LIETUVOS ISTORIJOS INSTITUTAS

Rasa Paukštytė-Šaknienė, Vida Savoniakaitė, Žilvytis Šaknys, Irma Šidiškienė Lietuvos kultūra AUKŠTAITIJOS PAPROČIAI

Sudarytojas ŽILVYTIS ŠAKNYS

VILNIUS ŁII 2007 UDK 392(474.5) Li285

Tyrimus rėmė

LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTERIJA

Knygos leidybą rėmė LITUANISTIKOS TRADICIJŲ IR PAVELDO ĮPRASMINIMO KOMISIJA

Recenzentai prof, habil. dr. Romualdas Apanavičius prof, habil. dr. Irena Regina Merkienė doc. dr. Jonas Mardosa

ISBN 978-9986-780-96-0 © Lietuvos istorijos institutas, 2007 © Straipsnių autoriai, 2007 TURINYS

ĮVADAS (Žilvytis Šaknys) 9 Foreword (Žilvytis Šaknys) 14

Rasa Paukštytė-Šaknienė VAIKO GIMTIES SOCIALINIO ĮTEISINIMO PAPROČIAI 17 Tyrimų metodika 18 Krikšto motyvacija 20 Krikšto laikas 21 Krikštatėvių parinkimas 23 Krikšto marškinėlių išvaizda ir jų apeiginė prasmė 26 Krikšto marškinėlių forma 26 Krikšto marškinėlių apeiginė reikšmė 27 Krikšto marškinėlių saugojimo laikas 28 Krikštynų apeigos 29 Apeigos iki krikšto: krikštatėvių, senelės(ių) vaidmuo 29 Krikštas bažnyčioje 30 Apeigos po krikšto: krikštatėvių vaidmuo 31 Krikštynų vaišės ir jų mastas 32

Krikštatėvių ir krikštavaikių tarpusavio santykiai 33 Sovietinės vardynos 36

Aukštaičių krikštynų papročių savitumai 38 Išvados 38 Šaltiniai ir literatūra 40 Customs of Social Legitimisation of the Child's Birth (Summary) 43

5 Žilvytis Šaknys JAUNIMO INICIACINIAI IR KALENDORINIAI PAPROČIAI 65

Tyrimų metodika 67 Trumpa kalendorinių ir iniciacinių papročių sovietizacijos ir sekuliarizacijos apžvalga 68 Iniciaciniai papročiai 70

Sovietinės iniciacinės apeigos 71 Tradicinių iniciacinių apeigų raiška. Merginų apeigos 71 Naujokų „krikštynos" 71 Pirmasis pasas 72 Pirmasis atlyginimas 72

Advento ir gavėnios sambūriai 72 Kalendorinių švenčių vakarėliai 75 Kalėdų vakarėliai 75 Naujųjų metų vakarėliai 75 Užgavėnių vakarėliai 76 Velykų vakarėliai 76 Sekminių vakarėliai 76 Joninių vakarėliai 77

Jaunimo vaikštynės 77

Kalėdų persirengėliai 77 Trijų karalių persirengėliai 78 Užgavėnių persirengėliai 78 Velykų vaikštynės. Lalavimas 80 Sekminių sambūriai 80

Margučiai 82

Laistymasis 82

Supimasis 83

Šventinės ugnys 83

Laužai 83 Fejerverkai 84 Vedybiniai spėjimai. Priviliojimai 84

Vedybiniai spėjimai 84 Priviliojimai 85

6 Aukštaičių kalendorinių švenčių savitumai 86

Išvados 87 Šaltiniai ir literatūra 88 Youth Initiation and Calendar Customs (Summary) 91

Irma Šidiškienė KULTŪRINIO TAPATUMO GAIRĖS. SIMBOLINIAI VEIKSMAI VESTUVĖSE 117

Tyrimų metodika 119 Vedybų būtis: siekiai ir sprendimai 120

Sutartuvės 120 Vestuvių apeigų pasirinkimas ir vertinimas 122 Vestuvių puotos vieta 126 Vestuvių apeigos: kontaktiniai simboliniai veiksmai 128 Vestuvių išvakarės 128 Jaunikio sutikimas 129 Tėvai išleidžia jaunuosius 131 Vykimas namo po santuokos 131 Kelio užtvėrimas 132 Jaunųjų pasirengimo gyventi savarankiškai patikrinimas (išbandymai) 133 Tėvai pasitinka jaunuosius 133 Stalo (sodo) išpirkimas 134

Šokiai grįžus po santuokos 134 Dovanojimas 135 Vestuvių pabaiga 136 Vestuvių apeigos: statusiniai simboliniai veiksmai 137

Jaunieji 137 Gaubtuvės 138 Pamergės ir pabroliai 139 Piršliai, svotai 140 Išvados 141 Šaltiniai ir literatūra 142 The Landmarks of Cultural Identity: Symbolic Actions at a Wedding (Summary) 145

7 Vida Savoniakaitė BENDRA, BET SAVA: APIE ŠIUOLAIKINIUS AUKŠTAIČIUS 169 Aukštaičiai: vaikai iš to paties kaimo 171 Vietiškumas ir etniškumas 173 Kasdienė būtis 176 Kultūra ir papročiai 180 Išvados 185 Šaltiniai ir literatūra 186 Common Yet Ones'Own: On the Present-day of Aukštaitians (Summary) 188 ŽEMĖLAPIŲ RODYKLĖ / INDEX OF MAPS 208 VIETOVARDŽIŲ RODYKLĖ 210

8 KULTŪRINIO TAPATUMO GAIRES. SIMBOLINIAI VEIKSMAI VESTUVĖSE IRMA ŠIDIŠKIENĖ

Kultūriniai socialiniai procesai ir reiškiniai tiriami įvai­ giniai veiksmai", yra pastovesni nei verbaliniai elementai riais kampais. Viena iš tyrimo krypčių yra tapatumo raiška. (Leeds-Hurwitz 2002: 106). Jie organizuoja vestuvių Analizuojant tapatumus, išryškėja tam tikri procesai, arba vyksmą. Tai iš dalies patvirtina ir Katarzyna Łeńska-Bąk, struktūros, iš kurių matyti, kaip žmonės modeliuoja, kuria kad, keičiantis pasaulėžiūrai, nykstant maginės pasaulė­ kultūrą, sociumą. Šioje studijoje tapatumas suvokiamas jautos išraiškai, kur vestuvių organizavimo pagrindas kaip išraiškos priemonė, sudaranti kultūros bruožų for­ buvo verbalinis tekstas ir tikėjimas magine žodžio galia, mavimo pagrindą. Tapatumas nėra vienalytis reiškinys, kinta ir trumpėja apeigos, apsiribodamos stereotipinėmis tai labiau neapibrėžtas kompleksas įvairių dalykų, per iormuluotėmis ar net apsieinama be žodžių - čia svar­ kuriuos jis reiškiasi. Tyrimui pasirinktos viešos šeiminės biausia yra gestai ir laikysena (Łeńska-Bąk 1999: 179). apeigos - vestuvės. Jos tyrimams dažnai pasitelkiamos Kalbant apie lietuvių vestuvių tyrinėjimus ir apibūdi­ siekiant nustatyti komunikacijos, tapatumų poveikį visuo­ nimus pažymėtume, kad buvo nagrinėjami atskiri simbo­ menės gyvenimui. Šiomis apeigomis viešai įforminama liai, atskiros vestuvių papročių apeigos ir jų prasmių gene­ jaunųjų statuso kaita. Simboliniai veiksmai1 yra sudėtinė zė. Kai kuriuose darbuose atskleidžiami įvairūs pasaulėjautos, vestuvių apeigų dalis, kuri ne tik sudaro struktūrinį pa­ šeimos istorijos, socialinių santykių ir kiti rakursai. Trum­ grindą, bet ir yra informatyvūs kartografavimo objektai. pai paminėsime autorius, tyrusius lietuvių apeigas, jų kaitą Struktūrinio pagrindo įvairovę, kitimą sudaro kokių nors XX amžiuje, pažvelgsime, kas nuveikta tiriant XX a. II artefaktų perėmimas iš paveldo ar naujų elementų įtrau­ pusės Aukštaitijos regiono vestuvių apeigas. kimas į apeigas. Vienų ir kitų interpretacija atskleidžia Pirmuosiuose lietuvių vestuvių tyrimuose dėmesys žmonių (kuriamą ir perimtą) kultūrinį identitetą. Be to, kreiptas į vestuvių priešistorės rekonstrukciją ir archeti­ simboliniais veiksmais visuomet perkuriamos senos ar pinių mąstymo formų paiešką. Tai Juozo Baldausko-Bal- kartu kuriamos naujos prasmės. Vestuvių apeigų simbo­ džiaus (Baldžius 1940, Baldauskas 1935), Pranės Dundu­ liniai veiksmai, anot S. R. Charslcy, kaip „materialūs apei­ lienės (Dundulienė 2002) darbai. Vėliau vestuvių apeigos

1 Vestuvių apeigos susideda iš simbolinių veiksmų, kuriuos lydi verbaliniai tekstai, dainos ir žaidimai, šokiai, tikėjimų sąlygotos elgsenos. Simboliniai veiksmai žymi tam tikro etapo, momento pradžią ir kito pabaigą, t. y. jų ribą. Skirtumai tarp žaidimų, tikėjimų sąlygotų elgsenų ir simbolinių veiksmų dažnai yra sąlyginiai, nes laikui bėgant, t. y. keičiantis socialinei, ekonominei, kultūrinei situacijai, kinta ir vestuvių apeigų prasmės, o jose atliekamų veiksmų prasmės „migruoja", t. y. vietoj simbolinių veiksmų (ribinių) jie tampa žaidimais ar tikėjimu sąlygota elgsena.

117 Irma Šidiškienė

buvo siejamos su rimties, sakrališkumo dimensija (Čepienė 3-iojo ketvirčio kaimo gyventojų lietuvių vestuvių apibū­ 1977). Irena Čepienė, kalbėdama apie apeigų nykimą, pa­ dinimas (Čepienė 1972). prasčiausiai atskirų simbolinių veiksmų nepriskiria prie Kita tyrimų kryptis - etniškumo raiška vestuvėse. vestuvinių apeigų, t. y. juos priskiria prie paprasčiausių Svarbus tyrimas tautinių mažumų vestuvių apeigų srityje linksmybių, žaidimų. atliktas apie XX a. JAV lietuvių vestuves. Liucijos Baš­ Angelė Vyšniauskaitė išsamiai tyrinėjo lietuvių šeimos kauskaitės straipsnyje „Kokios yra tikrosios lietuviškos sandaros pokyčius, vedybas ir jų raidą. Išnagrinėjusi vestuvės" nagrinėjami lietuvių vestuvių struktūriniai pa­ vestuvių apeigų ciklą, kurį pateikė eigos tvarka, moksli­ kitimai ir gvildenami etniškumo klausimai (Baškauskaitė ninkė nustatė, kad XX a. II pusėje pakito lietuvių vestu­ 1979). Siekdama nustatyti, kaip kito lietuviškumo bruožai vių sandara, turinys ir forma, išnyko sritiniai savitumai, skirtingose erdvėse (sovietų okupuotoje Lietuvoje ir tarp vestuvių apeigų „sakralumą užgožė pramogos" (Vyšniaus­ JAV gyvenančių lietuvių), ji pateikė apibendrintus trum­ kaitė 1995: 394). Apeigų kategorijai A. Vyšniauskaitė ir pus XIX a., sovietmečio ir JAV gyvenančių lietuvių vestu­ I. Čepienė nepriskyrė linksminimosi veiksmų (plačiau žr. vių apibūdinimus. Pasitelkusi Jono Balio išskirtus lietu­ Šidiškienė 2003). Vis dėlto jų darbuose lieka neaiški riba vių vestuvėms būdingus septynis papročių bruožus ir tarp apeigų ir „pramogų", arba linksmybių, pokštų. Dažnai lygindama atskirus aprašus, autorė priėjo prie išvados, akcentuojamas simbolinių veiksmų turinio kitimas, t. y. kad visuose šiuose papročiuose tvirtai išlieka tik rūtos, maginės ar kitokios apeiginės prasmės virtimas pokštu. iš dalies vestuvinės dainos ir tai, kad dažniausiai tėvai Tačiau ir linksmas simbolinis veiksmas gali būti maginis, sutinka jaunuosius su vynu, duona ir druska. Struktūri­ lygiai kaip ir triukšmo kėlimas, kurio apeigiškumu minė­ niai vestuvių apeigų palyginimai leidžia pastebėti, kad tos autorės neabejojo. Apeigų aiškinimas keičiasi kartu simboliniai veiksmai iš tiesų yra vieni iš pastoviausių su kultūra, todėl kinta turinys, bet ar kinta esmė? Ar elementų ir sukuria etninio simbolio prasmę. pakitus simbolinių veiksmų turiniui, t. y. kai kitaip nei Apskritai lietuvių vestuvių tyrimai yra pakankamai anksčiau aiškinamas ir komentuojamas veiksmas, pakinta išsamūs, nors ir stokojama apeigų kitimo analizės. Mi­ pati jų esmė? Tai klausimai, kurie dar gerai neišgvildenti. nėtuose darbuose atskirų simbolinių veiksmų nykimas XX a. 8-9-ąjame dešimtmetyje Lietuvos etnologai pra­ traktuojamas kaip tam tikras kultūrinis praradimas, papro­ dėjo tyrinėti dabarties liaudies kultūrą. Pasirodė pirmieji čių deformacijos. Vestuvių struktūra XX a. II pusėje sky­ A. Vyšniauskaitės, I. Čepienės ir Vlado Statkevičiaus rėsi nuo ankstesnio XX a. laikotarpio vestuvių. Tuos lokaliniai XX a. II pusės (iki XX a. 9-ojo dešimtmečio) skirtumus, jų pokyčių tendencijas panašiai aiškino etno­ įvairių Lietuvos kaimo vietovių vestuvių apibūdinimai ir logai, tyrinėję rusų, lenkų, lietuvių vedybų papročius. moksliniai straipsniai (plačiau žr. Šidiškienė 2004: 55). Ankstesnių, t. y. XIX-XX a. pradžios (kai kur ir I pusės), Kituose darbuose buvo nagrinėjama bendra vestuvių vedybų tyrimai parodė, kad vedybų apeigų formos kito raida po Antrojo pasaulinio karo. I. Čepienė analitiniame lėčiau negu turinys (Ivanova, Krasnovskaia 1988: 4). Vadi­ straipsnyje aptarė, kokią vietą užėmė tradiciniai vestuvių nasi, apeigos buvo atliekamos taip pat, tačiau jų prasmė papročiai socialistinėje visuomenėje (Čepienė 1981). suvokta kitaip, savaip ji interpretuota. XX a. II pusėje A. Vyšniauskaitė nemažai dėmesio skyrė vedybų bei jų pastebima ir jų formų kaita. Taigi einama prie nuomonės, atskirų dalių, pvz., piršlybų, istorijai ir ištakoms (Vyš­ kad labai kinta vestuvių apeigos, o tai rodo iš esmės niauskaitė 1994, 1996), XX a. 6-8-ojo dešimtmečio vedy­ pakitusius šeimos bei visuomenės santykius ir ekonomi­ bų pokyčių analizei. Antanas Daniliauskas rašė lietuvių nes, kultūrines sąlygas. Tokie pokyčiai atskleisti ir aukš­ pusiau proletarų ir pramonės darbininkų vedybų klausimais čiau minėtuose lietuvių vestuvių tyrinėjimuose. (Daniliauskas 1974, 1981). Tai bene pirmieji darbai apie Kartografiniam tyrimui skirtame straipsnyje analizuo­ besiformuojančią modernią miesto kultūrą Lietuvoje. Tarp jami XIX a. pabaigos - XX a. I pusės vestuvių simboli­ lokalinio pobūdžio straipsnių, apimančių Aukštaitijos niai veiksmai ir jų arealinė koreliacija (Šidiškienė 2003). regioną, minėtinas I. Čepienės Kernavės seniūnijų XX a. Buvo pastebėta, kad simbolinių veiksmų prasmė ir jos

118 Kultūrinio tapatumo gairės. Simboliniai veiksmai vestuvėse

kaita išryškėja ne tik apeigų sekoje, bet ir kompleksinėse sudarytą anketą „Vestuviniai simboliai". Joje pagrindinis sąsajose. Nustačius arealines koreliacijas tarp nuotakos akcentas yra simbolinių veiksmų atlikimas/neatlikimas, kūno dalių simbolių išryškėjo, kad jos kūno dalių (dažnai įvairių simbolių naudojimas/nenaudojimas, o vestuvių ei­ ir papuošalų) simbolika XX a. pradžioje silpnėjo, t. y. kito ga ir pasakojimas apie vestuves nefiksuojamas. Stengta­ suvokimas apie nuotakos psichinių galių turėtą (galimą) si klausinėti jaunesnes pateikėjas, galinčias papasakoti poveikį vyro šeimai. Tęsiant šį darbą, atliktas XX a. II apie XX a. 10-ojo dešimtmečio ir vėlesnių metų vestuves, bet pusės vestuvių tyrimas Aukštaitijoje. Simbolinių veiks­ klausinėta ir apie ankstesniais metais vykusias. Papildo­ mų analizė ir jų lokalizavimas gali padėti atskleisti tam mai įtraukta Giedraičių seniūnijoje mokytojų V. ir V. Jaki­ tikrų simbolinių veiksmų sąryšius (pagal jų koreliaciją), mavičių (9 aprašai) 2003 m. (HES, b. 2260) ir kitose vieto­ kurie rodytų jų prasminius ryšius. Tie ryšiai gali mums vėse 2001 m. jaunųjų etnografų mokyklos mokinių surinkta atskleisti naujus aspektus arba patvirtinti ankstesnio lai­ medžiaga (pagal tuo metu parengtą kontrolinę anketą, kotarpio tyrimuose pastebėtų pokyčių tendencijas. kurios duomenys nėra analogiški vėlesnei anketai; jos Palyginamajai analizei čia naudotasi kai kurių kitų buvo nepilnai užpildytos, tačiau kai kurie duomenys pa­ tautų vestuvių apeigų tyrimais. Tai rusų darbai apie mies­ naudoti tyrimui) (16 anketų) (HES, b. 2226). Iš viso pa­ tiečių santuoką ir vestuves XIX-XX a. 8-ajame dešimt­ naudotos 122 anketos3 (I žemėlapis), iš kurių apskaityta metyje (tyrimai atlikti Kalugos, Kozelsko (Kalugos sr.), 110 lietuvių (90%), 3 lenkų (3%) ir 9 mišrios (7%) santuo­ Jeleco (Lipecko sr.), Jefremovo (Tūlos sr.)) (Zhirnova kos. Iš jų 2 nuotakos lenkės, 2 rusės, 1 jaunikis lenkas, 1980). Vidurio Pavolgio respublikose tyrimai taip pat buvo 4 rasai (II žemėlapis). atlikti iki XX a. 8-ojo dešimtmečio (Zorin 2001), latvių Kai kurių klausimų analizei buvo pasitelkta A. Vyš­ miestiečių (Kuldygos ir Ludzos) vestuvių bruožai XX a. niauskaitės vadovaujamos etnografinės grupės surinkta (Endzele 1973) ir lenkų vestuvių papročiai XIX a. iki medžiaga pagal jos 1982 m. sudarytą anketą „Šiuolaikiniai

XX a. 7-ojo dešimtmečio (Ganckaia 1986). Be to, naudo­ 4 vestuvių papročiai" Biržų, Molėtų, Panevėžio rajonuose tasi išrašais apie Silezijos (Opolės) vestuvių apeigų kaitą (HES, b. 1007-1009). Čia rasta duomenų ir apie vestuves, (Smolińska 2003). vykusias kituose Lietuvos rajonuose5. Taip pat naudota­ Analizuodami vestuvių apeigas siekiame tikslo - at­ si kita surinkta medžiaga pagal A. Vyšniauskaitės klausimų skleisti kultūrinio tapatumo bruožus Aukštaitijos regione lapą „Senieji ir dabartiniai vestuvių papročiai"6. Visi šie XX a. II pusėje - XXI a. pradžioje. Keliami uždaviniai: šaltiniai lokalizuoti 1 žemėlapyje mažesnio dydžio ženklais. nustatyti vestuvių apeigų reikšmės pokyčius, simbolinių 2001-2004 m. apklausti pateikėjai pagal mano sudary­ veiksmų (ir simbolių) savitumą, naujoviškumą (jo speci­ tą anketą pasakojo apie savo vestuves, vykusias XX a. fiką ir plitimą), jų interpretacijas ir arealines koreliacijas. 5-ajame dešimtmetyje (2 atvejai), 6-ąjame dešimtmetyje (7), 7-ajame dešimtmetyje (8). Visi jie apibendrinti į vieną Tyrimo metodika laikotarpį, t. у. XX a. 67-7 dešimtmetį (17 atvejų). Iš XX a. Šiame darbe remtasi lauko tyrimais, vykdytais 2002- 8-ajame dešimtmetyje vykusių vestuvių aprašyta 21 atve­ 2004 metais Aukštaitijoje2. Medžiaga rinkta pagal autorės jis, 9-ajame dešimtmetyje - 42, o 10-ajame dešimtmetyje - ir

2 Medžiaga saugoma Lietuvos istorijos instituto rankraštyne (toliau - HES), b. 2214, b. 2215, b. 2246, b. 2247, b. 2272, b. 2273. 3 XX a. 6-7-ajamc dešimtmetyje vykusios vestuvės sudarė 14% visų užrašytų atvejų, 8-ajame dešimtmetyje - 17%, 9-ajame dešimtmetyje - 34%, 10-ajame dešimtmetyje - 35%. 4 Etnografinių klausimų lapas Nr. 95 „Šiuolaikiniai vestuvių papročiai". 1982. Lietuvos istorijos institutas, parengė Angelė Vyšniauskaitė, . 5 Dauguma jų vyko kituose Aukštaitijos rajonuose (žr. 1 žemėlapį): HES, b. 1007-6 atvejai, b. 1008-17, b. 1009-24. 6 HES, b. 856/6, 1. 11-13; b. 856/7, I. 14-15; b. 868/10, 1. 23-24; b. 1191/2, 1. 5-7; b. 1841/2, 1. 4-5; b. 1867/14, 1. 22-24; b. 1114/1, 1. 1-4; b. 819/1, 1. 1-27; b. 819/3, 1. 45-48. 7 Kadangi 5-ajame dešimtmetyje aprašytos dvejos vestuvės, vykusios 1948 ir 1949 m., jos neatspindi viso 5-ojo dešimtmečio, todėl priskirtos 6-ajame dešimtmetyje vykusioms vestuvėms.

119 Irma Šidiškienė

vestuvės, vykusios XXI a. pradžioje (2002 m. imtinai) kad „žymiai sutrumpėjo ir vestuvių trukmė", kai kurios (toliau bus nurodoma: XX a. 10-asis dešimtmetis) - apra­ apeigos nutrupėjo, suvienodėjo (Vyšniauskaitė 1964: 510). šyti taip pat 42 atvejai (III žemėlapis). Į kai kuriuos Šie procesai ypač išryškėjo pradėjus besiformuojančio klausimus anketose nebuvo atsakyta dėl užrašinėtojo vidurinio miestiečių, darbininkų sluoksnių vedybų Lietuvoj e kaltės arba pateikėjas neatsiminė, neatsakė, todėl, skai­ tyrimus. A. Daniliauskas patvirtino, kad jau XX a. pirmai­ čiuojant procentus, bendra atvejų suma dažnai skyrėsi. siais dešimtmečiais pastebėtas darbininkų8 vestuvių cik­ Priklausomai nuo to, ar vestuvės buvo keltos, ar buvo lo siaurėjimas - pirmiausia tai palietė piršlybas. Jis akcenta­ kuklios, o kartais iš viso nerengtos, skyrėsi ir atsakymų vo santuokos sudarymo socialinio bei ekonominio gausa. pagrindo pasikeitimus ir jų įtaką piršlio vaidmens (tiesio­

se 70 ——~~Ф——- 60 qp 50

40 — 30 20 Ш 10 Л — o X =i=— H 1i X 6-7 dešimtm. 8 dešimtm. 9 dešimtm. 10 dešimtm.

• Didelės • Vidutinės - Mažos Nekėlė

1 pav. Vestuvių iškilmės pagal dydį (%) atskirais XX а. II pusės dešimtmečiais (duomenys pagal A. Vyšniauskaitės ir I. Šidiškienės anketas)9

Kaip matome, 1 paveiksle apklausti pateikėjai, kurių gine prasme) sumažėjimui. Etnologas nustatė, kad dar­ dauguma per visą tyrimo laikotarpį kėlė dideles vestuves, bininkų šeimose retai kada piršlys supažindindavo jaunuosius o mažų vestuvių didėjimas stebimas XX a. 9-10-ajame (20%), dažniausiai jo visai nebūdavo (62,2%). Be to, jis dešimtmetyje. Kartografuoti yra iš visų trijų pagal dydį pirmasis parodė, kad piršlys (kartais jaunikio tėvas) pa­ vestuvių simboliniai veiksmai. lydėdavo pagal paprotį jaunikį pas nuotakos tėvus vie­ šai susitarti, nors visa tai buvo iš anksto sukalbėta (Da­ Vedybų būtis: siekiai ir sprendimai niliauskas 1974:40). Toks vienkartinis jaunikio apsilankymas pas nuotakos tėvus, A. Daniliausko galva, turėjo trejopą XX а. II pusėje žinia apie vedybas ir pasitarimas bei prasmę: tai viešas pareiškimas apie ketinimą tuoktis; tam sprendimai jų kėlimo klausimais rodo, kokią reikšmę įgyja tikrų įsipareigojimų prisiėmimas; pagarbos ženklas tėvams. ar sukuria šis gyvenimo simbolis (vedybos): asmeninę, Lietuvoje miesto gyventojams XX a. 3-4-ajame dešimt­ socialinę, kultūrinę ar kitą. metyje buvo priimtinos sužadėtuvės - žiedų užmovimas Sutartuvės. Etnologinėje literatūroje buvo akcentuoja­ ir trumpos vaišės, tačiau, kaip pastebėjo A. Daniliauskas, mi tradicinių vedybų pakitimai XX a. Lietuvoje. A. Vyš­ jos gerokai skyrėsi nuo senųjų kaimietiškų žiedynų ar niauskaitė pabrėžė socialinės diferenciacijos, atsiradu­ pragėrų (Daniliauskas 1981: 84). Lietuviškų vestuvių per­ sios XX a. pradžioje, įtaką kaimo tradicijoms ir konstatavo, spektyvas naujaisiais laikais I. Čepienė tyrinėjusi momen-

8 Autorius darbininkus straipsnyje vadina proletarais ir pusiau proletarais. 9 Visuose grafikuose nurodyti kiekvieno dešimtmečio duomenys procentais.

