Projektą iš dalies finansuoja Europos Sąjunga Projektą remia Lietuvos Respublika
UTENOS APSKRITIES BENDRASIS (GENERALINIS) PLANAS
BENDROJI ERDVINĖS PLĖTROS KONCEPCIJA
Planavimo organizatorius: Utenos apskrities viršininko administracija
Plano rengėjai: VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto Kraštotvarkos ir teritorijų planavimo skyrius IĮ „Atkulos projektai“ UAB “Termosistemų projektai“
Vilnius, 2007
UTENOS APSKRITIES BENDRASIS (GENERALINIS) PLANAS
OBJEKTAS: Utenos apskrities teritorija
PLANAS: Utenos apskrities teritorijos bendrasis (generalinis) planas
PLANAVIMO RŪŠIS IR LYGMUO: Regiono lygmens bendrasis planas
PLANAVIMO ORGANIZATORIUS: Utenos apskrities viršininko administracija
TURINYS: Teritorijos bendroji erdvinės plėtros koncepcija
UTENOS APSKRITIES TERITORIJOS BENDRASIS (GENERALINIS) PLANAS
BENDROJO PLANO RENGIMO ETAPAS, KONCEPCIJOS RENGIMO STADIJA Data VĮ VALSTYBINIS ŽEMĖTVARKOS INSTITUTAS KRAŠTOTVARKOS IR TERITORIJŲ PLANAVIMO SKYRIUS J. Lelevelio 6, 01102 Vilnius tel.8-(5)-261 88 56; tel./faksas 8-(5)-262 16 72 Plano Skyriaus viršininkė, projekto administratorė Rita Palčiauskaitė IĮ “Atkulos Projektai” 2008 02 12 rengėjai Algirdo g. 16/4-11, Vilnius. Tel.: 216 28 69 Projekto vadovė Laimutė Janulienė UAB “Termosistemų projektai” Gedimino g. 47, Kaunas. Tel.: 8-(37)-207 222 Projektų vadovas Ramūnas Bankauskas
TERITORIJOS ERDVINĖS PLĖTROS KONCEPCIJA 2 UTENOS APSKRITIES BENDRASIS (GENERALINIS) PLANAS
TURINYS
ĮVADAS ...... 4
1 . TERITORIJOS VYSTYMO PRIELAIDOS IR TIKSLAI ...... 5 1.1. UTENOS APSKRITIS ŠALIES IR IŠORINIŲ RYŠIŲ SISTEMOJE ...... 5
1.2. TERITORIJOS TVARKYMO PROBLEMINĖS SITUACIJOS ...... 6
1.3. REGIONO SOCIALINĖS IR EKONOMINĖS RAIDOS PRIELAIDOS IR TIKSLAI ...... 12
2. BENDROJI ERDVINĖS PLĖTROS KONCEPCIJA...... 15 2.1. LR TERITORIJOS BENDROJO PLANO NUOSTATOS ...... 15
2.2. KRAŠTOTVARKINĖS AŠYS IR PLĖTROS KRYPTYS...... 18
3. TERITORINIŲ STRUKTŪRŲ PLĖTROS BENDROSIOS NUOSTATOS ...... 27 3.1. TERITORIJOS NAUDOJIMO FUNKCINIAI PRIORITETAI...... 27
3.2. TERITORIJOS NAUDOJIMO, TVARKYMO IR APSAUGOS REGLAMENTAVIMO YPATUMAI...... 28
4. REGIONINĖS POLITIKOS NUOSTATOS, ORGANIZAVIMO BŪDAI IR PRIEMONĖS...... 29
TERITORIJOS ERDVINĖS PLĖTROS KONCEPCIJA 3 UTENOS APSKRITIES BENDRASIS (GENERALINIS) PLANAS
ĮVADAS
Utenos apskrities teritorijos bendrasis planas rengiamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nuostatomis, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. D1-263 „Dėl apskrities teritorijos bendrojo plano (generalinio) plano rengimo, savivaldybės teritorijos bendrojo plano rengimo ir miestų ir miestelių bendrųjų planų rengimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 83-3029).
Planavimo tikslas: parengti regiono teritorijos darnios plėtros (darnaus vystymosi) strategiją. Parengtame plane bus nustatyti vieningi, atitinkantys galiojančius teisės aktus žemės naudojimo ir tvarkymo reglamentai: režimai, veiklos apribojimai, parengta koordinuota gyvenviečių plėtros sistema, išvardinti ūkinės veiklos prioritetai.
Planavimo objektas: Planavimo objektas: Utenos apskrities teritorija. Bendras plotas – 720 000 ha.
Utenos apskrities teritorijos bendrąjį (generalinį) planą rengia viešųjų pirkimų konkursą laimėjusi: • IĮ „Atkulos projektai” – administruoja projektą, rengia urbanistinę, socialinę ekonominę ir susisiekimo dalis,. • VĮ „Valstybinio žemėtvarkos instituto Kraštotvarkos ir teritorijų planavimo skyrius” – rengia kraštovaizdžio, aplinkos apsaugos, žemės naudojimo dalis, atlieka SPAV ir SPV ir viešo svarstymo procedūras. • UAB „Termosistemų projektai“ - rengia plano inžinerinę dalį.
TERITORIJOS ERDVINĖS PLĖTROS KONCEPCIJA 4 UTENOS APSKRITIES BENDRASIS (GENERALINIS) PLANAS
1 . TERITORIJOS VYSTYMO PRIELAIDOS IR TIKSLAI
1.1. UTENOS APSKRITIS ŠALIES IR IŠORINIŲ RYŠIŲ SISTEMOJE
Geografiniu požiūriu Šiaurrytinėje Lietuvos dalyje, aukštumose plytinti Utenos apskritis – penktoji pagal dydį Lietuvoje. Jos plotas 720126 ha. Utenos apskritį sudaro penkių rajonų – Anykščių, Ignalinos, Molėtų, Utenos, Zarasų – ir Visagino savivaldybės. Administracinis centras – didžiausias apskrities miestas Utena.
Utenos apskritis – ežeringiausia Lietuvoje. Joje yra net 1002 ežerai. Dėl ežerų ir miškų gausos, reljefo įvairumo, apskrityje yra daug saugomų teritorijų ir gamtos paveldo objektų. Vertingiausi kraštovaizdžio kompleksai yra Aukštaitijos nacionaliniame bei Anykščių, Asvejos, Gražutės, Labanoro regioniniuose parkuose. Aukščiausia apskrities vieta – 288 m aukščio virš jūros lygio esantis Nevaišių kalnas Ignalinos rajone.
Kraštas turtingas ir kultūros paveldu. Reikšmingiausi kultūros paminklai – Raguvėlės ir Burbiškio dvarų sodybiniai ansambliai (XVIII-XIX a.), Stelmužės (XVII a.), Videniškių (XVII a. 1800 m.) ir Palūšės (XVIII-XIX a.) bažnyčios. Įdomiausi apskrities muziejai – Lietuvos etnokosmologijos muziejus Kulionių kaime, Molėtų rajone, lietuvių literatūros klasikų A.Baranausko ir A.Vienuolio- Žukausko memorialinis muziejus Anykščiuose, J.Biliūno muziejus ir Arklio muziejus Niūronyse Anykščių rajone, pomologo A.Hrebnickio memorialinis muziejus “Rojus“ Dūkšte, Energetikos muziejus Salake, Varpų muziejus Sirutėnų kaime Utenos rajone.
Geopolitiniu požiūriu Utenos apskritis užima 720,1 tūkst. ha plotą ir apima Anykščių, Molėtų, Ignalinos, Utenos ir Zarasų rajonus bei Visagino savivaldybę. Utenos regione gyvena 174 744 tūkst. gyventojų (2007 m.). Tai rečiausiai apgyvendintas Lietuvos regionas, besiribojantis su Latvija ir Baltarusija bei su Vilniaus ir Panevėžio apskritimis.
Savivaldybių centrai yra reikšmingi transporto mazgai. Didžiausias iš jų – Utena. Čia susikerta Kauno – Daugpilio ir Vilniaus – Daugpilio transporto koridoriai. Utenos apskritis turi gerą susisiekimą su Latvijos Respublika ir Baltarusijos Respublika: nuo apskrities centro, Utenos, iki Latvijos sienos 53 km (iki Smėlynės PKP (PKP – pasienio kontrolės punktas), iki Baltarusijos – 87 km (iki Tverečiaus PKP). Toliausiai gyventojai turi važiuoti iki Klaipėdos uosto – net 326 km. Utenos apskrities centras panašiai nutolęs nuo artimiausių apskričių centrų: iki Vilniaus – 97 km, iki Kauno - 132 km, iki Panevėžio - 96 km. Artimiausias yra tarptautinis Vilniaus oro uostas.
Socialiniu ir ekonominiu požiūriu Didžiausios apskrities pramonės įmonės įsikūrusios Utenoje, Anykščiuose ir Visagine. Pajėgiausia apskrities įmonė ir vienintelė šalyje atominė elektrinė (VĮ Ignalinos atominė elektrinė) veikia Visagino savivaldybėje. Ignalinos AE darbas, atsižvelgiant į susitarimus su Europos Sąjunga, 2009 m. bus visiškai sustabdytas. Visgi tikėtina, kad Visagino savivaldybė išliks branduolinės energetikos centru. Nacionalinėje energetikos strategijoje numatyta naujos atominės elektrinės iki 2015 metų statyba. Pagal atliktos Naujos atominės elektrinės statybos Lietuvoje įgyvendinamumo studijos rezultatus tinkamiausia vieta naujos atominės elektrinės statyba – dabartinės Ignalinos AE teritorija.1
Apskrities ūkio struktūroje dominuoja darbui imli pramonė. Utenos apskrityje plėtojama mašinų
1 Galimos statybos vietos įvertintos pagal Tarptautinės atominės energetikos agentūros standartus. Padaryta išvada, kad dabartinėje Ignalinos AE teritorijoje pakankamai vietos patalpinti branduolinio reaktoriaus bloką. Šią išvadą patvirtina atlikti gręžiniai ir geologiniai tyrimai. (Naujos atominės elektrinės statybos Lietuvoje įgyvendinamumo studijos rezultatų apibendrinimas, 2006 m. spalio 26 d.; http://www.lietuvosenergija.lt/repository/Summary%20Report%20for%20Media%20-%20LT.pdf ) TERITORIJOS ERDVINĖS PLĖTROS KONCEPCIJA 5 UTENOS APSKRITIES BENDRASIS (GENERALINIS) PLANAS gamybos ir metalo apdirbimo, statybinių medžiagų, tekstilės ir trikotažo, maisto pramonė. BVP vienam gyventojui sudaro apie 17,5% Lietuvos vidurkio (2005 metų duomenys). Gamtiniai ištekliai nesudaro galimybių kurti didelės pridėtinės vertės veiklą. Kaimo gyventojų dalis bendrame apskrities gyventojų skaičiuje yra didesnė negu vidutiniškai šalyje. Santykinai didelė nedarbingų žmonių dalis. Utenos apskrities žemės ūkio naudmenos užima 47% visos teritorijos, žemių našumas žemesnis už Lietuvos vidurkį. Apskričiai būdingi, smulkūs neperspektyvūs ūkiai. Beveik visos Utenos apskrities žemės ūkio įmonės yra mišrios specializacijos: gyvulininkystė ir augalininkystė. Paslaugų įmonių tinklas nėra gerai išplėtotas, ypač kaimo vietovėse.
Regiono pakraštyje veikia branduolinės energetikos objektas, keliantis ekstremalių situacijų grėsmę. Jam nustatytos kontroliuojamos zonos (sanitarinės apsaugos – 3 km, prevencinių apsaugos priemonių – 5 km, skubių apsaugos priemonių – 30 km ir ilgalaikių apsaugos priemonių – 50 km), kuriose planuojamos ir įgyvendinamos branduolinės avarijos prevencijos priemonės, atominės elektrinės eksploatacijos nutraukimo programa, sudaromos reikiamos sąlygos informacijai perduoti bei gyventojų evakuacijai organizuoti. Vyriausybės nustatyta tvarka gali būti teikiamos lengvatos šiose zonose gyvenantiems gyventojams, sudaromi rėmimo fondai savivaldybėms, kurių visa teritorija arba jos dalis yra branduolinio objekto stebėjimo zonoje. Stebėjimo zonoje esančių savivaldybių ūkis, socialinės ir ekonominės plėtros strategijos neįvertina ekstremalių situacijų grėsmės ir nenumato specialių prevencinių priemonių neigiamoms pasekmėms minimizuoti.
Raiškus, kalvotas kraštovaizdis ypač tinkamas rekreacijai ir turizmui plėtoti, todėl Utenos apskrityje daug dėmesio skiriama sportui ir jo renginiams. Ignalinoje veikia didžiausias Lietuvoje Žiemos sporto centras.
Padėtis šalies funkcinio stuburo ir urbanistinių centrų-transporto koridorių sistemoje Utenos apskritį kerta dvi šalies tarptautinės urbanistinės integracijos ašys (trečioji liečia apskrities teritoriją), besitęsiančios magistralinės reikšmės keliu A6 „Kaunas-Zarasai-Daugpilis“ (E262 europiniu keliu) ir magistraline geležinkelio tarptautine linija. Apskrities centras – Utenos miestas, kuriame yra daugiausiai gyventojų, turi stambiausią automobilių parką. Gyventojams ir ūkio subjektams labai svarbus geras susisiekimas su kitais Lietuvos regionais ir užsieniu. Utenos apskrities geografinė padėtis nėra tam palanki. Regiono vidaus automobilių kelių tinklas ir jo pralaidumas yra pakankami.
1.2. TERITORIJOS TVARKYMO PROBLEMINĖS SITUACIJOS (ESAMOS PADĖTIES ĮVERTINIMAS)
DARNIOS REGIONO PLĖTROS PROBLEMOS • Utenos apskrities gyvenamųjų vietovių tinklas yra vidutiniškai tankus. Miestų tinklas yra išplėtotas, tačiau jų reikšmė Lietuvos respublikos gyvenamųjų vietovių tinkle nedidelė. Miestiškiausios savivaldybės yra Utenos rajono ir Visagino. Pagrindinis urbanistinis ir pramonės centras yra Utenos miestas. Čia sukoncentruota daugiau paslaugų. Kaimiškiausias tarp savivaldybių yra Molėtų rajonas. Kaimiškosiose vietovėse trūksta pirminių viešųjų paslaugų, mažai išplėtota susisiekimo viešuoju transportu sistema. • Inžinerinės infrastruktūros sistema neatitinka darnios regiono plėtros nuostatų. • Utenos apskrities teritorija pasižymi gamtinių sąlygų įvairumu. Žemas antropogeninis įsisavinimo laipsnis sudaro sąlygas išsaugoti didelę ir svarbią biologinę įvairovę.
