MOLĖTŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS PLĖTROS PLANAS 2011-2017 M.
MOLĖTŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS PLĖTROS PLANAS 2011-2017 m.
www.flyfoto.lt
Molėtų rajono savivaldybės administracija 1 MOLĖTŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS PLĖTROS PLANAS 2011-2017 M.
TURINYS
1 BENDRA APŽVALGA ...... 4 2 VERSLAS, PRAMONĖ IR ŽEMĖS ŪKIS ...... 8
2.1 MAKROEKONOMINIAI RODIKLIAI ...... 8 2.2 PARAMA VERSLUI IR INVESTAVIMO GALIMYBĖS ...... 10 2.3 VERSLAS...... 10 2.4 PRAMONĖ...... 14 2.5 STATYBOS...... 17 2.6 PASLAUGOS IR PREKYBA...... 19 2.7 TURIZMAS...... 26 2.8 ŽEMĖS ŪKIS IR MIŠKININKYSTĖ...... 35 2.9 SSGG ANALIZĖ ...... 44 3 ŽMOGIŠKIEJI IŠTEKLIAI ...... 46
3.1 GYVENTOJAI ...... 46 3.2 ŠVIETIMAS ...... 51 3.2.1 Ikimokyklinis ugdymas...... 53 3.2.2 Bendrasis mokyklinis ugdymas...... 57 3.2.3 Profesinis rengimas ...... 62 3.2.4 Jaunimo veikla...... 63 3.3 UŽIMTUMAS IR DARBO RINKOS PRIEMONĖS ...... 65 3.3.1 Gyventojų užimtumas...... 66 3.3.2 Nedarbo lygis...... 69 3.4 SSGG ANALIZĖ ...... 79 4 VIEŠOSIOS PASLAUGOS...... 82
4.1 SVEIKATOS APSAUGA...... 82 4.2 SOCIALINĖ APSAUGA ...... 91 4.3 VIEŠASIS SAUGUMAS ...... 100 4.4 KULTŪRA...... 104 4.5 SPORTAS ...... 113 4.6 SSGG ANALIZĖ ...... 116 5 BAZINĖ INFRASTRUKTŪRA IR APLINKOS APSAUGA ...... 118
5.1 TRANSPORTAS ...... 118 5.2 VANDENS TIEKIMAS...... 127 5.3 VANDENS VALYMAS ...... 131 5.4 ŠILUMOS TIEKIMAS ...... 133 5.5 ATLIEKŲ TVARKYMAS ...... 140 5.6 ORO TARŠA ...... 141 5.7 BŪSTO PLĖTRA...... 144 5.8 SSGG ANALIZĖ ...... 149 6 SAVIVALDYBĖS PLĖTROS VIZIJA IR PRIORITETAI ...... 151
6.1 MOLĖTŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS PLĖTROS VIZIJA...... 151
Molėtų rajono savivaldybės administracija 2 MOLĖTŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS PLĖTROS PLANAS 2011-2017 M.
6.2 MOLĖTŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS PLĖTROS PRIORITETAI ...... 152 7 MOLĖTŲ RAJONO PLĖTROS STRATEGIJA...... 153
7.1 VERSLO IR TURIZMO PLĖTRA...... 153 7.2 DARNI APLINKOS PLĖTRA...... 154 7.3 ŽMOGIŠKŲJŲ IŠTEKLIŲ IR SUBALANSUOTOS SOCIALINĖS INFRASTRUKTŪROS PLĖTRA ...... 155 8 SAVIVALDYBĖS PLĖTROS PRIEMONIŲ PLANAS ...... 156
Molėtų rajono savivaldybės administracija 3 MOLĖTŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS PLĖTROS PLANAS 2011-2017 M.
1 BENDRA APŽVALGA
Molėtų rajonas plyti rytinėje ežeringiausioje Lietuvos dalyje, šalia magistralės Vilnius – Utena, beveik pačiame Aukštaitijos viduryje (Aukštaičių aukštumoje). Jo plotas siekia 1367 kv. km. (2,09 proc. visos Lietuvos ir 18,9% Utenos apskrities teritorijos). Rajonas ribojasi su Vilniaus, Širvintų, Ukmergės, Anykščių, Utenos ir Švenčionių rajonais. Pagal administracinį – teritorinį Lietuvos suskirstymą priklauso Utenos apskričiai. Administracinis centras - Molėtų miestas. Molėtų rajone priskaičiuojami 933 miesteliai ir kaimai. Rajone gyvena 22,5 tūkst. gyventojų.
Nuo didžiausių šalies miestų Molėtai nutolę: nuo Vilniaus – 64 km., nuo Kauno – 112 km., nuo Klaipėdos – 306 km., nuo Šiaulių – 180 km., nuo Panevėžio – 101 km.
Molėtų rajono savivaldybės administracija 4 MOLĖTŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS PLĖTROS PLANAS 2011-2017 M.
Molėtų rajone yra 11 seniūnijų – Alantos, Balninkų, Čiulėnų, Dubingių, Giedraičių, Inturkės, Joniškio, Luokesos, Mindūnų, Seginčių ir Videniškių.
Didžiausias krašto turtas – švari gamta, nes nėra didelių aplinką teršiančių pramonės įmonių. Ketvirtadalį rajono teritorijos užima miškai. Rajono miškingumas – 26,2 %. Rytinėje rajono dalyje vyrauja pušynai, vakarinėje - mišrūs miškai, vyrauja eglynai, beržynai bei alksnynai. Vandens telkiniai, užimantys 8,8 % teritorijos ir 7 % pelkių – gamtinis rajono turtas. Rajone tyvuliuoja net 227 ežerai. Molėtų rajone yra ilgiausias Lietuvos ežeras Asveja (Molėtų rajone – 30 km), teka upės Siesartis ir Virinta. Dalis rajono teritorijos patenka į Asvejos ir Labanoro regioninius parkus.
Molėtų rajono savivaldybės administracija 5 MOLĖTŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS PLĖTROS PLANAS 2011-2017 M.
Žemės nederlingos, mažai pramonės. Lietuvoje žemės ūkio naudmenų gerumas apibūdinamas žemės ūkio naudmenų našumo balais (geriausios Lietuvos žemės įvertintos apie 60 balų, prasčiausios iki 30). Molėtų rajono įvertinimas yra 31,1 balo, todėl visas rajonas priskiriamas prie mažiau palankių ūkininkauti vietovių. Molėtų rajono bendras žemės plotas yra 136 693 ha, žemės ūkio naudmenos sudaro 63966,74 ha arba 46,8 proc. bendro rajono ploto. Molėtų rajone žemės naudmenų struktūroje dominuoja ariamoji žemė – 52056,53 ha arba 38,08 proc. viso bendro ploto. Atitinkamai miškai sudaro – 28,77 proc., vandenys – 8,78 proc., keliai – 2,01 proc., užstatyta teritorija – 2,01 proc. ir kita žemė – 11,73 proc. Nenaudojamos žemės yra mažai, tik 3,46 proc. Rajono reljefui būdinga kalvų, klonių, daubų gausa, nuolydis vakarų pusėn, kurlink teka dauguma krašto upių ir upelių. Kalvotą paviršių sudaro riedulių ir gargždo pilni priemoliai ir priesmėliai, vyrauja jaura, velėniniai dirvožemiai. Prioritetinė rajono vystymosi kryptis – rekreacija, leidžianti plėtoti šios krypties verslą, ekologinį ūkininkavimą, poilsio ir turizmo infrastruktūrą. Kalvotą, miškingą ir ežeringą Molėtų kraštą mėgsta poilsiautojai ir turistai. Per metus rajoną aplanko apie 150 tūkst. poilsiautojų, apie 2 tūkst. užsienio turistų. Gražiausiose vietose įsikūrę per poilsio namai, kuriuose teikiamos kaimo turizmo paslaugos, kuriami vandens turizmo maršrutai. Į poilsio verslą investuoja Lietuvos ir užsienio verslininkai. Šalia Molėtų veikia sportinės aviacijos klubas, įrengtas aerodromas sportiniams lėktuvams, rengiami apžvalginiai skrydžiai. Molėtų rajono administracinis centras - Molėtų miestas, pastatytas labai vaizdingose apylinkėse, tarp ežerų, ant Siesarties upės krantų, istoriniuose šaltiniuose minimas prieš 615 metų,. Mieste gyvena 6,9 tūkst. gyventojų. Mieste įsikūrusios pagrindinės rajono valdžios institucijos. Didžiausios įmonės mieste – tai statybinės, remonto, medžio apdirbimo bendrovės, siuvimo įmonės, nemaža kitų įvairias paslaugas teikiančių įmonių. Dėl didėjančio poilsiautojų ir turistų srauto didėja verslininkų susidomėjimas miestu. Kuriasi nauji prekybos centrai, gausu mažesnių parduotuvių, plečiasi kavinių, barų tinklas. Savivaldybės taryba yra nusprendusi, kad Molėtų vystymosi perspektyva – rekreacija ir turizmas, todėl perspektyviniame miesto plane numatyta patogi šios krypties infrastruktūra, vietos kempingams ir viešbučiams. Molėtų rajono savivaldybės administracija yra pasirašiusi bendradarbiavimo sutartis kultūros, švietimo srityse su Latvijos Ludzos rajono Lenkijos Makovo gminos savivaldybėmis, Vokietijos Hiorstelio miestu, kasmet keičiamasi delegacijų vizitais. Molėtų gimnazija palaiko glaudžius ryšius su Olandijos Barno licėjumi, Alantos technologijos ir
Molėtų rajono savivaldybės administracija 6 MOLĖTŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS PLĖTROS PLANAS 2011-2017 M. verslo mokykla bendradarbiauja su Norvegijos Stangės ir Danijos Try žemės ūkio mokyklomis, Vokietijos Šteinhofo statybos mokykla.
Gyventojai. Molėtų rajono savivaldybė užima 18,9 proc. Utenos apskrities arba 2,09 proc. Lietuvos teritorijos. 2010 m. pradžioje Utenos apskrityje gyveno 168.066 gyventojų, t.y. 5,04 visų Lietuvos Respublikos gyventojų. Molėtų rajono savivaldybėje – 22.475 gyventojai (iš jų mieste – 6.851, o kaimuose – 15.624 gyventojai). Pastarieji sudaro 13,37 proc. Utenos apskrities ir
0,68 proc. Lietuvos Respublikos gyventojų..
Gyventojų skaičiaus Molėtų rajono savivaldybėje dinamika
24000 23871 23539 s
iu 23500
č 23187
22813
skai 23000 ų 22475 22500
Gyventoj 22000
21500 2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m. Metai
1.1. diagrama. Molėtų rajono savivaldybės gyventojų skaičius 2006 m. –2010 m. pradžioje Šaltinis: Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Statistikos departamentas)
Gyventojų skaičius Molėtų rajono savivaldybėje skaičiuojant nuo 2006 m. kasmet pastoviai mažėjo: 2006 m. pradžioje savivaldybėje gyveno 23.871 gyventojas, 2010 m. – 22.475 gyventojai (t. y. 5,85 proc. mažiau). Panaši tendencija fiksuojama ir visoje Utenos apskrityje – lyginant 2006 m. ir 2010 m. skaičius - gyventojų skaičius sumažėjo 8.645 gyventojais, t.y. 4,87 proc. Gyventojų skaičiaus mažėjimo tendencija nėra priskirtina išimtinai Molėtų rajono savivaldybei, gyventojų skaičiaus mažėjimas fiksuojamas visoje šalyje. Šį procesą įtakoja didėjanti gyventojų emigracija į užsienio šalis ar kitas šalies savivaldybes bei miestus, neigiamas natūralus gyventojų prieaugis. Tačiau įvertinant tai, kad Lietuvos Respublikos gyventojų sumažėjimas nuo 2006 m. yra 2,18 proc., gyventojų skaičiaus sumažėjimas Molėtų rajono savivaldybėje yra daugiau nei du kartus didesnis nei Lietuvos Respublikoje tais pačiais metais. Molėtų rajono savivaldybėje yra vienas miestas (Molėtai), 5 miesteliai – Alanta, Balninkai, Dubingiai, Giedraičiai, Joniškis ir 928 kaimai. Prie didžiausių gyvenviečių priskiriami – Molėtai (6.851 gyv.), Giedraičiai, Naujasodis, Suginčiai, Balninkai, Alanta, Toliejai, Videniškiai, Joniškis, Inturkė.
Molėtų rajono savivaldybės administracija 7 MOLĖTŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS PLĖTROS PLANAS 2011-2017 M.
2 VERSLAS, PRAMONĖ IR ŽEMĖS ŪKIS
2.1 MAKROEKONOMINIAI RODIKLIAI
Šalyje vyraujantis ekonomikos nuosmukis įtakoja blogėjančią Lietuvos savivaldybių padėtį. Kaip skelbia Lietuvos Respublikos finansų ministerija, 2010 m. ir toliau augs nedarbo lygis, mažės vidutinis mėnesinis darbo užmokestis, tačiau pradės augti BVP. 2011–2013 m. atsigaunant ekonomikai toliau palaipsniui augs BVP, didės darbo užmokestis, mažės nedarbo lygis. Lietuvos Respublikos finansų ministerijos projekciniai makroekonominiai rodikliai pateikti 2.1.1. lentelėje.
Projekcija Makroekonominiai rodikliai / Metai 2009 2010 2011 2012 2013 BVP augimas /grandine susietos apimties augimas, proc. -14,8 1,6 2,8 1,2 2,4 Vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio indeksai, 95,4 94,7 100,6 100,9 101,9 ankstesnis laikotarpis = 100 Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis, Lt 2052,4 1944,6 1957,1 1974,8 2011,5 Vidutinis metinis nedarbo lygis, proc. (darbo jėgos tyrimų 13,7 16,7 15,5 13,9 12,3 duomenimis) Vartojimo augimas / grandine susietos apimties augimas, -13,3 -5,3 1,0 2,4 3,7 proc. BVP augimas to meto kainomis, proc. -17,2 1,9 3,7 2,9 5,7
2.1.1. lentelė. Pagrindiniai šalies makroekonominiai rodikliai Šaltinis: Lietuvos Respublikos finansų ministerija
Bendrasis vidaus produktas (BVP). Nors 2006–2008 m. Utenos apskrityje, kaip ir šalyje, BVP apimtys nuolat augo (2008 m., lyginant su 2006 m., BVP Utenos apskrityje padidėjo 36,3 proc., Lietuvoje – 34,3 proc.), tačiau Utenos apskrityje sukuriamo BVP dalis Lietuvos BVP tesudarė nežymią dalį (2006 m. – 4,1 proc., 2007 m. 4 proc., 2008 m. – 4,2 proc.).