120 Kultūrinio tapatumo gairės. Simboliniai veiksmai vestuvėse tą, kai padavus pareiškimus civilinės metrikacijos biure mų jaunųjų tėvams (artimiesiems) ir susitarti dėl vedybų. jaunieji praneša apie savo ketinimą ir gauna tėvų prita­ Etnologų darbuose užfiksuoti akivaizdūs piršlybų struktū­ rimą, vadino sužadėtuvėmis, nes jose kartais būdavo riniai pakitimai, jų funkcijų siaurėjimas parodė, jog tiek sužadėtuvių apeiginiai momentai (susižiedavimas, pasi­ sąvoka piršlybos, tiek sužadėtuvės nebeatitinka jų tradi­ keitimas dovanomis ir kt.) (Čepienė 1981: 80). Jų metu cinio turinio (Vyšniauskaitė 1995: 275). Todėl pasisakymui jaunųjų tėvai arčiau susipažindavo, svarstydavo vestuvių apie ketinimą tuoktis ir sutikimo prašymui įvardyti gali pobūdį, aptardavo būsimos šeimos materialines sąlygas. būti vartojama nauja sąvoka sutartuvės. Ji apimtų jaunųjų A. Vyšniauskaitė kategoriškai neigė sužadėtuvių ter­ pranešimą tėvams apie sprendimą tuoktis, prašymą tam mino vartojimo tikslingumą net jei kartais per tokias „pir­ pritarti, jaunųjų ir jų tėvų (artimųjų) susipažinimą ir pasi­ šlybas" buvo daromos oficialios sužadėtuvės, „kai abie­ tarimą dėl vedybų (plačiau: Šidiškienė 2004). jų pusių tėvų ir kviestinių svečių akivaizdoje jaunieji Duomenys apie atskirus piršlybų elementus lietuvių pasižada tuoktis pasikeisdami žiedais" (Vyšniauskaitė vedybų cikle XX a. antrojoje pusėje rodo perėjimą nuo 1995: 383). Jos galva, piršlybos buvo galutinai išnykusios piršlybų prie naujų sutartuvių dėl vedybų. Kaip tradi­ Aukštaitijoje XX a. 9-ajame dešimtmetyje (Vyšniauskaitė cines piršlybas keitė susitarimo dėl vedybų nauja forma, 1985: 98), kitur Lietuvoje XX a. viduryje (Vyšniauskaitė pirmiausia matome per trečio asmens dalyvavimą ar neda­ 1994: 11), su jomis kartu nyko ir sužadėtuvės (Vyšniauskai­ lyvavimą jame. Mano etnografinėse anketose buvo klaus­ tė 1996: 335), - paprastai vyko tik abiejų šalių pasitarimas. ta, kaip atvyko jaunikis, norėdamas prašyti nuotakos Iš lauko tyrimų matyti, kad vieni pateikėjai kategoriš­ tėvų leidimo vesti jų dukrą: su draugu (arba tėvais), kai teigė, kad jų vedybų cikle nebuvo piršlybų. 1983 m. vienas ar drauge su nuotaka. Dinamika, skaičiuojant vi­ LII etnografinėje ekspedicijoje Biržų rajone surinktos durkį procentais nuo kiekvieno dešimtmečio anketų, matyti medžiagos analizė parodė, kad XX a. 7-9-ajame dešimt- 2 grafike (2 pav.).

6-7 dcšimtm. 8 dcšimtm. 9 dcšimtm. 10 dešimtm.

• Vienas - Su draugu -Abu jaunieji Nebuvo

2 pav. Sutartuvėse dalyvaujančių asmenų dinamika (%) XX a. 6-10-ajame dešimtmetyje, remiantis 2001-2004 m. etnografinių lauko tyrimų duomenimis mėtyje 49% Biržų rajono ir 37% kitų Aukštaitijos rajonų Etnografinių lauko tyrimų analizė parodė, kad iki XX a. visų apklaustųjų10 vedybose nebuvo piršlybų. Kiti sakė, 8-ojo dešimtmečio jaunikis atvykdavo vienas arba su kad buvo sutartuvės pas nuotakos tėvus. Pagrindinė tiria­ draugu, „kad būtų drąsiau", - teigė pateikėjos. Gana mo laikotarpio „piršlybų" funkcija buvo susipažinti būsi- greitai iš esmės pasikeitė piršlyboms artima forma, kai jis

10 W-.S, b. 1007, 1008 ir 1009 duomenimis.

121 Irma Šidiškienė

atvykdavo su savo draugu (kartais su tėvais). Dalykiniame jų valios, be to, gyvendami atskirai nuo tėvų, dažnai susitarime su nuotakos tėvais trečias asmuo iš dalies su­ vieni nuo kitų atitoldavo. Šio veiksnio, kai jaunieji gy­ mažindavo įtampą. Kaip ir tradicinėse piršlybose, nuduo­ veno atskirai nuo tėvų ar jų neturėjo, svarbą pabrėžė ir ta, kad, jiedu lyg tarp kitko atvyko" pas merginą. Atvirkš­ G. Žirnova, laikydama jį atšalusių santykių tarp vaikų ir tinė situacija buvo kuriama, jei kartu vyko jaunojo tėvas tėvų, taip pat skirtingų kultūrinių, socialinių identitetu (motina): jie suteikdavo sutartuvėms daugiau rimtumo ar rezultatu: „Nesutarimai atsiranda tose šeimose, kur silpni net oficialumo. XX a. 8-ajame dešimtmetyje vienodai daž­ dvasiniai tarpusavio ryšiai. Dažniausiai taip atsitinka toms nai sutinkami visi trys variantai, sumažėjo sutartuvių šeimoms, kurių vaikai ilgą laiką gyveno toli nuo tėvų, nebuvimo atvejų. Nuo 8-ojo dešimtmečio plito, о XX a. taip pat tiems, kurie priklausė kitai socialinei profesinei ir 9-ajame dešimtmetyje įsivyravo naujas variantas, labiau­ kultūrinei-išsilavinimo grupei irt. t." (Zhirnova 1980: 104). siai atitolęs nuo tradicinių piršlybų formos - vis dažniau Pakitusios socialinės sąlygos, stabili ekonominė padė­ atsiklausti dėl vedybų jaunieji atvykdavo pas nuotakos tis Lietuvoje XX a. II pusėje laidavo naujas jaunųjų

6-7 dešimtm. 8 dešimtm. 9 dešimtm. 10 dešimtm.

• Anksčiau pranešė • Padavus pareiškimus CM •Kita

3 pav. Jaunųjų, pasisakiusių apie ketinimą tuoktis prieš paduodant arba padavus pareiškimus santykis (%) XX a. 6-10-ajame dešimtmetyje, remiantis 2001-2004 m. etnografiniais lauko tyrimais tėvus kartu. Daugėjo sutartuvių nebuvimo atvejų, retai elgsenas. Vienas iš tokių pavyzdžių, minėtas aukščiau, kada jaunikis vykdavo su draugu. XX a. 10-ajame dešimt­ pareiškimų padavimas civilinės metrikacijos biure (toliau metyje ši tendencija įsitvirtino. Paprotys atvykti vienam CM) prieš sutartuves, nepasitarus su tėvais ir neatsiklau­ sumažėjo, bet išsilaikė paprotys jaunikiui atvykti kartu su sus jų nuomonės. Mano atlikti etnografiniai lauko tyrimai draugu ar savo tėvais11. Jaunojo vykimo kartu su tėvais rodo, kad reiškinys pranešti tėvams apie ketinimus vestis (ar draugu) atvejų išlikimas rodo, kad, įsigalėjus naujovei jau padavus pareiškimus civilinės metrikacijos biure Lietu­ (abiem kartu vykti) tradiciniai veiksmai turi savo vietą voje paplito XX a. 9-ajame dešimtmetyje (39% visų šio apeigose, jie tampa vėl reikšmingi. Pastoviai daugėjo su­ dešimtmečio vestuvių), o paskutiniame dešimtmetyje toks tartuvių nebuvimo atvejų, nes dažnai pateikėjai dar prieš reiškinys sumažėjo (27% visų 10-ojo dešimtmečio vestu­ vestuves gyvendavo kartu arba seniai draugavo ir nema­ vių) (3 pav.), (1 žemėlapis). nė tėvų atsiklausti. Dauguma apklaustų pateikėjų negalėjo paaiškinti, ko­ Sutartuvių nebuvimo atvejų daugėjimas rodo pakitu­ dėl jaunavedžiai pranešė nuotakos tėvams tik padavę sius tėvų ir vaikų santykius. Vaikai (jaunavedžiai) nebu­ pareiškimus CM, arba visai neatsakė į klausimą, nes nenorė­ vo ekonomiškai priklausomi nuo tėvų, todėl mažiau paisė jo pasakyti priežasčių. Iš gautų atsakymų matyti, kad

11 HES, b. 2226/35 - Ukmergė; b. 2214/6 - ; b. 2247/15 - ; b. 2246/9 - Pušaloto sen.

122 Kultūrinio tapatumo gairės. Simboliniai veiksmai vestuvėse

pateikėjos bijojo išgirsti prieštaraujančią tėvų nuomonę, tų didelių vestuvių savo vaikams, kiti - nenorėtų, leistų stengėsi išvengti atkalbinėjimų nuo vedybų. Buvo ir to­ apsispręsti vaikams. kių atvejų, kai besituokiantys tokiu būdu norėjo išvengti Etnografinių lauko tyrimų duomenimis, Lietuvoje tėvai tradicinių vestuvių, kai jos labai iškilmingos, su papročiais savo valią dėl vedybų pareikšdavo sutikdami arba, atvirkš­ ir jose dalyvauja 50 ir daugiau žmonių12. Tėvų sprendi­ čiai, nepritardami iškelti dideles vestuves vaikams. Net ir mas leisti ar neleisti vaikams tuoktis buvo labiau simbo­ iš tų jaunųjų, kurie buvo padavę pareiškimus CM (po to linis. Jauniesiems apsisprendus, tėvų mėginimai kokio­ pranešė tėvams) dauguma (95%) buvo apsisprendę kuk­ mis nors priemonėmis pakeisti jų sprendimą ir sutrukdyti liai švęsti vedybas, tačiau 36% pateikėjų tėvai jaunųjų vedybas retai pasiekdavo tikslą. norų nepaisė ir iškėlė iškilmingas15 (2 žemėlapis). Vestuvių apeigų pasirinkimas ir vertinimas. Tradici­ Pateikėjos dažnai sakė norėjusios didesnių vestuvių nių vestuvių vengimas atsirado iš dalies kaip kartų (ypač 6-7-ąjame dešimtmetyje), tačiau dėl finansinių pro­ kaitos pasekmė. Archyviniuose šaltiniuose apie ankstes­ blemų, neseniai įvykusių laidotuvių ar kitų priežasčių jos nių laikų vedybas mažai duomenų, rodančių galimybę buvo mažos. XX a. 8-ajame ir 10-ajame dešimtmetyje jauniesiems pasirinkti, ar su papročiais, ar kukliai švęsti didesnė dalis norėjo kuklių vestuvių, tačiau tėvai iškėlė vestuves. Iki XX a. vidurio Lietuvos kaime vestuvių iš­ dideles ir, atvirkščiai, norėjo didelių, bet dėl įvairių priežas­ kilmingumą ar kuklumą lėmė tik finansinės galimybės. čių buvo mažos. Jos XX a. 9-10 dešimtmetyje tesudarė 6-7% tais dešimtmečiais apklausoje užrašytų vestuvių. Vestuvių apeigos, kad ir supaprastintos, buvo privaloma Jaunųjų ir jų tėvų norai nesutapo: 10-ajame dešimtmetyje vedybų įteisinimo bendruomenėje dalis. 34% nenorėjo didelių vestuvių ir tiek pat jų norėjo (4 pav.). XX a. II pusėje vykusių vestuvių pateikėjų nuomo­ 4 paveiksle matyti, kad pastangos derinti vienų ir kitų nės išliko konservatyvios, palankios tradicinių vestuvių norus ypač išsiskyrė XX a. 8-ajame dešimtmetyje: norė­ papročių palaikymui. A. Vyšniauskaitės sudarytame etno­ jusių kuklių vestuvių ir įvykusių iškilmingų vestuvių grafinių klausimų lape „Šiuolaikiniai vestuvių papročiai" procentai dideli. 9-ajame dešimtmetyje vyravo naujo­ buvo klausiama, ar vestuvės vyko su papročiais, ar pa- viškos - vidutinės vestuvės ir kiek subalansuoti kiekvie­ teikėjai(ui) patiko jų vestuvės ir ar rengtų savo vaikams nų norai, mažiausiai nesutarimų tarp tėvų ir vaikų. vestuves su papročiais? Išnagrinėjus Aukštaitijoje atlik­ Tėvų siekis kelti dideles vestuves paprastai buvo susi­ tos apklausos duomenis (HES, b. 1007-1009) nustatyta, jęs su noru sukviesti visą giminę, kaimynus, pasirodyti, kad didesnė dalis pateikėjų kėlė dideles vestuves, be to, kad gali gražiai išleisti dukrą, išlaikyti papročius - kad norėjo, kad ir jų vaikai savąsias vestuves keltų su papro­ žinotų, kokie jie buvo. Suvokimas, kam reikalingos vestu­ 13 čiais, iškilmingas , ir nurodė priežastis: „kad išliktų papro­ vių apeigos, skyrėsi priklausomai nuo žmogaus, jo čiai", „taip įdomiau", „yra ką prisiminti". Tik keli pateikė­ pasaulėjautos, santykių su artimaisiais, nuo kultūrinio jai nenorėtų kelti iškilmingų vestuvių savo vaikams ir tapatumo. Dažniausiai pateikėjos sakė, kad vestuvės rei­ nurodė, kad tai nereikalingos išlaidos. Pavieniai nurodė, kalingos kviestiems svečiams pamaloninti, jiems tai links­ kad jie nesikištų į savo vaikų norus. Iš tų pateikėjų, kurie mybės, o jauniesiems (ypač jaunajai) tik vargas, sėdi kaip 14 nekėlė savo vestuvių , iki penkiasdešimt procentų norė­ cirke16, rūpinasi, kad visiems visko užtektų, kad viskas

12 Darbe aptariamos mažesnės, vidutinės vestuvės (apie 20-40 svečių), kurios vyko su papročiais, tačiau dažnai sutrumpintos, o kitos - be papročių, tik su artimaisiais ar draugais daroma iškilminga vakarienė, sakoma, „be vestuvių". 13 Tai sudarė 70-90% užfiksuotų bylose vestuvių. 14 HES, b. 1007 - 14 atvejų, b. 1008 - 13, b. 1009 - 10. 15 Rusų etnologai, tyrę miesto gyventojų vedybas iki XX a. 8-ojo dešimtmečio, taikliai pastebėjo to meto tendencijas. G. Žirnova pabrėžė konflikto grėsmę, kai jaunųjų ir tėvų požiūriai nesutapdavo. „Tėvai į savo vaikų vedybas žiūri kaip į svarbų šeimos įvykį, stengiasi sukviesti visą giminę net jei su jais nepalaiko pastovių ryšių. Vaikai žiūri skeptiškai į tokius vyresnės kartos „senamadiškus" norus. Jie pageidauja atšvęsti vestuves su savo bendraamžiais, laikydami tai grynai asmeniška švente" (Zhirnova 1980: 104). 16 HES, b. 2215/2, I. 5 - ; b. 2215/10, 1. 30 - Skudutiškis; b. 2247/7, 1. 39 - Pandėlys.

123 Irma Šidiškienė

būtų gerai17. Nuotakos patirtas stresas įsimena ilgam: labai sureikšmino vos keletas pateikėjų, maniusių, kad „Daugiau to nebedaryčiau", - sako pateikėja18. Taip ma­ jos gali lemti jaunųjų gyvenimą20, o kelios pastebėjo nė pateikėjos, kurių vestuvės vyko daugiausia 6-7-ajame ženklus, kurie galbūt rodė nevykusį bendrą jaunųjų gyve­ dešimtmetyje. Vėliau daugėjo manančių, kad vestuvės - nimą: motina nešė aukurėlį paduoti jauniesiems, bet jai

6-7dešimtm. 8 dešimtai. 9dešimtm. lOdešimtm.

—©>— Nesutapo - buvo mažos -И}— Nesutapo - buvo didelės —Ar— Sutapo - buvo didelės

—X Sutapo - buvo mažos —Sutapo - buvo vidutinės

4 pav. Pateikėjų norų dėl vestuvių pobūdžio ir įvykusių vestuvių palyginimas (%). XX a. II pusė (2001-2004 m. etnografinių lauko tyrimų duomenimis)

tai tradicijos, kurias reikia išlaikyti, perduoti vaikams, kad apdegino ranką ir ji išmetė aukurėlį - gal tai reiškė, kad jie žinotų, arba teigė, kad taip turi būti, tokia tradicija mums nepasiseks (pateikėja išsiskyrusi) (HES, b. 2260/10, (HES, b. 2215/6,1. 17 - ir Gružių apylinkės), kitos 1. 65 - Giedraičių). Kita pasakojo, kad per vestuves jau­ sakėsi „norisi su balta suknele pabūti" (HES, b. 2246/2 - nieji tėvų namuose sodino berželius ir prieš porą metų Karsakiškis), ir tai yra patiems jauniesiems prisiminimas pradėjo vienas jų - vyro - džiūti. Netrukus mirė vyras, visam gyvenimui, nes jos būna tik kartą gyvenime19. Už pateikėja liko našlė (HES, b. 2273/12 - Meškuičių). Kitos vestuvių tradicijų puoselėjimą XX a. 9-10-ajame dešimt­ pateikėjos suabejojo, ar didelės vestuvės gali lemti toles­ metyje kėlusieji savo vestuves pasisakė po 58% pateikė­ nį gyvenimą: jų vestuvės tėvų valia buvo didelės, tačiau jų, o jų nevertino 9-ajame dešimtmetyje 6% ir 10-ajame gyvenime nepasisekė (išsiskyrė) (HES, b. 2247/8,1. 45 - dešimtmetyje - 22%. A. Daniliauskas pabrėžė dar vieną ). Kiti paminėti ženklai - tai oras vestuvių dieną: jei mažų vestuvių bruožą, kai jos keliamos siaurame darbi­ lyja, nuotaka verks visą gyvenimą ir, atvirkščiai, geras oras ninkų šeimos rate: „Trumpos, emocionaliai skurdžios ves­ rodo gerą gyvenimą21. Prietarus pateikėjos vardijo nelabai tuvės palikdavo nelinksmus prisiminimus. Apie tokias noriai, nes, kaip sakėsi, nelabai jais tikėjo ir nelabai do­ vestuves senieji darbininkai kalba su dideliu kartėliu" mėjosi. Daugiau prietarų žinojo kitatautės pateikėjos. (Daniliauskas 1974: 44). Tokias vestuves laikė „prasto­ XX a. 6-7-ajame dešimtmetyje santuokos buvo regist­ mis", mažai garbingomis (Daniliauskas 1974: 47). ruojamos dažniausiai tiek bažnyčioje, tiek Civilinės met­ Kitas momentas, kai į vestuves žiūrima kaip į rimtą rikacijos biure, tačiau ne tą pačią dieną. Pvz., bažnyčioje veiksnį, galintį nulemti gyvenimo sėkmę. Vestuvių apeigas registravo vieną dieną, o CM po kelių dienų, po mėnesio

17 HES, b. 2215/14, 1. 3 - Svėdasai; 2226/5 - Ukmergė, b. 2247/1, 1. 3 - ; b. 2247/3, 1. 15 - Rokiškio sen; b. 2246/6 - Rozalimas. 18 HES, b. 2273/1, 1. 4 - ; b. 2247/10, 1. 58 - Medeikiai. 19 HES, b. 2246/12 - Karsakiškis; b. 2273/21 - Suviekas, b. 2273/22 - Molėtai. 20 HES, b. 2226/7, 1. 18 - Vicsų apylinkės; b. 2226/33, I. 88 - Ukmergė. 21 HES, b. 2215/11, 1. 34 - Paąžuoliu apylinkės; b. 2260/5, 1. 35 - Giedraičiu sen.

124 Kultūrinio tapatumo gairės. Simboliniai veiksmai vestuvėse ar kelių, o kartais ir po pusmečio ar metų. Kai buvo je, esančioje toliau nuo tuo metu jaunųjų gyvenamos išleistas įsakymas dėl santuokos eiliškumo, reikėjo pirma vietos), nes besituokiantieji vengė viešumos dėl galimų susituokti CM, o po to buvo galima ir bažnyčioje. komunistų ar jiems prijaučiančiųjų reakcijos. XX a. 9-ajame Pasikeitus tvarkai ir toliau dažniausiai jos abi buvo suda­ dešimtmetyje 2 atvejai23 užfiksuoti, kai vestuves kėlė po romos. Pakito tik tai, kad vestuves kėlė dažniau ne po bažnytinės santuokos. bažnyčios santuokos, o po CM, kurios privalomai buvo Santuoka sudaryta tik CM dažniausiai tada, kai jau­ iškilmingos. Dėl to padidėjo CM svarba visuomenėje. nieji buvo partiniai ar nebuvo „giliai tikintys", arba, kaip CM populiarėjo ne tik dėl to, kad buvo juridiškai sakė pateikėjos, „nenorėjo prisirišti vienas prie kito privaloma santuokos forma, bet ir todėl, kad atitiko san­ amžiams" - nežinia kaip seksis sugyventi. Kitoms pateikė­ tuokos iškilmingumo poreikius, rodo lauko tyrimai. Turimais joms buvo gražios ir iškilmingos CM apeigos. Pastarąjį duomenimis, surinktais 2002-2004 m. Aukštaitijoje, ves­ teiginį iliustruoja santuokos registravimo CM pagausėji­ tuves kėlė po santuokos bažnyčioje tik 27% iš XX a. 6- mas XX a. 8-9-ajame dešimtmetyje, kai Lietuvoje dauge­ 7-ajame dešimtmetyje užfiksuotų vestuvių22, o nuo 7-ojo lyje miestų buvo pastatyti santuokų rūmai. Pagal tai, kur dešimtmečio pabaigos ir ypač 8-9-ajame dešimtmetyje buvo sudaryta santuoka, išskirti santuokos sudarymo vestuvių pokylį dažniausiai keldavo po civilinės metrika­ atvejai: tik CM, tik bažnyčioje ir abiejose vietose (5 pav.). cijos net ir tie, kurie tuokėsi ir bažnyčioje, ir Civilinės Ar tam turėjo įtakos mišrios santuokos? Tarp mišrių metrikacijos biure (3 žemėlapis). Būtent 8-9-ajame de­ santuokų 8-ajame dešimtmetyje iš 3 atvejų 2 tuokėsi tik šimtmetyje maždaug trečdalis santuokų buvo registruo- CM, 9-ajame dešimtmetyje iš 2 - 1 ir 10 dešimtmetyje iš

5 pav. Civilinių ir bažnytinių santuokų, sudarytų Aukštaitijoje XX a. II pusėje, dinamika (%) (2001-2004 m. etnografinių lauko tyrimų duomenimis) jamos tik Civilinės metrikacijos biure. Tai patvirtina ir 4-1. Pastaraisiais abiem atvejais nuotaka buvo rusė. statistiniai duomenys. Pvz., iš 1973 m. visų sudarytų Visais kitais atvejais tuoktasi ir bažnyčioje, ir CM. Taigi santuokų 91,23%o įregistruotos su iškilmingomis apeigo­ tik 3% iš visų 22%, kai tuokėsi tik CM, buvo mišrios mis (Bareišis 1977: 50). Tuo metu santuoka bažnyčioje santuokos (santykinai paėmus, užfiksuota ketvirtadalis buvo neafišuojama ir santuokos sakramentas dažniausiai mišrių šeimų ir beveik penktadalis lietuvių šeimų, kurios teiktas neiškilmingai (tik su liudytojais, dažnai bažnyčio- tuokėsi tik CM). Vadinasi, mišri santuoka nebuvo lemiamas

22 HES, b. 2260/3, 4, 5, 6 - Giedraičių sen.; b. 2260/7 - Čiulėnų sen.; b. 2272/1 - Karsakai; b. 2272/2 - Neprekšta. Prie jų priskirtos 3 santuokos, registruotos tik bažnyčioje: tai vestuvės, vykusios 5-ajame dešimtmetyje: HES, b. 2226/3 - ; b. 2260/2 - Giedraičių sen. ir 7-ajame dešimtmetyje b. 2214/9 - Inturkė. 23 HES, b. 2247/4 - Joniškėlis; b. 2273/10 - Suviekas.

125 Irma Šidiškienė

veiksnys sudaryti santuoką tik CM. Apklausus, kuri pa­ pradžioje, A. Daniliauskas taip pat išskyrė vestuves, vy­ teikėjams svarbesnė, reikšmingesnė santuokos dalis, ar kusias pagal pilną seną tradicinę schemą su apeigomis bažnytinė ar CM, atsakiusių, kad bažnytinė buvo svarbes­ abiejose pusėse, tik vienoje - jaunosios pusėje švenčia­ nė, daugiausia užfiksuota XX a. 6-7-ajame dešimtmetyje mos su įvairiais pilno ciklo sutrumpinimo atvejais ir su­ ir XX a. 10-ajame dešimtmetyje. CM vien, kaip ir abiejų trumpėjusios iki minimumo (Daniliauskas 1974: 41,42). santuokų, svarba padidėjo nuo XX a. 8-ojo dešimtmečio Tuo tarpu XX a. II pusėje darbininkų keltos trejopos (6 pav.). vestuvės: 1) tradicinio pobūdžio vestuvės, 2) komjaunuo­ 3 žemėlapyje išryškėja Panevėžio, Anykščių, Utenos, liškos vestuvės, 3) vestuvės - šeimyninis pobūvis (Dani­ Zarasų, Ignalinos arealas, kur nefiksuota santuokų, regist­ liauskas 1974:45)24. Visais atvejais pastebėtina, kad, išsky­ ruotų tik CM. Vadinasi, ši naujovė čia neįsigalėjo tirtu rus komjaunuoliškas vestuves, vestuvių pobūdį lėmė jų laikotarpiu. dydis, t. y. svečių skaičius. Jei vestuvės didelės, tai vyko Vestuvių puotos vieta. Vestuvių kėlimo abiejų jaunųjų su visomis apeigomis (dažnai abiejose pusėse, bet nebū­ tėvų namuose (t. y. abiejose pusėse) paprotys susijęs su tinai), jei jos vidutinės, su dalimi jų, o jeigu mažos, be nuotakos (rečiau jaunojo) perėjimo gyventi į vyro (ar žmo- apeigų ar su minimumu jų.

6-7 dešimtm. 8 dešimtm. 9 dešimtm. 10 dešimtm.