REGIONO ŪKIS, TURIZMAS, REKREACIJA IR KULTŪROS PAVELDO VERTYBIŲ APSAUGA • Utenos apskritis yra tarp apskričių, kurios sukuria mažiausią bendrąjį vidaus produktą. • Utenos regiono pramonės ir verslo išsivystymo lygis yra palyginti žemas. Tiesioginės investicijos 2001-2006 metų laikotarpiu buvo mažiausios Lietuvoje. Materialinės investicijos taip pat nedidelės, išskyrus Visagino savivaldybę. Esami ekonominiai rodikliai nėra patrauklūs užsienio investuotojams. Tokios tendencijos stabdo ūkinės veiklos plėtrą,
TERITORIJOS ERDVINĖS PLĖTROS KONCEPCIJA 6 UTENOS APSKRITIES BENDRASIS (GENERALINIS) PLANAS riboja nedarbo mažinimo galimybes. • Utenos apskrities įmonėse dominuoja darbui imli pramonė. Pramonės srityje dominuoja alaus ir kitų alkoholinių bei nealkoholinių gėrimų gamyba. • Utenos apskrities gamtinės sąlygos nėra palankios žemės ūkio gamybai. Vidutinis žemės ūkio naudmenų našumo balas (32,7 balai) yra mažesnis nei vidutiniškai Lietuvoje (39,1 balai). Didėja apleistų žemių plotai. • Miškų ūkio veiklai naudojama 27,14% apskrities teritorijos. Miškų plotai kiekvienais metais mažėja. Medienos perdirbimo įmonės yra pakankamai konkurencingos lyginant šalies mastu. • Paslaugų įmonių tinklas nepakankamai išplėtotas ypatingai kaimo vietovėse, nepakankama teikiamų paslaugų kokybė bei siauras teikiamų paslaugų spektras. Apskritis patenka tarp apskričių, turinčių rečiausią bendrojo lavinimo mokyklų tinklą. • Visos Utenos apskrities situacijos darbo rinkoje bendros kitimo tendencijos atitinka šalyje vyraujančias: mažėja bedarbių skaičius, mažėjo nedarbo lygis, didėja vidutinis darbo užmokestis. Didžiausias 2006 metų registruotų bedarbių ir darbingo amžiaus gyventojų santykis buvo Ignalinos rajono savivaldybėje. Dauguma apskrityje gyvenančių pensininkų gyvena Utenos rajono savivaldybėje, mažiausiai – Visagino savivaldybėje. • Utenos regionas turi vienus reikšmingiausių ir didžiausią paklausą turinčių rekreacinių išteklių. • Nuo seno poilsiui naudojamos teritorijos prie Molėtų, Zarasų, Ignalinos ežerynų. Mažiau rekreacijai tinkamų teritorijų yra Utenos rajono savivaldybėje. • Regione išplėtotas kultūros ir sporto įstaigų tinklas, plėtojama viešoji infrastruktūra. • Daugelis kultūros paveldo objektų nenaudojami, neparuošti lankymui. Dėl teisės aktų kaitos iki šiol nesutvarkyta kultūros paveldo apskaitos sistema. Nėra bendros kultūros ir gamtos paveldo apsaugos programos, siekiančios išsaugoti kultūrinį kraštovaizdį, kaip kompleksinę gamtos ir kultūros vertybę.
SOCIALINĖS APLINKOS KOKYBĖ • Vienas iš akivaizdžių rodiklių, identifikuojančių demografinę ir socialinę regiono struktūrą, yra gyventojų pasiskirstymas tarp miestų ir kaimiškųjų vietovių. Utenos apskrityje kaimo gyventojų dalis bendrame apskrities gyventojų skaičiuje yra didesnė negu vidutiniškai šalyje. • Apskrityje kaip ir visos šalies mastu pastebima gyventojų mažėjimo tendencija. Tarp apskrities savivaldybių daugiausia gyventojų gyvena Utenos rajono ir Visagino savivaldybėse. Didesnę gyvenamųjų vietovių tinklo dalį sudaro smulkios gyvenvietės, kurių gyventojų skaičius tesiekia 1-50 žmonių. • Įvertinus žmogiškųjų išteklių charakteristikas, nustatyta santykinai didelė nedarbingų žmonių dalis bendrame gyventojų skaičiuje ir maža dalis su aukštuoju išsilavinimu. • Gyventojų aprūpinimas sveikatos priežiūros paslaugomis yra nepakankamas, kas atitinka bendrą Lietuvos situaciją ir tendencijas sveikatos apsaugos srityje. • Utenos apskrities gyventojų aprūpinimas gyvenamuoju plotu šalies kontekste yra geras, miesto ir kaimo gyventojų aprūpinimas gyvenamuoju plotu yra didesnis negu kitose apskrityse.
GAMTOS IŠTEKLIAI, JŲ APSAUGA IR APLINKOS KOKYBĖ • Pagrindinės naudingosios iškasenos Utenos apskrityje yra žvyras, smėlis, molis ir durpės. Žvyro ir smėlio išteklių yra visose apskrities teritorijose • Skaitlingiausi žvyro ir smėlio telkiniai išsidėstę geoekologiniu požiūriu jautriose zonose, todėl jų panaudojimas yra reguliuojamas. • Molio telkiniai neeksploatuojami, neveikia keraminių dirbinių gamyklos. • Utenos apskritis pirmauja pagal požeminio vandens kiekį tenkantį vienam gyventojui. Tik ištekliai apskrityje pasiskirstę netolygiai: Molėtų, Zarasų ir Ignalinos savivaldybės menkiausiai aprūpintos gėlu vandeniu. Silpnai apsaugotas požeminis vanduo nuo paviršinės TERITORIJOS ERDVINĖS PLĖTROS KONCEPCIJA 7 UTENOS APSKRITIES BENDRASIS (GENERALINIS) PLANAS taršos yra Anykščių bei Troškūnų vandenviečių. • Paviršinio vandens baseinai turi gausius išlygintus nuotėkių išteklius (Šventosios baseinas). Žeimenos ir Dysnos baseinai dėl švarių vandenų tinkami rekreaciniam naudojimui. Zarasų, Ignalinos ir Molėtų rajonų savivaldybėse yra palankiausios sąlygos vystyti verslinę ir mėgėjišką žuvininkystę. • Apskrities ribose yra svarbūs visai Lietuvai ežerynai – Zarasų ir Ignalinos. • Apskrityje vyrauja nenašūs, stipriai eroduojami dirvožemiai. Miškingumas viršija šalies vidurkį, tačiau dėl didelės rūšinės įvairovės ne visai atitinka miškų paskirtį. Utenos apskrities miškai turtingi antriniais miško ištekliais: grybais, uogomis, medžiojama fauna. • Apskrityje didelius plotus užima saugomos ir ypač saugomos teritorijos. Ypač saugomoms teritorijoms yra nustatyti griežti ūkinės veiklos apribojimai. Jos apima pačius vertingiausius rekreacinius išteklius. • Didelę problemą, kaip ir visoje Lietuvoje, kelia nesutvarkyti sąvartynai. Didžioji dalis eksploatuojamų sąvartynų neatitinka aplinkosauginių reikalavimų. Daugelis jų įrengti apleistuose karjeruose, kur didelis sąlytis su požeminiais vandenimis.
SUSISIEKIMO IR INŽINERINĖ INFRASTRUKTŪRA • Utenos apskritį kerta dvi šalies tarptautinės urbanistinės integracijos ašys. Kertantis teritoriją tarptautinis kelias, užtikrina tranzitinių krovinių ir keleivių pervežimus. Utenos apskritis yra tranzitui svarbi teritorija. • Apskrities kelių tinklas yra pakankamas užtikrinti gerus transportinius ryšius viduje ir už jos ribų, tačiau reikalauja atnaujinimo ir modernizavimo. • Geležinkelio transportas nėra pilnai išnaudojamas. Geležinkelių linijų techninis lygis yra žemas, būtina jų rekonstrukcija ir modernizavimas. • Pakelės infrastruktūros tinklas netolygus, nepakanka kai kurių rūšių paslaugų, nėra pakankamai moderni. • Utenos apskrityje neišvystytos pėsčiųjų ir dviračių trasos bei aptarnavimo infrastruktūra. • Viešasis transportas apskrityje pakankamai išvystytas, tačiau susidėvėję autobusų parkai neleidžia teikti kokybiškas konkurencingas paslaugas. • Vandentiekio tinklų esamas pajėgumas pakankamas didesniam perspektyviniam vandens poreikiui. Būtina esamų vandentiekio sistemų renovacija ir plėtra. Daugelyje požeminių vandenų nustatytas geležies, amonio koncentracijos, viršijančios leistinas normas. Kaimuose naudojamas šachtinių šulinių vanduo yra prastos kokybės dėl užterštumo. • Nuotekų tinklų išplėtimas Utenos apskrityje nepakankamas, vamzdynų būklė bloga. • Centralizuoto šilumos tiekimo sistemų būklė labai prasta, dideli šilumos nuostoliai. Žemas šilumos vartojimo efektyvumas: pastatų laidumas, nusidėvėję vamzdynai. Mažai naudojami atsinaujinantys ištekliai. • Elektros tinklų pajėgumai panaudojami nepilnai. • Utenos apskrityje pakankamai išvystytas pašto skyrių tinklas, pilnai prieinamas fiksuotas ir mobilusis telefono ryšys. Didėja interneto prisijungimo ir paslaugų tinklas. Telekomunikacijų spartesnę plėtrą stabdo žemiau skurdo ribos gyvenantys kaimo gyventojai.
1 lentelė. Apskrities plėtrai palankių ir probleminių situacijų apibendrinimas ANALIZUOJAMA UTENOS APSKRITIES PLĖTRAI SVARBIAUSIOS UTENOS APSKRITIES SRITIS PALANKIOS SĄLYGOS RAIDOS PROBLEMINĖS SITUACIJOS Gyvenviečių - išplėtotas gyvenamųjų vietovių tinklas -apskrities urbanizacijos lygis yra mažesnis už struktūra ir darni bendrą šalies urbanizacijos vidurkį; plėtra Ištekliai, - mažiausia teršalų emisija; - vangiai rekonstruojamos nuotekų valymo gamtosauga ir ūkis įrenginių bei vandens tiekimo sistemos; -mažėja neišvalyto vandens išleidimas į vandens telkinius; -dideli požeminio vandens plotai silpnai apsaugoti nuo paviršinės taršos; - apskrityje veikia radiacinio monitoringo sistema; -menkai išvystyta žuvivaisa ir verslinė žuvininkystė; TERITORIJOS ERDVINĖS PLĖTROS KONCEPCIJA 8 UTENOS APSKRITIES BENDRASIS (GENERALINIS) PLANAS -apskritis turtinga požeminio ir paviršinio vandens ištekliais; -dirvožemių našumas siekia 27 – 35 balus, Utenos apskrityje daugiausiai eroduojamų žemių -palankios sąlygos verslinei ir mėgėjiškai ~50 ; žuvininkystei; -apskrities teritorijos gamtinės sąlygos -Žeimenos ir Dysnos paviršinio vandens (dirvožemis ir reljefas) nėra palankios žemės ūkio baseinai, Zarasų ir Ignalinos ežerynai gamybai; palankūs rekreaciniam naudojimui; -skaitlingiausi smėlio ir žvyro karjerai išsidėstę -apskrities miškingumas siekia 31 proc., vertingame kraštovaizdyje, t.y. geoekologiniu daugiausiai medienos išteklių yra Anykščių požiūriu jautriose zonose, todėl jų gavyba yra ir Ignalinos savivaldybėse; reguliuojama, molio telkiniai neeksploatuojami, nėra keraminių dirbinių gamyklos, durpių gavyba -ūkiniai miškai sudaro 64 visų apskrities neplėtojama; miškų, medynų produktyvumas didžiausias Ignalinos rajone; -sapropelis menkai naudojamas, pramoninė jo gavyba nevykdoma; -miškai turtingi grybais, uogomis, medžiojamais žvėrimis, didžiausi -apskrityje nėra išteklių, kurie pritrauktų į regioną medžioklės plotai Anykščių, Utenos, Zarasų didelę pridėtinę vertę kuriančią veiklą; savivaldybėse; -esami ekonominiai rodikliai rodo, kad regionas -apskritis turtinga žvyro, molio, smėlio, nėra patrauklus užsienio investuotojams; durpių ištekliais; -apskrities įmonėse dominuoja darbui imli -nenuotakių daubų ir paežerių pelkėse slūgso pramonė; sapropelio ištekliai;
-Utenos apskrities savivaldybių teritorijos -apskričiai būdingas didelis ūkininkų skaičius, dėl gamtinių sąlygų įvairumo ir žemo ūkiai smulkūs, neperspektyvūs, žemės ūkio antropogeninio įsisavinimo laipsnio, įmonės mišrios specializacijos; pasižymi didele biologine įvairove; -privati miškininkystė pasižymi dideliu mažų -palanki regiono geografinė padėtis plėtotis valdų skaičiumi; maisto, tekstilės pramonės, medienos apdirbimo gamybos sektoriams;
Socialinė apsauga, -Utenos apskritis tarp kitų šalies apskričių -paslaugų tinklas kaimo vietovėse išplėtotas viešosios yra ketvirtoje vietoje pagal joje esančių nepakankamai; paslaugos, apgyvendinimo įstaigų skaičių, 75% sudaro žmogiškieji kaimo sodybos; -didžiąją dalį naujos statybos pastatų sudarė ištekliai negyvenamieji pastatai, gyvenamosios statybos -mažmeninės prekybos ir maitinimo įmonių mastai visose apskrities savivaldybėse maži: apyvarta auga; vienam gyventojui tenkanti mažmeninė prekių apyvarta gerokai atsilieka -santykinai problematiškiausia ekonominė nuo šalies vidurkio; situacija yra Zarasų rajono savivaldybėje;
-statybos apimtys nuolat auga; -stebima, bendrai Lietuvai būdinga, gyventojų mažėjimo tendencija, ypač ši problema aktuali - vykdomas sveikatos priežiūros ir švietimo Ignalinos ir Zarasų rajonuose; įstaigų tinklo optimizavimas; -santykinai didelė nedarbingų žmonių dalis -regione išplėtotas kultūros ir sporto įstaigų bendrame skaičiuje ir maža dalis gyventojų su tinklas, plėtojama viešoji sporto aukštuoju išsilavinimu; infrastruktūra; -daugiausia socialinės rizikos žmonių gyvena -geras susisiekimas tarp kaimiškųjų vietovių Molėtų rajone; ir apskrities, savivaldybių bei kitų aptarnavimo centrų; -daugiausia socialinių pašalpų gavėjų Anykščių ir Ignalinos rajone; -gyventojų aprūpinimas gyvenamuoju plotu šalies kontekste yra geras; -sveikatos priežiūros aprūpinimas patenkinamas, nevienoda teikiamų paslaugų kokybė skirtingose regiono teritorijose;
TERITORIJOS ERDVINĖS PLĖTROS KONCEPCIJA 9 UTENOS APSKRITIES BENDRASIS (GENERALINIS) PLANAS -prasčiausiai aprūpinti gyvenamuoju plotu Utenos miesto ir Molėtų rajono savivaldybės gyventojai;
-socialinio būsto fondas nepakankamas;
Susisiekimo -Utenos apskritis yra tranzitui svarbi -geležinkelių techninis lygis yra žemas, infrastruktūra teritorija: apskritį kerta dvi šalies reikalinga jų rekonstrukcija ir modernizacija; tarptautinės urbanistinės integracijos ašys, tarptautinis kelias, kuris užtikrina tranzitinių -neišvystytos pėsčiųjų ir dviračių trasos bei krovinių ir keleivių pervežimus; aptarnavimo infrastruktūra;
-apskrities teritoriją kerta dvi geležinkelio -magistralinių ir krašto kelių techniniai linijos, kurios gali realizuoti nemažus parametrai kai kuriuose ruožuose neatitinka tranzitinius krovinių srautus; kategorijai keliamų reikalavimų;
-automobilizacijos lygio augimo tempai -didelis avaringumas užmiesčio keliuose; viršija šalies vidurkį, avaringumo lygis nedidelis; -esamos pakelės infrastruktūros tinklas netolygus, nėra pakankamai moderni ir šiuolaikiška; - išvystytas apskrities ir miestų viešojo transporto maršrutinis tinklas; -susidėvėję autobusų parkai neleidžia teikti kokybiškas konkurencingas paslaugas;
Inžinerinė -centralizuotai vandenį gauna apie 68% visų -daugelyje požeminių vandenų nustatytos didelės infrastruktūra apskrities gyventojų; geležies, amonio koncentracijos, viršijančios leistinas normas, pastebėtas vandens -prie nuotekų prisijungę 53% apskrities drumstumas; gyventojų; -kaimo žmonės naudoja šachtinių šulinių -centralizuoto šilumos tiekimo sistemų vandenį, kuris yra prastos kokybės dėl Utenos apskrityje yra 30. Likę gyventojai užterštumo; apsirūpina šiluma iš vietinių katilinių ar krosnių kūrenamų kietu kuru; -būtina vandentiekio sistemų renovacija ir plėtra;
-nuotekų vamzdynų būklė yra bloga, būtina numatyti lietaus kanalizacijos plėtrą ir esamos sutvarkymą;
-komunalinių atliekų surinkimo sistemos neefektyvios, įranga susidėvėjusi; didžioji dalis sąvartynų įrengti neteisėtai;
-dideli šilumos nuostoliai centralizuotos šilumos tiekimo sistemose; susidėvėjusios pastatų šildymo sistemos; mažai naudojami atsinaujinantys energijos ištekliai;
-elektros pajėgumai panaudojami nepilnai;
2 lentelėje pateikiami trumpi apibendrinimai, identifikuojantys nustatytas pagrindines problemas Utenos apskrities savivaldybėse.