Vietovė / Metai 2006 2007 2008 Lietuvos Respublika 82792,802 98669,117 111189,823 Utenos apskritis 3 417,465 3 955,421 4 657,550 Utenos apskrities BVP dalis Lietuvos BVP 4,1 4 4,2 2.1.2. lentelė. Bendrasis vidaus produktas (BVP), mln. Lt
Šaltinis: Statistikos departamentas
Tiesioginės užsienio investicijos (TUI). Tiesioginės užsienio investicijos Molėtų rajono savivaldybėje 2010 metų pradžios duomenimis sudarė 9,4 mln. Lt (Utenos apskrityje – 342,6 mln. Lt, Lietuvoje – 33.281,0 mln. Lt). Analizuojant investicijų augimą matyti, kad 2006–2009 m. Molėtų rajono savivaldybės TUI padidėjo nuo 20,9 mln. Lt iki 28,1 mln. Lt. 2010 m. šis rodiklis sumažėjo beveik dvigubai lyginant su 2006 metais ir beveik tris kartus
Molėtų rajono savivaldybės administracija 8 MOLĖTŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS PLĖTROS PLANAS 2011-2017 M. lyginant su 2010 m. duomenis. 2010 metais, lyginant su 2006 m., Utenos apskričiai tenkančios TUI padidėjo 28,6 proc., Lietuvos Respublikai tenkančios TUI padidėjo 39,3 proc. Molėtų rajono savivaldybės tiesioginės užsienio investicijos 2009 m. sudarė 8,2 proc., o 2010 m. jau tik 2,7 proc., visų į Utenos apskritį pritrauktų TUI tais pačiai metais. 2009 metais pagal šį rodiklį Molėtų rajono savivaldybė buvo antra, o 2010 metais – trečia tarp kitų Utenos apskrities savivaldybių.
Vietovė / Metai 2006 2007 2008 2009 2010 Lietuvos Respublika 23895,8 28924,6 35503,9 31591,3 33 281,0 Utenos apskritis 266,4 239,7 329,9 336,2 342,6 Anykščių r. sav. 1,7 0,6 1,9 1,9 1,7 Ignalinos r. sav. 5,8 6,3 5,7 7,8 5,7 Molėtų r. sav. 20,9 26,0 27,5 28,1 9,4 Utenos r. sav. 234,3 201,9 282,1 285,6 308,6 Visagino sav. 1,5 3,0 8,9 8,4 12,2 Zarasų r. sav. 2,2 1,9 3,8 4,4 5,0
2.1.3. lentelė. Tiesioginės užsienio investicijos metų pradžioje, mln. Lt. Šaltinis: Statistikos departamentas
Pagrindinis rodiklis, parodantis užsienio investicijų reikšmę Molėtų rajono savivaldybei ir jos gyventojams, yra tiesioginių užsienio investicijų dydis, tenkantis vienam gyventojui. Vienam gyventojui tenkančių TUI apimtys Molėtų rajono savivaldybėje gerokai mažesnės nei vidutiniškai apskrityje ar šalyje. 2009 m. TUI vienam gyventojui Molėtų rajono savivaldybėje nuo 2006 m tolygiai didėjo ir 2009 metais siekė - 1234 Lt, šalyje – 9431 Lt, apskrityje – 1973 Lt. 2009 m., lyginant su 2006 m., TUI, tenkančios vienam gyventojui, savivaldybėje padidėjo nuo 874 Lt. iki 1 234 Lt. 2010 m. pradžios duomenimis šis rodikliai žymiai smuko ir tesiekia 417 Lt. (apskrityje – 2038 Lt., šalyje – 9 997 Lt.).
Molėtų rajono savivaldybės administracija 9 MOLĖTŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS PLĖTROS PLANAS 2011-2017 M.
Tiesioginės užsienio investicijos vienam gyventojui, Lt 2006 m. - 2010 m. pradžios duomenimis 12000 10547 9997
10000 9431
8545 2006 8000
7022 2007 6577 5999 6000 5890 2008
4822 2009 4171 4000 2010 2038 1973 1912 1508
2000 1372 1234 1187 1108 874 430 391 417 310 275 305 285 292 293 221 250 184 104 105 92 50 52 59 61 55 0 18 r. r. r. ų ų ų i t č ė sav. sav. sav. sav. Utenos sav. sav. apskritis Visagino Zaras Utenos r. Utenos Mol Lietuvos Respublika Ignalinos r.Ignalinos Anykš
2.1.1. diagrama. Tiesioginės užsienio investicijos vienam gyventojui, Lt Šaltinis: Statistikos departamentas
2.2 PARAMA VERSLUI IR INVESTAVIMO GALIMYBĖS
Turizmo ir verslo informacijos centras. Molėtų rajono savivaldybėje yra įsteigtas Molėtų turizmo ir verslo informacijos centras. Jo misija – plėtoti regiono ekonomiką, stiprinti verslininkystę, didinti sėkmingų verslo įmonių lyginamąjį svorį, kartu sudarant galimybes didinti potencialų užimtumą. Molėtų turizmo ir verslo informacijos centras siekia inicijuoti naujų įmonių kūrimosi procesus smulkaus ir vidutinio verslo sektoriuje. Šiems tikslams pasiekti Molėtų turizmo ir verslo informacijos centras teikia pradedantiems verslininkams paramą, kuri reikalinga verslo pradžiai ir tolesniam jo plėtojimui. Šio centro misija ne tik verslo, bet ir turizmo informacijos apie regioną rinkimas ir skleidimas, informacijos teikimas apie visos Lietuvos ir kaimyninių šalių turizmo paslaugas, taip pat turistinių produktų, turizmo paslaugų paketų paruošimas, pateikimas ir realizacijos monitoringas, visos su turizmu susijusios veiklos vadyba, regiono turizmo rinkotyra ir rinkodara, tam skirtų projektų ruošimas, lėšų paieška.
2.3 VERSLAS
Lietuvos kaimiškosiose vietovėse pagrindinę verslo struktūros dalį užima smulkios ir vidutinės įmonės. Šis dinamiškiausias ūkio sektorius yra vienas esminių faktorių, lemiančių naujų darbo vietų kūrimą, socialinį stabilumą ir gerovės lygio kilimą. Tik smulkių ir vidutinių įmonių steigimasis ir jų konkurencingumo didėjimas, esantis šalies ekonomikos augimo pagrindas, gali užtikrinti šalies ir jos regionų gerovę. Dėl šių priežasčių smulkaus ir vidutinio verslo (toliau – SVV) plėtros politika yra neabejotinai viena iš svarbiausių Lietuvos ekonominės politikos strateginių krypčių.
Molėtų rajono savivaldybės administracija 10 MOLĖTŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS PLĖTROS PLANAS 2011-2017 M.
Įregistruoti ir veikiantys ūkio subjektai.
Įregistruoti ūkio subjektai. Statistikos departamento duomenimis, 2010 m. pradžioje Utenos apskrityje, kurioje 2010 m. pradžios duomenimis buvo įregistruoti 5696 ūkio subjektai, daugiausia ūkio subjektų (1741 vnt.) buvo įregistruota Utenos rajono savivaldybėje. Molėtų rajono savivaldybė pagal įregistruotų ūkio subjektų skaičių tarp kitų apskrities savivaldybių yra ketvirta (709 vnt., arba 12,4 proc. nuo visoje apskrityje įregistruotų ūkio subjektų skaičiaus).
Įregistruotų ūkio subjektų skaičiaus struktūra Utenos apskrityje 2010 m. pradžioje, vnt.
566 998 Anykščių r. sav. 1191 491 Ignalinos r. sav. Molėtų r. sav. Utenos r. sav. Visagino sav. 709 Zarasų r. sav. 1741
2.3.1. diagrama. Įregistruotų ūkio subjektų skaičiaus Utenos apskrityje struktūra 2010 m. pradžioje, vnt. Šaltinis: Statistikos departamentas
Veikiantys ūkio subjektai. Analizuojant Molėtų rajono savivaldybėje įregistruotų ūkio subjektų skaičių, svarbu įvertinti kiek iš jų vykdo veiklą (veikiantys ūkio subjektai). Statistikos departamento duomenimis, 2010 m. pradžioje Utenos apskrityje, kurioje 2010 m. pradžios duomenimis buvo veikiantys 2811 ūkio subjektai, daugiausia ūkio subjektų (920 vnt.) buvo veikiantys Utenos rajono savivaldybėje. Molėtų rajono savivaldybė pagal veikiančių ūkio subjektų skaičių tarp kitų apskrities savivaldybių yra ketvirta (376 vnt., arba 13,4 proc. nuo visoje apskrityje įregistruotų ūkio subjektų skaičiaus).
Molėtų rajono savivaldybės administracija 11 MOLĖTŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS PLĖTROS PLANAS 2011-2017 M.
Veikiančių ūkio subjektų skaičiaus struktūra Utenos apskrityje 2010 m. pradžioje, vnt.
298 483 Anykščių r. sav. 463 271 Ignalinos r. sav. Molėtų r. sav. Utenos r. sav. Visagino sav. 376 Zarasų r. sav. 920
2.3.2. diagrama. Veikiančių ūkio subjektų skaičiaus Utenos apskrityje struktūra 2010 m. pradžioje, proc. Šaltinis: Statistikos departamentas
Palyginant veikiančių ūkio subjektų skaičių 2009 m. ir 2010 m. pradžioje visoje apskrityje, išskyrus Ignalinos rajono savivaldybėje, pastebimas nežymus veikiančių ūkio subjektų skaičiaus mažėjimas. Molėtų savivaldybėje šis skaičius sumažėjo nuo 388 vnt. iki 376 vnt. 2010 m. pradžioje 65,1 proc. (arba 1 830 vnt.) Utenos apskrityje veikusių ūkio subjektų buvo smulkios ir vidutinės įmonės. Molėtų rajono savivaldybėje 254 2010 m. pradžioje veikę ūkio subjektai pagal darbuotojų skaičių buvo priskiriami smulkių ir vidutinių įmonių kategorijai, tai sudaro 67,5 proc. nuo visų savivaldybėje veikusių ūkio subjektų.
Darbuotojų Visagino Lietuvos Utenos Anykščių Ignalinos Molėtų Utenos Zarasų skaičius / sav. Respublika apskritis r. sav. r. sav. r. sav. r. sav. r. sav. Vietovė 0–4 46 889 1 646 298 156 214 543 258 177 darbuotojai 5–9 15 032 421 67 39 50 139 88 38 darbuotojai 10–19 9 039 277 47 27 46 86 38 33 darbuotojų 20–49 7 000 242 39 27 42 76 36 22 darbuotojai 50–99 3 103 137 20 15 15 42 22 23 darbuotojai 100–149 982 39 7 4 2 13 11 2 darbuotojai 150–249 603 26 4 3 3 9 4 3 darbuotojai 250–499 342 17 1 - 4 9 3 - darbuotojai
Molėtų rajono savivaldybės administracija 12 MOLĖTŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS PLĖTROS PLANAS 2011-2017 M.
Darbuotojų Visagino Lietuvos Utenos Anykščių Ignalinos Molėtų Utenos Zarasų skaičius / sav. Respublika apskritis r. sav. r. sav. r. sav. r. sav. r. sav. Vietovė 500–999 136 4 - - - 2 2 - darbuotojai 1 000 ir daugiau 75 2 ...... 1 1 .. darbuotojų
2.3.3. lentelė. Veikiančių ūkio subjektų skaičius 2010 m. pradžioje, vnt. Šaltinis: Statistikos departamentas
Įmonės pagal veiklos pobūdį (pramonės, prekybinės, paslaugų ir pan.). Dauguma Molėtų rajono savivaldybėje veikusių ūkio subjektų 2006–2008 m. veiklą vykdė švietimo, sveikatos priežiūros ir kitoje komunalinėje ir socialinėje aptarnavimo veikloje (2006 m. – 31,41 proc., 2007 m. – 31,58 proc., 2008 m. – 32,89 proc.) ir didmeninės ir mažmeninės prekybos, variklinių transporto priemonių ir motociklų remonto, asmeninių ir namų ūkio reikmenų taisymo veikloje (2006 m. – 24,87 proc., 2007 m. – 89 proc., 2008 m. – 86 proc.), mažiausiai – elektros, dujų ir vandens tiekimo (2006– 0,52 proc., 2007 m. – 0,55 proc. 2008 m. – 0,53 proc.), pašto ir telekomunikacijos (2006 – 0,79 proc., 2007 – 0,83 proc., 2008 m. – 0,8 proc.), bei viešojo valdymo ir gynybos, privalomojo socialinio draudimo (2006 m. – 2,09 proc., 2007 m. – 1,94 proc., 2008 m. – 1,87 proc.) srityse.
2006 2007 2008 Ekonominė veiklos rūšis / Metai Iš Struktūra, Iš Struktūra, Iš Struktūra, viso proc. viso proc. viso proc. Žemės ūkis, medžioklė, miškininkystė ir žuvininkystė 17 4,45 17 4,71 20 5,35 Apdirbamoji gamyba 42 10,99 38 10,53 35 9,36 Elektros, dujų ir vandens tiekimas 2 0,52 2 0,55 2 0,53 Statyba 23 6,02 27 7,48 33 8,82 Didmeninė ir mažmeninė prekyba; transporto priemonių ir motociklų remontas, asmeninių ir namų ūkio reikmenų taisymas 95 24,87 89 24,65 86 22,99 Viešbučiai ir restoranai 19 4,97 17 4,71 17 4,55 Transportas ir sandėliavimas 31 8,12 27 7,48 27 7,22 Paštas ir telekomunikacijos 3 0,79 3 0,83 3 0,80 Nekilnojamasis turtas, nuoma ir kita veikla 22 5,76 20 5,54 21 5,61 Viešasis valdymas ir gynyba; privalomasis socialinis draudimas 8 2,09 7 1,94 7 1,87 Švietimas, sveikatos priežiūra ir kita komunalinė ir socialinė aptarnavimo veikla 120 31,41 114 31,58 123 32,89 Iš viso pagal ekonomines veiklas 382 100,00 361 100,00 374 100,00
2.3.4. lentelė. Veikiančių ūkio subjektų skaičius ir struktūra Molėtų rajono savivaldybėje 2006–2008 m. pagal ekonomines veiklos rūšis Šaltinis: Statistikos departamentas
Molėtų rajono savivaldybės administracija 13 MOLĖTŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS PLĖTROS PLANAS 2011-2017 M.
