KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS EKONOMIKOS IR VADYBOS FAKULTETAS EKONOMINIŲ TYRIMŲ CENTRAS
MOLĖTŲ RAJONO PLĖTROS PLANAS
2004-2010
2004 KAUNAS TURINYS
1. ĮVADAS 3 2. SITUACIJOS ANALIZĖ 7 2.1. VERSLAS, PRAMONĖ IR KAIMO PLĖTRA 7 2.2. ŽMOGIŠKIEJI IŠTEKLIAI 24 2.3. VIEŠOSIOS PASLAUGOS 40 2.4. INFRASTRUKTŪROS PLĖTRA IR APLINKOS APSAUGA 60 3. PLĖTROS STRATEGIJA 78
2 1. Įvadas Molėtų rajono plėtros planas parengtas remiantis LR Konstitucija, Europos vietos savivaldos chartija, Valstybės ilgalaikės raidos strategija, Nacionaline darnaus vystymosi strategija, Bendruoju programavimo dokumentu, Vietos savivaldos įstatymu, Regionų plėtros įstatymų bei Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2002 m. spalio 4d. įsakymu Nr. 482 patvirtinta “Regionų plėtros planų parengimo ir atnaujinimo metodika”. Molėtų rajone anksčiau plėtros planas nebuvo rengtas. Šis planas rengiamas atsižvelgiant į Utenos regiono plėtros 2004-2010 m. plano pagrindinius prioritetus bei vystymosi kryptis. Molėtų rajono kaimo bendruomenė su partneriais rengia kaimo vystymo strategiją. Molėtų rajono plėtros plano rengimo tikslas – numatyti rajono vystymosi prioritetines kryptis, siekiant dirbti kryptingai, įgyvendinant įvairius veiklos plėtojimo modelius. Plano rengėjai. Planą rengė darbo grupė, kurią sudarė KTU Ekonominių tyrimų centro darbuotojai, Molėtų rajono savivaldybės darbuotojai. Situacijos apžvalga. Molėtų rajonas yra išsidėstęs rytinėje Lietuvos dalyje Aukštaičių aukštumoje. Pažvelgus į žemėlapį (žr. 1 pav.) matome, kad Molėtų rajonas yra ežeringiausioje Lietuvos dalyje. Vieni ežerai įeina į Šventosios, kiti į Žeimenos baseiną, jų tarpe ir Baltieji ir Juodieji Lakajai. Molėtus reikėtų skirti prie seniausių Lietuvos vietovių , kadaise labai garsių, vėliau sunykusių, tačiau visiškai jie neišnyko, tik sumenko. Pirmą kartą Molėtų vardas paminėtas 1387 m. dokumente, kuriuo Jogaila gyvenvietę užrašė Vilniaus vyskupams. Molėtus jie valdė iki XVIII a. pab. Tik XIX a. Molėtai pradėjo augti, kai čia įsikūrė amatininkų ir pirklių, imta rengti turgus. 1907 m. Molėtus nusiaubė didelis gaisras.
1 pav. Molėtų rajono žemėlapis
3 Molėtų rajonas yra beveik pačiame Aukštaitijos viduryje, jo plotas 1374 kv. km. Ribojasi su Vilniaus, Širvintų, Ukmergės, Anykščių, Utenos, Švenčionių rajonais. Reljefui būdinga kalvų, klonių, daubų gausa, nuolydis vakarų pusėn, kurlink teka dauguma krašto upių ir upelių. Kalvotą paviršių sudaro riedulių ir gargždo pilni priemoliai ir priesmėliai, vyrauja jaura, velėniniai dirvožemiai. Gelmėse, po ledyninėmis nuogulomis, apytikriai 100-150 m gylyje, slūgso devono pamatas, sudarytas iš purių smėlingų ir dumblingų nuosėdų. Naudingos iškasenos – žvyras, durpės, smėlis, molis. Kraštovaizdis pasižymi ežerų ir upelių, patenkančių į Šventosios ir Žeimenos upių baseinus, gausa. Molėtų rajonas nutolęs nuo šalies sostinės Vilniaus apie 60 km, nuo Utenos - 35 km. Pagal administracinį – teritorinį Lietuvos suskirstymą priklauso Utenos apskričiai. Molėtų rajono administracinis centras – Molėtai. Rajoną sudaro 11 seniūnijų. Tai - Alantos, Balninkų, Čiulėnų, Dubingių, Giedraičių, Inturkės, Joniškio, Luokesos, Mindūnų, Suginčių, Videniškių seniūnijos. Bendras Molėtų rajono plotas yra 136,8 tūkst. ha. Tai sudaro 19% Utenos apskrities teritorijos. 1 lentelė Molėtų rajono teritorija 2004 m. pradžioje Pavadinimas Plotas, ha Plotas,% Žemdirbystės plotai 64,6 47,22 Miškai 35,9 26,21 Vandenys 12,1 8,83 Miestai ir gyvenvietės 2,7 2 Pramonės įmonės ir keliai 2,4 1,75 Kitos paskirties plotai 19,1 13,99
4 2% 14% 2% Žemdirbystės plotai 9% 47% Miškai Van d en y s Miestai ir gyvenvietės Pramonės įmonės ir keliai 26% Kitos paskirties plotai
2 pav. Molėtų rajono teritorija, 2004 m. Regiono plėtros vizija. Molėtų rajonas – gražus, jaukus ir saugus rajonas, kuriame gerai išvystyta turizmo infrastruktūra, aktyvi bendruomenė. Molėtų rajono įvaizdis – patrauklus turizmo kraštas, kuriame teikiamos rekreacinės paslaugos žmonių sveikatos atstatymui; unikalūs gamtiniai, architektūriniai ir kultūriniai ištekliai pritaikomi įvairioms rekreacijos formoms ir įvairiems lankytojų srautams; sukuriama palanki aplinka verslo vystymui ir investicijoms; sudaromos sąlygos kaimo plėtrai: veikliam, aktyviam, solidariam, rajono viešojoje politikoje dalyvaujančiam kaimui.
5
MOLĖTŲ RAJONO PLĖTROS STRATEGIJA
Molėtų rajono plėtros pagrindas yra subalansuotos kaimo plėtros vystymas ir turizmo infrastruktūros plėtojimas. Patogi Molėtų rajono geografinė aplinka, kraštovaizdis yra labai palankūs rekreacijai ir turizmui. Turizmo plėtra rajone leis padidinti verslo įmonių konkurencingumą, pritraukiant kuo didesnius turistų srautus. Labai aktyvus rajono bendruomenės dalyvavimas įvairiuose programose ir alternatyvių finansavimo šaltinių paieškose leis sumažinti socialinio išsivystymo netolygumus, sudarant rajono gyventojams sąlygas mokytis visą gyvenimą. Atsižvelgiant į rajono gamtines ir kultūrines vertybes yra įmanoma sukurti unikalų turizmo centrą. Kadangi Molėtų rajone pirmenybė teikiama aktyviam poilsiui, svarbus vaidmuo tenka gamtinių išteklių išsaugojimui ir pritaikymui turizmo infrastruktūrai ir poilsiui. Subalansuotas kaimo plėtros vystymas leis garantuoti pastovias pajamas rajono gyventojams, sumažins atotrūkį tarp miesto ir kaimo. Socialinės atskirties mažinimas turėtų būti vienas iš pagrindinių kaimo plėtros tikslų. Molėtų rajono plėtros planas parengtas atsižvelgiant į viso Utenos regiono plėtros tendencijas, todėl prioritetai pateikti Utenos regiono plėtros plane yra aktualūs ir Molėtų rajonui. Tačiau skirtingai nuo Utenos regiono, kur nėra numatytas prioritetų išskirtinumas, Molėtų rajone yra aiškus prioritetas tai II prioritetas Verslo konkurencingumo didinimas ir tvari kaimo plėtra.
6 2. SITUACIJOS ANALIZĖ 2.1. VERSLAS, PRAMONĖ IR KAIMO PLĖTRA Molėtų rajonas yra mažiausio nedarbingumo zonoje. Turizmo verslo plėtra Molėtų rajone yra viena iš prioritetinių krypčių. Turizmo plėtra Molėtų rajone yra labai pastebima. Didėja poilsiautojų skaičius kaimo sodybose, poilsio namuose, kempinguose. Taip pat ženkliai didėja kaimo sodybų skaičius, gerėja aptarnavimo lygis, atsiranda nauja sritis – kulinarinis paveldas. Turizmo plėtra Molėtų rajone įgauna naują įvaizdį – iš kiekybės pereinama prie kokybės, plečiami santykiai su rajono verslo subjektais, verslo subjektų tarptautinio bendradarbiavimo plėtra. Turizmo plėtra rajone iššaukia naujas problemas – rajoninių kelių kokybės, elektros energijos tiekimo, gamtosauginių klausimų aštrėjimą. Todėl būtina atsižvelgti į turizmo srities pokyčius ir suformuluoti perspektyvinius uždavinius: • palankių verslo sąlygų sudarymas, skatinant smulkaus ir vidutinio verslo plėtrą rajone; • turizmo paslaugų infrastruktūros objektų kūrimas ir investicijų plėtros skatinimas; • turizmo paslaugų teikėjų kvalifikacinių gebėjimų tobulinimas ir kokybės gerinimas bei jaunimo orientavimas darbui turizmo paslaugų sferoje; • rajono turistinių maršrutų bei specializuotų paslaugų paketų (moksleiviams, žvejams, aktyvaus turizmo puoselėjimas) rengimas ir jų įjungimas į respublikos maršrutų tinklą. • informacinio aprūpinimo plėtojimas; • paramos iš struktūrinių fondų įsisavinimo galimybių studija, skatintant rajono verslininkus aktyvų dalyvavimą, supažindinant su projektams keliamais reikalavimais ir teikiant pagalbą rengiant projektus; • rajono verslo subjektų konkurencingumo didinimas, naujų technologijų, naujovių diegimas; • kontaktų su potencialiais užsienio partneriais sisteminga paieška. Molėtų rajone vykdomas “Phare 2000 ekonominės ir socialinės sanglaudos programos” projektas “Molėtų turizmo ir smulkaus bei vidutinio verslo plėtros informacinė sistema”. Pilnas parengtų ir rengiamų projektų sąrašas pateikiamas skyriaus pabaigoje. Molėtų rajone vyrauja mišraus profilio smulkūs ir mažai našūs ūkiai. Vyraujančios gamtinės sąlygos įtakoja žemės ūkio gamybą bei skatina vystyti alternatyvią žemės ūkio veiklą. Šalia tradicinės gyvulininkystės veiklos, rajone vystoma ir alternatyvi žemės ūkio
7 veikla: ekologinis ūkininkavimas, kaimo turizmas, medienos ruoša. Pradedama auginti retesnių veislių mėsiniai galvijai, atgaivinama avininkystė. Svarbus Molėtų rajono bruožas yra kaimo bendruomenių aktyvus judėjimas, spartus kaimo bendruomenės centrų kurimasis. Ruošiamas Molėtų rajono kaimo plėtros modelis ir veiklos programa taps labai reikšmingu, integruojančiu rajono politikos reiškiniu, keičiančiu kaime dirbančių struktūrų vaidmenį ir paskirtį. Rajone ryškėja dvi kryptys - ūkių modernizacija, specializacija ir konkurencingumo didinimas, intensyvinant informacijos sklaidą, pritraukiant investicijas. Tokia kryptis užtikrins kaimo gyventojų nuolatines pajamas, leis išlikti aštrėjančios konkurencijos sąlygomis rajono ūkiams ir sudarys sąlygas visai kaimo infrastruktūrai gerinti. Kita kryptis - ES teisės normų, reguliuojančių žemės ūkio produktų kokybės normas, gamybos procesą, aplinkosaugos standartus, įgyvendinimas rajone. Molėtų krašto kuriamos politikos siekis – aktyviai, rajono viešojoje politikoje dalyvaujantis kaimas. Jo kaita modeliuojama, diegiant visų seniūnijos teritorijos institucijų strateginį požiūrį į kaimo plėtrą, vystant jų bendradarbiavimą, skatinant savivaldumą. Gyventojų pajamų lygis. Svarbus situacijos vertinimo veiksnys yra gyventojų pajamos. Realiosios gyventojų pajamos yra svarbus socialinės gerovės rodiklis. Darbo užmokesčio lygis taip pat turi įtakos kvalifikuotos darbo jėgos, specialistų darbo vietos pasirinkimui. Mažas užmokestis už daug kvalifikacijos reikalaujantį darbą kelia kvalifikuotų specialistų „nutekėjimo“, motyvacijos praradimo pavojų. Rajone vidutinis darbo užmokestis nėra didesnis nei daugelyje Lietuvos rajonų. Gyventojų vidutinis mėnesinis darbo užmokestis 2004-01-01 d. sudarė 809,32 Lt.
Žemės ūkis medžioklė miškininkystė
Pramonė
Apdirbamoji pramonė
Statyba 5% 9% 9% 8% Didmeninė ir mažmeninė prekyba 9% 10% Viešbučiai ir restoranai
Transportas sandėliavimas telekomunikacijos 10% Nekilnojamas turtas, nuoma ir kita 13% 6% 4% 10% 7% Viešasis valdymas ir gynimas SODRA
Švietimas
Sveikatos priežiūra ir socialinis darbas
Kita komunalinė socialinė ir asmeninė aptarnavimo veikla
3 pav. Molėtų rajono gyventojai pagal veiklas
8 Pagal ekonomines veiklos rūšis daugiausiai dirbančiųjų yra viešajame valdyme (13%), švietime (10%), statyba (10%), nekilnojamas turtas, nuoma ir kitos paslaugos (10%). Žemės ūkiu užsiima tik 5% dirbančiųjų. Kadangi Molėtų rajono yra sudėtinga demografinė situacija ir vyksta gyventojų senėjimo procesas, tai atsispindi ir gyventojų pragyvenimo šaltinyje. 2003 m. Molėtų rajone sukuriamas BVP sudarė 0,2 % Lietuvos BVP, Utenos apskrities -4,4% BVP. 2003 m. Molėtų rajone veikė 1064 įmonės. Pagal įmonių formas daugiausiai veikiančių buvo individualių įmonių (344 įmonės), juridinio asmens filialų (35 įmonės), UAB (111 įmonių), ŽŪB (27 bendrovės), akcinių bendrovių (4 įmonės). Taip pat Molėtų rajone veikia gausus skaičius visuomeninių organizacijų (71 organizacija).
Juridinio asmens filialas
Viešoji įstaiga
Valstybės biudžetinė įstaiga 3,8% 0,9%
Visuomeninė organizacija 8,9% 0,2% 7,8% 0,4% Labdaros fondas ir organizacija 36,4% 1,9% Religinė bendruomenė ar bendrija
0,2% Tradicinė religinė bendruomenė ar 1,6% bendrija 37,8% Kooperatinė bendrovė
Profesinė sąjunga
Individuali (personalinė) įmonė
Verslo liudijimai
4 pav. Molėtų rajono įmonių formų struktūra Rajone yra 4 bankrutuojančios įmonės.
16000 14000
12000 10000 8000 6000
4000 2000 0 1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003
5 pav. Tiesioginės užsienio investicijos (tūkst. Litų) Molėtų rajone
9 Nuo 2001 metų tiesioginės užsienio investicijos Molėtų rajone auga. Molėtų rajono eksporto struktūra pasižymi nedidele prekių gausa: 95% eksporto sudaro mediena, 5% tekstilė. Pagrindinai produkcija ekspoertuojama į Vakarų Europą. Importo struktūra irgi yra panaši: 80% sudaro mediena, 10% statybinės medžiagos, 10% trikotažas. Didžiausios Molėtų rajono įmonės: 1. UAB Sodo namas (medienos apdirbimas, statyba); 2. AB Molesta (statyba); 3. UAB Lakaja (statyba); 4. UAB Melinga (statyba, melioracija); 5. IĮ HODA (Plastmasinių dirbinių gamyba).
Kitas šaltinis Šeimos išlaikomas Valstybės išlaikomas Stipendija Molėtų rajonas Paš alpa Utenos apskritis Pensija Viso Lietuvoje Pajamos iš žemės ūkio veiklos Pajamos iš nuosavo verslo Darbo užmokestis 0 50 100 150 200 250 300 350
6 pav. Gyventojai pagal pagrindinį pragyvenimo šaltinį (1000 gyventojų)
Pagrindinis pragyvenimo šaltinis 30% yra pensija, 28 % yra išlaikomi šeimos ir tik 24% gauna pajamas darbo užmokesčio pavidalu, 1 % iš nuosavo verslo.
10 Darbo užmokestis
Pajamos iš nuosavo verslo
Pajamos iš žemės ūkio 4% 24% veiklos 28% Pensija
Pašalpa
1% 7% Stipendija 1% 30% 4% Vals tybės išlaikomas
Šeimos išlaikomas
Kitas šaltinis
7 pav. Molėtų rajono gyventojų pasiskirstymas pagal pagrindinį pragyvenimo šaltinį ( 1000 gyventojų)
Molėtų rajone pastebima tendencija – darbo pajamų dalis iš visų disponuojamų pajamų mažėja, o didėja pensijos ir pašalpos bei valstybės išlaikymas. Pajamų struktūra kinta bloga linkme: mažėja darbo pajamų dalis, bet didėja socialinės apsaugos išmokų dalis. Užimtumas ir darbo rinkos politika. Molėtų rajone yra apie 13000 darbingo amžiaus žmonių. Nedarbo lygis 2004-01-01 Molėtų rajone sudarė 5%. 1995 metais nedarbo lygis Molėtų staigiai išaugo, 2001 m. irgi pastebimas nedarbo lygio padidėjimas rajone.
14
12
10
8 Viso Lietuvoje Utenos apskritis 6 Molėtų rajonas 4
2
0 1993 1994 1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002
8 pav. Nedarbo lygio kitimas
11 Molėtų rajone nedarbo lygis svyruoja , didesnis jis yra žiemą, tačiau vasarą sumažėja. Žemiausias nedarbo lygis pastebimas 2004 metais, tačiau balandžio mėnesį bedarbių pagausėjo.
1400
1200
1000 2001 800 2002
600 2003 2004 400
200
0 01 02 03 04 05 06 07 08 09 10 11 12 01 01 01 01 01 01 01 01 01 01 01 01
9 pav. Bedarbių skaičius Molėtų rajone (mėnesio pabaigai)
Daugiausia bedarbių užsiregistruoja iš paslaugų sektoriaus, pramonės, žemės ūkio. Vyrų lyginamoji dalis bedarbių skaičiuje yra didesnė. Laisvų darbo vietų skaičius rajone mažėja. Daugiau kaip pusė visų sukuriamų darbo vietų yra skirtos terminuotiems darbams. Molėtų rajone bedarbiai yra nukreipiami į aktyvias darbo rinkos programas, tai viešieji darbai, subsidijuojamos darbo vietos. Molėtų darbo birža aktyviai dirba ir organizuoja įvairias apklausas bedarbiams ir dabdaviams. Organizuojamos apklausos leidžia nustatyti darbadavių poreikius. Molėtų rajono darbdaviai labiausiai pageidauja apsirūpinti kvalifikuotais darbininkais, noriai dalyvauja tarpininkaujant įdarbinant remiamuose darbuose, organizuojant viešuosius darbus. Daugelis Molėtų rajono darbdavių pageidauja daugiau informacijos apie darbo rinką reguliuojančius įstatymus. Molėtų darbo rinkoje nenumatoma ryškesnių investicijų gamyboje ar paslaugų sferoje, tebelieka sudėtinga kaimo gyventojų situacija, stokojant pastovių ir garantuotų pajamų. Kaimo vystymas, bendruomenių plėtra, socialinės atskirties mažinimas-pagrindiniai socialinės politikos tikslai rajone. Svarbiausios socialinės problemos rajone yra didelis nedarbas kaime, socialinių paslaugų poreikių neatitikimas pasiūlai, nepakankamos šeimų pajamos, piktnaudžiavimas alkoholiu ir kt.
12 Žemas užimtumo lygis ir nedarbo lygio augimas atpindi prastą rajono socialinį klimatą ir blogėjančią gyvenimo kokybę. Vis didesnė gyventojų dalis vis labiau priklauso nuo socialinių pašalpų, kurios negali užtikrinti minimalaus pragyvenimo lygio. Socialinės paramos poreikiai stipriai viršija savivaldybės finansines galimybės. Žemės ūkis. Dėl susiklosčiusių istorinių ir geopolitinių sąlygų žemės ūkis Lietuvoje turi didesnę ekonominę ir socialinę reikšmę negu šalyse kaimynėse bei ES valstybėse. Todėl šalyje minėtas sektorius atlieka svarbią ekonominę, socialinę, gamtosauginę ir etnokultūrinę funkciją bei yra vienas iš prioritetinių ūkio šakų. Lietuvos žemės ūkyje yra keturis kartus daugiau dirbančiųjų, nei ES šalyse. Tokį dirbančiųjų žemės ūkyje skaičių lėmė ne tik istoriškai susiklosčiusi agrarinė ūkio kryptis ir didelis skaičius kaimo gyventojų, bet ir reformos metu susiformavę smulkūs ūkiai, bedarbystė, menkas darbo našumas. Vis didėjantis nedarbas mieste privertė dalį kitų sričių darbuotojų ieškotis pigesnio pragyvenimo būdų kaime, susigrąžinti paveldėtą žemę ar įsidarbinti ūkininkų ar žemės ūkio įmonėse. Dėl to kaimo problemos tampa labai reikšmingos bei problematiškos ir socialiniu požiūriu. Lietuvos gamtiniai veiksniai lemia žemės ūkio produktų gamybos intensyvumo bei efektyvumo, žemės ūkio subjektų pajamingumo, kaimo gyventojų gyvenimo kokybės regioninius skirtumus. Mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse didžiausi nenašių žemių plotai, kalvotas reljefas, vyrauja aplinkosauginiu požiūriu jautrios teritorijos. Šiose vietovėse žemės ūkio gamybos efektyvumas daug mažesnis už vidutinį šalyje, ūkine veikla nepakankamai adaptuota prie specifinių vietos sąlygų ir aplinkosaugos reikalavimų. Čia mažas žemes ukio subjektų pajamingumas, todel trūksta lešų investicijoms, vyrauja mažai modernizuotas ūkis. Nemaža dalis žemes ūkio naudmenų nepanaudojama gamybai. Šiose vietovėse sudėtinga demografinė situacija – mažiausias kaimo gyventojų tankumas, neigiamas kaimo gyventojų natūralus prieaugis, daug pensinio amžiaus gyventojų. Molėtų rajonas yra irgi priskiriamas prie tokių rajonų. Plotai, kurie yra įtraukti į žemės ūkio apyvartą (sėjami ir auginami augalai, ganomi gyvuliai ir t.t.) vadinami žemės ūkio naudmenomis. Jų ūkinis gerumas apibūdinamas ekonominiais balais. Geriausios Lietuvos žemės įvertintos apie 60 balų, prasčiausios iki 30. Molėtų rajono įvertinimas 31,1 balo, todėl visas rajonas priskiriamas prie mažiau palankių ūkininkauti vietovių. Lietuvoje pradėta įgyvendinti žemės ūkio subjektų, ūkininkaujančių mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse, pajamų palaikymo sistema, atitinkanti ES reikalavimus. Žemės ūkio ministras 2002 m. sausio 7 d. įsakymu Nr. 3 patvirtino mažiau palankių ūkininkauti vietovių atrankos tvarką ir nustatė tokių vietovių atrankos kriterijus. Be to,
13 mažiau palankios ūkininkauti vietovės patvirtintos Lietuvos Respublikos žemes ūkio ministro 2004 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 3D-72. Prie mažiau palankių ūkininkauti vietovių priskiriamas ir Molėtų rajonas. Retai apgyvendintoms mažo žemes ūkio naudmenų našumo vietovėms priskiriamos tos savivaldybės, kuriose palankumo ūkininkauti koeficientas yra mažesnis už vienetą. Šioms vietovėms priskirtos šios savivaldybes: Zarasų, Ignalinos, Švenčionių, Utenos, Molėtų, Trakų, Elektrėnų. Nepaisant valstybės paramos, kaimo ir žemdirbių padėtis šiandien tebėra sudėtinga: ūkininkų pajamos iš esmės nulinės dėl daugelio aplinkybių, kaimą slegia gausybė socialinių, ekonominių, politinių, moralinių problemų. Molėtų rajono bendras žemės plotas 136 779 ha, t. sk. žemės ūkio naudmenos sudaro 64 314 ha arba 47 % bendro ploto ( 10 pav. ).
ariamoji žemė
17,63% sodai ir uogynai pievos ir natūralios ganyklos 31,51% Miš kai 4,66% Keliai 0,07% Užstatyta teritirija 5,89% Vandenys 0,95% medžių ir krūmų želdiniai 0,48% 7,23% pelkės 6,74% pažeista žemė nenaudojama žemė 21,61% 1,65% Nusausinta žemė 1,58%
10 pav. Molėtų rajono žemės struktūra
Molėtų rajone žemės naudmenų struktūroje dominuoja ariamoji žemė – 31,51%. Tačiau miškai ir vandenys sudaro irgi trečdalį žemės naudmenų (21,61%, 7,23%).Užstatyta teritorija sudaro tik 1,65% žemės naudmenų. Nenaudojamos žemės yra mažai, tik 4,66%. Pagrindinė žemdirbystės veiklos sritis – gyvulininkystė. 2003 metais rajone buvo auginama 16 250 galvijų (iš jų 9 015 karvių). Virš 80 % pajamų iš žemės ūkio veiklos sudaro pajamos už parduotą pieną. Priėmus Vyriausybei sprendimą pieną leisti supirkti tik iš stacionarių pieno supirkimo punktų, Molėtų rajono ūkininkai ruošiasi dalyvauti kuriant ūkius pagal ES reikalavimus ir per Nacionalinę kaimo paramos programą modernizuoti pieno gamybą.
14 Įsigaliojus Ūkininkų ūkio įstatymo pataisoms, Molėtų rajone buvo suregistruoti ūkininkų ūkiai. 2003 m. rajone surašyti 5145 ūkiai (iš jų 5140 yra ūkininkų ir šeimos ūkių, 5 – bendrovės), jų bendras žemės plotas 47100 ha. pasėliai sudarė iš viso 8911 ha (iš jų javai 5147 ha, bulvės 1508 ha, pašariniai augalai 1912 ha). Nustatyta, kad vidutinis ūkis rajone yra 9,2 ha (ūkininkų – 8,7 ha žemės plotas, iš jų 7,3ha žemės ūkio naudmenų), tuo tarpu Respublikoje vidutinis ūkio dydis yra 9,1 ha. Vyraujančios gamtinės sąlygos Molėtų rajone įtakoja žemės ūkio gamybą bei skatina vystyti alternatyvią žemės ūkiui veiklą. Šalia tradicinės gyvulininkystės veiklos, rajone vystoma ir alternatyvi žemės ūkio veikla: ekologinis ūkininkavimas, kaimo turizmas, medienos ruoša. Pradedama auginti retesnių veislių mėsiniai galvijai, atgaivinama avininkystė. 2003-01-01 Molėtų rajone žemės ūkio veiklą vykdė 922 registruoti ūkininkai ir 5 žemės ūkio įmonės. Rajono žemės ūkio sektoriaus struktūroje dominuoja privatūs ūkininkų ūkiai. 2 lentelė Įregistruotų ūkininkų skaičius ir jų valdų plotas (ha)
Ūkininkų ūkių registre Ūkininkų ūkių žemės ūkio Vidutinis ūkio dydis įregistruotų ūkių skaičius naudmenų plotas
2003-01-01 2004-01-01 2003-01-01 2004-01-01 2003-01-01 2004-01-01
922 1402 6915 11 396 7,5 8,13
Molėtų rajono savivaldybė administruoja valstybės paramą žemės ūkiui ir pasiruošimą integracijai į ES. 2002 m. valstybės parama Molėtų rajone sudarė 1597268 Lt, o 2003 m. jau 1809900 Lt.
