Lietuvos Respublikos Vyriausybė Nutarimas Dėl
Total Page：16
File Type：pdf, Size：1020Kb
LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ NUTARIMAS DĖL VILNIAUS APSKRITIES TERITORIJOS BENDROJO (GENERALINIO) PLANO PATVIRTINIMO 2008 m. gruodžio 3 d. Nr. 1310 Vilnius Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 2004, Nr. 21-617; 2007, Nr. 39-1437) 6 straipsniu, 11 straipsnio 4 ir 10 dalimis, Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a: 1. Patvirtinti Vilniaus apskrities teritorijos bendrąjį (generalinį) planą (pridedama). 2. Nustatyti, kad šis nutarimas tą pačią dieną oficialiai be Vilniaus apskrities teritorijos bendrojo plano priedų ir brėžinių skelbiamas „Valstybės žiniose“, o nutarimas su priedais ir brėžiniais – „Valstybės žinių“ interneto tinklalapyje (www.valstybes-zinios.lt). 3. Įpareigoti Vilniaus apskrities teritorijos bendrojo (generalinio) plano planavimo organizatorių, Vilniaus apskrities viršininką, per pusę metų nuo Vilniaus apskrities teritorijos bendrojo (generalinio) plano įsigaliojimo parengti ir patvirtinti šio plano sprendinių įgyvendinimo programą. L. E. MINISTRO PIRMININKO PAREIGAS GEDIMINAS KIRKILAS L. E. APLINKOS MINISTRO PAREIGAS ARTŪRAS PAULAUSKAS _________________ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. gruodžio 3 d. nutarimu Nr. 1310 VILNIAUS APSKRITIES TERITORIJOS BENDRASIS (GENERALINIS) PLANAS I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Vilniaus apskrities teritorijos bendrasis (generalinis) planas (toliau vadinama – Bendrasis planas) parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymu (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 2004, Nr. 21-617), Lietuvos Respublikos apskrities valdymo įstatymu (Žin., 1994, Nr. 101-2015), Apskrities teritorijos bendrojo (generalinio) plano rengimo Savivaldybės teritorijos bendrojo plano rengimo ir Miestų ir miestelių bendrųjų planų rengimo taisyklėmis, patvirtintomis aplinkos ministro 2004 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. D1-263 (Žin., 2004, Nr. 83-3029), ir atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. spalio 29 d. nutarimu Nr. IX-1154 (Žin., 2002, Nr.110-4852), nustatytus šalies raidos tikslus, principus ir jų įgyvendinimo prioritetus. 2. Bendrojo plano sprendiniai priimti atsižvelgiant į Vilniaus apskrities teritorijos bendrojo plano koncepciją, aprobuotą Vilniaus regiono plėtros taryboje 2006 m. gruodžio 19 d., ir strateginio pasekmių aplinkai vertinimo proceso rezultatus. Vertinimo eigoje nustatytos ir pasirinktos tinkamiausios apskrities teritorijos vystymo alternatyvos, aptartos jų pasirinkimo priežastys. 3. Bendrasis planas suderintas su sąlygas išdavusiomis ministerijomis, gretimomis apskritimis ir apskrities savivaldybėmis, patikrintas Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos (2008 m. birželio 5 d. patikrinimo aktas Nr. 23) ir aprobuotas Vilniaus regiono plėtros taryboje 2008 m. birželio 6 dieną. 4. Bendrojo plano numatomos strateginės vystymo kryptys, erdvinės raidos koncepcija parengtos 20 metų, o konkretizuoti sprendiniai – 10 metų laikotarpiui. 