TRAKAI — LIETUVOS DIDÞIOSIOS KUNIGAIKÐTYSTËS MIKROKOSMAS

STEPHEN CHRISTOPHER ROWELL Lietuvos istorijos institutas

Kiekvienas þmogus, kiekviena vieta turi savo istorijà, savo kilmæ, nors ne visi tiksliai þino, kaip gyveno jø pirmtakai. Taèiau yra asmenø bei objektø, kuriø þinoma praeitis turi platesnæ reikðmæ negu tokiø paprastø individø, kaip Jono Petraièio arba net garbingo Kerna- vës miestelio senovë. Bûtent Trakai – abeji, senieji ir naujieji – yra tokie1. Tokie Trakuose esantys arba ið ten kilæ istorijos bei kultûros paminklai kaip pilys, karaimø kenesa, Trakø Dievo Motinos ikona, XVI–XVIII a. Trakø pilies teismo knygos atspindi arba net sujungia ávairiø Lietuvos Didþiosios Kunigaikðtystës srièiø paveldà. Trakuose galima matyti aukðto lygio XIX a. LDK ,,lenkiðkojo“ Vakarø Europos diddvariø kultûros varianto paveldà, kitaip tariant, grafø Tiðkevièiø Uþutrakio parkà. Trakø bendruomenë dar atspindi iki 1941 m. dau- giatautæ LDK kultûrà, kuri daugelyje Lietuvos vietø jau seniai tyèia sunaikinta. Bûtent todël verta pagalvoti, kaip derëtø toliau saugoti, nors nekonservuojant mumifikavimo bûdu, ðá istoriná miestelá. Bûtø galima ávardinti maþø maþiausiai keletà prieþasèiø, dël kuriø Trakai galëtø pretenduoti á Lietuvos kultûrai atstovaujantá vaidmená bendrajame Lietuvos bei pa- sauliniame kontekste. Ne dël to, kad tai, kà rodo Trakai, bûtø pavieniui ið savæs unikalu arba itin reta; – daugelis miestø turi vienà arba porà iðskirtiniø bruoþø, bet dël to, kad lig ðiolei Trakuose galima surasti visà dar nevisiðkai sustingusá istorinio bei kultûrinio paveldo veiks- niø kompleksà. Ðtai kodël ðio straipsnelio pavadinimas mini Trakus, kaip LDK pasaulio mikrokosmà, ypatingà vietà, kurioje galima matyti ne vieno ávykio, ne vienos asmenybës pëdsakus ið daugiau nei vieno istorinio laikotarpio ir jø tarpusavio ryðius. Ketinama perþiû- rëti penkis Trakus lieèianèius istorijos bruoþus: I. Senøjø bei Naujøjø Trakø reikðmë gediminaièiø tëvonijai, XIV–XVI a.; II. Trakai – ne ,,sostinë“, bet viena ið svarbiausiø didþiøjø kunigaikðèiø sosto vietø; III. Trakai – savotiðka alternatyva Vilniui, kaip politiniø susitikimø fonas (XV a. diplo- matijos veikloje); IV. Trakai – karaimø, þydø, totoriø, rutënø, lietuviø ir lenkø kultûros bei ûkio þidinys XV–XVII a. LDK istorijoje; V. Trakai – savotiðka Vilniaus Tyniec ir Czæstochowa? XIV a. Lietuvos Didþiosios Kunigaikðtystës pagrindu jau buvo susiformavusi gedimi-

1 Iðsamesnë bendra Trakø istorija: Baliulis A., Mikulionis S., Miðkinis A. Trakø miestas ir pilys. Istorija ir architektûra (Vilnius, 1991). Ten ir platesnë literatûra.

