Kultūros Paminklai / 23 Mokslinių Straipsnių Rinkinys
Total Page:16
File Type:pdf, Size:1020Kb
Kultūros paminklai / 23 Mokslinių straipsnių rinkinys Leidinio leidybą parėmė: KULTŪROS PAVELDO DEPARTAMENTAS PRIE KULTŪROS MINISTERIJOS Vilnius „Savastis“ 2019 Sudarytojas Redaktorių kolegija: Juozas Bardauskas Prof. habil. dr. Jurgis Bučas Maketuotojas (kraštotvarka, architektūra, paveldotyra, paveldosauga) Gediminas Šinkūnas Prof. habil. dr. Mykolas Michelbertas (archeologija) Redaktorė Sigita Staškevičienė Prof. dr. Jonas Rimantas Glemža (architektūra, paveldosauga) Prof. dr. Zenonas Butkus Vilniaus universitetas (istorija, paveldotyra) Viršeliuose: Dr. Dalia Klajumienė Vilniaus dailės akademija Bilionių piliakalnis, Šilalės r. žiemą. (menotyra, sakralinis paveldas) 2017 m. gruodis Gintauto Zabielos nuotr. Doc. dr. Algis Kasperavičius Vilniaus universitetas (istorija) Burbiškio dvaro rūmai, Anykščių r. 2018 m. Gedimino Šinkūno nuotr. Doc. dr. Algimantas Merkevičius Vilniaus universitetas (archeologija, paveldotyra) Dr. Nijolė Rauckienė (kultūros paveldo restauravimo technologijos, paveldotyra) Dr. Dalia Vasiliūnienė Lietuvos kultūros tyrimų institutas (menotyra, sakralinis ir liaudies meno paveldas) Doc. dr. Gintautas Zabiela Klaipėdos universitetas (archeologija, paveldotyra) Juozas Bardauskas Kultūros paveldo centras (istorija, paveldosauga) Leidinio bibliografinė informacija pateikiama Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Nacionalinės Kolegijos adresas: bibliografijos duomenų banke (NBDB). Mokyklos g. 5-30, LT-08413 Vilnius ISSN 1392-155X © Straipsnių autoriai © „Savastis“ Kazys Misius gotas rūpintis archeologiniais kasinėji- mais, o Valerijonas Verbickas – senovės LietuVos KuLtūRos rūmais bei statiniais. Netrukus į komi- pamiNKLų ReGistRAciJA siją pakviestas Konstantinas Jablonskis iR Jų APsAuGos ir Vladimiras Dubeneckis, o vėliau – oRGANizaviMAs Eduardas Volteris, Paulius Galaunė ir 1934–1936 metais kiti. Valstybės archeologijos komisijos tiktai trijų straipsnių įstatymas prezi- dento pasirašytas 1919 m. rugpjūčio 18 d. Švietimo ministerijai pavaldi Straipsnyje apžvelgiami 1919 m. įsteig Valstybės archeologijos komisija ėmė tos Valstybės archeologijos komisijos rūpintis apsaugoti senus dokumentus, veik los paskutinieji 1934–1936 metai. įsteigti Centrinį valstybės archyvą, Tai ryškiausias Lietuvos Respublikos gelbėti nuniokotus ir gadinamus reikš- metų kultūros paminklų apsaugos epizo mingiausius architektūros paminklus ir das. 1934 m. Kultūros ministerija įsteigė kt. 1920–1921 m. perimti valstybės ži- Senovės paminklų apsaugos referentūrą, nion kelių be deramos priežiūros likusių kuri veikė Valstybės archeologijos komi dvarų archyvai, bibliotekos, meno kū- sijos vardu. Tuo laiku buvo atlikti Lietu riniai. 