LIETUVOS EDUKOLOGIJOS UNIVERSITETAS

GAMTOS, MATEMATIKOS, TECHNOLOGIJŲ IR INFORMATIKOS FAKULTETAS

GEOGRAFIJOS IR TURIZMO KATEDRA

Įvertinimas:

Ramunė Vasiljevaitė

IGNALINOS RAJONO EKOGEOLOGINĖS SITUACIJOS VERTINIMAS RACIONALIAM TERITORIJOS PLANAVIME

Ignalina district geoekological situation assessments on the rational planning of the territory

Magistro darbas

Darbo vadovas: habil.dr. V. Baltrūnas

Vilnius 2016

81

Turinys

1. Anotacija 4 2. Darbe naudotos sąvokos 5 3. Įvadas 7 4. Darbo metodika 9 5. Tyrimo nuostatos ir sąlygos 10 6. Literatūros analizė 11 7. Ekogeologijos samprata ir raida 12 8. Ignalinos rajono geologinės ir geomorfologinės sąlygos 15 8.1. Rajono geologinė sandara 15 8.2. Reljefas 19 8.2.1. Rytų Aukštaičių aukštuma 20 8.2.2. Šiaurryčių lyguma 22 8.2.3. Švenčionių aukštuma 24 8.2.4. Dysnos lyguma 27 9. Ignalinos rajono geologinio potencialo įvertinimas 29 9.1. Naudingosios iškasenos 29 9.1.1. Žvyras ir smėlis 29 9.1.2. Molis 36 9.1.3 Durpės 36 9.1.4. Sapropelis 38 9.2. Požeminio vandens ištekliai 39 9.3. Geologinis paveldas 42

10. Ignalinos rajono ekogeologinių sąlygų vertinimas ir jų 2001 – 2015 metų lyginamoji analizė 49

10.1. Naudingųjų iškasenų apsauga ir eksploatacijos ypatumai 49

10.2. Požeminio vandens apsauga ir eksploatacijos ypatumai 53

10.3. Sąvartynų ekogeologinių sąlygų kaita 63

10.4. Geologinio paveldo gausinimo perspektyvos 68

11. Rajono ekogeologinės situacijos vertinimas teritorijos planavimo atžvilgiu 70 82

12. Išvados 72

13. Literatūros sąrašas 74

14. Santrauka lietuvių kalba 77

15. Santrauka anglų kalba 89

16. Priedai 80

Tekstiniai priedai

I priedas. Pagrindinių Ignalinos rajone esančių naudingųjų iškasenų telkinių kasmetinis išteklių likutis.

II priedas. Ignalinos naudingųjų iškasenų gavyba per metus.

III priedas. Ignalinos rajono vandenviečių aprašas.

IV priedas. Požeminio vandens eksploatacijos kiekiai per metus.

V priedas. Požeminio vandens vidutinis eksploatacijos kiekis per parą.

VI priedas. Ignalinos rajono požeminio vandens eksploatacijos kiekiai per mėnesį.

VII priedas. Aplinkos apsaugos reikalavimų naudingųjų iškasenų telkinių naudotojams kontrolinis klausimynas.

Grafiniai priedai

I priedas. Ignalinos rajono geologinio potencialo žemėlapis M 1:250 000

II priedas. Ignalinos rajono ekogeologinis žemėlapis M 1:250 000

83

1. Anotacija

Vasiljevaitė R. Ignalinos rajono ekogeologinės situacijos vertinimas racionaliam teritorijos planavime: Magistro darbas, Vilnius: LEU, 2016 Anotacija. Paskutiniais dešimtmečiais geologijoje ypač padidėjo dėmesys ekologiniams arba žmogaus gyvenamosios aplinkos tyrimams. Šį domėjimąsi nulėmė kelios priežastys. Tarp jų tokie globaliniai procesai kaip klimato atšilimas, jūros lygio kilimas. Pagrįstai teigiama, kad šių procesų vyksmui turi įtakos žmogus. Kita priežastis - žmogaus ir geologinės aplinkos sąveikos santykis. Žemės gelmėse yra begalė naudingųjų išteklių, kurie gyvybiškai svarbūs žmonijai (pvz.; vandens ištekliai). Dažnai žmogus vykdo jų eksploataciją neatsižvelgdamas į aplinkos ekologiją ir taip pakenkdamas žemės turtams ir visai gyvajai gamtai. Taip pat neretai vykdomi teritorijos planavimo projektai neatsižvelgiant į ekogeologinę situaciją vietovėje. Šio darbo tikslas – išanalizuoti, kaip keitėsi Ignalinos rajono gamtos išteklių (naudingųjų iškasenų ir kt.) eksploatacijos intensyvumas ir telkinių apsauga 2000 – 2015 m., kaip ekogeologinės sąlygos įtakoja rajono teritorijos planavimą. Darbe buvo analizuoti naudingųjų iškasenų eksploatavimo statistiniai duomenys, literatūra apie rajono ekogeologines sąlygas, teritorijų planavimą, įvairūs žemėlapiai, straipsniai, kuriuose pateikiama geologų ir ekologų nuomonė tiriama tema. Magistro darbe pateikiami svarbiausių kietųjų naudingųjų iškasenų ir požeminio vandens gavybos intensyvumo, taip pat sąvartynų ekogeologinių sąlygų, gamtos paveldo (geopaveldo) būklės vertinimas. Sudarytame geologinio potencialo (naudingųjų iškasenų) žemėlapyje pagrindinis dėmesys skiriamas žemės gelmių resursams. Antrame žemėlapyje pateikiama informacija apie rajone esančius aplinkos taršos židinius, gelmių izoliacijos pobūdį, taip pat sąvartynus (atliekų aikšteles), valstybinės reikšmės kelius, teritorijos užstatymą, naudingųjų iškasenų karjerus. Ekogeologiame žemėlapyje išryškinti ryšiai tarp žemės gelmių išteklių eksploatacijos ir teritorijos panaudojimo (užstatymo.). Pastarajame žemėlapyje pateikiama apibendrinta tyrimo metu surinkta medžiaga. Tekstas 80 psl., paveikslėliai 39, lentelės 6, Priedai 22 psl. Santrauka lietuvių ir anglų kalbomis. Prasminiai žodžiai: Ignalinos rajonas, ekogeologinės sąlygos, naudingosios iškasenos, požeminis vanduo, sąvartynai, gamtos paveldas.

84

2. Darbe naudotos sąvokos

Ekogeologija - tai geologinės aplinkos ir žmogaus gyvenamosios aplinkos sąveikos tyrimas. Norint tirti šią sąveiką, reikalingi įvairiapusių geologinių, hidrogeologinių, geocheminių, inžinerinių geologinių tyrimų duomenys. (Lietuvos geologijos tarnyba [žiūrėta 2015 m. gruodžio 30 d]). Ekogeologiniai tyrimai. Ekogeologinių tyrimų tikslas — įvertinti esamą žmogaus ūkinės veiklos įtaką geologinei aplinkai bei geologinių sąlygų įtaką žmogui ir pateikti geologinę informaciją įvairaus lygio teritorijų planavimo, žemės naudojimo, aplinkos apsaugos, ūkinės, ekonominės veiklos projektavimo, plėtros, poveikio aplinkai vertinimo ir kt. tikslams. (Lietuvos geologijos tarnyba [žiūrėta 2015 m. gruodžio 30 d]). Ekogeologinės sąlygos — geologinių sąlygų, veikiančių žmogaus gyvenamosios aplinkos kokybę, ekonominę veiklą ar žmogaus sveikatą, visuma. (Lietuvos geologijos tarnyba [žiūrėta 2015 m. gruodžio 30 d]). Ekogeologinis kartografavimas — tai teritorijos ekogeologinių sąlygų tyrimas ir geologinės aplinkos ekologinės būklės vertinimas. Šio kartografavimo galutinis tikslas — geologinės aplinkos kokybės pokyčių prognozė ir ekogeologinių pavojų prognozinis vertinimas racionaliam teritorijų planavimui, žmogaus ūkinės veiklos perspektyvoms bei jo sveikatos apsaugai. (Lietuvos geologijos tarnyba [žiūrėta 2015 m. gruodžio 30 d]). Ekologija - mokslas, tiriantis gyvųjų organizmų santykius su gyvenamąja aplinka, įskaitant tokius fizinius veiksnius (faktorius) kaip klimatas, geografinės sąlygos, gyvosios ir negyvosios gamtos sąveiką. (Laisvoji enciklopedija: wikipedija: ekologija [žiūrėta 2015 m. gruodžio 30 d]) Eksploatacija - gamtos turtų gavyba, naudojimas. (Žodynas: eksploatacija [žiūrėta 2015 m. gruodžio 30 d]). Geologinė aplinka - žmogaus gyvenamosios aplinkos dalis. Ją sudaro reljefas, gruntai, uolienos ir jose slūgsantis požeminis vanduo, kurie yra arba gali būti veikiami žmogaus ūkinės veiklos. (Lietuvos geologijos tarnyba [žiūrėta 2015 m. gruodžio 30 d]). Geologinis paveldas – tai gamtinių geologinių objektų mokslinė, kultūrinė, estetinė, kraštovaizdinė, ekonominė ir visuminė vertė, kuri turi būti išsaugota ateities kartoms. (Geografija.lt [žiūrėta 2016 m. gegužės 15d.]

85

Geologija - mokslas apie Žemę, jos susidarymą, istoriją ir sandarą, Žemę formuojančius procesus. (Laisvoji enciklopedija: wikipedija: geologija [žiūrėta 2015 m. gruodžio 30 d]). Geotopai – saugomos ar saugotinos, tipiškas ar unikalus geologinės, geomorfologinės ar geoekologinės svarbos erdvinis objektas geosferoje vertingas mokslui ir pažinimui. Geotopai teikia informaciją apie Žemės raidą arba gyvybės vystymąsi joje, yra nepakartojami ir neatkuriami. Tipai: atodanga, atodangų draustinis, dauba, didkalvė, griova, raguva, sufozinis cirkas, kopa, kopų masyvas, ozas, riedulių ekspozicija, riedulynas, riedulys, sienelė karjere, smegduobių draustinis, smegduobė, smegduobė, versmėta pelkė, šaltinis, žemyninė kopa. (Laisvoji enciklopedija: wikipedija: geotopas [žiūrėta 2015 m. gruodžio 29d]). Naudingosios iškasenos - tai gamtinės mineralinės medžiagos, esančios žemės gelmėse, kurias galima naudoti materialinėje gamyboje ar kitoms reikmėms. (Lietuvos geologijos tarnyba: naudingosios iškasenos [žiūrėta 2015 m. gruodžio 30 d]). Kartografija - terminas, kuris geodezijoje įvardijamas tiriantis žemėlapius tyrinėjantis mokslas, žemėlapių sudarinėjimo technika, tiriantis žemėlapius ir kartografavimas. Senoji kartografija buvo (žemėlapių ir atlasų) – įvairiapusė humanitarinių ir gamtos mokslų tyrinėjama sritis. Kartografija gimė XV–XVIII amžiuje. (Laisvoji enciklopedija: wikipedija: kartografija [žiūrėta 2015 m. gruodžio 30 d]). Litosfera - kietas viršutinis Žemės apvalkalas. Tai 100–200 km storio kietas sluoksnis, sudarytas daugiausiai iš kristalinių ir nuosėdinių uolienų. Litosfera guli ant klampios astenosferos. Ji sudaryta iš dviejų sluoksnių: žemės plutos ir dalies viršutinės žemės mantijos. (Laisvoji enciklopedija: wikipedija: litosfera [žiūrėta 2015 m. gruodžio 30 d.]). Sanitarinės apsaugos zona (SAZ) – aplink stacionarų taršos šaltinį arba keletą šaltinių, taip pat šalia kelių esanti teritorija, kurioje dėl galimo neigiamo poveikio žmonių sveikatai galioja nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos. (LR sveikatos ministro įsakymas dėl sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymo [žiūrėta 2015 m. gegužės 20 d.] Telmologinis draustinis – saugomos teritorijos, kurių tikslas tipiškų ir unikalių pelkių kompleksams apsaugoti. (Laisvoji enciklopedija: wikipedia [žiūrėta 2016 m. gegužės 20 d.]

86

3. Įvadas

Problemos esmė. Pastaraisiais dešimtmečiais labai padidėjo dėmesys aplinkos ekologinių sąlygų vertinimui. Šių tyrimų suaktyvėjimui didelę įtaką turi įvairūs globaliniai procesai, tokie kaip globalinis atšilimas, ozono sluoksnio nykimas, jūros lygio kilimas, rūšių nykimas. Ekologiniai tyrimai skirstomi į globalius (pvz., klimato atšilimas) ir vietinio lygmens, kurie apima žmogaus gyvenamąją aplinką, tai yra individo ir gamtos santykius. Prie pastarųjų priklauso ir ekogeologiniai tyrimai, t.y. teritorijos planavimas atsižvelgiant į geologinę aplinką. Darbe nagrinėjamas Ignalinos rajonas. Nors šiame rajone nėra išskirtinių naudingųjų iškasenų klodų, tačiau esami yra svarbūs vykdant teritorijos planavimą, atkreipiant dėmesį, kas konkrečioje teritorijoje slypi Žemės gelmėse ir nustatyti ar planuojama infrastruktūra neturės įtakos Žemės gelmėse esančių naudingųjų iškasenų kokybei. Darbo tikslas. Atlikti išsamią pasirinktų naudingųjų iškasenų telkinių eksplotacijos, apsaugos analizę 2000 – 2015 m. m. atsižvelgiant į teritorijos planavimo (užstatymo) ir įvairių išteklių (saugomos teritorijos, naudingosios iškasenos ir kt.) tarpusavio ryšius. Tyrimo objektas. Ignalinos rajono ekogeologinės sąlygos. Tyrimo hipotezė. Darbo pradžioje iškelta hipotezė, jog Ignalinos rajonas užstatytas atsižvelgiant į ekogeologines sąlygas. Naudingosios iškasenos lengvai pasiekiamos, jų eksploatacija atliekama tinkamai ir nesukelia neigiamų padarinių rajono teritorijos planavimui ir optimaliam panaudojimui. Sąvartynai tinkamai prižiūrimi ir nesukelia neigiamų padarinių rajono požeminio vandens kokybei ir aplinkai. Uždaviniai. 1. Išskirti svarbiausius geologinių išteklių (kietųjų naudingųjų iškasenų, požeminio vandens ir kt.) telkinius, atlikti išsamią jų eksploatacijos ir apsaugos analizę. 2. Aplankyti nagrinėjamus objektus ir vizualiai ištirti ar karjerai tinkamai eksploatuojami ir tvarkomi. 3. Remiantis gautais duomenimis, ArcGis žemėlapių pagalbą juos susisteminus, išsiaiškinti ar Ignalinos rajonas planuojamas racionaliai, atsižvelgiant į geologines ypatybes ir geologinius išteklius. Darbo metodika. Darbo metu naudojamas įvairios literatūros analizės metodas, statistinių ir grafinių duomenų analizė. Svarbiausias naudojamas metodas – kartografavimas.

87

Naudoti šaltiniai. Darbo metu buvo remiamasi įvairiais literatūriniais ir fondiniais šaltiniais. Daug remtasi J. Valiūno knyga „Geografinė aplinka ir planavimas“ (1998), taip pat 2000 m. Geologijos instituto parengta ataskaita „Ignalinos rajono geologinio potencialo tyrimas ir ekologinės situacijos įvertinimas, sudarant ekogeologinių skaitmeninių žemėlapių M1:50 000 komplektą“. Buvo naudotasi Lietuvos geologijos tarnybos Geologijos fonde rastais kartografiniais šaltiniais ir statistine medžiaga, remiamasi teritorijos planavimo dokumentais: Ignalinos rajono savivaldybės bendruoju planu. Darbo metodika sukurta remiantis minėta ataskaita, taip pat B. Bitino, L. Rupšienės, V. Žydžiūnaitės vadovėliu „Kokybinių tyrimų metodologija“ (2002). Numatomi rezultatai. Numatoma, kad darbo eigoje ir pabaigoje bus patvirtinta darbo pradžioje iškelta hipotezė, jog Ignalinos rajonas užstatytas atsižvelgiant į ekogeologines sąlygas ir visos naudingosios iškasenos lengvai pasiekiamos, jų eksploatacija atliekama tinkamai ir nesukelia neigiamų padarinių rajono ekologijai. Padėkos. Dėkoju Lietuvos geologijos tarnybos ir Geologijos fondo darbuotojams, hidrogeologijos skyriaus vyr. specialistei Dainai Radzevičienei, Žemės gelmių išteklių skyriaus vyr. specialistui Laurui Balakauskui, poskyrio vedėjui Simonui Danieliui už suteiktą pagalbą, taip pat Ignalinos rajono savivaldybės ekologijos skyriaus vyriausiajam specialistui Vytautui Zaleckui, darbo vadovui profesoriui Valentinui Baltrūnui, kuris savo turimas žinias perteikė man ir padėjo susidoroti su iškilusiais sunkumais rašant šį gamtinės geografijos magistro darbą.

88

4. Darbo metodika

J. Valiūnas ekogeologiją apibūdina kaip tardisciplininę geologijos mokslo šaką, kuri tiria litosferą, kaip mineralinį ekosistemų pagrindą, vykstančius joje pokyčius veikiant gamtiniams ir antropogeniniams faktoriams (Valiūnas, 1998). Tyrimų rezultatai naudojami geologinėms sąlygoms įvertinti, siekiant numatyti kuo mažesnes neigiamas geologinės aplinkos naudojimo pasekmes. Geologinė aplinka labai priklauso nuo žmogaus ūkinės veiklos. Mums svarbu atkreipti dėmesį, kaip Ignalinos rajone tarpusavyje sąveikauja žmogus ir aplinka. Siekiant darbo tikslo, pirmoje darbo dalyje, remdamasi 2000 m. Geologijos instituto ataskaita ir Geologijos tarnybos duomenimis, nagrinėjau šiuos naudingųjų iškasenų telkinius. Smėlio telkiniai - Kumšai ir Aza; žvyro – Bajorai, Ceikiniai, Didžiasalio, Gudiškė, Paversmio, Lauciūniškė; molio – Dysnos, Kuksos; durpynai – Galų, Samanyčia, Adutiškio, Kazitiškio, Dysnos; sapropelio – Alksnio, Dumblio, Ilgio, Palaukinio. Tirdama žmogaus įtaką geologinei aplinkai, naudojau statistinės medžiagos analizės metodą, nagrinėjau kaip keitėsi minėtų telkinių eksploatacijos ir išteklių apsaugos ypatumai. Kitoje darbo dalyje nagrinėjau teritorijos užstatymo (panaudojimo) ir naudingųjų iškasenų telkinių tarpusavio ryšius. Kartografavimo metodu tyriau, kaip siejasi naudingųjų iškasenų klodai ir teritorijos panaudojimas (užstatymas, karjerai ir pan.). Atlikdama teritorijos planavimo planų analizę stebėjau, kiek planuose ir projektuose skiriama dėmesio ekogeologinių sąlygų įvertinimui. Bendrai darbe buvo naudojami tris skirtingi darbo rašymo metodai. Literatūros analizės metodas buvo naudojamas atliekant darbo teorinę dalį. Statistinės medžiagos analizės metodas padėjo nustatyti telkinių ir vandenviečių eksploatacijos intensyvumą. Kartografinių kūrinių analizė ir sisteminimas padėjo nustatyti, ar tinkamai laikomasi teritorijos planavimo dokumentuose pateiktų reikalavimų.

89

5. Tyrimo nuostatos ir sąlygos

Darbo metu buvo atliekami du tyrimai: kokybinis ir kiekybinis. Kokybinio tyrimo tikslas buvo nustatyti rajono ekologinių sąlygų ir geologinių išteklių (naudingųjų iškasenų, vandenviečių, tinkamų sklypų sąvartynams ir pan.) sąsajas su teritorijos planavimu. Kiekybinio tyrimo metu buvo siekiama nustatyti naudingųjų iškasenų ir požeminio vandens eksploatacijos kiekių kaitą 2000 – 2015 metais. Abu tyrimai padėjo atskleisti žmogaus ir gamtos resursų saugojimo bei naudojimo ryšius. Rajone randami pramoniniai smėlio ir žvyro (53 telkiniai), molio (13), durpių (198), sapropelio (4) klodai, taip pat vandenvietės, iš kurių pagrindinės Dūkšto ir Ignalinos. Kartu su naudingomis iškasenos nagrinėjami sąvartynai (5) kaip sklypai su tam tinkama geologine sandara ir kurie padeda geriau atskleisti rajono ekogeologines sąlygas. Darbo metu analizei pasirinkti 9 naudingųjų iškasenų telkiniai: smėlio: Kumšai, Aza; žvyro: Gudiškė, Didžiasalis, Lauciūniškė, Paversmio, Ceikiniai, Bajorai; molio: Kuksos ir Dysna; durpynai: Galų, Svetyčia, Adutiškio, Kazitiškio, Dysnos. Telkiniai pasirinkti remiantis Lietuvos geologijos tarnybos Geologijos fonde esamais duomenimis. Pasirinkti telkiniai yra išsamiai išžvalgyti ir tirti, nes jie yra ne tik rajoninės bet ir valstybinės reikšmės. Taip pat nagrinėti požeminio vandens telkiniai (vandenvietės). Pagrindiniai tokie telkiniai: Ignalinos Naujoji, Ignalinos statybos, Vidiškių ir Dūkšto. Šios vandenvietės naudojamos centralizuotam vandentiekiui. Darbe minimos visos vandenvietės, kurios pažymėtos ir tiriamos Lietuvos geologijos tarnyboje požeminio vandens skyriuje. Rajone iš viso yra 21 didesnės reikšmės vandenvietė. Tačiau darbe pasirinkau plačiau išnagrinėti pagrindines rajono vandenvietės: Ignalinos, Dūkšto ir Vidiškių. Tiriant ekogeologines sąlygas Ignalinos rajone svarbu aptarti sąvartynų ekogeologinę būklę. Oficialiais duomenimis sąvartynai Ignalinos rajone yra uždaryti ir atliekos vežamos į Utenos apylinkėse esančius atliekų surinkimo punktus. Mūsų darbe pagal 2000 m. ataskaitą buvo atrinkti didesni sąvartynai, esantys gyvenviečių teritorijose, ir tiriama, kaip per 15 metų pasikeitė jų aplinkos ekologinė būklė. Grafinio modeliavimo ir rezultatų apibendrinimo metodas buvo naudojamas grafiškai pavaizduoti rezultatus. Susistemintas rezultatų pateikimas padeda geriau įsisavinti, kaip keitėsi eksploatacijos apimtys nagrinėjamais metais. Kartografiniuose kūriniuose matomi rajono užstatymo ir telkinių tarpusavio ryšiai, bei ekologinė būklė, kuriai didelę įtaką turi sąvartynai, pastatai ir valstybinės reikšmės keliai.

90

6. Literatūros analizė

Teorinėje darbo dalyje aptariama mokslinė, metodinė ir dalykinė literatūra, kuri susijusi su nagrinėjama tema, apibendrinant įvairių autorių nuomonę. Analizuojami įvairūs straipsniai, susiję su ekogeologiniais tyrimais. Susipažįstant su ekogeologija buvo išanalizuota Lietuvos geologijos tarnybos tinklalapyje pateiktos teorinės žinios apie šį mokslą ir jo svarbą. Svarbiausias šaltinis – J. Valiūno knyga “Geologinė aplinka ir planavimas” (Valiūnas, 1998), kurioje plačiai aprašoma, geologinio teritorijų planavimo aspektai, planavimo svarba, plačiai aprašomas ekogeologinis kartografavimas. Rašant pirmąją diplominio darbo dalį (Ignalinos rajono geomorfologinės – geologinės sąlygos) remtasi knygomis „Lietuvos TRS fizinė geografija, I ir II tomas (1958, 1965), bei A. Motuzo dirvotyros vadovėliu (Motuzas, 1996), Geologijos instituto ataskaita (Ignalinos rajono geologinio potencialo tyrimas ir ekogeologinės situacijos įvertinimas sudarant ekogeologinių skaitmeninių žemėlapių M 1:50 000 komplektą, 2000). Teorinei literatūrai taip pat priskiriami ir Lietuvos geologijos tarnybos Geologijos fonde rasti ir darbe panaudoti Ignalinos rajono geologiniai, geomorfologiniai ir infrastruktūros žemėlapiai, bei naudingųjų iškasenų statistiniai duomenys, kurie naudojami 2000 – 2015 m. m. naudingųjų iškasenų lyginamajai analizei. Ignalinos rajone taip pat buvo atliekami įvairūs kiti tyrimai, skirti racionaliam teritorijos planavimui, siekiant išsaugoti teritorijos unikalumą ir užterštų teritorijų atstatymui. Vienas iš tokių tyrimų 2011 m. atliktas naftos produktais užterštos teritorijos Vidiškių kaime, Ignalinos rajone, išvalymas (Ignalinos rajono savivaldybės taryba, 2011). Numatomo projekto tikslas – įvertinti buvusios naftos bazės teritorijos Vidiškių kaime renatūralizavimo galimybes ir įgyvendinti optimaliausią užterštų atliekų ir grunto bei vandens neutralizavimo variantą. Paminėtinas Ignalinos tinklalapyje pateikiamas 2015 m. vasario mėnesio numatomas projektas “Dėl žemės gelmių naudojimo plano rengimo ir planavimo tikslų nustatymo“, tikslas suprojektuoti racionalų ir saugų žemės gelmių išteklių iškasimą, kasybos metu paveiktų plotų rekultivavimą, suderinti fizinių ir juridinių asmenų, savivaldybių bei valstybės interesus dėl teritorijos naudojimo ir veiklos plėtojimo joje sąlygų (Ignalinos rajono savivaldybės taryba, 2015).