• Civilinė - Bažnytinė -Abi Nė viena

6 pav. Santuokos formos svarbumas (%) skirtingais XX a. II pusės dešimtmečiais Aukštaitijoje (2001-2004 m. etnografinių lauko tyrimų duomenimis) nos) tėvų šeimą. A. Vyšniauskaitė XX a. II pusės vestu­ Mano anketų duomenimis, XX a. II pusėje vestuves ves pagal tai, kur jos vyko, skirsto į tris tipus: 1) tradici­ kėlė dažniausiai pas vieną iš sutuoktinių, t. y. jų tėvų nės, švenčiamos vienu metu ir jaunosios, ir jaunojo na­ namuose, kartais abiejose pusėse ir rečiau neutralioje muose; 2) „sudėtinės vestuvės", keliamos laikantis vietoje, t. y. kavinėje, salėje ar kitur. Kai vestuvės buvo tradicinių apeigų, bet vienoje vietoje dalyvaujant abiejų keltos abiejose pusėse ir jų vietovės skyrėsi, t. y. jaunieji sutuoktinių pusėms; 3) kuklios vaišės-vakarienė santuo­ buvo kilę iš skirtingų seniūnijų, 4-ame žemėlapyje žymimos kos proga (Vyšniauskaitė 1990: 11). Tyrinėdamas Šiaurės abi vietovės. Paprastai jei buvo keliamos vestuvės pas Lietuvos (Biržų, Rokiškio, Juodupės, Panemunėlio gy­ vieną iš jaunųjų, atsižvelgiama į tai, pas kuriuos yra venviečių) darbininkų (pusiau proletarų) vestuves XX a. geresnės sąlygos (vieta, patalpa), ar pasirenkami tie, kurie

24 Tokių tipų vestuves išskyrė ir M. Endzele, kalbėdamas apie Latvijos miesto gyventojų vestuves: trumpos, kai vestuvės vyksta tik pas vieną iš jaunųjų (dažniausiai pas nuotaką), į santuoką vyksta kartu, atliekamas nuotakos šydo ir vainikėlio nuėmimas vidurnakty (Kuldygoje); ilgos, kai vestuvės keliamos abiejose pusėse, į santuoką atvyksta su savo pulkais (dažniausiai) atskirai, nuotakos šydą ir vainikėlį nuima 2-rą ar 3-ią dieną pas jaunikį namuose (Ludzojc), ir komjaunuoliškos, kurias rengė visuomeninės organizacijos (Endzele 1973: 101).

126 Kultūrinio tapatumo gairės. Simboliniai veiksmai vestuvėse

prisiima didesnę vestuvių išlaidų dalį. 4 žemėlapyje ma­ jaunikį. 9-ajame dešimtmetyje jau ir Molėtų rajone pagau­ tyti, kad vakariniame Aukštaitijos pakraštyje kalbamu lai­ sėjo pas nuotaką keliamų vestuvių (55% visų tame dešimt­ kotarpiu vyravo vestuvės, keliamos pas nuotaką, ir mažėjo metyje čia vykusių vestuvių pagal apklausą). Kartu visais vestuvių, keliamų abiejose pusėse. Pastarųjų dar nemažai dešimtmečiais visose kalbamosiose vietovėse po truputį pasitaikė 9-ajame dešimtmetyje. Apeigos tiek vienoje, tiek daugėjo (maždaug nuo 6 iki 15%) vestuvių, rengiamų kitoje pusėje buvo tokios pačios, kartojami vainikėlio kitoje, neutralioje vietoje (kavinėje, restorane ir kitur), o nusegimo ir deginimo simboliniai veiksmai. 9-ajame dešimt­ abiejose pusėse keliamų vestuvių mažėjo (vidutiniškai metyje padaugėjo keliamų vestuvių pas jaunikį, tačiau jų maždaug nuo 40 iki 10%). Vadinasi, vestuvių pobūdžio ir buvo mažiau negu pas nuotaką. vietos niveliacija išryškėjo XX a. 9-ajame dešimtmetyje. A. Daniliauskas pažymėjo, kad Biržų, Pakruojo, Juo­ Iš turimų duomenų matyti, kad vestuvės - uždara dupės, Panemunėlio gyvenviečių darbininkų šeimos ves­ šeimos šventė, skirta tik sau (jauniesiems), dar tiriamu tuves XX a. 6-7 dešimtmečio pradžioje kėlė dažniausiai laikotarpiu neįsitvirtino ir nepaplito Aukštaitijoje. XX a. nuotakos pusėje arba abiejose pusėse (Daniliauskas 1974: II pusėje ji tebebuvo bendruomeninė, socialinio pobūdžio 45, 49). Pagal A. Vyšniauskaitės sudarytą anketą rinkta šventė. Matyt, tam iš dalies įtakos turėjo siekis įtraukti

6-7 dešimtm. 8 dešimtm. 9 dešimtm. 10 dešimtm.

ф Nuotakos —Ш— Jaunikio —Ac—Abiejose —ĮĮĮ— Kitur

7 pav. Vestuvių, keliamų abiejose jaunųjų pusėse Aukštaitijoje XX a. II pusėje, dinamika (%) (2001-2004 m. etnografinių lauko tyrimų duomenimis) medžiaga papildytas 4 žemėlapis (mažesni ženklai). Gau­ į vestuvių apeigas darbo kolektyvus. Žinoma, tiesiogi­ sūs duomenys iš vienos vietovės atspindi joje visus tris niai sovietų valdžios tikslai buvo kiek kiti (pvz., stengian­ variantus, tačiau, pažvelgus kiekybiškai, išryškėja jų sa­ tis populiarinti civilinę metrikaciją, šitaip kontroliuoti, kad vita kaita. Antai XX a. 7-ajame dešimtmetyje Biržų rajono vestuvininkai nevyktų į bažnyčią), tačiau tai prisidėjo Obelaukių, Kilučių bei aplinkiniuose kaimuose dažniausiai prie naujos bendruomenės santykių užmezgimo. Kaip pa­ keltos vestuvės pas nuotaką, bet nemažai jų vyko abiejo­ stebėjo A. Daniliauskas, miesto darbininkų vestuvėse se pusėse. Tuo metu Panevėžio rajono Upytės, Ėriškių k., „žymiai susilpnėjo kaimynystės ryšių vaidmuo", tačiau Molėtų rajono Toliejų ir aplinkiniuose kaimuose vyravo mezgėsi nauji bendruomeniniai ryšiai: ,Д vestuves imta jaunųjų abiejose pusėse keliamos vestuvės (43 ir 44% kviesti ne tiek kaimynus, kiek fabriko darbo draugus. tame dešimtmetyje vykusių vestuvių pagal apklausas) ir Darbininkai parodydavo nemaža solidarumo: atidirbda­ nedaug mažiau Panevėžio rajono minėtose vietovėse vo pamainas už savo draugus sutuoktinius <...>, nemo­ (38%>) buvo pas nuotaką keliamos vestuvės, o Molėtų kamai grodavo vestuvėse, skolindavo drabužius, sudė­ rajone (33%) - pas jaunikį. XX a. 8-ajame dešimtmetyje davo pinigų dovanai ir pan." (Daniliauskas 1974: 44). ir toliau vyravo pas nuotaką keliamos vestuvės Biržų ir Galima pastebėti, kad naujasis kolektyviškumas padėjo Panevėžio minėtose vielovėse, o Molėtų rajone - pas išlaikyti tradicijas.

127 Irma Šidiškienė

Toliau panagrinėsime, kaip konkrečiai kito atskiri sim­ mas (nuotakos, svočios, daiktų ir kita), 9. Šokiai ir dova­ boliniai veiksmai vestuvių apeigose Aukštaitijoje. Vestuvių nojimas, 10. Vestuvių užbaigimas. simboliniai veiksmai sugrupuoti į dvi pagrindines gru­ Vestuvių išvakarės. XX a. II pusėje dažniausiai jau­ pes: kontaktinius ir statusinius. Kontaktiniai simboliniai nimas (draugai, artimieji) sueidavo ten, kur vyks vestuvės, veiksmai atliekami žmonių, dalyvaujančių vestuvėse, kar­ ir puošdavo namus, salę, apipindavo vartus, duris, auto­ tais ir esančių šalia. Savo veiksmais jaunųjų pulkai ir kiti mobilius, kai kur statydavo vartus. Nuotakos draugės dalyviai užmezga, formuoja naujus ryšius: susipažįsta, dažniausiai padėdavo pasiruošti vestuvių puotai. Šio susi­ vienas kitą pamalonina ar kitaip veikia savo dėmesiu, būrimo tiesiogiai mergvakariu nevadindavo, kartais saky­ vieni išleidžia, kiti priima į savo erdvę ir t. t. Statusiniai davo išleistuvės ar žilvitvakaris (HES, b. 2247/2 - Krin­ simbolizuoja pasikeitusius jaunųjų statusus: iš jaunuolių činas ir Vabalninko sen.), nes susirinkusieji buvo vaišinami pereinama į vedusiųjų grupę, suteikiamos naujos parei­ (HES, b. 2260/3, 5,6 - Giedraičių sen.). Apie tai, kad gos ir kt. Prie pastarųjų priskirtini simboliniai veiksmai ne vestuvių išvakarėse pamergės susirinkdavo pas jaunąją pa­ tik su jaunaisiais: tai piršlio „korimas", svočios „degini­ dėti jai pasiruošti, užsimena A. Daniliauskas. Jis šio mas" ar „skandinimas", pamergės (kartais ir pabrolio) susibūrimo taip pat nevadina mergvakariu, kaip ir A. Vyš­ pakėlimas. Tokie simboliniai veiksmai kaip dovanojimas niauskaitė, kadangi „kokių nors kitų apeigų ar veiksmų, yra tarpiniai, t. y. statuso užtvirtinimas ir kontaktų mezgi­ atitinkančių senąjį mergvakarį, nesutinkama" (Daniliaus­ mas vienu metu, vis dėlto priskirtini kontaktiniams, nes kas 1974: 45). Neakcentuojamas ir rūtų vainikėlio pyni­ jie vestuvių metu dažniau naudoti kaip sutikimo (pritari­ mas. Nuotakai mažą rūtų vainikėlį nupindavo vyriausioji mo), pasižadėjimo, palankumo įgijimo prasmių turintys pamergė (rečiau kita mergina), pasirūpindavo ir kitais simboliniai veiksmai. smulkiais atributais. Apie vainikėlio pynimą vestuvių išva­ karėse XX a. II pusėje užsimena Dubingių, Panemunėlio,

25 Vestuvių apeigos: kontaktiniai simboliniai Papilio, Giedraičių, Rimšės apylinkių pateikėjai , o vartų- veiksmai arkų (bromų) statymas užfiksuotas tik šiaurinėje Aukštai­ tijos dalyje26. Vestuvėse dalyvaujantys žmonės atstovauja dviem Atliekant tyrimą Aukštaitijoje, pastebėta naujovė: abu pusėms: nuotakos ir jaunojo. Tarp šių pusių vyksta tam būsimieji jaunieji kartu su draugais vestuvių išvakarėse tikras nustatytas bendravimo būdas, tam tikra prasme švenčia kavinėje ar daro alaus vakarą namuose, o kartais kiekviena iš tų žmonių išleidžia savo artimąjį ar draugą iš tokį atsisveikinimo vakarą surengia savaitę prieš ves­ savo tarpo. Tyrimui pasirinkti pagrindiniai vestuvių sim­ tuves27. Pastaruoju atveju vakaras tampa išskirtiniu, ne­ boliniai veiksmai: 1. Vestuvių pradžia - dalyvavimas išva­ suplakamas su pasiruošimu vestuvėms. Jį galima vadinti karėse (mergvakaris, bernvakaris), 2. Jaunojo sutikimas naujovišku mergvakariu (bernvakariu), nes jis buvo skirtas pas nuotaką, 3. Jaunųjų išleidimas į santuoką, 4. Jaunųjų atsisveikinti su jaunimu28, kaip tai buvo ir ankstesniais sutikimas pakeliui ir prie namų, 5. Jaunųjų išbandymai, laikais, t. y. XIX a. - XX a. pradžioje. Nemaža pateikėjų 6. Tėvai sutinka jaunuosius, 7. Stalo išpirkimas, 8. Vogi­ sakė, kad mergvakario nedarė, o ar darė jaunikis bernva-

25 HES, b. 288/1 - Dubingių sen.; b. 856/6 - Panemunėlio sen.; b. 1867/14 - Papilio sen.; b. 1841/2 ir b. 2260/ 6 - Giedraičių sen.; b. 2273/5 - Jonavos sen.; b. 2273/10 - Suviekas; b. 2273/11 - Juodeikių apylinkės; b. 2273/16 - Užpaliai ir Varėnos sen.; b. 2273/28 - Šveicarija; b. 2273/31 - Rimšė; b. 2272/2 - Neprekšta; b. 2272/8 - Družai; b. 2215/2 - Traupis; b. 2215/10 - Skudutiškis; b. 2215/14 - Svėdasai; b. 2215/15 - Alizavos sen.; b. 2214/5 - Dubingių sen.; b. 2214/11 - Inturkė; b. 2246/2 - Karsakiškis; b. 2246/10 - Žeimelio sen. 26 HES, b. 2247/1 - Papilys, b. 2247/9 - Pabiržė ir Rokiškis; b. 2247/10 - Medeikiai, b. 2247/13 - Biržai; b. 2247/5 - Nemunėlio Radviliškis; b. 2247/6 - Krinčinas, b. 2247/8 - Pasvalys; b. 2247/7 - Pandėlio sen. ir b. 2273/13 - Bučiūnų sen., Joniškio r. 27 HES, b. 2260/9 - Giedraičių sen.; b. 2214/3 - Giedraičiai; b. 2273/8 - Kirdeikiai; b. 2273/30 - ; b. 2273/32 - Juodupė. 28 Ši naujovė greičiau yra užmirštas senas paprotys, kadangi XIX a. buvo žinomas paprotys Punsko krašte kviesti jaunimą maždaug savaitę prieš vestuves į atsisveikinimo vakarą arba eiti būsimiems jauniesiems į šokius ir ten atsisveikinti su jaunimu (Vaicekauskienė 1995: 88).

128 Kultūrinio tapatumo gairės. Simboliniai veiksmai vestuvėse

karį, nepaklausė ir nežino, bet spėja, kad gal darė kokį Nuotakos išėjimas pasitikti (jaunojo pulką iškamanti- „nugėrimą" su draugais. nėjus) buvo žinomas XIX a. II pusėje - XX a. I pusėje Vestuvių išvakarėse XX a. II pusėje atliekami veiks­ Šiaulių, Panevėžio, Pasvalio, Utenos rajonų atskirose mai pasižymėjo buitišku paprastumu, pragmatiškumu. Tai vietovėse (Šidiškienė 2003: 51). XX a. 6-9 -ąjame dešimt­ rodo pakitusį jaunimo bendravimo pobūdį. Minima nau­ metyje „priešiškas" sutikimas (užtverti vartai) užfiksuo­ jovė, kai specialiai skiriamas vakaras atsisveikinti su drau­ tas Traupyje, Žalvariuose, Inturkėje, Švenčionėliuose, gais, yra analogiška senosioms vakaronėms pagal pras­ Užpaliuose32, Krakėse (Vyšniauskaitė 1957: 85). Kartais mę, tačiau skiriasi savo struktūra. jaunikio palyda buvo klausinėta, „ko atvyko" ar panašiai33. Jaunikio sutikimas. XX a. II pusėje įsivyravo papro­ Svetingas jaunikio pasitikimas (be kamantinėjimo) buvo ir tys vestuvių dieną jaunikį svetingai sutikti nuotakos na­ XX a. II pusėje užfiksuotas dažniausiai Biržų ir Panevėžio muose. Išeidavo pasitikti svotai, svečiai, kaimynai su rajonuose. Čia jis sutiktas nuotakos tėvų, artimųjų, svečių, muzika, kai kur (5 žemėlapis) ir pati nuotaka. Pasitaikė, pačios nuotakos ir tik pavieniai atvejai pasitaikė, kai jau­ kad jai išeiti reikėjo dėl to, jog vėlavo vykti į CM29. nikio nepasitiko nuotaka (pagal HES, b. 1007, b. 1009). Tuo Dažniausiai jaunasis būdavo sutinkamas paprastai, kaip tarpu Molėtų rajono Čiulėnų seniūnijoje užfiksuota, kad ir visi vestuvių svečiai, su muzika (arba jis pats atvykda­ jaunikį pasitikdavo dažniausiai tėvai ir svečiai, o nuotakos vo su muzikantu). 5 žemėlapyje pažymėti ir tie atvejai, kai išėjimas pasitikti - tik pavieniai atvejai (HES, b. 1008). sutikti jaunojo nereikėjo, nes jie abu buvo iš vakaro Kitas variantas - tai pabrėžtas jaunikio laukimas, kad nuota­ kartu. Mano anketos duomenimis, 60% visų atvejų jauni­ ka išeitų jo pasitikti: jis neidavo į vidų, kol neišeidavo kį sutiko svetingai, nuotaka nesislėpė. Tačiau toks papro­ nuotaka, lydima pamergės(-ių) ir linktelėjimu nepa­ tys yra gana naujas: svetingas jaunikio sutikimas pas kviesdavo jaunikio. Pastarieji simboliniai veiksmai dar nuotaką prieš jungtuves fiksuojamas tik nuo XX a. 3-4- XX a. 6-ajame dešimtmetyje fiksuoti Kaišiadorių rajone ojo dešimtmečio30 - bažnyčios mokymo, kaip reikia tinka­ (Vyšniauskaitė 1989: 22) ir 1982 m. vestuvėse Kėdainių mai elgtis vestuvėse (tai žinome iš J. Pabrėžos, K. Donelai­ rajono Šėtos seniūnijoje (HES, b. 1009/120)34. Nuotakos iš­ čio pamokslų), rezultatas. Priešiškumo demonstravimas - ėjimą vaduoti, kad būtų įsileistas jaunikio pulkas, galima tai kelio tvėrimas atvykusiam jaunikio pulkui, jų kaman­ sieti su viešu patvirtinimu visiems susirinkusiesiems, kad tinėjimas prie užvertų vartų buvo žinomas Aukštaitijoje nuotaka teka savo noru. XIX a. II pusėje ir XX a. I pusėje (žr. žemėlapį: Šidiškienė XIX a. pabaigoje - XX a. pradžioje Švenčionių seniū­ 2003: 51). Po viso to įsiprašius į vidų, XIX a. pabaigoje - nijoje ir kai kur Dzūkijoje buvo fiksuojamas simbolinis XX a. I pusėje kartais buvo randamas užsėstas stalas, veiksmas: pasitikti jaunikio išeidavo nuotakos tėvas su kurį turėjo išsipirkti atvykėliai (jaunikio pusė) (Vyžuona, duona, druska ir žvake (Šidiškienė 2003: 53). XX a. II Jonavos, Kaišiadorių r. Žr. Šidiškienė 2003: 51,53). Prie­ pusėje šis simbolinis veiksmas užfiksuotas lenkų vestu­ šiškai jaunikio pulką sutikdavo XIX a. kai kuriose Eu­ vėse Dubingių seniūnijoje 1994 m., kai abu tėvai jį pasi­ ropos (dažniau slavų) tautose31. tiko su duona ir druska, o įėjęs į namus jaunasis nuotakai

29 HES, b. 2215/8 - Anykščiai; b. 2214/6 - Dubingiai. 30 Žr. Šidiškienė 2003: 51. XIX a. pabaigoje svetingai sutiktas jaunikis Norvegijoje (Berezina, Morozovą 1990: 63), o kai kur Rusijoje, Danijoje pasiuntiniai 3 kartus pranešdavo nuotakos namiškiams, kad atvyksta jaunikis (Anokhin 1990: 79, Zorin 2001: 80). 31 Slovakai (Gracianskaia 1988: 46), olandai (Ricshina 1989: 228), suomiai (Šlygina 1990: 19, 26), sorbai (Filimonova 1988: 72), baltarusiai (Bandarčyk 2004:396). 32 HES, b. 2214/10 - Inturkė; b. 2215/2 - Traupis; b. 2215/3 - Žalvarių apylinkės; b. 2273/3 - Švenčionėliai; b. 2273/16 - Užpaliai ir Varėnos sen. 33 HES, b. 2272/12 - ; b. 2273/25 - Šeduva; b. 2273/27 - Antalieptė; b. 2273/28 - Šveicarija; b. 1009/6 - Užliaušiai (Pctriškių apylinkės) ir Ėriškiai; b. 1008/1 - Čiulėnų sen. 34 Analogiškas simbolinis veiksmas fiksuotas Lenkijoje: XIX a. pabaigoje - XX a. pradžioje jaunikis į nuotakos namus įeidavo tik tuomet, kai išeidavo pasitikti jo nuotaka (Ganckaia 1986: 105).

129 Irma Šidiškienė bučiavo ranką (HES, b. 2214/5 - Dubingių sen.). Kitas areale. Skirtumas atlikimo laiko atžvilgiu galėjo atsirasti tradicinis lietuviškas archaizmas, užrašytas taip pat lenkų labai seniai, kai į vestuvių apeigas greta nuotakos išve­ šeimoje, - jaunojo išėjo pasitikti nuotakos teta, apsiren­ žimo į vyro pusę buvo įtrauktas santuokos sudarymo gusi „nuotaka" (HES, b. 2273/3 - Švenčionėliai 1980 m.). aktas bažnyčioje. Nuotakos slėpimasis fiksuojamas ir ki­ Pagal A. Vyšniauskaitės anketas surinktoje medžiagoje tose Europos šalių, tautų XIX a. vestuvėse39. rastas toks atvejis Ukmergės (1968 m.), Želvos (1974 m.), Aukštaitijoje XX a. II pusėje jaunikiui įėjus į namus, Ramygaloje (1975 m.), Čiulėnų (1982 m.) ir Mindūnų nuotaka arba būdavo kviečiama ateiti iš kambario40, arba (1971 m.) seniūnijose35 Man teko užfiksuoti atvejį, kai pagal tradiciją buvo slepiama kitame kambaryje ar už jaunikio pasitikti išėjo netikra „nuotaka", o tikroji slėpėsi paklodės (užuolaidos). Visos pamergės iškišdavo kartu kambaryje (HES, b. 2272/9 - , 1990 m.). Netikra pirštus - jaunasis turėdavo pažinti jaunosios ranką. nuotaka XIX a. pabaigoje - XX a. pradžioje Aukštaitijoje Nuotaka slepiama atvykus jaunikiui tradiciškai tuose re­ jaunajam atvykus buvo atvedama Biržų seniūnijoje, taip gionuose, kur ji pati nepasitikdavo jaunikio. Tai pietryti­ pat prieš išvykstant į jaunojo pusę buvo atvedama Žei­ nis Aukštaitijos arealas, kurio skiriamoji riba eina maž­ melio ir Utenos seniūnijose (Kuktiškėse). Šis simbolinis daug per Suvieką, Antalieptę, Tauragnus, Skudutiškį, veiksmas žinotas XIX a. pabaigoje - XX a. pradžioje Alantą, Gelvonus, išskyrus Inturkę ir Giedraičius (6 že­ Europoje ir rusų bei baltarusių vestuvėse36. mėlapis). Galima konstatuoti, kad buvo išlaikyta tradicija Analogiškas labiau paplitęs ir ilgiau išlikęs simbolinis tuomet, kai jaunikiui buvo tveriamas kelias ir nuotaka veiksmas, atliekamas atvykus jaunajam, - nuotakos slėpi­ slėpėsi (ar atvesta netikra „nuotaka")41. Simboliniai veiks­ mas37. Jis XIX a. pabaigoje - XX a. I pusėje buvo atlieka­ mai, kai pati nuotaka pasitinka jaunikį, o prieš išvykstant mas Kupreliškyje, Vyžuonoje, Kupiškyje, Ignalinoje, Už­ tuoktis ji slepiasi, rodo aiškius kintančio papročio požy­ paliuose, Papilyje prieš jungtuves (tik atvykus jaunikiui mius42. Modernesnis nuotakos „slėpimosi" variantas, kai arba ruošiantis vykti į jas), o prieš vykstant pas jaunikį - ji su pamergėmis stovi kambaryje ratu, o jaunikis atveda­ Kupiškyje, Obeliuose, Ignalinoje, Žeimelyje, Kiemėnuo- mas pas jas užrištomis akimis ir turi pažinti savąją43. se, Tauragnuose. Vadinasi, vestuvių laikas38 nebuvo Paskutiniame XX a. dešimtmetyje nuotakos slėpimasis svarbus, nes abu minėti atvejai užfiksuoti tame pačiame įgijo kitą formą: po santuokos ar antrą vestuvių dieną

35 HES, b. 1008/24 - Ukmergės sen.; b. 1008/43 - Želvos sen.; b. 1008/32 - Stirniai; b. 1008/68 - Toliejai; b. 1009/62 - Ėriškiai. 36 Prancūzijoje (Ivanova, Pokrovskaia 1989: 198-199), Nyderlanduose (Reshina 1989: 230), Portugalijoje (Serov 1989: 171, 172), Austrijoje (Filimonova 1989b: 54), pas sorbus (Filimonova 1988: 73), Lenkijoje, Silezijoje (Smolińska 2003: 133). Atvykus jaunikiui, nuotaka slėpdavosi arba netikrą nuotaką jam atvesdavo (Zorin 2001: 82). Kitas momentas: vežantieji nuotaką į bažnyčią kelyje sustodavo pažiūrėti, ar tikrai „tą nuotaką" veža: pakeldavo nuotakos galvos uždangalą ir žiūrėdavo (Zorin 2001: 86). Vitebsko gubernijoje pirmus du kartus siūlė jaunikiui šeimininkę vietoj nuotakos (Bandarchyk, Fiadosik 2004: 396). 37 Slepiama nuotaka kitame kambaryje ar už užtiestos nuošaliau paklodės (užuolaidos, lovatiesės). Kartais jaunikiui užrišdavo akis ir jam atvesdavo merginą, iš kurios rankos turėjo pasakyti, ar tai nuotaka, ar ne (, XX a. I pusė). 38 Analogiškai ir kiti simboliniai veiksmai atlikti prieš jungtuves ir prieš išvykstant į jaunojo pusę. 39 Prancūzija (Ivanova, Pokrovskaia 1989: 199), Čekija (Gratsiianskaia 1988: 55), Lenkijos pietinėje dalyje, Živecko apylinkėse, XX a. II pusėje fiksuotas nuotakos slėpimasis jaunikiui atvykus dar prieš santuoką (Ganckaia 1986: 127). Lenkijoje nuotakos slėpimas žinotas per gaubtuves: ji kartu su kitomis moterimis apgaubiama skara, o jaunikis turi ją pažinti. Jei nepataiko, turi mokėti „baudą". Kai kur jaunikis stengdavosi tuo metu pabėgti iš nuotakos namų (Ganckaia 1986: 113). Slovakijoje, Čekijoje gaubtuvių metu jaunikiui sūloma „netikra nuotaka" (Gratsiianskaia 1988: 50, 59). 40 Lenkijoje gyvenančių sileziečių vestuvėse XX a. 7-ajame dešimtmetyje dar buvo atliekamas simbolinis veiksmas - nuotakos išprašymas (wypraszanie) (Gantskaia 1986: 129; Smolińska 2003: 121). 41 HES, b. 2215/3 - Žalvarių apylinkės; b. 2273/16 - Užpaliai ir Varėnos sen.; b. 2273/27 - Antalieptė; b. 2273/28 - Šveicarija; b. 2273/3 - Švenčionėliai. 42 HES, b. 2214/11- Inturkė; b. 2246/2 - Karsakiškis; b. 2246/6 - Rozalimas; b. 2273/12 - Meškuičiai; b. 2246/10 - Žeimelio sen.; b. 2247/6 - Krinčinas; Taip pat rasta kituose archyviniuose aprašuose: HES, b. 1114/13 - Pašvitinys, b. 819/3 - Vilnius. 43 HES, b. 2273/26 - Šeduva; b. 2215/11 - Paąžuolių apylinkės; b. 1009/82 - Kėdainiai; b. 1009/106 - Deltuvos sen.