1921 m. VAK narys P. Galaunė vos kultūros paminklų registracijai rei buvo deleguotas ekspertu derybose su kalingi parengiamieji darbai. Pasitelkus Rusija dėl išvežtų iš Lietuvos kultūros šimtus bendradarbių buvo registruojami vertybių grąžinimo. Nuo 1921 m. VAK kultūros paminklai, sudaromos jų bylos. vykdė ir archeologinius kasinėjimus. Nors nebuvo paminklosaugos įstatymo, Iš kuklaus VAK biudžeto nuo 1923 m. pavyko palyginti sėkmingai organizuo būdavo užsakomi reikšmingiausių Kau- ti ir kultūros paminklų apsaugą. Be to, no architektūros paminklų matavimai, plačiu mastu buvo renkami įvairūs mu planai, nuotraukos. Nuo 1921 m. VAK ziejiniai eksponatai, surašomas Lietuvos rengė ir teikė vyriausybei paminklų žemės vardynas. apsaugą reglamentuojančių įstatymų Reikšminiai žodžiai: Valstybės ar projektus, tačiau nė vienas iš jų nebu- cheologijos komisija, Senovės paminklų vo priimtas. Nesant reikiamų kultūros apsaugos referentūra, Paminklosauga, paminklų apsaugos įstatymų ir neski- Vladas Pryšmantas, Kazys Alminas, riant bent minimalių normaliai veiklai Aleksandras Lengvinas, Adolfas Nava reikalingų lėšų, 1925 m. lapkričio 19 d. rackas, Emilis Ferdinandas Šneideraitis. visi nariai iš VAK pasitraukė. 1926 m. Švietimo ministerijos sudaryta nauja Įžanga komisija faktiškai veiklos nepradėjo, Tado Daugirdo iniciatyva 1919 m. ge- nes taip tikėjosi paveikti vyriausybę gužės 28 d. įvyko pasitarimas, kuriame priimti jos darbui svarbius įstatymus. nutarta steigti Valstybės archeologijos Nors pa mink losaugos įstatymas ne- komisiją (VAK). Numatyti šie pagrin- pasirodė, tarpininkaujant universiteto diniai komisijos uždaviniai: ieškoti ir mokslininkams 1930 m. VAK buvo at- saugoti tautų gyvenusių ir gyvenančių kurta (pirmininkas K. Jablonskis). Svar- Lietuvoje senovės liekanas; rinkti ži- biausiomis atkurtos VAK veiklos kryp- nias apie senovės paminklus ir juos ap- timis tapo etnografiniai tyrimai ir kul- rašyti; tyrinėti ir įvertinti tą medžiagą. tūros pamink lų sąrašo sudarymas. Ignas Dar neįteisinta komisija pradėjo rengti Končius parengė etnografinių tyrimų posėdžius. VAK pirmininku išrinktas programą ir reikiamas anketas. 1931 ir T. Daugirdas. Vladas Nagevičius įparei- 1932 m. suorganizuotos ekspedicijos 3 ISSN 1392155X Kultūros paminklai / 23 2019 Mokslo darbai etnografiniams paminklams aprašyti architektūros, istorijos ir etnografinius ir užfiksuoti piešiniuose, nuotraukose. paminklus. Kursų programą parengti pa- Neturėdama nė vieno etatinio darbuo- skirti šie nariai: I. Končius, V. Švipas ir tojo, Valstybės archeologijos komisija P. Tarasenka [2]. iki 1934 m. nepradėjo net paruošiamųjų Kitame balandžio 5 d. VAK posėdyje darbų kultūros paminklams registruoti. buvo svarstomas I. Končiaus pranešimas, kaip reiktų fiksuoti ir registruoti etnogra- Valstybės archeologijos komisija finius paminklus. P. Tarasenka, kalbėjo, ir senovės paminklų apsaugos kad archeologiniams paminklams galima referentūra iš karto siųsti registratorius, kurie turėtų Siekiant pagerinti kultūros paminklų registruoti ne tiktai žinomus, bet ir aptik- apsaugą, 1934 m. sausio 11 d. Švietimo tus nepažymėtus archeologijos pamink- ministerija įsteigė Senovės paminklų ap- lus. Pritarta ir pasiūlytai kursų progra- saugos referentūrą ir jos vadovu paskyrė mai. Nutarta prašyti priimti etatiniu VAK ekonomistą, neabejingą Lietuvos isto- darbuotoju Kazį Paunksnį. Balandžio rijai ir jos kultūros paminklams, Vladą 9 d. posėdyje paaiškėjo, kad dėl VAK Pryšmantą. Jis Vokietijoje buvo studi- dar nepaskirtų lėšų Senovės paminklų javęs politikos mokslus, o Kauno uni- registratorių kursus tenka atidėti vėles- versitete – teisę ir ekonomiką. Jau buvo niam laikui. Siūlyta kursų vedėju paskirti