91

Ekogeologiniai tyrimai labai svarbūs teritorijų planavime, pastatų statyboje, turizmui skirtų objektų saugojimui ir pritaikymui. Ieškant ir nagrinėjant literatūrą rengiamam magistriniam darbui pastebėta, kad medžiagos yra apstu, ypač daug randama literatūros apie konkrečių objektų (sąvartynų uždarymo projektas, Vidiškių teritorijos neutralizavimas) tyrimų projektus, kurie vykdomi Ignalinos rajone, kiek mažiau teorinės medžiagos. Praktinis tyrimų pritaikomumas atsispindi teritorijos planavimo dokumentuose, siekiant išsaugoti Ignalinos krašto unikalumą ir mažinti taršą.

7. Ekogeologijos samprata ir raida

Geologinė aplinka tik iš pirmo žvilgsnio atrodo nekintama ir nepažeidžiama, o jos resursai neišsenkami. Ištyrus 318 įvairių pasaulio šalių gamtosauginės tematikos atlasų, iš 1638 gamtosaugos rodiklių tik 8 buvo tiesiogiai susiję su gelmių apsauga (Levickij, Peresadko, 1986). Tai prasta situacija. Žmogus pradėjęs veikti kaip reikšmingas geologinis faktorius, labai pagreitino geologinių procesų vyksmą ir resursų naudojimą. (Valiūnas, 1998). Ekologija kurią suprantame, kaip organizmų santykį su negyvąją gamta, visuomet buvo siejama su geologine mūsų planetos raida. Norit pabrėžti ekologijos ir geologijos svarbą aplinkai, 6-amaje dešimtmetyje atsirado nauja geologijos mokslo šaka – ekogeologija - tai geologinės aplinkos ir žmogaus gyvenamosios aplinkos sąveikos tyrimas. Norint tirti šią sąveiką, reikalingi įvairiapusių geologinių, hidrogeologinių, geocheminių, inžinerinių geologinių tyrimų duomenys. Šiuo metu nėra bendro tarptautinio termino, skirto aplinkos geologijos krypčiai apibrėžti. Anglų kalboje nuo 6-ojo dešimtmečio pabaigos vartojamas terminas enviromental geology (Marker, McCall, 1989). Rusijoje priimtas terminas geoekologija, apibrėžiama kaip mokslo šaka, tirianti geosferų ir gyvosios gamtos santykį (Osipov, 1997). Terminas geoekologija vartojamas kaip terminas landšaftų ekologija sinonimas (Preobraženskij, 1987), tokia pačia reikšme jis priimtas vartoti ir Lietuvoje (Pauliukevičius, 1986). Lietuvoje kol kas nėra oficialiai apibrėžto termino gamtosauginei geoekologijai nusakyti. J. Valiūnas savo knygoje „Geologinė aplinka ir planavimas“, ekogeologija apibrėžia kaip – tarpdisciplininė geologijos mokslo šaka, tirianti litosferą kaip mineralinį ekosistemų pagrindą, vykstančius joje pokyčius veikiant gamtiniams ir antropogeniniams faktoriams. Tyrimų rezultatai taikomi geologinėms sąlygoms įvertinti, siekiant numatyti, kaip galima sumažinti neigiamas arba

92 padidinti teigiamas geologinės aplinkos naudojimo pasekmes, užtikrinti optimalias gyvenamosios aplinkos sąlygas, išsaugoti egzistuojančių ekosistemų stabilumą. (Valiūnas, 1998). Lietuvos geologijos tarnyba pateikia paprastesnę termino ekogeologija apibrėžimą tai geologinės aplinkos ir žmogaus gyvenamosios aplinkos sąveikos tyrimas. Norint tirti šią sąveiką, reikalingi įvairiapusių geologinių, hidrogeologinių, geocheminių, inžinerinių geologinių tyrimų duomenys. Galima sakyti, kad ekologijos pradžia sietina su Žemėje suklestėjusiais gyvais organizmais. Tikėtina, kad pirmieji gamtosauginiai draudimai atsirado dar pirmykštėje bendruomenėje, kai buvo bandoma apsaugoti genties gyvenamosios teritorijos gamtinius išteklius, pirmiausia – maistą ir vandenį. Vėliau, atsiradus žemės valdų privačiai nuosavybei, įvairiais draudimais buvo siekiama apsaugoti medžioklės plotus, miškus ir kitas gėrybes. Natūralia gamtosauginių požiūrių ir tradicijų tąsa tapo valstybinė aplinkos apsaugos sistema, kuriai palaikyti ir tobulinti buvo kuriamas administracinis aparatas, inicijuojami moksliniai tyrimai. XX a. antrojoje pusėje, greta valstybinės aplinkos apsaugos sistemos, susiformavo ir daug visuomeninių institucijų, kurių tikslas – nesitaikstyti su negatyviais reiškiniais, generuoti savas idėjas bei siūlymus atskirų šalių vyriausybėms. Bendrame gamtinių resursų bei sąlygų vertinimo kontekste dėmesys į geologinę aplinką buvo atkreiptas 19 a. pabaigoje bei 20 a. pradžioje, pradėjus intensyviai kurti miestus. 1877 m. C. Kingsley Londone išspausdino darbą „Miesto geologija“, 1990 m. H. M. Ami Kanadoje – „Didžiųjų Kanados miestų geologija“. 1910 įkurta Didžiojo Berlyno planavimo vadyba, kuri be kitų aspektų, vertini ir inžinierines geologines miesto plėtros sąlygas (Tonnies, 1987). Geologinės informacijos reikšmė gamtosaugoje ir gamtonaudoje platų pripažinimą įgavo 6- ojo dešimtmečio pradžioje JAV ir Kanadoje. Amerikos žemyne pirmieji pabrėžė geologinės informacijos svarbą planavimui J. McHarg ir R. F. Legget. Europoje geologinis kartografavimas planuojant ir įsisavinant teritorijas pirmiausia buvo pripažintas Čekoslovakijoje ir Ispanijoje. Dar iki 6-ojo dešimtmečio pabaigos gamtosauginė geologija susiformavo kaip savarankiška geologijos mokslo kryptis. Šios krypties pasiekti rezultatai buvo apibendrinti daugelyje kolektyvinių darbų. Į Tarptautinės geologijos mokslų sąjungos sudėtį kurį laiką įėjo Ekogeologinių žemėlapių komisija, o 1990 m. įkurta Žemės mokslų aplinkos planavimo komisija. (Valiūnas, 1998). Svarbiausia priežastis, privertusi XX a. septintame dešimtmetyje išsivysčiusiose pasaulio šalyse kurti institucijas, kurios reguliuotų aplinkos naudojimo bei aplinkos problemas ir kurios rūpintųsi aplinkos būkle bei jos apsaugos juridinės bazės kūrimu, buvo labai spartus žmonių skaičius mūsų planetoje augimas (Soliman, 1998). Žmonija ir kiekvienas 93 jos narys atskirai gali egzistuoti tik naudodamas gamtos išteklius – orą, vandenį, dirvožemį, naudingąsias iškasenas. Visa tai reikalinga maisto produktams pagaminti, būstui ir komunikacijoms pastatyti, technikos priemonėms pagaminti. Po Antrojo Pasaulinio karo nusiaubtoje Europoje buvo stengiamasi kuo greičiau likviduoti karo padarinius, apie aplinkos teršimą tuo metu niekas negalvojo. Siekiant pagaminti kuo daugiau žemės ūkio produkcijos, nebuvo laikomasi racionalios agrotechnikos taisyklių – buvo naudojama labai daug trąšų ir pesticidų, kurie labai teršė dirvožemį, paviršių ir gruntinį vandenį. Pirmieji padėties rimtumą suprato mokslininkai ir pramoninkai. 1968 m. žymus Italijos pramoninkas Aurelijus Pacceijis ir Škotijos mokslininkas Aleksandras Kingas įkūrė Romos klubą, kurio tikslas žmonijos ateities prognozė, paremtas jos ateities modeliu. 1972 m. išleista knyga „Augimo ribos“, kurioje keliama žmonijai gyvybiškai svarbios problemos: gyventojų skaičiaus augimas, maisto produktų gamybos galimybės, pramonės produkcijos pastovus augimas ir žaliavų išteklių mažėjimas, didėjanti žmonių gyvenamosios aplinkos tarša. Pradėjus ekologinius aplinkos tyrimus labai greitai paaiškėjo, kad norint užtikrinti Žemėje ekologinę pusiausvyrą, būtina ne tik gerai pažinti gamtos ir žmonijos raidos dėsningumus, jų savitarpio ryšių ypatumus, bet ir turėti moksliniais tyrimais pagrįstus aplinkos antropogeninės kaitos vertinimo kriterijus. Ekologinės pusiausvyros išlaikymo mūsų planetoje klausimais buvo tariamasi įvairiose konferencijose. Stokholmo konferencija buvo pasaulinio lygio konferencija, padėjusi tarptautinio bendradarbiavimo aplinkos apsaugos srityje pamatus. Deklaracijoje konstatuota, kad ekologinio aplinkos tvarumo ir taršos problemos peržengė atskirų valstybių ribas ir palietė visų tautų interesus, todėl šią problemą būtina spręsti tarptautiniu mastu. Konferencijos metu pritarta Jungtinių Tautų aplinkos programai UNEP bei Pasaulinės aplinkos monitoringo sistemos programai GEMS. Po Stokholmo konferencijos svarbia tarptautinio bendradarbiavimo dalimi tapo aplinkos apsaugos teisinių dokumentų rengimas ir teisinės bazės formavimas nacionaliame lygmenyje. Rio De Žaneiro konferencija įvyko 1992 m. Birželio 3-14 d. praėjus dvidešimt metų po Stokholmo konferencijos, jos metu buvo pratęstos ankščiau vykusios konferencijos idėjos, taip pat parengtos tolimesnės veiklos aplinkosaugos srityje gairės. Kalbama apie subalansuotą plėtrą, jos svarbą ir vystymo principus. Lietuvoje ekogeologijos tyrimais ir projektais rūpinasi Aplinkos apsaugos ministerija ir Lietuvos geologijos tarnyba. Mūsų šalyje galima pateikti nemažai pavyzdžių, kai teritorijos buvo ar tebėra naudojamos neatsižvelgiant i geologines sąlygas. Ryškiausias pavyzdys – Ignalinos atominė elektrinė. Vieta šiam statiniui buvo parinkta neatsižvelgiant nei į geologines, nei ekogeologines sąlygas. Elektrinė pastatyta sudėtingose tektoniniuose 94 sąlygose, trijų didelių struktūrų – Baltijos – Mozūrijos anteklizės, Baltijos sineklizės ir Latvijos balno – sandūroje. Šioje vietoje kai kurie Žemės plutos lūžiai tebėra aktyvūs ir kelia pavojų Ignalinos atominei elektrinei bei jos aplinkai. Kitas pavyzdys – Naujosios Akmenės miestas ir cemento gamykla, kuri buvo pastatyta ant storo gerų klinčių klodų, kurio jau nebegalima eksploatuoti . Kyla klausimas, kodėl esant gana gausiai geologinei informacijai, tarp kurios yra tiesiogiai skirtos gamtosaugos problemoms spręsti, vis dar nepakankamas turimos informacijos taikymo efektyvumas. Tai lemia kelios priežastys, pirmoji ta, kad istoriškai geologiniai darbai buvo orientuoti į naudingųjų iškasenų paieškas, antroji – buvęs geologinis uždarumas, trečioji – apsaugos krypties darbų siaura specializacija ir konstatuojamasis pobūdis. Vienas iš dabar plačiai naudojamas būdų, norint padidinti gamtosaugos krypties geologinių darbų ir geologinės informacijos vartojimą planavimo ir projektavimo procese, yra jos priartinimas prie potencialių vartotojų, adaptavimas konkretiems klausimams spręsti (Valiūnas, 1998).

8. Ignalinos rajono geologinės ir geomorfologinės sąlygos 8.1. Rajono geologinė sandara

Geologiniu atžvilgiu Lietuvos teritorija priklauso vadinamosios Rytų Europos platformos vakarinei daliai, o nagrinėjamas rajonas tektoniniu – geologiniu atžvilgiu yra Baltijos sinklezės, Mozūrijos – Baltarusijos antiklezės ir Latvijos balno sandūroje. Šalies teritorijos gelmėse aptinkami beveik visų geologinių sistemų sluoksniai. Dabartinės gelmės susidarė ne iš karto, bet kūrėsi veikiamos tektoninių Žemės plutos judesių ir akumuliacinių – denudacinių procesų daugiau nei milijardą metų. Seniausios mūsų gelmių uolienos sudaro kristalinį pamatą, kurio reljefas atspindi visų tektoninių procesų veiklos rezultatą. Dėl tokios geologinės-tektoninės struktūros, Ignalinos rajono kristalinis pamatas ir nuosėdinių uolienų danga suskaldyta lūžiais. Kristalinis pamatas sudarytas iš magminių ir metamorfinių uolienų. Jo paviršius hipsometriškai labai sudėtingas dėl atskirų blokų ir blokelių pakilimų ir nugrimzdimų. Pavyzdžiui, Drūkšių ežero teritorijoje išryškintas apie 30 – 50 m pagal lūžius nugrimzdęs blokas. Sudėtinga lūžiais sistema buvo nustatyta Ignalinos AE rajone, atlikus detalius geologinius ir geofizinius tyrimus (Marcinkevičius ir kt., 1995). Jau buvo paminėta, kad Ignalinos rajone tektoninė struktūra yra sudėtinga. Pagal geologinius ir geofizinius duomenis konstatuojamos dažnos žemės sluoksnių deformacijos.

95

Nuosėdinės dangos sluoksniai sutraukyti ar išlankstyti, kristalinio pamato uolienos suskaldytos blokais. Tai ypatingai ryšku Ignalinos AE apylinkėse (1 pav.). Pagrindinė lūžių kryptis subplatuminė ir šiaurės-vakarų. Kaip kristalinio pamato, taip ir nuosėdinės dangos lūžiai dažniausiai yra neotektoniškai aktyvūs. Tai labai svarbu charakterizuojant ekogeologines sąlygas. Todėl Ignalinos rajone buvo tiriama ir neotektoninė struktūra. Pagrindinis dėmesys buvo skirtas neotektoniškai aktyviom linijinėm zonom (NALZ), kurios paprastai atitinka žemės plutos lūžius, staigius nuosėdinės dangos sluoksnių išlinkimus ir kt. Tose vietose padidėja uolienų plyšuotumas ir tos zonos tampa aktyviais fliuidų migracijos kanalais.

1 pav. Ignalinos AE rajono tektoninė schema (Ignalino rajono geologinio potencialo tyrimas ir ekogeologinės situacijos įvertinimas sudarant ekogeologinių skaitmeninių žemėlapių M 1:50 000 komplektą, 2000)

96

Aktyvūs neotektoniniai judėjimai vyksta ir dabartiniu metu. Tą patvirtina gauti tyrimų duomenys geodinaminiame poligone aplink Drūkšių ežerą. Šis specialus geodinaminis poligonas buvo įrengtas 1989 metais vertikaliems žemės paviršiaus judesiams matuoti, naudojant precizinį modeliavimą. Matavimai atlikti 1989, 1990, 1991, 1992 ir 1994 metais (Zakarevičius, 1999). Geodinaminio poligono teritorijoje vertikalūs žemės plutos judesiai yra diferencijuoti pagal atskirus blokus, apribotus tektoniniais lūžiais. Ypatingai gerai išryškėjo du blokai, atskirti platuminiu Drūkšių lūžiu. Šiaurinio ir pietinio blokų tarpusavio vertikalaus persistūmimo amplitudė per trejus metus vidutiniškai yra apie 5-6 mm (Zakarevičius, 1999). Šiaurinis blokas kyla pietinio atžvilgiu. Istoriniu laikotarpiu netoli Ignalinos rajono vyko ir žemės drebėjimai. Pavyzdžiui, 1908 m. fiksuotas žemės drebėjimas prie Daugpilio (Latvija) ir Gudogų (Baltarusija). Pirmame taške jo intensyvumas pagal MSK-64 skalę pasiekė 6 balus, o kitame – 7 balus. Aktyvūs neotektoniniai ir Žemės plutos judesiai jau anksčiau sukėlė mokslininkų susirūpinimą dėl Ignalinos AE saugaus darbo. 1988 metais buvo sudaryta valstybinė komisija, kuri atliko geologinių, tektoninių, neotektoninių, geofizinių, geodezinių, seismologinių duomenų analizę regione aplink atominę elektrinę. Galutinėms išvadoms trūko detalių tyrimų duomenų. Todėl aplink Ignalinos AE buvo atlikta detali (M 1:50000) geologinė, hidrogeologinė, inžinerinė-geologinė nuotrauka (Marcinkevičius ir kt., 1995). Šių darbų dėka padaryta išvada, kad AE yra aktyvių tektoninių judesių zonoje, kur žemės drebėjimai gali viršyti 7 balus pagal MSK-64 skalę. (Ignalino rajono geologinio potencialo tyrimas ir ekogeologinės situacijos įvertinimas sudarant ekogeologinių skaitmeninių žemėlapių M 1:50 000 komplektą, 2000). Ant kristalinio pamato slūgso apie 700-800 m nuosėdinių uolienų storymė. Tiesiogiai ant magminių - metamorfinių uolienų guli viršutinio proterozojaus vendo smiltainiai, aleurolitai, argilitai, kurie sudaro apie 150 m storio sluoksnį. Šį sluoksnį dengia apie 100 m storio kambro amžiaus molių smiltainių, gravelitų sluoksnis, o dar aukščiau – daugiau nei 200 m ordoviko bei silūro karbonatinių uolienų storymė. Panašią storymę sudaro devono smiltainis, gravelitas, aleurolitas, molis ir karbonatinės uolienos. Vietomis, nedideliais ploteliais, dar sutinkamos jaunesnės (viršutinio devono) uolienos. Šiuos ir anksčiau paminėtus vidurinio devono sluoksnius dengia kvartero amžiaus nuogulos, kurios pradėjo formuotis prieš 700-800 tūkst. metų. Tai daugiausia ledynų arba ledynų tirpsmo vandenų suklostytos nuogulos. Ledyninės kilmės yra moreniniai priesmėlis ir priemolis su žvirgždu, gargždu ir rieduliais, kurių didžioji dalis yra ledynų atnešti iš Skandinavijos. Plūsdami ledynų tirpsmo vandenys suklojo smėlio-žvyro sluoksnius. Smėlio-žvyro sluoksnius suklojo ir klosto upių 97 vanduo. Ledyno tirpsmo vandenų ežeruose kaupėsi molis, aleuritas, smėlis. Tarpledynmečiuose, o taip pat pastaraisiais tūkstantmečiais bei šimtmečiais nykstant ežerams susidarė durpės. Taip pat kai kur ežeruose susikaupė sapropelis, klintinis tufas. (Ignalino rajono geologinio potencialo tyrimas ir ekogeologinės situacijos įvertinimas sudarant ekogeologinių skaitmeninių žemėlapių M 1:50 000 komplektą, 2000). Kvartero nuogulų storis svyruoja nuo 70 m iki 250 m. Tai priklauso nuo prekvartero uolienų paviršiaus formų. Ant plato kvartero nuogulų storis dažniausiai sudaro 90-120 m. Didžiausi storiai (150-200 m ir daugiau) konstatuoti prekvartero uolienų įrėžiuose – senųjų upių, ledyno tirpsmo vandenų išgraužtuose slėniuose. Tokių įrėžių tirtame rajone yra nemažai. Jų plotis pasiekia 2-3 km, o gylis neretai viršija ir 100 m. Įrėžiai dažniausiai didžiąja dalimi užpildyti smėlingais vandeningais sluoksniais. Tai didžiuliai gėlo vandens rezervuarai. Kvartero amžiaus nuogulų storymė yra svarbi praktiniu požiūriu kaip gėlo požeminio vandens taupyklė bei statybinių medžiagų (smėlio, žvyro, molio) sankaupomis. Kvartero nuogulų storymės litologinė sudėtis apsprendžia galimybę patekti teršalams į žemės gelmes arba į požeminę hidrosferą. Šiuo atžvilgiu labai svarbiu faktoriumi tampa molingų sluoksnių išsidėstymas vertikaliame pjūvyje ir jų paplitimas. Struktūrinis rajonavimas atliktas pagal molingų ir smėlio-žvyro sluoksnių santykį vertikaliame pjūvyje. Pagal šį santykį kvartero storymė suskirstyta į du tipus, o pastarieji dar į potipius (Ignalinos rajono geologinio potencialo tyrimas ir ekogeologinės situacijos įvertinimas sudarant ekogeologinių skaitmeninių žemėlapių M 1:50 000 komplektą, 2000). Pirmajam tipui priskiriama kvartero storymė, kur vyrauja (50-75%) smėlio-žvyro sluoksniai. Tokios sudėties kvartero nuogulos dažniausiai susietos su prekvartero uolienų įrėžių zonomis. Molingi sluoksniai vienu atveju išsidėstę gana tolygiai vertikaliame pjūvyje, kitu atveju gana kaičiai: vienoje vietoje vyrauja apatinėje pjūvio dalyje, kitoje – vidurinėje ar viršutinėje ir panašiai. Nemažoje tirtos teritorijos dalyje kvartero storymės vertikaliame pjūvyje vyrauja (daugiau nei 50%) molingos nuogulos: moreninis priemolis bei priesmėlis, molis, aleuritas. Smėlio-žvyro sluoksniai išsidėstę tolygiai.

98

8.2. Reljefas

Ignalinos rajono reljefas labai kotrastingas ir pagal A. Basalyko pateiktą geomorfologinį rajonavimą priklauso net keturiems skirtingiem rajonam: Rytų aukštaičių aukštuma, Švenčionių aukštuma, Šiaurryčių lyguma, Dysnos lyguma (Lietuvos TSR atlasas, 1981 (2 pav.)). Rajonas priklauso paskutinio apledėjimo sričiai, kurio paviršiui būdinga duobotos ir duburiuotos vietovės, su daugybe ežerų ir nedidelių pelkių. Srities paviršius susideda iš daugybės nedidelių ledyno liežuvinių dubumų, apjuostų bei pertvertų pakraštinių moreninių darinių grandinėmis. Dubumas aprtveriančios grandinės, prišlietos viena prie kitos, sudaro aukštus tarpliežuvinius moreninius masyvus, pasižyminčius painiausiu glacigeniniu reljefu. Esant tokiai reljefo sąrangai, paviršius pasidarė labai daubotas ir duburiuotas, su daugybe ežerų ir nedidelių pelkių.

2 pav. Ignalinos rajono teritorijos geologinio – geomorfologinio rajonavimo schema. (Ignalinos rajono geologinio potencialo tyrimas ir ekogeologinės situacijos įvertinimas sudarant ekogeologinių skaitmeninių žemėlapių M 1:50 000 komplektą, 2000 m.)