130 Kultūrinio tapatumo gairės. Simboliniai veiksmai vestuvėse

jaunasis užrištomis akimis turi pažinti tarp pamergių esan­ ranką, pasibučiuodami. Pora atvejų užfiksuota mišrioje ir čią nuotaką iš jos kojos44. Šiuo atveju galime sakyti, kad lenkų šeimoje, kai jaunieji buvo palaiminti su šv. paveiks­ jo prasmė kiek pakitusi: po pirmosios nakties jaunikis lėliu, kurį jie vežėsi į bažnyčią ir šventino kartu su žie­ turėtų geriau pažinti nuotaką (ne tik iš jos rankų, bet ir dais49. Rusų, baltarusių, dažnai ir lenkų, laiminimo apei­ iš kojų). gos vyko su religinėmis maldomis, tėvas laikė žvakę, Nuotakos slėpimas ir vogimas prieš vykstant pas motina šv. paveiksliuką (kartais atvirkščiai). jaunikį - tokią pačią prasmę turintys simboliniai veiksmai. Vykimas namo po santuokos. XIX a. II pusės - XX a. XIX a. pabaigoje - XX a. I pusėje jis užfiksuotas Šven­ I pusės lietuvių, kaip ir kitų tautų, vestuvėse buvo pa­ čionių rajono Rėkučių kaime, Molėtų rajone Giedraičiuo­ protys po santuokos bažnyčioje visam pulkui vaišintis se, Biržų rajone Papilyje, Pakruojo rajono Lauksodžio ir karčemoje ar pas svočią („stovynė pas svočią", kartais Pašvitinio seniūnijose (Šidiškienė 2003: 47). XIX a. Euro­ ten ir nakvodavo) (Vyšniauskaitė 1995: 319). Po to kiek­ poje dar buvo žinomas nuotakos pabėgimo45 ir jos vo­ vienas vykdavo į savo namus arba pas nuotaką50. Many­ gimo pakeliui į vyro namus paprotys46. XX a. II pusėje ta, kad vykti namo po santuokos vestuvininkai turi kuo Aukštaitijoje nuotakos vogimo simbolinis veiksmas kar­ ilgiau, „kad jaunųjų gyvenimas būtų ilgesnis". A. Vyš­ tais buvo atliekamas prieš išvažiuojant nuotakai į vyro niauskaitės manymu, važinėjimas aplinkiniais keliais su­ namus47 arba, esant vyro pusėje, jos pulkui išsiruošus sijęs su „tykančių dvasių" klaidinimu ar norint išvengti grįžti namo. Nuotaką vogė ir svečiai, atvykus kviesliams4^ kelyje surengtų užtvarų (Vyšniauskaitė 1995: 322). Pagal iš jaunojo pusės. Kartu plito paprotys vogti ne tik nuo­ mano ir A. Vyšniauskaitės anketas surinktą medžiagą XX taką, bet ir pamerges, svočią. a. II pusėje po CM (ir bažnyčios) jaunieji su pulku 6-7- Tėvai išleidžia jaunuosius. Išvykstančius tuoktis jau­ ajame dešimtmetyje paprastai vykdavo namo arba foto­ nuosius tėvai laimino. XX a. II pusėje visoje Aukštaiti­ grafuotis į fotoateljė. Nuo 8-ojo dešimtmečio dažniausiai joje dažniausiai jaunieji klaupdavosi prieš tėvus ant ki­ jaunieji važiuodavo ne tik fotografuotis, bet ir per tiltus, limėlio ar rankšluosčio (kartais bučiuodavo rankas), per juos jaunikis nešdavo nuotaką. Pirmi vykimo per jaunuosius palaimino, t. y. peržegnojo, sakė linkėjimus ir tiltus simboliniai veiksmai užfiksuoti Biržų rajone 1967, davė bučiuoti kryžių. Kartais kryžius nebuvo bučiuoja­ 1971 m. (HES, b. 2247/1 - Papilys), o nuo 1974-1975 m. 51 mas. Tuomet jaunieji atsistodavo, pasibučiuodavo su šis reiškinys fiksuojamas visoje Aukštaitijoje (8 žemė­ tėvais, artimaisiais ir svečiais, atsisveikindavo ir išvykda­ lapis). Jaunieji kartais aplankydavo savo senelius, jei jie dėl sveikatos ar kitų priežasčių negalėdavo dalyvauti vo. Nemažai atvejų užfiksuota, kai jaunieji nesiklaupė vestuvėse. Kai vieno iš jaunųjų tėvų nebebuvo, nuvež­ prieš tėvus, o tiesiog gražiai atsisveikino, pasibučiavo, davo ant kapų krepšelį gėlių52. Nuo 9-ojo dešimtmečio tėvai palinkėjo geros kloties (7 žemėlapis). Su kitais ar­ buvo populiaru fotografuotis ir važiuoti per tiltus. Popu- timaisiais, svečiais jaunieji atsisveikindavo paduodami

44 HES, b. 2273/8 - Kirdeikiai; b. 2273/17 - Dubingiai. 45 Prancūzija (Ivanova, Pokrovskaia 1989: 200). 46 Austrija (Filimonova 1989b: 56), Ispanija (Kozhanovskaia 1989: 156), Vokietija (Filimonova 1989a: 34). 47 Pasvalio r. 1969 m. (HES, b. 1009/26 - Daujėnai); Joniškio r. apie 1975 m. (HES, b. 682/25 - Žagarės sen.). 48 HES, b. 1009/26 - Daujėnai, Pasvalio r.; b. 1009/62 - Ramygaloje, o kviesliai iš Ėriškių. 49 HES, b. 2260/10 - Giedraičių sen., b. 2272/6 - Paberžė, b. 2273/30 - Pabradė. Su šv. paveikslėliu ir žvakėmis jaunuosius išlydėdavo tėvai ir Vitebsko gub. XIX a. pab. - XX a. pr. (Bandarchyk, Fiadosik 2004: 387-388). 50 Literatūroje teko rasti, kad po santuokos XIX a. pirmiausia vyko į karčemą lenkų (Gantskaia 1986: 108, 109; Smolińska 2003: 123), čekų (Gratsiianskaia 1988: 57), slovakų (Gratsiianskaia 1988: 47), austrų (Filimonova 1989b: 56) vestuvininkai. Nėra vieningos mokslininkų nuomonės, kodėl vyko stovynė pas svočią. Nuomonė, kad tokiu būdu viešoje vietoje galėjo susirinkti neprašyto jaunimo iš apylinkių pašokti su jaunaisiais, yra, manytume, įtikinamiausia. 51 Pagal A. Vyšniauskaitės anketą surinktoje gausioje medžiagoje iš Panevėžio r. (Upytės sen.) ir Molėtų r. (Čiulėnų sen.) matyti, kad skirtingai užfiksuota šių simbolinių veiksmų: Panevėžio r. - 18 atvejų, o Molėtų r. - tik 1. " HES, b. 2215/14 - Svėdasai; b. 2260/2 - Giedraičių sen.

131 Irma Šidiškienė

liarėjo išvykos į gamtą. Vietoj šios išvykos važiuojama į 110). Tačiau tyrinėtojai nepamini, kad rusų nuotaka būtų kavinę tuomet, kai vestuvės keliamos žiemą ar būna pras­ nešama per tiltus54. XX a. II pusėje Lietuvoje (ne tik tas oras. 10-ajame dešimtmetyje vis dažniau pasitaikė, kad Aukštaitijoje) vestuvininkų važiavimas per tiltus ir nuo­ nevykstama į fotoateljė, o samdomas fotografas, kuris takos nešimas per juos (jį) tapo tradicija. padaro tiek reportažines, tiek fotosesijas gamtoje, istori­ Kelio užtvėrimas. XX a. II pusėje vestuvininkams, nėje vietovėje, parke, rūmuose ir kitur (Šidiškienė 2005). grįžtantiems iš santuokos, kaime, miestelyje pakely ar Būdami gamtoje ne tik fotografuojasi, bet ir žaidžia įvai­ prie namų kelią tvėrė jaunimas, kaimynai, vaikai, o kieme - rius žaidimus, užkandžiauja. Pasitaikė ir tokių atvejų (ta­ svečiai. Jei užtvaros, vartai buvo suaugusiųjų, tai jaunieji čiau galima sakyti, kad senų, tradicinių), kai iš fotoateljė būtinai išlipdavo pagerbti bromo. Būdavo, kad tereikėda­ vykstama pas svočią (Molėtai, Panevėžio r. , vo nuotakai pasirodyti, o išsipirkti niekuo nebereikėjo - kelio 53 ) . tvėrėjai norėjo tik pamatyti ją (HES, b. 2215/5 - Troškūnų Tradicinis neskubėjimas vykti namo pokariu, iki 8-ojo sen.). Kartais prie bromo sveikindavo jaunuosius drau­ dešimtmečio, buvo nebepopuliarus (galbūt įtakos turėjo gai, teikdavo jiems dovanas. Vaikams piršliai ir pulko to meto politiniai-kariniai neramumai). XX a. 8-ajame pabroliai dažnai išmesdavo saldainių pro langą. Vestuvi­ dešimtmetyje būdavo vėl užtęsiamas laikas. Kartu, kaip ninkai, sužinoję, kad bus daug bromų, stengdavosi „pa­ matėme, pasikeitė, paįvairėjo užsiėmimai. Keičiantis eko­ bėgti nuo jų", t. y. apvažiuoti kitu keliu. Kartais vestu­ nominėms sąlygoms, fotografavimasis išpopuliarėjo išpli­ vės labai vėluodavo arba pažįstami, kaimynai nežinodavo tus fotopaslaugoms, steigiant buitinio aptarnavimo įmo­ apie vestuves, tuomet pavykdavo natūraliai išvengti nes (kombinatus). „Stovinės pas svočią" renesansas, matyt, užtvarų. Pažymėtina, kad lietuvių vestuvėse tiek seniau, susijęs su tuo, kad svočios pajėgė (finansiškai) pavaišin­ tiek naujais laikais yra simbolinis veiksmas tverti kelią ti vestuvininkus savo sąskaita. Daugiausia klausimų ty­ grįžtantiems iš santuokos namo: tiek pas nuotaką, tiek rinėtojams kelia važiavimas per tiltus. A. Vyšniauskaitė atvykstant į jaunojo namus, taip pat minėti vartų (kar­ mano, kad jis susijęs su vairuotojų (taksistų) noru pasi­ pelnyti - kuo toliau nuvažiuos, tuo daugiau reikės mokė­ tais kelio) tvėrimai jaunikiui atvykstant į nuotakos na­ ti už kelionę (Vyšniauskaitė 1995: 391). Manyčiau, jog tai mus. Tuo tarpu kitose Europos tautose XIX a. buvo susiję su daugeliu naujovių, atsiradusių XX a. 8-ajame žinomas paprotys tverti kelią jauniesiems, vykstantiems 55 dešimtmetyje vestuvių apeigose. Sovietų valdžia rodė tuoktis ir atgal namo , be to stengdavosi iš bažnyčios 56 iniciatyvą kurti naujas, socialistines apeigas (CM įvedi­ grįžti kitu ar tolesniu keliu . mas), todėl greta kitų, važiavimo per tiltus ištakų galima Visi šie simboliniai veiksmai (važiavimas per tiltus, į būtų taip pat ieškoti Rusijoje. Dar XIX a. rusų miestiečiai gamtą, tvėrimas kelių, vaišės kavinėje) seniau buvo lai­ vestuvininkai apvažiuodavo pagrindines miesto gatves komi „blogų kerų" klaidinimu, laiko ir kelio pratęsimu. ratu. Šis paprotys XX a. II pusėje, rusų mokslininkų Kartu užtvaros būdavo skirtos jauniesiems sveikinti, su­ nuomone, virto važiavimu per 7 tiltus (Zhirnova 1980: sipažinti su kitais kaimo gyventojais. XX a. II pusėje

53 HES, b. 1008/6 - Molėtai; b. 1009/7 - Krekenava; b. 1009/116 - Ramygalos sen. 54 Nuotaką jaunikis daugelyje Europos tautų pcrnešdavo per slenkstį įeinant į jaunikio namus ir ypač einant į būsimus savo (ne tėvų) naujus namus: Anglijoje (Shervud 1990: 114), Prancūzijoje (Ivanova, Pokrovskaia 1989: 202), Nyderlanduose (Rcshina 1989: 235), Austrijoje (Filimonova 1989b: 61), pas škotus (Rubnev 1990: 141). 55 Airijoje (Pavlenko 1990: 153), Prancūzijoje (Ivanova, Pokrovskaia 1989: 200), Čekijoje (Gratsiianskaia 1988: 56), Nyder­ landuose (Reshina 1989: 229), Austrijoje (Filimonova 1989b: 55), Vokietijoje (Filimonova 1989a: 29, 33), Portugalijoje (Scrov 1989: 172), Slovakijoje (Gratsiianskaia 1988: 48), kai kur kitur slovakai vyksta aplinkiniais keliais į bažnyčią (Gratsiianskaia 1988: 46). Lenkijos pietinėje dalyje, Živecko apylinkėse, sileziečių kolonistų palikuonių vestuvėse dar XX a. 7-ajame dešimtmetyje tveriami keliai vykstant tuoktis. (Gantskaia 1986: 127, 129). 56 Portugalija (Serov 1989: 174), sorbai (Filimonova 1988: 74); buvo važiuojama lankyti šventų vietų Prancūzijoje (Ivanova, Pokrovskaia 1989: 202).

132 Kultūrinio tapatumo gairės. Simboliniai veiksmai vestuvėse

Aukštaitijoje dažniausia vartų paskirtis buvo jauniesiems reikėjo atlikti įvairius „darbus": malkas kapoti, lėlę vys­ pasveikinti ir išpirkai iš jų pulko išprašyti. tyti, bulves skusti, blynus maišyti, abiem malkas pjauti, Jaunųjų pasirengimo gyventi savarankiškai patik­ sugulti ant suolo, nuotaką nešti per lentą, po kuria lėkštė - rinimas (išbandymai). XX a. II pusės vestuvėse labai skaičiavo šukes (kiek bus šukių, tiek bus vaikų, rečiau - paplito jaunųjų išbandymas, ką jie geba dirbti. Įėjus į tiek metų kartu gyvens), kartais daužė lėkštę (9 žemėla­ kiemą jauniesiems (kartais ir jų pulkui), duodama atlikti pis). Visokių išbandymų pikas buvo 8-10-asis dešimtme­ įvairius namų ruošos darbus. Literatūroje apie XIX a- čiai, tačiau 27% apklaustųjų paskutiniu metu nebedaro XX a. I pusės lietuvių vestuves rasime simbolinius veiks­ tokių „išbandymų". J. Čepienės duomenimis, per išban­ mus, kai anyta įteikia krosnies priežiūros, namų apyvokos dymus kartais būdavo kariamas piršlys (Čepienė 1981: reikmenis jaunamartei, arba, įėjusi į vyro namus, jauna­ 23). Būdavo, kad šiuos darbus sugalvodavo atvykę kvies­ martė randa dirbančius žmones, kuriuos ji apdovanoja liai (HES, b. 1009/35-Vadoklių ir Pagirių sen., 1971 m.). juostomis, rankovėmis ir kt. (Vyšniauskaitė 1995: 353). Ši naujoviškų simbolinių veiksmų prasmė išliko analogiš­ Šiuos simbolinius veiksmus A. Vyšniauskaitė vadino jau­ ka seniesiems. namartės pakėlimo į šeimininkes veiksmais. Tokius veiks­ Tėvai pasirinka jaunuosius. Tirtose vietovėse užfiksuo­ mus prisiminė ir viena vyresnė pateikėja iš Giedraičių ta, kad paprastai į santuokos apeigas tėvai nevyko, išsky­ seniūnijos. Ji pastebėjo, kad jos motinai XX a. pradžioje rus 4 atvejus, kai jie važiavo į bažnyčią58. Aiškinta, kad reikėjo nuvykus į vyro namus parodyti visiems, kaip reikės jiems sutikti jaunuosius namuose59. Tėvai sutikda­ jaunamartė moka darbus dirbti: krosnį pakurti, puodą su vo jaunuosius prie namų durų su duona, druska ir gėri­ šakėmis iš krosnies ištraukti ir kt., o jau pateikėjai, tekė­ mu, stikliukai būdavo apipinti rūtomis. Išgerti duodavo jusiai 6-ajame dešimtmetyje, to daryti, kaip ir kitų naujo­ degtinės, rečiau vyno ar šampano, kartais - vandens. Šis viškų išbandymų, atlikti nereikėjo (HES, b. 2260/3, 5 - tėvų sutikimas jauniesiems grįžtant po santuokos (kaip ir Giedraičių sen.). Paprotys duoti nuotakai atlikti namų jaunųjų išleidimas) yra simboliniai veiksmai, išlikę kaip ruošos darbus turi senas tradicijas Europoje. Ypač buvo vieni iš pastoviausių vestuvių apeigose ir labiausiai šian­ paplitęs tarp amatininkų, vargingiau gyvenusių žmonių, dien pateikėjų vertinamų. Šiuos simbolinius veiksmus, kur pagrindinis pragyvenimo šaltinis buvo darbo jėga, kaip „išlaikiusius apeiginę prasmę", taip pat pažymėjo namų ūkio darbai. Tuomet buvo labai vertintas nuotakos A. Vyšniauskaitė (Vyšniauskaitė 1990:14). Jų svarba atsi­ gebėjimas austi, verpti, tinkamai atlikti ruošos darbus ir spindi ir JAV lietuvių šeimose dar XX a. 8-ajame dešimt­ 57 kt. XX a. II pusėje tokie išbandymai ne tik pakito, bet metyje (Baškauskaitė 1979). ir įjuos buvo įtrauktas jaunikis. Lietuvoje nuo XX a. 8-ojo XIX a. II pusėje - XX a. I pusėje sutuoktiems jau­ dešimtmečio didžioji apklaustųjų pateikėjų dalis, mano niesiems grįžus namo (dažniau pas jaunikį), nuotaka surinktais duomenimis, (vidutiniškai apie 66%) sakė, kad (jaunieji) buvo svečių apibarstoma grūdais, dažniausiai

57 Pavyzdžiui, portugalų vestuvėse XIX a. jaunieji, eidami pro arkas-vartus, randa juose paslėptą nebaigtą verpti kuodelį - nuotaka turi greitai suverpti siūlą, o jaunikis randa popieriaus ir rašiklį - turi užrašyti kokią sentenciją (Serov 1989: 173). Kaip moka dirbti namų ruošos darbus, demonstravo prancūzės (Ivanova, Pokrovskaia 1989: 206). Austrijoje prie įėjimo į karčemą mėtėsi šluota ir kitkas (Filimonova 1989b: 56). Sorbų nuotaka vyro namuose pirmiausia eina šerti karvę (Filimonova 1988: 78). Rusų vestuvėse XIX a. pabaigoje - XX a. pradžioje toks simbolinis(-iai) vciksmas(-ai), būdingas paskutinei vestuvių dienai, buvo bcnykstanti(y)s ir virtęs žaidimu: nuotaka turėjo niošti valgį (kepti blynus), nešti vandenį, kurti krosnį, šluoti kambarį, o vestuvininkai jai visaip stengėsi kliudyti (Zorin 2001: 99). Lenkijoje, Kielcų apylinkėse, po kojomis jauniesiems metė kuodą, teptuką, šluotą ir žiūrėjo, kaip elgsis nuotaka (Gantskaia 1986: 116), Silezijoje nuotaka seniau turėjo lygiai suraikyti duoną, kulti spragilu, verpti rateliu, о XX a. 8-9- ajame dešimtmetyje jaunikiui duodavo dvi taureles: vienoje vanduo, kitoje degtinė - žiūrėjo, kurią pasirinks (Smolińska 2003: 121). 58 HES, b. 2214/9, 11 - Inturkė; b. 2246/5 - Pašvitinio sen.; b. 2246/6 - Rozalimas; b. 2247/15 - Kaunas. 59 Kitur Europoje XIX a. dažniausiai tėvai neidavo į bažnyčią arba eidavo motina atskirai, ne kartu su vestuvininkais. Tėvai nėjo į bažnyčią ir rasų vestuvėse. Mokslininkai aiškina, kad tai gali būti susiję su Petro 1 išleistu 1724 m. įsaku „dėl priverstinių santuokų", kur tėvams buvo griežtai draudžiama dalyvauti santuokos apeigose bažnyčioje (Zhirnova 19S0: 52).

133 Irma Šidiškienė

avižomis, rečiau gėlėmis. Toks paprotys žinotas rasų ves­ seniau, tiek XX a. II pusėje, grįžus iš santuokos namo, tuvėse XIX a. pabaigoje - XX a. pradžioje atvykus nuota­ išsipirkti stalą ar sodą, kai rasdavo užsėstą stalą „kitos kai į vyro namus (Zorin 2001: 88). Kitose Europos šalyse vestuvės" su Jaunaisiais ir pulku". Netikrais jaunaisiais taip pat barstyta pasitinkant nuotaką vyro namuose, bet apsirengdavo svečiai. Dažniausiai tokį stalą išpirkdavo dažnai barstydavo jaunuosius, išėjusius iš bažnyčios60. piršlys (svotai) kartu su pabroliais, tačiau ankstesnių XX a. II pusėje vietomis užfiksuotas barstymas grūdais tyrimų metu užfiksuota61, o 10-ąjį dešimtmetį vis dažniau Aukštaitijoje XX a. 9-ajame dešimtmetyje: Dubingiuose plito paprotys kiekvienam pulko nariui atskirai išsipirkti buvo barstoma avižomis - mišri santuoka su lenku, o ten savo vietą. Dar pasitaikė, kad reikėjo išsipirkti ne stalą, pat 10-ajame dešimtmetyje - lenkų šeimoje nebebuvo bet sodą (t. y. kartu ir stalą). Ši realija buvo paplitusi barstoma (HES, b. 2214/5 - Dubingių). Lietuvė pateikėja šiauresnėje Aukštaitijos dalyje62 (11 žemėlapis). Kai nebu­ iš Adutiškio pasakojo, kad 1982 m. vykusiose vestuvėse vo užsėsto stalo ar perkamo sodo, Biržų rajone 7-9-ajame jos nebarstė grūdais, o jos motinos vestuvėse taip buvo dešimtmetyje užfiksuoti tik keli atvejai63. Kiek daugiau daroma (HES, b. 2273/4 - Adutiškio sen.). Visi kiti bars­ atvejų, kai nebuvo perkamas sodas64, ir keli atvejai, kai tymo grūdais atvejai užfiksuoti Anykščių, Molėtų, Čiulėnų, nebuvo nei užsėsto stalo, nei sodo išpirkimo65. Kai kur Žaslių, Širvintų seniūnijose (10 žemėlapis). Užfiksuotas šis paprotys beveik užmirštas, ir stalą užsėdo persirengę ir rengimo kailiniais atvejis, „kad meiliaus būtų" (HES, vaikai66. Dar 7-ajame dešimtmetyje ir 8-ojo dešimtmečio b. 1009/6 - Ėriškiai). Tokie pavieniai simboliniai veiksmai pradžioje užfiksuotas stalo vadavimo būdas, kai piršlys rodo vietomis jį išlikusį kaip tradiciją. Tai ypač pasakyti­ (ar pabrolys, svočia) mesdavo kepurę į užsėsto stalo na apie rytinę Aukštaitijos dalį, o kitose vietovėse šie atve­ kertę. Jei jos niekas nepagaudavo, stalo išsipirkti nereikė­ jai laikytini kaip naujoviško simbolinio veiksmo plitimas. davo, jis „atrakintas"67. Šis veiksmas Aukštaitijoje lokalus, Stalo (sodo) išpirkimas. Išliko populiarus stalo arba vadinasi, naujas, atneštinis. sodo išpirkimas. XIX a. II pusėje - XX a. I pusėje stalą Šokiai grįžus po santuokos. Užstalės repertuaras arba sodą (kartu ir stalu) išpirkdavo iš moterų kai kuriose buvo piršlių, svotų ar muzikantų rankose: dainos, linkė­ Dzūkijos ir Aukštaitijos vietose. Būtent iš moterų Aukš­ jimai, žaidimai, loterijos. Išskirti kokius nors reikšminges­ taitijoje sodą (stalą) reikėjo išsipirkti nuotakos pusėje nius simbolinius veiksmus užstalės metu, manytume, (Švenčionių, Anykščių, Biržų, Tauragnų) arba kai nuvyk­ netikslinga. Prie simbolinių veiksmų priskirtinas pirmasis davo į jaunikio pusę (Kupiškio, Rokiškio, Pasvalio sen.) šokis. Dažniausiai šokius pradėdavo jaunieji, vidutiniškai (Šidiškienė 2003: 51). Visur kitur buvo populiaru tiek 70% visų apklaustų pateikėjų (pagal I. Šidiškienės anke-

60 Norvegijoje (Berezina, Morozovą 1990: 63), Nyderlanduose ir su vandeniu šlakstė (Reshina 1989: 230), taip pat austrai (Filimonova 1989b: 61), ispanai (Kozhanovskaia 1989: 155), slovakai (Gratsiianskaia 1988: 48), čekai (Gratsiianskaia 1988: 59), anglai (Shervud 1990: 112, 114), italai (Krasnovskaia 1989: 125), o Portugalijoje šį veiksmą dažnai atlikdavo prie vartų-arkų (Scrov 1989: 174). Prancūzijoje patys jaunieji barstė grūdus ant susirinkusiųjų (Ivanova, Pokrovskaia 1989: 203). Lenkijoje, Silezijoje, seniau barstė grūdais, XX a. II pusėje - saldumynais, smulkiais pinigais (Smolińska 2003: 122). 61 HES, b. 2247/2 - Krinčinas ir Vabalninko sen.; b. 2273/5 - Jonavos sen.; b. 2273/22 - Molėtai; b. 2273/25 - Šeduva; b. 2273/28 - Šveicarija; b. 2273/29 - Suginčiai; b. 2273/32 - Juodupė; b. 2272/14 - Zibalai. 62 HES, b. 2215/5 - Troškūnų sen.; b. 2215/6 - Alizava ir Gružių apylinkės; b. 2215/7 - Antašavos apylinkės; b. 2246/2 - Karsakiškis; b. 2246/9 - Pušaloto sen.; b. 2247/2 - Krinčinas ir Vabalninko sen.; b. 2247/3 - Rokiškio sen.; b. 2247/5 - Nemunėlio Radviliškis; b. 2247/9 - Pabiržė ir Rokiškis; b. 2247/13 - Biržai; b. 2247/10 - Medeikiai; b. 1867/14 - Papilys. 63 HES, b. 1007/9 - Medeikių sen. ir Rokiškio r.; b. 1007/90 - Sodeliškių sen. 64 HES, b. 1007/8 - Vaškų sen.; b. 1007/11 - Vabalninko sen.; b. 1007/62 - Guostagalio sen.; b. 1007/70 - Kilučiai; b. 1007/89 - Obelaukiai. 65 HES, b. 1007/7 - Biržų sen.; b. 1007/58 - Kilučiai; b. 1007/85 - Rozalimo sen. 66 HES, b. 2214/5 - Dubingių sen., lenkų šeima; b. 2273/27 - Antalieptė, lietuvių šeima. 67 HES, b. 1009/25 - Medeikiai, Biržų r. ir Panevėžys; b. 1009/32 - Josvainių sen.; b. 1009/75 - Tiskūnų sen. ir Šakių r.; b. 1009/42 - Debeikių sen.; b. 1114/1 - Lygumų sen.