2009–2010 m. keitėsi ekonominių veiklų klasifikacija. Tiriamuoju laikotarpiu Molėtų rajono savivaldybėje veikiančių ūkio subjektų struktūra pagal veiklos rūšį pateikta 2.3.5. lentelėje. Daugiausia ūkio subjektų 2010 m. pradžioje Molėtų rajono savivaldybėje užsiėmė didmenine ir mažmenine prekyba, variklinių transporto priemonių ir motociklų remontu (22,87 proc.), nekilnojamojo turto, nuomos ir kita verslo veikla (13,83 proc.), kita aptarnavimo veikla (13,56 proc.), taip pat statybos (11,4 proc.) bei švietimo, sveikatos priežiūros ir kita komunaline ir socialine aptarnavimo veikla (10,64 proc.). Mažiausia ūkio subjektų dalis 2010 m. pradžioje užsiėmė elektros, dujų, vandens tiekimu ir atliekų tvarkymu (0,53 proc.), informacija ir ryšiais (1,6 proc.) bei viešojo valdymo ir gynybos; privalomojo socialinio draudimo veikla (1,33 proc.).
2009 m. pradžioje 2010 m. pradžioje Ekonominė veiklos rūšis / Metai Struktūra, Struktūra, Iš viso Iš viso proc. proc. Žemės ūkis, miškininkystė ir žuvininkystė 16 4,12 16 4,26 Apdirbamoji gamyba 34 8,76 36 9,57 Elektros, dujų, vandens tiekimas ir atliekų tvarkymas 2 0,52 2 0,53 Statyba 43 11,08 43 11,44 Didmeninė ir mažmeninė prekyba; variklinių transporto priemonių ir motociklų remontas 89 22,94 86 22,87 Transportas ir saugojimas 29 7,47 20 5,32 Apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veikla 19 4,90 19 5,05 Informacija ir ryšiai 5 1,29 6 1,60 Nekilnojamasis turtas, nuoma ir kita verslo veikla 55 14,18 52 13,83 Viešasis valdymas ir gynyba; privalomasis socialinis draudimas 5 1,29 5 1,33 Švietimas, sveikatos priežiūra ir kita komunalinė ir socialinė aptarnavimo veikla 41 10,57 40 10,64 Kita aptarnavimo veikla 50 12,89 51 13,56 Iš viso pagal ekonomines veiklas 388 100,00 376 100,00
2.3.5. lentelė. Veikiančių ūkio subjektų skaičius ir struktūra Molėtų rajono savivaldybėje 2009–2010 m. pradžioje pagal ekonomines veiklos rūšis Šaltinis: Statistikos departamentas
Molėtų rajono savivaldybės verslo struktūrą sudaro smulkios ir vidutinės įmonės. Šis sektorius svarbus ne tik realizuojant idėjas, planus ir siekius, bet ir dažnai tampa vienintele išeitimi siekiant išlikti ir užsitikrinti tinkamą pragyvenimo lygį dėl rinkai nepatrauklaus amžiaus, specializacijos, negalios ir kitų priežasčių praradus darbą ar neįstengiant jo gauti.
2.4 PRAMONĖ
Pramonės regioninis išsidėstymas Lietuvoje nėra parankus subalansuotai pramonės plėtrai ir efektyviam ir rentabiliam vietos resursų naudojimui. Naujos įmonės kuriamos stambiausiuose miestuose, o periferinėse kaimo vietovėse, kuriose dominuoja žemės ūkis, viena pramonės šaka, ar kita veikla vystosi žymiai lėčiau.
Molėtų rajono savivaldybės administracija 14 MOLĖTŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS PLĖTROS PLANAS 2011-2017 M.
Utenos apskrities pramonė palaipsniui prisitaikė prie tarptautinės ekonominės veiklos sąlygų. Po įstojimo į ES, regiono įmonėse paspartėjo ISO standartų, naujų technologinių linijų ir įrengimų įdiegimas, kompiuterizacija, marketingo vystymas, darbuotojų kvalifikacijos kėlimas ir mokymosi sąlygų gerinimas. Paskutiniais statistikos departamento skelbiamais duomenis 2003 m. Molėtų rajono savivaldybėje pramonės produkcijos buvo parduota už 64 mln. Lt. (vertinant 2001 – 2003 metų laikotarpį tai 52,4 proc. daugiau nei laikotarpio pradžioje). Apskrityje 2001–2003 m. parduotos pramonės produkcijos kiekis išaugo 37,3 proc. (nuo 552 mln. Lt 2001 m. iki 758 mln. Lt 2003 m.), Lietuvoje – 11,5 proc. (nuo 21997 mln. Lt 2001 m. iki 24520 mln. Lt 2003 m.). Taigi minėtu laikotarpiu pagal šį parduotos pramonės produkcijos augimo tempo rodiklį Molėtų rajono savivaldybė viršijo tiek apskrities, tiek bendrus Lietuvos rodiklius. Parduotos pramonės produkcijos augimo tendencijos buvo ir kitose Utenos apskrities savivaldybėse, išskyrus Anykščių rajono ir Visagino savivaldybes. Molėtų rajono savivaldybės parduotos pramonės produkcijos dalis apskrities pramonėje 2007 m. sudarė 8,4 proc., šalies pramonėje – 0,3 proc. Reikia pažymėti, kad Molėtų rajono savivaldybės pramonės produkcijos apyvarta (64 mln. Lt) 2003 m. buvo žymiai mažesnė nei Utenos rajono savivaldybėje (520 ml. Lt.), kuris sudarė net 68,6 visos apskrities rodiklio dalies. Tai rodo, kad pramonė iš esmės koncentruota Utenos rajono savivaldybėje, o Molėtų rajono savivaldybėje šis sektorius yra neišplėtotas ir dėl santykinai mažų apimčių neturi didesnio poveikio savivaldybės socialiniam-ekonominiam augimui.
Vietovė / Metai 2001 2002 2003 Pokytis 2001–2003 m. proc. Lietuvos Respublika 21 997 22 168 24 520 11,5 Utenos apskritis 552 763 758 37,3 Anykščių r. sav. 79 70 77 -2.5 Ignalinos r. sav. 16 17 20 25 Molėtų r. sav. 42 50 64 52,4 Utenos r. sav. 334 540 520 55,6 Visagino sav. 64 64 50 -21,9 Zarasų r. sav. 17 22 27 58,8
2.4.1. lentelė. Parduota pramonės produkcijos Utenos apskrityje, mln. Lt Šaltinis: Statistikos departamentas
Minėtu laikotarpiu didėjanti parduotos pramonės produkcijos apyvarta Molėtų rajono savivaldybėje lėmė ir vienam gyventojui tenkančios pramonės produkcijos apimčių didėjimą. 2001–2003 m. parduotos pramonės produkcijos, tenkančios vienam gyventojui, Molėtų rajono savivaldybėje padidėjo 55,4 proc., taip viršydama apskrities - 40,1 proc. ir šalies – 22 proc. rodiklius. Augimo tendencijos 2001–2003 m. buvo matomos ir kitose Utenos apskrities savivaldybėse, išskyrus Anykščių rajono ir Visagino savivaldybes.
Vietovė / Metai 2001 2002 2003 Pokytis 2001–2003 m. proc. Lietuvos Respublika 5,82 6,39 7,10 22 Utenos apskritis 2,97 4,15 4,16 40,1
Molėtų rajono savivaldybės administracija 15 MOLĖTŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS PLĖTROS PLANAS 2011-2017 M.
Vietovė / Metai 2001 2002 2003 Pokytis 2001–2003 m. proc. Anykščių r. sav. 2,26 2,02 2,25 -044 Ignalinos r. sav. 0,70 0,74 0,89 27,1 Molėtų r. sav. 1,66 1,99 2,58 55,4 Utenos r. sav. 6,67 10,82 10,48 57,1 Visagino sav. 2,18 2,22 1,74 -20,2 Zarasų r. sav. 0,75 0,97 1,21 61,3
2.4.2. lentelė. Parduota pramonės produkcijos, vienam gyventojui / tūkst. Lt Šaltinis: Statistikos departamentas
Molėtų rajone daugiausiai ūkio subjektų 2010 m. pradžioje veikė Didmeninė ir mažmeninė prekyba; variklinių transporto priemonių ir motociklų remonto srityje, apdirbamojoje gamyboje veikė 36 ūkio subjektai. Apdirbamojoje gamyboje veikiantys subjektai Molėtų rajone sudaro 9,6 proc. nuo visų veikiančių ūkio subjektų Molėtų rajone.
Molėtų rajono Lietuvos Respublika Utenos apskritis Rodiklis savivaldybė 2009 2010 2009 2010 2009 2010 Iš viso pagal ekonomines veiklos rūšis 84574 83201 2873 2811 388 376 A žemės ūkis, miškininkystė ir žuvininkystė 1627 1546 95 96 16 16 B Kasyba ir karjerų eksploatavimas 76 77 7 6 .. .. C Apdirbamoji gamyba 7397 7004 264 251 34 36 D_E Elektros, dujų, vandens tiekimas ir atliekų tvarkymas 496 523 19 21 2 2 F Statyba 7096 6790 233 220 43 43 G Didmeninė ir mažmeninė prekyba; variklinių transporto priemonių ir motociklų remontas 22253 21518 660 648 89 86 H Transportas ir saugojimas 5967 5885 199 179 29 20 I Apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veikla 3069 3011 117 107 19 19 J Informacija ir ryšiai 2278 2293 48 44 5 6 K Finansinė ir draudimo veikla 680 608 10 6 .. .. L_N_R Nekilnojamasis turtas, nuoma ir kita verslo veikla 16966 17105 470 476 55 52 O Viešasis valdymas ir gynyba; privalomasis socialinis draudimas 601 591 42 41 5 5 P_TO_Q švietimas, sveikatos priežiūra ir kita komunalinė ir socialinė aptarnavimo veikla 6115 6045 260 246 41 40
Molėtų rajono savivaldybės administracija 16 MOLĖTŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS PLĖTROS PLANAS 2011-2017 M.
Molėtų rajono Lietuvos Respublika Utenos apskritis Rodiklis savivaldybė 2009 2010 2009 2010 2009 2010 S Kita aptarnavimo veikla 9953 10205 449 470 50 51
2.4.3. lentelė. Veikiančių ūkio subjektų skaičius metų pradžioje Šaltinis: Statistikos departamentas
2.5 STATYBOS
Materialinės investicijos – ataskaitinio laikotarpio išlaidos pastatams, inžineriniams statiniams, įrengimams, mašinoms, transporto priemonėms įsigyti; statybai ir esamam ilgalaikiam materialiajam turtui atnaujinti (išskyrus einamąjį remontą). Materialinėms investicijoms taip pat priskiriamas remontas, rekonstravimas, kuris pratęsia ilgalaikio materialiojo turto naudojimo laiką ir didina gamybinius pajėgumus. Materialinės investicijos Molėtų rajono savivaldybėje 2008 m. sudarė 120 902 tūkst. Lt. ir 2006–2008 metais tolygiai augo (t. y. nuo 44 898 tiriamuoju laikotarpiu padidėjo 169 proc.). 2006–2007 m. materialinių investicijų augimas buvo fiksuotas daugelyje Utenos apskrities savivaldybių ir Lietuvoje. Lyginant su 2007-2008 m., augusios materialinių investicijų apimtys bendrai Lietuvoje ėmė kristi, ši tendencija fiksuotina ir keliose Utenos apskrities savivaldybių. Tačiau bendrai Utenos apskrityje ir pačioje Molėtų rajono savivaldybėje kritimas minėtu periodu nėra užfiksuotas. Nuo 2007 m. iki 2008 m. Molėtų rajono savivaldybėje materialinių investicijų išaugimas padidėjo beveik dvigubai. Tai didžiausias išaugimas minėtu laikotarpiu lyginant su kitomis apskrities savivaldybėmis. Siekiant palyginti materialinių investicijų apimtis savivaldybėje su analogišku apskrities ir visos šalies rodikliu, informatyvesnis rodiklis yra vienam gyventojui tenkančios materialinės investicijos. Pagal šį rodiklį tiek 2006 m., tiek ir 2008 m. Molėtų rajono savivaldybė tarp kitų apskrities savivaldybių buvo trečia, nusileisdama Utenos rajono ir Visagino savivaldybėms.
Iš viso tūkst. Lt. Lt vienam gyventojui Vietovė / Metai 2006 2007 2008 2006 2007 2008 Lietuvos Respublika 19893325 26533580 26123516 5861 7860 7779 Utenos apskritis 562 415 701 028 827 364 3 201 4 037 4 824 Anykščių r. sav. 54 541 83 960 81 533 1 659 2 593 2 559 Ignalinos r. sav. 33 140 46 107 47 839 1 588 2 262 2 398 Molėtų r. sav. 44 898 69 808 120 902 1 894 2 988 5 257 Utenos r. sav. 159 320 297 503 298 932 3 285 6 178 6 257 Visagino sav. 232 027 168 264 219 502 8 113 5 888 7 694 Zarasų r. sav. 38 489 35 386 58 656 1 817 1 702 2 877
2.5.1. lentelė. Materialinės investicijos Šaltinis: Statistikos departamentas
Molėtų rajono savivaldybės administracija 17 MOLĖTŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS PLĖTROS PLANAS 2011-2017 M.
Statybos. Statyba yra svarbus sektorius kiekvienos savivaldybės ūkio struktūroje. Statybų sektoriaus plėtra tiesiogiai priklauso nuo pritrauktų materialinių investicijų kiekio – kai investicijos didėlės, statyba klesti. Be investicijų statybos sektoriaus perspektyvos dar priklauso nuo savivaldybės gyventojų perkamosios galios, naujų smulkių ir vidutinių įmonių steigimo. 2006–2008 m. statybos įmonių ir bendrovių atliktų darbų apimtys Molėtų rajono savivaldybėje tolygiai augo (padidėjo 3,07 karto), o 2009 m. ėmė mažėti (t. y. sumažėjo 8,2 proc., lyginant su 2008 m.). Statybos įmonių ir bendrovių atliktų darbų apimtys Molėtų rajono savivaldybėje 2009 m. sudarė 28 206 tūkst. Lt. 2006–2009 m. statybos darbų apimtys savivaldybėje sumažėjo nuo 30614 tūkst. Lt. iki 28206 tūkst. Lt. (bendrai apskrityje padidėjo 48,8 proc., Lietuvoje sumažėjo – 26,0 proc.).
