GALIMYBIŲ STUDIJA
KRYPTINGAS INVESTAVIMAS Į TURIZMO PLĖTRĄ RYTŲ AUKŠTAITIJOS REGIONE (UTENOS APSKRITIES TERITORIJOJE) IKI 2020 METŲ
REGIONINĖS PLĖTROS DEPARTAMENTO UŽSAKOVAS: PRIE VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJOS UTENOS APSKRITIES SKYRIUS Utenio a. 8, LT–28244 Utena, Lietuva
RENGĖJAS: VšĮ „PVC“
Naujoji g. 85 -7, Alytus Lietuva Vilnius, 2013 m. TURINYS
TURINYS ...... 2 SANTRAUKA ...... 4 SUMMARY ...... 5 NAUDOJAMOS SĄVOKOS ...... 9 I. UTENOS REGIONO SOCIALINĖS IR EKONOMINĖS BŪKLĖS ANALIZĖ ...... 12 1.1. Bendra informacija apie Utenos regioną ...... 12 1.2. Utenos regiono socialinės ir ekonominės būklės analizės pagrindiniai duomenys...... 16 1.3. Svarbiausi regiono socialinei ir ekonominei būklei darantys įtaką veiksniai, regiono plėtros tendencijos ir problemos ...... 37 II. STRATEGINIŲ IR TERITORIJŲ PLANAVIMO SPRENDINIŲ, SUSIJUSIŲ SU TURIZMO KRYPČIŲ, PRODUKTŲ IR PASLAUGŲ PLĖTRA, ANALIZĖ ...... 40 2.1. Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas ...... 42 2.2. Nacionalinių autoturizmo trasų specialusis planas ...... 45 2.3. Nacionalinis vandens turizmo trasų specialusis planas ...... 45 2.4. Utenos regiono teritorijos bendrojo plano sprendiniai ...... 45 2.5. Utenos regiono rajonų savivaldybių bendrieji teritorijų planavimo sprendiniai ...... 49 2.6. Utenos regiono rajonų specialieji teritorijų planavimo sprendiniai ...... 59 2.7. Svarbių Utenos regiono turizmo plėtrai strateginių ir teritorijų planavimo sprendinių apibendrinimas ...... 62 III. GAMTINIAI, SOCIALINIAI IR EKONOMINIAI IŠTEKLIAI UTENOS REGIONE, NAUDINGI DARNAUS TURIZMO VYSTYMUI...... 69 3.1. Utenos regiono kurortinės teritorijos ir saugomos teritorijos...... 69 3.2. Utenos regiono gamtos turizmo ištekliai...... 69 3.3. Utenos regiono kultūros paveldo ištekliai ...... 71 3.4. Turizmo paslaugų, rekreacijos ir turizmo viešosios infrastruktūros objektai ...... 73 3.5. Apibendrinta Utenos regiono turizmo išteklių, infrastruktūros ir produktų analizė ...... 75 IV. SVEIKATINGUMO IR EKOLOGINIO TURIZMO RINKOS ANALIZĖ UTENOS REGIONE, ANYKŠČIŲ, IGNALINOS IR ZARASŲ RAJONUOSE ...... 79 4.1. Sveikatingumo ir ekologinio turizmo galimybių analizė Anykščių, Ignalinos, Zarasų rajonų savivaldybėse – Utenos regiono kurortinėse teritorijose...... 79 V. UTENOS REGIONO TURIZMO PLĖTROS ANALIZĖ ...... 84 5.1. Utenos regiono turizmo plėtros SSGG analizė ...... 84 5.2. Utenos regiono turizmo plėtros SSGG analizės išvados: ...... 85 5.3. Utenos regiono turizmo rinkų analizė ...... 86 5.4. Atskirų tikslinių turizmo rinkų tyrimas ...... 88 5.5. Rytų Aukštaitijos turistinio regiono tikslinių užsienio rinkų analizės apibendrinimas ...... 89 5.6. Utenos regiono turizmo plėtros problemos ir jų sprendimo būdai ...... 90 5.7. Išvados ir pasiūlymai dėl kryptingo investavimo į turizmo plėtrą Utenos regione iki 2020 metų. 90 VI. UTENOS REGIONO TURIZMO PLĖTROS IKI 2020 M. STRATEGINĖS KRYPTYS IR JŲ ĮGYVENDINIMO PRIORITETAI ...... 93
2 6.1. Utenos regiono turizmo plėtros iki 2020 m. krypčių įgyvendinimo strateginių prioritetų apibūdinimas ...... 93 6.2. Utenos regiono turizmo informacijos sistemos prioritetas...... 94 6.3. Utenos regiono turizmo trasų prioritetas ...... 100 6.4. Utenos regiono kurortinių paslaugų infrastruktūrinių kompleksų prioritetas ...... 122 6.5. Utenos regiono turizmo plėtros kryptingo investavimo alternatyvos ...... 125 VII. FINANSINĖ IR EKONOMINĖ-SOCIALINĖ ANALIZĖ ...... 127 7.1. Projekto įgyvendinimo alternatyvų identifikavimas ...... 127 7.2. Vertinami finansiniai rodikliai ...... 128 7.3. Skaičiavimų prielaidos ...... 129 7.4. Ekonominio-socialinio poveikio analizė ...... 137 7.5. Pasiūlymai dėl rekomenduotinų Utenos regiono turizmo plėtros stebėsenos rodiklių ir kriterijų...... 138 VIII. AUKŠTAITIJOS TURIZMO IŠTEKLIUS PRISTATANTYS PAKETAI IR MARŠRUTAI .. 141 8.1. Siūlomų turizmo išteklių patrauklumas tikslinėms grupėms: Rusijai, Vakarų Europos šalims ...... 141 8.2. Vakarų Europos šalių turistų kelionių į Lietuvą tikslai ir motyvacijos Vokietija ...... 143 8.3. Latvijos turistų apibūdinimas ...... 146 8.4. Rytų Aukštaitijos turizmo išteklius pristatantys paketai Rusijos, vakarų Europos ir Latvijos rinkoms...... 147 8.5. Perspektyviniai turistiniai maršrutai kiekvienai Rusijos, Latvijos ir Vakarų Europos rinkoms apjungiantys visas Rytų Aukštaitijos regiono Utenos apskrities savivaldybių teritorijas, kiekvienoje iš jų pasiūlant turizmo produktų ...... 149 IX. UTENOS REGIONO GAMTOS PAŽINIMO TURIZMO PERSPEKTYVOS VIZIJA ...... 152 PRIEDAI ...... 154
3 SANTRAUKA
Planuojant turizmo veiklos plėtrą labai svarbu apibendrinti esamą situaciją, nustatyti proveržio kryptis ir suplanuoti nuoseklią veiksmų eigą. Sakoma, kad idėja be plano yra tik svajonė, todėl galimybių studija yra ypač svarbi norint atsakyti į pagrindinius klausimus: ko siekiama, kur einama, ką, kada ir kaip reikia padaryti norint pasiekti trokštamą rezultatą. Egzistuojanti situacija reikalauja priimti ir įgyvendinti optimalius sprendimus šiandien, kad būtų užtikrinta būsima tvari sėkmė ateityje. Galimybių studijos paskirtis sukurti viziją ir nustatyti strategines veiklos kryptis formuosiančias tolimesnę politiką, veiklos gaires ir prioritetus. Nuo to priklausys tolimesnė viso Utenos regiono raida, kuri svarbi ne tik Utenos apskrities Rytų Aukštaitijos regiono, bet ir visai valstybei. Galimybių studijos tikslas – identifikuoti esamą situaciją, nustatyti silpnąsias ir stipriąsias veiklos sritis bei išorės veiksnius galinčius padėti arba sutrukdyti realizuoti naują veiklos viziją bei koncepciją. Išsamus planas turi sudaryti pagrįstas ir realias prielaidas įgyvendinti Utenos regionui keliamus investavimo į turizmo plėtrą Rytų Aukštaitijos regione uždavinius, tapti integralia turizmo ir gamtos išsaugojimo procesų dalimi, atskleisti regiono teritorijos, jos kultūros ir natūralios gamtos panaudojimo visuomenės ir užsienio turistų poreikiams galimybes bei prisidėti prie vietos bendruomenės socialinio gerbūvio kūrimo. Įgyvendinus studijoje apibrėžtus tikslus, uždavinius ir veiksmus, Utenos regionas pratęstų ir prisidėtų prie tolimesnio turizmo plėtros programų. Galimybių studijoje nustatoma koordinuotą atskirų Utenos regiono turizmo objektų ir institucinių funkcijų plėtrą, kuri padėtų išvengti atsitiktinio ir chaotiško regiono vystymosi. Jeigu ateities plėtros sprendimai bus priimami atsižvelgiant į parengtą Utenos regiono turizmo plėtros galimybių studiją ir bus nuosekliai vykdomas ir laikomasi joje pateiktų nurodymų, tai būtų suformuotas konceptualiai vientisas daugiafunkcinis veiksmų plano kompleksas, kuris atitiktų išsikeltus organizacinius tikslus, lūkesčius ir nūdienos reikalavimus.
4 SUMMARY
The feasibility study is to define the current situation, identify weaknesses and strengths of activities and external factors that may strengthen the realization of the new vision and concept of tourism development in Utena region up to 2020. The study is aimed to provide reasonable and realistic assumptions for the public targeted investment into Utena region fields of public infrastructure, information infrastructure and integrated communication systems as well as complex services centers of the local Resort areas. Investment strategies into tourism development of the region is set as an integral part of tourism and conservation regional policies to employ the factors of the region’s cultural and the natural environment contributing to local community's social welfare development. The study defines the alternative ways of development of the public tourism and services infrastructure, advanced tourism information and integrated communication system due targeted investment tactics. The feasibility study determined individual Utena coordinated regional tourism objects and features of institutional development, which would help to prevent sporadic and chaotic development of the region. If future development decisions will be taken on a prepared Utena region tourism development feasibility study and will be consistently enforced and complied with the instructions in it, it would be conceptually formed integral multifunction action plan for the complex, which is consistent with the established goals with organizational goals, expectations and requirements of nowdays. Tourism is a global force for economic and regional development. Tourism development brings with it a mix of benefits and costs and the growing field of tourism economics is making an important contribution to tourism policy, planning and business practices. The study of Utena region tourism development targeted investment policies forward a range of new perspectives which have positively impact the tourism’s contributions to destination, resource use, evaluations and business practices. Tourism is a major industry globally and a major sector in many economies of Lithuania including Utena region. Over time, an increasing number of local tourism destinations have opened up in the region and invested in tourism development, turning modern tourism into a key driver for socioeconomic progress in the range of the municipalities of the region. Even three municipalities, - Anyksciai, Zarasai and Ignalina are legally stated as Resort Areas which means the exceptional conditions and conductive environment for tourism services development. This fact makes Utena regions into outstanding perspective in tourism markets, nevertheless the development of regional tourism dimension in organizational and promotional of the region’s economy scale still remains one of the main challenge for the nearest period up to 2020. The expenditure associated with tourism flows makes a substantial economic contribution to the Uten region economy regionally, by municipality and by local Resort Areas. Much of the tourism literature today appreciates the importance of developing tourism ‘sustainably’. Whatever the precise meaning of this term, an essential element of a sustainable tourism industry is economic viability. It is sometimes forgotten that the concept of sustainability has an economic dimension alongside its social and environmental dimensions. Economic efficiencies result in less use of resources with potentially less adverse social and environmental impacts from their use. Tourism development is fundamentally driven by business. However, national, regional and municipal governments play a significant role as partners in tourism development to an extent which is not replicated in most other industries through their extensive engagement, by all levels of government, in tourism planning and strategy, marketing, infrastructure development, land use planning and responsibility for parks and public and natural attractions, and through their role in managing environmental and community impacts of tourism. The more comprehensive our understanding of the economic issues associated with tourism is, as reflected in the decisions made by tourism operators and policies enacted by destination managers, the more able are economic efficiencies to be achieved in the overall objective of sustainable development of the industry.
5 The study analyses the social and economic situation in Utena region. Provides common observe of the region economy, analyses the basic statistical data to clarify the tendencies of the socioeconomic development. The analysis of the municipal and regional masterplaning as well as strategic planning and its forecasted impact on the tourism services development in the region is also provide in the study. The study analyze the data of the Master Plan for the territory of the Republic of Lithuania on the behalf of Utena region tourism development features. The National plan for the development of the automobile tourism, and National plan for the development of waterways tourism provides the forecasted set of the tourism tracks in Utena region that allows the development in regional level infrastructure actual for all municipalities and nature parks. The Utena region master plan is the main territorial planning document which is formulated for the county territory. The key objectives and tasks for the tourism development in Utena region are set in general territorial planning are to implement and detail the solutions of the general plan of the Republic of Lithuania in the county territory. The plan is to formulate the principal regulations of and create the foundation for the harmonious tourism development accorded with the management of the county territory. The plan foresees the development and improvement of the spatial structure of the Utena region, to form and develop its tourism infrastructure system, to provide for the means to improve the quality of life and the environment. The plane formulates the principal regulations for the territory protection from the hazardous natural and technological processes which contains crucial importance on the sustainable tourism development in the region. Also, the plan provides for the means determining the rational use of natural resources, an ecological equilibrium, and the formation of the natural framework, conservation of values of natural and cultural heritage. This allows to forecast targeted investments into tourism infrastructure development keeping the principles of sustainable. For instance, the Regulations for the Drafting of Master Plans require performing the assessment of the impact of the solutions of master plans on sustainability of the development. The focus of master plans is on sustainable development. The term is used not only in territorial planning, but also in other state documents (e.g. in the Lithuanian Strategy of Sustainable Development). Lithuanian Department of Statistics defines the term “sustainable development“ as “development of the society providing opportunities to reach the welfare for the present and future generations by harmonizing environmental, economic and social objectives of the society without exceeding allowable limits of environmental impact.” The municipal detailed planning is also analyzed in study as the set extremely important solutions to develop the tourism on the regional level. The municipal detailed plans is a territorial planning documents the set up the base of the conditions, rights and obligations in using a land plot and developing an tourism related activity in it. It is a territorial planning document which indicates the limits of land plots of the forecasted public infrastructure, as tourism tracts, bicycle paws and the regime of the use and management of territories, manner and/or character of use of a land plot; admissible height of buildings if it comes to the needs, then the admissible density and intensity of occupying a land plot in per cent; a place for construction works, a boundary of and so on. The analysis of these document comes to conclusion that the territorial plans of the Utena region foresees fair enough public infrastructure, the automobile tourism tracts, bicycle tracts and waterway tracts which are important to set up the region network of the tourism infrastructure to strengthen the development of the touristic region. The forecasted tourism tracts could be treated as the local mean tracts that allows short term breaks around specific towns and areas and the regional mean tracts, for longer trips around the Utena region. The whole set of the important issues of the regional tourism development is related with the exploitation of the natural resources. This study examines the problems related to the development of regional tourism and well-balanced use of local natural resources and cultural values. The aim of the investigation is to provide the most rational and perspective solutions to the development of Utena region by generalizing theoretical and practical experience in preserving and recreating less developed rural areas that can be proud of their natural resources and cultural values. The natural and cultural resources of the region are stated as unique and rich, quite favorable to develop the active leisure tourism, rural tourism, cultural tourism as well as ecotourism, especially within the nature parks. 6 The specific insight of the study is concentrated on the capacities and abilities to develop the wellness tourism and ecotourism in Utena region. The analysis of the necessary services infrastructure and human resources shows weak potential of the region to become competitive player in the wellness tourism market even in the national level. The absence of the qualified human resources with the specific knowledge and skills that necessary in this service-quality-sensitive field of activities as well as lack of common services background in the area remains Utena region in the reserved perspectives for nearest years. Nevertheless the unique nature resources ant excellent set of the nature parks, leaded by the National park of Aukstaitija, along with fine-developed ecotourism infrastructure within the territories of the parks makes the region an excellent opportunity to strengthen the positions of the ecotourism region even on the international tourism markets. The need of regional tourism information system is obvious in the field as well. The analysis of Utena region tourism development is based on the SWOT that comes to conclusions of the regions potential to become competitive player in tourism markets is strong enough by means of the nature resources in favorable geographic position, close distances to Vilnius, Ryga and the international railway line factor. The critical point in the development policy is setting up the position of the regional level. This would allow to unite the separate resources and the capacities of local municipalities, to concentrate the public investments on targeted development fields with unanimous efforts strengthen local economy by tourism development. The extraordinary fact of having even three Resort Areas in the region opens the opportunities and calls to challenges to successfully compete in the market among the resort services providers. The important and positive issue for the needs of the management of tourism region is the presence of public institution “ Bureau of the Directorate of Ezeru Krastas Euroregion” which is founded and supported bay all municipalities of Utena region and consists within the network of the Bureaus in neighborhood Latvia and Belorussia. The conclusions links to the importance of the necessity to develop regional tourism tracts for the automobile tourism, bicycle tracts as well as waterways tourism infrastructure accorded to the excellent set of lakes and the brooks and the rivers, combines with favorable position of two national and international highways crossing Utena region. Exclusive attention is required to the position of international railway line that comes through Resort Area of Ignalina and gives an opportunity to exploit the railway for the access of the tourism region and local resort areas from Russia. This is opportunity that puts the region in the most favorable position to compare with other Lithuanian resorts that no-one has the railway connections. The study concludes that service quality and quantity as well is the field that critically needs an inspiration and incentives. The long-term systemic consultancy support programmers for local SMEs and individual service providers are recommended to train the skills and knowledge necessary to organize qualified services for tourism. The conclusions comes on the issue of critical need of the modern, innovative regional tourism information system based on integrated communication principles. The study provides analysis on the targeted tourism markets for Utena regions. The sight is concentrated not only on the local market. The tourists from neighborhood Latvia, from Russia and Western Europe countries are most desirable to reach the aims of tourism economy in the region. Also, the foreign tourists are classified not only by country. The importance of the different transportation is cleared up, forecasting the ability for Russians to come by trains, Latvians by cars, and excellent ability for the western travelers to access Utena region by campers. Finally, the study comes to formulate the priorities within the strategic policies of Utena region tourism development. The set of three priorities, that do compete in between but coms as interacting aspects of the regional tourism to become competitive in modern tourism markets. The priorities are: . Priority. Setting up the modern, innovative regional tourism information system based on integrated communication principles; . Priority. Setting up the network of the tourism tracts across the region of Utena;
7 . Priority. Setting up the network of tourism infrastructural service centers within the three Resort Areas of Utena region, as united resorts’ service set. . The study calculates the forecasts of investments to implement the projects based on above- mentioned priorities. The calculations leads to the three alternatives that combines the creation of the regional tourism information system, cross-regional tourism tracts infrastructure and development of several public infrastructural service centers in the Resort Areas. The calculations leads to three alternatives that differs mainly in the forecasting the tourism tracts should be installed. . The firs alternative forecasts the set of local tracts around various destinations of the region that would be attractive for short-term visitors. . The second alternative is based on the calculations to install the cross-region-long infrastructural lines that unites all municipalities in the region, combines in between with tourism waterways, bicycle paws and tourism infrastructure on motorways. . The third alternative foresees combination of both sets of the tourism tracts, - the local and the regional network. . The calculations comes to the recommendations to concentrate the targeted investments on the second alternative, that leads to optimal and most efficient way to develop the effecient tourism economy in Utena region
8 NAUDOJAMOS SĄVOKOS
Aktyvaus poilsio turizmas – keliavimas gamtinėje aplinkoje pėsčiomis, dviračiais, slidėmis, valtimis, kopiant į kalnus ir kitaip, panaudojant savo fizines ir dvasines jėgas ar turint tikslą jas atgauti. Apgyvendinimo įstaiga – kolektyvinio ar privataus apgyvendinimo patalpos, kuriose nuolat arba kartais trumpam laikotarpiui teikiama nakvynė svečiams (turistams). Atokvėpio vieta – trumpalaikiam poilsiui be nakvynės skirta teritorija greta pažintiniu taku, rekreacinio prioriteto zonose ir kitose vietose. Joje įrengiami miško baldai, mažieji kraštovaizdžio architektūros statiniai ar įrenginiai (skydai, stendai, nuorodos). Atvykstamasis turizmas – apima užsieniečių, atvykstančių į Lietuvą ir laikinai čia apsistojančių, keliones. Dalykinis (konferencijų) turizmas – keliavimas profesiniais ar darbo tikslais, siekiant įgyti profesinių žinių ir jas papildyti, ar susijęs su dalykiniais susitikimais, parodų lankymu, dalyvavimu seminaruose, konferencijose, kongresuose. Ekologinio (pažintinio) turizmas – aktyvaus poilsio turizmo sudėtinė dalis. Aktyvaus poilsio turizmas - dviračių, vandens, žygių, žvejybos, medžioklės bei ekologinio (pažintinio) turizmas. Gamtiniai sveikatos veiksniai – specifinėmis fizinėmis, cheminėmis, biologiškai aktyviomis savybėmis pasižymintys, moksliškai ištirti ir pripažinti, natūralūs mineraliniai vandenys, jūros vanduo, peloidai (durpinis purvas, sapropeliai, molis ir kiti), taikomi sveikatos stiprinimo, ligų profilaktikos ir reabilitacijos tikslais. Gamtinis kompleksas – išskirtinis gamtos objektų derinys, kuris atspindi savitas Lietuvos kraštovaizdžio ypatybes. Gamtos paminklas – valstybės saugomas gamtos paveldo objektas (patvirtintas aplinkos ministro įsakymu Nr. 652 ) Išvykstamasis turizmas – apima Lietuvos gyventojų, keliaujančių į užsienį ir laikinai ten apsistojančių, keliones Kultūrinis turizmas – keliavimas turint tikslą pažinti kultūrinę aplinką, įskaitant kraštovaizdžius, kultūros ir gamtos paveldą, tradicijas, išskirtinį vietos gyvenimo būdą, įvykius ir kultūros renginius, vaizduojamąjį ir scenos menus, kitus kūrybinių ir kultūrinių pokyčių procesus. Kultūros paveldo objektai – pavieniai ar kompleksą sudarantys objektai, registruoti kaip nekilnojamosios kultūros vertybės, t.y. žemės sklypuose, sklypų dalyse, vandens, miško plotuose ar jų dalyse esantys statiniai ar kiti nekilnojamieji daiktai, kurie turi vertingųjų savybių ir kartu su jiems priskirta teritorija yra atskiri daiktinės teisės objektai ar gali jais būti. Kultūros paveldo vietovė – teritorija, kuri pasižymi istoriškai susiformavusiais ypatumais, visumos darna ir (ar) derme su gamtine aplinka ir kurioje yra kultūros paveldo objektų. Lankytina vietovė –teritorija, turtinga rekreaciniais ir turizmo ištekliais, turinti instituciškai apibrėžtas ribas, kurioje instituciškai organizuota kultūros ir gamtos paveldo vertybių apsauga, plėtojama vientisa viešoji turizmo infrastruktūra ir paslaugos. Vadovaujantis šiuo apibrėžimu lankytinos vietovės yra: senamiesčiai, nacionaliniai ir regioniniai parkai, kurortai, didieji Lietuvos miestai. Lankytini objektai, esantys senamiesčio teritorijoje, neišskiriami. Lankytinas objektas – materialus objektas, reikšmingas Europos ir Lietuvos kultūrai bei istorijai, turintis pažintinę vertę, atviras lankytojams. Lankytinas objektas turi būti saugomas UNESCO, turėti valstybės saugomos kultūros paveldo vertybės, kultūros paveldo paminklo, ar gamtos paminklo statusą ar turėti muziejaus statusą. Kultūros paveldo objektai, kuriems taikoma pradinė teisinė apsauga (registriniai), vietinės ekspozicijos, neturinčios muziejaus statuso į lankytinų objektų sąrašą netraukiami.
9 Kempingas – apgyvendinimo paslaugoms teikti skirta, suplanuota aikštelėmis ir įrengta teritorija, kurioje turistai apgyvendinami palapinėse, mobiliuose ar stacionariuose nameliuose, ir yra sudarytos sąlygos transporto priemonėms statyti. Memorialinis kompleksas – Europos ir Lietuvos kultūrai reikšmingų asmenybių paminklinis ansamblis. Muziejus– juridinis asmuo, veikiantis kaip biudžetinė, viešoji įstaiga ar kitos teisinės formos juridinis asmuo, įsteigtas įstatymų nustatyta tvarka, kurio svarbiausia veikla yra kaupti, saugoti, restauruoti, tirti, eksponuoti bei populiarinti materialines ir dvasines kultūros vertybes bei gamtos objektus. Lankytini muziejai turi turėti muziejaus statusą, nuolatinį darbo laiką (ir savaitgaliais), užtikrinti eksponatų apsaugą, žinybiniai, viešosios įstaigos-muziejai, privatūs ir visuomeniniai muziejai (ypač mokyklų) turėti atskirą įėjimą tik į muziejaus patalpą. Nacionalinė autoturizmo trasa – daugiadienėms kelionėms lengvaisiais automobiliais, turistiniais autobusais, kemperiais (nameliais ant ratų), motociklais poilsio ar turizmo tikslais suplanuotu maršrutu skirtas viešosios turizmo infrastruktūros kompleksas, paženklintas vietovėje trasos ženklais, susietas su valstybės saugomomis kultūros paveldo vertybėmis, gamtos paveldo objektais, turinčiais paminklo statusą, išskirtiniais kraštovaizdžiais, reprezentuojančiais Lietuvos gamtinės aplinkos savitumą ir įvairovę. Poilsiavietė – laikinai apsistoti be nakvynėms skirta teritorija, kurioje gali buti įrengiami lauko baldai, pavėsinės, persirengimo kabinos, laužavietės, tualetas, kiti mažieji kraštovaizdžio architektūros statiniai, automobilių stovėjimo ir sporto aikštelės. Joje turi buti sudarytos sąlygos lankytojų higienos poreikiams tenkinti bei buitinėms atliekoms surinkti. Prieplauka – stacionari arba plaukiojanti (debarkaderis) laivu priplaukimo, stovėjimo, pakrovimo, įkrovimo, išplaukimo vieta, neturinti visu uostui būdingu požymiu. Uostas yra vidaus vandenų akvatorija ir kranto teritorija su joje esančiais pastatais ir įrenginiais, skirta laivams įplaukti, stovėti, juos remontuoti, iškrauti, pakrauti ir išplaukti. SPA paslauga – sveikatinimo ar sveikatingumo paslauga, teikiama naudojant vandens ar gamtinius sveikatos veiksnius. Stovyklavietė – poilsiui su nakvyne skirta teritorija, kurioje gali buti teikiama turistinės stovyklos paslauga, pritaikyta palapinėms statyti. Joje gali buti įrengiami mažieji kraštovaizdžio architektūros statiniai, automobilių stovėjimo aikštelė, įranga maistui ruošti, laužavietės, sudaromos sąlygos higienos poreikiams tenkinti, atliekoms surinkti bei poilsiui organizuoti. Svečias – asmuo, kuris atvyksta (išvyksta) į apgyvendinimo įstaigą ir įsiregistruoja (išsiregistruoja). Sveikatingumo paslauga – sveikatos stiprinimo paslauga, kurią teisės aktų reikalavimus atitinkančiose patalpose teikia specialistas, įgijęs teisės aktų nustatyta tvarka šiai veiklai reikiamą kvalifikaciją. Sveikatos turizmas – keliavimas turint tikslą pagerinti sveikatą, gaunant sveikatinimo ir (ar) sveikatingumo paslaugų. Turistas – kiekvienas lankytojas, kuris lankomoje vietovėje arba šalyje apsistoja bent vienai nakčiai. Turizmo maršrutas – iš anksto pagal kelionės poilsio ar turizmo tikslais tematiką suplanuotas vykimo kelias, jungiantis vienoje ar keliose gyvenamosiose vietovėse turistų lankomas vietas ir turistų aptarnavimo objektus. Turizmo produktas – paslaugų ir turizmo veiklos sąlygų visuma, siūloma turisto interesams kelionės metu tenkinti. Turizmo trasa – keliauti poilsio ar turizmo tikslais suplanuotas, įrengtas ir specialiais trasos ženklais vietovėje paženklintas vientisas turizmo ir poilsio infrastruktūros objektas.
10 Valstybės saugomi kultūros, technikos paveldo objektai ir vietovės – objektai ir vietovės įtrauktos į oficialų Kultūros vertybių registrą ir turi Valstybės saugomo kultūros paveldo objekto arba kultūros paminko statusą. Kultūros paveldo objektai, kuriems taikoma pradinė teisinė apsauga (registriniai) neįtraukiami į šią sąvoką. Vienadienis lankytojas – kiekvienas lankytojas, kuris lankomoje vietovėje arba šalyje neapsistoja nakvynei. Viešoji turizmo ir poilsio infrastruktūra – nuosavybės teise valstybei ar savivaldybėms priklausantys stacionarūs ar laikini statiniai ir įrenginiai (turizmo trasos, pėsčiųjų (dviračių) takai, poilsio, apžvalgos ar stovėjimo aikštelės, stovyklavietės ir jų įrenginiai, paplūdimių įrenginiai, informacijos, higienos ir atliekų surinkimo priemonės, kiti renginių, lankytojų aptarnavimo ir poilsio objektai), skirti rekreacinėms teritorijoms ir turizmo objektams lankyti ir (ar) poilsio veiklai organizuoti.
11 I. UTENOS REGIONO SOCIALINĖS IR EKONOMINĖS BŪKLĖS ANALIZĖ
1.1. Bendra informacija apie Utenos regioną Utenos regionas apima didžiąją dalį etnografinio Rytų Aukštaitijos regiono, kur kraštovaizdžiai itin palankūs rekreacijai ir turizmui plėtoti. Žymiausios ir lankomiausios vietos Aukštaitijos nacionaliniame bei Anykščių, Asvejos, Gražutės, Labanoro regioniniuose parkuose: Palūšės turizmo ir rekreacijos centras, Anykščių šilelis ir Puntuko akmuo, „Laimės žiburys”, A. Žukausko-Vienuolio, J. Biliūno, bitininkystės, etnokosmologijos, energetikos, kraštotyros ir kt. muziejai, etnografiniai kaimai, Žiemos sporto centras, žirgynai, malūnai, sodai. Regioną sudaro Anykščių, Ignalinos, Molėtų, Utenos, Zarasų rajonų ir Visagino savivaldybės teritorijos. Regiono centras – Utenos miestas.
Pav. 1. Utenos regiono administracinis suskirstymas1
1.1.1. Anykščių rajonas Anykščių rajonas yra vienas didžiausių Lietuvoje. Rajono administracinis centras - Anykščiai, 52 km nuo Utenos. Rajono vakarų dalis yra Nevėžio žemumos pakraštyje. Didžioji rajono dalis išsidėsčiusi Vakarų Aukštaičių plynaukštėje, pietryčiuose pereinančioje į Aukštaičių aukštumą. Čia yra aukščiausia – 194 m. rajono vieta. Rajone yra 76 ežerai, tarp jų 968 ha Rubikių (senasis pavadinimas Anykščio), 200 ha Suosos, 192 ha Viešinto, 6 tvenkiniai. Miškingumas 29,8%, didžiausi miškai - Šimonių giria, Ramaldavos ir Troškūnų miškai. Pramonė - statybinių medžiagų, suvirinimo elektrodų, vyno gamybos - sutelkta Anykščiuose. Rajone yra daugiau kaip 250 kultūros paminklų. 2007 m. vasarą Anykščiams buvo suteiktas kurortinės teritorijos statusas. Rajone aptikti ir naudojami kvarcinio smėlio klodai. Rajono teritorijos - 1764,9 km2 - didžiąją dalį sudaro žemės ūkio naudmenos - 56,8%. Rajone yra: 3 miestai – Anykščiai, Kavarskas ir Troškūnai; 8 miesteliai – Andrioniškis, Debeikiai, Kurkliai, Skiemonys, Surdegis, Svėdasai, Traupis ir Viešintos; 758 kaimai.
1Lietuvos statistikos departamentas, www.stat.gov.lt 12 Savivaldybėje yra 10 seniūnijų (skliausteliuose – seniūnijos centras): . Andrioniškio seniūnija (Andrioniškis) . Anykščių seniūnija (Anykščiai) . Debeikių seniūnija (Debeikiai) . Kavarsko seniūnija (Kavarskas) . Kurklių seniūnija (Kurkliai) . Skiemonių seniūnija (Skiemonys) . Svėdasų seniūnija (Svėdasai) . Traupio seniūnija (Traupis) . Troškūnų seniūnija (Troškūnai) . Viešintų seniūnija (Viešintos)
1.1.2. Ignalinos rajonas
Ignalinos rajono plotas – 1,496 kv. km. Jis užima 20,8 % Utenos apskrities teritorijos (antras pagal dydį), 2,3 % šalies teritorijos. Žemės ūkio paskirties žemė – 52,3 %, miškai – 33,7 %, pelkės – 10,9 %, vandens telkiniai – 7,7 % viso ploto. Didžiausias ežeras – Dysnai. Giliausias – Gavys. Ilgiausia upė – Birvėta-Konaražina (Dysna), kuri užima 91,3 ha, jos ilgis – 49,6 km. 50 % Aukštaitijos nacionalinio parko teritorijos priklauso Ignalinos rajonui. Šiaurės pietų kryptimi rajoną kerta krašto kelias Vilnius – Zarasai bei geležinkelis Sankt Peterburgas – Varšuva. Ignalina ežerų ir miškų kraštas. Nuostabaus grožio vietovės patrauklios tiems, kuriuos vilioja natūrali gamta, žvejyba, vandens pramogos, turistiniai žygiai valtimis, dviračiais, žiemos sportas, skraidyba ar ramus poilsis kaimo sodyboje. Nuo Vilniaus 108 km nutolusią Ignalina patogu pasiekti traukiniu, automobiliu. Ignalinos rajono žemės driekiasi rytiniu respublikos pasieniu. Rytuose ribojasi su Baltarusijos Respublika, šiaurėje — su Zarasų, pietuose — su Švenčionių, o vakaruose — su Utenos rajonu. Rytinėje rajono dalyje vyrauja lygumos, likusi dalis kalvota. Rajone yra 12 seniūnijų (skliausteliuose – seniūnijos centras): . Ceikinių seniūnija (Ceikiniai) . Didžiasalio seniūnija (Didžiasalis) . Dūkšto seniūnija (Dūkštas) . Ignalinos seniūnija (Ignalina) . Ignalinos miesto seniūnija (Ignalina) . Kazitiškio seniūnija (Kazitiškis) . Linkmenų seniūnija (Linkmenys) . Mielagėnų seniūnija (Mielagėnai) . Naujojo Daugėliškio seniūnija (Naujasis Daugėliškis) . Rimšės seniūnija (Rimšė) . Tverečiaus seniūnija (Tverečius) . Vidiškių seniūnija (Vidiškės).
1.1.3. Molėtų rajonas
Molėtų rajonas plyti rytinėje Lietuvos dalyje, nutolęs nuo šalies sostinės Vilniaus apie 60 km, šalia magistralės Vilnius - Utena. Administracinis centras - Molėtų miestas. Rajone vyrauja smulkus ir vidutinis verslas, žemės nederlingos, mažai pramonės, todėl prioritetinė rajono vystymosi kryptis – rekreacija, leidžianti plėtoti šios krypties verslą, ekologinį ūkininkavimą, poilsio ir turizmo infrastruktūrą. Didžiausias krašto turtas – švari gamta, nes nėra didelių aplinką
13 teršiančių pramonės įmonių. Ketvirtadalį rajono teritorijos užima miškai, tarp kurių tyvuliuoja net 227 ežerai. Molėtų rajone yra ilgiausias Lietuvos ežeras Asveja (Molėtų rajone -30 km), teka upės Siesartis ir Virinta. Dalis rajono teritorijos patenka į Asvejos ir Labanoro regioninius parkus. Turtingas Molėtų rajono kultūros paveldas: 403 archeologijos, dailės, architektūros ir istorijos paminklai. Gausiai lankomi unikalus Etnokosmologijos muziejus (Kulionių k.), Žvejybos muziejus (Mindūnų k.). Molėtuose veikiančiame krašto muziejuje galima susipažinti su miesto ir krašto istorija, čia rengiamos tautodailės parodos. Rajone yra: 1 miestas – Molėtai, 5 miesteliai – Alanta, Balninkai, Dubingiai, Giedraičiai, Joniškis; 928 kaimai. Rajone yra 11 seniūnijų (skliausteliuose – seniūnijos centras): . Alantos seniūnija (Alanta) . Balninkų seniūnija (Balninkai) . Čiulėnų seniūnija (Toliejai) . Dubingių seniūnija (Dubingiai) . Giedraičių seniūnija (Giedraičiai) . Inturkės seniūnija (Inturkė) . Joniškio seniūnija (Joniškis) . Luokesos seniūnija (Molėtai) . Mindūnų seniūnija (Mindūnai) . Suginčių seniūnija (Suginčiai) . Videniškių seniūnija (Videniškiai)
1.1.4. Utenos rajonas
Utenos rajonas – aukštumų, kalvų bei tankių miškų ir vaizdingų ežerų kraštas, išsidėstęs Baltijos kalvyno Aukštaičių aukštumos šiaurės vakarinėje dalyje, Šventosios baseine. Etnografiškai jis priklauso Rytų Aukštaitijai, o administracine tvarka – Utenos apskričiai. Aplink jį yra kitos gretimos šešios administracinės teritorijos – Rokiškio, Ignalinos, Molėtų, Anykščių, Zarasų ir Švenčionių rajonai. Rajone yra 8 miesteliai – Daugailiai, Kuktiškės, Leliūnai, Saldutiškis, Sudeikiai, Tauragnai, Užpaliai ir Vyžuonos, 592 kaimai. Utenos rajono savivaldybė išsidėsčiusi Aukštaičių aukštumos šiaurrytinėje dalyje. Rajono centru driekiasi Vilniaus − Utenos geležinkelis, Kauno − Daugpilio, Vilniaus − Kupiškio plentai. Asfaltuoti keliai jungia Uteną su visais kaimyniniais rajonais (Anykščių, Molėtų, Švenčionių, Ignalinos, Zarasų ir Rokiškio).Rajone yra: 1 miestas – Utena; 8 miesteliai – Daugailiai, Kuktiškės, Leliūnai, Saldutiškis, Sudeikiai, Tauragnai, Užpaliai ir Vyžuonos; 592 kaimai.
Rajone yra 10 seniūnijų (skliausteliuose – seniūnijos centras): . Daugailių seniūnija (Daugailiai) . Kuktiškių seniūnija (Kuktiškės) . Leliūnų seniūnija (Leliūnai) . Saldutiškio seniūnija (Saldutiškis) . Sudeikių seniūnija (Sudeikiai) . Tauragnų seniūnija (Tauragnai) . Utenos seniūnija (Utena) . Utenos miesto seniūnija (Utena) . Užpalių seniūnija (Užpaliai) . Vyžuonų seniūnija (Vyžuonos)
14 1.1.5. Zarasų rajonas
Zarasų rajonas - išsidėstęs šiaurės rytinėje Lietuvos Respublikos dalyje, Utenos apskrityje, Baltijos kalvyno Aukštaičių aukštumose, jo plotas užima 1339 kv. km. Šiaurėje pasienis su Latvijos Respublika, o rytuose su Baltarusijos Respublika. Rajoną sudaro 10 seniūnijų, rajono administracinis centras – Zarasų miestas. Zarasų rajone yra 305 ežerai (didžiausi – Drūkšiai, Luodis, Sartai, Avilys), 3 tvenkiniai (didžiausias – Antalieptės marios). Didžiausi miškai – Salako-Tumiškių, Gražutės. Zarasų rajonas pasižymi nuostabia, tyra bei vaizdinga gamta, retai kur kitur sutinkama flora bei fauna. Rajone veikia net du regioniniai parkai: Gražutės bei Sartų. Zarasų rajonas vienas ežeringiausių Lietuvoje (per 300 įvairaus dydžio ežerų). Nors rajono teritorijoje telkšo didžiausias Lietuvos ežeras – Drūkščiai, bei į didžiausiųjų Lietuvos ežerų dešimtuką patenkantys Sartų, Luodžio, Avilio ežerai, tačiau pagrinde vyrauja nedideli, iki 10 ha ploto vandens telkiniai. Per rajoną teka 8 upės, didžiausia iš jų - Šventoji. Nepaisant vandens išteklių gausos, rajonas ypatingas ir savo augalija. Miškai, daugiausiai pušynai, čia užima, net apie 30 procentų teritorijos. Natūralių gamtinių išteklių gausa sudaro itin palankias sąlygas turizmo bei sveikatingumo paslaugoms vystyti, tad Zarasai nuo seno garsėja kaip poilsiui ir rekreacijai itin palanki, tinkama teritorija. 2008 m. Zarasų miestui suteiktas kurortinės teritorijos statusas, o 2010 metais Zarasų kraštas pripažintas „Patrauklia Europos turizmo vietove“. Rajone yra: 2 miestai – Dusetos ir Zarasai; 3 miesteliai – Antalieptė, Salakas ir Turmantas; 793 kaimai. Rajone yra 10 seniūnijų (skliausteliuose – seniūnijos centras): . Antalieptės seniūnija (Antalieptė) . Antazavės seniūnija (Antazavė) . Degučių seniūnija (Degučiai) . Dusetų seniūnija (Dusetos) . Imbrado seniūnija (Imbradas) . Salako seniūnija (Salakas) . Suvieko seniūnija (Suviekas) . Turmanto seniūnija (Turmantas) . Zarasų seniūnija (Zarasai) . Zarasų miesto seniūnija (Zarasai)
1.1.6. Visagino savivaldybė
Administracinis teritorinis vienetas šiaurės rytų Lietuvoje, Utenos apskrityje. Centras – Visaginas. Formaliai savivaldybė įkurta 1994 m. liepos 19 d., 1995 m. kovo 25 d. įvyko vietos savivaldos rinkimai. Iki 2003 m. sausio 1 d. Visagino savivaldybę sudarė tik Visagino miestas, tačiau įsigaliojus Ignalinos ir Visagino savivaldybių ribų keitimo įstatymui, Visagino savivaldybei buvo priskirti šiauriniai Rimšės seniūnijos (Ignalinos rajono savivaldybė) kaimai, savivaldybės plotas padidėjo nuo 896 ha iki 5841 ha. Savivaldybės atstovaujamoji valdžia – Visagino savivaldybės taryba, vykdomoji valdžia – Visagino savivaldybės administracija. Seniūnijų nėra. Savivaldybės teritorijoje yra šios gyvenvietės: . Babrūša . Čeberakai . Drūkšiniai . Galai . Julionys . Juliškė . Karlos . Lapušiškė . Mantvilai . Petriškė . Ramybė . Serbiejiškė . Skryteliai . Stabatiškė . Šaškai . Tiltelis . Tumelina . Visaginas
15
1.2. Utenos regiono socialinės ir ekonominės būklės analizės pagrindiniai duomenys Siekiant išanalizuoti ir įvertinti svarbiausius regiono socialinei ir ekonominei būklei darančius įtaką veiksnius, regiono plėtros tendencijas ir nustatyti problemas, į kurias atsižvelgus formuojamos regiono plėtros strateginės nuostatos, tame tarpe ir susijusios su turizmo plėtra, išskiriami ir analizuojami pagrindiniai Utenos regiono socialiniai-ekonominiai statistiniai rodikliai ir jų sudedamosios dalys. Rodikliai yra lyginami su šalies vidurkiu, kitų Lietuvos regionų duomenimis, Utenos regiono lyginamąją dalimi bendroje šalies atitinkamo rodiklio struktūroje. Analizuojama rodiklių pokyčių dinamika, tendencijos, pokyčius sąlygojantys ir įtakojantys veiksniai, priežastys ir pasekmės bei ateities perspektyvos. Atsižvelgiant į galimybių studijos tikslą identifikuoti kryptingo investavimo į turizmo plėtrą rytų Aukštaitijos regione (Utenos regiono teritorijoje) iki 2020 m. gaires, išskiriami pagrindiniai socialiniai ir ekonominiai rodikliai, turintys tiesioginę ir netiesioginę įtaką turizmo plėtrai Aukštaitijos regione arba sąlygojantys bendrą socialinį-ekonominį klimatą regione, kuris savo ruožtu įtakoja turizmo plėtros aplinką ir jo perspektyvas rytų Aukštaitijos regione.
Visa analizuojama informacija yra pagrįsta viešai skelbiamais Lietuvos statistikos departamento duomenimis, interneto svetainėje www.stat.gov.lt (rodiklių duomenų baze db1.stat.gov.lt) Lankytojų srautų turizmo informacijos centruose (TIC) informacija pagrįsta rajonų TIC pateikta informacija ir Lietuvos statistikos departamento duomenimis. Darbo rinkos informacija pagrįsta viešai skelbiamais Lietuvos darbo biržos duomenimis, interneto svetainėje www.ldb.lt ir teritorinių darbo biržos padalinių informacija.
1.2.1. Administracinė teritorija ir gyventojai
Lentelė 1. Administracinė teritorija. Nr. Teritorija, km² 2013 m. Dalis, % Vieta 2013 metų pradžioje Utenos regionas apėmė 2 Lietuvos Respublika 65.300 100,0% 7.201 km teritoriją, arba 11 proc. visos šalies 1 Alytaus apskritis 5.425 8,3% 6 teritorijos. Tai yra 5-tas pagal užimamos teritorijos 2 Kauno apskritis 8.089 12,4% 3 dydį regionas Lietuvoje. Anykščių rajonas yra 3 Klaipėdos apskritis 5.209 8,0% 7 didžiausias Utenos regiono rajonas pagal užimamos 4 Marijampolės apskritis 4.463 6,8% 8 teritorijos dydį. Toliau atitinkamai seka Ignalinos, 5 Panevėžio apskritis 7.881 12,1% 4 Molėtų, Zarasų, Utenos ir Visagino rajonai (žr. 6 Šiaulių apskritis 8.540 13,1% 2 Lentelė 1). Galima pastebėti, kad išskyrus Visagino 7 Tauragės apskritis 4.411 6,8% 9 rajoną, kitų Utenos regiono rajonų užimamoms 8 Telšių apskritis 4.350 6,7% 10 teritorijos yra labai panašaus dydžio ir skirtumai yra 9 Vilniaus apskritis 9.731 14,9% 1 nežymūs. 10 Utenos apskritis 7.201 11,0% 5 Utenos regione 2013 metų pradžioje gyveno 1 Anykščių r. sav. 1.765 24,5% 1 2 Ignalinos r. sav. 1.447 20,1% 2 146,08 tūkst. žmonių, arba 4,9 proc. šalies gyventojų. 3 Molėtų r. sav. 1.367 19,0% 3 Pagal gyventojų skaičių tai 9-tas šalies regionas. 4 Utenos r. sav. 1.230 17,1% 5 Pažymėtina, kad net 28,6 proc. Utenos regiono 5 Visagino sav. 58 0,8% 6 gyventojų populiacijos sudarė Utenos rajono 6 Zarasų r. sav. 1.334 18,5% 4 savivaldybės gyventojai t.y. stebima žymi gyventojų Šalies vid. pagal apskritis 6.530 koncentracija vienoje rajono savivaldybėje, kai tuo Utenos reg. vid. pagal raj. 1.200 tarpu kitose regiono savivaldybėse gyventojų skaičius pasiskirstė palyginti tolygiai: nuo 12,0 proc. Ignalinos rajono savivaldybėje iki 18,8 proc. Anykščių rajono savivaldybėje (žr. Lentelė 2).
16 Lentelė 2. Gyventojų skaičius metų pradžioje. Gyventojų sk. metų Pokytis, Dalis, Analizuojant 2001-2013 metų Nr. pradžioje 2012 m. 2013 m. % % Vieta šalies gyventojų skaičiaus pokyčio Lietuvos Respublika 3.007.758 2.979.310 -0,9% 100,0% rodiklius, pastebima, kad 2001-2009 1 Alytaus apskritis 155.203 152.505 -1,7% 5,1% 7 metų laikotarpiu Utenos regionas 2 Kauno apskritis 600.363 594.087 -1,0% 19,9% 2 nuolatos ir stabiliai buvo 8-tas pagal 3 Klaipėdos apskritis 335.304 332.488 -0,8% 11,2% 3 gyventojų skaičių regionas 4 Marijampolės apskritis 159.447 156.795 -1,7% 5,3% 6 5 Panevėžio apskritis 246.591 242.837 -1,5% 8,2% 5 Lietuvoje, tačiau 2010 metais, dėl 6 Šiaulių apskritis 296.305 291.357 -1,7% 9,8% 4 regiono gyventojų skaičiaus 7 Tauragės apskritis 108.320 106.672 -1,5% 3,6% 10 mažėjimo, nukrito į 9-tą vietą 8 Telšių apskritis 150.111 148.185 -1,3% 5,0% 8 lyginant su kitais šalies regionais. 9 Vilniaus apskritis 806.935 808.304 0,2% 27,1% 1 Kaip ir visoje Lietuvoje, taip ir 10 Utenos apskritis 149.179 146.080 -2,1% 4,9% 9 Utenos regione pastaraisiais metais 1 Anykščių r. sav. 28.142 27.526 -2,2% 18,8% 2 gyventojų skaičius mažėjo. 2001- 2 Ignalinos r. sav. 18.043 17.591 -2,5% 12,0% 6 2013 metų laikotarpiu bendras 3 Molėtų r. sav. 20.399 20.051 -1,7% 13,7% 4 gyventojų skaičiaus sumažėjimas 4 Utenos r. sav. 42.583 41.838 -1,7% 28,6% 1 regione sudarė 42,5 tūkst. gyventojų 5 Visagino sav. 21.984 21.359 -2,8% 14,6% 3 6 Zarasų r. sav. 18.028 17.715 -1,7% 12,1% 5 arba 21,6 proc., tuo tarpu šalies Šalies vid. pagal apskritis 300.776 297.931 vidurkis sudarė 14,6 proc. Utenos reg. vid. pagal raj. 24.863 24.347 Kiekvienais metais regione vidutiniškai sumažėja 3,3 tūkst. gyventojų (1,9 proc., šalies vidurkis 1,3 proc.).Visuose rajonuose gyventojų skaičius mažėjo santykinai vienodai. Visagino rajono savivaldybėje gyventojų skaičiaus mažėjimas buvo sparčiausias ir sudarė 28,1 proc. per 2001-2013 metų laikotarpį (vidutiniškai Utenos regiono rajonų gyventojų skaičiaus mažėjimas sudarė 22,3 proc., išskyrus Utenos rajoną, kuriame gyventojų skaičiaus mažėjimas buvo mažiausias ir sudarė 16,6 proc. minėtu laikotarpiu).2001-2013 metų laikotarpiu Utenos regione gyventojų sumažėjo 21,6 proc. ir tai yra didžiausias santykinis rodiklis šalies mastu. Visu laikotarpiu gyventojų skaičiaus metinis santykinis pokytis buvo didžiausias arba vienas iš didžiausiu lyginant su šalies ir atskirų regionų vidurkiu (žr. Pav. 2). 2012-2013 m. laikotarpiu Utenos apskrityje gyventojų sumažėjo 3,1 tūkst. arba 2,1 proc., kai tuo tarpu vidutiniškai šalyje gyventojų skaičiaus mažėjimas minėtu laikotarpiu sudarė 0,9 proc. Tokiu būdu gyventojų skaičiaus mažėjimo tendencija Utenos regione išliko stabili ir buvo ryškiausia lyginant su šalies vidurkiu ir kitais šalies regionais.
0,5% Lietuvos Respublika -0,0% Alytaus apskritis -0,5% Kauno apskritis -1,0% pokytis, pokytis, % Klaipėdos apskritis -1,5%
čiaus Marijampolės apskritis -2,0% skai Panevėžio apskritis -2,5% Šiaulių apskritis -3,0%
yventojų G -3,5% Tauragės apskritis
-4,0% Telšių apskritis
Vilniaus apskritis
2001m.
2002m.
2003m.
2004m.
2005m.
2006m.
2007m.
2008m.
2009m.
2010m.
2011m. 2012m. 2013m. Utenos apskritis Pav. 2. Gyventojų skaičius 2013 m. pradžioje ir gyventojų skaičiaus pokytis, proc.
17 Gyventojų tankis
Lentelė 3. Gyventojų tankis. Gyventojų tankis, Pokytis, Atsižvelgiant į gyventojų skaičių ir jų Nr. gyv./km2 2012 m. 2013 m. % Vieta pasiskirstymą užimamoje teritorijoje, Utenos Lietuvos Respublika 46,1 45,6 -1,1% regionas (išskyrus Visagino ir Utenos rajonus, 1 Alytaus apskritis 28,6 28,1 -1,7% 8 vertinant gyventojų tankį pagal rajonus) yra 2 Kauno apskritis 74,2 73,4 -1,1% 2 rečiausiai apgyvendinta šalies teritorija (žr. 3 Klaipėdos apskritis 64,4 63,8 -0,9% 3 Pav. 3). Vertinant regioniniu lygmeniu, 4 Marijampolės apskritis 35,7 35,1 -1,7% 4 5 Panevėžio apskritis 31,3 30,8 -1,6% 7 Utenos regionas rečiausiai apgyvendintos 6 Šiaulių apskritis 34,7 34,1 -1,7% 5 teritorijos statusą išlaikė visų 2001-2013 metų 7 Tauragės apskritis 24,6 24,2 -1,6% 9 laikotarpiu. 8 Telšių apskritis 34,5 34,1 -1,2% 6 Šiuo laikotarpiu vidutinis gyventojų 9 Vilniaus apskritis 82,9 83,1 0,2% 1 tankis Utenos regione sudarė 23,2 gyventojų 2 10 Utenos apskritis 20,7 20,3 -1,9% 10 1 km , kai Lietuvos vidurkis buvo daugiau 1 Anykščių r. sav. 15,9 15,6 -1,9% 3 kaip dvigubai didesnis ir siekė 49,7 gyventojų 2 Ignalinos r. sav. 12,5 12,2 -2,4% 6 1 km2. Šiuo atveju rodiklio pokyčiai 3 Molėtų r. sav. 14,9 14,7 -1,3% 4 (sumažėjimas) per laikotarpį Utenos regione 4 Utenos r. sav. 34,6 34,0 -1,7% 2 absoliutine reikšme buvo nedideli – -6 5 Visagino sav. 379,0 368,3 -2,8% 1 2 6 Zarasų r. sav. 13,5 13,3 -1,5% 5 gyventojai 1 km (mažesni gyventojų tankio Šalies vid. pagal apskritis 43,2 42,7 sumažėjimo rodikliai buvo tik Vilniaus ir Utenos reg. vid. pagal raj. 78,4 76,3 Klaipėdos regionuose), kai tuo tarpu Lietuvos vidurkis – 8 gyventojai 1 km2, tačiau procentine išraiška gyventojų tankio mažėjimas buvo didžiausias šalyje – 21,7 proc. (šalies vidurkis 14,6 proc.). Panašus gyventojų tankio mažėjimas buvo stebimas tik Tauragės regione (-21,4 proc.). Pažymėtina, kad dalinai tokie pokyčiai buvo nulemti Visagino sav. gyventojų tankio mažėjimo. Per minėtą laikotarpį Visagino sav. gyventojų tankis sumažėjo 88,8 proc.
100,0 Lietuvos Respublika 90,0 Alytaus apskritis 80,0 Kauno apskritis 70,0 Klaipėdos apskritis 60,0 Marijampolės apskritis 50,0 Panevėžio apskritis 40,0 Šiaulių apskritis 30,0 Tauragės apskritis
Gyventojų tankis, Gyventojų tankis, gyv./km2 20,0 Telšių apskritis 10,0 Vilniaus apskritis -0,0
Utenos apskritis
2001m.
2002m.
2003m.
2004m.
2005m.
2006m.
2007m.
2008m.
2009m.
2010m.
2011m. 2012m. 2013m. Pav. 3. Gyventojų tankis 2012 metais ir gyventojų tankio pokyčiai, gyv./km2.
2012-2013 m. laikotarpiu gyventojų tankio mažėjimo tendencijos išliko nepakitusios – Utenos regione gyventojų tankis mažėjo 2,0 proc. iki 20,3 gyventojų 1 km2 2013 metais, kai tuo tarpu bendras šalies gyventojų tankio rodiklis sumažėjo 1,0 proc. iki 45,6 gyventojų 1 km2 t.y. Utenos regiono teritorijos apgyvendinimo rodiklis buvo 2 kartus mažesnis nei šalies vidurkis.
18 Gyventojų demografinė sudėtis
Vertinant gyventojų demografinės sudėties rodiklius, galima pastebėti, kad Utenos regiono gyventojų sudėtis labai nežymiai skyrėsi nuo šalies vidurkio (žr. Pav. 4), tačiau stebima nežymiai mažesnė santykinė darbingo amžiaus ir 0-15 metų amžiaus grupės gyventojų dalis ir atitinkamai didesnė pensinio amžiaus gyventojų grupės dalis bendroje gyventojų demografinėje sudėtyje. 100% 100%
90% 90%
22,4%
22,5%
22,7%
22,7%
22,9%
23,0%
23,0%
23,3%
23,7%
24,0% 25,5% 80% 26,0% 80% 70% 70% 60% 60%
50% 50%
55,5%
56,7%
57,9%
59,0%
59,8%
60,5%
61,4%
62,0% 62,8%
40% 63,0% 40%
60,6% 60,3% 30% 30% 20% 20%
Gyventojų demografinė sudėtis 10% 10%
20,5%
19,7%
18,8%
18,0%
17,2%
16,6%
15,9%
15,3%
14,8%
14,4% 13,9% 0% 13,7% 0% 2001 m.2002 m.2003 m.2004 m.2005 m.2006 m.2007 m.2008 m.2009 m.2010 m.2011 m.2012 m. Utenos reg. Gyventojai (0–15 metų amžiaus) Utenos reg. Darbingo amžiaus gyventojai Utenos reg. Pensinio amžiaus gyventojai Šalies Gyventojai (0–15 metų amžiaus) Šalies Darbingo amžiaus gyventojai Šalies Pensinio amžiaus gyventojai Pav. 4. Utenos apskrities gyventojų pasiskirstymas pagal amžiaus grupes.
Utenos regione pensinio amžiaus grupės gyventojų santykinė dalis bendroje gyventojų demografinėje sudėtyje palyginti su šalies vidurkiu visų 2001-2012 m. laikotarpiu buvo ~3 proc. didesnė, tačiau palyginti išliko pastovi visu laikotarpiu. Žymesni pokyčiai fiksuojami 0-15 m. ir darbingo amžiaus gyventojų grupių pasiskirstymo tendencijose. Nuo 2001 m. stebimas nuolatinis 0-15 m. amžiaus grupės gyventojų Utenos regione neigiamo atotrūkio nuo šalies vidurkio didėjimas, kai tuo tarpu darbingo amžiaus grupėje stebima atvirkštinė tendencija – nuoseklus neigiamo atotrūkio mažėjimas. (žr. Pav. 5).
4,0% 3,0% 2,0% 1,0% - -1,0% -2,0%
-3,0%
2001m.
2002m.
2003m.
2004m.
2005m.
2006m.
2007m.
2008m.
2009m.
2010m.
2011m. 2012m.
Gyventojai (0–15 metų amžiaus) Darbingo amžiaus gyventojai Pensinio amžiaus gyventojai Pav. 5. Utenos regiono gyventojų demografinės sudėties skirtumai palyginti su šalies vidurkiu, proc.
Apibendrintai analizuojamus rodiklius, galima konstatuoti, kad 2001-2010 m. laikotarpiu buvo stebimas nuoseklus darbingo amžiaus gyventojų grupės didėjimas ir nuosaikesnis pensinio amžiaus gyventojų grupės mažėjimas, tačiau nuo 2011 m. šios tendencijos kardinaliai pakeitė kryptį – pastebimas darbingo amžiaus gyventojų grupės mažėjimas ir pensinio amžiaus gyventojų grupės didėjimas. Tuo tarpu visu laikotarpiu stebimas nuoseklus ir stabilus 0-15 m. amžiaus gyventojų grupės dalies mažėjimas bendroje Utenos regiono gyventojų demografinėje sudėtyje. Vidutinis Utenos regiono gyventojų amžius 2012 m. pradžioje buvo 43,8 metai (didžiausias šalyje, šalies vidurkis 40,9 metų, žr. Pav. 6), o vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė 72,63 metai (šalies vidurkis 73,65 m., žr. Pav. 7). Trumpesnė tikėtina gyvenimo trukmė buvo tik Tauragės regione.
19
Pav. 6. Vidutinis gyventojų amžius Pav. 7. Vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė
Natūrali gyventojų kaita
Gimusių ir mirusių skaičius Utenos regione 2001-2012 m. laikotarpiu kito nežymiai – gimimų skaičius išliko stabilus ~1,4 tūkst. (~8 gimimų tūkst. gyventojų), o mirusiųjų ~2,7 tūkst. (15,6 mirčių tūkst. gyventojų). Gimstamumas 2001-2012 m. laikotarpiu sumažėjo 13,4 proc., o mirtingumas padidėjo 1,1 proc. Mirtingumas 2012 m. buvo beveik 2 kartus didesnis už gimstamumą (1 269 gyventojų daugiau mirė nei gimė). Iš viso 2001-2012 m. laikotarpiu dėl didesnio mirtingumo lyginant su gimstamumu, Utenos regione gyventojų sumažėjo 15,9 tūkst. Vertinant santykinius gimstamumo ir mirtingumo rodiklius tenkančius 1.000 gyventojų galima pastebėti itin ženklius Utenos regiono skirtumus vertinant šalies mastu. Pastebimas itin ryškus neigiamas gimstamumo ir mirtingumo rodiklių atotrūkis nuo kitų regionų ir šalies vidurkio (žr. Pav. 10).
Pav. 8. 1 000 gyventojų tenka gimusiųjų, 2011 m. Pav. 9. 1 000 gyventojų tenka mirusiųjų, 2011 m.
13 18 2,0 Lietuvos Respublika Lietuvos Respublika Lietuvos Respublika Alytaus apskritis Alytaus apskritis Alytaus apskritis 12 16 - 2,0 Kauno apskritis Kauno apskritis Kauno apskritis 11 - 14 Klaipėdos apskritis -2,0Klaipėdos apskritis Klaipėdos apskritis Marijampolės apskritis 10-2,0 Marijampolės apskritis Marijampolės apskritis 12 Panevėžio apskritis -4,0Panevėžio apskritis Panevėžio apskritis -4,0 9 Šiaulių apskritis Šiaulių apskritis Šiaulių apskritis -6,0 10 Tauragės apskritis -6,0 8 Tauragės apskritis Tauragės apskritis -8,0 Telšių apskritis Telšių apskritis Telšių apskritis
1 000gyventojų 1 tenka mirusių 8 -8,0 1 000gyventojų 1 tenka gimusių 7 Utenos apskritis Utenos apskritis Vilniaus apskritis -10,0
Vilniaus apskritis 000gyventojų 1 tenka natūralios kaitos
6 6 -10,0Vilniaus apskritis Utenos apskritis
2003m. 2004m. 2005m. 2008m. 2009m. 2010m. 2001m. 2002m. 2006m. 2007m. 2011m.
2001m. 2003m. 2004m. 2006m. 2007m. 2009m. 2010m. 2002m. 2005m. 2008m. 2011m.
2002m. 2003m. 2004m. 2005m. 2006m. 2007m. 2008m. 2009m. 2010m. 2011m. 2001m.
2001m. 2003m. 2004m. 2006m. 2007m. 2009m. 2010m. 2002m. 2005m. 2008m. 2011m. 1 000gyventojų1 tenka natūralios kaitos Lietuvos Respublika Alytaus apskritis Kauno apskritis Klaipėdos apskritis Marijampolės apskritis Panevėžio apskritis Šiaulių apskritis Tauragės apskritis Telšių apskritis Vilniaus apskritis Utenos apskritis Pav. 10. Natūrali gyventojų kaita 20
Gyventojų migracija
2001-2012 m. laikotarpiu iš Utenos apskrities išvyko 13 608 gyventojų daugiau nei atvyko. 2012 metais 1 833 gyventojų daugiau išvyko gyventi į kitus Lietuvos regionus nei atvyko gyventi Utenos apskrityje. Tarptautinė migracija, kaip ir visoje Lietuvoje buvo neigiama. 2012 metais 1 019 gyventojų daugiau išvyko nei atvyko, tačiau lyginant su 2011 m., tarptautinė migracija sumažėjo 38 proc. Aktyviausiai migruoja jauni, darbingo amžiaus žmonės, ir ypač vyrai, todėl dėl emigracijos Utenos regione mažėja darbingo amžiaus žmonių dalis. Tačiau pastebimo ir teigiamos tendencijos. 2010-2012 m. laikotarpiu išvykusių skaičius mažėjo, o atvykusiųjų į Utenos regioną didėjo. Tai nulėmė spartų neigiamos neto migracijos rodiklio mažėjimą. Minėtu laikotarpiu jis sumažėjo net 46 proc. (žr. Pav. 11). 4.000 3.000 2.000 1.000 - -1.000 -2.000 -3.000 -4.000 -5.000
Migravusių Migravusių gyventojų skaičius -6.000
-7.000
2001m.
2002m.
2003m.
2004m.
2005m.
2006m.
2007m.
2008m.
2009m.
2010m.
2011m. 2012m.
Atvyko Išvyko Neto migracija Pav. 11. Utenos regiono gyventojų migracijos pokyčiai
Vertinant santykinius Utenos regiono vidaus ir tarptautinės migracijos rodiklius tenkančius 1.000 gyventojų galima pastebėti, kad Utenos regiono bendros gyventojų migracijos skirtumai yra nežymūs vertinant su vidutiniais atskirų regionų ir šalies rodikliais, tačiau pastebimas ženklus vidaus migracijos atotrūkis 2012 m. nuo kitų regionų ir šalies vidurkio, nors 2001-2011 m. vidaus migracijos mastai buvo vieni mažiausių šalyje. Teigiama vidaus migracija stebima, tik Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos regionuose (žr. Pav. 10). Šios priežastys nulėmė, kad Utenos regionas 2012 m. buvo 3 vietoje pagal neigiamą santykinį migracijos mastą. Blogesnė padėtis buvo tik Marijampolės ir Šiaulių regionuose.
Pav. 12. Vidaus ir tarptautinė migracija, 2012 m. Pav. 13. Vidaus ir tarptautinė migracija, 2012 m.
21
5,0 5,0 5,0 ų ų 2,0 ų Lietuvos Respublika Lietuvos Respublika Lietuvos Respublika - - 3,0 - Alytaus apskritis Alytaus apskritis Alytaus apskritis -5,0 -5,0 Kauno apskritis Kauno apskritis Kauno apskritis 1,0 -2,0 -10,0 -10,0
Klaipėdos apskritis Klaipėdos apskritis Klaipėdos apskritis
tarpt.migrant vidaus vidaus migrant -4,0 -15,0 -15,0 -1,0 Marijampolės apskritis Marijampolės apskritis Marijampolės apskritis -20,0 -20,0
-6,0 Panevėžio apskritis vidaus ir tarpt.migrant Panevėžio apskritis Panevėžio apskritis -3,0 -25,0 -25,0
-8,0 Šiaulių apskritis Šiaulių apskritis Šiaulių apskritis tenka
-30,0Tauragės apskritis . -30,0Tauragės apskritis Tauragės apskritis -5,0 -10,0
-35,0Telšių apskritis -35,0Telšių apskritis Telšių apskritis
1 000gyventojų1 tenka 1 000gyventojų1 tenka
-7,0 -40,0Utenos apskritis 000gyv 1 -40,0Utenos apskritis Utenos apskritis
Vilniaus apskritis Vilniaus apskritis Vilniaus apskritis
2001m.
2002m.
2003m.
2004m.
2005m.
2006m.
2007m.
2008m.
2009m.
2010m.
2011m.
2001m.
2002m.
2003m.
2004m.
2005m.
2006m.
2007m.
2008m.
2009m.
2010m.
2011m.
2012m.
2001m. 2001m.
2002m. 2002m.
2003m. 2003m.
2004m. 2004m.
2005m. 2005m.
2006m. 2006m.
2007m. 2007m.
2008m. 2008m.
2009m. 2009m.
2010m. 2010m.
2011m. 2011m.
2012m. 2012m. 1 000gyventojų1 tenka natūralios kaitos Lietuvos Respublika Alytaus apskritis Kauno apskritis Klaipėdos apskritis Marijampolės apskritis Panevėžio apskritis Šiaulių apskritis Tauragės apskritis Telšių apskritis Vilniaus apskritis Utenos apskritis Pav. 14. 1 000 gyventojų tenkanti vidaus ir tarptautinė migracija.
Vertinant Utenos regiono gyventojų migracijos kryptis yra pastebima labai ryški tendencija susieta su tiek regiono, tiek šalies ekonomine padėtimi. Ekonominio pakilimo metu pastebimas vidinės migracijos mastų augimas, tuo tarpu ekonominio nuosmukio metais tarptautinės migracijos mastų didėjimas. Pažymėtina, kad 2003-2006 m. laikotarpiu skirtingų migracijos krypčių paskirstymas buvo labai stabilus – 50 proc. teko vidaus migracijai ir 50 proc. tarptautinei migracijai. Tuo tarpu 2010 m. tarptautinės migraciją sudarė net 92 proc. visos gyventojų migracijos Utenos regione.
20% - 7% -10% -8% -22% -20% -50% -51% -50% -51% -54% -64% -40% -75% -107% -92%
Proc. -90% -60% -78% -50% -49% -50% -49% -80% -46% -36% -25% -100%
-120%
2001m.
2002m.
2003m.
2004m.
2005m.
2006m.
2007m.
2008m.
2009m.
2010m. 2011m.
Vidaus migracija Tarptautinė migracija Pav. 15. Migracijos krypčių pasiskirstymas Utenos regione.
Analizuojant priežastis nulėmusias spartesnį Utenos regiono gyventojų skaičiaus mažėjimą lyginant su kitais šalies regionais ir šalies vidurkiu, galima išskirti kelis esminius veiksnius: a) didžiausią šalyje neigiamą natūralią gyventojų kaitą (1 000 gyventojų tenkančių gimimų ir mirčių skirtumą); b) didžiausią neigiamą 1 000 gyventojų tenkantį vietinės migracijos mastą. Pažymėtina, kad nors absoliutine reikšme paskutiniu metu Utenos regione migracijos rodikliai gerėja, tačiau nepakankamai sparčiai, todėl dėl spartaus gyventojų skaičiaus mažėjimo santykinis 1 000 gyventojų tenkančių vidaus migrantų skaičiaus rodiklis 2012 metais buvo didžiausias lyginant su kitais šalies regionais.
22 1.2.2. Gyventojų užimtumas ir nedarbo lygis
Vertinant Utenos regiono gyventojų užimtumo ir nedarbo rodiklius galima pastebėti, kad darbo jėgos aktyvumo lygis 15-64 metų amžiaus kategorijoje Utenos regione praktiškai buvo identiškas šalies vidurkiui ir nuolatos augo (žr. Pav. 16).
80,0 Lietuvos Respublika Alytaus apskritis
75,0 64 m.),64 %
– Kauno apskritis Klaipėdos apskritis 70,0 Marijampolės apskritis
65,0 Panevėžio apskritis Šiaulių apskritis 60,0 Tauragės apskritis
Telšių apskritis 55,0 Darbo jėgos jėgos Darbo aktyvumo lygis (15 Utenos apskritis
Vilniaus apskritis
2001m.
2002m.
2003m.
2004m.
2005m.
2006m.
2007m.
2008m.
2009m.
2010m.
2011m. 2012m.
Pav. 16. Darbo jėgos aktyvumo lygis (15-64 metų) 2012 m. ir metinis pokytis proc.
Tuo tarpu vidutinis metinis užimtųjų skaičius nuolat kito. 2004 – 2007 m. laikotarpyje išaugo nuo 66,8 tūkst. iki 82,0 tūkst., arba 22,8 proc., tačiau vėlesniais metais užimtųjų skaičius sparčiai mažėjo ir 2012 metais sudarė tik 55,3 tūkst. t.y. nuo 2007 iki 2012 m. šis rodiklis sumažėjo net 32,6 proc. Lyginant su šalies rodikliu Utenos regione vidutinis užimtumo lygis 2012 m. buvo 6,6 proc. mažesnis. Vertinant užimtumo lygio pokyčius pastebėtina, kad 2012 metų užimtumo lygis net nesiekia 2001 m. lygio ir yra vienas žemiausių šalyje. Pagal šį rodiklį Utenos regionas užima 9 vietą lyginant su kitais regionais. Mažesnis užimtumo lygis stebimas tik Telšių regione.
70,0 Lietuvos Respublika 68,0 Alytaus apskritis 66,0 Kauno apskritis 64,0
64 metų),64 % Klaipėdos apskritis
– 62,0 60,0 Marijampolės apskritis 58,0 Panevėžio apskritis 56,0 Šiaulių apskritis 54,0 Tauragės apskritis
Užimtumo lygis Užimtumolygis (15 52,0 Telšių apskritis 50,0 Utenos apskritis
Vilniaus apskritis
2001m. 2002m. 2004m. 2005m. 2007m. 2008m. 2009m. 2011m. 2012m. 2006m. 2010m. 2003m. Pav. 17. Užimtumo lygis (15–64 metų) 2012 metais ir metinis pokytis, %
Nedarbo lygis Utenos apskrityje 2008-2011 metais sparčiai didėjo ir stabilizavosi tik 2012 metais. Jeigu 2001-2009 metų laikotarpyje Utenos regione nedarbo lygis buvo artimas šalies vidurkiui, tai 2011-2012 metais šis rodiklis buvo didžiausias šalyje – nedarbo lygis 2012 metais Utenos regione buvo 1,7 karto didesnis už šalies vidurkį ir siekė 22,6 proc. (žr. Pav. 18).
23
25,0 Lietuvos Respublika Alytaus apskritis 20,0 Kauno apskritis Klaipėdos apskritis 15,0 Marijampolės apskritis
10,0 Panevėžio apskritis
Nedarbo lygis, lygis, Nedarbo % Šiaulių apskritis 5,0 Tauragės apskritis Telšių apskritis - Utenos apskritis
Vilniaus apskritis
2001m.
2002m.
2003m.
2004m.
2005m.
2006m.
2007m.
2008m.
2009m.
2010m.
2011m. 2012m.
Pav. 18. Nedarbo lygis 2012 m. ir metinis pokytis, %
Remiantis Lietuvos darbo biržos duomenimis 2012 metų pabaigoje Utenos regione buvo registruota 13.923 bedarbiai, tuo tarpu 2013 metų liepos mėn. pabaigoje buvo registruota 11.708 bedarbių arba 2.215 mažiau nei 2012 metų pabaigoje. Darbo biržoje registruoti bedarbiai rugpjūčio 1 d. sudarė 13,3 proc. visų Utenos apskrities darbingo amžiaus gyventojų ir lyginant su 2012 metų pabaigą sumažėjo 14,19 proc.. Mažiausias nedarbas Molėtų ir Utenos savivaldybėse (po 11,4 proc.). Didžiausio nedarbo teritorija - Zarasų rajono savivaldybė (16,5 proc.). Daugiausiai registruotų bedarbių sumažėjo Anykščių, Ignalinos ir Molėtų rajonuose. Atitinkamai mažėjo ir bendras registruotų bedarbių nuo darbingo amžiaus gyventojų skaičius. Kaip ir bedarbių skaičiaus mažėjimo atveju, didžiausias nedarbo lygio mažėjimas buvo fiksuojamas Anykščių, Ignalinos ir Molėtų rajonuose. 2012 metais, kaip ir 2011 metais, didžiausias bedarbystės lygis išliko Ignalinos ir Zarasų rajonuose – atitinkamai 16,2 ir 16,5 proc.
Lentelė 4. Utenos regiono nedarbo lygio rodikliai. Registruotų bedarbių skaičius Bedarbių proc. nuo darb. amžiaus gyv.
2012-12 2013-07 Pokytis 2012-12 2013-07 Pokytis
Utenos apskritis 13.923 11.708 -15,91% 15,5 13,3 -14,19% Anykščių r. sav. 2.875 2.215 -22,96% 17,9 14,0 -21,79% Ignalinos r. sav. 2.058 1.610 -21,77% 20,2 16,2 -19,80% Molėtų r. sav. 1.685 1.349 -19,94% 14,2 11,4 -19,72% Utenos r. sav. 3.200 2.937 -8,22% 12,2 11,4 -6,56% Visagino m. sav. 2.190 1.905 -13,01% 14,5 13,2 -8,97% Zarasų r. sav. 1.915 1.692 -11,64% 18,4 16,5 -10,33%
Pažymėtina, kad net 33,5 proc. (iš viso 3.925 bedarbių) visų registruotų bedarbių sudarė ilgalaikiai bedarbiai.
Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis
Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis 2001-2008 m. nuolat ir sparčiai augo ( nuo 1.036,8 Lt iki 1.946,5 Lt), tačiau dėl ekonomikos recesijos 2009-2010 metais mažėjo (atitinkamai nuo 1.868,8 Lt iki 1.744,6 Lt). Atsigaunant šalies ir regiono ekonomikai vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis 2012 m. Utenos regione išaugo iki 1.831,3 Lt. Tai sudaro 86,23 proc. šalies vidurkio. Pagal šį rodiklį Utenos apskritis yra 5 vietoje iš 10 šalies apskričių, tačiau pažymėtina, kad darbo užmokesčio augimo tempas Utenos regione yra mažiausias šalyje. 2012 metais bruto darbo užmokesčio lygis šalyje vidutiniškai buvo 1,3 proc. mažesnis lyginant su 2008 metais fiksuotų didžiausiu darbo užmokesčio lygiu per visą 2001-2012 m. laikotarpį, tuo tarpu Utenos regione 2012 metais vidutinis bruto darbo užmokestis buvo 5,9 proc. mažesnis nei 2008 metais. Taip pat tenka
24 pastebėti Utenos regiono atskirų rajonų darbo užmokesčio dydžio netolygų pasiskirstymą. Didžiausias darbo užmokesčio lygis fiksuojamas Visagino ir Utenos rajonuose – atitinkamai 2.270 Lt/mėn. ir 1.838 Lt/mėn., o mažiausias Molėtų ir Zarasų rajonuose – atitinkamai 1.585 Lt/mėn. ir 1.539 Lt/mėn.
Pav. 19. Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis 2012 metais.
1.2.1. Bendrasis vidaus produktas2
Bendrasis Utenos regione sukurtas vidaus produktas 2011 m. padidėjo 7,18 proc. lyginant su 2010 m. ir pasiekė 3,96 mlrd. Lt, tačiau bendroje šalies vidaus produkto struktūroje regiono sukurtas BVP sumažėjo 5,13 proc. ir sudarė 3,7 proc. Pagal šiuos rodiklius Utenos regionas užėmė 7-tą vieta iš 10 šalies apskričių. Lyginamoji Utenos regiono sukurto BVP dalis bendroje šalies BPV struktūroje 2001-2011 m. laikotarpiu nuolat, išskyrus 2008-2009 m. laikotarpį, mažėjo (žr. Pav. 20).
12.000 4,7 4,7 4,6 10.000 4,6 4,5 4,5 8.000 4,4
4,3 4,3 . Lt.
6.000 4,1 4,1 4,1 Proc. mln 4,0 4.000 3,9 3,9 2.000 3,7 3,7
- 3,5
2004m. 2005m. 2006m. 2007m. 2008m. 2009m. 2010m. 2001m. 2002m. 2003m. 2011m.