134 Kultūrinio tapatumo gairės. Simboliniai veiksmai vestuvėse

tą). Seniau, kaip prisiminė vyresni pateikėjai, nuotaką vietovėse nuo 8-ojo dešimtmečio labai išpopuliarėjo da­ šokdindavo jaunikio tėvas (HES, b. 2260/2 - Giedraičių lyti dovanas abiejų sutuoktinių tėvams ir artimiesiems. Dau­ sea, 1949 m.) arba piršlys (TffiS, b. 2272/5-Žasliai, 1979 m.). geliu atvejų stengtasi abiejų tėvams, artimiesiems dova­ Tai, kad šokius pradėdavo kas nors iš vedusiųjų (jaunųjų noti vienodas ar panašias dovanas. Tuomet, kai jaunikis tėvai, svotai, piršliai ar piršlys su svočia), nuo 8-ojo nedovanodavo nuotakos pusei dovanų, jis dažnai apdo­ dešimtmečio (18%) užfiksuota vis daugiau iki 10-ojo vanodavo šeimininkes, muzikantus ir kitus. dešimtmečio imtinai (31%). Panašus skaičius užfiksuotas Nuo 9-ojo dešimtmečio, o 10-ąjame ypač paplito pa­ vestuvių, kuriose šokiai pradėti be pirmojo šokio. Jų protys, kai susitarus dovanų nedovanodavo nė vienai ypač padaugėjo 8-9-ajame dešimtmetyje (atitinkamai 18 pusei (nereikalingos išlaidos). Bene anksčiausiai ir dažniau­ ir 11%). siai tokie susitarimai fiksuoti Panevėžio (HES, b. 1009),

60

7 dešimtm. 8 dešimtm. 9 dešimtm. 10 dešimtm

Molėtų r. —И— Biržų r. A Panevėžio r. —Ц§— Kitur

8 pav. Dovanos, dovanojamos tik jaunojo artimiesiems (%). XX а. II pusė (pagal A. Vyšniauskaitės ir I. Šidiškienės anketas)

Dovanojimas vestuvėse vyko įvairiu metu. Pagrindi­ Joniškio (HES, b. 2273/10), Nemunėlio Radviliškio seniū­ nis dovanojimas ir kartu, galima sakyti, tradiciniu laikyti­ nijose (HES, b. 2247/11). nas simbolinis veiksmas, kai nuotaka apdovanodavo jau­ Jaunieji vienas kitam paprastai nieko nedovanodavo: nojo tėvus, artimuosius. Vyro pusės moterims dažniausiai „vienas kitą gavom", arba „vienas kito meilę"68. Pateikėjos nuotaka dovanodavo: audinius suknelei, kostiumėliui, pa­ vardijo ir tokias dovanas: jaunikis žiedą, gėles, o nuotaka - laidinei, skareles, šalikus, palaidinukes ir kt., o vyrams marškinius69, rečiau kada atminimui nupirkdavo nuotaka (tėvui, broliams) marškinius, kakląjuostes ar kita. Rečiau laikrodį, o jaunasis jai papuošalą ar kosmetikos70. dovanodavo lovatieses, staltieses, rankšluosčius ar kitus Svečiai dažniausiai jauniesiems dovanodavo patalynę, interjero audinius. Nuo XX a. 9-ojo dešimtmečio vis daž­ kitus namų interjero audinius, indus, rečiau buitinę įrangą nesni suvenyrai, vazos, laikrodžiai, papuošalai, kosmetika, (dulkių siurblius, elektros prietaisus) ir kt Svečiai (pakviestieji tėvui butelis gėrimo, pypkė ir kt. Iki XX a. 7-ojo dešimt­ į vestuves) jauniesiems dovanas atiduodavo juos sutin­ mečio imtinai jaunikis nuotakos pusės artimiesiems dažniau kantiems tėvams, atvykus į vestuves, kiti sveikindavo neduodavo dovanų. Ilgiausiai šio papročio laikytasi Mo­ prie CM, bažnyčios arba, kaip minėta, prie užtverto kelio lėtų rajone (HES, b. 1008), o kitose tirtose Aukštaitijos (Daniliauskas 1974:46), kartais prieš išvykstant jauniesiems

68 HES, b. 2214/7 - Dubingių sen.; b. 2272/12 - Kruonis. 69 HES, b. 2226/5 - Ukmergė; b. 2214/10 - Inturkė; b. 2260/8 - Giedraičių sen.; b. 2215/12 - Zibalai. 70 HES, b. 2226/12 - Ignalinos sen.; b. 2214/11 - Inturkė; b. 2215/5 - Troškūnų sen.; b. 2226/27 - Zibalų sen.; b. 2226/33 - Ukmergė; b. 2247/15 - Kaunas.

135 Irma Šidiškienė

į jungtuves. Dažniau dovanos teiktos tam skirtu metu: kartais buvo atliekamas73, bet ilgainiui virto ne tik nuo­ grįžus iš jungtuvių antrą dieną po pirmo stalo užsėdimo takos, bet ir pamergių, svočios vogimu, siekiant išpirkos arba vestuvių pabaigoje. Baigiantis vestuvėms, ne tik apdova­ ir jų antrųjų pusių. Šis simbolinis veiksmas dažniau vykda­ nojami jaunieji, bet ir jie apdovanoja artimuosius, pir­ vo prieš piršlio korimą, svočios deginimą ar po jų. šlius, svotus, šeimininkes ir kitus, ką yra numatę, atsidė- Tradicinis nuotakos vogimas, kuris XX a. 7-ajame koja jiems įvairiais suvenyrais. dešimtmetyje dar vyravo Biržų, Panevėžio rajonuose, išsi­ Vestuvių pabaiga visais dešimtmečiais - piršlio korimas. plėtė: pradėtos kartu vogti ir pamergės. XX a. 7-ajame Tačiau XX a. 5-9-ajame dešimtmetyje dažnai pabaiga dešimtmetyje Molėtų rajone ir kitose Aukštaitijos vietose

7 dešimtm. 8 dešimtm. 9 dešimtm. 10 dešimtm.

Ц> Molėtų r. —И—Biržų r. —Ar—Panevėžio r. Я Kitur

9 pav. Dovanos neteikiamos nė vieniems sutuoktinių artimiesiems (%). XX а. II pusė (pagal A. Vyšniauskaitės ir I. Šidiškienės anketas) buvo nefiksuota: tiesiog visi svečiai į vakarą išsiskirsty­ pradėta vogti svočią74. Biržų rajono Obelaukių kaime ir davo, ir tiek. Kaip vestuvių pabaiga 10-ajame dešimtme­ apylinkėse toks simbolinis veiksmas atsirado vėliau - tyje vestuvėse pateikėjų minimi paskutinio patiekalo pa­ 8-ajame dešimtmetyje75. XX a. 9-ajame dešimtmetyje vo­ teikimas, piršlio kraujo gėrimas ar sūrio ir svočios pyragų gė visas arba vien tik pamerges ar svočią. 10-ajame dešimt­ raikymas71, o kartais paskutinis susėdimas prie stalo. metyje išliko tos pačios vogimo tendencijos, bet dažniau Rečiau paminima, kad vestuvės užbaigiamos rinkliava ar svočia ne vogta, o kitaip kankinta (74%, o vogta 68% šokiais, daina. visų apklaustųjų). Biržų, Panevėžio rajonuose vogimas Greta piršlio korimo buvo dar minimas nuotakos vo­ nebuvo toks populiarus kaip kitose vietovėse: 7-ajame gimas (atvogimas). Kaip minėta, dar XX а. I pusėje vyku­ dešimtmetyje tik 28% vogė nuotaką ir rečiau kartu su ja - siose vestuvėse dažnai buvo fiksuojama, kad kviesliams pamerges, svočią. Ši tendencija čia išliko ir 8-9-ajame išvykus (-stant) svečiai vogė nuotaką (norėdami sukliu­ dešimtmetyje, nors padaugėjo ne tiek nuotakos ar svočios, dyti išvežti ją į jaunikio pusę)72 arba, išvykstant nuota­ kiek pamergių vogimas. Molėtų rajone 7-ajame dešimtme­ kos pulkui namo iš jaunojo pusės, stengtasi ją „išvogti": tyje svočia vogta, o vėliau šis simbolinis veiksmas retė­ „paviešėjom, laikas namo". Šis paprotys XX а. II pusėje jo. Kiekvienas turėjo išsipirkti savo puses. Jaunasis

71 HES, b. 2246/9 - Pušaloto; b. 2273/12 - Meškuičių sen. 72 Kviesliai išvykdami vogė įvairius daiktus, vištas iš nuotakos namų. 73 Buvo kviesliams atvedama netikra nuotaka arba jie ėjo ieškoti pasislėpusios nuotakos (HES, b. 1114/1, 1. 13 - Lygumų sen.). 74 HES, b. 1867/14 - Papilys; b. 819/1, 1. 23 - Aristava; b. 819/3, 1. 47 - Vilnius. 75 HES, b. 1007/63 - Parovėjos sen. ir Kilučiai; b. 1007/66 - Sodcliškių apylinkės ir Biržų sen.; b. 1007/67 - Obclaukiai; b. 1007/78 - Biržų sen.

136 Kultūrinio tapatumo gairės. Simboliniai veiksmai vestuvėse stengėsi nepražiopsoti ir neleisti pavogti nuotakos: ją akylai vimas palaipsniui perauga į naujas reikšmes: vietoj kon- saugodavo, kartais ir išsaugodavo. Vogimas visų, t. y. svo­ kuravimo tarp dviejų pusių atsiranda meilikavimo vieni čios, nuotakos ir pamergių, fiksuotas 60% anketų, o vien tik kitiems požymiai. Atsisveikinimo-linkėjimo tipo kontakti­ nuotakos ir pamergių vogimas Panevėžio rajono Upytės niai simboliniai veiksmai savo prasme išliko nepakitę. kaime ir apylinkėse 8-9-ajame dešimtmetyje (25 ir 30%). Molėtų rajono Toliejų kaime ir apylinkėse (HES, b. 1008) Vestuvių apeigos: statusiniai simboliniai veiksmai pastaruoju laikotarpiu nuo 70 iki 40% sumažėjo. Kitose Jaunieji. XX a. II pusėje vestuvinių žiedų įteikimas Aukštaitijos vietovėse 7-8-ajame dešimtmetyje vogta 57 nuotakai per sužadėtuves ar kitu metu vestuvių apeigose ir 19%. neprigijo80, todėl lauko tyrime buvo atkreiptas dėmesys XX a. II pusėje pasitaikydavo, kad vogė daiktus iš į vestuvinių žiedų įsigijimo aplinkybes. Vestuvinius žie­ 76 nuotakos namų pabroliai, išvykdami į vyro pusę . XX a. dus jauniesiems dažniausiai pirkdavo jaunikis, o juos 8-9-ajame dešimtmetyje pakito daiktų vogimas, t. y. išrinkti vykdavo abu kartu. Aukštaitijoje žiedus pirko padaugėjo vagiančius įvairius daiktus iš svečių (ir batus). jaunikis vidutiniškai 75% visų apklaustų atvejų (visos Tuo tarpu nefiksuota atvejų, kad būtų vagiami batai iš darbe naudojamos medžiagos duomenimis)81. XX a. pa­ nuotakos. 10-ajame dešimtmetyje jau rečiau pasitaikė, kad baigoje vis dažniau pasitaikė užfiksuoti atvejų, kai jaunieji vogtų daiktus iš svečių arba iš pulko dalyvių gėlytes gavo dovanų senelių žiedus ir iš jų pasidarė sau vestu­ (HES, b. 2214/7 - Dubingių sen.) - juos reikėjo visiems vinius. XX a. 6-ajame dešimtmetyje ekonominių sunkumų 77 išsipirkti . XIX a. daiktų vogimas kraičiui papildyti Euro­ spaudžiami jaunieji skolindavosi vestuvinius žiedus san­ 78 poje žinotas tik kai kur , o batų vogimas iš nuotakos - tuokos apeigoms82. Pavieniais atvejais jauniesiems do­ 79 plačiau . vanojo senelių, motinos žiedus83 ar pirko juos naujus Tik gana ribotoje teritorijoje vestuvių pabaiga fiksuoja­ krikštatėviai, nuotakos tėvai84. ma vestuvinių vartų ar durų vainiko pernešimu prie nete­ Balta nuotakos suknelė, kaip ir vestuviniai žiedai, kėjusios ar nevedusio kaimyno kiemo (durų), kuriai (-iam) tapo pagrindiniais santuokos simboliais. Suknelę dažniau­ būtų eilė, laikas tekėti (vesti). (Plačiau apie tai toliau). siai pirko pati jaunoji ar kartu su motina, nors maždaug Analizė išryškino du kontaktinių simbolinių veiksmų 20% užfiksuota atvejų, kai už ją mokėjo jaunikis. Dar tipus: a) priešiški - provokaciniai ir b) atsisveikinimo - XX a. 5-6-ajame dešimtmetyje, ypač keliant nedideles linkėjimo. Pirmoji grupė akivaizdžiai keičiasi, kinta pati šių vestuves, nuotakos dažnai puošdavosi paprastomis, ne simbolinių veiksmų prasmė, t. y. tam tikras priešiškumo, baltomis, o melsvomis, žydromis ar kitokių spalvų pusil­ tam tikrų gebėjimų, paslaugų demonstravimas, provoka­ gėmis suknelėmis, o po vestuvių jomis puošdavosi ir

76 HES, b. 2260/5, 6 - Giedraičių sen.; b. 2214/5 lenkų šeima Dubingių sen. 77 HES, b. 2247/2 - Krinčinas ir Vabalninko sen.; b. 2215/7 Antašavos apylinkės; b. 2214/2 - Dubingių sen.; b. 2215/9 - Vidcniškės; b. 2273/9 - Panemunėlis; b. 856/6 - Panemunėlio sen.; b. 1841/2 - Giedraičių sen.; 1114/1 - Lygumų sen. 78 Slovakai (Gratsiianskaia 1988: 48), anglai (Shervud 1990: 111). 79 Prancūzija (Pokrovskaia 1989: 200), o pamergės vogė jaunikio kepurę, pabroliai - nuotakos vainiką (Ten pat: 204); Šveicarijoje batą išpirkinėjo vyr. pamergė (Tokarcv, Shervud 1989: 102), pavogdavo ir pačią nuotaką, nuveždavo į užeigą (Tokarev, Shervud 1989: 124), taip pat darė sorbai (Filimonova 1988: 76). 80 XIX a.-XX a. I pusėje žiedas buvo atvežamas nuotakai kartu su rūtų vainikėliu. Kai kur jis buvo įteikiamas sužadėtuvių metu. 81 6-ajame dešimtmetyje apie 60% ir 7-8-ajamc pusė apklaustųjų Biržų г., o Panevėžio r. Upytės sen. 85% atvejų, kai žiedus pirko jaunikis. 82 HES, b. 2260/2 - Giedraičių sen.; b. 2272/2 - Neprėkšta. 83 HES, b. 2226/7 - Viešų apylinkės, b. 2260/6 - Giedraičių sen.; b. 2214/9 - Inturkė; b. 2246/1 - Pašvitinys; b. 2273/1 - Balninkai. 84 HES, b. 2226/29 - Vilnius; b. 2273/24 - Baisogala; b. 2273/25 - Šeduva; b. 2273/32 - Juodupė; b. 2214/6 - Dubingiai; b. 2246/12 - Karsakiškis; b. 2246/5 - Pašvitinio sen.; b. 2247/7 - Pandėlys; b. 2247/3 - Rokiškio sen.; b. 2247/15 - Kaunas; b. 2214/3 - Giedraičiai; b. 2214/2 - Dubingių sen.

137 Irma Šidiškienė

kitomis progomis (t. y. jos nebuvo išskirtinės vestuvinės gėlėmis nuotaka vykdavo tuoktis, o rečiau turėjo pasi­ suknelės). Baltas ilgas sukneles dažniausiai pirkosi arba ruošusi tai progai puokštę. siuvosi. Nuo 7-ojo dešimtmečio pabaigos buvo galima Jaunikis vilkėdavo kostiumu, pasipuošdavo kaklaraiš­ sukneles išsinuomoti: mano anketos surinktais duomeni­ čiu, varlyte ar panašiai, o atlape būtinai būdavo baltas mis, 8-ajame dešimtmetyje 10% visų užfiksuotų nuomo- kaspinėlis su rūtos šakele (iki XX a. 6-ojo dešimtmečio jimo atvejų, o nuo 9-ojo dešimtmečio jų daugėjo. Retai imtinai) arba balta dirbtinė gėlytė, о XX a. pabaigoje vis kada sukneles skolinosi, užfiksuoti tik 9 atvejai 6-9-aja- dažniau puoštasi skinta balta gėlyte. Jį jaunikiui priseg­ me dešimtmetyje, o 10-ajame dešimtmetyje tik vienas at­ davo nuotaka. vejis85. Siuvosi jas dažniausiai tos, kurios norėjo ne vie­ Gaubtuvės. Tai apeigos, kurios XIX-XX a. pradžioje 91 nodų ir nusibodusių, kokios buvo parduodamos ar buvo jaunamartės įvedimo į moterystę kulminacija . Ji nuomojamos buitinio aptarnavimo įmonėse, arba neturė­ plačiai aprašyta etnografinėje literatūroje, ne tik dauge­ jo iš kur gauti. Buvo ir dovanotų krikšto motinos ar lyje Lietuvos vietų, bet ir Europoje buvo labai panaši.

86 Pagrindiniai jos momentai buvo: nuotakos galvos papuo­ sesers suknelių . Nuotakos šydą nuotaka dažnai pati

87 šimo nuėmimas (kartais seniau ir plaukų kirpimas ar ka­ pasirūpindavo (pasisiūdavo) , ypač jei suknelė nebuvo sos išleidimas) (arba iššokdinimas, arba nuplėšimas pamer­ nuomota. Prie jo buvo segamas rūtų (ar kitas visžalis) gėms priešinantis). Tas papuošimas uždedamas vyriausiajai vainikėlis (kartais rūtos šakelė). Vainikėlis išliko kaip vie­ pamergei (ar metamas į jų pulką) ir (nuotakai priešinantis) nas iš svarbiausių nuotakos simbolių, tik 9% iš apklaus­ uždedama kepurėlė (čepčius, kykas) ir (ar) rišama skarelė, tųjų jo neturėjo, nes jau laukėsi, turėjo vaiką ar gyveno nuometas ar kitokia moteriška galvos danga (žr. plačiau: kartu su vyra88, kitos dėl to, kad nekėlė vestuvių, jos Šidiškienė 2002: 91, 83). XX a. vestuvėse taip pat buvo buvo mažos89. Vadinasi, vainikėlio dėvėjimas tiriamu lai­ nuimamas nuotakos galvos papuošimas (baltas šydas) kotarpiu buvo siejamas su merginos skaistumu. kartu su rūtų vainikėliu ir uždedamas vyriausiajai pamer­ Seniau jaunikis nuotakai atveždavo savo mažą rūtų gei, o nuotakai laikinai užrišama skarelė, skirtingai nei vainikėlį. Jo įteikimas buvo palydimas atitinkama forma, seniau, kai skarelė buvo neatskiriama jaunamartės, mo­ kuri smulkiai aprašyta gausioje etnografinėje literatūroje. ters aprangos dalis. Šiuo simbolinius veiksmus, manytu­ Rūtų vainikėlio atvežimas nuotakai dar XX a. 5-6-ajame me, tikslinga toliau vadinti gaubtuvėmis92, nors pateikė­ dešimtmetyje užfiksuotas atskirose vietose Aukštaitijoje jos šio žodžio nebevartoja. Galvos papuošimą, nuotakos (Dubingiai, Anykščiai, , Panemunėlis, Lygumai, šydą ir rūtų vainikėlį nuotakai dažniausiai nuimdavo svo­ Giedraičiai, Inturkė)90. Paplito naujas paprotys nuotakai čia, kartais anyta (HES, b. 2273/27 - Antalieptė). Pasitai­ atvežti puokštę gėlių (12 žemėlapis). Dažnai su tomis kė, kad nuėmė vyriausioji pamergė (HES, b. 2272/13 -

85 HES, b. 2260/5 - Giedraičių sen.; b. 2226/5 - Ukmergė; b. 2226/16 - ; b. 2272/4 - ; b. 2214/2 - Dubingių sen.; b. 2214/3 - Giedraičiai; b. 2247/11 - Nemunėlio Radviliškis ir b. 2273/27 - Antalieptė. 86 HES, b. 2226/20 - Ukmergė; b. 2247/8 - Pasvalys. 87 Rusijoje svarbiausias kiekvienos nuotakos akcentas buvo šydas, kurį stengėsi pačios pasisiūti padedant jos draugėms. Kadangi nuotakos suknelių pasisiūti dėl brangumo nelabai išgalėjo, jas paprastai nuomodavosi ar skolindavosi. 1966 m. net buvo rengiamas gražiausio nuotakos šydo rinkimai. Nuo 8-ojo dešimtmečio čia paplito dirbtinių gėlyčių - girliandų mada. Nuotakos šydu tuomet nesipuošdavo (Zhirnova 1980: 107). 88 HES, b. 2214/2 - Dubingių sen.; b. 2247/15 - Kaunas, b. 2273/11 - Juodeikių apylinkės; b. 2246/1- Pašvitinys; b. 2247/11 - Nemunėlio Radviliškis; b. 2214/8 - Giedraičių sen. 89 HES, b. 2060/2 - Giedraičių sen.; b. 2272/2 - Ncprėkšta; b. 2226/7 - Viešų apylinkės; b. 2226/17 - Ukmergė; b. 2272/4 - Babtai. 90 HES, b. 2214/6; b. 2215/8; b. 930/25; b. 856/6; b. 1114/1; b. 1841/2; b. 2214/10. 91 A. Vyšniauskaitė nepagrįstai XIX a. pabaigos - XX a. pradžios gaubtuves sutapatina su pakėlimu į šeimininkes (Vyšniauskaitė 1995: 332), tačiau tik XX a. II pusės gaubtuvės praktiškai jau buvo suplaktos kartu su jaunųjų pakėlimu į šeimininkus. 92 Lenkijoje XX a. II pusėje plačiai išlikę analogiški ir panašiai pakitę simboliniai veiksmai (nuimamas nuotakos šydas, tai atlikti visaip trukdo pamergės). Išliko šių apeigų pavadinimas oczepiny (Smolińska 2003: 122).

