1300 660 50 1.5 1000 1 tlikst. pr. 5714 279 6 20 714 35 Kr.-11 a.

5. Nemencine 1952-1954 2200 779 35 I 800 I tukst. pr. 454 105 0.5 4 65 15 Kr. vid.- II a.

6. Nevieriskes 1976-1978 2500 1486 67,5 0,5 750 J tlikst. pr. 1318 115 2 II 188 16 Kr. vid.- If a.

7. Prudnikai 1977. 1983, 5000 400 8 1.5 600 V-XIII a. 1275 232 2 5 142 26 1986-1987

8. Sokiskes 1980-1983 2800 II 15 40 0,6 700 I tukst. pr. 9188 368 13 25 1150 46 Kr. vid.- III a.?

IS viso 28300 8026 6100 22 650

Vidurkis 1957-1988 3500 1000 37 0.9 760 I tlikst. pr. 2830 222 4 12 450 42 Kr.-Xll a. paleoosteologines medziagos apdorojimo budD nusta­ isvcngiant galiml) lokalini\.) bci interpretacinil) paklai­ tymas, tad is esmcs priimtini (kas ir buvo padaryta dl). Pagrindiniai tyrimo rezultatai pateikti lentclCje nustatant bcndrqsias ukio raidos tcndencijas) visi is­ (2 Ient.). torines tiesos paicSkos pagal senuosius gyvulil) kau­ Pirmiausia pazymctinas bendras mazas kaull) skai­ Ius budai. Taciau ar tokiais blidais gauti rczultatai yra cius 1 m' aikstelCs kulturinio sluoksnio (daugumoje istorine ticsa? apic 2 kaulus) ir tik Sokiski\.) piliakalnyje jl) rasta 13. v ISsamcsnei analizci paimti skirtingl) laikotarpil), rc­ Cia reikia pazymeti, kad tyrimams pasirinkti piliakal- gion\.) bei skirting\.) funkcijl) piliakalniuose rastl) gyvu­ niai rcgione, kur kaulai islieka gana gcrai. Tik pajurio lil) kaull) tyriml) rezultatai, atlikti skirting\.) tyrinctoj\.). juostojc jie aptinkami blogo stovio (pvz., Palangos Bi­ Osteologinc medziaga glaudziai susicta su istirto kul­ rutes kalno papedes gyvenviete; Zf. Daugnora, 1997, turinio sluoksnio apimtimis. Toks siejimas Icidzia susi­ p. 319). Kaull) labai mazai ir aisk\.) gyvenvietini pobudi daryti visapusiskq vaizdq apie tyrincjamq problemq turinciuosc piliakalniuose (pvz., Nevieriskese). Visa tai so GINTAUTAS ZABIELA