99

8.2.1. Rytų aukštaičių aukštuma

Aukštaičių aukštuma tūno Lietuvos – Baltarusijos anteklezės šiaurvakariniame šlaite. Aukštaičių aukštuma susidariusi daugiausia iš paskutinio ledynmečio nuogulų; jų sluoksnio storis 80–150 m. Plynaukštės susidariusios iš dugninių morenų, reljefas lygus arba banguotas, kita aukštumos dalis susidarė iš ledyno pakraštinių darinių, reljefas – kalvotas, daubotas ir ežeringas. Aukštaičių aukštumos rytuose daugiausia smėlis ir priesmėlis. Visagino fliuvioglacialinis duburys. Jo pietinė dalis patenka į Ignalinos rajono teritoriją. Banguotą, kauburiuotą, daubotą paviršių sudaro smulkus arba smulkutis, mišrus smėlis. Daugumoje daubų telkšo ežerai arba pelkės. Dūkšto ir Visagino ežerų pakrantės užpelkėjusios. Gaidės kalvota morėninė pakiluma yra šiaurrytiniame Ignalinos rajono dalyje, tarp Drukščių ir Apvardų ežerų. Pakilumos paviršius vidutiniškai ir smulkiai kalvotas, viršūnių absolutus aukštis +155-+160 m. Įvairių formų pažemėjimuose ir daubose plyti daugybė pelkių, vyrauja žemapelkės. Dūkšto kalvotas moreninis masyvas iškyla tarp Visagino fluvioglacialinio duburio ir Dysnų ežero. Masyvo paviršiu sudaro moreninės lėkštašlaitės vidutinės ir smulkios kalvos, sudarytos iš įvairaus rupimo smėlio. Tik pavienės kalvos Beržininkų, Kuzmitiškių ir Sokiškių kaimų apylinkėse supiltos iš įvairaus, žvirgždinio arba smulkaus smėlio. Aukščiausiai iškilusios rytinė ir vakarinė Dūkšto masyvo dalys, pvz., Sokiškių kaimas įsikūręs ant lėkštašlaičių moreninių kalvų, kurių absoliutus aukštis yra virš +185 m atžymos. Ažėnų kalvota moreninė pakiluma yra Zarasų aukštumos dalis. Tai įvairiai kalvotas paskutiniojo apledėjimo Baltijos stadijos ledyno kraštinių darinių ruožas, kurio paviršiaus vyraujantis absoliutus aukštis +170-+190 m. lėkštašlaitės vidutinės ir stambios kalvos sudarytos iš moreninio priemolio ir priesmėlio, sudaro Naubėnų, Bajorų, Ažėnų, Radeikiškės kaimų apylinkių reljefą. Ažvinčių moreninis kalvagūbris puslankiu juosia pietines Ažvinčio ir Sungardo ežerų pakrantes. Kalvagūbris sudarytas iš moreninio priesmėlio. Didžiausių kalvagūbrių kalvų viršūnės yra virš +175-+180 m absoliutaus aukščio atžymų. Dysnykščio pelkėtas moreninis duburys apima Dysnų ir Dysnykščio ežerų dubenis su apypelkiais. Gurbų, Ligūnų, Kamutavo, Varnių žemapelkių absoliutinis aukštis yra žemiau +145 m. Duburio pakraščių paviršiuje sutinkamas aleuritingas smėlis. Ryškus šio mikrorajono reljefo bruožas – virš pelkių lygumų iškylančios 5-10 m aukščio moreninės kalvelės arba jų sambūrai. Rimšės moreninis gūburys raiškiu puslankiu juosia rytinį Dysnykščio duburio pakraštį. Gūburio ilgis – 18 -20 km, plotis maždaug 1,5 km. Šiaurinė gūburio dalis sudaryta iš morenenio priesmėlio, pietinė – supilta iš smulkaus smėlio. Ružo pelkėtas moreninis duburys

100 apima Ružo, Prūto, Alksnio bei Žilno ežerų dubenis ir į pietus nuo jų besidriekiančių pelkių lygumas. Vyrauja žemapelkių ir pereinamojo tipo pelkių lygumos, kurių paviršiaus absolutus aukštis +145m. Pelkėse gausu įvairaus dydžio ir formų kalvelių. Kajotų kalvota moreninė pakiluma yra piečiau Ružo moreninio duburio ir tęsiasi iki Dysnos slėnio. Pakiluma vidutiniškai kalvota, vietomis – banguota. Kai kur pakilumos paviršiuje sutinkamos pavienės kalvos, supiltos iš įvairaus smėlio. Mieliatilčių kaimo apylinkėse esantis banguotas moreninis masyvas yra paskutiniojo aplėdėjimo Grūdos stadijos ledyno palikuonis. Dysnos fliuvioglacialinis slėnis. Dysnos upė nepatvenktose atkarpose dabartinę vagą išsigraužė plačiame (500-1000 m pločio) ledyno tirpsno vandens suformuotame slėnyje. Fliuvioglacialinių fragmentai sudaryti iš smulkaus smėlio. Slėnio dugne taip pat suklotas smulkus smėlis. Šiliniškės fliuvioglacialinių gūbrių ruožas yra nuo Tauragno ežero šiaurės vakarų – pietryčių kryptimi besitęsiančių fliuvioglacialinių kraštinių gūbrių fragmentas. Tarp Pakaso ir Baluošo ežerų iškyla keli ryškūs gūbriai, supilti iš smulkaus, daugelyje vietų žvirgždiško smėlio. Ilgiausias ir ryškiausias – Šiliniškių gūbrys su Ladakalniu pietrytiniame gale. Jo aukštis Šiliniškės kaimo apylinkėse virs 50 m, o Ladakalnis (3 pav.) virš Linkmenų ežero iškilęs aukščiau nei 35 m.

3 pav. Ladakalnis. Papiliakinės kaimas, Ignalinos raj. (R. Vasiljevaitės nuotr.)

101

Antalksnės kalvota moreninė aukštuma. Mikrorajono paviršius vienodai smulkiai kalvotas, sudarytas iš moreninio priesmėlio ir priemolio. Tik Kimbariškės ir Benediktavo kaimų apylinkėse sutinkami iš įvairaus žvirgždinio smėlio supiltų vidutinių ir smulkių kalvų sambūriai. Paviršiaus ruožas tarp Antalksnės ir Narušių kaimų siekia +160-+170 m absoliutaus aukščio atžymos.

8.2.2. Šiaurryčių lyguma

Rajono teritorija, sutampa su pagrindinių sluoksnių pažemėjimų, įspraustų tarp pakilimų. Dabartiniai orografiniai bruožai iš dalies atkartoja senojo reljefo bruožus, iš kurių sprendžiama, kad ledynmečiais rajono teritorija buvo ledynų slinkimo kelias, o vėliau pasidarė plaštakinėmis daubomis. Dėl to susikaupė nedaug pleistoceninių nuogulų, palyginus su aplinkinėmis akumuliacinėmis aukštumomis, kur jų danga dvigubai storesnė. Baltabiržio fliuvioglacialinė – limnoglacialinė lyguma iš pietų ir vakarų supa Ažvinčių moreninį kalvagūbrį. Pietinėje kalbagūbrio dalyje plyti pelkėta, suklota iš smulkaus smėlio linoglacialinė lyguma. Šiaurrytinė kalvagūbrio dalis nusileidžia į smėlinga limnoglacialinę lygumą (aukštis +160m) su Baltabiržio žemapelke viduryje. Į rytus nuo gūbrio plyti iš įvairaus ir žvirgždinio smėlio sudaryta plokščia arba banguota zandrinė lyguma, kurios paviršiaus absoliutus aukštis +165-+170 m. Vaišnoriškės fliuvioglacialinis duburys yra Švenčionių aukštumos papedėje tarp aukštų Vaišnoriškės ir Kylatrakio zandrinių lygumų fragmentų. Didžiąją duburio paviršiaus dalį užima Kazitiškio, Kuzmiškės, Sabališkės, Švoginos, Laukstenių ir kitų pelkių lygumos su telkšančiais jose Sekluošo, Švogino (4 pav.), Giluočio ežerėliais.

4 pav. Švoginos upelis, Ignalinos raj. (R. Vasiljevaitės nuotr.) 102

Vyrauja žemapelkės, kurių absoliutus aukštis +151-+153 m., tarp pelkių esančios limnoglacialinės lygumos sudarytos iš smėlio. Kylatrakio fliuvioglacialinė lyguma. Zandrinė lyguma, kurios paviršiaus absoliutus aukštis apie +180m. Plokščios arba banguotos lygumos paviršius sudarytas iš įvairaus smėlio. Petriškės kaimo apylinkėse pasitaiko Grūdos ledyno morenos išeigų. Balteniškės ir Mikalynės kaimų apylinkėse plyti iš smulkaus smėlio supiltos pelkėtos limnoglacialinės lygumos, esančios 10-15 m žemiau negu zandrinės lygumos paviršius. Simoniškio daubota zandrinė lyguma iškyla tarp Baluošo, Linkmeno, Asalnų ir Dringio ežerų. Svarbiausias rajono bruožas – glaciokarstinių dubių išvarpytas paviršius. Dubės 50-100 arba 200 m skersmens, 5-10 ir 15-20 m gylio. Maždaug 30 m gylio dauboje telkšo ir Balčio ežeras. Zandrinės lygumos paviršius sudarytas iš smulkaus, įvairaus ir žvirgždingo smėlio. Absoliutus aukštis apie +165 m. Tarp Baluošo, Jaskučio, Gruodiškio ir Balčio ežerų kūpso keimų tipo kalvos, supiltos iš įvairaus smėlio. Linkmeno ir Asėko ežerai telkšo ežerinės kilmės moliu ir aleuritungu smėliu išklotame plačiame duburyje, kurio aukštis 20-30 m žemiau zandrinės lygumos paviršiaus. Gaveikėnų daubota – gūbriuota zandrinė lyguma siauru ruožu iš pietų juosia Kylatrakio zandinę lygumą. Jonalaukio ir Strigailiškio kaimų apylinkėse virš zandrinės lygumos iškyla neaukštų kalvų masyvai. Į šiaurės rytus nuo Ignalinos miesto plyti eroduotas ir glaciokarstinių procesų performuotas Grūdos stadijos zandrinės lygumos paviršium kurio absoliutus aukštis +175-180 m. Paviršius išvagotas lygiagrečių sauslėnių, puslankių juosiančių Švenčionių aukštumos šiaurines papėdes. Gaveikėnų kaimo apylinkėse plyti Baltijos stadijos zandrinė lyguma, kurios absoliutus aukštis +160m, lyguma sudaryta iš smulkaus, ir smulkučio smėlio. Palūšės terasuota zandrinė lyguma skiria Utenos ir Švenčionių aukštumas. Jos didelę dalį užima Asalnų, Lūšių (5 pav.), Gavio ir Žeimenio ežerai. Švenčionių aukštumos vakarinėse pašlaitėse ir į vakarus nuo Žeimenio ežero plyti plokščia, banguota, vietomis kauburiuota zandrinė lyguma, kurios absoliutus aukštis +165-+160 m. Žemesnioji zandrinės lygumos pakopa sudaro terasas Žeimeno, Šakarvų ir Asalnų ežerų krantuose, kurių paviršius lygus arba silpnai banguotas, sudarytas iš smulkaus smėlio.

103

5 pav. Lūšių ežeras. Palūšė, Ignalinos raj. (R. Vasiljevaitės nuotr.).

Palabažio fliuvioglacialinė lyguma, kurios paviršius plokščias arba banguotas, sudarytas iš smulkaus ir žvirgždinio smėlio. Vyraujantis absoliutus aukštis +160-165 m. Ūsių ir Žiezdrių ežerų krantuose paviršiuje vietomis pasirodo moreninės kalvos. Lygumos paviršiu raižo 50-100 m pločio fliuvioglacialinės kilmės slėniai. Kretuonio limnoglacialinis duburys supa Kretuono ežerą. Į Ignalinos rajono teritoriją patenka tik nedidelis rytinis limnoglacialinio baseinio lygumos fragmentas Didžiasalio kaimo apylinkėse ir rytinis užpelkėjęs Kretuonykščio ežero duburio pakraštys. Ignalinos rajonui priklauso plokščios ir smėlingos limnoglacialinės lygumos paviršiaus absoliutus aukštis +170 m.

8.2.3. Švenčionių auštuma

Aukštuma susiformavo tirpstant paskutiniojo apledėjimo Grūdos stadijos ledynui, dėl to ši aukštuma yra senesnė už Baltijos stadijos ledyno suformuotą Aukštaičių aukštumą. Šiaurrytinis aukštumos šlaitas buvo performuotas giliai įšliaužusio Baltijos stadijos ledyno liežuvio, dėl to jis žemesnis ir lėkštesnis už kitus šios aukštumos šlaitus. Švenčionių aukštumos rytinis ir vakarinis šlaitai labai skiriasi savo paviršiaus geomorfologijos ir geologijos ypatumais. Santykinai statesnis ir ryškesnis yra vakarinis šlaitas, kuris suskirstytas į Antgavenės kalvotąją moreninę pakopą ir Zuikų kalvotąjį moreninį šlaitą (6 pav.).

104

6 pav. Zuikų kaimas, Ignalinos raj. (R.Vasiljevaitės nuotr.)

Rytinis ir Centrinis Švenčionių aukštumos šlaitas suformuotas Grūdos stadijos ledyno ir jo tirpsmo vandenų, čia išskiriami trys mikrorajonai: Seniškio kalvota moreninė pakopa, Rubelninkų kalvotas moreninės aukštumos šlaitas (7 pav.) ir Bernotų kalvota moreninė nuolaiduma.

7 pav. Rubelninkai, Ignalinos raj. (R. Vasiljevaitės nuotr.)

Bajorų fliuvioglacialinis masyvas šiauriausias Švenčionių aukštumos kyšulys, kurį nuo aukštumos skiria Galų pelkė ir Dūdos upelio slėnis. Virš pietuose esančio Kazitiškio ir Galų pelkių masyvas iškilęs daugiau nei 40 m. Šiaurinė Bajorų masyvo riba vedama Notrynės ir jo skairiojo intako slėniais. Rimšės kalvota moreninė aukštuma – šiaurinis aukštumos centrinės

105 dalies fragmentas. Auštumos paviršius vidutiniškai, vietomis stambiai kalvotas. Kalvos – lėkštašlaitės, 10-20m aukščio. Šios moreninės arba iš įvaraus smėlio supiltos fliuvioglacialinės kalvos yra Grūdos stadijos dariniai, o smulkių moreninių ir fliuvioglacialinių kalvų masyvai Rimšės, Lobinių, Kairiškės kaimų apylinkėse – Baltijos stadijos ledyno padariniai. Ažušilės kalvotas fliuvioglacialinis masyvas yra centrinė aukščiausia Švenčionių aukštumos dalis, susidariusi tirpstant paskutiniojo apledėjimo Grūdos stadijos ledynui. Iš įvairaus arba žvirgždiško smėlio supilto kalvoto masyvo paviršiasu absoliutus aukštis +250 m, o kai kalvų viršūnės siekia net +284 m. Masyvo centrinės dalies apviršius smulkiai kalvotas, vietomis daubotas. Kai kurios stambios masyvo kalvos sudarytos iš moreninio priesmėlio, o tarp jų giliose daubose telkšo ežerai. Ceikinių kalvota moreninė aukštuma tęsiasi į pietus nuo Ažušilės masyvo iki Ignalinos rajono ribos. Reljefas vidutiniškai ir smulkiai kalvotas, vietomis daubotas. Aukščiausia vieta – Nevaišių kaimo apylinkės (8 pav.) (+280 m), vidutiniškas mikrorajono aukštis +220-+240 m.

8 pav. Nevaišių kalva, Ignalinos raj. (R. Vasiljevaitės nuotr.)

Moreninės kalvos ir masyvai sudaryti iš įvairaus ir žvirgždiško smėlio paplitę Kūjiškės, Ceikinių ir Velykamiškio kaimų apylinkėse. Paceikinės ir Korino ežerėliai dalija Ceikinių aukštumą į dvi dalis: pietinę – žemiasniąją ir šiaurinę – aukštesniąją. Antagavės kalvota moreninė pakopa plyti pietrytiniame Gavio ežero krante. Paviršius vietovėje smulkiai kalvotas ir daubotas, susiformavęs tirpstant Baltijos stadijos ledyno liežuviui. Kalvos sudarytas iš raudonai rudo moreninio priesmėlio, rėčiau priemolio. Pakopos absoliutus aukštis siekia +175 m. Zuikų kalvotas morėninis aukštumos šlaitas nuolaidžiomis pakopomis

106 leidžiasi į Kreatuono limnoglacialinį duburį. Lėkštos stambios kalvos sudarytos iš moreninio priemėlio, rečiau supiltos iš įvairaus smėlio. Paviršius subraižytas plačiadugnių sausslėnių, kurie liudija apie ledyno tirpsmo vandens srautus (periglaciniai procesai). Zuikų kaimo apylinkėse atsidengia Medininkų apledėjimo dariniai. Seniškio kalvota moreninė pakopa yra kairiajame Dysnos krante. Jos paviršius kalvotas, suraižytas gilių kairiųjų upės intakų slėnių. Vyraujantis absoliutus aukštis +180 m, vietomis +180-+200 m. Moreninė pakopos paviršių nuardė, o vėliau savo dariniais padengė Baltijos stadijos ledynas. Jo suformuotas reljefas yra smulkiai arba vidutiniškai kalvotas, sudarytas iš moreninio priesmėlio. Smėlių, Pročiūnų, Degutiškės kaimų apylinkėse iškyla neaukšti (3-8 m aukščio) šiaurės vaakrų – pietryčių krypties moreninio bei smėlingų gūbrių lankai, bylojantys apie čia buvusį Baltijos stadijos ledyno pakraštį. Tačiau danga šio mikrorajono ribose nėra ištisinė. Ožionių, Gaveikiškės, Upio, Pagurbės ir kitų kaimų apylinkėse tarp smulkiai kalvotų plotų plyti periglacialinių procesų paveikti raguvuoti banguotos moreninės lygumos fragmentai. Spėjama, kad tai Baltijos ledyno aplyginta, bet jo dariniais nepadengta Grūdos morėna. Rubelninkų kalvotas moreninis aukštumos šlaitas tai smulkiai kalvotas rytinis Švenčionių aukštumos šlaitas, laipsniškai žemėjantis rytų kryptimi. Paviršiuje paplitę smulkios (3-5 m aukščio) moreninės kalvos. Bernotų kalvota moreninė nuolaiduma. Plyti rytinėse Švenčionių aukštumos pašlaitėse. Tai banguota, su kai kur iškylančiais smulkiais kalvotais masyvais, moreninė lyguma, kurios paviršiaus absoliutaus aukščio atžyma siekia +190 m. Paviršiu dengia morėninis priesmėlis.

8.2.4. Dysnos lyguma

Dysnos lygumos rajonas apima rytinį Ignalinos rajono teritorijos kyšulį. Skirtingos lygumos geolorfologinės ir geologinės sąlygos lėmė jos suskirstymą į 3 mikrorajonus. Didžiasalio moreninis gūbrys tęsiasi palei pelkėtą kairįjį Dysnos upės krantą tarp Didžiasalio ir Dysnos kaimų. Tai maždaug 10 km ilgio ir 5 – 10 m aukščio moreninis gūbrys, sudarytas iš moreninio priesmėlio. Tarp Navikų ir Dysnos kaimų esanti gūbrio dalis supilta iš smulkaus smėlio, o Didžiasalio kaimo apylinkėse – smulkučio limnoglacialinės kilmės smėlio. Į šiaurę nuo gūbrio plyti Dysnos žemapelkė. Svirkų limnoglacialinė lyguma plyti didžiulėje teritorijoje į pietus nuo Didžiasalio gūbrio. Didžioji lygumos dalis paviršiuje sudaryta iš smulkučio aleuritingo molingo smėlio, o pietvakariuose nuo Dysnos kaimo esančiame duburyje suklotas molis. Mikrorajono paviršiaus absoliutus aukštis yra +128-+132

107 m. Vakarinė lygumos dalis smėlinga, plokščia arba banguota, čia absoliutus aukštis siekia iki +136 m. Lygumą raižo platūs, negilūs, pelkėti Birvėtos ir Svylos slėniai. Mikrorajone vyrauja žemapelkės. Mielagėnų moreninės lygumos (9 pav.) plotai plyti tarp Švenčionių aukštumos ir Dysnos lygumos.

9 pav. Mielagėnai, Ignalinos raj. (R. Vasiljevaitės nuotr.)

Tai įvairiai banguotas, kai kur plokščia moreninė lyguma, sudaryta iš moreninio priesmėlio. Jos absoliutus paviršius +150-+160 m.Milašių ir Žvirniškės kaimų apylinkėse plyti silpnai banguotos liekaninių baseinų lygumos. Pastarosios sudarytos iš smulkučio arba aleuritinio smėlio, vietomis suklostytos iš molio. Milašių kaimo apylinkių pažemėjimuose telkšo Milašiaus ir Milašaičio ežerai.

108

9. Ignalinos rajono geologinio potencialo įvertinimas 9.1. Naudingosios iškasenos

Ignalinos rajono ūkinė veikla glaudžiai susijusi su vietinių naudingųjų iškasenų eksploatacija (žr. 1 grafinį priedą). Žvyras, smėlis, molis yra daugiausiai naudojamos naudingosios iškasenos. Tai pagrindinės žaliavos statybos pramonėje. Durpės ir požeminis vanduo sudaro atskira gavybos šaką. Šios naudingosios iškasenos naudojamos sveikatingumo paslaugoms. Rajone taip pat randami sapropelio ir kreidos naudingosios iškasenos, tačiau jų ištekliai yra nedideli dėl to neturi didelės reikšmės rajono ekonomikai. Didžiasalio žvyro telkinio nuogulose aptinkama aukso 0,56 g/t, apytiksliai 1935 kg. Aukso išgavimas būti naudingas tik drauge su žvyro realizacija, kuria reiktų padidinti apie 30 kartų ir siektų apytiksliai 300-400 tūkst. kub. mᵌ. Taip pat reiktų didelių investicijų siekiant išvengti neigiamų ekologinių padarinių. Dėl šių priežasčių aukso gavyba Ignalinos rajono Didžiasalio žvyro karjere nevykdoma. Geologinio potencialo žemėlapyje (grafinis priedas nr. 1) pavaizduoti nagrinėjami objektai. Pagrindiniai naudingųjų iškasenų telkiniai išsidėstę šiaurės – pietų kryptimi, Kazitiškio seniūnijoje. Didžiasalio seniūnijoje randami molio (Kuksos ir Dysnos) ir durpių (Dysnos ir Adutiškio) telkiniai. Tverečiaus seniūnija išsiskiria tuo, kad joje nėra atliekami eksploatacijos darbai, nėra valstybinių telkinių. Šią teritoriją užima Aukštaitijos nacionalinis parkas, kuriame griežtai draudžiama bet kokia ūkinė veikla.

9.1.1. Smėlis ir žvyras

Žvyras tai nuosėdinė, iš stambių nuolaužų susidariusi biri uoliena, susidedanti iš riedulių, žvirgždo ir smėlio, aleuritų bei molio priemaišų. Žvyras laikomas tinkamu eksploatuoti, kai jame yra daugiau nei 10% 5-7 mm skersmens apvalainukų, o molio ir aleuritų dalelių priemaiša mažesnė kaip 5%. Smėlis taip pat nuosėdinė, iš smulkaus nuolaužų susidariusi biri uoliena, susidedanti iš 0,1 – 2 mm dydžio mineralinių grūdelių. Šios naudingosios iškasenos yra įvairios paskirties. Geros kokybės žaliava tinka betonui, gelžbetoniui gaminti. Ignalinos rajone išgaunamos smėlio ir žvyro klodai naudojami statybos pramonėje, aukštos kokybės kelių statybai bei remontui, aplinkos tvarkymo darbams. Remiantis žvyro ir smėlio telkinių tyrimais visos nuogulos suskirstytos pagal genetinius požymius, toks nuogulų rajonavimas padeda racionaliai planuoti rajono teritorijos naudojimą. 109

Keimų nuogulos plyti šiaurinėje ir pietinėje rajono dalyje. Visagino miesto apylinkėse ištekliai nedideli, būdingas didelis molingumas. Pietinėje dalyje, Didžiasalio žvyro telkinio nuogulos klostėse vidinėse ledyno ertmėse. Žvyre gausu smėlio. Šiame telkinyje aptikti nedideli aukso ir paladžio kiekiai. Ledyno kraštinių fliuvioglacialinių ir ledyninių gubrių nuogulos. Žvyro ir smėlio telkiniai šiame plote išplitę netolygiai ir yra nevienodos kokybės ir dydžio, pvz., Lauciūniškės žvyro telkinio ištekliai sudaro apie 1,8 mln.m3 . Targūbrinių zandrų fliuvioglacialinės nuogulos plyti vakarinėje dalyje. Šioje dalyje telkinių išžvalgyta nedaug. Stambiausi Nečėnų, bei Azos. Fliuvioglacialinių terasų nuogulos labai perspektyvios. Detaliai išžvalgyta Kumšio smėlio telkinio ištekliai. Darbo metu išanalizuoti aštuoni žvyro ir smėlio telkiniai (1 lentele), kurių tyrimo medžiaga yra Lietuvos geologijos tarnyboje.

1 lentelė. Ignalinos rajono naudingųjų iškasenų telkinių charakteristika. (Lietuvos geologijos tarnybos duomenys).

Telkinio Naudingoji Būklė Plotas, Naudojimas Įmonė pavadinimas iškasena ha atsakinga už karjerą Gudiškė Žvyras Eksploatuojamas 9,5 Kelių statybai, VĮ “Utenos betono gamyba. regiono keliai“ Didžiasalis Žvyras Eksploatuojamas 211,7 Molio liesinimui, AB betono gamyba, „Švenčionėlių kelių statybai. keramika Lauciūniškė Žvyras Eksploatuojamas 21,2 Kelių statybai. VĮ “Utenos regiono keliai“ Paversmis Žvyras Eksploatuojamas 14,7 Aplinkos UAB tavarkymui, kelių „Meleksas“ statybai. Ceikiniai Žvyras Neeksploatuojamas 16,0 Kelių statybai. Nenaudojamas Bajorai Žvyras Eksploatuojamas 12,7 Statybos darbams. AB „Meleksas“ Kumšai Smėlis Neeksploatuojamas 31,5 Molio liesinimui. Nenaudojamas Aza Smėlis Eksploatuojamas 31,7 Molio liesinimui. UAB „Luidas“

Telkinių priklauso privačiom įmonėm, kurios privalo pateikti kasmetinę ataskaitą Ignalinos rajono savivaldybei ir LGT Geologijos fondui. Darbo metu pasirinkti telkiniai, esantys gyvenviečių teritorijoje ar apylinkėje ir yra valstybinės reikšmės. Analizuojami šeši žvyro karjerai: Gudiškė, Didžiasalis, Lauciūniškės, Bajorai, Ceikiniai, Paversmio, du smėlio: Aza ir Kumšai Karjeruose esančios naudingosios iškasenos naudojamos statybose, kelių tvarkymui, molio leisinimui. Iš narinėtų karjerų nebeeksploatuotajami yra Ceikinių žvyro (10 pav.) ir Kumšių smėlio telkiniai, tačiau vietiniai gyventojai telkinių išteklius naudoja vietinėm statybom. Karjerai nėra apsodinti, savaime užaugę, matosi vietų, iš kurių nelegaliai dar imamas žvyras arba smėlis 110

10 pav. Ceikinių žvyro karjeras (R. Vasiljevaitės nuotr.)

11 pav. Nagrinėjamų žvyro ir smėlio telkinių plotų palyginimas (LGT, naudingųjų iškasenų skyrius)

111

Iš 11 paveikslėlio matome, kad didžiausias žvyro (211,7 ha) karjeras – Didžiasalio (12 pav), už kurį atsakinga UAB „Švenčionėlių keramika“ ir UAB „Ignalinos statyba“. Karjero naudingosios iškasenos naudojamos kelių statybai, betono gamybai, molio liesinimui ir keraminių plytelių gamybai, vidutiniškai per metus čia išgaunama daugiau nei 118 tūkst. kub. metrų (2 priedas). Gavybos kiekis nėra tikslus, nes Lietuvos geologijos tarnybos duomenys yra gauti iš privačių įmonių ir yra didelė tikimybė, kad duomenys taip pat netikslūs.

