Trakai — Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Mikrokosmas
Total Page:16
File Type:pdf, Size:1020Kb
TRAKAI LIETUVOS DIDÞIOSIOS KUNIGAIKÐTYSTËS MIKROKOSMAS STEPHEN CHRISTOPHER ROWELL Lietuvos istorijos institutas Kiekvienas þmogus, kiekviena vieta turi savo istorijà, savo kilmæ, nors ne visi tiksliai þino, kaip gyveno jø pirmtakai. Taèiau yra asmenø bei objektø, kuriø þinoma praeitis turi platesnæ reikðmæ negu tokiø paprastø individø, kaip Jono Petraièio arba net garbingo Kerna- vës miestelio senovë. Bûtent Trakai abeji, senieji ir naujieji yra tokie1. Tokie Trakuose esantys arba ið ten kilæ istorijos bei kultûros paminklai kaip pilys, karaimø kenesa, Trakø Dievo Motinos ikona, XVIXVIII a. Trakø pilies teismo knygos atspindi arba net sujungia ávairiø Lietuvos Didþiosios Kunigaikðtystës srièiø paveldà. Trakuose galima matyti aukðto lygio XIX a. LDK ,,lenkiðkojo Vakarø Europos diddvariø kultûros varianto paveldà, kitaip tariant, grafø Tiðkevièiø Uþutrakio parkà. Trakø bendruomenë dar atspindi iki 1941 m. dau- giatautæ LDK kultûrà, kuri daugelyje Lietuvos vietø jau seniai tyèia sunaikinta. Bûtent todël verta pagalvoti, kaip derëtø toliau saugoti, nors nekonservuojant mumifikavimo bûdu, ðá istoriná miestelá. Bûtø galima ávardinti maþø maþiausiai keletà prieþasèiø, dël kuriø Trakai galëtø pretenduoti á Lietuvos kultûrai atstovaujantá vaidmená bendrajame Lietuvos bei pa- sauliniame kontekste. Ne dël to, kad tai, kà rodo Trakai, bûtø pavieniui ið savæs unikalu arba itin reta; daugelis miestø turi vienà arba porà iðskirtiniø bruoþø, bet dël to, kad lig ðiolei Trakuose galima surasti visà dar nevisiðkai sustingusá istorinio bei kultûrinio paveldo veiks- niø kompleksà. Ðtai kodël ðio straipsnelio pavadinimas mini Trakus, kaip LDK pasaulio mikrokosmà, ypatingà vietà, kurioje galima matyti ne vieno ávykio, ne vienos asmenybës pëdsakus ið daugiau nei vieno istorinio laikotarpio ir jø tarpusavio ryðius. Ketinama perþiû- rëti penkis Trakus lieèianèius istorijos bruoþus: I. Senøjø bei Naujøjø Trakø reikðmë gediminaièiø tëvonijai, XIVXVI a.; II. Trakai ne ,,sostinë, bet viena ið svarbiausiø didþiøjø kunigaikðèiø sosto vietø; III. Trakai savotiðka alternatyva Vilniui, kaip politiniø susitikimø fonas (XV a. diplo- matijos veikloje); IV. Trakai karaimø, þydø, totoriø, rutënø, lietuviø ir lenkø kultûros bei ûkio þidinys XVXVII a. LDK istorijoje; V. Trakai savotiðka Vilniaus Tyniec ir Czæstochowa? XIV a. Lietuvos Didþiosios Kunigaikðtystës pagrindu jau buvo susiformavusi gedimi- 1 Iðsamesnë bendra Trakø istorija: Baliulis A., Mikulionis S., Miðkinis A. Trakø miestas ir pilys. Istorija ir architektûra (Vilnius, 1991). Ten ir platesnë literatûra. 38 naièiø arba pukuveraièiø dinastija2. Joje valdþios pagrindu buvo ðeimyninë nuosavybës tei- së. Gal kartais turtas ir yra vagystë, kaip kadaise mëgta rëkti, bet viduramþiais turtas, nuosa- vybë nesuvokiama atskirai nuo galios. Tai nei graþi frazë, nei specifine juridine terminologi- ja iðdëstyta, abstrakti ið tolo baltams pritaikyta, bet paèiø lietuviø ðaltiniuose niekada neat- sispindëjusi teorija, o politinë realybë. Apie tai ir kalba XV a. raðtai. Valdanèios ðeimos narys, jaunesnis ar vyresnis, arba tas, kuris sugebëjo ágyti savo artimø