Lietuvos Etnologija Lithuanian Ethnology
Total Page:16
File Type:pdf, Size:1020Kb
Lietuvos etnologija Lithuanian Ethnology LIETUVOS ISTORIJOS INSTITUTAS INSTITUTE OF LITHUANIAN HISTORY ŽILVYTIS BERNARDAS ŠAKNYS LITHUANIAN CALENDAR AND WORK CUSTOMS IN LATE 19th-1st HALF OF THE 20th С YOUTH'S PARTIES Skiriama profesorei Pranei DUNDULIENEI ŽILVYTIS BERNARDAS ŠAKNYS KALENDORINIAI IR DARBO PAPROČIAI LIETUVOJE XIX a. PABAIGOJE-XX a. PIRMOJOJE PUSĖJE JAUNIMO VAKARĖLIAI 2001 UDK 394(474.5) Ša58 Redakcinė kolegija Irena Regina Merkienė (pirmininkė), Romualdas Apanavičius, Petras Kalnius, Leonardas Sauka, Antanas Tyla Išleista Lietuvos istorijos instituto užsakymu Kalbos redaktorė Danutė Mėlynienė Dailininkė Rita Pilkaitė-Butvilienė Vertėja į anglų kalbą Miranda Navickienė \ Ш '.<'-\ Kražių g. 5 LT-2001 Vilnius Lietuvos istorijos institutas htpp://www.crosswinds.net/~istorija/lietuvos etnologija.html ISSN 1392-4028; 7 © Žilvytis Bernardas Šaknys, 2001 ISBN 9986-23-086-1 © Lietuvos istorijos institutas, 2001 TURINYS SANTRUMPOS 7 PRATARMĖ 9 ĮVADAS 10 I. KALENDORINIŲ ŠVENČIŲ PASILINKSMINIMAI 22 1. Bendrieji kalendorinių švenčių pasilinksminimų bruožai 22 2. Jaunimo pasilinksminimų intensyvumas: etninis ir konfesinis veiksniai 32 3. Žiemos papročiai 38 4. Pavasario papročiai ! 56 5. Vasaros papročiai 76 6. Kalendorinių švenčių metu rengiamų vakarėlių savitumai 82 II. PATALKIŲ PASILINKSMINIMAI 85 1. Bendrieji patalkių vakarėlių bruožai 85 2. Pasilinksminimų po patalkių intensyvumas: regioniniai ir konfesiniai veiksniai 87 3. Vėlyvo pavasario bei vasaros darbų patalkiai: mėšlavežis ir rugiapjūtė 90 4. Vėlyvos vasaros bei rudens darbų patalkiai: linarovis ir bulviakasis 96 5. Vėlyvo rudens bei žiemos darbų patalkiai: javų kūlimas ir linamynis 99 6. Patalkių vakarėlių savitumai 107 III. METINIAI JAUNIMO BENDRIJOS SOCIALINĖS VEIKLOS SAVITUMAI 110 IŠVADOS 113 RANKRAŠČIAI 115 LITERATŪRA 119 ILIUSTRACIJOS 126 SUMMARY 130 LIST OF ILLUSTRATIONS 145 VIETOVARDŽIŲ RODYKLĖ 149 CONTENTS ABBREVIATIONS 7 FOREWORD 9 INTRODUCTION 10 I. CALENDAR HOLIDAYS' ENTERTAINMENTS 22 1. General characteristics of calendar holidays' entertainments 22 2. Frequency of youth entertainments: the ethnic and the confessional factors 32 3. Winter customs 38 4. Spring customs 56 5. Summer customs 76 6. Special characteristics of parties held during calendar holidays 82 II. BEE ENTERTAINMENTS 85 1. General characteristics of bee parties 85 2. Frequency of after-bee entertainments: the regional and the confessional factors 87 3. Late spring - summer bees: manuring and rye harvesting 90 4. Late summer - autumn bees: flax pulling and potato digging 96 5. Late autumn - winter bees: thrashing and flax breaking 99 6. Special characteristics of bee parties 107 III. SPECIAL CHARACTERISTICS OF ANNUAL ACTIVITIES OF YOUTH LOCAL COMMUNITY 110 CONCLUSION 113 MANUSCRIPTS 115 LITERATURE 119 ILLUSTRATIONS 126 SUMMARY 130 LIST OF ILLUSTRATIONS 145 INDEX OF LOCALITIES 149 SANTRUMPOS ES - Lietuvos istorijos instituto Etnologijos skyriaus rankraštynas LMD - Lietuvių mokslo draugijos aprašai, saugomi Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Lietuvių tautosakos rankraštyne LTR - Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Lietuvių