TERITORIJOS ERDVINĖS PLĖTROS KONCEPCIJA 10 UTENOS APSKRITIES BENDRASIS (GENERALINIS) PLANAS
2 lentelė. Pagrindinės probleminės situacijos Utenos apskrities savivaldybėse Anykščių rajono Utenos rajono Molėtų rajono Zarasų rajono Ignalinos rajono Visagino -Trūksta valymo -Didžiausia tarša - Menkai išvystyta - Ekstremalių - Ekstremalių - Ekstremalių įrenginių iš stacionarių žuvivaisa ir situacijų grėsmė situacijų grėsmė situacijų grėsmė šaltinių verslinė - Anykščių ir žuvininkystė - Menkai išvystyta - Menkai išvystyta Troškūnų - Mažiausias žuvivaisa ir žuvivaisa ir vandenvietės medynų - Didžiausias verslinė verslinė silpnai apsaugotos produktyvumas santykinis kaimo žuvininkystė žuvininkystė nuo paviršinės gyventojų skaičius taršos - Daugiausiai apskrityje - Mažiausios - Mažiausias pensininkų tarp materialinės parduodamos - Didžiausias apskrities - Daugiausiai investicijos tarp pramonės pašalpų gavėjų savivaldybių socialinės rizikos apskrities produkcijos kiekis skaičius šeimų savivaldybių - Utenos miesto - Prasti - Neefektyvi gyventojai - Blogiausias - Mažiausia dalis demografiniai centralizuoto prasčiausiai antrinių sveikatos bendroje žemės rodikliai šilumos tiekimo aprūpinti priežiūros įstaigų ūkio produkcijoje sistema gyvenamuoju aprūpinimo - Mažiausiai plotu rodiklis - Mažiausiai darbingo amžiaus veikiančių gyventojų - Didžiausi - Molėtų rajono maitinimo įmonių neveikiančio savivaldybės - Didžiausias drenažo plotai kaimo gyventojai - Mažiausios bedarbių skaičius prasčiausiai statybos apimtys aprūpinti - Didžiausias gyvenamuoju - Prasti pašalpų gavėjų plotu demografiniai skaičius rodikliai
TERITORIJOS ERDVINĖS PLĖTROS KONCEPCIJA 11 UTENOS APSKRITIES BENDRASIS (GENERALINIS) PLANAS
1.3. REGIONO SOCIALINĖS IR EKONOMINĖS RAIDOS PRIELAIDOS IR TIKSLAI
PRIELAIDOS UTENOS REGIONO PLĖTRAI
• Rekreacinių išteklių eksploatavimas ir turizmo infrastruktūros plėtojimas. Įvertinus didelį regiono rekreacinių išteklių potencialą (šalies mastu), viena iš prielaidų regiono ekonominei ir socialinei situacijos kokybiškai gerėti pasirenkama turizmo infrastruktūros ir rekreacijos plėtra. Daugelyje regiono kaimo vietovių rekreaciniai ištekliai yra nepakankamai naudojami. Kaimų gyventojams trūksta patirties ir žinių šioje srityje. Tačiau šių dienų tendencijos rodo, kad ateityje kaimiškų vietovių gyvybingumą lems netradicinės veiklos, tarp jų ir kaimo turizmas. Todėl rekreacinių išteklių eksploatavimas tam tikrose teritorijose lems regiono gyventojų užimtumo struktūros pokyčius, taip pat ir kaimo plėtrą.
• Tranzitinio transporto sistemos plėtra. Plečiantis tranzitinio regiono transporto sistemai ir su ja susijusioms veikloms, skatinama logistikos infrastruktūra ir paslaugų plėtra. Krovinių terminalų ir logistikos centrų plėtra labiausiai paveiktų teritorijas prie tranzitinių transporto koridorių, nulemtų šiose teritorijose vykdomų veiklų konversija, skatintų materialines investicijas, suteiktų socialinės naudos (naujos darbo vietos gyventojams) skatintų regiono vidaus ūkinės integracijos procesus, sudarytų sąlygas tolygesnei regiono plėtrai
• Miškingumo didinimas. Nederlingų žemių apsodinimas mišku praturtins regiono gamtos išteklius, tačiau netiesiogiai paveiks demografinę regiono situaciją. Dėl to kaimo vietovėse per kurį laiką pasikeis gyventojų veiklos struktūra. Planuojamo laikotarpio pabaigoje galima tikėtis kaimo gyventojų migracijos bangos. Taigi nederlingų žemių apsodinimas mišku sureguliuos regiono žemėnaudą, pagausins rekreacinius išteklius ir pakeis regiono kraštovaizdį, skatins alternatyvių veiklų plėtrą kaimiškosiose vietovėse, turės įtakos gyvenviečių tinklo struktūrai ir miestų plėtrai.
• Žuvininkystės plėtra. Regiono ežeruose plėtoti verslinę žuvininkystę nuomojant ežerus žvejų kooperatyvams, plėtojant žuvivaisą ir nedideliais mastais žuvies perdirbimą. Tokiu būdu mažėjant žemės ūkio gamybai būtų sukurtas kitas pragyvenimo šaltinis vietos gyventojams.
TERITORIJOS ERDVINĖS PLĖTROS KONCEPCIJA 12 UTENOS APSKRITIES BENDRASIS (GENERALINIS) PLANAS
UTENOS REGIONO PLĖTROS PRIORITETAI (KRYPTYS)
TIKSLAI UŽDAVINIAI I prioritetas. GYVENAMOSIOS APLINKOS KOKYBĖS PLĖTRA 1. Plėtoti ir gerinti sveikatos ir socialinių paslaugų - Skatinti privačių paslaugų plėtrą kaimo gyvenviečių sistemos centruose infrastruktūrą - Optimizuoti sveikatos ir socialinių paslaugų įstaigų tinklą 2. Gausinti gamtos išteklius ir gerinti jų kokybę - Didinti regiono miškingumą - Saugoti ir puoselėti natūralias ir pusiau natūralias gamtines teritorijas - Formuoti rekreacinius išteklius ir kurti poilsio zonas regiono ežerų ir upių pakrantėse 3. Taikyti prevencines priemones AE stebėsenos zonoje, - Gerinti visų kategorijų kelių, vedančių į tarpinius gyventojų evakuacijos punktus, būklę siekiant minimizuoti galimos avarijos pasekmes2 - Hermetizuoti visus stebėjimo zonoje esančius geriamojo vandens šulinius - Naudoti prevencines priemones žemės ūkyje II prioritetas. KONKURENCINGO VERSLO, TURIZMO IR PRAMONĖS PLĖTRA 1. Plėtoti regiono turizmo ir rekreacijos infrastruktūrą - Plėtoti viešąją turizmo infrastruktūrą (automobilių, dviračių, pėsčiųjų trasas ir takus, paplūdimius, poilsio aikšteles, stovyklavietes ir kt.), taip pat ir informacinę (stendai, nuorodos, informaciniai terminalai ir kt.) - Didinti rekreacinių išteklių įsisavinimo laipsnį - Skatinti turizmo paslaugų plėtrą 2. Sukurti palankią investicijoms ekonominę aplinką - Skatinti verslo paslaugų plėtrą - Kurti verslo informacinę sistemą ir užtikrinti jos naudojimą 3. Plėtoti alternatyvias ir netradicines veiklas - Sudaryti sąlygas smulkiųjų verslų plėtrai kaimiškosiose gyvenvietėse kaimiškosiose vietovėse - Skatinti turizmo paslaugų ir pramogų plėtrą regiono kaimo vietovėse - Plėtoti ekologišką ūkininkavimą - Steigti žvejų kooperatyvus ir plėtoti verslinę žuvininkystę; sukurti gėlavandenių žuvų žuvivaisos sistemą III prioritetas. INŽINIERINĖS IR TRANSPORTO INFRASTRUKTŪROS PLĖTRA 1. Atnaujinti ir plėtoti inžinierinio aprūpinimo sistemas - Renovuoti šilumos ūkį miestuose ir kaimo gyvenamosiose vietovėse - Plėtoti vandentiekio ir nuotekų tinklus ir įrengimus miestuose ir kaimo gyvenamosiose vietovėse - Modernizuoti ir plėsti elektros tinklus 2. Plėtoti subalansuotą transporto infrastruktūrą - Plėtoti logistikos infrastruktūrą svarbiausiuose regiono transporto mazguose - Pagerinti rajoninių ir vietinių kelių techninius parametrus - Tobulinti viešojo susisiekimo sistemą 3. Sudaryti sąlygas gyventojams ir verslo subjektams - Išplėsti pakelės infrastruktūros įstaigų tinklą
2 Siūloma papildyti regiono strateginį plėtros planą šiomis nuostatomis TERITORIJOS ERDVINĖS PLĖTROS KONCEPCIJA 13 UTENOS APSKRITIES BENDRASIS (GENERALINIS) PLANAS
didinti mobilumą - Užtikrinti gyventojams saugų susiekimą automobiliais ir dviračiais, keliuose taikyti inžinerines saugaus eismo priemones IV prioritetas. KONKURENCINGO ŽEMĖS ŪKIO PLĖTRA 1. Didinti žemės ūkio konkurencingumą - Sudaryti sąlygas ūkių stambėjimo procesams plėtotis - Gerinti žemės ūkio paskirties žemės kokybę V prioritetas. KOMPLEKSINĖ REGIONINIO IR RAJONINIŲ CENTRŲ PLĖTRA 1. Sudaryti palankias sąlygas verslo plėtrai ir - Kurti ir plėtoti pramonines zonas ir technologinius parkus Utenoje, Vidiškėse, Visagine klasterizacijos procesams - Skatinti įmonių kooperaciją ir klasterizaciją 2. Gerinti transporto infrastruktūros tinklą apskrityje - Plėtoti transporto infrastruktūrą tarp regioninio centro ir aplinkinių vietovių - Gerinti viešojo susisiekimo galimybes tarp regioninio ir rajoninių centrų 3. Plėtoti paslaugų sektoriaus infrastruktūrą - Skatinti turizmo paslaugų sektoriaus plėtrą - Plėtoti viešąją turizmo infrastruktūrą regiono upių ir ežerų pakrantėse - Aktyvinti turistinių,pramoginių, sportinių ir kultūrinių paslaugų infrastruktūrą, didinančią socialinę ekonominę plėtrą, atsižvelgiant į esamus regiono ypatumus
TERITORIJOS ERDVINĖS PLĖTROS KONCEPCIJA 14 UTENOS APSKRITIES BENDRASIS (GENERALINIS) PLANAS
2. BENDROJI ERDVINĖS PLĖTROS KONCEPCIJA
2.1. LR TERITORIJOS BENDROJO PLANO NUOSTATOS
Kadangi pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-05-07 įsakymu Nr. D1-263 patvirtintas Apskričių bendrojo (generalinio) plano rengimo taisykles su vėlesniais pakeitimais vienas iš apskrities teritorijos bendrojo planavimo tikslų – neprieštaraujant Seimo patvirtintame Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane (Žin., 2002, Nr.110-4852) nustatytiems šalies raidos tikslams, principams bei jų įgyvendinimo prioritetams bei padedant spręsti jame iškeltus uždavinius, įgyvendinti ir detalizuoti galiojančio Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano sprendinius apskrities teritorijoje, – būtina išnagrinėti šio svarbiausio Lietuvos Respublikos teritorijos planavimo dokumento nuostatas Utenos apskrities teritorijai. Tačiau, pasikeitus Lietuvos geopolitinei, ekonominei, socialinei ir demografinei situacijai, atsiradus tendencijoms, kurios nebuvo aptartos Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano sprendiniuose, įvykus dviem administracinės reformos etapams, plano sprendinių nuostatos taikytinos kūrybiškai.
Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane numatomoje urbanistinėje sistemoje Utenos regiono teritorijoje išskirti tokie atraminio gyvenamųjų vietovių tinklo urbanistiniai centrai: 9 Utena – 2 lygmens (regioninis) B kategorijos (nepakankamo potencialo, reikalinga esamo socialinio ir ekonominio potencialo stiprinimas); aplink šį regioninį centrą esančios teritorijos įvardintos kaip koncentracijos arealas; 9 3 lygmens centrai: Anykščiai, Ignalina, Molėtai, Zarasai – a kategorijos (esamų savivaldybių centrai, pakankamo potencialo, palaikomi); Dusetos, Troškūnai – b kategorijos (siūlomi nauji aptarnavimo centrai mažų miestų pagrindu, nepakankamo potencialo, stiprinami); Giedraičiai, Tverečius, Svėdasai – c kategorijos (siūlomi nauji aptarnavimo centrai miestelių pagrindu, nepakankamo potencialo, ypač stiprinami); Visaginas – d kategorija (konversinės plėtros savivaldybės centras).
Visagino, šiuo metu įgavusio savivaldybės administracinio centro statusą, rangas turėtų būti pakeltas iki 3 lygmens a kategorijos centro (kaip ir kitų savivaldybių centrų). Tverečiaus miesteliui sunykus, o šalia plėtojantis Didžiasaliui, tikslinga 3 lygmens c kategorijos statusą suteikti pastarajam.
Utenos apskrities teritoriją kerta šalies teritorijos bendrajame plane nustatytos urbanistinės integracijos ašys: 1 lygmens IB kategorijos (tarptautinės urbanistinės integracijos ašys) Marijampolė – Kaunas – Ukmergė – Utena – Zarasai ir Varėna – Vilnius – Ignalina – Visaginas su tęsiniai už šalies teritorijos, 1 lygmens IC kategorijos (Šalies vidinės urbanistinės integracijos ašys) Vilnius – Molėtai – Utena ir Švenčionėliai – Utena – Svėdasai – Kupiškis, taip pat 2 lygmens (regioninės) ir 3 lygmens (lokalinės jungtys) urbanistinės integracijos ašys. LR teritorijos bendrojo plano urbanistinės sistemos optimizavimo sprendiniuose kaip prioritetinis įvardintas Panevėžio-Utenos ruožo, kaip svarbiausio Aukštaitijos regione urbanistinio komplekso, plėtojimas.
LR teritorijos bendrajame plane Šiaurės rytų Lietuvos regionas, į kurį patenka Utenos – Švenčionių, Adutiškio – Tverečiaus ir kiti ne Utenos apskrityje esantys arealai, taip pat Ignalinos AE regionas, apimantis Zarasų ir Ignalinos rajonų bei Visagino savivaldybių teritoriją, įvardintas kaip turintis ypač didelių socialinių, ekonominių, ekologinių ir urbanistinių problemų bei didžiausios depopuliacijos zona. Pagal teritorijos vystymo strategijos pobūdį Utenos regione buvo nustatyti dviejų tipų arealai: 1) konversinio tipo arealas, kur reikalinga dabartinio tradicinio naudojimo krypčių pertvarka bei ypatingas aplinkosauginis reglamentavimas (didžioji dalis apskrities teritorijos, t.y. regiono centrinė dalis, visa Molėtų, Anykščių rajonų ir Visagino savivaldybių teritorija, vakarinės ir šiaurinės Ignalinos rajono savivaldybės teritorijos, Anykščių rajono savivaldybės rytinė dalis ir beveik visa Utenos rajono savivaldybė, išskyrus palyginti nedidelę teritoriją rajono šiaurėje);
TERITORIJOS ERDVINĖS PLĖTROS KONCEPCIJA 15 UTENOS APSKRITIES BENDRASIS (GENERALINIS) PLANAS 2) palaikomojo tipo arealas, kur reikalinga žymi dabartinio naudojimo adaptacija bei atitinkama valstybės parama (palyginti nedidelės teritorijos Utenos apskrities vakarinėje (dalis Anykščių rajono teritorijos), šiaurinėje (dalis Utenos rajono teritorijos) ir pietrytinėje (dalis Ignalinos rajono teritorijos) dalyse).
LR teritorijos bendrajame plane numatyti tokie automobilių kelių infrastruktūros, esančios Utenos apskrityje, modernizavimo darbai: 1) Plėtojant I rango magistralinius kelius TINA transporto koridorių „Kaunas – Ukmergė – Utena – Daugpilis“ (E262) numatyta Zarasų rytinio aplinkkelio tiesimas; 2) Plėtojant krašto automobilių kelių sistemą, numatoma kelio „Adutiškis – Tverečius – Vidžiai“ (Nr. 4402) rekonstrukcija ir Anykščių miesto šiaurinio aplinkkelio tiesimas.
Geležinkelio transporto infrastruktūrai, kuri bus viena iš alternatyvų automobilių transportui sprendžiant aplinkosaugines ir ekologines problemas, Utenos apskrityje numatyti tokie darbai: 1) Plėtojant krašto geležinkelio kelių sistemą, Utenos apskrityje numatyta naujo kelio „Utena – Anykščiai – Subačius“ tiesimas; 2) Turistinio rekreacinio kelio siauruoju geležinkeliu Panevėžys – Anykščiai – Rubikiai rekonstrukcija ir priežiūra.
Civilinės aviacijos sektoriuje numatoma plėtoti nedidelius Utenos ir Zarasų aerodromus.
LR teritorijos bendrajame plane kitos techninės infrastruktūros plėtros sprendiniuose Utenos apskrityje numatyta (čia minimi dar neįgyvendinti sprendiniai): 1) Nutraukiant Ignalinos AE I bloko eksploatavimą antrajame etape (iki 2009 metų) turi būti pasirengta išmontuoti įrenginius ilgalaikio saugojimo laikotarpiu ir trečiajame etape (nuo 2011 metų) įrenginiai ir pastatai išmontuoti; 2) Naudoti vietines, atsinaujinančias ir atliekines medžiagas elektros energijos gamybai; 3) Išplėsti vidaus magistralinius tinklus nutiesiant dujotiekius rytinėje šalies dalyje; 4) Įrengti visos Utenos apskrities (regioninį) sąvartyną prie Utenos miesto, atitinkantį šiuolaikinius reikalavimus; 5) Statyti nuotekų valymo įrenginius Anykščių apylinkėse.
Šalies teritorijos bendrajame plane, įvertinus rekreacinį gamtinės ir kultūrinės aplinkos turtingumą, galimybes išplėtoti rekreacinę infrastruktūrą ir kitus veiksnius, Ignalinos-Molėtų ir Anykščių-Ukmergės arealai išskirti kaip turintys didelį rekreacinį potencialą, kurie yra nacionalinės svarbos rekreacinės sistemos dalis. Dubingių, Dusetų-Zarasų arealai įvardinti kaip vidutinio potencialo rekreaciniai arealai, kurie gali formuoti regioninės reikšmės rekreacines sistemas. Likusi Utenos apskrities teritorija priskirtina prie arealų, turinčių gana mažą arba mažą rekreacinį potencialą, kurie pasižymi galimybe kurti tik lokalinės svarbos rekreacines sistemas. Visi LR teritorijos bendrajame plane Utenos regione numatomi plėtoti rekreacinio aptarnavimo centrai pagal reikšmę buvo numatyti regioninės svarbos, tačiau skirtingos specializacijos: Utena – bendrojo turizmo (monofunkcinis), Labanoras – pažintinio turizmo (monofunkcinis), Molėtai – poilsio gamtoje (monofunkcinis), Dubingiai, Dusetos, Ignalina, Palūšė – pažintinio turizmo ir poilsio gamtoje (polifunkcinis), Anykščiai, Zarasai – pažintinio turizmo, poilsio gamtoje ir kurortinio gydymo (polifunkcinis). Šiuo metu Anykščiai, Strigailiškis ir Palūšė turi kurortinių vietovių statusą. Zarasai ir Molėtų apylinkių gyvenamosios vietovės siekia tokio statuso.
LR teritorijos bendrajame plane išskirtos funkcinių prioritetų sritys, kurios apima dideles šalies teritorijas, pasižyminčias savita gamtine bei ūkine sankloda bei besiklostančiais skirtingais pagrindinių funkcinių prioritetų kompleksais. Iš šiame planavimo dokumente išskirtų funkcinių prioritetų sričių Utenos apskrities teritorija priskirtina prie: 1) beveik visa Utenos apskrities teritorija – Rytų ir pietų Lietuvos funkcinių prioritetų sričiai, kurioje esamam teritorijų naudojimui būdinga žemės ir miškų ūkis bei žvejyba, o prioritetinės funkcijos turėtų tekti tausojančiam miškų ūkiui, rekreacijai bei konservacijai, taip pat
TERITORIJOS ERDVINĖS PLĖTROS KONCEPCIJA 16 UTENOS APSKRITIES BENDRASIS (GENERALINIS) PLANAS transportui; šioje srityje ypač akcentuojamas rekreacinio naudojimo prioritetas; 2) teritorijos apskrities vakariniame pakraštyje ir palyginti nedidelė teritorija šiaurinėje dalyje – Šiaurės ir vidurio Lietuvos funkcinių prioritetų sričiai, kurioje tiek esamas naudojimas, tiek ateities prioritetai pirmiausia susiję su intensyviu žemės ir miško ūkiu, taip pat su transportu; pagal šalies teritorijos bendrąjį planą šioje srityje prioritetas teikiamas gamybiniams interesams.
Šiuo metu svarstoma galimybė statyti naują branduolinės energetikos objektą šalia Ignalinos AE. Todėl šalies bendrojo plano nuostatos dėl Zarasų, Visagino ir Ignalinos savivaldybių teritorijų plėtros turėtų būti patikslintos ir papildytos rengiant Utenos apskrities teritorijos bendrąjį planą.
Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas nustatė šalies teritorijos erdvinės struktūros modelį, kuriame urbanistinę (gyvenamųjų vietovių3) sistemą sudaro gana tolygus gyvenamųjų vietovių tinklas ir urbanistinės integracijos ašys, susiejančios šį tinklą į vieningą hierarchinę sistemą. Urbanistinės integracijos ašių turinys šalies bendrajame plane nenurodytas todėl detalizuojant jį apskričių ir savivaldybių planuose tenka interpretuoti. Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane gyvenamųjų vietovių tinklas suskirstytas į tris hierarchinius lygmenis, įvertinus gyvenamosios vietovės dydį, potencialą, vaidmenį administracinio suskirstymo sistemoje. Gyvenamųjų vietovių hierarchiniai lygmenys ir juos reprezentuojantys centrai yra šie : • metropoliniai centrai (Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai, Panevėžys); • regioniniai centrai (kiti apskričių centrai ir kai kurie būsimieji regionų centrai); • lokaliniai centrai (esamų ir būsimų savivaldybių centrai).
Urbanistinės integracijos ašys taip pat suskirstytos į tris hierarchinius lygmenis priklausomai nuo jų svarbos ir apimamos teritorijos. Šie lygmenys yra: I lygmuo – tarptautinės ir nacionalinės urbanistinės integracijos ašys (įvairių kategorijų tarptautiniai transporto koridoriai), II lygmuo – regioninės urbanistinės integracijos ašys (jungiančios regionų centrus tarpusavyje ir su aukštesnio lygmens centrais bei urbanistinės integracijos ašimis), III lygmuo – lokalinės jungtys (jungiančios savivaldybių centrus tarpusavyje ir su aukštesnio lygmens ašimis).
Urbanistinės integracijos ašys formaliai susietos su valstybinių kelių (magistralinių, krašto ir rajoninių) tinklu. Utenos apskrities teritorijos bendrojo plano koncepcijoje nurodytos socialinės ekonominės plėtros ašys nustatytos vadovaujantis esamos būklės analizės ir prognozių rengimo metu pastebėtomis ir prognozuotomis socialinės ir ekonominės plėtros tendencijomis. Jos konkretizuoja šalies bendrajame plane suformuoto teorinio erdvinės plėtros modelio raišką konkrečioje planuojamoje teritorijoje, šiuo atveju Utenos apskrities teritorijoje.
Utenos apskrities urbanistinio karkaso erdvinės struktūros plėtros koncepcija parengta vadovaujantis LR teritorijos bendrojo plano sprendiniu. Numatoma išlaikyti Utenos apskrities urbanistinio karkaso, kaip aktyviausios socialinės ekonominės plėtros centrų bei ašių su labiausiai keičiama gamtine aplinka ir intensyviai plėtojamais infrastruktūros kompleksais sistemos, raidos ypatumus. Nustatyti keturių hierarchijos lygmenų urbanistiniai centrai, socialinės ekonominės plėtros ašis, zonos ir arealai. Trys hierarchijos lygmenys atitinka LR teritorijos bendrojo plano nuostatas, o ketvirtasis lygmuo skirtas kaimo teritorijų gyvenviečių sistemos plėtrai reglamentuoti. Socialinės infrastruktūros tinklo (viešųjų paslaugų įstaigų) plėtra derinamas su urbanistinio karkaso struktūra bei gyvenamųjų vietovių tinklo plėtros tendencijomis.