> rodo, kad jic buvo ncpakankamai kruopsciai surcn­ VIETOJ ISVADl) kami. Tiesa, j4 palcngva daugeja iki mus4 laik4, nes tobuIeja tyrinejim4 metodika (nuo 0,5 kaulo 1 m' aiks­ Mozaikinis piliakalni4 pazinimo budas, kuomet pa­ teles kulturinio sluoksnio NcmenCineje XX a. 6 de­ gcidaujamas vaizdas gaunamas derinant ivairias detales simtmccio pradziojc iki 13 kaul4 Sokiskesc 9 is skirting4 piliakalni4, savo galimybes jau isscme. ISais­ desimtmeCio pradzioje). Vicn sie pavyzdziai rodo, kad kintos tik pagrindincs piliakalni4 sandaros ir raidos ten­ vienokios rusincs proporcijos gautos apdorojant anks­ dcncijos, kurioms atsklcisti 150 po truputi tyrinet4 tesni4 tyrincjim4 mcdziagq, kitokios - vClesni4, ir piliakalni4 yra net per daug. Rczultatas - apic XX a. bcndri duomcn4 sulyginimai darosi nepatikimi vicn devintc! dcsimtmcti gautas nickada nccgzistavusio pilia­ del skirtingai gaut4 pirmini4 duomem-/. TaCiau tai - kalnio vaizdas, kurio buvo paskelbti tik atskiri elemcn- > dar ne viskas. PcrskaiCiavus vicno individo kaUll! kie­ tai (pvz., Oaugudis, 1982). Sis vaizdas labai atitrukys nuo ki pagal archeologinius duomcnis gaunamc, kad jis istorinio ir geografinio kontcksto, tad daznai piliakalnis > turejo nuo 4 iki 25 kaul4. Tai akivaizdi nesqmonc, ncs picsiamas kaip laikc sustingys vienisas objcktas. Zmo- dazniausiai piliakalnil.) kulturiniuosc sluoksniuose gaus sukurtamc darinyjc tam zmogui realiai ncbcliko sutinkam4 namini4 gyvuli4 skaicius, vctcrinan! victos. J" daugcliu atvcju uzcmc ivairaus lygio iskastos duomenimis, paprastai buna per 300 vicnetl.). Nct mcdziagos fizini4 ir statistini4 paramctr4 patcikimas, smulkcsni4 namini4 gyvunl.) kaul4 yra daug. Pvz., suo parcmtas labai ncdideliu grafincs ir kitokios originalios turi 321 kaulq (Miller, Christensen, Evans, 1969, p. 109), fiksacincs mcdziagos kickiu. kate - 287 kaulus (Rosenzwcig, 1990, p. 12)2. Panasi Naujas, labiau individualus ir rcalistinis piliakal­ ncsqmonc gaunama ir isvedus maistui panaudot4 gy­ Ilio vaizdas pirmiausia turi atsklcisti autcntiskqjo struk- > vuli4 skaiciaus vidurki pcr visq piliakalnio naudojimo turq, kq galima pasickti tik po jo placi4 tyrim4'. Si laikq. Daugumojc piliakalni4 vicnas individas buvo struktura luri buti dinamiska, parcmla ivairi4 pakiti­ suvalgomas pcr 3-6 mctus, taigi gcldies amziaus vi­ m4 variacija IlUO victos piliakalniui parinkimo iki jo suomcnc, remiantis siais duomenimis, buvo beveik ve­ dabartinio vaizdo. IS pradzi4 sios strukturos vaizdas getariska. daugcliu aspcktu bus problcmiskas bci kontraversis­ Patcikti paprast4 skaiciavim4 duomcnys ragina kas, ncs piliakalni4 tyrimuose labai truksta spcciali4j4 gerokai susimqstyti: kokius duomenis mes gaunamc daznai kit4 moksl4 tyrim4, aiskinallci4 archcologini4 tyrinedami piliakalnius ir kaip mcs juos interprctuo­ tyrim4 mcdziagq ir ribojanci4 intcrpretavimo laisvy. jamc? Problema gali kilti tick del pacios tyrinejim4 Naujas piliakalnio vaizdas kartu turi buti platcsnes mctodikos, tick delmcdziagos apdorojimo bud4, tick zmoni4 gyvenamos is aplinkos visumos dalis. Kad vaiz­ del piliakalnio chronologijos nustatymo. J4 sprcn­ das kartu su mllSl! pazinimo Iygiu gaICt4 buti kas kartq dimo bud4 tcikimas ncra sio straipsnio tikslas. Ta­ verifikuojamas ir atnaujinamas, piliakalni4 pazinimas ciau esamos mcdziagos analizes rczultatai visgi turi rcmtis issamia, kick galima kruopsCiau surinktos ipareigoja bent konspcktyviai ivardyti kclius, kurie mcdziagos publikacija. Toks piliakalnio supratimas ga­ Icist4 pasiekti issamcsni4 ir patikimesni4 rezultat4 limas tik po sisteming4 ir ilg4 j4 paCi4, j4 aplinkos ir piliakalnius pazistant. visos surinktos mcdziagos tyrim4.

~ Dckoju Lietuvos veterinarijos akademijos docentui Linui Daugnorai uz konsultacijas sia tema . .1 Jau parengus straipsni spaudai (2002 m. viduryje) paaisk0jo, kad prognozcs moksle yra nedckingas dalykas. Realus 2001 m. kai kuri4 Kulturos paveldo centro areheolog4 kasin0jimai parode, bd net dalies areheolog4 supratimas apie pilia­ kalni yra XIX a. lygio ir net L. Ksiviekio pasiekimai jiems yra dar nesuvokiami. Pvz., areheologas Eugenijus Ivanauskas per vienq tyrinejim4 sezonq kasinejo net 11 Alytaus ir LazdijL) rajono piliakalniL),juose iskase 1-20 m" plotelius (kai kada ir ne iki jzemio), ir paget! tyrincjim4 medziagq kai kuriuos piliakalnius datavo net akmens amziumi (plaCiau Zr. Ivanauskas, 200 I as, 2001bs). Komentar4, kaip sakoma, nereikia. Reikia pazym0ti, kad piliakalni4 tyrinejim4 apimci4 klausimas Lietuvos arehe- > ologijoje buvo iskeltas jau beveik pries 70 met4 ir ta medziaga issamiai paskelbta (Volkaite-Kulikauskiene, 1992). Zymiau- sias tarpukario Lietuvos archeologas ir pirmasis Lietuvos areheologas profesionalas Jonas Puzinas kritikavo kitq zym4 archeologq, piliakalni4 tyrinetoj'l Petrq Tarasenkq uz 1933 Ill. jo vykdytus skubius 6 Aukstaitijos piliakalni4 tyrincjilllus. Kritika buvo pareiksta tuolllet, kai tyrinct4 piliakalni4 skaiCius Lietuvoje nesieke nei 20, taciau J. Puzinas, kaip mokslinin­ kas, jau pastebcjo greit4 ir nedideli4 apimCi4 kasinejiIll4 trukuIllus. UETUYOS PIUAKALNIAI: TYRINEJIMl) ASPEKTAS 51