tautosakos rank raštynas ŠAM - Šiaulių „Aušros" muziejus VUBRS - Vilniaus universiteto bibliotekos Rankraščių skyrius a. - amžius apyl. - apylinkė aps. - apskritis b. - byla d. - dalis dešimtm. - dešimtmetis f. - fondas inf. - informacija k. - kaimas kg - kilogramas kn. - knyga 1. - lapas m. - metai mst. - miestas mstl. - miestelis n - naudotų aprašų skaičius pab. - pabaiga P- - puslapis par. - parapija r. - rajonas vis. - valsčius žemėl. - žemėlapis PRATARME Darbą sudaro dvi studijos, apimančios jaunimo bendravimą skirtingose žmogaus gyveni- mo sferose: šventės ir darbo metu. Tiriami XIX a. pabaigoje -XX a. pirmojoje pusėje Lietuvos kaimuose ir miesteliuose gyvavę jaunimo kalendoriniai ir darbo pasilinksminimai. Jų papliti- mas arealiniu aspektu nagrinėjamas Lietuvoje ir lietuvių etninėje teritorijoje. Studijose parodome kelis lokalinės jaunimo bendrijos socialinės veiklos segmentus, iš dalies apibūdinančius tiek kaimo bendruomenės, tiek bendraamžių bendrijos metų ciklą, liudijančius ūkinės veiklos intensyvumo ir technologijos naujovių poveikį jaunimo bendruo- meninio gyvenimo kaitai laiko bei teritorijos perspektyvoje. Šis darbas - Lietuvos istorijos instituto Etnologijos skyriaus 1997-2001 m. \ykdomos programos „Lietuvių papročių atlasas. D. 2." (vadovėprof, habil. dr. Irena Regina Merkienė) studijos „Jaunimo tradicinės socialinio gyvenimo formos ir jų kaita XIX a. pab. -XX a." dalis. Prie šio darbo parengimo prisidėjo nemažai žmonių. Daugiau kaip pusė tūkstančio res- pondentų pasitikėjo, įsileido į savo namus ir paaukojo po kelias valandas brangaus laiko pasakodami apie savo jaunystę. Be jų ir dešimčių medžiagą rinkusių ar savo atsiminimus užrašiusių talkininkų šis darbas nebūtų buvęs parašytas. Dėkoju prof, habil. dr. Irenai Reginai Merkienei, prof, habil. dr. Romualdui Apanavičiui, prof, habil. dr. Bronislovai Kerbelytei, prof, habil. dr. Vaciui Miliui, prof habil. dr. Leonardui Saukai, prof habil. dr. Antanui Tylai, dr. Petrui Kalnini už gausius patarimus ir kritines pastabas, dailininkei Ritai Butvilienei, re- daktorei Danutei Mėlynienei, vertėjai Mirandai Navickienei. Rankraštis buvo apsvarstytas Lie- tuvos istorijos instituto Etnologijos skyriuje, todėl nuoširdžiai dėkoju visiems bendradarbiams, prisidėjusiems prie šio darbo parengimo. Taip pat nuoširdus ačiū Algirdui Varnui, Danui Kau- kėnui, Jūratei Tamošiūnaitei, Nerijui Kisieliui, visiems, kurie rūpinosi šios knygos leidyba, ir tiems, kurie ją skaity>s. Žilvytis Bernardas Šaknys ĮVADAS Kintant Lietuvos valstiečio pasaulė- poveikį Lietuvos kaimų ir mažų mieste- jautai ir gyvensenai, daugeliui sakralinių lių jaunimo bendruomeninei veiklai ir to praktikų pereinant į buitinę plotmę bei poveikio arealinius skirtumus. Šio tikslo įgyjant pramoginį pobūdį, vis didesnę siekiame apibendrindami lauko tyrimų, reikšmę šventiniame sodžiaus gyvenime archyvinę medžiagą ir skelbtus tyrinėji- vaidino jaunimas, paaugliai, vaikai. XIX a. mus, atskleisdami: 1) kalendorinių šven- pabaigoje - XX a. pradžioje vis dažniau čių ir jų metu rengtų vakarėlių specifiką, per kalendorines šventes atliekami ritua- 2) talkų ir po jų rengtų vakarėlių savitu- lai buvo sudėtinė jaunimo šventinių pa- mus, 3) jaunimo bendruomeninės veiklos silinksminimų