paskelbęs straipsnį apie lietuvių seno- V. Pryšmantą [3]. vės turtus [1]. Referentūra buvo pavaldi Švietimo ministerijos Kultūros reikalų senovės paminklų apsaugos kursai departamentui, kurio direktoriumi tada Buvo parengtas Senovės paminklų ap- dirbo Antanas Juška. V. Pryšmantas kartu saugos kursų statutas, kurį 1934 m. ge- buvo paskirtas ir Valstybės archeologijos gužės 1 d. patvirtino Švietimo ministras komisijos nariu. Juozas Tonkūnas. Kursų tikslas – pa- 1934 m. kovo 24 d. VAK posėdyje teikti klausytojams senovės paminklų buvo pranešta apie Valstybės tarybos apsaugos pagrindus ir išmokyti juos ap- posėdį, kuriame buvo svarstomas ir Se- rašyti tokius paminklus. Kursų vedėju novės kultūros paminklų apsaugos įsta- paskirtas V. Pryšmantas. Pradėti veiklą tymo projektas. Ministras pirmininkas numatyta nuo lapkričio mėn. pradžios. įpareigojo Valstybės tarybą apsvarstyti Į kursus priimami asmenys turėjo būti paminklų apsaugos įstatymo projektą baigę bent aukštesnę mokyklą, pirmeny- kartu su Vytauto Didžiojo kultūros mu- bė teikta baigusiems meno ir technikos ziejaus statuto projektu. Tai reiškė, kad mokyklas, o taip pat atsargos karinin- senovės paminklų apsaugos įstatymo kams. Kursų paskaitoms skirta 151 va- greitai nebus. Posėdyje P. Tarasenka pa- landa. Kursams lėšas skyrė Švietimo mi- siūlė nelaukti, kol bus išleistas Senovės nisterija. Juose numatyti dėstyti dalykai paminklų apsaugos įstatymas ir organi- ir jų apimtis parodyti 1 lentelėje. Be to, zuoti sisteminę archeologijos paminklų 1935 m. pavasarį klausytojai, vadovau- registraciją, atliekant žvalgomuosius ty- jami dėstytojų, turėjo atlikti praktinius rimus. Sėkmingai senovės paminklų re- senovės paminklų registravimo darbus gistracijai reikėjo numatyti registracijos lauke. Archeologijos paminklams ap- vykdymo būdus, žinių rinkimo šaltinius, rašyti ir fotografuoti buvo numatytos parengti darbo dokumentus, tipinius 3 išvykos, kurioms skirta 60 valandų. blankus. Svarbiausia – registracijai rei- Dar 40 valandų buvo skirta keturioms kėjo paruoštų bendradarbių. Todėl nutar- ekskursijoms liaudies architektūros ir ta surengti kursus asmenims, norintiems etnografijos paminklams pažinti ir juos registruoti ir aprašinėti archeologijos, fotografuoti [4]. 4 Kazys Misius Lietuvos kultūros paminklų registracija ir jų apsaugos organizavimas 1934–1936 metais 1 lentelė. Senovės paminklų kursų programa eil. nr. Dėstomi dalykai Valandų kiekis Dėstytojas 1. Lietuvos archeologijos įvadas 20 Dr. Jonas Puzinas 2. Lietuvos archeologiniai paminklai 35 Petras Tarasenka 3. Lietuvių liaudies architektūros paminklai 15 Achit. Vladas Švipas 4. Lietuvių etnografiniai paminklai 18 Prof. Ignas Končius 5. Plastikos, meno ir taikomojo meno paminklai 18 Doc. Paulius Galaunė 6. Topografinės nuotraukos ir fotografavimas 30 Majoras Povilas Krištupavičius 7. Paminklų apsaugos įstatymdavystė ir organizacija 15 Vladas Pryšmantas Iš viso 151 Atlikus visus parengiamuosius darbus, Pet ras Rauduvė, Kipras Šaulys, Telesfo- susitarus dėl patalpų kursų klausyto- ras Valius, Bronius Žekonis, dailėtyrinin- jams, 1934 m. spalio 13 ir 15 dienomis kė Akvilė Mikėnaitė ir kiti. Minėtus kur- svarbiausiuose dienraščiuose paskelbtos sus taip pat lankė poetas Kazys Zupka,