Vietovė / Metai 2006 2007 2008 2009 Lietuvos Respublika 7807624 10776300 11889539 5775788 Utenos apskritis 291 133 348 252 485 470 433 329 Anykščių r. sav. 37 671 49 926 85 405 107 243 Ignalinos r. sav. 47 989 46 213 69 456 30 208 Molėtų r. sav. 30 614 38 614 94 014 28 206 Utenos r. sav. 75 720 105 344 127 275 134 090 Visagino sav. 76 376 79 091 72 360 110 711 Zarasų r. sav. 22 763 29 064 36 960 22 871
2.5.2. lentelė. Statybos įmonių ir bendrovių atliktų darbų apimtys (be PVM), tūkst. litų Šaltinis: Statistikos departamentas
2006–2009 metais Molėtų rajono savivaldybėje, Utenos apskrityje, ir visoje šalyje gyvenamųjų bei negyvenamųjų pastatų statybos apimtys kito netolygiai. 2009 m., lyginant su 2006 m., Molėtų rajono savivaldybėje naujų negyvenamųjų pastatų statyba išaugo 179 proc., Utenos apskrityje padidėjo – 24,9 proc., Lietuvoje padidėjo – 9,9 proc. Negyvenamųjų pastatų statybos apimčių augimas Molėtų rajono savivaldybėje rodo, kad statybų sektoriaus augimą savivaldybėje tiriamaisiais metais lėmė verslo, gamybos, žemės ūkio ir viešojo sektoriaus plėtra. Gyvenamųjų pastatų statyba, lyginant tuos pačius metus, Molėtų rajono savivaldybėje padidėjo 82,4 proc., Utenos apskrityje išaugo 34,7 proc., šalyje – 40,5 proc.
Molėtų rajono savivaldybės administracija 18 MOLĖTŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS PLĖTROS PLANAS 2011-2017 M.
Pastatytų naujų negyvenamųjų Pastatytų gyvenamųjų pastatų skaičius Vietovė / Metai pastatų skaičius 2006 2007 2008 2009 2006 2007 2008 2009 Lietuvos Respublika 4535 5250 5354 4983 2821 3304 4025 3964 Utenos apskritis 433 580 567 541 92 122 120 124 Anykščių r. sav. 73 64 79 78 11 13 31 25 Ignalinos r. sav. 79 59 67 57 16 12 10 10 Molėtų r. sav. 44 200 110 123 17 44 33 31 Utenos r. sav. 87 131 169 162 25 36 31 36 Visagino sav. 71 68 104 64 1 1 - 1
2.5.3. lentelė. Pastatytų statinių skaičius 2006–2009 m., vnt. Šaltinis: Statistikos departamentas
2006–2009 m. Molėtų rajono savivaldybėje augo materialinių investicijų vertė, statybos įmonių ir bendrovių atliktų darbų apimtys. Tai galėjo įtakoti ES parama ilgalaikiam materialiniam turtui ir inžinerinei infrastruktūrai atnaujinti ar įsigyti, veikiančių ūkio subjektų skaičiaus didėjimas, investicinės aplinkos patrauklumo augimas ir kt. Taip pat pažymėtina, kad Molėtų rajono savivaldybėje veikia pakankamai stiprios, daug gyventojų įdarbinančios statybos įmonės.
2.6 PASLAUGOS IR PREKYBA
Prekyba ir paslaugos yra vyraujančios sritys kaimo vietovių smulkaus ir vidutinio verslo struktūroje. Tankiausias parduotuvių ir paslaugas teikiančių subjektų tinklas yra išsidėstęs didesnėse gyvenvietėse ir judrių magistralių pakelėse, ypač priemiesčio zonose, o jų stygius jaučiamas atokiose kaimo vietovėse. Svarbi kaimiškųjų savivaldybių ekonomikos dalis – turgūs (ūkininkų turgeliai). Čia prekeiviai ir ūkininkai turi galimybę realizuoti savo produkciją. Turgus, tai vieta kur savo produkcijai surasti pirkėjų gali net ir patys smulkiausi rinkos dalyviai. Nors turgus turi būti ta prekyvietė, kur tiesiogiai susiduria žemės ūkio produkcijos gamintojas ir vartotojas, tačiau dažnai čia dominuoja ne žemės ūkio produkcijos gamintojai, bet tarpininkai (perpardavinėtojai). Paslaugos. Statistikos departamento duomenimis, 2008 m. Molėtų rajono savivaldybėje buvo 49 paslaugas teikiančių įmonės ir 132 fiziniai asmenys, įsigiję verslo liudijimus paslaugoms teikti. Tai sudarė atitinkamai 12,1 ir 12,2 proc. Utenos apskrities paslaugas teikiančių įmonių ir fizinių asmenų, įsigijusių verslo liudijimus. Paslaugų sfera Molėtų rajono savivaldybėje, kaip ir visoje Utenos apskrityje, išvystyta silpnai (2008 m. Utenos apskrities paslaugų įmonės sudarė tik 2,26 proc. Lietuvos paslaugų įmonių, asmenys įgiję verslo liudijimus – 3,7 proc. visų asmenų, Lietuvoje įsigijusių verslo liudijimus, o Molėtų rajono savivaldybės paslaugų įmonės sudarė tik 0,27 proc. Lietuvos paslaugų įmonių, asmenys įgiję verslo liudijimus – 0,42 proc. visų asmenų, Lietuvoje įsigijusių verslo liudijimus). 2.6.2. lentelėje pateikta detalesnė informacija apie Molėtų rajono savivaldybėje paslaugas teikiančių įmonių ir asmenų įgijusius verslo liudijimus veiklą.
Molėtų rajono savivaldybės administracija 19 MOLĖTŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS PLĖTROS PLANAS 2011-2017 M.
Vienas iš pagrindinių statistikoje naudojamų rodiklių, apibūdinančių teikiamų paslaugų lygį, yra per metus paslaugų įmonių suteiktų paslaugų vertė pinigine išraiška. 2008 m. Utenos apskrityje suteiktų paslaugų vertė sudarė 1,4 proc. visų Lietuvos paslaugų įmonių suteiktų mokamų paslaugų vertės. Per nagrinėjamus 2006–2008 metus paslaugų įmonių suteiktų paslaugų vertė Utenos apskrityje, kaip ir Lietuvoje, augo, t. y. 2008 m., lyginant su 2006 m., padidėjo 42,6 proc.
Vietovė / Metai 2006 2007 2008 Lietuvos Respublika 14 267 531,3 18 842 553,8 22 514 288,6 Utenos apskritis 224 868,4 257 464,9 320 597,1 2.6.1. lentelė. Suteikta mokamų paslaugų 2006–2008 m., (paslaugų įmonių pardavimo pajamos, tūkst. Lt )
Šaltinis: Statistikos departamentas
Molėtų rajono savivaldybės administracija 20 MOLĖTŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS PLĖTROS PLANAS 2011-2017 M.
Mašinų ir Nuotėkų ir įrenginių be atliekų Asmeninių Sveikatos Poilsio operatoriaus šalinimo, ir namų Kompiuteriai Kita priežiūra organizavim Kita Vietovė / Ekonominė Nekilnojamojo ir asmeninių sanitarinių Iš viso ūkio ir su jais verslo Švietimas ir o, kultūrinė aptarnavim veiklos rūšis turto operacijos bei namų sąlygų reikmenų susijusi veikla veikla socialinis ir sportinė o veikla ūkio užtikrinimo taisymas darbas veikla reikmenų ir panaši nuoma veikla Įmonių skaičius
Lietuvos Respublika 17891 226 3 817 590 1092 6350 743 2799 185 1265 824 Utenos apskritis 405 15 51 8 16 103 16 128 8 35 25 Anykščių r. sav. 67 2 5 1 2 19 5 29 1 5 2 Ignalinos r. sav. 38 - 3 - 1 6 - 17 1 6 4 Molėtų r. sav. 49 1 8 2 - 9 2 19 1 4 3 Utenos r. sav. 144 9 22 3 7 38 7 35 3 11 9 Visagino sav. 67 3 7 2 4 24 5 14 - 3 5 Zarasų r. sav. 40 - 6 - 2 7 1 14 2 6 2
Asmenys, įsigiję verslo liudijimus
Lietuvos Respublika 31100 1372 7696 1043 574 3049 3200 - - 2142 12024 Utenos apskritis 1080 69 107 64 12 74 96 - - 107 551 Anykščių r. sav. 173 17 10 9 - 13 15 - - 23 76 Ignalinos r. sav. 107 6 13 7 - 12 10 - - 18 41 Molėtų r. sav. 132 8 19 12 4 12 12 - - 13 52 Utenos r. sav. 319 20 31 16 7 13 19 - - 19 194 Visagino sav. 248 9 21 6 1 18 27 - - 26 140 Zarasų r. sav. 101 9 13 4 - 6 13 - - 8 48
2.6.2. lentelė. Paslaugų įmonių ir asmenų, įgijusių verslo liudijimus 2008 m., skaičius, vnt. Šaltinis: Statistikos departamentas
Molėtų rajono savivaldybės administracija 21 Prekyba yra svarbus Molėtų rajono savivaldybės sektorius. Prekyba užsiima didelė dalis savivaldybėje veiklą vykdančių subjektų. Prekybos verslo populiarumą lemia daugelis šio sektoriaus privalumų: prekybos verslo organizavimui nereikia didelio pradinio kapitalo, greita prekių apyvarta, pajamų gavimas, dalį prekių galima gauti konsignacijos pagrindais. Statistikos departamento duomenimis, 2006–2008 m. atskirose Utenos apskrities savivaldybėse mažmeninės prekybos ir maitinimo įmonių parduotuvių skaičius kito nevienodai. Visose apskrities savivaldybėse, išskyrus Visagino ir Zarasų rajono savivaldybes, vertinant pokytį 2006-2008 m. laikotarpiu, šis skaičius sumažėjo. Tuo tarpu Visagino savivaldybėje šis skaičius išaugo net 37,11 proc. Molėtų rajono savivaldybėje 2006 m. mažmeninės prekybos ir maitinimo įmonių parduotuvių skaičius siekė 145 vnt., 2007 m, sumažėjo iki 139 vnt., ir toks išliko nepakitęs ir 2008 metais. Kadangi parduotuvių skaičius Molėtų rajono savivaldybėje sumažėjo, atitinkamai nežymiai kito jų tinklo tankis (parduotuvių skaičius 1 km2). 2008 m. Molėtų rajono savivaldybės mažmeninės prekybos ir maitinimo įmonių parduotuvės sudarė 14,3 proc. visų Utenos apskrities parduotuvių, o Utenos rajono savivaldybės – 30,5 proc., Anykščių r. savivaldybės – 21,2 proc., visų Utenos apskrities parduotuvių. Tokią Utenos apskrities parduotuvių tinklo struktūrą iš esmės įtakojo savivaldybių plotas ir gyventojų skaičius.
Vietovė / Metai 2006 2007 2008 Procentinis pokytis 2006–2008 m. Utenos apskritis 972 954 975 0,4 Anykščių r. sav. 218 212 207 -5,1 Ignalinos r. sav. 109 102 100 -8,3 Molėtų r. sav. 145 139 139 -9,7 Utenos r. sav. 305 299 297 -2,6 Visagino sav. 97 102 133 37,11 Zarasų r. sav. 98 100 99 -1
2.6.3. lentelė. Mažmeninės prekybos ir maitinimo įmonių parduotuvių skaičius 2006– 2008 m., vnt. Šaltinis: Statistikos departamentas
2006 m. pabaigoje 1000-iui Molėtų rajono savivaldybės gyventojų teko 6,1 parduotuvės. 2008 m. pabaigoje šis rodiklis sumažėjo iki 6,0 (apskrityje – 5,7, Lietuvoje – 5,5). Tačiau tai vienas iš aukščiausių rodiklių tarp kitų apskrities savivaldybių. 2006 – 2008 m. priešingai nei Lietuvoje, taip pat kito mažėjančia linkme visose apskrities savivaldybėse, išskyrus Zarasų rajono ir Visagino.
Molėtų rajono savivaldybės administracija 20
MOLĖTŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS PLĖTROS PLANAS 2011-2017 M.
1000-iui gyventojų teko parduotuvių 2006–2008 m., vnt. 6,6 6,5 6,5
7 6,3 6,2 6,2 6,1 6 5,9 5,7 5,5 5,5 5,5 5,4
6 5,2 5,2 5 5 4,8 4,8 4,7 5 4,6 2006 3,6 4 3,4 3 2007 2 2008 1 0
a s ik v. l sav. b kriti . sav. sa u s r. sav. r. r. sav. ių tų ų s ap č lė o o s Resp ykš Visagino sav. vo n M Utenos r. Zaras tu Uten A Ignalinos r e Li
2.6.1. diagrama. 1000-iui gyventojų teko parduotuvių 2006–2008 m., vnt. Šaltinis: Statistikos departamentas
Bendras parduotuvių plotas Molėtų rajono savivaldybėje per 2006–2008 metus išaugo 10,6 proc. (nuo 9,4 tūkst. m² 2006 m. iki 10,4 tūkst. m² 2008 m.), Utenos apskrityje 19,8 proc. (nuo 90,9 tūkst. m² 2006 m. iki 108,9 tūkst. m² 2008 m.), Lietuvos Respublikoje – 33,2 proc. (nuo 2368,8 tūkst. m² 2006 m. iki 3155,7 tūkst. m² 2008 m.). Nors bendras parduotuvių plotas Molėtų rajono savivaldybėje tiriamuoju laikotarpiu augo, visgi, jis išliko vienas mažiausių tarp Utenos apskrities savivaldybių pagal šį rodiklį aplenkdamas tik Ignalinos rajono savivaldybę. 2008 m. Molėtų rajono savivaldybės mažmeninės prekybos ir maitinimo įmonių parduotuvių plotas sudarė 9,6 proc. Utenos apskrities parduotuvių ploto, taip pat beveik dvigubai atsiliko nuo apskrities vidurkio, kuris yra 18,15 tūkst. m².
Molėtų rajono savivaldybės administracija 21 MOLĖTŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS PLĖTROS PLANAS 2011-2017 M.
Mažmeninės prekybos ir maitinimo įmonių parduotuvių plotas, tūkst. m²
120 108,9 100 100,8 90,9
80 2006 60 2007 2008 38 38,1 40 37,4 20,5 19,2 18,9 16,2
20 12,6 11,1 10,4 10,7 10,4 10,4 11 10,1 9,4 9,4 6,8 0 ų r. i r. ų č ų t ė sav. sav. sav. sav. r. sav. Utenos r. sav. apskritis Visagino Zaras Mol Utenos r. Ignalinos Anykš
2.6.2. diagrama. Mažmeninės prekybos ir maitinimo įmonių parduotuvių plotas, tūkst. m² Šaltinis: Statistikos departamentas
Pagal pateiktus duomenis galima daryti išvadą, kad Molėtų rajono savivaldybėje yra nemažai smulkių parduotuvių, kurios negali aprūpinti pirkėjų plačiu prekių asortimentu, vartotojams patogiai išdėstyti prekes ir gerai aptarnauti. Kaimo vietovėse daug mažų parduotuvių, kuriose darbo laiko trukmė neretai yra ilga, jose dažnai dirba patys savininkai, dėl lėšų stygiaus negalintys samdyti darbuotojų ir sukurti naujų darbo vietų. Tokią Molėtų rajono savivaldybės parduotuvių struktūrą įtakoja nedidelis gyventojų skaičius, perkamoji galia ir kaimiškosiose vietovėse susiformavę vartojimo įpročiai (dalis produktų užsiauginama ar pasigaminama namuose ir ūkyje).