12 pav. Didžiasalio I žvyro karjeras. (R. Vasiljevaitės nuotr.)

Tai didžiausias ir svarbiausias žvyro karjeras rajone. Rajone yra dvi Didžiasalio žvyro kasyklos, viena netoli Lietuvos – Baltarusijos sienos, kita Švenčionių rajone. Prie pasienio ruožo esantis karjeras visais rajono laikais buvo svarbiausias, žvyro ištekliai naudojami viso rajono kelių tvarkymui, statyboms, molio liesinimui, aplinkos tvarkymui ir kitiems žemės ūkio sektoriaus darbams. Didžiasalio žvyro telkiniai išskirtiniai tuo, kad jose randama aukso. 2000 m. buvo atliekami tiriamieji darbai, kurių metų nustatyta didžiausia aukso koncentracija – Didžiasalio - 2 (Švenčionių raj.) telkinyje – 0,3 g/t ir Didžiasalio (Ignalinos) telkinyje – 0,56 g/t., prognoziniai aukso ištekliai apie 1935 kg. Tačiau norint juos išgauti reikalingos nemažos investicijos, kad išvengti neigiamų ekologinių padarinių. Dėl to iki šiol šio aukso gavyba nėra atliekama.

112

Antrasis pagal plotą rajone esančių žvyro karjerų - Lauciūniškės (21,2 ha), už karjerą atsakinga VĮ „Ignalinos keliai“, žvyras iš šio karjero naudojamas kelių statybai. Vidutiniškai per metus čia išgaunama 4,5 tūkst. kub. m. (2 priedas). Trečias – Ceikinių žvyro karjeras (16 ha). Karjeras nuo 2006 metų nebeeksploatuojamas. Atlikus vizualinį aplinkos taršos tyrimą pastebėta, kad karjeras nėra tinkamai rekultivuotas. Ištekliai lengvai pasiekiami vietiniam gyventojam, kurie savavališkai naudodami išteklius blogina aplinkos ekologinę situaciją, t.y. didina taršą. Paversmio žvyro karjeras (13 pav.) vienas iš mažiausių rajone, jo užimamas plotas siekia 14,7 ha. Ištekliai eksploatuojami, LGT vertinimu karjeras perspektyvus. Naudingoji iškasena naudojama kelių statyboje. Per metus šiam tikslui išgaunama apie 11,7 tūkst. kub. m.

13 pav. Paversmio žvyro karjeras (R. Vasiljevaitės nuotr.)

Aplankius karjera buvo pastebėta, kad už karjerą atsakinga UAB „Meleksa“, netinkamai atlieka savo įsipareigojimus saugoti ir tvarkyti karjero aplinką, nes aplinkoje mėtosi įvairios automobilių dalių atliekos (14 pav.), vietiniai gyventojai teigia, kad vasaros vakarais karjere retkarčiais vyksta nelegalios automobilių lenktynės, o tai yra grubus pažeidimas, už kurį turėtų būti baudžiama įmonė, kuri atsakinga už karjerą, jo išteklius ir aplinką.

113

14 pav. Paversmio žvyro karjero mechaninė tarša (R. Vasiljevaitės nuotr.)

Bajorų žvyro karjeras (15 pav.) kaip ir Paversmio priklauso UAB „Meleksa“ įmonei. Ištekliai naudojami statybos darbams, tam tikslui per metus išgaunam apie 22,4 tūkst. kub. m.

15 pav. Bajorų žvyro karjeras (R. Vasiljevaitės nuotr.)

Pagal plotą mažiausias žvyro karjeras – Gudiškės (16 pav.), karjero plotas 9,5 ha. Karjerų rūpinasi VĮ „Utenos rajono keliai“, žvyras naudojamas kelių statybą ir betono gamybai, šiam tikslui per metus išgaunama apie 12,75 tūkst. kub. m žvyro. Gudiškių naudingųjų iškasenų karjeras aptvertas ir saugomas, tuo tarpu iš kitų karjerų vietiniai gyventojai laisvai gali atvažiuoti ir neteisėtai naudotis žvyro ištekliais. 114

16 pav. Gudiškių žvyro karjero administracinė zona (R. Vasiljevaitės nuotr.)

Didžiausias pagal dydį smėlio karjeras – Aza, jis susideda iš dviejų karjerų (Aza I ir Aza II), kurių bendras plotas 31,7 ha, karjerai priklauso UAB „Luido keramikai“, vidutiniškai per metus čia išaunama apie 50 tūkst. kub. m, naudingųjų iškasenų, kurios naudojamos molio liesinimui. Antras pagal dydį karjeras – Kumšai (31,5 ha). Šie du karjerai pagal plotį labai panašūs, skirtumas tik 0,2 ha. Kumšų karjeras nuo 2011 metų nėra eksploatuojamas. Kumšų ir Azos smėlio telkiniai nėra dideli ar plačiai naudojami, tačiau Lietuvos geologijos tarnyboje renkami duomenys apie šiuos telkinius, nes juose išgaunamas smėlis plačiai naudojamas molio liesinimui, šie karjerai yra valstybinės reikšmės. Kitų smėlio telkinių paskirtis – vietinių gyventojų poreikiams tenkinti, pvz., betono gamybai. Ūkyje svarbiausias kvarcinis smėlis, tačiau jo šiame rajone nėra. Azos karjere per metus vidutiniškai išgaunama 1,8 tūkst. kub. m smėlio, o Kumšų telkinys nuo 2008 metų išvis nėra eksploatuojamas. Ištekliai detaliai išžvalgyti, karjeras sutvarkytas ir apsodintas. Rajone žvyro karjerai yra didesni ir svarbesnės reikšmės nei smėlio. Pastarieji nėra plačiai naudojami.

115

9.1.2. Molis

Molis – tai nuosėdinė uoliena sudaryta iš molio mineralų. Daugiau nei 50% dalelių mažesnės nei 0,01 mm ir ne mažiau kaip 30% dalelių mažesnės už 0,005 mm. Didžioji dalis rajone išžvalgytų molio telkinių susiformavo paskutinio apledėjimo metu. Molis nusėdo ledyno tirpsmo vandens suformuotuose baseinuose. Molis - keramikos pramonės žaliava. Daugiausia kokybiško molio sunaudojama drenažo vamzdžių, plytų, keramzitinio žvirgždo gamybai. Didžiausia Lietuvoje Didžiasalio keramikos gamykla 1988 – 1991 m. iš Dysnos telkinio kasmet iškasdavo po 250 tūkst. kub. m molio, 2000 m. bankrutavus įmonei gavyba sustojo. 2008 m., pradėjus gaivinti Didžiasalio keramikos gamyklą, Dysnos ir Kukso molio telkinių gavyba suaktyvėjo. Planuojama molio išteklius panaudoti kaip pagrindinę žaliavą atgaivinamoje Didžiasalio statybinės keramikos gamybos įmonėje statybinių ir apdailos (klinkerio) plytų, grindinių plokščių bei kitos paklausios statybinės produkcijos gamybai. Molio išteklių detaliai išžvalgytos atsargos viršija 11 mln. kub. m., tikėtina, kad dar toks pat kiekis galėtų būti parengtinai išžvalgytuose plotuose. Jų eksploatacija Dysnos ir Kuksų molio telkinių ribose užtikrins aprūpinimą žaliava statybinės keramikos gamybos įmonę ilgą laiką. Ignalinos rajone tiriami du svarbiausi molio telkiniai: Kuksos ir Dysno. Telkiniai randami vakarinėje rajono dalyje Dysnos limnoglacialinės kilmės baseine. Molio sluoksnio storis siekia 8-9 m, vietomis iki 15 m. Naudingoji iškasena teritorijoje švari, plastinga, šokoladinės spalvos, mažai karboninga. Kuksos ir Dysnos molio telkiniai iki šių dienų ekonominių ir gamtosauginiu požiūriu vertinami kaip perspektyvūs ir įtraukti į rajono naudingųjų iškasenų sąvadą. Karjerai tvarkingai izoliuoti nuo aplinkos ir į juos galima patekti miško keliukais specialiomis transporto priemonėmis, tai apsaugo teritoriją nuo pašalinių asmenų neigiamos įtakos telkiniams ir aplinkai.

9.1.3. Durpės

Durpės – organinės kilmės degi uoliena, susikaupusi iš pelkių augalijos, kuri dregmės pertekliaus zonose dalinai sutrūnija ir virsta humusu. Durpynais vadinami tik tiek pelkių plotai, kuriuose pelkių klodas storesnis nei 0,3 m. ir paviršinių augalų šaknys nesiekia pelkės uolienų. Dauguma Lietuvoje esančių pelkių susidarė maždaug prie 12 tūkst. m. (vėlyvasis

116 ledynmetis). Durpės susidaro ežerų vietovėje arba buvusiose sausmėse. Durpės – viena iš nedaugelio Lietuvoje vis dar besiformuojančių naudingųjų iškasenų. Ignalinos rajone yra 198 ištirti durpynai, žemapelkių durpių klodas vyrauja 163 durpynuose, aukštapelkių – 25, mišrus – 6 ir tarpinis – 4 durpynuose. Bendri durpių ištekliai rajone siekia 39 372 tūkst. tonų. Stambiausi Ignalinos durpynai (2 lentelė): Galų (plotas – 1297 ha), Samanyčia (640ha), Adutiškio (598 ha), Agrarinio raisto (553 ha), Dysnos (549 ha). Nuo 1990 m. pradėjus kristi durpių gavybos apimtims, rajone esantys durpių telkiniai pramoniniu būdų nebeeksploatuojami. Paminėti durpynai nuo 2000 m. priskiriami prie rezervacinių teritorijų, kuriose draudžiama bet kokia ūkinė veikla.

2 lentelė. Durpynų charakteristika (Šaltinis: Lietuvos geologijos tarnyba)

Durpyno Plotas, Durpynų Vyraujan- Durpyno Galimas Durpyno pavadi- ha rentabi- tis durpių įsisavinimo panaudoji- būklė nimas lumas klodas laispnis mas

Adutiškio 598 N A N Ku, T, Kr N

Agrarinio 553 N Ž N Ku, T N raisto

Dysnos 549 N Ž N Ku, T S

Galų 1297 R Ž E Ku, T N

Samanyčia 640 R A N Ku, T, Kr N

Sutrumpinimai lentelėje: Durpynų rentabilumas pagal LGT: N – nerentabilūs, R – rentabilūs. Vyraujantis durpių klodas: A – aukštapelkė, Ž – žemapelkė. Durpynų įsisavinimo laipsnis: N – neeksploatuojamas, E – eksploatuojamas. Galimas panaudojimas: Ku – kurui, T – trąšoms, Kr – kraikui. Durpyno būklė: N – nesukultūrintas, S – sukultūrintas.

Didžiausias tebeeksploatuojamas durpynas – Galų (1297 ha). Jis priklauso UAB „Legra“. Naudingoji iškasena naudojama kurui ir trąšoms. Durpynas nesukultūrintas ir naudojamas tik naudingųjų iškasenų gavybai. Kiti nagrinėjami telkiniai nebeeksploatuojami ir naudojami rekreacijai. Samanyčios, Agrarinio raisto, Adutiškio ir Dysnų pelkės patenka į saugomas teritorijas. Durpių ištekliai tradiciškai naudojami kurui, kraikui trąšoms, kompostui, apželdinimui, daržininkystei, pašarams ir eksportui. Didžiausia paklausa turi mažaskaidės aukštapelkinės

117 durpės, kurių pelningumas neviršija 10%. Ignalinoje Adutiškio ir Samanyčios durpynai yra aukštapelkinio tipo, tačiau pramoniniu būdų jos nėra eksploatuojamas. Galų durpynais – žemapelkės tipo, per metus čia išgaunama daugiau nei 15 tūkst. kub. m. durpių, kurios naudojamos eksportui, SPA procedūrose, kraikui, daržininkystei it kt. Durpynų ištekliai orientuoti į kompleksinį jų panaudojimą. Didžiausia durpynų problema – jos labai lengvai užsiliepsnoja. Durpės itin degi medžiaga. Paskutinis didelis gaisras Galų durpyne kilo 2016 m. balandžio 5d. (Mūsų Ignalina, 2016 m. balandžio 5d) durpyne degė prekybai jau paruošta produkcija – maždaug 80 x 30 m dydžio durpių kalnas. Kiekvienais metais vyksta gaisrai durpynuose, dažniausiai vasara, kai nuo per didelio karščio savaime užsiliepsnoja produkcijai paruoštos durpės.

9.1.4. Sapropelis

Sapropelis – tai natūrali drebučių pavidalo (koloidinės struktūros) organinė medžiaga, susiformavusi per tūkstantmečius ežero dugne iš vandens gyvūnijos ir augalijos liekanų. Nustatyta, kad sapropelio formavimosi greitis yra tik apie 1-2 mm per metus. Vadinasi, kelių metrų storio klodo amžius gali siekti iki 10 000 metų ir daugiau, kai technogeninė tarša neegzistavo. Sapropelis panašus į dumblą, bet nuo dumblo jis skiriasi savo fizikochemine struktūra bei ypatinga vertingų medžiagų sudėtimi. Sapropelis dėl savo ypatingos sudėties ir savybių gali būti naudojamas: kaip ekologiška trąša – padidina dirvožemio derlingumą ir pagerina dirvos agrochemines savybes; kaip pašarų priedas gyvuliams ir paukščiams – jie bus sveikesni, sparčiau augs ir turės didesnį prieaugį; taip pat jis naudojamas SPA, balneologijoje, statybų pramonėje ir kitose srityse. Sapropelis Ignalinos rajone sutinkamas po durpynais ir ežerų dugne, po durpynais esantys sapropelio klodai yra menki. Ekonominiu ir technologiniu požiūrių sapropelio gavyba Ignalinos rajono durpynuose praktinės reikšmės neturi. Dėl to sapropelio ištekliai sutinkami po durpynais nėra tiriami ir nagrinėjami. Prieš 16 metų, 2000 m ataskaitoje pateikiama, kad 1989 – 1990 m. buvo atlikti Ignalinos rajone tyrimai dėl sapropelio eksploatacijos keturiuose rajono ežeruose, kurių dugne yra susikaupę žymesni sapropelio ištekliai (3 lentelė), tačiau tada nebuvo atlikti išsamūs ežerų kadastriniai, batimetriniai ir žvalgybiniai tyrimai ir sapropelio ištekliai priskirti prie prognozinių.

118

3 lentelė. Ignalinos rajono ežeruose aptinti sapropelio prognoziniai ištekliai ir ežerų charakteristika. Šaltinis: 2000 m. Geologijos instituto ataskaita. Ignalinos rajonas.

Ežeras Ežero Sapropelio Prognoziniai ištekliai, Sapropelio grupė Sapropelio plotas, išplitimo tūkst.kub.m. panaudojimo ha plotas, ha Gamtiniai Eksploa- sritis taciniai Alksnio 176,1 * 8101 3522 Mineralizuotas Dirvų sapropelis gerinimui

Dumblio 20,7 19,0 790 295 Dirvų gerinimui Ilgio 56,1 * 2356 449 Mineralizuotas Dirvų sapropelis (21% gerinimui org.medž.) Palaukinio 27,9 * 1228 474 Mineralizuotas Dirvų sapropelis gerinimui

*Duomenų nėra.

Praėjus daugiau nei 16 metų Ignalinos rajone sapropelio eksploatacijos planai nepasikeitė, tačiau vis dar nėra atlikti išsamūs batimetriniai ir kadastriniai tyrimai, kurie reikalingi norint pradėti sapropelio eksploatacijos darbus. Ignalinos rajono strateginiuose planuose yra kalbama apie ežerų apsaugą, apželdinimus, tvarkymą, tačiau sapropelio gavyba vis dar nėra aptariama. Sapropelio gavyba turi teigiama įtaka ežerui – tai vienas iš vandens telkinių valymo būdų, tačiau aplinkai tai turi neigiamos įtakos, nes visas purvas, organinės medžiagos yra išplaunamos į krantą, tai kenkia aplinkos ekologijai. Jei rajone būtų pradėtos statyti gydymo sanatorijos, kuriose procedūros atliekamos mineraliniais vandenimis, sapropelio gavyba įgautų poreikį. Sapropelio poreikį atstoja durpynai, kuriuose išgaunamos mineralinės ir gydomosios medžiagos naudojamos spa procedūroms. Tolesniame darbe sapropelio ištekliai nėra analizuojami, nes tai tik prognozinis ištekliai ir nėra atlikti išsamesni tyrimai

9.2. Požeminio vandens ištekliai

Požeminis vanduo gausiai randamas devono amžiaus uolienose ir kvartero storymės nuosėdų sluoksniuose. Vanduo aptinkamas smėlingose nuosėdose, kietų uolienų porose ir plyšiuose. Šie ištekliai priklauso nuo daugelio įvairių kintančių veiksnių. Pagrindiniai veiksniai – mitybos rūšis ir intensyvumas, paviršiaus reljefas, dirvodarinių uolienų mechaninė 119 sudėtis, gruntinio vandens gylis, dirvožemio vandens naudojimas (transpiracija ir garavimas, nutekėjimas į gilesnius sluoksnius). Požeminis vanduo sudaro tris dideles grupes: dirvožemio vanduo, gruntinis ir tarpsluoksninis.. Ignalinos rajone centralizuotam vandens tiekimui ir pavienių pramoninių, žemės ūkio bei socialinių objektų aprūpinimui plačiausiai naudojami kvartero vandeningojo komplekso požeminio vandens ištekliai. Apie 90 visų rajone įrengtų gręžtinių šulinių eksploatuoja kvartero tarpmoreninius vandeninguosius sluoksnius. Ignalinos rajone yra keturios didesnės centralizuotos vandenvietės, apjungiančios po kelis gręžinius. 2000 m. (Ignalinos rajono geologinio potencialo tyrimas ir ekogeologinės situacijos įvertinimas sudarant ekogeologinių skaitmeninių žemėlapių M 1:50 000 komplektą, 2000) teigiama, kad yra 5 didesnės vandenvietės (Dūkšto, Ignalinos, Vidiškių ir Visagino (AE vandenvietė), tačiau nuo 2003 m. Visaginas ir Ignalina pasirašė ribų pasiskirstymo sutartį ir nuo minėtų metų Visaginas nepatenka į Ignalinos savivaldybės rajono teritoriją. Dūkšto vandenvietėje nuo 1954 metų eksploatuojamas Grūdos – Varduvos vandeningasis horizontas, slūgsantis 35 – 40 m gylyje. Vandenvietėje išgaunami vandens kiekiai per pastaruosius du dešimtmečius mažai pakito ir svyruoja apie 150 kubinių metrų per diena. Nors nėra pavojaus išteklių sumažėjimui ir nekils problemų dėl gyventojų aprūpinimu geriamuoju vandeniu, ištekliai vis tiek turėtų būti apskaičiuoti remiantis hidrogeologiniais tyrimais ir patvirtinti Valstybinės išteklių komisijos. Ignalinos miestas aprūpinamas 1999 metais išgręžto gręžinio rytinėje miesto dalyje. Čia eksploatuojamas 75 m gylyje esantis Varduvos – Žemaitijos tarpmoreninis vandeningasis horizontas. Senoji vandenvietė (Ignalinos miesto statybos vandenvietė) yra palikta kaip rezervinė dėl šių priežasčių: naujosios vandenvietės išteklių kiekis nėra ištirtas; miesto apsirūpinimo geriamu vandeniu negalimas palikti vienai vandenvietei; požeminio vandens rodikliai laikui bėgant gali keistis, tam turi įtakos netoli vandenvietės esanti „Lukoil“ degalinė. Nuo 2013 m. pradėti Ignalinos rajono vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimo ir plėtros projektai (17 pav.).

120

17 pav. Strigailiškio kaimo vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtra. (R. Vasiljevaitės nuotr.)

Šių projektų įgyvendinimo tikslas sudaryti galimybes tiekti Ignalinos rajono gyventojams švarų, atitinkanti Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus geriamajam vandeniui. Taip pat sumažinti neigimus poveikius atviriems vandens telkiniams, padidinti vandens telkinių ekosistemų apsauga, pakelti rekreacijos potencialą ir biologinį produktyvumą. Be nagrinėtų svarbiausių vandenviečių pagal Lietuvos geologijos tarnybos duomenis rajone surastos 19 mažesnių, lokalių požeminio vandens gavybos vietų, kurių vandens ištekliai naudojami centralizuotam gyvenviečių aprūpinimui buities srityje. Darbe nagrinėjami didžiausių gyvenviečių vandenvietės (3 priedas), kuriuose LGT vykdo požeminio vandens monitoringą ir kurie pastoviai stebimi, nes iš šių gręžinių geriamu vandeniu aprūpinamos gan didelės gyvenamosios teritorijos. Pačiame rajone yra keliasdešimt tūkstančių vietų, dažniausiai tai vietinės reikšmės šuliniai, kurie iškasti gyventojų namų valdose. Ignalinos rajone nėra požeminio vandens išteklių problemos, tačiau tam tikrai atvejais rūpesčių kelia požeminio vandens kokybė, pvz., šalia Ignalinos miesto vandenvietės esanti degalinė, šalia Kazitiškio vandenvietės esanti ferma. Užtikrinus požeminio vandens apsaugą ateityje neturėtų iškilti požeminio vandens aprūpinimo problemų.

121

9.3. Geologinis paveldas

Ignalinos rajonas turi ne tik ankstesniuose skyriuose minėtas naudingąsias iškasenas, gausius požeminio vandens išteklius, bet ir savitą geologinę aplinką, vertingus gamtos paveldo išteklius, tiksliau - geologinio paveldo vietas. Apskritai, gamtos paveldo geologiniais objektai yra išskirtinių dudžių rieduliai, uolos, smegduobės ir olos tipiškos arba unikalios, moksliniu požiūriu vertingos atodangos, fosilijų ir mineralų radavietės. Prie geomorfologinių priskiriami išskirtinių dydžių ir išvaizdos reljefo formos tokios kaip kalvos, gūbriai, atragiai, daubos, raguvos, dubakloniai ir pan. Hidrografiniai objektai - tai išskirtinio debito ir ypatingų savybių šaltiniai ir versmės; o hidrografiniai – išskirtinių dydžių rėvos, senvagės, salos, kriokliai ir kiti hidrografinio tinklo elementai. Botaniniai paveldo objektai – išskirtinio amžiaus, matmenų, formų ar dendrologiniu bei estetiniu požiūriu vertingi medžiai, krūmai, saugomų augalų ir grybų rūšių augavietės (buveinės), unikalios ir nykstančios augalų bendrijos, dendrologiniai rinkiniai, dendrologinę vertę turintys parkai ir skverai; zoologiniai – saugomų gyvūnų rūšių radavietės (veisimosi ir maitinimosi vietos), gyvūnų kolonijos, unikalūs paukščių lizdai, kitos gyvūnų veiklos retenybės. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba į gamtos paveldo sąrašą yra įtraukus tris Ignalinos rajono esančius geologinio paveldo objektus – Ladakalnis, Nevaišių kalva ir Ginučių piliakalnis. Rajone yra didesnių riedulių, tačiau jie nėra įtraukti į saugomų objektų sąrašus (žr. 10. 4. skyrių). Svarbiausias rajono geomorfologinis objektas – Nevaišių kalva (18 pav.). Tai ketvirta aukščiausia Lietuvos kalva, kurios aukštis 288,9 m. Ji stūgsi Sirvėtos regioniniame parke apie 4 km į šiaurę nuo Ceikinių, prie Nevaišių kaimo. Apie 10 km į šiaurės vakarus yra kiek žemesnė kalva – Būdakalnis. Aplink kalną esančios vietovės dažnai yra vadinamos „Lietuvos Šveicarija“. Aplankius šį geomorfologinį objektą pastebėta, kad aplinka nėra tvarkoma, kalnas apaugęs žolėmis, takelis vedanti į kalva nesutvarkytas ir nepritaikytas lankytojams.

122

18 pav. Nevaišių kalva. (R. Vasiljevaitės nuotr.)

Ladakalnio archeologinis kompleksas (19 pav.) yra Ignalinos rajone, Aukštaitijos nacionaliniame aprke. Ladakalnis yra tarp Ūkojo ir Linkmeno ežerų, Papiliakalnės kaime. Tai 176 m. aukščio kalnas. Nuo kalno matosi net 6 ežerai: Ūkojas, Linkmenas, Pakasas, Asėkas, Alksnaitis, ir Alksnas. Žinoma, jog Ladakalnis XIX–XX a. ilgą laiką buvo ariamas, todėl jo šlaitai pažemėjo. Vėliau kalno šlaitai apsodinti pušimis. 1974 m. įkūrus Nacionalinį parką, buvo išskirta 176 ha dydžio Šiliniškių kalvagūbrio dalis ir joje įkurtas pirmasis Lietuvoje geomorfologinis draustinis. 1997 m. įkūrus Šiliniškių kraštovaizdžio draustinį, Ladakalnis tapo jo dalimi. Manoma, kad Ladakalnio pavadinimas kilęs nuo žodžio “ledas” (vietine tarme – ladas) arba nuo baltų deivės Lados vardo. Manoma, kad Ladakalnis galėjo būti baltų šventvietė. Yra paprotys į kalno viršūnę užnešti akmenukų ir palikti prie viršūnėje augančio ąžuolo.

123

19 pav. Ladakalnio archeologinis kompleksas (R.Vasiljevaitės nuotr.)

