Ramunė Vasiljevaitė
Total Page:16
File Type:pdf, Size:1020Kb
LIETUVOS EDUKOLOGIJOS UNIVERSITETAS GAMTOS, MATEMATIKOS, TECHNOLOGIJŲ IR INFORMATIKOS FAKULTETAS GEOGRAFIJOS IR TURIZMO KATEDRA Įvertinimas: Ramunė Vasiljevaitė IGNALINOS RAJONO EKOGEOLOGINĖS SITUACIJOS VERTINIMAS RACIONALIAM TERITORIJOS PLANAVIME Ignalina district geoekological situation assessments on the rational planning of the territory Magistro darbas Darbo vadovas: habil.dr. V. Baltrūnas Vilnius 2016 81 Turinys 1. Anotacija 4 2. Darbe naudotos sąvokos 5 3. Įvadas 7 4. Darbo metodika 9 5. Tyrimo nuostatos ir sąlygos 10 6. Literatūros analizė 11 7. Ekogeologijos samprata ir raida 12 8. Ignalinos rajono geologinės ir geomorfologinės sąlygos 15 8.1. Rajono geologinė sandara 15 8.2. Reljefas 19 8.2.1. Rytų Aukštaičių aukštuma 20 8.2.2. Šiaurryčių lyguma 22 8.2.3. Švenčionių aukštuma 24 8.2.4. Dysnos lyguma 27 9. Ignalinos rajono geologinio potencialo įvertinimas 29 9.1. Naudingosios iškasenos 29 9.1.1. Žvyras ir smėlis 29 9.1.2. Molis 36 9.1.3 Durpės 36 9.1.4. Sapropelis 38 9.2. Požeminio vandens ištekliai 39 9.3. Geologinis paveldas 42 10. Ignalinos rajono ekogeologinių sąlygų vertinimas ir jų 2001 – 2015 metų lyginamoji analizė 49 10.1. Naudingųjų iškasenų apsauga ir eksploatacijos ypatumai 49 10.2. Požeminio vandens apsauga ir eksploatacijos ypatumai 53 10.3. Sąvartynų ekogeologinių sąlygų kaita 63 10.4. Geologinio paveldo gausinimo perspektyvos 68 11. Rajono ekogeologinės situacijos vertinimas teritorijos planavimo atžvilgiu 70 82 12. Išvados 72 13. Literatūros sąrašas 74 14. Santrauka lietuvių kalba 77 15. Santrauka anglų kalba 89 16. Priedai 80 Tekstiniai priedai I priedas. Pagrindinių Ignalinos rajone esančių naudingųjų iškasenų telkinių kasmetinis išteklių likutis. II priedas. Ignalinos naudingųjų iškasenų gavyba per metus. III priedas. Ignalinos rajono vandenviečių aprašas. IV priedas. Požeminio vandens eksploatacijos kiekiai per metus. V priedas. Požeminio vandens vidutinis eksploatacijos kiekis per parą. VI priedas. Ignalinos rajono požeminio vandens eksploatacijos kiekiai per mėnesį. VII priedas. Aplinkos apsaugos reikalavimų naudingųjų iškasenų telkinių naudotojams kontrolinis klausimynas. Grafiniai priedai I priedas. Ignalinos rajono geologinio potencialo žemėlapis M 1:250 000 II priedas. Ignalinos rajono ekogeologinis žemėlapis M 1:250 000 83 1. Anotacija Vasiljevaitė R. Ignalinos rajono ekogeologinės situacijos vertinimas racionaliam teritorijos planavime: Magistro darbas, Vilnius: LEU, 2016 Anotacija. Paskutiniais dešimtmečiais geologijoje ypač padidėjo dėmesys ekologiniams arba žmogaus gyvenamosios aplinkos tyrimams. Šį domėjimąsi nulėmė kelios priežastys. Tarp jų tokie globaliniai procesai kaip klimato atšilimas, jūros lygio kilimas. Pagrįstai teigiama, kad šių procesų vyksmui turi įtakos žmogus. Kita priežastis - žmogaus ir geologinės aplinkos sąveikos santykis. Žemės gelmėse yra begalė naudingųjų išteklių, kurie gyvybiškai svarbūs žmonijai (pvz.; vandens ištekliai). Dažnai žmogus vykdo jų eksploataciją neatsižvelgdamas į aplinkos ekologiją ir taip pakenkdamas žemės turtams ir visai gyvajai gamtai. Taip pat neretai vykdomi teritorijos planavimo projektai neatsižvelgiant į ekogeologinę situaciją