Maitinimo paslaugos. 2006–2008 m. restoranų ir kitų maitinimo įmonių skaičius Molėtų rajono savivaldybėje kito netolygiai. 2006 m. Molėtų rajono savivaldybėje veikė 18 restoranų ir kitų maitinimo įmonių, 2007 m. jų skaičius padidėjo iki 21, o 2008 m. sumažėjo iki 14. 2008 m. Molėtų rajono savivaldybėje veikę restoranai ir kitos maitinimo įmonės sudarė 16,7 proc., Utenos apskrities, taip atitikdami bendrą apskrities vidurkį, ir 0,4 proc. visų Lietuvos Respublikos restoranų ir kitų maitinimo įmonių skaičiaus.
Vietovė / Metai 2006 2007 2008 Tenka 1000-iui gyventojų, 2008 m. Lietuvos Respublika 2 947 3 043 3 170 0,9 Utenos apskritis 99 94 84 0,5 Anykščių r. sav. 17 14 13 0,4 Ignalinos r. sav. 8 7 8 0,4 Molėtų r. sav. 18 21 14 0,6
Molėtų rajono savivaldybės administracija 22 MOLĖTŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS PLĖTROS PLANAS 2011-2017 M.
Vietovė / Metai 2006 2007 2008 Tenka 1000-iui gyventojų, 2008 m. Utenos r. sav. 30 28 25 0,5 Visagino sav. 15 15 15 0,5 Zarasų r. sav. 11 9 9 0,4
2.6.4. lentelė. Restoranų, barų, valgyklų skaičius Šaltinis: Statistikos departamentas
Pagal 1000-iui gyventojų tenkantį restoranų, barų ir valgyklų skaičių Molėtų rajono savivaldybė (0,6) viršija apskrities (0,5) rodiklį, tačiau atsilieka nuo Lietuvos vidurkio (0,9). 2008 m. duomenimis pagal šį rodiklį Molėtų rajono savivaldybėje 1000-iui gyventojui teko daugiausiai maitinimo įstaigų. Įvertinant šiuos duomenis galima teigti, kad maitinimo įmonių tinklas savivaldybėje yra išplėtotas pakankamai. Didmeninės prekybos įmonių apyvarta. Didmeninės prekybos įmonių apyvarta (be PVM) 2008 metais Utenos apskrityje sudarė 371,6 mln., Lt. ir buvo beveik mažiausia visoje Lietuvoje (0,8 proc. nuo visos Lietuvos rodiklio), užleisdama vietą tik Tauragės apskričiai. Pagal šį rodiklį Utenos apskritis žymiai atsilieka ir nuo Lietuvos vidurkio, kuris siekia 4371,6 mln. Lt. Mažmeninės prekybos ir maitinimo įmonių apyvarta. Molėtų rajono savivaldybėje mažmeninės prekybos įmonių apyvarta per 2006–2008 metus išaugo 35,6 proc. (nuo 98,9 mln. Lt. 2006 m. iki 134,1 mln. Lt. 2008 m.). Nepaisant 2006–2008 m. mažmeninės prekybos ir maitinimo įmonių apyvartos augimo, Molėtų rajono savivaldybėje apyvarta buvo viena mažiausių tarp visų apskrities savivaldybių, aplenkdama tik Zarasų rajono ir Ignalinos rajono savivaldybių rezultatus (2008 m. sudarė 10,9 proc. Utenos apskrities įmonių apyvartos).
Mažmeninės prekybos įmonių apyvarta, mln., Lt.
1400 1231,9 1200 1071,3
1000 900 2006 800 2007 540,8
600 480,7 400 382,2 2008 185,8 174,2 155,3 153,3 132,4 134,1 128,5 105,1 114 98,9 91,9 82,8 88,1 75,2 200 79,9 0 ų r. i r. ų č ų t ė sav. sav. sav. sav. r. sav. Utenos r. sav. apskritis Visagino Zaras Mol r. Utenos Ignalinos Anykš
2.6.3. diagrama. Mažmeninės prekybos įmonių apyvarta (be PVM), mln. Lt Šaltinis: Statistikos departamentas
Pagal vienam gyventojui tenkančią mažmeninės prekybos įmonių apyvartą Molėtų rajono savivaldybė 2008 m duomenimis beveik dvigubai atsiliko nuo Lietuvos Respublikos, taip pat 1354 Lt. atsiliko nuo Utenos apskrities rodiklio tuo pačiu metu. 2006 m.- 2008 m.
Molėtų rajono savivaldybės administracija 23 MOLĖTŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS PLĖTROS PLANAS 2011-2017 M. laikotarpiu Molėtų rajono savivaldybės mažmeninės prekybos įmonių apyvarta vienam gyventojui išaugo 39,7 proc. (Utenos apskrityje, lyginant tą patį laikotarpį, išaugo 40,2 proc., Lietuvoje – 39 proc.).
Mažmeninės prekybos įmonių apyvarta, tenkanti 1 gyventojui, Lt.
12000 11317 10657 9983
10000 9353
8000 7665 7183 2006 6169 6106 5832 5829
6000 5365 2007 5157 5122 4881 4795 4608 4493 4237 4172 4028 3918 3910 2008 4000 3605
2000 880 0 r. r. r. ų ų ų t i ė č sav. sav. sav. sav. sav. sav. Utenos apskritis Visagino Zaras Utenos r. Utenos Mol Lietuvos Respublika Ignalinos r. Ignalinos Anykš
2.6.4. diagrama. Mažmeninės prekybos įmonių apyvarta, Lt. / gyventojui Šaltinis: Statistikos departamentas
Restoranų barų ir kitų maitinimo įmonių apyvarta. Restoranų barų ir kitų maitinimo įmonių apyvarta per 2006–2008 metus išaugo 21,7 proc. (nuo 2,3 mln. Lt. 2006 m. iki 2,8 mln. Lt. 2008 m. ir 2008 m. sudarė net 20,9 proc. Utenos apskrities įmonių apyvartos). Pagal šį rodiklį 2006–2008 m. Molėtų rajono savivaldybėje įmonių apyvarta buvo viena didžiausių tarp visų apskrities savivaldybių, nusileisdama tik Utenos rajono savivaldybei.
Molėtų rajono savivaldybės administracija 24 MOLĖTŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS PLĖTROS PLANAS 2011-2017 M.
Restoranų, barų ir kitų maitinimo įmonių apyvarta, mln. Lt
16 14 13,4 11,6 12 10,1 10 2006 8 2007 6 2008 3,6 3 4 2,4 2,3 2,62,8 2,6 1,51,8 1,6 1,51,7 1,8 2 1,2 1,4 1 1,11,2 0 ų r. r. i ų č ų t ė sav. sav. sav. sav. r. sav. Utenos r. sav. apskritis Visagino Zaras Mol r. Utenos Ignalinos Anykš
2.6.5. diagrama. Maitinimo įmonių apyvarta (be PVM), mln. Lt Šaltinis: Statistikos departamentas
Pagal vienam gyventojui tenkančią maitinimo įmonių apyvartą Molėtų rajono savivaldybė 2008 m duomenimis daugiau nei dvigubai atsiliko nuo Lietuvos Respublikos, tačiau žymiai viršijo Utenos apskrities vidurkį, kuris minėtu laikotarpiu buvo 1179,2 Lt. 2006 m.-2008 m. Molėtų rajono savivaldybės maitinimo įmonių apyvarta vienam gyventojui išaugo 25,8 proc. (Utenos apskrityje, lyginant tą patį laikotarpį, išaugo 36,8 proc., Lietuvoje – 29,2 proc.). Iš esmės toks mažmeninės apyvartos padidėjimas susijęs su 2006–2008 m. augusia Lietuvos ekonomika ir labai išaugusiomis prekių ir paslaugų kainomis.
Restoranų, barų ir kitų maitinimo įstaigų apyvarta, tenkanti 1 gyventojui, Lt.
350 314 300 262
243 2006 250 2007 200 2008 150 122 113 97
100 78 79 76 74 69 67 64 63 58 59 58 57 57 54 54 52 50 46 47 0 r. r. r. ų ų ų t i ė č sav. sav. sav. sav. sav. Utenos sav. apskritis Visagino Zaras Mol Utenos r. Lietuvos Respublika Ignalinos r. Ignalinos Anykš
2.6.6. diagrama. Maitinimo įmonių apyvarta, Lt. / gyventojui
Molėtų rajono savivaldybės administracija 25 MOLĖTŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS PLĖTROS PLANAS 2011-2017 M.
Apibendrinus pateiktą informaciją, galima teigti, kad Molėtų rajono savivaldybėje prekybos įmonių tinklas išplėtotas nepakankamai (t. y. stipriai atsilieka nuo apskrities ir šalies vidurkio). Prekybos ir maitinimo įmonių plėtrą savivaldybėje stabdo nedidelė vartotojų rinka, maža perkamoji gyventojų galia, kaimiškųjų vietovių gyventojų gyvenimo būdas (valgoma namuose, vartojami savi maisto produktai, savo žemės sklypuose auginamos daržovės ir t. t.). Maitinimo įmonių tinklas viršija apskrities vidurkį, tačiau beveik dvigubai atsilieka nuo šalies rodiklių tenkančių vienam gyventojui. Išanalizavus Molėtų rajono viešojo maitinimo infrastruktūrą, galima teigti, kad maitinimo įstaigų spektras yra siauras, kokybės atžvilgiu vertinimas nėra labai aukštas. Rajone nėra nė vienos restorano kategoriją turinčios maitinimo įstaigos, o absoliučią daugumą sudaro kavinės, yra po vieną piceriją ir smuklę. Didžioji dauguma maitinimo įstaigų yra susitelkusios rajono centre – Molėtuose (7). Vilnius–Utena kelyje yra 2 kavinės. Savo kavines turi Mindūnų miestelis, Juočių kaimas ir Alantos miestelis. „Gojaus smuklė“ yra įtraukta į Aukštaitijos kulinarinio paveldo tinklą (Aukštaitijos kulinarinio paveldo regionas yra Europos regionų kulinarinio paveldo tinklo dalis). Įvertinant rajono turizmo potencialą, rajone trūksta maitinimo paslaugų, dauguma maitinimo įstaigų ilgiau dirba tik savaitgaliais, tuo tarpu darbo dienomis daugumos darbo laikas baigiasi jau 18 val. Tai sudaro keblumų tiek rajono tiek miesto svečiams. Molėtų rajono savivaldybė turėtų sudaryti sąlygas plėtoti maitinimo įstaigų infrastruktūrą Molėtų plento šalikelėse, parengiant atitinkamus teritorinio planavimo dokumentus.
2.7 TURIZMAS
Turizmas kaip paslauga Lietuvoje yra palyginti naujas verslas. Iki šiol labiausiai buvo vystomas išvykstamasis turizmas, susijęs su keliavimu į kitas šalis, tačiau ne mažiau efektyvus rekreaciniu požiūriu tampa vietinis ir atvykstamasis turizmas. Didėjanti gyventojų koncentracija miestuose, triukšminga miesto aplinka, spartus gyvenimo ritmas skatina poreikį pabūti gamtoje, pailsėti, atsipalaiduoti nuo nervinės įtampos ir kasdieninių rūpesčių, gerinti sveikatą, atgauti jėgas. Turizmas apima atostogas (darbo atostogas, trumpas savaitgalines išvykas ir vienos dienos keliones), verslo keliones, draugų ar giminių lankymą, taip pat išvykas susijusias su mokslais, sportu, sveikata ar religija. Iš poilsio paslaugų organizavimo veiklos kaime gaunamos nemenkos pajamos, kurios gali tapti vieninteliu ar pagrindiniu pragyvenimo šaltiniu kaimo gyventojams. Šias pajamas galima gauti ne tik teikiant apgyvendinimo ir maitinimo paslaugas, bet ir naudojant objektus, kurių pritaikymas turizmo tikslams nereikalauja papildomų investicijų, pavyzdžiui, ekskursijų organizavimas, dvarų aplankymas ir t. t. Vienas pagrindinių papildomas pajamas teikiančių šaltinių yra namų ūkio produkcijos: maisto produktų, antikvarinių sendaikčių, rankdarbių, suvenyrų – turistams pardavimas. Molėtų rajonas – gražus, jaukus ir saugus rajonas, kuriame gerai išvystyta turizmo infrastruktūra, aktyvi bendruomenė. Molėtų rajono įvaizdis – patrauklus turizmo kraštas, kuriame teikiamos rekreacinės paslaugos žmonių sveikatos atstatymui; unikalūs gamtiniai, architektūriniai ir kultūriniai ištekliai pritaikomi įvairioms rekreacijos formoms ir įvairiems
Molėtų rajono savivaldybės administracija 26 MOLĖTŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS PLĖTROS PLANAS 2011-2017 M. lankytojų srautams; sukuriama palanki aplinka verslo vystymui ir investicijoms; sudaromos sąlygos kaimo plėtrai: veikliam, aktyviam, solidariam, rajono viešojoje politikoje dalyvaujančiam kaimui. Molėtų turizmo ir verslo informacijos centras. Molėtų rajone veikia Molėtų turizmo ir verslo informacijos centras (toliau – TVIC). TVIC nuolat nemokamai teikia informaciją apie rajono turizmo paslaugas, apgyvendinimo, maitinimo įstaigas, lankytinas vietas, pramogas, laisvalaikio praleidimo būdus, poilsį kaimo turizmo sodybose, poilsio, svečių namuose, kempinguose ir pan. Per 2009 m. I pusmetį suteikta 120 val. informacijos 1396 lankytojams iš Lietuvos, 86 lankytojams iš užsienio. Telefonu teiravosi 1163 žmonės, gautos 1968 užklausos elektroniniu paštu. TVIC teikiamos turizmo konsultacijos pradedantiems ir jau veiklą vykdantiems turizmo paslaugų teikėjams apie turizmo verslo pradžią, verslo planavimą ir plėtrą, turistų aptarnavimą, rinkodaros galimybes, dėl turistinių maršrutų po Molėtų rajoną. Reguliariai atnaujinamas, tobulinamas internetinis puslapis: www.infomoletai.lt. Internetiniame puslapyje viešinami turizmo informacijos renginiai, naujienos, mokymai. 2009 metais turizmo informacijos skiltis buvo papildyta nauja informacija apie Molėtus, rajono ežerus, atnaujinama informacija apie rajono kaimo turizmo teikėjus, sukurti ir tinklalapyje patalpinti nauji maršrutai po Molėtų rajoną. Molėtų TVIC 2009 m. vykdė naujų turizmo objektų apžiūrą, priėmė sprendimus dėl pažymėjimų, suteikiančių teisę įmonėms teikti turizmo paslaugas, išdavimo ir šių įmonių įregistravimo turizmo paslaugų registre. 2009 m. sudaryti šie maršrutai po Molėtų rajoną: • „Po Alantos apylinkes“ • „Po Balninkų ir Videniškių apylinkes“ • „Giedraičiai – Dubingiai“ • „Kulionys - Mindūnai“ • „Po žymiausias rajono bažnyčias ir sakralines vietas“ • Dviračiais „Kamastos žiedu“. Parengta edukacinė programa “Molėtų miestas”. Pravesta 10 kartų 238 žmonėms. Molėtų turizmo ir verslo informacijos centras bendradarbiauja su Molėtų rajono savivaldybe, seniūnijomis, kaimo bendruomenių centrais, kaimo turizmo asociacijos Molėtų skyriumi, kelionių agentūromis, turizmo informacijos centrais, nevyriausybinėmis organizacijomis, užmegzti ryšiai su Vokietijos Horstelio miestelio bendruomene.