Taip pat reikia pasakyti, kad issamesniq tyrineji­ gom~q areheologiniq tyrinejimq ataskaita // LIIR. F. 1, mq reikia ir kai kurioms speeifinems piliakalniq ar jicms Nr. 3774. priskiriamq objekt4 riisims. IS jq pazymetini sleptuvems Ivanauskas E., 2001b5 - Lazdijq rajono 2001 m. Zval­ skiriami piliakalniai bei pilaJes. 3q tolesnis supratimas gom~q archeologiniq tyrinejimq ataskaita II LIIR. F. 1, be tokiq tyrinejimq tiesiog neimanomas, 0 dabartiniai Nr. 3767. apie juos turimi duomcnys yra daugiau nci skurdus. Jarockis R., 19985 - Impilties piliakalnio ir senoves Geriau pazindami atskiras piliakalniq riisis tiksliau isi­ gyvenvietes (AR 525a), Kretingos raj., Laukiemes sen., vaizduosime ir pati piliakalni, kaip speeifiny areheolo­ 1998 metq archeologiniai zvalgomieji tyrimai // LIIR. F. 1, gijos paminklq riisi. Nr. 3261. Karnatka G., 1994 - Miesto Pajautos slenyje Kerna­ SALTINH} IR LITERATUROS SJ\RASAS veje tyrinejimai // ATL 1992 ir 1993 metais. Vilnius, 1994, p.236-238. Algimantas, 1932 - Algimantas. "Uzburtas piliakal­ Kazakevicius 1993 - Plinkaigalio kapinynas // LA. nis" // Lietuvos aidas. 1932.10.24, (Nr. 242(1617)), p. 7. v., Vilnius, 1993. T. 10. Archeologiniq, 1994 - Archeologiniq tyrinejimq ir at­ • Krzywicki L., 1906 - Zmudi starozytna. Dawni Zmu- siskaitymo uz jUos bendrieji reikalavimai 1/ ATL 1992 ir dzini i ieh warownie. Warszawa, 1906. 1993 metais. Vilnius, 1994, p. 354-366. Kulikauskas P., 1943 - Zalvario amziaus pilkapiai Baubonis Z., 19945 - Punios piliakalnio, Alytaus raj., KurmaiCiuose // Gillltasai krastas. Siauliai, 1943, Nr. 31 , 1994 m. ZvalgonllU4 archeologini4 tyrinejilll4 ataskaita // p.32-52. LIIR. F. 1, Nr. 2348. Kulikauskas P., 1951 - Kurmaici4 (Kretingos raj.) Bray w., Trump D., 1982 - The Penguin dictionary of plokstinio kapinyno tyrinejimai Lietuvos istorijos insti­ archaeology. London, 1982. /1 tuto darbai. Vilnius, 1951. T. 1, p. 315-365. Daugnora L., 1997 - Birutes Kalno papedes gyven­ Kulikauskas P., 1957 - Nauji radiniai KurmaiCi4 ka­ vietes osteologines medziagos tyrimai // Acta historica uni­ pinyne // MADA. Vilnius, 1957. T. 2, p. 141-151. versitatis Klaipedensis. Klaipeda, 1997. T. VI, p. 319-329. Kulikauskas P., 1968 - KurmaiCi4 kapinynas // Lie­ Daugnora L., Girininkas A., ] 996 - Osteoarcheolo­ tuvos archeologiniai paminklai. Lietuvos pajurio I-VII a. gija Lietuvoje: vidurinysis ir velyvasis holocenas, Vilnius, kapinynai. Vilnius, 1968, p. 12-56. 1996. Kulikauskas P., Luchtanas A., 1980 - Archeologiniai Daugudis v., 1962 - Aukstadvario piliakalnio itvirtini­ tyrinejimai Kernaveje 1979 metais // ATL 1978 ir 1979 me­ mai ir pastatai II MADA. Vilnius, ] 962. T. 1(12), p. 43-69. tais. Vilnius, 1980, p. 35-38. Daugudis v., 1977 - Daubari4 (Mazeiki4 raj.) apili­ Kulikauskas P., Zabiela G., 1999 - Lietuvos archeo­ kalnio ir gyvenvietes tyrinejimai 1975 metais 1/ ATL 1974 logijos istorija (iki 1945 m.). Vilnius, 1999. ir 1975 meta is. Vilnius, 1978, p. 20-27. Lietuvos, 1975 - Lietuvos TSR archeologijos atlasas. Daugudis v., 1978 - Daubari4 (MazeikiLI raj.) areheo­ Vilnius, 1975, T. 2. logini4 paminkl4 tyrinejimai 1976 metais // ATL 1976- Lietuvos, 1977 - Lietuvos TSR archeologijos atlasas. 1977 metais. Vilnius, 1978, p. 101-108. Vilnius, 1977. T. 3. Daugudis v., 1982 - Senoji mcdine statyba Lietuvoje. Lietuvos, 1994 - Lietuvos geologija. Vilnius, 1994. Vilnius, 1982. Luchtanas A., 1988 - Tyrinejimai Kernaveje // ATL Girininkas A., LukoseviCius 0., 1997 - Lictuvos prie­ 1986 ir 1987 metais. Vilnius, 1988, p. 137-142. sistore. Vilnius, 1997. Luchtanas A., 1990 - Tyrinejimai Pajautos slenyje Girininkas A., Semenas V, 1995 - XIII a. RekuCiLI Kernaveje // ATL ]988 ir 1989 metais. Vilnius, 1990, gynybinis irenginys // KP. Vilnius, 1995. T. 2, p. 28-35. p. 148-152. Grigalaviciene E., 1986 - Sokiski4 piliakalnis // LA. Luchtanas A., 1992a - Kernaves pusyno prie Neries Vilnius, 1986. T. 5, p. 89-138. archeologiniai tyrinejimai // ATL 1990 ir 1991 metais. Vil­ Grigalaviciene E., 1989 - M. e. I tukstantmecio I pu­ nius, 1992. T. 1, p. 27-29. ses Kereli4 (Kupiskio raj.) piliakalnio itvirtinilllai ir pa­ Luchtanas A., 1992b - Kapinyno ir gyvenvieci4 tyri­ statai // MADA. Vilnius, 1989. T. 1(106), p. 89-102. nejimai Kernaveje Pajautos slenyje // ATL 1990 ir 1991 Grigalaviciene E., 1992 - KereliL! piliakalnis // LA. metais. Vilnius, 1992. T. 1, p. 103-107. Vilnius, 1992. T. 8, p. 85-105. Luchtanas A., 1996a - Kapinyno ir gyvenvieCi4 tyri- Ivanauskas E., 2001as - Alytaus rajono 2001 m. zval- 52 GINTAUTAS ZABIELA