dalis, o šiems visiškai savitumus sezoniškumo ir lyčių diferen- nunykus, vakarėliai per kalendorines ciacijos aspektais. šventes niekuo nesiskirdavo nuo pasi- Darbe nagrinėsime lietuvių etninės linksminimų savaitgaliais. Panašų proce- kultūros puoselėtojos-valstietijos kultū- są galime įžvelgti ir kai kuriose darbo rą1 ir atskleisime vieno iš žmogaus gyve- pabaigtuvių šventėse. Kintant darbų tech- nimo ciklo amžiaus tarpsnių-jaunuomenės nologijai, jiems intensyvėjant ir susidarius gyvenimą. XIX a. pabaigoje - XX a. pra- galimybei juos nudirbti per trumpą laiką džioje Lietuvoje jaunimo amžiaus tarps- talkomis, daugėjo ta proga rengiamų pa- nio samprata nebuvo vienoda. Tiek jo silinksminimų, dažnai jau niekuo nebesi- pradžios, tiek pabaigos negalime išreikšti skiriančių nuo eilinių. Nykstant takoskyrai griežtais chronologiniais dėmenimis. Tra- tarp savaitgalių, švenčių ir po darbo vy- dicinėje bendruomenėje buvo išskiriami kusių pasilinksminimų, išliko jų socialinės keli amžiaus tarpsniai: kūdikio —» vaiko reikšmės skirtumai. Šiame darbe atskleisi- —> piemens, piemenės —> pusbernio, pus- me juos teritorijos ir laiko perspektyvoje. mergės —> berno, mergos —> suaugusio Tyrimas apima XIX a. pabaigos ir XX a. žmogaus —> seno žmogaus. Gana aiški vir- pirmosios pusės Lietuvą ir dalį to meto šutinė jaunystės amžiaus tarpsnio riba. Su- buvusios lietuvių etninės teritorijos. Gvil- augusio žmogaus amžius prasidėdavo denama jaunimo socializacijos problema. vedybomis2. Po vestuvių išeinama iš jau- Darbo tikslas - atskleisti šio laikotarpio nimo bendraamžių bendrijos ir patenka- apeiginių, apeiginį turinį praradusių, ka- ma į suaugusių žmonių bendruomenę. lendorinių švenčių ir patalkių vakarėlių Jaunystės pradžia sietina su perėjimu į 10 pusbernio ir pusmergės (sugebama nu- džiamieji ir sakomi padoraus elgsenos dirbti daugumą suaugusio tos lyties žmo- normų nesilaikantiems paaugliams ir jau- gaus darbų) arba berno ir mergos nuoliams. Kiek aukštesnė buvo pusbernių (sugebama nudirbti visus suaugusio tos ly- ir pusmergių bei bernų ir mergų socialinė ties žmogaus darbus) socialinę amžiaus padėtis. Savo darbu jie jau galėjo išsilaiky- kategoriją3. Mūsų vartojama sąvoka „jau- ti save9. Tačiau žemdirbių visuomenėje, nystė" žymėjo jaunuolio priklausymą am- norint savarankiškai ūkininkauti, reikėjo žiaus, teritorijos ir bendrų interesų turėti žemės, padargų, profesinių žinių. ribojamai bendrijai. Tai buvo aktyvus da- XX a. pradžią atsiminusių respondentų lyvavimas jos susiėjimuose bei asistavimas suvokimu, jaunystė - tai ypatingas laiko- kitos lyties bendraamžiams. Įėjimo į jau- tarpis. Tačiau kalbėta apie asmeninę jau- nimo bendriją amžius priklausė nuo dau- nystę. Be abejo, jaunuomenės prestižas gelio tarpusavyje susijusių dėmenų nepalyginamai aukštesnis už piemenų ar (fiziologinio subrendimo, vyresniškumo paauglių (pusbernių ir pusmergių) pres- šeimoje, kaimo dydžio, tipo, jaunuolių tižą, tačiau aukštesnę padėtį užėmė su- skaičiaus ir daugelio kitų kriterijų). Jau- augęs žmogus - ūkio šeimininkas ir nimo bendruomeninis gyvenimas virė per valdytojas, kurio turėjo besąlygiškai klau- laisvalaikio susiėjimus, kurių dalį ir nag- syti jaunesnieji. Jie buvo priversti gauti tė- rinėsime šiame darbe4.