15 Turizmas. Turizmo kaip prioritetinės šakos deklaravimas 1994 ir 1999 metais parengtose Nacionalinėse turizmo plėtojimo programose suaktyvino tiek privačių turizmo paslaugas teikiančių organizacijų, tiek ir valstybinių institucijų veiklą. Per 2000 -2004 m. Turizmo sektoriaus teisinė aplinka pagerėjo. Priimtas naujas Turizmo įstatymas. 2002 m. parengtas Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas ir Turizmo strategija iki 2015 m., 2003 m. patvirtinta daugelį šalies gyvenimo sferų apibendrinanti Nacionalinė darnaus vystymosi strategija. Molėtų rajono gamtinė aplinka bei kraštovaizdis yra labai palankūs rekreacijai ir turizmui. Krašto landšaftiniai kompleksai, parkai, ežerai, miškai yra didelis ir neįkainojamas turtas. Molėtų rajono turizmo išteklius tikslinga grupuoti į tris grupes: gamtos išteklius, kultūros išteklius ir turizmo infrastruktūrą. Molėtų rajono gamtiniams turizmo ištekliams priskiriami ežerai ir jų pakrantės, rekreaciniai miškai, rekreacinės ir saugomos teritorijos, saugomi kraštovaizdžio objektai. Su rajono vandens telkiniais susijusios įvairios rekreacijos formos – stacionarinis poilsiavimas, stovyklavimas, maudymasis, irstymasis, plaukimas burlentėmis, baidarėmis, valtimis, vandens dviračiais ir žvejyba. Turizmo kultūros ištekliams priskiriamos kultūros vertybės, meno, mokslo, technikos, urbanistikos paveldo objektai, archeologinės, mitologinės, istorinės vietovės, folkloras, tradicijos ir liaudies amatai bei kiti objektai. Molėtų rajone gausu istorinių mitologinių vietovių, išlikęs dvarų paveldas. Plačiau yra aprašyta kultūros skyriuje. Kultūros paveldo objektų gausa, vaizdingas kraštovaizdis sudaro geras sąlygas kultūrinio, gamtinio turizmo plėtrai. Rajono turizmo infrastruktūrą sudaro apgyvendinimo, maitinimo, informacinės, laisvalaikio ir pramogų paslaugos. Molėtų rajone registruotos 30 kaimo sodybų, 12 specialaus tipo paslaugų teikėjų, 2 svečių namai, 1 turizmo-kelionių agentūra, 3 kulinarinio paveldo objektai. 2003 išsiplėtė poilsio bei apgyvendinimo paslaugų tinklas, pradėjo veikti plataus asortimento paslaugas teikiantis naujas modernus kempingas „Obuolių sala“, įsikūręs Grabuosto ežero saloje Naujai įrengtos ir pritaikytos sodybos kaimo turizmo verslui plėtoti akivaizdžiai liudija teikiamų paslaugų kokybės augimą. 2003 metais Molėtų rajoną aplankė apie 140 tūkstančių (tiek pat kaip ir 2002 m.) Lietuvos ir užsienio turistų (apie 2,5 tūkstančio užsienio turistų).
16 7% poilsio namų paslaugomis 29% pasinaudoję turistai kaimo sodybose apsilankę
64% svečių namų paslaugomis pasinaudoję turistai
10 pav. Molėtų rajono turistų srautai Didėja turistų susidomėjimas kempingais, kaimo turizmo siūlomomis paslaugomis.Į poilsio verslą investuoja Lietuvos ir užsienio verslininkai. Statomas kempingas Mindūnuose, kurio vykdomųjų darbų vertė yra 579 tūkst. Lt (lėšos iš PHARE programos). Turizmo plėtra didžia dalimi priklauso nuo informacinės sistemos. Informacinių paslaugų sistemą sudaro turizmo informaciniai centrai ir teritorinė informacinė sistema. 2003 metais Molėtų rajono turistinių išteklių pristatymui, turizmo ir kontaktų mugėms, poilsiautojams buvo parengtas ir išleistas informacinis leidinys apie Molėtų rajono lankytinas vietas, kultūros bei sporto renginius, taip pat kita rajono lankytojams aktuali informacija. Pateikta medžiaga bendriems Utenos apskrities turistiniams projektams: išleistas bukletas „Kulinarinis paveldas. Aukštaitija. 2003“, Utenos apskrities turistinė schema lietuvių, anglų, rusų kalbomis. Turizmo informacijos centras 2002 metais rajono pristatymui, turizmo mugėms, žiniasklaidai, poilsiautojams parengė ir išleido turistinį informacinį leidinį apie Molėtų rajono lankytinas vietas, kultūros ir sporto renginius. Pateikta medžiaga bendriems Utenos apskrities turistiniams objektams (išleistos Utenos apskrities turistinės, kulinarinio paveldo schemos lietuvių, anglų, rusų kalbomis; informacinė medžiaga rusų kalba). Dalyvaujama turizmo mugėse, rajono turistiniai ištekliai pristatomi šalies bei užsienio žurnalistams.
Molėtų rajono projektai ir dalyvavimas programose. Molėtų bendruomenės ir rajono savivaldybės išskirtinis bruožas yra labai gausus dalyvavimas rengiant įvairius
17 projektus, todėl rengiant Molėtų rajono plėtros planą svarbu paminėti jau atliktus projektus bei gautus pasiekimus. Per 2002 -2003 m. parengta ir įgyvendinta gausybė projektų. Pagrindiniai projektai pateikiami saraše: 1. paruoštas projektas „Molėtų miesto (Pastovio, Pastovėlio ir Promislavo) ežerų išvalymas ir sutvarkymas. Galimybių studija” Projekto vertė –375 tūkst. Lt. 2. Paruoštas projektas Phare „Molėtų rajono vandens ir pramogų parkas”. Projekto vertė 1,5mln. EU. 3. Paruoštas projektas „Molėtų rajono turistinių išteklių vystymo harmonizavimas Respublikos subalansuotos plėtros sistemoje, integruojantis į ES turizmo rinką“ (bendras grupės, sudarytos iš savivaldybės tarnautojų, darbas). Projekto vertė apie 1mln. EU. Projektas kompleksinis ir projekto teikėjas URM, Turizmo departamentas, Molėtų savivaldybė. Finansavimas iš „Matra Preaccesssion“ projektų programos, t.y. Nyderlandų vyriausybės priešprisijungiminė dvišalė pagalba. 4. Padėtas paruošti projektas „EKO ir MES” Projekto teikėjas – Lietuvai gražinti draugijos Molėtų skyrius, Asvejos regioninis parkas, Molėtų savivaldybė. Projekto vertė apie 34.000 Lt ir teiktas Amerikos ambasados Demokratijos komisijos mažųjų projektų programai. 5. Padėtas paruošti projektas „Ekologija ir mes – visi kartu” Projekto teikėjas – Balninkų bendruomenė. Projekto vertė apie 12.000 Lt ir teiktas SAS ir Coca-Cola ekologijos programai. 6. Padėtas paruošti projektas „Žaliasis sustojimas prie Duobio ežero”. Projekto teikėjas- Alantos vidurinė mokykla. Projekto vertė apie 12.000Lt ir teiktas SAS ir Coca-Cola ekologijos programai. 7. Paruoštas projektas „Langas į Ateitį”. Laimėtas – Joniškio seniūnijai. Bus įsteigta Viešoji internetinė prieiga Joniškio seniūnijai. 8. Paruoštas ir iš dalies finansuotas projektas „Moterų verslumo skatinimas” Iš dviejų paraiškų laimėta viena. Paraiškos teiktos SVV. Mokymai organizuoti padedant Suomijos vyriausybei. 9. Laimėtas Šiaurės šalių Ministrų Tarybos finansuojamas projektas „Valstybės tarnautojų stažuočių programa” – dvi stažuotės Bornholmo saloje. Projekto vertė apie 8000 Lt; 10. Laimėtas Šiaurės šalių Ministrų Tarybos finansuojamas projektas „Vietinės ir regioninės administracijos gebėjimų stiprinimas” „Projektų ruošimas ir teikimas ES
18 fondams rajono lygmenyje”. Tai trijų dienų tarptautinė konferencija. Projekto vertė – 45.000 DKK. 11. Teiktas „Giedraičių, Balninkų, Naujasodžio ir Alantos vandentvarkos projektas” SAPARD. Projekto teikėjas – Molėtų savivaldybė. Projektus ruošė - Žemės ūkio ir žuvininkystės fondo konsultantai; 12. Molėtų gimnazija. Tai Švietimo ir mokslo ministerijos pedagogų tobulinimo projektas „Kuriame vieningą mokyklą”, vaikų ir paauglių nusikalstamumo prevencijos projektas „Atsigręžk į mane“. 13. Molėtų gimnazija. A.Adamkienės labdaros ir paramos fondo organizuotas narkomanijos prevencijos projektas “Sportuosi – narkotikų nevartosi”. 14. Švietimo ir mokslo ministerijos organizuotas moksleivių vasaros poilsio organizavimo projektas “Mes”. 15. Suginčių ir Joniškio vidurinės mokyklos dalyvavo ŠMM skelbtame konkurse “Švietimas – informacinei visuomenei”. Joniškio vidurinė mokykla gavo 11 kompiuterių su priedais už 22.746 litus, o Suginčių vidurinė mokykla 11 kompiuterių su priedais už 24.577 litus. 16. Molėtų vidurinė mokykla 6 projektų vykdymui iš įvairių fondų gavo 17.490 litų. Daugiausia lėšų (11.998 litai) gavo Socrates fondo Comenius 1 tarptautinio projekto vykdymui. 17. Balninkų pagrindinė mokykla 7 projektų vykdymui gavo 13.331 litą, 18. Skudutiškio pagrindinė mokykla gavo iš projektų 12.100 litų (laimėti 4 nauji kompiuteriai). 19. Viešoji biblioteka gavo finansavimą keturiems projektams: “Molėtų viešoji biblioteka-modernus kultūros ir informacijos centras”, “Jaunimo kūrybos dirbtuvės Molėtų VB” (finansavo Lietuvos kultūros ministerija), “Šiaurės šalių bibliotekų savaitė”( finansavo Šiaurės šalių Informacijos centras); “Moterų įgūdžių ir verslumo ugdymas, panaudojant informacines technologijas.” (finansavo PHARE). Iš viso gauta beveik 76 000 Lt 20. Krašto muziejus gavo lėšų pagal projektus eksponatų restauravimui (3,5 tūkst. Lt) ir mažosios architektūros paveldo – kryždirbystės atgaivinimui (2,5 tūkst. Lt). 21. Lietuvos Kultūros ministerija finansavo tris Laisvalaikio centro projektus: trečiąjį vaikų POP chorų festivalį “Vaikystės aitvarai” (1 tūkst. Lt), festivalį “Ežerų sietuvos aidai” (2 tūkst. Lt) ir projektą “Rytai- Vakarai: tarpregioniniai kultūriniai mainai” ( 3 tūkst. Lt).
19 22. Rajono tautodailininkų draugija iš projektinių lėšų surengė jau penktąjį juodosios keramikos seminarą ir išleido katalogą. 23. Valstybinė jaunimo reikalų taryba parėmė 6 rajono jaunimo projektus, dalyvavusius programoje “Jaunimas kaimui”. 24. 2003 metais įvykdytas ALF finansuojamas projektas. Efektyvaus kaimo plėtros modelio kūrimas (20,8 tūkst. Lt). Šiuo metu tas pats fondas remia projektą “Socialinės partnerystės ir įvairių sektorių bendradarbiavimo tobulinimas įgyvendinant Molėtų rajono kaimo plėtros modelį”, kurio tikslas – pasiruošti rajonui dalyvauti ES LEADER+ programoje (projektui skirta 10,6 tūkst. USD). Abiejuose projektuose aktyviai dalyvauja seniūnai, kaimo bendruomenės, socialiniai partneriai. 25. Molėtų rajono du atstovai laimėjo konkursą ir dalyvavo Baltijos ir Šiaurės šalių Suaugusiųjų švietimo asociacijų Šiaurės šalių ministrų tarybos finansuojamame projekte “Partnerystės ryšių stiprinimas tarp NVO sektoriaus ir valdžios institucijų”. 26. Alantos vidurinė mokykla SAD ministerijai pateikė projektą ,,Alantos bendruomenės centro vaikų dienos centras ,, Daigelis‘, numato įjungti į veiklą 40 vaikų iš probleminių šeimų. 27. Krašto muziejus, bendradarbiaudamas su visuomeninėmis organizacijomis, vykdė projektus: “Leidinio “Metaliniai Molėtų krašto kryžiai” parengimas ir leidyba”, “Juodosios keramikos seminaras Bebrusuose”, “Kaliausė – trumpaamžis meno kūrinys”, “Jaunimo archeologinė stovykla Baltadvaryje”, edukacinė archeologų stovykla “Baltadvario pilkapių tyrinėjimai”, tapytojų plenerai Alantoje ir Videniškiuose. 28. Laisvalaikio centras kartu su Vilniaus molėtiškių draugija ir Lietuvos nacionaliniu operos ir baleto teatru vykdė projektą “Vargonai Molėtuose atgyja”, kuriam Kultūros ministerija skyrė 3,5 tūkst. litų. 29. Biblioteka aktyviai dalyvavo daugelyje programų ir projektų ir gavo finansavimą iš įvairių šaltinių projektams: „Bibliotekų renovacijos ir modernizavimo programa“, “Neįgalių vaikų muzikinės kultūros puoselėjimas“, “Kūrybinio jaunimo sambūris“, „Iš socialinės atskirties į prasmingą etnokultūrinę veiklą“ (Balninkų biblioteka), „Europa ir mes“, “Šiaurės šalių bibliotekų savaitė”; 30. Valstybinė jaunimo reikalų taryba parėmė 3 rajono jaunimo projektus, dalyvavusius programoje “Jaunimas kaimui”.
20 31. 2003 metais pateiktas projektas „Baltadvario archeologinė stovykla“ Kultūros ministerijos Kultūros ir sporto rėmimo fondui. Jo rezultatas – užbaigti Baltadvario gynybinių įtvirtinimų archeologiniai tyrinėjimai 32. Molėtų gimnazija. Tai projektas “Demokratija, kultūra, tradicijos”, prevencinė stovykla “Atsigręžk į mane”, projektai “Aš galiu”. “Taisyklinga laikysena – sveikatos pagrindas”, mokyklų mainų programa, kompiuterizacijos projektas ir kiti. Molėtų gimnazija per 2003 metus projektų įgyvendinimui iš įvairių fondų ir institucijų gavo 27520 litų, kompiuterį, Multimedia aparatūrą. 33. Alantos vidurinė mokykla. Joje buvo vykdomi projektai: prevencinė stovykla – vaikų dienos klubas “Vėjūnai”, vasaros poilsio stovykla “Alantėlė”, ES Socrates paramos koordinavimo fondas skyrė lėšų projekto “Rūgščių lietų poveikis aplinkai” įgyvendinimui, finansuotas socialinio pedagogo etatas. 34. Čiulėnų pagrindinė mokykla iš įvairių fondų ir institucijų projektų vykdymui gavo 22410 litų. Tai projektai “Aš galiu”, Švietimo kaitos fondo finansuotas projektas “Puodžių mokykla”, vaikų ir paauglių nusikalstamumo, narkomanijos prevencijos programos, radijo ryšio įrengimas ir t.t. 35. Balninkų bendruomenė ir mokykla projektų “Jaunimo kūryba – didelių užmojų pradžia”, “Aš galiu”, “Tėvų švietimas – investicijos ateičiai ir dabarčiai”, “Kartu dirbti įdomiau”, “Skaitmeninės technologijos padeda Balninkams”, “Iš socialinės atskirties į prasmingą kultūrinę veiklą” įgyvendinimui laimėjo 22600 litų. 36. Molėtų pagrindinė mokykla 5 projektų vykdymui iš įvairių fondų gavo 15884 litus. Daugiausia lėšų (12084,00 Lt) gavo Socrates fondo Comenius 1 tarptautinio projekto vykdymui. Taip pat buvo vykdomi projektai “Aš galiu”, “Gyvenimui reikia judesių”, “Pažink save ir kitus”, “Sportiškiausia mokykla”. Šių projektų vykdymui mokykla gavo 3800 litų. Pagal MTP gavo 11 kompiuterių ir Multimedia aparatūrą. 37. Joniškio vidurinė mokykla – 4300 litų, Inturkės pagrindinė – 3000 litų, Giedraičių A.Jaroševičiaus vidurinė mokykla – 1330 litų, Dubingių pagrindinė mokykla kartu su bendruomenės centru – 2620 litų, Suginčių vidurinė mokykla – 1500 litų, Kuolakasių pagrindinė – 1686 litus, 1 kompiuterį, Molėtų pradinė – 378 litus, 12 kompiuterių, Skudutiškio pagrindinė – 400 litų, Videniškių pagrindinė mokykla – 150 litų. 38. Įgyvendintas projektas “Priklausomybės – problema”, skirtas prevencinei veiklai mokyklose tobulinti, ŠMM finansuotas 1000 litų.
21 39. ŠMM 4630,00 Lt parėmė neformaliojo suaugusiųjų švietimo projektą “Lygios galimybės visiems”. Organizuoti mokymai kaimo bendruomenių lyderiams, atstovams. 20 kaimo bendruomenių atstovų mokėsi anglų kalbos 40. ŠC pedagogų kvalifikacijos tobulinimo programų konkurse laimėjo 10140 litų.Įgyvendintos programos: “Aktyvaus mokymo metodų panaudojimas mokant ir mokantis technologijų”, “Biologijos bendrųjų programų, išsilavinimo standartų pagrindinei mokyklai ir brandos egzaminų kaitos analizė”, “Eseistika gimtosios lietuvių kalbos pamokose”, “Ekonomikos elementų mokymas pradinėje mokykloje”, “Meninių dalykų integravimas ir jo įtaka moksleivių kūrybinių galių plėtojimui”, “Bibliotekininkas – aktyvus ir kvalifikuotas ugdymo proceso dalyvis”, “Ugdymo pritaikymas pagal individualius moksleivių poreikius”, “Darbo formos ir metodai dirbant su nauju vadovėliu “Šag za šagom” ir kt. 41. Savivaldybė dalyvavo aljanso “Langas į ateitį” ir VRM skelbtame projekte. Rajonas buvo pasirinktas kaip pilotinis, steigiant visose seniūnijose interneto prieigas. 42. LRV projekte dėl atvirųjų interneto svetainių kaime diegimo pirmąjį etapą laimėjo 9 rajono bibliotekos ir Bijutiškio bendruomenės centro paraiškos. 43. Savivaldybė kaip partneris su “Transparency International” dalyvavo 2000 PHARE ACCESS partnerystės projekte “Regioninės valdžios sprendimų skaidrumo užtikrinimas”. 44. Po diskusijų su Amerikos atstovais apie Lietuvos korupcijos žemėlapį ir jos priežastis savivaldybės atstovas pakviestas 3 savaičių stažuotei Amerikoje “Korupcijos prevencija savivaldos įstaigoje”. Įgyvendinamas Atviros Lietuvos fondo finansuojamas (4,2 tūkst. JAV dol.) projektas “Molėtų rajono savivaldybės administracijos viešųjų ryšių sistemos tobulinimas ir bendradarbiavimo su bendruomene stiprinimas naudojant modernias technologijas”. Rengiama paraiška projektui visą rajoną uždengti bevieliu duomenų perdavimo tinklu, sudarant galimybes rajono gyventojams naudotis informacinėmis technologijomis.
22 SSGG MATRICA
Stiprybės Įvertinimas 1. Puiki gamtinė aplinka bei kraštovaizdis labai palankūs rekreacijai 5 ir turizmui 2. Gera geografinė padėtis 5 3. Suformuota turizmo verslo paslaugų infrastruktūra 5 4. Nuolatinis bendradarbiavimas ir ryšys su rajono verslo subjektais 4 5. Molėtų rajono tarptautinio bendradarbiavimo patirtis 4 6. Aktyvus bendruomenės dalyvavimas rajono veikloje 5 7. Darni ir kryptinga visų struktūrų tarnaujančių kaimui veikla 5 8. Veikli kaimo bendruomenių centrų plėtra 4 9. Alternatyvios žemės ūkio veiklos vystymas (ekologinis 5 ūkininkavimas, kaimo turizmas, medienos ruoša, retų veislų galvijų auginimas, žuvininkystė)
Silpnybės Įvertinimas 1. Žema rajoninių kelių kokybė 5 2. Mažos pajamos iš ūkių 3 3. Socialinės, ekonominės, moralinės kaimo problemos 3 4. Nepalankios ūkininkavimo sąlygos 2 5. Brangus pragyvenimas 5 6. Smulkių, mažai našių ūkių vyravimas 4 7. Eksporto prekių asortimento nepakankamumas 3 8. Didelė lyginamoji dalis sukuriamų darbo vietų terminuotiems 5 darbams 9. Socialinių paslaugų poreikių neatitikimas pasiūlai 4 10. Mažas žemės ūkio subjektų pajamingumas 4
23 Galimybės Įvertinimas 1.Informacijos sklaidos intensyvinimas 4 2. Užsienio investicijų pritraukimas 5 3.Kooperacijos vystymas 4 4. Aplinkosaugos standartų įgyvendinimas rajone 5 5. Kaimo dalyvavimas rajono viešojoje politikoje 5 6. Vyraujančios gamtinės sąlygos įtakoja vystyti alternatyvią 5 žemės ūkio veiklą: ekologinį ūkininkavimą, kaimo turizmą, medienos ruošą, žuvivaisą. 7. Valstybės parama kaimo plėtrai 5 8. Naujų finansavimo šaltinių atsiradimas, paramos galimybės iš 5 ES struktūrinių fondų 9. Mokymosi visą gyvenimą galymybių studijos sukūrimas 5
Grėsmės Įvertinimas 1.Sudėtinga demografinė situacija, spartus gyventojų senėjimo 5 procesas 2.Pajamų struktūros kitimas blogąja linkme: darbo pajamų dalies 5 mažėjimas, didėjant socialinės apsaugos išmokų daliai 3. Piktnaudžiavimas alkoholiu, nusikalstamumo didėjimas 4 4. Sparti kvalifikuotos darbo jėgos migracija į užsienį, į kitus 5 rajonus 5. Nesugebėjimas pasinaudoti paramą iš ES struktūrinių fondų 5 6. Šilumos energijos, elektros, kuro brangimas, gamybos kaštų 4 didėjimas
24
2.2. ŽMOGIŠKIEJI IŠTEKLIAI Molėtai yra senstantis ir kaimiškas, agrarinis rajonas. Rajone akivaizdi gyventojų senėjimo ir gimstamumo mažėjimo tendencija, kuri turi esminę įtaką visai rajono infrastruktūros kaitai. Formuojant rajono žmogiškuosius išteklius iškyla naujas uždavinys – mokymosi visą gyvenimą sistemos kūrimas rajone. Tokios sistemos funkcionavimas leistų sėkmingai organizuoti ikimokyklinio amžiaus vaikų, moksleivių, jaunimo ir suaugusiųjų ugdymą ir ugdymąsi, atliepiant į rajono gyventojų bendruomenės, darbo rinkos poreikius. Šio uždavinio įgyvendinimui svarbūs būtų rajono profesinio orientavimo sistemos kūrimo ir nuolatinio švietimo sistemos įvairių tipų ugdymo įstaigų, naujų ugdymo organizavimo modelių kūrimo projektai. Sėkminga tolesnė švietimo įstaigų tinklo pertvarka yra neįmanoma be švietimo įstaigų pastatų renovacijos, švietimo įstaigų bendruomenių aktyvaus dalyvavimo įgyvendinant rajono Kaimo plėtros politikos modelį. 2002-2004 m. rajono švietimo plėtros prioritetai rajone tai – švietimo įstaigų tinklo optimizavimas, informacijos ir komunikacijos technologijų diegimas ugdymo įstaigose, aktyvių ugdymo metodų diegimas švietimo įstaigose, priešmokyklinis ugdymas, ugdymo kokybės stiprinimas pagrindinėse mokyklose, pedagogų kvalifikacijos tobulinimas, mokyklų vidaus auditas ir plėtros planavimas. Pagrindiniai rajono uždaviniai švietimo srityje - rajono švietimo plėtotės strategijos iki 2012 metų rengimas; rajono mokyklų tinklo pertvarkos bendrojo plano iki 2012 metų parengimas; mokyklų tinklo pertvarkos tąsa; mokyklų tobulinimo programos įgyvendinimas; sveikatos priežiūros miesto mokyklose problemos sprendimas; profesinio informavimo ir konsultavimo paslaugų plėtra. Kultūrinė veikla Molėtų rajone yra labai aktyvi. Kultūros institucijos kryptingai dirba formuodamos Molėtų kaip turistinio rajono įvaizdį. Rajone plečiama švietėjiška kultūros įstaigų veikla, kuriasi nauji turizmo objektai (stiklo muziejus Balninkuose), pasireškia glaudus bendradarbiavimas su rajono nevyriausybinėmis organizacijomis. Rajono išskirtinis bruožas – aktyvus kultūros institucijų dalyvavimas ieškant ir įsisavinant alternatyvius finansavimo šaltinius. Pagrindinis kultūros plėtros uždavinys – parengti Molėtų rajono kultūros plėtotės programą 2004-2009 metams. Rajono kultūros institucijoms formuojamos kryptys: • rajono gyventojų informacinių poreikių tyrimai, naujų paslaugų, padedančių lavinti rajono gyventojų informacinį raštingumą plėtra; • gyvosios etnokultūros ir moderniosios kultūros plėtra; • turistinių maršrutų modernizavimas;
25 • renginių, formuojančių Molėtų kultūrinio turizmo krašto įvaizdį inicijavimas; • kultūros darbuotojų profesionalumo ugdymas; • naujų technologijų muziejuose diegimas (kompiuterinė eksponatų apskaita); • kaimo kultūrinio gyvenimo aktyvinimas. Viena pagrindinė sąlyga – kultūros paveldo paminklų integravimas į turizmo plėtros programas. Gyventojai. Pagal Lietuvos statistikos departamento duomenis Molėtų rajone 2004 m. pradžioje gyveno 24565 gyventojai, kas sudarė 13,65 % visų Utenos apskrities gyventojų skaičiaus ir 0,7 % Lietuvos gyventojų skaičiaus. Molėtų rajonas, kaip ir kiti Lietuvos rajonai pasižymi gyventojų mažėjimo tendencija. Gyventojų tankumas 2004 m. pradžioje sudarė 18,1 gyventojo / km². Tuo tarpu, kai bendras Lietuvos yra 53 gyventojai / km², Utenos apskrities – 25,3 gyventojai / km² ( 11 pav.) 3 lentelė Lietuvos gyventojų tankumas pagal rajonus 1 km² Rajonai Metai 2000 2001 2002 2003 2004 Viso Lietuvoje 56,5 53,2 53,0 53,0 52,9 Utenos apskritis 27,7 25,7 25,4 25,4 25,3 Molėtų rajonas 19,0 18,5 18,3 18,3 18,1 Molėtų rajonas – 39 –tas rajonas pagal gyventojų skaičių 44 Lietuvos rajonų tarpe. Pagal tankumą Molėtų rajonas yra 41-as 44 Lietuvos rajonų tarpe. Pagal gyventojų tankumą 1 km² Molėtų rajonas yra mažai apgyvendintas. Tik 2 % ploto sudaro miestai ir gyvenvietės.
2004
2003
Molėtų rajonas 2002 Utenos apskritis
2001 Viso Lietuvoje
2000
0 102030405060
12 pav. Lietuvos gyventojų tankumo kitimas (1 km²)
26 Molėtų rajono gyventojai miestuose gyvena 28%, kaimuose 72 %, vyrų 47%, moterų – 53%. Pagal tautinę sudėtį lietuviai sudaro 86%, lenkų 10 %, rusų 3,3%, kitų tautybės 0,6% (žr. 13 pav.)