Ginučių piliakalnis (20 pav.) – dviejų piliakalnių kompleksas Ignalinos rajone, apie 2 km nuo Ginučių, tarp Linkmeno ir Ūkojo ežerų, netoli Ladakalnio. Šis piliakalnis yra archeologinis paminklas. Piliakalnį sudaro pagrindinė kalva, priešpilis, du papiliai, senovės gyvenvietės vieta ir atskiras nedidelis piliakalnis, vadinamas Pilale. Gyvenvietė buvo išsidėsčiusi abiejose piliakalnio padėties pusėse. Rytiniai ir vakariniai šlaitai statūs, pietiniai ir šiauriniai – nuožulnūs. Ginučių piliakalnis tankiai apaugęs mišku. Ginučių piliakalnis buvo įrengtas ir naudotas gynybai jau I tūkst. po Kristaus. Vėlesniais amžiais jis tapatinamas su XIII–XV a. egzistavusia Linkmenų pilimi

124

20 pav. Ginučių piliakalnis (R. Vasiljevaitės nuotr.)

Ginučių apylinkėse yra išlikęs autentiškas Ginučių vandens malūnas (21 pav.), kuriame buvo malami ne tik miltai, bet ir gaminama elektros energija. Dabar malūnas saugomas valstybės kaip XIX a. technikos paminklas. Ladakalnio ir Ginučių piliakalnių aplinka sutvarkyta ir tinkamai pritaikyta lankytojų srautams. Ant piliakalnių įrengtos apžvalgos aikštelės ir informaciniai stendai.

125

21 pav. Ginučių vandens malūnas (R. Vasiljevaitės nuotr.)

Ignalinos rajone didžiausia teritorija užima Aukštaitijos nacionalinis parkas (22 pav.). Seniausias nacionalinis parkas Lietuvoje, įkurtas 1974 metais siekiant išsaugoti unikalią trijų kraštovaizdžio sričių sandūroje esančią Žeimenos aukštupio ekosistemą, jos gamtos ir kultūros vertybes. Parko plotas 40574 ha, vandenys užima 15,5 proc., miškai – 69 proc. teritorijos, tai antras pagal plotą nacionalinis parkas Lietuvoje. Parkas yra rytų Lietuvoje, Ignalinos, Švenčionių ir Utenos savivaldybėse. Direkcija įsikūrusi Palūšėje. Arčiausiai parko yra du miestai – Ignalina ir Švenčionėliai. Parką pietvakariuose kerta Švenčionėlių – Utenos geležinkelis. Iš parko plentai į Uteną, Molėtus, Švenčionėlius, per Ignaliną į Švenčionis bei Visaginą.

126

22 pav. Aukštaitijos nacionalinio parko turistinis žemėlapis. (Šaltinis: www.anp.lt Aukštaitijos nacionalinio parko turistinė schema).

127

Į rajono teritorija taip pat patenka du regioniniai parkai – Gražutės ir Sirvetos. Gražutės regioninis parkas įkurtas 1992 m. plotas 297 km² Jame tyvuliuoja per 70 vandens telkinių, didžiausias regione ir šeštas pagal dydį Lietuvoje – Luodžio ežeras, Švento ežeras – tai didžiausias Lietuvoje benuotakinis ežeras, unikalus savo daugiamečiais vandens lygio svyravimais, smėlėtais paplūdimiais. Tai natūralus barometras. Krištolo skaidrumo vanduo leidžia stebėti povandeninį ežero gyvenimą. Kaip tikra kalnų upė kas vieną kilometrą po 11 metrų nusileidžia kairysis Šventosios intakas – Šavaša, tekėdama pro akmenų grūstis ir natūralias virtuolių patvankas, išgrauždama aukštus šlaitus. Giliame jos slėnyje XVI – XVII a. buvusi senovės lietuvių šventų apeigų vieta. Šventyklos vietą žymi Lūžų akmuo su dubeniu. Sirvėtos regioninis parkas įkurtas 1992 m kartu su Gražutės regioniniu parku. Plotas 87,35 km². Parkas įkurtas išsaugoti Švenčionių krašto moreninės takoskyros kraštovaizdžiui, jo gamtinei ekosistemai ir kultūros paveldo vertybėms. Iškiliausia Švenčionių aukštumos ketera čia atskiria Nemuno ir Dauguvos baseinus. Rajone įkurti šeši draustinai: Ažušilės kraštovaizdžio, Milašiaus telmologinis, Vytėnų telmologinis, Dysnos hidrografinis, Pušies telmologinis, Rūžo botaninis – zoologinis draustinis. Ažušilės kraštovaizdžio draustis įkurtas siekant apsaugoti įspūdinga Ažušilės kraštovaizdį, kalvas, tarp kurių įsikūręs ežeras. Pušies – apsaugoti Aukštaitijos nacionalinio parko žemepelkių kompleksą ir skurdžius pelkių miškus. Milašiaus draustinyje telkšo Milašiaus šaltinis, kuri vietiniai gyventojai vadina „gyvybės šaltiniu“. Geologinio potencialo žemėlapyje pažymėtos saugomos teritorijos, matoma, kad jų teritorijoje nevykdama, jokia ūkinė veikla, teritorija minimaliai užstatyta.

128

10. Ignalinos rajono ekogeologinių sąlygų vertinimas ir jų 2001 – 2015 metų lyginamoji analizė 10.1. Naudingųjų iškasenų apsauga ir eksploatacijos ypatumai

2-me grafiniame priede (Ignalinos rajono ekogeologinis žemėlapis) pateikiamas teritorijos ekogeologinis kontekstas, o prieduose 1 ir 2 pateikta nagrinėjamų karjerų eksploatacija per metus ir išteklių likutis 2001 – 2014 m. m. 2015 metų duomenys Lietuvos geologijos tarnyboje dar nėra pateikiami. Geologijos tarnyboje taip pat ne visų metų duomenys surinkti. 23 paveikslėlyje matome, kaip 2001 – 2014 m. m. keitėsi karjerų eksploatacija. Didžiasalio žvyro karjeras nagrinėjamas atskirai, nes ekonominių požiūriu jis svarbiausias Ignalinos rajono teritorijoje.

23 pav. Žvyro gavyba Ignalinos rajone 2001 – 2014 m. (1 priedas) (Lietuvos geologijos tarnybos duomenys).

Diagramoje matoma, kaip keitėsi karjerų eksploatacija nagrinėjamais metais. Iki 2007 m. gavyba didėjo, pati piką pasiekė 2007 metais, nuo tų metų gavybos kiekiai pradėjo mažėti, tam įtakos turėjo ekonomikos nuosmukis, mažiau skiriama lėšų statybos sektoriams. Iki 2007 m. Gudiškių karjeras plačiausiai naudojamas, po 2007 m. pakilimo, Bajorų karjero gavyba išaugo, tam įtakos turėjo Gudiškių karjero privatizacija.

129

Diagramoje labai išsiskiria Ceikinių karjeras, jo gavybos kaitos beveik nesimato, nuo 2009 metais Ceikinių karjeras neeksploatuojamas, ištekliai naudojami tik vietinės reikšmės statyboms, karjeras yra 7 km nutolęs nuo Ceikinių gyvenvietės todėl vietiniams gyventojams labai patogu naudoti karjero žvyrą. Laučiūniškių karjeras visais nagrinėjamais metais išliko beveik stabilus, vidutiniškai per metus išgaunama 4 – 5 tūkst. kub. m žvyro, 2001 metų eksploatacijos duomenys nepateikiami.

24 pav. Žvyro gavyba Ignalinos rajone vidutiniškai per metus (Lietuvos geologijos tarnybos duomenys).

Vidutiniškai per metus rajone išgaunama apie 10 tūkst. kub. m, daugiausia išgaunama Bajorų karjere (22 tūkst. kub.m), mažiausiai – Ceikinių vos 0,3 tūkst. kub.m. Gudiškių ir Paversmio karjeruose išgaunamas panašus kiekis naudingųjų iškasenų (12, 75 tūkst. kub. m. ir 11,3 tūkst. kub. m.).

130

25 pav. Didžiasalio žvyro karjero gavyba 2001 – 2014 m. m. Šaltinis: LGT

Didžiausia įtaką Ignalinos rajono ekonomikai turi eksploatacija ir eksportas iš Didžiasalio žvyro karjero. Jame vidutiniškai per metus išgaunama apie 118 tūkst. kub. m. žvyro. 2001, 2006 ir 2009 metais duomenų apie eksploatacija nėra. Gavybos balansai kiekvienais metais labai skiriasi, nėra stabilios kaitos, gavyba labai svyruoja nuo 246 tūkst. kub. m. (2002 m) iki 2 tūkst. kub. m. (2013 m), gavyba labai priklauso nuo ekonominių rajono sąlygų. Azos smėlio karjere per metus vidutiniškai išgaunama 1,8 tūkst. kub. m smėlio, o Kumšų telkinys nuo 2008 metų išvis nėra eksploatuojamas. Ištekliai detaliai išžvalgyti, karjeras sutvarkytas ir apsodintas. Ignalinos rajone tiriami du svarbiausi molio telkiniai: Kuksos ir Dysnos, šie telkiniai iki šių dienų ekonominių ir gamtosauginiu požiūriu vertinami kaip perspektyvūs ir įtraukti į rajono naudingųjų iškasenų sąvadą.

4 lentelė. Molio gavyba karjeruose (Šaltinis: Lietuvos geologijos tarnyba), tūkst. kub. m

Pavadinimas/ Metai 2007 2008 2010 Vidurkis Kuksos 537 0 610 33,3 Dysna 0 400 400 191,1

131

Darbe nagrinėjami tik šie du molio telkiniai, nes likusieji pagal LGT yra neperspektyvus ir jose neatliekami jokie kasybos darbai. Kukso ir Dysnos karjerai iki 2007 metų nebuvo eksploatuojami. Molio gavyba prasidėjo 2008 m. atgaivinus Didžiasalio keramikos gavyba, kurioje plačiai naudojamas molis. Kuksos karjere per metus vidutiniškai išgaunama 33,3 tūkst kub. m išteklių, Dysnos – 191,1 tūkst. kub. m. Durpynai priskiriami prie rezervacinių saugomų teritorijų, dėl to čia nuo 2003 metų nėra vykdomas pramoninės durpių eksploatacijos veiklą. Pagal LGT (1 priedas) pateiktus duomenis Galų durpyne nuo 2012 m. atnaujinta durpių eksploatacija, ten yra įsikūrusi durpių perdirbimo įmonė „Legra“, per metus čia apdirbama daugiau nei 15 tūkst. kub. m durpių. Durpės iki šiol Lietuvoje tradiciškai naudojamos kurui, kraikui, trąšoms, kompostui, apželdinimui, daržininkystei, durpių plokščių gamybai, eksportui ir kt. Nuo 2014 m Ignalinos rajono ligoninėje atliekamose SPA procedūrose naudojamas Galų durpyno vanduo ir purvas, nustatyta, kad jis turi gydomųjų medžiagų. Ignalinos rajone įvairiu detalumu ištirta nemažai kietųjų naudingųjų iškasenų telkinių, kurių apsaugą, įsisavinimą, pažeistų žemių rekultyvavimą reglamentuoja įstatymai. Žemės gelmių įstatyme nurodoma, kad nenaudojami žemės gelmių ištekliai turi būti apsaugot nuo veiksmų bloginančių jų kokybę, gavybos sąlygas, teritorijos užstatymo ar kitų veiksmų, trukdančių žemės gelmių išteklius naudoti ateityje (Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymas, 1995.07.05, Nr. I-1034, 21 straipsnis), žemės savininkams arba naudotojams draudžiama statyti gyvenamuosius namus, gamybinius statinius, įrenginius netoli išžvalgytų naudingųjų iškasenų telkinių ar netoli jų esančių perspektyvių naudingųjų iškasenų plotuose (Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, XXII skirsnis). Savavališkas plotų užstatymas asmenims užtraukia administracine atsakomybę nuo 140 iki 289 eurų (Lietuvos Respublikos administracinių teisių pažeidimo kodeksas, 53 straipsnis). Mažesniu detalumu ištirtose ir prognoziniuose naudingųjų iškasenų plotuose ūkinė veikla nėra reglamentuota, tačiau patartina nevykdyti ūkinės veiklos, kol nebus tinkamai įvertintas jų įsisavinimo perspektyvumas, panaudojimo galimybės ir žaliavų poreikis. Žemė, esanti naudingųjų iškasenų naudojamų telkinių teritorijoje yra neprivatizuojama (Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo pakeitimas 1997. 07.02, Nr. VIII-370, 13 straipsnis). Kaimo vietovėse žemė, esanti išžvalgytų naudingųjų iškasenų nenaudojamų telkinių teritorijoje, grąžinami piliečiams ribotam tiksliniam naudojimui. Žemės savininkai, valdytojai ir naudotojai, gavę leidimus nustatyta tvraka, turi teisę naudoti ūkio reikalams žemės sklype esančias naudingąsias iškasenas, išskyrus pardavimams. (Lietuvos Respublikos žemės įstatymas, 1994.04.26, Nr. I-446, 8 straipsnis). Kasti statybinių 132 medžiagų žaliavas ūkio reikmėms neturint leidimo piliečiams užtraukia baudą nuo 57 iki 115 eurų. Eksploatuojant naudingąsias iškasenas neišvengiamas neigiamas poveikis aplinkai, suardomas dirvožemis, keičiamas kraštovaizdis ir reljefas. Pasirenkant telkinius eksploatacijai būtina atsižvelgti į aplinkosauginius faktorius, neapsiribojant tik ekonominiais išskaičiavimais. Dėl žymaus poveikio aplinkai, naudingąsias iškasenas draudžiama eksploatuoti draustinių teritorijose. Nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose draudžiama įrengti naujus naudingųjų iškasenų karjerus (Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas, 1993.11.09, Nr, I-301, 25 straipsnis). Baigus kasybą pažeistą žemę privalo rekultivuoti fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie verčiasi naudingųjų iškasenų gavyba. Pažeisti žemės ūkio naudmenų ir miško plotai turi būti rekultivuoti į žemės ūkio naudmenas ir mišką, o jei to techniškai atlikti neįmanoma - į vandens telkinius. (Dėl pažeistos žemės rekultivavimo ir derlingo sluoksnio išsaugojimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995.08.14 nutarimas Nr. 1116). Išžvalgyti telkinių karjerai, eksploatuojami stambių įmonių, yra tvarkomi geriau. Nors šie telkiniai nėra deramai rekultivuoti į mišką ar žemės ūkio naudmenas, tačiau aplyginamas karjero dugnas ir nulėkštinami šlaitai. Buvusių žemės ūkio įmonių karjerai užima nedidelius plotus, lyginant su pramoniniais karjerais, tačiau jie tvarkomi žymiau blogiau, o neretai – visai netvarkomi. Karjerų rekultivavimas daug lėšų reikalaujantis darbas. Dėl to reikia nustatyti karjerų tvarkymo eiliškumą. Pirmiausia turėtų būti rekultyvuojami karjerai esantys arčiausiai gyvenviečių, karjerai su stačiais pavojingais šlaitais, karjerai esantys saugomose teritorijose.

10.2. Požeminio vandens apsauga ir eksploatacijos ypatumai

LGT renkami duomenys apie šias vandenvietės, kiek per metus (4 priedas), parą (5 priedas) ir atskirais mėnesiai (6 priedas) kubinių centimetrų eksploatuojama. Darbo metu buvo planuojama nagrinėti 2001 m. – 2015 m. per metus požeminio vandens eksploatacijos kaitą, tačiau renkant medžiagą susiduriama su problema, kad ne visų metų duomenys tarnyboje yra išsaugoti arba net tam tikrais metais duomenys nebuvo renkami. Priede numeris 3 pateikiamas svarbiausiu Ignalinos rajono vandenviečių, kurias kontroliuoja Geologijos tarnyba, aprašas.

133

Darbo metu nagrinėjamos trys Ignalinos rajono vandenvietės: Ignalinos m., Dūkšto ir Vidiškių, jos pasirinktos remiantis 2003 m. Higienos norma (Lietuvos higienos norma 44:2003) ir Lietuvos Geologijos tarnyboje gautais duomenimis (žr. 1 grafinį priedą). Viena iš svarbiausių rajono vandenviečių - Ignalinos naujoji. Iki 2007 m. Ignalinos mieste buvo įrengtos dvi vandenvietės Ignalinos naujoji ir Ignalinos statybos, 2007 m. uždarius antrąją vandenvietę, miesto teritorija aprūpinama iš vienos, Ignalinos naujosios, vandenvietės. Šioje vandenvietėje vandens gavyba per metus (26 pav.) svyruoja nuo 226 559 tūkst. kub. m (2012 m) iki 342 367 tūkst. kub. m. (2005 m).

26 pav. Ignalinos Naujoji vandenvietės eksploatacija per metus (Šaltinis: LGT, požeminio vandens skyrius).

Pagal Lietuvos geologijos tarnybos duomenis, daugiausia vandens Ignalinos vandenvietėje buvo išgauta 2005 m., visais nagrinėjamais metais eksploatacijos kiekiai labai nesiskiria. 2012 m. pastebimas eksploatacijos nuosmukis, šiais metais išgauta 226 559 tūkst. kub. m vandens, 67609 tūkst. kub. m mažiau nei praėjusiais metais. Požeminio vandens eksploatacija susijusi su žmonių buitimi. Šis vanduo naudojamas aprūpinti rajono gyventojus geriamu vandeniu.

134

27 pav. Ignalinos Naujoji vandenvietės eksploatacija per parą. (Šaltinis: LGT, požeminio vandens skyrius).

Diagramoje matome, kaip 2003 – 2014 m. keitėsi vandens eksploatacija per parą. Iš vandenvietės per parą išgaunama 762,49 (2014 m.) – 937,98 (2003 m.) tūkst. kub. m vandens. Vidutiniškai per parą 2003 – 2014 m. m. eksploatuojama 692,9 tūkst. kub. m. Dūkšto miesto vandenvietė eksploatuojama nuo 1954 m, vandeningasis sluoksnis slūgso 35 – 40 km gylyje. Vidutiniškai per metus iš vandenvietės išgaunama apie 53939 tūkst. kubinių metrų (28 pav.). Iki 2007 metų Dūkšto miesto vandenvietės eksploatacijos duomenys Lietuvos Geologijos Tarnyboje nėra pateikti.

135

28 pav. Dūkšto miesto vandenvietės eksploatacijos balansas per metus 2007 – 2014 m. (Šaltinis: LGT, požeminio vandens skyrius).

Daugiausia vandens išgauta 2010 m. (79804 tūkst. kub. m.), mažiausiai 2014 m. – 30119 tūkst. kub. m. Eksploatacijos kiekiams didelę įtaka turi žmonių gyvenimo būdas. Nuo 2011 m. smarkiai smuktelėjo rajono žemės ūkis ir pramonė, dėl to pastebima, kad visame rajone nuo šių metu vandens eksploatacija mažėja. 2012 m. vyko didelis ūkio nuosmukis, prasidėjo po krizinis laikotarpis. Per parą vidutiniškai išgaunama 152,18 tūkst. kub. m. (15 pav.). Daugiausiai naudojama požeminio vandens 2010 m. (218,27 tūkst. kub. m.), mažiausiai – 2014 m. (82,52 tūkst. kub. m.).

136

29 pav. Dūkšto miesto vandenvietės eksploatacijos balansai per parą 2007 – 2014 m. (Šaltinis: LGT, požeminio vandens skyrius).

Per parą Dūkšto mieste 2010 metais buvo naudojama daugiausiai vandens (218,65 tūkst. kub. m), mažiausias kiekis 2014 m. – 82,52 tūkst. kub. m. Iki 2010 m. eksploatacijos kiekiai augo, vėlesniais metais krito ir šiuo metu yra pasiekęs mažiausia eksploatacijos ribą. Abiejose vandenvietėse požeminio vandens gavybos kiekio sumažėjimas pastebimas nuo 2011 m., po krizinis laikotarpis. Požeminio vandens gavybos kiekiai vis dar maži, palyginus su iki kriziniu laikotarpiu.

137

30 pav. Vidiškių vandenvietės eksploatacijos balansai per metus 2007 – 2014 m. (Šaltinis: LGT, požeminio vandens skyrius).

Lietuvos geologijos tarnyboje pateikiama Vidiškių vandenvietės eksploatacija 2005 - 2014 metais. 2006 m duomenų nėra. Nagrinėtais metais vidutiniškai buvo išgauna apie 33895 tūkst. kub. m. požeminio vandens. Maksimumas buvo pasiektas 2010 m. (42001 tūkst. kub. m) mažiausiai išgauta 2009 m (23189 tūkst. kub. m), nuo 2014 m. išgaunama (naudojama) vis daugiau požeminio vandens.

138

31 pav. Vidiškių vandenvietės eksploatacijos balansai per parą 2007 – 2014 m. m. Šaltinis: LGT, požeminio vandens skyrius.

2012 m. Vidiškių vandenvietėje išgauta daugiausia požeminio vandens per parą (117,16 tūkst. kub. m). Didesni požeminio vandens gavybos pokyčiai pastebimi 2007 ir 2013 m. Požeminio vandens ištekliai glaudžiai susiję su pramonine ir ūkine rajono veiklą. Ignalinos miesto arba Naujoji, Vidiškių ir Dūkšto vandenvietės rajone pačios didžiausios ir svarbiausios.

139

32 pav. Ignalinos miesto, Vidiškių, Dūkšto vandenviečių eksploatacija per parą 2003 – 2014 m. m. Šaltinis: LGT, požeminio vandens skyrius.

33 pav. Ignalinos miesto, Vidiškių, Dūkšto vandenviečių eksploatacija per metus 2003 – 2014 m. m. Šaltinis: LGT, požeminio vandens skyrius.

32 ir 33 paveikslėlyje pavaizduota kaip šių trijų vandenviečių eksploatacijos kiekiai atrodo tarpusavyje. Daugiausia požeminio vandens išgaunama Ignalinos miesto vandenvietėje, Vidiškių ir Dūkšto vandenvietėse eksploatacijos kiekiai gana vienodi, 2008 – 140

2011 m. m. Dūkšto vandenvietė buvo antra pagal svarbumą rajone, nuo 2012 m. m. Vidiškių ir Dūkšto vandenvietėse išgaunamas panašus vandens kiekis. Požeminio vandens naudojimui įtakos turi žmonių migracija. Požeminio vandens kokybė taip pat atlieka svarbią įtaką eksploatacijos kiekiui. Be šių didžiausių ir svarbiausių rajono vandenviečių, geologijos tarnyboje atliekami kasmetiniai tyrimai ir kitose didesnių vietovių vandenvietėse: Kazitiškio, Ceikinių, Rubelninkų it kt. (4 priedas). Rubelninkų ir Mažėnų vandenvietės nuo 2006 m. nebenaudojamos, Grikiapelės – nuo 2009 m. 6 – ame darbo priede pavaizduota požeminio vandens eksploatacijos kiekiai per mėnesį. Ignalinos Naujoji vandenvietė eksploatacijos maksimumas (4 lentelė) pasiektas 2003 m. balandžio mėnesį 34182 tūkst. kub. m., mažiausiai buvo išgauta – 2009 vasario mėnesį 21762 tūkst. kub. m. Dūkšto vandenvietėje 2009 m. sausio mėnesį 11417 tūkst. kub. m. (max), mažiausiai – 2014 m. birželio mėnesį – 1912 tūkst. kub. m.

