Lietuvos Kultūra AUKŠTAITIJOS PAPROČIAI
Total Page：16
File Type：pdf, Size：1020Kb
LIETUVOS ISTORIJOS INSTITUTAS Rasa Paukštytė-Šaknienė, Vida Savoniakaitė, Žilvytis Šaknys, Irma Šidiškienė Lietuvos kultūra AUKŠTAITIJOS PAPROČIAI Sudarytojas ŽILVYTIS ŠAKNYS VILNIUS ŁII 2007 UDK 392(474.5) Li285 Tyrimus rėmė LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTERIJA Knygos leidybą rėmė LITUANISTIKOS TRADICIJŲ IR PAVELDO ĮPRASMINIMO KOMISIJA Recenzentai prof, habil. dr. Romualdas Apanavičius prof, habil. dr. Irena Regina Merkienė doc. dr. Jonas Mardosa ISBN 978-9986-780-96-0 © Lietuvos istorijos institutas, 2007 © Straipsnių autoriai, 2007 TURINYS ĮVADAS (Žilvytis Šaknys) 9 Foreword (Žilvytis Šaknys) 14 Rasa Paukštytė-Šaknienė VAIKO GIMTIES SOCIALINIO ĮTEISINIMO PAPROČIAI 17 Tyrimų metodika 18 Krikšto motyvacija 20 Krikšto laikas 21 Krikštatėvių parinkimas 23 Krikšto marškinėlių išvaizda ir jų apeiginė prasmė 26 Krikšto marškinėlių forma 26 Krikšto marškinėlių apeiginė reikšmė 27 Krikšto marškinėlių saugojimo laikas 28 Krikštynų apeigos 29 Apeigos iki krikšto: krikštatėvių, senelės(ių) vaidmuo 29 Krikštas bažnyčioje 30 Apeigos po krikšto: krikštatėvių vaidmuo 31 Krikštynų vaišės ir jų mastas 32 Krikštatėvių ir krikštavaikių tarpusavio santykiai 33 Sovietinės vardynos 36 Aukštaičių krikštynų papročių savitumai 38 Išvados 38 Šaltiniai ir literatūra 40 Customs of Social Legitimisation of the Child's Birth (Summary) 43 5 Žilvytis Šaknys JAUNIMO INICIACINIAI IR KALENDORINIAI PAPROČIAI 65 Tyrimų metodika 67 Trumpa kalendorinių ir iniciacinių papročių sovietizacijos ir sekuliarizacijos apžvalga 68 Iniciaciniai papročiai 70 Sovietinės iniciacinės apeigos 71 Tradicinių iniciacinių apeigų raiška. Merginų apeigos 71 Naujokų „krikštynos" 71 Pirmasis pasas 72 Pirmasis atlyginimas 72 Advento ir gavėnios sambūriai 72 Kalendorinių švenčių vakarėliai 75 Kalėdų vakarėliai 75 Naujųjų metų vakarėliai 75 Užgavėnių vakarėliai 76 Velykų vakarėliai 76 Sekminių vakarėliai 76 Joninių vakarėliai 77 Jaunimo vaikštynės 77 Kalėdų persirengėliai 77 Trijų karalių persirengėliai 78 Užgavėnių persirengėliai 78 Velykų vaikštynės. Lalavimas 80 Sekminių sambūriai 80 Margučiai 82 Laistymasis 82 Supimasis 83 Šventinės ugnys 83 Laužai 83 Fejerverkai 84 Vedybiniai spėjimai. Priviliojimai 84 Vedybiniai spėjimai 84 Priviliojimai 85 6 Aukštaičių kalendorinių švenčių savitumai 86 Išvados 87 Šaltiniai ir literatūra 88 Youth Initiation and Calendar Customs (Summary) 91 Irma Šidiškienė KULTŪRINIO TAPATUMO GAIRĖS. SIMBOLINIAI VEIKSMAI VESTUVĖSE 117 Tyrimų metodika 119 Vedybų būtis: siekiai ir sprendimai 120 Sutartuvės 120 Vestuvių apeigų pasirinkimas ir vertinimas 122 Vestuvių puotos vieta 126 Vestuvių apeigos: kontaktiniai simboliniai veiksmai 128 Vestuvių išvakarės 128 Jaunikio sutikimas 129 Tėvai išleidžia jaunuosius 131 Vykimas namo po santuokos 131 Kelio užtvėrimas 132 Jaunųjų pasirengimo gyventi savarankiškai patikrinimas (išbandymai) 133 Tėvai pasitinka jaunuosius 133 Stalo (sodo) išpirkimas 134 Šokiai grįžus po santuokos 134 Dovanojimas 135 Vestuvių pabaiga 136 Vestuvių apeigos: statusiniai simboliniai veiksmai 137 Jaunieji 137 Gaubtuvės 138 Pamergės ir pabroliai 139 Piršliai, svotai 140 Išvados 141 Šaltiniai