Utenos regiono BVP, mln. litų Šalies vidurkis pagal apskritis, mln. Lt Utenos regiono BVP dalis, %
Pav. 20. BVP ir regionų dalis bendroje šalies struktūroje, %
Bendrasis vidaus produktas tenkantis vienam gyventojui 2011 m. padidėjo 10,04 proc. lyginant su 2010 m. ir sudarė 26,3 tūkst. Lt, o BVP, tenkantis vienam gyventojui, palyginti su šalies vidurkiu sudarė sumažėjo 3,35 proc. iki 74,9 proc. Pagal šiuos rodiklius Utenos regionas užėmė 5-tą vieta iš 10 šalies apskričių. Pažymėtina, kad 2010-2011 m. laikotarpiu pastebimas ženklus BVP, tenkantis vienam gyventojui, palyginti su regionų vidurkiu neigiamas atotrūkis. 2011 m. šis skirtumas sudarė 10 proc. (žr. Pav. 21).
2 Statistinė informacija už 2012 metus pagal apskritis nėra paskelbta. 25 40,0 90,0
35,0 88,0
30,0 86,0
25,0 84,0
. Lt. 20,0 82,0
Proc. mln 15,0 80,0
10,0 78,0
5,0 76,0
- 74,0 2001 m. 2002 m. 2003 m. 2004 m. 2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m. 2011 m.
BVP, vienam Utenos regiono gyventojui, tūkst. litų Šalies vidurkis pagal apskritis, tūkst. litų
BVP, vienam Utenos regiono gyventojui, % Šalies vidurkis pagal apskritis, %
Pav. 21. BVP tenkantis vienam gyventojui ir tenkančios dalies palyginimas su šalies vidurkiu, %
1.2.2. Tiesioginės užsienio ir materialinės investicijos3
Tiesioginių užsienio investicijų suma 2011 m. sumažėjo 14,2 proc. palyginti su 2010 metais ir siekė 242,5 mln. Lt. Investicijos tenkančios vienam gyventojui 2011 m. sudarė – 1.626 Lt arba tik 12,8 proc. šalies vidurkio. Vertinant 2001-2011 m. laikotarpį stebimas nors ir permainingas, tačiau nuoseklus investicijų augimas absoliutine prasme, tačiau atsižvelgus į Utenos regiono pritrauktų užsienio investicijų dalį lyginant su kitais regionais, galima pastebėti itin ženklų dalies sumažėjimą. Pagal tiesiogines užsienio investicijas 2001 m. Utenos regionas buvo 5 vietoje šalies mastu, t.y. 1,9 proc. visų tiesioginių užsienio investicijų šalyje, tačiau per 10 metų ši dalis sumažėjo daugiau kaip 2 kartus iki 0,6 proc. (žr. Pav. 22). Tokiu būdu pagal pritrauktas tiesiogines užsienio investicijas Utenos regionas smarkiai atsiliko ir tarp 10 šalies regionų buvo 9 vietoje.
350 3,0%
300 2,5% 2,5%
250 1,9% 2,0%
1,8% Proc. mln. Ltmln. 200 1,5% 1,3% 1,1% 1,1% 150 0,9% 1,0% 0,8% 0,9% 0,8% 0,6% 100 0,5% 2001 m.2002 m.2003 m.2004 m.2005 m.2006 m.2007 m.2008 m.2009 m.2010 m.2011 m.
Tiesioginės užsienio investicijos, mln. litų Investicijų dalis bendroje šalies investicijų struktūroje, proc. Pav. 22. Tiesioginės užsienio investicijos Utenos regione ir lyginamoji dalis šalies mastu.
Pažymėtina Utenos regiono atskirų rajonų pritrauktų investicijų skirtumai. 2001-2011 metų laikotarpiu, o taip pat ir 2011 metais daugiau kaip 80 proc. visų Utenos regiono pritrauktų užsienio investicijų teko Utenos rajonui (žr. Pav. 23).
3 Statistinė informacija už 2012 metus pagal apskritis nėra paskelbta. 26
Pav. 23. Tiesioginės užsienio investicijos 2011 metais, mln. Lt
Vertinant tiesiogines užsienio investicijas šalies pagal šalis investuotojas 2001-2011 m. laikotarpiu, didžiausio investicijų srauto buvo sulaukta iš Švedijos (64,3 proc.), Danijos (10,0 proc.), Vokietijos (8,8 proc.). Investicijos iš šių valstybių sudarė daugiau kaip 80 proc. visų investicijų. Kitų valstybių investicijos sudarė 16,8 proc. 2011 m. didžiausią tiesioginių užsienio investicijų šaltinio šalimi išliko Švedija – 77,6 proc., toliau sekė Norvegija – 7,3 proc. (žr. Pav. 24).
Švedija; 181,8; 78%
Norvegija; 17,2; Jungtinės 7% Valstijos; 1,2; 1% Danija; 7,4; 3% Baltarusija; 1,5; 1% Nyderlandai; 6,5; Prancūzija; 1,6; Vokietija; 4,4; 2% 3% 1% Latvija; 2,0; 1% Rusija; 5,4; 2% Ukraina; 2,6; 1% Pav. 24. Tiesioginės užsienio investicijos pagal šalis investuotojas 2011 m., mln. Lt ir proc.
Tiesioginės užsienio investicijos pagal ekonominės veiklos sektorius absoliučiai didžiąją dalimi buvo nukreiptos į apdirbamąją gamybą (78,2 proc. visų investicijų).
Materialinių investicijų suma Utenos regione 2011 m. siekė 597,6 tūkst. Lt arba 3,9 proc. visų šalies materialinių investicijų. 2011 metais materialinės investicijos lyginant su 2010 m. padidėjo 37,44 proc., tačiau pagal investicijų dydį Utenos regionas smarkiai atsiliko ir tarp 10 regionų buvo 8 vietoje (mažesnės investicijos buvo tik Marijampolės r ir Tauragės r. savivaldybėse). Materialinės investicijos vienam gyventojui 2011 metais siekė 3.961 Lt, tai sudarė 77,6 proc. šalies vidurkio. 2011 metais pastebimas materialinių investicijų padidėjimas absoliutine prasme, taip pat atsižvelgus į Utenos regiono materialinių investicijų dalį lyginant su kitais regionais, galima pastebėti neženklų investicijų dalies padidėjimą lyginant šalies mastu (žr. Pav. 22).
27 900.000 7,0% 800.000 700.000 6,0% 600.000 5,4% 5,0%
500.000 Lt
400.000 4,2% Proc. 3,9% 4,0% 300.000 3,7%
200.000 3,0% 2,8% 3,0% 100.000 2,7% 2,7% 0 2,0% 2004 m. 2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m. 2011 m.
Materialinės investicijos Investicijų dalis bendroje šalies investicijų struktūroje, proc.
Pav. 25. Materialinės investicijos Utenos regione ir lyginamoji dalis šalies mastu.
Kaip ir tiesioginių užsienio investicijų atveju, taip ir materialinių investicijų atveju pastebima Utenos regiono atskirų rajonų pritrauktų investicijų skirtumai. 2004-2011 m. laikotarpiu, o taip pat ir 2011 m. beveik 40 proc. visų Utenos regiono materialinių investicijų teko Visagino savivaldybei ir 30 proc. Utenos rajonui. Analogiškai skyrėsi ir materialinių investicijų suma tenkanti vienam gyventojui (žr. Pav. 25).
Pav. 26. Materialinės investicijos tūkst. Lt ir investicijų suma tenkanti vienam gyventojui.
1.2.3. Kultūra ir sportas
Utenos regione kultūros centrų 2012 m. dalyvių skaičius sumažėjo 22 proc. nuo 3.996 iki 3.116 dalyvių. Vertinant šalies mastu dalyvių skaičius buvo labai artimas šalies vidurkiui ir sudarė 8,0 proc. visų šalies kultūros centrų dalyvių (7 ta vieta vertinant pagal kitus šalies regionus). Utenos apskrityje 2012 m. per metus muziejuose apsilankė 147 tūkst. lankytojų, 8,1 proc. mažiau lyginant su 2011 metais. Sporto varžybų ir sveikatingumo renginių dalyvių skaičius 2012 m. padidėjo nuo 40.562 iki 46.050 (13,5 proc.) lyginant su 2011 metais.
1.2.4. Verslas ir pramonė
2013 m. sausio 1 d. Utenos apskrityje veikė 2 833 ūkio subjektai (šalyje - 86 929). Tai sudarė tik 3,3 proc. visų šalyje veikiančių ūkio subjektų. Tai yra vienas žemiausių rodiklių lyginant su kitais šalies regionais (9 vieta). Lyginant su 2012 m. ūkio subjektų padidėjo - 4,81 proc. Daugiausia ūkio subjektų registruota Utenos rajono savivaldybėje – 889 (31,4 proc.), Anykščių rajono savivaldybėje veikė 507 (17,9 proc.), Visagino – 478 (16,9 proc.), Molėtų – 385 (13,6 proc.), Zarasų - 317 (11,2 proc.) ir Ignalinos - 257 ūkio subjektas (9,1 proc.).
28 3.000 2.941 2.950 2.873 2.900 2.852 2.830 2.833 2.850 2.811
2.800 2.761 2.753 2.742 2.731 2.750 2.710 2.703 2.700 2.650 2.600
2.550
2002m.
2003m.
2004m.
2005m.
2006m.
2007m.
2008m.
2009m.
2010m.
2011m.
2012m. 2013m.
Pav. 27. Veikiančių ūkio subjektų pasiskirstymas šalyje ir pokyčiai Utenos regione.
Vertinant ūkio subjektų pasiskirstymą pagal darbuotojų skaičių Utenos regione 2013 m. pradžioje 64 proc. visų ūkio subjektų sudaro smulkaus verslo įmonės, kuriose dirba iki 4 darbuotojų. 14 proc. visų įmonių dirba nuo 5 iki 10 darbuotojų, 7,6 proc. 10–19 darbuotojų, 7,4 proc. 20–50 darbuotojai, 4,5 proc. 50–100 darbuotojai. Įmonių, turinčių daugiau kaip 100 darbuotojų 2013 metų pradžioje iš viso buvo 70 ir jos sudarė tik 2,5 proc. visų įmonių skaičiaus. Lyginant su 2012 metais, tokių įmonių skaičius išliko nepakitęs. Pagal ekonominės rūšies veiklas vyrauja aptarnavimo, didmeninės ir mažmeninės prekybos, meninė, pramoginė ir poilsio organizavimo, statybos, transporto ir saugojimo, švietimo, žemės ūkio, miškininkystė ir žuvininkystės veiklos. Šios veiklos sudarė daugiau kaip 80 proc. visų veiklų. Šis pasiskirstymas išliko pastovus visu laikotarpiu, išskyrus aptarnavimo, didmeninės ir mažmeninės prekybos veiklas. Pagal pajamų grupes Utenos apskrityje 2013 m. pradžioje 51,5 proc. ūkio subjektų sudaro smulkios, iki 50 tūkst. pajamų grupės verslo įmonės. Nuo 50 tūkst. iki 250 tūkst. Lt pajamų grupės įmonės sudaro 20,4 proc. Iki 1 mln. litų pajamų grupės įmonės sudaro 15,1 proc. Atitinkamai daugiau kaip 1 mln. pajamų grupės įmonės sudaro 13,0 proc. 2011 m. šalies įmonių apyvarta siekė 211 mlrd. Lt, o Utenos apskrityje 4,37 mlrd. Lt. Lyginant su 2010 m. šalyje įmonių apyvarta išaugo 15,64 proc., o Utenos apskrityje perpus mažiau – 7,82 proc.
1.2.5. Turizmas
Turizmo informacijos centrų lankomumas
Iš viso 2012 metais Utenos regiono turizmo informacijos centruose (TIC) apsilankė 29.143 lankytojų (23,30 proc. daugiau nei 2011 metais). Analizuojant Lietuvos ir užsienio turistų apsilankymo centruose statistiką, galima pastebėti, kad lankytojų srautai yra ženkliai segmentuoti. 2012 metais, o taip pat ir visu laikotarpiu, daugiausiai turizmo informacijos centruose apsilankė Lietuvos turistai (72,13 proc. visų lankytojų). Atitinkamai užsienio turistai sudarė 27,87 proc. visų lankytojų. Didžiausio lankytojų srauto sulaukė Utenos ir Zarasų rajonų TIC, tačiau analizuojant duomenis pagal rajonus pastebimas itin ženklus turistų srautų pasiskirstymas. Lietuvos turistai sudarė didžiąją dalį Anykščių, Molėtų ir Utenos rajonų TIC lankytojų dalį (atitinkamai 94,43 proc., 88,03 proc. ir 88,91 proc.), o Ignalinos ir Zarasų rajonų TIC sulaukta ženkliai daugiau užsienio turistų (atitinkamai 47,88 proc. ir 65,24 proc.). Atskirai išskirtinas užsienio turistų Zarasų TIC lankomumas. Šiame centre 2012 metais apsilankė daugiausiai užsienio turistų iš visų Utenos regiono TIC ir tai sudarė daugiau nei pusė visų Utenos regiono TIC registruotų užsienio turistų (67,94 proc.).
29 Vertinant TIC užsienio lankytojų srautus pagal šalis iš kurios jie atvyko, pastebima, kad daugiausiai užsienio turistų apsilankiusių TIC 2012 metais sulaukta iš Latvijos (26,13 proc.), Rusijos (21,41 proc.), Lenkijos (8,15 proc.), Vokietijos (7,42 proc.), Baltarusijos (4,80 proc.), Estijos (3,66 proc.), Prancūzijos (2,51 proc.). Turistų srautas iš šių valstybių visu laikotarpiu sudarė daugiau kaip 80 proc. visų TIC lankytojų Utenos regione.
Lentelė 5. Lankytojų skaičius Utenos regiono turizmo informacijos centruose.4 TIC Anykščių Ignalinos Molėtų Utenos Zarasų Iš viso Proc. Iš viso pagal valstybes 5.190 1.489 5.488 8.518 8.458 29.143 100,00% Lietuva 4.901 776 4.831 7.573 2.940 21.021 72,13% Užsienis 289 713 657 945 5.518 8.122 27,87%
Užsienis 289 713 657 945 5.518 8.122 100,00% Latvija 107 89 85 137 1.704 2.122 26,13% Rusija 38 57 95 151 1.398 1.739 21,41% Lenkija 9 37 45 35 536 662 8,15% Nenurodyta - 14 24 3 587 628 7,73% Vokietija 25 131 70 33 344 603 7,42% Baltarusija 3 9 37 135 206 390 4,80% Estija - 33 9 51 204 297 3,66% Prancūzija 33 47 38 19 67 204 2,51% Kitos šalys (31) 74 296 254 381 472 1.477 18,19%
Apgyvendinimo įstaigų rodikliai
Statistikos departamento duomenimis 2012 m. iš viso Utenos regione buvo 54 apgyvendinimo įstaigų (be kaimo turizmo sodybų), tai sudarė 5,2 proc. visų šalies apgyvendinimo įstaigų skaičiaus. Iš jų daugiausiai buvo poilsio namų (namelių) – 18 (33,3 proc.), viešbučių – 14 (25,9 proc.) ir privataus apgyvendinimo sektoriaus – 13 (24,1 proc.). Pagal šį rodiklį Utenos regionas buvo 5 vietoje lyginant su kitais šalies regionais. Palyginti su 2011 m. įstaigų skaičius sumažėjo 6,9 proc., kai tuo tarpu šalyje įstaigų skaičius padidėjo 6,8 proc. Vertinant situaciją Utenos regione pagal rajonus, didžiausią apgyvendinimo įstaigų koncentracija buvo Molėtų rajone. Šiame rajone buvo 19 įstaigų (35,2 proc.). Zarasų rajone buvo įsikūrusios 10 įstaigų (18,5 proc.), Utenos rajone 9 įstaigos (16,7 proc.), Ignalinos rajone 8 įstaigos (14,8 proc.), o Anykščių ir Visagino rajonuose po 4 įstaigas (atitinkamai 7,4 proc.). Vertinant 2001-2010 m. laikotarpį pastebima apgyvendinimo įstaigų skaičiaus regione nuosaiki didėjimo tendencija, tačiau 2011-2012 m. laikotarpiu stebima apgyvendinimo įstaigų skaičiaus sumažėjimas. Tuo tarpu, išskyrus 2009 metus, šalyje apgyvendinimo įstaigų skaičius nuosekliai ir sparčiai didėjo. 70 1.200 Lietuvos Respublika 60 1.000 Utenos apskritis 50 800 Anykščių r. sav. 40 600 Ignalinos r. sav. 30 400 20 Molėtų r. sav. 10 200 Utenos r. sav. - - Visagino sav.
Zarasų r. sav.
2002m. 2003m. 2004m. 2005m. 2006m. 2007m. 2008m. 2009m. 2010m. 2011m. 2012m. 2001m. Pav. 28. Apgyvendinimo įstaigų skaičius Utenos regione.
4 Statistikos departamento ir Utenos regiono TIC informacija.
30
Utenos regione 2012 m. iš viso apgyvendinimo įstaigose buvo 1.039 numerių ir 3.320 vietų, tai sudarė atitinkamai 4,6 proc. ir 6,1 proc. visų šalies apgyvendinimo vietų ir numerių skaičiaus. Pagal šiuos rodiklius Utenos regionas buvo 5 vietoje lyginant su kitais šalies regionais. Palyginti su 2011 m. numerių skaičius sumažėjo 0,6 proc., o vietų skaičius padidėjo 8,2 proc., kai tuo tarpu šalyje numerių skaičius padidėjo 3,6 proc., o vietų skaičius padidėjo 4,9 proc. Vertinant situaciją Utenos regione pagal rajonus, daugiausiai apgyvendinimo įstaigose esančių numerių ir vietų buvo Molėtų rajone. Šiame rajone iš viso buvo 542 (52,2 proc.) numerių ir 1.775 (53,5 proc.) visų Utenos regiono apgyvendinimo įstaigų vietų. Ignalinos rajone atitinkamai buvo 166 (16,0 proc.) numerių ir 597 (18,0 proc.) vietų. Kituose rajonuose apgyvendinimo numerių ir vietų skaičius buvo pasiskirstęs tolygiai – vidutiniškai 83 numeriai (~ 8 proc.) ir 237 vietos (~ 7 proc.). Didžiausias numerių ir vietų apgyvendinimo įstaigose skaičiaus padidėjimas buvo stebimas Utenos ir Zarasų rajonuose (21,0/21,9 ir 23,1/35,4 proc.), o sumažėjimas Visagino rajone (54,7/58,5 proc.). 1.400 25.000 Lietuvos Respublika 1.200 20.000 Utenos apskritis 1.000 Anykščių r. sav. 800 15.000 Ignalinos r. sav. 600 10.000 400 Molėtų r. sav. 5.000 200 Utenos r. sav. - - Visagino sav.
Zarasų r. sav.
2001m.
2002m.
2003m.
2004m.
2005m.
2006m.
2007m.
2008m.
2009m.
2010m. 2011m. 2012m. Pav. 29. Apgyvendinimo įstaigose esančių numerių skaičiaus pokyčiai
4.000 60.000 Lietuvos Respublika 3.500 50.000 3.000 Utenos apskritis 40.000 2.500 Anykščių r. sav. 2.000 30.000 Ignalinos r. sav. 1.500 20.000 Molėtų r. sav. 1.000 10.000 Utenos r. sav. 500 - - Visagino sav.
Zarasų r. sav.
2001m.
2002m.
2003m.
2004m.
2005m.
2006m.
2007m.
2008m.
2009m.
2010m. 2011m. 2012m. Pav. 30. Apgyvendinimo įstaigose esančių vietų skaičiaus pokyčiai
2012 m. Utenos regione Viešbučių numerių užimtumas sudarė 35,1 proc. Pagal šį rodiklį Utenos regionas buvo 5 vietoje lyginant su kitais šalies regionais. Palyginti su 2011 m. užimtumas padidėjo 46,9 proc., kai tuo tarpu šalyje užimtumas padidėjo tik 2,2 proc. Vertinant situaciją Utenos regione pagal rajonus, didžiausias viešbučių numerių užimtumas buvo Anykščių rajone – 54,5 proc. Toliau sekė Visagino rajonas – 30,0 proc., Molėtų rajonas – 26,1 proc. ir Utenos rajonas – 25,4 proc. Tuo tarpu Ignalinos rajone užimtumas siekė 24,5 proc., o Zarasų rajone 12,6 proc. Pažymėtina, kad viešbučių numerių užimtumas Utenos regione 2001-2011 m. laikotarpiu buvo mažiausias šalyje, tačiau 2012 metais augo sparčiausiai šalyje.
31 60 Lietuvos Respublika 50 Alytaus apskritis Kauno apskritis 40 Klaipėdos apskritis 30 Marijampolės apskritis 20 Panevėžio apskritis Šiaulių apskritis 10 Tauragės apskritis - Telšių apskritis Vilniaus apskritis
Utenos apskritis
2003m.
2004m.
2005m.
2006m.
2007m.
2008m.
2009m.
2010m. 2011m. 2012m. Pav. 31. Viešbučių numerių užimtumas šalyje ir regionuose
Dėl šios priežasties vertinant ketvirtinius Utenos regiono ir šalies vidurkio viešbučių numerių užimtumo rodiklius, galima pastebėti viešbučių numerių užimtumo Utenos regione atotrūkio nuo šalies vidurkio mažėjimo tendenciją (Pav. 32). 70,0 60,0 50,0 40,0 30,0 20,0
Proc. 10,0 0,0 -10,0 -20,0 -30,0 -40,0 1 2 3 4 1 2 3 4 1 2 3 4 1 2 3 4 1 2 3 4 1 2 3 4 1 2 3 4
2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012
Skirtumas Utenos apskritis Lietuvos Respublika
Pav. 32. Viešbučių numerių užimtumas
Analizuojant mėnesinius ir ketvirtinius Utenos regiono apgyvendinimo įstaigų numerių užimtumo ir turistų srautų duomenis pastebima ženkli sezoniškumo įtaka užimtumo ir turistų srautų rodikliams. Vertinant 2006-2012 m. laikotarpio mėnesinius numerių užimtumo duomenis galima pastebėti, kad žiemos periodu apgyvendintų turistų skaičius visu laikotarpiu kito nežymiai, tačiau mažėjo vasaros sezono turistų srautas. Tai nulėmė bendrą turistų srauto mažėjimo tendenciją. Pažymėtina, kad vertinant sezoniškumą ir turistų srautus pagal atskirus Utenos regiono rajonus, išryškėja ženklūs skirtumai: sezoniškumas menkai stebimas Utenos rajone ir Visagino savivaldybėje, o turistų srauto didėjimas pastebimas Anykščių, Molėtų ir Utenos rajonuose. 2012 m. iš viso Utenos regione buvo apgyvendinta 41.026 turistų, tai sudarė 2,1 proc. visų šalyje apgyvendintų turistų skaičiaus. Pagal šį rodiklį Utenos regionas buvo 6 vietoje lyginant su kitais šalies regionais. Palyginti su 2011 m. turistų srautas padidėjo 4,5 proc., kai tuo tarpu šalyje apgyvendintų turistų padaugėjo 10,3 proc. Vertinant situaciją Utenos regione pagal rajonus, daugiausiai apgyvendintų turistų buvo Molėtų rajone. Šiame rajone iš viso buvo apgyvendinta 23.513 (57,3 proc.) visų Utenos regiono turistų. Anykščių rajone buvo apgyvendinta 5.606 (13,7 proc.), o Ignalinos rajone 4.755 (11,6 proc.) turistų. Kituose rajonuose apgyvendintų turistų srautas buvo pasiskirstęs tolygiai – vidutiniškai 2.384 (~ 5,8 proc.) visų turistų. Didžiausias apgyvendintų turistų skaičiaus sumažėjimas 2012 m. buvo pastebimas Visagino, Zarasų ir Ignalinos rajonuose – atitinkamai 34,2 proc., 30,1 proc. ir 20,9 proc. Tuo tarpu Utenos rajone apgyvendintų turistų pagausėjo 32,7 proc., Anykščių rajone 29,9 proc., o Molėtų rajone 14,0 proc. Pažymėtina, kad 2010-2012 m. laikotarpiu
32 šalyje sparčiai gausėjo apgyvendintų turistų (27,3 proc.), tačiau Utenos regione turistų srautas sumažėjo 6,8% proc. 70.000 2.500.000 Lietuvos Respublika 60.000 2.000.000 Utenos apskritis 50.000 Anykščių r. sav. 40.000 1.500.000 Ignalinos r. sav. 30.000 1.000.000 20.000 Molėtų r. sav. 500.000 10.000 Utenos r. sav. - - Visagino sav.
Zarasų r. sav.
2001m.
2002m.
2003m.
2004m.
2005m.
2006m.
2007m.
2008m.
2009m.
2010m. 2011m. 2012m. Pav. 33. Apgyvendintų turistų skaičius Utenos regione.
Vertinant apgyvendintų turistų srautus pagal šalis iš kurios jie atvyko, pastebima, kad 85,3 proc. apgyvendintų turistų yra iš Lietuvos, o 14,7 proc. iš užsienio valstybių (įskaitant ES nares). Daugiausiai užsienio turistų Utenos regionas 2012 metais sulaukė iš Vokietijos (19,89 proc.), Latvijos (19,24 proc.), Rusijos (14,67 proc.), Prancūzijos (5,25 proc.), Estijos (5,13 proc.), Lenkijos (4,65 proc.), Suomijos (4,40 proc.), Nyderlandų (3,79 proc.), Ukrainos (2,57 proc.), Jungtinės Karalystės (2,53 proc.). Turistų srautas iš šių valstybių visu laikotarpiu sudarė ~ 80 proc. visų apgyvendintų turistų Utenos regione. Vertinant turistų srautų tendencijas pastebimas turistų iš Latvijos ir Rusijos skaičiaus didėjimas. 3.500 Vokietija 3.000 Latvija
2.500 Rusija Prancūzija 2.000 Estija 1.500 Lenkija 1.000 Suomija Nyderlandai 500 Ukraina - Jungtinė Karalystė 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012
Pav. 34. Turistų Utenos regione srautai pagal šalis
Kaimo turizmas
2012 m. iš viso Utenos regione buvo 175 kaimo turizmo sodybų. Tai sudarė 28,9 proc. visų šalies kaimo turizmo sodybų skaičiaus. Pagal šį rodiklį Utenos regionas pirmavo šalyje visu laikotarpiu. Palyginti su 2011 m. sodybų skaičius sumažėjo 4,9 proc. Šalyje sodybų skaičius taip pat mažėjo 1,6 proc. Vertinant situaciją Utenos regione pagal rajonus, galima pastabėti, kad kaimo turizmo sodybos labai tolygiai pasiskirsčiusios regione. Visuose rajonuose, išskyrus Anykščių rajoną ir Visagino savivaldybę, vidutiniškai buvo 38 sodybos. Anykščių rajone jų buvo 25. Vertinant kaimo turizmo sodybų skaičiaus pokyčius 2003-2012 m. laikotarpiu pastebimas nežymus, tačiau stabilus sodybų skaičiaus didėjimas išskyrus 2005-2006 m. šuolį ir mažesnį didėjimą 2010 m. 2005-2006 m. kaimo turizmo sodybų skaičiaus didėjimas sietinas su 2004-2006 m. Europos sąjungos struktūrinių fondų paramos priemonėmis kaimo turizmo plėtrai (žr. Pav. 35). Pažymėtina, kad 2006-2012 metų laikotarpiu šalyje sparčiai gausėjo kaimo turizmo sodybų (13,9 proc.), tuo tarpu Utenos regione sodybų sumažėjo (-5,9 proc.).
33 700 Lietuvos Respublika 600 Alytaus apskritis 500 Kauno apskritis 400 Klaipėdos apskritis 300 Marijampolės apskritis Panevėžio apskritis 200 Šiaulių apskritis 100 Tauragės apskritis - Telšių apskritis Vilniaus apskritis
Utenos apskritis
2003m.
2004m.
2005m.
2006m.
2007m.
2008m.
2009m.
2010m. 2011m. 2012m. Pav. 35. Kaimo turizmo sodybų skaičius.
2012 m. iš viso Utenos regione kaimo turizmo sodybose iš viso buvo 2390 vietų, tai sudarė 18 proc. visų šalies kaimo turizmo sodybų vietų skaičiaus. Pagal šį rodiklį Utenos regionas buvo 2 vietoje lyginant su kitais šalies regionais. Palyginti su 2011 m. vietų skaičius sumažėjo 11,1 proc. (vienas didžiausių rodiklių šalyje), tuo tarpu šalyje vietų skaičius sumažėjo 1,8 proc. Pažymėtina, kad pagal vidutinį vietų skaičių vienoje kaimo turizmo sodyboje Utenos regione esančios sodybos yra pačios mažiausios lyginant su šalies vidurkiu ir kitais regionais. Vidutiniškai vienos sodyboje 2012 metais buvo 14 vietų, tuo tarpu šalies vidurkis yra 22 vietos vienoje sodyboje t.y. 1,5 karto mažesnis rodiklis. Taip pat galima pastebėti skirtingas tendencijas šalyje ir Utenos regione. Pažymėtina, kad 2006-2012 m. laikotarpiu šalyje sparčiai gausėjo vietų kaimo turizmo sodybose (41,1 proc.), tuo tarpu Utenos regione vietų sodybose sumažėjo (-12,0 proc.). Šalyje stebima kaimo turizmo sodybų stambėjimo tendencija, tačiau Utenos regione stebima atvirkštinė tendencija – kaimo turizmo sodybos smulkėją, vidutinis vietų skaičius jose mažėja.
14.000 45 Lietuvos Respublika Lietuvos Respublika 40 12.000 Alytaus apskritis Alytaus apskritis 35 10.000 30 Kauno apskritis Kauno apskritis 8.000 25 Klaipėdos apskritis Klaipėdos apskritis 6.000 20 Marijampolės apskritis Marijampolės apskritis 15 4.000 Panevėžio apskritis Panevėžio apskritis 10 Šiaulių apskritis Šiaulių apskritis 2.000 5 Tauragės apskritis Tauragės apskritis - - Telšių apskritis Telšių apskritis
Utenos apskritis Utenos apskritis
2003m.
2004m.
2005m.
2003m. 2006m.
2007m. 2004m.
2008m.
2005m. 2009m.
2010m. 2006m.
2011m.
2007m.
2012m.
2008m.
2009m.
2010m. 2011m. 2012m. Vilniaus apskritis Vilniaus apskritis
Pav. 36. Bendras ir vidutinis vietų skaičius kaimo turizmo sodybose
2012 metais iš viso Utenos regione buvo apgyvendinta 41,9 tūkst. turistų kaimo turizmo sodybose, tai sudarė 16,1 proc. visų šalyje apgyvendintų turistų skaičiaus. Pagal šį rodiklį Utenos regionas buvo 4 vietoje lyginant su kitais šalies regionais. Palyginti su 2011 metais turistų srautas padidėjo 5,8 proc., tuo tarpu šalyje apgyvendintų turistų padaugėjo 3,1 proc. Vertinant situaciją Utenos regione pagal rajonus, daugiausiai apgyvendintų turistų buvo Molėtų ir Utenos rajonuose. Šiuose rajonuose iš viso buvo apgyvendinta 21,0 tūkst. turistų (50,1 proc.) – atitinkamai 10,8 tūkst. (25,8 proc.) ir 10,2 tūkst. (24,3 proc.). Zarasų rajone buvo apgyvendinta 8,6 tūkst. (20,5 proc.), Ignalinos rajone 6,3 tūkst. (15,0 proc.), o Anykščių rajone 6,0 tūkst. (14,3 proc.) turistų. Didžiausias apgyvendintų turistų skaičiaus mažėjimas buvo Utenos rajone, Visagino savivaldybėje ir Ignalinos rajone – atitinkamai 53,9 proc., 45,6 proc. ir 36,5 proc. Tuo tarpu Molėtų rajone 20,5 proc. pagausėjo apgyvendintų turistų. Vertinant poilsiautojų srautų kaimo turizmo sodybose tendencijas galima pastebėti, kad Utenos regione turistų srautų augimas yra ženkliai mažesnis nei bendrai stebimas šalyje.
34 Vertinant pagal šalis iš kurių atvyko kaimo turizmo poilsiautojai, 92 proc. kaimo turizmo poilsiautojų sudaro Lietuvos gyventojai ir tik 8 proc. užsienio turistų.
350 Lietuvos Respublika 300 Alytaus apskritis 250 Kauno apskritis 200 Klaipėdos apskritis 150 Marijampolės apskritis Panevėžio apskritis 100 Šiaulių apskritis 50 Tauragės apskritis - Telšių apskritis Vilniaus apskritis
Utenos apskritis
2003m.
2004m.
2005m.
2006m.
2007m.
2008m.
2009m.
2010m. 2011m. 2012m. Pav. 37. Apgyvendintų poilsiautojų kaimo turizmo sodybose Utenos regione
Vietinis turizmas
Be atvykstamojo turizmo kita itin svarbi turizmo sritis yra vietinis turizmas. 2012 metais iš viso Utenos regione apsilankė 406,4 tūkst. vietinių vienadienių lankytojų ir 178,6 tūkst. turistų (vienos ir daugiau nakvynių). Lyginant su 2011 metų duomenimis, vienadienių lankytojų srautai kito nežymiai (sumažėjo 0,9 proc.), tuo tarpu turistų srautai sumažėjo 8,0 proc. Pažymėtina, kad nuo 2007 metų vienadienių lankytojų srautas sumažėjo beveik 100 tūkst. lankytojų, tačiau turistų srautas kito labai nežymiai ir vidutiniškai minėtu laikotarpiu sudarė ~ 200 tūkst. turistų per metus (žr. Pav. 38).
600,0
500,0
400,0
300,0
200,0
100,0
- 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012
Vienadienių lankytojų skaičius, tūkst. Turistų skaičius, tūkst.
Pav. 38. Vietinis turizmas: lankytojų skaičius.
Vertinant vietinių lankytojų ir turistų išlaidas galima pastebėti, kad vienadienių lankytojų išlaidos nuo 2007 metų nors ir nežymiai, tačiau nuosekliai mažėjo ir 2012 metais iš viso sudarė 44,1 mln. Lt (lyginant su 2011 metais sumažėjo 12,33 proc.), o turistų išlaidos šiuo laikotarpiu augo, nors 2012 metais ir sumažėjo 9,86 proc. iki 25,6 mln. Lt, lyginant su 2011 metais (žr. Pav. ).
35 60,0
50,0
40,0
30,0
20,0
10,0
- 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012
Vienadienių lankytojų išlaidos, mln. Lt Turistų išlaidos, mln. Lt
Pav. 39. Vietinis turizmas: lankytojų išlaidos.
Atitinkamai tai nulėmė, kad santykinės vieno turisto išlaidos nuolatos augo, o vienadienio lankytojo išlaidos išliko praktiškai nepakitusios visu 2007-2012 metų laikotarpiu. Pažymėtina, kad tiek vieno vienadienio lankytojo, tiek Utenos regiono turisto santykinės išlaidos visu laikotarpiu buvo mažesnės nei šalies vidurkis.
200,0 180,0 160,0 140,0 120,0 100,0 80,0 60,0 40,0 20,0 - 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012
Šalies vienadienio lankytojo vidutinės išlaidos, Lt Šalies turisto vidutinės išlaidos, Lt Utenos regiono vienadienio lankytojo vidutinės išlaidos, Lt Utenos regiono turisto vidutinės išlaidos, Lt
Pav. 40. Vietinis turizmas: vieno lankytojo išlaidos.
Vertinant vietinių turistų srautų ir išlaidų pasiskirstymą pagal atvykimo tikslus ir transporto būdą galima pastebėti, kad vyraujantis kelionės būdas yra autotransportas (lengvieji automobiliai ir autobusai), o kelionės tikslas giminių ir draugų lankymas bei laisvalaikis, poilsis ir atostogos.
Lentelė 6. Vietiniu lankytojų srautų pasiskirstymas pagal kelionės tikslus ir transporto tipą. Lengvieji Kitos Lankytojų skaičius, tūkst. Autobusai Traukiniai Dviračiai Iš viso automob. transp. pr. Laisvalaikis, poilsis ir atostogos 114,6 18,5 0,4 1,1 1,4 136,0 Verslas, profesiniai interesai 28,0 4,3 0,1 0,3 0,3 33,0 Giminių ir draugų lankymas 191,5 22,0 2,4 3,2 1,2 220,3 Sveikatingumo tikslai 21,8 7,0 - - 0,2 29,0 Apsipirkti 62,4 11,6 0,1 4,0 0,2 78,3 Nuosavo sodo namelio, sodybos lankymas 43,4 4,4 - 2,6 - 50,4 Kitas 28,9 6,7 - 2,2 0,9 38,7 Iš viso 490,6 74,5 3,0 13,4 4,2 585,7
36 Lentelė 7. Vietiniu lankytojų išlaidų pasiskirstymas pagal kelionės tikslus ir transporto tipą. Lengvieji Kitos Lankytojų išlaidos, mln. Lt Autobusai Traukiniai Dviračiai Iš viso automob. transp. pr. Laisvalaikis, poilsis ir atostogos 15,8 1,3 - - - 17,1 Verslas, profesiniai interesai 3,9 0,1 - - - 4,0 Giminių ir draugų lankymas 20,5 2,1 0,2 - - 22,8 Sveikatingumo tikslai 2,2 0,5 - - - 2,7 Apsipirkti 12,1 1,9 - 0,4 - 14,4 Nuosavo sodo namelio, sodybos lankymas 4,0 0,2 - - - 4,2 Kitas 3,5 0,5 - 0,1 - 4,1 Iš viso 62,0 6,6 0,2 0,5 - 69,3
1.3. Svarbiausi regiono socialinei ir ekonominei būklei darantys įtaką veiksniai, regiono plėtros tendencijos ir problemos Apibendrintai pagrindiniai Utenos regiono socialinės ir ekonominės būklės rodikliai pateikti 1 lentelėje.
Lentelė 8. Utenos regiono pagrindiniai makroekonomikai rodikliai VIETA RODIKLIS REIKŠMĖ ŠALYJE Plotas, km2 7 201 5 Gyventojų skaičius 2013 m. pradžioje 146 080 9 Vidutinis metinis gyventojų skaičius 2012 m. 147 629 9 Gyventojų skaičius, tūkst.( Paskaičiuoti remiantis Lietuvos Respublikos 2011 150,9 9 m. gyventojų ir būstų surašymo rezultatais) Gyventojų tankis 2013 m. pradžioje 20,29 10 Bendrasis vidaus produktas, mln. Lt 2011 m. 3 964,6 7 Apskrities sukurta BVP dalis, % 2011 m. 3,7 7 BVP vienam gyventojui, tūkst. Lt 2011 m. 26,3 5 BVP vienam gyventojui, palyginti su šalies vidurkiu, % 2011 m. 74,9 5 Tiesioginės užsienio investicijos, mln. Lt 2011 m. 243 9 Tiesioginės užsienio investicijos vienam gyventojui, litai 1 626 9 Materialinės investicijos, tūkst. Lt 2011 m. 597 639 8 Materialinės investicijos vienam gyventojui, Lt 2011 m. 3 961 6 Vidutinis mėnesinis bruto užmokestis, 2012 m. 1 831 5 Bedarbystės lygis, % 2013 rugpjūčio 1 d. 13,3 10 Užimtųjų skaičius, tūkst. 2012 m. 55,3 9 Vidaus ir tarptautinė migracija 2012 m. (Neto migracija) -1 833 4
Atlikus analizę ir įvertinus pagrindinius Utenos regiono makroekonominius ir socialinius rodiklius galima išskirti svarbiausius Utenos regiono socialinei ir ekonominei būklei darančius įtaką veiksnius, regiono plėtros tendencijas ir problemas, į kurias atsižvelgus turėtų būti formuojamos regiono plėtros strateginės nuostatos, tame tarpe ir susijusios su turizmo plėtra. Demografiniai veiksniai. Atsižvelgiant į gyventojų skaičiaus ir demografinės sudėties esamus rodiklius ir stebimus pokyčius, pagrindinė problema yra ilgalaikis ir sparčiausias šalyje gyventojų skaičiaus mažėjimas. Per daugiau kaip 10 metų stebimi tik keli trumpalaikiai periodai, kai gyventojų mažėjimo pokytis nors ir išliko neigiamas, tačiau buvo artimas šalies vidurkiui. Pagrinde šie neigiami pokyčiai yra nulemti didžiausios šalyje neigiamos natūralios gyventojų kaitos, kuri yra įtakota nepalankių gimstamumo ir mirtingumo rodiklių. Ilguoju periodų stabiliai išliekant mažiausiam šalyje 1000 gyventojų tenkančiam gimstamumo ir didžiausiam mirtingumo rodikliui, atitinkamai yra sąlygojama didžiausią neigiama natūrali gyventojų kaita. Gyventojų sudėties demografiniai pokyčiai Utenos regione – didėjanti pensijinio amžiaus gyventojų dalis ir mažėjantis darbingo amžiaus ir vaikų
37 skaičius bendroje gyventojų sudėtyje sąlygoja tolimesnę neigiamą natūralios gyventojų kaitos tendenciją ir gyventojų skaičiaus mažėjimą. Gyventojų skaičiaus mažėjimas galėtų būti bent iš dalies kompensuojamas teigiamą vietine migracija, tačiau vietinės migracijos rodiklis Utenos regione visu laikotarpiu išliko neigiamas ir didėjo. Situacija švelnina, tik sąlyginai mažesni tarptautinės migracijos mastai Utenos regione palyginti su situacija šalyje ir kituose šalies regionuose. Nepalanki demografinė situacija ir neigiamos tendencijos lemia sunkumus su kuriais jau šiuo metu susiduria verslo sektorius. Tai ypač neigiamai įtakoja į vietinę rinką orientuotų paslaugų sektoriaus įmonių padėtį, kadangi mažėjantis, tame tarpe ir darbingo amžiaus, gyventojų skaičius mažina bendrą vietinių (regiono) gyventojų vartojimo ir perkamosios galios lygį. Tokiu būdu itin svarbus tampa vietinio ir atvykstamojo turizmo skatinimas, siekiant pritraukti gausesnį ir didesnės perkamosios galios regiono lankytojų srautą, taip užtikrinant aukštesnį vartojimo lygį ir papildomas pajamas. Šiuo atveju itin svarbu savalaikis veiksmų ir priemonių planas, kadangi nesiimant priemonių sumažėjęs vartotojų skaičius ir vartojimo lygis lemtų paslaugų sektoriaus susitraukimą, o šių paslaugų prieinamumas ir platus bei įvairiapusis pasirinkimas regione yra vienas iš pagrindinių faktorių nulemiančių regiono patrauklumą vietos ir užsienio turistams. Vertinant demografinės situacijos įtaką viešųjų paslaugų sektoriui, būtina pažymėti, kad dėl mažėjančio gyventojų tankio tampa sunku užtikrinti efektyvų viešųjų paslaugų teikimą t.y. esant mažam gyventojų tankiui tampa ekonomiškai neefektyvu išlaikyti platų viešųjų paslaugų (pvz. priešgaisrinės, sveikatos apsaugos, mokslo ir švietimo ir pan.) tinklą, o koncentruojant šių paslaugų teikimą atskiruose centruose tampa sudėtinga užtikrinti operatyvų paslaugų suteikimą ir/arba prieinamumą. Darbo rinkos veiksniai. Regiono plėtra itin neigiamą įtaka turi didžiausias šalyje nedarbo lygis ir vienas mažiausių gyventojų užimtumo rodiklių. Vertinant paskutinių metų duomenis stebimas lėtesnis nei šalies vidurkis nedarbo lygio mažėjimas ir užimtumo didėjimas. Išliekant šioms tendencijoms nepalanki situacija darbo rinkoje neabejotinai turės neigiamų padarinių bendrai regiono plėtrai bei socialiniai padėčiai. Nors regione fiksuojamas aukštas nedarbo lygis ir didelis darbo ieškančių žmonių skaičių, tačiau atsižvelgiant į tai, kad net trečdalis visų registruotų bedarbių Utenos regione yra ilgalaikiai bedarbiai, verslo sektorius ateityje susidurs su vis didėjančiu darbuotojų trūkumu. Tai lems ir bendras regiono gyventojų skaičius mažėjimas bei laisvų aukštos kvalifikacijos darbuotojų pasirinkimo trūkumas, kadangi daugumoje atveju ilgalaikiai bedarbiai neturi reikalingų įgūdžių arba turimi įgūdžiai neatitinka darbo rinkos poreikių, o taip pat dažnai ši bedarbių grupė stokoja motyvacijos ir pasirengimo darbui. Tokiu būdu reikalingų darbuotojų trūkumas silpnins verslo sektoriaus tame tarpe ir turizmo plėtros galimybes. Trūkstamų darbuotojų problemą galėtų išspręsti vietinės migracijos mastų didėjimas, tačiau dėl mažesnio nei šalies vidurkis darbo užmokesčio lygio Utenos regionas yra mažiau patrauklus kitų šalies regionų gyventojams, todėl naujų darbuotojų pritraukimas į regioną gali būti komplikuotas. Darbo užmokesčio lygio pakėlimas savo ruožtu sąlygotų prekių ir paslaugų kainų lygio didėjimą, tokiu būdu sumažėtų konkurencinis regiono patrauklumas ir pranašumas. Atsižvelgiant į šiuo veiksnius reikalingas efektyvus priemonių planas leisiantis padidinti regiono patrauklumą kitų regionų darbingo amžiaus gyventojams, vietinės migracijos mastą, tuo pačiu neprarandant konkurencinio patrauklumo. Tiesioginės užsienio ir materialios investicijos. Santykinė tiesioginių užsienio ir materialinių investicijų dalis tenkanti Utenos regionui yra viena mažiausių šalyje. Analizuojant ilgojo laikotarpio duomenis pastebima, kad tiesioginių užsienio investicijų dalis nuosekliai mažėjo visu laikotarpiu. Ši tendencija gali sutrukdyti spartesnei Utenos regiono turizmo plėtrai ir neigiamai įtakoti viso ūkio augimą. Šiuo atveju reikalinga gerinti bendrą investicinį klimatą regione sukuriant palankią ir patrauklią investicinę aplinką, inicijuojant ir išorei pristatant konkrečius verslo plėtros projektus, skatinant viešojo ir privataus sektoriaus sanglaudą ir bendradarbiavimą. Verslo sektorius. Utenos regione vyrauja nedideli ūkio subjektai. 85 proc. visų ūkio subjektų sudaro iki 20 darbuotojų ir iki 1 mln. apyvartos įmonės. Nepakankamas stambių verslo subjektų galinčių sukurti daugiau darbo vietų skaičius neigiamai įtakoja nedarbo lygio mažinimo galimybes. Iš kitos pusės, mažėjantis gyventojų skaičius ir aukštos kvalifikacijos darbuotojų trūkumas stabdo verslo
38 sektoriaus plėtrą. Optimalus variantas esamoje situacijoje yra tolygiai regione pasiskirsčiusio smulkaus ir vidutinio „šeimos“ verslo skatinimas ir plėtra. Šiuo atveju itin svarbu tampa įgyvendinti priemones galinčias padidinti regiono lankytojų skaičių. Vietos ir užsienio turistų srautų padidėjimas sudarytų sąlygas kurtis gausesniam smulkiajam verslui. Tokiu būdu tai leistų sumažinti nedarbo lygį, pagerinti socialinę regiono būklę, kas savo ruožtu sukurtų patrauklesnę aplinką ir sąlygas vietinei migracijai. Turizmo sektorius. Nors šalyje pastaraisiais metais pastebimas vietinio ir atvykstamojo turizmo mastų augimas, tačiau Utenos regione stebima lankytojų srautų mažėjimo tendencija. Tai suponuoja, kad nepaisant didelio regiono turizmo plėtros potencialo jis nėra pilnai išnaudojamas, nepakankamai išvystytas ar įgyvendintas veiksmų ir priemonių planas siekiant padidinti regiono lankytojų skaičių. Vertinant užsienio turistų srautus pastebima, kad didžiausio jų srauto sulaukiama Zarasų rajone, tačiau kituose regiono rajonuose šis srautas yra ženkliai mažesnis. Tai rodo, kad užsienio turistai nėra linkę aplankyti kitus rajonus ar visą regioną. Siekiant didinti užsienio turistų srautą ir tolygų pasiskirstymą, reikalinga glaudesnis rajonų bendradarbiavimas, informacijos mainai ir bendrų regiono turizmo maršrutų ir/arba trasų formavimas. Nors vieno užsienio turisto išlaidos yra didesnės nei vietinio turisto, tačiau itin didelis dėmesys turėtų būti skiriamas ir vietiniam turizmui, kadangi Lietuvos gyventojai sudaro absoliučią daugumą apgyvendinimo įstaigų ir kaimo turizmo sodybų lankytojų dalį ir tokiu būdu absoliutine reikšme vietinių turistų išlaidos sudaro didžiąją dalį turizmo pajamų. Vertinant vietinių lankytojų išlaidas pagal regiono lankymo trukmę galima konstatuoti, kad nors vieno vietinio turisto (vienos ir daugiau nakvynių) išlaidos yra didesnės nei vieno vienadienio lankytojo, tačiau šis skirtumas nėra itin žymus ir dėl didesnio vienadienių lankytojų srauto bendroje sumoje vietinių vienadienių lankytojų išlaidos yra 1,7 karto didesnės nei vietinių turistų, todėl formuojant turizmo plėtros kryptis reikalinga orientuoti veiksmų priemones į kuo ilgesnį vienadienių lankytojų „užlaikymą“ regione, tačiau nebūtinai siekiant lankytojų apgyvendinimo. Analizuojant atskirus turizmo sektoriaus rodiklius pastebimas turistų apgyvendinimo sektoriaus susitraukimas Utenos regione. Atsižvelgiant į esamą apgyvendinimo įstaigų užimtumo neigiamą atotrūkį nuo šalies užimtumo vidurkio, tai artimiausiu metu neturi neigiamos įtakos turizmo plėtrai regione. Taip pat nors Utenos regione mažėjo kaimo turizmo sodybų ir vietų skaičius, tačiau atsižvelgiant į poilsiautojams tenkančių vietų skaičių palyginti su šalies vidurkiu, tai taip pat neturi neigiamos įtakos turizmo plėtrai regione. Nors 2012 metais Utenos regiono apgyvendinimo įstaigų užimtumo rodiklis ženkliai padidėjo, tačiau vis dar išliko žemesnis nei šalies vidurkis, todėl apgyvendinimo sektoriaus plėtra artimiausiu metu neturėtų būti pagrindinis turizmo plėtros prioritetas.
39 II. STRATEGINIŲ IR TERITORIJŲ PLANAVIMO SPRENDINIŲ, SUSIJUSIŲ SU TURIZMO KRYPČIŲ, PRODUKTŲ IR PASLAUGŲ PLĖTRA, ANALIZĖ
Tikslas – Atlikti strateginių ir teritorijų planavimo sprendinių, susijusių su turizmo krypčių, produktų ir paslaugų plėtra, analizę. Užduotis –Išanalizuoti Utenos regiono savivaldybių teritorijose galiojančius bendrųjų, detaliųjų ir specialiųjų teritorijų planavimo, susijusių su turizmo krypčių produktų ir paslaugų plėtra, dokumentų sprendinius. Analizė atlikta remiantis šiais strateginio ir teritorijų planavimo dokumentais: . Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas (Patvirtintas LR Seimo 2002-10-29 nutarimu Nr. IX-1154); . Nacionalinių autoturizmo trasų specialusis planas (patvirtintas 2009-02-23 LR ūkio ministro įsakymu Nr. 4-67); . Nacionalinis vandens turizmo trasų specialusis planas (patvirtintas 2009-02-23 LR Ūkio ministro įsakymu Nr. 4-67); . Utenos apskrities teritorijos bendrasis (generalinis) planas (patvirtintas LR Vyriausybės 2011- 11-02 nutarimu Nr. 1318)
Su turizmo plėtra susiję parengti ir patvirtinti, parengti bet nepatvirtinti, šiuo metu rengiami rajonų lygmens bendrieji, detalieji ir specialieji planai:
Anykščių rajono savivaldybė . Anykščių rajono savivaldybės teritorijos bendrasis planas (patvirtintas Anykščių rajono Savivaldybės tarybos 2008-06-26 sprendimu Nr. TS-223); . Anykščių miesto bendrasis planas (patvirtintas Anykščių rajono Savivaldybės tarybos 2010-04- 13 sprendimu Nr. TS-142);
. Anykščių regioninio parko tvarkymo planas (patvirtintas LR aplinkos ministro 2008-12-31 įsakymu Nr. D1-699); . Anykščių regioninio parko planavimo schema. patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. D1-699 (Žin., 2009, Nr. 7-250); . Anykščių regioninio parko zonavimo schema (Patvirtinta LR Vyriausybės 1998-12-10 nutarimu Nr. 1416); . Šeimyniškėlių medinės pilies istorinio ir kultūrinio paveldo panaudojimo pažintinio turizmo plėtrai Anykščių rajone detalusis planas (patvirtintas Anykščių rajono Savivaldybės tarybos 2005-08-25 sprendimu Nr. TS-249); . Aktyvaus turizmo pramogų parko Anykščiuose prie Kalitos kalno, Kalno g. Anykščių mieste detalusis planas (patvirtintas Anykščių rajono Savivaldybės tarybos 2009-01-29 sprendimu Nr. TS-55); . Anykščių miesto istorinės dalies nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialusis planas; . A.Vienuolio namo – muziejaus, A.Baranausko klėtelės, A.Vienuolio kapo nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialusis planas; . Penkių sodybų gatvinio kaimo, Pakalnių k. Kavarsko sen. nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialusis planas; . Anykščių rajono turizmo ir rekreacinių teritorijų specialusis planas; . Anykščių miesto neužstatytų erdvių kraštovaizdžio formavimo ir poilsio organizavimo specialusis planas;
. Devynių rekreacinės paskirties žemės sklypų detalusis planas; . Senojo Niūronių etnografinio kaimo išplanavimo ir pritaikymo dabartinei turizmo infrastruktūrai detalusis planas; . Kriokšlio rekreacinės zonos detalusis planas;
40 . Teritorijos, Tilto gatvėje Anykščių mieste, detalusis planas; . Žemės sklypo suformavimo „Medžių lajų komplekso“ statybai detalusis planas;
. Anykščių miesto šiaurinio aplinkelio specialusis planas; . Anykščių rajono dviračių takų specialusis planas; . Mažojo dviračių tako nuo šaltinio ,,Karalienės liūnas“ iki Anykščių miesto ribos specialusis planas.
Ignalinos rajono savivaldybė . Ignalinos miesto bendrasis planas (Patvirtintas Ignalinos rajono savivaldybės tarybos 2012 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T-42.);
. Ignalinos rajono savivaldybės teritorijos bendrasis planas (Parengtas, viešai apsvarstytas, suderintas. Vykdomi baigiamojo etapo darbai – plano tikrinimas); . Dūkšto miesto ir priemiestinių Ažukarklinės bei Kaniūkų kaimų bendrasis planas (Parengtas, viešai apsvarstytas, suderintas. Vykdomi baigiamojo etapo darbai – plano tikrinimas); . Vidiškių kaimo detalusis planas (Parengtas, viešai apsvarstytas, suderintas. Vykdomi baigiamojo etapo darbai – plano tikrinimas); . Ignalinos AE regiono plėtros bendrojo plano koncepcija;
. Aukštaitijos nacionalinio parko tvarkymo specialusis planas; . Ignalinos rajono savivaldybės teritorijos turizmo ir rekreacijos specialusis planas; . Ignalinos rajono savivaldybės teritorijos dviračių infrastruktūros plėtros specialusis planas;
Molėtų rajono savivaldybė . Molėtų miesto bendrasis planas (Patvirtintas Molėtų rajono savivaldybės tarybos 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. B1-174); . Molėtų rajono teritorijos bendrasis planas (Patvirtintas 2008 m. birželio 19 d. Molėtų rajono Savivaldybės tarybos sprendimu Nr. B1-111); . Dubingių miestelio bendrasis planas (Patvirtintas Molėtų rajono savivaldybės tarybos 2011 m. vasario 22 d. sprendimu Nr. B1-1);
Utenos rajono savivaldybė . Utenos miesto teritorijos bendrasis planas (Patvirtintas 2008-10-30 Utenos rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. TS-276) . Utenos rajono teritorijos bendrasis planas (Patvirtintas 2008-10-30 Utenos rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. TS-277) . Žiemos sporto komplekso su slidinėjimo trasa įrengimas žemės sklype Viešeikių k., Utenos rajone (Patvirtintas detalusis planas 2010-08-26 Utenos rajono savivaldybės tarybos sprendimu). . Teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo nustatymas Sudeikių turistinio kempingo žemės sklype Sudeikių k., Utenos rajone (Patvirtintas detalusis planas 2011-10-27 Utenos rajono savivaldybės tarybos sprendimu). . Visuomenės poreikiams skirtų naudoti paplūdimių teritorijų Utenos rajono seniūnijose detalusis planas (Patvirtintas 1998-12-29 Utenos rajono savivaldybės tarybos sprendimu).
. Dviračių transporto infrastruktūros plėtros Utenos miesto ir miesto plėtros teritorijoje bei jungčių su Leliūnų, Vyžuonų, Sudeikių, Daugailių, Tauragnų, Kuktiškių miesteliais ir Pakalnių kaimo centru specialusis planas (Numatomas parengti)
41 . Žemės sklypo suformavimas poilsiavietei įrengti prie Ilgio ežero Antilgės k., Utenos rajone (Rengiamas detalus planas). . Žemės sklypo suformavimas poilsiavietei įrengti prie Labės ežero Tauragnų mstl., Utenos rajone (Rengiamas detalus planas).
Visagino rajono savivaldybė . Visagino miesto bendrasis planas; . Visagino savivaldybės bendrasis planas; . Ignalinos AE regiono plėtros bendrojo plano koncepcija;
. Visagino miesto poilsio ir pramogų centro detalusis planas; . Pagrindinio Visagino miesto stadiono detalusis planas; . Kultūros namų „Banga“ komplekso Visagine, Parko g. 16, detalusis planas; . Dviračių takų įrengimo Visagino savivaldybės teritorijoje specialusis planas;
. Visagino miesto turistinės stovyklavietės detalusis planas (Parengtas, nepatvirtintas); . Visagino miesto sveikatingumo ir laisvalaikio komplekso detalusis planas (Parengtas, nepatvirtintas); . Visagino miesto Visagino alėjos (nuo Taikos g. ir Kosmoso g. sankryžos iki Partizanų g.) detalusis planas (Parengtas, nepatvirtintas); . Visagino miesto paplūdimio I mikrorajone detalusis planas (Parengtas, nepatvirtintas); . Visagino miesto paplūdimio II mikrorajone detalusis planas (Parengtas, nepatvirtintas); . Apžvalgos aikštelės, esančios Šaškių kaime, detalusis planas (Rengiamas)
Zarasų rajono savivaldybė
. Zarasų miesto bendrojo plano koncepcija (Patvirtinta Zarasų rajono savivaldybės tarybos 2013 m. vasario 21 d. sprendimu Nr. T-40); . Zarasų rajono savivaldybės bendrasis planas;
. Zarasų miesto turizmo ir rekreacijos specialusis planas (Patvirtinta Zarasų rajono savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr. T- 246)
2.1. Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas (toliau – LR bendrasis planas) yra pagrindinis teritorijų planavimo dokumentas, reguliuojantis šalies teritorijos naudojimo ir tvarkymo ilgalaikę strategiją. Planas Lietuvos teritorijoje išskirta 40 rekreacinių arealų, kurių ribas dažniausiai lemia rekreacinis gamtinės ir kultūrinės aplinkos turtingumas. Rekreacijos (turizmo) teritorinės plėtros galimybės numatytos pagal arealų patrauklumo kategorijas ir rekreacinės plėtros potencialą. Rekreaciniai arealai pagal patrauklumą skirstomi į atskiras kategorijas: labai didelio ir didelio potencialo rekreaciniai arealai; vidutinio potencialo rekreaciniai arealai; gana mažo ir mažo potencialo rekreaciniai arealai. Tuo pačiu numatyti plėtros lygmenys: nacionalinis, regioninis, lokalinis bei tikslinė specializacija pagal plėtotinas rekreacijos rūšis: poilsis gamtoje, sportinė, verslinė, pažintinė, pramoginė ir gydomoji rekreacija. Rekreacinio aptarnavimo centrai skirstomi pagal reikšmę (nacionalinės ir regioninės svarbos, su papildoma (ne)priskiriama užsienio turistų aptarnavimo terminalo funkcija) bei pagal specializaciją (bendrojo turizmo, pažintinio turizmo, poilsio gamtoje, kurortinio gydymo). Dauguma šalyje numatytų plėtoti rekreacinio aptarnavimo centrų yra daugiafunkcinio pobūdžio ir jungia 2–3 rekreacinės
42 specializacijos kryptis. Gydomosios (sanatorinės) rekreacijos plėtojimo tikslu yra numatoma išplėsti kurortinių vietovių tinklą įtraukiant į jį Anykščių bei Zarasų vietoves. Bendrasis planas numato Rytų Aukštaitijos turistiniam regionui svarbių nacionalinės svarbos specializuoto pažintinio turizmo trasas:
. Nacionalinis reprezentacinis kultūrinio turizmo maršrutas – „Lietuvos istorijos ir kultūros vėrinys“; . Regioniniai gamtinio ir kultūrinio pobūdžio „Aukštaitijos parkų žiedą . Eurovelo sistemos trasų „Rytų Europos taką” (Nr. 11);
Vienas iš prioritetų, numatytų Bendrajame plane rekreacinių teritorijų tvarkymo nuostatoms įgyvendinti, susijęs būtent su aukščiau išvardintų svarbiausių nacionalinės svarbos rekreacinių arealų, tarp jų ir Ignalinos-Molėtų, stiprinimu. Atskirai Plane išskirti nedideli miestai, turintys palankias sąlygas plėtoti turizmo ir poilsio centrus: Anykščiai, Molėtai, Ignalina, Zarasai. Rekreacinių teritorijų tvarkymo nuostatoms įgyvendinti nustatyti šie su Utenos regionu susiję prioritetai:
. stiprinti Ignalinos–Molėtų, Anykščių–Ukmergės nacionalinės svarbos rekreacinius arealus, atnaujinant esamus poilsio namus ir sukuriant kempingų tinklą, plėtojant poilsio kaime bei pramogų paslaugas; . plėtoti turizmo ir poilsio centrus Anykščiuose, Molėtuose, Ignalinoje, Zarasuose; . įrengti numatytą Aukštaitijos reprezentacinį valstybinių parkų žiedą;
Su Utenos regionu susijusios LR bendrajame plane rekreacijos (turizmo) teritorinės plėtros galimybės numatytos pagal arealų patrauklumo kategorijas ir rekreacinės plėtros potencialą: . labai didelio ir didelio potencialo rekreaciniai arealai, sudarantys nacionalinės svarbos rekreacines sistemas, yra Ignalinos–Molėtų, Anykščių–Ukmergės; . vidutinio potencialo rekreaciniai arealai, sudarantys regioninės reikšmės rekreacines sistemas, yra šie: Dubingių, Dusetų–Zarasų; . gana mažo ir mažo potencialo rekreaciniai arealai, sudarantys lokalinės svarbos rekreacines sistemas, yra Rokiškio–Utenos, Dūkšto–Visagino.
43
Pav. 41. Utenos regiono rekreacinės teritorijos5
5 Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas (Patvirtintas LR Seimo 2002-10-29 nutarimu Nr. IX-1154) 44 2.2. Nacionalinių autoturizmo trasų specialusis planas Nacionalinio lygmens autoturizmo specialiajame plane suformuotas nuoseklus trasų tinklas, apimantis visus Lietuvos regionus ir didžiausio rekreacinio potencialo vietoves. Vientisas trasų tinklas sudaro galimybes kurti įvairius turizmo produktus, lanksčiai įkomponuoti regioninius ir vietinius maršrutus, pasirinkti įvairios trukmės keliones skirtingų amžiaus grupių, keliavimo stiliaus ir poreikių turistams. Anykščių, Ignalinos, Molėtų ir Zarasų rajonai yra dalis nacionalinės autoturizmo trasos „Aukštaitijos keliai“ (Vilnius – Molėtai – Ignalina – Dūkštas (Zarasai) – Dusetos – Rokiškis – Kupiškis – Anykščiai – Ukmergė – Molėtai), kuri reprezentuoja kalvotus ir ežeringus Aukštaitijos kraštovaizdžius, gamtinę įvairovę ir poilsį gamtoje. Šio plano sprendiniuose pateikti lankytinų objektų, siejamų su Nacionalinio lygmens autoturizmo trasų tinklu, sąrašai, buvusių dvarų sodybų, kuriose skatinama turizmo paslaugų plėtra sąrašas.
2.3. Nacionalinis vandens turizmo trasų specialusis planas Nacionalinių vandens turizmo trasų specialiojo planavimo tikslai yra: (i) nustatyti vandens turizmo plėtojimo prioritetines teritorijas (vietoves); (ii) pateikti didelį rekreacinį potencialą turinčias vandens turizmo trasas, nustatyti šių trasų infrastruktūros plėtros prioritetus, įgyvendinimo etapus bei priemones; (iii) sudaryti sąlygas vandens turizmo trasų infrastruktūros techniniam projektavimui ir projektų įgyvendinimui. Specialiojo plano sprendiniais siekiama inicijuoti vandens turizmo plėtrą Lietuvoje, skatinti turistus rinktis aktyvaus turizmo būdus, taip pat sukurti vandens turizmo trasų infrastruktūrą, taip gerinant turizmo ir poilsiavimo sąlygas bei apribojant turistų daromą žalą gamtai ir aplinkai. Rytų Aukštaitijos turistiniam regionui aktualios Nacionalinės vandens turizmo trasos yra Aukštaitijos ežeryno ir Žeimenos (su Lakaja ir Dubinga) turistinė trasa bei Šventosios turistinė trasa (su Antalieptės mariomis ir Sartų ežeru). Šventosios upės pakrantėse Anykščių rajone pagal planą numatyti įrengti 33 viešosios turizmo infrastruktūros objektai (stovyklavietės, kempingai, poilsiavietės, prieplaukos, automobilių stovėjimo aikštelės). Visa infrastruktūra skirta aktyviam poilsiui gamtoje. Pagal nustatytus potencialių vandens turizmo trasų tinklo kriterijus, viena iš nacionalinių vandens turizmo trasų – Žeimenos upės, Aukštaitijos ežeryno, Dubingos ir Lakajos upės turistinė trasa, kuri vingiuoja ir Ignalinos rajono teritorijoje. Specialiajame plane pažymima, kad vandens turizmo trasų infrastruktūrą sudaro turistinės trasos, poilsio ir nakvynės vietos (atokvėpio vietos, poilsiavietės, stovyklavietės, kempingai, automobilių stovėjimo vietos, prieplaukos), taip pat trasų ženklinimas vietovėje (stendai, ženklai), lankstinukuose ar kitose rinkodaros priemonėse.
2.4. Utenos regiono teritorijos bendrojo plano sprendiniai Utenos regiono teritorijos bendrojo plane numatyta rekreacinių išteklių eksploatavimas ir turizmo infrastruktūros plėtra, kadangi ateityje kaimo vietovių gyvybingumą lems netradicinės veiklos, tarp jų ir kaimo turizmas, todėl rekreacinių išteklių eksploatavimas tam tikrose teritorijose paveiks regiono gyventojų užimtumo struktūrą, taip pat ir kaimo plėtrą. Bendrajame plane išskiriami teritorijos naudojimo funkciniai prioritetai:
. intensyvios rekreacijos plėtra, urbanizacija, infrastruktūros plėtra – Anykščių, Molėtų, Zarasų miestų ekonominės ir socialinės plėtros arealų teritorijos; . urbanizacija, intensyvios rekreacijos plėtra, infrastruktūros plėtra – Ignalinos miesto ekonominės ir socialinės plėtros zonos teritorija; . urbanizacija, intensyvios rekreacijos plėtra, pramonės plėtra – Vidiškių ekonominės ir socialinės plėtros zonos teritorija; . urbanizacija, intensyvios rekreacijos plėtra – svarbiausių kitų lokalinio lygmens gyvenviečių sistemos centrų ekonominės ir socialinės plėtros zonų teritorijos; . urbanizacija, intensyvios rekreacijos plėtra, verslinės žuvininkystės plėtra – Dūkšto ekonominės ir socialinės plėtros arealo teritorijos, apimančios Parsvėto ežero akvatoriją;
45 . konservacija, ekstensyvios rekreacijos plėtra, tausojantis miškų ūkis – Aukštaitijos nacionalinio parko, Anykščių, Asvejos, Gražutės, Labanoro, Sartų regioninių parkų ir Kamastos kraštovaizdžio draustinio teritorijos; . konservacija, ekstensyvios rekreacijos plėtra, verslinės žuvininkystės plėtra – teritorijos prie Dysnų ir Dysnykščio ežerų; . konservacija, ekstensyvios rekreacijos plėtra, tausojančio žemės ūkio plėtra – teritorijos Ignalinos rajono savivaldybės labiausiai į rytus nutolusioje dalyje (apima Adutiškio– Guntauninkų miškų biosferos poligoną, Birvėtos biosferos poligoną ir kita); . konservacija, ekstensyvios rekreacijos plėtra – teritorijos prie Ignalinos rajono savivaldybės pietinės ribos (patenka Milašiaus telmologinis draustinis); . intensyvaus miško ūkio plėtra, intensyvios rekreacijos plėtra, tausojančio žemės ūkio plėtra – centrinėje regiono dalyje išsidėstęs arealas, apimantis Utenos rajono savivaldybės pietrytines, Ignalinos rajono savivaldybės vakarines ir Zarasų rajono savivaldybės palyginti nedideles pietvakarines teritorijas (arealas neapima saugomų teritorijų, priskirtų kitam funkcinių prioritetų arealui); . tausojančio miškų ūkio plėtra, tausojančio žemės ūkio plėtra, ekstensyvios rekreacijos plėtra – teritorijos vakarinėje (Anykščių rajono savivaldybėje), rytinėje (Ignalinos rajono savivaldybėje), pietinėje (Molėtų rajono savivaldybėje) ir šiaurinėje (Zarasų rajono savivaldybėje) apskrities dalyse, nepriskirtos kitiems funkcinių prioritetų arealams; . intensyvios rekreacijos plėtra – teritorijos, koncepcijoje apibrėžtos kaip intensyvios rekreacijos plėtros arealai, ir teritorijos prie kitų apskrityje esančių ežerų; . intensyvios rekreacijos plėtra, verslinės žuvininkystės plėtra – teritorijos prie Alaušo (Utenos rajono savivaldybėje), Alaušų (Molėtų rajono savivaldybėje), Arino, Avilio, Čičirio, Drūkšių (šiaurinė dalis), Dūrių, Galuonų, Imbrado, Kiemento, Makio, Pravalo, Spenglo ežerų; . intensyvios rekreacijos plėtra, tausojančio žemės ūkio plėtra, tausojančio miškų ūkio plėtra – didelio ploto arealas apskrities centrinėje dalyje (Anykščių rajono savivaldybės rytinės teritorijos, Utenos rajono savivaldybės teritorijos nuo Utenos miesto šiaurės kryptimi, nedidelės teritorijos Zarasų rajono savivaldybės vakariniame pakraštyje); . intensyvaus žemės ūkio plėtra, tausojančio miškų ūkio plėtra, ekstensyvios rekreacijos plėtra – teritorijos vakarinėje Anykščių rajono savivaldybės dalyje, rytuose ribojamos Anykščių regioninio parko riba; . tausojančio žemės ūkio plėtra, tausojančio miškų ūkio plėtra, ekstensyvios rekreacijos plėtra – arealas centrinėje regiono dalyje, apimantis teritorijas, nepriskirtas kitiems funkcinių prioritetų arealams, taip pat kitiems funkciniams prioritetams nepriskirtos teritorijos Ignalinos rajono savivaldybės centrinėje ir rytinėje dalyse, Molėtų rajono savivaldybės pietinėje dalyje, Zarasų rajono savivaldybės vakarinėje dalyje.
Siekiant plėtoti turizmą Utenos regione, planuojama sujungti LR teritorijos bendrajame plane nustatytų rekreacinių arealų plėtrą ir kurti bendrą rekreacinių teritorijų ir viešosios turizmo infrastruktūros sistemą. Ją sudarytų šios teritorijos:
. kurortinės teritorijos; . rekreacijos paslaugų centrai; . rekreacinės statybos arealai; . viešosios turizmo infrastruktūros plėtros teritorijos.
Utenos regiono bendrajame plane Anykščių, Ignalinos ir Zarasų miestuose numatoma plėtoti kurortinio (sanatorinio) gydymo, turizmo ir poilsio infrastruktūra ir paslaugos, todėl miestų bendruosiuose planuose atsižvelgiant į Utenos regioninio bendrojo plano sprendinius turi būti ir yra numatomos teritorijos apgyvendinimo paslaugoms plėtoti, kuriose teikiamos gydymo, antirecidyvinės, sveikatą grąžinančios, fizinės kultūros, dietinio maitinimo, sveikatingumo, reabilitacijos ir kitos paslaugos, tam tikslui naudojant gamtinius gydomuosius ir rekreacinius išteklius. Miestų bendrųjų planų sprendiniais užtikrinama gamtinių gydomųjų išteklių apsauga, nustatoma išteklių naudojimo intensyvumas ir pobūdis, užstatytų teritorijų ir želdynų santykis, būdingas kurortams, suformuota
46 viešoji turizmo infrastruktūra (pėsčiųjų ir dviračių takai, informacijos sistema, viešieji paplūdimiai ir želdynai, sporto, sveikatingumo aikštelės ir kita). Palūšėje, Strigailiškyje, Kavarske, Burbiškyje, Bebrusuose, Kaulakiuose, Mindūnuose, Balninkuose ir Dubingiuose, Dusetose ir Salake plėtojama sveikatingumo, fizinės kultūros, maitinimo, pramogų infrastruktūra ir paslaugos. Kaip rekreacijos paslaugų centrus numatoma plėtoti šias gyvenvietes: Antalieptę, Antazavę, Degučius, Dūkštą, Inturkę, Kurklius, Linkmenis, Mačionis, Palūšę, Saldutiškį, Svėdasus, Suvieką, Sudeikius, Tauragnus. Šiose vietovėse plėtojamos tokios turizmo paslaugos: kelionės organizavimo, turizmo informacijos, apgyvendinimo, vežimo, maitinimo, pramogų ir kitos. Planas numato, kad turi būti parengti šių teritorijų bendrieji ar detalieji planai, kuriuose būtų rezervuotos teritorijos viešajai turizmo infrastruktūrai (pėsčiųjų ir dviračių takai, informacijos sistema, viešieji paplūdimiai, sporto, sveikatingumo aikštelės ir kita) plėtoti, suformuotos palankios sąlygos plėtoti turizmo paslaugas. Turizmo paslaugos, apskričių ir savivaldybių viešoji turizmo infrastruktūra ir privačios paslaugos (tarp jų motelių, kempingų, kaimo turizmo, laisvalaikio ir pramogų) plėtojamos visoje apskrities teritorijoje, kur to nedraudžia teisės aktais nustatyti veiklos apribojimai. Viešosios higienos ir sanitarijos paslaugos automobilių turistams plėtotinos pakelės miestuose ir miesteliuose, prie turizmo informacijos ir lankytojų centrų, degalinėse ir prie turizmo paslaugų objektų. Siekiant geriau naudoti regiono rekreacinius išteklius, numatoma plėtoti vasaros ir žiemos sporto bei pramogų veiklą. Naujus sporto ir sveikatingumo kompleksus siūloma įrengti Zarasuose, o esamus plėtoti Anykščiuose ir Ignalinoje. Be to, Pavirinčių kaime (Anykščių rajono savivaldybė) ir Dysnų ežero apylinkėse (Ignalinos rajono savivaldybė) tikslinga įrengti golfo laukus. Utenos regione iki 2017 metų bendromis savivaldybių ir valstybės institucijų pastangomis siūloma įrengti šias turizmo trasas ar jų atkarpas:
Dviračių turizmo: . Giedraičiai–Luokesa–Molėtai–Balninkai–Kurkliai–Anykščiai–Leliūnai (Utenos r. sav.)– Pakalniai–Utena–Sudeikiai–Užpaliai–Dusetos–Antalieptė– Štadviliai–Zarasai su atšaka Anykščiai–Andrioniškis–Viešintos; . „Aukštaitijos dviračių žiedas“;
Automobilių turizmo: . Nacionalinės automobilių turizmo trasos „Aukštaitijos keliai“ atkarpą Vilnius (Vilniaus regionas)–Dubingiai–Molėtai–Mindūnai–Labanoras (Vilniaus regionas) –Palūšė–Ignalina– Kazitiškis–Dūkštas–(atšaka į Zarasus)–Dusetos–Antazavė– kryptis į Panevėžio apskritį ir Molėtai–Anykščiai–Viešintos–Kupiškis (Panevėžio regionas);
Vandens turizmo: . Šventosios upės (per Kavarską, Anykščius, Užpalius (Utenos rajono savivaldybė), Dusetas, Antalieptę iki Dūkšto ežero); . Aukštaitijos ežeryno (nuo Palūšės Aukštaitijos nacionaliniame parke esančiais ežerais ir upeliais).
Rekreacinės statybos arealuose išskirtos viešosios turizmo infrastruktūros plėtros teritorijos, kuriose valstybės, savivaldybių ir privačių asmenų lėšomis būtų įrengiami viešo naudojimo paplūdimiai, stovyklavietės, pažintiniai ir pramogų takai, apžvalgos aikštelės ir kita. Nekilnojamojo kultūros paveldo objektai naudojami atsižvelgiant į galimybes pritaikyti juos gyvenamajai, reprezentacinei, sociokultūrinei paskirčiai ir turizmo, paslaugų, infrastruktūros ir ūkio plėtros poreikiams išsaugant jų vertingąsias savybes ir aplinkos kontekstą. Bendrajam turizmui Utenos regione prioritetiškai naudotini:
. kultūros paveldo objektai, esantys prie svarbiausių turizmo trasų; . išlikusios dvarų sodybos ir jų fragmentai; . kultūrine verte pasižymintys sakralinio architektūros paveldo objektai; . lankymui pritaikomi piliakalniai; . etnografiniai kaimai. 47 Specializuotam kultūriniam pažintiniam turizmui Utenos regione naudotini: . kultūros paveldo objektai, esantys atokiau nuo svarbiausių turizmo trasų; . intensyviam lankymui netinkamos archeologinės ir memorialinės vietovės: pilkapynai, senosios kapinės ir kitos laidojimo vietos, genocido vietos.
Kultūros paveldo objektai, siejami su turizmo trasomis, esantys rekreaciniuose arealuose, taip pat turizmo plėtros zonoje ir netoli jos, turi būti pirmiausia pažymimi ir ruošiami intensyvesniam lankymui. Prioritetiškai turistų lankymui ruošiami kultūros paveldo objektai, esantys prie dviračių turizmo (ne toliau kaip 5 kilometrai nuo trasos) ir automobilių turizmo (ne toliau kaip 20 kilometrų nuo trasos) trasų. Dvarų sodybų naudojimo perspektyva siejama su rekreacinio naudojimo ir turizmo plėtra regione, taip pat gyvenamąja, reprezentacine, žemės ūkio ir smulkiąja pramoninės gamybos, sociokultūrine veikla ir amatų plėtra. Į Kultūros paveldo objektų registrą įtrauktos dvarų sodybos tvarkomos pagal jų apsaugos reikalavimus. Turizmo paslaugas (maitinimo, apgyvendinimo, pramogų, laisvalaikio, techninio aptarnavimo, kaimo turizmo) plėtoja privatus verslas. Jos gali būti plėtojamos prie nacionalinių ir regioninių dviračių ir automobilių turizmo trasų visur, kur to nedraudžia teisės aktais nustatyti veiklos apribojimai. Ypač skatintina turizmo paslaugų plėtra (motelių, kempingų ir kita) šiose buvusiose dvarų sodybose:
. Ambraziškių dvaro sodyba (Ambraziškių kaimas, Giedraičių seniūnija, Molėtų rajono. savivaldybė); . Bijutiškio dvaro sodybos fragmentai (Bijutiškio kaimas, Dubingių seniūnija, Molėtų rajono savivaldybė); . Bikuškio dvaro sodybos pastatų ansamblis (Bikuškio kaimas, Sudeikių seniūnija, Utenos rajono savivaldybė); . Burbiškio dvaro sodyba MC-1319 (Burbiškio kaimas, Anykščių seniūnija, Anykščių rajono savivaldybė); . Didžiokų (Didžiadvario) dvaro sodybos fragmentai (Didžiokų kaimas, Dubingių seniūnija, Molėtų rajono savivaldybė); . Klabinių dvaro sodyba (Klabinių kaimas, Alantos seniūnija, Molėtų rajono savivaldybė); . Raguvėlės dvaro sodyba MC-1353 (Raguvėlės kaimas, Troškūnų seniūnija, Anykščių rajono savivaldybė); . Dūkšto dvaro sodyba MC-948 (Dūkšto kaimas, Dūkšto seniūnija, Ignalinos rajono savivaldybė). . Utenos regiono kaimo teritorijose vyraujantis žemės ūkis – būtina vertingųjų savybių išsaugojimo sąlyga. Jis būdingas istoriniam kraštovaizdžiui (smulki kraštovaizdžio sąskaida, tradicinės medžio architektūros paveldo objektų gausa ir autentiškumas, nedidelės dvarų sodybos) išsaugoti.