0,6 3,3 100% 10,1 kitų tautybių 80% rusai 60% 86,0 lenkai 40% lietuviai 20% 0%
13 pav. Molėtų rajono gyventojai pagal tautinę sudėtį 2003 m. Molėtų rajone gimė 178 naujagimiai, jie sudarė 13,1 % visų Utenos apskrities naujagimių. Naujagimių skaičius Molėtų rajone pastoviai mažėja. Taip pat 2003 m. neigiamas yra Molėtų rajono migracijos saldo: atvykusių skaičius 208, išvykusių – 378. Šie rodikliai turi tendenciją blogėti. Vis daugiau jaunimo ir perspektyvių darbuotojų išvyksta iš rajono, ieškodami normaliai apmokamo darbo. Kaip matyti, gyventojų migracijos saldo rodiklis metams bėgant svyruoja. Žmonės išvyksta gyventi ir dirbti į Vilnių, Klaipėdą, Kauną. Pastaruoju metu pastebima tendencija, kad vis daugiau žmonių išvyksta gyventi arba mokytis į didžiuosius Lietuvos miestus, ir vėliau, susiradę ten darbą, nebegrįžta baigę mokslus į Molėtus. Tačiau, tuo pačiu metu, Molėtų rajonas yra traukos centras tiems žmonėms, kurie nerasdami ar netekę darbo didmiesčiuose, keliasi gyventi į provinciją, nes čia gerokai pigesnis nekilnojamas turtas, mažesnės pragyvenimo išlaidos. Didžiausia problema yra ta, kad dažniausiai atsikėlę žmonės yra asocialūs arba jau priešpensijinio ar pensijinio amžiaus. Ši žmonių grupė reikalauja daugiau socialinių apsaugos priemonių ir blogina viso rajono socialinę ir ekonominę padėtį. Gyventojų migracijos saldo 1999-2000m. Molėtų rajone buvo teigiamas, tačiau nuo 2001 m. Mažėjo ir tapo 2001 m. Tapo neigiamas. Migracijos saldo mažėjimas yra būdingas visai respublikai, (išskyrus Utenos apskritį).
27 2000 1500 1000 500 0 Lietuvoje -500 1998 1999 2000 2001 2002 2003 Utenos apskritis -1000 Molėtų rajonas -1500 -2000 -2500 -3000
14 pav. Migracijos saldo Natūralus gyventojų prieaugis 1000 gyventojų turi svyruojančią tendenciją. 2003 m. padidėjo
0 -1 1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 -2 -3 Lietuvoje -4 Utenos apskritis -5 Molėtų rajonas -6 -7 -8 -9
15 pav. Lietuvos gyventojų natūralus prieaugis (1000 gyventojų) gimstamumas, kas ir yra pastebima 15 paveiksle. Molėtų rajone 2003 m. mirė 424 žmonės (15,8% visų mirimų Utenos apskrityje). Gimstamumas Molėtų rajone nuo 1992 m. sparčiai mažėja ir yra mažesnis, negu Respublikos rodikliai. Mirtingumas didėjo rajone iki 1996 m., dabartiniu metu mažėja. Be to, rajono gyventojai “senėja” dėl mažėjančio gimstamumo ir ilgėjančio pragyvenamo amžiaus.
20 18 16 14 12 Lietuvoje 10 Utenos apskritis 8 Molėtų rajonas 6 4 2 0 1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003
14 pav. Mirtingumas (1000 -ui gyventojų)
28
12,0
10,0
8,0 Viso Lietuvoje 6,0 Utenos apskritis Molėtų rajonas 4,0
2,0
0,0 1997 1998 1999 2000 2001 2002
15 pav. Gimstamumas (1000 -ui gyventojų) Nuo 1993 m. Molėtų rajone gyventojų skaičius nuolat mažėja ir nuo 1993 metų sumažėjo daugiau kaip dviems tūkstančiais.
27,5 27 26,5 26 25,5 25 24,5 24 23,5 1990 1991 1992 1993 1994 1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003
16 pav. Molėtų rajono gyventojų skaičiaus kitimas
Vidutinis gyventojų amžius, lyginant pagal savivaldybes Molėtų rajone yra vyresnis negu Utenos apskrityje ir vyresnis už Lietuvos vidurkį. 4 lentelė Vidutinis gyventojų amžius savivaldybėse Rajonai Metai 2001 2002 2003 Lietuvoje 36,99 37,3 37,61 Utenos apskritis 39,01 39,32 39,62 Molėtų rajonas 40,48 40,63 40,87
29 42
41
40 Lietuvoje 39 Utenos apskritis 38 Molėtų rajonas 37
36
35 2001 2002 2003
17 pav. Vidutinis gyventojų amžius savivaldybėse Kultūra ir švietimas. Molėtų rajone yra gausu kultūros , istorijos, architektūros paminklų. Iš viso Molėtų rajone yra 500 kultūros paveldo objektų: 138 – archeologinės vietos, 18 – mitologinių vietų, 59 – kilnojamųjų kultūros vertybių – dailės objektų, 8 – nekilnojamosios kultūros vertybės – dailės objektai, 34 – architektūros objektai, 153 – laidojimo vietos, 11 – istorinių objektų, 5 – istoriniai – techniniai objektai, 74 – išaiškinti nauji kultūros paveldo objektai.
archeologinės vietos
mitologinės vietos
kilnojamosios kultūros vertybės-dailės objektai 1% 15% 27% nekilnojamosios kultūros 2% vertybės - dailės objektai architektūros objektai
4% laidojimo vietos 30% 12% 7% 2% istoriniai objektai
istoriniai - techniniai objektai
išaiškinti nauji kultūros paveldo objektai
18 pav. Molėtų rajono kultūros vertybės Molėtų rajone yra 403 archeologijos, dailės, architektūros ir istorijos paminklai, 7 muziejai. Gausiai lankomi unikalus Etnokosmologijos muziejus (Kulionių k.), Žvejybos muziejus (Mindūnų k.). Molėtuose veikia krašto muziejus, kuriame galima susipažinti su miesto ir krašto istorija, čia rengiamos tautodailės parodos. Vaizdingoje vietoje įkurtas
30 Molėtų skulptūrų parkas. Prieš kelerius metus Molėtuose buvo surengta tarptautinė skulptorių kūrybinė stovykla ir dabar parke galime pamatyti Lietuvos, Lenkijos, Prancūzijos ir Anglijos skulptorių darbų Žymiausios archeologinės vertybės - XVI a. Baltadvario gynybiniai įtvirtinimai, XIV a. I pusės Dubingių piliavietė, kurioje 1547 m. pab. – 1548 m. pr. gyveno Žygimanto Augusto žmona Barbora Radvilaitė. Vertingas Liesėnų (Bendrių) piliakalnis su gyvenviete datuotas pirmu tūkstantmečiu po Kristaus. Šis piliakalnis priskiriamas XIV a. medinių pilių sistemai. Vaizdingi ir reikšmingi Kulionių, Piliakiemių, Vorėnų, Kertuojos, Pavandenės, Bendžiukų ir Perkalių piliakalniai. Šilo miške yra trys grupės VI – XIII a. Baltadvario pilkapynų, vadinamų Švedkapiais. Didžiulės Bučeliškės (Rudesėlės), Budriškių (Pabalčio), Gudelių (Kašeikių), Janonių, Kijėlių, Labotiškių (Degsnės), Mintaučių, Miškiškių (Aktapolio), Napriūnų, Sližiškių, Šlavinkos, Vastapų pilkapynų grupės. Pilkapiai – tai mūsų krašto senovės laidojimo vietos su išlikusiais virš palaidojimų sampilais ir juos juosusiais akmenų vainikais, duobėmis, grioviais ir jų liekanomis. Rajone gausu istorinių vietų, kur randama daug kapų: Aptiekos, Avilčių, Burnėnų, Gaidžių, Laičių, Pakubėtiškių, Šakių, Vanagynės, Žalėniškių kaimuose ir kitur. Šiuose kapinynuose rasta žmonių kaulų, šarvų, šalmų, iečių, kardų, durklų, peilių, karolių, senovės ginklų, žalvarinių segių, geležinių peilių, ylų. Žmonės laidoti nuo XV amžiaus. Archeologinėse vertybėse aptikta įvairių kultūrų. Antakščių akmens amžiaus gyvenvietėje – virvelinės keramikos ir Narvos kultūros sluoksnių. Bendžiukų senovės gyvenvietėje – lipdytos keramikos. Smėlinkos senovės gyvenvietėje rasta sudegusių kaulų trupinių, akmenų ir neornamentuotų šukių. Inturkės seniūnijoje, prie Išnarų ežero, atrastos dvi Užtilčių akmens amžiaus gyvenvietės. Mintaučių senovės gyvenvietėje rasta medinių rąstų liekanų, lipdytų puodų šukių, gyvulių kaulų, skaldytų akmenų. Gyvenvietė datuojama I tūkst. pr. Kr. Archeologų povandenininkų žvalgytas Luokesų ežeras pateikė staigmeną. Surastos dviejų polinių gyvenviečių liekanos. Pagal radinius gyvenvietės datuojamos II tūkstantmečio pr. Kr. pabaiga ir priklauso ankstyvajai brūkšniuotosios keramikos kultūrai. Archeologinėms vertybėms priklauso Alantos senoji, Zapijuvkos vad. Gavėnaviete, Pūstadvariu ir Kaniūkų dvarvietės. Rajone gausu istorinių, mitologinių vietovių: Alkos gojus ir Valiulio akmuo su ženklais: kryžius, saulė, mėnulis, lankas ir strėlė, Avilčių akmuo su “Žmogaus pėdomis “, Levaniškių akmuo, vad. Geležine boba, Šventakmenis, Krakiškių akmuo su “Žmogaus pėda”, Antatiškių akmuo, vad. Šaučiuku, Vaikučių akmuo, akmuo vad. Dzidoriaus krėslu, Velnio
31 akmuo ir akmuo vad. Moliapesčiu. Skudutiškio akmenys su “Dievo pėda “, “ Marijos pėda “, “Vyties kryžiumi “, “Jėzaus širdimi “ ir šaltiniu turi mitologinę ir sakralinę vertę. Dauguma rajono dailės vertybių yra bažnyčiose. Skulptūros, bažnytiniai rūbai (arnotai), paveikslai, varpai, altoriai, stacijos, žvakidės, relikvioriai, memorialinės lentos, kryželiai, sakyklos. Reikšmingiausios dailės vertybės yra Videniškių bažnyčioje. Paveikslai: “Bažnyčios fundatoriaus Martyno Marcelijaus Giedraičio portretas“, “Mykolas Giedraitis Palaimintasis “, ”Marija su aptaisu “, “Šv. Antanas “. 17 a. Videniškių vienuolyno viršininko Ipolito Žepnickio ir Ukmergės seniūno Martyno Marcelijaus Giedraičio memorialinės lentos. Sakykla XVII – XIX a., XVIII a. kryželis, trys XVIII a. altoriai su skulptūriniu dekoru. Balninkų, Suginčių ir Bijutiškio bažnyčiose vertingi liaudies meno kūriniai – skulptūros. Inturkės bažnyčioje be vertingų paveikslų: “Šv.Barbora “, ”Šv.Antanas”, “Marija su kūdikėliu “ - XVII a. antros pusės meistriškai padarytas varpas. Rajone išlikęs dvarų paveldas. Šešiolika dvarų sodybų įrašytos į išaiškinamų paveldo vertybių sąrašus: Ambraziškių, Anomislio, Bekupės, Bijutiškio, Didžiokų, Girsteitiškio, Inketrių, Klabinių, Libertavos, Martyniškių, Molėtūno, Parudinės, Siesarties, Žalvarių, Želtiškių, Žižmaukos. Čiulų, Alantos ir Arnionių dvaro sodybos įtrauktos į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. Jų vertė: architektūrinė, istorinė, urbanistinė ir kraštovaizdinė. XIX a. antros pusės - XX a. Alantos dvaro sodybą sudaro 11 pastatų ir parkas su alėjomis. Šioje sodyboje išsiskiria restauruoti rūmai 2 – istorinio laikotarpio pastatas, su ryškiais neoromaninio stiliaus bruožais. Suformuota vandens telkinių sistema ir išliko nepakitęs kelių tinklas. XVIII a. pab. – XIX a. pr. klasicizmo laikotarpio Arnionių dvaro sodybai reikalingi remonto ir atstatymo darbai. Reikšmingą Arnionių dvaro sodybą sudarė 9 pastatai. Tai didelės teritorijos sodyba, kurioje išsiskiria du kiemai – reprezentacinis ir ūkinis. Išlikęs didžiulis parkas su alėjomis. Prieš keletą metų sudegus kumetyno ir arklidės – karvidės pastatams sodyba pradėjo nykti. Čiulų dvaro sodyba – smulkaus tradicinių architektūrinių formų ir suplanavimo, gerai išlikusio dvarelio pavyzdys Aukštaitijoje. Ją sudaro: ponų namas, svirnas, kluonas ir malūnininko namas. Visi pastatai būdingi istorizmo laikotarpiui. Rajone daug reikšmingų architektūrinės vertės statinių. XVII a. pr. kunigaikščių Giedraičių lėšomis statytas Videniškių kompleksas: bažnyčios ir vienuolyno pastatai. XVI a. vid. Švedijos meistrų statyta Baltadvario bastioninė pilis, vadinta Mūriniais Videniškiais. Mūriniai Videniškiai įėjo į Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės gynybinę sistemą ir saugojo senąjį Vilniaus – Rygos kelią. XIX a. pr. medinis Dubingių smuklės pastatas statytas didikų
32 giminės atstovo B. Tiškevičiaus - didžiausias rytų Lietuvoje ir viena geriausiai išlikusi nekilnojamųjų paveldo vertybių. Kalbant apie medinę architektūrą būtina minėti XVIII a. Rudesos koplyčią ir šalia esančią XIX a. varpinę. Šis ansamblis išsiskiria savitu grožiu kuriame neatsiejamas architektūros ryšys su gamta. Inturkės žemė turi XVIII a. vid. medinę Inturkės bažnyčią ir varpinę. Tai liaudiško baroko ir klasicizmo pastatai. Ant aukštų kalvų, baltais fasadais, didingos stovi Molėtų ir Alantos bažnyčios. Jos statytos XX a. pr. Kelių sankryžoje, Alantoje, išlikusi XVIII a. pirmos pusės smuklė. Alantos miestelio centras įtrauktas į paveldo vertybių sąrašą. Jam nustatyta teritorija ir vizualinė apsaugos zona. Istorizmo laikotarpio, neoklasicistinių formų, rotondinė, vieno aukšto, su kupolu ir pusrūsiu stovi prie Vilniaus – Molėtų kelio XX a. Didžiokų koplyčios pastatas. Rajone nėra išlikusių vertingų etnografinių kaimų. Gilužių gatvinio ir Obelynės dviejų sodybų kaimai šiandien neprimena etnografinių ir senovinių pastatų. Senosios sodybos perstatytos, sunykusiųjų vietose pristatyta naujų. Gilužių gatvinis kaimas siūlomas išbraukti iš kultūros vertybių sąrašo. Rajone išliko aštuonios techninės – istorinės vertybės. 1934 m. statytas medinis Dubingių tiltas – pirmasis Lietuvoje tiltas per ežerą. Išlikę Kijėlių, Siesarties, Maišiakulės, Čiulėnų, Molėtūno, Žalvarių vandens ir Papiškių vėjo malūno pastatai liudija mūsų krašto praeities kartos gamybinės veiklos ir gyvenimo būdą. Molėtų kraštą garsino žymūs veikėjai. Suginčių bažnyčios šventoriuje palaidotas kunigas, poetas J.Lideikis, Alantos miestelio kapinėse – mokytojas, dailininkas M.Šeduikis, Giedraičių – liaudies tradicijų puoselėtojas, dailininkas A. Jaroševičius. Šie kapai paskelbti kultūros paveldo vertybėmis. Giedraičių seniūnijoje, Karklynės kaime, išlikusi A.Jaroševičiaus sodyba: namas ir ūkinis pastatas. Inturkės miestelyje išlikęs, Joniškio ir Balninkų miesteliuose atstatyti Nepriklausomybės paminklai. Reikšmingas apie 1928-uosius metus Giedraičiuose pagal dailininko A.Jaroševičiaus projektą pastatytas paminklas Lietuvos kariams, žuvusiems už nepriklausomybę ties Giedraičiais kovoje prieš A.Želigovskio armiją. Paveldo vertybių sąrašuose Joniškio, Giedraičių ir Alantos bažnyčių vargonai. Rajono žydų paveldą sudaro vienerios senosios žydų kapinės ir šešios genocido aukų kapavietės: vienerios Molėtuose, dvejos Joniškio miestelyje, trejos kapavietės Mindūnų seniūnijoje, Lakajos girininkijoje. 1944 m. liepos – rugpjūčio mėnesiais Molėtų, Inturkės ir Joniškio miestelių žydai sušaudyti ir užkasti minėtose vietovėse.
33 Trys vietovės, kur palaidoti Lietuvos savanoriai: Molėtuose – treji savanorių, Dubingių – treji savanorių, Giedraičių kapinėse – šešių savanorių kapai. Pirmojo pasaulinio karo vokiečių kareivių kapai – Giedraičių seniūnijoje, Kiemento ežero saloje. Antrojo pasaulinio karo vokiečių kareivių kapai – Molėtuose, Radvoniškio ir Ciūniškių kaimuose. Molėtuose palaidoti rusų kariai, žuvę antrojo pasaulinio karo metu. Inturkės seniūnijoje, Kertuojos kaime - dviejų rusų karių kapai. Rajone gausu senųjų neveikiančių kaimo kapinių. Jų rasime laukuose, miškuose, kaimuose. Jos pažymėtos riboženkliais ir paminklinėmis lentomis. Atminimo ženklai svarbiausiems Molėtų krašto rezistencijos 1944 – 1953 m. istorijos įvykiams atminti pastatyti Alantos seniūnijoje, Zapijuvkos, Kazlų ir Vaikšniūnų kaimuose, Balninkų seniūnijoje, Dapkūniškio kaime, Suginčių seniūnijoje, Vidžiūnų kaime, Kraujelių šeimos atminimui gimtojoje sodyboje – Suginčių seniūnijoje, Kaniūkų kaime ir Luokesos seniūnijoje, Kijėlių kaime. Alantos miestelio kapinėse – dvejos partizanų kapavietės, Giedraičiuose – partizanų užkasimo vieta – nekilnojamųjų kultūros vertybių sąraše. Reikšmingiausi rajono objektai – Videniškių krašto kultūros paveldo vertybės. Kultūros paminklas – XVII a. pr. Videniškių bažnyčios ir Atgailos kanauninkų vienuolyno ansamblis, XVI a. 3 vidurio Baltadvario bastioninės pilies liekanos, Žižmaukos dvaro sodybos vietovė, kurios pradmenys siekia XVI a. , iš XIV a. medinių pilių sistemos - Liesėnų (Bendrių) piliakalnis, keturios Baltadvario pilkapynų, vad. Švedkapiais, grupės datuotinos VI – XIII a., Siesarties dvaro sodyba, Videniškių bažnyčioje išlikę XVI – XVIII a. dešimt paveldo vertybių ir aštuonios senosios neveikiančios kapinės. Tarp šių reikšmingų objektų yra nedidelis atstumas. Manome, kad anksčiau minėtas Videniškių krašto kultūros paveldo vertybes būtų tikslinga paskelbti istoriniu – kultūriniu draustiniu. Molėtų rajonas traukia turistus ir poilsiautojus puikiu kraštovaizdžiu, švaria gamta ištisus metus. Ketvirtadalį rajono teritorijos užima miškai, tarp kurių tyvuliuoja per 220 ežerų. Gražiausiose vietose įsikūrę per 40 poilsio namų, turinčių apie 2000 vietų, pradedamos teikti kaimo turizmo paslaugos, kuriami pėsčiųjų, dviračių, vandens maršrutai. Su krašto istorija, papročiais, lankytinomis vietomis galima susipažinti Molėtų krašto muziejuje. Žvejybos muziejus Mindūnuose turi sukaupęs nemažą žvejybos įrankių ir trofėjų kolekciją. Daug lankytojų priima Lietuvos etnokosmologijos muziejus, kurio ekspozicijų kuridoriais pakilus į bokštą galima iš paukščio skrydžio apžvelgti vaizdingas apylinkes, o giedrą naktį pažvelgti į visatos gelmes per teleskopą. Balninkų stiklo muziejus pateikia Lietuvos stiklo istoriją ir stiklo pramonės bei dailės dirbinių pavyzdžius.
34 Miesto laisvalaikio centre yra nuolat veikianti dailės galerija, kurioje eksponuojami profesionalių Lietuvos dailininkų kūriniai. Svečiams įdomu pabuvoti vienintelėje Lietuvoje astrofizikos observatorijoje ir senovinėje dangaus šviesulių stebykloje (Kulionių k.), Arnionių ir Alantos dvaruose, apžiūrėti Videniškių augustiniečių vienuolyną ir Baltadvario bastioninės pilies liekanas. Aktyvus krašto kultūros gyvenimas: kas antri metai vyksta tarptautinis liaudiškos muzikos ir tautinių šokių festivalis „Ežerų sietuva“, kasmet – regioninė vaikų POP chorų šventė „Vaikystės aitvarai“, vaikų teatrų šventė „Kaukas“, įvairūs renginiai vyksta pačiame mieste ir šalia jo įrengtoje miško estradoje (duomenys gauti iš Molėtų rajono internetinio puslapio www.moletai.lt). Švietimas. 2003 m. Molėtų rajono švietimo įstaigų tinklą sudarė 36 įstaigos. Bendrojo lavinimo mokyklose mokėsi 3861 vaikas, 369 vaikai lankė ikimokyklines įstaigas, mokyklose priešmokyklinio ugdymo klasėse buvo ugdomi 62 vaikai, globos namuose gyveno 75 vaikai, Kijėlių SUC buvo ugdomi 25 vaikai. Mokyklų skaičius Molėtų rajone turi tendencija mažėti. Tokia pati padėtis yra ir Utenos apskrityje.
200 35000 180 160 30000 140 25000 120 Utenos apskritis 20000 Utenos apskritis 100 Molėtų rajonas 80 15000 Molėtų rajonas 60 10000 40 5000 20 0 0 1995 1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 12345678
19 pav. Bendrojo lavinimo mokyklų skaičius 20 pav. Moksleivių skaičius bendrojo lavinimo mokyklose 5 lentelė Mokyklų pasiskirstymas pagal tipus Molėtų rajone Mokyklų Pradinė Nepilna Pagrin- Vidu- Gimna- Specia- Papildo- Profe- Globos skaičius pagrin- dinė rinė zija lusis mojo sinė namai dinė ugdymo ugdymo centras 23 1 6 6 4 1 1 2 1 1
Rajone prie pradinės, pagrindinių ir vidurinių mokyklų veikia 6 pradinio ugdymo skyriai.
35 Rajone dirba 450 pedagogų. Savivaldybės švietimo plėtotės prioritetai yra: švietimo įstaigų tinklo pertvarka, priešmokyklinis ugdymas, ugdymo kokybės stiprinimas pagrindinėse mokyklose, pedagogų kvalifikacijos tobulinimas, informacijos ir komunikacijos technologijų diegimas ugdymo įstaigose, mokyklų vidaus auditas ir plėtros planavimas. 2003 m. švietimui rajone buvo skirta 15.473,2 tūkst. Lt, iš jų 8.371,8 tūkst. Lt moksleivių krepšelio lėšos, 7.101,4 tūkst. Lt – savivaldybės lėšos. Dėl mažo mokinių skaičiaus uždaryta Dūdėnų pradinė mokykla, Dapkūniškių pagrindinė mokykla reorganizuota į Balninkų pagrindinės mokyklos Dapkūniškių pradinio ugdymo skyrių, kaimo pradinės mokyklos reorganizuotos į vidurinių, pagrindinių ir Molėtų pradinės mokyklos skyrius, nuo 2003 m. rugsėjo 1 d. Molėtų vidurinė mokykla reorganizuota į Molėtų pagrindinę mokyklą. Miesto mokyklų tinklo pertvarka išsprendė lėšų stygiaus miesto mokykloms problemą, sudarė galimybę racionaliau ir efektyviau naudoti lėšas, modernizuoti ugdymą. 6 lentelė Ikimokyklinio ugdymo įstaigų skaičius ir jas lankančių vaikų skaičius
Ikimokyklinės Lankančių vaikų skaičius Miesto Kaimo Iš viso įstaigos Miesto Kaimo Iš viso Vaikų darželiai - 4 4 - 75 75 Lopšeliai – 2 - 2 280 - 280 darželiai Iš viso 2 4 6 280 75 355
Daugiausia Molėtų rajono gyventojų yra turinčių pradinį išsilavinimą, aukštesnįjį ir aukštąjį atitinkamai turi 18% ir 7% gyventojų. Tai rodo, kad visdelto yra nepakankamas Molėtų rajono gyventojų išsilavinimo lygis. Tačiau dėl rajono “senėjimo” šią problemą sudėtinga išspręsti.
36 7% 30% 18% aukštasis aukštesnysis vidurinis pagrindinis pradinis 20% 25%
19 pav. Molėtų rajono gyventojų struktūra pagal išisilavinimą
Panaši problema būdinga visai Lietuvai, kadangi aukštos kvalifikacijos specialistai išvykta iš Lietuvos dėl mažo atlyginimo, visuomenės senėjimo tendencija yra būdinga visai Lietuvai.
Molėtų rajonas aukštasis aukštesnysis Utenos apskritis vidurinis pagrindinis Viso Lietuvoje pradinis
0% 20% 40% 60% 80% 100%
20 pav. Gyventojai pagal išsilavinimą 2003 m. Molėtų rajone 1992 metais įkurtas Molėtų laisvalaikio centras, kuris užsiima rajono gyventojų kultūros ir švietimo ugdymu, mėgėjų meninės veiklos kolektyvų veikla, profesionalaus meno sklaida, visuomenės iniciatyvų skatinimu ir globa, kultūrinių programų projektų rengimu ir įgyvendinimu, rajono kultūrinių renginių inicijavimu ir koordinavimu. Laisvalaikio centras organizuoja valstybines – kalendorines, žanrines šventes, susitikimus, kamerinius renginius, renginius vaikams ir jaunimui mieste ir kaimų laisvalaikio salėse. Pagrindinis kultūrinio darbo akcentas – vasaros festivaliai. Molėtų laisvalaikio centre dirba 41 kūrybinis darbuotojas. Laisvalaikio centre veikia – 32 meninės veiklos kolektyvai, iš jų 10 yra aukščiausios A kategorijos, tapę įvairių respublikinių apžiūrų, konkursų laureatais, diplomantais. 3 chorai, 4 vokaliniai ansambliai, 4 folkloro kolektyvai, 4 kaimo kapelos, 2 pramoginės muzikos ansambliai, 2 teatro kolektyvai, 1 parodijų grupė, 2 vaikų lėlių teatrai, 5
37 tautinių šokių kolektyvai, 1 tradicinės muzikos grupė, 1 modernaus šokio grupė, 3 POP chorai.