38 naièiø arba pukuveraièiø dinastija2. Joje valdþios pagrindu buvo ðeimyninë nuosavybës tei- së. Gal kartais turtas ir yra vagystë, kaip kadaise mëgta rëkti, bet viduramþiais turtas, nuosa- vybë nesuvokiama atskirai nuo galios. Tai nei graþi frazë, nei specifine juridine terminologi- ja iðdëstyta, abstrakti ið tolo baltams pritaikyta, bet paèiø lietuviø ðaltiniuose niekada neat- sispindëjusi teorija, o politinë realybë. Apie tai ir kalba XV a. raðtai. Valdanèios ðeimos narys, jaunesnis ar vyresnis, arba tas, kuris sugebëjo ágyti savo artimø giminaièiø paramà, tapdavo didþiuoju kunigaikðèiu (kitaip tariant, þemës valdytoju). Didysis kunigaikðtis turëjo didelá autoritetà, nors tai nebuvo beveik totalitarinë valdþia, kaip ásivaizduodavo XX a. pir- mosios pusës tyrinëtojai, kurie kalbëdavo apie valdovo absoliuèià galià. Kiti vyriðkos lyties dinastijos atstovai valdë savo bendrosios gediminaièiø tëvonijos dalá. Viduramþiø Lietuvos politikos nuolatinë dinamika buvo átampa tarp valdovo bandymø privatizuoti valdþià savo linijoje ir kitø linijø atstovø troðkimø iðlaikyti savo dalá kaip linijos tëvonijà, o ne bendro paveldo dalies iðdalijimà. Kaip bendrai þinoma, galø gale Jogailos linijos atstovai, kuriø tëvas ir tëvo tëvas valdë ðalá, sugebëjo áteisinti savo gediminaièiø atðakos pretenzijas á di- dþiojo kunigaikðèio sostà3. Palaipsniui didikai su bajorais iðkovojo savo vietà Lietuvos poli- tinëje ðeimoje. Kuo tada tame reikale dëti Trakai? Trakai tapo vienos stiprios gediminaièiø ðakos tëvonija. Jau nuo XIV a. ketvirtojo deðimtmeèio skaitome apie mums vardu nepaþásta- mà Trakø kunigaikðtá4. Mirus Gediminui, juo buvo Kæstutis, paskui nepaisant Jogailos ban- dymø perdalinti tà kunigaikðtijà savo broliui Skirgailai, vis tiek Vytautas Kæstutaitis atgavo savo tëvo kunigaikðtijà. Kæstutaièiø linija tæsë savo pretenzijas iki linijos þlugimo po Myko- lo Þygimantaièio mirties (1452 m.)5. Ið ðio ðeimyninio paveldo laikotarpio dar XV a. iðliko toks administracinis (mokesèiø, duoklës) vienetas kaip Trakø polovina (pusë) LDK miestuo- se toli nuo Trakø. Pavyzdþiui, Lietuvos Metrikos sudëtyje esanèioje Kazimiero Jogailaièio dovanø knygoje skaitome apie Minsko pilietá Lukà Tereðkovièiø kuris prekiaudavo didþiojo kunigaikðèio Kazimiero àþuolu ið Bobruiske esanèios Trakø pusës6. Taigi galima teigti, kad Trakø kunigaikðtijos (nors ir ne vien Trakø kunigaikðtijos), vëliau nuo 1413 metø Trakø vaivadijos, struktûra iðsaugojo ankstyvesnius LDK formavimosi bei plëtros laikotarpio bruoþus.

2 E. Gudavièius, Lietuvos istorija nuo seniausiø laikø iki 1569 metø (Vilnius, 1999); S.C. Rowell, Ið viduramþiø ûkø kylanti Lietuva. Pagoniø imperija Rytø–Vidurio Europoje, 1295–1345, vertë ið 1994 m. Cambridge edicijos O. Aleksa (Vilnius, 2001). 3 Bûtent dël to 1440 m. Kazimieras Jogailaitis pabrëþë, kad jo tëvas Jogaila bei senelis Algirdas buvo didþiaisiais kunigaikðèiais – 1440 m. lapkrièio mën. Trakuose iðduotas laiðkas: Zbiór praw polskich, p.5. Ðá iðrinkimo á didþiuo- sius kunigaikðèius aspektà komentuoja S.C. Rowell, ,,Dynastic bluff? The Road to Mielnik, 1385–1501“, Lithuanian Historical Studies, 6 (2002). 4 Dlugosz, Annales seu cronicae inclyti regni Poloniae, sud. D. Turkowska (Varðuva,1985), //////. Dël Dlugoszo nesu- sipratimo apie Trakø kunigaikðtá kilo nepagrásta mintis, jog 1337 m. pats Gediminas þuvo kautynëse ties Bajerburgu (prie Veliuonos) – vienà mità atskleidë E. Gudavièius, ,,Kas þuvo 1337 m. prie Bajerburgo“, Lietuvos TSR Mokslø Akademijos darbai, Serija A, 89 (1984:4), 92–99, taèiau A. Nikþentaitis sukûrë naujà mità apie neva Gedimino mirtá nuo nuodø – þr. S.C. Rowell, ,,Lithuania and the West, 1337–1341: A Question of Sources“, Journal of Baltic Studies 20:4 (1989), 303–326. Tas pats. Ið viduramþiø ûkø kylanti Lietuva, 287–294. 5 J. Dlugosz, Historiae Polonicae libri XII, sud. I. Zegota Pauli, t. V (Krokuva, 1878), 87–88; OBA. 6 J. Jakubowski, ,,Opis ksiæstwa trockiego z r. 1387. Przyczynek do badañ nad ustrojem Litwy przedchrzeúcijañskiej“, Przeglàd Historyczny 5 (1907), 22–48; Lietuvos Metrika, 4-toji knyga, Maskva, Rossiyskiy Gosudarstvennyi Arkhiv Drevnikh Aktov F. 389, l. 163v (148v).