Prioritetiškai tvarkytini šie etnografiniai kaimai: . Didžiasalio 42 sodybų gatvinis kaimas MC-10318 (Didžiasalio kaimas, Ignalinos seniūnija, Ignalinos rajono savivaldybė); . Pravydžių 16 sodybų gatvinis kaimas (Pravydžių kaimas, Kavarsko seniūnija, Anykščių rajono savivaldybė); . Kukutėlių 13 sodybų gatvinis kaimas MC-10313 (Kukutėlių kaimas, Tverečiaus seniūnija, Ignalinos rajono savivaldybė); . Mėčionių 21 sodybos gatvinis kaimas MC-10314 (Mėčionių kaimas, Tverečiaus seniūnija, Ignalinos rajono savivaldybė); . Senųjų Katinautiškių 12 sodybų kupetinis kaimas MC-10315 (Senųjų Katinautiškių kaimas, Tverečiaus seniūnija, Ignalinos rajono savivaldybė).
Planuojant gyvenviečių plėtrą, nurodoma atsižvelgti į vertingąsias urbanistikos paveldo savybes. Saugotini vertingi istorinės urbanistinės erdvės struktūros bruožai, medinio architektūros paveldo objektai, gamtinės aplinkos kontekstas. Plane išskiriama, kad rengiant miestelių bendruosius
48 planus ir kaimų detaliuosius planus, privaloma numatyti, kaip išsaugoti planuojamo miestelio ar kaimo savitumo bruožus – planinę struktūrą, vertingą gamtos ar kultūros elementų dermę.
2.5. Utenos regiono rajonų savivaldybių bendrieji teritorijų planavimo sprendiniai 2.5.1. Anykščių rajonas
Anykščių rajono savivaldybės teritorijos bendrajame plane išanalizuota ir įvertinti rekreaciniai ištekliai ir šios analizės pagrindu apibrėžti rekreaciniai arealai, siūlomos rekreacinės specializacijos kryptys, nustatytos teritorijų tvarkymo zonos ir rekreacinio aptarnavimo centrai. Anykščių rajono teritorijoje išskirti 5 rekreaciniu ištekliu arealai. Išskirti rekreaciniai arealai atitinka tris plėtros potencialo kategorijas: didelio, gana mažo ir mažo potencialo rekreacinius arealus, kurie atitinkamai sudaro regioninės ir lokalios svarbos rekreacinių sistemų dalis:
. didelio potencialo: Anykščių – Svėdasų – Kavarsko – Kurklių rekreacinis arealas; . gana mažo potencialo: Kunigiškių – Daujočių rekreacinis arealas; . gana mažo potencialo: Staškūniškio – Skiemonių rekreacinis arealas; . mažo potencialo: Viešintų – Surdegio rekreacinis arealas; . mažo potencialo: Troškūnų – Piktavalio – Traupio – Janušavos rekreacinis arealas.
Kiekvienas iš išvardintų Anykščių rajono teritorijoje lokalizuotų rekreacinių arealų yra Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane nurodytų rekreacinių arealų sistemos dalis. Rekreacijos plėtros teritorinėje sistemoje svarbia vieta užima rekreacijos aptarnavimo centrai. Anykščių rajono teritorijoje rekreacijos aptarnavimo centrai diferencijuojami pagal reikšmę (regioninės ir vietinės svarbos). Kaip regioninės svarbos rekreacijos aptarnavimo centras yra išskiriamas rajono centras – Anykščių miestas. Lokalių rekreacijos aptarnavimo centrų sistemą sudaro Anykščių rajono gyvenamųjų vietovių rajono savivaldybės bendrojo plano infrastruktūros plėtros dalyje atitinkančių C ir D kategorijos urbanistinio karkaso centrus bei kai kurias kitas gyvenamąsias vietoves (Svėdasai, Kavarskas, Kurkliai, Troškūnai, Viešintos, Traupis, Rubikiai, Ažuožeriai, Niūronys ir Andrioniškis. Pagal perspektyvinę rekreacijos aptarnavimo centrų specializaciją Anykščių rajono teritorijoje gyvenamosios vietovės diferencijuojamos į:
. Bendrojo turizmo – teikiamos bendrosios specialiu papildomu tikslu nekeliančias paslaugas (maitinimas, apgyvendinimas); . Pažintinio turizmo – teikiamas platesnis, su vietos gamtine ir kultūrine aplinka suderintu paslaugu spektras (maitinimas, apgyvendinimas, informacija apie vietos gamtine ir kultūrine aplinka, ekskursijų organizavimas); . Poilsinio turizmo (poilsio gamtoje) – teikiamos bendrosios ir kai kurios specializuotos paslaugos (maitinimas, apgyvendinimas, poilsio ir pramogų organizavimas, poilsiui ir pramogoms skirto inventoriaus nuoma); . Kurortinio gydymo – teikiamos paslaugos susijusios su sveikatos atstatymu -gerinimu ir su tuo susijusiu paslaugu spektras (apgyvendinimas, maitinimas, gydymas, poilsio organizavimas ir poilsiui skirto inventoriaus nuoma).
Didžioji dalis Anykščių rajone numatytu vystyti rekreacinio aptarnavimo centrų yra daugiafunkcinio pobūdžio, jungia 2 – 3 rekreacinės specializacijos kryptis. Anykščių rajono teritorijos centrinėje ir rytinėje dalyje kur gausu rekreacinių išteklių, todėl rekomenduojama orientuotis i poilsinės ir pažintinės rekreacijos vystymą, minėtų rekreacijos krypčių poreikiams pritaikant ir vystant esamas gyvenamąsias vietoves. Pirmiausia orientuotina į tas vietoves, kurios yra greta pagrindiniu, didelį rekreacinį potencialą turinčių objektų (saugomos teritorijos ar jų dalys) bei šalia tarptautiniu, nacionaliniu, regioniniu ir lokalių turistinių trasų (Rubikiai, Andrioniškis, Kavarskas, Kurkliai, Ažuožeriai). Anykščių rajono teritorijos bendrajame plane numatytos šios su turizmu ir rekreacija susiję teritorijų tvarkymo zonos: 49
. Arealai, skirti rekreacijai ir komercijai. Tai plotai prie valstybiniu keliu, kuriuose tikslinga planuoti rekreacinės ir komercinės paskirties pastatų, taip pat (specialiaisiais planais nustatytose vietose) – gyvenamųjų namų statyba. Pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties keitimas galimas detaliųjų planų pagrindu. . Rekreacinių vietovių arealai. Tai plotai prie ežerų, tvenkinių ir kitų rekreacinių objektų, kuriuose, vadovaujantis teisės aktais ir teritorijų planavimo dokumentais, galimas teritorijos panaudojimas intensyviai ar ekstensyviai rekreacijai. Pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties keitimas galimas detaliųjų planų pagrindu.
Išskirtinas pažintinis turizmas, apimantis tiek gamtinį, tiek kultūrinį Anykščių rajono teritorijos (Anykščių krašto) pažinimo aspektą, kadangi rajono turizmo plėtrai ir vystymui(pėsčiųjų, dviračių ir auto turistiniu trasų sujungiančių didžiausios vertės gamtinius ir kultūrinius Anykščių rajono objektus, įrengimui bei populiarinimui) ši rekreacijos forma vaidina itin svarbų vaidmenį stiprinant ir reprezentuojant rajono teritoriją respublikiniu ir tarptautiniu mastu, tačiau tam būtinas racionalus esamų gamtinių ir kultūrinių išteklių panaudojimas. Pažintinio turizmo sistema plėtotina, pirmiausiai, siekiant atskleisti Anykščių krašto, kaip Aukštaitijos etnografinio regiono dalies gamtinius bei kultūrinius savitumus. Taip pat būtinais ryškinti ir eksponuoti rajono teritorijos gamtinės ir kultūrinės aplinkos tipiškus ar unikalius objektus pasižyminčius savitais bruožus. Į Anykščių rajono pažintinio turizmo sistema įtraukiami, tvarkomi ir eksponuojami pažintinę vertę turintys gamtiniai bei kultūriniai objektai, jų grupės bei kompleksai ar reiškiniai. Be bendrųjų tranzitinių turistinių judėjimo kelių, dažniausiai atitinkančių svarbiausius autotransporto judėjimo kelius, pažintinio turizmo plėtros poreikis Anykščių rajone formuoja prioritetinius nacionalinės ir regioninės svarbos specializuoto pažintinio turizmo trasų sistemą, kurios dalys (kai kurios turistiniu trasų atkarpos) patenka į Anykščių rajono teritoriją:
. dalis nacionalinio reprezentacinio kultūrinio turizmo maršruto „Lietuvos istorijos ir kultūros vėrinys“; . dalis nacionalinio autoturizmo trasų sistemos „Aukštaitijos kelias“; . dalis nacionalinės turistinės paskirties dviračiu trasos; . dalis pagrindinės nacionalinės turistinės paskirties dviračių trasos; . dalis nacionalinės „Anykščių krašto vandens turizmo trasos“; . dalis regioninio gamtinio - kultūrinio pobūdžio valstybinių parkų maršruto „Aukštaitijos parku žiedas”.
Greta nacionalinės ir regioninės svarbos turistinių trasų (pažymėtų Lietuvos Respublikos bendrojo plano, Nacionalinių autoturizmo trasų specialiojo plano, Nacionalinių vandens turizmo trasų specialiojo plano sprendiniuose), kurių dalys patenka į Anykščių rajono teritoriją, Savivaldybės bendrajame plane pateikiama savarankiška regioninės ir vietinės svarbos pažintinė turistų judėjimo kelių sistema:
. „Anykščių rajono vandens keliai“ (prie nacionalinės vandens turizmo trasos Šventosios upe prijungiant intakus: visa rajono teritorijoje tekančia Virintos dalimi, Jaros (Šetekšnos) atkarpa, o kartu, Nevėžio aukštupio atkarpa žemiau Levaniškių, sudarydamos savarankišką regioninės svarbos vandens turizmo trasą). Šios vandentėkmės skirtos vandens (baidarių ir valčių) turizmo vystymui, paupių bei paežerių gamtinių bei kultūriniu vertybių pažinimui.; . „Anykščių krašto keliai:“ skirtas krašto gamtinių ir kultūrinių savitumų bei vertybių reprezentavimui ir pažinimui. Siūlomas maršrutas turi keturias dalis: - Šventosios slėnio kelias; - Anykščių rajono aukštumų kelias (Rubikių kelias); - Šimonių girios kelias; - Anykščių rajono lygumų kelias.
50 Anykščių rajono savivaldybės teritorijos bendruoju planu yra suplanuotos ir dviračių takų trasos, kurios įsilieja į pagrindinį nacionalinės paskirties dviračių taką, o šis susijungia su nacionalinės tranzitinės paskirties dviračių taku. Gamtiniu rekreaciniu ištekliu gausa Anykščių rajone kuria ypač palankias sąlygas poilsinio turizmo (poilsio gamtoje) ir kurortinio gydimo vystymuisi, todėl didelį dėmesį būtu tikslinga skirti esamos poilsinės rekreacijos infrastruktūros atnaujinimui, gerinimui, bei jų plėtrai perspektyviose Anykščių rajono teritorijos dalyse. Konservaciniu (įvairovės apsaugos) atžvilgiu vertingiausi kraštovaizdžio kompleksai Anykščių rajone, kuriems reikalingas ypatingas dėmesys, yra:
. raiškūs šventosios ir jos intakų slėniai ir apyslėniai; . ypač vaizdingas Rubikių ežerynas; . ežerais paįvairintų kalvotųjų moreninių aukštumų, apaugusių įvairaus pobūdžio miškais kompleksas; . giliais slėniais suskaidytas aukštaičių aukštumų kalvynas (rytinėje rajono dalyje); . vertingų kultūros paveldo objektu sankaupos arealai.
Anykščių miesto bendrasis planas
Vienu svarbiausių miesto bendrojo plano uždavinių išskiriama sudaryti sąlygas miestui tapti Šiaurės rytų Lietuvos kurortu, pasižyminčiu aukštu gyvenimo lygiu ir kokybe, savita gamtine ir kultūrine aplinka, siūlančiu kokybiškas gydymo bei sveikatos atstatymo, turizmo ir poilsio paslaugas, ištisus metus pritraukiančiu gausius lankytojų srautus. Bendrajame plane nurodoma, kad Anykščių miestas yra saugomoje gamtinėje teritorijoje – Anykščių regioniniame parke, miesto centras yra saugomoje kultūros paveldo teritorijoje – Anykščių senamiesčio urbanistiniame draustinyje. Šių gamtos ir kultūros vertybių išsaugojimas, optimalus panaudojimas sudarė prielaidas Anykščių miestui tapti kurortu. Svarbiausi miesto raidos uždaviniai, vystant Anykščių miestą, kaip rekreacinę ir kurortinę teritoriją yra:
. plėsti gamtinėje aplinkoje rekreacijos specializuotų teritorijų tinklą ir vystyti infrastruktūrą; . intensyvinti turizmo, ypač pažintinio ir kultūrinio, plėtrą ir stiprinti jo potencialą; . vystyti gydomosios (sanatorinės) rekreacijos, turizmo, poilsio ir pramogų centrus; . gerinti veikiančių rekreacijos objektų: kultūros centrų, sporto ir pramogų centrų, sveikatingumo kompleksų, kt. gerbūvį; . vystyti maitinimo ir apgyvendinimo paslaugų, tame tarpe motelių ir kempingų, tinklą; . vystyti ir plėtoti kulinarinį ir konferencijų turizmą; . sudaryti prielaidas pažinti miesto gamtinei bei kultūros paveldo įvairovei, eksponuoti svarbiausias jos vertybes; . užtikrinti gamtinių ir kultūrinių rekreacinių išteklių naudojimo ir apsaugos efektyvumą ir optimalumą; . demonstruoti saugomo gamtos ir kultūros paveldo apsaugos ir tvarkymo būdus.
Anykščių miestas pasižymi didžiuliu kultūros paveldo ir gamtinių rekreacinių išteklių potencialu. Pagal LR teritorijos bendrąjį planą Anykščių miestas ir apylinkės patenka į žemės naudojimo funkcinę sritį, kurioje prioritetas teiktinas nacionalinės reikšmės rekreacinių sistemų vystymui. LR teritorijos bendrojo plano sprendiniuose Anykščių miestas planuojamas kaip didelio rekreacinių resursų potencialo, regioninės svarbos rekreacinio aptarnavimo centras, užimantis svarbią vietą Lietuvos rekreacijos plėtros teritorinėje sistemoje. Bendrajame plane nurodoma, kad siekiant aktyvesnių turistų srautų į Anykščių miestą, reikalinga plėtoti itin plataus spektro rekreacines paslaugas, sukurti puikios kokybės paslaugas teikiančią turistų aptarnavimo infrastruktūrą, galinčią aptarnauti miesto gyventojus ir turistus. Pagrindinės plėtotinos turizmo paslaugos Anykščių mieste yra kurortinio gydymo, apgyvendinimo, maitinimo, pramogų ir turizmo informacijos paslaugos. Papildomos turizmo paslaugos galėtų būti – kelionės organizavimo paslaugos, transporto, žvejybos, grybavimo, kultūrinių renginių, konferencijų ir kt. turizmo paslaugos.
51 Planuojamose Anykščių miesto rekreacinio naudojimo teritorijose racionalus yra maudyklų ir paplūdimių, miško parkų, svečių namų, poilsio namų, maitinimo įstaigų, stovyklaviečių, sporto aikštelių ar panašių rekreacinės infrastruktūros objektų kūrimas ir palaikymas pagal miesto strateginiuose bei specialiuosiuose, detaliuosiuose planuose šioms teritorijoms numatytas rekreacijos vystymo programas ir sprendinius. Rekreacinio funkcinio prioriteto teritorijos siūlomos šiose funkcinėse zonose:
. teritorijos visuomenės poreikiams ir specializuotų kompleksų teritorijos; . ekstensyvaus pritaikymo rekreacinės teritorijos; . rekreaciniai želdynai – parkai, skverai, žaliosios jungtys, paplūdimiai ir aktyviai rekreacijai skirtos teritorijos; . rekreaciniai miškai, kur numatytas teritorijos naudojimas ekstensyviai rekreacijai, kuriant minimalią rekreacinės infrastruktūros sistemą, išskyrus planuojamus rekreacinius objektus, pažymėtus pagrindiniame ir rekreacinių teritorijų plėtros brėžiniuose, išlaikant ir saugant esamą natūralų kraštovaizdžio pobūdį.
Anykščių miesto bendrasis planas miesto teritorijoje numato pagrindinių dviračių ir pėsčiųjų trasų tinklą, jungiantį pagrindinius miesto traukos (rekreacinės, turizmo infrastruktūros ir kt.) objektus bei sudarantį darnią miesto planuojamų ir anksčiau aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentuose numatytų dviračių trasų sistemą. Anykščių miesto ribose numatomi du miško parkai. Pirmasis – Anykščių šilelio (Dainuvos slėnio) pietiniame miesto pakraštyje, kairiakrantėje Šventosios slėnio dalyje. Pastarasis jau nuo seno atlieka miško parko funkcijas, jame tradiciškai organizuojamos miesto šventės ir kiti renginiai. Antrąjį – Lagedžių miško parką siūloma formuoti šiaurinėje miesto dalyje esančio pušyno pagrindu, dešiniakrantėje Šventosios slėnio dalyje. Miško parkuose galima didelė užsiėmimų – poilsiavimo formų įvairovė: ramus pasivaikščiojimas, iškylavimas, lauko žaidimai, mokomasis lankymas, sportinis pasivaikščiojimas arba sportinis lavinimas (sveikatingumo takai), slidinėjimas žiemą ir kt. Miško parkuose, palyginus su likusiais rekreaciniais miškais, reikia daugiausiai ūkinio tvarkymo priemonių. Juose yra kuriama intensyviam poilsiui pritaikyta būdinga parkui miško sudėtis ir struktūra, tankus rekreacinės infrastruktūros tinklas, plečiantis poilsiavimo galimybes bei užtikrinantis jo komfortą, formuojamos aikštelės, reginiai.
2.5.2. Ignalinos rajonas
Parengtas Ignalinos miesto bendrasis planas yra rajono lygmens teritorijų planavimo dokumentas. Pagal Lietuvos Respublikos bendrąjį planą Ignalinos miestas patenka į Ignalinos-Molėtų rekreacinį arealą, kurio rekreacinis potencialas yra įvertintas kaip didelis, todėl ypatingai svarbią reikšmę miesto ekonominiam vystymuisi turi turizmo ir rekreacijos sritis. Todėl vienas iš svarbiausių Ignalinos miesto plėtros uždavinių yra sudaryti sąlygas miestui tapti vienu iš Lietuvos kurortų, pasižyminčiu aukštu gyvenimo lygiu ir kokybe, savita gamtine ir kultūrine aplinka, siūlančia kokybiškas gydymo bei sveikatos atstatymo, turizmo ir poilsio paslaugas, ištisus metus pritraukiančiu gausius lankytojų srautus. Gamtinės aplinkos turtingumas, kraštovaizdžio vaizdingumas, rekreacinėms reikmėms tinkamas kultūros paveldas, palankios klimatinės sąlygos, didelis akvatorijų tankis, aplinkos ekologinis atsparumas, esamas rekreacinės ir turizmo infrastruktūros išvystymo lygis bei rekreacinio aptarnavimo tradicijos sudaro prielaidas absoliučiai visų rekreacijos ir turizmo formų ir krypčių plėtojimui Ignalinos rajono savivaldybėje, o įvertinant Ignalinos miesto lokalizacija Aukštaitijos nacionalinio parko labai didelio resursinio potencialo areale miestą plėtoti kaip regioninio lygmens rekreacijos aptarnavimo centrą.
Ignalinos teritorijoje išskiriamos 5 prioritetinės turizmo ir rekreacijos rūšys: . sportinis turizmas ir rekreacija (prioritetiškai plėtotini ež. Žaliasiai ir ež. Ilgis prieigose rytinėje Ignalinos dalyje, Girminių ir Poviliškės teritorijose); . pramoginis turizmas ir rekreacija (plėtotini visose rekreacinio prioriteto teritorijose);
52 . gydomasis turizmas ir rekreacija (plėtotini visuomeninių teritorijų funkcinio prioriteto teritorijoje prie ež .palaukinis ir teritorijoje tarp turistų gatvės ir ež. Gavys); . poilsinis turizmas ir rekreacija (plėtotini beveik visose rekreacinio prioriteto teritorijose); . pažintinis turizmas ir rekreacija (plėtotini lankytinų ir atraktyvių objektų teritorijoje prie ež. Gavys, Paplovinis ir Ilgis).
Ignalinos miesto bendrojo plano sprendiniuose numatoma daugiafunkcinių teritorijų plėtra, kuriose, priklausomai nuo rekreacinių išteklių potencialo, galimas ir rekreacinių teritorijų vystymas. Ilgalaikio ir trumpalaikio poilsio objektų rekreacinės teritorijos sudarys vieningą rekreacinių teritorijų sistemą, kurios formavimui skiriama apie 78 ha Ignalinos teritorijos. Ignalinos miesto bendrojo plano sprendiniuose siūloma optimizuoti esamas kurortinės teritorijos ribas, kurios esamu laikotarpiu apima Ignalinos miesto, Strigailiškio ir Palūšės kaimų dalių teritoriją. Kurortinės teritorijos 828 ha plotą siūloma išplėsti iki 1145 ha. Kaip neatsiejamos vieningos rekreacinės sistemos dalys į kurortinės teritorijos ribas integruojami numatomi miško parkas ir miesto miškai šiaurinėje Ignalinos pusėje, Girminių ir Poviliškės kaimų dalys, Strigailiškio kaimo dalis . Kurortinės teritorijos riba sutapatinama su siūloma miesto administracine ir Aukštaitijos nacionalinio parko ribomis, todėl dvi teritorijos Strigailiškio teritorijoje išjungiamos iš kurortinės teritorijos ribų. Bendrajame plane nurodoma, kad sudėtinė rekreacinės infrastruktūros dalis yra turizmo trasos – automobilių, dviračių, riedučių ir pėsčiųjų bei vandens turizmo trasos. Pro Ignalinos miestą praeina šios turistų judėjimo trasos: nacionalinis autoturizmo maršrutas „Lietuvos istorijos ir kultūros vėrinys“ ir regioninė dviračių turizmo trasa „Aukštaitijos parkų žiedas“. Ignalinos miesto bendrojo plano sprendiniuose planuojamoje teritorijoje numatytas pagrindinių dviračių ir pėsčiųjų trasų tinklas, jungiantis pagrindinius miesto traukos objektus bei sudarantis darnią miesto planuojamų ir aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentuose numatytų dviračių trasų sistemą. Esamą riedučių trasą numatyta plėsti Ignalinos miesto rytinėje dalyje ir Ažušilės krašto draustinio teritorijoje. Pramoginio geležinkelio trasa sujungs Ignalinos geležinkelio stotį su Palūše. Didelis vaidmuo rekreacinės infrastruktūros plėtojime skiriamas vandens akvatorijoms. Vandens telkiniai – ežerai, tvenkiniai ir upės yra vieni iš svarbiausių gamtinės aplinkos veiksnių rekreacijoje. Su vandens telkiniais susijusios įvairios rekreacijos formos: stacionarus poilsiavimas, stovyklavimas, maudymasis, irstymasis valtimis, vandens turizmas, žvejyba, buriavimas. Vandens telkinių technologinis potencialas masiniam poilsiavimui apibūdinamas pagal dydį (plotą, vandeningumą, konfigūraciją) ir pakrantės bei atabrado pobūdį (tinkamumą maudyklėms). Ignalinos miestas yra įsikūręs rekreacijai patrauklių ežerų koncentracijos arealo (Ignalinos – Kaltanėnų ežeryno) pietrytinėje dalyje. Vien mieste ir artimoje aplinkoje priskaičiuojama 15 didesnių ar mažesnių ežerų, kurie gana glaudžiu ratu juosia Ignaliną, tačiau ne visi čia esantys ežerai pasižymi aukštu rekreaciniu potencialu (dėl mažo ploto, pakrančių ir atabrado pobūdžio, uždumblėjimo ir kt.). Iš minėtos gausios ežerų grupės, kaip tinkamiausius rekreacijai reikėtų išskirti ežerus: Gavys, Žaliasiai, Ilgis. Poilsiavimui labiausiai tinkamas Gavio ežeras, dar vadinamas Auksiniu. Jis yra Ignalinos pietvakariniame pakraštyje, plotas 124,3 ha. Žaliasis yra Ignalinos pietrytiniame pakraštyje, plotas 16 ha. Ilgis yra šiaurės rytiniame pakraštyje, plotas 31,3 ha. Ignalinos miesto ribose yra du visuomenės reikmėms pritaikyti paplūdimiai: šiaurės rytiniame Gavio ežero krante bei šiaurės vakariniame ež. Žaliasis krante. Ilgio ežero paplūdimys yra jau už miesto ribų. Šiauriniame Ignalinos miesto pakraštyje esantys Paplovinio (11,3 ha) ir Palaukinio (13,5 ha) ežerai poilsiavimui tinkami mažiau, tačiau yra svarbūs erdviniai kraštovaizdžio bei rekreacinės aplinkos elementai. Bendrojo plano sprendiniuose rekreaciniam naudojimui numatyti 6 ežerai. Rekreaciniai vandens telkiniai naudotini plaukiojimo priemonėms, mėgėjiškai žūklei, vandens sportui, poilsiui, turizmui. Ignalinos – Kaltanėnų ežerynas su gausybe įvairaus dydžio ežerų ir ežerėlių bei juos jungiančių upelių ar protakų išsiskiria puikiomis sąlygomis vandens turizmo vystymui. Ignalinos miesto ir priemiesčio teritorijoje rezervuojamos teritorijos viešųjų erdvių sistemos tobulinimui, socialinės, turizmo ir rekreacinės infrastruktūros plėtrai bei atskirų socialinės infrastruktūros objektų plėtros poreikiams: sveikatingumo, kurortinio gydymo ir sporto kompleksų teritorija (5,49 ha, kurortinės infrastruktūros plėtros teritorijos (paplūdimiai ir automobilių stovėjimo aikštelė) – 1,85 ha. Iš kurių 2 paplūdimiai prie Žaliojo ežero.
53 Plėtojant Ignalinos miestą siekiama išsaugoti ir stiprinti jo istoriniam centrui būdingą urbanistinę vertę, kitiems kultūros paveldo objektams būdingą archeologinę, memorialinę ir kraštovaizdinę vertę sudarant kuo palankesnes sąlygas visuomenei kultūros vertybes pažinti, lankyti bei pritaikyti viešosioms reikmėms. Kultūriniam ir pažintiniam turizmui numatoma pritaikyti Ignalinos miesto istorinį centrą, Ignalinos pilkapyną, Partizanų kapus. Per šias teritorijas numatyti dviračių ir pėsčiųjų takai. Gamtinės aplinkos turtingumas, kraštovaizdžio vaizdingumas, rekreacinėms reikmėms tinkamas kultūros paveldas, palankios klimatinės sąlygos, didelis akvatorijų tankis, aplinkos ekologinis atsparumas, esamas rekreacinės ir turizmo infrastruktūros išvystymo lygis bei rekreacinio aptarnavimo tradicijos sudaro prielaidas absoliučiai visų rekreacijos ir turizmo formų ir krypčių plėtojimui Ignalinos rajono savivaldybėje, o įvertinant Ignalinos miesto lokalizacija Aukštaitijos nacionalinio parko labai didelio resursinio potencialo areale miestą plėtoti kaip regioninio lygmens rekreacijos aptarnavimo centrą.
2.5.3. Molėtų rajonas Molėtų rajono teritorijoje išskirti 5 rekreacinių išteklių arealai. Išskirti rekreaciniai arealai atitinka tris plėtros potencialo kategorijas: didelio, vidutinio, gana mažo ir mažo potencialo rekreaciniai arealai, kurie atitinkamai sudaro nacionalinės, regioninės ir lokalios svarbos rekreacinių sistemų dalis:
– didelio potencialo Molėtų – Toliejų – Mindūnų – Inturkės rekreacinis arealas; – vidutinio potencialo Giedraičių – Dubingių – Joniškio rekreacinis arealas; – gana mažo potencialo Alantos – Balninkų - Videniškių ir Arnionių rekreaciniai arealai; – mažo potencialo Pusnės – Bekupės rekreacinis arealas.
Kiekvienas iš išvardintų Molėtų rajono teritorijoje lokalizuotų rekreacinių arealų yra Lietuvos Respublikos teritorijos rekreacinių arealų sistemos dalis. Rekreacijos (turizmo) teritorinės plėtros galimybės numatytos pagal arealų patrauklumo kategorijas ir rekreacinės plėtros potencialą. Atsižvelgiant į minėtas nuostatas, Bendrajame plane nustatyta, jog šalia kitų Ignalinos–Molėtų rekreacinis arealas yra didelio potencialo, sudarantis nacionalinės svarbos rekreacinę sistemą. Savo ruožtu, vienas iš vidutinio potencialo rekreacinių arealų, sudarančių regioninės reikšmės rekreacinę sistemą, yra bendrasis prioritetas, įvardintas bendrajame plane, šalies rekreacinės sistemos raidoje teiktinas pažintinio turizmo ir bendrojo poilsio gamtoje, tarp jų kaimiškoje aplinkoje, plėtrai. Atsižvelgiant į didelį turizmo potencialą pagrindinė Molėtų vystymosi perspektyva – rekreacija ir turizmas, todėl perspektyviniame rajono plane numatyta prioritetinė rajono vystymosi kryptis – rekreacija, leidžianti plėtoti šios krypties verslą, ekologinį ūkininkavimą, poilsio ir turizmo infrastruktūrą. Bendrojo plano koncepcijoje siūloma steigti šias kurortines vietoves savivaldybėje: Inturkė (prie Galuono ež.), Balninkai (prie Alaušo ež.), Molėtai (Bebrusų, Luokesos, Durių ež.), Dubingiai (prie Asvejos ež.), Mindūnai (prie Lakajų, Stirnių ež.). Bendrojo plano sprendiniuose nurodyta, kad šiuo metu Utenos regiono teritorijos prioritetais laikytina: tausojantis miškų ūkis, rekreacija bei konservacija, transportas. Apskrities regionas turi išreikštą nacionalinės reikšmės rekreacinio naudojimo prioritetą. Šiame regione 2007 metais patvirtintos 2 kurortinės vietovės: Anykščiai ir Ignalina, Strigailiškio ir Palūšės kaimų teritorijų dalys. Analogiškas kurortines vietoves siūloma įsteigti ir Molėtų rajone, kuriomis galėtų būti: Molėtai, apimant aplinkines Durių, Luokesos ir Bebrusų ežerų teritorijas; Inturkė prie Galuono ežero; Balninkai prie Alaušo ežero; Mindūnai prie Stirnių ir Lakajų ežerų ir Dubingiai prie Asvejos ežero. Bendrojo plano koncepcijoje konstatuojama, kad Molėtų rajonas pasižymi gausiais turistiniais ištekliais. Todėl reikėtų kurti ir atskirą kaimo turizmo vietovių sistemą rekreacinėse vietovėse. Šią vietovių struktūrą sudarytų:
. turizmo baziniai centrai; . kaimo turizmo sodybos vienkiemiuose, mažuose kaimuose vienai ar kelioms šeimoms;
54 . vasarvietės miestų gyventojams. Iš dalies pavienės ir suburtos vasarvietės į vietovę, aprūpintą minimalia kokybiška inžinerine įranga, paslaugų (produktų) tiekimo galimybe; . tranzitiniai pakelių moteliai.
Greta nacionalinės svarbos turistinių trasų, kurių dalys patenka į Molėtų rajono teritoriją, pateikiama savarankiška regioninės ir vietinės svarbos pažintinė turistų judėjimo kelių sistema:
. „Molėtų krašto žiedas“ skirtas Aukštaičių aukštumų centrinės dalies gamtinių ir kultūrinių savitumų bei vertybių reprezentavimui ir pažinimui; . „Molėtų rajono vandens keliai“ (Virintos, Siesarčio upių atkarpos ir kai kurie tranzitu praplaukiami vandens telkiniai, kuri gali tarnauti kaip upinių trasų pradžios atkarpos) skirtas vandens (baidarių) turizmo vystymui, paupių bei paežerių gamtinių bei kultūrinių vertybių pažinimui.
Gamtinių rekreacinių išteklių gausa Molėtų rajone kuria ypač palankias sąlygas poilsinio turizmo (poilsio gamtoje) vystymuisi, todėl didelį dėmėsi tikslinga skirti esamos poilsinės rekreacijos infrastruktūros atnaujinimui, gerinimui, bei jų plėtrai tam perspektyviuose Molėtų rajono teritorijos dalyse. Konservaciniu (įvairovės apsaugos) atžvilgiu vertingiausi kraštovaizdžio kompleksai Molėtų rajone, kuriems reikalingas ypatingas dėmesys, yra:
. vaizdingas Molėtų ežerynas; . ežerais paįvairintų prieledyninių upinių lygumų apaugusių sausais pušynais kompleksas; . raižytas aukštaičių aukštumų dalies kalvynas; . raiškūs šventosios intakų slėniai, ežerų duburiai ir dubakloniai; . vertingų kultūros paveldo objektų sankaupos arealai.
2.5.4. Utenos rajonas
Utenos rajono teritorija, būdama gamtiniu – kultūriniu požiūriu labai nevienalytė, sudaro galimybes išskirti daug skirtingo potencialo rekreacinių teritorijų (rekreacinių arealų) Jų ribas didžiausia dalimi koreguoja aplinkos komponentų natūralumas ir gamtovaizdžio raiškumas, bei rajono teritorijos kultūrinės aplinkos turtingumas. Skirtingas įvairių veiksnių raiškos pobūdis ir stiprumas teritorijoje, sąlygoja nevienodą rekreacinių arealų patrauklumą (potencialą). Utenos rajono teritorijos rekreaciniai ištekliai bei jų savybės formuoja teritorijų bendrąjį rekreacinį potencialą, kuris esamu atveju diferencijuotas pagal 4 santykinės vertės kategorijas: 1) labai didelis, 2) didelis, 3) vidutinis ir 4) gana mažas. Pagal apibendrintas rekreacijos ir turizmo teritorinės plėtros galimybes rajono rekreaciniai arealai priskirti šioms rekreacinio potencialo kategorijoms
– labai didelio potencialo kategorijai – Tauragnų–Minčios–Strazdų, Saldutiškio–Palsuodės– Paisetės, Sudeikių–Alaušų–Antandrajos arealai, sudarantys galimybes formuoti nacionalinės svarbos rekreacines teritorines sistemas bei kompleksus; – didelio potencialo kategorijai – Žiezdrų–Indubakių, Bajorų–Gaidžių–Varpiškių, Antilgės– Nečėnų–Liūniškių, Vyžuonų–Užpalių–Ilčiukų, Pakalnių–Antalgės–Papiškių, Kuprių– Vaiskūnų–Bikūnų, Šeduikių–Klykių–Nečioniškio arealai, sudarantys galimybes formuoti rajoninės ir regioninės reikšmės rekreacines teritorines sistemas bei kompleksus; – Vidutinio potencialo kategorijai – Kuktiškių–Maleckažemio, Pakryžės–Šlepečių–Juknėnų, Spitrėnų–Kalvių–Pilkenių, Prūsokiškio–Kirdeikių, Galelių–Vyžuonėlių, Leliūnų–Miškinių arealai, sudarantys galimybes kurti pavienius rajoninės ir vietinės svarbos rekreacinius objektus; – Gana mažo potencialo kategorijai– Mažeikiškių–Gaidžiūnų–Sirutėnų, Dusynų–Šiaudinių– Tirmūnų, Vilučių–Tarvydžių–Kaimynų, Vaikutėnų–Radeikių–Kubilių, Daugailių–Mikalajūnų arealai, sudarantys galimybes kurti daugiausiai tik pavienius vietinės rekreacinės svarbos objektus.
55 Formuojant rekreacinių teritorijų sistemą bendrajame plane nustatyti įgyvendinimo prioritetai:
. pirmaeilis didelį potencialą turinčių rekreacinių teritorinių sistemų formavimas Sudeikių – Alaušų - Antandrajos ir Šeduikių – Klykių - Nečioniškio rekreaciniuose resursiniuose arealuose. . pirmaeilis numatytų naujų turizmo ir rekreacinio aptarnavimo centrų formavimas prie pagrindinių turistų judėjimo kelių bei didelį potencialą turinčiuose rekreaciniuose arealuose. . nustatytų intensyvios rekreacijos funkcinio prioriteto zonų rekreacinės aplinkos naudojimo intensyvinimas, pritaikant ją įvairioms rekreacijos rūšims, o taip pat atsižvelgiant į atitinkamų gamtinės aplinkos kompleksų atsparumą rekreacinei apkrovai (rekreacinei digresijai).
Vystant rekreacijos ir turizmo infrastruktūrą nustatyti įgyvendinimo prioritetai: . išnaudojant regiono specifiką vystyti pažintinį turizmą, reprezentuojantį rajoną regiono, šalies ar net tarptautiniu mastu. . Aukštaitijos nacionalinio, bei Labanoro regioninio parkų pažintinio turizmo infrastruktūros kūrimas šių kompleksinės apsaugos teritorijų periferinėje dalyje. . numatytų dviračių turizmo trasų bei jų infrastruktūros formavimas. . regioninės svarbos šventosios vandens turizmo trasos patrauklumo didinimas, vystant infrastruktūrą ir aptarnavimo kokybę. . kaimo turizmo (poilsio kaime) plėtojimas numatytose rekreacinio funkcinio prioriteto zonose.
2.5.5. Visagino savivaldybė
Pagal Lietuvos Respublikos teritorijos bendrąjį planą Ignalinos rajonas patenka į mažo rekreacinio potencialo Dūkšto-Visagino rekreacinį arealą. Rekreacinis arealas apima visą Visagino savivaldybės teritoriją ir Ignalinos rajono savivaldybės šiaurrytinė teritorija bei pasižymi vidutiniškai turtingais ir neturtingais gamtinės aplinkos rekreaciniais ištekliais bei mažu kultūrinės aplinkos turtingumu. Sprendinių įgyvendinimo laikotarpiu siūloma plėtoti lokalinio lygmens turizmo ir aptarnavimo rekreacinius objektus. Numatyta skatinti subjektų iniciatyvą vystant su rekreacija susijusias ūkio šakas. Nustatytos prioritetinės turizmo plėtros kryptys Visagino savivaldybėje – pramoginis turizmas, pažintinis turizmas, poilsinis turizmas. Bendrajame plane pabrėžiama, kad privalu skatinti privačią iniciatyvą turizmo srityje ir numatyti privačių rekreacinių objektų kūrimą, skatinti netradicinių poilsio turizmo krypčių vystymą, kartu numatyta didinti turizmo paslaugų asortimentą ir kokybę – didinti investicijas į turizmo infrastruktūros plėtrą įrengiant kempingą, trumpalaikes stovėjimo bei poilsio aikšteles, pastatyti ženklus, rodykles, įrengti informacinius stendus. Numatyta panaudoti esamą potencialą turizmo plėtrai:
. kokybiškai plėsti esamas rekreacines teritorijas pritaikant jas turizmo reikmėms, įrengiant turizmo infrastruktūros objektus, sutvarkant aplinką, šalia jų įrengiant automobilių stovėjimo aikšteles, organizuojant gerą susisiekimą su šiomis teritorijomis; . skatinti mažų komercijos ir prekybos objektų kūrimąsi intensyvaus panaudojimo rekreacinio prioriteto teritorijose; . plėtoti aktyvų poilsį ir sveikatingumo paslaugas. . Numatyta plėtoti aktyvų poilsį ir sveikatingumo paslaugas: . numatyti teritoriją sveikatos poilsio ir sveikatingumo centrui Visagino mieste; . numatyti teritoriją kempingui; . šalia Visagino ir Drūkšių ežerų įrengti vandens sporto infrastruktūrą.
Bendrajame plane nustatyta, kad Visagino savivaldybės rekreacinių teritorijų diferencijavimas, naudojimas ir kryptys bei tvarkymas priklauso nuo gamtinės aplinkos išteklių turtingumo (vaizdingas gamtovaizdis, miškai, vandens telkiniai), kultūros paveldo turtingumo, esamo rekreacinės infrastruktūros išvystymo lygio, vietos gyventojų ekonominių galimybių; aplinkos sveikumo;
56 rekreacinio aptarnavimo tradicijų. Nežymus gamtinės aplinkos turtingumas ir kraštovaizdžio vaizdingumas, rekreacinėms reikmėms menkai tinkamas kultūros paveldas, sąlyginis aplinkos sveikumas dėl Ignalinos AE, neišvystyta rekreacinė ir turizmo infrastruktūra bei visiškas rekreacinio aptarnavimo tradicijų nebūvimas sąlygoja resursinių arealų išskyrimą Visagino savivaldybėje, kurių ypatumai nusako rekreacinio naudojimo perspektyvas. Resursinis potencialas nustatomas kiekvienam arealui individualiai ir gali būti: gana mažas ir mažas. Nustatyta, kad gana mažo resursinio potencialo arealas yra vakarinėje savivaldybės dalyje ir apima Visagino zoną tarp geležinkelio ir kelio Nr. 177. Mažo resursinio potencialo arealas yra rytinėje savivaldybės dalyje ir apima Karlų zoną tarp kelio Nr. 177 ir VAE. Gana mažo ir mažo resursinio potencialo arealams būdingas labai mažas rekreacijai tinkamų akvatorijų ir miškų plotų kiekis ir tankumas, nedidelis teritorijų vaizdingumas, yra nedaug retai išsidėsčiusių kultūros vertybių, sąlyginai saugi socialinė aplinka, teritorija tinkama nedidelio intensyvumo masiniam rekreaciniam naudojimui, vidutiniškai geras aplinkos sveikumas. Estetiniu bei funkciniu požiūriu rekreacijai patrauklūs bei tinkami keturi Visagino savivaldybės ežerai: ež. Visaginas, ež. Baltas, ež. Gulbinis, ež. Eglinis. Bendrojo plano sprendiniuose laikomasi nuostatos, kad kiti savivaldybėje esantys vandens telkiniai rekreacijai netinkami. Priklausomai nuo rekreacinių arealų potencialo, plėtojimo galimybių ir aplinkos sveikumo pagal panaudojimo intensyvumą Visagino arealo teritorijoje numatomos 2 intensyvaus panaudojimo rekreacinio prioriteto teritorijos. Karlų areale intensyvaus panaudojimo rekreacinio prioriteto teritorijos neišskiriamos. Atsižvelgiant į bendrojo plano sprendinius, kaimo turizmo paslaugos gali būti plėtojamos Visagino pirmoje zonoje. Nustatyta, kad turizmo aptarnavimo centro funkcijas gali vykdyti viena gyvenamoji vietovė – Visagino miestas. Pagal rekreacijos aptarnavimo lygmenį Visaginas atliks lokalinio lygmens aptarnavimo centro funkcijas, kuriame bus teikiamos kelionės organizavimo, turizmo informacijos, apgyvendinimo, vežimo, maitinimo, pramogų ir kitos turizmo paslaugos. Taip pat bendrajame plane išskiriama dviračių ir pėsčiųjų trasos:
. rajoninė dviračių trasa: Ignalina – Vidiškės – Naujasis Daugėliškis - Rimšė-Visaginas; . lokalinė dviračių ir pėsčiųjų trasa aplink Visagino ežerą. . Įgyvendinimo prioritetai: . rekreacinės infrastruktūros įrengimas ir tobulinimas savivaldybėje. . turizmo paslaugų asortimento ir kokybės didinimas, pirmoje eilėje esamo potencialo panaudojimas turizmo plėtrai. . aktyvaus poilsio ir sveikatingumo paslaugų plėtojimas: numatyta teritorija poilsio ir sveikatingumo centrui ir kempingui Visagino mieste. . vandens sporto plėtojimas Visagino ir Drūkšių ežeruose.
2.5.6. Zarasų rajonas
Pagal Lietuvos Respublikos bendrąjį teritorijos planą Zarasų rajonas patenka į Ignalinos- Molėtų rekreacinį arealą, kurio rekreacinis potencialas yra įvertintas kaip vidutinis, todėl svarbią reikšmę savivaldybės ekonominiam vystymuisi turi turizmo ir rekreacijos sritis. Sprendinių įgyvendinimo laikotarpiu siūloma formuoti kurortinį rajono rekreacinį patrauklumą, kurti kurortinius išteklius naudojančias įstaigas, turizmo ir rekreacijos objektus. Ypatingai svarbus veiksnys turizmo plėtrai yra geografinis savivaldybės ir Zarasų miesto patrauklumas. Kitas svarbus veiksnys – kurortinės teritorijos statuso suteikimas Zarasų miestui. Be to, didelę reikšmę turi rekreacinių centrų plėtra. Šių skirtingo lygmens rekreacinių centrų vystymasis sudarys pagrindą turizmo sektoriaus plėtrai Zarasų rajono savivaldybėje. Gamtinės aplinkos turtingumas, kraštovaizdžio vaizdingumas, rekreacinėms reikmėms tinkamas kultūros paveldas, palankios klimatinės sąlygos, didelis akvatorijų tankis, aplinkos ekologinis atsparumas, esamas rekreacinės ir turizmo infrastruktūros išvystymo lygis bei rekreacinio aptarnavimo tradicijos sąlygoja 10 resursinių arealų išskyrimą Zarasų rajono savivaldybėje, kurių ypatumai nusako
57 rekreacinio naudojimo perspektyvas. Resursinis potencialas nustatomas kiekvienam arealui individualiai ir gali būti: labai didelis ir didelis, vidutinis ir gana mažas ir mažas. Nustatyta, kad labai didelio ir didelio resursinio potencialo arealai yra pietinėje, šiaurinėje ir centrinėje savivaldybės dalyse ir apima Sartų regioninio parko, Gražutės regioninio parko teritorijas ir Avilio – Čičirio zoną. Labai didelio ir didelio resursinio potencialo arealams būdingas didelis rekreacijai tinkamų akvatorijų ir miškų plotų kiekis ir tankumas, didelis teritorijų vaizdingumas, yra gausu pripažintų nacionalinių mastu kultūros paminklų ir vertybių sankaupų, yra išlikę labai raiškūs etnokultūriniai bruožai bei ženklai, saugi socialinė aplinka, teritorija tinkama intensyviam masiniam rekreaciniam naudojimui, geras arba vidutiniškai geras aplinkos sveikumas. Vidutinio resursinio potencialo arealai tęsiasi šiaurės – pietų kryptimi vakarinėje bei rytinėje savivaldybės dalyse ir apima Vasarnų – Žiedo, Turmanto ir Ignalinos - Kazitiškio –Margavonės zonas. Vidutinio resursinio potencialo arealams būdingas vidutiniškas rekreacijai tinkamų akvatorijų ir miškų plotų kiekis ir tankumas, vidutinis teritorijų vaizdingumas, yra pavienių pripažintų nacionaliniu mastu kultūros paminklų ir vertybių sankaupų, yra išlikę kultūrinį identitetą liudijančių etnokultūrinių bruožų, vidutiniškai saugi socialinė aplinka, teritorija tinkama vidutinio intensyvumo masiniam rekreaciniam naudojimui, vidutiniškas aplinkos sveikumas. Gana mažo ir mažo resursinio potencialo arealai tęsiasi šiaurės – pietų kryptimi centrinėje ir rytinėje bei pietinėje savivaldybės dalyse ir apima Dūburio, Zarasų, Salako ir Smalvo zonas. Gana mažo ir mažo resursinio potencialo arealams būdingas labai mažas rekreacijai tinkamų akvatorijų ir miškų plotų kiekis ir tankumas, nedidelis teritorijų vaizdingumas, yra nedaug dispersiškai išsidėsčiusių kultūros vertybių, nykstantys etnokultūriniai bruožai sąlyginai saugi socialinė aplinka, teritorija tinkama nedidelio intensyvumo masiniam rekreaciniam naudojimui, vidutiniškai geras aplinkos sveikumas (didžioji arealų dalis patenka į uždarytos IAE 30 km stebėjimo zoną). Priklausomai nuo rekreacinių arealų potencialo ir plėtojimo galimybių pagal panaudojimo intensyvumą Zarasų rajono savivaldybėje numatomos 28 intensyvaus panaudojimo rekreacinio prioriteto teritorijos ir ekstensyvaus panaudojimo rekreacinio prioriteto teritorijos. Estetiniu bei funkciniu požiūriu rekreacijai patrauklūs bei tinkami beveik visi Zarasų rajono ežerai. Konkretaus vandens telkinio tinkamumas konkrečiai rekreacijos formai ir ūkinei veiklai nustatomas savivaldybės rekreacijos specialiajame plane arba Zarasų rajono savivaldybės tarybos sprendimu. Kaimai ir jų dalys, kurie yra ypač palankioje turizmo plėtojimo aplinkoje, siūlomi plėtoti kaip rekreacines gyvenvietes: Kuklių k., Jazdaičiškių k., Brogiškių k., Kunotų k., Siratavos k., Baibių k., Paluodės k., Kimbartiškės k., Padrūkšės k., Ramumos k., Vajasiškio k. Nustatyta, kad turizmo aptarnavimo centrų funkcijas gali vykdyti 17 gyvenamųjų vietovių. Pagal rekreacijos aptarnavimo lygmenį numatomi regioninio, rajoninio ir lokalinio lygmens aptarnavimo centrai. Turizmo aptarnavimo centrų paslaugos: kelionės organizavimo, turizmo informacijos, apgyvendinimo, vežimo, maitinimo, pramogų ir kitos turizmo paslaugos. Zarasuose bus teikiamos kurortinio poilsio ir gydymo paslaugos. Numatytos autoturizmo trasos: . nacionalinė trasa ,,Lietuvos istorijos ir kultūros vėrinys’’; . regioninė trasa ,,Aukštaitijos parkų žiedas’’; . tranzitinis autoturistų kelias. . Numatytos dviračių ir pėsčiųjų turizmo trasos: . Nacionalinė dviračių trasa ,,Aukštaitijos dviračių žiedas’’; . Eurovelo trasa ,, Rytų Europos takas’’; . Aukštaitijos nacionalinio parko pėsčiųjų turizmo trasa; . Gražutės regioninio parko pėsčiųjų turizmo trasos. . Numatyta sekanti vandens turizmo trasa: . Šventosios upės vandens turizmo trasa (per Kavarską, Anykščius, Užpalius, Dusetas, Antalieptę iki Luodžio ežero). . Numatyti bendrojo plano įgyvendinimo prioritetai: . teritorijų planavimo dokumentų, kurių pagrindu bus vykdoma rekreacijos ir turizmo plėtra Zarasų rajono savivaldybėje, parengimas: . Zarasų rajono savivaldybės rekreacinio prioriteto teritorijų (jų dalių) specialieji planai;
58 . Rekreacinių teritorijų sklypų ir jų grupių detalieji planai; . Zarasų miesto bendrasis planas (rengiamas prioritetinė tvarka); . Dusetų miesto bendrasis planas. . kurorto ir kurortinių teritorijų rekreacinės infrastruktūros įrengimas ir tobulinimas. . galimybių studijos dvarų sodybų ir kitų kultūros paveldo objektų pritaikymui pažintiniam turizmui parengimas. . kaimo turizmo sodybų tinklo plėtojimas visoje savivaldybės teritorijoje (išskyrus miestų ir miestelių esamą ir plėtros teritoriją) . turizmo paslaugų asortimento ir kokybės didinimas, pirmoje eilėje esamo potencialo panaudojimas turizmo plėtrai. . aktyvaus poilsio ir sveikatingumo paslaugų plėtojimas numatant polifunkcinio sporto renginių centrą ir sveikatingumo centrą Zarasų mieste. . vandens sporto plėtojimas ir irklavimo bazės įrengimas didžiojoje Zaraso ežero saloje. . prioritetiškai tinkamų rekreacijai vandens telkinių sąrašo patvirtinimas savivaldybės tarybos sprendimu. . rekreacijai rezervuotinų teritorijų sąrašo patvirtinimas savivaldybės tarybos sprendimu.
Zarasų rajono savivaldybės teritorijos bendrasis planas suformulavo Zarasų miesto (kurortinės teritorijos) ir jo plėtros zonos tvarkymo reglamentą. Reglamentas taikomas Zarasų miesto teritorijai administracinėse ribose ir jo plėtros zonoms. Šioje teritorijoje galimas: . visų tikslinių žemės naudojimo paskirčių keitimas į kitą paskirtį rekreacinės paskirties kapitalinių statinių ir turizmo infrastruktūros objektų (sveikatingumo, fizinės kultūros, maitinimo, kempingų, pramogų infrastruktūros ir paslaugų) statybai. . infrastruktūros plėtojimas: sveikatingumo trasos, informacinė infrastruktūra, įrengiami paplūdimiai, pažintiniai ir pramoginiai takai, apžvalgos aikštelės, atokvėpio aikštelės, poilsiavietės ir kt. . esamų ūkininkų ūkių sodybų, patenkančių į kurorto plėtros zoną, konversija į kaimo turizmo sodybas arba pritaikomas rekreacijos ir turizmo paslaugų teikimui.
2.6. Utenos regiono rajonų specialieji teritorijų planavimo sprendiniai 2.6.1. Anykščių rajonas
Regioninis parkas apima miesto ir jo apylinkių teritorijas, taip pat Rubikių ežerą ir jo apyežerį. Tvarkymo plano sprendiniuose išdėstytos rekreacinio naudojimo plėtros kryptys ir priemonės galioja tik regioninio parko ribose. Tvarkymo plane nustatyta, kad Anykščių regioninio parko rekreacinio naudojimo plėtros kryptys yra šios: pažintinio ir žirginio turizmo, poilsiavimo gamtoje infrastruktūros, regioninio parko informacinės sistemos vystymas; rekreacijos galimybių įvairovės didinimas. Prioritetas teikiamas pažintinio ir žirginio turizmo ir kurortinio gydymo plėtrai, poilsiui gamtoje, tradiciniams, su etnokultūra susijusiems rekreacinių išteklių naudojimo būdams. Rekreacijos paslaugų centras – Anykščių miestas. Siekiant sudaryti sąlygas turizmui tvarkymo plane pažymėtose vietose numatyta įrengti Anykščių regioninio parko lankytojų centrą, lankytojų aptarnavimo centrus, kempingus, stovyklavietes, poilsiavietes, pažintinius ir mokomuosius takus, sustojimo ir atokvėpio vietas, apžvalgos bokštus, informacinį stendą. Lankytinoms regioninio parko vietoms ir objektams pasiekti suplanuotos automobilių, dviračių ir vandens turizmo ir jodinėjimo trasos ar jų atkarpos. Poilsiavietės, stovyklavietės, kempingai, poilsio kompleksai, lankytojų aptarnavimo centrai gali būti įrengiami tik tvarkymo plane numatytose vietose ir teritorijose. Kitose teritorijose turizmo ir rekreacijos veiklai taikomi teisės aktais nustatyti veiklos apribojimai. Kultūros paveldo srityje tvarkymo plane numatyta atstatyti Šeimyniškėlių medinę pilį autentiškoje vietoje. Kitų archeologinių, mitologinių, istorinių ir memorialinių vertybių naudojimas 59 gali būti tik minimalus, apimantis mokslinius, pažintinius, mokomuosius tikslus ir pritaikymą lankymui. Nematerialaus paveldo apsaugos srityje prioritetas teikiamas amatų, verslų, vietos tradicijų, kulinarinio paveldo, išsaugojimui ir gaivinimui. Regioninio parko teritorija sudalinta į zonas, kurioms yra detalizuoti ūkinės veiklos apribojimai. Kalitos kalno kompleksas patenka į urbanizuotos rekreacinės aplinkos rekreacinių sklypų zoną, kurioje ribojamas užstatymo intensyvumas ir aukštis. Lebedžių miškas tinkamas rekreacijos plėtrai, tačiau patenka į apsauginių miškų zoną, kurioje statyba yra draudžiama. Šeimyniškėlių piliakalnis ir jo prieigos patenka į kultūros paveldo apsaugos zoną, kurioje ūkinė veikla yra griežtai ribojama. Anykščių miestas plėtojamas vadovaujantis miesto bendrojo plano sprendiniais atsižvelgiant į regioninio parko tvarkymo plane nustatytus veiklos apribojimus. Šeimyniškėlių medinės pilies istorinio ir kultūrinio paveldo panaudojimo pažintinio turizmo plėtrai Anykščių rajone detalusis planas numato statyti medinę pilį ant Šeimyniškėlių piliakalnio, kaip turistus (Lietuvos ir užsienio) pritraukiantį objektą. Tai būtų viduramžių laikotarpio medinio gynybinio statinio maketas, pastatytas autentiškoje vietoje. Šiuo metu sklypas yra archeologinė vertybė (A1427 K). Teritorija yra Anykščių regioninio parko Elmės kraštovaizdžio draustinyje. Planuojamą teritoriją naudoja Anykščių rajono savivaldybė. Gretimų teritorijų žemė yra privati. Suformuotas kitos paskirties visuomeninio naudojimo būdo žemės sklypas pilies-muziejaus statybai. Kitai planuojamos teritorijos daliai suformuotas miškų ūkio paskirties žemės sklypas. Teritorijoje numatyti pėsčiųjų takai, privažiavimai, inžinerinių komunikacijų koridoriai ir statybos reglamentai. Lankytojų automobiliams parkavimo aikštelė su prekybiniu objektu ir viešaisiais tualetais numatyta įrengti kitoje kelio pusėje. Tam tikslui suformuotas trečias žemės sklypas. Numatyta, kad lankytojai į lankymo objektą pateks požemine perėja. Miško žemėje leidžiami kraštovaizdžio formavimo kirtimai. Aktyvaus turizmo pramogų parko Anykščiuose prie Kalitos kalno, kalno g. Anykščių mieste detaliajame plane planuojama teritorija, esanti tarp Kalno, J.Biliūno, Janydžių gatvių Anykščių mieste. Ji apima 9 žemės sklypus, kurių keturi panaudos teise valdomi savivaldybės, keturi yra laisva valstybinio fondo žemė, trys sklypai bendrosios nuosavybės teise priklauso savivaldybei ir privatiems savininkams. Teritorijoje suplanuotas pramogų parkas (pėsčiųjų takai, pramogų įrenginiai, žaidimų aikštelės ir kt.), viešbučių kompleksas, transporto infrastruktūra, komunikacijų koridoriai. Žemės sklypų paskirtis – kita, naudojimo būdas – rekreacinės teritorijos, naudojimo pobūdis – trumpalaikio ar ilgalaikio poilsio statinių statybos. Trijų sklypų naudojimo paskirtis nekeičiama (paliekama žemės ūkio paskirties). Detaliuoju planu suformuoti trys žemės sklypai, kuriuose yra galimybė plėtoti apgyvendinimo paslaugas (viešbučius) pastatant statinius ir įrengiant juose 4200 m2 komercinį plotą. Galimas užstatymo plotas – 1500 m2. Šioje teritorijoje numatytos 53 vietos automobiliams statyti. Viršutinėje parko terasoje suplanuotos 50 vietų automobiliams statyti, apatinėje terasoje – 37 vietos automobiliams.
2.6.2. Molėtų rajonas
Dubingių miestelio teritorijos bendrasis planas. Dubingių miestelis patenka į Giedraičių- Dubingių-Joniškio rekreacinį arealą išskirtą iš 5 įvardintų Molėtų rajono bendrajame plane. Rekreacinių teritorijų naudojimo pobūdis, kryptis ir tvarkymas bei diferencijavimas į atskiras zonas priklauso nuo įvairių veiksnių, kurie sąlygoja Dubingių miestelio priskyrimą vidutinio rekreacinio patrauklumo (potencialo) arealui. Molėtų rajono teritorijoje lokalizuotas rekreacinis arealas, į kurį patenka ir Dubingių miestelio teritorija, yra Lietuvos Respublikos teritorijos rekreaciniu arealų sistemos dalis. Dubingių miestelio gamtinės aplinkos rekreacinių išteklių turtingumas didele dalimi apsprendžia rekreacinių teritorijų diferencijavimą, naudojimo ir tvarkymo kryptis. Numatoma skatinti gyventojus steigti kaimo turizmo sodybas. Tokiu būdu gyventojai būtu integruoti į viziją plėtoti erdves skirtas rekreacijai. Kaimo turizmo vaidmens sustiprėjimas Dubingiuose, butu vienas iš reikšmingiausių sektorių vietinėje ekonomikoje, bei kaip naujos veiklos bei naujų pajamų šaltinis ūkininkams. Asvejos ežeras yra vienas iš svarbiausių gamtinės aplinkos veiksnių rekreacijoje. Su šiuo veiksniu susijusios įvairios rekreacijos formos: stacionarus poilsiavimas, stovyklavimas, maudymasis, irstymasis valtimis, vandens turizmas, žvejyba, buriavimas ir kita. Asvejos ežero technologinis potencialas poilsiavimui yra tinkamas plėtoti vandens turizmą, todėl plane numatoma, kad miestelio
60 lankytojams bei poilsiautojams galėtų būti siūloma pažintinė vandens turizmo trasa skirta Asvejos ežero, jo pakrančių, Dubingos ir Žeimenos upių slėniu, gamtos ir kultūros objektų pažinimui, tačiau pažymima, kad rūpestį kelią neorganizuota rekreacinė žmonių veikla ir ypač aktyvesnis jų antplūdis poilsiavimo, grybavimo sezonu metu bei su tuo susiję padariniai, kaip šiukšlių palikimas miškuose ir vandens telkiniu pakrantėse, laužų deginimas, autotransporto priemonių statymas neleistinose vietose. Nemaža apkrova tenka Asvejos ežero pakrantėms ir priekrantės teritorijoms, kurios yra palankiausios poilsiavimui sąlygos (labai geros tinkamos maudytis vandens telkinių pakrantės), įrengtos stovyklavietės, poilsio namai – sutraukiantys didesnį srautą poilsiautojų, sąlygojantys didesnę apkrovą, o tokiu būdu yra neigiamai veikiama pakrančių teritorija. Bendrajame plane siekiama plėsti palankias rekreacijai Dubingių miestelio teritorijas, pirmenybę teikiant rekreacinio naudojimo reguliavimui, o taip pat rekreacinės infrastruktūros (pėsčiųjų dviračių takų, atokvėpio bei poilsio aikšteliu ir kt.) ir rekreacinių objektų, įrengimui. Didžiąja dalimi šios gamtinio karkaso teritorijos yra priskiriamos miestelio miškams ar atskiriems želdynams, atskirais atvejais, bendrajame plane nustatytose vietose – rekreacinio potencialo teritorijoms. Aktyviems turistams, norintiems aplankyti Dubingius, siūloma keliauti išvystytomis dviračių trasomis:
. D1 – tranzitinė dviračių trasa „Aukštaitijos dviračių žiedas“, einanti nuo Molėtų kelio per Miežionius, Jurkiški, Verbyliškius, Zaberža, Dubingius, Giedraičius, Baluošus, Jutonis ir toliau į šiaurę per Graužinius; . D2 – centrinis Asvejos žiedas: Dubingiai–Gurakalnė (nuo čia galimas maršruto išplėtimas į šiaurę pagal Ilgio ežero D7 žiedo trasą) - Alka–Žingiai-Jonėnai-Žalktynė– Dubingiai; . D3 – vakarinis Asvejos žiedas: Dubingiai-Grinkiškiai – Laumikoniai – Degsnė -Miežioniai, nuo kurių grįžtama atgal į Dubingius D1 tara. D7 – Nikajo žiedas: nuo Jutonių pilkapiu pro Labaišiškius, Galono ir Leikštinio ežerus, link Jutonių piliakalniu pro Dubingių girią.
Dubingių miestelio bendrajame siūloma plėtoti pažintinio turizmo trasų, takų tinklą teritorijoje. Planuojama sudaryti galimybe pasiekti visus svarbiausius Asvejos regioninio parko lankomus istorinius, kultūros paveldo bei gamtos objektus. Pratęsiant esamą pažintinį taką (prasideda prie Dubingių pagrindinės mokyklos), vedanti vakarų kryptimi ir apjuosiantį visą Dubingių pusiasalį – ryškiausią kultūrinio kraštovaizdžio vertybę, pietinėje miestelio teritorijos dalyje. Asvejos ežero pakrante planuojamas takas, sudarysiantis sąlygas aplankyti su įspūdingais gamtos objektais. Numatyta, kad takas nukreiptu lankytoju srautus link istorinio miestelio centro. O taip pat planuojama pėsčiųjų tako trasa palei Ąžuolyno g. šiaurės kryptimi, vėliau sukanti į vakarus ir ežero pakrante, lygiagrečiai salos rytinei ir pietrytinei daliai, vedanti Radvilų gatvės link. Turistams, norintiems patekti tiesiai į piliavietę negrįžtant Asvejos pakrante, numatyta pasiūlyti ten patekti kabančių pėsčiųjų tiltu. Greta pažintinio tako, trumpalaikiam poilsiui be nakvynės, išskirtos dvi teritorijos. Dubingių miestelio gyventojams bei svečiams atokvėpio vietos leis pasidžiaugti vaizdingu ežeru, o taip pat tokiu būdu bus paskirstyti lankytoju srautai. Čia būtų įrengti mažieji kraštovaizdžio architektūros statiniai, garantuotas tinkama vieta maudynėms, pakrantė būtų pritaikyta ir tinkama vandens turizmui plėtoti. Bendrajame plane numatomas papildomu apžvalgos aikštelių įrengimas. Piliavietės pietrytiniame šlaite siūloma įrengti aikštelę, skirtą stebėti atsiverianti panoraminį miestelio vaizdą. Kitą, nutolusia į šiaurės rytus, kitame Asvejos ežero krante. Ši aikštelė atvers vaizdą į piliavietę ir keliaujant planuojama pėsčiųjų žiedo trasa leis lankytojams atsikvėpti.
2.6.3. Visagino savivaldybė
Dviračių takų Įrengimo Visagino savivaldybės teritorijoje specialusis planas. Kadangi tarptautinės dviračių turizmo trasos (Eurovelas Nr. 11) aplenkia Visagino savivaldybės teritoriją, o taip pat Nacionalinių dviračių trasų specialusis planas neįtraukia Visagino savivaldybės į Nacionalinių trasų sistemą, todėl dviračių takų įrengimo Visagino savivaldybės teritorijoje specialusis planas parengtas vadovaujantis Visagino savivaldybės bendrojo plano sprendiniais, Visagino savivaldybės bendrojo plano skyriuje 9.3. „Turizmo maršrutai ir svarbiausieji kultūrinio turizmo objektai“ numatytų
61 dviračių ir pėsčiųjų trasų: Rajoninės dviračių trasos „Ignalina-Vidiškės-Naujasis Daugėliškis-Rimšė- Visaginas“ ir lokalinės dviračių ir pėsčiųjų trasos aplink Visagino ežerą pagrindu. Specialusis planas parengtas vadovaujantis Visagino savivaldybės bendruoju planu, Visagino miesto bendruoju planu bei aprobuota koncepcija. Atsižvelgta į Nacionalinių dviračių trasų nuostatas, įvertintos trasa LT3, Visagino bendrajame plane numatyta rajoninė trasa: Ignalina - Vidišikės - Naujasis Daugėliškis - Rimšė - Visaginas; dviračių turizmo trasa "Visagino kelias", lokalinė dviračių ir pėsčiųjų trasa aplink Visagino ežerą bei parengti techniniai projektai. Specialiajame plane prioritetas teikiamas Visagino savivaldybės dviračių takų sistemos įjungimui į tarptautinių ir nacionalinių dviračių trasų sistemas. Skiriamos 6 pagal įrengimo svarbą ir eiliškumą kategorijos dviračių takų:
. Dviračių trasos LT3 atkarpa; . Rajoninės dviračių trasos: Ignalina - Vidiškės- Naujasis Daugėliškis - Rimšė - Visaginas, atkarpa; . Dviračių turizmo trasa „Visagino kelias“; . Visagino savivaldybės ir Visagino miesto dviračių takai; . Lokalinė dviračių ir pėsčiųjų trasa aplink Visagino ežerą. . Specialiajame plane nerodomi dviračių takai D1 ir D2 kategorijos gatvėse.
2.6.4. Zarasų rajonas
Zarasų miesto turizmo ir rekreacijos specialusis planas. 2008 m Zarasų rajono savivaldybės taryba patvirtino Zarasų miesto turizmo ir rekreacijos Specialųjį planą, kuriame kaip vienas svarbiausių uždavinių numatyta kompleksiškai išnaudoti Zarasų miesto rekreacinį potencialą, praplečiant turizmo paslaugų spektrą aktyvaus turizmo veikla, tam pertvarkant Zarasų ežero pakrantę ir papildant ją reikalinga infrastruktūra. Specialusis planas parengtas vadovaujantis Zarasų savivaldybės teritorijos bendrojo plano nuostatomis. Planuojamoje teritorijoje numatytos zonos prioritetiniams aktyvaus poilsio, sporto, renginių ir pakrantės infrastruktūros objektams įrengti, taip pat pažymėti rekreaciniai ištekliai, kuriuos numatoma tausoti. Tausojamų išteklių zonose numatoma tik pasyvi rekreacinė veikla. Specialiojo plano sprendiniuose nespręstos turistų srautų valdymo problemos, paslaugų ir pramogų plėtros zonų išdėstymo, poilsiautojų ir turistų judėjimo mieste klausimai ir kt. Dalis šių klausimų turi būti aptarta rengiant miesto bendrąjį planą.
2.7. Svarbių Utenos regiono turizmo plėtrai strateginių ir teritorijų planavimo sprendinių apibendrinimas Utenos regiono detalusis planas numato šias regioninio lygmens turizmo trasas: Dviračių turizmo: – Giedraičiai–Luokesa–Molėtai–Balninkai–Kurkliai–Anykščiai–Leliūnai (Utenos r. sav.)– Pakalniai–Utena–Sudeikiai–Užpaliai–Dusetos–Antalieptė– Štadviliai–Zarasai su atšaka Anykščiai–Andrioniškis–Viešintos; – „Aukštaitijos dviračių žiedas“; Automobilių turizmo: – Nacionalinės automobilių turizmo trasos „Aukštaitijos keliai“ atkarpą Vilnius (Vilniaus regionas)–Dubingiai–Molėtai–Mindūnai–Labanoras (Vilniaus regionas) –Palūšė–Ignalina– Kazitiškis–Dūkštas–(atšaka į Zarasus)–Dusetos–Antazavė– kryptis į Panevėžio apskritį ir Molėtai–Anykščiai–Viešintos–Kupiškis (Panevėžio regionas); Vandens turizmo: – Šventosios upės (per Kavarską, Anykščius, Užpalius (Utenos rajono savivaldybė), Dusetas, Antalieptę iki Dūkšto ežero); – Aukštaitijos ežeryno (nuo Palūšės Aukštaitijos nacionaliniame parke esančiais ežerais ir upeliais). 62
Utenos regiono rajonų specialieji ir detalieji planai numato šias lokalaus lygmens turizmo trasas:
Lentelė 9. Utenos regiono specialiųjų ir detaliųjų planų sprendiniai lokaliom turizmo trasomis Rajonų detalieji planai Specialieji planai Anykščių „Anykščių rajono vandens keliai“ (prie nacionalinės r. vandens turizmo trasos Šventosios upe prijungiant intakus: visa rajono teritorijoje tekančia Virintos dalimi, Jaros (Šetekšnos) atkarpa, o kartu, Nevėžio aukštupio atkarpa žemiau Levaniškių „Anykščių krašto keliai:“ skirtas krašto gamtinių ir kultūrinių savitumų bei vertybių reprezentavimui ir pažinimui. Siūlomas maršrutas turi keturias dalis: Šventosios slėnio kelias; Anykščių rajono aukštumų kelias (Rubikių kelias); Šimonių girios kelias; Anykščių rajono lygumų kelias. Molėtų r. „Molėtų krašto žiedas“ skirtas Aukštaičių aukštumų Dubingių miestelio teritorijos bendrasis planas centrinės dalies gamtinių ir kultūrinių savitumų bei D1 – tranzitinė dviračių trasa „Aukštaitijos vertybių reprezentavimui ir pažinimui; dviračių žiedas“, einanti nuo Molėtų kelio per „Molėtų rajono vandens keliai“ (Virintos, Siesarčio upių Miežionius, Jurkiški, Verbyliškius, Zaberža, atkarpos ir kai kurie tranzitu praplaukiami vandens Dubingius, Giedraičius, Baluošus, Jutonis ir telkiniai, kuri gali tarnauti kaip upinių trasų pradžios toliau į šiaurę per Graužinius; atkarpos) skirtas vandens (baidarių) turizmo vystymui, D2 – centrinis Asvejos žiedas: Dubingiai– paupių bei paežerių gamtinių bei kultūrinių vertybių Gurakalnė (nuo čia galimas maršruto išplėtimas pažinimui. į šiaurę pagal Ilgio ežero D7 žiedo trasą) - Alka–Žingiai-Jonėnai-Žalktynė (galimas maršruto išplėtimas į rytus pagal Šakymo miško mažojo žiedo D8 trasą) – Dubingiai; D3 – vakarinis Asvejos žiedas: Dubingiai- Grinkiškiai (nuo čia galimas maršruto išplėtimas į rytus pagal Šakymo miško mažojo žiedo D8 trasą) – Laumikoniai – Degsnė - Miežioniai, nuo kurių grįžtama atgal į Dubingius D1 trasa. D7 – Nikajo žiedas: nuo Jutonių pilkapiu pro Labaišiškius, Galono ir Leikštinio ežerus, link Jutonių piliakalniu pro Dubingių girią. Utenos r. B1) Autoturizmo trasa „Utenos krašto žiedas“ – tai rajoninės (vietinės) svarbos turizmo trasa, apjungianti daugumą Utenos rajono teritorijoje numatytų turizmo ir rekreacijos vystymo centrų ir leidžianti susipažinti su teritorijomis, kuriose yra gausu gamtos ir kultūros paveldo vertybių. Utenos rajone ši trasa praeina maršrutu: Utena – Vyžuonos – Užpaliai – Alaušai – Sudeikiai – Daugailiai – Šlepečiai – Sirvydžiai – Tauragnai – Saldutiškis – Kuktiškės – Biliakiemis – Utena – Pakalniai – Leliūnai – Antalgė – Utena. Ši trasa yra „žiedlapinė“ (susidedanti iš dviejų segmentų), todėl priklausomai nuo keliautojų pasirinkimo, paliekama galimybė ja sutrumpinti pasirenkant vieną iš segmentų. B2) Dviračių turizmo trasa „Utena –Tauragnai–Kirdeikiai“. B3) Dviračių ir pėsčiųjų turizmo trasa „Aukštaitijos nacionalinio parko dviračių ir pėsčiųjų turizmo trasa“ – tai vietinės svarbos Aukštaitijos nacionalinio parko teritorijoje lokalizuotos pėsčiųjų ir dviračių trasos dalis. Šios trasos tikslas supažindinti Aukštaitijos NP lankytojus su Aukštaitijos regionui būdingos gamtinės ir kultūrinės aplinkos įžymybėmis. Utenos rajono teritorijoje paminėta turizmo trasa pravesta šiuo maršrutu: (Stripeikiai) – Sėla – Tauragnai - Varniškės – Daunoriai – Vaišnoriškės – Strazdai – Šuminai – (Vaišniūnai). B4) Vandens turizmo trasa „Utenos rajono vandens keliai“ sudaro likusią Utenos rajono vandens turizmo sistemos dalį 63 Rajonų detalieji planai Specialieji planai formuojamą iš vietinės svarbos Vyžuonos upės atkarpos žemiau Utenos, skirtos reguliuojamam masiniam turizmui baidarėmis/kanojomis, bei Bukos (protakos tarp Utenykščio ir Baluošo) ir Aisetos, skirtų ypač ribotam vandens turizmui (dėl šių dviejų upių – protakų gamtinės vertės ir esamo apsaugos statuso) baidarėmis/kanojomis. Visagino Dviračių trasa: Ignalina – Vidiškės – Naujasis Daugėliškis - Dviračių trasos LT3 atkarpa; sav. Rimšė-Visaginas; Rajoninės dviračių trasos: Ignalina - Vidiškės- lokalinė dviračių ir pėsčiųjų trasa aplink Visagino ežerą. Naujasis Daugėliškis - Rimšė - Visaginas, atkarpa; Dviračių turizmo trasa „Visagino kelias“; Visagino savivaldybės ir Visagino miesto dviračių takai; Lokalinė dviračių ir pėsčiųjų trasa aplink Visagino ežerą. Specialiajame plane nerodomi dviračių takai D1 ir D2 kategorijos gatvėse. Zarasų r. Aukštaitijos nacionalinio parko pėsčiųjų turizmo trasa; Gražutės regioninio parko pėsčiųjų turizmo trasos.
Zarasų rajono detalusis planas numato regioninio lygmens trasas:
. Nacionalinė trasa ,,Lietuvos istorijos ir kultūros vėrinys’’; . Regioninė trasa ,,Aukštaitijos parkų žiedas’’; . Tranzitinis autoturistų kelias. . Numatytos dviračių ir pėsčiųjų turizmo trasos: . Nacionalinė dviračių trasa ,,Aukštaitijos dviračių žiedas’’; . Eurovelo trasa ,, Rytų Europos takas’’; . Šventosios upės vandens turizmo trasa (per Kavarską, Anykščius, Užpalius, Dusetas, Antalieptę iki Luodžio ežero)
Apibendrinta Utenos regiono bendrųjų, detaliųjų ir specialiųjų planų sprendinių informacija pateikta žemiau esančioje lentelėje.