nejimai Kernaveje, Pajautos slenyje II ATL 1994 ir 1995 Stankus J., 1978 - Jautaki4 (Mazeiki4 raj.) gyvenvie­ metais. Vilnius, 1996, p. 115-117. tes tyrinejimai 1976 ir 1977 metais II ATL 1976-1977 me­ Luchtanas A., 1996b - Miesto Pajautos sknyje Ker­ tais. Vilnius, 1978, p. 108-11l. naveje tyrinejimai 1995 meta is II ATL 1994 ir 1995 me­ Stankus J., 1980 - KurmaiCi4-Pajuodupio (Kretin­ tais. Vilnius, 1996, p. 254-255. gos raj.) senkapio tyrinejimai II ATL 1978 ir 1979 mctais. Luchtanas A., 1996c - Kernaves piliakalniai, pilia­ Vilnius, 1980, p. 75-77. viete ir gyvenvietes II Kulturos paminkl4 enciklopedija. Stankus J., 1988 - KurmaiCi4-Pajuodupio (Kretin­ Ryt4 Lietuva. Vilnius, 1996. T. 1, p. 277-28l. gos raj.) VI-VII m. e. a. kapinynas II MADA. Vilnius, Luchtanas A., 1998 - Kapinyno ir gyvenvieCi4 tyrine­ 1988. T. 2( 103), p. 33-44. jimai Kernaveje, Pajautos slenyje, 1997 ir 1998 metais II Steponaitis v., 1996 - Baksi4 senoves gyvenvietes ty­ ATL 1996 ir 1997 metais. Vilnius, 1998, p. 82-86. rinejimai 1994 ir 1995 metais II ATL 1994 ir 1995 metais. MerkeviCius A., 1980 - KurmaiCi4 (Kretingos raj.) pi­ Vilnius, 1996, p. 53-56. liakalnis II ATL 1978 ir 1979 meta is. Vilnius, 1980, p. 20-22. Steponaitis v., 1998 - Baksi 4 senoves gyvenvietes ty­ Merkevicius A., 1982 - Kurmaici4 piliakalnio tyrine­ rinejimai 1996 metais II ATL 1996 ir 1997 metais. Vilnius, jimai II ATL 1980 ir 1981 metais. Vilnius, 1982, p. 27-28. 1998, p. 103-106. Miller M., Christensen H., Evans H., 1969 - Anatomy Steponaitis v., 2000 - Baksi4 senovcs gyvenvietes ty­ of the dog. Philadelphia, London, Toronto, 1969. rinejimai 1998 m. II ATL 1998 ir 1999 meta is. Vilnius, 2000, Paaver K., Kulikauskas P., 1965 - Znaleziska kosci p.115-116. zwierzqcych z grodzisk i osad z okresu wczesnozelazncgo Tarasenka p., 1956 - Lietuvos piliakalniai. Vilnius, 1956. y i rzymskiego na Litwie II Acta Baltico- Slavica. Bialystok, UrbanaviCius V., 1974 - JakstaiCi4-Meski4 (Siauli4 1965. T. II, p. 261-279. raj.) senkapio kasinejimai 1973 m. II Archeologiniai ir et­ Palangos, 1999 - Palangos istorija. Klaipeda, 1999. nografiniai tyrinejimai Lietuvoje 1972 ir 1973 metais. Vil­ y PaskeviCius R., 1995 - Seimyniskeli4 piliakalnio ir nius, 1974,p. 63-67. y Anyksci4 dvarvietes osteologines medziagos tyrimo rczul­ UrbanaviCius V., 1977 - Jakstaicilj-Meski4 (Siauli4 tatai II AnyksCiai, 1995, Nr. 8, p. 4-5. raj.) kapinyno tyrincjimai 1974 m. II ATL 1974 ir 1975 me­ Probst E., 1999 - Deutschland in der Steinzeit. tais. Vilnius, 1977, p. 129-134. Mlinchen, 1999. UrbanaviCius v., 1984 - Jakstaici4-Mdki4 ploksti­ Puodiiunas G., 1994 - Archeologiniai tyrinejimai nio kapinyno tyrinejimai 1982 m. II ATL 1982 ir 1983 me­ Baksi4 senoves gyvenvieteje 1992 ir 1993 metais II ATL tais. Vilnius, 1984, p. 93- 95. 