giminaièiø paramà, tapdavo didþiuoju kunigaikðèiu (kitaip tariant, þemës valdytoju). Didysis kunigaikðtis turëjo didelá autoritetà, nors tai nebuvo beveik totalitarinë valdþia, kaip ásivaizduodavo XX a. pir- mosios pusës tyrinëtojai, kurie kalbëdavo apie valdovo absoliuèià galià. Kiti vyriðkos lyties dinastijos atstovai valdë savo bendrosios gediminaièiø tëvonijos dalá. Viduramþiø Lietuvos politikos nuolatinë dinamika buvo átampa tarp valdovo bandymø privatizuoti valdþià savo linijoje ir kitø linijø atstovø troðkimø iðlaikyti savo dalá kaip linijos tëvonijà, o ne bendro paveldo dalies iðdalijimà. Kaip bendrai þinoma, galø gale Jogailos linijos atstovai, kuriø tëvas ir tëvo tëvas valdë ðalá, sugebëjo áteisinti savo gediminaièiø atðakos pretenzijas á di- dþiojo kunigaikðèio sostà3. Palaipsniui didikai su bajorais iðkovojo savo vietà Lietuvos poli- tinëje ðeimoje. Kuo tada tame reikale dëti Trakai? Trakai tapo vienos stiprios gediminaièiø ðakos tëvonija. Jau nuo XIV a. ketvirtojo deðimtmeèio skaitome apie mums vardu nepaþásta- mà Trakø kunigaikðtá4. Mirus Gediminui, juo buvo Kæstutis, paskui nepaisant Jogailos ban- dymø perdalinti tà kunigaikðtijà savo broliui Skirgailai, vis tiek Vytautas Kæstutaitis atgavo savo tëvo kunigaikðtijà. Kæstutaièiø linija tæsë savo pretenzijas iki linijos þlugimo po Myko- lo Þygimantaièio mirties (1452 m.)5. Ið ðio ðeimyninio paveldo laikotarpio dar XV a. iðliko toks administracinis (mokesèiø, duoklës) vienetas kaip Trakø polovina (pusë) LDK miestuo- se toli nuo Trakø. Pavyzdþiui, Lietuvos Metrikos sudëtyje esanèioje Kazimiero Jogailaièio dovanø knygoje skaitome apie Minsko pilietá Lukà Tereðkovièiø kuris prekiaudavo didþiojo kunigaikðèio Kazimiero àþuolu ið Bobruiske esanèios Trakø pusës6. Taigi galima teigti, kad Trakø kunigaikðtijos (nors ir ne vien Trakø kunigaikðtijos), vëliau nuo 1413 metø Trakø vaivadijos, struktûra iðsaugojo ankstyvesnius LDK formavimosi bei plëtros laikotarpio bruoþus. 2 E. Gudavièius, Lietuvos istorija nuo seniausiø laikø iki 1569 metø (Vilnius, 1999); S.C. Rowell, Ið viduramþiø ûkø kylanti Lietuva. Pagoniø imperija RytøVidurio Europoje, 12951345, vertë ið 1994 m. Cambridge edicijos O. Aleksa (Vilnius, 2001). 3 Bûtent dël to 1440 m. Kazimieras Jogailaitis pabrëþë, kad jo tëvas Jogaila bei senelis Algirdas buvo didþiaisiais kunigaikðèiais 1440 m. lapkrièio mën. Trakuose iðduotas laiðkas: Zbiór praw polskich, p.5. Ðá iðrinkimo á didþiuo- sius kunigaikðèius aspektà komentuoja S.C. Rowell, ,,Dynastic bluff? The Road to Mielnik, 13851501, Lithuanian Historical Studies, 6 (2002). 4 Dlugosz, Annales seu cronicae inclyti regni Poloniae, sud. D. Turkowska (Varðuva,1985), //////. Dël Dlugoszo nesu- sipratimo apie Trakø kunigaikðtá kilo nepagrásta mintis, jog 1337 m. pats Gediminas þuvo kautynëse ties Bajerburgu (prie Veliuonos) vienà mità atskleidë E. Gudavièius, ,,Kas þuvo 1337 m. prie Bajerburgo, Lietuvos TSR Mokslø Akademijos darbai, Serija A, 89 (1984:4), 9299, taèiau A. Nikþentaitis sukûrë naujà mità apie neva Gedimino mirtá nuo nuodø þr. S.C. Rowell, ,,Lithuania and the West, 13371341: A Question of Sources, Journal of Baltic Studies 20:4 (1989), 303326. Tas pats. Ið viduramþiø ûkø kylanti Lietuva, 287294. 