21 pav. Ugdymo įstaigų geografinis išsidėstymas
38 SSGG MATRICA
Stiprybės Įvertinimas 1. Švietimo įstaigų bendruomenių aktyvus dalyvavimas ieškant ir 5 įsisavinant altenatyvius finansavimo šaltinius 2. Kultūros įstaigų glaudus bendradarbiavimas su rajono 4 nevyriausybinėmis organizacijomis 3. Kryptinga kultūros institucijų veikla formuojant Molėtų kaip 5 turistinio rajono įvaizdį 4. Architektūrinių ir archeologinių paminklų gausa 4 5. Vienintelė Lietuvoje astrofizikos observatorija ir senovinė 5 dangaus šviesulių stebykla 6. Aktyvus krašto kultūros gyvenimas, tarptautinių festivalių, 5 plenerų, koncertų rengimas 7. Sėkmingai vykdoma rajono švietimo tinklo pertvarka 4
Silpnybės Įvertinimas 1. Mažas gyventojų tankumas 3 2. Traukos centras žmonėms netekusiems darbo didmiestyje 5 3. Socialinių apsaugos priemonių poreikio didėjimas 5 4. Nepakankamas rajono gyventojų išsilavinimo lygis 4
Galimybės Įvertinimas 1. Švietimo įstaigų pastatų renovacija 5 2. Naujų paslaugų, padedančių lavinti rajono gyventojų 5 informacinį raštingumą, plėtra 3. Turistinių maršrutų modernizavimas 5 4. Naujų technologijų muziejuose diegimas 4 5. Kultūros paveldo paminklų integravimas į turizmo plėtros 5 programas 6. Paramos iš alternatyvių finansavimo šaltinių paieška ir 5 įsisavinimas
39 7. Mokymosi visą gyvenimą įgyvendinimas 4 8. Kulinarinio paveldo tinklo plėtra 5 9. Efektyvus darbo rinkos priemonių panaudojimas, mažinant 4 nedarbą
Grėsmės Įvertinimas 1. Akivaizdi gyventojų senėjimo ir gimstamumo mažėjimo 5 tendencija, turinti įtakos visai rajono infrastruktūros kaitai 2. Asocialių žmonių gausėjimas 5 3. Kvalifikuotos darbo jėgos migracija stabdo rajono plėtra 5
40 2. 3. VIEŠOSIOS PASLAUGOS Molėtų rajone aktuali yra socialinio būsto problema, ypač nelaimės ištiktiems žmonėms. Daugėja gyventojų, nuomojančių savivaldybės gyvenamąjį plotą, didėja įsiskolinimai už komunalinius patarnavimus. Problemos sprendimas – tai pigių, kompaktiškų gyvenamųjų patalpų statyba. Molėtų rajone vykdoma sveikatos priežiūros sistemos pertvarka: didinamas paslaugų prieinamumas gyventojams, ypač kaimų, rūpinamasi paslaugų kokybiškumu, stiprinamas profilaktinis darbas, sudaromos galimybės visuomenei daryti įtaką sveikatos politikai. Vykdant reformą akivaizdesnės tampa problemos, ypač atskirų grandžių kaitos vangumas, delsimas. Reforma vykdoma trimis kryptimis: pirmoji – ambulatorinių paslaugų plėtra, pirmenybę teikiant bendrosios praktikos gydytojų, dirbančių pagal nepriklausomų rangovų sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis, veiklai, ypač kaimo vietovėse; antroji – stacionarinių paslaugų optimizavimas ir alternatyvių veiklos formų plėtra (vystomos dienos stacionarų ir dienos chirurgijos paslaugos, tobulinami stacionarinių paslaugų ir greitosios medicinos pagalbos ryšiai ir pan.);trečioji – medicininės slaugos ir ilgalaikio – palaikomojo gydymo paslaugų vystymas, ypatingą dėmesį skiriant vyresnio amžiaus žmonių sveikatos priežiūrai. Sudėtingai sprendžiasi kaimų felčerių punktų klausimai, kas stabdo pirminės sveikatos priežiūros plėtrą rajone. Svarbiausios socialinės problemos rajone yra didelis skurdas kaime, socialinių paslaugų poreikių neatitikimas pasiūlai, nepakankamos šeimų pajamos, piktnaudžiavimas alkoholiu, nusikalstamumas. Rajone vykdomos socialinės politikos pagrindinis tikslas – socialinės atskirties mažinimas. Siekiama padėti tenkinti būtiniausius poreikius tiems asmenims, kurių gaunamos pajamos yra nepakankamos arba jų visai neturi, o gebėjimai patiems pasirūpinti savimi dėl objektyvių , nuo pačių asmenų nepriklausančių priežasčių yra riboti (negalia, nedarbas ir kt.). Rajono socialinių problemų sprendimas reikalauja kardinalių veiksmų. Kristalizuojasi tokie sprendimai: • būtinybė pagerinti neįgaliųjų asmenų darbinį užimtumą rajone, suteikiant galimybes dirbti neįgaliųjų darbinio užimtumo centre; • socialinių darbuotojų skaičiaus seniūnijose didinimas. Šiuo metu teikiamų paslaugų poreikiai neatitinka galimybių; • programų socialinių paslaugų teikimo kaimuose gerinimui ir plėtrai rengimas; • tarpinstitucinio bendradarbiavimo tobulinimas, komandinio darbo metodų taikymas socialinėje veikloje;
41 • pagalbos namuose paslaugų teikimą būtina integruoti su pirminės sveikatos priežiūros paslaugų teikimu bendruomenėje; • dienos globos įstaigų tinklų plėtra Molėtų mieste. Sveikatos apsauga. Šioje dalyje apžvelgiamos temos: • Visuomenės sveikatos problemos Molėtų rajone. • Asmens sveikatos problemos Visuomenės sveikatos problemos Molėtų rajone. Šalies žmonių sveikata priklauso nuo socialinių ir ekonominių sąlygų, o nuo žmonių sveikatos – valstybės ekonominis klestėjimas. Tik sveiki žmonės gali produktyviai dirbti, aktyviai dalyvauti ekonominiame, socialiniame ir politiniame gyvenime. Piliečių sveikata yra šalies pažangos matas. Lietuvos sveikatos programa, įgyvendindama Nacionalinėje sveikatos koncepcijoje išdėstytą ir Sveikatos sistemos įstatyme įteisintą aktyvios sveikatos politikos strategiją, kelia šiuos pagrindinius tikslus: • Gyventojų mirtingumo mažinimas ir vidutinės gyvenimo trukmės ilginimas. • Sveikatos santykių teisumas. • Gyvenimo kokybės pagerinimas. Molėtų rajone veikla vykdo Utenos visuomenės sveikatos centro Molėtų filialas. Jis vykdo užkrečiamų ligų profilaktiką ir kontrolę, dalyvauja tiriant ūmių ir lėtinių profesinių susirgimų priežastis, vykdo statybos projektų higieninę ekspertizę, dalyvauja komisijos darbe, pripažįstant pastatytus statinius tinkamais naudoti, atlieka darbo vietų higieninį įvertinimą ir instrumentinius triukšmo, vibracijos, patalpų mikroklimato (temperatūra, santykinė drėgmė, oro judėjimo greitis), natūralaus ir dirbtinio apšvietimo matavimus, darbo sunkumo ir darbo įtampos tyrimus. Nuo 2004 metų rugsėjo 1 dienos planuojama atlikinėti rizikos veiksnių tyrimus darbo vietose pagal Socialinės apsaugos ir darbo bei Sveikatos apsaugos ministerijos naujai nustatytą tvarką. Nežiūrint to, kad Valstybinė darbo inspekcija griežtai kontroliuoja higienos normų ir taisyklių prisilaikymą darbo vietose, kiekvienais metais vis nustatomi profesiniai susirgimai. Realiai jų turėtų būti daugiau, nes ne visi kreipiasi dėl profesinės ligos nustatymo dėl nežinojimo ar kitų priežasčių. Ilgą laiką dirbusiems triukšmo ir vibracijos sąlygose (traktorininkams, sunkiųjų mašinų vairuotojams) gali būti nustatyta profesinė liga. Remiantis SAM Įsakymu Nr.301, atliekami profilaktiniai sveikatos tikrinimų darbai , dirbantiems kenksmingose sąlygose ar pavojingus darbus. Trečdalis Molėtų rajono darbuotojų dirba triukšmo ir vibracijos sąlygose, dar kitam trečdaliui darbuotojų tenka kilnoti per didelius svorius, dirbti nepatogioje pozoje. Ketvirtadalis darbuotojų dirba netinkamoje
42 temperatūroje (dažniausiai šaltai), drėgnose patalpose, kartais skersvėjuose, bei dirba su kenksmingomis cheminėmis medžiagomis. Molėtų rajono darbdaviams dar daugiau dėmesio reikėtų skirti darbo sąlygų gerinimui. Rajone atliekami instrumentiniai matavimai kontrolės objektuose. Nustatyti pažeidimai, matavimo rezultatai neatitiko leidžiamų dydžių. 2003 m. daugiausiai neatitikimų buvo gydymo įstaigose (12 iš 16 tirtų, dėl temperatūros režimo nukrypimų – apie50% ir apie 20% dėl netinkamo apšvietimo) ir švietimo įstaigose (16 iš 21 tirtos – trečdalis dėl netinkamo temperatūros režimo ir 43 % dėl per mažo apšvietimo). Triukšmas daugiausia viršijo medienos apdirbimo įmonėse. Tiriamas šachtinių šulinių vanduo. Ištirus šulinius, paaiškėjo, kad trečdalyje šulinių yra padidintas nitratų kiekis, 25% šulinių vanduo blogos mikrobiologinės kokybės. Taip pat tiriami paplūdimių vandenys. Ištyrus 10 paplūdimių vandens mėginių, 5 mėginių vanduo neatitiko dėl sumažintos deguonies soties. Didelis dėmesys yra skiriamas moksleivių sveikatai. Molėtų rajone 2003 m. pirmos sveikatos grupės vaikų buvo 43%, antros sveikatos grupės– 46%, trečios ir ketvirtos – apie 10%. Gana daug vaikų su regos sutrikimais – kas ketvirtas vaikas, o gimnazijoje – kas trečias. Kas dešimtas pirmokas turi regos sutrikimų. Vaikai per daug žiūri televizijos laidas, žaidžia kompiuterinius žaidimus, naršo po internetą. Ne visiems vaikams sudarytos sąlygos pamokų ruošai. Daug vaikų mokyklose sėdi netinkamo dydžio suoluose. Gerinant gyventojų sveikatą didelis vaidmuo tenka bendruomenėms, socialinių problemų sprendimas savivaldybėse. Asmens sveikatos problemos. Demografinė situacija Molėtų rajone yra nepalanki gyventojų sveikatai: neigiamas natūralus gyventojų prieaugis, rajono gyventojų “senėjimas” dėl mažėjančio gimstamumo ir ilgėjančio pragyvenamo amžiaus. Gimstamumas Molėtų rajone nuo 1992 m. sparčiai mažėja ir yra mažesnis, negu respublikos rodikliai. Mirtingumas didėjo rajone iki 1996 m., dabar mažėja. Gimsta 10 vaikų 1000 gyventojų, o miršta 15 žmonių iš 1000 gyventojų. Vaikų iki 14 m. amžiaus per pastarąjį dešimtmetį sumažėjo nuo 21 % iki 19 %, žmonių nuo 15 m. iki 44 m. amžiaus padidėjo nuo 34% iki 38%, nors vaikų ir suaugusių iki 44 m. procentas yra mažesnis už respublikinius vidurkius. Tuo tarpu 45 –64 m. ir vyresnėje negu 65 m. amžiaus grupėse žmonių procentas yra didesnis, negu respublikos vidurkiai. 45 – 64 m. gyventojų sumažėjo nuo 27 iki 23%, o vyresnių, negu 65 m. amžiaus žmonių, padaugėjo nuo 18% iki 20 %. Darbingo amžiaus žmonių rajone padaugėjo nuo 49% iki 52 %, nors respublikoje padaugėjo nuo 56% iki 58%. Moterų galinčių gimdyti , procentas irgi didėja nuo 16% iki 21% (respublikoje nuo 21% iki 25% ). Tačiau vyrų procentas rajone mažėja, nors ir nežymiai,
43 nes vyrų gyvenimo trukmė trumpesnė, negu moterų. Santuokų skaičius mažėja (kaip ir respublikoje), o ištuokų skaičius yra tokiame pat lygyje (respublikoje daugėja). Sveikatos būklė. Demografinė situacija sąlygoja gyventojų sveikatos lygį, sergamumą, mirtingumą. Senesni žmonės dažniau ir ilgiau serga, jiems reikia daugiau priežiūros. Tačiau spręsti apie gyventojų sveikatos lygį pagal sergamumo rodiklius nebūtų tikslu, nes juose gali būti ir netikslumų, dirbtinumo. Bene tiksliausiai apie gyventojų sveikatos būklę ir apie sveikatos priežiūrą galėtume spręsti iš mirtingumo priežasčių analizės.
O mirtingumas rajone yra didesnis už respublikos rodiklį. Molėtų rajone pagrindinės gyventojų mirties preižastys yra tos pačios kaip ir Lietuvoje – nelaimingi atsitikimai, traumas, širdies ir kraujagislių ligos, piktybiniai navikai. Daugiausiai Molėtų rajone mirštama nuo kraujotakos sistemos ligų (62%), piktybiniai navikai sudaro 20% mirčių. Mirtingumą galima sumažinti vykdant susirgimų prevenciją, gerinant sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ir kitais būdais, kurie nėra tiesiogiai susiję su sveikatos priežiūros įstaigų veikla.
Kraujotakos sistemos 6% 12% ligos Piktybiniai navikai
Miritngumo išorinės 20% 62% priežas tys Kvėpavimo sistemos ligos
22 pav. Molėtų rajono gyventojų mirtingumas (10000 gyventojų) pagal priežastis
1200,0 350 300 900,0 250 Viso Lietuvoje 200 600,0 Utenos apskritis 150 Molėtų rajonas 300,0 100 50 0,0 0 1999 2000 2001 2002 1999 2000 2001 2002
Kraujotakos sistemos ligos Piktybiniai navikai
23 pav. Lietuvos gyventojų mirtingumas (100000 gyventojų) Molėtų rajono gyventojų mirtingumas yra didesnis negu Lietuvos vidurkis. Jei 2002 m. rajono gyventojų mirtingumas sudarė 15,6 atvejų 1000-čiui gyventijų, tai 2003 m. jau 16,7
44 atvejų. Todėl svarbus darbas yra ligų profilaktika. Medikai daug pastangų deda šių ligų mažinimui, efektyviam gydymui, tačiau šis rodiklis Molėtų rajone stabiliai viršija respublikos ir rajonų vidurkį. 70% rajono mirusiųjų yra dėl kraujo apytakos sistemos ligų. Respublikoje dėl šios priežasties miršta 50-60% mirusiųjų. Nuo kraujo apytakos ligų daugiau miršta moterų, o nuo kvėpavimo sistemos ligų 2 kartus daugiau miršta vyrų. Nuo kraujo apytakos ligų 90% mirusių moterų yra vyresnės, negu 65 m. amžiaus (vyrų atitinkamai 80%). Nauja yra tai, kad daugėja mirusių 15- 45 m. amžiaus moterų grupėje. Antroje vietoje pagal mirtingumą yra piktybiniai navikai. Mirtingumas nuo šios priežasties viršija respublikos rajonų rodiklį ir turi tendenciją augti. Mirtingumas nuo piktybinių navikų moterų tarpe stebimas didesnis vyresnėms, negu 45 m. amžiaus moterims. Moterų mirtingumas Lietuvoje nuo krūties ir gimdos kaklelio vėžio nekinta. Atliekant profilaktinius sveikatos patikrinimus, krūties ir gimdos kaklelio vėžį galima ir būtina anksti diagnozuoti, o po to veiksmingai gydyti. Profilaktiniai patikrinimai yra veiksminga ir pigi priemonė, mažinant mirtingumą nuo krūties ir gimdos kaklelio vėžio. Deja dar dažnai dėl medikų aplaidumo ir besitikrinančiųjų skubotumo profilaktiniai patikrinimai atliekami formaliai, todėl 50%/ šių ligų diagnozuojama jau pavėluotai, kai gydymas negali prailginti gyvenimo trukmės, nei gyvenimo kokybės. Daugiau dėmesio moterys turėtų skirti krūtims, reikėtų dažniau jas apsičiupinėti, radus bet kokį įtartiną mazgelį ar krūties formos pasikeitimą, būtina kreiptis į medikus.
160 140 120 100 Viso Lietuvoje 80 Utenos apskritis 60 Molėtų rajonas 40 20 0 1999 2000 2001 2002
Kvėpavimo sistemos ligos
24 pav. Mirtingumas 10000 gyventojų pagal priežastis Vis dar nemažėja ir vyrų mirtingumas nuo plaučių vėžio, kurio priežastis – dažniausiai besaikis rūkymas. Tuo tarpu pas mus rūkymas plinta – vis daugiau rūko moterų ir jaunimo. Būtina vykdyti kovos su rūkymu, tabako reklama, priemones. Trečia dažniausia mirties priežastis – tai traumos ir nelaimingi atsitikimai. Rajone mirusių nuo traumų ir apsinuodijimų skaičius viršija respublikos rodiklius, nors nuo 1994 m. ir stabilizavosi.
45 Ketvirta pagal dažnumą mirties priežastis – kvėpavimo sistemos ligos. Šis rodiklis moterų ir vyrų tarpe viršija respublikos rajonų rodiklius ir turi tendenciją didėti. Didelis mirtingumas nuo kvėpavimo organų ligų yra iki 1 metų ir vyresnio už 65 metų amžiaus gyventojų grupėse. Atkreiptinas dėmesys, kad visose amžiaus grupėse mirtingumas nuo kvėpavimo organų ligų viršija respublikos rajonų vidurkius ir turi tendenciją didėti. Tai sunkiai paaiškinama ir ne visada suprantama. Iš kitų mirties priežasčių būtina paminėti mirtingumą nuo virškinimo organų ligų , kuris paskutiniu metu pradėjo smarkiai didėti, mirtingumą nuo šlapimo - lyties organų ligų vyrų, vyresnių, negu 65 m. amžiaus, grupėje. Svarbūs sveikatos priežiūros kokybės rodikliai yra kūdikių mirtingumas ir mirtingumas 1 gyvenimo savaitės (perinatalinis). Perinatalinis mirtingumas atskirais metais (nuo 1995 metų) viršija respublikos rajonų vidurkį. Ir kūdikių mirtingumas nuo 1995 metų viršija respublikos rodiklius. Taigi, akušerijos ir pediatrijos specialistams dar reikės pridėti nemažai triūso, kad pagerintų šiuos rodiklius. Rajono gyventojų sergamumas. Nacionalinė sveikatos taryba, analizuodama sveikatos problemas Lietuvoje, jau prieš kelis metus įspėjo visuomenę ir medikus, kad, vykdant esamą sveikatos ir socialinę politiką, Lietuvos sveikatos rodikliai blogės. Jau dabar tai galima pastebėti. Sergamumas kvėpavimo organų ligomis, kraujo apytakos sistemos ligomis sparčiai didėja, viršija respublikinius rodiklius. Taip pat stabiliai didėja sergamumas ir ligotumas piktybiniais navikais. Nuo 1997 m. šoktelėjo į viršų nervų sistemos ir jutimo organų ligos. Tačiau neramina tai, kad rajone ligotumas ir sergamumas tuberkulioze turi aiškią tendenciją didėti. Respublikos rajonuose sergamumas ir ligotumas tuberkulioze pastoviai didėjo iki 1999 metų, dabar nežymiai mažėja. Molėtų rajone buvo problemų ir dėl lytiniu keliu plintančių infekcijų. Nors nuo 1992 m. lėtine gonorėja sergamumas yra nedidelis, tačiau laikas nuo laiko kylantys ūmios gonorėjos protrūkiai rodo, kad dar yra slaptų , neišaiškintų židinių. Respublikoje sergamumas ūmia gonorėja buvo padidėjęs gana smarkiai 1992- 1995 metais, dabar mažėja. Sergamumas sifiliu Molėtų rajone buvo padidėjęs 1995 – 1999 m., šiuo metu sumažėjo , nors vis dar turi tendenciją kilti. Prieš sifilio protrūkį buvo ūmios gonorėjos pakilimo bangos 1989 – 1990 m. ir 1992 – 1995 m. respublikos rajonuose. Tai leidžia spręsti, kad galimi "užvežtiniai" susirgimai. Sveikatos problemas santykinai atspindi ir hospitalinis sergamumas, t. y. sergamumas gydantis ligoninėje. Ligoninėje dažniausiai gydosi dėl kraujo apytakos sistemos ligų, kvėpavimo organų ligų. Šie rodikliai sparčiai didėja ir viršija respublikos rodiklius.
46 Hospitalinis sergamumas virškinimo organų ligomis nedidelis ir neviršija respublikos vidurkių. Vaikų hospitalinis sergamumas mažesnis už respublikos rodiklius, ypač infekcinėmis ligomis, odos ligomis, įgimtomis anomalijomis, šlapimo- lyties organų ligomis. Gydymo paslaugos. 1997 m. perėjimas prie naujo finansavimo šaltinio – iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo – atnešė naujų problemų į sveikatos apsaugą: sunku numatyti sveikatos paslaugų kiekius, ligoninės priverstos trumpinti gydymo laiką (t. y. ligoniai kartais išrašomi dar pilnai nepasveikę) , kompensuojamų vaistų limitai, vaistų išrašymo tvarkos pakeitimai; neturintys darbo ir lėšų pacientai, sergantys lėtinėmis ligomis, kol jos nepaūmėja, negali būti gydomi ligoninėje, nes už šias paslaugas neapmoka ligonių kasos ir kt. Molėtų ligoninėje ligonių hospitalizuojama mažiau, negu kituose respublikos rajonuose, ypač chirurginio ir akušerinio profilio ligonių. Tuo tarpu terapinio profilio ligonių gydoma daugiau, negu respublikos rajonų vidurkis. Nuo 1993 m. tiek respublikoje, tiek rajone labai staigiai mažėjo vidutinis gulėjimo ligoninėje laikas. Pavyzdžiui, vaikų gulėjimo laikas sumažėjo nuo 15 dienų 1993 m. iki 9 dienų šiuo metu , chirurginio profilio – sumažėjo nuo 18 dienų 1993 m. iki 9 dienų 2000 m. Užtai lovos apyvarta padidėjo: terapinio ir chirurginio profilio nuo 13 iki 26 kartų, akušerinio profilio – nuo 21 iki 47 kartų, pediatrinio profilio šiuo metu šiek tiek sumažėjo- iki 23 kartų . Paskutiniais metais labai sumažėjo pediatrinio profilio lovų funkcionavimas : nuo 320 dienų 1997 m. iki 200 dienų 2000 metais. Trumpas akušerinio skyriaus 1 lovos funkcionavimas- nuo 130 iki 240 dienų, taip pat mažas gimdymų skaičius apsprendė šio skyriaus uždarymą. Nuo 1993 m. smarkiai mažinamas terapinių , pediatrinių, chirurginių lovų skaičius. Šiuo metu chirurginių lovų rajone yra mažiau, negu respublikos rajonų vidurkis.
ų 120
lov 100 ų 80 Viso Lietuvoje ius č 60 Utenos apskritis
skai 40 Molėtų rajonas 20
10000-ui gyventoj 0 1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002 Metai
25 pav. Lovų skaičius ligoninėse (10000-ui gyventojų)
47
Gydymo kokybę dalinai atspindi letališkumo, t. y. mirštamumo ligoninėje, rodiklis, kuris mūsų rajone nežymiai didėja, taip pat viršija respublikos rodiklius. Didžiausias letališkumas terapinio profilio skyriuose. Pooperacinis letališkumas irgi didėja, kadangi pradėtos daryti sudėtingesnės operacijos, pasitaiko komplikuotų atvejų. Ligų diagnozavimas neįmanomas be laboratorinių tyrimų, kurių skaičius 1 stacionare gulinčiam ligoniui pastaruoju metu pradėjo didėti. Normaliai taikomi ir rentgenologiniai tyrimai. Tačiau funkcinės diagnostikos procedūrų skaičius 1 stacionare gulinčiam ligoniui Molėtuose yra mažesnis, negu respublikos rajonų vidurkis. Taip pat smarkiai sumažėjo fizioterapinių procedūrų skaičius ligoninėje besigydantiems ligoniams. Yra dar nemažai galimybių, gerinant ligonių aptarnavimą, gerinant diagnostiką. Pirminė gyventojų sveikatos priežiūra. Niekam nekyla abejonių, kad pirminė sveikatos priežiūros grandis yra labai svarbi. Statistikos duomenimis apsilankymų poliklinikoje skaičius 1 gyventojui nežymiai mažėja. Tačiau apsilankymų namuose lyginamasis svoris žymiai mažesnis, negu respublikos rajonų vidurkis. Gerą darbą rodo mažėjantis apsilankymų poliklinikoje skaičius dėl vienos ligos. Tačiau dispanserinėje įskaitoje esančių skaičius 1000 suaugusių mažėja ir yra mažesnis už respublikos rajonų vidurkį.
7,0 6,0 5,0 Viso Lietuvoje 4,0 Utenos apskritis 3,0 Molėtų rajonas 2,0 Apsilankymai 1,0 0,0 1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002 Metai
26 pav. Ligonių apsilankymai poliklinikose ir ambulatorijose Pediatrų darbą parodantis rodiklis – dispanserinėje įskaitoje esančių vaikų skaičius 1000 vaikų per paskutinius 10 metų didėja. Dar per mažas rentgenologinių tyrimų skaičius 100 apsilankymų, fizioterapinių procedūrų skaičius 100 apsilankymų iki2000 m. sumažėjo iki 0. Suteikta greitosios pagalbos 1000 suaugusių ir 1000 vaikų žymiai mažiau, negu respublikos rajonų vidurkis. Poliklinikoje nuo 1997 m. labai sumažėjo(2 kartus) gydytojų užimtų etatų 10000 gyventojų rodiklis, kuris yra daug mažesnis už respublikos rajonų rodiklį.
48 45,0 40,0 35,0 30,0 Viso Lietuvoje 25,0 Utenos apskritis 20,0 15,0 Molėtų rajonas 10,0 5,0 0,0 1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002
27 pav. Gydytojai (10000-ui gyventojų) Moterų konsultacijos darbą charakterizuoja nėščiųjų ekstragenitalinių ligų dažnis procentais, kuris nuo1996 m. viršija respublikos rajonų rodiklį ir intensyviai didėja, nėščiųjų patologijos rodiklis, kuris nuo 1998 m. viršija respublikos rajonų rodiklį. Gana smarkiai nuo 1997 m. sumažėjo dirbtinių abortų skaičius (respublikoje dirbtinių abortų skaičius intensyviai mažėja jau nuo 1991 m.). Didėja neišnešiotų kūdikių sergamumas, jis kelis kartus didesnis, negu išnešiotų.