1992 ir 1993 metais. Vilnius, 1994, p. 57-59. UrHins J. T., 1994 - Latvian hill-forts: the originality Puzinas J., 1941 - Ankstyvojo gelezies amziaus ka­ of the archaeological reality. Amsterdam, 1994. pas, surastas Kurmaiciuose II Vytauto Didziojo kulturos VaiCiuniene D., 2000 - Kernaves virsutinio miesto ty­ muziejaus metrastis. Kaunas, 1941. T. 1, p. 19-27. rinejimai II ATL 1998 ir 1999 meta is. Vilnius, 2000, p. 131- RosenzweigL., 1990-Anatomy of the cat. USA, 1990. 132. Sagan L., 1936 - Materialy osteologiczne z pilkalI'l VaiCiuniene D., 2002 - Kernaves virsutinis miestas II zmudzkich II Wiadomosci archeologiczne. Warszawa, ATL 2002 meta is. Vilnius, 2000, p. 40-41. 1936. T. 14, p. 176-189. Vasiliauskas E., 2001 - XIII-XIII a. zicmgalilj laidoji­ Salatkiene B., 1994 - Liepori4 gyvenvietes tyrineji­ Illai II LA. Vilnius, 2001. T 21, p. 335-354. mai II ATL 1992 ir 1993 metais. Vilnius, 1994, p. 64-73. Yelius G., 1996 - Kernaves-Kriveikiski4 XIIJ-XIV a. Salatkiene B., 1996 - Liepori4 1-osios gyvenvietes tyri­ kapinynas II ATL 1994 ir 1995 meta is. Vilnius, 1996, nejimai II ATL 1994 ir 1995 metais. Vilnius, 1996, p. 47-52. p. 149-154. Salatkiene B., 1998 - Liepori4 1-osios !:''Y''envietes tyri­ Yelius G., 1998 - Kernaves-Kriveikiski4 XIII-XIV a. nejimai II ATL 1996 ir 1997 metais. Vilnius, 1998, p. 90-99. senkapiai II ATL 1996 ir 1997 metais. Vilnius, 1998, p. 248- Salatkiene B., 2000 - Liepori4 1-osios gyvenvietes tyrine­ 250. jimai II ATL 1998 ir 1999 metais. Vilnius, 2000, p. 103-106. Yelius G., 2000 - Kernaves-Kriveikiski4 XIII-XIV a. Salatkiene B., 2002 - Liepori4 1-oji gyvenviete II ATL senkapis II ATL 1998 ir 1999 metais. Vilnius, 2000, p. 332- 2000 metais. Vilnius, 2002, p. 37-40. 335. Stankus J., 1977 - Jautaki4 (Mazciki4 raj.) piliakal­ Velius G., 2001 - Kernaves miesto bendruomene XIII­ nio ir gyvenvietes tyrinejimai 1975 metais II ATL 1974 ir XIV a. Daktaro discrtacijos santrauka. Vilnius, 2001. 1975 metais. Vilnius, 1977, p. 28-32. Vitkunas J., 1999 - Kernave. Vilnius, 1999. • LIETUVOS PILIAKALNIAI: TYRINEJlMl) ASPEKTAS 53