5 J. Dlugosz, Historiae Polonicae libri XII, sud. I. Zegota Pauli, t. V (Krokuva, 1878), 8788; OBA. 6 J. Jakubowski, ,,Opis ksiæstwa trockiego z r. 1387. Przyczynek do badañ nad ustrojem Litwy przedchrzeúcijañskiej, Przeglàd Historyczny 5 (1907), 2248; Lietuvos Metrika, 4-toji knyga, Maskva, Rossiyskiy Gosudarstvennyi Arkhiv Drevnikh Aktov F. 389, l. 163v (148v). 39 Taèiau nei Senieji Trakai, nei tarsi jø ápëdinis, Naujieji Trakai, nebuvo LDK sostinë ta pras- me, kuria daþniausiai ðiais laikais suprantame tà terminà. Jie buvo viena ið keleto LDK valdovo arba valdanèiosios dinastijos nario sosto, t.y. rezidencijos, vietø. Lietuvos didysis kunigaikðtis turëjo keletà svarbesniøjø sosto/gyvenimo/apsistojimo vietø. Viduramþiais nereta valstybë vie- nos vienintelës sostinës neturëjo. Ðv. Romos imperijoje kartais bûdavo penkios ,,sostinës. Dvy- liktajame amþiuje buvusioje Lenkijos karalystëje kronikininkas Gallas Anonimas ávardijo net ðeðis karalystës pagrindinius sostus (sedes regni principales). Tam, kad iðlaikytø savo valdþià, kunigaikðtis turëjo pereiti per savo valdas, rodydamas save savo pavaldiniams. Tuomet jis galëjo lengviau maitinti savo palydà bei tarnautojø ratà. Dël savo manijos sugalvoti anachronistinius terminus vokieèiø istorikai tokià tradicijà vadina Personenverbandsstaat7. Prancûzijos bei An- glijos karalystëse valdþia buvo labiau centralizuota, taèiau net jose karaliui teko keliauti per valdas (dar ir XVI a. pabaigoje), naudotis skirtingais centrais skirtingiems reikalams, pvz., karû- nuotis Reimse [Rheims], o ne Paryþiuje. Lenkijoje buvo du ypatingi centrai, Gnieznas ir Kroku- va. Lenkijos karalystës struktûra iðlaikoma baþnyèios struktûroje. Vilnius taip pat ágijo solidesná statusà po Krikðto, susikûrus Vilniaus vyskupystei. Vilnius tapo ávairiø valdanèiøjø struktûrø centru kur susirinko ir pamaþu apsigyveno ponø tarybos nariai. Tai svarbios pirkliø bendruo- menës centras, o dar vëliau, ten atvykus uþsienio jëzuitø dëstytojams, mokslo centras. Vilnius tapo valdovo pagrindinë sosto vieta (net didþiajam kunigaikðèiui reziduojant kitur) ir, laikui bëgant, Lietuvos didþiosios kunigaikðtystës sostine. Taèiau net vëlyvesniais amþiais kiti miestai metropoliai, tokie kaip Gardinas arba Luckas, vaidino svarbø vaidmená LDK gyvenime. Dar 1905 m. bûta planø sukurti naujà Lietuvos Respublikà su sostine Gardine. Tuo tarpu vëlyves- niais viduramþiais bei ankstyvesniais naujaisiais laikais (XIVXVI a.) Trakai ilgam laikui buvo ðeðëline sostine, valdovø mëgstama rezidencija, kæstutaièiø atsargine tvirtove, nors jie nebuvo kito valdanèio aparato namais. Valdovas ten gyveno ne ex officio, bet pagal savo norà. XVI a. politinëje istoriografijoje, kitaip tariant Lietuvos metraðèiuose, bei paèiø Trakø gyventojø pasa- kojamojoje tradicijoje, visø pirmà karaimø tekstuose, ðià realybæ atspindi legenda apie tai, kaip didysis kunigaikðtis Gediminas neva perkëlë savo sostinæ (jo paties rezidavimo vietos, o ne vienintelës valstybinio sosto vietos prasme) ið Kernavës á Trakus, o paskui á Vilniø. Kitaip ta- riant, su Vilniaus kilimo legendomis artimai susiejama Trakø istorija. Istorikai spëja, kad vadi- namoji Lietuvos metraðèiø treèioji redakcija, arba Bychovco kronika, buvo sudaroma, redaguo- jama Vilniaus vaivados