64 Lentelė 10. Apibendrinta Utenos regiono bendrųjų, detaliųjų ir specialiųjų planų sprendinių informacija. Anykščių r. Ignalinos r. Molėtų r. Utenos r. Visagino sav. Zarasų r. 1. Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas Labai didelio ir didelio Anykščių–Ukmergės Ignalinos–Molėtų Ignalinos–Molėtų potencialo rekreaciniai arealas (Nr. 6, P1) arealas (Nr. 4, P1) arealas (Nr. 4, P1) arealai, sudarantys nacionalinės svarbos rekreacines sistemas Vidutinio potencialo Dubingių arealas (Nr. Dusetų–Zarasų arealas rekreaciniai arealai, 9, P2) (Nr. 11, P2) sudarantys regioninės reikšmės rekreacines sistemas Gana mažo ir mažo Rokiškio–Utenos arealas Dūkšto–Visagino potencialo rekreaciniai (Nr. 20, P3) arealas (Nr. 11, P3) arealai, sudarantys lokalinės svarbos rekreacines sistemas 2. Plėtotinos turizmo rekreacijos rūšis Poilsis gamtoje Prioritetas Prioritetas Prioritetas Vystytina Vystytina Prioritetas Sportinė rekreacija Vystytina Vystytina Vystytina ------Prioritetas Verslinė rekreacija Vystytina Prioritetas Prioritetas/Vystytina Prioritetas Prioritetas Vystytina (Dubingių areale) Pažintinė rekreacija Prioritetas Prioritetas Prioritetas Prioritetas Prioritetas Prioritetas Pramoginė rekreacija Prioritetas Vystytina Vystytina Vystytina Vystytina Vystytina Gydomoji rekreacija Vystytina ------Vystytina 3. Rekreacinio aptarnavimo centrai Reikšmė Nacionalinės svarbos ------Regioninės svarbos Anykščiai Palūšė --- Utena --- Zarasai Vietinės reikšmės --- Ignalina, Tauragnai* Labanoras, Molėtai ------Dusėtos Užsienio turistų aptarnavimo ------Zarasai terminalas Specializacija Bendrojo turizmo ------Utena ------Pažintinio turizmo Anykščiai Ignalina, Palūšė Labanoras ------Dusėtos, Zarasai Tauragnai* Poilsio gamtoje Anykščiai Ignalina, Palūšė Molėtai ------Dusėtos, Zarasai Tauragnai* Kurortinio gydymo Anykščiai ------Zarasai 4. Svarbiausi turistų judėjimo keliai 4.1. Prioritetinės nacionalinės svarbos specializuoto pažintinio turizmo trasų sistema
65 Anykščių r. Ignalinos r. Molėtų r. Utenos r. Visagino sav. Zarasų r. Nacionalinis reprezentacinis Taip Taip Taip Ne Taip/Ne (apima Ne kultūrinio turizmo maršrutas Dūkšto–Visagino – „Lietuvos istorijos ir arealą) kultūros vėrinys“ Regioninio gamtinio ir Taip Taip Taip Ne Ne Taip kultūrinio pobūdžio valstybinių parkų žiedai: „Aukštaitijos parkų žiedas“ Eurovelo sistemos trasų Ne Taip Taip Ne Ne Taip koridoriai: „Rytų Europos takas” (Nr. 11) 4.2. Nacionaliniai specialieji planai Nacionalinių autoturizmo Taip Taip Taip Ne Ne Taip trasų specialusis planas „Aukštaitijos keliai“ Nacionalinis vandens turizmo Taip Taip Taip Taip Ne Taip trasų specialusis planas Bendrieji tranzitiniai turistų Taip Ne Ne Taip Ne Taip keliai 5. Utenos regiono teritorijos bendrojo plano sprendiniai Intensyvios rekreacijos plėtra Anykščių miesto Ignalinos miesto Molėtų miesto Utenos rajono Zarasų miesto ekonominės ekonominės ir ekonominės ir socialinės ekonominės ir savivaldybės pietrytinės ir socialinės plėtros arealų socialinės plėtros arealų plėtros zonos teritorija; socialinės plėtros teritorijos; teritorija; teritorija; Vidiškių ekonominės ir arealų teritorija; Teritorijos prie Alaušo Zarasų rajono Anykščių rajono socialinės plėtros zonos Alaušų (Molėtų raj. (Utenos raj. sav.); savivaldybės palyginti savivaldybės rytinės teritorija; sav.); Utenos rajono nedidelės pietvakarinės teritorijos Dūkšto ekonominės ir Arino ežeras; savivaldybės teritorijos teritorijos; socialinės plėtros arealo Dūrių ežeras; nuo Utenos miesto Avilio ežeras; teritorijos, apimančios Galuonų ežeras; šiaurės kryptimi Čičirio ežeras; Parsvėto ežero Kiemento ežeras; Drūkšių ežeras (šiaurinė akvatoriją; Makio ežeras; dalis); Ignalinos rajono Pravalo ežeras; Imbrado ežeras; savivaldybės vakarinės Spenglo ežeras Nedidelės teritorijos teritorijos Zarasų raj. sav. vakariniame pakraštyje Ekstensyvios rekreacijos Anykščių regioninis Aukštaitijos nacionalinis Asvejos regioninis Aukštaitijos nacionalinis Gražutės regioninis plėtra parkas; parkas; parkas; parkas; parkas; Anykščių raj. sav. Gražutės regioninis Labanoro regioninis Labanoro regioninis Sartų regioninis parkas; vakarinės teritorijos; parkas; parkas; parkas Zarasų raj. sav. šiaurinės Teritorijos vakarinėje Dysnų ir Dysnykščio Kamastos teritorijos Anykščių rajono ežerai; kraštovaizdžio 66 Anykščių r. Ignalinos r. Molėtų r. Utenos r. Visagino sav. Zarasų r. savivaldybės dalyje, Adutiškio–Guntauninkų draustinis; rytuose ribojamos miškų biosferos Molėtų raj. sav. Anykščių regioninio poligonas; pietinės teritorijos parko riba Birvėtos biosferos poligonas; Milašiaus telmologinis draustinis; Ignalinos raj. sav. rytinės teritorijos 6. Utenos regiono rajonų bendrieji teritorijų planavimo sprendiniai Didelio potencialo Anykščių – Svėdasų – Molėtų – Toliejų – Tauragnų–Minčios– Sartų regioninio parko, Kavarsko – Kurklių Mindūnų – Inturkės Strazdų, Saldutiškio– Gražutės regioninio parko rekreacinis arealas rekreacinis arealas Palsuodės–Paisetės, teritorijas ir Avilio – Sudeikių–Alaušų– Čičirio arealas Antandrajos arealai; Žiezdrų–Indubakių, Bajorų–Gaidžių– Varpiškių, Antilgės– Nečėnų–Liūniškių, Vyžuonų–Užpalių– Ilčiukų, Pakalnių– Antalgės–Papiškių, Kuprių–Vaiskūnų– Bikūnų, Šeduikių– Klykių–Nečioniškio arealai Vidutinio potencialo Giedraičių – Kuktiškių– Vasarnų – Žiedo, Dubingių – Joniškio Maleckažemio, Turmanto ir Ignalinos - rekreacinis arealas Pakryžės–Šlepečių– Kazitiškio –Margavonės Juknėnų, Spitrėnų– arealai Kalvių–Pilkenių, Prūsokiškio–Kirdeikių, Galelių–Vyžuonėlių, Leliūnų–Miškinių arealai Gana mažo potencialo Kunigiškių – Daujočių Alantos – Balninkų - Mažeikiškių– Dūburio, Zarasų, Salako ir rekreacinis arealas; Videniškių ir Gaidžiūnų–Sirutėnų, Smalvo arealai Staškūniškio – Arnionių rekreaciniai Dusynų–Šiaudinių– Skiemonių rekreacinis arealai Tirmūnų, Vilučių– arealas; Tarvydžių–Kaimynų, Vaikutėnų–Radeikių– 67 Anykščių r. Ignalinos r. Molėtų r. Utenos r. Visagino sav. Zarasų r. Kubilių, Daugailių– Mikalajūnų arealai Mažo potencialo Viešintų – Surdegio Pusnės – Bekupės rekreacinis arealas; rekreacinis arealas Troškūnų – Piktavalio – Traupio – Janušavos rekreacinis arealas. 7. Utenos regiono rajonų Anykščių regioninio Dubingių miestelio Dviračių takų Zarasų miesto turizmo ir specialieji teritorijų parko tvarkymo planas; teritorijos bendrasis Įrengimo Visagino rekreacijos specialusis planavimo sprendiniai Šeimyniškėlių medinės planas savivaldybės planas. Sprendimai pilies istorinio ir teritorijoje kultūrinio paveldo specialusis planas panaudojimo pažintinio turizmo plėtrai Anykščių rajone detalusis planas; Aktyvaus turizmo pramogų parko Anykščiuose prie Kalitos kalno, kalno g. Anykščių mieste detalusis planas
68 III. GAMTINIAI, SOCIALINIAI IR EKONOMINIAI IŠTEKLIAI UTENOS REGIONE, NAUDINGI DARNAUS TURIZMO VYSTYMUI
Utenos regione pagrindinius rekreacinės ir turizmo aplinkos išteklius sudaro: . gamtinė aplinka, tinkanti poilsiui; . rekreacijos reikmėms tinkantis kultūros paveldas; . specialiai sukurti rekreacinės infrastruktūros objektai.
3.1. Utenos regiono kurortinės teritorijos ir saugomos teritorijos.
Lietuvoje kurortais laikomos gyvenamosios vietovės, turinčios gamtos gydomųjų veiksnių (mineralinis vanduo, gydomasis purvas, sveikatai palankus klimatas, rekreaciniai želdiniai ir vandens telkiniai) ir specialią infrastruktūrą, sudarančią sąlygas naudoti šiuos veiksnius gydymui, profilaktikai ir poilsiui. Šiuo metu Lietuvoje yra 4 kurortai: Birštonas, Druskininkai, Neringa, Palanga. Skiriamos ir kurortinės teritorijos, kurioms keliami panašūs reikalavimai kaip ir kurortams, tik jose gali nebūti specialios infrastruktūros, skirtos gydymo reikmėms. Trys iš keturių Lietuvos kurortinių teritorijų yra Utenos regione: Ignalina, (kartu sus Strigailiškiu ir Palūše), Anykščiai, Zarasai. Už Utenos regiono ribų Lietuvoje yra dar viena kurortinė teritorija - Trakai6.
Utenos regiono saugomos teritorijos skirtos gamtai ir kultūros paveldo kompleksams, ekologinei pusiausvyrai ir biologinei įvairovei išsaugoti, gamtos ištekliams atkurti, t.y. draustiniai, regioniniai parkai, nacionaliniai parkai, rezervatai, biosferos rezervatai ir poligonai. Prie saugomų teritorijų priskirtinos ir „Natura 2000“ teritorijos Saugomose teritorijose sudaromos sąlygos rekreacijai, moksliniams tyrimams, gamtosauginiam ir etnokultūriniam švietimui. Utenos regiono teritorijoje veikia Aukštaitijos nacionalinis parkas, – saugoma teritorija, įsteigta nacionalinės svarbos gamtinio ir kultūrinio kraštovaizdžio kompleksams saugoti, tvarkyti ir jų naudojimui reguliuoti. Šiam parkui tenka ne tik gamtos ir kultūros nacionalinių vertybių išsaugojimo, bet ir rekreacijos darbai. Žodžiui „nacionalinis“ Lietuvoje teikiama ne tik valstybinės svarbos, bet ir etninio savitumo prasmė.
Utenos regiono teritorijoje veikia Anykščių, Asvejos, Gražutės, Tumiškių, Labanoro, Sartų Regioniniai parkai – saugomos teritorijos, steigiamos gamtiniu, kultūriniu ir rekreaciniu požiūriu regioninės svarbos kraštovaizdžio kompleksams ir ekosistemoms saugoti, jų rekreaciniam ir ūkiniam naudojimui reguliuoti.
3.2. Utenos regiono gamtos turizmo ištekliai
Turizmo plėtros kontekste, gamtinė aplinka paprastai apibūdinama gamtinių rekreacinių išteklių sąvoka. Gamtiniai rekreaciniai ištekliai – tai miškai, vandens telkiniai ir jų pakrantės, tinkamos pritaikyti žmonių poilsiui, rekreacijai ir pramogoms, mineralinio vandens ir gydomojo purvo telkiniai, gamtos paveldo objektai, gamtos parkai ir gyvenamųjų vietovių želdynai.
Šioje studijoje analizuojami tie Utenos regiono gamtinės aplinkos ištekliai, kurie susidaro prielaidas kurti šio regiono patrauklius ir konkurencingus turizmo produktus.
Didžioji dalis gamtos paveldo objektų yra prižiūrimi ir puoselėjami Aukštaitijos nacionaliniame parke ir regioniniuose parkuose. Utenos regionas išsiskiria valstybės saugomų teritorijų gausa, - saugomos teritorijos sudaro 147345,73 ha plotą. Jos užima 20,46 % regiono teritorijos. Regione didžiausius plotus užima valstybiniai parkai: Aukštaitijos nacionalinis parkas, Gražutės, Labanoro, Anykščių, Sartų, Asvejos regioniniai parkai. Anykščių rajono savivaldybėje ypač saugomos teritorijos užima 37563,00 ha (21,29 %), Ignalinos – 36006,78 ha (24,17 %), Molėtų – 26584,93 ha (19,4 %), Utenos – 12166,98 ha (9,90 %), Zarasų – 35023,87 ha (26,31 %) plotą. Saugomų teritorijų tinklo „Natura 2000“ teritorijos regione užima 20442,33 ha (2,8 % regiono teritorijos).
6 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 350. 2006 m. balandžio 12 d. 69
Aukštaitijos nacionalinio parko teritorijoje yra Puziniškio ir Šiliniškių gūbriai, Ladakalnis. Nuo Ladakalnio atsiveria viena gražiausių Lietuvoje panoramų: medžių juostomis įrėminti ežerai, iškilūs gūbriai, piliakalniai. Parke tyvuliuoja 126 ežerai. Didžiausi parko ežerai: Kretuonas, Dringis, Baluošas. Parko teritorijoje yra ir giliausias Lietuvos ežeras – Tauragnas. Ežerai jungiasi protakomis ir upeliais, iš Žeimenio ežero išteka Žeimenos upė. Parkui priklausančiose Ažvinčių (sengirė) bei Minčios giriose vyrauja pušynai. Ties Šuminų kaimu Baluošo pakrantėje yra kadagynas, o tarp Linkmeno ir Asėko ežerų – unikalus Ginučių ąžuolynas. Parko teritorijoje žinomos didelės šikšnosparnių kolonijos, stebėti paukščius įdomiausia Asėko ir Kretuono ežeruose. Varniškių II kaime yra du medžiai – gamtos paminklai: Varniškių ąžuolas ir liepa. Prie Tauragnų-Kazitiškio kelio stūkso akmuo Mokas, apie kurį pasakojamos legendos.
Anykščių regiono parko teritorijoje yra vaizdingi Šventosios ir į ją įtekančių Elmės bei kitų upelių slėniai ir raguvynai, Šventosios kilpos ir atodangos, užliejamos slėnio pievos. Išraiškingas Storių kalvynas. Išgarsintas Lietuvoje miškas – Anykščių šilelis, rieduliai Puntukas ir Puntuko brolis, Karalienės liūno šaltinis (0,7 ha ploto šaltiniuotas vandens telkinys dešiniajame Šventosios krante). Tarp poilsiautojų populiarūs Rubikių ir Mūšėjaus ežerai.
Asvejos regioniniame parke miškai užima apie 60 proc. teritorijos, pelkės apie 8 proc., ežerai – 17 proc. Yra unikali ledyno vandenų išgraužtų dubaklonių sankirta su stačiašlaičiais giliais ežerais, kurių parke daugiau kaip 30. Didžiausias jų – Asvejos ežeras. Kiek mažesni, bet taip pat labai vertingi yra Baluošų, Beržos, Viranglio, Ilgio, Žverno, Nikajo ežerai. Pelkės yra beveik nepaveiktos žmogaus veiklos. Didžiausia yra Purvino pelkė, pasižyminti retų floros ir faunos rūšių gausumu. Parke galima stebėti tokius retus paukščius – erelius žuvininkus, juoduosius peslius, gerves, tetervinus. Purviniškių pelkėje yra Majo akmuo, įspūdingi medžiai – Purviniškių pušis, Alkos klevas, Abiejutės ąžuolas. Rekreacinei žvejybai patrauklūs Asvejos, Baluošų, Žverno, Nikajo, Galono, Lekštenio ežerai. Beveik visų ežerų pakrantės tinka poilsiauti, ypač Galono, Galaušio, Žverno, Nikajo ežerai. Nuo Dubingių prasideda populiarūs vandens turizmo keliai Asvejos ežeru, Dubingos, Žeimenos ir Neries upėmis. Buriavimui tinkam Asvejos, Baluošų, Žverno ir Arino ežerai.
Gražutės regioniniame parke suskaičiuojama per 70 vandens telkinių, užimančių 5700 ha (Antalieptės marios, Luodis, Samavas, Dūkštas, Šventas ir pan.). Parke saugomas miškingas ir ežeringas Šventosios aukštupio ežeryno kraštovaizdis. 16 km tęsiasi sudėtingiausią konfigūraciją Lietuvoje turintis vandens telkinys – Antalieptės marios (užtvindžiusios 26 ežerus, kurie susiliejo Šventosios vandeniu užpildytame duburyje) su daugybe salų, pusiasalių ir įlankų. Gražutės giria ir kiti miškų masyvai užima apie 55 proc. teritorijos, apie penktadalį parko teritorijos sudaro vandens telkiniai ir nedidelės pelkės.
Tumiškių kalvynas, čia gausu stambių lėkštų 20–40 m aukščio kalvų. Daug vaizdingų ežerų – Luodžio, Samavo, Asavo, Šiurpio, Veprio, Ligajos, Ažukalnio, Zalvo ir kt. Šiame parke yra Šventosios, gražiausios Rytų Aukštaitijos upės, ištakos. Hidrografiniu požiūriu pažymėtini tokie unikumai kaip benuotakiniai Švento ir Šiurpio ežerai, sudėtingiausią konfigūraciją visoje Lietuvoje turintis vandens telkinys – Antalieptės marios su gražiu salynu ir unikaliu pusiasalių raizgynų, didelis Luodžio ežeras su jame esančiomis dviem nerijomis – ragais, ypatingu nuolydžiu pasižymintis Šavašos upelis. Švento ežeras, kuriame pastebimi didžiausi vandens horizonto svyravimai, yra savotiškas hidroklimatinis barometras. Didžiausią plotą užima Gražutės giria, senovėje buvęs stambus miško masyvas. Dėl didelės buveinių įvairovės čia gausu saugomų rūšių. Parkas garsus briedžiais. Rekreacijai labiausiai tinka gausūs, miškų apsupti parko ežerai, - Luodis, Asavas, Samavas, Uolys bei Antalieptės marios. Ežeruose geros sąlygos rekreacinei žvejybai, miškai – vieni grybingiausių Lietuvoje. Šventoji – vandens turistų upė, joje įrengta vandens turizmo trasa.
Labanoro regioninis parkas yra didžiausias Lietuvoje. 80 proc. parko užima miškai, daugiausia pušynai. Labanoro giria su gausiomis pelkutėmis ir ežerais pasižymi saugomų rūšių gausumu. Ežerai užima 14 proc. parko teritorijos. Įspūdingi Juodieji ir Baltieji Lakajai, Stirniai, Siesartis ir kiti Molėtų ežeryno ežerai, 15,8 km ilgio Aiseto ežeras. Labanoro regioniniame parke yra 285 ežerai – daugiausia
70 iš visų Lietuvos regioninių parkų. Didžiausi: Stirnių, Baltųjų Lakajų, Kertuojų. Per parką teka apie 30 upelių, - Lakaja, Peršokšna, Dumblė, Luknelė. Be šių vandens telkinių parke saugojamos pelkių ekosistemos, vertingos kalkingos žemapelkės. Parke saugomas ištisas aukštapelkių ir paežerinių žemapelkių kompleksas – Kanio raistas ir daugybė didesnių bei mažesnių pelkučių. Parko teritorijoje esančiame Girutiškio gamtiniame rezervate tyvuliuoja ežerų veidrodžiais spindinti Beržaloto aukštapelkė. Parkas garsus briedžiais, čia gyvena ir veisiasi vilkai, nuolatos gyvena lūšys. Parke yra daug rekreacinei žvejybai tinkamų ežerų, gausu uogų ir grybų.
Sartų regioniniame parke yra unikalus, penktasis pagal dydį Lietuvoje Sartų ežeras su 8 stambiomis atšakomis ir jų tęsiniuose esančiomis protakomis besijungiančių ežerų virtine. Per parką ir Sartų ežerą teka Šventoji. Įdomus kalvotas ir daubotas centrinės ir rytinės parko dalies kraštovaizdis. Vosynos rezervate saugomi seniausi Dusetų girios eglynai, pelkės, įvairios retų rūšių buveinės. Vertingos ir Antazavės šilo bendrijos. Prie žuvininkystės tvenkinių galima stebėti paukščius.
Tarp kitų gamtos objektų turinčių svarbą Rytų Aukštaitijos regiono turizmo plėtrai ir nepakliūnančių į valstybinių parkų teritorijas paminėtini šie objektai:
Regiono teritorijoje esantys ežerai. Natūralus ežeringumas Utenos apskrityje yra 5,80 %. Jis viršija šalies vidurkį (1,35 %) ir yra didžiausias, lyginant su kitais šalies regionais. Zarasų, Ignalinos ir Molėtų rajonų savivaldybės pirmauja Lietuvoje pagal ežeringumą. Regione stambiausios ežerų grupės yra Zarasų ežerynas ir Ignalinos ežerynas. Zarasų ežerynas ir Ignalinos ežerynas itin patrauklūs rekreacijai dėl savo gamtinių savybių ir dėl artumo miestams. Nevėžos ežeras išskirtinis savo tinkamumu aktyviam poilsiui, vandens sportui ir turizmo paslaugoms. Prie Nevėžos ežero (10 km nuo Anykščių miesto Molėtų kryptimi) galima plaukioti vandens motociklais, šliuožti vandens slidėmis ar pasikelti virš ežero parašiutu, tempiamu motorinės valties.
Gausūs ir švarūs regiono gamtiniai ištekliai – upės, ežerai, miškai, sąlyginai natūralus, žmogaus nepaliestas kraštovaizdis – sudaro tinkamas prielaidas kokybiškiems rekreaciniams ištekliams identifikuoti ir panaudoti. Regione yra viena patraukliausių rekreacinių zonų visoje šalyje – nacionalinės reikšmės Ignalinos-Molėtų, Anykščių-Ukmergės arealai, taip pat mažesnio potencialo regioninės reikšmės arealai (Dubingių, Dusetų-Zarasų). Utenos apskrities teritorijos bendrajame plane identifikuotos svarbiausios regiono rekreacinės zonos yra teritorijos palei Dysnos, Nevėžio, Siesarčio, Svėdasos, Šventosios upes ir prie regione esančių ežerų. Įvertinus techninio paveldo objekto turistinį patrauklumą, kaip rekreacinė yra išskiriama teritorija, esanti prie siaurojo geležinkelio. Gausūs ir švarūs regiono gamtiniai ištekliai – upės, ežerai, miškai, sąlyginai natūralus, žmogaus nepaliestas kraštovaizdis – sudaro tinkamas prielaidas kokybiškiems rekreaciniams ištekliams identifikuoti ir panaudoti. Regione yra viena patraukliausių rekreacinių zonų visoje šalyje – nacionalinės reikšmės Ignalinos-Molėtų, Anykščių-Ukmergės rekreaciniai arealai.
Mineralinio vandens ištekliai Anykščiuose ir Ignalinoje. Mineralinio vandens ištekliai šiuose miestuose yra išžvalgyti, tačiau šiuo metu nenaudojami. Tai puikus išteklius kurortiniam gydymui plėtoti.
3.3. Utenos regiono kultūros paveldo ištekliai
Kultūrinė aplinka – tai žmonių kūrybinės veiklos produktas, o jos savitumas yra viena svarbiausių turizmą skatinančių priežasčių. Kultūrinė aplinka turizmo sistemoje paprastai apibūdinama kultūrinių išteklių sąvoka. Turizmo kultūros ištekliams priskiriamos kultūros vertybės, meno, mokslo, technikos, urbanistikos paveldo objektai, archeologinės, mitologinės, istorinės vietovės, folkloras, tradicijos ir amatai bei kiti objektai. Prie kultūrinių išteklių priskiriamos tradicijos ir tradiciniai amatai, kurie tam tikrai vietovei suteikia išskirtinumą ir didina turistinį patrauklumą.
Kultūros vertybių registre buvo įregistruotos 1961 Utenos regiono nekilnojamosios kultūros vertybės, iš kurių 451 – Anykščių rajone, 248 – Ignalinos rajone, 470 – Molėtų rajone, 364 – Utenos rajone, 7 – Visagino savivaldybėje, 421 – Zarasų rajone. 71
Žemiau pateikiami kultūros objektai savivaldybių TIC specialistų teigimu, aktualiausi Utenos regiono turizmo plėtrai regione.
Lentelė 11. Utenos regiono turizmo plėtrai svarbūs kultūros paveldo objektai. Kultūros Anykščių r. Ignalinos r. Molėtų r. Utenos r. Visagino Zarasų r. paveldo sav. objektas Senamiesčiai . Anykščių miesto istorinė dalis Kultūros ir Siaurojo Senasis Utenos Vėjo malūnas technikos geležinkelio paštas Vencavų; paveldo kompleksas Utenos siaurojo Šlyninkos vandens objektai geležinkelio malūnas stotis Dvaro sodybos Burbiškio dvaro Dūkšto dvaro Alantos dvaras Bikuškio dvaro Antazavės dvaras; ir rūmų sodyba sodyba; Ambraziškių sodyba Stelmužės dvaras; kompleksai Raguvėlės dvaro Vydiškių dvaras; dvaro sodybos Užpalių dvaras Vasaknų dvaras; ansamblis ir parkas parkas Bijutiškio dvaro sodybos parkas. Didžiokų dvaro sodybos parkas; Muziejai Arklio muziejus; Ginučių vandens Lietuvos Utenos Zarasų kraštotyros Siauruko muziejus; malūno etnokosmologi kraštotyros muziejus; Angelų muziejus; ekspozicija; jos muziejus muziejus; Stelmužės Senovinės Molėtų krašto Vilko muziejus; bažnytinio meno bitininkystės muziejus, Skulptūrų muziejus muziejus; Mindūnų muziejus; Ignalinos krašto ežerų žvejybos Utenos muziejus muziejus; aludarystės Balininkų muziejus stiklo muziejus; Europos ir A.Baranausko A. Hrebnickio K. Būgos Lietuvos klėtelė; muziejus; memorialinis kultūrai, A.Vienuolio muziejus mokslui ir namas-muziejus; istorijai B.Buivydaitės reikšmingų namas-muziejus; asmenybių J.Biliūno sodyba- memorialiniai muziejus; kompleksai Didžiulių sodyba- muziejus Tradicinių Arklio muziejaus Šakočio kepimo Mindūnų ežerų Valiušio R. Čižo alaus amatų centrai, amatų centras edukacinės žvejybos keramikos darykla; kuriuose galima programos muziejaus muziejus su Vasaknų alaus nuolat stebėti Strigailiškyje amatų centras; edukacine klase; bravoras; veiklą Miškinių Šlyninkos malūno Literatūrinė edukacinės etnografinė programos sodyba; Sakraliniai Troškūnų Švč. Palūšės Šv. Užpalių Salako Švč. objektai Trejybės Juozapo bažnyčia Mergelės Marijos bažnyčios ir parapijinės Sopulingosios bernardinų bažnyčios bažnyčia ir vienuolyno kompleksas; šventoriaus tvora; statinių ansamblis; Melagėnų Dusetų Švč. Kavarsko Šv.Jono bažnyčia; Trejybės bažnyčia; Krikštytojo Zarasų Švč. bažnyčia ; Mergelės Marijos Sakralinių menų ėmimo į dangų centras bažnyčia; Švč. Mergelės Marijos apsireiškimo vieta Stelmužės bažnyčia; 72
Kultūros Anykščių r. Ignalinos r. Molėtų r. Utenos r. Visagino Zarasų r. paveldo sav. objektas Kiti objektai Šeimyniškėlių Ladakalnio Dubingių Antalieptės „Lieptų piliakalnio regykla; karčema; kaimas“; kompleksas; Ginučių Dubingių Vajasiškio Lajų takas piliakalnis; piliavietė; „Senolių kaimas“ (įrengiamas) Ažušilės Lietėnų piliakalnis; piliakalnis; Nevaišių Maišiakulės piliakalnis; piliakalnis; Bitės apžvalgos Kertuojos bokštas piliakalnis
Dvarų sodybų naudojimo perspektyva gali būti siejama su rekreacinio naudojimo ir turizmo plėtra Utenos regione, taip pat gyvenamąja, reprezentacine, žemės ūkio ir smulkiąja ūkinės gamybos, sociokultūrine veikla ir amatų plėtra. Į Kultūros paveldo objektų registrą įtrauktos dvarų sodybos Utenos regione tvarkomos pagal jų apsaugos reikalavimus: – Ambraziškių dvaro sodyba (Ambraziškių kaimas, Giedraičių seniūnija, Molėtų rajono. savivaldybė); – Bijutiškio dvaro sodybos fragmentai (Bijutiškio kaimas, Dubingių seniūnija, Molėtų rajono savivaldybė); – Bikuškio dvaro sodybos pastatų ansamblis (Bikuškio kaimas, Sudeikių seniūnija, Utenos rajono savivaldybė); – Burbiškio dvaro sodyba (Burbiškio kaimas, Anykščių seniūnija, Anykščių rajono savivaldybė); – Didžiokų (Didžiadvario) dvaro sodybos fragmentai (Didžiokų kaimas, Dubingių seniūnija, Molėtų rajono savivaldybė); – Klabinių dvaro sodyba (Klabinių kaimas, Alantos seniūnija, Molėtų rajono savivaldybė); – Raguvėlės dvaro sodyba (Raguvėlės kaimas, Troškūnų seniūnija, Anykščių rajono savivaldybė); – Dūkšto dvaro sodyba (Dūkšto kaimas, Dūkšto seniūnija, Ignalinos rajono savivaldybė).
Utenos regiono kaimiškuose teritorijose vyraujantis žemės ūkis yra svarbi vertingųjų savybių išsaugojimo sąlyga, kuris būdingas istoriniam kraštovaizdžiui (smulki kraštovaizdžio sąskaida, tradicinės medžio architektūros paveldo objektų gausa ir autentiškumas, dvarų sodybos) išsaugoti.
Turizmo vystymo požiūriu vertingiausi yra šie Utenos regiono etnografiniai kaimai: – Didžiasalio 42 sodybų gatvinis kaimas (Didžiasalio kaimas, Ignalinos seniūnija, Ignalinos rajono savivaldybė); – Pravydžių 16 sodybų gatvinis kaimas (Pravydžių kaimas, Kavarsko seniūnija, Anykščių rajono savivaldybė); – Kukutėlių 13 sodybų gatvinis kaimas (Kukutėlių kaimas, Tverečiaus seniūnija, Ignalinos rajono savivaldybė); – Mėčionių 21 sodybos gatvinis kaimas (Mėčionių kaimas, Tverečiaus seniūnija, Ignalinos rajono savivaldybė); – Senųjų Katinautiškių 12 sodybų kupetinis kaimas (Senųjų Katinautiškių kaimas, Tverečiaus seniūnija, Ignalinos rajono savivaldybė).
Apibendrinant galima teigti, kad Utenos regionas turi pakankamai kultūrinių turizmo išteklių, kurių pagrindu galima plėtoti pažintinį bei kultūrinį turizmą, tačiau šie ištekliai nėra išskirtiniai. Tokiais pat ištekliais gali pasigirti ir aplinkiniai regionai, kartu ir kaimyninis Latvijos Latgalos regionas.
3.4. Turizmo paslaugų, rekreacijos ir turizmo viešosios infrastruktūros objektai Šio poskyrio tikslas nustatyti regioninio lygmens turizmo paslaugų, rekreacijos ir turizmo infrastruktūros objektus, svarbius Utenos regiono turizmo plėtrai.
73
Utenos regione kempingai itin aktualūs, nes pajėgus tenkinti sezoninį poreikį apsistoti keliaujantiems automobiliais, dviračiais, atskirais atvejais net vandens turistams. Kempingų, esančių Utenos apskrityje, teikiamų paslaugų analizė pateikta 5 lentelėje.
Lentelė 12. Kempingai ir stovyklavietės Utenos apskrityje. Pavadinimas Vieta Kategorija Aikštelių Papildomos paslaugos skaičius Kempingas Molėtų r. 4* 24 Poilsiavietė (nameliai), konferencijų/pobūvių salė, pirtys, ,,Obuolių kioskas, kavinė, parduotuvė, restoranas, lauko tenisas, stalo sala“ tenisas, mini golfas, dviračiai, baidarės, valtys. Kempingas Molėtų r. 2* 24 Poilsiavietė (nameliai), pirtys, masažinis baseinas/SPA, ,,Papartis“ parduotuvė, restoranas sporto aikštelės, dviračiai, valtys, Kempingas Molėtų r. 2* n.d. Poilsiavietė (nameliai), pirtys, parduotuvė, kavinė, dviračiai, ,,Mindūnai“ valtys, baidarės, kelionių baidarėmis organizavimas, parodomosios programos. Poilsiavietė Zarasų r. - 15 Poilsiavietė (nameliai), pirtys, parduotuvė, kavinė, valtys, ,,Degesa“ pramoginis laivas, kelionių baidarėmis, kajakais, kateriais, dviračiais organizavimas. Sudeikių Utenos r. 2* 12 Pirtys, parduotuvė, lauko tenisas, buriavimas, ekskursijos, kempingas valtys. Kempingas Ignalinos 2* 14 Parduotuvė, kavinė, lauko tenisas, buriavimas, valtys, baidarės, ,,Palūšė“ r. kanojos, dviračiai. Kempingas Zarasų r. 2* 10 Parduotuvė. ,,Zarasai“ Šaltinis: Lietuvos kempingų asociacija, www.camping.lt, kempingų internetiniai puslapiai.
Utenos regione veikia net 6 kempingai ir 1 kempingo paslaugas teikianti poilsiavietė: Molėtų, Zarasų, Utenos ir Ignalinos rajonuose. Kempingų Anykščių rajone šiuo metu nėra, o apskritai visoje Lietuvoje vis dar jaučiamas kokybiškas paslaugas teikiančių kempingų trūkumas. Lietuvos kempingų asociacija nurodo (www.camping.lt), kad 2011 m. šalyje veikė 22 kempingai, įskaitant stovyklavietes, kurios teikia kempingo paslaugas, tačiau neturi kempingo kategorijos Išanalizavus kempingų teikiamas paslaugas, galima teigti, kad didžioji dalis Utenos regione veikiančių kempingų teikia apgyvendinimo (poilsiavietės, nameliai), maitinimo, vandens pramogų organizavimo paslaugas. Turint omenyje, kad įrengtas laisvalaikio ir sveikatingumo kompleksas Lagedžių miške, prie Šventosios upės, manome, kad Anykščiuose taip pat būtų tikslinga įrengti kempingą orientuojantis į papildomas paslaugas. Sutvarkius miško infrastruktūrą, įrengus baidarių prieplauką, poilsio namelius, pirtis, kempingas galėtų pritraukti tiek tranzitinius užsienio, tiek vietinius turistus – stovyklautojus. Turizmo trasomis vadintini infrastruktūros kompleksai sudarantys sąlygas arba pagerinantys sąlygas keliautojui sausuma ir vandeniu saugiau, patogiau bei sukeliant mažesnį poveikį aplinkai. Kaip ir visoje Lietuvoje, Utenos regione dviračių turizmo trasos, vandens turizmo trasos, net automobilių turizmo trasos projektuojamos ir įrengiamos atskirais projektais, nors praktika rodo, kad itin efektyviai panaudojama poilsio, sanitarinė ir saugos infrastruktūra, kai ji skirta įvairiais būdais keliaujantiems turistus. Daugelyje regiono turizmo galimybių studijų, turizmo informacijoje skirtoje keliautojams ir net oficialių dokumentų painiojamos arba neadekvačiai naudojamos sąvokos „turizmo trasa“ ir „turizmo maršrutas“. Turizmo maršrutas nėra viešoji turizmo infrastruktūra, todėl šioje analizėje maršrutai neminimi. Rytų Aukštaitijos regione nėra regioninio lygmens trasų, suplanuotų ir įrengtų kaip ištisinė regioninio lygmens infrastruktūros sistema. Regiono rajonų savivaldybių ir valstybinių parkų iniciatyva įrengta daug lokalių dviračių turizmo, pėsčiųjų trasų/takų, vandens turizmo trasų, kurios apskritai sudaro dabartinį regiono turizmo infrastruktūros objektų tinklą. Išskirtinai paminėtini Rytų Aukštaitijos turistiniame regione esantys viešosios infrastruktūros kompleksai, sudarantys ypatingą paskatą turistų lankymuisi:
. Zarasų rajone: Zarasų panoramos ratas, Didžiosios salos poilsio infrastruktūra, Gražutės parko lankytojų centras; 74
. Visagine: IAE informacijos centras; . Ignalinos rajone: Žiemos Sporto centras, Aukštaitijos nacionalinio parko lankytojų centras; . Utenos rajone: Utenos daugiafunkcinis Sporto centras; . Anykščių rajone: Kalitos kalno rekreacijos centras, Anykščių parko lankytojų centras; . Molėtų rajone: Labanoro parko lankytojų centras, Dubingių parko lankytojų centras.
Utenos regionas turi pakankamus gamtos, kultūros paveldo išteklius turizmo vystymui. Vystytina turizmo infrastruktūra, ypač kompleksinė, apimanti arba jungianti platesnius regiono turizmo išteklius, - regioninės turizmo trasos, regioninė informacinė sistema, regioniniai infrastruktūriniai klasteriai kokybiškoms paslaugoms organizuoti. Rytų Aukštaitijos regionas lankytojus traukia ir turi potencialo pritraukti didesnius turistų srautus, jeigu bus suformuoti konkurencingi paslaugų pajėgumai. Daugelio rajonų savivaldybių detalieji ir specialieji planai numato įrengti lokalias turizmo, dažniausiai dviračių trasas. Lokalios trasos, be abejo, turi savo paklausą ir gali tapti rimta alternatyva svarstant turizmo trasų infrastruktūros plėtrą Rytų Aukštaitijos turizmo regione.
3.5. Utenos regiono turizmo išteklių, infrastruktūros ir produktų analizės išvados Žymiausios ir lankomiausios vietos Aukštaitijos nacionaliniame bei Anykščių, Asvejos, Gražutės, Labanoro regioniniuose parkuose: Palūšės turizmo ir rekreacijos centras, Anykščių šilelis ir Puntuko akmuo, „Laimės žiburys”, A. Žukausko-Vienuolio, J. Biliūno, bitininkystės, etnokosmologijos, energetikos, kraštotyros muziejai, etnografiniai kaimai, Žiemos sporto centras, Kalitos kalno pramogų ir sporto kompleksas, žirgynai, pažintiniai takai. Utenos regione veikia net 6 kempingai ir 1 kempingo paslaugas teikianti poilsiavietė: Molėtų, Zarasų, Utenos ir Ignalinos rajonuose. Didžioji dalis Utenos regione veikiančių kempingų teikia apgyvendinimo (poilsiavietės, nameliai), maitinimo, vandens pramogų organizavimo paslaugas. Rytų Aukštaitijos regione įrengti viešosios infrastruktūros kompleksai: Utenos regione yra trys kurortinės teritorijos: Ignalina, (kartu sus Strigailiškiu ir Palūše), Anykščiai, Zarasai. Utenos regiono teritorijoje veikia Anykščių, Asvejos, Gražutės, Tumiškių, Labanoro, Sartų Regioniniai parkai. Tarp svarbiausių Utenos regiono turizmo plėtrai paminėtini šie kurortinių teritorijų viešieji turizmo infrastruktūros objektai:
. Anykščių rajone: Kalitos kalno rekreacijos centras, Anykščių parko lankytojų centras, Aukštaitijos siaurasis geležinkelis, A.Baranausko ir A.Vienuolio muziejus, Angelų muziejus, uždaras vandens sporto ir pramogų kompleksas Bangenis, TIC. Prie Nevėžos ežero (10 km nuo Anykščių miesto Molėtų kryptimi) galima plaukioti vandens motociklais, šliuožti vandens slidėmis ar pasikelti virš ežero parašiutu, tempiamu motorinės valties. . Ignalinos rajone: Žiemos Sporto centras, Aukštaitijos nacionalinio parko lankytojų centras; Ignalinos sporto ir pramogų centras; . Molėtų rajone: Labanoro parko lankytojų centras, Dubingių parko lankytojų centras, etnokosmologijos muziejus; . Utenos rajone: Utenos daugiafunkcinis Sporto centras; . Visagino rajone: IAE informacijos centras; . Zarasų rajone: Zarasų panoramos ratas, Didžiosios salos poilsio infrastruktūra, Gražutės parko lankytojų centras.
Aukštaitijos nacionalinio parko teritorijoje yra pritaikyta turistų lankymui ir apžiūrai Medinė bažnyčia su varpine, pilkapio ekspozicija ir akmens amžiaus būstas, paminklas kompozitoriui M. Petrauskui, Botanikos takas, medinių skulptūrų ansamblis, Ginučių vandens malūnas, Ginučių piliakalnis, Ladakalnis, senovinės bitininkystės muziejus, Šiliniškių apžvalgos bokštas, Taurapilio piliakalnis, Nalšios visuomeninio muziejaus filialas, paukščių stebėjimo bokštelis, Lygumų kalnas, botanikos takas, trasa nuo Palūšės iki pat Tauragnų.
75
Anykščių regiono parko teritorijoje yra Šventosios pažintinis takas, dviračių takas „Anykščiai - Niūronys“, šventosios upės kairiojo kranto takas, apžvalgos bokštas Rubikių hidrografiniame draustinyje, poilsiavietės prie Rubikių ežero, Anykščių regioninio parko lankytojų centro ekspozicija, Anykščių senojo miesto vidaus erdvių urbanistikos draustinis. Asvejos regioniniame parke yra Lankytojų centro ekspozicija, Baluošų ir Dubingių piliakalniai (su piliaviete), Žingių, Degsnės, Jutonių, Voronių pilkapynai, Dubingių karčiama, medinis tiltas per Asvejos ežerą, Alkos gatvinio tipo kaimas. Gražutės regioniniame parke yra Lankytojų centro ekspozicija, Jūrų muziejus, Šavašos ir Degučių pažintiniai takai, pažintinis takas „Ąžuolas“, Asavo stovyklavietė, Salako stovyklavietė, Antalieptės stovyklavietė, Degučių stovyklavietė, Skaidrio stovyklavietė, Žagarinės stovyklavietė, Gražutės didysis ir mažasis dviračių trasų žiedai, Šventosios upės vandens trasa, trys teminiai pasakų kaimai. Labanoro regioninis parkas Lankytojų centro ekspozicija, vandens kelių infrastruktūra, Vakarinis mėlynasis pėsčiųjų ir dviratininkų žiedas, Rašos dvarvietė, Kertuojos piliakalnis ir senovės gyvenvietė, Molėtų krašto Ežerų muziejus, Labanoro girios pažintinis takas. Sartų regioniniame parke yra Lankytojų centro ekspozicija, Dusetų girios pažintinis takas, Jaskoniškių pažintinis takas, Ilgašilio pažintinis takas, Dusetų kultūros centras – dailės galerija, Antazavės krašto visuomeninis muziejus, poeto A. Vienažindžio memorialinis muziejus, kriaunų istorijos muziejus, šventosios upės vandens trasa, dviračių trasa „Tarp Zalvo ir Zalvės“, dviračių ir pėsčiųjų trasa „Sartų regioninio parko Lankytojų centro ekspozicija – Bobriškio cerkvė“ Turizmo plėtrai naudotini infrastruktūros objektai įvardinti nacionalinio, regioninio ir vietinio lygmens planavimo dokumentuose. Anykščių, Ignalinos, Molėtų ir Zarasų rajonai yra dalis rengtinos nacionalinės autoturizmo trasos „Aukštaitijos keliai“: Vilnius – Molėtai – Ignalina – Dūkštas (Zarasai) – Dusetos – Rokiškis – Kupiškis – Anykščiai – Ukmergė – Molėtai. Rytų Aukštaitijoje rengtinos vandens turizmo trasos yra Aukštaitijos ežeryno ir Žeimenos (su Lakaja ir Dubinga) turistinė trasa bei Šventosios turistinė trasa (su Antalieptės mariomis ir Sartų ežeru). Nacionalinių vandens turizmo trasų specialusis planas numato įrengti viešosios turizmo infrastruktūros objektus – stovyklavietes, kempingus, poilsiavietes, prieplaukas, automobilių stovėjimo aikšteles. Viena iš rengtinų nacionalinių vandens turizmo trasų – Žeimenos upės, Aukštaitijos ežeryno, Dubingos ir Lakajos upės turistinė trasa, kuri praeina ir per Ignalinos rajono teritoriją. Specialiajame plane pažymima, kad vandens turizmo trasų infrastruktūrą sudaro turistinės trasos, poilsio ir nakvynės vietos (atokvėpio vietos, poilsiavietės, stovyklavietės, kempingai, automobilių stovėjimo vietos, prieplaukos), taip pat trasų ženklinimas vietovėje (stendai, ženklai), lankstinukuose ar kitose rinkodaros priemonėse. Utenos regiono teritorijos Bendrajame plane numatyta plėtoti sveikatingumo, fizinės kultūros, maitinimo, pramogų infrastruktūra ir paslaugas Palūšėje, Strigailiškyje, Kavarske, Burbiškyje, Bebrusuose, Kaulakiuose, Mindūnuose, Balninkuose ir Dubingiuose, Dusetose ir Salake. Kaip rekreacijos turizmo paslaugų centrus numatoma plėtoti šias gyvenvietes: Antalieptę, Antazavę, Degučius, Dūkštą, Inturkę, Kurklius, Linkmenis, Mačionis, Palūšę, Saldutiškį, Svėdasus, Suvieką, Sudeikius, Tauragnus. Naujus sporto ir sveikatingumo kompleksus siūloma įrengti Zarasuose, o esamus plėtoti Anykščiuose ir Ignalinoje. Be to, Pavirinčių kaime (Anykščių rajono savivaldybė) ir Dysnų ežero apylinkėse (Ignalinos rajono savivaldybė) tikslinga įrengti golfo laukus. Utenos regione iki 2017 metų bendromis savivaldybių ir valstybės institucijų pastangomis siūloma įrengti šias dviračių trasas tarp Giedraičių, Luokesos, Molėtų, Balninkų, Kurklių, Anykščių, Leliūnų, Pakalnių, Utenos, Sudeikių, Užpalių, Dusetų, Antalieptės, Štadvilių, Zarasų, su atšaka tarp Anykščių, Andrioniškio, Viešintų; Utenos regione iki 2017 metų bendromis savivaldybių ir valstybės institucijų pastangomis siūloma įrengti automobilių turizmo trasas „Aukštaitijos keliai“ atkarpą Vilnius (Vilniaus regionas)– Dubingiai–Molėtai–Mindūnai–Labanoras (Vilniaus regionas) –Palūšė–Ignalina–Kazitiškis–Dūkštas– (atšaka į Zarasus)–Dusetos–Antazavė– kryptis į Panevėžio apskritį ir Molėtai–Anykščiai–Viešintos– Kupiškis (Panevėžio regionas); Utenos regione iki 2017 metų bendromis savivaldybių ir valstybės institucijų pastangomis siūloma įrengti Vandens turizmo trasas: 76
. Šventosios upėje: per Kavarską, Anykščius, Užpalius, Dusetas, Antalieptę iki Dūkšto ežero; . Aukštaitijos ežeryne: nuo Palūšės Aukštaitijos nacionaliniame parke esančiais ežerais ir upeliais. . Numatoma turizmo paslaugų plėtra (motelių, kempingų ir kita) šiose buvusiose dvarų sodybose: . Ambraziškių dvaro sodyba (Ambraziškių kaimas, Giedraičių seniūnija, Molėtų rajono. savivaldybė); . Bijutiškio dvaro sodybos fragmentai (Bijutiškio kaimas, Dubingių seniūnija, Molėtų rajono savivaldybė); . Bikuškio dvaro sodybos pastatų ansamblis (Bikuškio kaimas, Sudeikių seniūnija, Utenos rajono savivaldybė); . Burbiškio dvaro sodyba MC-1319 (Burbiškio kaimas, Anykščių seniūnija, Anykščių rajono savivaldybė); . Didžiokų (Didžiadvario) dvaro sodybos fragmentai (Didžiokų kaimas, Dubingių seniūnija, Molėtų rajono savivaldybė); . Klabinių dvaro sodyba (Klabinių kaimas, Alantos seniūnija, Molėtų rajono savivaldybė); . Raguvėlės dvaro sodyba MC-1353 (Raguvėlės kaimas, Troškūnų seniūnija, Anykščių rajono savivaldybė); . Dūkšto dvaro sodyba MC-948 (Dūkšto kaimas, Dūkšto seniūnija, Ignalinos rajono savivaldybė). . Utenos regiono kaimo teritorijose vyraujantis žemės ūkis – būtina vertingųjų savybių išsaugojimo sąlyga. Jis būdingas istoriniam kraštovaizdžiui (smulki kraštovaizdžio sąskaida, tradicinės medžio architektūros paveldo objektų gausa ir autentiškumas, nedidelės dvarų sodybos) išsaugoti.
Prioritetiškai tvarkytini šie etnografiniai kaimai: . Didžiasalio 42 sodybų gatvinis kaimas MC-10318 (Didžiasalio kaimas, Ignalinos seniūnija, Ignalinos rajono savivaldybė); . Pravydžių 16 sodybų gatvinis kaimas (Pravydžių kaimas, Kavarsko seniūnija, Anykščių rajono savivaldybė); . Kukutėlių 13 sodybų gatvinis kaimas MC-10313 (Kukutėlių kaimas, Tverečiaus seniūnija, Ignalinos rajono savivaldybė); . Mėčionių 21 sodybos gatvinis kaimas MC-10314 (Mėčionių kaimas, Tverečiaus seniūnija, Ignalinos rajono savivaldybė); . Senųjų Katinautiškių 12 sodybų kupetinis kaimas MC-10315 (Senųjų Katinautiškių kaimas, Tverečiaus seniūnija, Ignalinos rajono savivaldybė).
Anykščių regiono detalusis planas numato įrengti „Anykščių rajono vandens kelią“, prie nacionalinės vandens turizmo trasos Šventosios upe prijungiant intakus: visa rajono teritorijoje tekančia Virintos dalimi, Jaros atkarpą, o kartu, Nevėžio aukštupio atkarpą žemiau Levaniškių. Numatytas „Anykščių krašto kelias“, susidedantis iš Šventosios slėnio kelio, Anykščių rajono aukštumų kelio (Rubikių kelio), Šimonių girios kelio, Anykščių rajono lygumų kelio. Molėtų rajono detalusis planas numato įrengtiną „Molėtų krašto žiedą“ ir „Molėtų rajono vandens keliai“ (Virintos, Siesarties upių atkarpos ir kai kurie tranzitu praplaukiami vandens telkiniai, kuri gali tarnauti kaip upinių trasų pradžios atkarpos) skirtas vandens turizmo vystymui. Dubingių miestelio teritorijos bendrasis planas numato įrengtiną tranzitinę dviračių trasas: D1,- nuo Molėtų kelio per Miežionius, Jurkiškį, Verbyliškius, Zaberžą, Dubingius, Giedraičius, Baluošus, Jutonis per Graužinius; D2 – centrinis Asvejos žiedas: Dubingiai–Gurakalnė (nuo čia galimas maršruto išplėtimas į šiaurę pagal Ilgio ežero D7 žiedo trasą) - Alka–Žingiai-Jonėnai-Žalktynė (galimas maršruto išplėtimas į rytus pagal Šakymo miško mažojo žiedo D8 trasą) – Dubingiai; D3 – vakarinis Asvejos žiedas: Dubingiai-Grinkiškiai (nuo čia galimas maršruto išplėtimas į rytus pagal Šakymo miško mažojo žiedo D8 trasą) – Laumikoniai – Degsnė -Miežioniai, nuo kurių grįžtama atgal į
77
Dubingius D1 trasa. D7 – Nikajo žiedas: nuo Jutonių pilkapiu pro Labaišiškius, Galono ir Leikštinio ežerus, link Jutonių piliakalniu pro Dubingių girią. Utenos rajono detalusis planas numato įrengtiną autoturizmo trasą „Utenos krašto žiedas“ – tai rajoninės (vietinės) svarbos turizmo trasą maršrutu: Utena – Vyžuonos – Užpaliai – Alaušai – Sudeikiai – Daugailiai – Šlepečiai – Sirvydžiai – Tauragnai – Saldutiškis – Kuktiškės – Biliakiemis – Utena – Pakalniai – Leliūnai – Antalgė – Utena. Planas numato įrengtiną dviračių turizmo trasą „Utena –Tauragnai–Kirdeikiai“, bei dviračių ir pėsčiųjų turizmo trasą „Aukštaitijos nacionalinio parko dviračių ir pėsčiųjų turizmo trasa“ – tai vietinės svarbos Aukštaitijos nacionalinio parko teritorijoje lokalizuotos pėsčiųjų ir dviračių trasos dalismaršrutu: Stripeikiai – Sėla – Tauragnai –Varniškės – Daunoriai – Vaišnoriškės – Strazdai – Šuminai – (Vaišniūnai). Planas numato įrengtiną vandens turizmo trasa „Utenos rajono vandens keliai“ sudaro likusią Utenos rajono vandens turizmo sistemos dalį formuojamą iš vietinės svarbos Vyžuonos upės atkarpos žemiau Utenos, skirtos reguliuojamam masiniam turizmui baidarėmis/kanojomis bei Bukos (protakos tarp Utenykščio ir Baluošo) ir Aisetos, skirtų ypač ribotam vandens turizmui (dėl šių dviejų upių – protakų gamtinės vertės ir esamo apsaugos statuso) baidarėmis/kanojomis. Visagino savivaldybės detalusis planas numato įrengtiną dviračių trasą, maršrutu Ignalina – Vidiškės – Naujasis Daugėliškis - Rimšė-Visaginas ir vietinę dviračių ir pėsčiųjų trasą aplink Visagino ežerą. Be to, Visagino specialusis planas numato įrengti Dviračių trasos LT3 atkarpą, dviračių turizmo trasą „Visagino kelias“, Visagino savivaldybės ir Visagino miesto dviračių takus. Zarasų rajono detalusis planas numato rengtiną Aukštaitijos nacionalinio parko pėsčiųjų turizmo trasą ir Gražutės regioninio parko pėsčiųjų turizmo trasas. Zarasų rajono detalusis planas numato ir regioninio lygmens trasas: nacionalinę trasą ,,Lietuvos istorijos ir kultūros vėrinys’’, regioninę trasą ,,Aukštaitijos parkų žiedas’’, tranzitinį autoturistų kelią, nacionalinę dviračių trasą ,,Aukštaitijos dviračių žiedą’’, Eurovelo trasą ,, Rytų Europos takas’’, Šventosios upės vandens turizmo trasą per Kavarską, Anykščius, Užpalius, Dusetas, Antalieptę iki Luodžio ežero.
78
IV. SVEIKATINGUMO IR EKOLOGINIO TURIZMO RINKOS ANALIZĖ UTENOS REGIONE, ANYKŠČIŲ, IGNALINOS IR ZARASŲ RAJONUOSE
Anykščių, Ignalinos ir Zarasų rajono savivaldybėse (4.1.). Šiose savivaldybėse yra išskirtinės Kurortinės teritorijos, sudarančios ypatingai svarbų potencialą Utenos regiono turizmo plėtrai.
Įgyvendindami Kryptingo investavimo į turizmo plėtrą Rytų Aukštaitijos regione (Utenos apskrities teritorijoje) iki 2020 metų galimybių studijos techninėse sąlygose numatytus uždavinius, tai yra atlikti sveikatingumo ir ekologinio turizmo rinkos analizę Utenos regione, atlikti esamos Utenos regiono turizmo rinkos analizę ir rengiant konkrečius pasiūlymus, susijusius su turizmo rinkodara Utenos regione buvo nuolat bendraujama ir konsultuojamasi su Utenos regiono turizmo informacijos centrų vadovais ir darbuotojais, savivaldybių atstovais. Atliekant sveikatingumo ir ekologinio turizmo rinkos analizę Utenos regione, buvo parengtas klausimynas (pridedamas) ir nusiųstas Ignalinos, Utenos, Anykščių ir Zarasų turizmo informacijos centrų direktoriams, siekiant gauti išsamią informaciją. Surengti susitikimai su Ignalinos TIC direktoriumi, Zarasų TIC direktoriumi ir Zarasų miesto savivaldybės investicijų ir plėtros skyriaus vedėja, Utenos TIC vadybininkėmis ir remiantis klausimynu renkama informacija analizei. Su TIC vadovais taip pat buvo bendrauta siekiant identifikuoti turistinius objektus, kurie yra patraukliausi į šiuos regionus atvykstantiems turistams. Gauta informacija panaudota rengiant Rytų Aukštaitijos turistinius išteklius pristatančiuose paketuose, turistiniuose maršrutuose. Su TIC vadovais taip pat bendrauta, siekiant identifikuoti, kokie turistiniai objektai galėtų būti strategiškai plėtojami regione. Rengiant studiją taip pat buvo atliktas žvalgybinis tyrimas taikant giluminių interviu metodą ir apklausiant Lietuvos turizmo sektoriaus atstovus.
4.1. Sveikatingumo ir ekologinio turizmo galimybių analizė Anykščių, Ignalinos, Zarasų rajonų savivaldybėse – Utenos regiono kurortinėse teritorijose. 4.1.1. Sveikatingumo turizmo prielaidos ir galimybės Rytų Aukštaitijos regione
Sąvoką „sveikatingumo įstaiga“ Statistikos departamentas apibūdina kaip: „apgyvendinimo paslaugas teikiančias sveikatos stiprinimo ir sveikatos priežiūros įstaigas, pvz.: mineralinių vandenų kurortus, terminių vandenų kurortus, sanatorijas, kalnų sanatorijas, reabilitacijos įstaigas, sveikatingumo ūkius ir kitas panašias įstaigas“. Sveikatingumo įstaiga įtraukta į apgyvendinimo paslaugų sąrašą, kaip viena iš apgyvendinimo paslaugas teikiančių įstaigų. LR turizmo įstatyme (2002) yra apibūdintos tik kurortų sanatorijos bei kurortų reabilitacijos centro sąvokos, panašiausia iš šių sąvokų į sveikatingumo paslaugas teikiančių būtų kurortų reabilitacijos centro sąvoka.“ Sveikatinimo įstaigos, teikiančios SPA paslaugas galėtų vadintis sveikatingumo - gydomuoju SPA centru, kur teikiamos ir sveikatingumo ir sveikatinimo paslaugos kartu. Toks SPA reglamentavimas populiaresnis užsienio turizmo rinkoje identifikuojant SPA tipą kaip gydomasis – sveikatingumo SPA. „Gydomasis- sveikatingumo SPA- įstaiga, kurioje dirba ir gydytojai, ir SPA specialistai, kartu atliekamos medicininės priežiūros ir SPA procedūros.“(SPA, 2007). „Remiantis atlikta SPA paslaugas Lietuvoje teikiančių subjektų inventorizacija, identifikuota, kad SPA ir su SPA susijusias paslaugas teikia sveikatinimo įstaigos (sanatorijos), viešbučiai, sveikatingumo, SPA ir poilsio centrai.“ (Taikomasis mokslinis tyrimas „SPA paslaugų klasifikavimo metodinės rekomendacijos“, VŠĮ TPI 2008.). Pastaraisiais metais sveikatinimo įstaigos (sanatorijos) be tradicinių gydomųjų procedūrų, komerciniams klientams pradėjo teikti ne tik gydomąsias procedūras, bet ir paslaugas, skirtas atsipalaidavimui, galimų susirgimų prevencijai, geros savijautos skatinimui, kūno gražinimui ir lepinimui. Lietuvos sveikatinimo įstaigų teikiamoms paslaugoms yra būdingi bruožai: – gydomosios (sveikatinimo) procedūros; – naudojami gamtiniai gydomieji ištekliai (mineralinis vanduo, gydomasis purvas);
79
– teikiamos gydytojų konsultacijos; – dirba kvalifikuotas medicininis personalas; (Taikomasis mokslinis tyrimas „SPA paslaugų klasifikavimo metodinės rekomendacijos“, 2008 VŠĮ Turizmo plėtros institutas.)
Turizmo plėtros instituto atliktas 2008 m. tyrimas parodė, kad Lietuvoje SPA paslaugos dažniausiai teikiamos 3–4 žvaigždučių viešbučiuose. Tipinės viešbučiuose teikiamos sveikatingumo paslaugos yra baseinas, pirtys, masažai ir grožio procedūros.
Sveikatinimo turizmo rinkoje vyksta labai greitos permainos ir konkurencija sveikatingumo turizme vis stiprėja būtent aukštesnės klasės paslaugų sektoriuje. Iš užsienio atvykstantys turistai pageidauja lūkesčių patenkinimo gaunant aukštos kvalifikacijos specialistų teikiamas paslaugas ir aukštos kokybės aptarnavimą. Tai patvirtina Europos SPA rinkos analizė7. Europos sveikatingumo turizmo rinkos dalyviai teikia tiek gydomąsias, tiek lepinamojo pobūdžio SPA paslaugas. Tose šalyse, kuriose SPA verslas nėra stipriai išplėtotas, viešbučiai yra mažesni, jų paslaugų asortimentas menkesnis, dominuoja lepinamosios ir grožio procedūros. Analizė parodė, kad sveikatinimo turizmo rinkoje yra keletą pagrindinių tendencijų, būdingų tiek Europos, tiek pasaulinei SPA rinkai: dauguma naujų SPA įstaigų, be procedūros kambarių, paprastai turi ir įvairaus vandens tipo bei temperatūros baseinų, vonių, kapsulių ir pan. Vandens ir kitos paslaugos, tokios kaip pirtys, druskų ar ledo kambariai, duoda ne tik fiziologinę naudą, bet ir prailgina kelionę po SPA bei pritraukia daugiau klientų. SPA paslaugos vis labiau orientuojamos į masinį klientą. Atitinkamai įrengiami vis didesnį kiekį klientų aptarnaujantys paslaugų centrai, reikalaujantys ilgalaikių investicijų. Auga aptarnavimo kokybės svarba. Siekdamos išlikti konkurencingomis, SPA įstaigos varžosi didindamos teikiamų paslaugų kokybę, individualizuojant paslaugas ir aptarnavimą. Savo ruožtų tai reikalauja investicijų į personalo kvalifikaciją.
Sveikatingumo turizmas neįmanomas be specialios sveikatingumo turizmo paslaugų infrastruktūros ir kvalifikuotų specialistų bei aptarnaujančio personalo. Todėl sveikatingumo turizmo galimybės pamatuojamos įvertinant specialios infrastruktūros ir paslaugų faktinę būklę.
Lentelė 13. Utenos regiono viešieji infrastruktūros ir paslaugų objektai galintys teikti paslaugas, būtinas sveikatingumo turizmui plėtoti Anykščių raj. Ignalinos raj. Zarasų raj. Veikianti sveikatingumo Baseinas „Bangenis“ Ignalinos sporto ir VšĮ Zarasų ligoninė turizmo paslaugų infrastruktūra pramogų centras; (baseinas ir pirčių Lietuvos Žiemos Sporto kompleksas); centras; Planuojama sveikatingumo SPA centras Balneologinio gydymo - turizmo paslaugų infrastruktūra Anykščiuose; centras;
Visos trys kurortinės vietovės turi bazinius paslaugų kompleksus sveikatingumo paslaugoms teikti. Dabartiniai kompleksai atskirai paėmus nėra pakankamo pajėgumo sukurti konkurencingus produktus kitiems sveikatingumo turizmo centrams, bet ateityje, iš šių paslaugų formuojamai paslaugų paketai, gali tapti patrauklūs daliai potencialių kurortų lankytojų. Tai ypatingai priklausys nuo kitų papildomų prie sveikatingumo paslaugų pasiūlos ir kokybės.
Anykščiuose teikiamos pirčių paslaugos, baseino paslaugos, bet konkurencingos SPA ir sveikatingumo paslaugos, tikėtina, bus pradėtos teikti tik įrengus Anykščių SPA. Panaši padėtis ir Ignalinoje. Baseino, masažo, pirčių paslaugas teikia Ignalinos laisvalaikio ir sporto centras, bet konkurencingos sveikatingumo paslaugos galinčios formuoti sveikatingumo turizmą Ignalinoje ir Rytų Aukštaitijos turistiniame regione tikėtinos tik įrengus Ignalinos balneologinę gydyklą.
Nei viename iš kurortinių vietovių centrų nėra susiklosčiusios sveikatingumo paslaugų tradicijos, todėl šiose vietovėse nėra pakankamai kvalifikuoto personalo sveikatingumo turistams
7Taikomasis mokslinis tyrimas. SPA paslaugų klasifikavimo metodinės rekomendacijos. LR Ūkio ministerija. VšĮ Turizmo plėtros institutas. 80 aptarnauti ir sveikatingumo paslaugas teikti. Žmogiškųjų išteklių problema tokiame, ypatingų kvalifikacijų ir įgūdžių reikalaujančiame turizmo paslaugų segmente lems šios turizmo rūšies plėtrą Rytų Aukštaitijos turizmo regione.
Apibendrinant galima teigti, kad sveikatingumo paslaugų plėtra pareikalaus ne tik milžiniškų investicijų į infrastruktūrą, bet ir ilgų pasirengimo metų rengiant aptarnaujantį personalą konkurencingoms sveikatingumo paslaugoms teikti. Tikėtina, kad ši turizmo rūšis gali būti išplėtota regione, bet tik atradus galimybes ypatingai didelėms ir ilgalaikėms investicijoms į aukštos kokybės paslaugų infrastruktūros kompleksus bei daugiametį specialių kvalifikacijų personalo ugdymo. Tai ganėtinai rizikinga investicija, atsižvelgiant į tai kad jau veikiantys sveikatingumo turizmo rinkos veikėjai labai greitai keičia rinkos madas ir tobulina aptarnavimo standartus. Todėl pavienių sveikatingumo objektų sėkmė labiau tikėtina, nei viso Utenos regiono sėkmės perspektyva, siejant ją su sveikatingumo turizmo strategine plėtra.
Sveikatingumo turizmo plėtojimas – nauja Utenos regione turizmo planavimo kryptis, susijusi su Ignalinos, Anykščių, Zarasų kurortinės teritorijos statusu ir šių savivaldybių siekiu kurorto statusui. Vyriausybės nutarimu8 apibrėžtos kurorto statusui reikalaujamos sąlygos numato ir kurortinio gydymo, sveikatinimo įstaigų, teikiančių kurortinio gydymo ir sveikatinimo paslaugas, tinklo faktorių.
Rekomenduotina atskirti regioninio masto sveikatingumo turizmo plėtros svarstymą, nuo infrastruktūrinių objektų įrengimo planų, atskirose savivaldybėse, tenkinant Vyriausybės nutarimo reikalavimus infrastruktūrai. Tai yra skirtingo masto užmojai, reikalaujantys skirtingo planavimo, skirtingų investicijų apimties ir duosiantys skirtingą ekonominį socialinį efektą.
Ekologinio turizmo prielaidos ir galimybės Rytų Aukštaitijos regione
Ekologinio turizmo produktų rinka pasižymi gana plačiu sertifikuotų produktų spektru. Objektą akcentuojančios ekologinio turizmo produktų grupės yra laukinės gamtos stebėjimas, paukščių stebėjimas (ornitologinis turizmas), gamtos ir kultūros objektų lankymas, dabartinių kultūrų pažinimas (etnografiniai turai).
Veiklos pobūdį akcentuojančios ekoturizmo produktų grupės:
Dienos trukmės ar trumpesni žygiai pėsčiomis. Tolimi žygiai pėsčiomis su nakvynėmis palapinėse. Žygiai orientuoti į nuotykius ir stipresnius išgyvenimus mėgstančią turistų dalį, reikalauja daugiau ištvermės, fizinio pasirengimo ir organizuojami išskirtiniu kraštovaizdžiu, gamtinėmis savybėmis pasižyminčiose teritorijose, kurias pasiekti ir su jomis susipažinti reikia daugiau laiko, o kelionėje patiriama mažiau komforto. Keliaujama dažniausiai mažomis grupelėmis lydint gidui;
Žygiai žirgais. Įvairios trukmės gido lydimi žygiai įspūdingu ar mažiau įspūdingu kraštovaizdžiu pasižyminčiomis vietomis. Pats jojimas šiuo atveju yra dalis produkto patrauklumo ir išskirtinumo;
Žygiai slidėmis, šunų kinkiniais. Vedami gido, orientuoti į nuotykius mėgstančią turistų dalį, dažniausiai skirti nedidelei grupelei žmonių aktyviam laiko leidimui gamtoje, jos bei tradicinės gyvensenos pažinimui. Produktai dažniausiai apima ir nakvynę tradicinėje sodyboje, trumpus žygius sniegbridžiais ar kitas atrakcijas, taip pat tradicine virtuve pasižymintį maitinimą.
Plaukimas įvairiomis bemotorėmis priemonėmis (valtimis, baidarėmis, kajakais, kanojomis, plaustais). Dažniausiai gido vedamos įvairios trukmės ir sudėtingumo ekskursijos vandens telkiniais, orientuotos į nuotykius, aktyvų poilsį mėgstančių turistų nedideles grupes. Dažniausiai produktai taip pat apima transportavimą ir įvairaus komforto lygio nakvynę.
8 Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Nutarimas. dėl kurorto statuso suteikimo gyvenamosioms vietovėms reikalavimų aprašo, kurortinės teritorijos statuso suteikimo gyvenamosioms vietovėms reikalavimų aprašo ir kurorto ar kurortinės teritorijos statuso suteikimo gyvenamosioms vietovėms ir panaikinimo taisyklių patvirtinimo. 2006 m. balandžio 12 d. nr. 350
81
Nuotykių turizmas. Skiriamas dažniausiai į jaunesnėms, energingesnėms turistų grupėms. Gamtos pažinimas derinamas su fizinės ištvermės reikalaujančiais žygiais, „saugaus pavojaus“ išgyvenimu. Tokių produktų naudotojai – pavieniai asmenys ar nedidelės grupės. Labai svarbus gido vaidmuo, kuris užtikrina saugumą bei supažindina su pakeliui aplankomomis gamtos ir kultūros vertybėmis;
Pasaulio ekoturizmo praktika rodo, kad dauguma ekoturizmo produktų sukuriama saugomose teritorijose. Ekoturizmo produktai dažniausiai yra orientuoti į pavienius turistus ir nedideles jų grupes (iki 25 žmonių). Visų pirma, mažose grupėse patiriamas artimesnis aplinkos išgyvenimas, lengviau užmezgamas kontaktas su vietos žmonėmis, lengviau bendrauti su gidu. Antra, mažesni turistų srautai kur kas mažiau veikia aplinką. Pagrindinis turistų masiškumą apsprendžiantis kriterijus – priimtinos aplinkos pokyčio ribos. Atskirais atvejais lankytojų skaičių galima padidinti įrengiant poveikio mažinimo aplinkai priemones – takus, lieptus, slėptuves ir kt.. Ekskursija su gidu – viena svarbiausių didžiosios daugumos ekoturizmo produktų paslaugų. Išimtinais atvejais, kai gido paslaugos nesuteikiamos, informacija apie lankomus objektus bei lankymosi sąlygas turi būti pateikiama nakvynės vietoje, informaciniuose centruose, stenduose ir/ar dalomojoje medžiagoje. Ekoturistams yra įdomios pačios įvairiausios veiklos, tačiau įvairios trukmės žygiai pėsčiomis – populiariausia ir daugiausiai dėmesio susilaukianti ekoturizmo veikla. Dažniausiai siekiama suformuoti kompleksinį produktą, į kurį įeitų (gamtos, kultūros, religijos, istorijos, etnografijos ir kt. įžymybės). Tokie kompleksiniai produktai leidžia ilgiau „išlaikyti“ turistą lankomoje vietovėje (tai kompensuoja turisto kelionės išlaidas bei daromą neigiamą poveikį aplinkai), praplečia jo interesų sferą, padeda geriau suvokti ir pajausti vietos specifiką.
Ekologinis (pažintinis) turizmas apima keliavimą saugomose gamtinėse teritorijose, augalų, gyvūnų stebėjimą, vietinės kultūros ir tradicijų pažinimą bei aplinkos puoselėjimą. Esminė šių turizmo produktų paklausos sąlyga – patraukli viešoji turizmo infrastruktūra (turizmo trasos, takai) ir aptarnavimo paslaugų kompleksai - sudaromų sąlygas turistui užsiimti pageidaujama veikla tam tikroje teritorijoje. Visos prielaidos ekologiniam turizmui plėtoti yra sukurtos ir plėtojamos Aukštaitijos nacionaliniame parke bei kituose Rytų Aukštaitijos turistinio regiono valstybiniuose gamtos parkuose: Anykščių regioniniame, Asvejos regioniniame, Gražutės regioniniame, Labanoro regioniniame, Sartų regioniniame bei Sirvėtos regioniniame parke.
Lentelė 14. Ekoturizmo plėtros organizacinės ir infrastruktūrinės prielaidos Utenos regiono valstybiniuose parkuose. Pažintiniai takai, Maršrutai Ekologinio turizmo Turizmo informacijos turizmo trasos infrastruktūra įranga Aukštaitijos Botanikos takas; Pažintinė ekskursija autobusu Informaciniai stendai ir nacionalinis parkas Mažasis dviračių po centrinę parko dalį; ženklai, nukreipiančios takas; Gamtinė ekskursija po rodyklės, trasos žymekliai Ažvinčių sengirės rezervatą; Paukščių stebėjimo išvyka; Vandens maršrutai; Žygiai pėsčiomis; Kelionės dviračiais ar automobiliais didžiuoju ar mažuoju dviračių žiedu Anykščių regioninis Šventosios pažintinis Maršrutas pėsčiomis; Poilsiavietės, Informaciniai stendai ir parkas takas; Dviračių takai : Maršrutas automobiliu stovyklavietės, ženklai, nukreipiančios Anykščiai–Puntukas, prieplaukos baidarėms, rodyklės, trasos žymekliai Anykščiai–Elmininkai, apžvalgos bokštas Anykščiai-Niūronys, Anykščiai–Liūdiškių kalnas, takas palei Šventosios upę. Vandens turizmo trasa; Daugiau nei 10 poilsiaviečių Asvejos regioninis Maršrutas keliaujantiems Stovyklavietės, Informaciniai stendai ir parkas automobiliu arba dviračiais prieplaukos, ženklai, nukreipiančios „Dubingių miško takais“; poilsiavietės, regyklos, rodyklės, trasos žymekliai Maršrutas keliaujantiems valčių nuoma automobiliu arba dviračiais „Pietrytinis Asvejos žiedas“, Žiedu Žingiai-Padubingė-
82
Pažintiniai takai, Maršrutai Ekologinio turizmo Turizmo informacijos turizmo trasos infrastruktūra įranga Abejučiai-Žingiai galima keliauti pėsčiomis Gražutės regioninis Šavašos pažintinis Maršrutas „Su dviračiu po Stovyklavietės, Informaciniai stendai ir parkas takas; Degučių Gražutės regioninį parką“; sodybos, valčių ženklai, nukreipiančios pažintinis takas; Maršrutas „Su dviračiu po nuomos punktai, rodyklės, trasos žymekliai Pažintinis takas Salakonų parką“; Maršrutas regyklos „Ąžuolas“; Dviračių „Antalieptė – pasakiškas lieptų trasa; Šventosios kraštas“ vandens trasa; EuroVelo trasa Labanoro regioninis Labanoro girios Maršrutas „Lakajos vandens Poilsiavietės, Informaciniai stendai ir parkas pažintinis takas kelias“; Maršrutas „Vakarinis stovyklavietės, ženklai, nukreipiančios mėlynasis pėsčiųjų ir regyklos rodyklės, trasos žymekliai dviratininkų žiedas‘; Sartų regioninis Dusetų girios Šventosios upės vandens Stovyklavietės, Informaciniai stendai ir parkas pažintinis takas; maršrutas; Vandens maršrutas atokvėpio vietos, ženklai, nukreipiančios Jaskoniškių pažintinis „Kriauna – Sartų ežeras – apžvalgos bokštas rodyklės, trasos žymekliai takas; Ilgašilio Dusetos“; Dviračių trasa „Tarp pažintinis takas Zalvio ir Zalvės“; Maršrutas „Sartų regioninio parko lankytojų centro ekspozicija – Bobriškio centras‘; Maršrutas „Sartų regioninio parko lankytojų centro ekspozicija – Dviračių trasa‘;
Rytų Aukštaitijos turistinio regiono valstybiniai parkai, kartu su savivaldybėmis yra sudarę puikias galimybes ekologiniam turizmui plėtoti. Visose vertingiausiose ekologiniam turizmui svarbiose vietovėse įrengta infrastruktūra. Konkurencingam ekologiniam turizmui plėtoti akivaizdžiai trūksta vieningos regiono ekologinio turizmo informacijos, pateikiamos ne tik tradicinėmis, bet moderniausiomis komunikacijos priemonėmis. Konkurencingai veiklai ypatingai trūksta specialių ekologinio turizmo paslaugų produktų, - organizuotų ekologinių turistinių žygių, žygio gidų paslaugų.
Gamtinės aplinkos turtingumas, kraštovaizdžio vaizdingumas, rekreacinėms reikmėms tinkamas kultūros paveldas, palankios klimatinės sąlygos, didelis akvatorijų tankis, aplinkos ekologinis atsparumas, esamas rekreacinės ir turizmo infrastruktūros išvystymo lygis bei rekreacinio aptarnavimo tradicijos sudaro prielaidas absoliučiai visų rekreacijos ir turizmo formų ir krypčių plėtojimui trijose kurortinėse Rytų Aukštaitijos vietovėse. Pateikiant trijų kurortinių vietovių turistinį potencialą, kaip ištįsą Rytų Aukštaitijos, arba, pavyzdžiui „Ežerų krašto“ turistinio regiono kurortinių paslaugų kompleksą, šis potencialas įgauną nepalyginamai didesnę konkurencinę galią ir patrauklumą turizmo produktams kurti.
Apibendrinant galima teigti, kad Rytų Aukštaitijos regionas yra išskirtinai turtingas rekreaciniais ištekliais, kurie gali būti sėkmingai panaudoti ekologiniam turizmui vystyti, ypač panaudojant turimas ir vystomas valstybinių parkų valdymo bei plėtros struktūras.
83
V. UTENOS REGIONO TURIZMO PLĖTROS ANALIZĖ
5.1. Utenos regiono turizmo plėtros SSGG analizė Utenos regiono turizmo plėtros SSGG analizė pateikta 8 lentelėje.
Lentelė 15 Utenos regiono turizmo plėtros SSGG analizė . STIPRYBĖS
. Visa Utenos regiono teritorija patenka į pagal LR bendrąjį planą numatytus prioritetinius rekreacijos (turizmo) teritorinės plėtros arealus. . Visos regiono savivaldybės yra patvirtinusios detaliuosius planus, kuriuose apibrėžtos turizmo ir rekreacijos plėtros rajonų teritorijose gairės. . Dalis regiono savivaldybių yra parengusi specialiuosius teritorijų ir strateginio planavimo dokumentus susietus su turizmo plėtra. . Regiono teritorijoje veikia yra trys kurortinės vietovės, aktyviai plėtojančios kurortinių paslaugų kompleksus. . Regiono plėtros projektams vystyti įstiegta Viešoji Įstaiga "Euroregiono Ežerų Kraštas Direktorato Biuras" . Regione veikia Aukštaitijos nacionalinis parkas, Anykščių regioninis parkas, Asvejos regioninis parkas, Gražutės regioninis parkas, Labanoro regioninis parkas, Sartų regioninis parkas; Regiono teritoriją kerta du svarbūs magistraliniai keliai A6 (E262) Kaunas–Zarasai–Daugpilis ir A14 Vilnius–Utena. Regioną kerta tarptautinė geležinkelio linija jungianti du didmiesčius Sankt Peterburgą ir Varšuvą. . Plačiausias kaimo turizmo sodybų tinklas šalyje. . Plačiausias regione nacionalinių vandens turizmo kelių tinklas. . Turtingi regiono gamtinės aplinkos ištekliai (miškai, ežerai, upės) bei didelis jų tankis ir ekologinis atsparumas, vaizdingas kraštovaizdis. . Unikalios rytų aukštaičių kultūros tradicijos, šventės, papročiai bei kulinarinis paveldas. . Regione yra daug rekreacinėms ir turizmo reikmėms pritaikomų gamtos bei kultūros paveldo objektų. . Utenos kolegijos mokslinis potencialas ir techninė bazė sudaro sąlygas rengti turizmo ir viešbučių administravimo specialistus. SILPNYBĖS
Labai prasta regiono demografinė situacija, neigiamos gyventojų sudėties ir kaitos tendencijos. Rečiausiai apgyvendintas šalies regionas. Bloga regiono darbo rinkos situacija: žemas užimtumo ir aukščiausias šalyje tarp kitų regionų nedarbo lygis. Turizmo paslaugų bazė nėra konkurencinio lygio. Nuolat mažėjanti regiono sukuriama BVP dalis šalies ūkio struktūroje. Vienas žemiausių tiesioginių užsienio investicijų lygis vertinant šalies mastu. Nediversifikuotos tiesioginės užsienio investicijos regione. Nepakankamas regiono įmonių verslumas ir konkurencingumas. Ryškūs socialiniai ekonominiai skirtumai tarp regiono savivaldybių, netolygi regiono teritorinė plėtra. Nepakankamai išvystytas viešbučių ir kitų apgyvendinimo įstaigų tinklas, mažas apgyvendinimo vietų skaičius. Žemiausias apgyvendinimo įstaigų užimtumo lygis vertinant šalies mastu. Kaimo turizmo sodybų „smulkėjimo“ regione tendencija ir maža paslaugų įvairovė jose. Didelis turizmo veiklos regione sezoniškumas. Dalies kultūrinio-istorinio paveldo objektų būklė yra bloga.