, Volkaite-Kulikauskiene R., 1974 - Nauji duomenys Zulkus v., 1996 - Palangos kapinyno siaurines dalies apie zemdirbyst(( ir gyvulininkyst(( Ryt4 Lietuvoje XIU­ zvalgymai II ATL 1994 ir 1995 metais. Vilnius, 1996, XIV a. II MADA. Vilnius, 1974. T. 3(48), p. 51-65. p.143-144. , Volkaite-Kulikauskiene R., 1977 - Narkun4 (Utenos Zulkus v., 1997 - Palangos viduramZi4 gyvenvietes II raj.) gyvenvietes tyrinejimai 1975 metais II ATL 1974 ir Acta historica universitatis Klaipedensis. Klaipeda, 1997. 1975 metais. Vilnius, 1977, p. 32-37. T. VI. Volkaite-Kullikauskiene R., 1992 - Apie Petro Tara­ AnnycHH ,U. A., 1980 - flOJleBa51 apxeOJlorl151 CCCP. senkos ir Jono Puzino polemikq "Lietuvos aido" pusla­ MocKBa, 1980. piuose II LA. Vilnius, 1992. T. 9, p. 21-27. ApxeaJloriH, 1993 - ApxeaJlori5l i HYMi3MaTbIKa Wilczynski F., 1836 - W((drowka do gor Utenesa, 6eJlapyci. MiHCK, 1993. xiqz((cia Litwy zalozyciela Uciany II Tygodnik Petersburs­ ,Uyqbll.\ JI. Y., ill'lamOBa B. B., 1987 - .lKbrneJlara,L\oYJl5l ki .1836, Nr. 93, p. 559-560. i naJl5lBaHHe y )!(bIUUi HaCeJlbHiUTBa MacKaBiUKara Zabiela G., 1987 - Piliakalni4 raidos atspindziai kul­ rapa,L\3iIIJl.Ja (XI-XIII CTCT.) II Becui. MI1HCK, 1987. NQ 2, turiniuose sluoksniuose II Jaun~4 istorik4 darbai. Vilnius, c. 75-80. 1987. T. 6, p. 80-82. )K.orac 11., 1900 - ApxeoJlorl1l.JecKI1e 3aMeTKH ITO Zabiela G., 1990 - Pakalni4 piliakalnio (Utenos raj.) TeJlbIIJeBCKoMY ye3,Uy II flaM51THa51 KHIDKKa KOBeHcKoti tyrinejimai 1989 m. II ATL 1988 ir 1989 metais. Vilnius, ry6epHHH Ha 1901 ro,U. KOBHO, 1900, c. 33-49. 1990, p. 35-36. JIYXTaH A. D., 1986 - CKOTOBO,UCTBO 11 oxon B Boc­ Zabiela G., 1992a - Liildiski4 piliakalnis ir papedes TOl.JHOti JII1TBe B TbIC51l.JeJleTHH ,UO H. 3. II Istorija. Vil­ gyvenviete II ATL 1990 ir 1991 metais. Vilnius, 1992. T. 1, nius, 1986. T. XXV, p. 3-19. p. 60-62. JIYXTaH A. D., 1987 - CeJlI1IUe B K5ipHaBe Ha 6epery Zabiela G., 1992b - Nezinomas gynybinis itvirtinimas II p. H51pl1c II ]storija. Vilnius, 1987. T. XXVlJI, p. 3-2l. Mokslas ir gyvenimas. 1992, Nr. 11, p. 26. MapTblHoB A. 11.,2000 - ApxeoJlorl15l, MocKBa, 2000. Zabiela G., 1995 - Lietuvos medines pilys. Vilnius, 1995. TIaaBep K. JI., 1965 -