90,0 80,0 70,0 60,0 Viso Lietuvoje 50,0 Utenos apskritis 40,0 30,0 Molėtų rajonas 20,0 10,0 0,0 1999 2000 2001 2002
28 pav. Slaugytojai (10000-ui) gyventojų
Išvadoje galima pasakyti, kad spręstinų problemų rajono gyventojų sveikatos apsaugoje dar yra gana daug. Šias problemas bus galima įveikti tik sutelktomis rajono medikų, politikų, visuomenės, ligonių kasų pastangomis. Visuomenės psichikos sveikata Molėtų rajone. Pasaulinė Sveikatos Organizacija 1949 m. pateikė tokį sveikatos apibrėžimą: “Sveikata – tai fizinė, dvasinė ir socialinė žmogaus gerovė” , tuo aiškiai nurodydama gaires, kad psichikos sveikatos priežiūra nebūtų atsiejama nuo bendrosios sveikatos priežiūros. Iki šiol visuomenėje vyravo neigiamas
49 požiūris į psichikos ligonius. Psichikos ligoniai būdavo dažniausiai izoliuojami nuo visuomenės, šeimos. Žymią dalį laiko ligoniai praleisdavo psichiatrijos ligoninėse. Tačiau gyvenimas parodė, kad toks problemos sprendimas nėra teisingas psichikos ligonių atžvilgiu. Turėtų būti keičiama visuomenės nuostata į psichikos ligonius. Juk žmogus nekaltas, kad susirgo plaučių uždegimu, širdies infarktu ar psichine liga. Pagal šiuolaikinės psichikos sveikatos strategijos principus pirmenybę reikėtų teikti ne tiek atskirų ligonių gydymui, kiek visuomenės psichikos sveikatai, kuri turėtų būti stiprinama šiuolaikiniais būdais ir pripažįstama strategine valstybės sveikatos politikos dalimi. Šiuo metu Lietuvoje esanti socialinė ir ekonominė situacija įtakoja neigiamų reiškinių, kaip alkoholizmo, narkomanijos, savižudybių, psichinių ligų skaičiaus didėjimą Lietuvoje. Panašūs procesai vyksta ir Molėtų rajone. Sergamumas alkoholizmu Molėtų rajone ir Lietuvoje 1990 – 1993 metais buvo sumažėjęs, tačiau dabar vėl pradėjo augti. Sergamumas alkoholinėmis psichozėmis tiek Molėtų rajone, tiek Lietuvoje sparčiai auga, ypač daug šių susirgimų registruota 1995 – 1997 metais. Ligotumas alkoholizmu Molėtų rajone auga sparčiau, negu Lietuvos vidurkis. Mirusiųjų nuo apsinuodijimo alkoholiu Molėtų rajone skaičius turi tendenciją augti ir nuo 1993 m. viršija respublikos rodiklius. Narkomanijos ir toksikomanijos atvejų Molėtų rajone neregistruota, tačiau negalime teigti, kad nėra užslėptų narkomanų ir Molėtų rajone. Besaikis alkoholio vartojimas, nesugebėjimas prisitaikyti, visuomenei pereinant iš totalitarinės sistemos į demokratinę, iš centralizuoto planavimo į rinkos ekonomiką, neteisingas savo sugebėjimų vertinimas, optimizmo stoka, nesugebėjimas spręsti iškilusių problemų dažnai priveda net prie savižudybės. Savižudybių skaičius Molėtų rajone turi tendenciją augti ir sparčiai viršija respublikos rodiklius. Pavyzdžiui, 1995 m. Molėtų rajone nusižudė 1 iš 1000 gyventojų. Šis skaičius verčia susimąstyti medikus, politikus. Saugumo jausmo trūkumas, ypač gyvenančių kaime. Molėtų rajone didėja žmogžudysčių skaičius. Visos šios priežastys atsiliepia ir psichinei visuomenės sveikatai, psichinių susirgimų paūmėjimui ir naujų susirgimų atsiradimui. Kaip ir visoje Lietuvoje, taip ir Molėtų rajone užregistruotų visų psichinių susirgimų skaičius 1000 suaugusiųjų didėja ir stebima didėjimo tendencija. Kasmet užregistruojama vis daugiau naujų susirgimų 1000 suaugusiųjų, tame tarpe naujų psichikos ligų užregistruojama Molėtų rajone 1000 suaugusiųjų žymiai daugiau, negu respublikos ir kaimiškųjų rajonų vidurkiai. Stebimas mirtingumo nuo psichinių sutrikimų padidėjimas, ypač ryškus pakilimas buvo 1993, 1994 ir 1995 metais, viršijantis respublikos vidurkius. Ligotumas šizofrenija Molėtų rajone viršija respublikos rodiklius. Pastebėta, kad gana trumpas sergančiųjų psichinėmis ligomis gyvenimo amžius: vyrai miršta 45- 65 metų amžiaus
50 grupėje, moterys gyvena šiek tiek ilgiau, negu vyrai. Iš to galima daryti išvadą, kad vyrai yra jautresni socialinėms permainoms. Sergamumas psichinėmis ligomis kasmet vis “jaunėja”: naujos psichikos ligos 1000 vaikų Molėtų rajone nuo 1995 m. pradėjo sparčiai augti. Pirminis invalidumas dėl psichikos ligų 10000 darbingo amžiaus žmonių nuo 1994 m. Molėtų rajone smarkiai viršija respublikos rodiklį. Statistiniai duomenys rodo, kad visuomenės psichikos sveikatos srityje yra daug skubiai spręstinų problemų. Į problemų sprendimą turėtų įsijungti ne vien psichiatrai, bet ir bendrosios praktikos gydytojai. Na, o medikų, pedagogų, socialinių tarnybų pastangos gali likti bevaisės, jeigu respublikos ir rajono politikai nesiims spręsti socialinių klausimų, nepradės rūpintis eilinių piliečių fizine, dvasine ir socialine gerove. Į šiuos klausimus reikėtų ypač atkreipti dėmesį naujai išrinktiems politikams. Tik nuoseklus ir įtemptas darbas šioje srityje gali duoti apčiuopiamų vaisių. Sveikatos priežiūros įstaigų tinklas. Sveikatos priežiūros įstaigų tinklą Molėtų rajone sudaro šios sveikatos įstaigos: 1. pirminė asmens sveikatos priežiūra ir tinklas 1.1. Pirminės sveikatos priežiūros centras o poliklinika; o 4 BPG kabinetų; o 17 medicinos punktas; o greitosios med. pagalbos skyrius; o psichikos sveikatos centras. Juose dirba 26 gydytojai ir 80 slaugos darbuotojų 1.2. VšĮ Giedraičių ambulatorija su vienu medpunktu Dirba du gydytojai ir penki slaugos darbuotojai. 2. antrinio lygio paslaugos 2.1 Ligoninė 140 lovų, iš jų 26slaugos lovos Dirba 45 gydytojai; 114slaugos darbuotojų ir 3 turintys nemedicininį išsilavinimą. 2.2 Antro lygio konsultacinė poliklinika. 3. Utenos visuomenės sveikatos centro Molėtų filialas Molėtų rajone pirminės sveikatos priežiūros lygyje įsitvirtina šeimos gydytojo (BPG) institucija. PSPC terapeutai ir pediatrai 2003 m., baigę perkvalifikavimo studijas, gavo bendrosios praktikos gydytojo licencijas. Po PSPC reorganizacijos nuo 2003-01-01 pradėjo dirbti VšĮ Giedraičių ambulatorija. Įteisinta Suginčių ir Balninkų BPG kabinetų veikla. Alantos BPG kabinetas dirba renovuotose patalpose, aprūpintas medicinos įranga,
51 automobiliu. Baigiamas Suginčių BPG kabineto remontas. Didelė problema yra tai, kad kai kurių asmens sveikatos paslaugų teikimas sustoja antrame sveikatos priežiūros lygyje išnaudojus TLK suteikiamas finansavimo kvotas. Gyventojai priversti kreiptis arba į pirmos sveikatos priežiūros įstaigų lygį arba ieškoti paslaugų kitų savivaldybių teritorijoje veikiančiose sveikatos priežiūros įstaigose arba pirkti paslaugas iš privataus sektoriaus įstaigų. Abiem atvejais paslaugų teikimas dažniausiai yra brangesnis nei Moletų rajone veikiančiose valstybės ar savivaldybės įsteigtose sveikatos priežiūros įstaigose. Socialinė parama. Lietuvoje, kaip ir daugelyje pereinamojo laikotarpio šalių, socialinių problemų sprendimas vykdomas daugiausiai per valstybinį sektorių (valstybės, savivaldybių biudžetų bei Valstybinio socialinio draudimo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondų lėšomis). Lietuvoje išlaidos socialinei sferai, kaip ir daugelyje Europos šalių, vis didėja. Paskutiniaisiais metais Lietuvos išlaidos visai socialinei sferai (įskaitant švietimą, sveikatos bei socialinę apsaugą, kultūrą ir pan.) neoficialiais ekspertiniais įvertinimais sudarė 25 – 27 proc. nuo BVP, iš jų socialinei apsaugai apie 12 – 14 proc. nuo BVP. Tačiau Lietuva pagal išlaidų socialinei apsaugai lygį neprilygsta daugumai Europos valstybių. Molėtų rajono savivaldybė siekdama padėti tenkinti būtiniausius poreikius tiems asmenims, kurių gaunamos pajamos yra nepakankamos arba jų visai neturi t.y.skursta , o gebėjimai patiems pasirūpinti savimi dėl objektyvių, nuo pačių asmenų nepriklausančių priežasčių yra riboti ( negalia, nedarbas ir kt.) 2003m. teikė piniginę socialinę paramą bei socialines paslaugas. 2003 metais iš valstybės ir savivaldybės biudžeto panaudota 4.891,5 Lt, iš jų 4.493,9 Lt pašalpų mokėjimui. 7 lentelė
2003 m. išlaidos socialinei apsaugai (pašalpos)
Pašalpos pavadinimas Šeimų ( asmenų) Suma tūkst.litų skaičius Laidojimo pašalpa 413 310,0 Vienkartinė pašalpa gimus kūdikiui 168 126,0 Personalinės pensijos 1 1,5 Šeimos pašalpa vaikui iki 3 m. 506 593,5 Vaiko globos pašalpa 61 361,3 Pašalpa tikrosios krašto apsaugos tarnybos karų 1 3,1 vaikams
52 Našlaičių įsikūrimo pašalpa 6 37,6 Daigiavaikių šeimų pašalpa( 3 ir daugiau vaikų 530 866,2 Žalos atlyginimas ( netekus darbingumo) 32 9,7 Sergantiems cukriniu diabetu 12 2,3 Socialinės pašalpos 290 588,5 Kieto kuro kompensacija 422 36,2 Vienkartinės pašalpos( gaisrai, stich.nelaimės) 113 26,8
Nemokamas maitinimas soc.remt.asmenims 887 48,0 Šv.Velykom, Kalėdom 1000 17,9 Vienkartinės pašalpos materialiai paremti 1116 45,2 soc.remt.asmenims Pirtis 726 4,3 Rugsėjo 1-oji 866 7,9 Iš viso 3086,0 Slaugos pašalpos visiškos negalios asmenims 87 171,0 Šalpos (socialinės) pensijos vaikams invalidams iki 587 1033,0 16 metų Transporto išlaidų kompensacija 25 procentai 54 24,1 MGL Ginkluoto pasipriešinimo( rezistencijos dalyvių 10 179,8 šeimoms Iš viso 1.407,9 Iš viso valst. ir 4493,9 savivaldybės
Piniginės socialinės paramos mažas pajamas gaunančioms šeimoms ( vieniems gyvenantiems asmenims) rūšys yra šios: 1) socialinė pašalpa; 2) būsto šildymo išlaidų, išlaidų šaltam vandeniui bei nuotekoms ir išlaidų karštam vandeniui kompensacijos.
53 Įgyvendinus piniginės socialinės paramos mažas pajamas gaunančioms šeimoms ( vienam gyvenančiam asmeniui) įstatymą padidės išmokų gavėjų skaičius, bus deklaruojamos ne tik jų pajamos, bet ir turtas. Molėtų rajone 2003m. socialinės pašalpos buvo mokamos 290 šeimų. Probleminėms šeimoms socialinės pašalpos nebuvo mokamos, o parama buvo teikiama maisto produktais ir kitomis socialinėmis paslaugomis. Socialinės paslaugos. Molėtų rajono socialinės paslaugos yra teikiamos globos įstaigose bei socialinės pagalbos paslaugos namuose. Rajone yra Alantos senelių globos namai 30 vietų. Juose 2003 metais apgyvendinti 5 asmenys. Dabartiniu metu gyvena 33 senatvės pensininkai ir neįgalieji. Utenos apskrities globos įstaigose apgyvendinta 10 ( Utenos pensionate – 6, Aknystos psichoneurologiniame – 4 ), Vilniaus apskrities Jasiuliškių psichoneurologiniame-2. Socialinės pagalbos namuose paslaugos buvo teikiamos 230 asmenų: 204 vienišiems ir neįgaliesiems kaime, 26- Molėtų mieste, 11 – problemiškų daugiavaikių šeimų.Paslaugas teikė 25 lankomosios priežiūros darbuotojai pagal gyvenamąsias teritorijas. Socialinių paslaugų poreikis rajone vis didėja. Socialinių paslaugų sistemą bendruomenėse dar būtina plėtoti, tačiau atsižvelgiant į tai, kad didėjantis socialinių paslaugų poreikis kartais viršija esamus išteklius, nepakankamas dėmesys skiriamas socialinių paslaugų kokybei. Kyla būtinybė ieškoti efektyvesnių socialinių paslaugų organizavimo ir teikimo būdų. Nevyriausybinių organizacijų veikla. Molėtų rajone aktyviai veikia nevyriausybinės organizacijos. Gausiausia narių atžvilgiu ir aktyviausia iš nevyriausybinių organizacijų – Žmonių su negalia Sąjungos Molėtų skyrius ( pirmininkė V.Gribėnienė), jungianti net 801 narį ( I gr-155, II gr. – 464, III-133, vaikų invalidų iki 16 m.-37, rėmėjų- 12). Praėjusiais metais jų būstinėje užregistruoti3963 neįgaliųjų apsilankymai, kurių metu sprendė klausimus susijusius su neįgaliojo sveikata, parama ir kt.problemas. Buvo lankomi sunkią negalią turintys namuose ir gydymo įstaigose ( 113 apsilankymų). Nuosekliai dirba septynios savitarpio pagalbos grupės, vykdomi neįgaliajam jaunimui skirti projektai ”Nekentėk tyloje”, “ Vilties tiltas”. Suteikta transporto paslaugų: 551 transporto paslauga spec.automobiliu “ Ford. Tranzit” ir 71 transporto paslauga automašina “ Golf”. Neįgalieji aktyviai dalyvavo ekskursijose į pajūrį, Kauno zoologijos sodą, Rumšiškes, sportop žaidynėse Raseiniuose, respublikinėje darbų parodoje Ukmergėje, konferencijoje Biržuose ir Vilniuje, Utenos apskrities neįgaliųjų šventėje “Pabūkime kartu“, dainuojamosios poezijos renginyje Baisiogaloje ir kt.
54 Neįgaliųjų etnografinis ansamblis “ Radastėlė “ koncertavo Pasaulio lietuvių dainų šventėje Vilniuje, Katedros aikštėje, neįgaliųjų metams pažymėti, Utenoje, Dubingiuose, Girsteitiškio, Toliejų, Verbiškių, Alantos ir Joniškio bendruomenių renginiuose, Alantos senelių globos namuose “Advento giesmės“, respublikiniame ansamblių konkurse “Dainuojanti santaka” Kaune. Pažymėtas “ Radastėlės “ 10-metis. Gausių šeimų bendrija “Šeimynėlė” ( pirmininkė S.Lesinskienė) vienija 84 šeimas, kuriose 318 vaikų.19 procentų bendrijos narių yra dirbančios, o 81 procentas- gauna socialines pašalpas. Bendrijos finansinė padėtis prasta. Per 2003 m. buvo surinkta 1375 Lt nario mokesčio. Išvykų, susirinkimų , švenčių organizavimui gavo finansinę paramą iš Molėtų švietimo skyriaus , mero , socialinės paramos centro, UAB “Kirneilis”. Bendrijos “Šeimynėlės”narių vaikai ilsėjosi prie jūros , aplankė Palangą, Šventąją, Klaipėdą, Nidą. Kartu su Ukmergės ir Kauno bendrijomis dalyvavo projekte “ Vaikų vasaros poilsis” ir gautas lėšas 2000Lt panaudojo kelionei į Estiją. V Tarptautiniame gausių šeimų sąskrydyje, kuris vyko Šiaulių rajone, iš 17 bendrijų užėmė penktą vietą. “Šeimynėlės“ bendrijos nariams ir jų vaikams buvo surengtos šventės : kovo 8-oji, motinos , tėvo, šeimos ir vaikų diena, kalėdinė eglutė. Problemos: Gausių šeimų bendrija “Šeimynėlė” neturi patalpų, bendrija nevieninga, kelios šeimos atsiribojo nuo šios bendrijos ir įsteigė alternatyvią nevyriausybinę organizaciją gausioms šeimoms “Edeno vaivorykštė”( pirmininkė V.Rakauskienė). Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos Molėtų rajono tarybai ( pirmininkė I.Jurkienė) priklauso 60 narių: I gr-16 , II gr. –40, III gr.-3. Nariai senyvo amžiaus, dirbančio nėra nei vieno. Per praėjusių metų tarybos posėdžius , buvo svarstyti jų prašymai dėl materialinės paramos malkoms,gydymuisi , vaistų nusipirkimui ir kt. atvejai. Silpnaregiai iš Lietuvos aklųjų sąjungos kasmet gauna radijo aparatus, magnetofonus įgarsintų knygų skaitymui, kalbančių laikrodžių, žadintuvų, lūpų-padidinimo stiklų. Rajono centrinėje bibliotekoje jiems veikia kilnojamoji bibliotekėlė. Mažas pensijas gaunantys remiami maisto talonais, vienkartinėmis pašalpomis, labdara iš socialinės paramos centro. Bendrija “Viltis” (pirmininkė A.Umbrasienė) turi 64 narius (su globėjais 108). 2003 metais buvo organizuota išvyka į Trakus. Projektų nerašė, todėl lėšų negavo nei iš savivaldybės nei iš respublikinės “Vilties” bendrijos.Už surinktą nario mokestį bei remėjų pagalba buvo susirinkę tėvai su vaikais šv. Velykų ir šv. Kalėdų progomis. Patalpų neturi, todėl kiekvienam renginiui rinkosi į vis kitas patalpas , pvz. UAB “Molėtų švaroje “, Molėtų pagrindinės mokyklos bendrabutyje. Jų veiklą trikdo neturėjimas patalpų ir stoka aktyvumo ir iniciatyvos.
55 8 lentelė Molėtų rajono neįgaliųjų skaičius Neįgalieji pagal grupes (kartu su vaikais) Vnt I grupė 217 Iš jų su visiška negalia 79 II grupė 1077 III grupė 464 Vaikai su negalia 124 Iš jų su visiška negalia 6 Viso 1882
Socialinis draudimas. Valstybinis socialinis draudimas sudaro didžiausią ir svarbiausią socialinės apsaugos sistemos dalį. Jis apima beveik visus Lietuvos gyventojus: samdomi darbuotojai ir savarankiškai dirbantys asmenys moka socialinio draudimo įmokas, o įvykus draudiminiam įvykiui gauna valstybinio socialinio draudimo išmokas (pensijas, pašalpas, kompensacijas). Valstybinio socialinio draudimo sistemos pagrindinis tikslas – garantuoti pajamas apdraustiesiems, netekusiems darbingumo dėl ligos, senatvės, motinystės ar kitais Valstybinio socialinio draudimo įstatyme numatytais atvejais. Socialinį draudimą sudaro: pensijų draudimas, ligos ir motinystės draudimas, sveikatos draudimas, nedarbo draudimas, draudimas nuo nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų. Molėtų rajone pensininkų skaičius tenkantis 1000-ui gyventojų yra didesnis nei Lietuvoje ir Utenos apskrityje. 2004 01 01 pensininkų skaičius rajone buvo 10157 pensininkai.
600
500
400 Viso Lietuvoje 300 Utenos apskritis
200 Molėtų rajonas
100
0 1997 1998 1999 2000 2001 2002 2004
29 pav. Valstybinio socialinio draudimo senatvės pensininkai 1000 -ui gyventojų
56 Molėtų rajone 2004-01-01 pensininkų skaičius sudarė 41 % visų gyventojų. Rajone socialinio draudimo įmokas mokančių yra tik 1,32 karto daugiau, nei atitinkamas išmokas gaunančių asmenų. Kaip ir visoje Lietuvoje, šis santykis ir toliau keičiasi socialinio draudimo įmokas mokančių nenaudai.
senatvės pensininkai
0,3% 0,2% invalidai pensininkai 1,9%
9,8% našlės ir našlaičiai 14,2% našlės iki 1995-01-01
57,8% 15,8% maitintojo netekimo
ištarnauto laiko pensijos
kompensacija už ypatingas darbo sąlygas
30 pav. Pensininkų struktūra Molėtų rajone 2004-01-01 d. Ištarnauto laiko pensijas gavo tik 0,2%, 0,3 % gavo kompensacijas už ypatingas darbo sąlygas. Vidutinė senatvės pensija Molėtų rajone yra 299,59 Lt.
57 SSGG MATRICA
Stiprybės Įvertinimas 1. Didinamas sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas 5 gyventojams. Sėkmingai vykdomos susirgimų prevencinės programos 2. Sveikatos priežiūros profilaktinio darbo stiprinimas 5 3. Galimybė rajono bendruomenei daryti įtaką vykdomai 5 sveikatos politikai 4. Aktyvi nevyriausybinių organizacijų veikla. Kryptinga 4 savitarpio pagalbos grupių veikla
Silpnybės Įvertinimas 1. Socialinio būsto problema 4 2. Įsiskolinimų už komunalinius patarnavimus didėjimas 5 3. Programų socialinių paslaugų teikimo kaimuose rengimas 5 4. Komandinio darbo metodų taikymas socialinėje veikloje 5 5. Nepakankama vaikų sveikatos profilaktika 4 6. Sunku numatyti sveikatos paslaugų kiekius, kompensuojamų 5 vaistų limitai, gydymo laiko trumpinimas neigiamai veikia sveikatos apsaugą rajone 7. Nepakankamas dėmesys skiriamas socialinių paslaugų kokybei 5
Galimybės Įvertinimas 1. Stacionarinių sveikatos priežiūros paslaugų optimizavimas ir 5 alternatyvių sveikatos priežiūros veiklos formų plėtra 2. Neįgaliųjų asmenų darbinio užimtumo gerinimas 5 3. Pagalbos namuose paslaugų teikimo integravimas su pirminės 4 sveikatos priežiūros paslaugų teikimu bendruomenei 4. Dienos globos įstaigų tinklų plėtra 5 5. Rizikos veiksnių tyrimai darbo vietose 5 6. Alternatyvių finansavimo šaltinių paieška ir įsisavinimas 5
58 Grėsmės Įvertinimas 1. Kaimų felčerių punktų klausimų sudėtingas sprendimas stabdo 5 pirminės sveikatos priežiūros plėtrą rajone 2. Skurdo didėjimas gali sukelti įvairių ligų protrūkius, paskatinti 5 infekcijų plitimą 3. Profesinių susirgimų gausėjimas 5 4. Mirtingumo didėjimas 5 5. Didėja neišnešiotų kūdikių sergamumas 5 6. Daugėja mirusių nuo apsinuodijimo alkoholiu, žmogžudysčių 5 skaičius. Pastebima psichinių susirgimų augimo tendencija 7. Silpna nevyriausybinių organizacijų materialinė bazė 5
59 2.4. INFRASTRUKTŪROS PLĖTRA IR APLINKOS APSAUGA Strateginis infrastruktūros plėtros tikslas – gerinti rajono ir miesto infrastruktūrą, renovuoti rajono vaikų darželių, mokyklų pastatus. Molėtų rajone įgyvendintas Arnionių, Bekupės ir Toliejų gyvenviečių buitinių nuotekų valymo įrengimų rekonstrukcijos projektas, kuris atitinka nacionalinius aplinkos ir Europos Sąjungos aplinkosaugos reikalavimus bei standartus. Rajono vandentvarka vystoma pagal Vyriausybės nustatytas vandentvarkos ūkio plėtojimo pagrindines kryptis (LRV nutarimas1997-10-23 Nr1167 “Dėl Lietuvos Respublikos miestų ir miestelių vandentvarkos ūkio plėtojimo pagrindinių krypčių“), LRS nutarimą 2002- 10-29 NrIX-1154 ir Vyriausybės patvirtintą strategiją, kuri parengta atsižvelgiant į pagrindinį vandens išteklių valdymo ES reglamentuojantį dokumentą-direktyvą 2000/60/EC. „Vystymo prioritetai”. Rajono infrastruktūros plėtra reikalauja rajono bendrojo plano rengimo, atskirų miestelių ir kaimų bendrųjų planų korektūros, detaliųjų planų miesto želdynų teritorijoms, gamybinės ar komercinės paskirties sklypų detaliųjų planų rengimo. Pagrindinės vandentvarkos plėtros kryptys rajone: • vartotojams tiekiamo vandens kokybės gerinimas; • mažų gyvenamųjų vietovių aprūpinimas požeminiu vandeniu iš gilesnių horizontų; • vandenvalos įrenginių statyba ir modernizavimas siekiant visiško išvalymo; • nuotėkų tinklų tiesimas miesto mažaaukštės statybos kvartaluose, didesnėse kaimo gyvenamosiose vietovėse. Nekilnojamojo turto srityje Molėtų rajone būtina inventorizuoti miesto ir kaimo gatves, parkus, apšvietimo linijas, kapinių teritorijas, gatvių želdinius. Informacinių technologijų plėtra rajone reikalauja internetinio ryšio su visomis seniūnijomis. Tačiau tai tebelieka aktuali problema, be to turi būti išspręstas seniūnijų kompiuterių prijungimas prie vidinio savivaldybės tinklo ir bendrų duomenų bazių. Prie interneto prijungtos Alantos, Joniškio, Suginčių, Dubingių, Inturkės seniūnijos. Rajone pradėtas diegti nelaidinis (radijo ryšio) interneto tinklas. Šiuo metu jis jau veikia Luokesos seniūnijoje. Sukūrus tokį tinklą visose seniūnijose, interneto naudojimas gerokai atpigtų. Rengiama paraiška projektui visą rajoną uždengti bevieliu duomenų perdavimo tinklu, sudarant galimybes rajono gyventojams naudotis informacinėmis technologijomis. Molėtų rajone didelis dėmesys skiriamas aplinkosauginių klausimų sprendimui. Viena iš pagrindinių rajono aplinkosauginių probelmų – atliekų tvarkymas. Vyriausybės nutarimu
60 patvirtintas valstybinis strateginis atliekų tvarkymo planas bei nauja Atliekų tvarkymo įstatymo redakcija įpareigoja savivaldybę tobulinti atliekų tvarkymo sistemą, kuri rajone pamečiui kuriama. Rajone yra parengta ir rajono tarybos sprendimu patvirtinta komunalinių atliekų tvarkymo būklės apžvalga ir rajono komunalinių atliekų tvarkymo strateginis planas 2001-2011 metams bei veiksmų planą 2002-2005 metams. Šiuose dokumentuose numatytos teisinės, organizacinės ir techninės priemonės atliekoms tvarkyti. Kartu su seniūnijomis bei SP UAB „Molėtų švara“ parengti ir su Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentu suderinti rajone esamų sąvartynų sutvarkymo planai. Parengtas gamtosauginis projektas “Utenos regiono atliekų tvarkymo sistema”. Įvertinus esamą atliekų tvarkymo sistemos būklę bei atsižvelgiant į Lietuvos ir Europos Sąjungos reikalavimus atliekų tvarkymo srityje, yra numatoma įrengti netoli Utenos Mockūnų kaime vieną regioninį sąvartyną bei įsteigti vieną atliekų tvarkymo įmonę regione. Molėtų rajono gamtinė aplinka pritraukia daug turistų, norinčių islėtis ir atostogauti šiame rajone. Todėl kita aplinkosauginė sritis yra gamtinių išteklių apsauga. Būtina yra tvarkyti poilsio vietų aplinką, įrengti šiukšlių konteinerių stovėjimo vietas, lauko tualetus, gerinti kelių ir gatvių dangą. Kadangi Molėtų rajone yra gausu vandens telkinių, vystant netradicinį turizmą atliekami žuvų įveisimo darbai neišnuomotose vandens telikiniuose. Vandenys ir miškai. Per rajoną teka Šventosios intakai Virinta ir Siesartis. Virintos ilgis siekia 59,1 km, baseino plotas – 566,3 km². Siesartis siekia 64,1 km, jo baseino plotas 615,7 km²(Šaltinis: aplinkos apsaugos ministerijos duomenys). Mažesnės upės: Alanta, Grabuosta, Pusnė, Vastapa. Molėtų rajone užregistruoti 227 ežerai, tarp jų 670 ha Baltieji Lakajai, 495 ha Juodieji Lakajai, 546 ha Kertuojai, 891 ha Stirniai, 591,5 ha Galuonai, 545,7 ha,Siesartis. Antras pagal gylį Lietuvoje ežeras Malkėstaičio ežeras (57 m), ilgiausias Lietuvoje - Asvejos ežeras (30 km). Vandenys ir miškai sudaro 35% (atitinkamai 8,8% ir 26,2) visos Molėtų rajono teritorijos. Kraštas ekologiškai švarus, nėra aplinką teršiančios pramonės, todėl prie ežerų gausu įvairių poilsio namų. Rajono miškingumas mažesnis už Lietuvos vidurkį. Vyrauja pušynai, eglynai ir mišrūs miškai. Didžiausi miškai – Pliešiškių, Lkajų, Rudesos. Molėtų rajone miškai paplitę netolygiai, miškingiausios pietinė ir rytinė rajono dalys, vyrauja spygliuočių (pušynai, eglynai) ir mišrūs miškai. Vientisi masyvai aplink Stirnių, Lakajų ežerus link Švenčionių pereina į Labanoro girią.