39 Taèiau nei Senieji Trakai, nei tarsi jø ápëdinis, Naujieji Trakai, nebuvo LDK sostinë ta pras- me, kuria daþniausiai ðiais laikais suprantame tà terminà. Jie buvo viena ið keleto LDK valdovo arba valdanèiosios dinastijos nario sosto, t.y. rezidencijos, vietø. Lietuvos didysis kunigaikðtis turëjo keletà svarbesniøjø sosto/gyvenimo/apsistojimo vietø. Viduramþiais nereta valstybë vie- nos vienintelës sostinës neturëjo. Ðv. Romos imperijoje kartais bûdavo penkios ,,sostinës“. Dvy- liktajame amþiuje buvusioje Lenkijos karalystëje kronikininkas Gallas Anonimas ávardijo net ðeðis karalystës pagrindinius sostus (sedes regni principales). Tam, kad iðlaikytø savo valdþià, kunigaikðtis turëjo pereiti per savo valdas, rodydamas save savo pavaldiniams. Tuomet jis galëjo lengviau maitinti savo palydà bei tarnautojø ratà. Dël savo manijos sugalvoti anachronistinius terminus vokieèiø istorikai tokià tradicijà vadina Personenverbandsstaat7. Prancûzijos bei An- glijos karalystëse valdþia buvo labiau centralizuota, taèiau net jose karaliui teko keliauti per valdas (dar ir XVI a. pabaigoje), naudotis skirtingais centrais skirtingiems reikalams, pvz., karû- nuotis Reimse [Rheims], o ne Paryþiuje. Lenkijoje buvo du ypatingi centrai, Gnieznas ir Kroku- va. Lenkijos karalystës struktûra iðlaikoma baþnyèios struktûroje. Vilnius taip pat ágijo solidesná statusà po Krikðto, susikûrus Vilniaus vyskupystei. Vilnius tapo ávairiø valdanèiøjø struktûrø centru – kur susirinko ir pamaþu apsigyveno ponø tarybos nariai. Tai svarbios pirkliø bendruo- menës centras, o dar vëliau, ten atvykus uþsienio jëzuitø dëstytojams, mokslo centras. Vilnius tapo valdovo pagrindinë sosto vieta (net didþiajam kunigaikðèiui reziduojant kitur) ir, laikui bëgant, Lietuvos didþiosios kunigaikðtystës sostine. Taèiau net vëlyvesniais amþiais kiti miestai – metropoliai, tokie kaip Gardinas arba Luckas, vaidino svarbø vaidmená LDK gyvenime. Dar 1905 m. bûta planø sukurti naujà Lietuvos Respublikà su sostine Gardine. Tuo tarpu vëlyves- niais viduramþiais bei ankstyvesniais naujaisiais laikais (XIV–XVI a.) Trakai ilgam laikui buvo ðeðëline sostine, valdovø mëgstama rezidencija, kæstutaièiø atsargine tvirtove, nors jie nebuvo kito valdanèio aparato namais. Valdovas ten gyveno ne ex officio, bet pagal savo norà. XVI a. politinëje istoriografijoje, kitaip tariant Lietuvos metraðèiuose, bei paèiø Trakø gyventojø pasa- kojamojoje tradicijoje, visø pirmà karaimø tekstuose, ðià realybæ atspindi legenda apie tai, kaip didysis kunigaikðtis Gediminas neva perkëlë savo sostinæ (jo paties rezidavimo vietos, o ne vienintelës valstybinio sosto vietos prasme) ið Kernavës á Trakus, o paskui á Vilniø. Kitaip ta- riant, su Vilniaus kilimo legendomis artimai susiejama Trakø istorija. Istorikai spëja, kad vadi- namoji Lietuvos metraðèiø treèioji redakcija, arba Bychovco kronika, buvo sudaroma, redaguo- jama Vilniaus vaivados Albrechto Goðtauto aplinkoje8. Metraðèiai gudriai susieja Goðtautø ðei- mos istorijà su valstybës praeitimi. Pasak metraðtininko, kaþkoks Goðtautas, rodos, atvedë kata- likø misionierius á Lietuvà visa karta anksèiau nei Jogaila (t.y. Gedimino laikais), kitas Goðtau- tas susigiminiavo su svarbios lenkø bajorø dinastijos ponia ir taip toliau. Savo valdininko karjerà didikas Albrechtas Goðtautas padarë bûdamas Naugarduko vietininku, Trakø vaivada bei paga- liau Vilniaus vaivada. Jis ,,prefigûruoja“ arba atspindi gediminaièiø valdovø politikà9.

7 H. Boockmann, ,,Mittelalterliche deutsche Hauptstädte“, Haupstadt. Historische Perspektiven eines deutschen The- mas, sud. H.–M. Körner, K. Weigand (Miunchenas, 1995), 34–46. 8 Polnoje Sobranije russkich letopisej 32 (Maskva,1975); Lietuvos metraðtis. Bychovco kronika, vertë ir komentavo R. Jasas (Vilnius, 1971), 71–72; Goðtautai kaip gediminaièiø ‘vaiduokliai’ – S.C. Rowell, ‘Amþinos pretenzijos: arba kaip turime skaityti elitinæ literatûrà“, Seminarai, sud. A. Jokubaitis (Vilnius, 1998), 24–25. 9 Jo biografijà paraðë M. Kuzmiñska: ,,Olbracht Marcinowicz Gasztold“, Ateneum Wileñskie, 4 z.13 (1927), 349– 391; 5 z. 14 (1928), 120–175.