HILL-FORTS OF LITHUANIA: AN ASPECT OF I STIGATIONS

Gintautas Zabiela

Summary

Basing on the material collected from all hill-forts ramparts in the hill-forts per hill-fort is even smaller and investigated until 2000 inclusive in the territory of the reaches on the average only 112 m 2 (the ramparts being present Lithuania, some problems of their research are investigated in each other hill-fort). Therefore, basing on being analyzed in the article. If not properly tackled, these the accumulated data, we may speak only about a reli­ problems may affect knowledge on hill-forts. able idea of hill-fort area. The first problem is the very definition of hill-fort. Usually the hill-fort is the main part of a bigger com­ Till now, rather different archaeological objects were plex of archaeological monuments, which consists of a foot called hill-forts. Judging only from their current appear­ settlement, a cemetery and a holy site, mostly unknown. ance, almost in all cases deformed under later impact of Investigations of foot settlements and cemeteries allocated people and natural forces, it is impossible to define them. to the hill-fort may remarkably extend the idea about Any hill-fort as a separate type of archaeological values the hill-fort itself, however, only few of the former were may be defined only having applied elements of recon­ investigated at large. Most data were received from in­ struction on a primary level of hill-fort relief. Hill-forts vestigations at the Kernave complex. There was fully in­ are derivatives of relief with outer earthwork fortifica­ vestigated a farmstead from the 14th century occupying tions and traces of old human activities. According to such the area of about 1000 m 2 what allows at least approxi­ a definition, hill-forts may be distinguished from military mately to evaluate density of development of settlements fortifications of New times, fortified manor sites or simple not yet investigated. It seems that settlements were piles of earth, as well as fortified settlements. The most denser developed in previous epochs. The material from difficult is to identify hill-forts - hiding places, as the lat­ cemeteries is not sufficient to evaluate populations of ter are least investigated. human communities, which had abandoned hill-fort According to the data of2000, 993 hill-forts are known complexes. How to speak about the structure of then in Lithuania, however, due to absence of clear differences society, basing on investigated complexes of a hill-fort between hill-forts themselves and their components, in and a settlement or a cemetery, when even elementary fact they make a smaller figure. As no new data on hill­ data are lacking. forts are available, we made use of data from the tradi­ Interpretation on the excavated material from hill­ tionallists. Accordingly, in the period from 1886 to 2000, forts, even if this material was published, is often rather 152 hill-forts were investigated in Lithuania (Table 1, Fig. 1). problematic. Converting the material investigated mostly Investigations are considered to be any documented ex­ by paleoosteological aspect per one eaten animal (Table 2), 2 cavations of an area not smaller than 1 m • Investigations we get that one animal had all in all 4-25 bones and was of a hill-fort are considered to be excavations of the area eaten each 3-6 years what is an obvious nonsense. These and defensive ramparts (including slopes). simple calculations show that, considering the present level In all investigated hill-forts the total area makes 3,7 of investigation rate of hill-forts, we may speak only about ha investigated (on average 244 m 2 per hill-fort), how­ the most common tendencies in their dynamics. ever, almost 80 % of investigations were carried out on Leaving such conclusions aside, we must declare that areas of hill-forts (Fig. 2). Their were investigated at a the mosaic method in studies on hill-forts where a desir­ rate of 6% of total area only. Two of them were investi­ able picture is received by combining various details from gated fully, namely the areas of the Kereliai and different hill-forts, has already exhausted its possibilities. Vaitekunai hill-forts. The investigated area of defensive A new, more individual and more realistic picture of the LlETUVOS PILIAKALNIAI: TYRINEJIMlj i\SPEKTAS 55 hill-fort should disclose, first of all, its authentic struc- LIST OF ILLUSTRATIONS ture, what may be achieved only after large investigations. This structure should be dynamic, based on a range of Fig. 1. Location of hill-forts investigated until 2000 differcnt variablcs, from choice of a place for a hill-fort inclusive (numcration according to Tablc 1). up to its prcscnt vicw. Fig. 2. Pcrccntagc of invcstigatcd hill-forts by invcsti- gated area (a): 1- up to 25 m' (39); 2 - up to 50 m c (23); 3- LIST OF TABLES up to 100 m' (25); 4 - up to 200 m 2 (10); 5 - up to 500 m' 2 c (30); 6 - up to 1000 m (7); 7 - above 1000 m (S) and by 'TIlble 1. Hill-forts of Lithuania investigated until 2000. area of invcstigatcd area (b): 1 - not investigated (26); 2 - Table 2. Paleoostcological matcrial from somc in- up to 5 % (51); 3 - up to 10 % (19); 4 - up to 25 % (lS); 5- vestigated hill-forts. up to 50 % (14); 6 - up to 75 % (12); 7 - up to 100 % (12).

rOPO,Il;I1II~A JUITBbI: I1CCJIE,II;OBATEJIbCKMM ACIIEKT

[H"TaYTae 3afieJla

Pe310Me

B CTaTbe paCCMaTpHnaJOTC5I HCKOTOPblC np06JlCMbl JlaraH HOBbIMH )],aJ-lHbIMH 0 ropO)],Hl..L(aX, rrpHxOllHTCH HCCJlC)],OBamUI ropO)],I1llJ.. I1x rrOCTaHonKa OInrpaCTC5I 11a 110Jlb30BaTbC5I )],aHHbIMH Tpa)],HUHOHHoro crrHCKa. MaTCpI1aJle BCCX )],0 2000 r. 113Y'lCHHbIX fOPO)],I1llJ., ComacHo ::JTHM )],aIlHbIM, n JlHTBC B 1886-2000 rr. 6bIJIH HaXO)],5IllJ.I1XC5I Ha TCppvlTOpl1H JII1TBbl. Hc)]'ocTaTo

~ fOPOlll1l..L(C, KaK OTlleJlbHbIH BVI)], apXCOJlOfH

ropO.llHlUy nOCeJIeHI1H 11 MOfI1JlbHI1KOB MOryI' 3Hat .lI1- B03MO)I(HOCTH. HOBbIM, 60JIee I1H,llI1BH.llYaJIH3HpOBaHHbIH TeJIbHO paCWI1pI1Tb nOH5ITI1e caMoro rOpO.llI1lUa, O.llHaKO H peaJIHCTWIHblM 06pa3 rOpO.llI1lUa, B nepBYJO o"!epe.llb, cpe.llI1 HI1X MaJIO TaKHx, KOTopble 6blJII1 60JIee WI1POKO .llOJI)[(eH pacKpbITb ero nO.llJlI1HHylO CTpyKTypy. 3TOro HCCJIe.llOBaHbl. DOJIbwe Bcero .llaHHbIX nOJIyYellO npH MO)I(HO .ll06HTbC5! TOJIbKO nOCJIe WI1pOIrnX HCCJIe.llOBaHI1H. HCCJIe.llOBaHHl1 KOMTIJIeKCa K5rpHaBe. 3.lleCb nOJIHOCTblO 3Ta CTpyKTypa .llOJT)KHa BblrJI5I.lleTb .llI1HaMH"!HoM,