vietovėje. Šio darbo tikslas – išanalizuoti, kaip keitėsi Ignalinos rajono gamtos išteklių (naudingųjų iškasenų ir kt.) eksploatacijos intensyvumas ir telkinių apsauga 2000 – 2015 m., kaip ekogeologinės sąlygos įtakoja rajono teritorijos planavimą. Darbe buvo analizuoti naudingųjų iškasenų eksploatavimo statistiniai duomenys, literatūra apie rajono ekogeologines sąlygas, teritorijų planavimą, įvairūs žemėlapiai, straipsniai, kuriuose pateikiama geologų ir ekologų nuomonė tiriama tema. Magistro darbe pateikiami svarbiausių kietųjų naudingųjų iškasenų ir požeminio vandens gavybos intensyvumo, taip pat sąvartynų ekogeologinių sąlygų, gamtos paveldo (geopaveldo) būklės vertinimas. Sudarytame geologinio potencialo (naudingųjų iškasenų) žemėlapyje pagrindinis dėmesys skiriamas žemės gelmių resursams. Antrame žemėlapyje pateikiama informacija apie rajone esančius aplinkos taršos židinius, gelmių izoliacijos pobūdį, taip pat sąvartynus (atliekų aikšteles), valstybinės reikšmės kelius, teritorijos užstatymą, naudingųjų iškasenų karjerus. Ekogeologiame žemėlapyje išryškinti ryšiai tarp žemės gelmių išteklių eksploatacijos ir teritorijos panaudojimo (užstatymo.). Pastarajame žemėlapyje pateikiama apibendrinta tyrimo metu surinkta medžiaga. Tekstas 80 psl., paveikslėliai 39, lentelės 6, Priedai 22 psl. Santrauka lietuvių ir anglų kalbomis. Prasminiai žodžiai: Ignalinos rajonas, ekogeologinės sąlygos, naudingosios iškasenos, požeminis vanduo, sąvartynai, gamtos paveldas. 84 2. Darbe naudotos sąvokos Ekogeologija - tai geologinės aplinkos ir žmogaus gyvenamosios aplinkos sąveikos tyrimas. Norint tirti šią sąveiką, reikalingi įvairiapusių geologinių, hidrogeologinių, geocheminių, inžinerinių geologinių tyrimų duomenys. (Lietuvos geologijos tarnyba [žiūrėta 2015 m. gruodžio 30 d]). Ekogeologiniai tyrimai. Ekogeologinių tyrimų tikslas — įvertinti esamą žmogaus ūkinės veiklos įtaką geologinei aplinkai bei geologinių sąlygų įtaką žmogui ir pateikti geologinę informaciją įvairaus lygio teritorijų planavimo, žemės naudojimo, aplinkos apsaugos, ūkinės, ekonominės veiklos projektavimo, plėtros, poveikio aplinkai vertinimo ir kt. tikslams. (Lietuvos geologijos tarnyba [žiūrėta 2015 m. gruodžio 30 d]). Ekogeologinės sąlygos — geologinių sąlygų, veikiančių žmogaus gyvenamosios aplinkos kokybę, ekonominę veiklą ar žmogaus sveikatą, visuma. (Lietuvos geologijos tarnyba [žiūrėta 2015 m. gruodžio 30 d]). Ekogeologinis kartografavimas — tai teritorijos ekogeologinių sąlygų tyrimas ir geologinės aplinkos ekologinės būklės vertinimas. Šio kartografavimo galutinis tikslas — geologinės aplinkos kokybės pokyčių prognozė ir ekogeologinių pavojų prognozinis vertinimas racionaliam teritorijų planavimui, žmogaus ūkinės veiklos perspektyvoms bei jo sveikatos apsaugai. (Lietuvos geologijos tarnyba [žiūrėta 2015 m. gruodžio 30 d]). Ekologija - mokslas, tiriantis gyvųjų organizmų santykius su gyvenamąja aplinka, įskaitant tokius fizinius veiksnius (faktorius) kaip klimatas, geografinės sąlygos, gyvosios ir negyvosios gamtos sąveiką. (Laisvoji enciklopedija: wikipedija: ekologija [žiūrėta 2015 m. gruodžio 30 d]) Eksploatacija - gamtos turtų gavyba, naudojimas. (Žodynas: eksploatacija [žiūrėta 2015 m. gruodžio 30 