40 Mes þinome, kad Trakuose mielai gyvendavo Vytautas (pagal ilgametæ tradicijà jis ir gimæs Senuosiuose Trakuose), jo brolis didysis kunigaikðtis Þygimantas Kæstutaitis (kuris buvo nuþudy- tas Naujøjø Trakø pilyje), o paskui Lietuvos didysis kunigaikðtis, lenkø karalius Kazimieras Jogai- laitis. Kæstutaièiams Trakai buvo jø tëvonija, su kuria teoriðkai jie galëjo elgtis, kaip norintys. Kazi- mieras taip pat turëjo stiprinti savo algirdaièiø ðakná Trakuose. Tikrinant didþiøjø kunigaikðèiø itinerarijas, sunku pasakyti, ar valdovo apsigyvenimas Trakuose sietinas su reguliariais ávykiais, pvz., su tam tikromis baþnyèios ðventëmis (tikriausiai ne), arba su medþioklës sezonu. Ið sukauptø toli graþu negalutiniø 1392–1430 m. duomenø, Vytautas gyveno Trakuose 76 kartus per 20 metø, daþniausiai vasario, geguþës, birþelio, rugsëjo, spalio bei gruodþio mën.10. Jis gyveno daþniausiai Trakuose, Vilniuje, Kaune ir Gardine, nors ir apvaþiuodavo visas LDK priklausanèias þemes (pla- tesnëse kelionëse, rodos, buvo liepos, rugpjûèio bei rugsëjo mënesiai)11. Kaip ir jo tëvo pusbrolis, Kazimieras Jogailaitis daþniausiai bûdavo Trakuose ankstyvà pavasará (vasario ir kovo mën.), anks- tyvà vasarà (liepos mën.) arba rudens pradþioje (spalio mën.)12. Kai jis rezidavo ilgesná laikà LDK teritorijose, t.y. 1480–1486 m., gyvendavo Trakuose tarp liepos ir spalio mënesiø – þr. 2 lentelæ. Jo sûnus Aleksandras taip pat vieðëdavo Trakuose liepos–lapkrièio bei kovo–geguþës mënesiais, spren- dþiant pagal Lietuvos Metrikos duomenis13 . Galima sakyti, kad toks laikas tinkamas medþiok- lëms14 . Vakarø Europos istorikai yra pastebëjæ, kaip karaliø perëjimai per savo þemes atspindi medþioklës reikalavimus; taip pat lenkø kunigaikðèiai bei karaliai keliaudavo á tam tikras vietoves pagal medþioklës kalendoriø. Paukðèiø medþiotojas Kazimieras Jogailaitis apsilankydavo Trakuo- se ankstyvo pavasario sezono metu15 . Trakuose stumbro medþioklës metu didþioji kunigaikðtytë Elena kartu su dukterimi vos neþuvo, stebëdamos, kaip Aleksandras Kazimieraitis bandë pagauti toká galingà þvërá16 . Gediminaitës taip pat saugodavo savo teisæ dalyvauti medþioklëje, kaip mato- me ið Mozûrijos kunigaikðèiø þmonoms suteiktø privilegijø17 . Vis tiek lieka aiðku, jog tai toli graþu nereiðkia, kad valdovai apsigyvendavo Trakuose vien tik dël medþioklës. Ávairiomis progomis Tra- kai galëjo pateikti scenà tam tikram religiniam arba valstybës renginiui, bûti pravaþiavimo punktu kelionëje per kitas sritis arba atsipalaidavimo, pramogø centru. Trakai buvo savotiðkas rezervatas, kuriame didysis kunigaikðtis galëjo pasodinti ávairius jam iðtikimus elementus: karaimus, þydus, totorius, vokieèius, rusus, lenkus ir, savaime aiðku, lietuvius. Nëra visiðkai aiðku, ar Trakø totoriai ir karaimai pradþioje buvo laisvi kolonistai ar