61 Rajone yra 9 gamtos draustiniai (Stirnių botaninis, Žalvarių geologinis, Baldono geomorfologinis, Malkėstaičio ir Virintos hidrografiniai, Grabuostos ichtiologinis, Kamastos ir Maldžiūnų kraštovaizdžio, Urkio ornitologinis). Dalis rajono teritorijos patenka į Labanoro ir Asvejos regioninius parkus. Kadangi nėra didelių aplinką teršiančių pramonės įmonių, gamta ekologiškai švari. Oro būklė, taršos šaltiniai, atliekų tvarkymas. Lietuvoje per praeitą dešimtmetį oro tarša gerokai sumažėjo. Tai lėmė keletas veiksnių ir visu pirma prasidėjęs transformacinis ūkio nuosmukis. Nemažą įtaką šiam procesui turėjo ir ūkio restruktūrizavimas bei perėjimas prie rinkos ekonomikos santykių, kai išaugus gamtos išteklių kainoms, padidėjo ir jų naudojimo efektyvumas, o tuo pačiu sumažėjo aplinkos tarša. Molėtų rajone pastaruoju metu oro kokybė pagerėjo dėl sumažėjusių pramonės gamybos apimčių. Molėtų rajone nevykdomas nuolatinė oro kokybės stebėjimas, nėra stacionarių oro stebėjimo stočių, todėl nežinoma oro kokybė atskirose rajono dalyse. Atliekami tik kontroliniai teršiančių medžiagų emisijų iš mobilių ir stacionarių taršos šaltinių į atmosferą patikrinimai. Vyriausybės nutarimu patvirtintas valstybinis strateginis atliekų tvarkymo planas bei nauja Atliekų tvarkymo įstatymo redakcija įpareigoja savivaldybę tobulinti atliekų tvarkymo sistemą, kuri rajone pamečiui kuriama. Parengtas ir rajono tarybos sprendimu patvirtintas rajono komunalinių atliekų tvarkymo strateginis planas 2001-2011 metams bei veiksmų planas 2002-2005 metams. Potencialūs taršos šaltiniai yra Molėtų rajone veikiančios katilinės. UAB „ Molėtų šiluma“ eksploatoja 3 katilines:
• Molėtų kvartalinė katilinė - kuras - mazutas, medienos atliekos, galingumas - 22,5 MW. • Giedraičių gyv. katilinė - kuras- mediena, galingumas - 1,8 MW. • Naujasodžio gyvenvietės katilinė- kuras- mediena, galingumas- 0,5 MW. UAB „ Molėtų šiluma“ šiuo metu naudojamas mazutas: kaloringumas ≈ 9300 kcal/kg, .sieringumas- 2,01٪ 9 lentelė Į atmosferą išmesti teršalų kiekiai (tonomis) Pavadinimas 2001 m. 2002 m. 2003 m
SO2 26,824 2,730 1,221
NOx 18,787 21,901 20,873 CO 142,191 171,667 166,317 Kietos medžiagos 9,690 16,671 16,224
62 Oro tarša iš stacionarių šaltinių mažėja ne tik dėl transformacijos ekonomikos depresijos, bet ir diegiant įvairias oro taršą mažinančias priemones. Oro tarša Molėtų rajone yra viena iš mažiausių, lyginant su kitais Utenos apskrities rajonais. Tačiau šilumai gaminti naudojamas didelio sieringumo mazutas, todėl teršiama atmosfera. Nuo 2004 m. Lietuvoje reikalavimai naudojamo mazuto sieringumui sugrežtėja (sieros kiekis mazute negali viršyti 1%, nebent 3 SO2 išlakos siektų mažiau nei 17000mg/Nm . Naudojant mažesnio sieringumo mazutą labai išauga šiluminės energijos kaina.
900 250 800 700 200 600 500 150 Viso Lietuvoje 400 Utenos apskritis 300 100 Molėtų rajonas 200 100 50 0 1999 2000 2001 2002 0 1999 2000 2001 2002
Sieros dioksidas Azoto oksidai
31 pav. Sieros dioksido ir azoto oksidų emisija iš stacionarių taršos šaltinių (vidutiniškai 1km2) Pagal teršalų kiekį vienam gyventojui Molėtų rajono padėtis irgi yra gan nebloga.
2002 2001 2000 1999 Molėtų rajonas 2002 Utenos apskritis 2001 Viso Lietuvoje 2000 Sieros dioksidas Azoto oksidai 1999
0,0 5,0 10,0 15,0 20,0
32 pav. Sieros dioksido ir azoto oksidų emisija iš stacionarių taršos šaltinių (vidutiniškai 1gyventojui)
63
33 pav. Teršalų emisija iš iš stacionarių taršos šaltinių (vidutiniškai 1km3) Konteinerinė atliekų sistema rajone pradedama įgyvendinti. Šiuo metu rajone buitinių atliekų surinkimui naudojama: Molėtų mieste 50 konteinerių; Suginčiuose 30 konteinerių; Naujasodyje 25 konteineriai; Alantoje 8 konteineriai; Giedraičiuose 4 konteineriai Balninkuose3 konteineriai. Molėtų rajone veikia numatyta rajono savivaldybės atliekų tvarkymo sistemos plėtojimo programa, bei patvirtinti komunalinių atliekų surinkimo iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymo paslaugų tarifai. Atliekų surinkimų ir išvežimu užsiima UAB „Molėtų švara“. Patvirtintos Molėtų rajono atliekų tvarkymo taisykles. Įgyvendintas Arnionių, Bekupės ir Toliejų gyvenviečių buitinių nuotekų valymo įrengimų rekonstrukcijos projektas, kuris atitinka nacionalinius aplinkos ir Europos Sąjungos aplinkosaugos reikalavimus bei standartus. Rekonstruoti valymo įrenginiai žymiai ekonomiškesni, sumažėjo elektros energijos sunaudojimas ir jų eksploatacijos sąnaudos. Arnionių gyvenvietės buitinių nuotekų valymo įrenginiai visai nenaudoja elektros energijos. Dabartiniu metu komunalinės (buitinės) atliekos šalinamos į 22 buitinių atliekų sąvartynus. Didžiausias ir pagrindinis rajone yra Stacijavos buitinių atliekų sąvartynas (jo koordinates: 550 15‘ 04“ šiaurės platumos, 250 25‘ 34“ rytų ilgumos).Jis yra už 2,5 km nuo Molėtų miesto centro, už 1,2 km į vakarus nuo Stacijavos gyvenvietės ir už 0,5 km nuo Kampų gyvenvietės.
64 Sąvartynas priklauso Molėtų rajono savivaldybei, jį eksploatuoja UAB „Molėtų švara“. Į šį sąvartyną šalinamos buitinės atliekos pagrinde iš Molėtų miesto ir artimesnių gyvenviečių. Jo bendras plotas 5,6 ha. Sąvartyno eksploatacijos rezervas ne mažiau 10 metų. Atliekos sąvartyne tvarkomos (sustumdomos ir tankinamos iki 700 kg/m3 – 800 kg/m3 ) buldozeriu DT-75 vieną kartą per savaitę. Molėtų rajone atliekų tvarkymo aikštelių nėra, taip pat nėra ir pavojingo atliekų surinkimo punkto. Pagal Molėtų rajono atliekų tvarkymo sistemos plėtojimo trumpalaikę veiksmų programą 2006-2008 metais numatyta įrengti ES Sanglaudos fondo lėšomis stambiagabaričių atliekų priėmimo aikštelę Molėtų mieste ir joje pastatytus buitinių atliekų priėmimo punktus pilnai aprūpinant reikalingais konteineriais, o taip pat bus įrengti atliekų priėmimo punktai (aikštelės) Alantos, Balninkų, Giedraičių, Naujasėdžio, Suginčių gyvenvietėse, turinčiose virš 500 gyventojų. 10 lentelė Sugaudyti valymo įrenginiuose ir išmesti į atmosferą teršalai Išsiskyręs teršalų kiekis (t) Sugaudyta valymo Išmesta į atmosferą (t) įrenginiuose (t) 2002 m. 2003 m. 2002 m. 2003 m. 2002 m. 2003 m. 246,1 233,9 33,2 29,3 212,9 204,6 2003 metais teršalų išmesta į aplinkos orą iš mobilių taršos šaltinių (apskaita suvesta už šaltinius už kuriuos mokami valstybei mokesčiai) – 564,5 ton. Atlikus autotransporto išmetamų dujų kokybės kontrolę 2003 metais nustatytas oro užterštumas dėl automobilių eksploatavimo. 11 lentelė Oro užterštumas dėl autotransporto eksploatavimo (2003 m.) Automobiliai su OTTO varikliais Automobiliai su dyzeliniais varikliais Patikrinta Viršijo normatyvą Patikrinta Viršijo normatyvą automobilių CO CnHm automobilių Dūmingumas skaičius Skaičius Proc. Skaičius Proc. skaičius Skaičius Proc.
201 27 13,4 16 7,9 32 4 12,5
65 Vandentiekis, kanalizacija. Geriamasis vanduo Molėtų rajone tiekiamas iš požeminių ir antžeminių šaltinių. Molėtų rajone yra 4475 abonentai, kuriems UAB „Molėtų vanduo“tiekia vandenį. Per 2003 m. parduota 387 tūkst. m3 vandens. Vandentiekio ilgis siekia 131 km. Geriamojo vandens cheminiai ir bakteriologiniai rodikliai neviršija leistinų normų. Statistikos departamento duomenimis Molėtų rajonas daugiausia vandens sunaudoja žuvininkystės reikmėms, net 82%. Ūkio ir buities reikmėms yra sunaudojama tik 17% vandens.
Pramonės reikmėms 0,33%0,00% 17,39% Ūkio ir buities reikmėms 0,15% Energetikos reikmėms Žuvininkystės reikmėms
82,13%
34 pav. Vandens sunaudojimas pagal reikmes (tūkstančiais kūbinių metrų per metus) Molėtų rajone Tuo tarpu Lietuvoje vandens sunaudojimo struktūra skiriasi nuo Molėtų rajono ir daugiausia vandens sunaudojama energetikos reikmėms.
0,33% 0,05% 1,00% Pramonės reikmėms 1,49% 2,06% Ūkio ir buities reikmėms Energetikos reikmėms Žemės ūkio reikmėms Žuvininkystės reikmėms 95,07% Kitoms reikmėms
35 pav. Vandens sunaudojimas pagal reikmes (tūkstančiais kūbinių metrų per metus) Lietuvoje Pagrindinė Molėtų rajono problema ta, kad dėl pramonės nuosmukio, verslo infrastruktūros neišvystymo, naudojamų pažangesnių technologijų ir kitų priežasčių mažėja tiekiamo vandens kiekis, todėl auga vandens savikaina. Nutrauktas paslaugų teikimas
66 įsiskolinusiems vartotojams irgi mažina vandens sunaudojimą. Padidėjus vandens kainai įmonės vartotojos pradėjo diegti pažangesnias technologijas, reikalaujančias mažiau vandens, gyventojai pradėjo daugiau taupyti. UAB “Molėtų vanduo” eksploatuoja: • 46 vnt. autonomines vandenvietes ir tiekimo sistemas (iš jų 43 kaimo vietovėse) su 44 vnt. vandens pakėlimo bokštų ir 73 vnt. giluminių gręžinių; • 14 vnt. nuotekų siurblinių, iš jų 8vnt. kaimo vietovėse; • 8 vnt. nuotekų valyklų, iš jų 7 vnt. kaimo vietovėse; • 51 vnt., esančių atskiruose objektuose, elektros apskaitos, paskirstymo ir valdymo sistemų, iš jų 49 kaimo vietovėse; • apie 36,5 km nuotekų tinklų, (iš jų 18,5km kaimo vietovėse), 9,5 km. Spaudiminių; • apie 128,2 km vandentiekio tinklų, iš jų apie 111 km kaimo vietovėse. 2003 m. pašalinta nuotekų 179,6 tūkst. m3 . Nuotekų šalinimo tinklų ilgis – 36,47 km. Tik Molėtuose nuotekų šalinimo valyklos techninė būklė gera, Joniškio seniūnijoje bloga, o kituose seniūnijose patenkinama. 91% nuotekų yra, kurių nereikia valyti ir tik 1% nuotekų yra nepakankamai išvaloma.
8% 1% kurių nereikia valyti išvalytų iki DLT normų Nepakankamai išvalytų 91%
36 pav. Molėtų rajono nuotekų išleidimo struktūra (tūkstančiais kubinių metrų per metus) Ryšiai ir komunikacijos. Molėtų rajone veikia laidinis ryšys, tačiau abonentų skaičius nuolat mažėja. Dalies laidinio ryšio abonentų telefonai jungiami radijo ryšiu. Abonentų skaičiaus Lietuvos telekomas neskelbia. Neoficialiais duomenimis šiuo metu 100 rajono gyventojų tenka 18,5 laidinių telefonų. Mobiliojo ryšio paslaugas rajone teikia Omnitel, Bitė GSM ir TELE-2 bendrovės. Aprėpiama didžioji dalis rajono teritorijos. Molėtų mieste veikia Lietuvos radijo ir televizijos centro Molėtų radijo relinė stotis, tačiau ji neretransliuoja radijo ir TV programų Molėtų rajonui.
67 Molėtų mieste TV programas kabelinės TV tinklu retransliuoja UAB „Molėtų radijas ir televizija“. Kokybė atitinka reikalavimus. Ši bendrovė turi galimybių kabelinės TV tinklu retransliuoti radijo programas, tačiau tokios paslaugos neteikia. TV ir radijo programų eterinio retransliavimo rajone galimybių šiuo metu nėra. Į patikimą TV laidų priėmimo zoną patenka tik pietinė rajono dalis, esanti arčiau Vilniaus. Kitoje rajono dalyje daugelis TV kanalų yra už patikimo priėmimo zonos arba ant jos ribos. Interneto plėtra Molėtų rajone yra problemiška. Tik Molėtų mieste veikia ADSL ryšys. Kitose gyvenvietėse prie interneto jungiamasi lėtaeigiu modeminiu ryšiu, tačiau daugelyje vietų, Lietuvos telekomui kaimuose ir atokiose gyvenvietėse mažinant laidinį ryšį ir pereinant prie radijo ryšio, ir tokios galimybės nėra. Detaliai situacija Molėtų rajone nėra ištirta. Šiuo metu Internetu naudojasi 17 mokyklų, rajone veikia 8 viešos interneto prieigos. Molėtų mieste yra 2 mokamos interneto prieigos. Savivaldybėje internetu galima naudotis visose 50 kompiuterizuotų darbo vietų. Savivaldybės interneto svetainė veikia nuo 1999m. 2003 m. atnaujinta, remiant Atviros Lietuvos fondui. Savivaldybė siekia plėsti viešąsias interneto prieigas pati dalyvaudama ir skatindama įvairias institucijas dalyvauti IT plėtros projektuose. Mokyklų, kitų švietimo įstaigų kompiuterizavimas. Administraciniam darbui kompiuterius naudoja visos švietimo įstaigos. Kompiuterių naudojimas ugdymo procese: Pradinėje mokykloje ir pradinio ugdymo skyriuose yra 591 moksleivių, 15 kompiuterių (1 kompiuteris 40 moksleivių) Pagrindinėse mokyklose yra 1567 moksleiviai, 145 kompiuteriai (1 kompiuteris 11 moksleivių) Vidurinėse mokyklose yra 1003 moksleiviai, 71 kompiuteris ( 1 kompiuteris 14 moksleivių) Gimnazijoje yra 675 moksleiviai, 53 kompiuteriai (1 kompiuteris 13 moksleivių) Vidutiniškai rajone 1 kompiuteris tenka 14 moksleivių (kaime 1/11, mieste 1/18).
68 1800
1200
600 Kompiuterių skaičius Moksleivių skaičius 0 Pradinė Pagrindinė Vidurin ė Gimnazija mokykla ir mokykla mokykla pradinio ugdymo skyriai
37 pav. Kompiuterių skaičius ugdymo įstaigose 2003 m.
5.4. Keliai Pro Molėtų rajoną eina vienas magistralinis kelias (A14), penki krašto keliai, 33 rajoniniai keliai. Dauguma jų yra asfaltuoti, tačiau dar rajone yr air žvirkelių. Kelių danga, jų ilgis pateikiamas 12 lentelėje. Rajone yra 7 tiltai, 74 hidrotechniniai įrenginiai, 808,3 km magistralinių griovių, 63,4 km apsauginių griovių, 3 sausinimo siurblinės. 2004-2008 metams yra sudaryta Molėtų rajono žvyrkelių asfaltavimo programa, kurioje numatyta išasfaltuoti 6 rajoninius kelius 22,28 km ilgio.
69 12 lentelė Molėtų rajono kelių būklė
Kelio Nr. Kelio pavadinimas Kelio danga Bendras kelio ilgis, km
Magistralinis kelias
A14 Vilnius - Utena Juoda danga 95,60 Krašto keliai
114 Molėtai-Kaltinėnai-Ignalina Juoda danga 55,63 115 Ukmergė-Molėtai Juoda danga 42,59 119 Molėtai-Anykščiai Juoda danga 42,46 172 Raudondvaris-Giedraičiai-Molėtai Juoda danga 53,81 173 Molėtai-Pabradė Juoda danga 42,34
Rajoniniai keliai 1201 Anykščiai-Želva Žvyrkelis 40,28 2802 Molėtai-Toliejai Juoda danga 5,50 2804 Giedraičiai-Želva Žvyrkelis 19,57 2805 Stacijava-Skudutiškis Juoda danga, žvyrkelis 20,60 2806 Kairionys-Girsteitiškis-Balninkai Juoda danga 18,50 2807 Luokesa-Žalvariai-Juozapava Juoda danga, žvyrkelis 17,50 2808 Kazokai-Dubingiai Juoda danga, žvyrkelis 11,10 2809 Giedraičiai-Dubingiai Juoda danga 11,10 2810 Kimeilė-Pagaluonė-Gackiškiai Juoda danga, žvyrkelis 16,40 2811 Kapanauza-Vėrbiškis Juoda danga, žvyrkelis 4,80 2812 Joniškis-Dubingiai-Dirmeikiai-Paberžė Juoda danga, žvyrkelis 35,90 2813 Gečiai-Kuktiškis-Tauragnai-Daunoriai Žvyrkelis 36,60 2814 Alanta-Perkailiai-Karališkės Juoda danga, žvyrkelis 11,30 2815 Luokesa-Kaulakiai Juoda danga 3,20 2816 Inturkė-Kertuojai-Lakaja Žvyrkelis 14,10 2817 Aidiečiai-Kulionys Juoda danga 4,30 2818 Padumblė-Pašekščiai Žvyrkelis 5,00 2819 Kijėliai-Vilijočiai Žvyrkelis 6,00 2820 Alanta-Dapkūniškiai Juoda danga, žvyrkelis 13,70 2821 Ežerys-Skudutiškis Juoda danga 5,00 2822 Toliejai-Šnieriškės-Labanoras Juoda danga, žvyrkelis 20,60 2823 Laičiai-Gruožiai Juoda danga, žvyrkelis 6,00 2824 Priv. prie Galiniškio nuo kelio Vilnius-Utena Žvyrkelis 3,00 2825 Priv. prie Šakališkių nuo kelio Antalamėstė- Žvyrkelis 3,00 Labanoras-Joniškis 2826 Molėtų aplinkėlis Juoda danga 3,49 2827 Priv. prie Sidabrinių nuo kelio Gečiai- Juoda danga, žvyrkelis 4,90 Kuktiškis-Tauragnai 2828 Alanta-Naujasodis-Švobiškėlis Juoda danga, žvyrkelis 4,00 2829 Suginčiai-Melninkai Juoda danga 2,80 2830 Sodėnai-Miškiniai Žvyrkelis 3,40 2831 Priv. prie Kuršiškių nuo kelio Utena-Pakalniai Žvyrkelis 2,40 4302 Širvintos-Juodiškiai-Giedraičiai Juoda danga, žvyrkelis 21,30 4903 Utena-Pakalniai-Alanta-Videniškiai Juoda danga, žvyrkelis 43,75 4908 Antalamėstė-Labanoras-Slabada-Joniškis Juoda danga, žvyrkelis 36,50
70 13 lentelė Žvyrkelių asfaltavimo programa 2004 –2008 metams Eil. Kelio Nr ir kelio Nuo Iki Ruožo Gyvenvietės Vertė Pastabos Nr pavadinimas km km ilgis pavadinimas t.Lt km 1. 2807 Luokesa - 2,00 6,80 4,80 - 2160 2004- Juozapava 2005m 2. 4302 Širvintos - 18,14 19,74 1,60 - 800 2004 – Giedraičiai 2005m 3. 2822Toliejai - 7,80 8,8 1,00 Budriškės 450 2005 – Šnėriškės 2006m 4. 2804 Giedraičiai - 0,00 7,90 7,90 - 4000 2005 – Želva 2006m 5. 2805 Stacijava - 1,50 8,00 6,50 - 3250 2007 – Skudutiškis 2008m 6. 2811Kapanauza - 4,32 4,80 0,48 - 200 2007 – Verbiškės 2008m Viso 22,28 10860
Molėtų rajono savivaldybėje užregistruotų vietinių kelių ir gatvių ilgis 2004 metų sausio 1 dienos duomenimis yra 1309,9 km., iš jų: • keliai ir gatvės su asfalto danga 98,0 km. • keliai ir gatvės su žvyro danga 827,9 km. • keliai ir gatvės be dangos (grunto keliai) 384,0 km Gatvių ilgis Molėtų mieste, miesteliuose ir kaimuose 125,6km.Vietinių kelių ilgis Molėtų rajono savivaldybėje 1184,3km. Automobilių stovėjimo aikštelių bendras plotas Molėtų mieste 55 tūkst. m2.
71 7% 29% keliai ir gatvės su asfalto danga keliai ir gatvės su žvyro danga keliai ir gatvės be dangos 64% (grunto keliai)
38 pav. Molėtų rajono kelių danga Mieste veikia trys viešojo transporto rūšys: autobusai, mikroautobusai, taksi. Keleivius perveža UAB “Molėtų autobusų parkas” ir privatūs vežėjai. Vidutinis keleivių vežimo atstumas vietinio susiekimo maršrutais yra 26 km, tolimojo susisiekimo maršrutais 94 km. UAB “Molėtų autobusų parkas” aptarnauja 26 vietinius maršrutus, 6 tarpmiestinius maršrutus. Autobusų parkas turi 11 autobusų VOLVO, vieną autobusą HYUNDAJ, vieną autobusą IKARUS 256 ir 8 autobusus PAZ3205-07. Autobusų rida per metus 811 tūkstančiai km. Eismo saugumui Molėtų rajone gerinti yra numatyta eismo saugumo programa. 14 lentelė Eismo saugumo gerinimo darbų 2006 – 2015 metams planas
Eil Kelio Kelio pavadinimas Ruož Eismo Esamos būklės trumpa Siūlomos Vykdymo Nr Nr. o intens. charakteristika priemonės metai, projek ilgis to reikaling. km 1. 2805 Stacijava – Aukštas pylimas Įrengti trosinį 2006m Skudutiškis 0,2 579 aptvėrimą Projektas 6,6 –6,8 km nereikalingas 2. 173 Molėtai – Pabradė Didelis pėsčiųjų srautas, Įrengti pėsčiųjų 2007m 13,1 – 13,7 km 0,6 908 pėstieji eina taką Projektas važiuojama dalimi reikalingas 3. 173 Molėtai – Pabradė Staigus posūkis,stati Praplatinti sankasą 2008 – 27,0 – 28,2 km 1,2 908 nuokalnė ir važioujamąją 2009m dalį Projektas reikalingas
72 4. 2814 Alanta – Karališkis Pėstieji eina važiuojama Įrengti šaligatvį per 2010m 0,0 – 0,65 km 0,65 210 dalimi Alantos Projektas miestelį reikalingas 5. 2812 Joniškis – Esamas aptvėrimas Įrengti metalinį 2011m Dubingiai 0,4 270 neatitinka standartų atitvarą Projektas 14,8 – 15,2km nerikalingas 6. 2812 Joniškis – Ilga ir stati nuokalnė Įrengti metalinį 2012m Dubingiai atitvarą Projektas 15,3 – 15,9 km 0,6 270 nereikalingas 7. 1201 Anykščiai – Želva Pėstieji eina važiuojama Įrengti pėsčiųjų 2013m 23,8 – 24,8km 1,0 270 dalimi taką Projektas reikalingas 8. 2806 Kairionys – Pėstieji eina važiuojama Įrengti pėsčiųjų 2014m Balninkai 1,0 579 dalimi taką Projektas 17,5 – 18,5 km reikalingas 9. 2805 Stacijava – Aukštas šlaitas Įrengti metalinius 2015m Skudutiškis 0,4 579 atitvarus Projektas 15,7 – 16,1 km nereikalingas Prie Molėtų rajono kelių yra įrengtos patogios poilsio aikštekės, tačiau ne visos jų turi patogius tualetus, pavėsines, lauko baldus. Nusikalstamumo būklė. Nusikalstamumo dinamika Lietuvoje pastaraisiais metais mažai kuo skiriasi nuo kitų tiek Rytų, tiek Vakarų Europos valstybių. Turint omeny, kad Lietuva yra tranzitinė šalis, bei remiantis Vakarų valstybių statistika, galima prognozuoti, kad Lietuvoje nusikaltimų ir toliau didės. Tačiau, jei visoje Lietuvoje nematyti staigaus registruojamo nusikalstamumo didėjimo (39 pav. ), tai Molėtų rajone 2002 m. pastebimas staigus nusikalstamumo didėjimas ir 10000 gyventojų Molėtų rajone užregistruota 177 nusikaltimai, kas viršija net ir Utenos apskrities rodiklius (173 nusikaltimai).
250
200
150 Viso Lietuvoje Utenos apskritis 100 Molėtų rajonas
50
0 1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002
39 pav. 10000 gyventojų tenka užregistruotų nusikaltimų
73
Molėtų rajono nusikaltimų struktūra rodo ( 40 pav.) neblaivių asmenų padarytų nusikaltimų didėjimą, tuo tarpu, kai nepilnamečių padarytų nusikaltimų mažėja.
2002 2001 2000 Neblaivių asmenų padaryti nusikaltimai 1999 Grupiniai nusikaltimai 1998 1997 Nepilnamečių padaryti 1996 nusikaltimai 1995 0 50 100 150
40 pav. Nusikaltimų struktūra Molėtų rajone Statistiniai duomenys nėra pakankamas indikatorius apibūdinti nusikalstamumo lygį šalyje ar rajone, nes daug nusikaltimų lieka neužregistruotų, be to ne visi kaltinamieji yra nuteisiami.
80 70 60
50 Viso Lietuvoje 40 Utenos apskritis 30 Molėtų rajonas
20 10 0 1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002
41 pav. Išaiškinti nusikaltimai % Tokių nusikaltimų, kaip vagystės, plešikavimai, lytiniai, su narkotikais susiję nusikaltimai, nusikaltimai ekologijai, finansams, statistika labiausiai priklauso nuo gyventojų pranešimų apie nukaltimus ir nuo nusikalstamumo kontrolės intensyvumo. Sociologinės apklausos rodo, kad Lietuvoje mažai pasitikima teisėsauga, todėl maža dalis gyventojų praneša apie nusikaltimus. Molėtų rajono nusikalstamumo dinamika skiriasi nuo Lietuvos, nes palyginti didelis procentas nusikaltimų yra išaiškinama (41 pav.) Jei lietuvoje didėja ekonominių nusikaltimų, tai Molėtų rajone jų mažėja.
74 400 350 300 250 Užregistruoti kriminaliniainusikaltimai 200 Užregistruoti ekonominiai 150 nusikaltimai 100 50 0 1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002
42 pav. Užregistruoti nusikaltimai Rajone praktiškai nėra nusikaltimų susijusių su korupcija, nes nėra sudaryta sąlygų tokiems nusikaltimams atsirasti.