84
GALIMYBĖS
Daugiametėje ES finansavimo programoje – 2014 – 2020 m. numatyta teikti finansinę parama viešajai ir privačiai turizmo infrastruktūrai plėtoti. Esamas rekreacinės ir turizmo infrastruktūros išvystymo lygis bei rekreacinio aptarnavimo tradicijos sudaro galimybes visų rekreacijos ir turizmo formų ir krypčių plėtojimui regione. Ekologinio turizmo paklausos augimas pasaulyje ir šalyje bei turimi gamtiniai ištekliai sudaro galimybes ekologinio turizmo vystymui regione. Išnaudoti regiono gamtos išteklius kuriant turizmo produktus, skirtus individualiom patirtims. Šiuolaikinės IT galimybės sudaro sąlygas pritraukti naujus turistų srautus ir formuoti turizmui patrauklų regiono įvaizdį. Galimybė plėtoti turizmo paslaugas pasinaudojant vietinių maisto produktų tiekimą, įskaitant ir ekologiškus produktus, kulinarinį paveldą turistams;
. GRĖSMĖS
Negerėjanti svetingumo paslaugų (maitinimas, apgyvendinimas ir pan.) kokybė mažins regiono bendrą turistinį patrauklumą ir konkurencingumą; Grėsmė, kad dėl blogo turistų srautų reguliavimo gali suprastėti aplinkos kokybė. Aktyvi turizmo plėtra gali iš esmės paveikti kaimo gyvenimo būdą regione ir sunaikinti tebeegzistuojančias etnines tradicijas. Įgūdžių ir kvalifikacijų stoka, kuriant konkurencingus turizmo produktus. Riboti viešojo sektoriaus institucijų administraciniai gebėjimai vystyti turizmo infrastruktūrą, skatinant viešojo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimą, pritraukiant išorines investicijas. Nesugebėjimas regiono viešųjų institucijų ir turizmo verslo subjektų efektyviai pasinaudoti ES finansine parama. Neefektyvi turizmo rinkodaros komunikacijos sistema neigiamai paveiks turizmo vystymąsi regione. Kiti turistiniai regionai aktyviai kuria konkurencingus turizmo produktus ir jiems aptarnauti reikalingą infrastruktūrą.
5.2. Utenos regiono turizmo plėtros SSGG analizės išvados: Utenos regionas turi visas teisines prielaidas plėtoti regioninio lygmens turizmo politiką ir siekti sukurti regioninio lygmens turizmo infrastruktūrą bei regioninės imties paslaugų kompleksus, siekiant sėkmingai konkuruoti turizmo rinkoje. Regionas turi net trijų kurortinių vietovių faktorių, kuris atveria perspektyva sėkmingai konkuruoti kurortinių paslaugų rinkoje. Regioninio lygmens turizmo plėtros projektai gali būti vykdomi ir/arba administruojami VšĮ "Euroregiono Ežerų Kraštas Direktorato Biuras". Regione turi unikalią valstybinių parkų sankaupą, sudarančią išskirtines prielaidas ir patrauklumą plėtoti konkurencingą ekologinį turizmą. Rytų Aukštaitijos turistinis regionas turi ypatingą dėmesį skirti turizmo trasų plėtojimui, atsižvelgiant į dviejų magistralinių kelių, kertančių regioną, didelio vandens turizmo kelių ir patrauklių dviračių maršrutų faktorių. Ypatingas dėmesys kreiptinas ir į geležinkelio išnaudojimo turizmui galimybes, kurios neturi nė vienas Lietuvos kurortas. Gerinant paslaugų kokybę, ypač kaimo turizmo bei viešo maitinimo segmente būtina imtis regiono lygmens ilgalaikių konsultacinės paramos/mokymų programų paslaugų sektoriaus verslininkams. Utenos regiono plėtrai būtina sukurti regiono lygmens Rytų Aukštaitijos turizmo informacijos sistemą ir įgyvendinti integruotos komunikacijos, rinkodaros programas.
85
5.3. Utenos regiono turizmo rinkų analizė
Analizuojant tikslinių turizmo rinkų domėjimąsi Utenos regionu (Ignalinos, Anykščių, Zarasų rajonais) buvo atliekami giluminiai (kokybiniai) interviu su savivaldybių TIC, Lietuvos turizmo ir kaimo turizmo asociacijos atstovais, vietinio bei atvykstamojo turizmo agentūrų atstovais, ekspertais, dirbančiais atvykstamojo ir vidaus turizmo srityse, gidų gildijos vadovais (1 priedas). Pašnekovai buvo parinkti dėl jų visapusiškos patirties. 2 studijos priede pateiktas išsamus interviu klausimynas.
Utenos regiono turistinio įvaizdžio vertinimas. Dauguma užsieniečių, apsilankiusių ar laikinai gyvenančių Lietuvoje apie šalį atsiliepia gana teigiamai ir liko patenkinti bei nustebinti (ypač turistai poilsio tikslais). Tokį pozityvų įspūdį visų pirma lėmė tai, kad užsienio šalių atstovų lūkesčiai prieš aplankant Lietuvą buvo labai maži ir neatitinkantys dabartinės Lietuvos situacijos.
Utenos regiono įvaizdžio vertinimo tikslingų tyrimų nėra atlikta. Kitų tyrimų analizė padeda susidaryti bendrą vaizdą apie Utenos regiono kaip turistinės teritorijos patrauklumą.
Pozityvūs ir negatyvūs veiksniai, darantys įtaką ne tik Lietuvos įvaizdžiui bei patrauklumui tiesiogiai daro įtaką ir Utenos regiono turistinį patrauklumą yra tokie:
1. Mažas žinomumas. Didžiausia problema yra ne neigiamas Lietuvos įvaizdis užsienyje, o tiesiog Lietuvos nežinojimas ir jos neatpažinimas. Nieko nežino apie Lietuvą nurodo 42 proc. ES gyventojų. (Šaltinis: Lietuvos įvaizdžio formavimo strategija). 2. Palankiausiai Lietuvą vertina artimiausios šalys: Baltijos šalys (Latvija, Estija) ir kaimyninės šalys (Baltarusija, Lenkija, Latvija, Rusija). Mažiau palankiai šalį vertina ES Šiaurės regiono šalys (Suomija, Švedija, Danija), daugiau nepalankiai vertina ar negali Lietuvos įvertinti labiau nuo Lietuvos nutolusios šalys, tarp jų penkios didžiosiose ES šalys (D. Britanija, Ispanija, Italija, Prancūzija, Vokietija). 3. Turizmo galimybes Lietuvoje ypač palankiai įvertino kaimyninių šalių (įskaitant Estiją) gyventojai (76 proc. teigiamų vertinimų). Deja, ekspertų vertinimu, Lietuvoje turizmo infrastruktūra bei paslaugos dar nepakankamai išvystytos. . Lietuvos įvaizdis ir komunikacija, lyginant su kitomis Baltijos valstybėmis, yra pasyvesni. Turizmo organizatorių ir žiniasklaidos atstovų teigimu, ne tik neskleidžia informacijos, bet ir neturi savo įvaizdžio koncepcijos – „mes net nežinome ką tiems turistams akcentuoti, tai akcentuojam viską.“(Šaltinis: TNS Gallup. Lietuvos turizmo ir verslo prekės ženklo sukūrimas; 2006)
Tačiau dalies užsienio turistų vertinimu, Lietuva vis dar savita ir patraukli tiek savo istoriniu, tiek kultūriniu paveldu. Turizmas Lietuvoje vertinamas vis dar kaip augantis, o pati turizmo infrastruktūra, respondentų nuomone, yra „pradinėje vystymosi stadijoje“. 9 lentelėje atliktas Lietuvos ir Utenos regiono privalumų užsienio turistams palyginimas
Lentelė 16 Lietuvos ir Utenos regiono privalumų užsienio turistams palyginimas Lietuva Utenos regionas Unikalios istorinės bei kultūrinės Utenos regionas gali suskurti užsienio turistų traukos centrus tik plėtojant lankytinos vietos, UNESCO, įspūdingos ir ypač tobulinant turizmui aktualias paslaugas. architektūros objektai Unikali, laukinė gamta Tiek ekspertų nuomone, tiek ir pačių turistų teigimu Utenos regione jie gali išvysti patrauklius, natūralius gamtos kampelius. Sveikatingumo centrai Druskininkuose, SPA centro atidarymas Anykščiuose suteiks didelį impulsą turizmo veiklai Birštone, Palangoje rajone bei regione. Svarbu, kad būtų sukurtas pakankamas kokybiškų paslaugų kontekstas. Aukštos kokybės atitinkantis aptarnavimas Prie neigiamų Ignalinos, Zarasų ir iki šios dienos Anykščių rajono aspektų viešbučiuose, restoranuose, Lietuvos priskiriama žema paslaugų kokybė. didžiuosiuose miestuose ir kurortuose
86
2011 m. atliktoje Birštono kurorto įvaizdžio kūrimo galimybių studijoje nurodoma, kad mažiausiai žinomi Lietuvos kurortai (kurortinės teritorijos) – Ignalina (45 proc.), Zarasai (44 proc.) ir Anykščiai (43 proc.) (žr. Pav. 42)
Pav. 42 Lietuvos kurortų ir kurortinių teritorijų žinomumas bei vertinimas.
Šaltinis: Birštono kurorto įvaizdžio kūrimo galimybių studija, 2011
Ignalinos, Anykščių, Zarasų rajonus kaip kurortines teritorijas vertinančių teigiamai yra daugiau nei neigiamai (žr. Lentelė 17).
Lentelė 17. Ignalinos, Anykščių, Zarasų rajonų kaip kurortinių teritorijų vertinimas, 2011 m.. Rajonas Vertina labai gerai ir gerai Vertina labai prastai ir prastai Ignalinos 57 proc. 39 proc. Anykščių 56 proc. 42 proc. Zarasų 58 proc. 39 proc. Šaltinis: sudaryta pagal Birštono kurorto įvaizdžio kūrimo galimybių studiją, 2011
Tarp atskirų šalies regionų ir vietovių gyventojų, geriausiai kaip kurortinė teritorija vertinama yra Ignalina (6,8 proc.) ir Zarasai (6,8 proc.), o po jų nedaug atsilieka ir Anykščiai (6,7 proc.).
Bendras Vilniečiai Kauniečiai Marijampoliečiai Alytiškiai Palangosturistai Neringostur. Druskininkų tur.
Pav. 43. Lietuvos kurortų ir kurortinių teritorijų vertinimas.
Šaltinis: Birštono kurorto įvaizdžio kūrimo galimybių studija, 2011.
87
Lyginant visų Lietuvos kurortų ir kurortinių teritorijų vertinimus, Ignalina nėra vertinama nei kaip geriausias kurortas, nei kaip prasčiausias. Šio kurorto vertinimas panašus į Palangos vertinimą, tik, žinoma, reikia turėti omenyje gerokai mažesnį šio kurorto žinomumą. Geriausiai Ignaliną vertina turistai, kurie poilsiauja Neringoje ir Palangoje bei vilniečiai, prasčiausiai – poilsiaujantys Druskininkuose.
Šiek tiek netikėta, kad Anykščiai yra vertinami prasčiausiai tarp Lietuvos kurortų. Manytume tai susiję su Anykščių žinomumo stoka. Geriausiai Anykščius vertina kauniečiai, marijampoliečiai bei Neringos turistai.
Zarasus palankiausiai vertina kauniečiai, marijampoliečiai bei vilniečiai. Manome, kad Zarasų žinomumas bei palankus vertinimas pelnytas Zarasuose tradiciškai vykstančių kultūrinių renginių dėka, kurie tapo miesto prekės ženklais bei ežerų krašto įvaizdžiu susiformavusiu per ilgus dešimtmečius dar tarybiniais laikais.
Apklaustų turizmo ekspertų nuomone, Utenos regione silpnai išvystytas paslaugų sektorius. Didelė dalis klientų, ypač turistų, aptarnavimo paslaugų kokybė yra žemos kokybės, siauras jų asortimentas. Tai viena iš kliūčių, stabdančių turizmo plėtrą regione Šiuo metu regione sparčiai vystosi kaimo turizmo sektorius. Kaimo turistų lankytojų srautai sudaro sąlygas sodybų plėtrai, naujų objektų atsiradimui. Taigi, kaimo turizmas – viena iš alternatyvios veiklos rūšių kaime, kurianti darbo vietas kaimo vietovėse ir teikianti gyventojams papildomų pajamų. Ši veikla sudaro sąlygas ir ekologinių produktų, paslaugų verslo bei kultūros industrijų rinkos plėtrai Utenos regione.
5.4. Atskirų tikslinių turizmo rinkų tyrimas
Lietuva yra mažai žinoma ir susipažįstant su šalimi pirmą kartą turistai renkasi sostinę ir kitus didžiuosius Lietuvos miestus. Lietuvoje užsienio turistai praleidžia vidutiniškai keletą dienų, tai yra nepakankamai ilgai, kad aplankytų rekreacines Lietuvos rajonų vietoves. Kita vertus jie nežino apie Rytų Lietuvos gamtos grožį, todėl net nesvarsto galimybės skirti laiko apsilankyti Utenos regione. „Jeigu ir žino Lietuvą, tai nežino, ką ten veikti“, ,„Ką ten veikti?“, „Ką daryti, kai lyja?“
Užsienio turistui Lietuva yra „pravažiuojantis objektas“. Vykdami į Rytų Europą jie keliauja po regioną, tai yra aplanko Lenkiją, Lietuvą, Latviją, Estiją ir Sankt Peterburgą arba Helsinkį, apsistodami Lietuvoje 2-3 dienas.
Lietuvos įvaizdis užsieniečių akyse neatitinka dabartinės realybės. Vis dar remiamasi seniai atgyvenusiais stereotipais, dar ir dabar JAV turizmo agentūros vykstantiems į Lietuvą turistams rekomenduoja pasiimti tualetinio popieriaus. 24 lentelėje parodytas dabartinis Vakarų Europos ir Rusijos turisto portretas.
Lentelė 18. Vakarų Europos ir Rusijos turistų apibūdinimas Vokietija Rusija Prancūzija
2008-2011 m. vidutinės vienos 2010 m. laikotarpiu vidutinės rusų Vidutinis kelionės biudžetas 3000 eurų, vokiečių turistų atostogų kelionės iš turistų išlaidos sudarė 1117 Lt. per parą vidutiniškai išleidžia 107 Vokietijos į užsienį išlaidos padidėjo eurus (2010 m). 5,9 proc. ir 2011 m. siekė 2681,1 Lt. Didesnė dalis vokiečių turistų 2007-2010 m. didesnę dalį turistinių Populiarios savaitgalių kelionės vykdami atostogauti į užsienį renkasi kelionių iš Rusijos sudarė trumpesnės 4 ir daugiau nakvynių trunkančias nei 4 nakvynės kelionės keliones Pastebima vokiečių keliautojų 2007-2010 m. didžiausią dalį visų Atvykstančiųjų amžius 25 – 54 metai senėjimo tendencija kelionių iš Rusijos į Lietuvą tarpe (amžiaus grupės: 35-44: 23 proc. 25- sudarė 25-54 m. rusų turistų kelionės. 34: 22 proc., 45-54: 21 proc.). 90 proc. vokiečių atostogų užsienyje Europos šalys – populiarios tarp rusų Keliauja nors vieną kartą per metus. 70 sudarė kelionės į Europos šalis turistų. Rusų keliautojai nėra linkę proc. keliauja po Europą., 16 proc. – planuoti kelionių iš anksto, todėl naująją Europą. 88
Vokietija Rusija Prancūzija
pranašumą įgyja šalys su beviziu režimu ar suteikiančios vizas atvykus į šalį. 2008 m. Lietuva užėmė 20, Estija – 22, Latvija – 23 vietą tarp 34 Europos destinacijų pagal populiarumą rusų turistų tarpe. Vokiečių turistai per atostogas 2007-2010 m. pagrindiniai trys rusų Daugiausia turistų į Lietuvą atvyksta labiausiai nori poilsio ir pramogų (52 turistų kelionių į Lietuvą tikslai buvo: poilsio tikslais 48 proc., verslo – 28 proc.), svajoja apie paplūdimio laisvalaikis, verslas ir profesiniai proc., aplankyti giminių – 20 proc. atostogas bei gerą orą, svarbu interesai, draugų ir giminių lankymas. praleisti laiką su šeima, aplankyti gimines ir draugus, pabūti gamtoje. Dalį vokiečių per atostogas taip pat domina kultūra ar religija bei miestų turizmas
Vakarų turizmo operatoriai nesusidomi Utenos regionu dėl labai prastos turizmo paslaugų infrastruktūros. Pavyzdžiui, iš 600 užsienio turistų grupių, per metus atvažiuojančių į Lietuvą, tik 10 grupių pageidauja apsilankyti Utenos regione. „Ir tai daugiausia būna egzotikos mėgėjai“.
Rusijos turistai, kurie kažkada lankydavosi šiame regione, sensta, o jaunoji karta Ignalinos, Anykščių, Zarasų rajonų nežino. Norint kad šis regionas įsitvirtintų Rusijos turistų tarpe kaip patraukli turizmo destinacija, turėtų būti jau dabar kryptingai dirbama, pristatant Utenos regiono turizmo galimybes, išnaudojant emocinį ryšį ir dar esamą atmintį apie keliones į Lietuvą.
Latvijos gyventojai labai palankiai vertina Lietuvą. Vertinami žmonės, kultūra. Utenos regioną su Latvijos Daugpilio regionu sieja seni istoriniai, kultūriniai ryšiai. Latvija lenkia Lietuvą pritraukiant turistus. Informacijos apie Latviją, atskirus regionus rasi ne tik pagrindinėmis užsienio kalbomis, bet ir lietuvių kalba. Kai tuo tarpu informacija apie Lietuvą pateikiama tik anglų, rusų, kartais lenkų, vokiečių kalbomis „neteko matyti Lietuvą pristatančios informacijos latvių kalba, tai yra skirtos latvių turistams“ (išskyrus proginius leidinius). Vilties teikia besiplečiantis Utenos regiono ir Latvijos Latgalos regiono bendradarbiavimas turizmo vystymo srityje
5.5. Rytų Aukštaitijos turistinio regiono tikslinių užsienio rinkų analizės apibendrinimas
Vertinant Rytų Aukštaitijos turistinio regiono tikslines užsienio rinkas Latvijos, Rusijos ir Vakarų Europos šalys yra pačios aktualiausio ir labiausiai pageidaujamos. Šis tikslingumas ypatingai reikšmingas formuojant turistinio regiono rinkodarą. Atsižvelgiant į Rusijos ir Vakarų Europos turizmo tradicijos sanklodas ir destinacijų pasirinkimo kriterijus, akivaizdu, kad pavienių rajonų pozicionavimasis neturės pakankamo intereso nei Rusijoje, nei Vakarų Europoje. Užtenka įvertinti tai, kad Rytų Aukštaitijos regioną statistiniai turistų srautai gali pasiekti tik tranzitu per Vilnių arba Rygą, mažai tikėtina, kad Rusijos ar Vakarų Europos turistai leisis kelione dėl siekio aplankyti vieną ar kitą rajoną. Žymiai patrauklesnė galėtų būti galimybė aplankyti ištįsą regioną, kuris galėtų pasiūlyti žymiai platesnį paslaugų ir pramogų asortimentą. Taigi, be vartojimo įpročių ir paslaugų lūkesčių, tikslines vartotojų grupes tikslinga skirstyti ir pagal pasiekiamumo galimybes, t.y.:
. tranzitu per Vilnių arba Rygą (iš Rusijos ir Vakarų Europos); . automobiliu dėl netolimo atstumo (iš Latvijos); . Būtina išskirti ir dvi specifines tikslinių grupių kategorijas: . Rusijos turistai galintys atvykti į Ignaliną traukiniu iš Sankt Peterburgo; . Vakarų Europos turistai galintys atvykti automobiliniais kemperiais.
Šioms tikslinėms grupėms ir kategorijoms, atsižvelgiant į jų keliavimo ypatumus, reikėtų atskirų rinkodaros sprendinių įskaitant specialios turizmo informacijos parengimo.
89
5.6. Utenos regiono turizmo plėtros problemos ir jų sprendimo būdai Žemiau pateikiamas šalies ir Utenos regiono turizmo ekspertų ir specialistų interviu metu išsakytų minčių apie Utenos regiono turizmo plėtros problemas ir jų sprendimo būdus apibendrinimas:
Lentelė 19. Utenos regiono turizmo plėtros problemos ir jų sprendimo būdai. Problemos Rekomenduotini sprendimai Utenos regionas nuo seno turėjo palankias gamtines sąlygas Strategiškai orientuotis į šiuolaikinę turizmo rinką ir vystyti turizmą. Sovietiniais laikais regionas buvo itin jos kokybės standartus populiarius tarp Sankt Peterburgo, Maskvos turistų. Šie ryšiai, ypač emocinis ryšys, yra išlikę iki šių dienų. Problema yra ta, kad Ignalinos, Anykščių, Zarasų rajonų turizmo subjektų supratimas apie svetingumo sektoriaus paslaugų kokybę liko nepakitęs pastaruosius 40 metų, - „nereaguoja į kliento poreikius“. Rusijos turistai keliaudami po regioną tikisi Vakarų Europos Siekti turizmo plėtros daugiau per paslaugų kokybės aptarnavimo lygio. Todėl vien sentimentų ir prisiminimų apie gerinimą ir asortimento didinimą, nei tikintis, kad Ignalinos, Anykščių, Zarasų rajonuose kažkada praleistas unikalių regiono gamtos išteklių užteks vasaras neužtenka, kad turistai čia vėl atvyktų ilgesniam konkurencingumui turizmo rinkose įgyti laikui. Maitinimo, apgyvendinimo, turizmo paketų kokybė stipriai atsilieka nuo šiandieninių Vakarų Europos standartų. Tai itin akivaizdu analizuojant Ignalinos, Anykščių, Zarasų rajonų kaimo turizmo sodybų teikiamas paslaugas. Vakarų Lietuvoje svetingumo paslaugos, tame tarpe kaimo Nuolatinė konsultacinė parama smulkiems turizmo, buvo formuojamos pastarąjį dešimtmetį, iš karto verslininkams, teikiantiems paslaugas, aktualias lygiuojantis į Vakarų Europos standartus. Šiandien Ignalinos, turizmui. Anykščių, Zarasų rajonuose teikiamų paslaugų kokybė ženkliai atsilieka nuo tokių pačių paslaugų Vakarų Lietuvoje. Užsienio turistai per mažai turi informacijos apie šalį, kaip Turizmo informacijos ir integruotos komunikacijos sveikatinimo turizmo vystytoją, kurioje puikus kainos ir sistemos sukūrimas ir plėtra. kokybės santykis. Privataus sektoriaus kainodara nelanksti, neskatina atvežti Nuolatinė konsultacinė parama smulkiems daugiau turistų, nebendradarbiauja su turizmo agentūromis, verslininkams, teikiantiems paslaugas, aktualias operatoriais, nesidalina tarpusavyje turistais. „Tai trukdo turizmui. vystyti vidaus turizmą, nes norinčių keliauti po Lietuvą yra daug, bet daugelis pažymi, kad jam buvo brangu“. Turistams susidaro įspūdis, kad Utenos regiono verslininkai siekia greitai pasipelnyti, nesirūpindami paslaugos kokybe, pavyzdžiui „pietūs (sriuba ir antras patiekalas) kainuoja 20 litų, kai tuo tarpu net Vilniuje vidutinė dienos pietų kaina yra 12 litų“.„Verslininkai rajonuose godūs, grobia, nori užsidirbti maksimaliai“. „Muziejai rajonuose sezonui pakėlė kainas, o ekspozicijos niekuo neišsiskiriančios, etnografinės parodos“. Utenos regiono privačiame ir viešame turizmo sektoriuose Nuolatinė konsultacinė parama smulkiems trūksta žinių, supratimo, patirties apie turizmo sektoriaus verslininkams, teikiantiems paslaugas, aktualias vystymą. Aptarnavimo ir turizmo sektoriaus darbuotojai turizmui. nekalba užsienio kalbomis. Trūksta privataus ir viešo sektoriaus bendradarbiavimo, Strateginė viešosios regioninio masto turizmo kuriant turizmo produktus, sudarant programas, maršrutus, infrastruktūros plėtra, kompleksinių paslaugų centrų turizmo paketus, formuojant patrauklią klientui kainodarą. kurortinėse vietovėse kūrimas ir plėtra.
5.7. Išvados ir pasiūlymai dėl kryptingo investavimo į turizmo plėtrą Utenos regione iki 2020 metų. Atlikta Utenos regiono turizmo rinkos bei išteklių analizė, Utenos regiono turizmo ekspertų ir specialistų interviu bei jų pagrindu parengta SSGG analizė leidžia suformuluoti išvadas ir preliminarius pasiūlymus dėl kryptingo investavimo į turizmo plėtrą Utenos regione iki 2020 metų:
. Atsižvelgiant, kad būtina formuojant turizmo plėtros tikslus 2014-2020 m. laikotarpiui tikslinga teikti prioritetą Rytų Aukštaitijos kurortinėms vietovėms ir jose plėtojamos viešosios
90
infrastruktūros, paslaugų, pramogų bei laisvalaikio kompleksus pabrėžiant regionalumo aspektą; . Atsižvelgiant, kad Anykščių rajono turistų srautų pritraukimo ir didesnio paslaugų pardavimo perspektyva sietina su Anykščiuose veikiančiu ir besiplečiančiu Kalitos kalno sporto ir pramogų kompleksu, bei SPA viešbučio įrengimu; . Atsižvelgiant, kad Ignalinos rajono turistų srautų pritraukimo ir didesnio paslaugų pardavimo perspektyva sietina su Ignalinos Žiemos Sporto centro veiklos plėtra bei kokybės gerinimu ir Ignalinos Balneologinės gydyklos įrengimu; . Atsižvelgiant, kad Molėtų rajono kaimo turizmo ir rekreacinio turizmo plėtra sietina su Molėtų rajono ežeryno, vandens turizmo, rekreacinės žvejybos paslaugų produktų kūrimu ir informacijos sklaida ir aktyvia turizmo produktų rinkodara; . Atsižvelgiant, kad Utenos rajono sporto ir konferencinio turizmo plėtra sietina su universaliu sporto, kultūros ir kitų masinių bei kamerinių renginių daugiafunkciniu kompleksu Utenoje, informacijos sklaida ir aktyvia turizmo produktų rinkodara; . Atsižvelgiant, kad Visagino savivaldybėje yra pakankamas potencialas aktyvaus laisvalaikio, rekreacinės žvejybos turizmo produktams kurti yra itin svarbi paslaugų plėtra, turizmo informacijos sklaida ir aktyvi turizmo produktų rinkodara; . Atsižvelgiant, kad Zarasų rajono turistų srautų pritraukimo ir didesnio paslaugų pardavimo perspektyva sietina su aktyvaus laisvalaikio, pramogų ir sporto infrastruktūra Zaraso ežero saloje bei paslaugų sektoriaus plėtra mieste, turizmo produktų kūrimu Antalieptės mariose; . Atsižvelgiant, kad visa Utenos regiono turistų srautų pritraukimo ir didesnio paslaugų pardavimo perspektyva sietina efektyvia rinkodaros ir komunikacijos politika bei modernia turizmo informacijos sistema, leisiančia siekti žinomumo šiuolaikinėje turizmo rinkoje.
Apibendrinama, kad visos Rytų Aukštaitijos turistiniame regione plėtotinos turizmo rūšys ir paslaugos turi bendrus poreikius, be kurių neįmanoma efektyvi turizmo plėtra regione:
1. turizmo infrastruktūra; 2. turizmo informacija ir efektyvi turizmo regiono rinkodara 3. išvystyti paslaugų kompleksai;
Nė viena turizmo rūšis neveiks efektyviai be turizmo trasų infrastruktūros, modernios integruotos komunikacijos ir informacijos sistemos ir regionas neįgys konkurencingumo turizmo rinkose neišvysčius kompleksinių paslaugų centrų, tokių kurie savo paslaugų kompleksiškumu ir kokybe galėtų prilygti kurortams. Nepriklausomai nuo infrastruktūros ir paslaugų išvystymo faktorių regiono turizmas gali įgyti reikiamo žinomumo ir veikti kaip turistinė vietovė tik plėtojant labai efektyvias ir profesionalias marketingo veiklas. Šiuolaikiniam vartotojų pasaulyje, turinčiame susiformavusi vartojimo ir pasirinkimo modelį, joks produktas negali būti sėkmingai realizuojamas be profesionalios reklamos ir efektyvaus marketingo.
Ir turizmo infrastruktūra, ir moderni turizmo informacijos sklaidos sistema, ir integruota komunikacija pareikalaus didelių investicijų. Siekiant, kad investicijos būtų efektyvios, svarstant turizmo rūšių prioritetiškumą, svarbu nenukrypti nuo investicijų į turizmo plėtrą esmės, - turizmo infrastruktūra, informacija ir integruota komunikacija nėra investicijų tikslas, o tik įrankiai, turintys padėti gauti ūkinę naudą vystant turizmą regione. Svarbu koncentruotis ne į vienos ar kitos turizmo rūšies išskyrimą, specifinės turizmo rūšies vystymą, o į ekonominės naudos gavimą, pasinaudojant bet kuriomis turizmo veiklos galimybėmis. Šiuo aspektu svarbios investicijos į dalykus, svarbius kuo platesnei turizmo rūšių skalei. Turizmo infrastruktūra, informacija, rinkodara ir paslaugų kompleksai ir yra šie bendrieji vardikliai.
Aktyvaus poilsio turizmo perspektyvumas Rytų Aukštaitijos regione sąlygojamas ypatingų gamtos išteklių. Siekiant panaudoti šiuos išteklius konkurencingam turizmui plėtoti, reikia kurti ir gerinti turizmo trasas, leidžiančias saugiai keliautojams ir saugiai aplinkai generuoti didesnius keliautojų srautus, kurti naujas paslaugas prie trasų. 2009 metų Nacionalinių vandens turizmo trasų
91 specialiajame plane metais buvo apskaičiuotas 16 milijonų litų poreikis poilsio aikštelių ir prieigų prie vandens įrengimui Rytų Aukštaitijos regione. Itin svarbia tampa turizmo infrastruktūra skirta keliaujantiems automobiliais. Automobiliais į regioną atkeliauja ir atkeliaus didžioji dalis pėsčiųjų turistų, dviračių turistų ir vandens turistų. Turistų srautų didinimas įmanomas tik pritraukiant naujus turistus atvykti automobiliu transportu. Automobiliais atkeliaujama į regioną tam, kad kelionę vietoje pratęsti dviračiais, pėsčiomis arba valtimis. Automobiliais atkeliauja ir didžioji dalis rekreacinės žvejybos turistų, kaimo turizmo klientų ir kt.
Regione yra trys kurortinės vietovės, kurios savo strateginiu paslaugų kompleksiškumu vystosi kurortų rinkos link. Didžiąja dalimi savo paslaugų komplekso bei ištekliais Anykščių, Zarasų ir Ignalinos (kartu su Strigailiškiu ir Palūše) kurortinės vietovės beveik nenusileidžia kurortams, dažnai nuo formalaus kurorto statuso šias vietoves teskiria, pavyzdžiui, balneologinio gydymo paslaugų faktoriaus nebuvimas. Bet tai visiškai netrukdo šioms kurortinėms vietovėms kitomis paslaugomis konkuruoti Lietuvos ir tarptautinėse rinkose. Svarbu yra tai, kad kurortinėse vietovėse, susikauptų didesnis kiekis kokybiškų paslaugų, reikalingų kurortinės vietovės konkurencingumui užtikrinti. Trys kurortinės vietovės viename regione sudaro svarų konkurencinį potencialą, kurio plėtra yra vienas iš didžiausių Rytų Aukštaitijos regiono pranašumų.
Regiono kurortinėse vietovėse kuriami ir gerinami ypatingi, išskirtiniai, originalūs/unikalūs infrastruktūriniai objektai, generuojantys gerokai didesnius lankytojų srautus. Šie infrastruktūriniai objektai kartu su kurortinėse vietovėse plėtojamomis kompleksinėmis paslaugomis, sudaro Rytų Aukštaitijos turistinio regiono išskirtinės traukos potencialą. Minėtini šie objektai, kartu paėmus sudarysiantys išskirtinį regiono patrauklumą turistams:
Zarasų kurortinėje vietovė: Veikiantys paslaugų infrastruktūros objektai: . Zarasų ežero Didžiosios salos poilsio ir pramogų infrastruktūra, paplūdimio, vandens lynų kelio ir slidinėjimo trasos kompleksai (įrengiamas kompleksas); . Zarasų sporto ir rekreacijos aikštynų kompleksas (planuojamas kompleksas)
Anykščių kurortinėje vietovėje: . Kalitos kalno kompleksas (veikiantis ir plėtojamas kompleksas);
Ignalinos, Strigailiškio ir Palūšės kurortinė vietovė . Žiemos Sporto centras (veikiantis ir plėtojamas kompleksas); . Balneologinė mineralinio vandens gydykla; (planuojamas kompleksas)
Pagal VšĮ „Turizmo plėtros institutas” 2012 m. parengtą studiją „Lietuvos turizmo potencialo įvertinimo, nustatant didžiausias turistinės traukos vietoves ir jų panaudojimo prioritetus“ praktiškai visas Utenos regionas (Utenos, Zarasų, Ignalinos, Molėtų, Anykščių rajonai), įvardintas kaip vienas iš vidutinio turizmo potencialo regionų Lietuvoje tiek vidaus, tiek tarptautiniam turizmui. Visagino savivaldybė įvardinta kaip mažo turizmo potencialo vietovė. Šis įvertinimas suformuluotas lyginant regiono atskirų savivaldybių išteklius ir potencialą su kitomis Lietuvos savivaldybėmis. Tai yra akivaizdus ženklas, kad siekiant regiono turizmo plėtros ir konkurencingumo, turimas potencialas turėtų būti stiprinamas traktuojant regiono rajonų turimus išteklius, kaip vieningą Rytų Aukštaitijos turistinio regiono potencialą. Tai skatintų kurti regioninio masto turizmo produktus Šis traktuotė, pirmiausiai turi atsispindėti strateginiame turizmo planavime ir planuojant investicijas į regiono turizmo plėtrą.
92
VI. UTENOS REGIONO TURIZMO PLĖTROS IKI 2020 M. STRATEGINĖS KRYPTYS IR JŲ ĮGYVENDINIMO PRIORITETAI
6.1. Utenos regiono turizmo plėtros iki 2020 m. krypčių įgyvendinimo strateginių prioritetų apibūdinimas
Svarstant investicijų kryptis, kurios efektyviausiai skatintų turizmo plėtrą Rytų Aukštaitijos regione išskiriame svarbiausius faktorius skatinančius turistus vykti į regioną, keliauti ir pirkti vietines paslaugas yra:
. Turistų motyvavimas atvykti; . Palankios techninės sąlygos; . Paslaugų asortimentas, koncentracija ir kokybė;
Kryptingos investicijos turi būti nukreiptos arba koncentruojamos būtent į šiuos plėtros segmentus, sudarančius pagrindines prielaidas turizmui vystytis. Žemiau pateikiamoje lentelėje nurodomos sąsajos tarp turistų srautus skatinančių faktorių ir plėtros segmentų tiesiogiai formuojančių paskatos faktorius
Lentelė 20. Turizmo srautus skatinantys faktoriai ir šiuos faktorius sukuriantys plėtros segmentai. Turizmo srautus skatinantys Plėtros segmentai faktoriai Efektyvus Rytų Aukštaitijos turizmo regiono rinkodara Turistų motyvavimas atvykti Rytų Aukštaitijos turizmo informacijos duomenų bazės ir informacijos sklaidos sistema Turizmo trasų infrastruktūra Palankios techninės sąlygos Palanki turizmui susisiekimo infrastruktūra Paslaugų asortimentas, koncentracija ir Kurortinės vietovės, - paslaugų kompleksai sudarantys prielaidas keliauti ir kokybė leisti laisvalaikį Rytų Aukštaitijos regione
Palanki turizmui susisiekimo infrastruktūra turėtų būti plėtojama, kaip regiono socialinės infrastruktūros dalis, tiesiog, atsižvelgiant į turizmo poreikius, ypač regiono kurortinėse vietovėse. Efektyvus Rytų Aukštaitijos turizmo regiono rinkodara turi būti įgyvendinama įdiegus integruotą komunikacijos sistemą, apimančią ir turizmo informacijos sklaidos sistemą. Rytų Aukštaitijos turizmo informacijos duomenų bazės, turizmo informacijos sklaidos ir integruotos komunikacijos sistema bei regiono turizmo trasų infrastruktūra yra tie investavimo segmentai, kuriuose sukuriamos ilgalaikės priemonės, turinčios lemiamą poveikį regiono turizmo plėtrai. Zarasų, Anykščių ir Ignalinos (kartu su Strigailiškiu ir Palūše) kurortinės vietovės yra tie paslaugų kompleksai sudarantys prielaidas keliauti ir leisti laisvalaikį Rytų Aukštaitijos regione. Paslaugų ir laisvalaikio infrastruktūros kūrimas ir plėtojimas, investicijos kurortinėse vietovėse yra gerokai efektyvesnis nei kitose vietovėse, dėl ypatingai dėkingos turizmui gamtinių išteklių aplinkos ir didesnės paslaugų koncentracijos. Turizmo plėtros ekspertų siūlymu svarstytini alternatyvūs investavimo į Rytų Aukštaitijos regiono turizmo plėtros prioritetai.
. Utenos regiono turizmo informacijos sistemos prioritetas– Kryptingos investicijos į Rytų Aukštaitijos turistinio regiono integruotos komunikacijos sistemos sukūrimą ir plėtrą prioritetas; . Utenos regiono turizmo trasų prioritetas – Kryptingos investicijos į Rytų Aukštaitijos regiono lygmens sausumos turistinių trasų sistemą prioritetas; . Utenos regiono kurortinių paslaugų infrastruktūrinių kompleksų prioritetas – Kryptingos investicijos į Rytų Aukštaitijos kurortinių vietovių aktyvaus poilsio infrastruktūros plėtrą prioritetas.
93
Šie prioritetai apima atskirus, bet tarpusavyje neatsiejamus turizmo plėtros formatus, todėl jie formuluojami ne kaip priešingybės, bet tarpusavy viena kitą papildančios turizmo regiono sudėtinės dalys. Kiekvienas iš prioritetų nepaneigia kitų dviejų, o yra būtina turizmo Utenos regione plėtros dalis. Turistinio regiono plėtra neįmanoma be vieningos regiono informacijos sistemos, be vieningos, įvairias regiono vietas jungiančios turizmo infrastruktūros ir be kokybiškų paslaugų komplekso, ne vienoje regiono vietoje, bet kuo plačiau išsidėsčiusiuose regiono turizmo traukos vietovėse, suvienytose bendrų turizmo produktų.
Prioritetai kaip pateikiami siekiant parodyti galimybes pasirinkti turistinio regiono plėtros strateginę poziciją, - kokiomis priemonėmis pirmiausiai diegtina vieninga regiono turizmo ūkio plėtra. Nė vienas iš siūlomų investicinių prioritetų nėra naujas, atvirkščiai, - visi jie yra rajonų savivaldybių išnagrinėti ir fragmentais, apimančiais rajono ribas, patvirtinti regiono / rajonų strateginio ir/ar teritorinio planavimo dokumentuose. Šie pasiūlymai tik suvienija strategines savivaldybių turizmo plėtros veiklas į regiono mąsto kryptingo investavimo prioritetus.
Kiekvienas iš prioritetų apibūdina tris neatsiejamas Utenos turizmo regiono plėtros sritis: . Turizmo informaciją ir integruotą komunikaciją, gyvybiškai būtiną visoms be išimties regiono turizmo plėtros sritims; . Regiono mąsto turizmo infrastruktūrą, jungiančią turizmui perspektyviausius regiono rajonus ir lankomas vietas, ir formuojančią bendrą regioninį turizmo trasų tinklą; . Regiono kurortinių vietovių išskirtinių paslaugų kompleksus, kaip ištįsą regiono mąsto turizmo traukos elementą, suteikiantį turistiniam Utenos regionui kurortinio patrauklumo. Skirtingi paslaugų objektai trijose kurortinėse vietovėse sudaro ištįsą paslaugų kompleksą, teikiantį paslaugas visus metus ir per tris vietoves sudarantį kurortams konkurencingos turizmo vietovės paslaugų kompleksą. Svarbus strateginis požiūris traktuojantis šias kurortines vietoves ne kaip konkuruojančius objektus, o kaip vieningą Rytų Aukštaitijos kurortinių paslaugų kompleksą, galinti konkuruoti su kitais kurortais. Šis trečiasis plėtros prioritetas nukreiptas į siekį iki 2020 metų nukreipti investicijas į šio kurortinių vietovių paslaugų komplekso atskirų objektų įrengimą, kas leistų sukurti bendrą regioninį konkurencingą kompleksinių paslaugų potencialą.
Galimybių studijoje alternatyvių kryptingų investicijų prioritetų aprašymas, neformuluoja investicinio projekto, o pateikia indikatyvus investicinių projektų modelius. Sekant šiais kryptingų investicijų prioritetais, būtų identifikuojami atskiri investiciniai projektai, įgyvendinami, greičiausiai, atskirų savivaldybių administracijų arbų jų grupės. Rengiant projektus, būtų tikslinamas projekto veiklų planavimas, tikslinamos esamos padėties aplinkybės, tikslinamos investicijų apimtys. Pavyzdžiui, pirmasis kryptingo investavimo prioritetas apibūdina turizmo regiono informacinės sistemos infrastruktūrą ir programinius sprendinius, kurie nusako potencialias tokios sistemos panaudos galimybes. Siūlomas informacinės sistemos techninių sprendinių kompleksas leistų suskurti konkurencingą turizmo informacijos įrankį dirbti ne tik Lietuvos, bet ir tarptautinėje turizmo rinkoje. Konkretus tokios sistemos pritaikymas Rytų Aukštaitijos regiono turizmo ūkiui priklauso nuo sistemos operatoriaus bei administratoriaus veiklos, marketingo ir informacijos sklaidos plano bei informacijos, įkraunamos į sistemą duomenų bazes. O informacijos sistemos funkcinių modulių komplektas leistų regiono informaciją operatyviai atnaujinti ir teikti efektyviai įvairiais moderniais sklaidos kanalais, užtikrintų interaktyvų vartotojų bendravimą tiesiogiai su regiono paslaugų teikėjais.
6.2. Utenos regiono turizmo informacijos sistemos prioritetas
Rytų Aukštaitijos turizmo plėtrai ypatingos svarbos elementas yra speciali integruota komunikacija, -specialios informacijos rengimas, pritaikant įvairiems komunikacijos formatams ir efektyvi informacijos sklaida naudojantis daugelių technologinių priemonių, kuriomis naudojasi mokiausia ir išlaidžiausia vartotojų dalis (25–40 metų amžiaus grupė). Siekiant regiono turistinio konkurencingumo, informacijos, integruotos komunikacijos sklaidos sistemos ir principai turi remtis
94 moderniomis technologijomis ir moderniais rinkodaros metodais. Siekiant skatinti su turizmu siejamą Rytų Aukštaitijos ūkio plėtrą būtina sukurti turizmo vientisą regiono turizmo informacijos komunikacijos infrastruktūros sistemą, kuri aptarnautų visas regiono savivaldybes ir sudarytų prielaidas visoms turizmo rūšims plėtoti; Viešąją infrastruktūrą aprūpinti moderniomis turizmo informacijos sklaidos priemonėmis, transliuoti informaciją internete, padaryti ją lengvai prieinama mobiliomis elektroninėmis priemonėmis, sekti ir nuolat atnaujinti aktualią informaciją GPS (globalios pozicionavimo sistemos) tinkle.
Turistus orientuojanti ir nukreipianti informacija yra neatsiejama turizmo infrastruktūros dalis. Turizmo informacijos sistemos sukūrimas yra neišvengiama investicija siekiant konkurencingumo ir net elementaraus turizmo ekonominio efektyvumo regione. Turisto apsisprendimą keliauti į vieną ar kitą vietą, didžiąja dalimi lemia informacija apie pasirinktą vietą, galimybes ir sąlygas keliauti, ilsėtis, pramogauti. Šiuolaikinės informacinės technologijos turizmo informacijos formato bei pateikimo technologinę kartelę užkelia kasdien vis aukščiau. Jeigu dar prieš porą dešimčių metų turistui užteko iškabų, stendų, kelio nuorodų, žurnalų ir lankstinukų, o prieš dešimtį metų turizmo rinką tenkino internetiniai tinklapiai, internetinės rezervavimo ir kelionių planavimo sistemos, mobilūs audiogidai ir telefoniniai gidai, tai šiais laikais konkuruoti tenka net tik išvardintomis, jau tradicinėmis informacijos perdavimo priemonėmis. Dabar turizmo informacija pateikiama dar ir įvairių formatų kodų sąsajomis su internetinėmis duomenų bazėmis, specialiomis teminėmis GPS programomis, vietos atpažinimo ir objektų identifikavimo programomis, taikomosiomis programomis mobiliems/išmaniems telefonams ir planšetiniams kompiuteriams, o dažniausiai naudojant visas priemones kartu, kaip vientisą integruotos komunikacijos sistemą. Su aukštųjų technologijų raida labai greitai, tiesiog kasmet, kinta ir turistinės informacijos rengimo bei eksponavimo technologiniai sprendimai, ir tai irgi tampa turizmo informacijos komunikacijos sistemos dalimi.
Atskiroms savivaldybėms tokią informacinę sistemą kurti ir diegtis nėra efektyvu, todėl rekomenduotina siekti kurtis vieningą sistemą, mažiausiai Utenos apskrities mastu, nes tai duotų ne tik sąnaudų taupymo ir informacijos koordinavimo efektą, bet ir keliavimą per Aukštaitiją turistams padarytų gerokai patrauklesnį.
Vieninga Rytų Aukštaitijos turistinio regiono integruotos komunikacijos sistema sudarys prielaidas padidinti atvykstančių į Rytų Aukštaitijos turistinį regioną turistų skaičių ir pirkti daugiau paslaugų, turizmo produktų, kartu padidinti su turizmu susijusią apyvartą. Nuoseklios turizmo informacijos sistemos sukūrimas paskatins privačias turizmo investicijas, vystant su aktyviu poilsiu susijusias paslaugas ir traukos vietas regione, sudarys sąlygas plėtoti turizmo infrastruktūrą, nukreipiant turistus į lankytinas vietas ir informuojant apie Rytų Aukštaitijos turistiniame regione esantį turizmo išteklių potencialą.
Svarstant Rytų Aukštaitijos turizmo informacijos sistemos (toliau tekste - RATIS) investicinio prioriteto alternatyvą svarbu atsižvelgti ne tik į faktą, kad bene visos regiono savivaldybės savo plėtros strategijose numato bendros turizmo informacijos svarbą ir siekį ją suskurti. Svarbios yra ir Pasaulinės turizmo organizacijos (PTO) tyrimų išvados dėl e-turizmo bei turizmo organizacijų bei institucijų, vykdančių turizmo vietovių vadybą nacionaliniu bei vietiniu mastu, internetinių svetainių: turizmo vietovių rinkodaros organizacijoms kuriant ir įgyvendinant turizmo vietovių vadybos sistemas, Web ir elektroninės rinkodaros funkcijos tampa pagrindinėmis.
Pagrindinis funkcinis reikalavimas RATIS būtų kaupti ir teikti duomenis apie regiono turizmo paslaugų teikėjus bei turizmo išteklius. Sistema orientuotą į vieną tikslą,- būti patogiai ir naudingai vartotojui, suteikti galimybes ieškoti ir rasti keliavimui arba aktyviam poilsiui Rytų Aukštaitijoje aktualios informacijos įvairiais pjūviais ir gaunant informaciją įvairiausiais kanalais: per tradicinius ženklus ir stendus, per spausdintus leidinius, GPS priemonėmis ir kanalais, internetu, naudojantis mobiliomis elektroninių laikmenų priemonėmis, telefono ryšio kanalais.
95
RATIS susidėtų iš šių pagrindinių informacijos kaupimo ir sklaidos kanalų: 1. RATIS internetinis portalas; 2. RATIS taikomosios programos nešiojamoms elektroninėms laikmenoms, mobilios aplikacijos mobiliems telefonams, mobilūs gidai, maršrutų aplikacijos GPS navigaciniams prietaisams; 3. RATIS tradicinio formato leidiniai; 4. RATIS kelių, trasų, maršrutų, lankytinų objektų, paslaugų vietų ženklinimo sistema; 5. RATIS informacijos kioskų (infoterminalų) tinklas;
RATIS valdymas ir operacinė veikla
RATIS sukūrimas pareikalaus ypatingo profesionalumo specialistų komandos paslaugos. Būtų visiškai klaidinga manyti, kad aukšto lygio profesionalų suskurta RATIS galėtų efektyviai funkcionuoti be aukščiausio lygio profesionalų veiklos užtikrinant sistemos darbą ir techniniu, ir vadybiniu, ir kūrybiniu aspektu. Dėl šių priežasčių racionaliausia RATIS kurti, ir valdyti pasitelkiant išorinį operatorių, sutartinais pagrindais valdančiu RATIS.
Viena iš pagrindinių RATIS operatorių veiklų ir misijų būtų garsinti ir viešinti RATIS, kaip regiono turizmo potencialą geriausiai reprezentuojančią ir efektyviausiai informaciją skleidžiančią sistemą. RATIS reklamavimui ir garsinimui turi būti numatyta viena iš svarbiausių sistemos operacinių veiklos išlaidų biudžeto eilučių. RATIS turi tapti geriausiai žinoma regiono turizmui aktualių paslaugų tiekėjų reklamavimosi vieta. Tai yra vienintelis būdas užtikrinti turizmo rinkos dalyvius teikti informaciją RATIS ir padaryti turizmo informacijos sistemą veikiančią efektyviai.
Informacijos profesionaliu vertimu, redagavimu turi rūpintis RATIS operatorius ir rengti profesionalius vertimus kaip papildoma mokamą paslaugą besireklamuojantiems paslaugų teikėjams.
Visi bandymai sukurti turizmo informacijos sistemas, taip pat ir Nacionalinę, iš esmės žlugo būtent dėl pasyvaus, priverstinio, prievolinio informacijos tiekimo sistemai ir dėl nepakankamo rūpinimosi, mažo finansavimo garsinti sistemas tarp vartotojų.
Planuojant investicijas RATIS reikia aiškiai suvokti, kad investicijos į pačios RATIS sukūrimą bus nevaisingos, jeigu pagrindinės ir reguliarios investicijos nebus numatytos aktyviam šios sistemos garsinimui ir profesionaliam valdymui, palaikymui bei gerinimui. Todėl investicijos į RATIS turėtų būti planuojamos kaip tęstinės ir nuolatinės.
Moderni turizmo informacijos sklaidos sistema nebeapsiriboja vien tik informacijos teikimu. Vartotojas turi ne tik gauti informacija reikalingą keliavimui/iškylavimui planuoti, bet ir daryti užsakymus, sudaryti sandorius su paslaugų tiekėjais realiame laike. Dėl šios priežasties RATIS turi būti neabejotinai komercializuotas sukuriant apmokėjimo už užsakymus įrankius, teikiant mokamas vertimų, reklamos paslaugas. Be abejo RATIS komercializacijos procesas turėtų būti saikingas ir subalansuotas. Kad išvengti RATIS koncentracijos pajamų gavimui, pagrindinę operacinių išlaidų dalį operatorius turi gauti regiono plėtra suinteresuotų savivaldos organizacijų, pasiliekant galimybę imti mokesčius už papildomas paslaugas RATIS dalyviams. RATIS reklamavimo ir viešinimo sąnaudos turi leisti palaikyti atitinkamą regiono reprezentaciją pasauliniame interneto tinkle atstovaujant, visų pirma, regioną ir pozityviai formuojat jo įvaizdį.
Informacijos teikimas RATIS
Pasimokius iš Nacionalinės turizmo informacijos sistemos klaidų ir problemų patirtų surenkant informaciją, o ypač atnaujinant ir teikiant operatyvią informaciją, RATIS sistemos duomenų teikėjai turėtų būti: . regiono rajonų Turizmo informacijos centrai, parkų lankytojų centrai, teikiantys informaciją apie regiono turizmo išteklius, viešuosius renginius 96
. tiesioginiai paslaugų teikėjai, patys pristatantys savo paslaugas regiono turizmo ir susijusių paslaugų kataloge.
RATIS turi sudaryti galimybes vartotojui pačiam apsispręsti dėl reikalingos informacijos pasirinkimo, nes vartotojai išlaiko susidomėjimą tinklapiu tuo atveju, jei jie gali savarankiškai atsirinkti informaciją. Vienas iš būtinų RATIS įrankių - interaktyvus kelionės/iškylos planavimas. Tai leistų vartotojams savarankiškai sudaryti kelionės maršrutą pagal pasirinktus kriterijus ir charakteristikas.
RATIS turi būti pritaikyta veikti iškart daugeliu kalbų. TIC ir parkų direkcijų teikiama informacija turi būti profesionaliai verčiama į užsienio kalbas ir ši veikla turi būti įtraukta į RATIS administravimo bei operavimo sąnaudos biudžetą.
TIC ir parkų direkcijų teikiama informacija turėtų apimti mažiausiai šias temas: . rekreaciniai gamtos ištekliai, kultūros objektai, viešieji poilsio infrastruktūros objektai; . specialaus intereso objektai –verslo centrai, kongresų centrai, visuomeninių organizacijų centrai ir kt.
Paslaugų tiekėjams sudaromos sąlygos patiems pateikti informaciją apie turizmo paslaugas, teikiamas regione: kelionių ir iškylų, ekskursijų organizavimo paslaugas, apgyvendinimo paslaugas; maitinimo paslaugas, pramogų, laisvalaikio ir kitas paslaugas, transporto paslaugas, renginius.
RATIS internetinis tinklapis turėtų turėti šiuos programinius modulius . Vartotojų administravimo modulis. . Svetainės medžio administravimo modulis. . Svetainės meniu administravimo modulis. . Kalbų administravimo modulis. RATIS sistemoje gali būti neribotas kalbų kiekis ir kalbų kiekio pasikeitimas nereikalaus struktūrinio duomenų bazės keitimo. Naudojamų kalbų kiekis priklauso nuo marketingo plano, pagal kurį RATIS vykdytų Rytų Aukštaitijos turistinio regiono reklamavimui ir biudžeto skiriamo profesionaliems vertimams į užsienio kalbas. Užsienio kalbų skaičius priklauso ir paslaugų reklamos užsakovų. . Objektų administravimo modulis. . GIS objektų vietos registravimo modulis. Šis modulis leidžia įvesti ir redaguoti RATIS objekto geografinę vietą duomenų bazėje (veikia kartu su žemėlapiniu moduliu). . „Istorijos“ administravimo modulis. Įgalina saugoti duomenų bazėje pakeistą informaciją atstatymui ar pakeitimų peržiūrai. . Paieškos indekso generavimo modulis. Kiekvienas į RATIS pridėtas įrašas yra automatiškai įtraukiamas į paieškos indeksą. . Statistikos ir ataskaitų modulis. . Naujienų administravimo modulis. . Statinės svetainės generavimo modulis. . Statinių žemėlapių generavimo modulis. Statinių žemėlapių generavimo modulis yra naudojamas paruošti off-line RATIS svetainę. . Naujienų prenumeratorių administravimo modulis. Aprašymus ir naujienas į RATIS įveda centrinis administratorius. Įvestos naujienos ir aprašymai tampa matomi viešai ir automatiškai išsiunčiami elektroniniu paštu prenumeratoriams. Modulis įgalina centrinį administratorių redaguoti naujienų prenumeratorius ir informacijos siuntimo jiems statusus. . Dinaminių žemėlapių generavimo modulis. Dinaminių žemėlapių generavimo modulyje yra tokios funkcijos: didinimas, mažinimas, vaizdo perstūmimas, atstumų matavimas, paieška, RATIS objektų rodymas ir identifikavimas, artimiausių RATIS objektų paieška. . HTML (WEB) publikavimo modulis. . Mokėjimų modulis. Jis įgalina atlikti mokėjimus realiame laike per Internetą.
97
. Rezervavimų modulis. RATIS rezervavimo modulis įgalintų RATIS vartotojus ir sistemos operatorius atlikti paslaugų rezervavimus. Rezervavimo modulis suteiks galimybę atlikti rezervaciją realiame laike ir uždelstą rezervaciją per Internetą. . Rezervavimų ir mokėjimų ataskaitų modulis. . Rezervavimų ir mokėjimų administravimo modulis.. . Savitarnos modulis, leidžiantis regiono paslaugų tiekėjams patiems įkelti ir pristatyti savo paslaugas, renginius. Šis modulis leidžia naudotis standartinėmis RATIS rezervavimo sistemomis, atsiskaitymo kanalais ir sąsajomis su paslaugų tiekėjų internetiniais tinklapiais. . Infoterminalo publikavimo modulis. Čia sudaroma galimybė išnaudoti touch screen (liečiamojo ekrano) galimybes. (didesni navigacijos mygtukai/nuorodos ir t.t.).
RATIS sistema turi būti nuolat tobulinama, kad savo techniniais sprendiniais neatsiliktų nuo naujausiu informacijos valdymo įrankių arsenalo, naudojamo internetiniuose projektuose. Tai leistų išlaikyti RATIS patrauklumą vartotojams, o tai yra pagrindinis kriterijus, leidžiantis užtikrinti visis informacijos sistemos efektyvumą. Nesudėtingai RATIS gali būti įdiegtos tokios papildomos, vartotojams patrauklios funkcijos, kurios RATIS darytų patrauklesnę vietą planuotis keliones ir iškylas: Sveikinimo pasiuntimo funkcija, kelionių istorijos ir apžvalgos, žinučių lenta ir pokalbių kambariai, užklausų ir pardavimo duomenų fiksavimas, paskambinimo mygtukas – taip vadinamas “call me” mygtukas, sudarantis galimybę informuoti operatorių iš anksto kada vartotojas skambins ir kokia kalba kalbės, konkursai ir pan.
RATIS galėtų ir turėtų tapti standartine visų regiono TIC darbuotojų internetine darbo vieta ir bendru, kolektyviu darbo įrankiu.
RATIS taikomosios programos nešiojamoms elektroninėms laikmenoms
RATIS turi kurti ir tiekti vartotojams taikomąsias programėles regiono turizmo informacijos mobiliesiems telefonams, planšetiniams kompiuteriams, GPS navigaciniams prietaisams. Tai moderni turizmo informacijos leidybos forma, kur pagrindine užduotimi išlieka turizmo informacijos parengimas. Didelė dalis regiono rajonų TIC turimų duomenų galėtų būti platinamos per taikomąsias programėles. Tai interaktyvūs žemėlapiai, lankytinų vietų aprašymai, artimiausių paslaugų tiekėjų paieška, iškylų ir kelionių maršrutai pagal specifinius poreikius ir interesus. Itin efektyvias taikomąsias programėles reikėtu kurti pritaikytas GPS navigacijos prietaisams – regiono turistinių maršrutų navigacinius gidus. Šios programėlės platinamos per RATIS internetinius kanalus, tradicinėse turizmo informacijos sklaidos vietose. Suderinant regioninį turizmo plėtros interesą taikomąsias programėles turėtų rengti RATIS operatorius. Turėtų būti sukurtos daugiakalbės aplikacijos: . Dviračių turizmo trasos ir maršrutai regione . Vandens turizmo trasos ir maršrutai regione . Autoturizmo maršrutai regione Sukurtos ir kasmet atnaujinamos aplikacijos su nauja renginių ir paslaugų informacija: . Aktyvaus poilsio turizmas regione; . Kultūrinis turizmas regione; . Ekologinis turizmas regione; . Sveikatingumo turizmas regione; . Kaimo turizmas regione
Savivaldybių, TIC iniciatyva gali būti leidžiama ir daugiau aplikacijų.
RATIS tradicinio formato leidiniai
Tradicinio formato leidiniai turi savo vartotoją. Dalį popieriuje leidžiamos turizmo informacijos galėtų rengti ir leistį RATIS, ypač tą dalį, kuri atspindėtų platesnį,- regiono turizmo potencialą.
98
Turizmo plėtros ir komunikacijos ekspertų nuomone, kasmet turėtų būti išleidžiamas ne mažiau kaip vienas atnaujintas regiono turizmo maršrutų, trasų ir paslaugų žemėlapis (1500 egzempliorių) ir penkios daugiakalbės brošiūros. . Aktyvaus poilsio turizmas regione – 1000 egz.; . Kaimo turizmas regione – 1000 egz.; . Kultūrinis turizmas regione – 1000 egz.; . Ekologinis turizmas regione – 1000 egz.; . Sveikatingumo turizmas regione – 1000 egz.
Leidinių tiražai siūlomi atsižvelgiant aktyviai ir efektyviai besireklamuojančių turizmo paslaugų įmonių leidybos apimtis ir į tai, kad sukūrus RATIS informacijos sklaidos sistemą, turėtų būti praplėstas informacijos, tame tarpe ir spausdintų leidinių platinimo tinklas, neapsiribojant TIC‘ais, bet pasitelkiant ir muziejus, galerijas, kaimo turizmo sodybas, kuro kolonėles bei informacijos platinimo taškus už regiono ribų ir pan. Tokia sklaida, planuotina, padidins susidomėjimą turizmo informacija regione, kartu ir leidinių paklausą. Atsižvelgiant į tai, kad informacija būtų rengiama bendrai visam regionui, ir leidyba užsakoma bendrai, leidinių savikaina sumažėtų. Siektina, kad informacijos leidinių apipavidalinimas ir formatas būtų maksimaliai artimas suvenyriniams leidiniams, tada tikėtina didesnė leidinių paklausa.
RATIS kelių, trasų, maršrutų, lankytinų objektų, paslaugų vietų ženklinimo sistema
Regiono turizmo maršrutai ir trasos dažnai neapsiriboja vieno rajono ribomis. Tradicinis eismo kelių ženklinimas neturėtų apsiriboti nukreipiant į vietinius lankytinus objektus, o turistų srautų reguliavimas organizuojamas tarp regiono turistinių traukos centrų. Tam reikalinga tobulinti automobilių kelių regioninę ženklinimo sistemą, papildant turizmo trasų ir maršrutų ženklinimu, bei platinant 2D (dvimačius) sąsajų kodus turizmo informacijai į mobilias laikmenas gauti.
Regione reikėtų įrengti ne mažiau 200 ženklų ir rodyklių bei 500 ženklų su 2D kodais.
Ženklų kiekis pateikiamas atsižvelgiant į lankytinų objektų, poilsio aikštelių, stovyklaviečių kiekį, kelių ir trasų tinklo apimtis, atsižvelgiant į ženklinimo principą nurodyti kryptį link ženklinamos vietos ne vieną kartą. Sukūrus duomenų bazę, pasiekiamą per 2D kodus, mažesnis nei 500 objektų pateikimas duomenų bazėje darytų šią sistemą neefektyvia. Ženklinimas atliekamas atrinkus gerą ženklinimo patirtį turinčius rangovus atliktų ženklinimą pagal Lietuvos bei Europos standartus pagal patogumo, saugumo bei estetiškumo kriterijus. Rangovai turėtų suprojektuoti kelių ir trasų ženklinimą atsižvelgdama į realias eismo sąlygas bei vairavimo patogumą ir saugumą bei suderinti ženklinimo projektus su Kelių policija ir savivaldybėmis.
RATIS informacijos terminalų tinklas
RATIS informacijos sklaidos tinklas turi valdyti ir turizmo informacijos terminalus, susitus su RATIS internetiniu portalu. Terminalai valdomi per liečiamą ekraną turi būti įrengti visuose regiono TIC-uose ir parkų lankytojų centruose, visą parą veikiančiose kuro kolonėlėse, viešbučiuose, populiariose turistų lankymosi vietose.
Turizmo plėtros ir komunikacijos ekspertų nuomone, siekiant, kad informacijos sklaida per informacijos terminalus būtų efektyvi regione reikia įrengti ne mažiau 30 terminalų.
RATIS turėtų būti projektuojamas siekiant išvengti Lietuvoje veikiančių turizmo informacijos terminalų trūkumų ir siekiant perimti gerąją pasaulio patirtį šioje srityje. Iki šiol Lietuvoje įrengti turizmo informacijos terminalai įrengiami su tais pačiais ar panašiais trūkumais. Jie veikia pateikdami informacija arba iš internetinio tinklapio arba iš specialiai terminalui įkrautos programos. Tie infoterminalai, kurie suteikia prieigą prie internetinio tinklapio yra fiziškai „pririšti“ prie kabelinės interneto tinklo jungties, o tai apsprendžia ribotą pasirinkimą vietų, kur tokie infoterminalai gali veikti. Šiuolaikinės technologijos leidžia įrenginėti inforterminalus vietose, kuriose nėra kablelinės interneto 99 prieigos. Įrangos kainos kiekvienais metais sparčiai pinga ir tai daro ši informacijos sklaidos kanalą itin efektyvių plėtojant turizmą regione. Didžiausia Lietuvoje naudojamų infoterminalų problemą ir pati informacija, kurią galima gauti kuri yra labai neaktyviai atnaujinama, kartais išvis nebeatnaujinama, pavyzdžiui, pasibaigus projekto finansavimui. Bendro pobūdžio informacija, atkartojanti bukletus nėra tiek aktuali, kiek galimybė sužinoti apie teikiamas paslaugas šiuo metu, galimybė rezervuotis paslaugas „on-line“, susimokėti. Dažniausiai savivaldybėse naudojami turizmo informacijos sklaidos modeliai nenumato savarankiško duomenų bazių papildymo ar atnaujinimo galimybės vietiniams paslaugų teikėjams. Šios galimybės pasinaudojant internetiniais RATIS kanalais turi būti užtikrinamos ne tik per infoterminalus, bet ir naudojantis kitais komunikacijos įrankiais, kompiuteriais, planšetiniais kompiuteriais, telefonais. Dažnai naudojamas turizmo informacijos sklaidos modelis rodo požiūri į turizmo informaciją nei kaip į pagrindinį ir esmini turizmo vystymo faktorių, o kažkokį „dekoratyvinį“ elementą.
Siekiant, kad turizmas Utenos regione būtų konkurencingas, modernios informacinės sistemos sukūrimas taps lemiamu ir esminiu turizmo plėtros infrastruktūriniu įrankiu. Šiuolaikinė turizmo plėtra, kaip ir bet kurios kitos ūkio dalies veikla ir valdymas yra nebekonkurencingas, jeigu neskiriamas išskirtinis dėmesys ir investicijos turizmo informacijai bei informacijos infrastruktūrai.
6.3. Utenos regiono turizmo trasų prioritetas
Kryptingos investicijos įrengiant turizmo trasas leistų suformuoti didelį kultūrinį ir rekreacinį potencialą turinčių autoturizmo, dviračių ir vandens turizmo trasų tinklą Rytų Aukštaitijoje, tai yra, išplėtoti regione viešąją turizmo infrastruktūrą, taip sudarant palankias sąlygas Lietuvos ir užsienio turistams, keliaujantiems automobiliais, dviračiais ir bevarikliais laivais. Sukūrus patrauklią turizmo trasų infrastruktūrą būtų sudarytos sąlygos pritraukti bei išlaikyti turistus, tuo pačiu bus skatinama teritorijų ekonominė ir socialinė raida, aktyvinama turizmo veikla Lietuvoje. Rytų Aukštaitijos turizmo trasos apimtų visų keliavimo būdų trasas,- autoturizmo, dviračių turizmo ir vandens turizmo bet didžiausių investicijų pareikalautų automobilių turizmo ir dviračių turizmo trasos.
Rytų Aukštaitijos regiono lygmens turistinių trasų sistema aktuali plėtojant visas turizmo rūšis regione: aktyvaus poilsio turizmui, kaimo turizmui, kultūriniam turizmui, ekologiniam turizmui, sveikatingumo turizmui. Pavyzdžiui, net ir ekologinio turizmo, sietino su nacionalinio ir regioninių parkų ištekliais, turistų srautų padidinimas ir pritraukimas, apskritai, įmanomas tik planuojant geresnį parkų pasiekiamumą automobilių keliais, bei sudarant geresnes sąlygas keliauti autotransportu, naudoti keliavimui skirtingas turizmo priemones, - dviračius ar baidares atsivežtas automobiliais.
Rytų Aukštaitijos regioninio lygmens turizmo trasos ir jose esanti paslaugų infrastruktūros įvairovė turi turėti aiškiai apibrėžtą tikslą – kuo ilgiau užlaikyti turistą ir sudaryti sąlygas jam pirkti paslaugas. jungti svarbiausias turizmo rinkas (didieji Lietuvos miestai) su svarbiausiais Lietuvos rekreacijos išteklių arealais. Šios trasos turėtų apjungti nacionalinį ir regioninius parkus, reprezentuojančius regiono kraštovaizdžio ir biologinę įvairovę.
Nacionalinių vandens turizmo trasų specialusis planas nurodo, kad turizmo trasų infrastruktūros įrengimui tinkamiausios yra miškingos arba iš dalies miškingos vietos, pakrantės. Jų konkrečios rekreacinės savybės priklauso nuo kranto ir miško derinio. Tinkamiausios pakrantės vandens turizmo infrastruktūrai įrengti yra apaugusios pušynais. Ypač svarbūs faktoriai svarbūs stovyklavietės vietai: šlaitų aukštis, dydis ir geologinės savybės, saulėtų dienų ir valandų skaičius, vidutiniai vėjai, sniego danga ir pan. Nedidelės atviros erdvės, neaukštos miškingos pakrantės, sausi retoki bei vidutinio tankumo pušynai, daugiausia pietų – pietvakarių arba vakarų ekspozicijos yra tinkamiausios poilsiui pakrantės ir daro vietovę komfortiška. Atokvėpio vietos, poilsiavietės ir stovyklavietės gali buti dviejų tipu – pasiekiamos tik iš vandens arba pasiekiamos ir iš vandens, ir iš sausumos.
Pagrindinės viešosios turizmo infrastruktūros vystymo ir erdvinio organizavimo priemonės turi atitikti šiuos reikalavimus: 100
. numatomu įrengti stovyklaviečių ar kempingu plotai turi neviršyti 1,0 ha; . įrengiamu prieplaukų plotas neturi buti didesnis kaip 0,2 ha; . įrengiamu automobiliu stovėjimo vietų (aikšteliu) plotas neturi buti didesnis kaip 0,5 ha;
Atokvėpio vieta naudojama kaip turistų trumpalaikio poilsio vieta, nakvynė šioje teritorijoje negalima dėl minimalios infrastruktūros. Joje numatyta būtina įranga: sutvarkytas (įrengtas) išlipimas, suolai, stalai, informaciniai stendai. Informaciniuose stenduose pateikti informacija apie vandens turizmo trasas, infrastruktūrą, dirbtines bei natūralias kliūtis ir lankytinus gamtos ir kultūros paveldo objektus, bei jų pasiekiamumą. Preliminari įrengimo kaina siekia 30 000 Lt.
Nacionalinių vandens turizmo trasų specialusis planas specialiojo plano sprendiniu konkretizavimo stadijoje pateikia preliminarius tipinius poilsio ir nakvynės vietų variantus: minimalaus lygio - 4 vietų stovyklavietė, vidutinio lygio - 8 vietų stovyklavietė, aukšto lygio – tai 14– 20 vietų stovyklavietė. Toliau analizuojami tik stovyklaviečių įrengimo kaštai, kadangi jų įrengimas lyginant su atokvėpio vietomis ir poilsiavietėmis yra brangiausias.
Minimalaus dydžio stovyklavietė, yra skirta 4 palapinėms, po 50 kv. m., su žvyruotu privažiavimu automobiliniu transportu, naudojama kaip vandens turistų kelionės tarpinio sustojimo vieta. Joje numatyta būtina įranga: smėliu piltas 20 m. pakrantės ruožas, aikštelių palapinėms planiravimas ir vejos atnaujinimas, keturios laužavietės, šiukšlių konteineris ir biotualetas, lieptas, informacinis stendas. Informaciniuose stenduose pateikti informacija apie vandens turizmo trasas, infrastruktūra, dirbtines bei natūralias kliūtis ir lankytinus gamtos ir kultūros paveldo objektus bei jų pasiekiamumą. Preliminari įrengimo kaina siekia 70 000 Lt.
Vidutinio dydžio stovyklavietėje yra suprojektuotas patogus asfaltbetonio dangos privažiavimas, stovyklavietė yra skirta 4 - 5 palapinėms (po 50 kv.), su lauko baldais, paplūdimiu, biotualetu, šiukšlių surinkimu, pavėsinėmis. Todėl papildomai numatyta įrengti asfaltbetonio dangos privažiavimą su automobilių stovėjimo aikštele. Preliminari įrengimo kaina apie 150.000 Lt.
Maksimalaus dydžio stovyklavietė yra skirta ir vandens turistams, ir kitiems lankytojams, mėgstantiems poilsį prie vandens kur gali apsistoti iki 14–20 poilsiautojų ar turistų. Tokio tipo poilsiavietėje yra teikiamos plaukimo priemonių nuomos paslaugos, yra įrengtos sporto aikštelės, automobilių stovėjimo aikštelė, žvyruoti takai, su tualetais bei dušais, teritorijos apšvietimu, vietiniais vandentiekio tinklais ir buitiniu nuotekų valymo įrenginiais. Preliminari įrengimo kaina apie 500.000 Lt.
Kempingas, kaip ir maksimalaus dydžio stovyklavietė, yra skirtas ir vandens turistams ir kitiems lankytojams. Siūlomo tipo kempinge taip pat turi buti teikiamos plaukimo priemonių nuomos paslaugos, įrengtos sporto aikštelės, automobilių stovėjimo aikštelė, žvyruoti takai, poilsio namelis (iki 200 m2) su tualetais bei dušais, teritorijos apšvietimu, vietiniais vandentiekio tinklais ir buitinių nuotekų valymo įrenginiais. Būtina papildoma įranga: smėliu piltas 20 m. pakrantės ruožas, aikštelių palapinėms planiravimas ir vejos atnaujinimas, laužavietės, šiukšlių surinkimas ir biotualetai, lieptas, informacinis stendas. Informaciniuose stenduose pateikti informacija apie vandens turizmo trasas, infrastruktūra, dirbtines bei natūralias kliūtis ir lankytinus gamtos ir kultūros paveldo objektus bei jų pasiekiamumą. Preliminari įrengimo kaina apie 1.000.000 Lt.
Sustojimo ir nakvynės vietų turizmo trasoje pasiekiamumo klausimai turi buti sprendžiami projektavimo stadijoje, todėl šioje studijoje remiamasi Nacionalinių vandens turizmo trasų specialiajame plane apibūdintais tipiniais projektais. Siūlomuose tipiniuose sprendimuose privažiavimams numatyta: mažo ir vidutinio lygio stovyklavietėse - 750 m2 ir maksimalaus dydžio stovyklavietėje - 3300 m2, įvertinant automobiliu stovėjimo vietas. Kiekvienu konkrečiu atveju, šie skaičiai turėtų buti koreguoti priklausomai nuo atstumo iki pagrindinio kelio, dangos būklės, poreikio ji rekonstruoti ar statyti.
101
Įrengiant prieplauką, joje turi buti stacionari krantinė ar kitas plūduriuojantis įrenginys, prie kurio gali saugiai priplaukti, švartuotis, išplaukti mažieji, pramoginiai, sportiniai ir asmeniniai laivai bei saugiai įlipti ar išlipti keleiviai; atitinkamas gylis prie krantinės, užtikrinantis saugų mažųjų, pramoginių, sportinių ir asmeninių laivų priplaukimą, išplaukimą bei manevravimą lėta eiga.
Siūlomu mobilių prieplaukų statinių kompleksą sudaro prieplaukos kranto dalis, plaukiojanti dalis ir jas jungiantis tiltelis. Plaukiojanti dalis – vandeniui atsparus pontonas, padalintas į kelias sekcijas, užpildytas iš vidaus putu polistirolu, ir inkasuotas inkarais. Jei mobili prieplauka įrenginėjama motorizuoto transporto vandens turizmo priemonėms, ant pontono gali buti sumontuota tvirtinimo prie kranto ir laivų švartavimosi įranga. Prieplaukos kranto dalis – ant poliu įrengta aikštelė su apsauginiais turėklais, prie kurios tvirtinimas tiltelis, jungiantis krantą su plaukiojančiu pontonu. Įrengiamas privažiavimas prie prieplaukos, organizuojamas šiukšlių surinkimas, informacinis stendas. Prieplaukų naudojimo sezonas – nuo balandžio 15 d. iki spalio 15 d. Preliminari įrengimo kaina apie 50.000 Lt.
Įrengiant stacionarią prieplauką, joje turi buti stacionari krantinė ar kitas plūduriuojantis įrenginys, prie kurio gali saugiai priplaukti, švartuotis, išplaukti mažieji, pramoginiai, sportiniai ir asmeniniai laivai bei saugiai įlipti ar išlipti keleiviai; atitinkamas gylis prie krantinės, užtikrinantis saugų priplaukimą, išplaukimą bei manevravimą lėta eiga; informacinė lentelė, kurioje nurodytas prieplaukos pavadinimas bei registracijos numeris. Už jos kranto link gali buti įrengiamas privažiavimas prie prieplaukos, organizuojamas šiukšlių surinkimas, informacinis stendas. Prieplaukų naudojimo sezonas – nuo balandžio 15 d. iki spalio 15 d. Preliminari įrengimo kaina apie 250.000 Lt.
Automobiliu stovėjimo vietos (aikštelės) gali buti įrenginėjamos įvairiais būdais: žolės dangos, žvyruotos dangos, asfaltbetonio dangos. Automobiliu stovėjimo aikšteliu dydis turi buti derinamas techninio projekto rengimo metu, prisitaikant prie kraštovaizdžio ir nedarant žalos aplinkai. Rekonstruojant automobiliu stovėjimo vietas gali buti gerinama infrastruktūra, t.y. gerinama danga, statomi nurodomieji ženklai, turistiniai stendai ir pan. Taip pat gali buti didinama teritorija, bet ne daugiau nei 0,5 ha.