10 Þr. lentelæ ir J. Purc. ,,Itinerarium Witolda wielkiego ksiãcia Litwy (17 lutego 1370 roku–27 pazdziernika 1430 roku)“, Zeszyty naukowe Uniwersytetu im. Adama Mickiewicza w Poznaniu, 74: Historia, 11 (1971), 71–115. 11 Purc, ,,Itinerarium“, 76. XVI a. pabaigoje neþinomas Philopatris autorius raðë, kaip uþ tëvynæ Lietuvà verkia Vilnius, Trakai, Gardinas, Kaunas ir Upytë. 12 I. Sulikowa–Kurasiowa, ,,Itinerarij Kazimira Jagellona (sostojanie podgotovki)“, Issledovanija po istorii Litovskoj Metriki. Sbornik nauènych trudov, II, sud. V.T. Paðuto ir kt. (Maskva, 1989), 264–335 (itinerarija nuo p. 269). 13 N.G,. Bereþkov, ,,Itinerarij velikich knjazej litovskich po materialam Litovskoj Metriki (1481–1530 gg.“, Archeogra- fièeskij Eþegodnik za 1965 g., 180–205. Daþniausiai lankomos vietos iki 1506 m.: Vilnius, Trakai, Gardinas. 14 Þr. A. Samsonowicz, Lowiestwo w Polsce Piastów I Jagiellonów [= Studia I materiaùy z historii kultury materialnej, 62] (Vroclavas–Varðuva–Krokuva, 1991) ir R. Jaworski, ,,Lowy Wladyslawa Jagielly“, Z biografistyki Polski póznego úredniowiecza, sud. M. Koczerska [= Fasciculi Historici Novi, 4] (Varðuva, 2001), 7–86. Þiemà Jogaila medþiodavo Lietuvoje, áskaitant ir Trakus – þr. ten pat, p. 74–75. 15 Samsonowicz, Lowiectwo, 29/; Kazimieras – ten pat, p. 283. 16 Samsonowicz, Lowiectwo, 285. 17 Iura Masoviae Terrestria. Pomniki dawnego prawa mazowieckiego ziemskiego, sud. J. Sawicki, t.I (Varðuva, 1972) P. 8–9, Nr. 9.

41 karo belaisviai18. Kaip tai bebûtø buvæ, jie vis dël to turëdavo tiesioginá ryðá su didþiuoju kuni- gaikðèiu Vytautu. Tarp jø Vytauto asmens kultas gyvavo ilgus ðimtmeèius19. Trakuose valdovas (ypaè Vytautas) galëjo ðiek tiek lengviau tvarkyti savo ûká. Nors jis negalëjo visada garantuoti savo ápëdinystës teisiø á didájá sostà, Trakus jis galëjo traktuoti kaip labiau asmeniná savo pavel- dà (ypaè kadangi buvo ið Kæstuèio linijos). Trakai su savo þvërynu bei þvëriø turtingomis apylinkëmis buvo svarbus bei puikus medþioklës, karaliðkojo sporto, treniravimosi, kultûros bei dovanø surinkimo uþsiëmimø centras. Tai pastebëjo tokie XV a. uþsienio sveèiai, kaip Kontarinis arba Þilberas de Lannoy’us. Bëgant metams Vilnius tapo vis stiprëjanèiø bendrijø bei politiniø, baþnytiniø jëgø centru, kuriame didysis kunigaikðtis arba negyveno, arba net gyvendamas turëjo kreipti daugiau dëmesio á kitus politinius, ûkinius luomus. Kai flamandø kilmës veikëjas Þilberas de Lannoy’us atvyko á Lietuvà 1414 m. jis paste- bëjo, kad: Trakø mieste ir aplinkiniuose kaimuose labai daug totoriø... tame mieste gyveno vokie- èiø, lietuviø, rusø ir labai daug þydø. Kiekviena tø genèiø turi savo atskirà kalbà20. Ði padëtis gerai atspindëjo visà Didþiàjà Lietuvos Kunigaikðtystæ, jos vidaus tarpteritori- nius ryðius, jos ekspansijà á pietryèius bei pagaliau jos atsitraukimà ið Krymo, Juodosios jûros pasaulio. Trakø þydai (tikriausiai turima omenyje karaimus) atvyko ið pietiniø LDK daliø, kaip ir totoriai. Jie tarnavo valdovui prekyboje (su vakarais, Gdanske, ir rytais, ypaè LDK Ukrainos þemëse). Jie tvarkë mokesèiø mokëjimà Naugarduke, Minske, Putivle, Kijeve21. Jie palaikë ryðius su savo bendratikiais LDK pietuose, totoriø valdomame Kryme, net ir Konstan- tinopolyje22. Taèiau jie negyveno sau patiems sukurtame gete. Trakø karaimø pirkliai bei moks- lininkai (teologai) artimai bendravo su kitose Lietuvos dalyse bei uþsienyje gyvenanèiais ka- raimais. Visi þinome apie Izaokà Trakietá, kaip jis bendravo ir ginèydavosi su krikðèioniø pareigûnais, vyskupais, didikais, áskaitant tikriausiai ir Trakø vaivadà, Steponà Zbaraþská, kuris 1576 m. Izaokui suteikë privilegijà mokyklai, beth ha–midrað, statyti. Galø gale Izaokas yra bene átakingiausios LDK sukurtos knygos autorius, Munimen fidei [Hizzuk ‘emunah: ,,Ti- kybos atrama“]23. Taèiau jis nebuvo vienintelis toks disputantas. Ið Krokuvoje iðlikusio ran- kraðèio þinoma apie tam tikrà Kazimiero dvare apsilankiusá þydà, vardu Zub, kuris ginèyda-