Vertinant Statistikos departamento pateikiamus turizmo duomenis, tiek Utenos apskrityje, tiek Molėtų rajono savivaldybėje įgyvendinimo įstaigų skaičiaus, suteiktų nakvynių ir apgyvendintų svečių rodikliai 2006 m. – 2008 m. laikotarpiu tolygiai augo. Vertinant 2008 m. duomenis, net 38,7 proc. apgyvendinimo įstaigų apskrityje buvo Molėtų rajono savivaldybėje. Panašus santykis yra ir vertinant suteiktų nakvynių ir apgyvendintų svečių skaičių. Net 98 proc. turistų atvykusių į Utenos apskritį minėtu laikotarpiu buvo Lietuvos Respublikos gyventojai.
Molėtų rajono savivaldybės administracija 27 MOLĖTŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS PLĖTROS PLANAS 2011-2017 M.
Rodiklis / Metai 2006 2007 2008 Utenos apskritis Apgyvendinimo įstaigų skaičius, vnt. 52 54 62 Suteikta nakvynių, vnt. 127 803 138 967 153 157 Apgyvendinta svečių, vnt. 58 603 62 614 64 487 Molėtų rajono savivaldybė Apgyvendinimo įstaigų skaičius, vnt. 22 25 24 Suteikta nakvynių, vnt. 57 108 64 951 69 245 Apgyvendinta svečių, vnt. 30 726 30 553 29 861
2.7.1. lentelė. Apgyvendinimo įstaigų, suteiktų nakvynių ir apgyvendintų svečių rodikliai Utenos apskrityje ir Molėtų rajono savivaldybėje 2006-2008 m. Šaltinis: Statistikos departamentas
2008 m. į Utenos apskritį (savivaldybės lygiu Statistikos departamentas duomenų nepateikia) turistai (vietiniai) atvyko 56,6 tūkst. kartų ir apskrityje praleido 149,7 tūkst. naktų, t. y. net 51,3 proc. ir atitinkamai 23 proc. mažiau nei 2006 m. Nepaisant didelio turistų srautų sumažėjimo 2006 m. iki 2008 m. vietinių turistų išlaidos sumažėjo nežymiai – 4 proc. (nuo 5 mln. Lt. iki 4,8 mln. Lt.). Pastarojo rodiklio reikšmę iš esmė lėmė kainų apskrityje minėtu laikotarpiu išaugimas. Apsilankančius turistus galima suskirstyti į dvi sąlygines grupes: mobilūs (auto turistai, dviratininkai, pėstieji, vandens turistai) ir stacionarūs (apsigyvenantys stovyklavietėse, kaimo sodybose) turistai.
Rodiklis / Metai 2006 2007 2008 Vietinių turistų kelionių skaičius, tūkstančiai 116,3 80,5 56,6 Vietinių turistų nakvynių skaičius, tūkstančiai 194,5 157,2 149,7 Vietinių turistų išlaidos, mln. litų 5,0 5,5 4,8
2.7.2. lentelė. Į Utenos apskritį atvykusių (viena ar daugiau nakvynių) turistų kelionių, nakvynių skaičius ir išlaidos Šaltinis: Statistikos departamentas
Nepaisant mažėjančių apsilankančių turistų rodiklių 2008 m., palyginus su 2007 m., Molėtų turizmo ir verslo informacijos centre buvo juntamas didėjantis besidominčių turistų skaičius, jų domėjimasis rajono turistiniais ištekliais.
Molėtų rajono savivaldybės administracija 28 MOLĖTŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS PLĖTROS PLANAS 2011-2017 M.
2.7.1. diagrama. Turizmo ir verslo informacijos centro lankytojų ir paklausimų skaičiaus tendencijos 2007-2008 metais Šaltinis: Molėtų turizmo ir verslo informacijos centras
2008 metais Molėtų rajone įregistruota 11 naujų kaimo turizmo sodybų, per 2009 m. I pusmetį turizmo paslaugas pradėjo teikti 3 naujos kaimo turizmo sodybos. Iš viso nuo 1999 m. centre buvo užregistruotos 79 kaimo turizmo sodybos, kurių šeimininkams buvo išduoti pažymėjimai. Šiuo metu aktyviai dirba 50 kaimo turizmo sodybų, kuriose gali apsigyventi apie 1000 svečių. Molėtų rajone taip pat yra 9 poilsio namai, 4 svečių namai, 1 viešbutis, 2 vilos, 2 stovyklavietės, 2 kempingai. Poilsio namai talpina apie 1220 žmonių, svečių namuose gali apsigyventi apie 138 žmones, vilose apie 48, kempinguose apie 210 (neskaitant apgyvendinimo palapinėse). Konferencijoms, posėdžiams pritaikytų salių nuomą Molėtų rajone siūlo 24 ūkio dalyviai. Tačiau ne visos sodybos turi konferencijų įrangą, nuomoja tik sales. Viešbučiai, svečių namai ir poilsio namai (nameliai), kempingai. Viešbučiais Molėtų kraštas nėra gausus, tačiau jų užimtumas, lyginant su Lietuvos rodikliais nėra žemas. Iki prasidedant ekonomikos nuosmukio ciklui užimtumas Molėtų viešbučiuose viršijo Lietuvos vidurkį ir 2008 metais siekė 51,3 proc., kai tuo tarpu Lietuvos viešbučių užimtumo rodiklis buvo 44,9 proc. Molėtų rajono viešbučių užimtumas taip pat ženkliai viršijo Utenos apskrities viešbučių užimtumo rodiklius.
Molėtų rajono savivaldybės administracija 29 MOLĖTŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS PLĖTROS PLANAS 2011-2017 M.
2.7.2. diagrama. Viešbučių užimtumo rodikliai Lietuvoje ir Utenos apskrityje 2005–2008 metais. Šaltinis: Statistikos departamentas
Rajone iš viešbučių kategorijos apgyvendinimo įstaigų galima išskirti „Belvilis“. Šis viešbutis stovi šalia Bebrusų ežero, siūlomi moderniai įrengti dviviečiai bei liukso kambariai, dviviečiai bei keturviečiai nameliai, įvairių egzotiškų virtuvių pagrindu suformuotas restoranas, ekstremalios vandens pramogos, vandens įrangos nuoma bei vaikų žaidimų aikštelė; siūlomi maršrutai baidarėmis, valtimis, dviračiais, ekskursijos po rajono įžymybes; yra galimybė rengti seminarus, konferencijas moderniai įrengtose konferencijų salėse). Poilsio namus galima suskirstyti į du tipus: poilsio namus, veikiančius ištisus metus ir poilsio namus, veikiančius nuo pavasario iki rudens. Abiejų tipų poilsio namų atstovai minėjo, kad srautas išlieka toks pats arba didėja. Poilsio namai, kurie didina komfortą, mažindami poilsiautojų skaičių, linkę vertinti poilsiautojų srautus kaip pastovius ar didėjančius. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ne vasaros sezonu pagrindiniai poilsio namų klientai yra įmonės, organizuojančios įvairius renginius. Didžiausias poilsio namų užimtumas yra vasaros metu t.y. liepos mėn. ir rugpjūčio pirmas dvi savaites. 2008 m. duomenimis poilsio namuose (nameliuose) Utenos apskrityje buvo suteikta 47983 nakvynių, apgyvendinta svečių – 20069 asmenys. Molėtų rajono savivaldybėje buvo suteikta nakvynių – 40538, o apgyvendinta svečių –15389. Pagal pateikiamus duomenis atitinkamai 84,5 proc. ir 76,7 proc. poilsio namuose Utenos apskrityje apsistoję asmenys buvo apsistoję Molėtų rajono savivaldybėje. Poilsiautojų geografija: iš užsienio (danai, norvegai, vokiečiai, latviai, graikai, amerikiečiai, belgai, žydai), iš Lietuvos: Vilnius, Kaunas, Panevėžys. Nuolatiniai klientai sudaro nuo 30 iki 80 proc. visų poilsio namų klientų. Šeši kempingai, poilsiavietės, kuriuose teikiamos paslaugos neapsiriboja vien galimybėmis statytis palapines ar kemperius aikštelėse su elektros, vandens tiekimu bei galimybe prisijungti prie kanalizacijos. Šalia šių paslaugų yra siūlomi moderniai įrengti kambariai, liuksai, nameliai, įvairios pramogos, konferencijų ir kitų renginių organizavimo
Molėtų rajono savivaldybės administracija 30 MOLĖTŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS PLĖTROS PLANAS 2011-2017 M. galimybė ir t.t. 2003 m. išsiplėtė rajono poilsio bei apgyvendinimo paslaugų galimybės, pradėjo veikti plataus asortimento paslaugas teikiantis naujas modernus kempingas „Obuolių sala“, įsikūręs Grabuosto ežero saloje. Tai numatomas didžiausias, tokios apgyvendinimo paslaugų rūšies, objektas Lietuvoje. Į poilsio verslą investuoja Lietuvos ir užsienio verslininkai. Vienu metu „Obuolių sala“ pajėgi aptarnauti 2000 poilsiautojų. 2008 m. duomenimis kempinguose Utenos apskrityje buvo suteikta nakvynių - 5056, apgyvendinta svečių - 4869. Molėtų rajono savivaldybėje buvo suteikta nakvynių 5056, o apgyvendinta svečių – 4869. Pagal pateikiamus duomenis visi kempinguose minėtu laikotarpiu Utenos apskrityje apsistoję asmenys buvo apsistoję Molėtų rajono savivaldybėje. Kaimo turizmas. 2008 metais Molėtų rajone įregistruota 11 naujų kaimo turizmo sodybų, per 2009 m. I pusmetį turizmo paslaugas pradėjo teikti 3 naujos kaimo turizmo sodybos. Nuo 1999 m. centre buvo užregistruotos 79 kaimo turizmo sodybos, kurių šeimininkams buvo išduoti pažymėjimai. Šiuo metu aktyviai dirba virš 50 kaimo turizmo sodybų, kuriose gali apsigyventi apie 1000 svečių. Tačiau Lietuvos statistikos departamento duomenimis Molėtų rajone, kaip ir visoje apskrityje stebimas apgyvendintų poilsiautojų skaičiaus mažėjimas, analizuojant 2007-2009 m. laikotarpį. Utenos apskrityje kaimo turizmo sodybose 2007 m. apgyvendinta 66,5 tūkst. poilsiautojų, 2008 m. – 79,9 tūkst., 2009 m. – 45,6 tūkst. poilsiautojų. Kaimo turizmo sodybų skaičiaus Lietuvoje ir Utenos apskrityje dinamika pateikiama sekančioje lentelėje.
Teritorija Parametras 2005 2006 2007 2008 2009
Lietuvos Respublika Kaimo turizmo sodybų skaičius 398 531 538 546 588 Vidutinis vietų skaičius vienoje sodyboje 17 17 18 19 21 Vietų skaičius 6735 9273 9637 10229 12230 Utenos apskritis Kaimo turizmo sodybų skaičius 142 186 186 185 184 Vidutinis vietų skaičius vienoje sodyboje 14 15 15 15 17 Vietų skaičius 1955 2717 2850 2817 3201
2.7.3. lentelė. Kaimo turizmo sodybų skaičiaus Lietuvoje ir Utenos apskrityje dinamika Šaltinis: Statistikos departamentas
Molėtų rajono savivaldybės administracija 31 MOLĖTŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS PLĖTROS PLANAS 2011-2017 M.
2.7.3. diagrama. Poilsiautojų skaičiaus dinamika kaimo turizmo sodybose Utenos apskrities rajonuose 2007–2009 m. Šaltinis: Statistikos departamentas
Molėtų rajone gausu gamtinių rekreacinių turizmo išteklių. Su šiais ištekliais yra glaudžiai susijusi aktyvaus poilsio infrastruktūra. Molėtų rajono savivaldybėje galima iškirti tokias aktyvaus poilsio paslaugų infrastruktūros dalis: auto ir dviračių maršrutus, pėsčiųjų, vandens turizmo trasas. Molėtų rajone prie Kulionių piliakalnio žiemos metu galima paslidinėti slidinėjimo trasoje. Yra viena mažai veikianti 200 m aukščio trasa. Ji skirta profesionalams, vaikams netiktų. Slidinėjimo inventorius nenuomojamas. Molėtų rajono savivaldybę išties galima priskirti prie palankių turizmui vietovių, tai pripažinta ir nacionaliniu mastu. Rekreacija, leidžianti plėtoti šios krypties verslą, ekologinį ūkininkavimą, poilsio ir turizmo infrastruktūrą.– prioritetinė rajono vystymosi kryptis. Kultūriniai ir gamtiniai ištekliai, nedidelis atstumas iki kitų šalies turistinės traukos taškų sudaro sąlygas turizmo sektoriaus vystymuisi. Svarbiausi Molėtų rajono savivaldybės turistiniai ištekliai yra: ežerų, upių, parkų, draustinių, rezervatų gamtinė aplinka; istorinis paveldas (piliakalniai, pilkapiai, bažnyčios, etnografinės sodybos); kultūrinis paveldas (amatai, festivaliai, muziejai, literatūra, poezija, muzika, šokis, tautosaka). Kalvotą, miškingą ir ežeringą Molėtų kraštą mėgsta poilsiautojai ir turistai. Per metus rajoną lanko tiek vietiniai (įskaitant ir poilsiautojus, kurie nelieka nakvynės), tiek ir užsienio turistai. Gražiausiose vietose įsikūrę per poilsio namai, kuriuose teikiamos kaimo turizmo paslaugos, kuriami vandens turizmo maršrutai. Į poilsio verslą investuoja Lietuvos ir užsienio verslininkai. Išanalizavus Molėtų rajono apgyvendinimo infrastruktūrą galima teigti, kad ši sfera daugiausia yra orientuota į kaimo turizmą. Tai lemia rajono gamtinė aplinka ir kraštovaizdis, kurie yra ypač tinkami rekreacijai ir turizmui ekologiškai švarioje gamtoje. Taip pat galima teigti, kad apgyvendinimo įstaigų išsivystymo lygis yra labai įvairus: nuo paprasčiausios nakvynės ir maitinimo iki liukso kambarių ir tokių paslaugų, kaip: teniso kortai, sporto aikštelės, valčių, vandens dviračių nuoma, suomiškos, rusiškos pirtys, galimybės rengti konferencijas, seminarus, šventes ir kita.