Lentelė 21. Nacionalinių vandens turizmo trasų specialiojo plano viešosios turizmo infrastruktūros objektų Aukštaitijos NP ežeryne suvestinė Preliminarus Objekto pavadinimas ir tipas (stovyklavietė, Vieta Žemės nuosavybė, investicijų poreikis, poilsiavietė, atokvėpio vieta) (vandens telkinys, adresas arba skl. Nr.) operatorius Lt.
Ripelialaukio stovyklavietė Baluošo ež. vak. krante privati 150.000
Kadagynas. Atokvėpio vieta Baluošo ež. rytiniame krante valstybinė 10.000
Atokvėpio vieta Srovinaičio ež. rytiniame krante valstybinė 10.000
Stovyklavietė Srovinaičio ež. šiauriniame krante privati 70.000
Almajo ež. rytiniame krante. Minčiagirės Almajo (Ginučių) stovyklavietė valstybinė 20.000 g-jos 214 kv. 1,6 skl.; 211 kv. 27,34 skl
Pakaso stovyklavietė Pakaso ež. š. vakariniame krante privati 150.000 Linkmeno ež. šiauriniame krante Linkmeno stovyklavietė valstybinė 20.000 Minčiagirės gir. 343 kv. 21,22 skl. Ginučių piliakalnis. Atokvėpio vieta Linkmeno ež. š. vakariniame krante valstybinė 20.000
Ladakalnis. Atokvėpio vieta Linkmeno ež. vakariniame krante valstybinė 20.000
Naujoji brasta. Poilsiavietė Žeimenos upės dešiniajame krante tie privati 70.000 Naujosios brastos gyv.
102
Preliminarus Objekto pavadinimas ir tipas (stovyklavietė, Vieta Žemės nuosavybė, investicijų poreikis, poilsiavietė, atokvėpio vieta) (vandens telkinys, adresas arba skl. Nr.) operatorius Lt. Žeimenos vingiai. Atokvėpio vieta Žeimenos upės kairiajame krante valstybinė 20.000
Žeimenos (Buivydų) stovyklavietė Žeimenos upės kairiajame krante ties privati 150.000 pietine parko riba Uteno ež. rytiniame krante. Minčiagirės Rūgšteliškio stovyklavietė gir. 131 kv. 34 skl.; 141 kv. 21 skl.; 143 privati 20.000 kv. 1 skl. Ineigos stovyklavietė Būkos upės dešiniajame krante valstybinė 40.000
Igaunio stovyklavietė Žeimenio ež. p. rytiniame krante privati 40.000
Žeimenio poilsiavietė Žeimenio ež. pietiniame gale valstybinė 40.000
Žeimenio stovyklavietė Zeimenio ež. pietiniame gale privati 150.000
Viso siūlomi 35 infrastruktūros nauji ir rekonstruojami objektai: prieplauka - 1 objektas, stovyklavietės - 23 objektai, poilsiavietės - 2 objektai, atokvėpio vietos - 9 objektai. Preliminarus lėšų poreikis (įskaitant projektavimą) 2.790.000 Lt.
Lentelė 22. Nacionalinių vandens turizmo trasų specialiojo plano viešosios turizmo infrastruktūros objektų Žeimenos turistinėje trasoje suvestinė. Preliminarus Objekto pavadinimas ir tipas (stovyklavietė, Vieta Žemės nuosavybė, investicijų poreikis, poilsiavietė, atokvėpio vieta) (vandens telkinys, adresas arba skl. Nr.) operatorius Lt. Poilsiavietė, prie Žeimenos upės, 55 trasos km, Žeimenos g. kv. 104, skl. 4 Valstybinė 100.000 Aukštagirio g. Stovyklavietė 50 trasos km Privatus 150.000 Stovyklavietė Meškerinėje, prie 38 trasos km, Žeimenos g. kv. 115, Valstybinė 150.000 Žeimenos upės, Žeimenos g. skl.13a.
Viso siūloma įrengti 3 infrastruktūros objektus: stovyklavietės - 2 objektai, poilsiavietė - 1 objektas. Preliminarus lėšų poreikis 400.000 Lt.
Lentelė 23. Nacionalinių vandens turizmo trasų specialiojo plano viešosios turizmo infrastruktūros objektų Dubingos turistinėje trasoje suvestinė. Preliminarus Objekto pavadinimas ir tipas (stovyklavietė, Vieta Žemės nuosavybė, investicijų poreikis, poilsiavietė, atokvėpio vieta) (vandens telkinys, adresas arba skl. Nr.) operatorius Lt. Prieplauka Asvejos ež, Molėtų r, Dubingiai valstybinė 70.000 Stovyklavietė Dubingiai Asvejos ež, Molėtų r, Dubingiai valstybinė 70.000 Prieplauka Asvejos ež, Molėtų r, Gurakalnė km. valstybinė 80.000
Stovyklavietė Liudgarda Asvejos ež, Molėtų r, Skauroniškių km. valstybinė 70.000
Prieplauka Asvejos ež, Svenčionių r, Zingių km. privati 80.000
Stovyklavietė Zingiai Asvejos ež, Svenčionių r, Zingių km. valstybinė 150.000
Stovyklavietė „Bekepuriai" Asvejos ež, Svenčionių r, Bekepurių km. valstybinė 50.000
Stovyklavietė „Abuojučiai" Asvejos ež, Svenčionių r, Abejučių km. valstybinė 70.000
Matakienių stovyklavietė 25 trasos km (Dubinga) Valstybinė 150.000
103
Viso siūloma rekonstruoti arba įrengti: stovyklavietės - 6 objektai, prieplaukas - 3 objektas. Preliminarus lėšų poreikis 790.000 Lt
Lentelė 24. Nacionalinių vandens turizmo trasų specialiojo plano viešosios turizmo infrastruktūros objektų Lakajos turistinėje trasoje suvestinė. Preliminarus Objekto pavadinimas ir tipas (stovyklavietė, Vieta Žemės nuosavybė, investicijų poreikis, poilsiavietė, atokvėpio vieta) (vandens telkinys, adresas arba skl. Nr.) operatorius Lt. Stovyklavietė 63 trasos km, Lakajos upė, netoli valstybinė 150.000 Lamaninos kaimo Stovyklavietė 55 trasos km, Lakajos upė, netoli Rimkų valstybinė 150.000 kaimo Stovyklavietė Vilkasląsčio kaimas privati 150.000
Stovyklavietė Argirdiškės kaimas privati 150.000
Stovyklavietė Lakajos ežero (Žukaučiznos) stovyklavietė valstybinė 100.000
Stovyklavietė Juodųjų Lakajų stovyklavietė valstybinė 100.000
Atokvėpio vieta Juodųjų Lakajų ežeras, Ščiūrio pusiasalyje valstybinė 20.000
Atokvėpio vieta Prie Apkartų kaimo valstybinė 20.000
Stovyklavietė Juodųjų Lakajų ežeras, prie Kertuojos privati 150.000 kaimo Kempingas Baltųjų Lakajų ežeras, netoli Mindūnų Žemė valstybinė, 500.000 gyvenvietės operatorius privatus Stovyklavietė Baltųjų Lakajų ežeras, prie Rudesos kaimo valstybinė 100.000
Stovyklavietė Baltųjų Lakajų ežeras, prie Kamužės valstybinė 80.000 kaimo Stovyklavietė Bučeliškės kaimas teritorija privati 150.000
Stovyklavietė Juodakampio kaimas privati 150.000
Stovyklavietė Juodiškės kaimas privati 150.000
Viso siūloma rekonstruoti arba įrengti: stovyklavietės - 12 objektų, kempingas - 1 objektas, atokvėpio vietos - 2 objektai. Preliminarus lėšų poreikis 2.070.000 Lt
Nacionalinio lygmens autoturizmo trasų specialusis planas konstatuoja, kad didžiojoje galimų trasų dalyje Aukštaitijos regione labai trūksta arba apskritai nėra jokios paslaugų infrastruktūros, būtinos keliaujantiems automobiliu. Daugumoje galimų trasų, daugelyje etapų beveik šimtus kilometrų nesutinkamos degalinės, nėra jokių maitinimo taškų, techninio aptarnavimo centrų. Prie upių ir ežerų stovyklaviečių, tinkamų apsistoti autoturistams, beveik nėra. Saugomose teritorijose stovyklaviečių skaičius yra ribotas, statyti palapines ir stovyklauti kitose vietose yra draudžiama, be to, nesaugu. Kempingų, motelių, viešbučių paslaugų trūksta. Taigi dalis galimų trasų neturi jokio aptarnavimo ir yra nutolę nuo kompleksinių paslaugų infrastruktūros centrų. Nėra galimybės nacionalinius ir regioninius parkus traktuoti kai kompleksinės paslaugų infrastruktūros vietoves. Dauguma jų neprisitaikę teikti nakvynės, maitinimo ar pramogų paslaugas, todėl turėtų būti traktuojami, kaip trumpalaikio lankymo vietos. Pasirinkus šią alternatyvą, trasos įrengimo projektas turėtų atskirai išanalizuoti trasos paslaugų ir infrastruktūrinę aplinką, patikslinti esamą padėtį.
Atsižvelgiant į Rytų Aukštaitijos regiono išskirtinį ypatumą, ežeryną ir itin dėkingas vandens turizmui upes, vandens turizmo trasų plėtojimas gali būti efektyvus turizmo plėtros prioritetas regione, 104 apimantis visų regiono savivaldybių plėtros interesus. Kryptingos investicijos į vandens turizmo trasų įrengimą Rytų Aukštaitijoje skatintų aktyvųjį vandens turizmą regione, suformuojant vandens turizmo trasų tinklą. Šis tinklas suvienytų pavienes savarankiškai susiformavusias regiono turistines trasas. Tokiu būdu turimi vandens ištekliai būtų tikslingai išnaudojami vietiniam ir atvykstamajam turizmui. skatinti.
Pažymėtina, kad vadovaujantis teisės aktais viešosios turizmo infrastruktūros objektai gali buti įrengiami vandens turizmo trasų 1 km zonoje. Taigi tai apimtų nemažą arealą investicijoms plėtoti. Rytų Aukštaitijos turistinio regiono vandens turizmo trasų tinklą sudarytų turistinės vandens trasos bei viešoji turizmo infrastruktūra įtakos zonoje (1 km nuo kranto linijos).
Nacionalinių vandens turizmo trasų specialusis planas numato Aukštaitijos ežeryno ir Žeimenos (su Lakaja ir Dubinga) turistinę trasą, Šventosios turistinę trasą (su Antalieptės mariomis ir Sartų ežeru). Remiantis šio plano sprendiniai gali būti įgyvendinama kryptingo investavimo programa plėtojant vandens trasas regione. Nacionalinių vandens turizmo trasų specialusis planas rekomenduoja tolesniam specialiojo plano sprendiniu įgyvendinimui techninius projektus rengti ne atskiroms stovyklavietėms ar poilsiavietėms, bet po atskira techninį projektą kiekvienai trasai. Tokie projektai detalizuotų numatomus techninius sprendinius bei patikslintų būtinus projektavimo, įrengimo ir priežiūros kaštus. Toks techninių projektų generalizavimo principas, leistų greičiau parengti aukštos kokybės projektus, taip pat sukurti ar sustiprinti regiono įvaizdį.
Rytų Aukštaitijos turistinio regiono turizmo trasos formuotų nuoseklų trasų tinklą, apimantį visus Rytų Aukštaitijos rajonus, atvertų keliavimo galimybes ir prieigą prie turizmo išteklių turistams keliaujantiems ir automobiliais ir dviračiais ir baidarėmis. Toks vientisas trasų tinklas sudaro geras galimybes kurti įvairius automobilių, autokemperių, dviračių, pėsčiųjų ir vandens turizmo rinkos produktus, lanksčiai komponuoti regioninius ir vietinius maršrutus, pasirinkti įvairios trukmės keliones skirtingų amžiaus grupių, keliavimo stiliaus ir poreikių dviratininkų grupėms.
Rytų Aukštaitijos regione siūlomos šios dviračių trasos:
Giedraičiai – Anykščiai. Trasa praeitų iš Giedraičių pro Molėtus, Kairionis, Balninkus, Kurklius į Anykščius. Siūlomos trasos bendras ilgis 73,68 km Anykščiai – Zarasai. Trasa praeitų iš Anykščių pro Keblonių kaimą, Burbiškį, Mačionys, Leliūnus, Pakalnius, Uteną, Sudeikius, Alaušus, Užpalius, Ilčiukus, Likančius, Vosgėlius, Brogiškes, Dusetas, Vasaknas, Antalieptę, Vencavus, Zablatiškes, Ditkūnus, ir ateitų į Zarasus. Trasa praeitų pro šias lankytinas vietas: Anykščių regioninio parka, Mieliaušiškio etnografinis kaimą, Burbiškio dvaro rūmus ir parka, Bijeikių piliakalnį, Piliakalnio kalną, Rubikių piliakalnį, Buivydų piliakalnį, Mozūriškių mitologinį akmenį, Gečiūnų mitologinį akmenį, Vėjo malūną, Pakalnių piliakalnį ir Pakalnių geomorfologinį draustinį, Vosgėlių piliakalnį, Antalgės piliakalnį, Natkūnų piliakalnius, Utenos miestą, Vestuvių kalną, Sirutėnų muziejų, Nolėnų piliakalnį, Baltakarčių piliakalnį, Alaušo ežerą, Maneičių piliakalnį, Bikuškio dvarą, Užpalių piliakalnį, Užpalių bažnyčią ir dvarą, vandens malūną, Lygiamiškio piliakalnį, Krokulės šaltinį, Užpalės atodangą, Šeimyniškių piliakalnį, Degėsių vandens malūną, Gailiešonių piliakalnį, Likančių piliakalnį, Vaiskūnų geomorfologinį draustinį, Vosgėlių piliakalnį, Sartų regioninį parka, Vasaknų parka, Zibičiūnų piliakalnį, Antalieptės bažnyčią, vienuolyną ir vandens malūną, Lūžų piliakalnį, Verslavos piliakalnį, Gražutės regioninį parka, Landiškių piliakalnį, Vencavų piliakalnį, vėjo malūną, Narkyčių piliakalnį, Mukulių ąžuolą, Ditkūnų vandens malūną. Šios trasos nuo Anykščių bendras ilgis 128,73 km.
Įrengiant sausumos trasų dalis, siekiant taupyti valstybės lėšas ir paspartinti regiono dviračių trasų sistemos plėtrą, pirmiausia siūlome nužymėti dviračių trasas tuose keliuose ir gatvėse, kurių parametrai ir eismo intensyvumas leidžia dviračių eismą bendrame sraute arba yra įrengtos techninės eismo saugumą užtikrinančios priemonės. Tam tikslui savivaldybių, valstybinių parkų direkcijų ir kitų suinteresuotų institucijų iniciatyva tikslinga rengti dviračių trasų nužymėjimo ir ženklinimo techninius projektus.
105
Tolesnis žingsnis būtų įgyvendinti dviratininkų eismo saugumą užtikrinančias priemones magistraliniuose, krašto ir rajoniniuose keliuose, su kuriais siejamos Rytų Aukštaitijos regiono dviračių trasos ir kuriuose eismo intensyvumas yra didelis. Siūloma įrengti atskirus dviračių takus arba dviratininkams skirtą eismo juostą, susikirtimuose su didelio intensyvumo keliais įrengti viadukus arba tunelius, taikyti kitas technines eismo saugumo priemones. Asfaltuoti valstybinės reikšmės rajoninius kelius su žvyro danga ar jų ruožus, su kuriais siejamos regiono dviračių trasos. Tose trasų atkarpose, kuriose kelio dangos plotis bei dangos būklė neatitinka techninių reikalavimų, siūloma platinti kietą kelio dangą ir gerinti jos kokybę. Rajoniniuose ir vietinės reikšmės I-II kategorijos keliuose minimalus rengiamas asfalto dangos plotis turėtų būti ne mažesnis kaip 5,5 m, III kategorijos asfaltuotų vietinės reikšmės kelių - 4,5 m. Kai kuriose vietinių kelių atkarpose asfalto dangos plotis galėtų būti ir 3,5 m.
Tolesnis etapas būtų įrengti dviračių takus trasų atkarpose, kuriose nėra jokio kelio, įrengti kietą dangą, miško ir lauko keliuose būklę pritaikant juos ne tik turizmo, bet ir ūkinėms vietinių gyventojų reikmėms. Planuojamas dviračių trasas siūloma sujungti su jau esamais bei planuojamais įrengti dviračių takais miestų prieigose ir miestų dviračių takų tinklais.
Lentelė 25. Dviračių trasos nuo Giedraičių iki Anykščių aprašas. Trasos Susieto kelio Susieto atkarpos Atkarpos kategorija/ Dangos kelio Lankytini objektai ir turizmo infrastruktūra bei paslaugos pavadinima ilgis, km eismo tipas Nr. s intensyvumas Giedraičių parduotuvė ir maitinimo paslaugos Piliakiemių piliakalnis Padvarių piliakalnis Giedraičiai- Stovyklavietė Verbylų miške 23,47 172 Krašto / 404 Asfaltas Molėtai Kulundžių piliakalnis Didžiokų koplytėlė-mauzoliejus Didžiokų piliakalnis (Švedų kalnas) Dviračių trasos nuo Giedraičių iki Anykščių aprašas Nakvynės, informacijos, maitinimo, sveikatos apsaugos paslaugos ir infrastruktūra. Molėtai Molėtų krašto muziejus Stovyklavietės ir kaimo turizmo sodybos prie Luokesų, Bebrusų, Siesarties, Rudesos ežerų. Molėtai- 3,76 119 Krašto/ 600 Asfaltas Kairionys Kairionys - Rajoninis/ Gilužių gatvinis kaimas; Avilčių akmuo; Vališkių piliakalnis; Kaimo 17,34 2806 Asfaltas Balninkai 376 turizmo sodyba Antalaušių k. Baldono geomorfologinis draustinis; Vargulių piliakalnis; Perkalių Balninkai- 11,94 Rajoninis/ Žvyras pilkapis; Valių mitologinis akmuo; Virintos hidrografinis draustinis; 1201 Kurkliai 433 Trakinių piliakalnis (Milžinkapis); Janonių piliakalnis; Buleikių 4,6 Asfaltas piliakalnis; Kurklių parduotuvė Rajoninis/ Anykščių regioninio parko turizmo infrastruktūra ir paslaugos. 5,5 1201 Asfaltas 433 Vetygalos atodanga Kurkliai - Akmuo “Puntukas” Anykščiai Rajoninis/ Karalienės liūno šaltinis 2,1 1245 Asfaltas 73 Pašventupio akmuo (“Puntuko brolis”) Šlavėnų mitologinis akmuo 4,97 Vietinis Asfaltas Anykščių regioninio parko turizmo infrastruktūra ir paslaugos: Anykščiai apgyvendinimo, maitinimo, stovyklaviečių, informacijos, laisvalaikio ir kt. A.Baranausko ir A.Vienuolio muziejus IŠ VISO 73,68
Siūlomos trasos bendras ilgis 73,68 km. Trasa siejama su: krašto keliais – 27,23 km (36,9 %), rajoniniais keliais – 41,48 km (56,3 %), vietiniais keliais – 4,97 (6,7 %). Trasos dangos tipai: 61,74 (83,8 %) – asfalto danga, 11,94 km (16,2 %) – žvyro danga,
106
Lentelė 26. Dviračių trasos nuo Anykščių iki Zarasų aprašas Susieto kelio Susieto kategorija/ Trasos atkarpos Atkarpos Dangos kelio eismo Lankytini objektai ir turizmo infrastruktūra bei paslaugos pavadinimas ilgis, km tipas Nr. intensyvuma s Anykščių regioninio parko turizmo infrastruktūra ir paslaugos: apgyvendinimo, maitinimo, stovyklaviečių, informacijos, Anykščiai laisvalaikio ir kt. A.Baranausko ir A.Vienuolio muziejus Anykščiai - Rajoninis/ 2,84 1207 Asfaltas Keblonys 410
Mieliaušiškio etnografinis kaimas Burbiškio dvaro rūmai ir parkas 4,59 Vietinis Žvyras Bijeikių piliakalnis Piliakalnio kalnas Keblonys – Rubikių piliakalnis Burbiškis – Buivydų piliakalnis Mačionys - Mozūriškių mitologinis akmuo Leliūnai Gečiūnų mitologinis akmuo Rajoninis/ Vėjo malūnas Anykščių regioninio parko turizmo infrastruktūra 12,60 1221 Žvyras 119 prie Rubikių ežero: apgyvendinimo, stovyklaviečių, kaimo turizmo.
Pakalnių piliakalnis 1,6 Asfaltas Leliūnai - Rajoninis/ Pakalnių ąžuolas 4919 Pakalniai 158 Pakalnių geomorfologinis draustinis 5,9 Žvyras Stovyklavietės infrastruktūra Vosgėlių piliakalnis Vosgėlių akmuo Pakalniai - Rajoninis/ Antalgės piliakalnis 10,42 4903 Žvyras Utena 132 Natkūnų piliakalniai Kaimo turizmo paslaugos ir stovyklavietės infrastruktūra prie Ilgio ežero. Utenos turizmo infrastruktūra ir paslaugos: apgyvendinimo, informacijos, maitinimo, laisvalaikio ir kt. Utena Muziejus Pašto rūmai Vestuvių kalnas Sirutėnų muziejus Utena - Rajoninis/ Nolėnų piliakalnis ir akmuo 9,45 4901 Asfaltas Sudeikiai (2153) 238 Kirklių akmuo (Patkavinis) Baltakarčių piliakalnis Turizmo infrastruktūra ir paslaugos prie Alaušo ežero: kaimo turizmo, kempingo, stovyklavietės infrastruktūra ir kt. Sudeikiai Maneičių piliakalnis Muziejus Sudeikiai - Rajoninis/ 6,90 4901 Asfaltas Bikuškio dvaras Alaušai 238 Alaušai - Rajoninis/ 7,38 1210 Žvyras Užpaliai 178 Užpalių piliakalnis Užpalių bažnyčia ir dvaro pastatai Vandens malūnas Užpaliai Lygiamiškio piliakalnis (Geniupio kalnas) Krokulės šaltinis Muziejus Turizmo infrastruktūra ir paslaugos neišplėtotos Šventosios kraštovaizdžiai Užpalės atodanga Šeimyniškių piliakalnis Užpaliai – Rajoninis/ Degėsių vandens malūnas Ilčiukai - 11,52 5310 Žvyras 393 -632 Gailiešonių piliakalnis (Kepurkalnis) Likančiai Likančių piliakalnis Vaiskūnų geomorfologinis draustinis Stovyklaviečių infrastruktūra neišplėtota Likančiai – Rajoninis/ Vosgėlių piliakalnis 4,74 5310 Žvyras Vosgėliai – 393 Muziejus
107
Susieto kelio Susieto kategorija/ Trasos atkarpos Atkarpos Dangos kelio eismo Lankytini objektai ir turizmo infrastruktūra bei paslaugos pavadinimas ilgis, km tipas Nr. intensyvuma s Brogiškės - Kaimo turizmo paslaugos Pakniškių k. 5,5 Asfaltas Dusetos Sartų regioninio parko turizmo infrastruktūra ir paslaugos: Dusetos apgyvendinimo, maitinimo, informacijos, kaimo turizmo, laisvalaikio ir kt. stovyklaviečių infrastruktūra neišplėtota. Rajoninis/ 5,50 4901 Asfaltas 238 Vasaknų parkas Dusetos – Zibičiūnų piliakalnis Vasaknos - 5,74 Vietinis Žvyras Vaizdingos Vasaknų apylinkės Antalieptė Rajoninis/ Kaimo turizmo paslaugos 1,15 5324 Asfaltas 77 Antalieptės bažnyčia Vienuolynas ir vandens malūnas Lūžų piliakalnis Antalieptė Lūžų akmuo Verslavos piliakalnis Gražutės regioninio parko turizmo infrastruktūra ir paslaugos. Neišplėtota. Landiškių piliakalnis 3,0 Vietinis Žvyras Dvi pušys “sesės” Antalieptė – Vencavų piliakalnis Vencavai Vencavų vėjo malūnas Rajoninis/ Narkyčių piliakalnis (Juodasis kalnas) 5,60 5305 Žvyras 712 Kaimo turizmo paslaugos Vencavai – Rajoninis/ 8,25 5305 Žvyras Zablatiškės 712 Zablatiškės – 1,5 Rajoninis/ Žvyras Mukulių ąžuolas Ditkūnai – 5305 712 Ditkūnų vandens malūnas Zarasai 10,9 Asfaltas Zarasų turizmo infrastruktūra ir paslaugos: maitinimo, apgyvendinimo, informacijos, laisvalaikio, kempingo, kaimo Zarasai turizmo ir kt. Krašto muziejus Dviračių takų tinklas Zarasai – Valstybinė 3,65 A6 Magistralė Asfaltas Kaimo turizmo paslaugos siena IŠ VISO 128,73
Trasos nuo Anykščių bendras ilgis 128,73 km. Trasos atšaka siejama su: magistraliniais keliais – 3,65 km (2,8 ), krašto keliais – 0 km (0 ), rajoniniais keliais – 111,75 km (86,8 ), vietiniais keliais – 13,33 km (10,4 ).
Trasos atšakos dangos tipai: 47,49 km (36,9 %) – asfalto danga, 81,24 km (63,1 ) – žvyro danga, 0 km (0 %) – kita danga ar be dangos.
Poilsio sustojimo vietos parinktos įvertinus dviračių tako atkarpos ilgį, vietos sąlygas, technologinį tinkamumą, žemės nuosavybę, specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas, veiklos apribojimus. Nacionalinių dviračių trasų specialiajame plane poilsiavietės buvo parenkamos valstybinės reikšmės miškuose. Atokvėpio vietos išdėstytos urbanizuotose teritorijose - valstybinėje viešojo naudojimo poilsio objektų žemėje. Parenkant sustojimo vietas, nagrinėjama gamtinė ir kultūrinė aplinka, esama infrastruktūra., atstumai nuo planuojamos dviračių trasos, lankytinų objektų.
108
Prie svarbesnių lankytinų objektų gali būti suprojektuotos aikštelės, talpinančios 3-4 dviratininkų grupes (30-40 žmonių). Tokių aikštelių plotas – 0,10 – 0,20 ha. Prie mažiau lankomų objektų ar mažiau svarbesnėse aikštelėse projektuojamos 0,10 – 0,15 ha aikštelės, kurios talpintų 1-2 dviratininkų grupes (10-20 žmonių). Siūlomas vienu metu orientacinis maksimalus poilsiavietės ir atokvėpio vietos talpumas – žmonių grupė, kurią sudaro 10-12 dviratininkų.
Aikštelių vieta patikslinama ir dydis bus nustatomas rengiant trasos techninį projektą įvertinus dviračių eismo intensyvumą ir pobūdį. Siekiant mažesnių aikštelės įrengimo sąnaudų aplinkos pakeitimai turi būti minimalūs: nežymūs žemės lyginimo darbai, šalinami tik labiausiai trukdantys medžiai ir krūmai. Poilsiavietė ar atokvėpio vieta turi būti pakankamai lygi. Šlapias, kauburiuotas, kupstuotas su iškilusiomis medžių šaknimis paviršius turi būti išlygintas, įrengta sutvirtinto grunto danga.
Rengiant techninius dviračių trasų nužymėjimo projektus, dviračių takų įrengimo detaliuosius, specialiuosius planus ir juos patvirtinus techninius projektus siūlomi dviračių trasų techniniai sprendiniai gali būti tikslinami, atskirais atvejais ir keičiami (koreguojama trasa ar jos atkarpa, taikomos kitos eismo saugumo priemonės, parenkamos kitos vietos poilsio aikštelėms ir kt.). Dėl techninių sprendinių keitimo sprendimą priima projektą tvirtinanti institucija. Techninės priemonės dviračių trasom įrengti parinktos vadovaujantis galiojančiais teisės aktais statybos reglamentais ir statybos normatyviniais dokumentais. Parenkant konkrečias technines priemones trasų atkarpoms buvo įvertintas eismo intensyvumas siejamų kelių atkarpose ir eismo intensyvumo augimo prognozė iki 2015 metų.
Dėl šalies ekonomikos augimo krovininio eismo intensyvumas gali žymiai išaugti magistraliniuose ir krašto keliuose. Rytų Aukštaitijos regiono dviračių trasoms, susietoms šiais keliais, siūloma įrengti dviračių takus šalia kelių. Dviračių trasos siejamos su valstybinės reikšmės rajoniniais keliais, kuriuose eismo intensyvumas yra mažesnis kaip 1000 automobilių per parą (daugumoje 200- 800 automobilių per parą). Todėl vadovaujantis Bevariklio transporto įstatymo 8.2 straipsniu dviračių trasos gali būti įrengiamos ir pažymimos valstybinės reikšmės rajoniniuose ir vietinės reikšmės keliuose – kur yra mišrus transporto priemonių srautas, kai eismo intensyvumas mažesnis kaip 1500 automobilių per parą.
Lentelė 27. Trasos sprendinių aprašas. Susieto kelio Susieto kelio esama Susieto Eismo Reikalingos Atkarpos Ilgis kategorija/ danga, kelio Nr./ Siūlomi sprendiniai saugumo sąnaudos Pastabos pavadinimas km eismo plotis/ kilometrai priemonės mln. .Lt intensyvumas numatoma danga, plotis Giedraičių miestelio Giedraičiai žemėje siūloma įrengti 0,04 aukštelę Kelio ženklai, Paženklinti ir atskirti horizontali 1,0 m asfaltuotas dangos Giedraičiai- 172/28 A 6(9) kelkraščio juostas iš ženklinimo 23,47 Krašto / 404 0,12 Molėtai 172/51 A 6(9) abiejų kelio pusių, juosta, riboti leistiną greitį iki inžinierinės 70 km/h. priemonės greičio slopinimui Kazokų Kazokų valstybiniame 0,05 miškas miške įrengti aikštelę Molėtai Miesto gatvėmis Įrengti dviračių taką krašto kelio 119 Molėtai- Krašto/ - Kelio 3,76 119 Molėtai-Anykščiai 1,13 Kairionys 600 ženklai A, 3,0 dešinėje pusėje, kelio juostoje 109
Susieto kelio Susieto kelio esama Susieto Eismo Reikalingos Atkarpos Ilgis kategorija/ danga, kelio Nr./ Siūlomi sprendiniai saugumo sąnaudos Pastabos pavadinimas km eismo plotis/ kilometrai priemonės mln. .Lt intensyvumas numatoma danga, plotis Kelio ženklai, Paženklinti ir atskirti horizontali 1,0 m asfaltuotas dangos Kairionys- 2806/0,0 A 6(8) kelkraščio juostas iš ženklinimo 17,34 Raj./ 376 0,09 Balninkai 2806/17,4 A 6(8) abiejų kelio pusių, juosta, riboti leistiną greitį iki inžinierinės 70 km/h. priemonės greičio slopinimui Balninkuose prie Balninkai Alaušo ež. siūloma 0,05 įrengti aikštelę Kelio Rekonstruoti kelią, ženklai, įrengiant asfaltbetonio horizontali Numatyta dangą. dangos asfaltuoti 11,94 Paženklinti ir atskirti 9,55 Ž, 8 ženklinimo 2011-2015 (1,8) 1,0 m asfaltuotas (1,1) A 6(8) juosta , metų (6,05) kelkraščio juostas iš (3,7) inžinierinės programoj abiejų kelio pusių, priemonės e 7,85 km 1201/30,5 riboti leistiną greitį iki greičio 1201/14,0 70 km/h. Balninkai- slopinimui 22,0-23,8 Raj./ 433 Kurkliai Kelio Sankryža 24,97- ženklai, su 31,01 Paženklinti ir atskirti horizontali magistrale 1,0 m asfaltuotas dangos A6 A 6(8) kelkraščio juostas iš ženklinimo Įrengti 4,6 0,10 A 6(8) abiejų kelio pusių, juosta, skirtingų riboti leistiną greitį iki inžinierinės lygių 70 km/h. priemonės dviratinink greičio ų-pėsčiųjų slopinimui perėją Kelio ženklai, Paženklinti ir atskirti horizontali 1,0 m asfaltuotas dangos Prie 1201/14,0 A 6(8) kelkraščio juostas iš ženklinimo Puntuko 5,5 Raj./ 433 0,03 1201/8,5 A 6(8) abiejų kelio pusių, juosta, ak. yra riboti leistiną greitį iki inžinierinės aikštelė 70 km/h. priemonės greičio slopinimui Kurkliai - Kelio Anykščiai Siūloma važiuoti ženklai, 1245/0,0 A 4-5(6) dviračiais mišriame inžinierinės 2,1 Raj./73 0,01 1245/2,1 A4-5 (6) sraute, ribojant leistiną priemonės greitį iki 50 km/h greičio slopinimui Kelio Siūloma važiuoti ženklai, A 4-5(6) dviračiais mišriame inžinierinės 4,97 Vietinis 0,02 A4-5 (6) sraute, ribojant leistiną priemonės greitį iki 50 km/h greičio slopinimui Anykščiai IŠ VISO 383,37 50,01
BENDRAS TRASOS ILGIS 383,37 km TRASA SIEJAMA SU: TRASOS DANGOS TIPAI: Vietiniais keliais – 67,67 km Esami keliai su asfalto danga – 260,86 km 110
Rajoniniais keliais – 227,46 km Esami keliai su žvyro danga – 97,81 km Krašto keliais – 80,22 km Esami keliai su kita danga ar be dangos – 24,7 km Magistraliniais keliais – 8,02 km Esamais dviračių takais – 0 km
Lentelė 28. Dviračių trasos nuo Anykščių iki Zarasų sprendinių aprašas. Susieto kelio Susieto kelio esama Eismo Reikalingos Atkarpos Ilgis, Susieto kategorija/ danga, Siūlomi sprendiniai saugumo sąnaudos Pastabos pavadinimas km kelio Nr. eismo plotis/ priemonės mln. Lt intensyvumas numatoma danga, plotis Anykščiai Miesto gatvėmis Kelio ženklai, Paženklinti ir atskirti horizontali 1,0 m asfaltuotas dangos Anykščiai - 1207/0,0 A 6(8) kelkraščio juostas iš ženklinimo 2,84 Raj./ 410 0,02 Keblonys 12072,5 A 6(8) abiejų kelio pusių, juosta, riboti leistiną greitį inžinierinės iki 70 km/h. priemonės greičio slopinimui Kelio Rekonstruoti kelią, ženklai, įrengiant Ž, 7-9 inžinierinės 4,59 Vietinis/n.d. asfaltbetonio dangą. 2,75 A 5(8) priemonės Važiuoti dviračiais greičio bendrame sraute slopinimui Keblonys – Rekonstruoti kelią, Burbiškis – įrengiant Mačionys - Kelio asfaltbetonio dangą. Leliūnai ženklai, Paženklinti ir atskirti 1221/13,4 Ž, 8 horizontali 12,60 Raj./ 119 1,0 m asfaltuotas 10,10 1221/0,6 A 6(8) dangos kelkraščio juostas iš ženklinimo abiejų kelio pusių, juosta riboti leistiną greitį iki 70 km/h. Paženklinti ir atskirti Kelio 1,0 m asfaltuotas ženklai, A 6(8) kelkraščio juostas iš horizontali 1,6 A 6(8) abiejų kelio pusių, dangos riboti leistiną greitį ženklinimo 4919/0,0 iki 70 km/h. juosta 4919/7,4 Rekonstruoti kelią, 5,20 Leliūnai - Rajoninis/ įrengiant Pakalniai 158 Kelio Kelią 1,1-7,0 asfaltbetonio dangą. (3,6) ženklai, numatyta km Paženklinti ir atskirti Ž, 8 horizontali asfaltuoti (5,9) 1,0 m asfaltuotas A 6(8) dangos pagal 2011- kelkraščio juostas iš ženklinimo 2015 m abiejų kelio pusių, juosta programą riboti leistiną greitį iki 70 km/h. Pakalnių valstybiniame miške 0,03 siūloma įrengti aikštelę Paženklinti ir atskirti Kelio 1,0 m asfaltuotas ženklai, 4903/10,4 A 6(9) kelkraščio juostas iš Pakalniai - Utena 10,42 Raj. 132 horizontali 8,34 4903/0,0 A 6(9) abiejų kelio pusių, dangos riboti leistiną greitį ženklinimo iki 70 km/h.
111
Susieto kelio Susieto kelio esama Eismo Reikalingos Atkarpos Ilgis, Susieto kategorija/ danga, Siūlomi sprendiniai saugumo sąnaudos Pastabos pavadinimas km kelio Nr. eismo plotis/ priemonės mln. Lt intensyvumas numatoma danga, plotis Anykščiai Miesto gatvėmis Nuo Utenos miesto ribos iki kapinių yra Utena jau tiesiamas pėsčiųjų-dviračių takas Kelio ženklai, Paženklinti ir atskirti inžinierinės Eismo 1,0 m asfaltuotas priemonės 4901/2,2 intensyvumas Raj./ (2153) A 6(8) kelkraščio juostas iš greičio 9,45 4901/11,6 7,56 2153a/d yra 238 A 6(8) abiejų kelio pusių, slopinimui, Utenos riboti leistiną greitį horizontali Utena - Sudeikiai miesto ribose iki 70 km/h. dangos ženklinimo juosta Prie Utenos, valstybiniame miške 0,03 siūloma įrengti aikštelę Sudeikiai Kelio ženklai, Paženklinti ir atskirti inžinierinės Eismo 1,0 m asfaltuotas priemonės 4901/11,6 intensyvumas Sudeikiai - Raj./ A 6(8) kelkraščio juostas iš greičio 6,90 4901/18,5 0,03 2153a/d yra Alaušai 238 A 6(8) abiejų kelio pusių, slopinimui,, Utenos riboti leistiną greitį horizontali ribose iki 70 km/h. dangos ženklinimo juosta Rekonstruoti kelią, įrengiant Kelio asfaltbetonio dangą. ženklai, Paženklinti ir atskirti Alaušai - 1210/0,0 Ž, 8 horizontali 7,38 Raj./ 178 1,0 m asfaltuotas 5,90 1210/7,4 A 6(8) dangos Užpaliai kelkraščio juostas iš ženklinimo abiejų kelio pusių, juosta riboti leistiną greitį iki 70 km/h. Užpalių miestelio Užpaliai žemėje siūloma įrengti aikštelę Kelio Rekonstruoti kelią, ženklai, įrengiant horizontali asfaltbetonio dangą. dangos Paženklinti ir atskirti 11,52 5310/23,7 Raj./ 393- Ž, 8-9 ženklinimo 1,0 m asfaltuotas 8,82 (7,0) 5310/12,2 632 A 6(8) juosta, kelkraščio juostas iš horizontali abiejų kelio pusių, dangos Užpaliai – riboti leistiną greitį ženklinimo Ilčiukai - iki 70 km/h. juosta Likančiai Prie Paščio ež. ir kelio 18/16 km, kur prie kelio priartėja Šventosios up. 0,02 siūloma įrengti poilsio-atokvėpio aikšteles kelio juostoje
112
Susieto kelio Susieto kelio esama Eismo Reikalingos Atkarpos Ilgis, Susieto kategorija/ danga, Siūlomi sprendiniai saugumo sąnaudos Pastabos pavadinimas km kelio Nr. eismo plotis/ priemonės mln. Lt intensyvumas numatoma danga, plotis Anykščiai Miesto gatvėmis Kelio Rekonstruoti kelią, ženklai, įrengiant horizontali asfaltbetonio dangą. dangos Paženklinti ir atskirti 5310/12,2 Ž, 8 ženklinimo 4,74 1,0 m asfaltuotas 3,80 5310/4,0 A 6(8) juosta, kelkraščio juostas iš Likančiai – horizontali abiejų kelio pusių, Vozgėliai – dangos Raj./ 393 riboti leistiną greitį Brogiškės - ženklinimo iki 70 km/h. Dusetos juosta Paženklinti ir atskirti Kelio 1,0 m asfaltuotas ženklai, 5310/4,0 A 5(8) kelkraščio juostas iš inžinierinės 5,50 0,05 5310/2,0 A 5(8) abiejų kelio pusių, priemonės riboti leistiną greitį greičio iki 70 km/h. slopinimui Dusetos Kelio Siūloma važiuoti Eismo A 4-5(8- ženklai, 4901/1,5 dviračiais mišriame intensyvumas Raj./ 9) inžinierinės 5,50 4901/6,0 sraute, ribojant 0,10 2153a/d yra 238 A 4-5(8- priemonės leistiną greitį iki 70 Utenos 9) greičio km/h ribose slopinimui Rekonstruoti kelią, įrengiant Kelio asfaltbetonio dangą. ženklai, Dusetos – Ž, 5-7 Siūloma važiuoti inžinierinės Vasaknos - 5,74 Vietinis/n.d. A 3,45 dviračiais mišriame priemonės Antalieptė 4,5(6,5) sraute, ribojant greičio leistiną greitį iki 50 slopinimui km/h Paženklinti ir atskirti Kelio 1,0 m asfaltuotas ženklai, 5324/0,0 A 6(8) kelkraščio juostas iš inžinierinės 1,15 Raj./77 0,01 5324/1,2 A 6(8) abiejų kelio pusių, priemonės riboti leistiną greitį greičio iki 70 km/h. slopinimui Kelio Miestelio gatvėmis, ženklai kabančiu tiltu per sankryžoje Antalieptė Šventąją, pažintiniu su krašto taku keliu 178 Rekonstruoti kelią, įrengiant Kelio asfaltbetonio dangą. ženklai, Ž, 6 Siūloma važiuoti inžinierinės 3,00 Vietinis/n.d. A 1,80 dviračiais mišriame priemonės 4,5(6,5) sraute, ribojant greičio leistiną greitį iki 50 slopinimui Antalieptė- km/h Purvynė – Rekonstruoti kelią, Vencavas įrengiant Kelio asfaltbetonio dangą. Numatyta ženklai, Paženklinti ir atskirti asfaltuoti 5305/25,0 Ž, 6-7 horizontali 3,85 5,60 Raj./ 712 1,0 m asfaltuotas pagal 2006- 5305/19,4 A 5(7) dangos (3,59) kelkraščio juostas iš 2010 m ženklinimo abiejų kelio pusių, programą juosta riboti leistiną greitį iki 70 km/h.
113
Susieto kelio Susieto kelio esama Eismo Reikalingos Atkarpos Ilgis, Susieto kategorija/ danga, Siūlomi sprendiniai saugumo sąnaudos Pastabos pavadinimas km kelio Nr. eismo plotis/ priemonės mln. Lt intensyvumas numatoma danga, plotis Anykščiai Miesto gatvėmis Rekonstruoti kelią, įrengiant Kelio asfaltbetonio dangą. Numatyta ženklai, Paženklinti ir atskirti asfaltuoti Vencavai – 5305/19,4 Ž, 8 horizontali 5,75 8,25 Raj./ 712 1,0 m asfaltuotas pagal 2006- Zablatiškės 5305/11,2 A 6(8) dangos (4,10) kelkraščio juostas iš 2010 m ženklinimo abiejų kelio pusių, programą juosta riboti leistiną greitį iki 70 km/h. Krakynės valstybiniame miške Krakynės miškas siūloma įrengti aikštelę Rekonstruoti kelią, įrengiant Kelio asfaltbetonio dangą. ženklai, Paženklinti ir atskirti Ž, 8 horizontali 1,50 1,0 m asfaltuotas 1,20 A 6(8) dangos kelkraščio juostas iš ženklinimo abiejų kelio pusių, juosta riboti leistiną greitį Zablatiškės - iki 70 km/h. 5305/12,4 Mukuliai– Raj./ 712 Zaraso ež. 5305/0,0 Ditkūnai-Zarasai pakrante yra Paženklinti ir atskirti Kelio nutiestas 1,0 m asfaltuotas ženklai, pėsčiųjų – A 5(8) kelkraščio juostas iš horizontali dviračių 10,9 0,10 A5 (8) abiejų kelio pusių, dangos takas(kelio riboti leistiną greitį ženklinimo Zarasai- iki 70 km/h. juosta Antalieptė dešinėje pusėje) Romancų valstybiniame miške Romancų miškas 0,03 siūloma įrengti aikštelę Zarasai Miesto gatvėmis Įrengti dviračių taką magistralės A6 Zarasai – Magistralė / -/ Kaunas-Zarasai- Kelio 3,65 A6 1,10 Valstybinė siena 1048 A, 3.0 Daugpilis kairėje ženklai pusėje, kelio juostoje IŠ VISO 128,73 70,04
Pastaba. Pasirinkus šią alternatyvą, inicijuojant investicinį projektą informacija turėtų būti tikslinama ir identifikuojamos į galimas grėsmes.
BENDRAS TRASOS ILGIS 128,73 KM TRASA SIEJAMA SU: Vietiniais keliais – 13,33 km. Esami keliai su asfalto danga – 47,49 km Rajoniniais keliais – 111,75 km. Esami keliai su žvyro danga – 81,24 km Krašto keliais – 0 km. Esami keliai be dangos – 0 km Magistraliniais keliais – 3,65 km Esamais dviračių takais – 0 km
114
SIŪLOMOS PRIEMONĖS9: Asfaltuoti vietinių kelių – 13,33 km (10,36 %) Asfaltuoti rajoninių kelių su žvyro danga – 57,49 km (44,66 %) (iš jų 19,75 km (34,4 %) numatyta asfaltuoti pagal 2006-2015 m programą, 11,29 mln. Lt) Įrengti dviračių takų – 3,65 km (2,84 %) Paženklinti ir atskirti 1,0 m asfaltuotas kelkraščio juostas iš abiejų kelio pusių, riboti leistiną greitį iki 70 km/h – 105,1 km (81,64 %) Paženklinti trasą kelyje ir leisti važiuoti dviračiais mišriame sraute, ribojant leistiną automobilių greitį iki 50 km/h - 8,74 km (6,79 %)
Žemės nuosavybė. Žemės nuosavybės ir veiklos apribojimų požiūriu nagrinėtos tik tos prioritetinių nacionalinių dviračių trasų atkarpos, kuriose numatoma įrengti dviračių takus, taip pat poilsio–atokvėpio aikšteles. Duomenys ir nurodymai dviračių takų techniniam projektavimui pateikti lentelėse.
Siūlomų dviračių takų įrengimas, tikėtina, palies 32 privačius sklypus Utenos regione.
Siekiant taupyti valstybės lėšas ir projekto įgyvendinimo laiką, dviračių takus tikslinga rengti kelio juostoje. Tačiau neretai kelio juostos dalis yra gražinta buvusiems žemės savininkams. Todėl dviračių takų įrengimo veikla bet kuriuo atveju palies privačios žemės savininkus.
Lentelė 29. Utenos regione siūlomų įrengti dviračių takų žemės nuosavybė Taikomos Eilės Tako atkarpos Privačios žemės specialiosios žemės ir Vieta Nr. ilgis, km sklypo kadastrinis Nr. miško naudojimo sąlygos 6237/2:271 6237/2:84 6237/2:98 6237/2:248 6237/2:165 6237/2:86 6237/2:247 6237/2:167 6237/2:182 6237/2:185 Molėtai - krašto kelio Nr. 119 ir rajoninės reikšmės 6237/2:85 II. Kelių apsaugos 1. 4,13 kelio Nr. 2806 sankryža 6237/2:2 zonos 6237/2:8 6237/2:171 6237/2:170 6237/2:12 6237/2:158 6237/2:16 6237/2:20 6237/2:5 6237/2:116 6237/2:29 4320/1:171 4320/1:175 4343/1:295 4320/1:40 Zarasai - Valstybinės sienos kirtimo punktas ties 4320/1:37 II. Kelių apsaugos 2. 3,73 Smėlyne 4320/1:206 zonos 4320/1:205 4320/1:213 4320/1:216 4343/3:44
Poilsiaviečių ir atokvėpio vietų įrengimo ir naudojimo reglamentai. Parinktos vietos, skirtos poilsio ir atokvėpio (trumpalaikio sustojimo) vietoms keliaujantiems dviratininkams įrengti.
9 Tam tikroms trasos atkarpoms siūloma keletas priemonių, todėl procentų suma nelygi 100 115
Poilsiaviečių ir atokvėpio vietų įrengimo bei naudojimo reglamentų tikslas – nustatyti sustojimo vietų struktūrą, plotą, lauko baldų bei kitos poilsiavimui reikalingos įrangos poreikį, naudojimo reikalavimus.
Siūlomos - 2 atokvėpio vietos ir 7 poilsiavietės dviratininkams Utenos regione
Lentelė 30. Utenos regiono teritorijoje siūlomų poilsiaviečių ir atokvėpio vietų apibūdinimas. Taikomos Pagrindinė Nr. Plotas, specialiosios žemės ir tikslinė žemės Pavadinimas Adresas Nuosavybės forma plane ha miško naudojimo naudojimo sąlygos paskirtis Molėtų rajono savivaldybė Miškų ūkio Poilsiavietė Giedraičių seniūnija 0,10 – II. Kelių apsaugos paskirties žemė Valstybinės reikšmės 1. Kazokų miške Kazokų miškas 0,20 zonos miškas Žalvarių kadastro vietovė Molėtų rajono II. Kelių apsaugos savivaldybė Valstybinė viešojo zonos Poilsiavietė prie Balninkų seniūnija 0,10 – Kitos paskirties naudojimo poilsio 2. XXIX. Vandens Balninkų kaimo Balninkų kaimas 0,20 žemė objektų žemė. Šalia telkinių apsaugos Balninkų kadastro ež. Alaušas juostos ir zonos vietovė II. Kelių apsaugos Anykščių rajono zonos savivaldybė Šalia kaimo Rubikių XXIX. Vandens Poilsiavietė prie Skiemonių seniūnija 0,10 – ežeras pakrantė 3. telkinių apsaugos Mačionių kaimo Mačionių kaimas 0,20 neprivatizuota, kaimo juostos ir zonos Mačionių kadastro turizmo sodyba XXXIV. Nacionaliniai vietovė ir regioniniai parkai Utenos rajono savivaldybė Poilsiavietė prie Leliūnų seniūnija 0,10 – II. Kelių apsaugos Miškų ūkio Valstybinės reikšmės 4. Pakalnių miške Pakalnių miškas 0,20 zonos paskirties žemė miškas Leliūnų kadastro vietovė Atokvėpio vieta Utenos rajono Valstybinė viešojo 0,10 – II. Kelių apsaugos Kitos paskirties 5. prie Utenos savivaldybė naudojimo poilsio 0,15 zonos žemė miesto Utenos miestas objektų žemė Utenos rajono savivaldybė Atokvėpio vieta Valstybinė viešojo Užpalių seniūnija 0,10 – II. Kelių apsaugos Kitos paskirties 6. prie Užpalių naudojimo poilsio Užpalių miestelis 0,15 zonos žemė miestelio objektų žemė Užpalių kadastro vietovė Nuo Užpalių miestelio iki Ilčiukų kaimo Utenos rajono privažiuojant II. Kelių apsaugos savivaldybė Šventosios upės kilpą zonos Miškų ūkio Poilsiavietė prie Užpalių seniūnija 0,10 – yra privatus sklypas 7. XXIX. Vandens paskirties žemė Ilčiukų kaimo Ilčiukų kaimas 0,20 Nr. 8274/5:306. Už jo telkinių apsaugos Užpalių kadastro laisvas valstybinis juostos ir zonos vietovė žemės fondas. Toliau vėl parsideda privatūs sklypai Zarasų rajono II. Kelių apsaugos Privatūs sklypai savivaldybė zonos Nr. 4370/3:323 Poilsiavietė prie Dusetų seniūnija 0,10 – XXIX. Vandens Miškų ūkio 8. 4370/3:150 Paščio ežero Davainių kaimas 0,20 telkinių apsaugos paskirties žemė 4370/3:187 Užtiltės kadastro juostos ir zonos 4370/3:168 vietovė Zarasų rajono II. Kelių apsaugos savivaldybė zonos Poilsiavietė prie Degučių seniūnija 0,10 – Europinės svarbos Miškų ūkio Valstybinės reikšmės 9. Krakynės Krakynės miškas 0,20 gamtinė vietovė – paskirties žemė miškas. miškas Degučių kadastro Velniabalė vietovė (LTZAR0022)
116
Nacionalinio lygmens autoturizmo specialiajame plane suformuota trasa „Aukštaitijos keliai“. Ši trasa Nacionaliniame autorturizmo trasų specialiajame plane suplanuota, kaip einanti iš Vilniaus pro Molėtus – Ignaliną – Dūkštą - Dusetos – Zarasus –– Rokiškį – Kupiškį – Anykščius – Ukmergę – Molėtus, bet gali būti lengvai modifikuota į maršrutą Molėtai – Ignalina – Dūkštas - Zarasai – Dusetos – Utena – Anykščiai – Molėtai, išimant iš maršruto miestus nesančius Utenos regione.
Pagal patvirtintą Nacionalinių autoturizmo trasų specialųjį planą reikia įgyvendinti šias trasų kūrimo priemones: . Informacija turistams keliuose ir gatvėse. Įrengiami turizmo informacijos stendai prie poilsio ar automobilių stovėjimo aikštelių, degalinių, pakelės paslaugų objektų, taip pat statomi informaciniai kelio ženklai (637-642), informuojantys apie lankytiną objektą ar vietovę, ir paslaugų ženklai (725, 722, 715), informuojantys apie objekto parengimą lankymui bei teikiamas viešąsias turizmo paslaugas. Priemonės įgyvendinamos parengus Turizmo trasų, lankytinų objektų ir vietovių ženklinimo tvarką ir autoturizmo trasos ženklinimo techninį projektą. Trasos ženklai, informacijos stendai, automobilių stovėjimo aikštelės, pakelės paslaugų objektai statomi už kelio juostos ribų. . Objektų ir vietovių paruošimas lankymui. Turizmo objektai paruošiami lankymui ir siejami su informacija turistams keliuose ir gatvėse. Esant reikalui rengiami ir įgyvendinami privažiavimų, automobilių stovėjimo aikštelių prie lankomų objektų ir jų infrastruktūros (tualetų, atliekų surinkimo konteinerių vietos, turizmo informacijos stendai) techniniai projektai. Viešoji turizmo infrastruktūra prie lankomų objektų įrengiama ž kelio juostos ribų. . Turizmo paslaugų plėtra. Suformuluojamos bendros nuostatos dėl motelių ir kempingų plėtros, siejant jas su nykstančių kultūros paveldo objektų apsaugos ir naudojimo politika. Turizmo paslaugos, apskričių ir savivaldybių viešoji turizmo infrastruktūra bei privačios paslaugos (tarp jų motelių, kempingų, kaimo turizmo) plėtojamos prie autoturizmo trasų visur, kur to nedraudžia teisės aktais nustatyti veiklos apribojimai. Viešosios higienos-sanitarinės paslaugos autoturistams plėtotinos pakelės miestuose ir miesteliuose, prie turizmo informacijos ir lankytojų centrų, degalinėse bei prie turizmo paslaugų objektų. Atsakomybė už šių objektų plėtojimą ir priežiūrą turėtų būti suteikta savivaldos institucijoms bei privatiems paslaugų teikėjams.
Lankytinų objektų atrankos kriterijai. Išanalizavus valstybės saugomų kultūros paveldo objektų, taip pat kultūros paveldo paminklų sąrašus, gamtos paminklų sąrašą, muziejų sąrašą, turizmo informacijos centrų ir valstybinių parkų direkcijų išleistą turistinę literatūrą, atlikus stebėjimus vietoje, nustatyti šie lankytinų objektų parinkimo kriterijai: . Valstybės saugomi kultūros ir technikos paveldo objektai (piliakalniai, statiniai, architektūros kompleksai ir ansambliai ir kt.); . Senamiesčiai; . Dvarų sodybos (valstybės ar savivaldybių nuosavybės objektai, tik turintys valstybės saugomo kultūros paveldo ar kultūros paminklo statusą. Juose turėtų būti įsikūrę muziejai ar ekspozicijos, teikiamos viešosios paslaugos); . Gamtos paminklai (įtraukti į oficialius gamtos paminklų sąrašus); . Muziejai (turintys muziejaus statusą, nuolat veikiantys); . Europos ir Lietuvos kultūrai reikšmingų asmenybių memorialiniai kompleksai; . Reikšmingų Europai ir Lietuvai istorinių įvykių vietos; . Tradicinių amatų centrai, kuriuose galima nuolat stebėti veiklą; . Vietovės arba gamtiniai kompleksai, kurie atspindi išskirtines Lietuvos kraštovaizdžio arba gyvūnijos, augalijos ypatybes;
Atrenkant lankytinus objektus papildomai buvo nagrinėjami šie aspektai: . Atstumas nuo trasos ir galimybė privažiuoti bei pastatyti transporto priemonę. Automobiliu nesunku pasiekti ir toliau nuo trasos nutolusius objektus, tačiau atstumas turi būti racionalus, t.y. tiks, kad turistas nenuklystų nuo trasos, kuria keliauja. Paprastai atstumas iki objekto
117
neviršija 20 km. Tačiau jeigu objektas yra tikrai vertas jį pamatyti, su trasa siejami objektai nutolę iki 50 km ir daugiau. . Objekto atvirumas lankytojams. Lankytinas objektas turi turėti nuolatinį darbo laiką, būti atviras lankytojams ne tik renginių metu, bet nuolat nustatytu darbo laiku. Pageidautina, kad lankytini objektai būtų atviri savaitgaliais, ypač turizmo sezono metu. Pastatą ar įrenginį turi būti galimybė apžiūrėti ne tik iš išorės, bet ir iš vidaus. . Objekto reikšmė Europos ir Lietuvos kultūrai ir istorijai. Šiuo požiūriu reikšmingi yra visi Lietuvos lankytini materialaus paveldo objektai, valstybės saugomi kultūros paveldo objektai, taip pat kultūros paveldo paminklai, gamtos paminklai, asmenybių memorialiniai kompleksai, istorinių įvykių vietos. . Objekto pažintinė vertė. Vadovaujantis šiuo kriterijumi išbraukiami lankytini objektai, kurie teikia turizmo paslaugas, tačiau neturi pažintinės vertės (turizmo bazės ir centrai, daugiafunkciniai sporto centrai ir pan.); yra kultūros paveldo objektai, tačiau jų pažintinė vertė yra specifinė (senosios kaimų kapinės, palaidojimai, pavieniai kryžiai, koplytstulpiai, paminklai ir kiti pavieniai objektai); vietinės reikšmės asmenybių memorialinės vietos, reikšmingos regiono mastu, bet nereikšmingos nacionaliniu mastu; smulkūs kraštotyros muziejai ir pavienės vertybių kolekcijos, turinčios nedidelę pažintinę vertę.
Nacionalinio lygmens autoturizmo specialusis planas pateikia tokį atrinktų lankytinų objektų sąrašą: . Degučių (Ažusamanės) piliakalnis A995P (Degučių k., Zarasų r. savivaldybė) . Dubingių piliavietė, vad. Pilies kalnu A847P (Dubingių k., Molėtų r. savivaldybė) . Mineikiškių piliakalnis A1006P (Mineikiškių k., Zarasų r. savivaldybė) . Senasis Utenos paštas (Utena, J. Basanavičiaus g. 36) . Siaurojo geležinkelio kompleksas G10KP(Anykščiai, Anykščių r. savivaldybė) . Šeimyniškėlių piliakalnis A976KP (Anykščiai, Anykščių r. savivaldybė) . Taurapilio piliakalnis A961KP(Aukštaitijos nacionalinis parkas, Utenos r. savivaldybė) . Utenos siaurojo geležinkelio stotis (Utena, Stoties g. 39) . Vėjo malūnas S477 (Vencavų k., Zarasų r.) . Antazavės dvaro sodyba G126K (Antazavės k., Zarasų r. savivaldybė) . Puntuko akmuo (Anykščiai, Anykščių r. savivaldybė) . Trainiškio ąžuolas (Aukštaitijos nacionalinis parkas) . Arklio muziejus (Niūronys, Anykščių r. savivaldybė)Molėtų krašto muziejus . (Molėtai, Utenos apskritis) . Siauruko istorijos ekspozicija Anykščių geležinkelio stotyje (Anykščiai); . Utenos kraštotyros muziejus (Utena) . Zarasų kraštotyros muziejus (Zarasai): Stelmužės bažnytinio meno muziejus (Stelmužės k., Zarasų rajonas) . Ginučių vandens malūno ekspozicija (Ginučiai, Aukštaitijos nacionalinis parkas) . Senovinės bitininkystės muziejus (Stripeikiai, Aukštaitijos nacionalinis parkas) . Arklio muziejus (Niūronys, Anykščių r. savivaldybė) . Molėtų krašto muziejus (Molėtai) . Siauruko istorijos ekspozicija Anykščių geležinkelio stotyje (Anykščiai); . Utenos kraštotyros muziejus (Utena) . Zarasų kraštotyros muziejus (Zarasai): Stelmužės bažnytinio meno muziejus (Stelmužės k., Zarasų rajonas) . Ginučių vandens malūno ekspozicija (Ginučiai, Aukštaitijos nacionalinis parkas) . Senovinės bitininkystės muziejus (Stripeikiai, Aukštaitijos nacionalinis parkas) . Antano Baranausko ir Antano Vienuolio-Žukausko memorialinis muziejus (Anykščiai) . V. Valiušio keramikos muziejus su edukacine klase (Leliūnai, Utenos r. savivaldybė . Ladakalnis (Aukštaitijos nacionalinis parkas) . Anykščių bažnyčia.
118
Šis lankytinų objektų sąrašas yra nebaigtinis. Sąrašą galima pildyti ir ateityje, kai siūlomi ir neįtraukti objektai atitiks pagrindinius lankytiniems objektams taikomus kriterijus (vertės statusas (kultūros paveldas ar paminklas), muziejus ir kt.), nuolatinė ekspozicija, nuolatinis darbo laikas, apsaugos užtikrinimas ir kt.)
Lankytini objektai, siejami su regiono autoturizmo trasomis, ruošiami lankymui palaipsniui. Už paruošimą lankymui atsakingi lankytino objekto savininkai. Į paruošimo lankymui techninį projektą turi būti įtraukimas ir kelių bei gatvių ženklinimas, privažiavimo dangos gerinimas (jeigu toks yra reikalingas). Lankytinas objektas yra paruoštas lankymui kai: . Parengtos priemonės, nurodančios kaip rasti objektą (lankstinukai, informacija navigacinėje sistemoje, kelio ženklai ir kt.); . Yra geras privažiavimas (geros kokybės danga); . Yra informacija (stenduose apie turizmo trasą, lankomą objektą ir aplinkinių objektų lankymo schema); . Įrengta aikštelė pastatyti transporto priemonę; . Sutvarkyta objekto aplinka (suoliukai, takai, laiptai, atliekų surinkimo konteineriai, pagal galimybes tualetai. Aplinka pritaikyta visų amžiaus grupių žmonėms); . Yra galimybė įsigyti lankomą objektą reprezentuojančių suvenyrų; . Įrengta ekspozicija, teikiamos paslaugos (pagal galimybes).
Esant reikalui rengiami ir įgyvendinami privažiavimų, automobilių stovėjimo aikštelių prie lankomų objektų ir jų infrastruktūros (tualetų, atliekų surinkimo konteinerių vietos, turizmo informacijos stendai) techniniai projektai. Objekto paruošimo lankymui projekte turi būti įtrauktas geros kokybės privažiavimo prie objekto įrengimas, taip pat kelio ženklų bei nuorodų įrengimas. Viešoji turizmo infrastruktūra prie lankomų objektų įrengiama už kelio juostos ribų.
Regiono keliuose ir gatvėse, kurios siejamos su regiono autoturizmo trasomis, siūloma statyti kelių ženklus: . 63710 Krypties rodyklė į lankytiną vietą.
. 638 Lankytinos vietos pavadinimas.
. 725 Lankytina vieta. Ženklas turėtų papildyti 637 ir 638 ženklus; . 639 Krypties rodyklė į nacionalinius, regioninius parkus, valstybinius gamtinius rezervatus, valstybinius gamtinius ir kompleksinius draustinius. . 640 Nacionalinio, regioninio parko, valstybinio gamtinio rezervato, valstybinio gamtinio ar kompleksinio draustinio pradžia. . 641 Krypties rodyklė į istorinius nacionalinius, istorinius regioninius parkus, valstybinius kultūrinius rezervatus. . 642 Istorinio nacionalinio, istorinio regioninio parko, valstybinio kultūrinio rezervato pavadinimas.
. 722 Informacijos centras. Turizmo, kelionių ar kitokios informacijos teikimo centras.
. 715 Tualetas. Kelio ženklai statomi tik siejant juos su lankymui paruoštais arba ruošiamais lankytinais objektais. Paruoštiems lankymui objektams kelio ženklai statomi teisės aktų nustatyta tvarka pagal
10 Ženklo numeris, nurodytas kelių eismo taisyklėse. 119 trasos ženklinimo techninį projektą. Ruošiamiems lankymui objektams kelio ženklai statomi paruošus objektą lankymui, jeigu tai numatyta objekto paruošimo lankymui techniniame projekte. Informaciniai stendai. Siekiant informuoti nacionalinėmis autoturizmo trasomis keliaujančius turistus statomi informaciniai stendai. Stendai statomi prie esamų ar planuojamų įrengti pakelės poilsio aikštelių, degalinių ir paslaugų objektų. Stendai statomi už valstybinio kelio juostos ribų.
Greta minėtų stendų siūloma turizmo trasas ženklinti 2D (dvimačiais) kodais . Jie leidžia, nuskanavus grafinį kodą gauti neribotą informacijos kiekį iš susietos internetinės duomenų bazės į mobilųjį telefoną. Viešosios higienos-sanitarinės paslaugos autoturistams plėtotinos pakelės miestuose ir miesteliuose, prie turizmo informacijos ir lankytojų centrų, degalinėse bei prie turizmo paslaugų objektų. Atsakomybė už šių objektų plėtojimą ir priežiūrą turėtų būti suteikta apskričių viršininkų administracijoms, savivaldos institucijoms bei privatiems paslaugų teikėjams. Tikslinga viešosios higienos – sanitarines paslaugas (viešuosius tualetus) įrengti ir eksploatuoti savivaldybių bei seniūnijų centruose, per kuriuos eina regiono turizmo trasos. Šios viešosios įstaigos papildytų tokio tipo įstaigų tinklą, įrengimą pakelės aikštelėse ir būtų naudojamos ne tik turistų, bet ir vietos gyventojų. Jų įrengimu ir eksploatacija rūpintųsi savivaldybės arba vietos bendruomenės, vadovaudamosi valstybine viešosios higienos – sanitarinių paslaugų plėtros programa. Tolesniam investicinių sprendinių įgyvendinimui reikia rengti techninius projektus. Įvertinant skirtingas žemės nuosavybės sąlygas turizmo trasų projektų įgyvendinimui siūlomi keli budai. Pirmasis būdas, kai žemė, kurioje numatoma viešoji infrastruktūra, yra valstybinė ir įrengtą infrastruktūros objektą taip pat administruos valstybės ar savivaldybės institucija (įstaiga ar įmonė, toliau - valstybės/savivaldybės institucija), arba nuomos sutartimi ši teisė bus perduota privačiam operatoriui. Tokiu atveju pirmiausiai rengtinas techninis projektas. Būtina įvertinti ar yra parengtas teritorijos topografinis pagrindas, nes nuo to tiesiogiai priklauso techninio projekto vertė. Toliau, atliekamas projekto įrengimas teritorijoje. Atsakingas vykdytojas – valstybės/savivaldybės institucija (miškų urėdija, parko direkcija, Savivaldybės administracija). Objekto eksploataciją, einamąją priežiūrą vykdo ir administruoja valstybės/savivaldybės institucija (miškų urėdija, parko direkcija, Savivaldybės administracija). Objekto eksploatacijos teisės, nuomos sutarties pagrindu, gali buti perduotos privačiam objekto operatoriui. Antrasis būdas, kai žemės nuosavybė valstybinė, objektą įgyvendinanti ir eksploatuojanti valstybės/savivaldybės institucija: miškų urėdija, parko direkcija, Savivaldybės administracija. Detalusis sklypo planas rengiamas tada, kai yra poreikis projektuojamai teritorijai padalinti zonomis ir sklypais, iš kurių viename bus įrenginėjamas viešosios turizmo infrastruktūros objektas. Objekto įgyvendinimui reikalingas techninis projektas. Projekto atsakingas vykdytojas –valstybės/savivaldybės institucija (miškų urėdija, parko direkcija, Savivaldybės administracija); Einamąją priežiūrą vykdo ir administruoja valstybės/savivaldybės institucija (mišku urėdija, parko direkcija, Savivaldybės administracija). Trečiasis būdas, kai žemė privati. Objektą įgyvendinanti ir eksploatuojanti institucija, - privatus subjektas. Detalusis planas rengiamas tada, kai yra poreikis projektuojamai teritorijai padalinti zonomis ir sklypais, iš kurių viename bus įrenginėjamas turizmo infrastruktūros objektas. Techninis projektas – objekto įgyvendinimui reikalingas techninis projektas, būtina įvertinti ar yra parengtas teritorijos topografinis pagrindas, nes nuo to tiesiogiai priklauso techninio projekto vertė, jei valstybinės institucijos iniciatyva yra rengiamas susijusios trasos techninis projektas, privatus subjektas gali buti projekto sprendiniuose. Už įgyvendinimą atsakingas vykdytojas – privatus subjektas. Einamąją priežiūrą vykdo ir administruoja privatus subjektas. Pagal Nacionalinių vandens turizmo trasų specialiojo plano planavimo programa vandens turizmo trasos - tai suplanuoti aktyvaus poilsio vandens turizmo maršrutai ir juose esanti viešoji turizmo infrastruktūra keliauti plaukiojimo priemonėmis, pagal galimybes lankant turistinius objektus. Planavimo objektą sudaro – vidaus hidrografinis tinklas, apsistojimo vietos (trasoje), trasos ženklai 120
(nuorodos), lankytini objektai bei nakvynės infrastruktūra, privažiavimai, natūralios ir dirbtinės kliūtys trasoje. Projektuojant trasą reikia suplanuoti vandens turizmo infrastruktūros objektus (apsistojimo vietas) – kempingus, stovyklavietes, poilsiavietes ir atokvėpio vietas. Vandens turizmo trasą sudaro: turistinės vandens trasos bei viešoji turizmo infrastruktūra įtakos zonoje (1 km nuo kranto linijos). Įtakos zona, remiantis esamos būklės analizės preliminariais rezultatais ir eksperimentiniais tyrimais, laikoma teritorija, apimanti po viena kilometrą į abi puses nuo upės vagos. Tačiau ši teritorija ypač svarbi tik dėl to, kad ji plaukiant vandens turizmo priemonėmis yra pėsčiomis pasiekiama nuo trasos. Dėl šios priežasties Nacionaliniame specialiajame plane į trasų infrastruktūros įtakos zona yra įtraukti lankytini gamtos ir kultūros paveldo objektai, kurie suteikia trasoms daugiau patrauklumo. Įrengiant vandens turizmo trasų infrastruktūrą trasos zonoje rekomenduojama gamtos ir kultūros paveldo objektu valdytojams lankytinus kultūros paveldo objektus pritaikyti lankymui. Poilsio ir nakvynės vietų įrengimas rekomenduojamas kas 10 km. Esminis, pats svarbiausias, bet pigiausiai įgyvendinamas veiklos aspektas vandens turizmo trasų plėtroje yra vandens turizmo informacijos sistema, kurią turėtų sudaryti trasų ženklinimas vietovėje ir analogiškai trasu ženklinimas informacinėje medžiagoje. Trasoms ženklinti vietovėje siūlomi du budai: trasų kilometražo ženklinimas (panašus principas naudojamas automobiliu keliuose) arba patrauklių turistinių objektų trasoje ženklinimas. Siūlomų priemonių įgyvendinimas turi buti vykdomas, naudojant Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšas ir ES struktūrinių fondu lėšas bei kitus finansavimo šaltinius. Atsižvelgiant į tai, kad rengiant šį investicijų prioriteto pasiūlymą nebuvo atliekamas strateginio pasekmių aplinkai vertinimas, specialiojo plano pagrindinės viešosios turizmo infrastruktūros vystymo ir erdvinio organizavimo priemonės turi atitikti šiuos reikalavimus: . numatomu įrengti stovyklaviečių ar kempingu plotai turi neviršyti 1,0 ha; . įrengiamu automobiliu stovėjimo vietų (aikštelių) plotas neturi buti didesnis kaip 0,5 ha; Atokvėpio vieta naudojama kaip turistų trumpalaikio poilsio vieta, nakvynė šioje teritorijoje nerekomenduojama dėl minimalios infrastruktūros. Joje numatyta būtina įranga: suolai, stalai, informaciniai stendai. Preliminari įrengimo kaina siekia 30 000 Lt. Minimalaus lygio siūloma 4 vietų stovyklavietė, vidutinio lygio - 8 vietų stovyklavietė, aukšto lygio – tai 14–20 vietų stovyklavietė. Toliau analizuojami tik stovyklaviečių įrengimo kaštai, kadangi jų įrengimas lyginant su atokvėpio vietomis ir poilsiavietėmis yra brangiausias. Minimalaus dydžio stovyklavietė, yra skirta 4 palapinėms, po 50 kv. m., su žvyruotu privažiavimu automobiliniu transportu, naudojama kaip turistu kelionės tarpinio sustojimo vieta. Joje numatyta būtina įranga: aikštelės palapinėms ir veja, keturios laužavietės, šiukšlių konteineris ir biotualetas, lieptas, informacinis stendas. Informaciniuose stenduose pateikti informacija apie vandens turizmo trasas, infrastruktūra, dirbtines bei natūralias kliūtis ir lankytinus gamtos ir kultūros paveldo objektus bei jų pasiekiamumą. Preliminari įrengimo kaina siekia 70 000 Lt. Vidutinio dydžio stovyklavietėje yra suprojektuotas patogus asfaltbetonio dangos privažiavimas, stovyklavietė yra skirta 4 – 5 palapinėms (po 50 kv. m.), su lauko baldais, paplūdimiu, biotualetu, šiukšlių surinkimu, pavėsinėmis. Tokios stovyklavietės galėtu buti įrengiamos greta vandens turizmo trasų, kur ypač reikalingas patogus privažiavimas, atsivežant baidares ir kt. plaukimo priemones. Todėl papildomai numatyta įrengti asfaltbetonio dangos privažiavimą su automobiliu stovėjimo aikštele. Preliminari įrengimo kaina apie 150.000 Lt. Maksimalaus dydžio stovyklavietė yra skirta ne tik keliaujantiems turistams, bet ir kitiems lankytojams, mėgstantiems poilsį prie vandens kur gali apsistoti iki 14–20 poilsiautojų ar turistų. Tokio tipo poilsiavietėje yra teikiamos aktyvaus poilsio priemonių nuomos paslaugos, yra įrengtos sporto aikštelės, automobilių stovėjimo aikštelės, žvyruoti takai, tualetai bei dušai, vietiniais vandentiekio tinklas su buitinių nuotekų valymo įrenginiais. Preliminari įrengimo kaina apie 500.000 Lt. Kempingas, taip pat turi buti teikiamos aktyvaus laisvalaikio priemonių nuomos paslaugomis, įrengtos sporto aikštelės, automobilių stovėjimo aikštelės, žvyruoti takai, poilsio namelis (iki 200 m2) su tualetais bei dušais, teritorijos apšvietimu, vietiniais vandentiekio tinklais ir buitiniu nuotekų
121 valymo įrenginiais. Būtina papildoma įranga: aikštelės palapinėms, laužavietės, griliai, šiukšlių surinkimas ir biotualetai, lieptai, informacinis stendas. Preliminari įrengimo kaina apie 1.000.000 Lt.11 Būtina pažymėti, kad visose nakvynės vietose sanitarinių-higieninių sąlygų kokybei užtikrinti yra numatoma įrengti biotualetus. Tačiau vis augant turizmo ir renginių plėtrai šią paslaugų dalį rekomenduojame perduoti privačioms įstaigoms, juolab, kad ir jų nuolatinė priežiūra nėra nei savivaldybių, nei saugomų teritorijų administracijų veiklos dalis. Sustojimo ir nakvynės vietų turizmo trasoje pasiekiamumo klausimai turi buti sprendžiami projektavimo stadijoje, todėl šiame specialiajame plane apsiribota tipiniais projektais. Automobilių stovėjimo vietos (aikštelės) gali buti įrenginėjamos įvairiais budais: žolės dangos, žvyruotos dangos, asfaltbetonio dangos. Automobilių stovėjimo aikštelių dydis turi buti derinamas techninio projekto rengimo metu, prisitaikant prie kraštovaizdžio ir nedarant žalos aplinkai. Rekonstruojant automobiliu stovėjimo vietas gali buti gerinama infrastruktūra, t.y. gerinama danga, statomi nurodomieji ženklai, turistiniai stendai ir pan.
6.4. Utenos regiono kurortinių paslaugų infrastruktūrinių kompleksų prioritetas Rytų Aukštaitijos regionas turi išskirtinį bruožą Lietuvos turizmo rinkos kontekste. Tai yra net trys kurortinės vietovės, - Anykščiai, Zarasai ir Ignalina (kartu su Palūše ir Strigailiškiu). Kryptinga investicija į kurortinių vietovių plėtrą būtų efektyvus, atsižvelgiant į Europos ir Baltijos regiono turizmo, kurortų turizmo rinkos konkurencines sąlygas, ir kuriant turistini Rytų Aukštaitijos regioną, kaip konkurencinę kurortinių vietovių destinaciją, ypatingą savo rekreacinėmis galimybėmis. Tokio pobūdžio strategijos tarptautinėje praktikoje vadinamos anglišku terminu „amenity strategy“ - „patogumų/malonumų strategija“. Šis terminas vartojamas apibūdinti įvairius gamtinius ir dirbtinius rekreacinius išteklius, kurie leidžia teikti rekreacines paslaugas, jas plėsti ir, tuo pačiu, padidina rekreacinių arealų komercinę vertę. Kurortinių vietovių rekreacinių išteklių panaudojimo ir plėtros strategijos ekonominė esmė – efektyviau panaudoti jau esamus rekreacinius išteklius, kurti naujus ir per šį procesą susigrąžinti įdėtas investicijas bei gauti pelną. Kurortinės vietovės patrauklumą ir plėtros sėkmę užtikrinantis faktorius, greta natūralios gamtinės aplinkos yra paslaugų ir turizmo produktų gausa ir kokybė. Absoliuti dauguma šiuolaikinių pasaulio turizmo vietovių vystosi, konkuruoja ir savo ūkinės veiklos rezultatų pasiekia būtent plėtodami paslaugų asortimentą ir kokybę. Net ne paslaugų kainų brangumas ar pigumas tampa svarbiausiu konkurencingumo faktoriumi, o būtent paslaugų asortimentas, kokybė ir, be abejo, kainų adekvatumas kokybei. Kaip išankstinė sąlyga planuojant kryptingas investicijas į regiono kurortinių vietovių plėtrą Rytų Aukštaitijoje būtina kooperacija tarp nacionalinės, regioninės valdžios, nevyriausybinių organizacijų ir vietinės bendruomenės bei verslo atstovų. Kurortinių vietovių turizmo stiprinimas įmanomas tik įtraukiant ir bendradarbiaujant su kuo daugiau valdžios institucijų, vietinių gyventojų, ir kitų suinteresuotų šalių. Taip pat būtina visų šalių sąmoningumas saugojant ir turtinant universalias regiono vertybes. Būtina vieninga ir tikslinga regiono kurortinių vietovių turizmo strategija. Regiono kurortinėse vietovėse gausu turizmui aktualių išteklių, bet juos būtina integruoti kuriant specialius regiono kurortinių vietovių turizmo produktus, apimančius ryškiausius kiekvienos kurortinės vietovės rekreacinių veiklų sektorius. Būtent trijų kurortinių vietovių turizmo produktų kūrimas ir pardavimas galėtų tapti faktoriumi, formuojančiu regiono turizmo ūkį. Šiuo metu išteklių, turinčių vertę tarptautinėms turizmo rinkoms regiono kurortinėse vietovėse nėra, o paslaugų visuma palanki trumpalaikiams lankytojams. Todėl siekiant pritraukti didesnius turistų srautus, būtina sukurti ir plėtoti išskirtines turizmo paslaugas ir infrastruktūrą.