d]). Geologinė aplinka - žmogaus gyvenamosios aplinkos dalis. Ją sudaro reljefas, gruntai, uolienos ir jose slūgsantis požeminis vanduo, kurie yra arba gali būti veikiami žmogaus ūkinės veiklos. (Lietuvos geologijos tarnyba [žiūrėta 2015 m. gruodžio 30 d]). Geologinis paveldas – tai gamtinių geologinių objektų mokslinė, kultūrinė, estetinė, kraštovaizdinė, ekonominė ir visuminė vertė, kuri turi būti išsaugota ateities kartoms. (Geografija.lt [žiūrėta 2016 m. gegužės 15d.] 85 Geologija - mokslas apie Žemę, jos susidarymą, istoriją ir sandarą, Žemę formuojančius procesus. (Laisvoji enciklopedija: wikipedija: geologija [žiūrėta 2015 m. gruodžio 30 d]). Geotopai – saugomos ar saugotinos, tipiškas ar unikalus geologinės, geomorfologinės ar geoekologinės svarbos erdvinis objektas geosferoje vertingas mokslui ir pažinimui. Geotopai teikia informaciją apie Žemės raidą arba gyvybės vystymąsi joje, yra nepakartojami ir neatkuriami. Tipai: atodanga, atodangų draustinis, dauba, didkalvė, griova, raguva, sufozinis cirkas, kopa, kopų masyvas, ozas, riedulių ekspozicija, riedulynas, riedulys, sienelė karjere, smegduobių draustinis, smegduobė, smegduobė, versmėta pelkė, šaltinis, žemyninė kopa. (Laisvoji enciklopedija: wikipedija: geotopas [žiūrėta 2015 m. gruodžio 29d]). Naudingosios iškasenos - tai gamtinės mineralinės medžiagos, esančios žemės gelmėse, kurias galima naudoti materialinėje gamyboje ar kitoms reikmėms. (Lietuvos geologijos tarnyba: naudingosios iškasenos [žiūrėta 2015 m. gruodžio 30 d]). Kartografija - terminas, kuris geodezijoje įvardijamas tiriantis žemėlapius tyrinėjantis mokslas, žemėlapių sudarinėjimo technika, tiriantis žemėlapius ir kartografavimas. Senoji kartografija buvo (žemėlapių ir atlasų) – įvairiapusė humanitarinių ir gamtos mokslų tyrinėjama sritis. Kartografija gimė XV–XVIII amžiuje. (Laisvoji enciklopedija: wikipedija: kartografija [žiūrėta 2015 m. gruodžio 30 d]). Litosfera - kietas viršutinis Žemės apvalkalas. Tai 100–200 km storio kietas sluoksnis, sudarytas daugiausiai iš kristalinių ir nuosėdinių uolienų. Litosfera guli ant klampios astenosferos. Ji sudaryta iš dviejų sluoksnių: žemės plutos ir dalies viršutinės žemės mantijos. (Laisvoji enciklopedija: wikipedija: litosfera [žiūrėta 2015 m. gruodžio 30 d.]). Sanitarinės apsaugos zona (SAZ) – aplink stacionarų taršos šaltinį arba keletą šaltinių, taip pat šalia kelių esanti teritorija, kurioje dėl galimo neigiamo poveikio žmonių sveikatai galioja nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos. (LR sveikatos ministro įsakymas dėl sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymo [žiūrėta 2015 m. gegužės 20 d.] Telmologinis draustinis – saugomos teritorijos, kurių tikslas tipiškų ir unikalių pelkių kompleksams apsaugoti. (Laisvoji enciklopedija: wikipedia [žiūrėta 2016 m. gegužės 20 d.] 86 3. Įvadas Problemos esmė. Pastaraisiais dešimtmečiais labai padidėjo dėmesys aplinkos ekologinių sąlygų vertinimui. Šių tyrimų suaktyvėjimui didelę įtaką turi įvairūs globaliniai procesai, tokie kaip globalinis atšilimas, ozono sluoksnio nykimas, jūros lygio kilimas, rūšių nykimas. Ekologiniai tyrimai skirstomi į globalius (pvz., klimato atšilimas) ir vietinio lygmens, kurie apima žmogaus gyvenamąją