138 Kultūrinio tapatumo gairės. Simboliniai veiksmai vestuvėse

Zūbiškės) arba pati nusiėmė (HES, b. 2273/26 - Šauko­ vos suknelėmis (dažniausiai iš pradžių buvo trumpos tas). Jos šydą dėdavo ant vyriausiosios pamergės gal­ baltos, vėliau - ilgos) ir baltomis gėlytėmis plaukuose. vos (trumpam), o nuotakai užrišdavo skarelę arba ja 8-ajame dešimtmetyje puošėsi kostiumėliais (baltos pa­ užgobdavo pečius (13 žemėlapis). Kartu įteikdavo šeimi­ laidinukės, juodi sijonai), arba rengėsi ilgomis suknelėmis, ninkės įrankius, o jaunajam pypkę arba irgi darbo įrankį. dažnai derindamos spalvas. Pavyzdžiui, viena nuotaka, Nauja interpretacija užfiksuota, kai nuotakai nerišo ska­ tekėjusi 1973 m., atvežė pamergėms vienodos medžiagos, relės, o dėjo skrybėlę: „ne šeimininke bus, o ponia" (HES, ir visos išjos siuvosi sukneles (HES, b. 2246/2 - Karsakiš­ b. 2273/31 - Rimšė). XX a. 7-ajame dešimtmetyje papras­ kis). 8-ojo dešimtmečio pabaigoje - 9-ajame dešimtmetyje tai gaubtuvių apeigos buvo arba pilnos (aukščiau pami­ dar stengėsi puoštis panašių spalvų suknelėmis arba nėtos), arba jų visai neatlikdavo. 8-ajame dešimtmetyje, bent vienodomis gėlytėmis, o nuo 9-ojo dešimtmečio de­ o nuo 9-ojo dešimtmečio vis dažniau atliekami gaubtuvių rintas jų ilgis. Vėliau pradėta nebederinti suknelių nei simboliniai veiksmai, bet nebūtinai pilni. Į jas įtraukiamos pagal spalvas, nei pagal ilgį. XXI a. pradžioje kartais ir jaunikio gaubtuvės - ant galvos jam uždėdavo kepurę. nuotakos pasirūpina, kad pamergės puoštųsi vienos spal­ Ilgainiui gaubtuvių apeigos išsiplėtė. Buvo nusegama vos suknelėmis97. nuo jaunikio švarko atlapo gėlytė ir prisegama vyriausia­ Vyriausiajai pamergei simboliškas nuotakos šydo dėji­ jam pabroliui93. Tai naujas simbolinis veiksmas. mas ant galvos siejamas su jos pakėlimu į merginas, Savitai sprendžiamas rūtų vainikėlio likimas. Jau XX a. kurioms laikas tekėti. Ne mažiau svarbus simbolinis veiks­ pradžioje Lietuvoje fiksuotas jo deginimo (kartais laido­ mas, kuris taip pat žymėjo merginos arba vaikino „pakėli­ jimo ar skandinimo) simbolinis veiksmas. XX a. I pusėje mą", buvo sodo ir vartų, apipintų žaluma, arba vainiko, Aukštaitijoje buvo žinomas paprotys saugoti vainikėlį kabinamo vestuvių metu ant durų, nešimas vestuvių įsiuvant jį į pagalvę, ir tik 3-4-ajame dešimtmetyje fiksuo­ pabaigoje tiems, kuriems laikas tekėti ar vesti. Archyvuo­ jama jo deginimo pradžia (Šidiškienė 2003: 52). Rūtų vai­ se teko rasti M. Paškonienės užrašytus 1982 m. ekspe­ nikėlį 5-7-ajame dešimtmetyje dažniausiai saugojo dėžu­ dicijoje du aprašus, kur minima, kad sodas, jei namuose tėje ar siuvo į pagalvę94, kartais degino (14 žemėlapis). yra sesuo, lieka kaboti centrinėje vietoje virš jaunųjų Daugiau deginimo atvejų užfiksuota 8-ajame dešimtmety­ stalo ir po vestuvių, o jei yra brolis, bromas paliekamas je, bet jie fiksuojami ir 5-ajame dešimtmetyje95. Nuo 9-ojo jam. Jei namuose nėra nei vieno, nei kito, bromas nešamas dešimtmečio vėl daugėja atvejų, kai vainikėlis saugomas pas kaimynus, kur yra suaugęs sūnus, tinkantis vesti, ir dėžutėje (arba kartais įsiuvamas į pagalvę). Gana įdomūs pastatomas prie durų. Už jį tenka sumokėti atnešusiems, užfiksuoti 4 atvejai, kai vainikėlis buvo tik truputį apde­ statytojams (gėrimu). Sodas nunešamas kaimynams, kur gintas, o po to saugomas. yra tekėti tinkamo amžiaus mergina98. Vadinasi, vestuvė­ Pamergės ir pabroliai. Pamergė XX a. 6-ajame de­ se, kurios vyko Biržų rajone 7-ajame dešimtmetyje, toks šimtmetyje rengėsi kaip kuri turėjo arba susitardavo vi­ paprotys dar buvo paplitęs. Vėliau, kaip teigė pateikėjai, sos puoštis tautiniais rūbais96. Nuo 7-ojo dešimtmečio dažniausiai buvo statomi vartai-arkos (bromai), kuriuos prasidėjo mada visoms pamergėms puoštis vienodos spal­ nešė merginai ar vaikinui, tinkančiam tuoktis. Mergina ar

93 HES, b. 2215/3 - Žalvarių apylinkės; 2215/10 - Skudutiškis; 2246/ 9 - Pušaloto sen.; 2246/10 - Žeimelio sen. 94 HES, b. 1114/1 - Lygumų sen.; b. 1867/14 - Papilio sen.; b. 682/27 - Žagarės sen., b. 2273/31 - Rimšė; b. 2273/32 - Juodupė. Lenkijoje, Silezijoje, mirtų vainikėlį nuotakos sudžiovintą laikė įrėmintą po stiklu (Smolińska 2003: 122), Kėdainių seniūnijoje gyvenanti Lietuvos lenkė taip pat saugo vainikėlį, o paprotį jį deginti laiko naujovišku, lietuvišku (Czech, Wróblewska 1993: 78, 79). 95 5-asis dešimtmetis HES, b. 856/6 - Panemunėlio sen., 8-asis dešimtmetis HES, b. 682/25 - Žagarės sen., b. 856/2, 7 - Panemunėlio sen.; b. 819/1 - Aristava. 96 HES, b. 2226/3 - Labanoras, 2260/3, 5 - Giedraičių sen.; b. 2226/5 - Ukmergė. 97 HES, b. 2246/9 - Pušaloto sen.; b. 2273/24 - Baisogala. 98 HES, b. 1007/16 - Biržų ir Papilio sen.; b. 1007/9 - Medcikių sen. ir Papilys.

139 Irma Šidiškienė jaunuolis turi vartų statytojams atsidėkoti, t. y. juos pa­ buvo pasipuošęs mėlyna gėle103. Be to, lenkų šeimoje vaišinti. Iš mano anketos apklausų išryškėjo didesnis šio dažnai piršliai būna be „piršlio" juostos per petį. Užfik­ papročio paplitimo arealas, dar apimantis Rokiškio ir Joniš­ suotas vienas senoviškas atvejis, kai piršlys buvo per­ kėlis rajonų dalį". Vadinasi, apeigos išliko, tik pasikeitė sijuosęs rankšluosčiu (HES, b. 2247/4 - Joniškėlis). Svo­ tai, kad sodas nebebuvo vien merginos simbolis. Jį pa­ čios (piršlienės) dažniausiai puošdavosi tamsiomis keitė bromas. vienspalvėmis suknelėmis, prisegta prie suknelės deši­ Užfiksuotas ir nuotakos puokštės100, ir šydo metimas nėje pusėje (juoda) ir raudona (rečiau balta ar prie suk­ (HES, b. 2272/6 - Paberžė. Lenkų šeima). Šie simboliniai nelės priderinta) rože. Jei buvo ir svočia, ir piršlienė, jų veiksmai vertintini kaip naujoviška interpretacija101. gėlės skyrėsi: piršlienės raudona, svočios - pvz., gelto­ Piršliai, svotai. Visoms vestuvių apeigoms namuose na. XX a. 8-ojo dešimtmečio viduryje - 9-ojo dešimtme­ dažniausiai vadovaudavo piršliai arba svotai, o iš jų nere­ čio pradžioje buvo populiaru svočioms puoštis margomis tai pagrindinė buvo moteris. Dažnai minimas jų vadova­ ilgomis suknelėmis. 9-ajame dešimtmetyje jau dažnai puo­ vimas kartu su muzikantais. Kad visas vestuves vestų tik šėsi kostiumėliais, o nuo 9-ojo dešimtmečio pabaigos muzikantai, pasitaikė užfiksuoti tik 4 atvejus102 (15 žemė­ dažniau rengėsi vienspalviais ir rečiau margais kostiumė­ lapis). Kartais vadovaudavo artimas giminaitis, nors jis liais ar suknelėmis ir įvairių spalvų gėlėmis. nebuvo piršlys (svotas) ar tėvai. Paprastai piršliais ar XX a. II pusėje piršlys dažniausiai buvo kariamas104. svotais stengtasi kviesti giminaičius: tetas, dėdes su sa­ Piršlio pasigailėti prašydavo pamergės, o jį išvaduodavo, vo antromis pusėmis (bet nebūtinai) arba mišriai, krikš­ „išpirkdavo" nuotaka, dovanodama jam rankšluostį. Nau­ tamotę (-tėvį), kartais draugus. Iki XX a. 10-ojo dešimt­ jas elementas nuo XX a. 9-ojo dešimtmečio - jaunoji jam mečio vidurio dažniausiai jais būdavo minėti vyresnio užriša juostą Molėtų ir Giedraičių seniūnijose, o 10-ajame amžiaus giminaičiai. Tuo metu vis dažniau fiksuojama dešimtmetyje jau fiksuojama ir Joniškėlio, Pušaloto, Svėda­ atvejų, kai piršliais, svotais kviečiami jaunesni (maždaug sų, Kruonio seniūnijose (17 žemėlapis). Kartais piršlio iki 40 m.) giminaičiai: seserys (broliai), pusseserės (pusbro­ vaduoti imdavosi svočia ir išpirkdavo buteliu stipraus liai) su savo antrosiomis pusėmis, rečiau iš kitos poros. gėrimo. Tik 9-10-ajame dešimtmetyje padaugėjo atvejų XX a. 6-7 dešimtmetyje daugiau vyresnio amžiaus piršlių (15% apklaustųjų 9-ajame ir 10-ajame dešimtmetyje), kai (svotų) nei jaunesnių (28% skirtumas), 8-9-ajame dešimt­ piršlio nebekaria. Nekorė mažose vestuvėse, jei nesu­ metyje susilygino (vos 7% skirtumu), o 10-ajame dešimt­ siorganizuodavo svečiai, o kartais to nenorėdavo (HES, metyje daugiau buvo jaunų piršlių (svotų) - 22% skirtu­ b. 2247/13,1. 76 - Biržai). XX a. II pusėje paplito naujas mas. Piršliai (svotai) dažniausiai puošdavosi specialiais simbolinis veiksmas deginti, skandinti ar sodinti į ratu­ ženklais: „piršlio" juosta ir įsegta švarko atlape raudona kus (vonelę, geldą) ir išvežti svočią į mišką. Svočią gėle (rože), kartais balta ar kitos spalvos (16 žemėlapis). dažniausiai „vaduodavo" piršlys, t. y. vaišindavo kan­ Užfiksuoti atvejai mišrioje ir lenkų šeimose, kai piršlys kintojus, arba jaunieji kartu, arba nuotaka (kartais su

99 HES, b. 2247/1- Papilys; b. 2247/2 - Krinčinas ir Vabalninko sen.; b. 2247/5 - Nemunėlio Radviliškis; b. 2247/6 - Krinčinas; b. 2247/8 - Pasvalys; b. 2247/9 - Pabiržė ir Rokiškis; b. 2247/10 - Medeikiai; b. 2247/13 - Biržai; b. 2247/14 - Joniškėlis. 100 HES, b. 2215/7 - Antašavos sen.; b. 2273/31 - Rimšė. 101 XIX a. pabaigoje Klaipėdos krašte buvo atliekamas simbolinis veiksmas, kai nuotaka mesdavo savo vainikėlį į pamergių pulką (Anglijoje buvo paprotys mesti batą ar pasagą į pulką). 102 Biržų r. (HES, b. 2247/1 - Papilys), Pasvalio r. (HES, b. 2247/2 - Krinčinas ir Vabalninko sen.), Širvintų r. (HES, b. 2272/8 - Družai) ir Anykščių r. (HES, b. 2215/5 - Troškūnų sen). 103 HES, b. 2273/28 - Šveicarija; 2273/30 - Pabradė. 104 Papildomai žemėlapyje įtraukti iš kitų bylų ženklai, pažymėti mažesniu formatu: Rokiškio r., Panemunėlio sen. (HES, b. 856/6; b. 856/7); Joniškio r., Žagarės sen., Veršių k. (HES, b. 682/21); Biržų r., Papilio sen., Prūdelių k. (HES, b. 1867/14); Joniškio r., Žagarės sen. (HES, b. 682/27, b. 682/25); Rokiškio r., Panemunio sen. (HES); Kėdainių r. Aristava, Vilnius (HES, b. 819/1, 3); Kernavė, Sutkiškiai, Ardiškis (Čepienė 1972: 217); Pašvitinys (HES, b. 1114/13); Tauragnų sen. (HES, b. 868/10).

140 Kultūrinio tapatumo gairės. Simboliniai veiksmai vestuvėse

pamergėmis), arba jaunikis. Jos „deginimas" analogiškas Išvados „piršlio korimui", o išvežimas su ratukais atitinka simboli­ Atlikti XX a. II pusės ir XXI a. pradžios vestuvių nį anytos išvežimą iš namų: XIX a. Lietuvoje tai buvo tyrimai parodė, kad dauguma Aukštaitijos gyventojų tei­ sudėtinė nuotakos pakėlimo į šeimininkes simbolinių veiks­ giamai vertino, puoselėjo vestuvių apeigas. Dažniausiai mų dalis. kėlė dideles ar vidutines vestuves, todėl galima teigti, Kiekybiškai Molėtų rajonas skiriasi nuo Panevėžio ir kad vestuvės yra ne uždara šeimos, o platesnė giminės, Biržų rajonų. Svočia Biržų seniūnijoje 7-ajame dešimtme­ bendruomenės šventė. XX a. II pusėje visuomenės kultū­ tyje „deginta" apie 60% vestuvių, Molėtų (HES, b. 1008) - rinio tapatumo bruožu tapo pilietiniai aspektai, nors iš 18, Panevėžio (HES, b. 1009) - 47%, o 8-9-ajame dešimt­ dalies jie išliko konfesiniai. Pilietiškumo aspektas išryš­ metyje vos keliose vestuvėse šis simbolinis veiksmas kėjo per atsiradusią naują pasirinkimo galimybę (tuoktis nebuvo atliktas. Jo populiarumas XX a. II pusėje išaugo CM) ir lygiavą vyrų bei moterų visuomeniniuose santy­ iki 95%, ir jis dažniausiai būdavo atliekamas kartu su kiuose. Įvedus naują privalomą iškilmingą santuokos for­ svočios, pamergių, nuotakos vogimu. Tuo tarpu Molė­ mą - civilinę metrikaciją, ji buvo įtraukta į vestuvių apei­ tų rajone (HES, b. 1008) svočios deginimo, išvežimo gas, tapo svarbia jų dalimi. Tikintieji tuokėsi bažnyčioje simbolinis veiksmas 7-ajame ir 9-ajame dešimtmetyje to neafišuodami. Iki Nepriklausomybės atkūrimo bažny­ fiksuojamas žymiai rečiau (nuo 18 iki 30%), o 8-ajame tinė santuoka dažniausiai nebuvo sudėtinė vestuvių apei­ dešimtmetyje nefiksuotas. Kitose Aukštaitijos vietose 7- gų dalis. ajame ir 8-ajame dešimtmetyje svočia deginta 50 ir 70%. Mano anketų duomenimis, svočią „degino" (ar kitaip Įvairūs vestuvių apeigų naujoviškumai labiau išryš­ kankino) 47%. Vadinasi, vidutiniškai visoje Aukštaitijo­ kėjo XX a. 8-ajame dešimtmetyje. Visus juos galima įvar­ je (t. y. apie pusėje vestuvių) buvo kankinama svočia dyti kaip pusiausvyros išlaikymo ar lygiavos taikymu (18 žemėlapis). abiem jaunųjų pulko pusėms. Šis dešimtmetis pasižymi Tyrimo metu išryškėjo, kad statusiniai simboliniai naujovėmis ir naujų tradicijų įtvirtinimu, o 10-ajame dešimt­ veiksmai yra trijų rūšių (tipų) - tai statuso: a) pakeitimas, metyje kai kurie senesnių apeigų elementai subtiliai grįžo b) linkėjimas jį keisti, c) sunaikinimas. Pirmasis simbolinių į vestuves. ženklų nuėmimas, persegimas būdingas jauniesiems - Arealų koreliacijos rodo, kad iš daugumos naujoviš­ pasikeitė statusas. Antrasis - pamergėms (kartais pabro­ kų simbolinių veiksmų vienoje vietoje paplinta vienas liams) kitų simbolių laikinas „perdavimas" (nuometo už­ kuris, o ne visi iš karto. Žemėlapiuose ten, kur vienodai dėjimas, vartų nešimas) - tai linkėjimai ir užuominos, kad paplitę, ženklai rodo tiek naujas madas, tiek vis dar išliku­ laikas vesti, keisti statusą. Simboliniai veiksmai su pir­ sius simbolinius veiksmus. Lokalios ženklų sankaupos - šliais, svočiomis - paties personažo naikinimas, atsi­ senų tradicijų užsilikimas arba naujų atsiradimo pradžia: kratymas, kaip ir jų atliktų pareigų nutraukimas. priešiškas jaunikio sutikimas, kaip ir nuotakos slėpimasis Tiriant, ar kitatautės ir mišrios šeimos suteikia kokį ar netikros nuotakos atvedimas, dar žinomas kai kuriose nors kultūrinį savitumą, galima pažymėti tik tai, kad jie Aukštaitijos vietose. Tradicija geriausiai išlikusi ten, kur Aukštaitijos regione a) daugiau žino ir labiau laikosi se­ koreliuoja priešiškas jaunikio sutikimas ir minėti nuota­ nųjų lietuviškų prietarų, kai kurių tikėjimų, b) fiksuotas kos slėpimosi atvejai. Naujoviškas variantas išryškėja sužadėtuvių atvejis, c) kartais išsiskiria svotai - jų gėly­ ruože, einančiame horizontaliai per Aukštaitijos vidurį tės dažnai mėlynos, d) tėvai jaunuosius išleidžia į bažny­ (Pamiškiai, Šaukotas, Joniškėlis, Pušalotas, Pumpėnai, čią su šv. paveikslėliu, žvake rankoje. Tai rodo, kad mi­ Anykščiai, Šimonys, Svėdasai, o teritorija apie Vadok­ nėtos šeimos labiau linkusios užkonservuoti perimtą nei lius, Pagirius, Bukonis neišskiriama, nes neturima anks­ formuoti savitą kultūrinį lokalinį identitetą. tesnių (XIX a. pabaigos - XX a. 1 pusės) duomenų iš šių

141 Irma Šidiškienė

vietų). Ten nebuvo fiksuota nei kelio tvėrimas jaunikiui, mento jų gyvenime gali daugiau nebūti. Tiriamose vieto­ nei nuotakos slėpimas. Matome panašų arealą, kur nebuvo vėse tradicija tapo nuotakai puoštis ilga balta suknele ir fiksuota vestuvių, keltų tik po CM. Taigi šiame areale su nuotakos šydu, o neatsiejamas simbolis - rūtų vaini­ viena naujovė (svetingas jaunikio pulko sutikimas) tiria­ kėlis, jaunikio - balta dirbtinė gėlytė atlape. Pamergės, mu laikotarpiu įsitvirtinusi, kita (CM sureikšminimas) - pabroliai tradiciškai rengėsi iškilminga apranga, taip, kaip neįsigalėjo. Koreliacija pastebima tarp arealų: ten, kur mažai tuo metu madinga. Jų skiriamieji ženklai - gėlytės. Piršlio paplitę jaunųjų išbandymai, pirmiausia prasidėjo važiavi­ juosta išlieka pagrindiniu piršlio (dažnai ir liudininko, kai mas per tiltus, t. y. konkrečiame areale viena naujovė nėra piršlio) simboliu, o jo ir svočios gėlių, segamų prie buvo nepopuliari, o kita (palyginti su kitomis vietovėmis) drabužių, raudonas spalvas palaipsniui keičia kitos. Statu­ įsitvirtino anksčiausiai. Vadinasi, naujovės netolygiai plin­ siniai simboliniai veiksmai išplėsti lygiavos principu. Tai ta visose vietovėse. gaubtuvės, t. y. į jas įtrauktas ir jaunikis: jam dedamas Išryškėjo kai kurių simbolinių veiksmų paplitimo area­ vyriškumo simbolis - kepurė, abiem įteikiami šeimininkų lai: šiaurinė Aukštaitijos dalis (vartų-arkų statymo ir per­ įrankiai (su gaubtuvėmis į vieną susidėjo ir šeimininka­ nešimo, sodo išpirkimo) ir pietrytinė dalis, kur fiksuotas vimo perdavimas). Piršlio korimas su svočios kankini­ jaunųjų barstymas grūdais (žinomas nuo XIX a. pabai­ mu (pastarasis atsirado vietoj anytos išvežimo - šeimi­ gos, o Panevėžio ir Anykščių rajone šis simbolinis veiks­ ninkės pakeitimo simbolinio veiksmo), kartais ir jos vogimu mas fiksuojamas nuo XX a. 3-4-ojo dešimtmečio). Tai (kartu su pamergėmis bei nuotaka) - pastarieji visiškai rodo išlikusį savitą kultūrinį reiškinį. nauji (sakytume alogiškos) interpretacijos variantai. Statusiniai simboliniai veiksmai, kaip ir patys simbo­ Tyrimas parodė, kad vestuvių apeigose lokaliniai are­ liai, areališkai nėra saviti. Jų kaita labiau susijusi su de­ alai yra neryškūs, epizodiški, todėl galima teigti, kad kultū­ šimtmečių madų kaita nei su lokalia teritorija. Per vestu­ riniai savitumai pastebimi, tačiau jie fragmentiški ir niveliuo- ves jaunieji rengiasi pačiais iškilmingiausiais drabužiais: jasi. Kartu galima pastebėti ir individualių naujoviškų laikinai jie tarsi tampa „kunigaikščiais" - kito tokio mo- saviraiškos atvejų.

Šaltiniai ir literatūra

Papročiai. Joniškio r., Žagarės sen., 1975, HES, b. 856/6,1. 11-13 - Tindžiulių k., užr. J. Skukauskaitė ir b. 682/ 25,1. 65-69 - Tarbučių k.; b. 682/27,1. 73-74 - R. Dūdėnaitė; b. 856/7,1. 14-19 - Panemunėlio sen., užr. Daukšių apylinkės, Pjaunio k., užr. V. Bieliūnaitė. S. Stankevičiūtė. Vestuvių papročiai. Utenos r., Tauragnų sen., 1977, Vestuvių papročiai. Kraitis. Pakruojo r., Pašvitinio, HES, b. 868/10, 1. 22-25 - Šėlos k., užr. A. Neidze- Lygumų sen., 1982, HES, b. 1114/1,1. 1^1-Želčiųk., užr. R. Dūdėnaitė. navičiūtė. Šiuolaikiniai vestuvių papročiai (1960-1982 т.). Šiuolaikiniai vestuvių papročiai. Įvairūs rajonai, Biržų r., K. Požėlos kol. (Obelaukių ir Kilučių k.), užr. HES, b. 819/1,1. 1-27 - Kėdainių r., Aristava, užr. M. Čilvi- L. Galinienė, N. Gutautienė, R. Ignatavičiūtė, M. Paško- naitė, 1976; b. 819/3,1.45-48 - Vilnius, užr. O. Maksimai­ nicnė, R. Paukštytė, 1983, vad. A.Vyšniauskaitė, HES, tienė, 1978. b. 1007/1-103. Senieji ir dabartiniai lietuvių liaudies vestuviniai Šiuolaikiniai vestuvių papročiai (1960-1982 т.). papročiai. Rokiškio r., Panemunėlio sen., 1979, HES, Molėtų r., Čiulėnų kol. (Čiulėnų, Toliejų ir kili k.), užr.

142 Kultūrinio tapatumo gairės. Simboliniai veiksmai vestuvėse

L. Galinienė, N. Gutautienė, R. Ignatavičiutė, M. Paško- Baldauskas Juozas. 1936. Pirktinės vestuvės. Kau­ nienė, 1983, vad. A.Vyšniauskaitė, HES, b. 1008/1-72. nas: Spindulys. Šiuolaikiniai vestuvių papročiai (1960-1982 т.). Baldžius Juozas. 1940. Vogtinės vestuvės. Kaunas. Panevėžio r., Ėriškių kol. (Ėriškių, Upytės L), užr. Bandarchyk V. K., FiadosikA. S. (red.). 2004. Viaselle. L. Galinienė, N. Gutautienė, R. Ignatavičiutė, M. Paško- Abrad. Minsk: Belaruskaia navuka. nienė, R. Paukštytė, 1983, vad. A.Vyšniauskaitė, HES, Bareišis Sigitas. 1977. Civilinė metrikacija. Vilnius: b. 1009/1-128. Mintis. Lietuvių vestuvių papročiai. Ignalinos r., Mielagėnų Baškauskaitė Liucija. 1979. Kokios yra tikrosios lietu­ sen., užr. R. Dūdėnaitė, 1985, HES, b. 1191/2, 1. 5-7 - viškos vestuvės? Lituanistikos instituto 1977 metų suva­ Paliesiaus k. žiavimo darbai: 263-279. Chicago, Illinois. Vestuvių papročiai. Biržų r., Papilio sen., užr. Berezina T. A., Morozovą M. N. 1990. Norvezhtsy, N. Kiuldo, 1988, HES, b. 1867/14,1.22-24 - Prūdelių k. Brak u narodov Sevemoi i Severno-Zapadnoi Evropy: Senieji lietuvių liaudies vestuvių papročiai. Molė­ 57-65. Moskva: Nauka. tų r., Giedraičių sen., užr. V. Sadauskaitė, 1989, HES, Czech Beata, Wróblewska Anna. 1993. Różnice w b. 1841/2,1. 4-5 - Giedraičiai. obrzędach i zwyczajach Białorusinów, Polaków i Litwinów Vestuviniai simboliai. Įvairūs rajonai, užr. Etnografų na wschodniej Litwie, Polska sztuka ludowa. Konteksty: mokyklos studentai, 2001, vad. Ž. Šaknys, HES, Antropologia kidtury etnografia stuka 3-4: 76-84. b. 2226/3 - Labanoras, b. 2226/5,12,13,17,19,20,27-29, Čepienė Irena. 1972. Vestuvių papročiai, Kernavė: 208-219. Vilnius: Vaga. 32,33,35 - Ukmergė, b. 2226/7 - Zibalų sen., Anciūnų k., Čepienė Irena. 1977. Lietuvių liaudies vestuvių vei­ b. 2226/23 - Ukmergės r., Laičiai, b. 2226/16 - Utena. kėjai. Vilnius: Mokslas. Vestuviniai simboliai. Molėtų r., užr. I. Šidiškienė, Čepienė Irena. 1981. Lietuvių papročių raidos ypatu­ T. Šidiškis, 2002, HES, b. 2214, 33 1. mai socialistinėje visuomenėje, Etnografiniai tyrinėjimai Vestuviniai simboliai. Kupiškio, Anykščių r., užr. Lietuvoje 1979 ir 1980 metais: 79-82. Vilnius: Lietuvos I. Šidiškienė, 2002, HES, b. 2215,47 1. TSR mokslų akademijos istorijos institutas. Vestuviniai simboliai. Panevėžio, Pakruojo r., užr. Daniliauskas Antanas. 1974. Šiaurės rytų Lietuvos I. Šidiškienė, 2003, HES, b. 2246/1-11. pramonės darbininkų vestuvių papročiai XX a., Lietuvos Vestuviniai simboliai. Biržų, Pasvalio r., užr. I. Šidiš­ istorijos metraštis, 1973 metai: 39-51. Vilnius: Lietuvos kienė, 2003, HES, b. 2247/1-15. TSR mokslų akademijos istorijos institutas. Vestuviniai simboliai. Kaišiadorių, Širvintų ir Ukmer­ Daniliauskas Antanas. 1981. Kai kurie Lietuvos mies­ gės r., užr. I. Šidiškienė, 2003, HES, b. 2272/1-14, 114 1. to gyventojų lietuvių vidutiniųjų sluoksnių vestuvių pa­ Vestuviniai simboliai. Molėtų r., Giedraičių sen., užr. pročių raidos bruožai XX a. trečiuoju ir ketvirtuoju de­ V. ir V. Jakimavičiai, 2003, HES, b. 2260/2-10, 1.7-68. šimtmečiais, Etnografiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1979 ir Vestuviniai simboliai, Kėdainių, Jonavos, Joniškio, 1980 metais: 82-85. Vilnius: Lietuvos TSR mokslų aka­ Šiaulių, Radviliškio, Molėtų, Ignalinos, Utenos, Šven­ demijos istorijos institutas. čionių, Rokiškio, Zarasų r., užr. I. Šidiškienė, 2004, HES, Dundulienė Pranė. 2002. Senieji lietuvių šeimos b. 2273/1-33. papročiai. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos * * * institutas. Endzele M. 1973. Svadebnyie obriady latyshskogo Anokhin G. I. 1990. Datchianc, Brak u narodov gorodskogo nascleniia v XX v. (po materialam malykh Scvernoi i Scvemo-Zapadnoi Evropy: 66-88. Moskva: gorodov Latgalc i Kurzeme), Sovetskaia etnografiia 4: Nauka. 96-105. Moskva: Nauka.