3 Gyvenmosios vietovės – miestai, miesteliai ir kaimai apstatyti pastatais, statiniais ir įrenginiais.
TERITORIJOS ERDVINĖS PLĖTROS KONCEPCIJA 17 UTENOS APSKRITIES BENDRASIS (GENERALINIS) PLANAS 2.2. Kraštotvarkinės ašys ir plėtros kryptys (1 ir 2 brėžiniai)
REGIONO ERDVINĖ PLĖTRA
Pagrindinis dėmesys koncepcijoje yra skiriamas erdvinės regiono plėtros klausimams, gyvenamųjų vietovių sistemos tolimesnei raidai. Todėl pirmiausia pateikiami pasiūlymai, susiję su gyvenviečių sistema, bendrų regiono plėtros ašių formavimu, t.y. svarbiausių apskrities plėtros objektų ir krypčių lokalizavimu apskrities teritorijoje. Pirminėje koncepcijos rengimo stadijoje buvo parengti du regiono plėtros koncepcijos variantai. Skirtumų tarp šių variantų pagrindu laikyta naujo branduolinės energetikos objekto statyba ir su juo susijusi ekstremalių situacijų grėsmė. Viename variante siekta minimizuoti galimas avarijos pasekmes, siūlant nedidinti gyventojų skaičiaus ir nekoncentruoti gyventojų bei materialinių išteklių evakuacijos zonoje (50 km nuo branduolinės energetikos objekto). Šioje zonoje siūlytą prioritetą teikti pirminio ūkio sektoriaus veiklų (žemės ūkio, miškininkystės ir vidaus vandenų žuvininkystės) plėtrai. Kitame variante siūlyta ūkio plėtrą neriboti visoje regiono teritorijoje. Po diskusijų su apskrities ir savivaldybių administracijų specialistai bei atlikus strateginį pasekmių aplinkai vertinimą priimtas sprendimas toliau plėtoti ir kaip pagrindą Utenos apskrities teritorijos bendrojo plano sprendiniams rengti laikyti antrą siūlytą regiono erdvinės plėtros koncepcijos variantą.
Regiono ekonominės ir socialinės plėtros ašis, branduoliai ir plėtros zonos
Visi regiono plėtros centrai ir pocentriai keliais (regiono plėtros ryšiais) jungiasi į bendrą regiono gyvenviečių sistemą. Aktyvi ekonominės ir socialinės plėtros ašis (urbanistinės integracijos ašių zonos) formuojasi palei pagrindinius kelius, kertančius Utenos regiono teritoriją – magistralinius kelius Nr. A6 (E262) (tranzitinius) (Kaunas – Zarasai – Daugpilis) ir A14 (Vilnius – Utena). Ši plėtros ašis siejama su intensyvia transporto infrastruktūra, logistika ir pramonės zonų plėtra. Per regiono teritoriją ši ekonominės-socialinės plėtros ašis formuojama nuo Staskūniškio Anykščių rajone šiaurryčių kryptimi per Leliūnus Utenos rajone iki regioninio centro Utenos miesto. Nuo Utenos ekonominės-socialinės plėtros ašis formuojama dviem kryptimis: tęsiama šiaurryčių kryptimi per Daugailius, Degučius iki Zarasų bei pietų kryptimi per Suginčius, Čiulėnus iki Molėtų ir nuo Molėtų toliau palei A14 kelią. Svarbios ekonominės ir socialinės plėtros ašies atšakos formuojamos: nuo Zarasų iki Visagino, iki Ignalinos AE (iki Visagino savivaldybės palei krašto kelią 102); kita – nuo Utenos iki Svėdasų (palei krašto kelią 118), nuo Svėdasų per Anykščius ir Kavarską (palei krašto kelią 120) įsiliejant į aktyviausią regiono plėtros ašį. Minėtos plėtros ašys vietomis kerta Utenos regione esančias saugomas teritorijas. Tokiose vietose plėtra turi būti neaktyvi, atsižvelgiant į saugomoms teritorijoms taikomus apribojimus. Kita ekonominė-socialinės plėtros ašis formuojama geležinkelio Varšuva – Sankt Peterburgas pagrindu ir labiausiai siejama su pasiskirsčiusiomis palei jį plėtros zonomis (Ignalina, Dūkštas) ir vienu iš regioninių plėtros branduolių (Visagino miestu). Ši plėtros ašis siejama su intensyvia transporto infrastruktūros, pramonės zonų plėtra. Didžiausio aktyvumo ekonominės ir socialinės plėtros teritorijos įvardijamos kaip regiono plėtros branduoliai, kuriuose yra prielaidos intensyviai plėtoti pramonę, paslaugas ir kitą ekonominę veiklą. Apskrities teritorijoje išskiriami du plėtros branduoliai: Utena (miesto ir aplinkinės teritorijos bei teritorijos nuo miesto į šiaurvakarius iki Vyžuonų) ir Visagino miestas (plėtros branduolys nesutampa su visos savivaldybės teritorija). Aktyvios ekonominės-socialinės plėtros teritorijos įvardijamos kaip plėtros zonos, kuriose yra prielaidos intensyviau plėtoti komercinę veiklą, pramonę, infrastruktūrą, paslaugas gyventojams ir ūkio subjektams. Tai teritorijos prie Anykščių (kurortinės paslaugos), Giedraičių (logistika ir pramonė), Ignalinos, Zarasų ir Dūkšto (Ignalinos rajono savivaldybėje). Prie svarbiausių gyvenviečių sistemos centrų (seniūnijų centrai, kaimo plėtros centrai) formuojamos ekonominės-socialinės plėtros arealai, kuriose skatinama gyvenviečių teritorinė plėtra ir rekreacija (žr. Bendrosios erdvinės plėtros koncepcijos brėžinį).
TERITORIJOS ERDVINĖS PLĖTROS KONCEPCIJA 18 UTENOS APSKRITIES BENDRASIS (GENERALINIS) PLANAS Centrinių gyvenviečių sistemos plėtra
Svarbiausiu Utenos regiono ekonominės socialinės plėtros centru išlieka • Utenos miestas – 2 lygmens B kategorijos urbanistinis centras.
Svarbūs darniai regiono plėtrai yra ir koncepcijoje numatomi regiono plėtros pocentriai: • apskrities savivaldybių centrai – Anykščiai, Ignalina, Molėtai, Visaginas ir Zarasai – 3 lygmens a kategorijos urbanistiniai centrai, • Troškūnai, Svėdasai, Dusetos – 3 lygmens b kategorijos urbanistiniai centrai, • Giedraičiai, Alanta-Naujasodis (apjungiant gyvenviečių potencialą) ir Didžiasalis – 3 lygmens c kategorijos urbanistiniai centrai.
4 lygmens a kategorijos urbanistiniams centrams priskiriami seniūnijų centrai: • Andrioniškis, Debeikiai, Kavarskas, Kurkliai, Skiemonys, Traupis, Viešintos (Anykščių rajono savivaldybė); • Ceikiniai, Dūkštas, Kazitiškis, Linkmenys, Mielagėnai, Naujasis Daugėliškis, Palūšė, Rimšė, Tverečius, Vidiškės (Ignalinos rajono savivaldybė); • Balninkai, Čiulėnai, Dubingiai, Inturkė, Joniškis-Arnionys, Luokėsa, Mindūnai, Suginčiai, Videniškiai (Molėtų rajono savivaldybė); • Daugailiai, Kuktiškės, Leliūnai, Saldutiškis, Sudeikiai, Tauragnai, Užpaliai, Vyžuonos (Utenos rajono savivaldybė); • Antalieptė, Antazavė, Degučiai, Imbradas, Salakas, Suviekas, Turmantas (Zarasų rajono savivaldybė).
4 lygmens b kategorijos urbanistiniams centrams priskiriami kaimo plėtros centrai • Auleliai, Burbiškis, Janušava, Kunigiškiai I, Kuniškiai, Leliūnai, Mačionys, Naujieji Elmininkai, Rubikiai, Staskūniškis, Surdegis, Šeriai, Šlavėnai, Žemieji Svirnai (Anykščių rajono savivaldybė); • Bernotai, Giliūtos, Ginučiai, Grybėnai, Kaniūkai, Kazokinė, Meikštai, Strigailiškis, Švedriškė (Ignalinos rajono savivaldybė); • Ambraziškiai, Bekupė, Bijutiškis, Levaniškiai, Miežonys, Sidabrinės, Skudutiškis, Toliejai, Valančiai, Žaugėdai (Molėtų rajono savivaldybė); • Antalgė, Biliakiemis, Juknėnai, Kaniūkai, Kirdeikiai, Klykiai, Pačkėnai, Pakalniai, Radeikiai, Sirutėnai, Vilučiai (Utenos rajono savivaldybė); • Aviliai, Samaniai, Smalvos, Šniukštai, Štadviliai (Zarasų rajono savivaldybė).
GAMTINIŲ IŠTEKLIŲ NAUDOJIMAS. PIRMINIO ŪKIO SEKTORIAUS PLĖTRA (ŽEMĖS ŪKIS, MIŠKININKYSTĖ, ŽUVININKYSTĖ,)
Utenos apskrities teritorijos bendrosios erdvinės plėtros koncepcijos brėžinyje išskirtos teritorijos, formuojančios regiono gamtinę ašį. Tai yra vertingiausių miškų masyvai, Aukštaitijos nacionalinio parko, regioninių parkų (Anykščių, Asvejos, Gražutės, Labanoro, Sartų) ir kitų saugomų teritorijų, esančių Utenos apskrityje, teritorijos.
Siūlomas miškingumo didinimas pagal VĮ Žemėtvarkos instituto Kraštotvarkos ir teritorijos planavimo skyriaus parengtas schemas, t.y. nenašią žemės ūkio paskirties žemę siūloma apsodinti mišku.
Ignalinos atominės elektrinės apsaugos zonoje Utenos regiono bendrojo plano koncepcijos įgyvendinimo laikotarpiu (20 metų laikotarpiu) ilgalaikės apsaugos priemonės dar nepradedamos taikyti.
Ignalinos atominės elektrinės ilgalaikių apsaugos priemonių zonoje žemės ūkio plėtros srityje rekomenduojama:
TERITORIJOS ERDVINĖS PLĖTROS KONCEPCIJA 19 UTENOS APSKRITIES BENDRASIS (GENERALINIS) PLANAS • Mažinti dirvų rūgštingumą jas kalkinant. Ši priemonė (kalkinimas) sumažina augalų cezio ir stroncio radionuklidų įsiurbimą, o efektyvumas priklauso nuo pirminio dirvos rūgštingumo; • Jei yra galimybių, tręšti dirvas ežerų dumblo nuosėdomis (sapropeliu). Dumblo nuosėdos sumažina augalų įsiurbimą cezio ir stroncio radionuklidų; • Tręšti dirvas kalio trąšomis ir aliuminio silikatais. Ši priemonė sumažina augalų įsiurbimą cezio radionuklidų; • Tręšti dirvas organinėmis (mėšlu) ir fosfatinėmis trąšomis. Ši priemonė sumažina augalų įsiurbimą stroncio radionuklidų; • Taikyti sėjomainą, auginti mažiau cezio ir stroncio radionuklidų kaupiančias kultūras; • Auginti tokias kultūras, kurias perdirbus radioaktyvusis užterštumas žymiai sumažėja (cukrinius runkelius, rapsą ir kt.); • Vietoj maistinių kultūrų auginti technines (linus, kanapes, vaismedžius); • Užterštose teritorijose auginti nepieninių galvijų rūšis arba gyvulius, kurie bus skerdžiami po ilgesnio laiko; • Vietoj smulkių galvijų (avių, ožkų) auginti stambius raguočius, nes cezio radionuklidų avių ir ožkų piene ir mėsoje gali būti 2-5 kartus daugiau negu karvių.
Plėtojant alternatyvias ir netradicines (ne žemės ūkio) veiklas kaimiškosiose regiono teritorijose, siūloma steigti žvejų kooperatyvus, plėtoti verslinę žuvininkystę bei sukurti gėlavandenių žuvų žuvivaisos sistemą. Žuvininkystės centrais laikyti Dūkšto miestą, Arnionių, Balninkų, Giedraičių, Imbrado gyvenvietes. Tilžės kaime (Zarasų rajono savivaldybė) galėtų būti kuriamas žuvininkystės centras. Žuvininkystės plėtrai naudoti ežerus ir tvenkinius: Alaušas (Utenos rajonas), Alaušai (Molėtų rajonas), Drūkšių ežero šiaurinė dalis (Zarasų rajonas), Arinas, Avilys, Čičirys, Galuonai, Dysnai, Dysnykštis, Dūriai, Imbradas, Kiementas, Makys, Parsvėtas, Pravalas, Spenglas (žr. Utenos apskrities teritorijos funkcinių prioritetų brėžinį).
REKREACIJOS IR TURIZMO INFRASTRUKTŪROS PLĖTRA
Vadovaujantis šalies teritorijos bendrajame plane išskirtais rekreaciniais arealais ir jų rekreacinio potencialo įvertinimu, Ignalinos-Molėtų ir Anykščių arealai išskiriami kaip turintys didelį rekreacinį potencialą. Šiose teritorijose gali būti kuriami nacionalinės svarbos rekreacinės sistemos, rekreacijos ir turizmo infrastruktūra. Dubingių, Dusetų-Zarasų arealai įvardinti kaip vidutinio potencialo rekreaciniai arealai, kurie gali formuoti regioninės reikšmės rekreacines sistemas. Likusi Utenos apskrities teritorija priskirtina prie arealų, turinčių gana mažą arba mažą rekreacinį potencialą, kurie pasižymi galimybe kurti tik lokalinės svarbos rekreacines sistemas.
Siūloma regiono teritorijoje išskirti gyvenvietes, kurios būtų pripažintinos plėtotinais rekreacijos paslaugų centrais. Šių gyvenviečių aplinką ir apylinkių rekreacinius išteklius tikslinga pritaikyti poilsiui ir turizmui, plėtoti atitinkamą infrastruktūrą (pažintinių, pramoginių takų tinklas, poilsio ir atokvėpio aikštelės, stovyklavietės), paslaugas (inventoriaus ir įrangos nuomos, maitinimo, apgyvendinimo, ekskursijų ir kitos turizmo paslaugos). Paslaugos šiuose centruose turėtų būti labiau orientuoti į ilgalaikį poilsį. Kaip rekreacijos paslaugų centrus siūloma plėtoti šias gyvenvietes: Antalieptę, Balninkus, Degučius, Dubingius, Dūkštą, Dusetas, Inturkę, Kurklius, Linkmenis, Mačionis, Mindūnus, Saldutiškį, Salaką, Svėdasus, Suvieką, Tauragnus.
Ignalinos miestą ir Ignalinos rajone esančias gyvenvietes Palūšę ir Strigailiškį siūloma toliau plėtoti kaip kurortines vietoves. Šis statusas minėtoms teritorijoms suteiktas 2007 metais LR Vyriausybės nutarimu. Kurortinės vietovės statusą taip pat siūloma priskirti Zarasams, Kavarsko miestui ir Burbiškiui (Anykščių rajono savivaldybė), Bebrusų, Kaulakių, Mindūnų gyvenamosiosm vietovėms, taip pat Balninkų ir Dubingių miesteliams. Siekiant atitikti kurortinės vietovės statusą, Zarasuose, Kavarske, Bubiškyje ir kitose vietovėse turi būti kuriama speciali kurortinio (sanatorinio) gydymo, turizmo ir poilsio infrastruktūra, tvarkoma rekreacinė aplinka.