11Nacionalinių vandens turizmo trasų specialusis planas. Patvirtintas Ūkio ministro 2009 m. vasario 23 d. įsakymu Nr. 4-67 "Dėl nacionalinių vandens turizmo trasų specialiojo plano patvirtinimo" 122
Ignalinos, Strigailiškio ir Palūšės kurortinėje vietovėje Žiemos Sporto centras yra išskirtinis Lietuvoje ir tuo ypatingai svarbus regiono turizmo plėtros perspektyvoms. Tai ne tik labai patrauklus turizmo požiūriu traukos centras, bet unikalus infrastruktūros kompleksas profesionaliam sportui. Rekomenduotina rimtai planuoti ir spręsti Žiemos Sporto centro paslaugų plėtrą, jo sąryšį su likusia Ignalinos, Strigailiškio ir Palūšės paslaugų infrastruktūrą, protingai atskiriant ir paskirstant profesionalaus sporto interesus ir aktyvaus laisvalaikio turistų poreikius. Būtina spręsti Žiemos Sporto centro svečių automobilių statymo, klausimus, plėsti turizmo infrastruktūrą, užtikrinant, kad turistų srautai netrikdytų vietinių žmonių gyvenimo. Siekiant būti konkurencingiems, tiek Lietuvos, tiek aplinkinių regionų mastu, Žiemos Sporto centrui ateityje būtina investuoti į papildomų paslaugų apimtis ir kokybę (apgyvendinimo, maitinimo ir pan.), turistų srautų valdymo priemones ir marketingą. Be abejonės, šiandien tai geriausiai įrengiamas, bene efektyviausias ir perspektyviausias turizmo traukos centras Ignalinos, Strigailiškio ir Palūšės kurortinėje vietovėje. Artimiausiu metu tai bus pirmoji kalnų ir distancinio slidinėjimo bazė Lietuvoje, atitinkanti tarptautinius reikalavimus ir pritaikyta rengti ne tik nacionalines, bet ir aukštesnio lygio varžybas. Ypatingas šio komplekso išskirtinumas regione tai kompleksinių paslaugų teikimas žiemą ir ištįsus metus. Atvykusieji į žiemos Sporto centrą kelioms dienoms gali apsistoti greta esančiame viešbutyje ar poilsiui skirtuose kotedžuose, viešbutyje veikia kavinė baras. Pastatytas modernus varžybų aptarnavimo pastatas, kuriame yra 16 slidžių paruošimo patalpų, įrengtos konferencijų ir teisėjų salės, dopingo kontrolės, persirengimo patalpos, atletinės gimnastikos salė, pirčių kompleksas. Sportininkų startai ir finišai bus fiksuojami iš vadinamos VIP patalpos, kur įsikurs teisėjų sekretoriatas. Ūkinės dalies patalpose bus laikomo slidinėjimo trasų darymo technika ir sniego gaminimo mašinoms. Komplekse beveik baigta naujoji šaudykla, kol kas joje trūksta šiuolaikinės įrangos. Planuojama įsigyti 30 skydų, įranga atitiks tarptautinių varžybų standartus. Senoji šaudykla liks kaip atsarginė. Palei slidinėjimo trasas bus išvedžiota sniego gaminimo sistema, todėl trasą bus galima paruošti net esant besniegei žiemai. Nors erdvė gana ribota, aplink pagrindinį stadioną numatomos pristatomos tribūnos žiūrovams. Liko nupirkti įrangą, atnaujinti trasas riedutininkams, baigti montuoti apšvietimą. Bendra Lietuvos žiemos sporto centro Ignalinoje plėtros ir modernizavimo projekto vertė – 8,5 mln. Lt, iš jų 5,4 mln. litų skirti iš ES 2007–2013 m. struktūrinių fondų pagal Sanglaudos skatinimo veiksmų programą. Likusios lėšos gautos pagal valstybės investicijų programą. Gretimas investicinis projektas Ignalinoje, -balneologinio gydymo infrastruktūros sukūrimo Ignalinos miesto ligoninėje numato 200-300 vietų balneologinio gydymo ir sveikatinimo centro sukūrimą. Ignalina turi mineralinių vandenų išteklius, rekreacinių želdinių ir vandens telkinių, sveikatai palankų mikroklimatą, ir atitinkama gamtinių veiksnių naudojimo sveikatinimo reikmėms infrastruktūrą. Viena iš perspektyvių investicinių krypčių Ignalinoje yra Panaudoti turimus mineralinių vandenų išteklius teikti balneologinio kurortinio gydymo paslaugas. Sukūrus balneologinio gydymo, sveikatinimo paslaugas Ignalinos ligoninėje būtų suformuotas reikalaujamas kurortinio gydymo, sveikatinimo įstaigų, teikiančių kurortinio gydymo ir sveikatinimo paslaugas bei turinčių nuolatinį medicininį personalą, tinklas, susidarantis iš Ignalinos ligoninės ir Sporto ir pramogų SPA centro įstaigų. Atlikus projekto finansinį paskaičiavimą, buvo nustatyta, kad balneologinės gydyklos projektas finansiškai gyvybingas visais atvejais, kurį finansavimo modelį bepasirinktų savivaldybė. Projektas atsipirktų per 4 – 5 metus, banko paskolos atveju atsiperkamumas galėtų pailgėti iki 7 – 8 m. Panaudojant ES paramą projektą galimą būtų plėsti, nes atsiperkamumas dar labiau sumažėtų. Zarasų kurortinėje vietovėje natūralūs vandens telkiniai–pati didžiausia Zarasų miesto kraštovaizdžio vertybė. Miesto teritorijoje yra 7 natūralūs ir 1 dirbtinis vandens telkinys. Visų Zarasų mieste esančių turistų traukos vietų vystymas yra koordinuojamas kaip bendro Zarasų aktyvaus pažintinio turizmo planuojamo komplekso sudėtinės dalys, nustatant specifines funkcijas ir kuriant unikalias paslaugas. Zarasų turizmo plėtros sėkmę nulems būtent kompleksinė teritorijų išvystymo kokybė. Dalis objektų jau dabar sujungti pažintiniais takais, bendra informacine sistema ir tampa aktyvaus turizmo ašimis: įrengtas 1,4 km pėsčiųjų-dviračių takas Zaraso ežero pakrantėje susietas su rekonstruotomis Bukonto, K. Būgos gatvėmis, apžvalgos ratu, prieplaukų sistema, nuomos punktais. Patraukliam turizmo paslaugų kompleksui šioje miesto dalyje užbaigti būtina įrengti Didžiosios salos rekreacinį kompleksą, savo specifinėmis paslaugomis pritrauksiantį poilsiautojus iš kitų šalies ar
123 užsienio regionų, ypač iš 25 km atstumu esančio Latvijos Daugpilio miesto, o kartu papildysianti jau suformuotą Zarasų krašto turizmo paslaugų paketą. Suplanuota lankytojų centro pastato statyba, kuriame numatoma įrengti informacijos centrą, medicinos punktą, kavinę, WC su dušais, turistinio ir poilsiui skirto inventoriaus nuomos punktas, patalpos gelbėtojams, įskaitant aplinkos sutvarkymą. Numatoma, kad sukurta infrastruktūra - vandens turizmo centras, salos teritorija vasarą bus kaip baidarių, valčių maršrutų centras, o užšalęs ežeras žiemos metu bus naudojamos lygumų ir įkalnės slalomo trasų slidėms, čiuožyklai, kitoms turizmo paslaugoms, pvz., pasivažinėjimui aerorogėmis ant užšalusio ledo, todėl atvykstantiems turistams bus siūlomas patrauklus žiemos pramogų kompleksas.( Projektas įgyvendinimas, projekto vykdytojas Zarasų rajono savivaldybės administracija, sutartis pasirašyta 2013.05.21 Prašoma lėšų suma: 1 686 509 Lt; Skirtas finansavimas; 1 590 322 Lt. Zaraso ežero Didžiojoje saloje numatoma sukurti kompleksinę aktyvaus poilsio infrastruktūrą - šiuolaikinius standartus atitinkantį paplūdimį ir vandens turizmo centrą. Įgyvendinus projektą bus atnaujintas pagrindinis Zarasų miesto paplūdimys, įrengta „cableway“ vandens slidžių ir vandenlenčių lynų trasa, ištisus metus vandens turizmo centro pastate veiks kavinė, vandens pramogų įrangos nuomos punktas. Vandens turizmo infrastruktūra sudarys sąlygas išnaudoti unikalią Zarasų padėtį (iš vakarų ir pietų pusės miestą supa ežerai, dalis kurių susijungia į vieną sistemą) ir praplėsti vandens turizmo paslaugų spektrą (turistiniai apžvalginiai laiveliai, nardymo ar povandeninio orientavimosi turai, baidarių maršrutai iki Dauguvos Laukesos upe ir kt.). (Bendra projekto vertė 5741851 Lt. Projektui skirtas finansavimas 3928000 Lt, iš jo ES dalis 3928000 Lt.) Anykščių kurortinėje vietovėje Kalitos kalno lankytojų aptarnavimo komplekso plėtros investicinis objektas apima viešbučių komplekso įrengimą, įskaitant reikalingą transporto infrastruktūrą (apatinėje terasoje). Numatyta, kad galima įrengti 150-260 viešbučių kambarių. Planuojama viešbučių kategorija 3* (planuojamoje teritorijoje, esančioje tarp Kalno, J. Biliūno, Janydžių gatvių). Kalitos kalnas yra patrauklioje geografiniu požiūriu vietoje (pačiame mieste) ir turi didelį rekreacinį potencialą. Šiuo metu sukurta infrastruktūra pritraukia lankytojų srautus tiek vasarą, tiek žiemą. Siekiant didinti objekto patrauklumą ir mažinti sezoniškumo įtaką, yra būtinos papildomos turizmo paslaugos ir produktai: apgyvendinimo, maitinimo, pramogų. Atsižvelgiant į planuojamą komplekso plėtrą, būtina užtikrinti turistų srautų valdymo priemones: reikalingą lankytojų aptarnavimo infrastruktūrą (lankytojų centrą, kuriame būtų rūbinė, turizmo informacija, inventoriaus nuoma, sanitarinės patalpos, kavinė, bilietų pardavimas), informacinį ženklinimą, automobilių stovėjimo aikšteles. Numatytoje teritorijoje šiuo metu sklypai nuosavybės teise priklauso Anykščių rajono savivaldybei ir yra perduoti pagal panaudos sutartį VšĮ Anykščių turizmo informacijos centrui, kuriam priskirtos komplekso išvystymo ir operatoriaus funkcijos. Atsižvelgiant į tai, kad siūloma koncepcija apima tiek viešųjų, tiek privačių turizmo paslaugų teikimą, manome, kad Anykščių rajono savivaldybė turėtų išnaudoti viešojo ir privataus bendradarbiavimo galimybes, sukurdama patrauklų turizmo paslaugų kompleksą. Anykščių rajono savivaldybės funkcijos ir/arba VšĮ Anykščių turizmo informacijos centro funkcijos įgyvendinant projektą būtų: įrengti inžinerinę infrastruktūrą, pritraukti privačius investuotojus, kurie išvystytų viešbučių kompleksą ir parką, atsižvelgdami į patvirtintą koncepciją, įrengti lankytojų centrą, įrengti automobilių stovėjimo aikšteles, užtikrinti viešosios infrastruktūros priežiūrą, vykdyti slidinėjimo ir vasaros rogučių trasų operatoriaus veiklą. Privačių investuotojų funkcijos įgyvendinant projektą būtų parengti viešbučių komplekso techninį projektą, užtikrinti reikiamą finansavimą kompleksui išvystyti, pastatyti ir įrengti kompleksą, teikiantį apgyvendinimo, maitinimo paslaugas, papildomas, vykdyti viešbučių komplekso operatoriaus veiklą. Galimi dvi projekto įgyvendinimo sprendinių alternatyvos. A alternatyva: Kalitos kalno lankytojų aptarnavimo kompleksas. Žemės nuosavybė – valstybinė. Teritorijos plotas - 27817 m2. Teritorijoje yra mūriniai privatūs garažai, kuriuos reikėtų išpirkti iš gyventojų arba paskatinti gyventojus įrengti privačią automobilių stovėjimo aikštelę ir privatų lankytojų aptarnavimo kompleksą (maitinimo įstaigas, parduotuves, viešbutį); B alternatyva: Kalitos kalno lankytojų aptarnavimo kompleksas. Privati žemės nuosavybė. Planuotas ūkininkų turgelis ir automobilių laikymo aikštelė. Plotas – 11796 m2 . Šiuo metu nenaudojami pagal numatytą paskirtį. Greta sklypo yra parduotuvė. 124
Sklypą reikėtų išpirkti iš savininkų arba paskatinti įrengti privačią aikštelę ir privatų lankytojų aptarnavimo kompleksą (maitinimo įstaigas, parduotuves, viešbutį). Viršutinėje terasoje automobilių stovėjimo aikštelės (Kalno g.) įrengti ir eksploatuoti gali tiek Anykščių rajono savivaldybė ir/arba VšĮ Anykščių turizmo informacijos centras, tiek privatūs investuotojai. Privatus investuotojas gali būti pritrauktas šiais koncesijos pagrindais, t.y. Anykščių rajono savivaldybė/VšĮ Anykščių turizmo informacijos centras suteiktų teisę privačiam investuotojui vykdyti viešbučio komplekso išvystymo darbus, o įrengus kompleksą – vykdyti apgyvendinimo, maitinimo ir kitas veiklas. Todėl visa veiklos rizika būtų perduota privačiam investuotojui, tačiau Anykščių rajono savivaldybė pagal koncesijos sutartį turėtų teisę kontroliuoti, kaip yra laikomasi pirminės koncepcijos. Kadangi viešosios paslaugos viešbučio komplekse nebūtų teikiamos, o Anykščių rajono savivaldybė neprisiimtų jokios veiklos rizikos, koncesijos mokestis būtų netikslingas, t.y. koncesininko pajamas sudarytų tik pajamos iš vykdomos veiklos. Kitas santykių su privačiu investuotoju būdas, - ilgalaikė žemės nuoma, t.y. Anykščių rajono savivaldybė/VšĮ Anykščių turizmo informacijos centras paruošusi sklypą (įrengusi reikalingą inžinerinę infrastruktūrą), išnuomotų jį ilgalaikiam investuotojui už tam tikrą fiksuotą metinį žemės nuomos mokestį. Pagal Kalitos kalno detalųjį planą, parengtą 2008 m., Kalitos kalno rekreacinėje zonoje yra suformuoti 7 sklypai tarp Kalno, J.Biliūno ir Janydžių g., bendras sklypų plotas – 102922 m2. Teritorijoje yra įrengta slidinėjimo trasa ir 3 keltuvai, vasaros rogučių trasa. Kalno viršuje įrengti laikini statiniai inventoriaus nuomai, bilietų pardavimui, sandėliavimui, tualetai. Kalno viršuje yra automobilių stovėjimo aikštelė, tačiau gali stovėti ne daugiau kaip 15 automobilių vienu metu. Viso pramogų komplekso įrengimas nulemtų didelių Anykščių rajono savivaldybės investicijų poreikį, šiuo metu planai atidėti neribotam laikui. Gautas finansavimas įrengti lankytojų centro, cokolinį aukštą, daro ši projektą aktualiu tęstinumui. Itin aktualus automobilių stovėjimo vietų įrengimas, viešosios inžinerinės infrastruktūros sutvarkymas, siekiant pritraukti privačius investuotojus viešbučių komplekso statybai. Aktualiausia problema – automobilių stovėjimo aikštelės įrengimas. Pagal parengtą detalųjį planą automobilių stovėjimo aikštelėms kalno viršuje yra skirta nedaug vietos (iš viso 49 vietos). Vadinasi, vienu metu gali pramogauti apie 200 turistų. Įrengus lankytojų centrą, maitinimo įstaigas, viešbučius, automobilių stovėjimo vietų trūkumas bus ribojantis veiksnys augti turistų skaičiui. Kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad Kalitos kalnas yra netoli miesto centro, vertėtų svarstyti variantus įrengti didelę automobilių stovėjimo aikštelę su lankytojų centru, kuri aptarnautų ne tik į Kalitos pramogų parką atvykusius turistus, bet visus miesto svečius. Šiuo atveju būtų išsprendžiama turistų, atvykstančių automobiliais ir autobusais, srautų valdymo problema. Šiame etape nėra vertinamos galimos investicijos visam Kalitos pramogų komplekso išvystymui pagal numatytą detalųjį planą. Vertinant investicijas, įvertintos išlaidos pastatų išpirkimui, inžinerinės infrastruktūros įrengimui, techninių projektų parengimui bei techninei priežiūrai, tačiau nėra įvertintos rinkodaros išlaidos privačių investuotojų pritraukimui, turint omenyje, kad šios išlaidos bus bendros net keliems planuojamiems objektams. Preliminariu vertinimu, investicijos į infrastruktūros sutvarkymą ir sklypų parengimą investuotojams turėtų sudaryti nuo 1,07 iki 2,14 mln. Lt (su PVM). Atsižvelgiant į ekonominę situaciją ir Anykščių rajono savivaldybės biudžeto galimybes, numatoma, kad darbai gali būti baigti iki 2018 m, tačiau tai priklauso nuo to, kuris variantas būtų pasirinktas. Jau 2014 m. Anykščių rajono savivaldybė turėtų paruošti inžinerinę infrastruktūrą apatinėje terasoje ir pradėti privataus investuotojo paiešką.
6.5. Utenos regiono turizmo plėtros kryptingo investavimo alternatyvos . Atsižvelgiant į regiono gamtinį, kultūrinį ir infrastruktūrinį potencialą leidžianti efektyviai plėtoti aktyvaus poilsio turizmą, ekoturizmą, kaimo turizmą; . Atsižvelgiant į dviejų magistralinių kelių, kertančių regioną ir sudarančių palankias galimybes atvykti automobilių transportų;
125
. Atsižvelgiant į regione esanti gausių vandens turizmo kelių ir patrauklių dviračių maršrutų faktorių. . Atsižvelgiant į kritinį poreikį kurti ir puoselėti turistinio regiono įvaizdį, kurti modernia turizmo informacijos sklaidos sistemą; . Atsižvelgiant į siūlomų plėtros prioritetų tamprias sąsajas, užtikrinsiančias tvarią ir tolygią turizmo plėtrą, apimančią visas regionui aktualius turizmo rūšis ir sukuriančias prielaidas kurti regioninio masto turizmo produktus;
Siūlomos trys kryptingo investavimo į regiono turizmo plėtra alternatyvos. Visose alternatyvose skaičiuojamos investicijos pagal visus tris regiono plėtros prioritetus.
Pirmoji alternatyva numato investicijas pagal: . Utenos regiono turizmo informacijos sistemos prioritetą– Turizmo informacijos ir integruotos komunikacijos sistemos sukūrimas . Utenos regiono turizmo trasų prioritetą – Turizmo trasų infrastruktūros sukūrimas regione įrengiant rajonų bendruose ir specialiuose planuose numatytas lokalias turizmo trasas; . Utenos regiono kurortinių paslaugų infrastruktūrinių kompleksų prioritetą,– Turizmo paslaugų komplekso objektų įrengimas regiono kurortinėse vietovėse formuojant ištįsą Rytų Aukštaitijos kurortinių paslaugų potencialą;
Antroji alternatyva numato investicijas pagal: . Utenos regiono turizmo informacijos sistemos prioritetą – Turizmo informacijos ir integruotos komunikacijos sistemos sukūrimas . Utenos regiono turizmo trasų prioritetą – Turizmo trasų infrastruktūros sukūrimas regione įrengiant racionaliuose ir regiono planavimo dokumentuose numatytas regioninio lygmens turizmo trasas; . Utenos regiono kurortinių paslaugų infrastruktūrinių kompleksų prioritetą, - Turizmo paslaugų komplekso objektų įrengimas regiono kurortinėse vietovėse formuojant ištįsą Rytų Aukštaitijos kurortinių paslaugų potencialą;
Trečioji alternatyva numato investicijas pagal: . Utenos regiono turizmo informacijos sistemos prioritetą – Turizmo informacijos ir integruotos komunikacijos sistemos sukūrimas . Utenos regiono turizmo trasų prioritetą – Turizmo trasų infrastruktūros sukūrimas regione įrengiant racionaliuose, regiono bei rajonų bendruose ir specialiuose planuose numatytas lokalias bei regioninio lygmens turizmo trasas; . Utenos regiono kurortinių paslaugų infrastruktūrinių kompleksų prioritetą, - Turizmo paslaugų komplekso objektų įrengimas regiono kurortinėse vietovėse formuojant ištįsą Rytų Aukštaitijos kurortinių paslaugų potencialą;
Prioritetų aprašymuose Utenos regiono turizmo informacijos sistemos prioritetas ir Utenos regiono kurortinių paslaugų infrastruktūrinių kompleksų prioritetas įvertinus esamą situaciją nagrinėjami neskirstant jų į alternatyvius sprendinius. Antrasis, -Utenos regiono turizmo trasų prioritetas nagrinėjamas kai skirstytinas į sprendinius įrengiant arba lokalias turizmo trasas, numatytas savivaldybių detaliuose ir specialiuose planuose (žr. 2.6.3), arba įrengiant regioninio lygmens trasas, numatytas nacionaliniuose ir Utenos regiono planuose (žr. 2.6.3), arba įrengiant visų lygių turizmo trasas.
126
VII. FINANSINĖ IR EKONOMINĖ-SOCIALINĖ ANALIZĖ
Galimybių studijos finansinės ir ekonominės-socialinės naudos analizė parengta taikant ES struktūrinių fondų lėšomis finansuojamų viešojo sektoriaus investicinių projektų rengimo metodika bei vadovaujantis Europos Komisijos parengtu dokumentu Nr. 4 „Ekonominės naudos analizės atlikimo metodikos gairės“ (angl. Guidance on the methodology for carrying out cost-benefit analysis, working document No. 4).
7.1. Projekto įgyvendinimo alternatyvų identifikavimas Skyriuje „Utenos regiono turizmo plėtros iki 2020 m. Strateginės kryptys ir jų įgyvendinimo prioritetai“ buvo nustatyti Utenos regiono turizmo plėtros prioritetai. Išskiriama 4 Utenos regiono turizmo plėtros prioritetai (Žr. Pav. 44).
TURIZMO PLĖTROS PRIORITETAI
I PRIORITETAS II PRIORITETAS III PRIORITETAS
Inovatyvios integruotos Kurortinių vietovių aktyvaus komunikacijos sistemos Turistinių trasų sistemos sukūrimas poilsio infrastruktūros plėtra sukūrimas ir plėtra
916.000 Lt 153.940.000 Lt 19.155.735 Lt
II.1 Prioritetas II.2 Prioritetas Regiono lygmens Rajonų lygmens turistinių trasų sistema turistinių trasų sistema
102.740.000 Lt 51.200.000 Lt
Pav. 44. Utenos regiono turizmo plėtros prioritetai.
II Sausumos turistinių trasų sistemą prioritetas sudarytas iš dviejų dalių: „Regiono lygmens sausumos turistinių trasų sistema“ ir „Rajonų lygmens (lokalinė) sausumos turistinių trasų sistema“. Atitinkamai identifikavus visus Utenos regiono plėtros prioritetus ir apskaičiavus šių prioritetų biudžetus vėliau sudaromos investicijų alternatyvos, kurios remiasi 6.5 skyriaus „Utenos regiono turizmo plėtros kryptingo investavimo alternatyvos“ informacija. Investavimo Alternatyva A1 yra suformuojama iš I Prioriteto, II.2 Prioriteto ir III Prioriteto biudžetų. Atitinkamai investavimo Alternatyva A2 yra suformuojama iš I Prioriteto, II.1 Prioriteto ir III Prioriteto biudžetų, o Alternatyva A3 yra suformuojama iš I Prioriteto, II.1 Prioriteto, II.2 Prioriteto ir III Prioriteto biudžetų. Atsižvelgiant į alternatyvų formavimo prielaidas buvo apskaičiuotas kiekvienos alternatyvos įgyvendinimo biudžetas (žr. Pav. 45). Sekančiuose skyriuose pateikiami skaičiavimai atskirai kiekvienai projekto įgyvendinimo alternatyvai. Anksčiau aprašytos alternatyvos atitinkamai yra vadinamos: „Žemo investavimo intensyvumo“ – Alternatyva A1, „Vidutinio investavimo intensyvumo“ – Alternatyva A2, o alternatyva „Aukšto investavimo intensyvumo“ – Alternatyva A3.
127
INVESTICIJŲ Į TURIZMO PLĖTRĄ ALTERNATYVOS
ALTERNATYVA A1 ALTERNATYVA A2 ALTERNATYVA A3
Žemo investavimo Vidutinio investavimo Aukšto investavimo intensyvumo intensyvumo intensyvumo
71.271.735 Lt 122.811.735 Lt 174.011.735 Lt
I Prioritetas I Prioritetas II.1 Prioritetas I Prioritetas II.1 Prioritetas 916.000 Lt 916.000 Lt 102.740.000 Lt 916.000 Lt 102.740.000 Lt
III Prioritetas II.2 Prioritetas III Prioritetas III Prioritetas II.2 Prioritetas 19.155.735 Lt 51.200.000 Lt 19.155.735 Lt 19.155.735 Lt 51.200.000 Lt
Pav. 45. Investavimo į turizmo plėtrą alternatyvos.
Atsižvelgiant į alternatyvų aprašuose suformuotas įgyvendinimo prielaidas, toliau yra analizuojama šių alternatyvų įgyvendinimo ekonominis-socialinis poveikis regiono plėtrai. Siekiant įvertinti nagrinėjamų alternatyvų finansinį ir ekonominį efektą bei vadovaujantis metodika, pasirinktų alternatyvų finansiniai rezultatai atsiradęs įgyvendintinų alternatyvų dėka yra lyginami su alternatyva kuomet projektas nėra įgyvendinamas ir organizacija veikia kaip įprasta t.y. skaičiuojant finansinius rodiklius, vertinamas nagrinėjamų alternatyvų ekonominių-socialinių rodiklių pokytis lyginant su alternatyva kuomet nebūtų investuojama į regiono turizmo plėtrą.
7.2. Vertinami finansiniai rodikliai Finansinė analizė atliekama nagrinėjant finansinius projekto įgyvendinimo alternatyvų pinigų srautus. Jai atlikti naudojamas pinigų srautų metodas: projekto išlaidos (investicijos, veiklos sąnaudos, mokesčiai ir pan.) suprantamos kaip neigiami pinigų srautai, o projekto įplaukos (finansavimas, veiklos pajamos, investicijų likutinė vertė, ir pan.) – kaip teigiami pinigų srautai. Finansiniams rodikliams apskaičiuoti viso ataskaitinio laikotarpio grynųjų pinigų srautai diskontuojami.
. Grynoji dabartinė vertė (GDV); Per projekto vertinimo laikotarpį visos diskontuotos ir susumuotos naudos (dabartinės finansinės naudos vertės) bei diskontuotų ir susumuotų kaštų (dabartinės finansinių kaštų vertės) skirtumas. Projektas laikomas atsiperkančiu, jei jo GDV yra teigiama. Projekto GDV parodo projekto absoliutų efektą, atsižvelgiant į laiko veiksnį per projekto gyvavimo laikotarpį. GDV skaičiuojamas atitinkamai finansiniam grynajam projekto srautui (neįvertinant ekonominės (socialinės) naudos) ir ekonominiam (socialiniam) grynajam projekto srautui (įvertinant ekonominę (socialinę) naudą). . Vidinė grąžos norma (VGN); Tokia diskonto norma, kurią taikant, per visą projekto vertinimo laikotarpį duodama projekto nauda prilygsta projekto kaštams, t.y. grynoji dabartinė vertė GDV lygi nuliui. Projektas laikomas atsiperkančiu, jei jo VGN yra didesnė už taikomą diskonto normą. . Naudos ir kaštų santykis (N/K); Piniginiais vienetais įvertintų, diskontuotų ir susumuotų per visą projekto vertinimo laikotarpį naudos ir kaštų santykis (N/K) yra pagrindinis projekto ekonominio įvertinimo kriterijus. Projektas laikomas atsiperkančiu, jei jo N/K yra didesnis už 1, t.y. projekto duodama nauda yra didesnė už kaštus. 128
Finansinių rodiklių skaičiavimo prielaidos: . Projekto vertinimo laikotarpis – 15 metų nuo projekto įgyvendinimo pradžios. Šis terminas pasirinktas vadovaujantis metodikos reikalavimais dėl ataskaitinio laikotarpio turizmo krypties projektams ir įvertinant, kad po esamo investicinio projekto pabaigos praėjus 15 metų bus reikalinga atlikti esminį reinvestavimą į infrastruktūra ir atnaujinti materialinę-techninę bazę; . Finansiniai rodikliai apskaičiuojami diskontuojant grynuosius pinigų srautus 5 proc. finansine diskonto norma; . Ekonominiai rodikliai apskaičiuojami diskontuojant grynuosius pinigų srautus 5,5 proc. socialine diskonto norma;
7.3. Skaičiavimų prielaidos
7.3.1. Investicijų likutinės vertės apskaičiavimas
Atsižvelgiant į „Utenos regiono turizmo plėtros iki 2020 m. strateginės kryptys ir jų įgyvendinimo alternatyvos“ skyriuje suformuotas prielaidas buvo sudarytas alternatyvų biudžetas, kuriuo remiantis vėliau yra skaičiuojami finansiniai ir ekonominiai-socialiniai projekto rezultatai ir rodikliai. I prioriteto atveju, pagrindinį projekto biudžetą sudaro informacinių technologijų kūrimo ir diegimo darbai.
Lentelė 31. I turizmo plėtros prioriteto biudžetas. vnt. Lt/vnt. Iš viso RATI S internetinis tinklapis 106.000 Vartotojų administravimo modulis 1 15.000 15.000 Svetainės medžio administravimo modulis * * * Svetainės meniu administravimo modulis. * * * Kalbų administravimo modulis * * * Objektų kategorijų administravimo modulis * * * Objektų administravimo modulis * * * GIS duomenų administravimo modulis * * * GIS objektų vietos registravimo modulis * * * “Istorijos” administravimo modulis * * * Paieškos indekso generavimo modulis 1 9.000 9.000 Statistikos ir ataskaitų modulis. * * * Naujienų administravimo modulis. * * * Statinės svetainės generavimo modulis. * * * Statinių žemėlapių generavimo modulis 1 9.000 9.000 Dinaminių žemėlapių generavimo modulis 1 9.000 9.000 Mokėjimų modulis 1 5.000 5.000 Rezervavimų modulis 1 15.000 15.000 Rezervavimų ir mokėjimų ataskaitų modulis 1 9.000 9.000 Rezervavimų ir mokėjimų administravimo modulis 1 7.000 7.000 Savitarnos modulius 1 7.000 7.000 Info-kiosko publikavimo modulis 1 7.000 7.000 Sveikinimo pasiuntimo funkcija, kelionių istorijos ir apžvalgos 1 5.000 5.000 Lenta ir pokalbių kambariai, užklausų ir pardavimo duomenų fiksavimas 1 9.000 9.000
RATIS taikomosios programos nešiojamoms elektroninėms laikmenoms 80.000 Dviračių turizmo trasos ir maršrutai regione 1 10.000 10.000 Vandens turizmo trasos ir maršrutai regione 1 10.000 10.000 Autoturizmo maršrutai regione 1 10.000 10.000 Aktyvaus poilsio turizmas regione; 1 10.000 10.000 Kultūrinis turizmas regione; 1 10.000 10.000 Ekologinis turizmas regione; 1 10.000 10.000 129
vnt. Lt/vnt. Iš viso Sveikatingumo turizmas regione; 1 10.000 10.000 Kaimo turizmas regione 1 10.000 10.000
RATIS tradicinio formato leidiniai 130.000 Regiono turizmo maršrutų, trasų ir paslaugų žemėlapis 1.500 20 30.000 Aktyvaus poilsio turizmas regione 1.000 20 20.000 Kaimo turizmas regione 1.000 20 20.000 Kultūrinis turizmas regione 1.000 20 20.000 Ekologinis turizmas regione 1.000 20 20.000 Sveikatingumo turizmas regione 1.000 20 20.000
RATIS kelių, trasų, maršrutų, lankytinų objektų, paslaugų vietų ženklinimo sistema 300.000 Ženklų ir rodyklių 200 500 100.000 Ženklų su 2D kodais 500 400 200.000
RATIS informacijos terminalų tinklas 300.000 Informacijos terminalai 30 10.000 300.000
IŠ VISO 916.000 *Išlaidos sugrupuotos su kitais moduliais
Atitinkamai II prioriteto biudžetas buvo apskaičiuotas remiantis Nacionalinių dviračių trasų, autoturizmo trasų ir vandens turizmo trasų specialiuosiuose planuose pateiktais duomenimis.
Lentelė 32. II prioritetas (II.1): Regiono lygmens sausumos turistinių trasų sistema Susieto kelio Susieto kelio kategorija/ esama danga, Reikalingos Susieto kelio eismo plotis/numatoma sąnaudos mln. Atkarpos pavadinimas Ilgis km Nr./kilometrai intensyvumas danga, plotis .Lt Giedraičiai Giedraičių miestelio žemėje siūloma įrengti aukštelę 0,04 Giedraičiai-Molėtai 23,47 172/28;172/51 Krašto / 404 A 6(9) 0,12 Kazokų miškas Kazokų valstybiniame miške įrengti aikštelę 0,05 Molėtai-Kairionys 3,76 119 Krašto/ 600 A, 3,0 1,13 Kairionys-Balninkai 17,34 2806/0,0;2806/17,4 Raj./ 376 A 6(8) 0,09 Balninkai Balninkuose prie Alaušo ež. siūloma įrengti aikštelę 0,05 Balninkai-Kurkliai 11,94 1201/30,5 Ž, 8 9,55 1,80 1201/14,0 A 6(8) 1,10 6,05 22,0-23,8 3,70 4,60 24,97-31,01 Raj./ 433 A 6(8) 0,10 Kurkliai - Anykščiai 5,50 1201/14,0;1201/8,5 Raj./ 433 A 6(8) 0,03 2,10 1245/0,0;1245/2,1 Raj./73 A 4-5(6) 0,01 4,97 Vietinis A 4-5(6) 0,02 Anykščiai - Keblonys 2,84 1207/0,0;12072,5 Raj./ 410 A 6(8) 0,02 Keblonys – Burbiškis – 4,59 Vietinis/n.d. Ž, 7-9; A 5(8) 2,75 Mačionys - Leliūnai 1221/13,4; 10,10 12,60 1221/0,6 Raj./ 119 Ž, 8; A 6(8) Leliūnai - Pakalniai 1,60 4919/0,0; 4919/7,4 A 6(8) 5,20 5,90 1,1-7,0 km Rajoninis/ 158 Ž, 8; A 6(8) 3,60 Pakalnių valstybiniame miške siūloma įrengti aikštelę 0,03 Pakalniai - Utena 10,42 4903/10,4;4903/0,0 Raj. 132 A 6(9) 8,34 Utena Utena - Sudeikiai 4901/2,2; Raj./ (2153); 7,56 9,45 4901/11,6 238 A 6(8) Prie Utenos, valstybiniame miške siūloma įrengti aikštelę 0,03 Sudeikiai - Alaušai 4901/11,6; 0,03 6,90 4901/18,5 Raj./ 238 A 6(8) 130
Susieto kelio Susieto kelio kategorija/ esama danga, Reikalingos Susieto kelio eismo plotis/numatoma sąnaudos mln. Atkarpos pavadinimas Ilgis km Nr./kilometrai intensyvumas danga, plotis .Lt Alaušai - Užpaliai 7,38 1210/0,0; 1210/7,4 Raj./ 178 Ž, 8; A 6(8) 5,90 Užpaliai Užpalių miestelio žemėje siūloma įrengti aikštelę Užpaliai – Ilčiukai - 11,52 5310/23,7 Ž, 8-9 8,82 Likančiai 7,00 5310/12,2 Raj./ 393-632 A 6(8) Prie Paščio ež. ir kelio 18/16 km, kur prie kelio priartėja Šventosios up. siūloma įrengti poilsio-atokvėpio aikšteles 0,02 kelio juostoje Likančiai – Vozgėliai – 5310/12,2; 3,80 Brogiškės - Dusetos 4,74 5310/4,0 Ž, 8; A 6(8) 5,50 5310/4,0; 5310/2,0 Raj./ 393 A 5(8) 0,05 Dusetos – Vasaknos - 5,50 4901/1,5; 4901/6,0 Raj./ ; 238 A 4-5(8-9) 0,10 Antalieptė 5,74 Vietinis/n.d. Ž, 5-7; A 4,5(6,5) 3,45 1,15 5324/0,0; 5324/1,2 Raj./77 A 6(8) 0,01 Antalieptė-Purvynė – 3,00 Vietinis/n.d. Ž, 6; A 4,5(6,5) 1,80 Vencavas 5305/25,0; 7,44 5,60 5305/19,4 Raj./ 712 Ž, 6-7; A 5(7) Vencavai – Zablatiškės 5305/19,4; 9,85 8,25 5305/11,2 Raj./ 712 Ž, 8; A 6(8) Zablatiškės -Mukuliai– 5305/12,4; Ž, 8; A 6(8); A 1,30 Ditkūnai-Zarasai 12,40 5305/0,0 Raj./ 712 5(8) Romancų miškas Romancų valstybiniame miške siūloma įrengti aikštelę 0,03 Zarasai – Valstybinė siena Magistralė / 1,10 3,65 A6 1048 -/; A, 3.0 IŠ VISO 135,73 97,32
Lentelė 33. II prioritetas (II.1): Regiono lygmens sausumos turistinių trasų atokvėpio vietų ir poilsiaviečių sistema. Kaimas/ Sąnaudos Pavadinimas Plotas, ha Savivaldybė Seniūnija Vietovė miškas mln. Lt Poilsiavietė Molėtų rajono Giedraičių Kazokų Žalvarių kadastro Kazokų miške 0,10 – 0,20 savivaldybė seniūnija miškas vietovė 150.000 Poilsiavietė prie Molėtų rajono Balninkų Balninkų Balninkų kadastro Balninkų kaimo 0,10 – 0,20 savivaldybė seniūnija kaimas vietovė 150.000 Anykščių Poilsiavietė prie rajono Skiemonių Mačionių Mačionių kadastro Mačionių kaimo 0,10 – 0,20 savivaldybė seniūnija kaimas vietovė 150.000 Poilsiavietė prie Utenos rajono Leliūnų Pakalnių Leliūnų kadastro Pakalnių miške 0,10 – 0,20 savivaldybė seniūnija miškas vietovė 150.000 Atokvėpio vieta Utenos rajono Utenos Utenos miestas 30.000 prie Utenos miesto 0,10 – 0,15 savivaldybė miestas Atokvėpio vieta prie Užpalių Utenos rajono Užpalių Užpalių Užpalių kadastro miestelio 0,10 – 0,15 savivaldybė seniūnija miestelis vietovė 30.000 Poilsiavietė prie Utenos rajono Užpalių Ilčiukų Užpalių kadastro Ilčiukų kaimo 0,10 – 0,20 savivaldybė seniūnija kaimas vietovė 150.000 Poilsiavietė prie Zarasų rajono Dusetų Davainių Užtiltės kadastro Paščio ežero 0,10 – 0,20 savivaldybė seniūnija kaimas vietovė 150.000 Poilsiavietė prie Zarasų rajono Degučių Krakynės Degučių kadastro Krakynės miškas 0,10 – 0,20 savivaldybė seniūnija miškas vietovė 150.000 Iš viso 1.110.000
131
Lentelė 34. II prioritetas (II.1): Regiono lygmens vandens turistinių trasų atokvėpio vietų ir poilsiaviečių sistema. Objekto pavadinimas ir tipas Preliminarus Objekto pavadinimas ir tipas Preliminarus (stovyklavietė, poilsiavietė, atokvėpio investicijų (stovyklavietė, poilsiavietė, atokvėpio investicijų vieta) poreikis, Lt. vieta) poreikis, Lt. Ripelialaukio stovyklavietė 150.000 Prieplauka 80.000 Kadagynas. Atokvėpio vieta 10.000 Stovyklavietė Liudgarda 70.000 Atokvėpio vieta 10.000 Prieplauka 80.000 Stovyklavietė 70.000 Stovyklavietė Zingiai 150.000 Almajo (Ginučių) stovyklavietė 20.000 Stovyklavietė „Bekepuriai" 50.000 Pakaso stovyklavietė 150.000 Stovyklavietė „Abuojučiai" 70.000 Linkmeno stovyklavietė 20.000 Matakienių stovyklavietė 150.000 Lamaninos kaimo stovyklavietė (Lakajos Ginučių piliakalnis. Atokvėpio vieta 20.000 150.000 upė) Ladakalnis. Atokvėpio vieta 20.000 Rimkų kaimo stovyklavietė (Lakajos upė) 150.000 Naujoji brasta. Poilsiavietė 70.000 Vilkasląsčio kaimo stovyklavietė 150.000 Žeimenos vingiai. Atokvėpio vieta 20.000 Argirdiškės kaimo stovyklavietė 150.000 Žeimenos (Buivydų) stovyklavietė 150.000 Lakajos ežero (Žukaučiznos) stovyklavietė 100.000 Rūgšteliškio stovyklavietė 20.000 Juodųjų Lakajų stovyklavietė 100.000 Juodųjų Lakajų ežero atokvėpio vieta , Ineigos stovyklavietė 40.000 20.000 Ščiūrio pusiasalyje Igaunio stovyklavietė 40.000 Atokvėpio vieta prie Apkartų kaimo 20.000 Juodųjų Lakajų ežero stovyklavietė prie Žeimenio poilsiavietė 40.000 150.000 Kertuojos kaimo Mindūnų gyvenvietės kempingas (Baltųjų Žeimenio stovyklavietė 150.000 500.000 Lakajų ežeras) Poilsiavietė, prie Žeimenos upės, Baltųjų Lakajų ežero stovyklavietė prie 100.000 100.000 Aukštagirio g. Rudesos kaimo Baltųjų Lakajų ežero stovyklavietė prie Stovyklavietė 150.000 80.000 Kamužės kaimo Stovyklavietė Meškerinėje, prie Žeimenos 150.000 Bučeliškės kaimo stovyklavietė 150.000 upės, Žeimenos g. Prieplauka 70.000 Juodakampio kaimo stovyklavietė 150.000 Stovyklavietė Dubingiai 70.000 Juodiškės kaimo stovyklavietė 150.000 Iš viso 4.310.000
Remiantis patvirtintais Utenos regiono rajonų detaliųjų ir specialiųjų planų sprendiniais ir regiono lygmens sausumos turistinių trasų sistema prioriteto biudžeto skaičiavimo prielaidomis, buvo apskaičiuotas rajono lygmens (lokalinės) sausumos turistinių trasų sistemos biudžetas.
Lentelė 35. II prioritetas (II.2): Rajono lygmens (lokalinė) sausumos turistinių trasų sistema Ilgis, km/ Trasos pavadinimas Trasos apibudinimas kaina Lt Centrinis Asvejos žiedas Dubingiai – Gurakalnė - Alka – Žingiai - Jonėnai - Žalktynė – Dubingiai; 18 Vakarinis Asvejos žiedas Dubingiai - Grinkiškiai – Laumikoniai – Degsnė - Miežioniai - Dubingiai 13 Jutonių pilkapis - Labaišiškiai - Galono ir Leikštinio ežerai - Dubingių Nikajo žiedas giria - Jutonių piliakalnis 13 Dviračių turizmo trasa „Utena –Tauragnai–Kirdeikiai“ Utena –Tauragnai–Kirdeikiai 30 Dviračių ir pėsčiųjų turizmo Stripeikiai – Sėla – Tauragnai - Varniškės – Daunoriai – Vaišnoriškės – trasa Strazdai – Šuminai – Vaišniūnai 40 Rajoninė dviračių trasa Ignalina – Vidiškės – Naujasis Daugėliškis - Rimšė-Visaginas 45 „Visagino kelias“ Lapušiškė –Kalviškiai – Karlai – Visaginas 11 Iš viso, km 170 Vidutinė 1 km įrengimo kaina, Lt/km12 300.000 Iš viso, Lt 50.920.000
12 85 proc. Nacionalinės ir/arba regioninės trasos vidutinės įrengimo kainos. 132
Ilgis, km/ Trasos pavadinimas Trasos apibudinimas kaina Lt Utena – Vyžuonos – Užpaliai – Alaušai – Sudeikiai – Daugailiai – Autoturizmo trasa „Utenos Šlepečiai – Sirvydžiai – Tauragnai – Saldutiškis – Kuktiškės – Biliakiemis krašto žiedas“, km – Utena – Pakalniai – Leliūnai – Antalgė – Utena 150
Atokvėpio vietos (įrengimo kaina) Utena – Vyžuonos – Užpaliai – Alaušai – Sudeikiai 70.000 Sudeikiai – Daugailiai – Šlepečiai – Sirvydžiai – Tauragnai 70.000 Tauragnai – Saldutiškis – Kuktiškės – Biliakiemis – Utena 70.000 Utena – Pakalniai – Leliūnai – Antalgė – Utena 70.000 Iš viso 280.000
Bendras prioriteto biudžetas 51.200.000
III prioriteto įgyvendinimo biudžeto išlaidos įvertintos remiantis Utenos regiono savivaldybių vykdomų arba planuojamų vykdyti investicinių projektų, skirtų vystyti kurortinių vietovių turizmo paslaugų infrastruktūros objektus, investicijų poreikio skaičiavimais. Ši alternatyva apibendrina Utenos regiono investicinius projektus.
Lentelė 36. III turizmo plėtros prioriteto biudžetas Investiciniai projektai Vertė Lietuvos žiemos sporto centro Ignalinoje plėtros ir modernizavimo projektas 8.545.716
Balneologinio gydymo infrastruktūros sukūrimo Ignalinos miesto ligoninėje projektas 860.000 Statybos / rekonstrukcijos darbai 360.000 Įranga, baldai 500.000
Didžiosios salos rekreacinio komplekso sukūrimo projektas 1.870.967 Statyba, rekonstravimas, ir kapitalinis remontas 1.804.348 Lynų trasos "cable way" įranga 12.631 Techninės, projekto vykdymo priežiūros ir pan. paslaugos 16.529 DU projektą administruojantiems asmenims ir komandiruočių išlaidos 37.459 Aktyvaus poilsio turizmo infrastruktūros Zaraso ežero Didžiojoje saloje sukūrimas 5.741.851 Statybos / rekonstrukcijos darbai 5.043.162 Lynų trasos "cable way" įranga 598.390 Techninės, projekto vykdymo priežiūros ir pan. paslaugos 35.303 Darbo užmokestis projektą admin. asmenims ir komand. išlaidos 64.996 Kalitos kalno lankytojų aptarnavimo komplekso steigimo projektas 2.137.201 Lietaus nuotekų tinklai (projektavimas ir statyba) 30.000 Dujų tinklai (projektavimas ir statyba) 25.000 Privažiavimo nuo J.Biliūno g. tiesimas (projektavimas ir statyba) 50.000 Techninė priežiūra, inžinerinės paslaugos (10 proc.) 10.500 Lankytojų centro statyba kalno viršutinėje dalyje (projektavimas, statyba, techninė priežiūra) 952.127 Privataus sklypo išpirkimas (B alternatyva) 629.574 Automobilių aikštelės (10000 m2) ir lankytojų centro įrengimas (B variantas) 400.000 Techninė priežiūra, inžinerinės paslaugos (10 proc.) 40.000 Iš viso 19.155.735
Nustačius turizmo plėtros prioritetų įgyvendinimo kaštų dydžius, toliau yra apskaičiuojama investavimo alternatyvų biudžetai. Investicijų biudžetų apskaičiavimo informacija pateikta žemiau esančioje lentelėje
133
Lentelė 37. Investavimo alternatyvų biudžetai. Alternatyvos Skaičiavimai Vertė I prioritetas + II.2 prioritetas + Alternatyva A1 916.000 + 51.200.000 + 19.155.735 71.271.735 Lt III prioritetas I prioritetas + II.1 prioritetas + Alternatyva A2 916.000 + 102.740.000 + 19.155.735 122.811.735 L III prioritetas I prioritetas + II.1 prioritetas + Alternatyva A3 916.000 + 102.740.000 + 51.200.000 + 19.155.735 174.011.735 Lt II.2 prioritetas+ III prioritetas
7.3.2. Investicijų likutinės vertės apskaičiavimas
Projekto ilgalaikio turto investicijų ir po projektinių reinvesticijų likutinė vertė apskaičiuota atsižvelgiant į ES struktūrinių fondų lėšomis finansuojamų viešojo sektoriaus investicinių projektų rengimo metodikoje pateikiamas ilgalaikiam turtui taikytinas nusidėvėjimo normų rekomendacijas. Prioriteto „Inovatyvios integruotos komunikacijos sistemos sukūrimas ir plėtra“ atveju taikoma 10 metų nusidėvėjimo norma, kitų prioritetų atvejais 20 metų nusidėvėjimo norma. Projekto atveju turto nusidėvėjimas skaičiuojamas siekiant nustatyti likutinę turto vertę laikotarpio pabaigoje. Vertinant projekto sąnaudas ir atliekant išlaidų – naudos analizę, nusidėvėjimo išlaidos nėra įtraukiamos, t.y. įtraukiami tik „piniginiai“ straipsniai.
7.3.3. Investicijų etapiškumo nustatymas
Alternatyvų investicijų išlaidos apskaičiuotos atsižvelgiant į geriausio projekto techninio įgyvendinimo sprendimo kiekybinius statybos darbų ir įrangos poreikio rodiklius, taip pat įprastą ES struktūrinių fondų lėšomis finansuojamuose investiciniuose projektuose taikomą projektavimo ir inžinerinių paslaugų bei projekto administravimo ir vykdymo išlaidų skaičiavimo praktiką. Investicijų paskirstymas pagal metais atliekamas atsižvelgiant į esminius alternatyvų sudarymo principus.
Lentelė 38. Investicijų paskirstymas metais Alternatyva A1 Alternatyva A2 Alternatyva A3 1 m. 12.822.480 21.412.480 29.945.814 2 m. 12.822.480 21.412.480 29.945.814 3 m. 12.364.480 20.954.480 29.487.814 4 m. 12.364.480 20.954.480 29.487.814 5 m. 12.364.480 20.954.480 29.487.814 6 m. 8.533.333 17.123.333 25.656.667 Iš viso 71.271.735 122.811.735 174.011.735
7.3.4. Ekonominio (socialinio) poveikio skaičiavimo prielaidos
Atliekant ekonominio (socialinio) poveikio regionui skaičiavimus laikomasi prielaidos, kad visų alternatyvų atvejais projektai negeneruos tiesioginių pajamų vietos savivaldai t.y. savivaldybės nebus projekto įgyvendinimo rezultate įsikūrusių ūkinių-komercinių objektų valdytoja. Projektams, kurie negeneruoja arba nepakankamai generuoja finansinės naudos ir įgyvendinančiai institucijai yra finansiškai nenaudingi, svarbiausias yra projekto socialinės – ekonominės naudos vertinimas. Šis vertinimas padeda atskleisti sritis, kurios turi ypatingą svarbą įgyvendinant projektą ir į kurias reikėtų įgyvendinančiai organizacijai kreipti didžiausią dėmesį. Socialinė – ekonominė žala ar nauda (SEŽN) – tai teikiama projekto žala arba nauda miesto, regiono ar valstybės ekonomikai (kitaip nei finansinis įvertinimas, kuris parodo projekto naudą organizacijai ar valdančiai institucijai). Pagal galimybę įvertinti pinigine išraiška SEŽN gali būti skirstoma į: . įvertinama pinigine išraiška – nauda arba žala, kurią galima apskaičiuoti ir įvertinti kiekybiškai bei piniginiu matu; . neįvertinama pinigine išraiška – nauda arba žala, kurią sunku išskirti iš kitų veiksnių teikiamos naudos arba žalos, ir kurios neįmanoma išreikšti piniginiu matu. 134
SEŽN, kurią galima įvertinti pinigine išraiška, apskaičiavimo etapai: . Fiskalinė korekcija. . Išorinių poveikių įvertinimas.
SEŽN atveju atliekamas ekonominės vidinės grąžos normos (EVGN) ir ekonominės grynosios dabartinės vertės (EGDV) rodiklių skaičiavimas. Fiskalinė korekcija – tai PVM ir kitų netiesioginių mokesčių, taip pat gyventojų pajamų mokesčio, kuriuos įstaiga sumoka valstybei, ir subsidijų, kurias organizacija tiesiogiai gauna iš valstybės, eliminavimas, nepriskiriant mokesčių ar subsidijų atskiroms prekių ar paslaugų grupėms. Projekto atveju fiskalinė korekcija atliekama eliminuojant pridėtinės vertės mokestį ir gyventojų pajamų mokestį, kadangi gyventojų pajamų mokesčio surinkimo padidėjimas turi tiesioginę įtaką savivaldybių biudžeto pajamoms. Siekiant palyginti alternatyvas naudos/kaštų prasme, pirmiausia yra apskaičiuojama tikėtinas mažiausias lankytojų srauto padidėjimas dėl įgyvendinamų turizmo plėtros prioritetų (kaip sudėtinės investavimo alternatyvų dalies). Skaičiavimų prielaidos pateiktas žemiau esančioje lentelėje.
Lentelė 39. Prognozuojamos ekonominės-socialinės naudos prielaidos Ekonominės-socialinės Skaičiavimų prielaidos alternatyvų atveju naudos/kaštų rūšis I prioritetas II prioritetas III prioritetas Utenos regiono lankytojų Bent vienos dienos regiono lankytojų išlaidos sudaro esminę ekonominę naudą regionui, išlaidų padidėjimas kadangi tai yra tiesioginės regiono grynosios pajamos. Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2010-2013 metų mažiausias vieno Utenos regiono vienadienio lankytojo ir turisto išlaidų vidurkis sudarė ~126 Lt lankytojui/turistui. Naujai įsikūrę ir išlaikyti ūkio Naujų darbo vietų sukūrimas ir išlaikymas daro tiesioginę įtaką regiono savivaldybių subjektai ir naujai sukurtos ir biudžeto pajamoms. Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, vidutinis išsaugotos darbo vietos bruto darbo užmokestis Utenos regione sudarė 1.800 Lt vienam darbuotojui. Atitinkamai yra įvertinamas gyventojų pajamų mokesčio įtaka savivaldybių biudžetams. Darbo vietų padidėjimas prognozuojamas atsižvelgiant į lankytojų srautų pokyčius. Lankytojų aptarnavimo kaštai Papildomi vienadienių lankytojų srautų padidėjimas sąlygoja ir papildomas savivaldybių patiriamas sąnaudas turizmo ir rekreacijos vietų tvarkymui, galimos žalos atstatymui. Laikomasi prielaidos, kad tokie papildomi kaštai sudarys ~5 proc. iš vienadienių lankytojų gaunamų pajamų. Informacinės sistemos Prognozuojama, kad naujai - palaikymo sąnaudos sukurtos informacinės sistemos palaikymo kaštai sudarys 10.000 Lt/mėn.
Vertinant alternatyvas kiekybiniu požiūriu, pagrindiniais alternatyvių projektų įgyvendinimo pasėkoje sukuriamos naudos rodikliais yra laikoma pritrauktų ir išlaikytų vienadienių lankytojų ir turistų skaičiaus padidėjimas bei naujų darbo vietų sukūrimas ir jų išsaugojimas. Pažymėtina, kad nėra itin ženklaus skirtumo tarp vienadienių Utenos regiono lankytojų13ir turistų14santykinių išlaidų per dieną. 2012 metais vidutinės vieno Turisto išlaidos per dieną Uitenos regione sudarė 143 Lt, o vienadienio lankytojo 108,5 Lt/dieną. Kadangi nėra patikimų statistinių duomenų, kuriais remiantis būtų galima tiksliai kiekybiškai įvertinti prioritetų ir alternatyvų poveikį vienadienių lankytojų ir turistų srautų padidėjimui, todėl siekiant įvertinti lankytojų ir turistų srautų padidėjimą buvo apskaičiuota ribinis lankytojų srautų padidėjimas ir naujai įkurtų ūkio subjektų be naujai sukurtų ir išsaugotų darbo vietų skaičius – lūžio taškas t.y. apskaičiuotas minimalus šių rodiklių dydis, kuriam esant turizmo plėtros prioritetų įgyvendinimas būtų efektyvus ir ekonominių-socialinių požiūriu naudingas regionui (naudos/kaštų rodiklio santykis būtų lygus 1).
13Vienadienė kelionė – vienos dienos lankytojas, tai kiekvienas lankytojas, kuris lankomoje vietovėje arba šalyje neapsistoja nakvynei kolektyvinio ar privataus apgyvendinimo patalpose. 14Kelionė su nakvyne – asmuo turistas, kuris iš nuolatinės gyvenamosios vietos vyksta į kitą vietą arba šalį, kurioje neturi nuolatinės gyvenamosios vietos ir apsistoja joje bent vienai nakvynei, bet ne ilgiau 12 mėnesių, ir pagrindinis kelionės tikslas nėra verslas už kurį mokama lankomoje šalyje ar mokslas. 135
Lentelė 40. Prioritetų įgyvendinimo poveikis lankytojų srautams ir darbo vietų skaičiaus padidėjimui. I II II.1 II.2 III Rodikliai Prioritetas Prioritetas Prioritetas Prioritetas Prioritetas Investicijų vertė, Lt 916.000 153.940.000 102.740.000 51.200.000 19.155.735 Vienad. lankytojų ir turistų srauto padidėjimas Vidutiniškai per metus 1.314 60.027 40.062 20.282 8.117 Iš viso per vertinimo laikotarpį 19.703 900.411 600.937 304.232 121.749 Vidutiniškai per metus, proc. 0,22% 10,26% 6,85% 3,47% 1,39% Iš viso per vertinimo laikotarpį, proc. 3,37% 153,92% 102,72% 52,01% 20,81% Vienad. lankytojų ir turistų išlaidų padidėjimas Vidutiniškai per metus 165.509 7.563.453 5.047.871 2.555.552 1.022.693 Iš viso per vertinimo laikotarpį 2.482.641 113.451.800 75.718.058 38.333.287 15.340.394 Vidutiniškai per metus, proc. 0,24% 10,85% 7,24% 3,67% 1,47% Iš viso per vertinimo laikotarpį, proc. 3,56% 162,77% 108,63% 55,00% 22,01% Sukurta ir/arba išsaugota naujų darbo vietų Vidutiniškai per metus - 106 71 20 16 Iš viso per vertinimo laikotarpį - 154 103 29 23 Naujai įkurta ir/arba išlaikyta ūkio subjektų Vidutiniškai per metus - 21 14 4 3 Iš viso per vertinimo laikotarpį - 31 21 6 5 Projekto Ekonominė Grynoji Dabartinė Vertė (EGDV), Lt 0 0 0 0 0 Projekto Ekonominė Vidinė Grąžos Norma (EVGN), % 5,50% 5,50% 5,50% 5,50% 5,50% Naudos/Kaštų santykis (N/K) 1,00 1,00 1,00 1,00 1,00
Atsižvelgiant į naudos/kaštų ribinę reikšmę, I prioriteto atveju minimalus vidutiniškai papildomai pritrauktų į Utenos regioną lankytojų skaičius vidutiniškai sudarys ~1,3 tūkst. lankytojų per metus, tačiau šio prioriteto įgyvendinimo atveju nebūtų skurta papildomų darbo vietų. II prioriteto įgyvendinimas sąlygotų vidutiniškai ~10,26 proc. arba 60 tūkst. didesnį regiono lankytojų srautą per metus, o taip pat iš viso sukurtų ir išsaugoti ne mažiau kaip 100 naujas darbo vietas (atsižvelgiant į vidutinį įmonių darbuotoj skaičių Utenos regione, šiam tikslui įgyvendinti turėtų įsikurti ne mažiau kaip 20 naujų verslo subjektų). Tai didžiausia rodiklis iš visų prioritetų, jeigu absoliutine prasme pavyktų pasiekti užsibrėžtus tikslus.
100.000 90.000 80.000 70.000 60.000 50.000 40.000 30.000 20.000 10.000 - 1 m. 2 m. 3 m. 4 m. 5 m. 6 m. 7 m. 8 m. 9 m. 10 m. 11 m. 12 m. 13 m. 14 m. 15 m.
I Prioritetas II Prioritetas II.1 Prioritetas II.2 Prioritetas III Prioritetas
Pav. 46. Utenos regiono lankytojų skaičiaus padidėjimas priklausomai nuo prioriteto įgyvendinimo
136
7.4. Ekonominio-socialinio poveikio analizė Atlikus Utenos regiono lankytojų skaičiaus pokyčių prognozę toliau yra atliekama investicinių alternatyvų įgyvendinimo palyginimas naudojant naudos/kaštų metodą. Kadangi investicinės alternatyvos yra Utenos regiono turizmo plėtros prioritetų įgyvendinimo kombinacijos, todėl skaičiuojant alternatyvas atitinkamai yra sudedami ankstesniame skyriuje apskaičiuoti alternatyvas sudarančių turizmo plėtros prioritetų rodikliai (papildomų kaštų, lankytojų skaičiaus ir darbo vietų padidėjimo ir kt. rodikliai). Turizmo plėtros prioritetų rodiklių skaičiavimo atveju buvo naudojama 2010-2013 metų minimalių vienadienių lankytojų ir turistų išlaidų reikšmių vidurkis, tačiau skaičiuojant investicinių alternatyvų rodiklius yra naudojamos ne minimalios, o vidutinės lankytojų ir turistų išlaidų reikšmės (žr. Lentelė 41).
Lentelė 41. Investicinių alternatyvų skaičiavimo prielaidos. Alternatyva A1 Alternatyva A2 Alternatyva A3 Alternatyvą sudarantis turizmo plėtros prioritetas gali vienodai įtakoti tiek vienadienių lankytojų, tiek turistų srautų padidėjimą, todėl atliekant skaičiavimus naudojama 2010-2013 metų Utenos I Prioritetas regiono vienadienių lankytojų ir turistų išlaidų vidurkis – 132,4 Lt. Alternatyvą sudarantis turizmo plėtros prioritetas daugiau orientuotas į vienadienių lankytojų srauto didinimą, todėl atliekant skaičiavimus naudojama 2010-2013 metų Utenos - regiono vienadienių lankytojų ir turistų išlaidų vidurkis atitinkamai pritaikius 0,6 ir 0,4 svorio koeficientus. Taikoma II.1 Prioritetas išlaidų norma – 129,20 Lt Alternatyvą sudarantis turizmo Alternatyvą sudarantis turizmo plėtros prioritetas nors ir plėtros prioritetas nors ir orientuotas į vienadienių orientuotas į vienadienių lankytojų srauto didinimą, lankytojų srauto didinimą, tačiau labiau didina vietos tačiau labiau didina vietos gyventojų naudojimąsi sukurta gyventojų naudojimąsi sukurta infrastruktūra, todėl atliekant - infrastruktūra, todėl atliekant skaičiavimus naudojama 2010- skaičiavimus naudojama 2010- 2013 metų Utenos regiono 2013 metų Utenos regiono vienadienių lankytojų išlaidų vienadienių lankytojų išlaidų vidurkis pritaikant 0,7 svorio vidurkis pritaikant 0,7 svorio koeficientus. Taikoma išlaidų koeficientus. Taikoma išlaidų II.2 Prioritetas norma – 81,20 Lt norma – 81,20 Lt Alternatyvą sudarantis turizmo plėtros prioritetas daugiau orientuotas į regiono turistų srauto didinimą, todėl atliekant skaičiavimus naudojama 2010-2013 metų Utenos regiono vienadienių lankytojų ir turistų išlaidų vidurkis atitinkamai pritaikius 0,4 ir 0,6 svorio koeficientus. Taikoma III Prioritetas išlaidų norma – 135,80 Lt
Renkantis prioritetų ir alternatyvų ekonominio-socialinio poveikio veiksnius buvo atsižvelgta ir į tai, kad atliekant kiekybinę analizę, viena didžiausių problema yra nauji, patikimi ir išsamūs statistiniai duomenys. Vienadienių lankytojų ir turistų išlaidos yra vieninteliai viešai prieinami statistiniai rodikliai, tiesiogiai siejantys Utenos regiono lankytojų ir turistų srautus su turizmo rinkos kuriama pridėtine verte regiono ekonomikai. Skaičiuojant išvestinius bendrus turizmo rinkos rodiklius, kurie nėra tiesiogiai sietini su Utenos regionu, daugeliu atvejų prarandama informacija aktuali išimtinai Utenos regionui. Atsižvelgiant į tai, kad formuojamos alternatyvos iš esmės yra nukreiptos į siekį kaip galima ilgiau išlaikyti lankytojus regione t.y. bent vienai dienai, tačiau tik dalinai orientuotos į turistų apgyvendinimo sektoriaus ar infrastruktūros plėtrą, todėl esminiu alternatyvų vertinimo pagrindu buvo pasirinktas vienadienių lankytojų ir turistų išlaidų pokytis (padidėjimas), kadangi šiuo atveju tai geriausiai tiesiogiai atspindi alternatyvų poveikį ir įtaką regiono turizmo rinkai bei visai regiono ekonomikai. Antru alternatyvų vertinimo veiksniu buvo pasirinkta darbo vietų sukūrimas ir išlaikymas, kadangi toks veiksnys daro vieną didžiausių tiesioginių įtakų regiono socialinei būklei ir kartų tiesiogiai, padidėjus gyventojų pajamų mokesčių surinkimo srautams, įtakoja regiono savivaldybių biudžeto pajamų padidėjimą. Tokiu būdu netiesioginiai įvertinama alternatyvų finansinis poveikis regiono savivaldos institucijoms.
137
Įvertinus prielaidas atitinkamai apskaičiuojama investicinių alternatyvų ekonominės-socialinės naudos/kaštų rodikliai.
Lentelė 42. Investicinių alternatyvų ekonominės-socialinės naudos/kaštų rodikliai Alternatyva Alternatyva Alternatyva Rodikliai A1 A2 A3 Investicijų vertė, Lt 71.271.735 122.811.735 174.011.735 Vienadienių lankytojų ir turistų srauto padidėjimas Vidutiniškai per metus 29.712 49.493 69.775 Vidutiniškai per metus, proc. 445.685 742.390 1.046.622 Iš viso per vertinimo laikotarpį 5,08% 8,46% 11,93% Iš viso per vertinimo laikotarpį, proc. 76,19% 126,90% 178,91% Vienadienių lankytojų ir turistų išlaidų padidėjimas Vidutiniškai per metus 2.923.063 6.452.222 8.099.134 Vidutiniškai per metus, proc. 43.845.952 96.783.335 121.487.009 Iš viso per vertinimo laikotarpį 4,19% 9,26% 11,62% Iš viso per vertinimo laikotarpį, proc. 62,91% 138,86% 174,30% Sukurta ir/arba išsaugota naujų darbo vietų Vidutiniškai per metus 36 87 107 Iš viso per vertinimo laikotarpį 52 126 155 Naujai įkurta ir/arba išlaikyta ūkio subjektų Vidutiniškai per metus 7 17 21 Iš viso per vertinimo laikotarpį 10 25 31 Projekto Ekonominė Grynoji Dabartinė Vertė (EGDV), Lt -7.493.459 1.973.589 -6.322.909 Projekto Ekonominė Vidinė Grąžos Norma (EVGN), % 3,43% 5,82% 4,78% Naudos/Kaštų santykis (N/K) 0,88 1,02 0,96
Alternatyvų įgyvendinimas yra socialiai orientuotas, todėl visuose projekto įgyvendinimo alternatyvų skaičiavimuose projekto grynasis finansinis srautas investicijoms yra neigiamas. Tokiu atvejų Projekto Finansinė Vidinė Grąžos Norma (FVGN) negali būti apskaičiuojama.
Analizuojant alternatyvas naudos/kaštų prasme galima išskirti alternatyvą A2 kaip efektyviausią ir sukuriančia didžiausią santykinę ekonominę-socialinę naudą. Tuo tarpu alternatyvų A1 ir A3 naudos/kaštų santykinis rodiklis nesiekia ribinės reikšmės, todėl šių alternatyvų įgyvendinimas nebūtų tikslingas ir ekonomiškai pagrįstas.
7.5. Pasiūlymai dėl rekomenduotinų Utenos regiono turizmo plėtros stebėsenos rodiklių ir kriterijų. Investicijos į turizmo plėtra duoda labai netiesioginius rezultatus, todėl itin svarbu pasirinkti tinkamą stebėsenos metodiką ir tinkamus stebėsenos kriterijus bei rodiklius. Be abejo, stebėseną derėtų planuoti rengiant veiklų arba priemonių planą ilgalaikiam investiciniam planui įgyvendinti. Šiame darbe, analizuojant kryptingų investicijų pasirinkimo būdus, be numanomas efektyviausias investicijų kryptis plėtojant turizmą, veiksmų planas nerengiamas, todėl ir pasiūlymai dėl turizmo plėtros stebėsenos rodiklių yra rekomendacinio pobūdžio. Jie gali būti pritaikyti arba modifikuoti tik svarstant konkretų ilgalaikių investicijų planą. Rengiamame 2014-2020 metų Utenos regionų plėtros plane yra numatyti 4 turizmo paslaugų ir infrastruktūros plėtros tikslo ir priemonių stebėsenos kriterijai.
138
Lentelė 43. Numatomi Utenos regiono turizmo plėtros stebėsenos rodikliai ir kriterijai Pradinė Siekiama Nuokrypio Eil. Vertinimo kriterijaus Tikslai ir uždaviniai reikšmė reikšmė intervalų ribos ir Nr. pavadinimas 2013 m. 2020 m. įvertinimas* 2-01- Tikslas: Turizmo paslaugų ir Apgyvendintų turistų skaičius a) – (46000; +) R-1 infrastruktūros plėtra apgyvendinimo įstaigose iš b) – 46000 41036 46000 viso, vnt. c) –(45000;45999) d) – (-44999) 01- Rekonstruoti esamą ir vystyti Rekonstruotų ir naujų turizmo a) – (42; +); 01-P- naują turizmo ir sporto ir sporto infrastruktūros b) – 42; 42 1 infrastruktūrą objektų skaičius, vnt. c) – (36; 41); d) – (035) 01- Gerinti saugomų teritorijų ir Sutvarkytų ir pritaikytų a) – (28; +); 02-P- kultūros paveldo objektų turizmui objektų skaičius, vnt. b) – 28; 28 1 panaudojimą turizmo plėtrai c) – (24; 27); d) – (023) 01- Plėtoti turizmo išteklių ir Įgyvendintų rinkodaros a) – (30; +); 03-P- paslaugų rinkodarą priemonių skaičius, vnt. b) – 30; 30 1 c) – (26; 29); d) – (025) * – a) labai gerai; b) gerai; c) patenkinamai; d) blogai
Svarbiausias siekiamas stebėsenos rezultatas yra rodikliai rodantys įgyvendinamo plano progresą. Kaip žinoma turizmo poveikis ūkiui yra labai sunkiai apskaičiuojamas. Todėl dažniausiai turizmo plėtrios progresas viešajame sektoriuje dažniausiai yra matuojamas turistų srautų didėjimu/mažėjimu, numanant, kad turistų srautai sietini su poveikių ūkiui. Tokie srautų matavimai šalies mastu gal ir duoda tam tikrą indikatyvią žinią apie plėtros progresą, bet vieno regiono mastu ši informacija būtų labai netiksli ir lengvai klaidinanti. Pirmiausiai, tai dėl galimybių surinkti statistinius duomenis. Reguliariausias informacijos šaltinis tėra turizmo informacijos centrai teikiantys duomenis apie savo lankytojus bei nakvynės vietų teikiama statistika. Vienio miesto, rajono ir net regiono mastu gerokai efektyviau būtų inicijuoti stebėsenos programas, stebinčias lankytojų (turistų) išlaidų pokyčius – turizmo sektoriaus įmonių paslaugų pardavimų finansinių apyvartų kaitą, kuria galima tvirčiau sieti su turizmo plėtra. Atsižvelgiant į svarbiausius Utenos regiono socialinei ir ekonominei būklei darančius įtaką veiksnius, Utenos regiono turizmo plėtros prioritetų bei investavimo alternatyvų sudarymo prielaidas ir ekonominės-socialinės naudos/kaštų analizės rezultatus, rekomenduojami Utenos regiono turizmo plėtros stebėsenos rodikliai ir kriterijai: Apgyvendintų užsienio turistų skaičius apgyvendinimo įstaigose – Utenos regiono turizmo plėtros studija yra orientuota į atvykstamojo ir vietinio turizmo plėtrą. Ypatingas dėmesys yra skiriamas užsienio turistų srautų didinimo priemonėms, todėl itin svarbu įvertinti atvykstančių užsienio turistų srautų padidėjimą, kuris būtų įtakotas savivaldybių strateginiuose planuose ir galimybių studijoje numatytų priemonių įgyvendinimo. Bendras apgyvendintų turistų skaičius apgyvendinimo įstaigose neparodo užsienio turistų srautų pokyčių, todėl sunku įvertinti taikytų atvykstamojo turizmo priemonių efektyvumą. Pažymėtina, kad 2012 metais apgyvendinimo įstaigų paslaugomis pasinaudojusių užsienio turistų dalis bendroje apgyvendintų turistų struktūroje Utenos regione sudarė tik 14,40 proc., kai tuo tarpu šalies vidurkis siekė 56,91 proc., todėl rekomenduojamas siekiamas rodiklis sudarytų bent 25 proc. nuo bendro prognozuojamo apgyvendintų turistų srauto. Nustatoma, kad minimalus patenkinamas rodiklis sudarytų bent 1/3 šalies vidurkio. Vietinio turizmo lankytojų išlaidos – dažnai vertinant turizmo sektorių pirmiausia akcentuojama atvykstamasis turizmas ir pritrauktų užsienio turistų skaičius, tačiau regiono mastu ne mažiau svarbūs yra ir vietinio turizmo mastai. Nors užsienio turistų srautų didinimas yra siekiamybė, tačiau ne mažiau svarbus yra vietinio turizmo skatinimas, kadangi esamu laiku būtent vietiniai turistai sudaro didžiąją dalį Utenos regiono lankytojų ir šių lankytojų išlaidos sudaro ženklią dalį visų turizmo sektoriaus pajamų. Siekiami kriterijaus rodikliai yra paremti pasirinktos įgyvendinti investavimo alternatyvos naudos/kaštų analizės duomenimis t.y. nepasiekus užsibrėžtų rodiklių verčių būtų galima
139 konstatuoti, jog įgyvendinti investiciniai projektai nebuvo efektyvūs ekonominės-socialinės naudos/kaštų prasme. Naujai sukurtos ir išlaikytos darbo vietos – dėl didelio regiono nedarbo lygio ir pasėkoje didėjančios socialinės atskirties, darbo vietų kūrimo skatinimas yra prioritetinė regiono politikos sritis. Darbo vietų kūrimas yra svarbus ir regiono savivaldybėms, kadangi GPM surinkimo padidėjimas daro tiesioginę įtaką rajonų biudžetų padidėjimui. Šiuo atveju turėtų būti vertinamos tik tos darbo vietos, kurios bus sukurtos įgyvendinamų turizmo plėtros projektų pasėkoje. Nors šio rodiklio stebėsena yra sudėtingesnė, tačiau realiai įvertintina. Atrinkus įgyvendinamų turizmo plėtros projektų pasėkoje tiesiogiai įtakotų naujų ūkio subjektus susikūrimą, naujų darbo vietų skaičius apskaičiuojamas tiesioginės stebėsenos (apklauso) metodu ir/arba naudojantis egzistuojančiomis internetinėmis įmonių duomenų bazėmis, kaupiama TIC informacija, Registrų centro, VSDFV duomenimis ir pan. Siekiami kriterijaus rodikliai yra paremti pasirinktos įgyvendinti investavimo alternatyvos naudos/kaštų analizės duomenimis. Regiono lankytojų atvykusių dviračiais skaičius – didelė dalis turizmo plėtros projektų biudžeto lėšų yra nukreipta į turistinių dviračių trasų infrastruktūros gerinimą. Siekiant įvertinti šių investicijų efektyvumą ir ekonominę-socialinę naudą, tikslinga įvertinti regiono lankytojų atvykusių dviračiais ir pasinaudojusių sukurta infrastruktūra srautų padidėjimą. Šiuo atveju stebėsenos kriterijumi siūlomas turistų skaičius, kadangi dviračių turizmo išlaidos yra įvertintos vietinio turizmo lankytojų išlaidų vertinimo kriterijuje. Siekiami kriterijaus rodikliai yra paremti esamais stebimais regiono lankytojų atvykusių dviračiais srautais ir pasirinktos įgyvendinti investavimo alternatyvos naudos/kaštų analizės duomenimis. Rekomenduoji stebėsenos rodikliai ir kriterijai yra pateikiami žemiau esančioje lentelėje. Tokia stebėsena labiau atspindėtų tikrąjį regiono turizmo plėtros siekį, - turtinti vietos bendruomenę ir stiprinti regiono ūkį. Bet kuriuo atveju, regiono turizmo plėtros kriterijai ir rodikliai turi atspindėti strateginiuose turizmo plėtros planuose įvardintus tikslus ir uždavinius.
Lentelė 44. Rekomenduojami Utenos regiono turizmo plėtros stebėsenos rodikliai ir kriterijai
Tikslai ir uždaviniai Turizmo paslaugų ir infrastruktūros plėtra Vertinimo kriterijaus Apgyvendintų Vietinio turizmo Naujai sukurtų ir Regiono lankytojų pavadinimas užsienio turistų lankytojų išlaidos, išlaikytų darbo atvykusių dviračiais skaičius apgyvend. mln. Lt vietų, vnt.** skaičius, vnt. įstaigose iš viso, vnt. Vertinimo kriterijaus A A + B A A apskaičiavimo formulė arba tyrimo pavadinimas Vertinimo kriterijaus A- Užsienio turistų A – Vienadienių A-naujos darbo A- Regiono lankytojų reikšmei apskaičiuoti arba sk. lankytojų išlaidos, vietos atvykusių dviračiais tyrimui atlikti naudojami mln. Lt; skaičius duomenys (kintamieji) B – Turistų išlaidos, mln. Lt Pradinė reikšmė 2013 m. 6.039 69,7 - 13.400 Siekiama reikšmė 2020 11.500 76,9 97 19.000 m. Nuokrypio intervalų ribos a) – (11.500; +) a) – (76,9; +); a) – (97; +); a) – (19.000; +) ir įvertinimas* b) – 11.500 b) – 76,9; b) – 97; b) – 19.000 c) –(9.000;11.500) c) – (71,6; 76,9); c) – (62; 96); c) –(14.600;18.999) d) – (08.999) d) – (071,5) d) – (061) d) – (014.599) Duomenis pateikiančios Lietuvos statistikos Lietuvos statistikos Tiesioginė stebėsena Lietuvos statistikos institucijos departamentas departamentas (apklausa); departamentas Internetinės įmonių duomenų bazės Informacijos šaltiniai http://www.stat.gov.lt http://www.stat.gov.lt http://rekvizitai.vz.lt/ http://www.stat.gov.lt * – a) labai gerai; b) gerai; c) patenkinamai; d) blogai ** – Stebima ir skaičiuojama, tik tiesiogiai su numatomais įgyvendinti turizmo paslaugų ir infrastruktūros plėtros projektais susijusių darbo vietų padidėjimas 140
VIII. AUKŠTAITIJOS TURIZMO IŠTEKLIUS PRISTATANTYS PAKETAI IR MARŠRUTAI
8.1. Siūlomų turizmo išteklių patrauklumas tikslinėms grupėms: Rusijai, Vakarų Europos šalims
Lietuvoje nėra atliktos apklausos, identifikuojančios į regioną atvykstančių užsienio turistų prioritetus bei nėra susistemintos informacijos, kas labiausiai užsienio turistams patiko Rytų Aukštaitijos regione. Siekiant išsiaiškinti į Rytų Aukštaitijos regioną atvykstančių užsienio turistų prioritetus, tikslus, lūkesčių pasiteisinimą, reikėtų atlikti specialų tyrimą. Dėl šios priežasties, vertinant siūlomų Rytų Aukštaitijos turizmo išteklių paketų patrauklumą tikslinėms grupėms buvo remiamasi Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos tikslinių rinkų 2011 metais iri 2012 metais atlikta analize siekiant identifikuoti į Lietuvą atvykstančių turistų tikslines grupes, kurioms per atitinkamas rinkodarines priemones būtų galima pristatyti aktualius Lietuvos turizmo produktus ir taip skatinti turistų srautų didėjimą į šalį. Vadovaujantis šiais tyrimais daroma prielaida, kad analizės išvados atitinka ir Rytų Aukštaitijos regiono situaciją.
Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos tikslinių rinkų skyriaus atlikta analizė rėmėsi Pasaulio turizmo organizacijos, Europos kelionių komisijos, Rusijos statistikos (Goskomstat), Lenkijos turizmo instituto statistikos, Vokietijos statistikos, turizmo parodose atliktų apklausų duomenimis.
Rusija
Remiantis Rusijos TIC informacija15, Rusijos kelionių organizatorių nuomone Rusijos turistų prioritetai Lietuvoje atrodo taip: . Ekskursinis-pažintinis turizmas . Poilsis prie jūros . Gydomasis ir sveikatinimosi turizmas . Dalykinis verslo turizmas . Poilsis kaimo sodybose16 . Proginis turizmas .
Pav. 47. Rusų respondentų pasiskirstymas pagal viešnagės Lietuvoje tikslą (galėjo nurodyti kelis tikslus), dalis %
152007 – 2010 m. išvykstamojo turizmo iš Rusijos į Lietuvą analizė, Valstybinio turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos 16 Vertėtų pažymėti, kad 2008-2010 m. krito Lietuvos ir užsienio poilsiautojų susidomėjimas kaimo turizmo sodybomis, turistų skaičius sumažėjo nuo 321,7 iki 227,5 tūkst, užsienio turistų skaičius – nuo 33,5 iki 13,2 tūkst.Didžiausią dalį turistų kaimo turizmo sodybose sudarė lietuviai, 2010 m. jų dalis buvo didžiausia ir sudarė 94,2 proc. (2009 m. - 88,7 proc., 2008 – 89,5 proc.). Tad ateityje vertėtų skatinti užsienio turistų susidomėjimą Lietuvos kaimo turizmo sodybomis, siekiant labiau išnaudoti Lietuvos kaimo turizmo potencialą. 141
Remiantis 2011 m. parodos Rusijoje metu surengtos apklausos duomenimis, daugiausia respondentų keliavo į mūsų šalį, laisvalaikio praleidimo tikslu, norėdami geriau pažinti Lietuvos kultūrą – šį kelionės tikslą nurodė net 61,7 proc. Verslo kelionės tikslais vyko 31,7 proc., taip pat sveikatinimo tikslais – 26,7 proc. respondentų (22 kartus daugiau nei oficialiosios statistikos duomenimis). Aplankyti giminių ir draugų – 16,7 proc.
Laisvalaikio turistų skaičius iš Rusijos į Lietuvą nuolatos augo ir nuo 2007 iki 2010 m. padidėjo beveik dvigubai (nuo 32,3 iki 64 tūkst.).
. Pav. 48. Turistinių kelionių iš Rusijos ir visų kitų šalių pasiskirstymas pagal tikslą, proc., 2010 m.
Iš Rusijos ir iš kitų šalių turistinių kelionių pasiskirstymas panašus (išlieka tie patys trys pagrindiniai tikslai: laisvalaikis, verslas ir profesiniai interesai, draugų ir giminių lankymas), vertėtų išskirti apsipirkimo tikslu važiuojančius turistus iš Rusijos – pastarųjų 2,5 karto (pagal svorį) daugiau palyginus su kitų šalių vidurkiu.
2011 m. vykusios turistinės parodos Maskvoje metu, didžioji dalis respondentų, kurie dalyvavo apklausoje, nurodė, kad patiko Lietuvos gamta (75 proc.), kultūrinis paveldas (65 proc.) ir žmonės (63,3 proc.).
Pav. 49. Respondentų pasiskirstymas pagal tai, kas patiko Lietuvoje, dalis (%)
Apibendrinant šiuos duomenis, daroma išvada, kad aktualiausi kriterijai pasirenkant laisvalaikio keliones į Lietuvą, Rusijos turistams labiausiai sietini su gamta ir kultūros pažinimu. Akivaizdu, kad ganėtinai didelius lūkesčius Rusijos turistai sieja su aptarnavimu. 142
8.2. Vakarų Europos šalių turistų kelionių į Lietuvą tikslai ir motyvacijos Vokietija
Remiantis ES komisijos Eurobarometro tyrimo 2012 duomenimis17, vokiečių turistai per atostogas labiausiai nori poilsio ar pramogų – šią motyvaciją nurodė net 52 proc. respondentų. Vokiečiams taip pat svarbu per atostogas praleisti laiką su šeima, aplankyti gimines ir draugus, pabūti gamtoje. Dalį vokiečių per atostogas taip pat domina kultūra ar religija bei miestų turizmas.
Kito tyrimo duomenys atskleidžia, kad apie pusė vokiečių nori praleisti atostogas žmogaus nepaliestuose gamtos kampeliuose, apie 40 proc. pasirenka keliones, kurių metu gali pabūti neužterštoje gamtoje, linkę rinktis pasyvias atostogas.
Pav. 50. Vokiečių turistų atostogų motyvacija, %
*įskaitant sveikatos/SPA procedūras
2007-2011 m. pagrindiniai vokiečių turistų kelionių į Lietuvą tikslai buvo: laisvalaikis/poilsis/atostogos, verslas ir profesiniai interesai bei draugų ir giminių lankymas. 2008- 2011 m. užaugo laisvalaikio/poilsio/atostogų kelionių sk. (+1,8 proc.), sumažėjo giminių ir draugų lankymo (-3,6 proc.), sveikatinimo (-10,5 proc.) ir ypač smuko verslo ir profesinių reikalų kelionių skaičius (-28,8 proc.).
Pav. 51. Turistų traukos objektai Lietuvoje
Šaltinis: 2011-2012 m. ITB parodos (Vokietija, Berlynas) respondentų apklausos rezultatai
172007-2011 m. išvykstamojo turizmo iš Vokietijos į Lietuvą analizė. Turizmo departamentas prie LR ūkio ministerijos 143
2011-2012 m. vokiečių respondentams labiausiai Lietuvoje patiko gamta, kultūra bei žmonės. Vertėtų atkreipti dėmesį, kad atsakymą „žmonės“ 2012 m. pažymėjo tik 22 proc. respondentų t.y. 2,3 karto mažiau nei 2011 m. Į klausimą ką vokiečiai yra girdėję apie Lietuvą arba su kuo ją sieja – „asociacijos“ (galėjo rašyti kelias) - gražią Lietuvos gamtą 2011 m. minėjo 13,8 proc., o 2012 m. – 7,8 proc. respondentų.
Prancūzija
Prancūzų turistams Lietuvoje labiausiai patinka kraštovaizdžio įvairovė, kultūrinis paveldas, veiklų įvairovė, galinti pritraukti įvairių pomėgių turistus, saugomos teritorijos ir parkai.
Norvegija, Švedija ir Suomija
Remiantis ES komisijos Eurobarometro tyrimo 2012 duomenimis18, norvegų turistai per atostogas labiausiai svajoja apie paplūdimio atostogas bei gerą orą – šią motyvaciją nurodė net 41 proc. respondentų. Atostogos ir poilsis su šeima labai vertinami visose trijose tiriamosiose rinkose, šią motyvaciją pasirinko 40 proc. norvegų turistų, 39 proc. suomių turistų ir 38 proc. švedų turistų. Svarbu pažymėti, kad suomių turistams laiko praleidimas su šeima ir yra svarbiausia atostogų motyvacija. Švedų turistams svarbiausia per atostogas aplankyti gimines ir draugus (39 proc.) bei jau minėtos atostogos ir poilsis su šeima (38 proc.). Giminių ir draugų lankymą kaip svarbią motyvaciją pasirinko 35 proc. suomių ir 29 proc. norvegų. Miestų turizmas labai svarbus suomiams, šią motyvaciją pasirinko 26 proc. respondentų, šis skaičius yra aukščiausias iš visų Eurobarometro tyrimo šalių dalyvių. Kitos motyvacijos - gamta, kultūra/religija, sportas -nėra tokios populiarios bei pasiskirsto gan tolygiai visose tiriamose rinkose, o skirtumai tarp jų ne tokie dideli.
Pav. 52, pav. Norvegų, suomių ir švedų atostogų motyvacija, %
*įskaitant sveikatos/SPA procedūras Šaltinis: Flash Eurobarometer 2012, Survey of the attitudes of Europeans towards tourism, March 2012, EU Comission
Lenkija
2011 m. I pusmetį19 lenkai į užsienį vyko daugiausia turistiniais-poilsio tikslais (40 proc.), palyginus su 2010 m. I pusmečiu šių kelionių dalis sumažėjo 1 proc. Giminių ir draugų lankymo tikslu
182007-2011 m. išvkstamojo turizmo iš Norvegijos, Švedijos ir Suomijos į Lietuvą analizė. Valstybinis turizmo departamentas prie LR Ūkio ministerijos 192007-2011 m. išvkstamojo turizmo iš Lenkijos į Lietuvą analizė. Valstybinis turizmo departamentas prie LR Ūkio ministerijos 144
į užsienį vyko 36 proc. lenkų turistų arba 7 proc. daugiau nei 2010 m. I pusmetį. Verslo kelionių dalis sudarė 18 proc. arba 9 proc. mažiau nei 2010 m. I pusmetį.
Pav. 53. Lenkų turistų atostogų motyvacija, %
Remiantis Europos komisijos Eurobarometro tyrimu, lenkai kaip ir kiti europiečiai (ES 27) per 2010 m. atostogas norėjo pailsėti ir papramogauti (43,8 proc.), daugiau nei dvigubai mažiau respondentų nurodė, kad labiausiai norėtų paplūdimio atostogų (17,5 proc.), aplankyti gimines ir draugus (14,6 proc.).
Pav. 54. Lenkų turistų kelionių tikslai
Lenkų turistai labiausiai nori atostogas leisti atvirame ore/gamtoje. „Ipsos“ kompanija Reuters užsakymu 2011 vasario mėnesį atliko apklausą 24 šalyse apie mėgstamiausią atostogų būdą. Skirtingai nuo bendros tendencijos pasirodė, kad lenkai dar mieliau nei pasyvų poilsį („Poilsis ir pažintinis turizmas“) rinktųsi aktyvų poilsį gamtoje: kalnuose, irklavimą, baidares, žvejybą, medžioklę ir pan. Tokio tipo atostogas pasirinktų beveik trečdalis lenkų respondentų (30 proc.), tradicinį pasyvų poilsį – 26 proc., tuo tarpu tipiškas šeimos atostogas su vaikais – 24 proc., kosmopolitiškas atostogas (t.y. apsipirkimas brangiose parduotuvėse, valgymas populiariausiuose restoranuose ir t.t.) - 21 proc. Mažiausiai lenkų turistus domina kultūros pažinimas (13 proc.) – lankymasis muziejuose, parodose, mugėse, istorinėse vietose, šalies virtuvės pažinimas ir pan.), bei ekstremalių įspūdžių paieškos (5 proc.).
2007-2010 m. pagrindiniai lenkų turistų kelionių tikslai į Lietuvą išliko tie patys– laisvalaikio, draugų ir giminių lankymo bei verslo ir profesiniai reikalai. Taip pat verta paminėti, kad Lenkija viena 145 svarbiausių Lietuvos sveikatinimosi atvykstamojo turizmo rinkų. 2010 m. Lenkija sugeneravo beveik trečdalį (31 proc.) į Lietuvą sveikatinimosi tikslu atvykusių turistų.
Pav. 55. Respondentų pasiskirstymas pagal tai, kas patiko Lietuvoje, %
Šaltinis: Valstybinis turizmo departamentas
Remiantis 2011 m. spalio mėnesį Lenkijoje, Poznanėje vykusioje turizmo parodoje „Tour salon“ apklausos rezultatais, daugiausia respondentų nurodė, kad viešnagės Lietuvoje metu patiko kultūrinis paveldas (82,3 proc.), mūsų šalies gamta (58,1 proc.) žmonės (45,2 proc.), aptarnavimas (21 proc.). 41,9 proc. nurodė, kad patiko ir kultūrinis paveldas, ir gamta. 35,4 proc. nurodė, kad patiko ir kultūrinis paveldas ir žmonės.
8.3. Latvijos turistų apibūdinimas
2010 metai UAB „Eurosprendimai“ vykdė tyrimą, siekiant išsiaiškinti Latvijos miesto Daugpilio gyventojų požiūrį į keliones į Zarasus ir Lietuvą. Apklausoje dalyvavo 130 Latvijos gyventojų nuo 20 iki 75 metų. 20
Daugpilio mieste įvykdytas tyrimas parodė, kad vidutinio statistinio Latvijos turisto perkamoji galia yra tokia pati, kaip ir Lietuvos turisto. Latvijos gyventojai per metus turizmui skiria solidžią savo pajamų dalį: 28,46 % išleidžia daugiau nei 500 eurų. Per 200 eurų turizmui skiria 24,62 % respondentų.
Apklausos duomenimis, Latvijos gyventojai mėgsta ir (ar) turi galimybių savaitgaliais išvykti iš miesto – kartą per mėnesį miestus palieka net 43,08 % respondentų, o beveik kiekvieną savaitgalį – 33,08 % apklaustųjų. Ir tik kiek daugiau nei 7 % apklaustųjų iš miesto išvyksta rečiau nei kartą per pusmetį.
Apklausos duomenimis, Latvijos gyventojai mėgsta ir (ar) turi galimybių savaitgaliais išvykti iš miesto – kartą per mėnesį miestus palieka net 43,08 % respondentų, o beveik kiekvieną savaitgalį – 33,08 % apklaustųjų. Ir tik kiek daugiau nei 7 % apklaustųjų iš miesto išvyksta rečiau nei kartą per pusmetį.
Pasyvus savaitgalio poilsis Latvijos gyventojams yra labiau priimtinas nei aktyvus ar organizuotas – taip mano net 36,15 % apklaustųjų. Latvijos gyventojams, apklausos duomenimis, Zarasų kraštas asocijuojasi su pramoginiais / kultūriniais renginiais (19,23 %). Tačiau net 40,77 % respondentų rinkosi kitą nei klausimyne paminėta pramoga. Tarp atsakymų buvo įrašyti Sartų žirgų lenktynės, ežerai, Medaus šventė, kaimo turizmas. Deja, ne visi apklausti kaimyninės šalies žmonės buvo bent kažką girdėję apie Zarasus.
20„Zarasų miesto turizmo plėtros 2010-2020 m. startegijos parengimas “UAB Eurosprendimai. 2010 146
Didžioji dalis apklaustų Latvijos (Daugpilio) gyventojų (61,54 %) prisipažino yra lankęsi Zarasuose poilsio, ne darbo tikslais. Pasitaikė pastabų, kad į šį miestą kaimynai vyko apsipirkti.
Latvijos gyventojams ilsintis Zarasuose, jie nepatiria nepatogumų dėl kalbos nemokėjimo arba informacijos trūkumo – tik kiek daugiau nei 3 % teigė, kad jiems teko patirti nesklandumų dėl kalbos barjero.
Kaimyninės šalies gyventojai, apklausų duomenimis, Zarasuose pageidautų išvystyto paplūdimių turizmo, kurortinių / SPA paslaugų bei kitų pramogų, pavyzdžiui, prekybos centro „panašaus į Vilniaus Akropolį“. daugiau renginių / pramogų; taip pat buvo įrašyta: „Būtų labai smagu, kad būtų daugiau įvairių pramogų, kurios perteiktų kultūros papročius, kad šituose renginiuose galėtų sudalyvauti svečiai. Norėtųsi daugiau renginių rusų k. Kurie organizuojami neįdomūs, nes nesuprantame lietuviškai, tai kad bent dalis būtų rusiškai.“
8.4. Rytų Aukštaitijos turizmo išteklius pristatantys paketai Rusijos, vakarų Europos ir Latvijos rinkoms.
Apibendrinant Rusijos, Vakarų Europos šalių turistų atostogų tikslus Lietuvoje, galima daryti išvadas ir Rusijos ir Vakarų Europos turistams svarbiausi kriterijai renkantis keliones į Lietuva, tikėtina, liks gamtos ir kultūros pažinimas. Rytų Aukštaitijos regionas turi puikius išteklius šiems turistų lūkesčiams patenkinti, todėl aktyvaus poilsio, ekoturizmo, kultūrinio turizmo produktai regione galėtų būti ruošiami ir Vakarų Europos ir Rusijos rinkoms vienodai.
Esminis skirtumas, kuris skiria Vakarų Europos ir Rusijos įspūdžius ir tikėtinus lūkesčius ateities kelionėse yra paslaugos/aptarnavimas. Iš apklauso duomenų akivaizdų, kad Rusijos turistų įspūdžiai/lūkesčiai gerokai labiau siejami su paslaugomis. Daugelyje studijų išreiškiama žinia, kad Rusijos turistai tikisi Lietuvoje rasti europietišką aptarnavimą. Dėl šios priežasties labiau tikėtina patraukti Rusijos Turistų srautus labiau organizuotomis turistų grupėmis, nes tai leistų sudaryti kokybiškesnį aptarnavimą, nei pavieniams, individualiems keliautojams. Turistų grupių organizatoriai profesionaliai rengia keliones, skiria daugiau dėmesio kelionės ir paslaugų planavimui, efektyviau sprendžia iškylančias aptarnavimo problemas. Individualūs arba pavieniai keliautojai labiau linkę pasitikėti, kad paslaugos turistiniame regione bus savaimė, arba pasirengę keliauti pasirūpinti savo poreikiais patys.
Dėl šių priežasčių Vakarų Europos keliautojai, labiau tikėtina, atvyks individualiai arba nedidelėmis, šeimyninėmis arba draugų grupėmis, greičiausiai, ekoturizmo tikslais. Būtent nedideli lūkesčiai paslaugoms ir dideli lūkesčiai gamtos pažinimui leidžia tikėtis tokių keliautojų. Paslaugų kiekybės, asortimento ir kokybės gerinimas Rytų Aukštaitijos regione leistų tikėtis didesnio, masiškesnio Vakarų Europos ir Rusijos turistų srauto.
Latvijos turstai nesieja kelionių į Lietuvą su didesniais lūkesčiais paslaugoms, todėl tikėtina, kad statistinis Latvijos turistas į Rytų Aukštaitiją keliaus arba individualiai, arba mažomis, šeimų/draugų grupėmis. Atsižvelgiant į artimą kaimynystę ir susisiekimo galimybes Latvijos turistai atkeliaus automobiliais.
Latvijos, Rusijos ir Vakarų Europos turistus dėl skirtingų lūkesčių paslaugoms keliaujančių skirtingo dydžio grupėmis ir dėl skirtingų transporto galimybių atvykti į Rytų Aukštaitiją.
Latvijos turistai, labiausiai tikėtina, kad lankys Rytų Aukštaitiją atvykę automobiliais ar autobusu nuo Zarasų arba Utenos. Tai, – optimalus susisiekimas kaimynės valstybės gyventojams su Rytų Aukštaitijos turizmo regionu. Atsižvelgiant į Lietuvos ir Latvijos gamtos, tradicijų ir gyventojų mokumo panašumus bei įvertinant, kad Rytų Aukštaitijoje bei pietų, pietryčių Latvijoje rekreacijos paslaugų įvairovė yra skirtinga – Latvijos turistai yra potencialūs kaimo turizmo, aktyvaus poilsio ir sveikatingumo turizmo produktų vartotojai.
147
Rusijos turistai, tikėtina, Rytų Aukštaitiją pasieks per Vilnių arba pasinaudodami galimybe atvykti traukiniu iš Sankt Peterburgo į Ignaliną. Atsižvelgiant į Rusijos turistų lūkesčius, tikėtina, kad jie atvyks organizuotomis grupėmis ir ieškos organizuotų iškylų po regioną.
Vakarų Europos turistai į regioną atvyks iš Vilniaus, keliaus arba organizuotai, t.y. turizmo agentūrų lydimi arba automobiliais; tikėtina, kad juos labiausiai trauks ekologinis, gamtos pažinimo turizmas ir galimybė apsilankyti Aukštaitijos nacionaliniame parke. Vienas iš potencialiausių Vakarų europiečio, ieškančio ekologinio bei gamtos pažinimo turizmo galimybių, tipas yra keliautojas automobiliniais kemperiais.
Visoms trims užsienio turistų tikslinėms grupėms yra būtinas tinkamas informacinis aprūpinimas jų gimtosiomis kalbomis (arba, mažų mažiausiai, anglų ir rusų kalbomis). Tai reiškia, kad rekomenduojami maršrutai turėtų būti sietini ir su regiono rajonų centrais, kuriuose veikia Turizmo informacijos centrai (toliau TIC), galintys pateikti profesionaliai parengtą informaciją užsienio kalbomis.
Skirtingoms keliautojų tikslinėms grupėms grupuojami skirtingus išteklius pristatantys paketai, leidžiantys kurti turizmo paslaugų paketus (papildžius juos paslaugomis) arba individualiems keliautojams pasirengti individualią kelionę, atsižvelgiant į interesus / keliavimo būdą.
Paketas Nr. 1. Rytų Aukštaitija atvykstantiems automobiliais (iš Latvijos)
Šis paketas siejamas su originaliom vidutinio brangumo paslaugom ir atraktyviais turizmo objektais keliaujantiems nedidelėmis grupėmis be konkrečios turizmo rūšies pasirinkimo. . Zarasų rekreacijos kompleksas Zaraso ežero pakrantėse ir Utenos alaus muziejus; . Salakas. Gražutės regioninis parkas ir Antalieptės marios; . Molėtų Etnokosmologijos muziejus ir Lakajų ežerai; . SPA Belvilis ir dviračių žygiai Bebruso, Siesarties pakrantėmis. . Dubingių piliavietė, Asvejos ežeras ir Dubingių poilsio centras; . Labanoro parkas ir Vakarinis mėlynasis pėsčiųjų/dviratininkų žiedas; . Aukštaitijos nacionalinis parkas ir Senovinės bitininkystės muziejus; . Anykščių Siaurukas geležinkelis ir Kalitos kalnas; .
Paketas Nr. 2. Rytų Aukštaitija atvykstantiems organizuotomis grupėmis (iš Rusijos)
Šis paketas siejamas su aukštesnės kokybės paslaugomis ir galimybėmis aptarnauti vidutinio dydžio ir didesnes turistų grupes, siekiančias originalių su regiono kultūra ir gamta sietinų turizmo objektų. . Senovinės bitininkystės muziejus ir Utenos alaus muziejus . Molėtų Etnokosmologijos muziejus ir Alantos dvaro lankymas . Dubingių poilsio centras ir Asvejos vandens kelias; . Anykščių SPA ir Arklio muziejaus amatų centras; . Aukštaitijos nacionalinis parkas ir šakočių kepimo edukacinė programa;
Paketas Nr. 3. Rytų Aukštaitija atvykstantiems automobiliniais kemperiais (ekoturistams iš Vakarų Europos)
Šis paketas siejamas su paslaugomis, reikalingomis keliaujantiems automobiliniais kemperiais. Paketas skirtas ieškantiems susipažinti su unikalia gamta, autentiškomis vietinėmis tradicijomis. Rytų Aukštaitijos autokempingų tinklas ir aktyvi pažintinė veikla apylinkėse: . 4* Kempingas ,,Obuolių sala“. Molėtų r. . Dviračių takas "Kamastos žiedas", . Vandens turizmo keliai: Grabuosto ežeras; . 2* Kempingas ,,Papartis“. Molėtų r. 148
. Vandens turizmo keliai: Bebrusų ežeras, Kirneilio ežeras, Luokesų ežeras; . Dviračių takas Bebrusai-Siesartis; . SPA Belvilis . 2* Kempingas ,,Mindūnai“. Molėtų r. . Vandens turizmo keliai: Baltųjų Lakajų ežeras, Juodųjų Lakajų ežeras, Siesarties ežeras, Vandens kelias Lakaja; . Dviračių takas Baltieji ir Juodieji Lakajai; . Mindūnų ežerinės žvejybos muziejus ir amatų centras; . Etnokosmologijos muziejus; . 2* Sudeikių kempingas. Utenos r. . Dviračių takas Sudeikiai-Užpaliai-Sudeikiai; . Vandens turizmo kelias: Alaušo ežeras; . Iškylos į pelkes; . Edukacinės pirčių programos Užpaliuose; . 2* Kempingas ,,Zarasai“. Zarasų r. . Vandens turizmo keliai: Zarasų ežerynas ir Nikajos upe, Antalieptės marios, Šventosios aukštupys; . Dviračių takas Gražutės parke; Sartuose “Tarp Zalvio ir Zalvės”. . Šlyninkos vandens malūnas ir Duonos edukacinės programos, Vasaknų alaus bravoras; . 2* Kempingas ,,Palūšė“. Ignalinos r. . Vandens turizmo keliai: Didysis Ratas, Lakaja, Būka, Ežerų vaikai, Aukštaitijos ežerų žiedas; . Dviračių takai: Šiaurės Rytų Aukštaitijos vandens malūnų žiedas; Po etnografinius kaimus; Po Ladakalnio apylinkes, Po Ažušilės kraštovaizdžio draustinį, Po Aukštaitijos nacionalinį parką. . Pėsčiųjų žygis Palūšė-Tauragnai; . Parodomasis šakočių kepimas ir edukacinės programos
8.5. Perspektyviniai turistiniai maršrutai kiekvienai Rusijos, Latvijos ir Vakarų Europos rinkoms apjungiantys visas Rytų Aukštaitijos regiono Utenos apskrities savivaldybių teritorijas, kiekvienoje iš jų pasiūlant turizmo produktų
Perspektyviniai turistiniai maršrutai Rusijos, Latvijos ir Vakarų Europos rinkoms sukurti remiantis siekiu sujungti Rytų Aukštaitijos turistinio regiono lankytinas vietas ir objektus ir apimti kuo didesnę regiono dalį.
Turistiniai maršrutai, kaip įvairius turistinius objektus ir vietoves jungiantis kelias siejamas su automobilių keliais, turizmo paslaugų centrais ir studijoje siūlomais investavimo prioritetais. Maršrutai yra pavyzdys kaip galima būtų panaudoti prioritetuose numatytas tusimo trasas ir infrastruktūrinius paslaugų centrus kuriant naujus turizmo produktus užsienio rinkoms.
Formuojant maršrutus buvo išstudijuoti kultūros paveldo paminklų, muziejų, gamtos paminklų sąrašai, turizmo informacijos centrų ir valstybinių parkų direkcijų išleista turistinė informacija. Atrenkant lankytinas vietas ir objektus buvo nagrinėjami atstumai nuo turistinės trasos ir galimybė privažiuoti, pastatyti transporto priemonę, objekto parengtumas lankymui, reikšmė Lietuvos kultūrai ir regiono istorijai, objekto pažintinė vertė. Maršrutai keliaujantiems automobiliu, visada sietini su kokybiškais magistraliniais keliais leidžiančiais keliautojams greitai persikelt iš vienos lankytinos vietos į kitą. Automobiliniai maršrutai skirti ne apžiūrėti kraštą pro automobilio langą, o aplankyti kuo daugiau dominančių vietų per trumpesnį laiką. Kelionė automobilių įgalina vežtis didesnį kiekį asmeninių daiktų reikalingų stovyklavimui, dviračius, todėl automobilių turistiniai maršrutai siejami ir su stovyklavietėmis, kempingais.
149
Lentelė 45. Perspektyvinis rekomenduojamas maršrutas keliauti automobiliu Latvijos turistams Pagrindinio maršruto automobilių kelio Susisiekiančios/artimos Svarbiausi lankytini objektai atkarpa regioninės turizmo trasos (viešieji) Zarasai→Salakas/Degučiai/Bikėnai Dviračių trasa; Antalieptės marios, Gražutės parkas Degučiai→Sudeikiai Dviračių trasa Sudeikių kempingas, Alaušo ež. Sudeikiai→Utena Dviračių trasa Utenos alaus muziejus, Senasis Utenos paštas, Utenos siaurojo geležinkelio stotis, Utena→Leliūnai Dviračių trasa Valiušio keramikos muziejus Leliūnai→Anykščiai Vandens trasa Anykščių miesto istorinė dalis, Siaurojo geležinkelio kompleksas, Arklio muziejus; Siauruko muziejus; Angelų muziejus; Arklio muziejaus amatų centras; Šeimyniškėlių piliakalnio kompleksas; Lajų takas, Puntukas, Anykščių regioninis parkas, Kalitos kalnas. Anykščiai→Alanta Alantos dvaras Alanta→Molėtai→Dubingiai Vandens trasa Dubingių karčema, Dubingių piliavietė; Asvejos ežeras Dubingiai→Mindūnai Vandens trasa Kretuono piliakalnis, Lietuvos etnokosmologijos muziejus; Mindūnų ežerų žvejybos muziejus; Mindūnai→Labanoras Dviračių trasa; Vandens trasa Labanoro regioninis parkas Labanoras→Šakarva→Palūšė Dviračių trasa; Vandens trasa Aukštaitijos nacionalinis parkas, Palūšės kempingas. Palūšė→Ignalina Dviračių trasa; Ignalinos SPA; Žiemos Sporto centras, balneologinė gydykla; Ignalina→Stripeikiai→Visaginas IAE lankytojų centras Visaginas→Zarasai Zarasų rekreacijos, pramogų ir sporto infrastruktūrinis kompleksas,
Lentelė 46. Perspektyvinis rekomenduojamas maršrutas keliauti organizuotomis grupėmis Rusijos turistams. Pagrindinio maršruto automobilių kelio Susisiekiančios/artimos Svarbiausi lankytini objektai atkarpa regioninės turizmo trasos (viešieji) Ignalina→Palūšė→Kaltanėnai Dviračių trasa; Vandens trasa Aukštaitijos nacionalinis parkas, Palūšės bažnyčia; Kaltanėnai→Labanoras Dviračių trasa Labanoro regioninis parkas Labanoras→Lakajai→Dubingiai Vandens trasa Kretuono piliakalnis; Dubingių karčema, Dubingių piliavietė; Asvejos ežeras Dubingiai→Molėtai→Alanta Etnokosmologijos muziejus, Alantos dvaras Alanta→Anykščiai Vandens trasa; Dviračių trasa; Anykščių miesto istorinė dalis, Siaurojo geležinkelio kompleksas, Arklio muziejus; Siauruko muziejus; Angelų muziejus; Arklio muziejaus amatų centras; Šeimyniškėlių piliakalnio kompleksas; Lajų takas, Puntukas, Anykščių regioninis parkas, Kalitos kalnas. Anykščiai→Rubikiai→ Utena Vandens trasa Senasis Utenos paštas, Utenos siaurojo geležinkelio stotis, Skulptūrų muziejus, Utenos aludarystės muziejus, Valiušio keramikos muziejus; Utena→Zarasai Dviračių trasa; Vandens trasa Gražutės parkas, Antalieptės marios, Zarasų rekreacijos, pramogų ir sporto infrastruktūrinis kompleksas Zarasai→ Visaginas Dviračių trasa; Vandens trasa Visagino IAE lankytojų centras Visaginas→Stripeikiai →Ignalina Dviračių trasa; Bitininkystės muziejus, Ignalinos SPA; Žiemos Sporto centras, balneologinė gydykla;
150
Lentelė 47. Perspektyvinis rekomenduojamas maršrutas keliauti Vakarų Europos turistams, keliaujantiems automobiliniais kemperiais. Pagrindinio maršruto automobilių kelio Susisiekiančios/artimos Svarbiausi lankytini objektai atkarpa regioninės turizmo trasos (viešieji) Giedraičiai→Žalvariai→ Dviračių trasa; Vandens trasa Obuolių salos kempingas, Molėtai→Mindūnai Etnokosmologijos muziejus, Mindūnai→Labanoras→Palūšė Dviračių trasa Palūšės kempingas, Labanoro regioninis parkas Aukštaitijos nacionalinis parkas, Palūšės bažnyčia; Palūšė→Ignalina→ Vandens trasa; Dviračių trasa; Bitininkystės muziejus, Ignalinos Visaginas→Zarasai SPA; Žiemos Sporto centras, balneologinė gydykla, Zarasų rekreacijos, pramogų ir sporto infrastruktūrinis kompleksas, IAE lankytojų centras, Sudeikių kempingas, Zarasai→Salakas→ Vandens trasa; Dviračių trasa; Gražutės parkas, Antalieptės marios, Antalieptė→Sudeikiai Sudeikių kempingas Sudeikiai →Utena→Anykščiai Vandens trasa; Dviračių trasa; Senasis Utenos paštas, Utenos siaurojo geležinkelio stotis, Skulptūrų muziejus, Utenos aludarystės muziejus, Valiušio keramikos muziejus, Anykščių miesto istorinė dalis, Siaurojo geležinkelio kompleksas, Arklio muziejus; Siauruko muziejus; Angelų muziejus; Arklio muziejaus amatų centras; Šeimyniškėlių piliakalnio kompleksas; Lajų takas, Puntukas, Anykščių regioninis parkas, Kalitos kalnas.
151
IX. UTENOS REGIONO GAMTOS PAŽINIMO TURIZMO PERSPEKTYVOS VIZIJA
Utenos regione gamtos ištekliai yra pagrindinė turizmo plėtros prielaida ir paskata. Kiti faktoriai, pavyzdžiui, kultūros paveldo gausa, įvairovė ir patrauklumas, geografinė padėtis ir susisiekimo infrastruktūra tėra antriniai faktoriai turizmo plėtrai Rytų Aukštaitijoje. Turizmo plėtotojams strateginės svarbos klausimu tampa efektyviai panaudoti gamtos išteklius turizmo plėtrai. Kitą vertus, dar svarbesniu klausimu tampa tų pačių išteklių subalansuotas naudojimas užtikrinantis gamtos unikalumo išsaugojimą.
Turizmo plėtra naudojantis gamtiniais ištekliais nėra savitikslė veikla, turizmas plėtojamas ūkiniais tikslais, taigi, norimi ūkinės veiklos rezultatai negali būti siekiami remiantis vien gamtinių išteklių teikiamomis galimybėmis. Ūkinės veiklos efektyvumas ir nauda Utenos regione turi pasireikšti per paslaugų sektoriaus plėtrą ir gaunamą naudą vietos bendruomenei.
Utenos regiono turizmo, sietino su gamtos pažinimu strategine perspektyva turi tapti paslaugų ūkio plėtojimas pasinaudojant regiono gamtos išteklių teikiamomis galimybėmis.
Ypatingas dėmesys turi būti skiriamas turistų srautų didėjimo, gamtos išteklių išsaugojimo bei „nuošalės gamtos apsuptyje“ aplinkos išsaugojimo subalansavimui. Iš vienos pusės turizmo srautų didinimas priartintų prie norimo ūkinio efekto, iš kitos pusės, pernelyg dideli turistų srautai sugadintų pagrindinį patrauklumo elementą, dėl kurio turistai ir keliauja į gamtą, -nuošalumo pojūtį ir galimybės pabūti natūralioje gamtinėje aplinkoje.
Išeitis, siekiant patenkinti abu šiuos faktorius yra gausinti paslaugų asortimentą ir, ypač, paslaugų kokybe. Kokybiškesnių paslaugų teikimas, generuotų didesnes pajamas paslaugų sektoriuje, bet neskatintų pernelyg didelio turistų srautų didinimo. Atvirkščiai, paslaugių kokybiškumo augimas sudaro prielaidas realizuoti brangesnius turizmo produktus, kartu riboti turistų srautus, saugant gamtos unikalumą ir kuriant Rytų Aukštaitijos turistinio regiono „ekskliuzyvumo“ prekinį įvaizdį.
Siekiant tokio turizmo plėtros balanso tarp gamtos pažinimo turizmo plėtros ir ekonominio efektyvumo viešosios investicijos koncentruotinos į viešosios turizmo ir paslaugų infrastruktūros plėtrą bei turizmo informacijos bei integruotos komunikacijos sistemos sukūrimą ir plėtrą. Pastaroji informacijos ir komunikacijos sistema leistų formuoti atitinkamą strateginės turizmo plėtros strateginę politiką siekiant užsibrėžto ūkinio efekto.
Pasaulinė tendencija rodo nuoseklų gamtos turizmo paklausos ir populiarumo augimą. Prognozuojama, kad iki 2050 m. gamtos turizmo veiklos ir toliau sparčiai populiarės: žygiai pėsčiomis, iškylos gamtoje, vandens, dviračių turizmas, paukščių ir laukinės gamtos stebėjimas, jodinėjimas arkliais, žiemos sportas yra itin populiarūs; ne taip greitai auga stovyklavimas palapinėse, nardymas, buriavimas, motorinės valtys, o medžioklė ir žūklė tebelieka nišinė gamtos turizmo veikla. Kita vertus, su technikos pažanga sparčiai populiarėja naujos aktyvaus gamtos turizmo veiklos, pavyzdžiui, žuvų stebėjimas, gamtos stebėjimas, įvairios motorizuotos veiklos gamtoje (pavyzdžiui, sniego mobiliai, jet slidinėjimas).
Utenos regiono gamtos resursai leidžia vystyti sparčiausiai populiarėjančias pasaulyje gamtos turizmo veiklas. Paminėti veiksniai identifikuoja sprendimus, kuriuos reikėtų įgyvendinti, norint sėkmingai kurti naujus bei plėtoti esamus turizmo produktus, paslaugas, kurti konkrečioms turizmo veikloms pritaikytą infrastruktūrą, skatinti naujų turizmo, svetingumo paslaugų, produktų kūrimą.
Apibendrinant šios studijos išvadas, siūloma tokia Utenos regiono gamtos pažinimo turizmo perspektyvos vizija:
Rytų Aukštaitijos („Ežerų krašto“) turizmo regionas – išskirtinė gamtos pažinimo turistinė vietovė, kurioje teikiamos aukštos kokybės paslaugos. 152
Technikos pažanga, ekonominis gerovė formuoja gamtos turistų įpročius keliauti naudojantis įvairiomis technikos priemonėmis, leidžiančiomis jiems patekti į nuošalias gamtos vietas. Didelė dalis turistų keliauja savo iniciatyva. Todėl tikimasi aiškaus ženklinimo, turizmo veikloms pritaikytos infrastruktūros (pvz., kempingų, stovėjimo aikštelių, kokybiškų dviračių takų, prieigų prie vandens, poilsio vietų ir pan.), išvystytos interneto paslaugų tinklo mažuose miesteliuose, kaimo vietovėse, įskaitant vietas prie svarbiausių traukos centrų, IT pritaikymo paslaugose, regiono informacinės interaktyvios sistemos, kurioje galima sužinoti, rezervuoti, užsisakyti, pirkti, gauti informacijos apie regiono aplinkosaugos reikalavimus bei turėti sąlygas laikytis tų reikalavimų.
Didžioji dauguma gamtos turistų, keliaudami tikisi Vakarų Europos turizmo paslaugų kokybės lygio, t.y. kokybiško maitinimo, kokybiškų nakvynės sąlygų, papildomų laisvalaikio paslaugų ir profesionalumo teikiant šias paslaugas.
153
PRIEDAI
Priedas Nr. 1 BENDADARBIAVIMAS SU TREČIOMIS INSTITUCIJOMIS Rengiant Kryptingo investavimo į turizmo plėtrą Rytų Aukštaitijos regione (Utenos apskrities teritorijoje) iki 2020 metų galimybių studiją (toliau – Studija), tarpiniai Studijos rengimo rezultatai buvo pristatomi Regiono plėtros departamento prie VRM Utenos skyriaus darbuotojams ir Utenos regiono savivaldybių atstovams. Susitikimų metu taip pat buvo tikslinama techninė užduotis ir jos suvokimas, apsikeitimas nuomonėmis ir derinimas. Susitikimų metu, kuriuose dalyvaudavo VšĮ „PVC“ atstovai ir ekspertai, buvo diskutuojama, išsakomos pastabos žodžiu. Studijos rengimo metu įvyko tokie susitikimai: - 2013 m. balandžio 11 d. įvyko Studijos rengimo darbų bei analitinės Studijos dalies pristatymas Regiono plėtros departamento prie VRM Utenos skyriaus darbuotojams ir Utenos regiono savivaldybių atstovams; - 2013 m. birželio 7 d. įvyko galimų alternatyvų turizmo vystymui Uttenos regione aptarimas su Regiono plėtros departamento prie VRM Utenos skyriaus darbuotojais ir Utenos regiono savivaldybių atstovais; - 2013 m. rugpjūčio 23 d. buvo suorganizuotas Studijso rengimo viešinimo renginys (pagal techninės užduoties 6.2 punkto reikalavimus). Susitikimo metu buvo pristatytas Studijos rengimo procesas, etapai ir taikytos metodikos, bei pristatyta Studija. Renginyje dalyvavo Regiono plėtros departamento prie VRM Utenos skyriaus darbuotojai, Utenos regiono savivaldybių atstovai, Turizmo departamento prie UM atstovai, spaudos atstovai. Įgyvendindami Kryptingo investavimo į turizmo plėtrą Rytų Aukštaitijos regione (Utenos apskrities teritorijoje) iki 2020 metų galimybių studijos techninėse sąlygose 4, 5 ir 7 punktuose numatytus uždavinius, tai yra atlikti sveikatingumo ir ekologinio turizmo rinkos analizę Utenos regione, atlikti esamos Utenos regiono turizmo rinkos analizę ir rengiant konkrečius pasiūlymus, susijusius su turizmo rinkodara Utenos regione buvo nuolat bendraujama ir konsultuojamasi su Utenos regiono turizmo informacijos centrų vadovais ir darbuotojais, savivaldybių atstovais. Tai yra: . Ignalinos turizmo informacijos centro direktoriumi Edmundu Kilkumi, tel. 8-386 33477, [email protected] . Ignalinos turizmo informacijos centro turizmo vadybininke Rasa Bučelytė . Zarasų turizmo informacijos centro direktoriumi Evaldu Dumbravu (šiuo metu jau nebedirba), +37068240988, [email protected] . Zarasų savivaldybės investicijų ir plėtros skyriaus vedėja Ingrida Tatarūne, 8-385 37144, [email protected] . Utenos turizmo informacijos centro direktore Rasa Jasinavičienė +370 686 61520, [email protected] ir vadybininkėmis . Anykščių turizmo informacijos centro direktoriumi Rimantu Sereičiku, +370 659 00320, [email protected] Atliekant sveikatingumo ir ekologinio turizmo rinkos analizę Utenos regione, buvo parengtas klausimynas (pridedamas) ir nusiųstas Ignalinos, Utenos, Anykščių ir Zarasų turizmo informacijos centrų direktoriams, siekiant gauti išsamią informaciją. Surengti susitikimai su Ignalinos TIC direktoriumi, Zarasų TIC direktoriumi ir Zarasų miesto savivaldybės investicijų ir plėtros skyriaus vedėja, Utenos TIC vadybininkėmis ir remiantis klausimynu renkama informacija analizei. Su Anykščių TIC vadovo buvo bendraujama telefonu ir informacija sveikatingumo ir ekologinio turizmo rinkos analizei gauta telefonu. Su Ignalinos, Anykščių, Zarasų TIC vadovais taip pat buvo bendrauta telefonu ir el. paštu, siekiant identifikuoti turistinius objektus, kurie yra patraukliausi į šiuos regionus atvykstantiems turistams. Gauta informacija panaudota rengiant Rytų Aukštaitijos turistinius išteklius pristatančiuose paketuose, turistiniuose maršrutuose.
154
Su Ignalinos, Anykščių, Zarasų TIC vadovais taip pat bendrauta telefonu, siekiant identifikuoti, kokie turistiniai objektai galėtų būti strategiškai plėtojami regione. Siekiant identifikuoti atvykstančių užsienio turistų nuomonę apie Rytų Aukštaitijos regioną buvo telefonu kalbėta su Utenos, Anykščių, Zarasų TIC vadovais. Kadangi turizmo informacijos centrai tokios informacijos sistemiškai nerenka ir jokių tyrimų neatlieka, tokios informacijos TIC suteikti negalėjo. Rengiant studiją taip pat buvo atliktas žvalgybinis tyrimas taikant giluminių interviu metodą ir apklausiant Lietuvos turizmo sektoriaus atstovus: . Linas Stanaitis, Aukštaitijos nacionalinio parko Informacijos ir kultūros paveldo skyriaus vedėjas, . Diana Rakauskaitė, Valstybės Saugomų teritorijų tarnybos ryšių su visuomene specialistė; . Kęstuti Ambrozaitis , Lietuvos turizmo asociacijos vadovas, UAB Lithuanian tours vadovas (atvykstamojo turizmo klausimai); . Skaidra Kulakauskiene, Lietuvos gidu gildijos vadovė, UAB Taiga Eurobaltika; (atvykstamojo turizmo ekspertė, prancūzų turizmo rinkų ekspertė), . Ilona Jozenienė, UAB „Kelionių laikas“ vadovė, vietinio turizmo ekspertė. . Žydrė Gaivelienė, Estravel direktorė; . Renata Jauniskaitienė, Amber Tour projektų direktorė; Lukas Mackevičius, Nacionalinė SPA Asociacijos prezidentas; . Lidija Bajarūnienė, Turizmo skyrius, Ūkio ministerija; . Juozas Raguckas, Valstybinio turizmo prie Ūkio ministerijos direktoriaus pavaduotojas.
155
Klausimai. 1. Kaip apibūdintumėte dabartinį sveikatingumo turizmą rajone? a) Kokios paslaugos teikiamos, b) Kokios kvalifikacijos darbuotojai dirba; c) Kokiomis užsienio kalbomis kalba darbuotojai, paslaugų teikėjai? d) Koks darbuotojų amžius? e) Kokių specialistų trūksta? f) Kokios apgyvendinimo sektoriaus galimybės (vietų skaičius)? Ar patenkinami poreikiai? g) Kokios priežastys stabdo/neskatina privataus svetingumo sektoriaus plėtros? 2. Ar patenkinamas atvykstančiųjų sveikatingumo poreikis? 3. Kaip išvystytas sveikatingumo turizmas: 4. kokios SPA paslaugos teikiamos? a) grožio turizmas? b) fitneso turizmas? c) sveikos mitybos turizmas? d) balneoterapijos paslaugos? e) Kita? 5. Kokiomis turizmo paslaugomis dažniausiai naudojasi rajono svečiai? 6. Kiek turistų per metus atvykta į rajoną? a) vidaus, Lietuvos, b) Latvijos, (nurodykite tikslesnę vietą) c) Rusijos,(nurodykite tikslesnę vietą) d) Vakarų Europos , (kokios šalys) e) Kita? (konkrečiau) 7. Kiek dienų svečiai, turistai praleidžia rajone? 8. Kokiomis paslaugomis naudojasi? 9. Kokių paslaugų pageidauja? Kokių paslaugų pasigenda, norėtų , kad būtų siūlomos, teikiamos? 10. Netradicinė medicina. Ar prisidėtų prie sveikatingumo turizmo vystymo? ar yra potencialas (žinios, tradicijos, specialistai, informacijos sklaida)? 11. Ar rajonas turi potencialą vystyti SPA, sveikatingumo turizmą? 12. Ar yra sveikatingumo turizmo vystymo, plėtros strategija, veiksmų planai (trumpalaikiai, ilgalaikiai)? Kokie? 13. Ar planuojama vystyti SPA sveikatinimo paslaugas? 14. Į kokį Lietuvos regioną, vystantį sveikatingumo turizmo paslaugas, norėtųsi/siekiama lygiuotis? 15. Ar patenkinamas ekologinio turizmo mėgėjų poreikis? a) Ar tenkina paslaugų gausa? b) Įvairovė; c) Teikiamų paslaugų kokybė? d) Kokios pastabos, trūkumai? 16. Ar rajonas turi potencialą vystyti ekologinį turizmą? 17. Ar yra ekologinio turizmo plėtros strategija, veiksmų planai? Kokie? 18. Vertinant rajono, savivaldybės patrauklumą sveikatingumo ir ekologiniam turizmui? 1-10 balų sistemoje (10- labai gerai) 19. Ar sutinkate su teiginiu, kad rajono privalumai yra tokie (vertinkite 1-10 balų sistemoje): a) geras susisiekimas b) geografinis artumas su tikslinėmis rinkomis: vidaus rinka; Lv ,Ru, Vakarų Europos c) gamtiniai sveikatos veiksniai: vandens telkiniai, miškai, švarus oras; d) geros apgyvendinimo sąlygos; e) geros sveikatinimo ir kitos svetingumo sąlygos bei paslaugos; f) gera informacijos sklaida; g) gera rinkodara;
156
h) gerai sužymėta teritorija, aiškus ir tikslus takų, maršrutų , vietovių ženklinimas; 20. Kokios aktyvaus turizmo veiklos išplėtotos rajone? 21. Kokios turėtų būti plėtojamos? 22. Įvertinkite ekologinio turizmo plėtojimo sąlygas saugomose gamtinėse teritorijose. a) Kokios vietinės kultūros ir tradicijų pažinimo galimybės? b) Ar išnaudojama? c) Kokie augalai, gyvūnų stebėjimas yra įmanomas ? 23. Jūsų manymu, ar patraukli viešoji turizmo infrastruktūra (turizmo trasos, takai) ir aptarnavimo paslaugų kompleksai rajone? 24. Ar sudaromos sąlygos turistui užsiimti pageidaujama veikla tam tikroje teritorijoje? 25. Rajono strateginės plėtros planai. Kokie tikslai ir uždaviniai vystant sveikatinimo bei ekologinį turizmą rajone? 26. Koks yra rinkodaros ir komunikacijos veiksmų planas vystant sveikatingumo bei ekologinio turizmą? 27. Kokios priemonės taikomos įtvirtinant rajoną užsienio turizmo rinkose? Kokia rinkodara? 28. Jūsų nuomone, ar pakankamai yra įtvirtinta Anykščiai ir Ignalina, Zarasai, Utena LT turizmo rinkoje? 29. Kokie namų darbai atliekami, turi būti atlikti , kad vystytųsi sveikatingumo bei ekologinis turizmas?– turizmo infrastruktūra, maršrutų kūrimas (ar jų yra pakankamai), rinkodara, informacijos sklaida, verslo, paslaugų kūrimas, specialistų rengimas? 30. Kokia šiuo metu yra ekoturizmo ir kaimo turizmo sąveika? 31. Kokios yra ekoturizmo užsienio rinkos? Į kokias rinkas norėtųsi orientuotis, pritraukti naujų turistų? 32. Apibūdinkite, prašau, esamą Utenos regiono ekoturizmo produktų vartotoją? 33. Kokie šiuo metu yra pagrindiniai Utenos regiono ekoturizmo produktai? 34. Kokie Jūsų nuomone yra pagrindiniai veiksniai, galintus ir darantys įtaką, formuojantys ir skatinantys Utenos regiono ekoturizmo veiklas?
157
Priedas Nr. 2
Lentelė 48. Projekto ekonominiai - socialiniai rodikliai I prioriteto atveju, tūkst. Lt Projekto įgyvendinimo metai Alternatyva Nr. A4 GDV IŠ VISO 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 N Ekonominė nauda iš viso 1.829 2.912 79 141 119 144 164 180 194 206 216 226 234 242 249 256 262 1. Fiskalinės korekcijos 317 430 79 79 21 21 21 21 21 21 21 21 21 21 21 21 21 1.1. PVM eliminavimas 317 430 79 79 21 21 21 21 21 21 21 21 21 21 21 21 21 1.2. GPM eliminavimas ------1.3. Soc. Dr. eliminavimas ------2. Išorinio poveikio nauda 1.511 2.483 - 62 98 123 143 159 173 185 196 205 213 221 228 235 241 2.1. Vienadienių lankytojų ir turistų išlaidos 1.511 2.483 - 62 98 123 143 159 173 185 196 205 213 221 228 235 241 3. Visos veiklos pajamos ------4. Investicijų likutinė vertė ------
K Ekonominiai kaštai iš viso -1.829 -2.476 -458 -458 -120 -120 -120 -120 -120 -120 -120 -120 -120 -120 -120 -120 -120 2. Išorinio poveikio kaštai ------3. Visos veiklos sąnaudos -983 -1.560 - - -120 -120 -120 -120 -120 -120 -120 -120 -120 -120 -120 -120 -120 3.1. Sistemos palaikymas, valdymas, administravimas ir plėtojimas -983 -1.560 - - -120 -120 -120 -120 -120 -120 -120 -120 -120 -120 -120 -120 -120 4. Visos investicijos -846 -916 -458 -458 ------
0,0 GRYNASIS SRAUTAS (N+K) 0 436 -379 -317 -1 24 44 60 74 86 96 106 114 122 129 136 142 EGDV, Lt 0 EVGN, % 5,50% Naudos/Kaštų santykis (N/K) 1,00 Projekto įgyvendinimo metai Lankytojų srauto prognozė 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15
Vienadienių lankytojų srauto padidėjimas - 490 776 979 1.137 1.265 1.374 1.469 1.552 1.626 1.693 1.755 1.811 1.864 1.913 Vienadienių lankytojų srauto padidėjimas, proc. - 0,1% 0,1% 0,2% 0,2% 0,2% 0,2% 0,3% 0,3% 0,3% 0,3% 0,3% 0,3% 0,3% 0,3% Sukurta ir išsaugota naujų darbo vietų ------Naujai įkurta ir išlaikyta ūkio subjektų ------DU (bruto) padidėjimas ------
158
Lentelė 49. Projekto ekonominiai - socialiniai rodikliai II prioriteto atveju, tūkst. Lt Projekto įgyvendinimo metai Alternatyva Nr. A4 GDV IŠ VISO 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 N Ekonominė nauda iš viso 131.622 228.767 4.453 7.369 9.075 10.285 11.224 11.991 8.187 8.749 9.245 9.688 10.089 10.455 10.792 11.104 96.061 1. Fiskalinės korekcijos 24.637 30.648 4.453 4.550 4.608 4.648 4.680 4.705 274 293 310 324 338 350 361 372 382 1.1. PVM eliminavimas 22.244 26.717 4.453 4.453 4.453 4.453 4.453 4.453 ------1.2. GPM eliminavimas 2.393 3.931 - 98 155 195 227 252 274 293 310 324 338 350 361 372 382 1.3. Soc. Dr. eliminavimas ------2. Išorinio poveikio nauda 69.059 113.452 - 2.819 4.467 5.637 6.545 7.286 7.913 8.456 8.935 9.363 9.751 10.105 10.430 10.732 11.012 2.1. Vienadienių lankytojų ir turistų išlaidos 69.059 113.452 - 2.819 4.467 5.637 6.545 7.286 7.913 8.456 8.935 9.363 9.751 10.105 10.430 10.732 11.012 3. Visos veiklos pajamos ------4. Investicijų likutinė vertė 37.925 84.667 ------84.667
K Ekonominiai kaštai iš viso -131.622 -159.613 -25.657 -25.798 -25.880 -25.939 -25.984 -26.021 -396 -423 -447 -468 -488 -505 -522 -537 -551 2. Išorinio poveikio kaštai -3.453 -5.673 - -141 -223 -282 -327 -364 -396 -423 -447 -468 -488 -505 -522 -537 -551 2.1. Lankytojų aptvarnavimo sąnaudos -3.453 -5.673 - -141 -223 -282 -327 -364 -396 -423 -447 -468 -488 -505 -522 -537 -551 3. Visos veiklos sąnaudos ------4. Visos investicijos -128.169 -153.940 -25.657 -25.657 -25.657 -25.657 -25.657 -25.657 ------
0,0 GRYNASIS SRAUTAS (N+K) 0 69.154 -21.204 -18.428 -16.805 -15.653 -14.760 -14.030 7.792 8.326 8.798 9.220 9.601 9.950 10.270 10.567 95.510 EGDV, Lt 0 EVGN, % 5,50% Naudos/Kaštų santykis (N/K) 1,00 Projekto įgyvendinimo metai Lankytojų srauto prognozė 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15
Vienadienių lankytojų srauto padidėjimas - 22.370 35.456 44.741 51.942 57.827 62.802 67.111 70.912 74.313 77.389 80.197 82.780 85.172 87.399 Vienadienių lankytojų srauto padidėjimas, proc. - 3,8% 6,1% 7,6% 8,9% 9,9% 10,7% 11,5% 12,1% 12,7% 13,2% 13,7% 14,2% 14,6% 14,9% Sukurta ir išsaugota naujų darbo vietų - 39 63 79 92 102 111 118 125 131 137 142 146 150 154 Naujai įkurta ir išlaikyta ūkio subjektų - 8 13 16 18 20 22 24 25 26 27 28 29 30 31 DU (bruto) padidėjimas - 852.9721.351.9281.705.9441.980.5392.204.9002.394.5952.558.9162.703.8572.833.5112.950.7983.057.8723.156.3713.247.5673.332.468
159
Lentelė 50. Projekto ekonominiai - socialiniai rodikliai II.1 prioriteto atveju, tūkst. Lt Projekto įgyvendinimo metai Alternatyva Nr. A4 GDV IŠ VISO 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 N Ekonominė nauda iš viso 87.845 152.680 2.972 4.918 6.057 6.865 7.491 8.003 5.464 5.839 6.170 6.466 6.733 6.978 7.202 7.411 64.111 1. Fiskalinės korekcijos 16.443 20.455 2.972 3.037 3.075 3.102 3.123 3.140 183 196 207 217 226 234 241 248 255 1.1. PVM eliminavimas 14.846 17.831 2.972 2.972 2.972 2.972 2.972 2.972 ------1.2. GPM eliminavimas 1.597 2.624 - 65 103 130 151 168 183 196 207 217 226 234 241 248 255 1.3. Soc. Dr. eliminavimas ------2. Išorinio poveikio nauda 46.090 75.718 - 1.881 2.982 3.762 4.368 4.863 5.281 5.644 5.963 6.249 6.508 6.744 6.961 7.162 7.350 2.1. Vienadienių lankytojų ir turistų išlaidos 46.090 75.718 - 1.881 2.982 3.762 4.368 4.863 5.281 5.644 5.963 6.249 6.508 6.744 6.961 7.162 7.350 3. Visos veiklos pajamos ------4. Investicijų likutinė vertė 25.311 56.507 ------56.507
K Ekonominiai kaštai iš viso -87.845 -106.526 -17.123 -17.217 -17.272 -17.311 -17.342 -17.366 -264 -282 -298 -312 -325 -337 -348 -358 -367 2. Išorinio poveikio kaštai -2.305 -3.786 - -94 -149 -188 -218 -243 -264 -282 -298 -312 -325 -337 -348 -358 -367 2.1. Lankytojų aptvarnavimo sąnaudos -2.305 -3.786 - -94 -149 -188 -218 -243 -264 -282 -298 -312 -325 -337 -348 -358 -367 3. Visos veiklos sąnaudos ------4. Visos investicijos -85.540 -102.740 -17.123 -17.123 -17.123 -17.123 -17.123 -17.123 ------
0,0 GRYNASIS SRAUTAS (N+K) 0 46.154 -14.152 -12.299 -11.216 -10.447 -9.851 -9.363 5.200 5.557 5.872 6.153 6.408 6.640 6.854 7.052 63.744 EGDV, Lt 0 EVGN, % 5,50% Naudos/Kaštų santykis (N/K) 1,00 Projekto įgyvendinimo metai Lankytojų srauto prognozė 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15
Vienadienių lankytojų srauto padidėjimas - 14.930 23.664 29.860 34.667 38.594 41.914 44.790 47.327 49.597 51.650 53.524 55.248 56.844 58.330 Vienadienių lankytojų srauto padidėjimas, proc. - 2,6% 4,0% 5,1% 5,9% 6,6% 7,2% 7,7% 8,1% 8,5% 8,8% 9,1% 9,4% 9,7% 10,0% Sukurta ir išsaugota naujų darbo vietų - 26 42 53 61 68 74 79 84 88 91 94 98 100 103 Naujai įkurta ir išlaikyta ūkio subjektų - 5 8 11 12 14 15 16 17 18 18 19 20 20 21 DU (bruto) padidėjimas - 569.276 902.2811.138.5521.321.8181.471.5571.598.1591.707.8281.804.5621.891.0941.969.3712.040.8332.106.5712.167.4352.224.099
160
Lentelė 51. Projekto ekonominiai - socialiniai rodikliai II.2 prioriteto atveju, tūkst. Lt Projekto įgyvendinimo metai Alternatyva Nr. A4 GDV IŠ VISO 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 N Ekonominė nauda iš viso 43.795 76.117 1.481 2.452 3.020 3.422 3.735 3.990 2.725 2.912 3.077 3.225 3.358 3.480 3.592 3.696 31.952 1. Fiskalinės korekcijos 7.848 9.624 1.481 1.499 1.510 1.518 1.524 1.528 51 55 58 61 63 66 68 70 72 1.1. PVM eliminavimas 7.398 8.886 1.481 1.481 1.481 1.481 1.481 1.481 ------1.2. GPM eliminavimas 449 738 - 18 29 37 43 47 51 55 58 61 63 66 68 70 72 1.3. Soc. Dr. eliminavimas ------2. Išorinio poveikio nauda 23.334 38.333 - 952 1.509 1.905 2.211 2.462 2.674 2.857 3.019 3.164 3.295 3.414 3.524 3.626 3.721 2.1. Vienadienių lankytojų ir turistų išlaidos 23.334 38.333 - 952 1.509 1.905 2.211 2.462 2.674 2.857 3.019 3.164 3.295 3.414 3.524 3.626 3.721 3. Visos veiklos pajamos ------4. Investicijų likutinė vertė 12.614 28.160 ------28.160
K Ekonominiai kaštai iš viso -43.795 -53.117 -8.533 -8.581 -8.609 -8.629 -8.644 -8.656 -134 -143 -151 -158 -165 -171 -176 -181 -186 2. Išorinio poveikio kaštai -1.167 -1.917 - -48 -75 -95 -111 -123 -134 -143 -151 -158 -165 -171 -176 -181 -186 2.1. Lankytojų aptvarnavimo sąnaudos -1.167 -1.917 - -48 -75 -95 -111 -123 -134 -143 -151 -158 -165 -171 -176 -181 -186 3. Visos veiklos sąnaudos ------4. Visos investicijos -42.629 -51.200 -8.533 -8.533 -8.533 -8.533 -8.533 -8.533 ------
0,0 GRYNASIS SRAUTAS (N+K) 0 23.001 -7.052 -6.129 -5.589 -5.206 -4.909 -4.666 2.591 2.769 2.926 3.066 3.193 3.309 3.416 3.515 31.766 EGDV, Lt 0 EVGN, % 5,50% Naudos/Kaštų santykis (N/K) 1,00 Projekto įgyvendinimo metai Lankytojų srauto prognozė 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15
Vienadienių lankytojų srauto padidėjimas - 7.559 11.980 15.117 17.550 19.539 21.220 22.676 23.960 25.109 26.148 27.097 27.970 28.778 29.530 Vienadienių lankytojų srauto padidėjimas, proc. - 1,3% 2,0% 2,6% 3,0% 3,3% 3,6% 3,9% 4,1% 4,3% 4,5% 4,6% 4,8% 4,9% 5,0% Sukurta ir išsaugota naujų darbo vietų - 7 12 15 17 19 21 22 23 25 26 27 27 28 29 Naujai įkurta ir išlaikyta ūkio subjektų - 1 2 3 3 4 4 4 5 5 5 5 5 6 6 DU (bruto) padidėjimas - 160.113 253.773 320.226 371.771 413.886 449.494 480.339 507.547 531.884 553.900 573.999 592.489 609.607 625.544
161
Lentelė 52. Projekto ekonominiai - socialiniai rodikliai III prioriteto atveju, tūkst. Lt Projekto įgyvendinimo metai Alternatyva Nr. A4 GDV IŠ VISO 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 N Ekonominė nauda iš viso 16.827 28.833 665 1.061 1.292 1.457 1.584 1.023 1.111 1.187 1.255 1.315 1.369 1.419 1.465 1.507 11.124 1. Fiskalinės korekcijos 3.199 3.915 665 680 688 694 699 38 41 44 47 49 51 53 54 56 57 1.1. PVM eliminavimas 2.839 3.325 665 665 665 665 665 ------1.2. GPM eliminavimas 360 591 - 15 23 29 34 38 41 44 47 49 51 53 54 56 57 1.3. Soc. Dr. eliminavimas ------2. Išorinio poveikio nauda 9.338 15.340 - 381 604 762 885 985 1.070 1.143 1.208 1.266 1.318 1.366 1.410 1.451 1.489 2.1. Vienadienių lankytojų ir turistų išlaidos 9.338 15.340 - 381 604 762 885 985 1.070 1.143 1.208 1.266 1.318 1.366 1.410 1.451 1.489 3. Visos veiklos pajamos ------4. Investicijų likutinė vertė 4.290 9.578 ------9.578
K Ekonominiai kaštai iš viso -16.827 -19.923 -3.831 -3.850 -3.861 -3.869 -3.875 -49 -53 -57 -60 -63 -66 -68 -71 -73 -74 2. Išorinio poveikio kaštai -467 -767 - -19 -30 -38 -44 -49 -53 -57 -60 -63 -66 -68 -71 -73 -74 2.1. Lankytojų aptvarnavimo sąnaudos -467 -767 - -19 -30 -38 -44 -49 -53 -57 -60 -63 -66 -68 -71 -73 -74 3. Visos veiklos sąnaudos ------4. Visos investicijos -16.360 -19.156 -3.831 -3.831 -3.831 -3.831 -3.831 ------
0,0 GRYNASIS SRAUTAS (N+K) 0 8.911 -3.166 -2.789 -2.569 -2.413 -2.291 974 1.058 1.130 1.194 1.252 1.303 1.351 1.394 1.434 11.050 EGDV, Lt 0 EVGN, % 5,50% Naudos/Kaštų santykis (N/K) 1,00 Projekto įgyvendinimo metai Lankytojų srauto prognozė 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15
Vienadienių lankytojų srauto padidėjimas - 3.025 4.794 6.050 7.023 7.819 8.492 9.074 9.588 10.048 10.464 10.844 11.193 11.517 11.818 Vienadienių lankytojų srauto padidėjimas, proc. - 0,5% 0,8% 1,0% 1,2% 1,3% 1,5% 1,6% 1,6% 1,7% 1,8% 1,9% 1,9% 2,0% 2,0% Sukurta ir išsaugota naujų darbo vietų - 6 9 12 14 15 17 18 19 20 21 21 22 23 23 Naujai įkurta ir išlaikyta ūkio subjektų - 1 2 2 3 3 3 4 4 4 4 4 4 5 5 DU (bruto) padidėjimas - 128.150 203.112 256.299 297.554 331.262 359.761 384.449 406.225 425.704 443.325 459.412 474.210 487.911 500.667
162
Lentelė 53. Projekto ekonominiai - socialiniai rodikliai investicinės alternatyvos A1 atveju, tūkst. Lt Projekto įgyvendinimo metai Alternatyva Nr. A4 GDV IŠ VISO 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 N Ekonominė nauda iš viso 54.957 95.553 2.225 3.348 3.946 4.411 4.773 4.403 3.172 3.388 3.579 3.749 3.903 4.044 4.174 4.294 42.144 1. Fiskalinės korekcijos 11.364 13.969 2.225 2.258 2.219 2.233 2.243 1.587 113 120 125 130 135 139 143 146 150 1.1. PVM eliminavimas 10.555 12.640 2.225 2.225 2.167 2.167 2.167 1.502 21 21 21 21 21 21 21 21 21 1.2. GPM eliminavimas 809 1.329 - 33 52 66 77 85 93 99 105 110 114 118 122 126 129 1.3. Soc. Dr. eliminavimas ------2. Išorinio poveikio nauda 26.690 43.846 - 1.089 1.727 2.179 2.529 2.816 3.058 3.268 3.453 3.619 3.768 3.905 4.031 4.147 4.256 2.1. Vienad. lankytojų ir turistų išlaidos (I prioritetas) 1.588 2.609 - 65 103 130 150 168 182 194 205 215 224 232 240 247 253 2.2. Vienad. lankytojų ir turistų išlaidos (II.1 prioritetas) ------2.4. Vienad. lankytojų ir turistų išlaidos (II.2 prioritetas) 15.037 24.704 - 614 973 1.228 1.425 1.587 1.723 1.841 1.946 2.039 2.123 2.200 2.271 2.337 2.398 2.3. Vienad. lankytojų ir turistų išlaidos (III prioritetas) 10.064 16.534 - 411 651 822 954 1.062 1.153 1.232 1.302 1.365 1.421 1.473 1.520 1.564 1.605 3. Visos veiklos pajamos ------4. Investicijų likutinė vertė 16.904 37.738 ------37.738
K Ekonominiai kaštai iš viso -62.451 -75.515 -12.822 -12.889 -12.590 -12.618 -12.639 -8.826 -307 -320 -331 -341 -351 -359 -367 -374 -380 2. Išorinio poveikio kaštai -1.634 -2.684 - -67 -106 -133 -155 -172 -187 -200 -211 -221 -231 -239 -247 -254 -260 3. Visos veiklos sąnaudos -983 -1.560 - - -120 -120 -120 -120 -120 -120 -120 -120 -120 -120 -120 -120 -120 3.1. Sistemos palaikymas, valdymas, administravimas ir plėtojimas -983 -1.560 - - -120 -120 -120 -120 -120 -120 -120 -120 -120 -120 -120 -120 -120 4. Visos investicijos -59.834 -71.272 -12.822 -12.822 -12.364 -12.364 -12.364 -8.533 ------
0,0 GRYNASIS SRAUTAS (N+K) -7.493 20.037 -10.597 -9.541 -8.645 -8.206 -7.867 -4.423 2.864 3.068 3.247 3.408 3.553 3.685 3.807 3.920 41.763 EGDV, Lt -7.493 EVGN, % 3,43% Naudos/Kaštų santykis (N/K) 0,88 Projekto įgyvendinimo metai Lankytojų srauto prognozė 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15
Vienadienių lankytojų srauto padidėjimas - 11.073 17.550 22.146 25.710 28.623 31.086 33.219 35.100 36.783 38.306 39.696 40.975 42.158 43.261 Vienadienių lankytojų srauto padidėjimas, proc. - 1,9% 3,0% 3,8% 4,4% 4,9% 5,3% 5,7% 6,0% 6,3% 6,5% 6,8% 7,0% 7,2% 7,4% Sukurta ir išsaugota naujų darbo vietų - 13 21 27 31 34 37 40 42 44 46 48 49 51 52 Naujai įkurta ir išlaikyta ūkio subjektų - 3 4 5 6 7 7 8 8 9 9 10 10 10 10 DU (bruto) padidėjimas - 288.263 456.886 576.525 669.325 745.148 809.256 864.788 913.771 957.588 997.2251.033.4111.066.6991.097.5191.126.211
163
Lentelė 54. Projekto ekonominiai - socialiniai rodikliai investicinės alternatyvos A2 atveju, tūkst. Lt Projekto įgyvendinimo metai Alternatyva Nr. A4 GDV IŠ VISO 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 N Ekonominė nauda iš viso 108.474 187.668 3.716 6.201 7.595 8.626 9.426 9.415 6.995 7.474 7.896 8.274 8.615 8.927 9.214 9.480 75.812 1. Fiskalinės korekcijos 19.959 24.799 3.716 3.796 3.784 3.817 3.843 3.199 245 260 274 286 297 307 316 325 333 1.1. PVM eliminavimas 18.003 21.585 3.716 3.716 3.658 3.658 3.658 2.993 21 21 21 21 21 21 21 21 21 1.2. GPM eliminavimas 1.957 3.214 - 80 127 160 185 206 224 240 253 265 276 286 296 304 312 1.3. Soc. Dr. eliminavimas ------2. Išorinio poveikio nauda 58.913 96.783 - 2.405 3.811 4.809 5.583 6.216 6.750 7.214 7.622 7.988 8.318 8.620 8.898 9.155 9.394 2.1. Vienad. lankytojų ir turistų išlaidos (I prioritetas) 1.588 2.609 - 65 103 130 150 168 182 194 205 215 224 232 240 247 253 2.2. Vienad. lankytojų ir turistų išlaidos (II.1 prioritetas) 47.261 77.641 - 1.929 3.057 3.858 4.479 4.986 5.415 5.787 6.115 6.408 6.673 6.915 7.138 7.344 7.536 2.4. Vienad. lankytojų ir turistų išlaidos (II.2 prioritetas) ------2.3. Vienad. lankytojų ir turistų išlaidos (III prioritetas) 10.064 16.534 - 411 651 822 954 1.062 1.153 1.232 1.302 1.365 1.421 1.473 1.520 1.564 1.605 3. Visos veiklos pajamos ------4. Investicijų likutinė vertė 29.602 66.085 ------66.085
K Ekonominiai kaštai iš viso -106.500 -128.925 -21.412 -21.526 -21.254 -21.301 -21.337 -17.536 -438 -459 -479 -496 -511 -526 -539 -551 -562 2. Išorinio poveikio kaštai -2.771 -4.553 - -113 -179 -226 -263 -292 -318 -339 -359 -376 -391 -406 -419 -431 -442 3. Visos veiklos sąnaudos -983 -1.560 - - -120 -120 -120 -120 -120 -120 -120 -120 -120 -120 -120 -120 -120 3.1. Sistemos palaikymas, valdymas, administravimas ir plėtojimas -983 -1.560 - - -120 -120 -120 -120 -120 -120 -120 -120 -120 -120 -120 -120 -120 4. Visos investicijos -102.746 -122.812 -21.412 -21.412 -20.954 -20.954 -20.954 -17.123 ------
0,0 GRYNASIS SRAUTAS (N+K) 1.974 58.743 -17.696 -15.325 -13.659 -12.674 -11.911 -8.121 6.558 7.015 7.418 7.778 8.104 8.402 8.676 8.929 75.250 EGDV, Lt 1.974 EVGN, % 5,82% Naudos/Kaštų santykis (N/K) 1,02 Projekto įgyvendinimo metai Lankytojų srauto prognozė 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15
Vienadienių lankytojų srauto padidėjimas - 18.444 29.234 36.889 42.827 47.678 51.780 55.333 58.467 61.271 63.807 66.122 68.252 70.224 72.060 Vienadienių lankytojų srauto padidėjimas, proc. - 3,2% 5,0% 6,3% 7,3% 8,2% 8,9% 9,5% 10,0% 10,5% 10,9% 11,3% 11,7% 12,0% 12,3% Sukurta ir išsaugota naujų darbo vietų - 32 51 65 75 83 91 97 102 107 112 116 119 123 126 Naujai įkurta ir išlaikyta ūkio subjektų - 6 10 13 15 17 18 19 20 21 22 23 24 25 25 DU (bruto) padidėjimas - 697.4261.105.3931.394.8511.619.3721.802.8191.957.9212.092.2772.210.7872.316.7972.412.6962.500.2442.580.7812.655.3462.724.765
164
Lentelė 55. Projekto ekonominiai - socialiniai rodikliai investicinės alternatyvos A3 atveju, tūkst. Lt Projekto įgyvendinimo metai Alternatyva Nr. A4 GDV IŠ VISO 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 N Ekonominė nauda iš viso 143.973 250.155 5.197 8.314 10.078 11.372 12.375 12.530 8.770 9.370 9.900 10.374 10.802 11.193 11.553 11.886 106.441 1. Fiskalinės korekcijos 27.807 34.423 5.197 5.295 5.294 5.335 5.367 4.727 296 315 332 347 361 373 384 395 404 1.1. PVM eliminavimas 25.401 30.471 5.197 5.197 5.139 5.139 5.139 4.474 21 21 21 21 21 21 21 21 21 1.2. GPM eliminavimas 2.406 3.952 - 98 156 196 228 254 276 295 311 326 340 352 363 374 384 1.3. Soc. Dr. eliminavimas ------2. Išorinio poveikio nauda 73.951 121.487 - 3.018 4.784 6.037 7.008 7.802 8.473 9.055 9.568 10.027 10.442 10.820 11.169 11.492 11.792 2.1. Vienad. lankytojų ir turistų išlaidos (I prioritetas) 1.588 2.609 - 65 103 130 150 168 182 194 205 215 224 232 240 247 253 2.2. Vienad. lankytojų ir turistų išlaidos (II.1 prioritetas) 47.261 77.641 - 1.929 3.057 3.858 4.479 4.986 5.415 5.787 6.115 6.408 6.673 6.915 7.138 7.344 7.536 2.4. Vienad. lankytojų ir turistų išlaidos (II.2 prioritetas) 15.037 24.704 - 614 973 1.228 1.425 1.587 1.723 1.841 1.946 2.039 2.123 2.200 2.271 2.337 2.398 2.3. Vienad. lankytojų ir turistų išlaidos (III prioritetas) 10.064 16.534 - 411 651 822 954 1.062 1.153 1.232 1.302 1.365 1.421 1.473 1.520 1.564 1.605 3. Visos veiklos pajamos ------4. Investicijų likutinė vertė 42.215 94.245 ------94.245
K Ekonominiai kaštai iš viso -150.295 -182.041 -29.946 -30.107 -29.863 -29.929 -29.981 -26.192 -571 -602 -630 -654 -676 -696 -715 -732 -748 2. Išorinio poveikio kaštai -3.938 -6.470 - -161 -255 -321 -373 -415 -451 -482 -510 -534 -556 -576 -595 -612 -628 3. Visos veiklos sąnaudos -983 -1.560 - - -120 -120 -120 -120 -120 -120 -120 -120 -120 -120 -120 -120 -120 3.1. Sistemos palaikymas, valdymas, administravimas ir plėtojimas -983 -1.560 - - -120 -120 -120 -120 -120 -120 -120 -120 -120 -120 -120 -120 -120 4. Visos investicijos -145.374 -174.012 -29.946 -29.946 -29.488 -29.488 -29.488 -25.657 ------
0,0 GRYNASIS SRAUTAS (N+K) -6.323 68.114 -24.749 -21.793 -19.785 -18.558 -17.606 -13.663 8.199 8.768 9.270 9.720 10.126 10.497 10.838 11.154 105.694 EGDV, Lt -6.323 EVGN, % 4,78% Naudos/Kaštų santykis (N/K) 0,96 Projekto įgyvendinimo metai Lankytojų srauto prognozė 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15
Vienadienių lankytojų srauto padidėjimas - 26.003 41.214 52.006 60.377 67.217 72.999 78.009 82.427 86.380 89.955 93.220 96.222 99.002 101.591 Vienadienių lankytojų srauto padidėjimas, proc. - 4,4% 7,0% 8,9% 10,3% 11,5% 12,5% 13,3% 14,1% 14,8% 15,4% 15,9% 16,4% 16,9% 17,4% Sukurta ir išsaugota naujų darbo vietų - 40 63 79 92 103 111 119 126 132 137 142 147 151 155 Naujai įkurta ir išlaikyta ūkio subjektų - 8 13 16 18 21 22 24 25 26 27 28 29 30 31 DU (bruto) padidėjimas - 857.5391.359.1671.715.0771.991.1432.216.7052.407.4152.572.6162.718.3332.848.6822.966.5963.074.2443.173.2703.264.9543.350.310
165