v v HCCJIe.llOBaHa YC3.llb6a XIV B., TIJIOlU3.llb KOTOPOH COCTaBJT5IeT Y"!I1TblBaIOlUeI1 BapI1aUI1I1 pa3JII1'lHb1X I13MeHeHI1I1, OKOJIO 1000 M2. mo n03BOJT5leT XOT5I 6bI npI16JTl13HTeJIbHO Ha'lI1Ha51 OT Bbl60pa MeCTa .llJT5I rOpO.llI1lUa H KOH'Ia51 ero OueHl1Tb nJIOTHOCTb 3aCTpOHKl1 Hel1CCJIe.llOBaHHbIX COBpeMeHHbIM Bl1.ll0M. nOCeJIeHI1H; K3)KeTC5I, 'ITO B 60JIee paHHl1ti nepHO.ll OHa 6blJIa 60JIbWeH. MaTepI1aJIOB MOrI1JIbHHKOB Bce elUe CllI1COK TAIiJII1U He.llOCTaTo"!HO.llJl51 oueHKH nonyJT5lUl1l1 06lUHH, C03.llaBwHX KOMnJIeKCbl rOpO.llI1lU. I1cCJIe.llOBaHHble KOMnJIeKCbI Ta6JT11ua NQ I. rOpO.lll1lUa JIIITBbI, HCCJIe.llOBaHHble

v ropolD1lU 11 nOceJIeHl1l1 I1JTl1 MOrrrJIbHMKOB Bce elUe He .llalOT .llO 2000 r. .lla)[(e OCHOBHblX .llaHHbIX, n03BOJI5IlOlUl1X rOBOpI1Tb 0 Ta6JIHua NQ 2. TIaJIeOCTeOJIOrl1'leCKHH MaTepl1aJI 113 cTpYKTYPe TOr.llaWHero 06lUeCTBa. HeKOTopblX I1CCJIe.llOBaHHbIX ropO.llHlU. Hepe.llKO np06JIeMaTW-lHoti 51BJT5IeTC5I HHTepnpeTaUl151 paCKonaHHoro MaTepHaJIa rOpO.llHlU, .lla)[(e B TOM CJIyYae, eCJIl1 OH ony6JIl1KOBaH. llepeC'II1TaB MaTepHaJI, npIIXO­ Clll1COK I1JIJIIOCTPAUI111 MlUl1HC5I Ha O.llHOrO Cbe.lleHHoro )[(J1BOTHOrO (Ta6JI. NQ 2), nOJIyYeHHblM 113 ropO.lll1W, 60JIee Wl1POKO HCCJIe.llOBaHHblX PHC. 1. PacnOJIO)[(eHHe rOpO.llI1lU, HCCJIe.llOBaHHbIX.110 B naJIeOCTeOJIOrI1'leCKOM acneKTe, nOJIyqaeTC5I, "!TO O.llHO 2000 r. BKJIIO'lI1TeJIbHO (HYMepaUI151 npI1BO.llIITC5I no )[(J1BOTHOe IIMeJIO TOJIbKO 4 - 25 KocTeH 11 Cbe.llaJIOCb pa3 Ta6m1Ue NQ I). B 3 rO.lla - 6 JIeT, a 3TO ~e 51BHa51 6eCCMbICJIHua. 3TO PI1c. 2. TIpoueHTHoe COOTHOWellI1e I1CCJIe.llOBaHHbIX

v npOCToe Bbl'Il1CJIeHIIe nOKa3bIBaeT, 'ITO COBpeMeHHbIl1 roPO.llHlU no pa3MepaM IICCJIe.llOBaHHoti nJIOlUa.llI1 (a): ypOBeHb HCCJIe.llOBaHII51 rOpO.llI1lU n03BOJI5IeT rOBopIITb 1 -.llO 25 M2 (39); 2 - .llO 50 M2 (23); 3 -.llO 100 M2 (25); TOJIbKO 06 06lUIIX TeH.lleHUII5IX IIX pa3BHTI151. 4 -.llO 200 M2 (10); 5 -.llO 500 M2 (30); 6 -.llO 1000 M2 (7); HecMoTp51 Ha nO.ll06Hble BblBO.llbl, M03aII'lHblti 7 - 60JIee 1000 M2 (8) II pa3MepaM IICCJIe.llOBaHHOM cnoc06 n03HaHII5I ropo,UIIlU, oCHoBaHHblH Ha C03.llaHIIII TIJIOlUa.llKI1 (6): 1 - He IICCJIe,UOBaHa (26); 2 -.llO 5 % (51); )[(eJIaeMoro 06pa3a npI1 nOMOlUI1 cOnOCTaBJIeHII51,UeTaJIeti, 3 -.llO 10 % (\9); 4 -.llO 25 % (18); 5 -.llO 50 % (14); 6- npI1H8,une)[(alUI1X pa3HbIM rOpO.llIIlUaM, HC'lepnaJI CBOH .llO 75 % (12); .llO 100 % (12).

Dr. Gintautas Zabiela Gauta 2002 03 05 Lietuvos istorijos institutas, Krazi4 g. 5, LT-2001, Vilnius, tel. 2614935, cl. pastas: [email protected].