TERITORIJOS ERDVINĖS PLĖTROS KONCEPCIJA 20 UTENOS APSKRITIES BENDRASIS (GENERALINIS) PLANAS Anykščių miesto, kuriam šiuo metu yra priskirtas kurortinės vietovės statusas, siūloma suteikti kurorto statusą. Pagal LR Vyriausybės 2006 m. balandžio 12 d. nutarimu kurortui nustatyti beveik tokie patys bendrieji reikalavimai, kaip ir kurortinėms teritorijoms, tačiau gamtinių veiksnių ir specialios infrastruktūros reikalavimai yra griežtesni.
Plėtotinuose rekreacijos paslaugų centruose, kurortinėse teritorijose, kurorte, taip pat jų apylinkėse bei rekreacijos plėtros zonose skatinama privati iniciatyva teikti turizmo ir rekreacijos paslaugas.
Utenos apskrities teritorijos bendrojoje erdvinės plėtros koncepcijoje išskiriami šie rekreacinių išteklių naudojimo arealai: o ekonominės – socialinės plėtros arealai, kuriuose plėtojama gyvenamoji (antrieji miestiečių namai) ir rekreacinė statyba; o intensyvios rekreacijos plėtros zonos, kuriose siūloma plėtoti poilsio ir turizmo infrastruktūrą (viešbučius, poilsio namus), pramogų ir laisvalaikio paslaugas, atitinkamą poilsio ir rekreacijos infrastruktūrą.
Išteklių eksploatavimo intensyvumas priklauso nuo teritorijose esamų saugomų teritorijų, kraštovaizdžio bei gamtos išteklių vertės. Intensyvios rekreacijos plėtros zonoms siūloma priskirti teritorijas palei Dysnos, Nevėžio, Siesarčio, Svėdasos, Šventosios upes ir prie regione esančių ežerų. Saugomose teritorijose rekreacija turėtų būti plėtojama ekstensyviai, atsižvelgiant į saugomose teritorijose taikomus aplinkosauginius apribojimus (žr. Bendrosios erdvinės plėtros koncepcijos brėžinį). Įvertinus techninio paveldo objekto turistinį patrauklumą, kaip rekreacinę teritoriją siūloma išskirti teritoriją palei Anykščių siaurąją geležinkelį.
Plėtojant viešąją turizmo infrastruktūrą Utenos regione, koncepcijoje siūloma plėtoti:
• Nacionalines dviračių trasas: 1) Giedraičiai – Luokesa – Molėtai – Balninkai – Kurkliai – Anykščiai – Leliūnai (Utenos rajone) – Pakalniai – Utena – Sudeikiai – Užpaliai – Dusetos – Antalieptė – Štadviliai – Zarasai su atšaka nuo Anykščių – Andrioniškė – Viešintos;
2) Giedraičiai – Dubingiai – Joniškis – Inturkė – per Švenčionėlius (Vilniaus apskritis) – Ignalina – Palūšė – Strigailiškis – Ginučiai – Tauragnai – Utena;
• Regioninės dviračių turizmo trasos: 1) Aukštaitijos dviračių žiedas; 2) Ignalina – Ažušilė – Ceikiniai per Sirvėtos regioninį parką Vilniaus apskrities link;
• Nacionalinės autoturizmo trasos atkarpas: 1) Dubingiai – Molėtai – atšaka į Čiulėnus (Etnokosmologijos centras) – Mindūnai – per Labanorą (Vilniaus apskritis) – Palūšė – Ignalina – Kazitiškis – Dūkštas – Zarasai – atšaka į Stelmužę – Dusetos – Antazavė – kryptis į Panevėžio apskritį;
2) Viešintos – Andrioniškis – Anykščiai – Alanta – Molėtai su atšakomis į Kavarską ir Leliūnai – Utena.
• Vandens turizmo trasos: 1) Šventosios upės (per Kavarską, Anykščius, Užpalius (Utenos rajono savivaldybė), Dusetas, Antalieptę iki Dūkšto ežero); 2) Aukštaitijos ežeryno (nuo Palūšės Aukštaitijos nacionaliniame parke esančiais ežerais ir upeliais)
TERITORIJOS ERDVINĖS PLĖTROS KONCEPCIJA 21 UTENOS APSKRITIES BENDRASIS (GENERALINIS) PLANAS
TRANSPORTO INFRASTRUKTŪRA IR LOGISTIKA
Utenos apskrities susisiekimo sistemos perspektyvinė koncepcija formuojama esamos susisiekimo sistemos pagrindu, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano sprendinius patvirtintus LR Seimo 2002 m. spalio 29 d. nutarimu Nr.IX-1154, ilgalaikę (iki 2025 metų) Lietuvos transporto sistemos strategiją bei kitus Lietuvos ir ES dokumentus, taip pat įvertinant jos savitumą bei padėtį Lietuvos, Europos Sąjungos ir Pasauliniame kontekste.
Svarbu sudaryti geras sąlygas regiono gyventojams ir ūkio subjektams nevaržomai pasiekti jiems reikalingas paslaugas, teikiamas regioniniame, rajoniniuose ir kituose gyvenviečių sistemos centruose. Tam tikslui būtina modernizuoti kelius, jungiančius koncepcijoje numatytus regiono ekonominės-socialinės plėtros centrą ir pocentrius ir ketvirto lygmens urbanistinius centrus, sukurti vientisą vietinių ir rajoninių kelių tinklą. Plėtotinas degalinių tinklas ir pakelės infrastruktūra. Šių pasiūlymų įgyvendinimo nauda siejama su vietinių kelių tiesimu, sustiprinta, rekonstruota arba nauja kelio danga, geresnėmis ir kokybiškesnėmis kelių eismo sąlygomis, sumažintu eismo įvykių dažnumu, taip pat sumažintomis transporto priemonių eksploatavimo sąnaudomis.
Siekiant sumažinti neigiamą tranzitinių transporto srautų poveikį tikslinga tiesti: • Utenos rytinį aplinkkelį (I rango magistralinio kelio TINA transporto koridoriaus „Kaunas – Ukmergė – Utena – Daugpilis“ (E262) plėtra); • Zarasų pietrytinį aplinkkelį (I rango magistralinio kelio TINA transporto koridoriaus „Kaunas – Ukmergė – Utena – Daugpilis“ (E262) plėtra); • Šiaurinis Anykščių aplinkkelis (krašto kelių sistemos plėtra).
Vadovaujantis šalies teritorijos bendruoju planu ir plėtojant geležinkelio transporto infrastruktūrą Utenos regione, koncepcijoje numatytas naujos geležinkelio krašto linijos tiesimas nuo Utenos iki Anykščių rytų-vakarų kryptimi, toliau ties Troškūnais keičiama kryptis į šiaurvakarius link Subačiaus (Panevėžio apskritis).
Įvertinus palankiausias sąlygas kurti logistikos infrastruktūros objektus (transportavimo, krovos, sandėliavimo), teikti logistikos ir transportavimo paslaugas dėl didelių tranzitinio transporto srautų ir geros geografinės padėties tiek tranzitinių, tiek šalies kelių sistemos atžvilgiu, logistikos infrastruktūros centrus siūloma kurti prie Utenos ir Zarasų miestų (ne miestų teritorijoje) bei Molėtų rajono savivaldybėje tarp magistralinio kelio A14 ir krašto kelio 172.
Siūloma palaikyti civilinių aerodromų Molėtuose, Utenoje, Zarasuose plėtrą, siūloma plėtoti Ignalinos (Didžiasalio) mokomąjį-pramoginį aerodromą. Civiliniuose aerodromuose skatinama ekstremalių situacijų prevencijos ir pasekmių likvidavimo bazių sukūrimas, plėtotina pramoginė ir sportinė aviacija.
ŪKIO PLĖTRA
Ignalinos atominės elektrinės sanitarinėje apsaugos ir stebėjimo zonose planuojamos ir įgyvendinamos branduolinės avarijos prevencijos priemonės, atominės elektrinės eksploatacijos nutraukimo programa, sudaromos reikiamos sąlygos informacijai perduoti bei evakuacijai. Vyriausybės nustatyta tvarka gali būti teikiamos lengvatos šiose zonose gyvenantiems gyventojams, sudaromi rėmimo fondai savivaldybėms, kurių visa teritorija arba jos dalis yra branduolinio objekto stebėjimo zonoje.
Atnaujintoje Nacionalinės energetikos strategijoje, kuri įsigaliojo 2007 m. sausio 27 d. (patvirtinta LR Seimo 2007 m. sausio 18 d. nutarimu Nr. X-1046), pažymėta, kad ne vėliau kaip 2015 m. turi būti pradėtas naujos regioninės atominės elektrinės Baltijos šalių ir regiono poreikiams tenkinti
TERITORIJOS ERDVINĖS PLĖTROS KONCEPCIJA 22 UTENOS APSKRITIES BENDRASIS (GENERALINIS) PLANAS eksploatavimas. Naujos atominės elektrinės statybos būtinumą įtvirtino 2007 m. liepos 10 d. įsigaliojęs Atominės elektrinės įstatymas. Šiuo metu yra rengiama naujosios atominės elektrinės statybos poveikio aplinkai vertinimo (PAV) programa.
Regione palankiausios sąlygos plėtoti tokias ekonominės veiklos sritis kaip turizmo ir poilsio organizavimas, transportavimas, logistika, sandėliavimas, prekyba, perdirbamoji pramonė, taip pat konkurencingas ir ekologiškas žemės ūkis, miškininkystė, vidaus vandenų žuvininkystė. Tokių ūkio šakų, kaip transportas ir logistika bei turizmas ir rekreacija, plėtros kryptys jau aptartos kitose koncepcijos skyriuose („Rekreacija ir turizmo infrastruktūros plėtra“, „Transporto infrastruktūra ir logistika“), todėl čia numatyti koncepcijos sprendiniai nebekartojami.
Šiuo metu ūkio plėtros potencialas yra susitelkęs pagrindiniame regiono urbanistiniame centre – Utenoje, šio miesto aplinkinėse teritorijose ir Visagine (energetikos pramonės centre). Anykščių, Molėtų, Ignalinos, Zarasų miestuose esamas pramonės potencialas (daugiausia maisto pramonė) šiuo metu nėra konkurencingas dviems pagrindiniams regiono pramonės centrams. Skatinti pramonės plėtrą siūloma ties Giedraičiais, Didžiasalyje (medžio apdirbimo ir statybinių medžiagų pramonė), Vidiškėse. Ateityje, kaip ir minėta ankstesniuose koncepcijos skyriuose, Anykščių, Ignalinos ir Zarasų miestuose siūloma plėtoti turizmo, poilsio ir kurortines paslaugas.
Tikslinga skatinti pramonės šakų klasterizacijos procesus (medienos-baldų, maisto, statybos) ir ypač tų šakų, kurios naudoja atsinaujinančius vietos išteklius, skatina smulkius ir vidutinius verslus, prisideda prie pramonės plėtros dekoncentracijos.
INŽINERINĖS INFRASTRUKTŪROS PLĖTRA
Tam, kad inžinierinės infrastruktūros plėtra Utenos regione būtų koordinuojama ir inžinierinės infrastruktūros tinklai formuotųsi nuosekliai, koncepcijoje numatyti plėtotini inžinierinės infrastruktūros koridoriai ir atsižvelgiant į šį koncepcijos sprendinį nuosekliai juos formuoti.
Koncepcijoje išskiriami šiuo metu jau esantys ir ateityje dar plėtosiantys infrastruktūros plėtros koridoriai, t.y. teritorijos, kuriose lygiagrečiai yra nutiestos arba atsiras poreikis tiesti įvairios inžinerinės ir techninės infrastruktūros tinklus arba statyti tokios infrastruktūros objektus. Reikėtų pažymėti, kad visi koncepcijoje išskirti infrastruktūros koridoriai nėra izoliuoti regioninės reikšmės infrastruktūros tinklai ir objektai, bet turi tęsinį kitose šalies apskrityse arba užsienyje (Latvija, Baltarusija). Regiono teritorijoje formuojami tokie infrastruktūros koridoriai:
(nuo Utenos miesto penkiomis kryptimis) • Utena – Naujieji Elmininkai – Troškūnai – Panevėžio apskritis • Utena – Skiemonys – Vilniaus apskritis • Utena – Molėtai – Vilniaus apskritis • Utena – Radeikiai – Zarasai – Latvija • Utena – Visaginas (Ignalinos AE) – Baltarusija
• Visaginas (Ignalinos AE) – Turmantas – Latvija • Visaginas – Rimšė – Ignalina – Vilniaus apskritis • Ignalina - Molėtai
Vandentieka ir vandenvala. Siūloma Utenos apskrities centralizuoto aprūpinimo vandeniu, buitinių ir lietaus nuotekų koncepcija: 1. Išlaikyti esamą situaciją neseniai sutvarkytoms vandentvarkos ūkio sistemoms, ateityje numatant vandentvarkos sistemų plėtrą ir tankinimą (pagal poreikį).