Molėtų rajono savivaldybės administracija 32 MOLĖTŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS PLĖTROS PLANAS 2011-2017 M.
Kaimo turizmas Molėtų rajone, nepaisant sunkios ekonominės situacijos turi didžiules perspektyvas vien dėl savo gamtos ypatumų: daugybės ežerų, miškų bei jau išvystyto kaimo turizmo tinklo. Kaimo turizmas turi perspektyvas ištisus metus, tačiau vien gamtos ypatumų nepakanka, reikalinga sukurti papildomų paslaugų, kurios būtų prieinamos ir patrauklios poilsiautojams visais sezonais. Vasaros metu daugiau orientuojamasi į ramų poilsį (poilsiaujančius šeimomis, su vaikais). Solidus poilsiautojas tikisi ir gerų išasfaltuotų kelių, prižiūrimų viešųjų paplūdimių. Molėtų rajone reikalingi dviračių takai, slidžių takai. Daugiau dėmesio skirti kelių ženklinimui. Reikalinga ir tikslesnė informacija apie kaimo sodybas, jų įvairovę tiek paslaugų, tiek komforto prasme lietuvių ir kitomis užsienio kalbomis. Apibendrinus galima pasakyti, kad Molėtų rajono savivaldybės gamtos turtingumas ir įvairovė, kultūros objektai, palyginti geras kelių tinklas sudaro palankias sąlygas dviračių, rekreacinio ir kaimo turizmo plėtrai. Esami savivaldybės privalumai turėtų užtikrinti pakankamus vietinių ir užsienio turistų srautus ateityje, tačiau tam reikia sukurti gerą turizmo infrastruktūrą, pasiūlyti patrauklias paslaugas ir pramogas. Nagrinėdami turizmo vystymo galimybes ir perspektyvas saugomose teritorijose, orientuojamasi į šios krypties turizmo vystymą. Molėtų rajonas, pasižymintis gausiais gamtiniais rekreaciniais ištekliais, švaria gamta, išplėtotu kaimo turizmu, ekologiniais ūkiais turi puikias ekologinio turizmo plėtros galimybes. Molėtų rajono teritorijoje yra šeši draustiniai, dalis teritorijos sutampa su dvejais regioniniais parkais. Viena iš Molėtų rajono turizmo plėtros tikslas galėtų būti – persiorientavimas į eko turizmo kryptį, apmokyti paslaugų teikėjus, ypač kaimo turizmo sodybų savininkus, numatyti maršrutus ir parengti aktyvios rinkodaros programą.
Informacija apie įgyvendinamus projektus: Projekto pavadinimas: Aktyvaus gamtą tausojančio turizmo infrastruktūros plėtra Molėtų mieste Projekto etapas: Įgyvendinimas Projekto kodas: VP3-1.3-ŪM-05-R-91-004 Projekto vykdytojo kodas: 188712799 Projekto vykdytojo pavadinimas: Molėtų rajono savivaldybės administracija Paraiškos gavimo data: 2009-12-31 Sutarties įsigaliojimo data: 2010-07-14 Projekto išlaidų suma, Lt: 952.994,00 Finansavimas, Lt: 571.428,00 Trumpas aprašymas: Pagrindinis projekto tikslas – Molėtų miesto gamtos išteklių efektyvesnis panaudojimas turizmo poreikiams, skatinant naujų turizmo produktų ir viešosios turizmo infrastruktūros plėtrą ir miestą paverčiant pagrindine, vandens turizmo, dviračių, pėsčiųjų Aukštaitijos nacionalinio ir Labanoro regioninio parkų trasų, prieiga. Tikslas bus pasiektas įgyvendinus uždavinį - sutvarkius viešojo turizmo infrastruktūrą Molėtų mieste pagal Pastovio ežero pakrantę, nuo Turgaus gatvės apie 250m rytų kryptimi iki esamo gyvenamojo namo: atlikus viešojo paplūdimio atnaujinimo darbus, įrengus gelbėtojų namelį, įrengus aktyvaus sporto zoną ir vandens turizmui skirtus lieptus, pastačius naują lieptą, atnaujinus Turgaus gatvę ir įrengus naują gatvelę bei automobilių stovėjimo vietas, įrengus pasivaikščiojimo takus su
Molėtų rajono savivaldybės administracija 33 MOLĖTŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS PLĖTROS PLANAS 2011-2017 M. poilsio zonomis, įrengus teritorijos apšvietimą. Šio projekto tiesiogines tikslinės grupės – Molėtų m. gyventojai, Lietuvos ir užsienio turistai, o netiesioginės - Molėtų sav. administracija, privatūs investuotojai. Šiame projekte nagrinėjama teritorija yra Molėtų miesto pakraštyje, su gyvenamosiomis mažaaukščio sodybinio užstatymo zonomis ribojasi tik pagal Turgaus gatvę, šiaurėje ribojasi su neveikiančio turgaus teritorija ir esama II grupės vandenviete. Reljefas teritorijoje nelygus, vyrauja tolygus šlaito nuolydis ežero link. Beveik visa teritorijos danga- natūralus gruntas. Rytinėje teritorijos dalyje šiuo metu yra viešasis paplūdimys. Tiek esamas paplūdimys, tiek šalia jo esanti poilsio bei pramogų zona šiuo metu neatitinka higienos normų keliamų reikalavimų. Norint išspręsti šias problemas, numatytą pertvarkyti šią viešą teritoriją, sutvarkyti jos aplinką bei pritaikyti aktyvaus gamtą tausojančio turizmo poreikiams. Sutvarkius teritoriją, projekto produktais galės naudotis tiek Molėtų miesto, tiek rajono gyventojai, svečiai. Molėtų rajono savivaldybės administracijos politinis statusas yra tęstinis, todėl nėra rizikos, kad įstaigos veikla ar jos pobūdis bus keičiami. Numatomos tvarkyti teritorijos naudojimo pobūdis po projekto įgyvendinimo atitinka dabartinę jo paskirtį – viešojo naudojimo turizmą skatinanti erdvė, todėl projektas yra tęstinis, siekiant užtikrinti gyventojų ir svečių poreikius viešosioms turizmo paslaugoms, rekreacijai, poilsiui ir laisvalaikiui, priėjimui prie svarbių viešųjų objektų ir paslaugų. Siekiant užtikrinti projekto metu sutvarkytos teritorijos tinkamą priežiūrą, eksploataciją ir tolimesnį palaikymą bus numatomi šie kasmetiniai darbai: einamasis remontas statinių, apželdinimo programos vykdymas, trinkelių ir kitos dangos priežiūra ir pan.. Šie darbai gali būti vykdomi per kasmetines tokio pobūdžio veiklas ir programas, finansuojamas savivaldybės biudžeto lėšomis.
Projekto pavadinimas: Siesarties upės baseino dalies, esančio Molėtų miesto teritorijoje, išvalymas, gamtosauginis sutvarkymas (Pastovio, Pastovėlio ir Promislavo ežerai) Projekto etapas: Įgyvendinimas Projekto kodas: VP3-1.4-AM-04-R-91-001 Projekto vykdytojo kodas: 188712799 Projekto vykdytojo pavadinimas: Molėtų rajono savivaldybės administracija Paraiškos gavimo data: 2009-08-31 Sutarties įsigaliojimo data: 2010-05-05 Projekto išlaidų suma, Lt: 1.748.150,90 Finansavimas, Lt: 1.411.897,00 Trumpas aprašymas: Siekiant užtikrinti racionalų esamų Molėtų miesto rekreacinių ir gamtinių išteklių darnų naudojimą, apsaugą, vandens telkinių užterštumo sumažinimą, visuomenės poreikių tenkinimą, numatoma pagerinti Pastovio, Pastovėlio ir Promislavo ežerų ekologinę būklę, pašalinant susikaupusį dumblą. Molėtų m. esanti ežerų sistema dėl susikaupusio storo dumblo sluoksnio (3-8 m storio) yra stipriai eutrifikuota ir neatitinka rekreacinės paskirties ežerams keliamų reikalavimų. Atliktus dumblo ir vandens kokybės tyrimus buvo nustatyti dideli biogeninių medžiagų kiekiai, kurie skatina tolimesnį ežerų būklės blogėjimą. Įgyvendinant projektą numatoma iškasti 122320 m3 susikaupusio dumblo, išvalant 11,23 ha ežerų plotą,
Molėtų rajono savivaldybės administracija 34 MOLĖTŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS PLĖTROS PLANAS 2011-2017 M. pravalant 5,52 km kranto, taip pagerinant ežerų ekosistemų funkcionavimą. Molėtų rajone, kuriame gausus turistinis, kultūrinis ir rekreacinis potencialas, kokybiškai sutvarkyta aplinka yra svarbi rajono vystymosi sąlyga. Utenos apskrityje, kuriai priklauso Molėtų rajonas, yra sukuriama mažiau vienam gyventojui tenkančio BVP nei šalies vidurkis, todėl dėl ežerų ekologinės būklės pagerėjęs miesto patrauklumas turistiniu požiūriu leis sudaryti prielaidas regiono ekonominio atsilikimo mažinimui. Be ES paramos lėšų projektas nebūtų įgyvendintas arba būtų įgyvendintas nepilna apimtimi, dėl ko nebus pašalinta praeities tarša bei iš esmės nepagerės ežerų būklė. Prieš išvalant ežerus numatyta sutvarkyti 2 lietaus nuotekų išleistuvus, kad būtų išvengiama ežerų taršos ateityje. Išvalyti ežerai bus geros ekologinės-higieninės būklės, kurią išlaikant ir ateityje bus vykdoma nuolatinė priežiūra: vandens makrofitų šalinimas, priekrančių augmenijos kontrolė, žuvų gausinimas ir vandens lygio reguliavimas. Molėtų rajono savivaldybės administracija yra atsakinga už viešųjų paslaugų teikimą, į kurias įtraukiama ir visuomeninių teritorijų tvarkymo veikla. Šiai veiklai kiekvienais metais yra numatomos lėšos rajono biudžete. Tai leis užtikrinti fizinį ir finansinį projekto tęstinumą. Projekto įgyvendinimo patirtis taip pat galės būti panaudojama ir kitose savivaldybėse įgyvendinant panašaus pobūdžio projektus.
2.8 ŽEMĖS ŪKIS IR MIŠKININKYSTĖ
Lietuvai atgavus nepriklausomybę sparčiai besiformuojantys privačios nuosavybės santykiai pakeitė gamybos ir kaimo žmonių gyvenimo būdą. Lietuvoje žemės ūkis buvo ir išlieka svarbi gamybos šaka, kuri didžiajai daliai kaimo gyventojų yra ekonominis ir socialinis gyvenimo pagrindas. Tačiau žemės ūkis išliko nepakankamai stabilus ekonomikos sektorius. Nevisiškas užimtumas vyraujančiuose smulkiuose ūkiuose, didelis nedarbas formuoja kaime nepalankų socialinį foną, lemia žemą pragyvenimo lygį, didina atotrūkį tarp kaimo ir miesto gyventojų šeimų pajamų lygio ir socialinio aprūpinimo. Molėtų rajono savivaldybėje yra vienas miestas (Molėtai), 5 miesteliai – Alanta, Balninkai, Dubingiai, Giedraičiai, Joniškis ir 928 kaimai. Prie didžiausių gyvenviečių priskiriami – Molėtai (6851 gyv.), Giedraičiai, Naujasodis, Suginčiai, Balninkai, Alanta, Toliejai, Videniškiai, Joniškis, Inturkė. Dėl šios priežasties kaimo ir miestelių gyventojų dalis (kuri sudaro 15.624 gyventojai) savivaldybėje yra gerokai didesnė nei Molėtų miesto ( 6.851 gyventojai). Įvertinant procentais mieste gyvena 30,5 proc. savivaldybės gyventojų, kaime ir miesteliuose – 69,5 proc., t.y. daugiau nei 2/3 savivaldybės gyventojų. Žemės Molėtų rajono savivaldybėje nederlingos. Lietuvoje žemės ūkio naudmenų gerumas apibūdinamas žemės ūkio naudmenų našumo balais (geriausios Lietuvos žemės įvertintos apie 60 balų, prasčiausios iki 30). Molėtų rajono įvertinimas yra 31,1 balo, todėl visas rajonas priskiriamas prie mažiau palankių ūkininkauti vietovių. Molėtų rajono bendras žemės plotas yra 136 693 ha, žemės ūkio naudmenos sudaro 63966,74 ha arba 46,8 proc. bendro rajono ploto. Molėtų rajone žemės naudmenų struktūroje dominuoja ariamoji žemė – 52056,53 ha arba 38,08 proc. viso bendro ploto. Atitinkamai miškai sudaro – 28,77 proc.,
Molėtų rajono savivaldybės administracija 35 MOLĖTŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS PLĖTROS PLANAS 2011-2017 M. vandenys – 8,78 proc., keliai – 2,01 proc., užstatyta teritorija – 2,01 proc. ir kita žemė – 11,73 proc.