ir literatūra 142 The Landmarks of Cultural Identity: Symbolic Actions at a Wedding (Summary) 145 7 Vida Savoniakaitė BENDRA, BET SAVA: APIE ŠIUOLAIKINIUS AUKŠTAIČIUS 169 Aukštaičiai: vaikai iš to paties kaimo 171 Vietiškumas ir etniškumas 173 Kasdienė būtis 176 Kultūra ir papročiai 180 Išvados 185 Šaltiniai ir literatūra 186 Common Yet Ones'Own: On the Present-day of Aukštaitians (Summary) 188 ŽEMĖLAPIŲ RODYKLĖ / INDEX OF MAPS 208 VIETOVARDŽIŲ RODYKLĖ 210 8 KULTŪRINIO TAPATUMO GAIRES. SIMBOLINIAI VEIKSMAI VESTUVĖSE IRMA ŠIDIŠKIENĖ Kultūriniai socialiniai procesai ir reiškiniai tiriami įvai giniai veiksmai", yra pastovesni nei verbaliniai elementai riais kampais. Viena iš tyrimo krypčių yra tapatumo raiška. (Leeds-Hurwitz 2002: 106). Jie organizuoja vestuvių Analizuojant tapatumus, išryškėja tam tikri procesai, arba vyksmą. Tai iš dalies patvirtina ir Katarzyna Łeńska-Bąk, struktūros, iš kurių matyti, kaip žmonės modeliuoja, kuria kad, keičiantis pasaulėžiūrai, nykstant maginės pasaulė kultūrą, sociumą. Šioje studijoje tapatumas suvokiamas jautos išraiškai, kur vestuvių organizavimo pagrindas kaip išraiškos priemonė, sudaranti kultūros bruožų for buvo verbalinis tekstas ir tikėjimas magine žodžio galia, mavimo pagrindą. Tapatumas nėra vienalytis reiškinys, kinta ir trumpėja apeigos, apsiribodamos stereotipinėmis tai labiau neapibrėžtas kompleksas įvairių dalykų, per iormuluotėmis ar net apsieinama be žodžių - čia svar kuriuos jis reiškiasi. Tyrimui pasirinktos viešos šeiminės biausia yra gestai ir laikysena (Łeńska-Bąk 1999: 179). apeigos - vestuvės. Jos tyrimams dažnai pasitelkiamos Kalbant apie lietuvių vestuvių tyrinėjimus ir apibūdi siekiant nustatyti komunikacijos, tapatumų poveikį visuo nimus pažymėtume, kad buvo nagrinėjami atskiri simbo menės gyvenimui. Šiomis apeigomis viešai įforminama liai, atskiros vestuvių papročių apeigos ir jų prasmių gene jaunųjų statuso kaita. Simboliniai veiksmai1 yra sudėtinė zė. Kai kuriuose darbuose atskleidžiami įvairūs pasaulėjautos, vestuvių apeigų dalis, kuri ne tik sudaro struktūrinį pa šeimos istorijos, socialinių santykių ir kiti rakursai. Trum grindą, bet ir yra informatyvūs kartografavimo objektai. pai paminėsime autorius, tyrusius lietuvių apeigas, jų kaitą Struktūrinio pagrindo įvairovę, kitimą sudaro kokių nors XX amžiuje, pažvelgsime, kas nuveikta tiriant XX a. II artefaktų perėmimas iš paveldo ar naujų elementų įtrau pusės Aukštaitijos regiono vestuvių apeigas. kimas į apeigas. Vienų ir kitų interpretacija atskleidžia Pirmuosiuose lietuvių vestuvių tyrimuose dėmesys žmonių (kuriamą ir perimtą) kultūrinį identitetą. Be to, kreiptas į vestuvių priešistorės rekonstrukciją ir archeti simboliniais veiksmais visuomet perkuriamos senos ar pinių mąstymo formų paiešką. Tai Juozo Baldausko-Bal- kartu kuriamos naujos prasmės. Vestuvių apeigų simbo džiaus (Baldžius 1940, Baldauskas 1935), Pranės Dundu liniai veiksmai, anot S. R. Charslcy, kaip „materialūs apei lienės (Dundulienė 2002) darbai. Vėliau vestuvių apeigos 1 Vestuvių apeigos susideda iš simbolinių veiksmų, kuriuos lydi verbaliniai tekstai, dainos ir žaidimai, šokiai, tikėjimų sąlygotos elgsenos. Simboliniai veiksmai žymi tam tikro etapo, momento pradžią ir kito pabaigą, t. y. jų ribą. Skirtumai tarp žaidimų, tikėjimų sąlygotų elgsenų ir simbolinių veiksmų dažnai yra sąlyginiai, nes laikui bėgant, t. y. keičiantis socialinei, ekonominei, kultūrinei situacijai, kinta ir vestuvių apeigų prasmės, o jose atliekamų veiksmų prasmės „migruoja", t. y. vietoj simbolinių veiksmų (ribinių) jie tampa žaidimais ar tikėjimu sąlygota elgsena. 