KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS EKONOMIKOS IR VADYBOS FAKULTETAS EKONOMINIŲ TYRIMŲ CENTRAS MOLĖTŲ RAJONO PLĖTROS PLANAS 2004-2010 2004 KAUNAS TURINYS 1. ĮVADAS 3 2. SITUACIJOS ANALIZĖ 7 2.1. VERSLAS, PRAMONĖ IR KAIMO PLĖTRA 7 2.2. ŽMOGIŠKIEJI IŠTEKLIAI 24 2.3. VIEŠOSIOS PASLAUGOS 40 2.4. INFRASTRUKTŪROS PLĖTRA IR APLINKOS APSAUGA 60 3. PLĖTROS STRATEGIJA 78 2 1. Įvadas Molėtų rajono plėtros planas parengtas remiantis LR Konstitucija, Europos vietos savivaldos chartija, Valstybės ilgalaikės raidos strategija, Nacionaline darnaus vystymosi strategija, Bendruoju programavimo dokumentu, Vietos savivaldos įstatymu, Regionų plėtros įstatymų bei Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2002 m. spalio 4d. įsakymu Nr. 482 patvirtinta “Regionų plėtros planų parengimo ir atnaujinimo metodika”. Molėtų rajone anksčiau plėtros planas nebuvo rengtas. Šis planas rengiamas atsižvelgiant į Utenos regiono plėtros 2004-2010 m. plano pagrindinius prioritetus bei vystymosi kryptis. Molėtų rajono kaimo bendruomenė su partneriais rengia kaimo vystymo strategiją. Molėtų rajono plėtros plano rengimo tikslas – numatyti rajono vystymosi prioritetines kryptis, siekiant dirbti kryptingai, įgyvendinant įvairius veiklos plėtojimo modelius. Plano rengėjai. Planą rengė darbo grupė, kurią sudarė KTU Ekonominių tyrimų centro darbuotojai, Molėtų rajono savivaldybės darbuotojai. Situacijos apžvalga. Molėtų rajonas yra išsidėstęs rytinėje Lietuvos dalyje Aukštaičių aukštumoje. Pažvelgus į žemėlapį (žr. 1 pav.) matome, kad Molėtų rajonas yra ežeringiausioje Lietuvos dalyje. Vieni ežerai įeina į Šventosios, kiti į Žeimenos baseiną, jų tarpe ir Baltieji ir Juodieji Lakajai. Molėtus reikėtų skirti prie seniausių Lietuvos vietovių , kadaise labai garsių, vėliau sunykusių, tačiau visiškai jie neišnyko, tik sumenko. Pirmą kartą Molėtų vardas paminėtas 1387 m. dokumente, kuriuo Jogaila gyvenvietę užrašė Vilniaus vyskupams. Molėtus jie valdė iki XVIII a. pab. Tik XIX a. Molėtai pradėjo augti, kai čia įsikūrė amatininkų ir pirklių, imta rengti turgus. 1907 m. Molėtus nusiaubė didelis gaisras. 1 pav. Molėtų rajono žemėlapis 3 Molėtų rajonas yra beveik pačiame Aukštaitijos viduryje, jo plotas 1374 kv. km. Ribojasi su Vilniaus, Širvintų, Ukmergės, Anykščių, Utenos, Švenčionių rajonais. Reljefui būdinga kalvų, klonių, daubų gausa, nuolydis vakarų pusėn, kurlink teka dauguma krašto upių ir upelių. Kalvotą paviršių sudaro riedulių ir gargždo pilni priemoliai ir priesmėliai, vyrauja jaura, velėniniai dirvožemiai. Gelmėse, po ledyninėmis nuogulomis, apytikriai 100-150 m gylyje, slūgso devono pamatas, sudarytas iš purių smėlingų ir dumblingų nuosėdų. Naudingos iškasenos – žvyras, durpės, smėlis, molis. Kraštovaizdis pasižymi ežerų ir upelių, patenkančių į Šventosios ir Žeimenos upių baseinus, gausa. Molėtų rajonas nutolęs nuo šalies sostinės Vilniaus apie 60 km, nuo Utenos - 35 km. Pagal administracinį – teritorinį Lietuvos suskirstymą priklauso Utenos apskričiai. Molėtų rajono administracinis centras – Molėtai. Rajoną sudaro 11 seniūnijų. Tai - Alantos, Balninkų, Čiulėnų, Dubingių, Giedraičių, Inturkės, Joniškio, Luokesos, Mindūnų, Suginčių, Videniškių seniūnijos. Bendras Molėtų rajono plotas yra 136,8 tūkst. ha. Tai sudaro 19% Utenos apskrities teritorijos. 