5 lentelė. Požeminio vandens max ir min eksploatacijos balansai per mėnesį 2003 – 2014 m. m. Šaltinis: LGT, požeminio vandens skyrius

Vandenvietė Max Min Data Kiekis (tūkst. kub. m.) Data Kiekis (tūkst. kub. m) Ignalinos 2003.04 34182 2009.02 21762 Naujoji Vidiškių 2012.08 4831 2007.09 1385 Kazitiškio 2010.12 5225 2008.12 231 Ceikinių 2009.02 1764 2014.08 262 Rubelninkų 2005.07 187 2005.01 111 Daugėliškio 2008.07 2404 2012.06 212 Šiūlėnų 2014.07 676 2012.06 111 Taujūnų 2011.06 1305 2013.12 95 Mažėnų 2005.03 536 2005.01 142 Mielagėnų 2008.06 1543 2012.12 210 Bernotų 2008.01 1387 2005.09 261 Giliūto 2008.06 789 2013.07 101 Rimšės 2011.08 2050 2005.01 24 Meikštų 2009.08 1930 2005.03 99 Antalksnės 2011.03 2158 2005.01 111 Grikiapelės 2005.02 365 2008.09 44 Linkmenų 2011.09 2594 2007.05 386 Bėčiūnų 2012.04 1792 2007.12 116 Dūkšto m. 2009.01 11417 2014.06 1912 Rupinskų 2008.10 8101 2014.12 138

141

Apibendrinant galima teigti, kad Ignalinos rajono teritorijoje nėra požeminio vandens išteklių problemos, tačiau tam tikrais atvejais rūpesčių kelia požeminio vandens kokybė, t.y. padidintas geležies kiekis. Išsprendus šią problemą ir užtikrinus požeminio vandens apsaugą ateityje neturėtų iškilti požeminio vandens aprūpinimo problemų. Požeminio vandens apsauga kontroliuoja Lietuvos higienos norma 44:2003, kurios tikslas numatyti priemones, skirtas apsaugoti požeminio geriamojo ir natūralaus mineralinio vandens šaltinius nuo taršos, užtikrinti geriamojo vandens ir saugą ir kokybę. Numatyti reikalavimai taikomi visoms naudojamoms ir naujai projektuojamoms vandenvietėms (Lietuvos higienos norma 44:2003). Visos Ignalinos rajono vandenvietės pagal savo hidrologines savybes priskirtos IIb2 pogrupiui, tai atviresnės, eksploatuojančios ribotus vandeningus sluoksnius daugiasluoksnėse storymėse. Jose eksploatuojami vandeningi sluoksniai tik sąlyginai izoliuoti, vandens pritekėjimas vyksta per „hidrogeologinius langus“. Ypatingas dėmesys skiriamas vandenviečių eksploatacinių išteklių apsaugai. Remiantis nagrinėjamu dokumentu sanitarinės apsaugos zoną (SAZ) sudaro trys juostos, kurios privalo būti pažymėtos vietovėje ir teritorijų planavimo dokumentuose. I –oji juosta, griežto režimo, skirta saugoti vandenvietę ir joje esančius vandens kaptažo įrenginius nuo nuolatinės , atsitiktinės arba tyčinės taršos. Šioje juostoje draudžiama bet kokia ūkinė veikla, kuri tiesiogiai nesusijusi su požeminio vandens eksploatavimu, teikimu ir gėrimu. IIb2 pogrupio vandenvietės I-osios SAZ juostos dydis 50 m nuo kraštinių gręžinių. Griežto režimo apsaugos juosta turi būti aptverta ir saugoma. II-oji SAZ juosta – mikrobinės taršos apribojimo. Skirta požeminio vandens išteklių apsaugai nuo mikrobinio užteršimo, jos dydis turi būti toks, kad mikroorganizmai kaptažinio įrenginio nepasiektų gyvybingi. Šią teritoriją draudžiama teršti šiukšlėmis, mėšlu, srutomis, buitinėmis ir pramoninėmis atliekomis, statyti tepalų, degalų sandėlius, degalines, ganyklas, užkasti gyvulius, steigti kapines ir kitus objektus, kurie gali chemiškai ar biologiškai užteršti požeminius ir atvirus vandenis. Vietovėje mikrobinės taršos apribojimo juosta turi būti pažymėta specialiais riboženkliais. III-oji SAZ juosta – cheminės taršos apribojimo – nustatoma tam, kad cheminiai teršalai, patekę į gruntinį vandenį arba tiesiai į eksploatuojamą vandeningą sluoksnį, nepasiektų kaptažinių įrenginių. Šioje juostoje draudžiama statyti mineralinių trąšų, nuodingųjų chemikalų, degalų ir tepalų požeminius ir antžeminius sandėlius. Cheminės taršos juosta privalo būti pažymėta teritorijų planavimo dokumentuose. Už higienos normos pažeidimus griežto režimo juostose (neaptverta, nenušienauta ir kt.) atsako vandenvietės šeimininkas. Už higienos normos pažeidimus mikrobinės ir cheminės 142 taršos apribojimo juostose atsako juridiniai ir fiziniai asmenys, kurie užsiima ūkine veikla šiose zonose. Žemės gelmių apsaugos nuo užteršimo reikalavimų pažeidimas užtraukia baudą nuo vieno šimto penkiolikos iki dviejų šimtų trisdešimt vieno euro. (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas, 53 ir 51 straipsniai).

10.3. Sąvartynų ekogeologinių sąlygų kaita

Iki 2004 m. rajone buvo 24 sąvartynai. 2000 m. jie buvo ištirti ir įvertintas jų ekogeologinės sąlygos. Nustatyta, kad Meikštų, Strigailiškio ir Latakiškės sąvartynai beveik nebenaudojami, aplinka sutvarkyta, atliekos išveštos į Utenos atliekų tvarkymo centrą. Antalksnės sąvartynas rekuktyvuotas į miško naudmenas. Tuo metu didžiausia Ignalinos rajono problema buvo – Ignalinos atominės elektrinės statybinių atliekų poligonas, kuriame buvo susikaupusios pavojingos ir radioaktyvios atliekos. Dėl sąvartynų neigiamos įtakos aplinkai buvo atliktas ekogeologinis aikštelių vertinimas (5 lentelė).

6 lentelė. Sąvartynų aikštelių ekogeologinis vertinimas (Šaltinis: Ignalinos rajono geologinio potencialo ir ekogeologinės situacijos įvertinimas sudarant ekogeologinių skaitmeninių žemėlapių M 1:50 000 komplektą, 2000 m.)

Ekologinės Gruntinio Spūdinio Vandenviečių Sąvartynai sąvartyno aikšteles vandens požeminio sanitarinės sąlygos taršos vandens taršos apsaugos zona rizika rizika

Palankios Švedriškės, N. Daugeliškio, Detkaučiznos, Mielagėnų. Mažai palankios Didžiasalio, Kazitiškio, Juodeliškių, + Bernotų, Krikonių, Kisielkos, Didžiasalio, Giliūtų. Nepalankios Dūkšto, Rimšės, Grybėnų, Mažėnų, + + Ožionių, Linkmenų, Rukšiškės, Ceikinių. Netinkamos Visagino miesto, Ignalinos AE + statybinių atliekų poligonas.

Pirmasis kriterijus, pagal kurį buvo tiriami sąvartynai – gruntinio vandens taršos rizika. Šiai grupei priskirti sąvartynai, kuriuose gruntinis vanduo po jais esančiose smėlingose nuogulose slūgso mažesniame nei 5 m, o molingose – mažesniame nei 2 m gylyje. Antrasis – spūdinio požeminio vandens taršos rizika, kuri susijusi su bloga gelmių izoliacija. Trečiasis –

143 sąvartynų lokalizacija vandenviečių bei artezinių gręžinių ir jų sanitarinės zonų atžvilgiu. Remiantis šiais kriterijais sąvartynai buvo suskirstyti į keturias grupes:  palankios sąlygos – palyginti maža gruntinio ir giliai slūgsančio spūdinio vandens rizika. Į šią grupe patenka Švedriškės, N. Daugeliškio, Detkaučiznos, Mielagėnų sąvartynai. Tai lemia molingų nuogulų slūgsojimas paviršiuje bei santykinai didesnis gruntinio vandens gylis.  Mažiau palankios sąlygos – didesnė gruntinio vandens taršos rizika, bet maža giliau slūgsančio požeminio vandens taršos rizika. Šiai grupei priklauso Didžiasalio, Kazitiškio, Juodeliškių, Bernotų, Krikonių, Kisielkos, Giliūto sąvartynai. Didžiausias sąartynų pavojus – didelė gruntinio vandens taršos rizika. Atliekas nuo gruntinio vandens skiria tik 1,9 m storio smėlingų nuogulų storis, kuris yra per menkas, kad apsaugotų gruntinį vandenį nuo taršos.  Nepalankios sąlygos – palyginti didesnė gruntinio ir giliau slūgsančio spūdinio vandens taršos rizika. Dūkšto, Rimšėsm Grybėnų, Mažėnų, Ožionių, Linkmenų, Kazokynės ir Ceikinių sąvartynai rajono požeminio vandens kokybei pavojingiausi.  Visagino miesto sąvartynas ir Ignalinos AE statybinių atliekų poligonas įrengti vandenviečių sanitarines apsaugos zonoje. Be požeminio vandens taršos sąvartynai kelia ir kita opią problemą – kraštovaizdžio vizuali tarša (34 pav.)

34 pav. Ignalinos rajono buvę sąvartynai. Dešinėje – Rimšės, kairėje – Krikonių. (Šaltinis: Ignalinos rajono geologinio potencialo tyrimas ir ekogeologinės situacijos vertinimas sudarant ekogeologinių skaitmeninių žemėlapių M 1:50 000 komplektą, 2000 m.)

144

Įvertinus Ignalinos rajono sąvartynų aikštelių ekogeologinės sąlygas, išryškėjo kelios problemos, kurias būtina spręsti neatidėliotinai: būtina atlikti monitoringo sistemų įrengimus sąvartynuose; Linkmenų, sąvartyną privaloma rekultivuoti, nes jis kelia didžiausia problemą aplinkos ir požeminio vandens taršai; sąvartynų aplinką privaloma tvarkyti, nes tai kelia neigimus padarinius kraštovaizdžiui. Darbo metu buvo atrinkti pagal plotą didžiausi ir pavojingiausi sąvartynai; Didžiasalio, Kazitiškio (35 pav.), N. Daugeliškio (36 pav.), Linkmenų, Ceikinių (37 pav.) sąvartynai. Atliekant lauko darbus buvo siekiama nustatyti, kaip per nagrinėjamus metus (nuo 2000 m. iki dabar) pasikeitė rajono sąvartynų ekogeologinės sąlygos.

35 pav. Kazitiškio sąvartynų aplinka (R. Vasiljevaitės nuotr.)

145

36 pav. Naujojo Daugėliškio sąvartynas (R. Vasiljevaitės nuotr.)

37 pav. Rekultivuotas Ceikinių sąvartynas (R. Vasiljevaitės nuotr.)

Aplankius minėtus karjerus pastebėta, kad jie visi sutvarkyti. Atliekos išvežtos į Utenos rajono atliekų tvarkymo centrą (URATC). Sąvartynų teritorijos rekultivuotos: Ceikinių į pievą, N. Daugėliškio – miškas ir pieva. Šis sąvartynas privizituotas miestelio gyventojo, tačiau jis dažnai susidurią su nemalonią problemą, vietiniai gyventojai kartais atveža ir išmeta atliekas. Šią problemą rūpinasi aplinkos apsaugos pareigūnai. Kazitiškio sąvartynas

146 rekultivuotas į pievą, tačiau pastebėta, kad čia vis dar galima aptikti metalo laužo atliekų, ankščiau čia buvo metalo ir automobilių laužo atliekų sąvartynas. Ignalinos rajono sąvartynų uždarymo darbai prasidėjo 2004 m. Kuomet Utenos apskrities savivaldybės – Anykščių, Ignalinos, Molėtų, Visagino, Utenos ir Zarasų įsteigė UAB „Utenos regiono atliekų tvarkymo centras“, kurio pagrindinė funkcija – įdiegti ir eksploatuoti regioninę atliekų tvarkymo sistemą, apimančią atliekų surinkimą, vežimą, perdirbimą ir šalinimą visoje savivaldybių administruojamoje teritorijoje. Ignalinos rajono savivaldybė 2007 m. pastatė didelių ir pavojingų atliekų priėmimo aikštelę (Švenčionių g. 31). Čia gyventojai nemokai gali palikti buityje susidariusias atliekas, kurias draudžiama išmesti į buitinių atliekų konteinerius: metalas; popierius (spaudiniai, pakuotės, atraižos); mediena; buitinius prietaisus; plastmasę; pavojingas buitines atliekas; statybinį laužą ir kitas atliekas. Uždarius sąvartynus pastebėta, jog žymiai pagerėjo požeminio vandens kokybė ir kraštovaizdis rajone.

147

10.4. Geologinio paveldo gausinimo perspektyvos

Į Lietuvos geologinio paveldo objektų sąrašą įraukti trys rajono geomorfologiniai objektai – Nevaišių kalva, Ladakalnis, Ginučių piliakalnis (žr. 9.3 skyrius). Rajone yra didesnių riedulių, kalvų ir svarbesnių šaltinių, kurie yra verti įtraukti į geologinio paveldo sąrašus. Šiuo metu objektai yra įtraukti į Lietuvos gamtos paminklų sąrašą, tačiau nėra tinkamai prižiūrimi ir pritaikyti lankomumui. Kaip patekti iki objektų žino tik vietiniai gyventojai. Vienas iš tokių objektų – Antakmenės aukų akmuo (38 pav.). Tai konglomerato uola už 1,25 km į rytus nuo geležinkelio Vilnius – Daugpilis. Tarp Dūdų ir Grybėnų kaimo. Koglameratu vadinama tvirtai į uolą susicementavęs žvyras, girgždas ir nedideli akmenys. Uola 5,5 m ilgio, 1,5 m pločio ir 4,3 m aukščio, vietiniai gyventojai ji vadina „Ignalinos Puntuku“. Akmuo sudarytas iš dviejų dalių, kurios atrodo tarsi ragai. Tarp šių „ragų“ yra savotiškas lovys su plokščiu dugnu, kur buvo dedami žmonių aukojimo daiktai. 1908 m. lietuviškoje spaudoje buvo rašoma, kad barbarai (aplinkiniai valstiečiai) sudraskė paraku. Ant akmens matyti nedideli įdubimai, kuriuos vietiniai gyventojai vadina „Velnio kanopomis“. XX a. 4-ajame dešimtmetyje buvo pasakojama, kad prie Antakmenės akmens matydavosi ugnis ir senelis baltais rūbais, tas senelis mylėdamas senovės tikėjimą nusiskandinęs. Taip pat pasakojama, kad nuo pagonių laikų šioje vietoje girdimas balsas, tarsi šaukimai, tik prancūzams šovus į akmenį nustojo tas šaukimas.

38 pav. Antakmenės aukų akmuo (R. Vasiljevaitės nuor.)

148

Velnio akmuo slūgso 0,37 km į rytus nuo kelio į Grybauskų (buvusi J. Martinkėno) sodyba. Akmuo raudonos spalvos vidutinio rūpumo, netaisyklingos formos granitas, 1,8 m ilgio, 1,7 m pločio, ir 1,2 m aukščio. Akmens viršuje, aukščiausioje dalyje, yra lygi 32x47 cm dydžio plokštumėlė. Pagal legendą ši plokštumėlė atsirado kai Velnias nešė akmenį ant kupros, tačiau pavargo ir nusviedė jį. Akmuo su dubeniu (39 pav.) slūgso 0,25 m į pietus nuo kelio Ignalina – Tverečius, 60 m į vakarus nuo Laumakės upelio. Akmuo rausvos spalvos smulkiagrūdis granitas. 1,65 m ilgio, 1,35 m pločio, 55-70 cm aukščio, viršuje, kiek šone, yra iškaltas 17,5 cm skersmens, 16 cm gylio dubuo, 10,5 cm nuo jo 8x8,5 cm dydžio kryželis. 1995 m surinktais duomenimis dubenį ir kryželį akmenyje XX a. Iškalė Kostas Maciulevičius. Žmogus buvo labai pamaldus, jis basas eidavo į Vilniaus Kalvarijas ir iš jų sugrįždavo. Pasakojama, kad vieną kartą jam šovė į galvą taip gaudyti Velnius. Akmenyje iškalė kryželį, dubenyje vis dar gyvena K. Maciulevičiaus sugauti ir grandinėmis prirakinti velniai.

39 pav. Akmuo su dubeniu (R. Vasiljevaitės nuotr.)

149

Akmuo su pėdomis yra Strakšiškės piliakalnio papėdėje. Tai rausvos spalvos su balkšvomis priemaišomis, vidutinio stambumo, vietomis suskeldėjęs ir apskaldytas granitas, kurio matomoji dalis yra 5,15 m ilgio, 80 cm pločio pietinėje dalyje, 3,7 m šiaurinėje dalyje, 1,25 m pietuose ir 1,6 m aukščio šiaurėje. Pagrindinė šoninė akmens plokštuma yra lygi, stati, o didžioji akmens viršūnės plokštuma užnešta žemėmis, dėl šios priežasties nesimato padavimuose minimų pėdų. Būdakalnis, Ažušilės kaime. Tai mišku apaugęs vaizdingas aukštas kalnas (285 m virš jūros lygio). Pasakojama, kad nuo kalno matosi Adutiškis, Ladakalnis, Nevaišių kalnas, Švenčionys, Tverečius, Vydžiai ir Vilnius. Žmonės pasakoja, kad iki šiol nuo kalno girdisi šv. Jono naktį kažką vaitojant, kažką meldžiantis, bet kada sugysta pirmieji gaidžiai viskas nutyla. Pagal padavimus ant šio kalno pagonybės laikas buvo aukojami žmonės.

11. Rajono ekogeologinių sąlygų vertinimas teritorijų planavimo atžvilgiu

Ekogeologiniame žemėlapyje spalvomis parodyti plotai su labai bloga gelmių izoliacija, plotai pasižymintys blogomis izoliacinėmis savybėmis, plotai su kaičiomis savybėmis ir geromis izoliacinėmis savybėmis (2 grafinis priedas). Gelmių uždarumą kvartero storymėje lemia molingų ir smėlio–žvyro sluoksnių išsidėstymo charekteristikos, t.y. jų tarpusavio erdvinis santykis. Labiausiai nuo gelmių užteršimo apsaugo gana storas (5-10 m) molingas sluoksnis. Jei žemės paviršiuje paplitęs vandeningas smėlio ir žvyro sluoksnis, čia susidaro palankios sąlygos užteršimui vertikalia ir horizontalia kryptimi. Gelmių pralaidume svarbią vietą užima neotektoniškai aktyvios linijinės zonos. Tokiose vietose uolienos labai plyšiuotos ir tokiose zonose labai pavojingas žemės plutos blokų judrumas stambiems pramoniniams objektams, toksinių medžiagų saugojimo aikštelėms, sąvartynams ir kt. Dėl šių priežasčių prie tektoniškai aktyvių linijų zonų nėra atliekamos pramoninės statybos (pvz., AE), nėra steigiami sąvartynai. Šiuo atveju sąvartynai jau uždaryti. Ignalinos rajono teritorija pasižymi sudėtinga geologine struktūra bei įvairia paviršiaus geologine sandara. Skaitmeniniai Ekogeologiniai žemėlapiai naudojami teritorijų planavimo tikslams, taip pat sprendžiant aplinkos apsaugos problemas, planuojant ūkinę veiklą, vertinant jos įtaką žemės gelmėms. Rengiant teritorijų planavimo dokumentus atsižvelgiama į geologų ir geomorfologų pasiūlymus dėl teritorijos užstatymo, siekiant minimaliai pakenkti reljefui ir žemės gelmėms. Planavimo dokumentų pagrindinis tikslas – sukurti teritorijos naudojimo ir 150 apsaugos prioritetus ir svarbiausias tvarkymo priemones 10 metų laikotarpiui. 2009 m. Ignalinos rajono savivaldybės bendrajame plane pateikti gyvenamųjų vietovių sistemų, kraštovaizdžio apsaugos, nekilnojamojo kultūros paveldo, žemės ir miško ūkio teritorijų ir vandenų, susisiekimo infrastruktūros kūrimo principai. Ignalinos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių įgyvendinimui turi būti parengti aplinkos apsaugą, kultūros paveldo išsaugojimą, darnią savivaldybės teritorijų plėtrą užtikrinantys teritorijų planavimo dokumentai ir kiti aktualūs projektai. Kurių tikslas apsaugoti teritorijos gelmes nuo galima užteršimo pavojaus ir reljefo kaitos. Išanalizavus kartografinius dokumentus ir atlikus vizualius rajono tyrimus, pastebėta, kad naudingųjų iškasenų telkiniai yra lengvai pasiekiami, aplinkui nėra vykdoma ūkinė gyventojų veikla ir nėra gyvenamųjų ar kitos paskirties didesnių pastatų. Karjerai steigiami atsižvelgiant į žemės gelmių izoliaciją ir geologinį paveldą. Darbo 7-me priede pateikiamas klausimynas, kurį Aplinkos ministerija kas metus pateikia žemės gelmių naudotojams. Ministerijos įgalioti asmenys ir institucijos atlieka reguliarių žemės naudotojų patikrinimą. Didžiausia rajono ekologinė problema, kuri turėjo įtakos žemės gelmėms – tai sąvartynai. Tačiau pradėjus skirti didesnį dėmesį žemės gelmių kokybei, nuspręsta juos sutvarkyti ir uždaryti. Sutvarkius atliekų aikšteles pagerėjo rajono požeminio vandens ir žemės paviršiaus ekogeologinės sąlygos. Požeminis vanduo svarbiausias rajono išteklius, jam skiriamas didžiausias dėmesys. Teritorijos planavimo dokumentuose pabrėžiama, kad labai svarbu užtikrinti tinkama aplinka Ignalinos rajono vandenvietėse. Tačiau aplankius didžiausias vandenvietes pastebėtos kelios problemos. Viena iš jų - šalia Ignalinos vandenvietės pastatyta „Lukoil“ degalinė. Laikui bėgant šis objektas gali turėti neigiamos įtakos požeminiam vandeniui, nes pavojingos medžiagas skverbiasi gilyn į žemės sluoksnius. Kita problema – Kazitiškio vandenvietė įkurta šalia ganyklos, kurios atliekos gali padaryti neigiamą įtaką požeminiam vandeniui. Atkreipus dėmesį į šias problemas Ignalinos rajone pradėtas vandentiekio ir nuotėkų tvarkymo sistemų kūrimo projektas, kurios ilgalaikis tikslas apsaugoti geriamąjį vandenį nuo kokybės pablogėjimo. Išnagrinėjus teritorijų planavimo dokumentus ir kartografinius Ignalinos rajono duomenis padaryta išvada, kad rajono aplinka planuojama tinkamai, atsižvelgiant į geologines ir geomorfologines sąlygas. 2-me grafiniame priede matoma, kad teritorijos, kuriose nustatyta bloga gelmių izoliacija nėra vykdoma jokia naudingųjų iškasenų eksploatacija, teritorijos

151 minimaliai užstatytos. Tai patvirtina darbo pradžioje iškelta hipotezę, kad Ignalinos rajono teritorija planuojama atsižvelgiant į ekogeologines sąlygas.

12. Išvados

1. Ignalinos rajono teritorijoje slūgso nemažai įvairių, gana aukštos kokybės naudingųjų iškasenų. Jų gavyba pastaruoju metu atsigauna, didžiausias nuosmukis buvo 2009- 2012 m. Svarbiausi Ignalinos rajono geologiniai ištekliai: smėlio ir žvyro. Svarbiausias žvyro karjeras – Didžiasalio, jame išgaunama iškasena naudojama kelių tiesimui, molio liesinimui, eksportui ir kt. Ceikinių žvyro karjeras nuo 2006 m. neeksploatuojamas, Kumšo smėlio karjeras nenaudojamas nuo 2011 m. Pagal žemės gelmių apsaugos įstatymą, nebeeksploatuojami karjerai turėtų būti tinkami rekultyvuoti. Tačiau šie du minėti karjerai nėra sutvarkyti tinkamai, vietiniai gyventojai gali savavališkai atlikti žvyro arba smėlio gavybą. Svarbiausi rajono durpynai (Agrarinio raisto, Samanyčia, Adutiškio, Kazitiškio) nebeeksploatuojami, nes jie patenka į saugomų teritorijų zonas, kur griežtai draudžiama bet kokia ūkinė veikla. Galų durpyne iki šiol atliekama durpių gavyba. Ištekliai naudojami kurui, kraikui, trąšoms, SPA procedūroms. Molis iki 2008 m. buvo nebeksploatuojamas, gavyba iš Kuksos molio karjero atsigavo tik atkūrus Didžiasalio keramikos gamyklą. Uždaryti ir nebeeksploatuojami telkiniai turi būti tinkamai rekultivuoti, visų pirma turi būti sutvarkyti karjerai su stačiais ir pavojingais šlaitais, esantys arčiausi gyvenviečių ar saugomų teritorijų. Požeminio vandens išteklių kiekis rajone šiai dienai yra patenkinamas, tačiau abejojama vandens kokybe. Pastebima, kad didėja geležies kiekis vandenyje. Svarbiausios vandenvietės Ignalinos, Vidiškių ir Dūkšto. Jose atliekami dažni ir specialūs monitoringo stebėjimai. ES lėšomis kuriama vandentiekio ir nuotėkų tvarkymo sistema, kurios tikslas sumažinti vandens kokybės problemas. Sudaromos sanitarinės apsaugos zonos, kurių tikslas apsaugoti vandenviečių teritorijas nuo ūkinės veiklos. Pavojingiausias požeminio vandens taršos objektas – sąvartynai, ypač tie, kurie buvo pastatyti blogoje gelmių izoliacijos zonoje, t.y. vietose, kuriose didelis žemės paviršiaus pralaidumas. Dėl šių priežasčių, siekiant apsaugoti požeminį vandenį, nuo 2005 m. pradėti sąvartynų uždarymo darbai. 2. Ignalinos rajono savivaldybės karjerai ne visi yra tinkamai sutvarkyti. Vienintelis Gudiškių karjeras yra aptvertas ir pašaliniai asmenys neturi įtakos karjerų aplinkai. 152

Kiti karjerai lengvai pasiekiami, pvz., Paversmio žvyro karjeras užterštas automobilių atliekomis, čia gyventojai vasaros metu rengia nelegalias automobilių lenktynes. Ceikinių žvyro ir Kumšo smėlio karjerai nebeeksploatuojami ir turėtų būti rekultyvuoti į mišką ar pievą, tačiau tai atlikta netinkamai ir gyventojai atlieka savavališkus kasybos darbus. Nenaudojami durpynai uždaryti. Jei jie patenka į saugomas teritorijas, tai turėtų būti pritaikyti lankytojams, tačiau durpynų nėra pasiekiami transporto priemonėmis ir yra izoliuoti. Geriausiai sutvarkytos buvusių sąvartynų aikštelės, jos tinkamai rekultivuotos į pievas, visos atliekos išvežtos į Utenos atliekų perdirbimo ir tvarkymo centrą. 3. ArcGis žemėlapių pagalba ir naudojant Lietuvos geologijos tarnybos duomenis sudarytas Ignalinos rajono ekogeologinis žemėlapis, kuriame matomos probleminės rajono vietos. Didžiausia problema – sąvartynai, kurie buvo įkurti ekologiškai pavojingose vietose. Pavojingiausi sąvartynai buvo smėlingose lygumose, kuriose didelis taršos pralaidumas į žemės gelmės. Tarp tokių sąvartynų – Ceikinių ir Didžiasalio. Pastebėjus milžinišką pavojų aplinkai, sąvartynai pradėti uždarinėti. Dėl to pagerėjo požeminio vandens ir kraštovaizdžio kokybė. Ignalinos rajono savivaldybės teritorijos planavimo bendrajame plane yra pateikti reikalavimai vykdant ūkinę veiklą ir steigiant karjerus. Jų laikantis gerėja ekogeologinė situacija rajone, karjerai neužstatomi, lengvai pasiekiami įmonėm, kurios atlieka eksploatacijos darbus.