TERITORIJOS ERDVINĖS PLĖTROS KONCEPCIJA 23 UTENOS APSKRITIES BENDRASIS (GENERALINIS) PLANAS 2. Siekiant, kad iki 2018 m. 95 % Utenos apskrities gyventojų naudotųsi centralizuotai tiekiamu geriamuoju vandeniu, siūloma įrengti vandentvarkos sistemas tose gyvenvietėse, kuriuose šiuo metu šių sistemų nėra. Šių projektų įgyvendinimo eiliškumas priklausys nuo gyventojų skaičiaus. Vandentvarkos ūkį tvarkyti siūloma pirmiausia tose gyvenvietėse ar jų dalyse, kur šiuo metu gyvena didesnis gyventojų skaičius arba yra numatomas gyventojų skaičiaus augimas (dėl įvairių socialinių ir ekonominių sąlygų). Derinant teritorijų planavimo dokumentus dėl vandentvarkos objektų įrengimo būtina laikytis Lietuvos Respublikoje galiojančių teisės dokumentuose pateiktų reikalavimų. 3. Renovuoti Utenos apskrities patenkinamos ar prastos būklės vandentvarkos ūkio sistemas. Rekonstruojant vandentiekio sistemas ir atsisakius susidėvėjusios įrangos, ją būtina demontuoti bei saugiai pašalinti, kad ji nebūtų potencialios taršos šaltinis tiek aplinkosauginiu, tiek vizualiniu požiūriu ir nekeltų pavojaus žmonių gyvybei ir sveikatai. 4. Spręsti problemas susijusias su vandentvarkos sistemų inventorizacijos nebuvimu bei parengti vandenviečių perdavimo viešajam vandens tiekėjui planą. 5. Siekiant garantuoti tinkamą geriamojo vandens kokybę reikalinga užtikrinti sanitarinėms apsaugos zonoms keliamų reikalavimų laikymąsi. Vandenviečių sanitarines apsaugos zonas įregistruoti savivaldybių teritorijų planavimo registre bei Žemės gelmių registre. Naujai įrengiamų vandenviečių ir derinant esamų vandenviečių SAZ dokumentaciją būtina laikytis Lietuvos Respublikos higienos normos HN 44:2006 (patvirtintos LR Sveikatos apsaugos ministro įsakymu 2006 liepos 17 d.). 6. Įrengti nuotekų surinkimo sistemas ten, kur šiuo metu yra tik vandentiekos sistemos. Tose gyvenvietėse turėtų būti įrengiama tik vandenvalos sistema, o vandentiekos sistema tik esant poreikiui plečiama ir/ar renovuojama. 7. Renovuoti senus ir nebetinkamus eksploatuoti nuotekų valymo įrenginius bei užtikrinti, kad nuotekos būtų išvalomos iki nuotekų tvarkymo reglamente ir ES direktyvoje dėl miesto nuotekų valymo išdėstytų reikalavimų. Iki 2015 m. centralizuota nuotekų valymo sistema turi būti įrengta visose gyvenvietėse, kur gyventojų skaičius viršija 2000. Taip pat iki 2015 m. nuotekų valymo įrenginiuose, kurie aptarnauja didesnes nei 10000 gyventojų aglomeracijas turi būti valomas azotas ir fosforas. 8. Numatyti gaisrinio vandentiekio sistemų reikalingos įrangos diegimą tose Utenos apskrities gyvenvietėse, kur esami pajėgumai netenkina poreikio. Parengti gaisrinio vandentiekio specialųjį planą arba priešgaisrinio vandentiekio problemų sprendimą numatyti vandentvarkos specialiajame plane. Kaimiškose teritorijose, kur esamo vandentiekio pajėgumai neužtikrina gero gaisrinių hidrantų darbo, numatyti kitas priemones priešgaisrinio vandens aprūpinimui organizuoti. Derinant teritorijų planavimo dokumentus skirtus gaisrinio vandentiekio įrangai instaliuoti turi būti laikomasi reikalavimų išdėstytų Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos patvirtintose Respublikinėse statybos normose RSN 136-92 „Vandens tiekimas. Išoriniai tinklai ir statiniai. Priešgaisriniai reikalavimai“ 9. Įrengti lietaus nuotekų sistemas visose didesnėse gyvenvietėse, pirmenybę teikiant gyvenvietėms su didesniu gyventojų skaičiumi, transporto srautu bei labiau išplėtota, taršesne ūkine veikla. Siūloma lietaus nuotakynės problemas spręsti vandentvarkos ūkio specialiajame plane. Jame numatant tinklų išdėstymą, vietas paviršinių nuotekų valymo įrenginiams. Šiame plane numatant ir lietaus nuotakynės inventorizaciją. Lietaus nuotekų šalinimo sistemų projektavimo ir renovavimo darbai turėtų būti derinami su kelio rekonstrukcijos projektais. Siūloma lietaus nuotekų sistemos įrengimo ar renovacijos darbus įtraukti į kelių rekonstrukcijos projektus.
Atliekų tvarkymas. Siūloma Utenos apskrities centralizuoto atliekų surinkimo, atliekų kaupimo, perdirbimo koncepcija: 1. Įrengti poreikius atitinkantį konteinerinių aikštelių skaičių Utenos apskrityje. Konteinerinėse aikštelėse reikalingas įrengti konteinerių kiekis ir tūris turi atitikti atliekų
TERITORIJOS ERDVINĖS PLĖTROS KONCEPCIJA 24 UTENOS APSKRITIES BENDRASIS (GENERALINIS) PLANAS susidarymo kiekius. Nesant galimybių įrengti didesnio tūrio ar daugiau konteinerių, numatyti dažnesnį konteinerių tuštinimo grafiką. Konteinerinėse aikštelėse turi būti tenkinantis poreikius, atskirtam antrinių atliekų rūšiavimui skirtų, konteinerių skaičius. Pagal valstybinį strateginį atliekų tvarkymo planą iki 2008 m. turėtų būti įrengtos antrinių žaliavų surinkimo konteinerinės aikštelės (po 1 aikštelę 600 gyventojų didžiuosiuose miestuose ir po 1 aikštelę 800 gyventojų kitose gyvenvietėse). 2. Skatinti atliekų rūšiavimą jų susidarymo vietoje. Užtikrinti, kad centralizuota atliekų surinkimo sistema būtų prieinama visiems rajono gyventojams. Iki 2010 m. per metus turi būti surenkama perdirbti ne mažiau kaip 6% popieriaus, 3% stiklo, 2% plastikų lyginant su visų komunalinių atliekų kiekiu, iki 75% biodegraduojančių atliekų lyginant su 2000 m. sąvartynuose šalintu šių atliekų kiekiu; 90% netinkamų eksploatuoti transporto priemonių ir sukurta atskira kombinuotųjų pakuočių surinkimo ir perdirbimo sistema ir/ar pradėti jas deginti išgaunant energiją. 3. Derinant teritorijų planavimo dokumentus skirtus atliekų šalinimo sistemos įrangos instaliavimui turi būti laikomasi Lietuvos Respublikos Atliekų tvarkymo įstatymo (patvirtintas 1998 m. birželio 16 d., Nr. VIII-787), LR Sveikatos apsaugos ministro įsakymo „Dėl sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymo ir režimo taisyklių patvirtinimo“ (patvirtinta 2004 m. rugpjūčio 19 d. Nr. V-586), LR Aplinkos ministro įsakymo „Dėl atliekų sąvartynų įrengimo, eksploatavimo, uždarymo ir priežiūros po uždarymo taisyklių patvirtinimo“ (patvirtinta 2000 m. spalio 18 d. Nr. 444), Komunalinio ūkio paslaugų departamento prie LR Statybos ir urbanistikos ministerijos įsakymo „Dėl rekomendacijų organinių atliekų kompostavimui patvirtinimo“ (patvirtinta 1997 m. gruodžio 16 d. Nr. 66) ir kitų teisės aktų. 4. Pasirūpinti, kad toksinės ir pavojingos, elektros ir elektroninės įrangos atliekos susidariusios namų ūkiuose būtų saugiai surenkamos specialiai tam įrengtuose surinkimo punktuose arba apvažiavimo būdu bei perduodamos utilizuoti ar perdirbti. 5. Baigti likviduoti ir rekultivuoti visus numatytus uždaryti Utenos apskrities sąvartynus. Remiantis Valstybinių strateginiu atliekų tvarkymo planu šie darbai turi būti baigti iki 2012 m. Sąvartynų uždarymui keliami reikalavimai išdėstyti LR Aplinkos ministro įsakyme „Dėl atliekų sąvartynų įrengimo, eksploatavimo, uždarymo ir priežiūros po uždarymo taisyklių patvirtinimo“ (patvirtintas 2000 m. spalio 18 d. Nr. 444). Užtikrinti regioninio sąvartyno apsaugos zonoms keliamų apribojimų laikymosi pagal LR Vyriausybės nutarimą „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ (patvirtintas 1992 m. gegužės 12 d. Nr. 343). 6. Įrengti daugiau viešo naudojimo šiukšliadėžių, stengiantis, kad miestų ir didesnių gyvenviečių viešosiose vietose – parkuose, skveruose, aikštėse – būtų mažinama aplinkos tarša.
Dujų tiekimas. Utenos apskrities teritorijos aprūpinimo dujomis koncepcija: 1. Užtikrinant saugų ir patikimą gamtinių dujų tiekimą magistraliniais ir skirstomaisiais dujotiekiais, planuojant kitas teritorijas taikyti specialiąsias ir ūkinės veiklos ribojimo sąlygas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miškų naudojimo sąlygų“. 2. Apskrities skirstomojo dujotiekio tinklų schemą išlaikyti tokią kokia yra šiuo metu. Naujų skirstomųjų dujotiekių statybą ir Utenos apskrities miestų ir gyvenviečių dujofikavimą tęsti įvertinus ekonominį pagrįstumą, potencialių vartotojų skaičių ir jų poreikius, ekonominius, finansinius rodiklius, konkurenciją su anglimis, suskystintomis naftos dujomis ir vietiniais bei atsinaujinančiais energijos ištekliais. 3. Planuojant naujas užstatytas vietoves, jose turi būti rezervuojamos komunikaciniams koridoriams skirtos teritorijos, atsižvelgiant į galimybę šiose vietovėse plėtoti dujų tiekimo sistemą. 4. Nustatyti sanitarines apsaugos zonas dujų skirstymo sotims pagal LR teisės aktų reikalavimus. Sanitarinės apsaugos zonos dydis turi būti nustatomas pagal teršiančiųjų medžiagų ir triukšmo sklaidos skaičiavimus, taip pat atsižvelgiant į šių objektų fizinį
TERITORIJOS ERDVINĖS PLĖTROS KONCEPCIJA 25 UTENOS APSKRITIES BENDRASIS (GENERALINIS) PLANAS poveikį. Neatliekant poveikio visuomenės sveikatos vertinimo sanitarinė apsaugos zona nustatoma pagal LR sveikatos apsaugos ministro 2004 m. rugpjūčio 19 d. įsakymu Nr. V- 586 patvirtintas „Sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymo ir režimo taisykles“. Vykdyti šių sanitarinių apsaugos zonų įgyvendinimo kontrolę. 5. Gamtinių dujų perdavimo ir paskirstymo tinklų plėtra turi būti detalizuota rengiant žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentus.
Šilumos ūkis. Utenos apskrities teritorijos aprūpinimo šiluma koncepcija: 1. Didinti šilumos gamybos efektyvumą ir patikimumą, siekti, kad modernizuojant esamas katilines ar įrengiant naujas, būtų užtikrinamas modernių efektyvesnių ir ekologiškesnių technologijų pritaikymas, įvertinamos atsinaujinančių energijos išteklių ir atliekinės šilumos panaudojimo bei šilumos ir elektros gamybos bendrame cikle (kogeneracijos) pritaikymo galimybės. 2. Siekiant didinti šilumos tiekimo patikimumą ir mažinti šilumos nuostolius trasose, palaipsniui keisti senas šilumos trasas naujomis. 3. Siekiant efektyvesnio šilumos vartojimo, įgyvendinti efektyvaus energijos vartojimo priemones savivaldybei priklausančiuose pastatuose, atnaujinant ir modernizuojant švietimo, kultūros ir medicinos įstaigų šilumos ūkius. Parengti daugiabučių modernizavimo programą ar kitas finansavimo schemas efektyvaus energijos vartojimo priemonių įgyvendinimui gyvenamuosiuose būstuose, organizuoti gyventojams informacines kampanijas. 4. Nustatyti sanitarines apsaugos zonas šilumos gamybos įrenginiams, kuriems šių zonų nustatymą numato LR teisės aktai. Katilinių sanitarinės apsaugos zonos dydis turi būti nustatomas pagal teršiančiųjų medžiagų ir triukšmo sklaidos skaičiavimus, taip pat atsižvelgiant į šių objektų fizinį poveikį. Vykdyti šių sanitarinių apsaugos zonų įgyvendinimo kontrolę.
Elektros energijos tiekimas. Utenos apskrities elektros energijos tiekimo koncepcija: 1. Esama aprūpinimo elektra schema yra gerai išplėtota ir užtikrina patikimą elektros tiekimą vartotojams. 2. Rekonstruoti nusidėvėjusius elektros tinklus, siekiant užtikrinti elektros tiekimo patikimumo ir kokybės reikalavimus, didinti elektros tiekimo efektyvumą. Ties esamais ir planuojamais elektros tiekimo tinklais ir įrenginiais turi būti išlaikomos apsaugos zonos bei jų tvarkymo režimas. 3. Rekonstruojant orinius elektros tiekimo tinklus, ypač urbanizuotose teritorijose, įvertinti galimybę tinklus pakloti po žeme, nes tai sudarytų sąlygas elektros tiekimo patikimumui ir saugumui didinti, natūralaus kraštovaizdžio išlaikymui. Naujai užstatomose teritorijose elektros tiekimo tinklai, kai techniškai pagrįsta, turi būti klojami po žeme. 4. Apskrityje skatinti efektyvų elektros energijos vartojimą, rengiant informacines kampanijas apie elektros taupymą. Rekonstruojant esamas ir įrengiant naujas gatvių apšvietimo sistemas, diegti efektyvaus elektros vartojimo priemones. 5. Esamose centralizuoto aprūpinimo šiluma sistemose, nagrinėti galimybes įrengti kogeneracinius įrenginius, kai 2009 metais bus uždaryta Ignalinos AE, pirmenybę teikiant įrenginiams, naudojantiems biokurą ar biomasę, jei yra galimybė – ir gamtines dujas. 6. Pritraukiant privačią iniciatyvą, įrengiant nedidelės galios vėjo elektrines. Vėjo elektrinių įrengimo potencialui įvertinti atlikti potencialių vietų naujoms vėjo elektrinėm įrengti studiją. Esamos ir planuojamos vėjo elektrinės eksploatuoti užtikrinant minimalų neigiamą poveikį aplinkai teisės aktų numatyta tvarka. 7. Rezervuoti teritoriją LR teritorijos bendrajame plane suplanuotai 500 kV elektros linijai, apjungsiančią Ignalinos AE ir Kaliningrado sritį ir šios linijos apsaugos zonai.
Telekomunikacijos ir ryšiai. Utenos apskrities telekomunikacijų ir ryšių koncepcija:
TERITORIJOS ERDVINĖS PLĖTROS KONCEPCIJA 26 UTENOS APSKRITIES BENDRASIS (GENERALINIS) PLANAS 1. Užtikrinti fiksuotojo ir judriojo telefoninio ryšio infrastruktūros plėtrą tam, kad vartotojams būtų pasiūlytos vis kokybiškesnės ir modernesnės paslaugos. 2. Sudaryti sąlygas plačiajuosčio interneto infrastruktūros plėtrai pagal vykdomą projektą „RAIN“ ir kitus projektus, kad būtų galima plačiajuosčiu internetu pasinaudoti didžiojoje Utenos apskrities teritorijos dalyje. 3. Plėsti viešųjų interneto prieigos taškų tinklą. Svarbu, kad nauji taškai būtų diegiami labiausiai lankomose visuomeninės paskirties įstaigose – pašto skyriuose, bibliotekose ir pan. Rajono gyventojų kompiuteriniam raštingumui skatinti, organizuoti seminarus ir mokymus informacinių technologijų klausimais. 4. Numatyti teritorijas planuojamiems telekomunikacijų ir ryšių įrenginiams ir jų apsaugos zonoms.