1 lentelė Molėtų rajono teritorija 2004 m. pradžioje Pavadinimas Plotas, ha Plotas,% Žemdirbystės plotai 64,6 47,22 Miškai 35,9 26,21 Vandenys 12,1 8,83 Miestai ir gyvenvietės 2,7 2 Pramonės įmonės ir keliai 2,4 1,75 Kitos paskirties plotai 19,1 13,99 4 2% 14% 2% Žemdirbystės plotai 9% 47% Miškai Van d en y s Miestai ir gyvenvietės Pramonės įmonės ir keliai 26% Kitos paskirties plotai 2 pav. Molėtų rajono teritorija, 2004 m. Regiono plėtros vizija. Molėtų rajonas – gražus, jaukus ir saugus rajonas, kuriame gerai išvystyta turizmo infrastruktūra, aktyvi bendruomenė. Molėtų rajono įvaizdis – patrauklus turizmo kraštas, kuriame teikiamos rekreacinės paslaugos žmonių sveikatos atstatymui; unikalūs gamtiniai, architektūriniai ir kultūriniai ištekliai pritaikomi įvairioms rekreacijos formoms ir įvairiems lankytojų srautams; sukuriama palanki aplinka verslo vystymui ir investicijoms; sudaromos sąlygos kaimo plėtrai: veikliam, aktyviam, solidariam, rajono viešojoje politikoje dalyvaujančiam kaimui. 5 MOLĖTŲ RAJONO PLĖTROS STRATEGIJA Molėtų rajono plėtros pagrindas yra subalansuotos kaimo plėtros vystymas ir turizmo infrastruktūros plėtojimas. Patogi Molėtų rajono geografinė aplinka, kraštovaizdis yra labai palankūs rekreacijai ir turizmui. Turizmo plėtra rajone leis padidinti verslo įmonių konkurencingumą, pritraukiant kuo didesnius turistų srautus. Labai aktyvus rajono bendruomenės dalyvavimas įvairiuose programose ir alternatyvių finansavimo šaltinių paieškose leis sumažinti socialinio išsivystymo netolygumus, sudarant rajono gyventojams sąlygas mokytis visą gyvenimą. Atsižvelgiant į rajono gamtines ir kultūrines vertybes yra įmanoma sukurti unikalų turizmo centrą. Kadangi Molėtų rajone pirmenybė teikiama aktyviam poilsiui, svarbus vaidmuo tenka gamtinių išteklių išsaugojimui ir pritaikymui turizmo infrastruktūrai ir poilsiui. Subalansuotas kaimo plėtros vystymas leis garantuoti pastovias pajamas rajono gyventojams, sumažins atotrūkį tarp miesto ir kaimo. Socialinės atskirties mažinimas turėtų būti vienas iš pagrindinių kaimo plėtros tikslų. Molėtų rajono plėtros planas parengtas atsižvelgiant į viso Utenos regiono plėtros tendencijas, todėl prioritetai pateikti Utenos regiono plėtros plane yra aktualūs ir Molėtų rajonui. Tačiau skirtingai nuo Utenos regiono, kur nėra numatytas prioritetų išskirtinumas, Molėtų rajone yra aiškus prioritetas tai II prioritetas Verslo konkurencingumo didinimas ir tvari kaimo plėtra. 6 2. SITUACIJOS ANALIZĖ 2.1. VERSLAS, PRAMONĖ IR KAIMO PLĖTRA Molėtų rajonas yra mažiausio nedarbingumo zonoje. Turizmo verslo plėtra Molėtų rajone yra viena iš prioritetinių krypčių. Turizmo plėtra Molėtų rajone yra labai pastebima. Didėja poilsiautojų skaičius kaimo sodybose, poilsio namuose, kempinguose. Taip pat ženkliai didėja kaimo sodybų skaičius, gerėja aptarnavimo lygis, atsiranda nauja sritis – kulinarinis paveldas. Turizmo plėtra Molėtų rajone įgauna naują įvaizdį – iš kiekybės pereinama prie kokybės, plečiami santykiai su rajono verslo subjektais, verslo subjektų tarptautinio bendradarbiavimo plėtra. Turizmo plėtra rajone iššaukia naujas problemas – rajoninių