153

13. Literatūros sąrašas

Bibliografija:

Baltrūnas V., Šliaupa A., Valiūnas J., Zuzevičius A., 1993. Lietuvos gamtinis potencialas ir jo įvertinimo problema. Vilnius: Lietuvos mokslų akademija.

Basalykas A., Bieliukas K., Chomskis V., Červinskas E. ir kt. Lietuvos TSR fizinė geografija I tomas. Vilnius: valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1958.

Basalykas A. Lietuvos TSR fizinė geografija, II tomas. Vilnius: valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1965.

Basalykas A. Lietuvos TSR kraštovaizdis. Vilnius: leidykla „Mokslas“, 1977.

Bitinas B., Rupšienė L., Žydžiūnaitė V., Kokybinių tyrimų metodologija, I dalis.

Ignalinos rajono geologinio potencialo tyrimas ir ekogeologinės situacijos įvertinimas sudarant ekogeologinių skaitmeninių žemėlapių M 1:50 000 komplektą. Ataskaita už mokslino tyrimo darbą, Vilnius, 2000

Levickij I. J., Peresadko V. Gamtos apsaugos ir gamtinių resursų naudojimas tarybiniuose ir užsienio atlasuose: tematika, sutartiniai ženklai. Maskva: 1986.

Lietuvos geologijos tarnyba [Internetinė svetainė: www.lgt.lt]. Naudingosios iškasenos, požeminis vanduo. 2015. Žiūrėta 2016 m. 01-05 mėn.

Pauliukevičius G., Ekologijos ir geografijos kooperacija. Geografijos metraštis, 1986.

Valiūnas J. Geologinė aplinka ir planavimas. Vilnius, 1998.

154

Įstatymai ir kt. teisės aktai:

Dėl pažeistos žemės rekultivavimo ir derlingo sluoksnio išsaugojimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995.08.14 nutarimas Nr. 1116

Lietuvos higienos norma HN44:2003 „Vandenviečių sanitarinių apsaugos zonų nustatymas ir priežiūra“, Vilnius: 2003 m. balandžio 8 d. Nr. V-201.

Lietuvos Respublikos administracinių teisių pažeidimo kodeksas, 53 straipsnis

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas, 53 ir 51 straipsniai

Ignalinos rajono teritorijos planavimo bendrasis ir specialieji planai.

Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymas, 1995.07.05, Nr. I-1034, 21 straipsnis

Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo pakeitimas 1997. 07.02, Nr. VIII-370, 13 straipsnis

Lietuvos Respublikos žemės įstatymas, 1994.04.26, Nr. I-446, 8 straipsnis

Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas, 1993.11.09, Nr, I-301, 25 straipsnis

Ignalinos rajono bendrasis planas.

Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, XXII skirsnis

Laikraščių archyvas:

Naujoji Vaga, „Ten, kur trykšta vanduo krikštolinis“, 2009 m. rugpjūčio 26d., p.5

Mūsų Ignalina, „Antakmenės „puntuko“ istorija“, 2013 m. rugpjūčio 2d., p.4

Mūsų Ignalina, „Pamirštas Aukų akmuo – vienas seniausių pagonybės pamiklų“, 2013 m. lapkričio 29d., p.1

155

Internetiniai šaltiniai:

Aukštaitijos nacionalinis parkas. Prieiga per internetą: [žiūrėta 2016 m. gegužės 20 d.]

Gražutės regioninis parkas. Prieiga per internetą: [žiūrėta 2016 m. gegužės 20 d. ]

Naftos produktais užterštos Vidiškių gyvenvietės valymo projektas. Prieiga per internetą: [žiūrėta 2015 m. gruodžio 17d.]

Saugomų teritorijų valstybės kadastras. Prieiga per internetą: [žiūrėta 2016 m. gegužės 5 d.]

Utenos rajono atliekų tvarkymo centras. Prieiga per internetą: http://www.uratc.lt/ [žiūrėta 2016 m. gegužės 20 d.]

Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros renovavimas ir plėtra Ignalinos rajone. Prieiga per internetą: [žiūrėta 2016 balandžio 20 d.]

Vandenvietės ir nuotėkų tvarkymo projektas. Prieiga per internetą: [žiūrėta 2016 m. balandžio 20 d.]

156

14. Santrauka lietuvių kalba

Ramunė Vasiljevaitė

Ignalinos rajono ekogeologinės situacijos vertinimas racionaliam teritorijos planavime. Santrauka. Teritorijos aplinkos ir oro tarša priklauso nuo ekogeologinių rajono sąlygų. Norint sumažinti rajono taršos rodiklius būtina naudingųjų iškasenų karjerų, teritorijos užstatymo projektus atlikti remiantis rajono teritorijos planavimo bendrajame plane pateiktomis rekomendacijomis. Darbo problema – rajono ekogeologinių sąlygų įtaka teritorijų planavimui. Darbo tikslas. Atlikti išsamią pasirinktų naudingųjų iškasenų telkinių eksplotacijos, apsaugos, analizę 2000 – 2015 metais atsižvelgiant į teritorijos plaanavimo (apstatymo) ir įvairių išteklių (saugomos teritorijos, naudingosios iškasenos ir kt.) tarpusavio ryšius. Darbo metu iškelti trys uždaviniai: išskirti svarbiausius geologinių išteklių (kietųjų naudingųjų iškasenų, požeminio vandens ir kt.) telkinius, atlikti išsamią jų eksploatacijos ir apsaugos analizę; aplankyti nagrinėjamus objektus ir vizualiai ištirti ar karjerai tinkamai eksploatuojami ir tvarkomi; remiantis gautais duomenimis išsiaiškinti ar Ignalinos rajonas planuojamas racionaliai, atsižvelgiant į geologines ypatybes ir geologinius išteklius. Rašymo metodai: mokslinės literatūros analizė, statistinės medžiagos aprašomasis ir lyginamasis metodas. Didelę naudą darbo kokybei suteikė ArcGis žemėlapių kūrimo programos pagalba ir naudojantis Lietuvos geologijos tarnyboje gautais duomenimis sudaryti ekogeologinį žemėlapį. Teorinėje darbo dalyje išnagrinėta ekogeologinių tyrimų raida ir svarba. Toliau nagrinėti svarbiausi ir pagrindiniai naudingųjų iškasenų telkiniai: smėlio: Aza ir Kumšai, žvyro: Gudiškės, Paversmio, Didžiasalio, Bajorų, Ceikinių, Lauciūniškės; molio; Dysnos ir Kukso; durpynai: Agrarinio raisto, Samanyčia, Adutiškio, Dysnos ir Galų. Darbo metu išanalizuoti teritorijos planavimo dokumentai, jose didžiausią dalį užima kraštovaizdžio, infrastruktūros ir gyvenviečių planavimo rekomendacijos. Ekogeologiame žemėlapyje pastebimos probleminės vietos, kurios pradėtos spręsti, pvz., sąvartynai įrengti tam netinkamose vietose. Tai didžiausia ir pagrindinė rajono problema, kuri buvo išpręsta juos naikinant. Darbo metu buvo iškelta hipotezė, kad teritorija planuojama atsižvelgiant į ekogeologines sąlygas. Grafiniame priede nr.2 matoma, kad hipotezė pasitvirtino. Teritorijos, kuriose yra naudingųjų iškasenų plotai, nėra užstatytos, telkiniai lengvai pasiekiami ir tinkamai eksploatuojami. 157

Ignalinos rajono savivaldybėje yra keletas svarbesnių iškasenų, molis, durpės, sapropelis, požeminis vanduo, smėlis ir žvyras. Pastarasis daugiausiai eksploatuojamas ir eksportuojamas. Požeminis vanduo aukštos kokybės. Šių išteklių kiekiai nėra riboti ir manoma, kad ateityje nebus problemų. Mažiausiai naudojami durpės ir molis, sapropelis – prognozinis telkinys, kurio gavyba neturi teigiamos įtakos rajono ekonomikai, eksploatacijos išlaidos didesnės ir ekonominė reikšmė. Tekstas 80 psl., paveikslėliai 39, lentelės 6, Priedai 22 psl. Santrauka lietuvių ir anglų kalbomis. Prasminiai žodžiai: Ignalinos rajonas, ekogeologinės sąlygos, naudingosios iškasenos, požeminis vanduo, sąvartynai, gamtos paveldas.

158

15. Santrauka anglų kalba

Ramunė Vasiljevaitė Ignalina district geoekological situation assessments on the rational planning of the territory. Summary. The environmental and air pollution in the territory depends on the condition of the ecology of dictrict. In order to reduce pollution in the area of indicators necessary for mineral development projects in the territory of the quarry, on the basis of the general plan if the district planning recommendations. The problem of work – ekogeological the influence of the conditions of the planning Ignalina district area. The purposed of the work. A full exploitation selected mineral deposits, an analysis of the 2000 – 2015 year for the protection, having regard to the large planning and various resources (protected areas, minerals, etc.). the work raised three challenges: to discern the most important geological resources (solid mineral resources, groundwater, etc.), to undertake a full analysis of their operation and protection; visit the reference objects and visually examine whether care properly operated and maintained; on the basis of the data received to find put whether Ignalina district planned rationally, taking into account the geological properties and geological resources. Writing methods: statistical analysis of the scientific literature, descriptive and comparative method. Substantial benefits to the quality of work provided the use of the mapping programed by ArcGis and conclusion of the Lithuanian geological data received in the ekogeological map. Theoretical examination of the evolution of the work referred to in paragraph ekogeologica and the importance of research. Further examination of the most important and the main mineral deposits: sand and gravel: Aza, Kumšai, Gudiškė, Paversmio, Didžiasalio, Ceikinių, Lauciūniškės; clay: Kukso and Dysnos; peat: Agrarinio raisto, Samanycia, Dysnos, Adutiškio. During the work to analyze the spatial planning documents, the main part of the landscape, infrastructure and settlements occupy the planning recommendations. ekogeological map the location of the notable problem that started to deal with, for example, to install a landfill in the wrong places. It is the largest and the main problem in the area, which was to solve destruction. At the time the work was raised the hypothesis that the territory is scheduled according to the terms of the ekogeology. Annex no 2 graphic that

159 hypothesis. Areas where there are areas of land, mineral deposits, are nor easily accessible and properly maintained. Ignalina district municipality is few important mineral, clay, peat, sapropel, underground water, sand and gravel. The latter is maintly operated and exported. Underground water of high quality. The quantities of these resource is not limited and it is believed that in the future will not be problem. At least used for turf and clay, sapropel – forecast pool, which does not have a positive impact on the economy of the mining district, operating costs increased and economic value. Text on page 81, accessories – 7 p., figure -39, 7 tables. Summary Lithuanian and English. Keywords: the Ignalina district, ekogeological conditions, undergrund water, landfills, natural heritage.

160

PRIEDAI

1 Priedas. Pagrindinių Ignalinos rajone esančių naudingųjų iškasenų telkinių kasmetinis išteklių likutis (tūkst.kub.m). (Šaltinis LGT).

Pavadinimas Naud.iškas. 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 Gudiškė Žvyras 835 825 808 794 780 * 751 734 * 725 718 708 698 691 Didžiasalis Žvyras 1630 1384 1295 1216 1096 * 903 2019 * 2497 2452 2426 2424 2410 Lauciūniškė Žvyras 1636 1632 1629 1621 1615 * 1603 1601 * 1597 1595 1593 1591 1588 Paversmis Žvyras 835 832 830 830 830 * 825 817 * 812 809 802 798 794 Ceikiniai Žvyras 4 4 4 1 1 * * * * * 1 * * * Bajorai Žvyras 1255 1249 1244 1238 1238 * 1189 1181 * 1174 1166 1165 1164 1157 Kumšai Smėlis 2379 2379 2379 2379 2379 * 2379 2379 * 2379 * * * * Aza Smėlis 1493 1493 1493 1677 1677 * 1493 1493 * 3348 3345 3341 3340 3340 Dysna Molis 3940 3940 3940 * * * 3940 3540 3940 * 3940 * * * Kuksos Molis 8294 8294 8294 * * * 8831 8831 * 14937 14937 * * * Galai Durpės 4970 4969 4965 * * * * * * * * 15000 31900 37300 Samanyčia Durpės 1293 1293 1293 * * * * * * * * * * *

*Duomenų nėra

2 Priedas. Ignalinos naudingųjų iškasenų gavyba per metus (tūkst.kub.m). Šaltinis: LGT

Pavadinimas Naud.iškas. 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 Vidurkis Gudiškė Žvyras 9 10 17 14 14 * 29 17 * 9 7 10 10 7 12,75 Didžiasalis Žvyras * 246 89 79 10 * 193 116 * 47 45 36 2 14 118 Lauciūniškė Žvyras * 4 3 8 6 * 12 2 * 4 2 2 2 3 4,5 Paversmis Žvyras * 3 2 0 0 * 5 9 * 5 3 7 4 4 11,3 Ceikiniai Žvyras 1 0 0 3 0 * * * * * 0 * * * 0,3 Bajorai Žvyras 2 6 5 6 0 * 49 8 * 12 8 1 1 7 22,4 Kumšai Smėlis * 0 0 0 0 * 0 0 * 0 0 0 0 0 0 Aza Smėlis * 0 0 1 0 * 1 0 * 1 3 4 1 0 1,8 Dysna Molis * 0 0 * * * 0 400 * 400 0 * * * 33,3 Kuksos Molis * 0 0 * * * 537 0 * 610 0 * * * 191,1 Galai Durpės * 1 4 * * * * * * * 40 15 40 40 23,3 Svetyčia Durpės * 0 0 * * * * * * * 0 * * * 0

*Duomenų nėra

162

3 Priedas. Ignalinos rajono vendenviečių aprašas. (Šaltinis: LGT, požeminio vandens skyrius)

Vandenvietė Adresas Išteklių Telkinio Kraigas Padas Storis rūšis būklė Nuo (m) Iki (m) Nuo (m) Iki (m) Nuo (m) Iki (m) Vidutinis (m) Ignalinos Utenos Geriamasis Naudojamas 60 50 92 60 32 10 21 statybos apskr., vanduo Ignalinos r. sav., Ignalinos miesto sen., Ignalinos m. Ignalinos Utenos Geriamasis Naudojamas 73 52 95 89 37 22 29,5 naujoji apskr., vanduo Ignalinos r. sav., Ignalinos miesto sen., Ignalinos m. Vidiškių Utenos apskr., Geriamasis Naudojamas 129 73 145 81 16 8 12 Ignalinos r. vanduo sav., Vidiškių sen., Vidiškių k. Kazitiškių Utenos apskr., Geriamasis Naudojamas * 110 * 122 * * 12 Ignalinos r. vanduo sav., Kazitiškio sen., Kazitiškio k. Ceikinių Utenos apskr., Geriamasis Naudojamas 38 32 60 56 28 18 23 Ignalinos r. vanduo sav., Ceikinių

163

sen., Ceikinių k. Rubelninkų Utenos apskr., Geriamasis Nenaudojamas * 115 * 126 * * 11 Ignalinos r. vanduo sav., Ceikinių sen., Rubelninkų k. Daugeliškio Utenos apskr., Geriamasis Naudojamas 84 61 97 74 13 13 13 Ignalinos r. vanduo sav., Naujojo Daugėliškio sen., Naujojo Daugėliškio k. Šiūlėnų Utenos apskr., Geriamasis Naudojamas * 30 * 40 * * 10 Ignalinos r. vanduo sav., Naujojo Daugėliškio sen., Šiūlėnų k. Taujūnų Utenos apskr., Geriamasis Naudojamas * 43 * 55 * * 12 Ignalinos r. vanduo sav., Naujojo Daugėliškio sen., Taujūnų k. Mažėnų Utenos apskr., Geriamasis Nenaudojamas * 57 99 * * * 42 Ignalinos r. vanduo sav., Naujojo Daugėliškio sen., Mažėnų k. Mielagėnų Utenos apskr., Geriamasis Naudojamas * 31 * 43 * * 12

164

Ignalinos r. vanduo sav., Mielagėnų sen., Mielagėnų mstl. Bernotų Utenos apskr., Geriamasis Naudojamas * 93 * 104 * * 11 Ignalinos r. vanduo sav., Mielagėnų sen., Bernotų k. Giliūtų Utenos apskr., Geriamasis Naudojamas 74 69 117 103 43 34 38.5 Ignalinos r. vanduo sav., Mielagėnų sen., Gilūtų k. Rimšės Utenos apskr., Geriamasis Naudojamas * 37 * 43 * * 6 Ignalinos r. vanduo sav., Rimšės sen., Rimšės mstl. Meikštų Utenos apskr., Geriamasis Naudojamas * 144 * 157 * * 13 Ignalinos r. vanduo sav., Rimšės sen., Meikštų k. Antalksnės Utenos apskr., Geriamasis Naudojamas * 43 * 49 * * 6 Ignalinos r. vanduo sav., Linkmenų sen.,

165

Antalksnės k. Grikiapelės Utenos apskr., Geriamasis Naudojamas * 71 * 83 * * 12 Ignalinos r. vanduo sav., Linkmenų sen., Grikiapelės k. Linkmenų Utenos apskr., Geriamasis Naudojamas * 112 * 124 * * 12 Ignalinos r. vanduo sav., Linkmenų sen., Linkmenų k. Bėčiūnų Utenos apskr., Geriamasis Naudojamas * 53 * 73 * * 20 Ignalinos r. vanduo sav., Ignalinos sen., Bėčiūnų Dūkšto m. Utenos Geriamasis Naudojamas 59 37 80 49 21 12 16,5 apskr., vanduo Ignalinos r. sav., Dūkšto sen., Dūkšto m. Rupinskų Utenos apskr., Geriamasis Naudojamas 113 104 137 119 24 15 19.5 Ignalinos r. vanduo sav., Kazitiškio sen., Rupinskų k.

*Duomenų nėra

166

4 Priedas. Požemini vandens eksploatacijos kiekiai per metus (cmᵌ/per metus). (Šaltinis: Lietuvos geologijos tarnyba, požeminio vandens skyrius)

Vandenvietė 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 Ignalinos * * * * 3563 2743 612 781 * * * * statybos Ignalinos 342363 343468 324361 318794 317911 331611 306261 338879 294168 226559 296852 278309 nauoji Vidiškių * * 30946 * 27880 40186 32189 42001 40667 32219 30836 37138 Kazitiškio * * 4768 * 6731 9698 8298 21146 21820 8634 7562 6784 Ceikinių * * 4607 * 15340 14656 14489 10242 9256 5016 7796 7197 Rubelninkų * * 1356 * * * * * * * * * Daugėliškio * * 8411 * 9190 22396 15146 15525 19207 10761 17961 10764 Šiūlėnų * * 3306 * 4045 4271 2933 3082 3605 2416 5651 6220 Taujūnų * * 2117 * 3894 3977 2681 5563 8600 4241 2251 5420 Mažėnų * * 2469 * * * * * * * * * Mielagėnų * * 3795 * 8405 8951 4719 5613 4492 2783 4700 5540 Bernotų * * 3101 * 6411 10474 5970 8404 9264 5848 4822 5493 Gilūtų * * 1594 * 2492 4428 3812 4220 4636 2378 2628 3714 Rimšės * * 2390 * 5217 4886 5177 7752 12181 5117 6092 5682 Meikštų * * 1145 * 3257 6889 4694 10775 9356 3624 5533 6416 Antalksnės * * 2696 * 4035 9946 11325 6788 11863 2250 3164 * Grikiapelės * * 1831 * 1472 1824 * * * * * * Linkmenų * * 6697 * 6763 8709 9560 12887 19873 8573 9341 7861 Bėčiūnų * * 2260 * 3437 3278 4098 3181 8863 3963 6590 6144 Dūkšto m. * * * * 45762 64310 66293 79804 77449 37504 30273 30119 Rupinskų * * * 32968 30985 64035 69065 71459 78296 66336 59101 37683

*Duomenų nėra

167

5 Priedas. Požeminio vandens vidutinis eksploatacijos kiekis per parą (cmᵌ/per para). (Šaltinis: Lietuvos geologijos tarnyba, požeminio vandens skyrius)

Vandenvietė 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 Ignalinos * * * * 9,76 7,52 1,68 2,14 * * * * statybos Ignalinos 937,98 941,01 888,66 873,41 870,99 908,52 839,09 928,44 805,94 823,85 813,29 762,49 naujoji Vidiškių * * 113,36 * 76,38 110,1 96,09 115,07 111,16 117,16 84,48 101,75 Kazitiškio * * 17,47 * 18,44 26,57 22,73 57,93 59,78 31,4 20,72 18,59 Ceikinių * * 1688 * 42,03 40,15 39,7 28,06 23,36 18,24 21,36 19,72 Rubelninkų * * 4,97 * * * * * * * * * Daugeliškio * * 30,81 * 25,18 61,36 41,5 42,53 52,62 39,13 49,21 29,57 Šiūlėnų * * 12,11 * 11,08 11,7 8,04 8,44 9,88 8,78 15,48 17,04 Taujūnų * * 7,75 * 10,67 10,9 7,39 15,24 23,56 15,42 6,17 14,85 Mažėnų * * 9,04 * * * * * * * * * Mielagėnų * * 13,9 * 23,03 24,52 12,93 15,38 12,31 10,12 12,88 15,18 Bernotų * * 11,36 * 17,56 28,7 16,36 23,02 25,38 21,27 13,21 15,05 Gilūtų * * 9,58 * 9,13 12,13 10,44 11,56 12,7 8,65 7,2 10,18 Rimšės * * 8,75 * 14,29 13,39 14,18 21,24 33,37 18,61 16,69 15,57 Meikštų * * 4,19 * 8,92 18,87 14,01 29,52 25,63 13,18 15,16 17,58 Antalksnės * * 9,88 * 11,05 27,25 31,03 18,6 32,5 8,18 8,67 * Grikiapelės * * 6,71 * 4,03 5 * * * * * * Linkmenų * * 24,53 * 18,53 23,86 26,19 35,31 54,45 31,17 25,59 21,54 Bėčiūnų * * 8,28 * 9,42 8,98 11,23 8,72 24,28 14,41 18,05 16,83 Dūkšto * * * * 125,38 176,16 183,27 218,64 212,19 136,38 82,96 82,52 Rupinskų * * * 180,15 168,4 175,44 189,22 195,78 214,51 165,3 161,92 103,24

*Duomenų nėra

168

6 priedas. Ignalinos rajono požeminio vandens eksploatacijos kiekiai per mėnesį (cmᵌ/per mėn.). Šaltinis: Lietuvos geologijos tarnyba, požeminio vandens skyrius.

nos naujoji

Metai Mėnuo Ignalinos statybos Ignali Vidiškių Kazitiškio Ceikinių Rubelninkų Daugėliškio Šiūlėnų Taujūnų Mažėnų Mielagėnų Bernotų Gilūtų Rimšės Meikštų Antalksnės Grikiapelės Linkmenų Bėčiūnų Dūkšto m. Rupinskų Sausis * 30124 * * * * * * * * * * * * * * * * * * * Vasaris * 27706 * * * * * * * * * * * * * * * * * * * Kovas * 30264 * * * * * * * * * * * * * * * * * * * Balandis * 34185 * * * * * * * * * * * * * * * * * * * Gegužė * 28890 * * * * * * * * * * * * * * * * * * * Birželis * 27560 * * * * * * * * * * * * * * * * * * * Liepa * 26141 * * * * * * * * * * * * * * * * * * *

Rugpjūtis * 27712 * * * * * * * * * * * * * * * * * * * Rugsėjis * 28921 * * * * * * * * * * * * * * * * * * * Spalis * 26985 * * * * * * * * * * * * * * * * * * * Lapkritis * 28450 * * * * * * * * * * * * * * * * * * *

2003 metai Gruodis * 25425 * * * * * * * * * * * * * * * * * * * Sausis * 29716 * * * * * * * * * * * * * * * * * * * Vasaris * 29716 * * * * * * * * * * * * * * * * * * * Kovas * 32738 * * * * * * * * * * * * * * * * * * * Balandis * 29335 * * * * * * * * * * * * * * * * * * * Gegužė * 30349 * * * * * * * * * * * * * * * * * * * Birželis * 28733 * * * * * * * * * * * * * * * * * * * Liepa * 25775 * * * * * * * * * * * * * * * * * * *

Rugpjūtis * 28570 * * * * * * * * * * * * * * * * * * * Rugsėjis * 27621 * * * * * * * * * * * * * * * * * * * Spalis * 26937 * * * * * * * * * * * * * * * * * * * Lapkritis * 26055 * * * * * * * * * * * * * * * * * * *

2004 metai Gruodis * 27923 * * * * * * * * * * * * * * * * * * *

169

Sausis * 28438 2639 268 433 111 501 287 274 142 412 294 131 211 134 111 139 402 291 * *

Vasaris * 25274 3304 312 581 186 611 340 298 274 465 289 130 202 111 146 365 426 228 * *

Kovas * 28927 3685 344 482 171 420 281 210 536 412 411 135 248 99 156 184 761 263 * * Balandis * 24220 3211 340 459 143 940 301 198 134 387 341 171 273 137 261 178 640 210 * * Gegužė * 25881 3458 640 550 165 990 410 254 274 411 362 168 311 129 281 184 899 231 * * Birželis * 25953 3498 789 635 147 990 298 198 359 498 377 171 223 124 298 234 902 249 * * Liepa * 26458 3031 790 565 187 486 347 211 314 488 444 189 268 139 376 187 912 276 * * Rugpjūtis 3983 698 501 124 1687 498 243 237 300 322 201 956 131 498 222 987 271 * * * 27040 Rugsėjis * 28050 4137 487 401 122 1786 544 231 199 422 261 298 298 141 569 138 768 241 * * Spalis * 28040 * * * * * * * * * * * * * * * * * * * Lapkritis * 29050 * * * * * * * * * * * * * * * * * * *