143 Irma Šidiškienė

Filimonova T. D. 1988. Luzhichane, Brak u narodov Shervud E. A. 1990. Anglichane, Brak и narodov Sever- Central'noi i Jugo-Vostochnoi Evropy: 66-81. Moskva: noi i Severno-Zapadnoi Evropy: 97-119. Moskva: Nauka. Nauka. Šidiškienė Irma. 2002. Lietuvės nuotakos simboliai Filimonova T. D. 1989a. Nemcy, Brak и narodov Za- Europos šalių kontekste. Realijų ir prasmių kaita XIX- padnoi i Juzhnoi Evropy: 5-43. Moskva: Nauka. XX a., Lituanistica 4(52): 69-97. Filimonova T. D. 1989b. Avstriicy, Brak и narodov Šidiškienė Irma. 2003. Simboliniai veiksmai lietuvių Zapadnoi i Juzhnoi Evropy: 44-65. Moskva: Nauka. XIX a. II pusės - XX a. I pusės vestuvių apeigose. Gantskaia O.A. 1986. Polskaiasem'ia: 95-138. Mosk­ Kartografinis tyrimas, Lietuvos etnologija. Socialinės va: Nauka. antropologijos etnologijos studijos 3(12): 33-60. Gratsiianskaia N. N. 1988. Chekhi i slovaki, Brak и Šidiškienė Irma. 2004. Lietuvių tradicinių piršlybų narodov Central'noi i Jugo-Vostochnoi Evropy: 33-65. struktūros pokyčiai XX a. II pusėje, Lituanistica 1(57): Moskva: Nauka. 54-66. Ivanova Iu. V., Krasnovskaia N. A. 1988. Vvedenie, Šidiškienė Irma. 2005. Vizualinis dokumentas kaip Brak и narodov Central'noj i Jugo-Vostochnoi Evropy: vestuvių apeigų įprasminimas. Liaudies kultūra 5: 40-44. 3-7. Moskva: Nauka. Shlygina N. V. 1990. Finny, Brak u narodov Severnoi Ivanova Iu. V., Pokrovskaia L. V. 1989. Narody Fran­ i Severno-Zapadnoi Evropy: 3-34. Moskva: Nauka. cu, Brak и narodov Zapadnoi i Iuzhnoi Evropy: 177— Tokarev S. A., Shervud E. A. 1989. Narody Shveitsa- 209. Moskva: Nauka. rii, Brak u narodov Zapadnoi i Juzhnoi Evropy: 89-106. Kozhanovskaia A. N. 1989. Narody Ispanu, Brak и Moskva: Nauka. narodov Zapadnoi i Iuzhnoi Evropy: 134-166. Moskva: Smolińska Teresa (oprać). 2003. Tradycyjne zwyczaje Nauka. i obrzędy Śląskie. Wypisy 2: Zwyczaje i obrzędy rodzin­ Krasnovskaia N. A. 1989. Narody Italii, Brak u na­ ne. Opole: Wydawnictwo uniwersytetu Opolskiego. rodov Zapadnoi i Iuzhnoi Evropy: 107-133. Moskva: Vyšniauskaitė Angelė. 1957. Dabartinės lietuvių vals­ Nauka. tiečių vestuvės, Lietuvos TSR mokslų akademijos dar­ Leeds-Hurwitz Wendy. 2002. Wedding as Text. Com­ bai. A serija 1: 83-93. municating Cultural Identities Through Ritual. Mah- Vyšniauskaitė Angelė. 1964. Piršlybos ir vestuvės, wah, New Jersey, London: Lawrence Erlbaum Associa­ Lietuvių etnografijos bruožai: 477-512. Vilnius: Valstybi­ tes, Publishers. nė politinės ir mokslinės literatūros leidykla. Łeńska-Bąk Katarzyna. 1999. Zapraszamy na wese­ Vyšniauskaitė Angelė. 1985. Tradicijų perimamumas le... Kraków: Wydawnictwo Uniwersytetu Jagiel­ šiuolaikinėse aukštaičių vestuvėse, Etnografiniai tyri­ lońskiego. nėjimai Lietuvoje 1983 ir 1984 т.: 97-101. Vilnius: Lie­ Pavlenko A. P. 1990. Irlandcy, Brak u narodov Se- tuvos TSR mokslų akademijos istorijos institutas. vernoi i Severno-Zapadnoi Evropy: 146-155. Moskva: Vyšniauskaitė Angelė. 1989. Vestuvės iš Kauno marių Nauka. dugno, Liaudies kultūra 11-12: 20-26. Reshina M. I. 1989. Narody Belgii i Nyderlandov, Vyšniauskaitė Angelė. 1990. Vestuvės - ritualas ar Brak u narodov Zapadnoi i Iuzhnoi Evropy: 210-238. eilinė pramoga?, Žvilgsnis į šeimą: 8-20. Vilnius: Lietu­ Moskva: Nauka. vos MA filosofijos, sociologijos ir teisės institutas. Rubnev V. V. 1990. Shotlandtsy, Brak u narodov Sever- Vyšniauskaitė Angelė. 1994. Lietuvių piršlybos: apei­ noi i Severno-Zapadnoi Evropy: 129-145. Moskva: Nauka. gų struktūra, prasmė ir raida, Lietuvos istorijos metraš­ Serov S. Ia. 1989. Portugaltsy, Brak u narodov Za­ tis 1992 nu: 5-12. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų padnoi i Iuzhnoi Evropy: 167-176. Moskva: Nauka. leidykla.

144 Summary

Vyšniauskaitė Angelė. 1995. Vedybos, A. Vyšniaus­ Zorin Nikolai Vladimirovich. 2001. Russkii svadebnyi kaitė, P. Kalnius, R. Paukštytė. Lietuvių šeima ir papro­ ritual. Moskva: Nauka. čiai: 271-394. Vilnius: Mintis. Zhimova G. V. 1980. Brak i svadba Russkikh gorozhan Vyšniauskaitė Angelė. 1996. Sužadėtuvės: apeigų v proshlom i nastoiashchem. Moskva: Nauka. prasmė ir raida, Lietuvių katalikų mokslo akademijos suvažiavimo darbai 16: 42-43.

THE LANDMARKS OF CULTURAL IDENTITY: SYMBOLIC ACTIONS AT A WEDDING

Irma Šidiškienė

Summary

The present study purposes to outline the 2nd half of the actions PULKAI (companies) and other wedding 20th - early 21st c.c. characteristics of cultural identity participants set up and subsequently form new relations: representation in the Aukštaitija region. To achieve this get acquainted, demonstrate their mutual respect or aim, the following goals are set: to specify the innovation otherwise exercise their influence by showing careful (more specifically, the distinctive character and the consideration for each other, one company releasing, the diffusion range of the innovation), the interpretations, other accepting into their space, etc. The analysis and the area-based correlations of symbolic actions specified the following two types of contact-based performed at a wedding. The enquiry basically relies on symbolic actions: a) the hostile and provocative, and b) field material accumulated over 2002-2004. The field data the farewell-bidding and wish-giving ones. Actions were elicited from respondents by means of a classified under group a) experience obvious changes, questionnaire titled "Wedding Symbols". Worked out by reaching as far as the very purport of these symbolic me, it focuses on the performance/non-performance of actions. More pointedly, demonstration of hostility or symbolic actions and on the application/non-application provocations of showing specific abilities or providing of a number of symbols. As such, it does not seek to specific services, etc. gradually develop into new capture cither the wedding procedure or respondents' meanings: instead of competition between the two parties accounts of the relevant developments. To analyse the the signs of mutual flattery appear. Contact-based issues under investigation, materials accumulated by an symbolic actions of the farewell-bidding and wish-giving ethnographic group under the leadership of A. Vyš­ type remained unchanged from the point of view of their niauskaitė in the Districts of Biržai, Molėtai, Panevėžys purport. Status-giving actions symbolise the altered states were also used in this study. These data were gathered of the young couple: the boy and girl pass into adulthood, by means of A. Vyšniauskaitė's questionnaire titled they are given new obligations, etc. The present enquiry "Modern Wedding Customs". shows that the status-giving symbolic actions imply the In this study, symbolic actions performed at a wedding status of the following three types: a) status change; are divided into two basic groups: the contact-based b) wish for a status change; and c) status destruction. and the status-giving ones. The contact-based actions Featured by the removal or re-pinning of symbolic signs, arc performed by wedding participants, sometimes very the a) type actions chiefly involve the young couple, proximate ones. Through (he performance of definite demonstrating that the boyish/girlish status has changed.

145 Irma Šidiškienė

The b) type actions basically concern PAMERGĖS (bride's form an integral part of a wedding ceremony till the restitution maids of honour) (sometimes - PABROLIAI (groom's of 's independent statehood. men). It is to them that the symbols are temporarily "handed Multiple innovations characterising the wedding th down" (putting of a bridal veil) on the PAMERGĖ's head ceremony became more prominent in the 8 decade of th or carrying an arch-gate to the neighbours). Indeed, all the 20 c. In general, they may be regarded as an attempt these symbolic actions may be translated into wishes towards the application of the principle of balance or and hints implying that it is high time to marry, in other fairness in terms of both flanks of the PULKAS. The words, to change one's current status. Symbolic actions following innovations may be mentioned: 1) a steadily involving the destruction or making the place free from increasing number of parties held on the groom's side which means a novel interpretation of the custom (wedding a matchmaker or a SVOČIA (matron of honour) imply the parties, as a rule, used to be held on the bride's side or dismissal of these wedding characters. on both sides). Consequently, the number of parties organised Judging by respondents' appreciative attitude to the on both sides decreased yet the number of parties held wedding ceremony, it is possible to argue that a wedding on a neutral grounds rose significantly. 2) From the 7th may not be viewed as a holiday involving a close circle decade on the custom of stealing a bride /PAMERGĖS of family members. The character of a party held to mark / SVOČIA instead of the traditionally practised stealing the event also supports this finding. Wedding parties of a bride emerged and spread. Both the above-named were mostly organised on a big or medium-scale. Not stealing of a bride /PAMERGĖS/ SVOČIA and the only family members but also friends and colleagues at performance of other actions involving a wedding work were invited to join the bride's /groom's PULKAS. character's pair or even a group of wedding characters th th This tendency lost its force in the 8 decade of the 20 are specified as innovative ones. The following actions c. Differences between the young couple and their might be also counted among such innovations: giving parents concerning the scale (and also the character) of gifts not only to the groom's but also to the bride's kin; the party became prominent. Although younger people matchmaker's execution by hanging enriched by the were inclined towards a small party, the party would tortures used against SVOČIA; requirement that not often develop into a full-size event on the parents' only the bride but also the groom should demonstrate initiative. The 9th decade, in contrast to the previous his ability to carry out housemaking operations. Crossing one, brought more agreement between parents and bridges by car has developed into a traditional symbolic children on the issue of party's character. What is more, action. Bridge crossing, like a picnic or picture taking, young people tended towards organising a traditional represents a strategy of wasting time before young party. On the other hand, the 9lh decade saw an increased married couple's comeback from the Register Office or number of cases when young people placed their church. It is even possible to say that bridge crossing applications for marriage registration at the Register Office has become a substitute for stovynė pas svočią (stay at first and only later informed their parents about the a SVOČIA's place) although the latter symbolic action pending event. This usually showed young people's was "recovered" and practised for a short period of time. wish to avoid a large-scale party, or their parents' If innovation and consolidation of a number of new lh th th disapproval of the marriage, etc. Besides, following the traditions marked the 8 decade of the 20 c, the 10 introduction of civil registration, a new obligatory form decade witnessed the subtle "recovery" of specific elements of marriage solemnisation integrated into the wedding of older rites. ceremony. Gradually it turned into an important wedding Correlations among areas indicate that only one constituent. Religious people were married in church yet innovative symbolic action out of a big number of them they were unwilling to make the ceremony too conspicuous. spreads across a definite locality. Places with evenly Consequently, marriage celebrated in church failed to distributed signs show the presence of both the newly

146 Summary developed and the surviving symbolic actions. Local in the area of fashion than with the local territory. Brides gatherings of signs indicate the survival of ancient and grooms dress up for a wedding to become temporarily traditions or the emergence of novel ones: hostile "kings and queens" believing that another such event reception given to a groom, bride's hiding, or fake simply cannot occur in their lives any more. The bride's bride's presentation is still practised in same places of white gown and veil have become a traditional wedding Aukštaitija. Tradition is best preserved in the localities dress all over Lithuania and other countries. The action where correlation between the hostile reception of a called GAUBTUVĖS (when the bride's youthful headdress groom and the multiple types of bride's hiding is found. is replaced by the mature woman's headdress) has developed An innovative variant is clearly distinctive along the to include also the groom: he also receives a symbol of section crossing horizontally the middle part of mature manhood (a cap). Additionally, both the bride Aukštaitija (Pamiškiai, Šaukotas, and Joniškėlis, and the groom are given tools needed to manage a Pušalotas, Pumpėnai, Anykščiai, Šimonys, Svėdasai. household. Thus, GAUBTUVĖS integrated the symbolic Territory around Vadokliai, and Bukonys is handing down of housemakers' functions. PAMERGĖS excluded because I do not have any data recorded in and PABROLIAI are dressed according to the latest these places in late 19lh - 1st half of the 20th c.c). In fashion. Flowers, the distinctive signs worn by PABROLIAI this particular section neither the barring of a groom's and PAMERGĖS, are pinned respectively on a coat lapel way nor the hiding of a bride has been recorded. There or a dress, on the left side of it, or worn by girls in the exists a similar area in which the organisation of wedding hair. Flower colours range from white to multicoloured to parties exclusively after marriage at the Register Office match the maid's dress. Symbolic actions performed to failed to be recorded. As can be seen, one particular mark the PAMERGĖ / PABROLYS status promotion innovation (a friendly reception given to a groom's survived and even expanded. For example, they include: PULKAS) took root while another innovation putting the bride's veil on the head of VYRIAUSIOJI (essentialization of the Register Office ceremony) didn't. PAMERGĖ (senior maid of honour); pinning the groom's This indicates the consolidation of the principle of flower on his VYRIAUSIASIS PABROLYS (senior best hospitality imparted by the Church. man's) coat lapel (this action is less common); carrying The enquiry identified the areas of distribution of the arch-gate or wreath to the neighbours of marriageable definite symbolic actions: the Northern part of Aukštaitija age. The so-called matchmaker's woven sash, having (building/carrying the arch-gate) and the Southeast part replaced a traditional towel, has become his chief attribute. of Aukštaitija where the young couple's showering with SVOČIA's dark-coloured dress with a red flower pinned grains was recorded. Known since late 19th c. this on it dominated until the eighties. Later, the colours were symbolic action has been recorded in the Districts of modified by oncoming fashions. This is, probably, Panavėžys and Anykščiai from the 3rd-4lh decade of the connected with a newly developed tradition to invite 20lh c. The following correlation is present among the younger couples (peers or a little older relatives or guests) areas: areas where the young couple is subject to a small to act as a matchmaker or SVOČIA. Matchmaker's number of tests were the first ones to adopt the practice execution by hanging coupled with the torturing of of crossing bridges by car. Here again we can sec that SVOČIA (the latter action has emerged to replace the some innovations arc unpopular while some have symbolic action of mothcr's-in-law elimination through managed to take root relatively very soon. her transportation off the premises, a symbolic action to mark the housewife's replacement) sometimes SVOČIA's Status-related symbolic actions, like the relevant / PAMERGĖS'/ bride's stealing are absolutely novel symbols, arc not typical of definite areas. Their change interpretative variants, rather a-logic ones, in my opinion. is connected rather with the dccadcs-long modification

147 I. PANAUDOTŲ ŠALTINIŲ LOKALIZACIJA LOCALISATION OF SOURCES USED

Nemunėlio4) Radviliškis Žagarė^ Baltausiai P.О . . Jęimelis ^ * Medeikiai Gaižaičiai Skaitsgirys Bariūnai O • Provėj luksodis i - . -Obelaukiai • .Vaškiai Pabiržei Biržai • <£> Bučiūniai »0 I © Pašvitinys ф© • Mediniai

Guostagalis ,lu I .•• Meškuičiai I Gružiai^.O I • O KRINCIRAS * Lygumai ф O Pasvalys -Joniškėlis Daujėnai . . Degučiai O _ • AlizavLa* Pušalotas. © J a • Rozalimas .O O Pumpėnai фО* Palėvenėlė Gačioniai | Aukštelkai ^ Ragmėnai Noriūnai •I* Karsakiškis* O Kupiškis Verksnionys«# W • • Pakalniškiai _ I Jūžintai I •в ф Ažubaliai Šeduva Panevėžys Šimonys I

•'Svėdasai ж Pamiškalniai •< Mile©škis •.в * Upytė Andrioniškis в UJpalia Baisogala 1-х. .„..V* I ' Šaukotas Ėriškiai 0 Troškūnai Levaniškė • Traupis^ ^Šeimyniškiai . Debeikia"i * "Utena Ramygala •©•^I оки . Mačionys . 9 A.*#e T^Ginučiai labūžiai Bičiorfs Skiemionys Skudutiškis 1 Pagiriai ©.Vidiškės Krakės ™°%.Г ' fsaldutiškėsl Pašušvys i • Kirdeikiai * * Tiskūnai I.O Kuktiškės •* • Atkočiai anta Suginčiai ф?.Linkmeny. s it Šėta "a ж • • • Kūrenai ©•Balninkai © ©.'jloliejai Kėdainiai Mielagėnai >. ••• Labanoras Reškutėnai •.© в * Molėtai Ukmerge^ >Ф •Želva Bukonys Šešuoliai Žalvariai •# Švenčionys, e. Švenčionėliai Adutiškis Alioniai Inturkė

0.Векирев.Щ_№ O •'• • Babtai Viešai, z^lai Gelvonai« I Giedraičiai .^^ubingiai Šveicarija -0- Družiai — Pivoriūną

Neprėkšta^ * Zūbiškis Paberžė ф. Kaunas Miežonys Karsakai Kernavė Žasliai L T A R U S

в * Kruonis VILNIUS O®

® Pagal I. Šidiškienės anketą (XX а. II pusė) | By I. Šidiškienė's questionnaire (2nd half of the 20th c.) O Pagal A. Vyšniauskaitės anketą (XX a. 6-9 dešimtmečiai) | By A. Vyšniauskaitės questionnaire (6-9th dec. 20th c.) ф Pagal A. Vyšniauskaitės anketą (XIX a. - XX a. I pusė) | By A. Vyšniauskaitės questionnaire (19,h - 1st half of the 20th c.)

148 II. 2002-2004 M. APKLAUSOSE UŽFIKSUOTŲ VESTUVIŲ ATSKIRAIS DEŠIMTMEČIAIS WEDDINGS RECORDED DURING 2002-2004 SURVEYS BY DECADES

A XX a. 6-7-asis dešimtmetis | 6-7lh dec. 20th c. + XX a. 8-asis dešimtmetis | 8* dec. 20th c. • XX a. 9-asis dešimtmetis | 9th dec. 20th c. @ XX a. 10-asis dešimtmetis - XXI a. pradžia | 10"' dec. 20lh c. early 21st c.

149 Ш. JAUNŲJŲ TAUTYBĖ (PAGAL I. ŠIDIŠKIENĖS IR A. VYŠNIAUSICAITĖS ANKETAS) YOUNG COUPLE'S ETHNICITY (QUESTIONNAIRES BY I. ŠIDIŠKIENĖ AND A. VYŠNIAUSKAITĖ)

a b О • Lietuviai | Lithuanians # Nuotaka lenkė | Polish bride О O Jaunikis lenkas Į Polish groom * A Nuotaka rusė | Russian bride A Jaunikis rusas | Russian groom щ • Lenkai | Poles V • Rusai 1 Russians Jaunikis latvis | Latvian groom o a) Pagal A. Vyšniauskaitės anketą; | a) By A. Vyšniauskaitė's questionnaire; @ b) Pagal I. Šidiškienės anketą. | a) By I. Šidiškicnė's questionnaire.

150 1. VEDYBŲ PLANAVIMAS (XX A. II PUSĖ. PAGAL I. ŠIDIŠKIENĖS ANKETĄ) PLANNING A WEDDING (2ND HALF OF THE 20th С. I. ŠIDIŠKIENĖ'S QUESTIONNAIRE)

# Pirma pranešė tėvams | Parents notified first O Tėvai žinojo apie vedybas | Parents aware of the wedding Ц Pirma nunešė pareiškimus į CM | Applications placed at the Register Office first

151 2. VESTUVIŲ IŠKILMINGUMAS (PAGAL I. ŠUMSKIENĖS ANKETĄ) SOLEMNITY OF A WEDDING (L ŠIDIŠKIENĖ'S QUESTIONNAIRE)

L A T V I J A

Juodupė 1

.O© O Rokiškis * Obeliai

Panemunėlis

Suviekas

Zarasai * Šimonys ©'Svėdasai Antalieptė Pamiškalniai * < Mileikiškis ^ Andrioniškis Užpaliai O' • * Šaukotas ф Troškūnai ф. Anykščiai Levaniškė • А Rimšė Ramygala ^ ТпчйЮ" 1<У Utena Mačionysl • Tauragnai Skudutiškis .O Pagiriai I О в. vidiškės Krakės .O " Kirdeikiai T. Д* Ignalina Alanta •O O Suginčiai Šėta • Balninkai • Kūrenai ii O'Įroliejai •Д Mielagėnai O- .ДА<> Labanoras Ukmerge Želva 'Molėtai Josvainiai Bukonys IV« АО. Šešuoliai A»Žalvariai| .ДО Švenčionys. Švenčionėliai ' Adutiškis NIA * .J OA.Bekupė A' Inturkė Bijutiškis •Babtai Wesai GelvonaSi- ' Zblai rO«.A .. . . Dubingiai Šveicarija I Giedraičiai m Dubingiai Družiai в Pivoriūnai Neprėkšta • • Zūbiškis Pabradė Paberžė Ac . O «A KAUNAS , • Karsakai Žasliai B A L T A R U S I J A • * Kruonis VILNIUS ф Ф Д a b c O G • Didelės | Grand scale О О • Vidutinės | Medium scale AAA Mažos | Small scale 0 Ąc $ Nebuvo I None at all a) XX a. 6-8 dešimtm., | 6-8th dec. 20th c, b) XX a. 9 dešimtm., | 9th dec. 20th c, c) XX a. 10 dešimtm. - XXI a. pr. | 10th dec. 20,h c. - early 21st c.

152 3. SANTUOKOS FORMA IR VESTUVIŲ LAIKAS (XX A. II PUSĖ. PAGAL I. ŠIDIŠKIENĖS ANKETĄ) TYPE OF MARRIAGE AND WEDDING TIME (2nd HALF OF THE 20TH C. I. ŠIDIŠKIENĖ'S QUESTIONNAIRE)

L A T V I J A

BuČiūniai •не Pašvitinys Papilys Grūžiai _ Juodupė О • Meškuičiai w » AB. PasvalysKrinčina s " Pandėlys "Joniškėlis • T • pat O Vabalninkas Alizaviar I®. Pušalotas . į Rokiškis * Obeliai Degučiai AntaŠava .O " Pumpėnai е. Panemunėlis Rozalimas Gačioniai I I O Suviekas Karsakiškis • * ®. 6- '* Šimonys Turmantas^ Šeduva >'Svėdasai Antalieptė Pamiškalniai" Mileikiškis , Andrioniškis Baisogala **. • Užpaliai .e Šaukotas Troškūnai Salakas ф Anykščiai Levaniškė < т -4 TA-*^Traupis*į a Rimšė! Utena Mačionys • Tauragnai

©Skudutiškis Krakės ©.Vidiškės .© 'L© &• Kirdeikiai Alanta Suginčiai "'Ignalina Šėta ® • Kūrenai #* Balninkai ©A'mjliejai Mielagėnai •B a -.1 Labanoras Josvainiai Ukmergė •Želva O Molėtai Bukonys © Šešuoliai •Žalvariai' .A*© , w. Švenčionys . Adutiškis AiHäi \'"ш'аш n , I Inturkė Švenčionėliai • Babtai • ••'Btr*'Blū,sfc Šveicarija

—0* Družiai PivoriūnaiW " .Gelvonai «t.fÄi ^i Neprėkšta' ' Zūbiškis Pabradė w J*Paberžė © .A© Kaunas , • Karsakai Žasliai B A L T A R U S I J A I * Kruonis VILNIUS B© Ф

A Vestuvės po bažnytinės santuokos | Wedding after church marriage ф Vestuvės po CM | Wedding after Register Office marriage ® Registruotos abi santuokos | Both marriages registered ф Registruota tik bažnytinė santuoka | Only church marriage registered •j Registruota tik CM | Only Register Office marriage registered

153 4. VESTUVIŲ PUOTA VYKO: (PAGAL I. ŠIDIŠKIENĖS IR A. VYŠNIAUSKAITĖS ANKETAS) WEDDING FEAST HELD: (QUESTIONNAIRES BY I. ŠIDIŠKIENĖ AND A. VYŠNIAUSKAITĖ)

. Medeikiai^ o • Provėja L A T V I J A i J. • Obelaukiai V .Vaškiai Pabiržei Biržai oon Bučiūniai «ф i - Mediniai Guostagalis I .ПВО Juodupė • Meškuičiai I Grūziai 4B I Krinčinas Pasvalys ' Lygumai ""Joniškėlis Pandė,yS ' Vabalninkas Alizava A Pušalotas Rokiškis * Obeliai Degučiai ^y^ntašava |q. t Pumpėnai u . i • Piepaliai Palėvenėlė • Panemunėlis 1 Rozalimas Gačioniai o. Noriūnai *1* Suviekas Aukštelkai * * Raginėnai Kupiškis Karsakiškis • A • Pakalniškiai Jūžintai Zarasai * Šeduva .АО I Panevėžys *• '° Turmantas r фопд Šimonys •'Svėdasai Pamiškalniai o A Mileikiškis Antalieptė » Andrioniškis 'Upytė Užpaliai • * Šaukotas Šeimyniškiai S фопд. Ėriškiai • Troškūnai , u. Salakas Levaniškė. О^ф. Anykščiai Rimšei Ramygala Traupis^ Dabužiai Utena Vadokliai Mačionys Tauragnai

Pašušvys Kl^es Pagiriai Skiemionys "į Skudutiškis L Vidiškės «в |> Lv Kirdeikiai * Tiskūnai ф'Ignalina Atkočiai пф Alanta Suginčiai Šėta •o • Kūrenai Kėdainiai *0 O'Balninkai ф£„©рф| Oo. До. Labanoras ••O. л,* Molėtai Josvainiai ŽelviBlvad Bukonys Deltuva Ukmerg°0e I O. nšešuoliai A'Žalvariai *lnturkė Švenčionėliai n 3 H lntUI ° ' ' iA0 .Bekupė O •Babtai ф Vies„. . А?© л^Гна'Bijutiškis Gelvonai. 5* Zibalai Ор.ОП* . Šveicarija ^ ! Giedraičiai . Dubingiai —„ яй«- Družiai • Pivoriūnai Neprėkšta • Zūbiškis O ^'Paberžė

Kaunas • .O , • Karsakai Žasliai

•* Kruonis

a b c O • Ф Nuotakos pusėje | On the bride's side • • • Jaunojo pusėje | On the groom's side O O © Abiejose jaunųjų pusėse | On both sides Kitur AAA I Elsewhere a) XX a. 6-8 dešimtm., | 6-8th dec. 20th c, b) XX a. 9 dešimtm., | 9th dec. 20th c, c) XX a. 10 dešimtm.- XXI a. pr. | 10th dec. 20th c. - early 21st c. (mažesnio dydžio simboliai - duomenys pagal A. Vyšniauskaitės anketą) | (smaller symbols indicate data elicited by A. Vyšniauskaitės questionnaire).