3. TERITORINIŲ STRUKTŪRŲ PLĖTROS BENDROSIOS NUOSTATOS 3.1. TERITORIJOS NAUDOJIMO FUNKCINIAI PRIORITETAI
LR teritorijos bendrajame plane nustatyti įvairių lygmenų funkcinio teritorijos zonavimo vienetai: funkciniai prioritetų sritys (apima 10-20 tūkst. km2 plotus), funkcinių prioritetų rajonai (1-5 tūkst. km2 plotai) ir funkcinių prioritetų vietovės (teritorijos, apimančios 1-2 tūkst. ha). Kaip jau buvo minėta, iš šiame planavimo dokumente išskirtų funkcinių prioritetų sričių Utenos apskrities teritorija patenka į Rytų ir pietų Lietuvos, kur kaip perspektyvinės funkcijos įvardijamos miškų ūkis, rekreacija ir transportas, bei Šiaurės ir vidurio Lietuvos, kuriai būdingiausias yra gamybinio intereso prioritetas, žemės ir miško ūkis, taip pat transportas. Išnagrinėjus pagal plotą mažesnius funkcinio zonavimo vienetus (rajonus), paaiškėja, kad juose nustatyti perspektyviniai funkciniai prioritetai iš principo atitinka sričių prioritetus. Pagrindiniu funkciniu teritorijos naudojimo prioritetu išlieka tausojantis ar intensyvus miškų ir žemės ūkis. Be šito pagrindinio funkcinio prioriteto didesnėje apskrities teritorijoje kaip galimas perspektyvinis naudojimo prioritetas išskirta institutiškai nustatyta konservacija, intensyvi rekreacija. Teritorijos funkcinių prioritetų sritys bei rajonai, išskirti LR teritorijos bendrajame plane, yra nepakankamai apibrėžti apskrities teritorijų naudojimo funkciniams prioritetams nustatyti. Todėl LR teritorijos bendrajame plane pateikti funkciniai prioritetai turi būti konkretizuoti bei teritoriškai lokalizuoti planuojamos apskrities teritorijoje. Vadovaujantis parengtais regiono bendros erdvinės koncepcijos variantais siūloma teritorijoms priskirti tokius funkcinius (naudojimo) prioritetus:
• Pramonės plėtra, infrastruktūros plėtra, urbanizacija – Utenos ir Visagino miestų plėtros branduolių teritorijos; • Intensyvios rekreacijos plėtra, urbanizacija, infrastruktūros plėtra – Anykščių, Molėtų, Zarasų miestų ekonominės-socialinės plėtros arealų teritorijos; • Urbanizacija, intensyvios rekreacijos plėtra, infrastruktūros plėtra – Ignalinos miesto ekonominės-socialinės plėtros zonos teritorija; • Urbanizacija, intensyvios rekreacijos plėtra, pramonės plėtra – Vidiškių ekonominės-socialinės plėtros zonos teritorija; • Urbanizacija, pramonės plėtra – Didžiasalio (Ignalinos rajono savivaldybė) ekonominės- socialinės plėtros zonos teritorija; • Urbanizacija, intensyvios rekreacijos plėtra – pagrindinių gyvenviečių sistemos centrų (seniūnijų centrai, kaimo plėtros centrai) ekonominės-socialinės plėtros zonų teritorijos; • Urbanizacija, intensyvios rekreacijos plėtra, verslinės žuvininkystės plėtra – Dūkšto ekonominės-socialinės plėtros arealo teritorijos, apimančios Parsvėto ežero akvatoriją; • Konservacija, ekstensyvios rekreacijos plėtra, tausojantis miškų ūkis – Aukštaitijos nacionalinio parko, Anykščių, Asvejos, Gražutės, Labanoro, Sartų regioninių parkų ir Kamastos kraštovaizdžio draustinio teritorijos; • Konservacija, ekstensyvios rekreacijos plėtra, verslinės žuvininkystės plėtra – teritorijos prie Dysnų ir Dysnykščio ežerų ; TERITORIJOS ERDVINĖS PLĖTROS KONCEPCIJA 27 UTENOS APSKRITIES BENDRASIS (GENERALINIS) PLANAS • Konservacija, ekstensyvios rekreacijos plėtra, tausojančio žemės ūkio plėtra – teritorijos Ignalinos rajone labiausiai į rytus nutolusioje dalyje (apima Adutiškio-Guntauninkų miškų biosferos poligoną, Birvėtos biosferos poligoną ir kt.); • Konservacija, ekstensyvios rekreacijos plėtra – teritorijos prie Ignalinos rajono pietinės ribos (patenka Milašiaus telmologinis draustinis); • Intensyvaus miško ūkio plėtra, intensyvios rekreacijos plėtra, tausojančio žemės ūkio plėtra – centrinėje regiono dalyje išsidėstęs arealas, apimantis Utenos rajono pietrytines, Ignalinos rajono vakarines, Zarasų rajono palyginti nedideles pietvakarines teritorijas (arealas neapima saugomų teritorijų, priskirtų kitam funkcinių prioritetų arealui); • Tausojančio miškų ūkio plėtra, tausojančio žemės ūkio plėtra, ekstensyvios rekreacijos plėtra – teritorijos vakarinėje (Anykščių rajone), rytinėje (Ignalinos rajone), pietinėje (Molėtų rajone), šiaurinėje (Zarasų rajone) apskrities dalyse, nepriskirtos kitiems funkcinių prioritetų arealams; • Intensyvios rekreacijos plėtra – teritorijos erdvinės plėtros koncepcijoje įvardintos kaip intensyvios rekreacijos plėtros arealai bei teritorijos prie kitų apskrityje esančių ežerų (tikslesnės teritorijos pažymėtos Teritorijos funkcinių prioritetų brėžinyje); • Intensyvios rekreacijos plėtra, verslinės žuvininkystės plėtra – teritorijos prie Alaušo (Utenos rajonas), Alaušų (Molėtų rajonas), Arino, Avilio, Čičirio, Drūkšių (šiaurinė dalis), Dūrių, Galuonų, Imbrado, Kiemento, Makio, Pravalo, Spenglo ežerų; • Intensyvios rekreacijos plėtra, tausojančio žemės ūkio plėtra, tausojančio miškų ūkio plėtra – didelio ploto arealas apskrities centrinėje dalyje (Anykščių rajono rytinės teritorijos, Utenos rajone teritorijos nuo Utenos miesto šiaurės kryptimi, nedidelės teritorijos Zarasų rajono vakariniame pakraštyje); • Intensyvaus žemės ūkio plėtra, tausojančio miškų ūkio plėtra, ekstensyvios rekreacijos plėtra – teritorijos vakarinėje Anykščių rajono dalyje rytuose ribojama Anykščių regioninio parko riba; • Tausojančio žemės ūkio plėtra, tausojančio miškų ūkio plėtra, ekstensyvios rekreacijos plėtra – arealas apimantis teritorijas, nepriskirtas kitiems funkcinių prioritetų arealams, centrinėje regiono dalyje, taip pat kitiems funkciniams prioritetams nepriskirtos teritorijos Ignalinos rajono savivaldybės centrinėje ir rytinėje dalyse, Molėtų rajono savivaldybės pietinėje dalyje, Zarasų rajono savivaldybės vakarinėje dalyje.
Pastaba: Numatyti teritorijos naudojimo prioritetai kompleksuose yra išdėstyti prioritetine tvarka, t.y. eilė atitinka jų santykinį prioretiškumą (pirmoji nurodyta funkcija yra labiausiai skatinama atitinkamoje teritorijoje).
3.2. TERITORIJOS NAUDOJIMO, TVARKYMO IR APSAUGOS REGLAMENTAVIMO YPATUMAI
Bendrieji Utenos apskrities teritorijų tvarkymo principai:
• Partnerystės, lygių galimybių principu vadovaujamasi siekiant mažinti socialinius ir ekonominius skirtumus tarp savivaldybių ar kitokiais kriterijais išskiriamų regiono teritorijų;
• Atsakomybės principu vadovaujamasi siekiant mažinti pagrindinių ūkio (transporto, pramonės, energetikos, žemės ūkio, būsto, turizmo) šakų poveikį aplinkai ir kultūros paveldo objektams;
• Ekologinio efektyvumo (dematerializacijos) principu vadovaujamasi siekiant efektyviau naudoti gamtos išteklius ir tvarkyti atliekas. Gamyba ir paslaugos turi augti daug greičiau nei naudojami gamtos ištekliai, tai yra tam pačiam kiekiui gaminių pagaminti ir paslaugų suteikti turi būti sunaudojama vis mažiau energijos ir kitu gamtos išteklių;
• Lankstumo principu vadovaujantis plėtros prioritetai, tikslai, uždaviniai, jų įgyvendinimo priemonės turi būti derinami ir tikslinami atsižvelgiant į sparčiai kintančias regiono išorės ir vidaus sąlygas;
TERITORIJOS ERDVINĖS PLĖTROS KONCEPCIJA 28 UTENOS APSKRITIES BENDRASIS (GENERALINIS) PLANAS • Nuoseklios raidos principu vadovaujamasi siekiant saugoti kraštovaizdžio, biologinę įvairovę, kultūros paveldo vertybes. Kraštovaizdžio transformacijos turi būti nuoseklios ir neturi mažinti jo vertės bei naikinti vertės požymių. Visų planuojamų veiklų tipas, mastas ir intensyvumas turi atitikti planuojamos teritorijos natūralias plėtros galimybes.
Apskrities ir savivaldybių rengiami planai, strategijos ir programos turi neprieštarauti išvardintiems principams. Utenos apskrities savivaldybių, miestų, miestelių ir kaimų bendrųjų, specialiųjų ir detaliųjų planų, taip pat žemėtvarkos, miškotvarkos, vandentvarkos ir kitų teritorijų planavimo organizatoriai (užsakovai) ir rengėjai privalo laikytis šių planavimo principų:
• derinti visuomenės socialinės ir ekonominės plėtros bei ekologinius interesus, griežtai laikytis gyventojų aprūpinimo socialine ir inžinerine infrastruktūra normų, nepabloginti gyvenamosios aplinkos kokybės;
• saugoti šiuo metu naudojamas ir numatyti (rezervuoti) pagal normatyvus bei poreiki naujas bendro naudojimo atviras erdves, skirtas gyventojų poilsiui, sportui, pramogoms;
• numatyti visuomenės poreikiams paimamas ir rezervuojamas teritorijas transporto, inžinerinei ir socialinei infrastruktūrai plėtoti, atliekoms surinkti, rūšiuoti, saugoti ir utilizuoti;
• susieti planuojamą ūkinę veiklą su viešosios transporto, inžinerinės, turizmo infrastruktūros bei viešųjų paslaugų plėtra, intensyviai plėtoti gyvenamųjų namų statybą prie kompaktiškai apstatytų kaimų ir tik inžineriškai parengtose teritorijose;
• naujų transporto infrastruktūros objektų kūrimo zonoje strateginius planavimo ir plėtros klausimus spręsti savivaldybių ir apskrities viršininko bendru sutarimu;
• visus projektus, kurių planavimo ar statybos objektas yra iki 1000 m atstumu nuo magistralinių kelių papildomai derinti su apskrities viršininku.
4. REGIONINĖS POLITIKOS NUOSTATOS, ORGANIZAVIMO BŪDAI IR PRIEMONĖS
Įgyvendinant apskrities regioninę politiką, siekiama tokių strateginių tikslų:
1. užtikrinti teritoriškai diferencijuotą socialinę, ekonominę ir ekologinę plėtrą bei regiono teritorijos tvarkymą siekiant visapusiškai išnaudoti vietos sąlygų ypatumus bei išsaugoti regiono unikalumą; 2. mažinti gyvenimo kokybės regione disproporciją mažinant socialinius ir ekonominius skirtumus regiono viduje.
Regioninė politika įgyvendinama vadovaujantis šiais dokumentais:
• Lietuvos Respublikos teritorijos bendruoju planu; • Valstybės ilgalaikės raidos strategija ir Regioninės politikos iki 2013 m. strategija. • Atskirų ūkio šakų plėtros strategijomis ir programomis, kuriose įtvirtintas regioninės politikos matmuo; • Apskrities teritorijos ir savivaldybių teritorijų bendraisiais ir strateginiais plėtros planais; • Regioninėmis ir vietinėmis plėtros iniciatyvomis.
Apskrities bendrasis planas, savivaldybių ir miestų bendrieji planai susieti tarpusavyje subsidariteto principu. Jie detalizuoja ir plėtoja aukštesnio lygmens plano nuostatas ir sprendinius. Iš kitos pusės, palaikomas ir grįžtamasis ryšys, t.y. regioninės politikos struktūra apskrities bendrajame TERITORIJOS ERDVINĖS PLĖTROS KONCEPCIJA 29 UTENOS APSKRITIES BENDRASIS (GENERALINIS) PLANAS plane yra koordinuojama vertikaliai ir horizontaliai.
Visi apskrityje rengiami specialieji planai bei strategijos turi neprieštarauti apskrities arba atitinkamos savivaldybės bendrojo plano nuostatoms.
Rekomenduojama formuoti regioninei politikai vykdyti reikalingų apskrities programų sistemą:
Kompleksinės regioninės programos ir planavimo dokumentai: 1. Švietimo ir mokymo įstaigų infrastruktūros plėtros programa; 2. Viešųjų paslaugų gyventojams ir verslui Utenos regione plėtros programa; 3. Turizmo ir rekreacijos centrų Utenos regione plėtros programa; 4. Regioninių turizmo trasų specialusis planas; 5. Vietinių kelių tinklo plėtros programa; 6. Viešojo susisiekimo sistemos rekonstrukcijos programa; 7. Aplinkos kokybės ir paslaugų plėtros tranzitinių transporto koridorių įtakos zonoje programa.
Specialiosios programos ir planavimo dokumentai: 8. Infrastruktūros koridorių plėtros Utenos regione specialusis planas; 9. Aplinkos kokybės gerinimo tranzitinių transporto koridorių įtakos zonoje programa; 10. Ignalinos, Molėtų, Zarasų rajonų žemės ir miško ūkių teritorijų adaptacijos ir kaimo palaikymo programa; 11. Kaimiškųjų seniūnijų kaimo plėtros ir žemėtvarkos projektai.
TERITORIJOS ERDVINĖS PLĖTROS KONCEPCIJA 30