75 SSGG MATRICA
Stiprybės Įvertinimas 1. Įgyvendintas gyvenviečių buitinių nuotekų valymo įrengimų 5 rekonstrukcijos projektas 2. Gamta ekologiškai švari, nes nėra didelių aplinką teršiančių 4 pramonės įmonių 3. Diegiant įvairias oro taršą mažinančias priemones mažėja oro 5 tarša iš stacionarių šaltinių 4. Rajone veikia atliekų tvarkymo sistemos plėtojimo programa 5
Silpnybės Įvertinimas 1. Informacinių technologijų neprienamumas ir stygius rajone 5 2. Nepakankama gamtinių išteklių apsauga 5 3. Nėra atliekų tvarkymo aikštelių ir pavojingų atliekų surinkimo 4 punktų 4. Dėl verslo infrastruktūros neišvystymo, pažangesnių 5 technologijų naudojimo mažėja teikiamo vandens kiekis, dėl ko auga vandens savikaina 5. Nuolat mažėja laidinio ryšio abonentų skaičius 3 6. Bloga vietinių kelių būklė ir priežiūra 5
Galimybės Įvertinimas 1. Rajono detalaus plano rengimas, atskirų miestelių ir kaimų 5 bendrųjų planų korektūra, detaliųjų planų miesto želdynų teritorijoms, gamybinės ar komercinės paskirties sklypų detaliųjų planų rengimas 2. Vartotojams tiekiamo vandens kokybės gerinimas 5 3. Mažų gyvenamųjų vietovių aprūpinimas požeminiu vandeniu iš 5 gilesnių horizontų 4. Vandenvalos įrenginių statyba ir modernizavimas 5 5. Miesto ir kaimo gatvių, parkų, apšvietimo linijų, kapinių 5
76 teritorijų, gatvių želdinių inventorizavimas 6. Parama iš ES aplinkosauginių projektų 5
Grėsmės Įvertinimas 1. Perėjimas prie ES taikomų aplinkosauginių normatyvų 5 pareikalaus didelių kapitalo investicijų į aplinkosauginių reikalavimų įgyvendinimą 2. Rajoninių kelių stovis neigiamai įtakoja turizmo plėtrą rajone 5
77 3. PLĖTROS STRATEGIJA 1 PRIORITETAS. PLĖTOTI INŽINERINĘ IR TRANSPORTO INFRASTRUKTŪRĄ VERSLO IR GYVENIMO SĄLYGOMS GERINTI 1.1. TIKSLAS. UŽTIKRINTI INŽINERINIO APRŪPINIMO SISTEMŲ ATNAUJINIMĄ IR PLĖTRĄ.
1.1.1. UŽDAVINYS. Kurti ilgalaikę plėtrą skatinančią infrastruktūrą (bendrojo planavimo dokumentus, detaliuosius planus ir pan.) 1.1.1.1. Planų rengimas. Parengti bendrieji, plėtros, detalieji, specialieji planai, įvairios programos, studijos ir kt. dokumentai
1.1.2. UŽDAVINYS. Pritraukti investicijas inžinerinės infrastruktūros plėtrai
1.1.2.1. Rajono inžinierinių komunikacijų inventorizavimas 1.1.2.2. Galimybių studijų, investicinių ir techninių projektų numatytiems uždaviniams įgyvendinti paruošimas 1.1.2.3. Privačių ir bendruomenės centrų infrastruktūros projektų rėmimas
1.1.3. UŽDAVINYS. Vystyti vandentiekio ir nuotekų tinklus bei įrengimus
1.1.3.1. Miestų, miestelių, gyvenviečių vandentiekio ir nuotekų tinklų renovacija, projektavimas ir statyba
1.1.4. UŽDAVINYS. Renovuoti šilumos ūkį
1.1.4.1. Šilumos ūkio renovacija ir modernizavimas
1.1.5. UŽDAVINYS. Modernizuoti ir plėsti apšvietimo tinklus 1.1.5.1. Rajono miestų ir miestelių, gyvenviečių , turistinių objektų apšvietimo tinklų modernizavimas ir plėtra
1.1.6. UŽDAVINYS. Renovuoti visuomeninės paskirties pastatus
78 1.1. 6.1. Visuomeninės paskirties pastatų renovacija
1.2. TIKSLAS. PLĖTOTI SUBALANSUOTĄ TRANSPORTO INFRASTRUKTŪRĄ, UŽTIKRINANT PATOGŲ IR SAUGŲ SUSISIEKIMĄ BEI GERINANT EKOLOGINĘ BŪKLĘ.
1.2.1. UŽDAVINYS. Subalansuoti transporto srautą rajonų centruose.
1.2.1.1. Aplinkkelių statyba
1.2.2. UŽDAVINYS. Gerinti vietinių kelių būklę.
1.2.2.1. Rajono miestų, miestelių,gyvenviečių transporto infrastruktūros gerinimas (vietinės reikšmės kelių rekonstravimas ir plėtra) 1.2.3. UŽDAVINYS. Plėtoti viešąją infrastruktūrą, atsižvelgiant į turizmo plėtros bei rekreacinius poreikius.
1.2.3.1. Privažiuojamųjų kelių prie turizmo objektų bei rekreacinių zonų rekonstravimas ir statyba. 1.2.3.2. Dviračių takų, pėsčiųjų takų, sveikatingumo trasų įrengimas 1.2.3.3. Kempingų statybos plėtojimas
1.3. TIKSLAS. UŽTIKRINTI PATOGIĄ IR SVEIKĄ REGIONO GYVENAMĄJĄ APLINKĄ.
1.3.1. UŽDAVINYS. Sukurti atliekų tvarkymo ir taršos mažinimo sistemą. 1.3.1.1. Regiono atliekų tvarkymo sistemos įdiegimas
1.3.2. UŽDAVINYS. Gerinti rekreacinių išteklių būklę ir didinti jų prieinamumą regiono gyventojams.
1.3.2.1. Organizuoti rajonuose pažintinių trasų renovaciją,naujų įrengimą, įtraukiant jas į regioninių, tarptautinių, nacionalinių trasų žiedą
79 1.3.2.2. Turistinių – rekreacinių zonų įrengimas ežerų pakrantėse, paplūdimių sutvarkymas
2 PRIORITETAS. VERSLO KONKURENCINGUMO DIDINIMAS, TVARI KAIMO PLĖTRA
2.1 TIKSLAS. SUKURTI EKONOMINĘ APLINKĄ, SKATINTI INVESTICIJAS
2.1.1. UŽDAVINYS Sudaryti palankią aplinką investicijoms, skleisti informaciją apie verslo galimybes regione. 2.1.1.1. Verslo informacijos centrų plėtra 2.1.1.2. Priemonių, skirtų verslo vystymui, plėtrai ir investicijų pritraukimui, kūrimas 2.1.1.3. Gerinti miestų ir savivaldybių teritorijų architektūrinį įvaizdį, gyvenamosios aplinkos kokybę
2.1.2. UŽDAVINYS Kurti verslo informacinę sistemą ir užtikrinti jos prieinamumą.
2.1.2.1. Verslo informacinių centrų veikla
2.1.2.2. Reguliariai atnaujinti sukurtą informacijos apie Aukštaitijos kulinarinio paveldo tinklo duomenų bazę bei jos pagrindu parengti, išleisti, išplatinti informacinius leidinius, dalyvauti turizmo mugėse. Studijiniai vizitai į kitus regionus.
2.1.3. UŽDAVINYS Plėtoti verslo rėmimo sistemą, stiprinti savivaldos institucijų ir verslo įmonių bendradarbiavimą, rengiant ir įgyvendinant bendrus projektus .
2.1.4. UŽDAVINYS Skatinti verslui skirtų paslaugų plėtrą ir jų prieinamumą. 2.1.4.1. Didinti regiono investicinį patrauklumą, konkurencingumą
2.1.5. UŽDAVINYS Skatinti informacinių technologijų verslo plėtrą. 2.2. TIKSLAS. UGDYTI GYVENTOJŲ VERSLUMĄ, REMTI NAUJAI STEIGIAMAS ĮMONES.
2.2.1. UŽDAVINYS. SVV sektoriaus plėtrą orientuoti vietinių išteklių efektyviam panaudojimui.
80 2.2.2. UŽDAVINYS. Plėtoti paramos smulkiam ir vidutiniam verslui infrastruktūrą. 2.2.3. UŽDAVINYS. Skatinti įmonių investicijas į darbuotojų ir vadovų kvalifikacijos kėlimą. 2.2.3.1. Mokymų programų ruošimas 2.2.4. UŽDAVINYS. Didinti specializuotą paramą naujoms įmonėms, pasinaudojant programinio ir struktūrinio finansavimo galimybėmis 2.3.TIKSLAS. STIPRINTI REGIONO PRAMONĖS POTENCIALĄ. 2.3.1. UŽDAVINYS. Plėsti pramonės įmonių vietines ir užsienio rinkas. 2.3.2. UŽDAVINYS. Inicijuoti naujo energetinio bloko statybos pradžiai reikalingų teisės aktų bei kitų dokumentų rengimą 2.4.TIKSLAS. PLĖTOTI REGIONO TURIZMO INFRASTRUKTŪRĄ. 2.4.1. UŽDAVINYS. Didinti rekreacinių išteklių prieinamumą. 2.4.1.1.Infrastruktūros plėtojimas saugomose teritorijose
2.4.1.2.Kultūros paveldo objektų pritaikymas turizmo infrastruktūrai plėtoti 2.4.1.3.Kurti bei plėsti rekreacijos aptarnavimo sferą 2.4.2. UŽDAVINYS. Gerinti turizmo paslaugų kokybę. 2.4.2.1. Vystyti, skatinti ir remti novatoriškų, kokybiškų paslaugų teikėjų iniciatyvas
2.4.2. UŽDAVINYS. Plėsti turizmo paslaugų infrastruktūrą 2.4.3.1. Įvairios paskirties trasų, takų įrengimas 2.4.3.2. Turizmo, rekreacijos ir poilsio infrastruktūros bei paslaugų plėtojimas 2.4.3.3.Vandens pramogų parkų, centrų kūrimas 2.4.3.4. Etnografinių, kultūros paveldo objektų atstatymas, restauravimas 2.4.3.5.Paplūdimių, poilsiaviečių, poilsio zonų pakrantėse kūrimas, plėtra ir renovacija 2.4.3.6. Rajonų kaimo turizmo plėtros ir kokybės programų ruošimas 2.4.3.7. Vandens turizmo plėtojimas 2.4.3.8. Mokyklų bendrabučių pritaikymas, jaunimo nakvynės namams aktyviuoju turizmo sezonu 2.4.3. UŽDAVINYS. Užtikrinti turizmo informacijos sklaidą 2.4.3.1. Turizmo informacijos centrų veikla
2.5.TIKSLAS. ŽEMĖS ŪKIO IR KAIMO PLĖTRA
81 2.5.1. UŽDAVINYS. Plėtoti netradicinę bei alternatyvią, ekologiškai subalansuotą ūkinę veiklą kaime 2.5.1.1. Programų rengimas 2.5.1.2. Pavyzdinio-kartotinio atitinkančio ES reikalavimus vidutinio pieno ūkio projekto parengimas
2.5.2. UŽDAVINYS. Plėtoti kaimo turizmo verslą 2.5.3. UŽDAVINYS. Stiprinti kaimo bendruomenes, skatinti jų veiklos iniciatyvas 2.5.3.1. Rajono sukurto kaimo plėtros politikos modelio antrojo etapo įgyvendinimas 2.5.3.2. Bendruomenių asociacijos kūrimas ir bendrų tikslų kūrimas
3 PRIORITETAS. SUBALANSUOTOS SOCIALINĖS INFRASTRUKTŪROS PLĖTRA.
3.1. TIKSLAS. DIDINTI REGIONO ŽMOGIŠKŲJŲ IŠTEKLIŲ KOMPETENCIJĄ, SKATINTI NAUJŲ DARBO VIETŲ KŪRIMĄ, TAIKYTI AKTYVIAS DARBO RINKOS PRIEMONES. 3.1.1. UŽDAVINYS. Didinti gyventojų gebėjimus prisitaikyti prie aplinkos pokyčių. 3.1.1.1. Kvalifikacijos tobulinimo ir perkvalifikavimo sistemos sukūrimas, informacijos apie nuolatinio mokymosi naudą sklaida. 3.1.2. UŽDAVINYS. Didinti profesinio mokymo prieinamumą bei tobulinti suaugusiųjų profesinį rengimą, plėtoti profesinio mokymo institucijų ir darbdavių bendradarbiavimą.
3.1.2.1. Distancinio mokymo klasės ir reikiamų programų įrengimas ir sukūrimas
3.1.3. UŽDAVINYS. Aktyvinti darbo rinkos politiką ir tobulinti institucijų veiklą, didinti užimtumo ir darbo rinkos priemonių arsenalą
3.1.4. UŽDAVINYS. Skatinti kokybiškų kvalifikacijos kėlimo paslaugų plėtrą.
3.1.5. UŽDAVINYS. Stiprinti projektų valdymo gebėjimus. 3.1.5.1. Nuolatinis konsultavimas ir informavimas stiprinant projektų valdymo ir rengimo gebėjimus
82 3.2. TIKSLAS. PLĖTOTI SUBALANSUOTĄ IKIMOKYKLINIO UGDYMO, BENDROJO LAVINIMO IR PAPILDOMO UGDYMO SISTEMĄ. 3.2.1. UŽDAVINYS. Optimizuoti bendrojo lavinimo mokyklų tinklą, užtikrinti aukštą mokymo paslaugų kokybę. 3.2.1.1. Ugdymo įstaigų tinklo optimizavimo programos įgyvendinimas 3.2.2. UŽDAVINYS. Didinti vaikų ir jaunimo užimtumo įvairovę ir sudaryti sąlygas saviraiškai. 3.2.3. UŽDAVINYS. Didinti pedagogų profesinę kompetenciją 3.2.3.1. Pedagogų švietimo centrų plėtra ir veiklos tobulinimas 3.2.4. UŽDAVINYS. Gerinti švietimo įstaigų techninę būklę ir modernizuoti techninę bazę 3.2.4.1. Švietimo įstaigų modernizavimas, techninės bazės atnaujinimas 3.3. TIKSLAS. UŽTIKRINTI SAUGIĄ SOCIALINĘ APLINKĄ 3.3.1. UŽDAVINYS. Skatinti socialinės atskirties mažinimą bei socialinės integracijos didinimą.
3.3.1.1. Įvairaus pobūdžio stovyklų kūrimas vaikų užimtumo užtikrinimui 3.3.1.2. Rajono dalyvavimas aljanso „Langas į ateitį“ programoje 3.3.2. UŽDAVINYS. Skatinti bendruomenės socialinį aktyvumą bei tarpusavio bendradarbiavimą 3.3.2.1. Rajono kaimo plėtros modelio sukūrimas ir jo įgyvendinimas 3.3.3. UŽDAVINYS. Remti ir skatinti nevyriausybinių organizacijų veiklą. 3.3.3.1. NVO rėmimo sistemos sukūrimas ir įgyvendinimas 3.4. TIKSLAS. PLĖTOTI TERITORIŠKAI SUBALANSUOTĄ SOCIALINĘ KULTŪRINĘ INFRASTRUKTŪRĄ. 3.4.1. UŽDAVINYS. Gerinti kultūros įstaigų materialinę bazę. 3.4.1.1. Kultūros įstaigų rekonstrukcija ir modernizavimas pritaikant bendruomenių reikmėms 3.4.2. UŽDAVINYS. Aktyvinti kultūrinę veiklą, skatinti bendruomenės kultūrines iniciatyvas 3.4.2.1. Regioninių, tarptautinių ir bendruomeninių renginių organizavimo skatinimas, finansavimas ir propagavimas 3.4.2.2. Utenos apskrities tautinių mažumų kultūros saugojimas, sklaida ir puoselėjimas 3.4.3. UŽDAVINYS. Plėsti sporto paslaugų infrastruktūrą 3.4.3.1. Sporto ir pramogų objektų modernizavimas, sporto paslaugų plėtra
83 3.5. TIKSLAS. SUKURTI SOCIALINIŲ IR VIEŠŲJŲ PASLAUGŲ TEIKĖJŲ ĮVAIROVĘ, GERINTI PASLAUGŲ TEIKIMO BAZĘ 3.5.1. UŽDAVINYS. Optimizuoti socialinių ir viešųjų paslaugų teikimo tinklą 3.5.1.2. Rajono socialinių ir viešųjų paslaugų tinklo optimizavimas 3.5.2. UŽDAVINYS. Gerinti socialinių paslaugų kokybę ir pasiekiamumą 3.5.3. UŽDAVINYS. Skatinti neįgaliųjų integraciją į visuomenę ir vykdyti ligonių su negalia reabilitaciją 3.5.3.1. Įkurti žmonių su negalia dienos centrus 3.5.3.2. Gyvenamosios aplinkos ir viešųjų įstaigų pritaikymas žmonėms su fizine negalia 3.5.4. UŽDAVINYS. Gerinti sveikatos priežiūros paslaugų kokybę, pasiekiamumą, infrastruktūrą
3.5.4.1. Sveikatos priežiūros įstaigų modernizavimas, techninės bazės atnaujinimas 3.5.5. UŽDAVINYS. Ugdyti socialinių darbuotojų kompetenciją 3.5.5.1. Įvairių sričių socialinių darbuotojų rengimas ir kvalifikacijos tobulinimas 3.5.6. UŽDAVINYS. Didinti nevyriausybinių organizacijų vaidmenį 3.5.6.1.Bendrų projektų kūrimas su NVO, įvairiapusis NVO veiklos skatinimas 3.6. TIKSLAS. KURTI IR PLĖTOTI INFORMACINĘ VISUOMENĘ REGIONE 3.6.1. UŽDAVINYS. Sistemiškai diegti informacines technologijas 3.6.1.1.Partnerystės, skaidrumo, vieno langelio principo, interaktyvios diskusijos principų įgyvendinimas rajonuose, naudojant moderniąsias technologijas. 3.6.2. UŽDAVINYS. Plėtoti informacines ir konsultacines paslaugas, gerinti gyventojų ir svečių prieigą prie interneto 3.6.2.1. Viešųjų interneto prieigos centrų kūrimas rajono miestuose, miesteliuose ir kaimuose
84 1 PRIORITETAS. PLĖTOTI INŽINERINĘ IR TRANSPORTO INFRASTRUKTŪRĄ VERSLO IR GYVENIMO SĄLYGOMS GERINTI
1.1. TIKSLAS. UŽTIKRINTI INŽINERINIO APRŪPINIMO SISTEMŲ ATNAUJINIMĄ IR PLĖTRĄ.
1.1.1.UŽDAVINYS. Kurti ilgalaikę plėtrą skatinančią infrastruktūrą (bendrojo planavimo dokumentus, detaliuosius planus ir pan.) Priemonė Pasiekimo indikatorius Pasiekim Atsakinga Lėšų Finansavimo šaltiniai o laikas institucija poreikis Lt Regiono Nacionalinio ES fondai, Privačios savivaldybių biudžeto lėšos kita užsienio lėšos lėšos valstybių parama 1.1.1.1. Parengti bendrieji, 2004- Molėtų 970 000 199 000 166 000 605 000 Planų rengimas plėtros, detalieji, 2006 savivaldybė specialieji planai, įvairios programos, studijos ir kt. dokumentai
85 1.1.2. UŽDAVINYS. Pritraukti investicijas inžinerinės infrastruktūros plėtrai. Priemonė Pasiekimo indikatorius Pasiekim Atsakinga Lėšų Finansavimo šaltiniai o laikas institucija poreikis Lt Regiono Nacionalinio ES fondai, Privačios savivaldybių biudžeto lėšos kita užsienio lėšos lėšos valstybių parama 1.1.2.1. Inventorizuota gatvės, 2004- Molėtų 1 000 000 250 000 750 000 Rajono komunikacijos 2007 savivaldybė inžinierinių komunikacijų inventorizavi- mas 1.1.2.2. 1.1.2.2. Galimybių 2004- Molėtų 120 000 20 000 100 000 Galimybių studijų, investicinių ir 2008 savivaldybė studijų, techninių projektų investicinių ir numatytiems techninių uždaviniams projektų įgyvendinti paruošimas numatytiems uždaviniams įgyvendinti paruošimas 1.1.2.3. Projektų skč. 2004- Molėtų 1 500 000 500 000 850 000 150 000 Privačių ir 2007 savivaldybė, bendruomenės Bendruomen
86 centrų ių centrai, infrastruktūros privatūs projektų asmenys rėmimas
1.1.3. UŽDAVINYS. Vystyti vandentiekio ir nuotekų tinklus bei įrengimus Priemonė Pasiekimo indikatorius Pasiekim Atsakinga Lėšų Finansavimo šaltiniai o laikas institucija poreikis Lt Regiono Nacionalinio ES fondai, Privačios savivaldybių biudžeto lėšos kita užsienio lėšos lėšos valstybių parama 1.1.3.1. Objektai nurodyti 2003- Molėtų 6 200 000 200 000 6 000 000 Miestų, savivaldybių plėtros 2008 savivaldybė miestelių, planuose UAB gyvenviečių “Molėtų vandentiekio ir vandenys” nuotekų tinklų renovacija, projektavimas ir statyba
1.1.4. UŽDAVINYS. Renovuoti šilumos ūkį.
87 Priemonė Pasiekimo indikatorius Pasiekim Atsakinga Lėšų Finansavimo šaltiniai o laikas institucija poreikis Lt Regiono Nacionalinio ES fondai, Privačios savivaldybių biudžeto lėšos kita užsienio lėšos lėšos valstybių parama 1.1.4.1. Objektai nurodyti 2004- Molėtų 4 400 000 270 000 540 000 3 590 000 Šilumos ūkio savivaldybių plėtros 2010 savivaldybė renovacija ir planuose modernizavi- mas
88 1.1.5. UŽDAVINYS. Modernizuoti ir plėsti apšvietimo tinklus. Priemonė Pasiekimo indikatorius Pasiekim Atsakinga Lėšų Finansavimo šaltiniai o laikas institucija poreikis Lt Regiono Nacionalinio ES fondai, Privačios savivaldybių biudžeto lėšos kita užsienio lėšos lėšos valstybių parama 1.1.5.1. Rajono Renovuoti ir išplėsti 2004- Molėtų 1 800 000 90 000 1 710 000 miestų ir apšvietimo tinklai 2007 savivaldybė miestelių, gyvenviečių , turistinių objektų apšvietimo tinklų modernizavima s ir plėtra
89 1.1.6. UŽDAVINYS. Renovuoti visuomeninės paskirties pastatus Priemonė Pasiekimo indikatorius Pasiekim Atsakinga Lėšų Finansavimo šaltiniai o laikas institucija poreikis Lt Regiono Nacionalinio ES fondai, Privačios savivaldybių biudžeto lėšos kita užsienio lėšos lėšos valstybių parama 1.1.6.1. Renovuoti objektai 2004- Molėtų 3 950 000 50 000 3 900 000 Visuomeninės nurodyti savivaldybių 2010 savivaldybė paskirties plėtros planuose bendruomeni pastatų ų centrai renovacija
90 1.2. TIKSLAS. PLĖTOTI SUBALANSUOTĄ TRANSPORTO INFRASTRUKTŪRĄ, UŽTIKRINANT PATOGŲ IR SAUGŲ SUSISIEKIMĄ BEI GERINANT EKOLOGINĘ BŪKLĘ. 1.2.1. UŽDAVINYS. Subalansuoti transporto srautą rajonų centruose. Priemonė Pasiekimo indikatorius Pasiekim Atsakinga Lėšų Finansavimo šaltiniai o laikas institucija poreikis Lt Regiono Nacionalinio ES fondai, Privačios savivaldybių biudžeto lėšos kita užsienio lėšos lėšos valstybių parama 1.2.1.1. Įrengti keliai, 2004- Molėtų 45 200 000 25 000 000 20 200 000 Aplinkkelių aplinkkeliai 2010 savivaldybė statyba
91 1.2.2. UŽDAVINYS. Gerinti vietinių kelių būklę. Priemonė Pasiekimo Pasiekimo laikas Atsakinga Lėšų Finansavimo šaltiniai indikatorius institucija poreikis Lt Regiono Nacionalinio ES fondai, Privačios savivaldybių biudžeto lėšos kita užsienio lėšos lėšos valstybių parama 1.2.2.1. Įvykdyta 2004-2010 Molėtų 26 300 000 300 000 11 000 000 15 000 000 Rajono miestų, priemonė savivaldybė miestelių,gyvenv iečių transporto infrastruktūros gerinimas (vietinės reikšmės kelių rekonstravimas ir plėtra)
92 1.2.3. UŽDAVINYS. Plėtoti viešąją infrastruktūrą, atsižvelgiant į turizmo plėtros bei rekreacinius poreikius. Priemonė Pasiekimo indikatorius Pasiekim Atsakinga Lėšų Finansavimo šaltiniai o laikas institucija poreikis Lt Regiono Nacionalinio ES fondai, Privačios savivaldybių biudžeto lėšos kita užsienio lėšos lėšos valstybių parama 1.2.3.1. Įvykdyta priemonė 2004 – Molėtų 1 200 000 200 000 1 000 000 Privažiuojamųjų 2010 savivaldybė kelių prie turizmo objektų bei rekreacinių zonų rekonstravimas ir statyba. 1.2.3.2. Įrengti dviračių ir 2004- Molėtų 1 450 000 50 000 1 400 000 Dviračių takų, pėsčiųjų takai 2010 savivaldybė pėsčiųjų takų, sveikatingumo trasų įrengimas
93
1.2.3.3. Įrengtų kempingų 2004- Molėtų 1 500 000 1 500 000 Kempingų skaičius 2010 savivaldybė statybos plėtojimas
94 1.3. TIKSLAS. UŽTIKRINTI PATOGIĄ IR SVEIKĄ REGIONO GYVENAMĄJĄ APLINKĄ.
1.3.1. UŽDAVINYS. Sukurti atliekų tvarkymo ir taršos mažinimo sistemą. Priemonė Pasiekimo Pasiekimo laikas Atsakinga Lėšų Finansavimo šaltiniai indikatorius institucija poreikis Lt Regiono Nacionalinio ES fondai, Privačios savivaldybių biudžeto lėšos kita užsienio lėšos lėšos valstybių parama 1.3.1.1. Įdiegta ES 2006 Molėtų 1 372 000 272 000 1 100 000 Regiono atliekų standartus savivaldybė, tvarkymo atitinkanti AM, sistemos atliekų tvarkymo konsultantai. įdiegimas sistema
95 1.3.2. UŽDAVINYS. Gerinti rekreacinių išteklių būklę ir didinti jų prieinamumą regiono gyventojams. Priemonė Pasiekimo Pasiekimo Atsakinga Lėšų Finansavimo šaltiniai indikatorius laikas institucija poreikis Lt Regiono Nacionalinio ES fondai, Privačios savivaldybių biudžeto lėšos kita užsienio lėšos lėšos valstybių parama 1.3.2.1. Įrengtos, pėsčiųjų, 2004-2008 Molėtų 5 500 000 1 500 000 4 000 000 Organizuoti dviračių, vandens , savivaldybė rajonuose auto ir žiemos pažintinių trasų trasos, turistiniai renovaciją,naujų maršrutai įrengimą, įtraukiant jas į regioninių, tarptautinių, nacionalinių trasų žiedą 1.3.2.2. Įrengta turistinės- 2004-2007 Molėtų 1 060 000 60 000 1000000 Turistinių – rekreacinės zonos, savivaldybė rekreacinių zonų sutvarkyti įrengimas ežerų paplūdimiai pakrantėse,
96 paplūdimių sutvarkymas
97 2 PRIORITETAS. VERSLO KONKURENCINGUMO DIDINIMAS, TVARI KAIMO PLĖTRA
2.1 TIKSLAS. SUKURTI EKONOMINĘ APLINKĄ, SKATINTI INVESTICIJAS
2.1.1. UŽDAVINYS Sudaryti palankią aplinką investicijoms, skleisti informaciją apie verslo galimybes regione. Priemonė Pasiekimo Pasiekimo Atsakinga Lėšų Finansavimo šaltiniai indikatorius laikas institucija poreikis Lt Regiono Nacionalinio ES fondai, Privačios savivaldybių biudžeto lėšos kita užsienio lėšos lėšos valstybių parama 2.1.1.1. Įkurti centrai 2004 Molėtų 120 000 50 000 35 000 35 000 Verslo informacijos Molėtuose savivaldybė, centrų kūrimas ir plėtra Molėtų VTIC
2.1.1.2. Sukurta 2004-2007 Molėtų VTIC 120 000 30 000 90 000 Priemonių, skirtų verslo duomenų vystymui, plėtrai ir bazės, investicijų pritraukimui, interneto kūrimas svetainės, puslapiai, galimybių
98 studijos, išleisti leidiniai
2.1.1.3. Gyvenamosios 2004-2010 Molėtų savivaldybė 3 235 000 235 000 500 000 2 500 000 Gerinti miestų ir aplinkos savivaldybių teritorijų (apšvietimas, architektūrinį įvaizdį, transporto gyvenamosios aplinkos eismas, kokybę automobilių stovėjimo vietos, viešųjų įstaigų prieigų ir kt.) sutvarkymas
99 2.1.2. UŽDAVINYS Kurti verslo informacinę sistemą ir užtikrinti jos prieinamumą. Priemonė Pasiekimo Pasiekimo Atsakinga Lėšų Finansavimo šaltiniai indikatorius laikas institucija poreikis Lt Regiono Nacionalinio ES fondai, Privačios savivaldybių biudžeto lėšos kita užsienio lėšos lėšos valstybių parama 2.1.2.1. Pravesti 2004-2006 Molėtų VTIC, 60 000 12 000 44 000 4 000 Verslo informacinių mokymai, privatus sektorius centrų veikla konsultacijos, seminarai, sukurta duomenų bazės, interneto svetainės, surasti investuotojai, ir pan. 2.1.2.2. Surinkta ir 2004-2010 Apskrities 100 000 20 000 60 000 20 000 Reguliariai atnaujinti paskleista administracija, sukurtą informacijos informacija verslo subjektai apie Aukštaitijos apie esamus kulinarinio paveldo Aukštaitijos tinklo duomenų bazę bei regiono jos pagrindu parengti, kulinarinio išleisti, išplatinti paveldo narius informacinius leidinius, dalyvauti turizmo mugėse. Studijiniai vizitai į kitus regionus.