5. Bendrajame plane vartojamos sąvokos patvirtintos galiojančiais teisės aktais ir atitinka sąvokas, vartojamas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme (Žin., 1993, Nr. 63-1188; 2001, Nr. 108-3902), Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme (Žin., 1995, Nr. 3-37; 2004, Nr. 153-5571). II. APSKRITIES TERITORIJOS VYSTYMO KONCEPCIJA I. TERITORIJOS VYSTYMO BENDROJI ERDVINĖ KONCEPCIJA 6. Vilniaus apskrities ūkio išsivystymas ir gyventojų gerovė šiuo metu gerokai atsilieka nuo išsivysčiusių Europos Sąjungos (toliau vadinama – ES) valstybių lygio. Tai rodo bendrojo vidaus produkto (toliau vadinama – BVP), gyventojų uždarbio palyginimas. Ekonomikos ir gyventojų gerovės atsilikimas skatina grėsmingus socialinius reiškinius: mažą natūralų gyventojų prieaugį, didelę jaunų ir darbingų gyventojų migraciją į užsienį. Senstančiai bendruomenei vis sunkiau save išlaikyti, Lietuvoje ryškėja darbo jėgos stokos perspektyva. 7. Vilniaus apskritis, palyginti su ES-27 valstybių sostinių regionais, pagal gyventojų skaičių yra 19-ta, pagal teritorijos dydį – 10-ta, o pagal gyventojų skaičių 1 kv. km – 25-ta. Vilniaus miestas, palyginti su kitomis ES-27 valstybių sostinėmis, pagal gyventojų skaičių yra 18-tas, pagal teritorijos dydį – 10-tas, o pagal gyventojų skaičių 1 kv. km – 23-čias. Remiantis šiais palyginimais, galima daryti išvadą, kad tiek Vilniaus apskritis, tiek Vilniaus miestas, palyginti su ES-27 valstybių sostinėmis, turi mažai gyventojų, užima didelę teritoriją ir yra labai retai apgyvendinti. 8. Kone ketvirtadalis (7 iš 27) ES valstybių sostinių bendradarbiauja su kaimyniniais miestais, siekdamos padidinti savo regionų tarptautinį konkurencingumą. Šios sostinės ir jų partneriai yra: Viena–Bratislava, Kopenhaga–Malmė, Helsinkis–Talinas, Vilnius–Kaunas, Amsterdamas–Utrechtas–Roterdamas–Haga. 9. Ekonominio augimo ir atitinkamai gyventojų gerovės augimo spartinimas tokioje situacijoje turėtų būti vienas svarbiausių apskrities siekių. 10. Tyrimai rodo, kad teritorinė politika gali prisidėti prie šios problemos sprendimo trimis pagrindinėmis priemonėmis: 10.1. Regiono teritorinė politika gali sudaryti palankesnes sąlygas aglomeracijai – veiklos koncentracijai savo teritorijoje. Didesnė veiklos koncentracija formuoja „pridėtines“ ūkinės veiklos augimo prielaidas, formuoja ekonominio augimo „multiplikacijos efektą“. Veiklos koncentracija įgalina taupyti regiono gamtinius išteklius, išlaidas techninei infrastruktūrai, racionaliai naudoti materialinius, laiko išteklius ir gyventojų sveikatos apsaugai skirtas lėšas. Aglomeracijos lygis ypač svarbus vykstant šiuolaikiniams pasaulio ūkio struktūros pokyčiams – vis labiau plėtojantis mažai kenksmingai pramonei ir aptarnavimo sektoriui. Miestai – ūkinio gyvenimo koncentracijos židiniai – tampa patraukliausiomis vietomis tokioms investicijoms. 10.2. Tyrimai rodo, jog labai svarbi regiono ūkinio augimo sąlyga yra jo eksporto lygis. Šiuo metu Lietuvos ūkis kol kas augo daugiausia vidinio vartojimo sąskaita. Sudarydama palankesnes prielaidas ūkio restruktūrizavimui – regiono eksporto bazės plėtrai, apskrities teritorinė politika tam tikru indėliu prisidėtų prie apskrities ekonomikos spartesnio vystymo. Taigi ypač daug dėmesio turi būti skiriama inovacijų „gamybai“, aukštosioms technologijoms, tarptautinėms paslaugoms ir tarptautinei prekybai. 