117 Irma Šidiškienė buvo siejamos su rimties, sakrališkumo dimensija (Čepienė 3-iojo ketvirčio kaimo gyventojų lietuvių vestuvių apibū 1977). Irena Čepienė, kalbėdama apie apeigų nykimą, pa dinimas (Čepienė 1972). prasčiausiai atskirų simbolinių veiksmų nepriskiria prie Kita tyrimų kryptis - etniškumo raiška vestuvėse. vestuvinių apeigų, t. y. juos priskiria prie paprasčiausių Svarbus tyrimas tautinių mažumų vestuvių apeigų srityje linksmybių, žaidimų. atliktas apie XX a. JAV lietuvių vestuves. Liucijos Baš Angelė Vyšniauskaitė išsamiai tyrinėjo lietuvių šeimos kauskaitės straipsnyje „Kokios yra tikrosios lietuviškos sandaros pokyčius, vedybas ir jų raidą. Išnagrinėjusi vestuvės" nagrinėjami lietuvių vestuvių struktūriniai pa vestuvių apeigų ciklą, kurį pateikė eigos tvarka, moksli kitimai ir gvildenami etniškumo klausimai (Baškauskaitė ninkė nustatė, kad XX a. II pusėje pakito lietuvių vestu 1979). Siekdama nustatyti, kaip kito lietuviškumo bruožai vių sandara, turinys ir forma, išnyko sritiniai savitumai, skirtingose erdvėse (sovietų okupuotoje Lietuvoje ir tarp vestuvių apeigų „sakralumą užgožė pramogos" (Vyšniaus JAV gyvenančių lietuvių), ji pateikė apibendrintus trum kaitė 1995: 394). Apeigų kategorijai A. Vyšniauskaitė ir pus XIX a., sovietmečio ir JAV gyvenančių lietuvių vestu I. Čepienė nepriskyrė linksminimosi veiksmų (plačiau žr. vių apibūdinimus. Pasitelkusi Jono Balio išskirtus lietu Šidiškienė 2003). Vis dėlto jų darbuose lieka neaiški riba vių vestuvėms būdingus septynis papročių bruožus ir tarp apeigų ir „pramogų", arba linksmybių, pokštų. Dažnai lygindama atskirus aprašus, autorė priėjo prie išvados, akcentuojamas simbolinių veiksmų turinio kitimas, t. y. kad visuose šiuose papročiuose tvirtai išlieka tik rūtos, maginės ar kitokios apeiginės prasmės virtimas pokštu. iš dalies vestuvinės dainos ir tai, kad dažniausiai tėvai Tačiau ir linksmas simbolinis veiksmas gali būti maginis, sutinka jaunuosius su vynu, duona ir druska. Struktūri lygiai kaip ir triukšmo kėlimas, kurio apeigiškumu minė niai vestuvių apeigų palyginimai leidžia pastebėti, kad tos autorės neabejojo. Apeigų aiškinimas keičiasi kartu simboliniai veiksmai iš tiesų yra vieni iš pastoviausių su kultūra, todėl kinta turinys, bet ar kinta esmė? Ar elementų ir sukuria etninio simbolio prasmę. pakitus simbolinių veiksmų turiniui, t. y. kai kitaip nei Apskritai lietuvių vestuvių tyrimai yra pakankamai anksčiau aiškinamas ir komentuojamas veiksmas, pakinta išsamūs, nors ir stokojama apeigų kitimo analizės. Mi pati jų esmė? Tai klausimai, kurie dar gerai neišgvildenti. nėtuose darbuose atskirų simbolinių veiksmų nykimas XX a. 8-9-ąjame dešimtmetyje Lietuvos etnologai pra traktuojamas kaip tam tikras kultūrinis praradimas, papro dėjo tyrinėti dabarties liaudies kultūrą. Pasirodė pirmieji čių deformacijos. Vestuvių struktūra XX a. II