18 Kai kurie specialistai, pvz., S. Kryczyñski, teigia, jog totoriai buvo laisvais kolonistais – S. Krièinskis, Lietuvos totoriai. Istorinës ir etnografinës monografijos bandymas, iðv. T. Bairaðauskaitë (Vilnius, 1993), 19–27; kiti, pvz., J. Tyszkiewicz, tiki, kad jie buvo karo belaisviais – J. Tyszkiewicz, Tatarzy w Polsce I na Litwie ///// (Varðuva, 1989), 147– 148, 160–162. J. Soczak (,,Poùoêenie prawne“, 13–15, 25) mano, kad jie buvo karo belaisviais. Tyrinëtojø dauguma juos laiko laisvaisiais kolonistais ið chano Tochtamyðo ordos. 19 Tyszkiewicz, Tatarzy, 148; taèiau nëra aiðku, ar neva XVI a. totoriø kûrinys Risale I Tatari I Lei nëra XIX a. falsifi- katu – S.C. Rowell, ,,Lietuva, tëvyne mûsø? Tam tikrø XVI a. LDK raðtijø pavyzdþiai“, Senosios raðtijos ir tautosakos sàveika: kultûrinë Lietuvos Didþiosios Kunigaikðtystës patirtis, ed. R. Repðienë [= Senoji Lietuvos literatûra, 6] (Vil- nius, 1998), 127–132. 20 S.C. Rowell, ,,Fifteenth–century Poland–Lithuania in the light of an anonymous Kraków notebook“, Quaetiones medii aevi novae 8 (2003); su vertimu á lietuviø kalbà: Tas pats, ,,Nevisiðkai atsiskyrusi tauta: Lietuvos þydija, Lietuva ir Europa“, Naujasis þidinys–Aidai 2003:6, p. 335. 21 Mokesèiø arendos perteikiamos Trakø þydams: Lietuvos Metrika, kn. 4, ll. 12, 136 [Naug.], 50 [Minsko], 36 [Putiv- lio], 35 [Kijevo, Þitomiro]. Trakø þydø pajamos ið kitø miestø: ten pat l. 29 [Gardine], 28r, 28v [Brasta], 28v, 98v [Kaunas], 81v [Stakliðkës]. 22 J. Mann, Texts and Studies in Jewish history and literature, II: Karaitica (Philadelphia, 1935), ///// 23 Rowell, ,,Lietuva, tëvyne“, 125–127; Tela ignea satanae. Liber Munimen Fidei auctore R. Isaaco filio Abrahami ex manuscripto africano (Frankfurtas,1681).

42 vosi su totoriais bei katalikais dël religijos, visø pirma dël mûsø Vieðpaties prigimties24. Turint omenyje, kad neátikëtina surasti kartu krikðèioniø, totoriø bei þydø Krokuvos dvare ir kad ið Lietuvos Metrikos þinome apie Trakuose gyvenanèius Zubus bei Zubecus, galima spëti, nors ne ðimtu procentø, kad èia kalbama apie Trakø pilietá karaimà. Trakai ne vien tik platus LDK bei uþsienio ryðius turinèiø bendruomeniø centras. Bûda- mi mëgstama valdovo rezidencija, Trakai taip pat buvo savotiðka LDK gyvenimo erdvë, scena, kurioje vieðai vaidinama valstybës politika. Mes þinome, kad de Lannoy’us buvo priimtas valdovo Trakuose; mes irgi þinome apie áspûdingus diplomatinius susitikimus su Venecijos atstovais Trakø pilies menëje bei kitose salëse. Patys Trakai buvo tarsi scena, ant kurios vaidinamas diplomatø teatras. Kaip pavyzdá cituosiu 1483 m. susitikimà tarp valdovo Kazimiero Jogailaièio, jo trijø sûnø, áskaitant ir bûsimàjá ðventàjá Kazimierà, bei vokieèiø ordino magistro. Magistro ataskaitoje skaitome, kaip jis: Atvyko á Trakus, kuriuose tuomet gyveno jo karaliðkoji didenybë. Já pasiuntë pas du karalaièius, kartu su Vilniaus vaivada, rusø kunigaikðèiu, labai daug totoriø, rusø ir 1100 þirgø; taip pat buvo daug trimitininkø. Ðitie visi lydëjo magistrà iki jo apgyvendinimo vietos, á dvarà, esantá prie aukðtesnës krikðèioniø Trakø parapijos baþnyèios.25 Trakø, kaip paveldo komplekso, o ne atskirø iðlikusiø paminklø vietos svarba yra tai, kad mûsø dienomis dar galima ásivaizduoti ðá Trakø mieste ávykusá ceremonialà. Kitø tautø pa- veldas taip pat vis dar matomas kompleksiðkai Trakø mieste ir pilyse. Trakuose bûta daug savo tradicijas bei ryðius turinèiø religijø. Katalikams Trakuose bu- vo sukurta Lenkijoje atrastos krikðèioniø erdvës rekonstrukcija. Jeigu Vilniuje matome naujà lietuviø vavelá su katedra pilyje, katedra su ðv. Stanislovo rankos relikvijoriumi, tai Senuo- siuose Trakuose didysis kunigaikðtis Vytautas sukûrë Tynieco benediktinø abatijos filijà26. Naujuosiuose Trakuose laikomas stebuklingas Dievo Motinos paveikslas – katalikø piligri- mystës objektas, kurio bruoþai aiðkiai sietini su staèiatikiø kultûra. XVI–XVII a. maldinin- kai ateidavo á Trakus melstis prie ðio paveikslo27. Trakai figûruoja valstybinio masto kulto erdvëje. 1599 m. Vilniaus jëzuitø kolegija organizavo þygá á Trakus pas Dievo Motinà praðyti pagalbos esant blogomis oro sàlygoms. Piligrimai ateidavo atsidëkoti uþ pergales prieð mas-