100
2.1.3. UŽDAVINYS Plėtoti verslo rėmimo sistemą, stiprinti savivaldos institucijų ir verslo įmonių bendradarbiavimą, rengiant ir įgyvendinant bendrus projektus .
2.1.4. UŽDAVINYS Skatinti verslui skirtų paslaugų plėtrą ir jų prieinamumą. Priemonė Pasiekimo Pasiekimo Atsakinga Lėšų Finansavimo šaltiniai indikatorius laikas institucija poreikis Lt Regiono Nacionalinio ES fondai, Privačios savivaldybių biudžeto lėšos kita užsienio lėšos lėšos valstybių parama 2.1.4.1. Paruošta 2006 Molėtų 100 000 10 000 10 000 80 000 Didinti regiono investicinio savivaldybė, investicinį patrauklumą, patrauklumo Molėtų VTIC konkurencingumą didinimo programos, specialios paramos schema
2.1.5. UŽDAVINYS Skatinti informacinių technologijų verslo plėtrą.
2.2. TIKSLAS. UGDYTI GYVENTOJŲ VERSLUMĄ, REMTI NAUJAI STEIGIAMAS ĮMONES.
2.2.1. UŽDAVINYS. SVV sektoriaus plėtrą orientuoti vietinių išteklių efektyviam panaudojimui.
2.2.2. UŽDAVINYS. Plėtoti paramos smulkiam ir vidutiniam verslui infrastruktūrą.
101 2.2.3. UŽDAVINYS. Skatinti įmonių investicijas į darbuotojų ir vadovų kvalifikacijos kėlimą. Priemonė Pasiekimo Pasiekimo Atsakinga Lėšų poreikis Finansavimo šaltiniai indikatorius laikas institucija Lt Regiono Nacionalinio ES fondai, kita Privačios savivaldybių biudžeto lėšos užsienio lėšos lėšos valstybių parama 2.2.3.1. Paruošta 2003-2007 Molėtų VTIC 25 000 5 000 20 000 Mokymų įvairios Darbo birža, programų mokymų Verslo įmonės ruošimas programos
2.2.4. UŽDAVINYS. Didinti specializuotą paramą naujoms įmonėms, pasinaudojant programinio ir struktūrinio finansavimo galimybėmis
2.3. TIKSLAS. STIPRINTI REGIONO PRAMONĖS POTENCIALĄ.
2.3.1. UŽDAVINYS. Plėsti pramonės įmonių vietines ir užsienio rinkas.
2.3.2. UŽDAVINYS. Inicijuoti naujo energetinio bloko statybos pradžiai reikalingų teisės aktų bei kitų dokumentų rengimą
2.4. TIKSLAS. PLĖTOTI REGIONO TURIZMO INFRASTRUKTŪRĄ.
2.4.1. UŽDAVINYS. Didinti rekreacinių išteklių prieinamumą. Priemonė Pasiekimo Pasiekimo Atsakinga Lėšų poreikis Finansavimo šaltiniai indikatorius laikas institucija Lt Regiono Nacionalinio ES fondai, kita Privačios savivaldybių biudžeto lėšos užsienio lėšos lėšos valstybių parama 2.4.1.1. Išsaugotos 2003-2007 Molėtų 7 550 000 850 000 6 350 000 350 000 Infrastruktūros regiono savivaldybė, plėtojimas gamtinės privatus sektorius
102 saugomose vertybės, teritorijose išplėsta paslaugų pasiūla, įrengtos bei sutvarkytos esančios poilsiavietės , išplėsta turizmo centro “Palūšė” veikla 2.4.1.2. Įvykdyta 2004-2010 Molėtų 7 000 000 150 000 350 000 6 500 000 Kultūros paveldo priemonė savivaldybė objektų pritaikymas turizmo infrastruktūrai plėtoti
2.4.1.3. Pramogų 2004-2008 Molėtų 3 500 000 250 000 250 000 2 500 000 500 000 Kurti bei plėsti infrastruktūrosk savivaldybė, rekreacijos ūrimas ir plėtra, privatus sektorius aptarnavimo vietinių sferą paslaugų teikėjų palaikymas ir rėmimas
2.4.2. UŽDAVINYS. Gerinti turizmo paslaugų kokybę. Priemonė Pasiekimo Pasiekimo Atsakinga Lėšų poreikis Finansavimo šaltiniai indikatorius laikas institucija Lt Regiono Nacionalinio ES fondai, kita Privačios savivaldybių biudžeto lėšos užsienio lėšos lėšos valstybių parama
103 2.4.2.1. Išaugusi 2003-2010 Molėtų 150 000 50 000 100 000 Vystyti, skatinti paslaugų savivaldybė ir remti kokybė ir novatoriškų, įvairovė kokybiškų teikiamas paslaugų teikėjų saugus maistas, iniciatyvas Kulinarinio paveldo tinklo plėtra, įdiegta centralizuota apgyvendinimo vietų rezervavimo sistema
2.4.3. UŽDAVINYS. Plėsti turizmo paslaugų infrastruktūrą. Priemonė Pasiekimo Pasiekimo Atsakinga Lėšų poreikis Finansavimo šaltiniai indikatorius laikas institucija Lt Regiono Nacionalinio ES fondai, kita Privačios savivaldybių biudžeto lėšos užsienio lėšos lėšos valstybių parama 2.4.3.1. Įrengta 2004-2008 Molėtų 850 000 150 000 700 000 Įvairios slidinėjimo, savivaldybė paskirties trasų, riedučių trasos, takų įrengimas pažintiniai takai
2.4.3.2. Rekonstruota: 2004-2008 Molėtų 5 200 000 750 000 4 450 000 Turizmo, stadionai, kalnų savivaldybė rekreacijos ir slidinėjimo poilsio bazės,
104 infrastruktūros plaukymo bei paslaugų baseinai, plėtojimas įrengta: autosporto kompleksai, čiuožyklos, tramplynai, sportinio šaudymo šaudyklos, teniso kortai, prieplaukos pramogų parkai, aktyvaus poilsio kompleksai, rekreacinės infrastruktūros kompleksai, žirginio sporto centrai ir kt. 2.4.3.3. Įrengta vandens 2003-2010 Molėtų 9 500 000 75 000 7 425 000 2 000 000 Vandens pramogų savivaldybė, pramogų parkų, parkai, centrai. privatus sektorius centrų kūrimas 2.4.3.4. Atstatyta 2004-2006 Molėtų 7 550 000 100 000 7 450 000 Etnografinių, archeologiniai savivaldybė kultūros paveldo kompleksai, objektų pilys, dvarų atstatymas, ansambliai, restauravimas etnografinės sodybos, atgaivinti senieji amatai
105 2.4.3.5. Įrengta ar 2004-2008 Molėtų 4 750 000 50 000 4 700 000 Paplūdimių, sutvarkyta savivaldybė poilsiaviečių, poilsinės zonos poilsio zonų pakrantėse, pakrantėse paplūdimiai, kūrimas, plėtra ir poilsiavietės, renovacija stovyklavietės, poilsio aikštelės 2.4.3.6. Paruošta 2003-2007 Molėtų 75 000 2 000 73 000 Rajonų kaimo programos savivaldybė turizmo plėtros Molėtų VTIC ir kokybės Kaimo turizmo programų asociacija ruošimas 2.4.3.7. 2003-2010 Molėtų 1 472 000 72 000 1 300 000 100 000 Vandens turizmo savivaldybė, plėtojimas privatus sektorius 2.4.3.8. 2005--2009 Molėtų 4 000 000 500 000 3 500 000 Mokyklų savivaldybė bendrabučių pritaikymas, jaunimo nakvynės namams aktyviuoju turizmo sezonu
2.4.4. UŽDAVINYS. Užtikrinti turizmo informacijos sklaidą. Priemonė Pasiekimo Pasiekimo Atsakinga Lėšų poreikis Finansavimo šaltiniai indikatorius laikas institucija Lt Regiono Nacionalinio ES fondai, kita Privačios savivaldybių biudžeto lėšos užsienio lėšos lėšos valstybių parama 106 2.4.4.1. Sukurta 2003-2006 Molėtų 2 450 000 125 000 2 305 000 20 000 Turizmo turizmo savivaldybė, informacijos informacinė Molėtų VTIC centrų veikla sistema, padidėję turistų srautai, panaudota GIS priemonės informacijos sklaidai, užtikrinta turizmo paslaugas teikiančių įmonių bendradarbiavi mas, pravesti mokymai, konsultacijos turizmo paslaugų teikėjams, dalyvavimas turizmo mugėse
107
2.5. TIKSLAS. ŽEMĖS ŪKIO IR KAIMO PLĖTRA
2.5.1. UŽDAVINYS. Plėtoti netradicinę bei alternatyvią, ekologiškai subalansuotą ūkinę veiklą kaime Priemonė Pasiekimo Pasiekimo Atsakinga Lėšų poreikis Finansavimo šaltiniai indikatorius laikas institucija Lt Regiono Nacionalinio ES fondai, kita Privačios savivaldybių biudžeto lėšos užsienio lėšos lėšos valstybių parama 2.5.1.1. Parengta 2003-2005 Molėtų 120 000 20 000 100 000 Programų gyvulininkystės savivaldybė rengimas ūkių įsikūrimo programa Ekologinių ir alternatyvių verslų plėtros programos 2.5.1.5. Parengtas 20042006 Molėtų 750 000 50 000 650 000 50 000 Pavyzdinio- pavyzdinis- savivaldybė, kartotinio kartotinis privatus sektorius atitinkančio ES projektas reikalavimus vidutinio pieno ūkio projekto parengimas
108
2.5.2. UŽDAVINYS. Plėtoti kaimo turizmo verslą
2.5.3. UŽDAVINYS. Stiprinti kaimo bendruomenes, skatinti jų veiklos iniciatyvas Priemonė Pasiekimo Pasiekimo Atsakinga Lėšų poreikis Finansavimo šaltiniai indikatorius laikas institucija Lt Regiono Nacionalinio ES fondai, kita Privačios savivaldybių biudžeto lėšos užsienio lėšos lėšos valstybių parama 2.5.3.1. 2003-2005 Molėtų 20 000 5 000 15 000 Rajono sukurto savivaldybė, kaimo plėtros Plėtros sąjūdis politikos modelio antrojo etapo įgyvendinimas 2.5.3.2. 2003-2007 Molėtų 10 000 10 000 Bendruomenių savivaldybė, asociacijos Plėtros sąjūdis, kūrimas ir Molėtų bendrų tikslų bendruomenių kūrimas asociacija
109
3 PRIORITETAS. SUBALANSUOTOS SOCIALINĖS INFRASTRUKTŪROS PLĖTRA.
3.1. TIKSLAS. DIDINTI REGIONO ŽMOGIŠKŲJŲ IŠTEKLIŲ KOMPETENCIJĄ, SKATINTI NAUJŲ DARBO VIETŲ KŪRIMĄ, TAIKYTI AKTYVIAS DARBO RINKOS PRIEMONES.
3.1.1. UŽDAVINYS. Didinti gyventojų gebėjimus prisitaikyti prie aplinkos pokyčių. Priemonė Pasiekimo Pasiekimo Atsakinga Lėšų poreikis Finansavimo šaltiniai indikatorius laikas institucija Lt Regiono Nacionalinio ES fondai, kita Privačios savivaldybių biudžeto lėšos užsienio lėšos lėšos valstybių parama 3.1.1.1. Perkvalifikuotų 2003-2008 Molėtų Kvalifikacijos asmenų savivaldybė, 200 000 50 000 150 000 tobulinimo ir skaičius Darbo birža, perkvalifikavimo mokymo įstaigos sistemos sukūrimas, informacijos apie nuolatinio mokymosi naudą sklaida.
3.1.2. UŽDAVINYS. Skatinti aukštojo mokslo institucijų studijų steigimą regione.
110
3.1.3. UŽDAVINYS. Didinti profesinio mokymo prieinamumą bei tobulinti suaugusiųjų profesinį rengimą, plėtoti profesinio mokymo institucijų ir darbdavių bendradarbiavimą. Priemonė Pasiekimo Pasiekimo Atsakinga Lėšų poreikis Finansavimo šaltiniai indikatorius laikas institucija Lt Regiono Nacionalinio ES fondai, kita Privačios savivaldybių biudžeto lėšos užsienio lėšos lėšos valstybių parama 3.1.3.1. 2005-2007 Molėtų 500 000 100 000 400 000 Distancinio savivaldybė mokymo klasės ir reikiamų programų įrengimas ir sukūrimas
3.1.4. UŽDAVINYS. Aktyvinti darbo rinkos politiką ir tobulinti institucijų veiklą, didinti užimtumo ir darbo rinkos priemonių arsenalą
3.1.5. UŽDAVINYS. Skatinti kokybiškų kvalifikacijos kėlimo paslaugų plėtrą.
111 3.1.6. UŽDAVINYS. Stiprinti projektų valdymo gebėjimus. Priemonė Pasiekimo Pasiekimo Atsakinga Lėšų poreikis Finansavimo šaltiniai indikatorius laikas institucija Lt Regiono Nacionalinio ES fondai, kita Privačios savivaldybių biudžeto lėšos užsienio lėšos lėšos valstybių parama 3.1.6.1. Paraiškų skč. 2003-2008 Molėtų 30 000 10 000 15 000 5 000 Nuolatinis savivaldybė, konsultavimas ir Molėtų VTIC, informavimas verslo subjektai stiprinant projektų valdymo ir rengimo gebėjimus
3.2. TIKSLAS. PLĖTOTI SUBALANSUOTĄ IKIMOKYKLINIO UGDYMO, BENDROJO LAVINIMO IR PAPILDOMO UGDYMO SISTEMĄ.
3.2.1. UŽDAVINYS. Optimizuoti bendrojo lavinimo mokyklų tinklą, užtikrinti aukštą mokymo paslaugų kokybę. Priemonė Pasiekimo Pasiekimo Atsakinga Lėšų poreikis Finansavimo šaltiniai indikatorius laikas institucija Lt Regiono Nacionalinio ES fondai, kita Privačios savivaldybių biudžeto lėšos užsienio lėšos lėšos valstybių parama 2.1.1. Ugdymo Įgyvendinta 2003-2006 Molėtų 1 000 000 900 000 100 000 įstaigų tinklo programa savivaldybė, optimizavimo ŠMM programos įgyvendinimas
3.2.2. UŽDAVINYS. Didinti vaikų ir jaunimo užimtumo įvairovę ir sudaryti sąlygas saviraiškai. 112
3.2.3. UŽDAVINYS. Didinti pedagogų profesinę kompetenciją Priemonė Pasiekimo Pasiekimo Atsakinga Lėšų poreikis Finansavimo šaltiniai indikatorius laikas institucija Lt Regiono Nacionalinio ES fondai, kita Privačios savivaldybių biudžeto lėšos užsienio lėšos lėšos valstybių parama 3.2.3.1. Pakėlusių 2004-2009 Molėtų 800 408 20 000 780 408 Pedagogų kvalifikaciją savivaldybės švietimo centrų pedagogų ir švietimo skyrius, plėtra ir veiklos mokyklų ŠMM tobulinimas vadovų skaičius.
3.2.4. UŽDAVINYS. Gerinti švietimo įstaigų techninę būklę ir modernizuoti techninę bazę Priemonė Pasiekimo Pasiekimo Atsakinga Lėšų poreikis Finansavimo šaltiniai indikatorius laikas institucija Lt Regiono Nacionalinio ES fondai, kita Privačios savivaldybių biudžeto lėšos užsienio lėšos lėšos valstybių parama 3.2.4.1. Modernizuota 2004-2008 Molėtų 11 200 000 500 000 500 000 10 200 000 Švietimo įstaigų švietimo savivaldybė modernizavimas, įstaigos, techninės bazės atnaujinta ir atnaujinimas praplėsta techninė bazė
3.3. TIKSLAS. UŽTIKRINTI SAUGIĄ SOCIALINĘ APLINKĄ (YPAČ UŽDARANT IGNALINOS AE).
113 3.3.1. UŽDAVINYS. Skatinti socialinės atskirties mažinimą bei socialinės integracijos didinimą. Priemonė Pasiekimo Pasiekimo Atsakinga Lėšų poreikis Finansavimo šaltiniai indikatorius laikas institucija Lt Regiono Nacionalinio ES fondai, kita Privačios savivaldybių biudžeto lėšos užsienio lėšos lėšos valstybių parama 3.3.1.1. Įkurtos 2004-2009 Molėtų 1 050 000 50 000 1 000 000 Įvairaus stovyklos savivaldybė pobūdžio stovyklų kūrimas vaikų užimtumo užtikrinimui 3.3.1.2. 11 viešojo 2003-2005 Molėtų 150 000 10 000 140 000 Rajono interneto savivaldybė, dalyvavimas prieigų Bendruomenių aljanso „Langas į centrai ateitį“ programoje
3.3.2. UŽDAVINYS. Skatinti bendruomenės socialinį aktyvumą bei tarpusavio bendradarbiavimą Priemonė Pasiekimo Pasiekimo Atsakinga Lėšų poreikis Finansavimo šaltiniai indikatorius laikas institucija Lt Regiono Nacionalinio ES fondai, kita Privačios savivaldybių biudžeto lėšos užsienio lėšos lėšos valstybių parama 3.3.2.1. 2003-2008 Molėtų 505 000 2 000 503 000 Rajono kaimo savivaldybė, plėtros modelio Seniūnijos, sukūrimas ir jo Bendruomenių įgyvendinimas centrai
3.3.3. UŽDAVINYS. Remti ir skatinti nevyriausybinių organizacijų veiklą.
114 Priemonė Pasiekimo Pasiekimo Atsakinga Lėšų poreikis Finansavimo šaltiniai indikatorius laikas institucija Lt Regiono Nacionalinio ES fondai, kita Privačios savivaldybių biudžeto lėšos užsienio lėšos lėšos valstybių parama 3.3.3.1. Sukurta 2005 Molėtų 10 000 10 000 NVO rėmimo rėmimo sistema savivaldybė, sistemos Plėtros sąjūdis sukūrimas ir įgyvendinimas
3.4. TIKSLAS. PLĖTOTI TERITORIŠKAI SUBALANSUOTĄ SOCIALINĘ KULTŪRINĘ INFRASTRUKTŪRĄ.
3.4.1. UŽDAVINYS. Gerinti kultūros įstaigų materialinę bazę. Priemonė Pasiekimo Pasiekimo Atsakinga Lėšų poreikis Finansavimo šaltiniai indikatorius laikas institucija Lt Regiono Nacionalinio ES fondai, kita Privačios savivaldybių biudžeto lėšos užsienio lėšos lėšos valstybių parama 3.4.1.1. Teikiamų 2010 Molėtų 4 450 000 450 000 1 000 000 3 000 000 Kultūros įstaigų paslaugų savivaldybė rekonstrukcija ir kokybės modernizavimas pagerėjimas pritaikant bendruomenių reikmėms
3.4.2. UŽDAVINYS. Aktyvinti kultūrinę veiklą, skatinti bendruomenės kultūrines iniciatyvas. 115 Priemonė Pasiekimo Pasiekimo Atsakinga Lėšų poreikis Finansavimo šaltiniai indikatorius laikas institucija Lt Regiono Nacionalinio ES fondai, kita Privačios savivaldybių biudžeto lėšos užsienio lėšos lėšos valstybių parama 3.4.2.1. Renginių skč., 2003-2010 Molėtų 250 000 50 000 200 000 Regioninių, dalyvių skč. savivaldybė, tarptautinių ir Integracija į ES Laisvalaikio bendruomeninių bei pasaulio centras renginių tautų kultūrą, organizavimo Rytų Lietuvos skatinimas, kultūros sklaida finansavimas ir užsienyje propagavimas 3.4.2.2. Išsaugota 2004-2009 Apskrities 150 000 50 000 20 000 80 000 Utenos apskrities apskrityje administracija, tautinių mažumų veikiančių Tautinių mažumų kultūros tautinių departamentas saugojimas, mažumų prie LRV, sklaida ir kultūros Apskrities puoselėjimas papročiai, kultūros taryba, tradicijos Molėtų, Zarasų, Visagino savivaldybės
3.4.3. UŽDAVINYS. Plėsti sporto paslaugų infrastruktūrą. Priemonė Pasiekimo Pasiekimo Atsakinga Lėšų poreikis Finansavimo šaltiniai indikatorius laikas institucija Lt Regiono Nacionalinio ES fondai, kita Privačios savivaldybių biudžeto lėšos užsienio lėšos lėšos valstybių parama 3.4.3.1. Modernizuoti 2003-2010 Molėtų 1 500 000 100 000 100 000 1 200 000 100 000 116 Sporto ir objektai, įrengti savivaldybė, pramogų objektų sporto privatus sektorius modernizavimas, objektai, sporto paslaugų išplėsta plėtra paslaugų sfera
3.5. TIKSLAS. SUKURTI SOCIALINIŲ IR VIEŠŲJŲ PASLAUGŲ TEIKĖJŲ ĮVAIROVĘ, GERINTI PASLAUGŲ TEIKIMO BAZĘ
3.5.1. UŽDAVINYS. Optimizuoti socialinių ir viešųjų paslaugų teikimo tinklą Priemonė Pasiekimo Pasiekimo Atsakinga Lėšų poreikis Finansavimo šaltiniai indikatorius laikas institucija Lt Regiono Nacionalinio ES fondai, kita Privačios savivaldybių biudžeto lėšos užsienio lėšos lėšos valstybių parama 3.5.1.2. Teikiamų 2007 Molėtų 525 000 25 000 500 000 Rajono paslaugų kiekis savivaldybė, socialinių ir Bendruomenių viešųjų paslaugų centrai tinklo optimizavimas
3.5.2. UŽDAVINYS. Gerinti socialinių paslaugų kokybę ir pasiekiamumą
3.5.3. UŽDAVINYS. Skatinti neįgaliųjų integraciją į visuomenę ir vykdyti ligonių su negalia reabilitaciją Priemonė Pasiekimo Pasiekimo Atsakinga Lėšų poreikis Finansavimo šaltiniai indikatorius laikas institucija Lt Regiono Nacionalinio ES fondai, kita Privačios savivaldybių biudžeto lėšos užsienio lėšos lėšos valstybių parama 3.5.3.1. Įkurti centrai 2009 Molėtų 150 000 50 000 100 000 Įkurti žmonių su savivaldybė, 117 negalia dienos Bendruomenių centrus centrai 3.5.3.2. Pagerėjęs 2005-2010 Molėtų 1 300 000 50 000 50 000 1 200 000 Gyvenamosios neįgaliųjų savivaldybė aplinkos ir viešųjų viešųjų įstaigų poreikių pritaikymas tenkinimas žmonėms su fizine negalia
3.5.4. UŽDAVINYS. Gerinti sveikatos priežiūros paslaugų kokybę, pasiekiamumą, infrastruktūrą Priemonė Pasiekimo Pasiekimo Atsakinga Lėšų poreikis Finansavimo šaltiniai indikatorius laikas institucija Lt Regiono Nacionalinio ES fondai, kita Privačios savivaldybių biudžeto lėšos užsienio lėšos lėšos valstybių parama 3.5.4.1. Modernizuotos 2004-2006 Molėtų 3 500 000 1 000 000 500 000 2 000 000 Sveikatos įstaigos, savivaldybė priežiūros įstaigų atnaujinta modernizavimas, techninė bazė, techninės bazės įsteigti bei atnaujinimas modernizuoti BPG kabinetai, ambulatorijos, med.punktai
118
3.5.5. UŽDAVINYS. Ugdyti socialinių darbuotojų kompetenciją Priemonė Pasiekimo Pasiekimo Atsakinga Lėšų poreikis Finansavimo šaltiniai indikatorius laikas institucija Lt Regiono Nacionalinio ES fondai, kita Privačios savivaldybių biudžeto lėšos užsienio lėšos lėšos valstybių parama 3.5.5.1. Išaugusi 2009 Molėtų 50 000 5 000 45 000 Įvairių sričių socialinių savivaldybė socialinių darbuotojų darbuotojų kompetencija rengimas ir kvalifikacijos tobulinimas
3.5.6. UŽDAVINYS. Didinti nevyriausybinių organizacijų vaidmenį Priemonė Pasiekimo Pasiekimo Atsakinga Lėšų poreikis Finansavimo šaltiniai indikatorius laikas institucija Lt Regiono Nacionalinio ES fondai, kita Privačios savivaldybių biudžeto lėšos užsienio lėšos lėšos valstybių parama 3.5.6.1. Parengtų 2003-2010 Molėtų 120 000 20 000 100 000 Bendrų projektų projektų ES SF savivaldybė kūrimas su skaičius NVO, įvairiapusis NVO veiklos skatinimas
3.6. TIKSLAS. KURTI IR PLĖTOTI INFORMACINĘ VISUOMENĘ REGIONE 119
3.6.1. UŽDAVINYS. Sistemiškai diegti informacines technologijas Priemonė Pasiekimo Pasiekimo Atsakinga Lėšų poreikis Finansavimo šaltiniai indikatorius laikas institucija Lt Regiono Nacionalinio ES fondai, kita Privačios savivaldybių biudžeto lėšos užsienio lėšos lėšos valstybių parama 3.6.1.1. Rajonų 2005 Molėtų 30 000 30 000 Partnerystės, interaktyvių savivaldybė, skaidrumo, interneto Įvairios interesų vieno langelio svetainių grupės principo, sukūrimas interaktyvios diskusijos principų įgyvendinimas rajonuose, naudojant moderniąsias technologijas. 3.6.2. UŽDAVINYS. Plėtoti informacines ir konsultacines paslaugas, gerinti gyventojų ir svečių prieigą prie interneto Priemonė Pasiekimo Pasiekimo Atsakinga Lėšų poreikis Finansavimo šaltiniai indikatorius laikas institucija Lt Regiono Nacionalinio ES fondai, kita Privačios savivaldybių biudžeto lėšos užsienio lėšos lėšos valstybių parama 3.6.2.1. Įvykdyta 2006 Molėtų savivaldybė, 150 000 150 000 Viešųjų interneto priemonė „Langas į ateitį“ prieigos centrų IVPK kūrimas rajono miestuose, miesteliuose ir kaimuose
120
121