10.3. Svarbi ūkio augimo prielaida – regiono infrastruktūros išvystymo lygis. Vilniaus apskritis, kaip ir visa Lietuva Europos mastu – gana retai, dispersiškai apgyvendintas kraštas. Apgyvendinimo sistema klostėsi šimtmečiais, ir greitai jos pakeisti neįmanoma, todėl infrastruktūra, ryšių, transporto sistema čia yra itin svarbios augant ūkiui. 11. Ūkio augimo spartinimas – labai svarbus apskrities teritorinės plėtros strateginis tikslas, bet ne mažiau svarbus ir antrasis strateginis tikslas – apskrities gyvenimo stabilumas. Jį galima suskaidyti į keletą detalesnių užduočių. Apskrities teritorinė politika nesudarys išankstinių sąlygų ekologinei ir socialinės įtampos grėsmei, jeigu: 11.1. nebus ardoma ekologinė pusiausvyra – nebus viršijamas tas apskrities gamtos išteklių naudojimo lygis, kurį gamta gali pakelti; 11.2. nebus sekinami kultūros (visų pirma – kultūros paveldo) ištekliai; 11.3. bus mažinami socialiniai skirtumai (visų pirma – tarp miesto ir kaimo vietovių), kartu ir socialinės įtampos grėsmė; 11.4. bus mažinamas funkcinis disbalansas apskrities teritorijoje, t. y. sudaromos sąlygos darbo vietoms atsirasti ten, kur yra darbo jėgos perteklius, statyti būstą ten, kur jo stinga, plėtoti aptarnavimo infrastruktūrą ten, kur jos nepakanka, ir atvirkščiai – stabdyti aptarnavimo infrastruktūros plėtrą ten, kur yra jos perteklius, ir darbo vietų plėtrą ten, kur nėra gyventojų; 11.5. bus didinama apskrities ūkinės veiklos įvairovė ir gebėjimas persitvarkyti, prisitaikyti prie kintančių pasaulio ūkio sąlygų. Tai ypač svarbu kaimiškosioms teritorijoms. Ekologinė žemdirbystė, miškų ūkis, rekreacija, turizmas, atsižvelgiant į dabartines pasaulio ūkio tendencijas, yra perspektyviausios kaimiškųjų teritorijų ūkio sritys. 12. Šie du siekiai (pirmasis – spartesnis Vilniaus apskrities ūkio augimas, sudarant geresnes gyventojų gyvenimo sąlygas, ir antrasis – ekologine, socialine, ekonomine prasme stabilaus gyvenimo sąlygų sudarymas) yra pagrindas, ant kurio formuojama apskrities teritorinė politika šioje istorinėje situacijoje. 13. Gyventojų skaičiaus pokyčių prognozės: 13.1. Remiantis Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 metais parengtomis Lietuvos gyventojų skaičiaus pokyčių prognozėmis 2005– 2030 metams ir Vilniaus apskrities demografinėmis tendencijomis, parengti trys galimi Vilniaus apskrities gyventojų skaičiaus pokyčių prognozės variantai iki 2015 ir 2025 metų, kurie numato tokius gyventojų skaičiaus pokyčius iki 2015 metų: pesimistinis variantas – sumažėjimas 33,3 tūkst. žmonių; vidutinis variantas – sumažėjimas 4,5 tūkst. žmonių; optimistinis variantas – padidėjimas 33,3 tūkst. žmonių. 13.2. Siekiant užtikrinti plėtrai reikalingas teritorijas, Bendrojo plano sprendiniams iki 2015 metų priimtas optimistinis prognozės variantas, pagal kurį numatoma, kad gyventojų 2015 metais padaugės 33,3 tūkst. (iki 881,6 tūkst.), o 2025 metais – 92,6 tūkst. (iki 940,8 tūkst.). 14. Vilniaus apskrities savivaldybėse pagal optimistinį variantą iki 2015 metų gyventojų padaugėtų Vilniaus mieste, Vilniaus rajone ir Trakų rajone, o iki 2025 metų – ir Elektrėnuose. Prognozuojama, kad kitose Vilniaus