24 Rowell, ,,Nevisiðkai atsiskyrusi tauta“, p. 335 ir iðn. 7. 25 Prûsø valstybës slaptasis archyvas, Berlynas, rankraðèio sign. OBA Ordensfolianten 18a ll.126–136: ,,item am dornstage in vigilia Jacobi sancti apostolic qwam der herr hocmeister gen Tracken, do was Ko. Ma. Und sante dem herrn hocmeistern entgegen czwene seiner sone, die irluchten fursten herczog Albrecht und Allexandern und sust den herrn woiwoden von der ille mit eynem Rewsisschen herczog und mit vil rittern, tattern und Rwßen bey xic pferd und mehr mit trometten, herer pawken wart der herr hocmeister gefurt und beleitet in den hoff neben der Cristen obirsten pfarrer kirchen zu Tragken“. (l.126) 26 T.M. Trajdos, ,,Fundacja opactwa benedyktinów w Starych Trokach“, Analecta Cracoviensia, 19 (1987), 245–254. 27 Apskritai apie ðá paveikslà skaityti: A. Baniulytë, ,,The cult of the Virgin Mary and its images in Lithuania from the Middle Ages until the seventeenth century“, Paveikslas ir knyga. LDK dailës tyrimai ir ðaltiniai, sud. T. Raèiûnaitë [Acta Academiae Artium Vilnensis, 25] (Vilnius, 2002), 157–193, ypaè p. 172–173, 177–79, kur irgi minimas popie- þiaus nuncijaus 1639 07 16 praneðimas apie karaliaus Vladislovo IV Vazos kelionæ á Trakus; Z. Kasperavièienë, ,,Trakø Dievo Motina“, Kultûros paminklai, 1 (1994), 118–128. 28 Roma, Archivum Romanum Societatis IESU, Historia, Lithuania, 38 I (1589–1649), l. 14–16r – 1599 Jëzuitø maldininkø kelionë Trakuosna; l. 47v – Vilniaus kolegijos studentai eina pas Marijà 1610 m.; 42 II (1678–1679) l.384r – ðv. Kazimiero ðventë; Trakø Dievo Motina pati graþiausia Lietuvoje [1685–89 m.]; Czæstochowa, 1629 m. – 38 II, l.156v

43 kolius, praðyti pagalbos prieð turkus bei kitais reikalais. Ðiek tiek vëliau tie patys Jëzuitai pradëjo organizuoti piligrimystes á Czæstochowà28. Ðtai tiktai pora pavyzdþiø, rodanèiø, kaip Trakai yra visos LDK kultûros bei gyvenimo bruoþus atspindintis centras, tos XVIII a. despotø griebtos bei XX a. paèios gyventojø tyèia nuraðytos valstybës paveldo kompleksas, kuris leidþia mums ðiandien lengviau matyti tur- tingà Lietuvos daugiatautiðkà, daugiakultûræ praeitá ir dabartá. Trakø praeitis primena Lietu- vos valstybës formavimosi dinamikà. Ðtai kodël verta kovoti uþ ðio komplekso unikalumo saugojimà. Trakuose dar po atviru dangumi kiekvienas gali áþvelgti Lietuvos bei lietuviðko- sios (valstybine, ne siauràja etnine prasme) pasaulio kultûros paveldà, iðdëstytà tarsi ant delno. Kaip skamba paèios UNESCO reklaminis ðûkis: bendrieji þmonijos ryðiai kuriami per kultûrà, gerbiant kiekvienos tautos ávairiðkumà ir tapatybæ.

44 1 PRIEDAS Lietuvos valdovø Vytauto, Þygimanto Kæstutaièio, Kazimiero, Aleksandro buvimas Trakuose

Skaitytojas turi turëti omenyje, kad ði medþiaga nëra galutinë ir kad valdovo buvimas Trakuose tam tikrais mënesiais ið eilës nereiðkia, kad jo rezidavimas ten buvo be pertraukø.