154 5. JAUNOJO SUTIKIMAS PAS NUOTAKĄ (PRIEŠ SANTUOKĄ) (PAGAL I. ŠIDIŠKIENĖS ANKETĄ) GROOM'S RECEPTION AT THE BRIDE'S PLACE (BEFORE MARRIAGE) (I. ŠIDIŠKIENĖ'S QUESTIONNAIRE)

NemunėlicNRadviliškis vj © . Medeikiai ©'Bariūnai L A T V I J A

Pabiržė* Biržai Bučiūniai • .V Pašvitinys Papilys .ФО Juodupė Meškuičiai Grūžiai Krinčinas Pasvalys "Joniškėlis Pandėlys & д,-- ' Vabalninkas Alizava Rokiškis ' Obeliai Degučiai Pušalotas Aw * AntaŠava Pumpėnai .© O' Panemunėlis Rozalimas GaČioniai I VT Suviekas Karsakiškis • Zarasai * Šeduva Šimonys Turmantas' i'Svėdasą Pamiškalniai *У\ Mileikiškis Antalieptė Andrioniškis Baisogala Užpaliai O * Šaukotas Troškūnai Salakas Levaniškė < mr ^.Anykščiai Rimšė la • O Utena R-ygala Vadokliai **~ Mačionys O'Tauragnai

Skudutiškis ©в; Vidiškės Krakės _ '® •O o. »• Kirdeikiai e* Alanta Suginčiai ^ * Ignalina Šėta • • Kūrenai O'Balninkai •'JToliejai . Mielagėnai . I Labanoras •V Ukmergė • Želva Molėtai o. Bukonys Josvainiai <>• 'Šešuoliai О V'Žalvariai Alioniai I _ _ _ _ , . Inturkė Svenčionėl Pe A® *2°™ O'Bijutiškis • Babtai Wesai n Gelvonai- ' Zibalai ®P f. # , .. Šveicarija - I Giedraičiai Dubingiai -B* Družiai " Pivoriūnai Neprėkšta' * Zūbiškis Paberžė

Kaunas . • Karsakai Žasliai

A "Kruonis VILNIUS

a b c • • • Paprastai | Simple V V • Svetingai ir nuotaka | Hospitable, by the bride О О © Svetingai kiti | Hospitable by others AAA Klausinėjo atvykusių | Questions asked O O * Tvėrė kelią | Way barred О О • Nesutiko, buvo kartu | No reception a) XX a. 6-8 dcšimtm., | 6-8th dec. 20lh c, b) XX a. 9 dcšimtm., | 9,h dcc. 20,h c, c) XX a. 10 dcšimtm. - XXI a. pr. | 10th dec. 20h c. - early 21st c.

155 6. NUOTAKOS SLĖPIMAS (PAGAL I. ŠIDIŠKIENĖS IR A. VYŠNIAUSKAITĖS ANKETAS) BRIDE'S HIDING (QUESTIONNAIRES BY I. ŠIDIŠKIENĖ AND A. VYŠNIAUSKAITĖ)

• • i Gailaičiai Skaitsgirys . .

I Bariūnai Bučiūniai . Oo(Pašvitiny s i i - Mediniai Guostagalis • I .O • Meškuičiai

I Gružei e. I Krinčinas o Pasvalys Pandėlys" * Lygumai Joniškėlis — Daujėnai • .,'1 Degučiai * Pušalotas Vabalninkas Alizava i Antašava Rozalimas Gačioniai Pumpėnai Palėvenėlė Aukštelkai' Noriūnai •p Raginėnai I • Kupiškis Verksnionys» • i Pakalniškiai Karsakiškis • i . • 'Ažubaliai Šeduva . I Panevėžys Šimonys j 'Svėdasai Pamiškalniai • Mileikiškis * Upytė Andrioniškis Į ••СА!Й » i Troškūnai • Ėriškiai I Šeimyniškiai . DE:beikiai Šaukotas Levaniškė Anv№ • '. ' • -~jiiis>hs • т į .Rubikiai -n^rį-—^-—Traupis Dabužiai Bičionys . I a Va •k"ai Kavarskas. I M*onVs Pagiriai Kurkliai Skiemionys Skudutiškis Pašušvys Krakės a'I a* Saldutiškes I. Kuktiškės * I* Tiskūnai Alanta Suginčiai Siesikai Atkočiai Šėta • Kūrenai * Balninkai Kėdainiai • *A Deltuva Ukmergė A • želva Bukonys . 'Šešuoliai в'Žalvariai Alioniai I _ _ , . Josvainiai 0 в.Векире .„..,.„.. .O в • T Bijutiškis Šveicarija Gelvonai* v,esa" Zibalai .. . •. i.. . . •Babtai Neprėkšta • I Giedraičiai , Dubingiai * Zūbiškis - ūružiai Pivoriūnai— 'Paberžė • i - , . . I Kaunas Miežonys • Karsakai Kernavė I Žasliai I

* Kruonis VILNIUS (gl

a) XX a. II pusėje | 2nd half of the 20th с. @ Slėpėsi atvykus jaunikiui ar prieš išvykstant pas jaunikį | Hid on groom's arrival or before leaving for groom's place O Slėpėsi antrą dieną | Hid on the second day д Atvesta netikra nuotaka | Fake bride brought <£> Reikėjo pažinti nuotaką, jaunikiui rišo akis | Bride was to be recognised, groom's eyes covered b) XIX a. pab. - XX a. I pusėje | Late 19th - 1st half of the 20th c. в Slėpėsi atvykus jaunikiui ar prieš išvykstant pas jaunikį Į Hid on groom's arrival or before leaving for groom's place A Atvesta netikra nuotaka | Fake bride brought • Vogta nuotaka prieš išvykstant pas jaunikį | Hid on groom's arrival or before leaving for groom's place (mažesnio dydžio simboliai - duomenys pagal A. Vyšniauskaitės anketą) | (smaller symbols indicate data elicited by A. Vyšniauskaitč's questionnaire).

156 7. TĖVAI IŠLEIDŽIA JAUNUOSIUS Į JUNGTUVES (PAGAL I. ŠIDIŠKIENĖS ANKETĄ) PARENTS SHOW THE YOUNG COUPLE OFF TO CHURCH MARRIAGE (BY I. ŠIDIŠKIENĖ'S QUESTIONNAIRE)

Nemunėlio ł Radviliškis

Medeikiai, Bariūnai L A T V I J A

Pabiržė' Biržai Bučiūniai »Ö •A Pašvitinys O Papilys д. • A • Meškuičiai Juodupė ' Grūžiai Krinčinas Pasvalys .O Joniškėlis 4д- ~ Pandėlys Vabalninkas Alizava Degučiai Pušalo^ AntaŠava А. Pumpėnai ' Panemunėlis Rozalimas A Gačioniai I AA Karsakiškis •

Šeduva Šimonys •'Svėdasai Pamiškalniai *ф| • A Mileikiškis A' [•Andrioniškis • * Šaukotas Troškūnai Levaniškė . Anykščiai 'TraupiSQ- Ramygala Vadokliai Mačionys

Krakės Pagiriai

Alanta Suginčiai Šėta • Kūrenai O'Balninkai A'JToliejai A. Ukmergė A* Molėtai Josvainiai Bukonys ^'Želva . 'Šešuoliai O'Žalvariai .ОАО , A. Inturkė Švenčionėliai Alioniai |ДАА#Векирё AI '"Bijūtiškjs • Babtai Gelvot- I jįiubingia i Šveicarija A' -A^ Družiai - Pivoriūnai Neprėkšta 1 ' Zūbiškis Paberžė .O Kaunas Karsakai Žasliai

k * Kruonis VILNIUS

a Paprastai | Simply U A Jaunieji klaupėsi, bučiavo kryžių, juos laimino | Young couple kneels down, kisses the cross, receives a blessing O Jaunieji klaupėsi, tėvai laimino | Young couple kneels down, parents bless • Jaunieji klaupėsi, bučiavo šv. paveikslėlį, juos laimino | Young couple kneels down, kisses a picture of a saint, receives a blessing a) XX a. 6-8 dcšimtm., | 6-8,h dec. 20th c, b) XX a. 9 dešimtm., | 9th dec. 20,h c, c) XX a. 10 dcšimtm. - XXI a. pr. | 10th dec. 20th c. - early 21st c.

157 8. JAUNIEJI PO SANTUOKOS VYKO SU PULKU: (PAGAL I. ŠIDIŠKIENĖS ANKETĄ) MARRIAGE SOLEMNISED, THE YOUNG COUPLE ACCOMPANIED BY THEIR TEAM GOES: (I. ŠIDIŠKIENĖ'S QUESTIONNAIRE)

Nemunėlio*\F adviliškis J Žagarė^- -įBaltausiai S j-, ^ O Medeiki Gailaičiai e 'Bariūnai L A T V J A ©. Fabiržė * Biržai Bučiuniai «О О.О — Pašvitinys .A Papilys ®]_ .АО * Ji A* Meškuičiai Grūžiai .© Krinčinas dupė • lys ®+. Pasv; л л Pandėlys Joniškėlis Al •° .©O ®^"> • • va Rokiškis • Obeliai Degi č- Pušalotas. .V Vabalninkas Ahe Antašava čiai .Д O Pumpen JI д. • *Pane nunėlis ©. Gačioniai Rozalimas •А Su iekas \ Karsaki Skis« •O Zarasai" ^\^^^ Šeduva Šimonys Turmantas ф A'Svėda ai .© Pamiškalniai *0 •O Mileikiškis . © Antalie Dtė k Andrioniškis Baisogala о-. ' • Užpaliai ©•Ša ukotas Troškūnai Salakas A 7®. Anykščiai .evaniškė • , Rimšė Traupis V "Utena Ramygala VaJ0 O • kliai ©•Tauragn 31 v Mačionys .© Skudutiškis Pagiriai e Vidiškės , Krakės • • • 4* Kirdeikiai ^® <- .® CK- • Ignalina Šėta Alanta s • • Kūrenai ginčiai poliejai , Mie agėnai Į o. • O'Balninkai •* Ukmergė 1 Labanoras Bukonys #• Želva **M olėtai • • Švenčionys y^-s—j • ŠEŠUOLIAI O'Žalvaria .O . ,.© liai *^ 1У Adutiškis Josvainiai • Alioniai Inturkė Svenčione ' 0®.Bekupė J* jūtiškis №5а * •• Gelvonai* " Z, Si _•••© ©O. . © 'n,, Jubingiai Šveicarija 1 Giedraičiai # Д • Babtai ^ ©• Da ziai 4P p|Vor]L nai ,д Neprėkšta^ x;..: O n- • Zūbiškis .A Pabradė s Paberžė • . Д .• Kaunas .T Karsakai Žasliai F B /\ L T A R U SIJA © * Kruonis VILNIUS

Namo I Home Fotografuotis | To have their photos taken Fotografuotis ir per tiltus važiavo | To have their photos taken and to cross bridges on a car Fotografuotis ir į gamtą | To have their photos taken and to have a ride out of town Fotografuotis, per tiltus važiavo ir į gamtą | To cross bridges on a car and have a ride (elsewhere) Per tiltus važiavo ir į gamtą (kitur) | To cross bridges on a car and have a ride (elsewhere) Fotografuotis, per tiltus važiavo, į kavinę | To have their photos taken, to cross bridges on a car, to a cafe a) XX a. 6-8 dešimtm., | 6-8th dec. 20th c, b) XX a. 9 dešimtm., | 9th dec. 20th c, c) XX a. 10 dešimtm.- XXI a. pr. | 10,h dec. 20th c. - early 21s1 c.

158 9. JAUNIESIEMS IŠBANDYMAI (PAGAL I. ŠIDIŠKIENĖS ANKETĄ) TESTING YOUNG COUPLE (I. ŠIDIŠKIENĖ'S QUESTIONNAIRE)

NemunėlioARadviliakis О. Gaižaičiai O . Medeiki * Bariūnai L A T V I J A

Pabiržėj Biržai Bučiūniai «О O.O Pašvitinys Papilys .OO Juodupė ' Meškuičiai Grūžiai Krinčinas •o. _ Pasvalys Pandėlys "Joniškėlis Vabalninkas Alizava Degučiai Pušalotas •Q , AntaŠava Pumpėnai O' \f Panemunėlis Rozalimas Q Gačioniai IÖ« Karsakiškis •

ŠedJuvi a Šimonys ^'Svėdasai Pamiškalniai' Mįjeikiškis ^.Andrioniškis v I Baisogala Šaukotas л Troškūnai , ...... Levaniškė. . Anykščiai ^mV9ala - ' , Traupis V3d 0 k iai -O П * w Mačionys Skudutiškis Krakės igiriai • i •® U® Šėta O Alanta Suginčiai • Kūrenai o. •o 0* Balninkai Qholiejai Josvainiai ..I Lal Bukonys Ukmergė •Želva A Molėtai #. 'Šešuoliai O'Žalvariail .Ö * ,.©.'.. Švenčionys Alioniai I Шг, , . W Inturkė Švenčionėliai

Ф • Babtai Gelvonai- V— Zibalai , , Giedraičiai •* Dubingiai Šveicarija O- Družiai © Pivoriūnai Neprėkšta • * Zūbiškis ^'Paberžė Kaunas op Karsakai Žasfe L T A R U S I J A ®* Kruonis VILNIUS

a b O • ф Visokius „darbus dirbo" | Did all kinds of work O # * Nieko nedarė | Did nothing Л A A Kita I Other a) XX a. 6-8 dcšimtm., | 6-8* dec. 20th c, b) XX a. 9 dešimtm., | 9,h dec. 20,h c, c) XX a. 10 dešimtm. - XXI a. pr. | 10lh dec. 20* c. - early 21st c.

159 10. JAUNUOSIUS BARSTĖ GRŪDAIS (PAGAL I. ŠIDIŠKIENĖS IR A. VYŠNIAUSKAITĖS ANKETAS) GRAIN WAS PÖUREDTTN TfflTTOUNG COUPLE (QUESTIONNAIRES BY I. ŠIDIŠKIENĖ AND A. VYŠNIAUSKAITĖ)

О XIX a. pab. I Late 19th c. <3> XX a. pr. - 2 dešimtm. | Early - 2nd dec. 20th c. О XX a. 3-4 dešimtm. | 3-4,h dec. 20th c. ф XX a. II pusėje | 2nd half of the 20th c.

160 11. UŽSĖSTO STALO IŠPIRKIMAS (XX A. II PUSĖ. PAGAL I. ŠIDIŠKIENĖS IR A. VYŠNIAUSKAITĖS ANKETAS) HOLDING A TABLE TO RANSOM (2ND HALF OF THE 20th С. QUESTIONNARES BY I. ŠIDIŠKIENĖ AND A. VYŠNIAUSKAITĖ)

ф Iš netikrų „vestuvininkų" | Ransom paid to fake wedding guests ф Išperkamas sodas | "Garden" is ransomed щ Vaikai užsėdo stalą | Table is occupied by children (mažesnio dydžio simboliai - duomenys pagal A. Vyšniauskaitės anketą) | (smaller symbols indicate data elicited by A. Vyšniauskaitė's questionnaire).

161 12. JAUNIKIS NUOTAKAI ATVEZE: (PAGAL I. ŠIDIŠKIENĖS IR A. VYŠNIAUSKAITĖS ANKETAS) GROOM BROUGHT TO THE BRIDE: (QUESTIONNARES BY I. ŠIDIŠKIENĖ AND A. VYŠNIAUSKAITĖ)

Nemunėlio^ Radviliškis

'О. ф . Medeikiai^ I Gailaičiai * Bariūnai * Kiemėnai • Provėja r Lauksodis A 1 v« »Obelaukiai • .Vaškiai Pabiržė' Biržai v 1 Bučiūniai.*^ OD, Pašvitinys I Guostagalis • . . » I . V Meškuičiai о. • Gružai ."^1 'Krinčinas O • <> Pasvalys Lygumai Joniakėlis -Daujėnar

Degučiai •o Pušalotas. .A I Pumpėnai if J Rozalimas l^*Gačioniai Aukštelkai * Noriūnai Raginėnai Karsakiškis *A 4± Pakalniškiai . I Šeduva Panevėžys

Pamiškalniai •4 Mileikiškis Upyte Andrioniškis j играна.

Šeimyniškiai . Debeikiai • * Šaukotas ^ O . Ėriškiai ^Troškūnai Levaniškė ••.Anykščiai ^•1 Traupis'*^- Ramygala Vadok|iai Kavarskas . • . 1 Pagiriai Kurkliai Skiemionys. Skudutiškis Pašušvys Krakes * Tiskūnai , Siesikai Atkočiai O Ala'nta Suginčiai Šėta Į> . f,Kūrena i Kėdainiai A'BalninkaiOaO'lToliejai . . . O. J , . • Mielagėnai Deltuva Ukmergė -a.AV.V. • Labanoras Reškutėnai Josvainiai Bukonys • •Želva cX> Molėtai OO. ^Šešuoliai O'Žalvariai .OO O. Švenčionys. Alioniai^ Inturkė Švenčionėliai

A • Babtai . Viešai. ' , D,oO •. . . Gelvonai zib a ai I Giedraičiai m Dubingiai Šveicarija —A* Družiai •- Pivoriūnai Neprėkšta Ąy' Zūbiškis O* Paberžė •c л .O . i Kaunas Miežonys V« Karsakai Kernavė Žasliai B A L T A R U S I J A • * Kruonis VILNIUS 4% ® a b c О ф ф Gėlių I Bouguet of flowers О Ш Vainikėlį | Wreath • Nieko I Nothing AAA Pat' pasirūpino gėlėmis j Bride procured the flowers herself a) XX a. 6-8 dešimtm., | 6-8,h dec. 20,h c., b) XX a. 9 dešimtm., | 9th dec. 20th c, c) XX a. 10 dešimtm. - XXI a. pr. | 10th dec. 20th c. - early 21st c. (mažesnio dydžio simboliai - duomenys pagal A. Vyšniauskaitės anketą) | (smaller symbols indicate data elicited by A. Vyšniauskaitė's questionnaire).

162 13. GAUBTUVĖS (XX A. II PUSĖ. PAGAL I. ŠIDIŠKIENĖS ANKETĄ) GAUBTUVĖS (2ND HALF OF THE 20th СЛ. ŠIDIŠKIENĖ'S QUESTIONNAIRE)

Ąv Nuotakos šydą dėjo vyr. pamergei | Bride's veil is put on the maid of honour © Paprastai nusiėmė šydą | Veil taken off simply Y Rišo nuotakai skarelę | Shawl is put on bride's head щ Jaunikiui dėjo kepurę | Cap is put on groom's head A Nerišo skarelės | Shawl is not put on bride's head ф Nusegė jaunikiui gėlytę | Flower is unpinned from the groom's coat

163 14. VAINIKĖLIO LIKIMAS (PAGAL I. ŠIDIŠKIENĖS IR A. VYŠNIAUSKAITĖS ANKETAS) WREATH'S FATE (QUESTIONNARES BY I. ŠIDIŠKIENĖ AND A. VYŠNIAUSKAITĖ)

.Од • Rokiškis * Obeliai , Piepaliai Palėvenėlė Panemunėlis

Aukštelkai 1фД Raginėnai Kupiškis • i Karsakiškis • •ф- Pakalniškiai Šeduva Panevėžys Šimonys ^TSvėdasai Pamiškalniai' ДО Mileikiškis Upytė Andrioniškis Baisogala A'. 4 Šeimyniškiai . nebeikiai ф • Šaukotas дО . Ėriškiai Troškūnai Levaniškė д M>.Anykšči Ramygala Traupisf Dabužiai Vadokliai " ^ Mačionys] Kavarskas . • . * i Pagiriai Kurkliai Skiemionys V Skudutiškis Pašušvys Krakes * Tiskūnai Siesikai Atkočiai Alanta Suginčiai Šėta • Kūrenai Д* Balninkai ДОД*|тоПф| Kėdainiai Д. д. Josvainiai Deltuva Ukmerge •• Želva A* Molėtai Bukonys ДА Šešuoliai A'Žalvariai .Д

Alioniai^ ^BekuD. <>| Inturkė

• Babtai Gelvonf- CJteA elvu,d IB"i ' I Giedraičiai # Dubingiai Šveicarija *Z Družiai •Ш Pivoriūnai Neprėkšta < ' Zubiškis 'Paberžė

Kaunas Miežonys Д» Korsakai Kernavė ' Žasliai ' B A L T A R U S I J A k * Kruonis VILNIUS

a b c AAA Degintas Į Burned down О О • Laikomas dėžutėje | Kept in a box • • Ш [siuvamas į pagalvę | Sewn into a pillow a) XX a. 6-8 dešimtm., | 6-8,h dec. 20th c, b) XX a. 9 dešimtm., | 9th dec. 20th c, c) XX a. 10 dešimtm. - XXI a. pr. | 10lh dec. 20th c. - early 21s' c. (mažesnio dydžio simboliai - duomenys pagal A. Vyšniauskaitės anketą) | (smaller symbols indicate data elicited by A. Vyšniauskaitės questionnaire).

164 15. VESTUVIŲ APEIGAS VEDĖ: (PAGAL I. ŠIDIŠKIENĖS ANKETĄ) WEDDING RITES CONDUCTED: (I. ŠIDIŠKIENĖ'S QUESTIONNARE)

a b O O Piršliai ar/ir svotai | Piršliai (matchmakers) or/and svotai (matchmakers) O o Piršliai (svotai) ir muzikantai | By matchmakers and musicians • • Muzikantai | Musicians Д A Kiti I Others a) XX a. 6-8 dcšimtm., | 6-8lh dec. 20lh c, b) XX a. 9 dešimtm., | 9th dec. 20th c, c) XX a. 10 dešimtm. - XXI a. pr. | 10th dec. 20th c. - early 21st c.

165 16. PIRŠLIO (SVOTO) SIMBOLIAI (PAGAL I. ŠIDIŠKIENĖS ANKETĄ) MATCHMAKER'S (SVOTAS") SYMBOLS (I. ŠIDIŠKIENĖ'S QUESTIONNARE)

a b o • „Piršlio" juosta ir gėlė | "Matchmaker's" woven sash and flower • • „Piršlio" juosta | "Matchmaker's" woven sash Gėlė I Flower Л A Nieko I Nothing V • Rankšluostis | Towel a) XX a. 6-8 dešimtm., | 6-8lh dec. 20th c, b) XX a. 9 dešimtm., | 9th dec. 20th c., c) XX a. 10 dešimtm. - XXI a. pr. | 10,h dec. 20th c. - early 21st c.

166 17. PIRŠLIO „KORIMAS" (PAGAL I. ŠIDIŠKIENĖS ANKETĄ) MATCHMAKER'S "EXECUTION BY HANGING" (I. ŠIDIŠKIENĖ'S QUESTIONNARE)

a b О ® ф „Korė" I "Executed by hanging" • в • „Išvadavo" rankšluosčiu | "Saved" by a towel о <• ф „Išvadavo" juosta | "Saved" by a sash Д А A Nekorė | Was not executed by hanging a) XX a. 6-8 dešimtm., | 6-8"' dec. 20"' c, b) XX a. 9 dešimtm., | 9lh dec. 20lh c, c) XX a. 10 dešimtm - XXI a. pr. Į 10lh dec. 20lh c. - early 21st c.

167 18. PULKO MERGINŲ, MOTERŲ VOGIMAS (PAGAL I. ŠIDIŠKIENĖS ANKETĄ) KIDNAPPING TEAM GIRLS OR WOMEN (I. ŠIDIŠKIENĖ'S QUESTIONNARE)

Bučiūniai.

, .o "Joniškėlis -®0 Pandėlys- _ДМО ф I©. Vabalninkas Alizava Pušalotas^ .B V i Rokiškis * Obeliai Degučiai AntaŠava •O Pumpėnai .O, O' Panemunėlis Rozalimas Gačioniai I®. |*o Suviekas Karsakiškis« Zarasai * Šeduva * '° I Turmantasgjr Šimonys Ä © Svėdasai Pamiškalniai * •T Mileikiškis Antalieptė Užpaliai . i O', Ф Andrioniškis • O Šaukotas ф Troškūnai Salakas Levaniškė W ®. Anykščiai ' Rimšė TraUPiS "TO" , Utena Vadokliai b i Mačionys Ö« Tauragnai

• Skudutiškis .Vidiškės Krakės Pagiriai ® • ©. *|.® •Kirdeikiai в 9Л * Ignalina Alanta Suginčiai Šėta • Kūrenai O'Balninkai O'JMiejai Mielagėnai O. м . I Labanoras .9 Ukmergė Josvainiai Želva Molėtai Bukonys lvl1 IA ;iyC j »^eiva n .o •» • Švenčionys /->_r ^~'" . 'Šešuoliai ^'Žalvariai Švenčionėliai 'Paberžė *. I O Kaunas Karsakai Žasliai

O 'Kruonis VILNIUS

a b c Д A A Vogė nuotaką | Bride kidnapped v • • Vogė pamerges | Maids kidnapped • Vogė ar „kankino" svočią | Matron of honour kidnapped or tortured o • Vogė pamerges ir „kankino" svočią | Maids kidnapped and matron of honour tortured o • Vogė visas [ AH females kidnapped o # * Simbolinio veiksmo neatliko | Symbolic action absent a) XX a. 6-8 dešimtm., | 6-8th dec. 20th c, b) XX a. 9 dešimtm., | 9th dec. 20th c, c) XX a. 10 dcšimtm.- XXI a. pr. | 10lh dec. 20"' c. - early 21s1 c.

168