2005 metai Gruodis * 27030 * * * * * * * * * * * * * * * * * * * Sausis * 27030 * * * * * * * * * * * * * * * * * * * Vasaris * 26108 * * * * * * * * * * * * * * * * * * * Kovas * 24321 * * * * * * * * * * * * * * * * * * * Balandis * 27453 * * * * * * * * * * * * * * * * * * 4230 Gegužė * 27456 * * * * * * * * * * * * * * * * * * 4133 Birželis * 28212 * * * * * * * * * * * * * * * * * * 6226 Liepa * 29564 * * * * * * * * * * * * * * * * * * *

Rugpjūtis * 27480 * * * * * * * * * * * * * * * * * * * Rugsėjis * 27480 * * * * * * * * * * * * * * * * * * * Spalis * 24520 * * * * * * * * * * * * * * * * * * 7679 Lapkritis * 23620 * * * * * * * * * * * * * * * * * * 5550

2006 metai Gruodis * 25550 * * * * * * * * * * * * * * * * * * 5150 Sausis 22 23600 3219 653 1093 * 873 376 322 * 622 411 288 665 170 278 187 921 532 2879 * Vasaris 25 22777 2884 587 1133 * 733 321 311 * 561 354 288 544 159 269 187 899 522 2779 * Kovas 24 25608 2884 498 1102 * 688 232 375 * 664 274 132 321 109 122 83 487 242 2761 * Balandis 156 25265 2023 400 1308 * 500 280 300 * 420 400 216 400 128 122 78 400 400 2800 * Gegužė 312 25900 2223 422 1368 * 596 204 322 * 408 356 180 324 140 120 80 386 378 2952 *

Birželis 740 26765 2123 411 1338 * 548 242 311 * 414 378 198 362 134 121 79 393 389 2876 * Liepa 713 25683 1894 458 1472 * 772 509 425 * 950 953 * 268 339 415 14 618 233 4915 5695 Rugpjūtis 398 28731 1526 655 1480 * 1044 409 405 * 900 693 * 292 331 533 101 514 145 5281 4935 Rugsėjis 523 27481 1385 646 1444 * 878 384 378 * 876 625 * 276 325 557 115 479 144 4995 4975

2007 metai Spalis 233 28430 2514 659 1277 * 622 227 218 * 600 520 250 646 386 497 125 497 171 4213 4995

170

Lapkritis 400 28350 2540 660 1193 * 630 225 215 * 590 580 340 587 369 501 130 504 165 4220 5255 Gruodis 17 29321 2665 682 1132 * 1306 636 412 * 1400 867 600 532 667 500 143 665 116 5091 5130 Sausis 22 29347 2665 967 1442 * 1358 382 432 * 813 1387 180 432 667 290 290 620 291 4472 4360 Vasaris 24 31367 2690 853 1218 * 2248 473 446 * 989 1057 323 361 535 212 254 622 308 4916 4140 Kovas 42 29765 2579 1214 1072 * 2404 382 311 * 677 719 222 355 378 217 208 617 219 3787 4188 Balandis 52 25230 2431 1101 805 * 2146 248 185 * 677 737 243 312 316 219 211 676 244 4328 4770 Gegužė 535 25770 2871 801 957 * 1405 432 263 * 534 711 289 344 567 288 187 711 233 4101 5360 Birželis 626 29665 5164 765 1005 * 1830 311 508 * 1543 855 789 454 889 1391 199 1089 277 7703 4656 Liepa 540 29000 5100 1103 1000 * 1771 400 424 * 743 922 400 444 428 1540 66 585 283 5200 5800

Rugpjūtis 456 29082 5115 801 1016 * 1771 390 425 * 743 922 442 442 430 1538 67 590 283 5950 6220 Rugsėjis 218 27285 3307 765 1525 * 2296 312 331 * 611 989 431 484 217 1323 44 998 287 7508 6475 Spalis 184 25832 2876 498 1535 * 1939 332 279 * 511 877 432 447 894 1132 89 654 276 5486 8101 Lapkritis 24 24599 2643 599 1592 * 1769 298 221 * 578 567 312 387 671 898 143 673 266 3675 4808

2008 metai Gruodis 20 24669 2745 231 1489 * 1459 311 152 * 532 731 365 424 897 898 66 874 311 7184 5157 Sausis 20 25261 2248 577 1243 * 1153 199 298 * 578 466 214 639 298 800 * 543 302 1141 5495 7 Vasaris 20 21861 2178 687 1764 * 1250 209 253 * 499 543 378 450 276 1464 * 460 376 774 5486 Kovas 30 26009 2453 1701 1516 * 1644 211 169 * 399 622 376 577 234 1273 * 788 422 8975 5543 Balandis 72 28274 2934 698 1082 * 1801 267 254 * 498 735 301 521 503 462 * 654 348 3789 5770 Gegužė 68 24885 3070 699 1504 * 1621 187 218 * 411 673 367 298 132 1152 * 1743 323 4325 5755 Birželis 81 25020 * 431 1062 * 1214 194 231 * 436 387 311 311 * 918 * 1253 326 3876 6115 Liepa 60 24537 3056 433 885 * 1264 398 234 * 389 464 308 311 113 887 * 752 433 3876 5574

Rugpjūtis 80 28570 3137 784 1260 * 1559 248 194 * 354 477 299 459 1930 908 * 582 399 3988 5630 Rugsėjis 77 25317 3282 531 815 * 1168 298 180 * 311 416 318 322 150 930 * 787 342 3665 5411 Spalis 58 24057 3290 558 1097 * 938 244 220 * 242 322 287 389 168 1065 * 623 266 3889 6097 Lapkritis 34 26589 3874 558 1127 * 675 247 211 * 237 399 291 422 162 687 * 720 284 4791 6130

2009 metai Gruodis 12 25887 2667 611 1134 * 859 231 219 * 365 466 362 478 728 780 * 655 277 6528 6059 Sausis 10 26606 3061 980 877 * 885 222 359 * 351 512 312 503 691 702 * 796 258 3898 4550 Vasaris 8 29811 3011 1409 790 * 891 243 410 * 489 751 399 738 757 404 * 911 250 3421 4350 Kovas 8 30462 2908 1309 815 * 1209 276 395 * 674 631 376 672 718 547 * 939 229 5875 4774 Balandis 32 30044 3229 1614 824 * 1480 353 200 * 874 898 355 832 675 671 * 173 238 5808 5260 Gegužė 52 27664 3235 1001 573 * 1253 119 244 * 408 707 289 831 775 468 * 1214 266 6991 5320

Birželis 79 26302 3740 1432 710 * 1423 277 242 * 413 716 400 678 876 405 * 1039 265 6550 5700 Liepa 94 30613 4420 1644 877 * 1874 295 362 * 476 755 387 770 1480 590 * 1475 287 8975 6740 Rugpjūtis 108 27765 4063 1563 953 * 2060 299 411 * 487 799 377 483 1489 535 * 1221 322 6745 7100 Rugsėjis 109 29057 3668 1386 1112 * 1444 277 731 * 411 702 309 629 1141 544 * 1139 289 6798 7760

2010 metai Spalis 127 29099 3444 1554 896 * 1259 265 104 * 379 661 367 598 745 544 * 1080 248 6127 7290

171

0 Lapkritis 142 26427 3445 2029 841 * 769 211 593 * 329 655 344 491 694 598 * 731 232 9546 6640 Gruodis 12 25029 3777 5225 974 * 978 245 576 * 322 617 311 527 734 780 * 1169 297 9070 5975 Sausis * 24403 3659 1008 1036 * 882 324 230 * 295 598 411 958 877 720 * 1318 346 6009 7082 Vasaris * 22633 3163 989 983 * 852 330 278 * 289 522 369 974 782 1201 * 1068 361 5897 5882 Kovas * 23491 3568 899 783 * 1099 310 267 * 275 621 311 820 670 2158 * 907 598 5620 4996 Balandis * 24000 3300 1169 1034 * 1188 243 663 * 402 782 320 109 556 290 * 1298 100 5554 6259 3 4 Gegužė * 24123 3002 1556 1193 * 1641 339 663 * 248 765 298 118 1274 308 * 1262 801 5805 7101

0 Birželis * 26257 3623 2197 1135 * 1960 356 130 * 298 987 359 130 632 520 * 2047 128 5674 6862 5 5 6 Liepa * 26428 3693 2405 502 * 2170 401 733 * 368 875 487 817 594 554 * 2045 905 4875 7011 2011 metai Rugpjūtis * 25501 3784 3782 511 * 2060 338 598 * 488 843 377 205 7281 949 * 2213 945 8039 7881 0 Rugsėjis * 24615 3297 2411 578 * 1817 289 990 * 491 893 432 709 625 1517 * 2594 558 7840 7134 Spalis * 25457 3330 2453 493 * 2253 287 728 * 429 924 434 804 796 1431 * 2118 612 7484 7482 Lapkritis * 22870 2895 2411 440 * 1311 189 950 * 399 765 387 709 625 1253 * 1983 730 8241 6545 Gruodis * 24390 3353 1540 568 * 1974 199 115 * 410 689 421 762 644 972 * 1020 717 6411 4061 5 Sausis * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * 4609 Vasaris * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * 4063 Kovas * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * 4775 Balandis * 26276 3065 1473 513 * 2044 268 844 * 325 989 198 859 1079 541 * 679 179 4664 5545 2 Gegužė * 25399 3666 989 682 * 358 204 498 * 430 898 208 801 422 199 * 541 273 4512 5179 Birželis * 23489 3854 1361 519 * 212 111 443 * 312 722 228 704 301 202 * 1126 342 5184 5084 Liepa * 26470 3874 1269 546 * 1027 187 386 * 224 684 295 412 324 187 * 932 229 5317 5973

Rugpjūtis * 25969 4831 789 483 * 874 287 411 * 269 671 201 298 306 224 * 723 275 4122 5580 Rugsėjis * 25933 2975 604 487 * 1553 392 301 * 298 472 204 393 322 298 * 927 303 3263 4787 Spalis * 24174 3007 820 624 * 1738 325 519 * 365 505 387 594 319 217 * 1267 243 3081 4965 Lapkritis * 23477 3949 860 630 * 1690 256 389 * 350 520 353 610 401 207 * 1123 270 3736 5050

2012 metai Gruodis * 25372 2998 469 532 * 1265 386 450 * 210 387 404 446 150 175 * 1255 236 3925 4736

Sausis * 25072 2976 461 556 * 1522 529 494 * 231 319 240 753 476 182 * 775 337 3038 4470 Vasaris * 23206 3963 540 614 * 1305 468 154 * 230 290 167 567 631 164 * 808 480 3890 4680 Kovas * 26049 2839 401 582 * 1321 351 159 * 219 456 157 356 557 168 * 605 622 3038 5360 Balandis * 25046 2659 660 751 * 1364 295 176 * 244 367 237 308 509 138 * 636 840 2495 4227

2013 metai Gegužė * 23486 2984 580 540 * 1197 298 184 * 398 304 148 321 327 295 * 1158 835 2786 5585

172

Birželis * 24850 2140 704 448 * 1501 254 172 * 273 368 191 355 281 178 * 623 404 1619 5368 Liepa * 24310 2339 878 499 * 1084 322 161 * 289 345 101 589 683 367 * 836 389 1772 5442 Rugpjūtis * 23084 2380 987 901 * 1222 641 158 * 302 487 185 432 522 371 * 918 659 1746 5611 Rugsėjis * 23191 2310 676 1037 * 1378 535 164 * 416 668 249 380 672 125 * 515 603 1958 5714 Spalis * 22754 2173 618 669 * 2199 737 208 * 754 406 493 602 385 396 * 903 508 2205 4825 Lapkritis * 28363 2079 546 524 * 2346 571 126 * 644 418 275 754 265 354 * 787 536 2706 3298 Gruodis * 27441 1994 511 675 * 1522 650 95 * 700 394 185 675 225 426 * 777 377 3020 4521 Sausis * 24095 3455 654 1033 * 1992 604 443 * 1039 359 598 789 * * 616 374 2472 3798

Vasaris * 23436 4166 446 1501 * 1575 527 613 * 560 318 185 948 361 * * 821 395 3529 4363

Kovas * 24632 2860 775 493 * 1029 594 610 * 357 332 229 405 712 * * 649 350 2437 3825 Balandis * 23420 1971 737 485 * 981 569 609 * 336 394 269 407 439 * * 758 595 2441 4071 Gegužė * 22500 2007 506 480 * 750 534 540 * 378 429 240 428 430 * * 806 665 1993 4644 Birželis * 20345 3187 595 500 * 590 538 450 * 315 324 260 570 420 * * 765 420 1912 4562 Liepa * 23833 3508 727 813 * 610 676 453 * 504 394 366 294 650 * * 833 567 1723 5732 Rugpjūtis * 24925 3639 525 262 * 394 464 254 * 371 397 275 449 372 * * 483 490 2261 3489

Rugsėjis * 22865 3687 456 268 * 582 468 394 * 455 1215 437 500 289 * * 553 560 2704 1073 Spalis * 22943 3314 392 400 * 504 458 229 * 420 520 460 400 650 * * 409 574 2967 1522 Lapkritis * 21762 3314 452 450 * 1200 420 420 * 385 489 500 351 800 * * 362 630 2968 464

2014 metai Gruodis * 23553 2130 519 512 * 587 368 405 * 420 322 337 332 * * * 806 524 2712 138

*Duomenų nėra

173

7 priedas. Aplinkos apsaugos reikalavimų naudingųjų iškasenų telkinių naudotojams kontrolinis klausimynas.

PATVIRTINTA Aplinkos apsaugos agentūros Direktoriaus 2012 m. rugsėjo 21 d. įsakymu Nr. AV-240

APLINKOS APSAUGOS REIKALAVIMŲ NAUDINGŲJŲ IŠKASENŲ TELKINIŲ (KASYBOS SKLYPŲ)

NAUDOTOJAMS KONTROLINIS KLAUSIMYNAS

Priedas prie patikrinimo akto Nr. ______

Patikrinta įmonė: ______Pavadinimas

______Juridinių asmenų registras. Kodas

Data: ______m. ______mėn. ____ d.

Įvertinimas Nr. Klausimas Atitinka Neatitinka Neaktualu Pastabos x x x 1. Bendrieji reikalavimai įmonei, eksploatuojančiai naudingųjų iškasenų telkinius (kasybos sklypus) 1.1. Turi leidimą naudoti naudingųjų iškasenų (išskyrus angliavandenilius), požeminio pramoninio bei mineralinio vandens išteklius ir žemės gelmių ertmes. [5; 6.1. punktas]

1.2. Turi telkinio (kasybos sklypo) išteklių naudojimo sutartį su

Lietuvos geologijos tarnyba. [5; 3; 6.1. punktas] 1.3. Turi telkinio (kasybos sklypo) naudojimo projektą. [5; 6.2. punktas] 1.4. Turi teisės naudoti žemės sklypą dokumentus.[5; 6.3. punktas]

2. Reikalavimai naudingųjų iškasenų telkinių (kasybos sklypų) naudojimui

2.1. Išeksploatuotuose karjero plotuose atliekamas pažeistų žemių

rekultivavimas. [5; 7 punktas]

2.2. Kasybos darbai vykdomi nuosekliai - telkinio (kasybos sklypo) pakraščiuose nepaliekant neiškastų naudingosios iškasenos juostų. [5; 7 punktas]

2.3. Laikomasi reikalavimo pateikti prašymą Lietuvos geologijos tarnybai, kai yra neiškastų plotų, likusių dėl netinkamos žaliavos kokybės, dėl šių išteklių

išbraukimo iš Žemės gelmių registro ir markšeiderinių apmatavimų planą su nurodytu netinkamos naudojimui žaliavos išplitimo plotu. [5; 7

175

punktas]

2.4. Lietuvos geologijos tarnybai priėmus sprendimą dėl išteklių išbraukimo iš Žemės gelmių

registro, atlikti šio ploto rekultivavimo darbai. [5; 7 punktas] 2.5. Telkinio (kasybos sklypo) eksploatacija atitinka Naudojimo projekto sprendinius ir

markšeiderinį planą. [5; 8.3.2. punktas]

3. Telkinio (kasybos sklypo) eksploatacijos atitikimas aplinkosauginei situacijai išteklių naudotojo žemės sklype

3.1. Yra žemės sklypo (naudingųjų iškasenų telkinio) riboženkliai žymintys telkinio ribas. [5; 8.3.2.1. punktas]

3.2. Yra rakinami kelių užtvarai, prie įvažiavimų į karjerą (durpyną). [5; 8.3.2.2. punktas] 3.3. Yra informaciniai stendai prie įvažiavimų į karjerą (durpyną), kuriuose nurodyta naudotojo pavadinimas, buveinė, kontaktinis telefonas, telkinio (kasybos sklypo) pavadinimas. [5; 8.3.2.2. punktas] 3.4. Naudingosios iškasenos saugomos nuo teršimo dangos uolienomis ir derlinguoju dirvožemio sluoksniu. [5; 8.3.2.4. punktas]

4. Derlingojo (humusinio) dirvožemio sluoksnio apsauga

176

4.1. Derlingasis (humusinis) dirvožemio sluoksnis nuimamas prieš pradedant eksploatuoti

naudingąją iškaseną, išskyrus atvejus, kai jo storis nesiekia 10 cm. [5; 8.3.3.1. punktas] 4.2. Derlingojo (humusinio) dirvožemio sluoksnio ir grunto (dangos uolienų bei pirminio žaliavos perdirbimo atliekų) sąvartos atskirtos. [5; 8.3.3.2. punktas] 4.3. Derlingojo (humusinio) dirvožemio sluoksnio ir grunto (dangos uolienų bei pirminio žaliavos perdirbimo atliekų) saugojimas sąvartose ir panaudojimas rekultivavimo

darbams atitinka naudojimo projektui ir pažeistų žemių, iškasus naudingąsias iškasenas, rekultivavimo metodikai. [5; 8.3.3.3.

punktas]

4.4. Derlingojo (humusinio) dirvožemio sluoksnio panaudojimas, kai karjeras rekultivuojamas į vandens telkinį arba kitais atvejais susidarius jo pertekliui, kuris gali būti išvežtas žemės rekultivavimui į kitus objektus, raštu suderintas su rajono (miesto) aplinkos apsaugos agentūra. [5; 8.3.3.4. punktas] 4.5. Karjeras saugomas nuo taršos buitinėmis ir kitomis atliekomis. [5; 8.3.4. punktas] 4.6. Jei laikinai ar visiškai nutraukiamas telkinio naudojimas, įgyvendinamos naudingųjų iškasenų išteklių konservavimo (apsaugos nuo išsekimo ir kokybės blogėjimo) priemonės. [5; 8.3.6. punktas]

177

4.7. Vykdo naudingųjų iškasenų išteklių naudojimo apskaitą - užtikrinant išgaunamų ir liekančių telkinyje naudingųjų iškasenų

išteklių apskaitos patikimumą atliekami markšeideriniai matavimai. [5; 9.3. punktas]

5. Reikalavimai mokesčio už valstybinius gamtos išteklius mokėtojams

5.1. Mokesčių už valstybinius gamtos išteklius deklaracijoje nurodyti atitinkamų išgaunamų valstybinių gamtos išteklių rūšių tarifai atitinka Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius tarifus nustatytus LR Mokesčių už valstybinius gamtos išteklius įstatymo (toliau – įstatymas)1priede. [3; 6 straipsnio 1 dalis] 5.2. Mokesčių už valstybinius gamtos išteklius deklaracijoje už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį ir (ar) be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį taikytas didesnis mokesčio tarifas, kuris apskaičiuotas šio įstatymo 1 priede nustatytus tarifus dauginant iš koeficiento 10. [3; 6 straipsnio 2 dalis]

5.3. Mokesčių už valstybinius gamtos išteklius deklaracijoje įstatymo 1 priede nustatyti tarifai indeksuoti teisingai, t.y. pagal Lietuvos statistikos departamento skelbiamą mokestinio ketvirčio vartotojų kainų indeksą. [3; 6 straipsnio 3 dalis]

178

5.4. Mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą deklaracijos KIT708 formoje nurodytas išgautas atitinkamos rūšies gamtos išteklių kiekis atitinka išteklių naudotojo išgaunamų kietųjų naudingųjų iškasenų išteklių kasybos ataskaitos 2KN duomenis. [11; II dalies 30 punktas] Pastaba: Forma KIT708 pateikta šio klausimyno 1 priede; ataskaitos 2KN forma pateikiama šio klausimyno 2 priede. 5.5. Mokestis už valstybinius gamtos išteklius mokestinio laikotarpio mokesčio deklaracijoje, taikant indeksuotą įstatymo 1 priede

nustatytą tarifą, apskaičiuotas ir sumokėtas už visą per tą mokestinį laikotarpį išgautą gamtos išteklių kiekį. [3; 7 straipsnio 2 dalis] 5.6. Mokestiniam laikotarpiui pasibaigus, mokesčio už valstybinius gamtos išteklius deklaracijos pateiktos tai teritorinei valstybinei mokesčių inspekcijai, kurios veiklos teritorijoje mokesčio mokėtojas yra arba privalo būti įregistruotas. [3; 7 straipsnio 4 dalis] 5.7. Mokestis už valstybinius gamtos išteklius sumokėtas per kalendorinį mėnesį, einantį po mokestinio laikotarpio, kurio mokestis

deklaruojamas, pabaigos. [3; 7 straipsnio 4 dalis]

6. Reikalavimai mažųjų karjerų (plotas nedidesnis kaip 0,5 ha, gylis - ne daugiau kaip 2 m.) naudojimui (Mažiesiems karjerams taikomi tik šie reikalavimai)

179

6.1. Turi su Regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriumi suderintą ir Mažųjų karjerų registracijos žurnale įregistruotą mažojo karjero pasą, suteikiantį teisę pradėti eksploatuoti naudingąsias iškasenas savo ūkio reikmėms. [6; 22 punktas] Pastaba: Prašymo leisti įsirengti mažąjį karjerą forma pateikta šio klausimyno 3 priede; 6.2. Mažojo karjero plotas atitinka mažojo karjero pase nurodytą plotą

ir kasybos darbai vykdomi kasybos ploto ribose. [6; 5 punktas] 6.3. Dangos gruntas (jeigu tokio yra) ir dirvožemio sluoksnis panaudojamas tokiu būdu kaip nurodyta mažojo karjero pase. [6; 23 punktas]

6.4. Naudingosios iškasenas naudojamos tik savo ūkio

reikmėms.[6; 3 punktas]

6.5. Prie įvažiavimo į karjerą pastatytas stendas su informacija apie žemės sklypo savininką ar naudotoją, nurodant fizinio

asmens vardą, pavardę arba juridinio asmens pavadinimą, mažojo karjero plotą ir karjero paso numerį. [6; 7 punktas] 6.6. Virš stačių karjero šlaitų (kasavietės) pastatyti įspėjamieji ženklai. [6; 7 punktas] 6.7. Yra žemės sklypo riboženkliai, žymintys mažojo karjero ribas. [6;

22 punktas]

6.8. Derlingasis dirvožemio sluoksnis nuimtas prieš pradedant naudingosios iškasenos gavybą. [6; 23 punktas]

180

6.9. Derlingasis dirvožemio saugomas šūsnyse atskirai nuo kitų dangos uolienų ir panaudojamas iškasto

mažojo karjero rekultivavimui. [6; 23 punktas]

6.10. Kai kasant mažąjį karjerą susiformuoja vandens telkinys, sukauptas derlingasis dirvožemio sluoksnis panaudojamas žemės sklypo savininko ar naudotojo turimos žemės ūkio paskirties žemės gerinimui ar ūkio aplinkos tvarkymo darbams. [6; 23 punktas]

6.11. Mažojo karjero pase kartą per metus (rugsėjo - spalio mėn. arba karjero patikrinimo metu) padaryti įrašai apie per metus (per laikotarpį nuo paskutinio jo ankstesnio patikrinimo) išgautą naudingosios iškasenos kiekį. [6; 24 punktas] 6.12. Baigtas naudoti mažasis karjeras, per metus savininko ar naudotojo lėšomis rekultivuotas. [6; 25 punktas]

6.13. Rekultivavimo darbai atlikti vadovaujantis pažeistų žemių, iškasus naudingąsias iškasenas,

rekultivavimo metodika. [6; 25 punktas]

6.14. Mažojo karjero savininkas ar naudotojas laikosi reikalavimo, prieš pradedant rekultivavimo darbus, pateikti prašymą leisti

atlikti mažojo karjero rekultivavimo darbus ir juos suderinti su regioninio aplinkos apsaugos departamento rajono (miesto savivaldybės) agentūra. [6; 26 punktas]

181

6.15 Mažojo karjero žemės savininkas ar naudotojas laikosi reikalavimo raštu informuoti regioninio aplinkos apsaugos departamento rajono (miesto savivaldybės) agentūrą apie mažojo karjero rekultivacijos darbų pabaigą. [6; 27 punktas]

6.16. Pažeisto žemės ploto rekultivavimo darbai atlikti per vienerius metus nuo sprendimo nutraukti mažojo karjero naudojimą priėmimo. [6; 32 punktas]

182

Grafinis priedas nr. 1 Ignalinos rajono ekogeologinis žemėlapis M 1: 250 000

Grafinis priedas nr. 2 Ignalinos rajono geologinio potencialo žemėlapis M 1:250 000 184