Lentelë 1. Ldk Vytauto buvimas Trakuose

Metai I II III IV V VI VII VIII IX X XI XII 1392 1393 1394 1395 1396 1397 1398 1399 X 1400 1401 1402 1403 1404 1405 1406 1407 1408 1409 X 1410 X X 1411 X 1412 X X X X X 1413 X X 1414 1415 X X X X X 1416 X X X X X X 1417 X X X X X X 1418 X X X X 1419 1420 X X X X 1421 X X X X 1422 X X

45 1 lentelë. Lietuvos didþiojo kunigaikðèio Vytauto buvimas Trakuose

Metai I II III IV V VI VII VIII IX X XI XII 1423 X X X X 1424 1425 X X 1426 X X X 1427 ? X X 1428 X X 1429 X X X 1430 X X X

Duomenys pagal J. Purc. ,,Itinerarium Witolda wielkiego ksiàcia Litwy (17 lutego 1370 roku–27 paz- dziernika 1430 roku)“, Zeszyty naukowe Uniwersytetu im. Adama Mickiewicza w Poznaniu, 74: Histo- ria, 11 (1971), 71–115.

2 lentelë. Lietuvos didþiojo kunigaikðèio Þygimanto Kæstutaièio buvimas Trakuose

Metai I II III IV V VI VII VIII IX X XI XII 1432 X X 1433 X 1434 X X X 1435 X X X 1436 X X 1437 X X 1438 X X X X 1439 X X X X 1440 OBIT

Duomenys pagal B. Barvinskio sudarytà valdovo itinerarijà (B. Barvinjskij, Þigimont Kejstutoviè velikij knjazj litovsko–ruskij (1432–1440). Istorièna monografija (Þovkova, 1905), 120–123. Dokumentacija labai negausi, todël yra sunku daryti iðvadas ið ðios medþiagos. Taèiau tai, kas iðliko, galbût atspindi Þygimanto rezidavimo tendencijas (gyventi Trakuose rudená bei þiemà).

46 3 lentelë. Lietuvos Didþiosios Kunigaikðtystës–Lenkijos karaliaus Kazimiero Jogailaièio apsilankymas Trakuose Metai I II III IV V VI VII VIII IX X XI XII 1440 X X 1441 X 1442 X X 1443 1444 1445 1446 1447 X* 1448 X 1449 X X X 1450 1451 X X 1452 X X 1453 X 1454 1455 X 1456 X 1457 X 1458 1459 X 1460 1461 1462 1463 X 1464 1465 X 1466 X 1467 X 1468 X 1469 1470 1471 X 1472 1473 X X 1474 1475 X 1476

* Tikriausiai èia Suùkowska–Kuriasiowa klysta, kaip nurodo Wæcowski, p. 156.

47 3 lentelë. Lietuvos Didþiosios Kunigaikðtystës–Lenkijos karaliaus Kazimiero Jogailaièio apsilankymas Trakuose Metai I II III IV V VI VII VIII IX X XI XII 1477 X 1478 1479 1480 X X X X X X X X 1481 X X X X X 1482 X X X X X X 1483 X X X X X X X 1484 X X X X 1485 1486 X X X X X X X X 1487 1488 X 1489 1490 X 1491 X 1492 X obit Grodno Duomenys pagal I. Sulikowa–Kurasiowa, ,,Itinerarij Kazimira Jagellona (sostojanie podgotovki)“, Issle- dovanija po istorii Litovskoj Metriki. Sbornik nauènych trudov, II, sud. V.T. Paðuto ir kt. (Maskva, 1989), 269–335; taip pat þr. P. Wæcowski, ‘Itineraria Jagiellonów’, Studia êródùoznawcze 37 (2000), 153–63.

4 lentelë. Lietuvos Didþiosios Kunigaikðtystës–Lenkijos karaliaus Aleksandro Kazimieraièio buvimas Trakuose Metai I II III IV V VI VII VIII IX X XI XII 1492 X X 1493 X X X X X 1494 X X X 1495 X 1496 X X 1497 1498 X X X X 1499 1500 1501 X X X X 1502 1503 1504 1505 1506 Duomenys pagal M. Neuman, ,,Itinerarium Aleksandr Jagielloñczyka wielkiego ksiàcia litewskiego, króla polskiego (czerwiec 1492–sierpieñ 1506)“, Zeszyty naukowe Uniwersytetu im. Adama Mickiewicza w Poznaniu, 74: Historia, 11 (1971), 117–156.

48 TRAKAI – A MICROCOSM OF THE GRAND DUCHY OF LITHUANIA

Summary

Everyone and everything has its own history, whether it aware of that history or not. The history of some people and objects has broader general significance than that of others. Trakai is one such place, with its castles, Karaite kenesset, miracle–working icon of Our Lady of Trakai, Trakai castle law books, that reflects life throughout the multi–cultural, polyethnic Grand Duchy of Lithuania. It is the home of nineteenth–century ”Polish“ ver- sions of European manor style and art (the Tyszkiewicz Uþutrakis [Zatrocze] Manor estate). This article looks briefly at several aspects of the history of Trakai: the significance of Old Trakai and New Trakai as a Gediminid residence–site in the fourteenth–sixteenth centuries; confusion over the concept of ”capital city“ in the Grand Duchy; Trakai’s role as an alter– Vilnius as a stage for political and diplomatic theatre; Trakai and the Karaites, Tatars, Ruthe- nians, Lithuanians and Poles (XV–XVII cent.); Trakai as Tyniec or Czestochowa. Several new archival texts are presented here.

49