kelių kokybės, elektros energijos tiekimo, gamtosauginių klausimų aštrėjimą. Todėl būtina atsižvelgti į turizmo srities pokyčius ir suformuluoti perspektyvinius uždavinius: • palankių verslo sąlygų sudarymas, skatinant smulkaus ir vidutinio verslo plėtrą rajone; • turizmo paslaugų infrastruktūros objektų kūrimas ir investicijų plėtros skatinimas; • turizmo paslaugų teikėjų kvalifikacinių gebėjimų tobulinimas ir kokybės gerinimas bei jaunimo orientavimas darbui turizmo paslaugų sferoje; • rajono turistinių maršrutų bei specializuotų paslaugų paketų (moksleiviams, žvejams, aktyvaus turizmo puoselėjimas) rengimas ir jų įjungimas į respublikos maršrutų tinklą. • informacinio aprūpinimo plėtojimas; • paramos iš struktūrinių fondų įsisavinimo galimybių studija, skatintant rajono verslininkus aktyvų dalyvavimą, supažindinant su projektams keliamais reikalavimais ir teikiant pagalbą rengiant projektus; • rajono verslo subjektų konkurencingumo didinimas, naujų technologijų, naujovių diegimas; • kontaktų su potencialiais užsienio partneriais sisteminga paieška. Molėtų rajone vykdomas “Phare 2000 ekonominės ir socialinės sanglaudos programos” projektas “Molėtų turizmo ir smulkaus bei vidutinio verslo plėtros informacinė sistema”. Pilnas parengtų ir rengiamų projektų sąrašas pateikiamas skyriaus pabaigoje. Molėtų rajone vyrauja mišraus profilio smulkūs ir mažai našūs ūkiai. Vyraujančios gamtinės sąlygos įtakoja žemės ūkio gamybą bei skatina vystyti alternatyvią žemės ūkio veiklą. Šalia tradicinės gyvulininkystės veiklos, rajone vystoma ir alternatyvi žemės ūkio 7 veikla: ekologinis ūkininkavimas, kaimo turizmas, medienos ruoša. Pradedama auginti retesnių veislių mėsiniai galvijai, atgaivinama avininkystė. Svarbus Molėtų rajono bruožas yra kaimo bendruomenių aktyvus judėjimas, spartus kaimo bendruomenės centrų kurimasis. Ruošiamas Molėtų rajono kaimo plėtros modelis ir veiklos programa taps labai reikšmingu, integruojančiu rajono politikos reiškiniu, keičiančiu kaime dirbančių struktūrų vaidmenį ir paskirtį. Rajone ryškėja dvi kryptys - ūkių modernizacija, specializacija ir konkurencingumo didinimas, intensyvinant informacijos sklaidą, pritraukiant investicijas. Tokia kryptis užtikrins kaimo gyventojų nuolatines pajamas, leis išlikti aštrėjančios konkurencijos sąlygomis rajono ūkiams ir sudarys sąlygas visai kaimo infrastruktūrai gerinti. Kita kryptis - ES teisės normų, reguliuojančių žemės ūkio produktų kokybės normas, gamybos procesą, aplinkosaugos standartus, įgyvendinimas rajone. Molėtų krašto kuriamos politikos siekis – aktyviai, rajono viešojoje politikoje dalyvaujantis kaimas. Jo kaita modeliuojama, diegiant visų seniūnijos teritorijos institucijų strateginį požiūrį į kaimo plėtrą, vystant jų bendradarbiavimą, skatinant savivaldumą. Gyventojų pajamų lygis. Svarbus situacijos vertinimo veiksnys yra gyventojų pajamos. Realiosios gyventojų pajamos yra svarbus socialinės gerovės rodiklis. Darbo užmokesčio lygis taip pat turi įtakos kvalifikuotos darbo jėgos, specialistų darbo vietos pasirinkimui. Mažas užmokestis už daug kvalifikacijos reikalaujantį darbą kelia kvalifikuotų specialistų „nutekėjimo“, motyvacijos praradimo pavojų. Rajone vidutinis darbo užmokestis