11,73%
8,78% Žemės ūkio naudmenos 2,01% Miškai
2,01% 46,80% Keliai Užstatyta teritorija Vandenys Kita žemė
28,77%
2.8.1. diagrama. Žemės fondo sudėtis Molėtų rajono savivaldybėje 2009 m. sausio 1 d. Šaltinis: Nacionalinė žemės tarnyba
2010 m. duomenimis didžiąją dalį Molėtų rajono savivaldybės žemės ūkio naudmenų sudarė ariamoji žemė - 52056,53 ha (81,4 proc.), santykinai nedidelę pievos ir natūralios ganyklos - 11086,08 ha (17,3 proc.), visai nedidelę – sodai ir uogynai (824,13 arba 1,3 proc.). Žemės ūkio naudmenos sudarė 63966,74 ha (arba 48,6 proc.) bendro Molėtų rajono savivaldybės žemės ploto, ne žemės ūkio naudmenos atitinkamai - 72726,65 ha arba 51,4 proc. Privačios žemės savininkų ar naudotojų skaičius apskrityje 2010 m. pradžios duomenimis siekia 120090, Molėtų rajono savivaldybėje – 25105. Privačių fizinių asmenų žemės sklypų skaičius apskrityje - 147778, Molėtų rajone – 29846, kurių bendras plotas atitinkamai sudarė 398357,83 ha ir 82143,19 ha (žemės naudmenų dalis juose sudaro 240329,41 ha, rajone - 51513,96 ha). Privati juridinių asmenų žemė Utenos apskrityje - žemės savininkų ar naudotojų skaičius – 1159, žemės sklypų skaičius – 2558, kurių bendras plotas - 12458,71 ha. Privati juridinių asmenų žemė Molėtų rajone - žemės savininkų ar naudotojų skaičius - 219, žemės sklypų skaičius – 451, kurių bendras plotas - 1916,67 ha.
Žemės ūkio naudmenos Bendras proc. iš jų Ne žemės Vietovė žemės nuo pievos ir ūkio ha ariama sodai ir plotas bendro natūralios naudmenos žemė uogynai ploto ganyklos Lietuvoje 6530023 3463571,57 53,04% 2927849,82 59838,18 475883,57 3066451,4 Utenos 720125,70 336569,18 263582,93 5818,77 67167,48 apskritis 46,74% 383556,52 Anykščių r. 176488,10 98432,59 81051,83 1465,05 15915,71 sav. 55,77% 78055,51
Molėtų rajono savivaldybės administracija 36 MOLĖTŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS PLĖTROS PLANAS 2011-2017 M.
Žemės ūkio naudmenos Bendras proc. iš jų Ne žemės Vietovė žemės nuo pievos ir ūkio ha ariama sodai ir plotas bendro natūralios naudmenos žemė uogynai ploto ganyklos Ignalinos r. 144674,80 61162,99 45868,33 1519,50 13775,16 sav. 42,28% 83511,81 Molėtų r. 136693,39 63966,74 46,80% 52056,53 824,13 11086,08 72726,65 sav. Utenos r. sav. 122991,91 62370,83 50,71% 50231,55 972,28 11167,00 60621,08 Visagino sav. 5841,50 369,69 6,33% 74,62 252,19 42,88 5471,81 Zarasų r. sav. 133436,00 50266,34 37,67% 34300,07 785,62 15180,65 83169,66
2.8.1. lentelė. Žemės fondas Lietuvos Respublikoje ir Utenos apskrityje (ha) 2010 m. sausio 1 d. Šaltinis: Nacionalinė žemės tarnyba
Remiantis Ūkininkų ūkio registro duomenimis, Lietuvoje 2010 m. sausio 1 d. buvo registruoti 106986 ūkininkų ūkiai. Jų valdomas bendras žemės plotas sudarė 1 040 808,72 ha, o vidutinis ūkio dydis siekė 9,9 ha. Per 2009 kalendorinius metus buvo įregistruoti 4 649 ir išregistruoti 5 736 ūkiai. Ūkininkų ūkių skaičius šalyje per 2010 m. II pusmetį sumažėjo 376 ūkiais. Per 2009 m. II pusmetį ūkininkų ūkių skaičius apskrityse nežymiai mažėjo, šiek kiek didėjo tik Vilniaus apskrityje – užregistruoti 171 nauji ūkiai.
2.8.2. diagrama. Ūkių skaičiaus Lietuvos Respublikoje dinamika 2009-2010 metais. Šaltinis: Ūkininkų ūkio registro duomenys
Pagal apskritis minėtu laikotarpiu ūkių skaičius kito netolygiai, tačiau nežymiai. Pastebima bendra ūkių skaičiaus mažėjimo apskrityse tendencija. Ūkių skaičiaus augimas
Molėtų rajono savivaldybės administracija 37 MOLĖTŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS PLĖTROS PLANAS 2011-2017 M. stebimas tik Alytaus, Vilniaus ir Utenos apskrityse. Utenos apskrityje šis rodiklis pakito nuo 12023 vnt. 2009 m. viduryje iki 12065 vnt. 2010 m. pradžioje, t.y. 0,3 proc.
2.8.3. diagrama. Ūkių skaičiaus dinamika apskrityse 2009-2010 pab. metais. Šaltinis: Ūkininkų ūkio registro duomenys
Molėtų rajono savivaldybėje 2010 m. pradžios duomenimis buvo registruoti 3047 ūkiai, kurių bendras žemės plotas sudarė 24467,93 ha (atitinkamai 25 proc. nuo visų apskrityje registruotų ūkių ir 18,7 pagal apskrityje ūkiams tenkančio bendro žemės ploto). Pagal ūkių skaičiaus rodiklį savivaldybė nusileidžia tik Utenos rajono savivaldybei, kurioje atitinkamu laikotarpiu buvo registruoti 3519 ūkiai. Pagal ūkiams tenkančio bendro žemės plotą, Molėtų rajono savivaldybė nusileidžia Anykščių rajono, Zarasų rajono ir Utenos rajono savivaldybėms.
Apskritys, Ūkių Bendras Vidutinis Žemės ūkio Miškai Vanduo rajonas skaičius žemės plotas ūkio dydis Iš viso 108021 1069851,73 9,90 903735,81 91051,13 6024,46 Respublikoje Utenos 12182 130498,87 10,38 98117,05 17268,72 674,35 apskritis Anykščių r. 2534 35189,59 13,89 30647,48 1872,79 121,34 sav. Ignalinos r. 1268 13311,74 10,50 10683,06 1600,91 25,17 sav. Molėtų r. 3047 24467,93 8,03 17742.49 4238,75 131,34 sav. Utenos r. sav. 3519 30738,63 8,74 22263,56 5679,98 362,75 Visagino sav. 1 1,95 1,95 1,35 0,30
Molėtų rajono savivaldybės administracija 38 MOLĖTŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS PLĖTROS PLANAS 2011-2017 M.
Apskritys, Ūkių Bendras Vidutinis Žemės ūkio Miškai Vanduo rajonas skaičius žemės plotas ūkio dydis Zarasų r. sav. 1813 26789,03 14,78 16779,11 3875,99 33,75
2.8.2. lentelė. Ūkių, įregistruotų ūkininkų registre, skaičius, jų žemė (hektarais) Šaltinis: Ūkininkų ūkio registro duomenys
Iš esmės daugiausia Molėtų rajono savivaldybėje registruotų ūkių dydis 0,5 iki 50 ha žemės ploto (daugiausia 3-10 ha dydžio ūkiai, kurių yra 1410 vnt.). Detalesnis išskaidymas pagal ūkių turimą bendrą žemės plotą nurodomas žemiau pateikiamoje lentelėje.
Naudmenų plotų suma Intervalas, ha Ūkių skaičius registruotuose ūkiuose, ha Iki 0.5 39 0.5-1 116 1-3 719 3-10 1410 10-20 549 20-30 128 30-50 67 24467,93 50-80 15 80-100 1 100-150 0 150-200 1 200-300 0 300-500 2 >500 0
2.8.3. lentelė. Ūkininkų ūkių žemėnaudų Molėtų rajono savivaldybėje pagal naudojamą žemės plotą 2010 m. liepos 1 d. duomenimis Šaltinis: Ūkininkų ūkio registro duomenys
2010 m. pradžios duomenimis vidutinis ūkių dydis apskrityse svyruoja nuo 6,84 ha Vilniaus apskrityje iki 13,45 ha Šiaulių apskrityje. Apibendrinant galima pasakyti, kad savivaldybėje vyrauja smulkūs ūkiai, t.y. vidutinio ūkio dydis Molėtų rajono savivaldybėje (ūkininkų ūkių registro duomenys) yra 8,03 ha, Utenos apskrities – 10,38 ha, Lietuvos – 9,9 ha. Vidutinis Molėtų rajono savivaldybės ūkininko ūkio dydis yra mažesnis, tiek už apskrities, tiek už šalies vidurkį. Nemaža dalis ūkių nespecializuoti.
Molėtų rajono savivaldybės administracija 39 MOLĖTŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS PLĖTROS PLANAS 2011-2017 M.
2.8.4. diagrama. Vidutinio ūkių dydžio kitimo tendencijos Lietuvoje, 2009-2010 metais. Šaltinis: Ūkininkų ūkio registro duomenys
Nespecializuotuose smulkiuose, iki 10 ha, ūkiuose yra žemas darbo našumas, ūkių nariai neišdirba norminio darbo laiko, todėl gaunamos mažos pajamos iš žemės ūkio veiklos nesudaro galimybių ūkio plėtrai ir ūkio narių socialiniam saugumui. Dalinio užimtumo ūkių nariai dėl neišplėtotų kitų ekonominių veiklų kaime, senyvo amžiaus ir gebėjimų stokos dirbti rinkos sąlygomis turi menkas galimybes didinti savo pajamas, derindami darbą ūkyje ir kitose veiklose. Utenos apskrityje (savivaldybių lygmeniu duomenys nepateikiami), kaip ir daugelyje ES šalių, kasmet mažėja užimtųjų žemės ūkio veikla skaičius (2006–2008 m. sumažėjo 40,1 proc.). Tai susiję su žemės ūkio gamybos intensyvinimu ir mažesniu darbo jėgos poreikiu, alternatyvios veiklos plėtra kaimo vietovėse ir geriau apmokamu darbu mieste. Lietuvoje šis procesas vis dar vyksta gana lėtai dėl vyraujančio smulkaus ūkio, nedidelės kaimo ekonominės veiklos įvairovės, aukšto nedarbo lygio mieste, nepakankamų žinių dirbti rinkos sąlygomis ir kitų priežasčių, kurios lemia, kad žemės ūkio produkcijos gamyboje vis dar dirba daugiau darbuotojų nei to reikia ekonominiams ir technologiniams tikslams įgyvendinti. Žemės ūkio plėtros galimybes ir svarbą savivaldybės ūkio struktūroje parodo bendrosios žemės ūkio produkcijos vertės pokytis. 2006–2008 m. bendrosios žemės ūkio produkcijos kiekis augo visose Utenos apskrities savivaldybėse: labiausiai – Visagino savivaldybėje (95,4 proc.), mažiausiai – Zarasų rajono savivaldybėje (29,4 proc.). Molėtų rajono savivaldybėje bendrosios žemės ūkio produkcijos kiekis augo 58 proc., taip viršydamas bendras Utenos apskrities augimo tendencijas, tačiau 2008 m. duomenimis sudarė tik 17,87 proc. visos bendros žemės ūkio produkcijos apimčių. Augantis bendrosios žemės ūkio produkcijos kiekis rodo didėjantį žemės ūkio konkurencingumą ir didėjančią žemės ūkio produkcijos paklausą, o kartu ir svarbą savivaldybės atžvilgiu.
Molėtų rajono savivaldybės administracija 40 MOLĖTŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS PLĖTROS PLANAS 2011-2017 M.
Pokytis (2008 m., palyginus Vietovė / Metai 2006 2007 2008 su 2006 m.), proc. Lietuvos Respublika 4912970 6912172 7340029 49,4 Utenos apskritis 244 431 330 445 363 943 48,9 Anykščių r. sav. 83 665 116 261 134 917 61,3 Ignalinos r. sav. 46 681 57 530 64 162 37,4 Molėtų r. sav. 41 192 61 285 65 063 58,0 Utenos r. sav. 43 852 57 253 62 050 41,5 Visagino sav. 260 619 508 95,4 Zarasų r. sav. 28 781 37 497 37 243 29,4
2.8.4. lentelė. Bendroji žemės ūkio produkcija, tūkst. Lt Šaltinis: Statistikos departamentas 2006–2008 m. augalininkystės produkcijos kiekis augo visose Utenos apskrities savivaldybėse: labiausiai – Ignalinos rajono savivaldybėje (159,8 proc.), mažiausiai – Zarasų rajono savivaldybėje (34,4 proc.). Molėtų rajono savivaldybėje augalininkystės produkcijos kiekis augo 138,5 proc., taip viršydamas bendras Utenos apskrities augimo tendencijas, tačiau 2008 m. duomenimis sudarė tik 14,3 proc. visos augalininkystės produkcijos vertės apimčių.
Pokytis (2008 m., palyginus Vietovė / Metai 2006 2007 2008 su 2006 m.), proc. Lietuvos Respublika 2 279279 3 980 079 4 125 523 81 Utenos apskritis 81 142 150 663 169 238 108,6 Anykščių r. sav. 33 633 62 933 71 249 111,8 Ignalinos r. sav. 13 681 23 630 35 540 159,8 Molėtų r. sav. 10 216 24 442 24 370 138,5 Utenos r. sav. 13 023 22 848 23 693 81,9 Visagino sav. 260 566 508 95,4 Zarasų r. sav. 10 329 16 244 13 878 34,4
2.8.5. lentelė. Augalininkystės produkcija, tūkst. Lt Šaltinis: Statistikos departamentas 2006–2008 m. gyvulininkystės produkcijos kiekis augo ne visose Utenos apskrities savivaldybėse. Labiausiai augo – Molėtų rajono savivaldybėje (31,4 proc.), žymiai viršydamas bendrus apskrities augimo rodiklius. Neigiamas augimas fiksuotinas Ignalinos rajono savivaldybėje, Visagino savivaldybėje 2008 m. duomenimis gyvulininkystės produkcijos vertė nurodoma, kaip lygi 0. 2008 m. duomenimis Molėtų rajono savivaldybės gyvulininkystės produkcija sudarė 40693 tūkst. Lt. (apskrities vidurkis – 32450,8 tūkst.). 2008 m. 20,9 proc. visos gyvulininkystės produkcijos apimčių apskrityje buvo sukurtos Molėtų rajono savivaldybėje.
Pokytis (2008 m., palyginus Vietovė / Metai 2006 2007 2008 su 2006 m.), proc. Lietuvos Respublika 2 633 691 2 932 093 3 214 506 22,1
Molėtų rajono savivaldybės administracija 41 MOLĖTŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS PLĖTROS PLANAS 2011-2017 M.
Pokytis (2008 m., palyginus Vietovė / Metai 2006 2007 2008 su 2006 m.), proc. Utenos apskritis 163 289 179 782 194 705 19,2 Anykščių r. sav. 50 032 53 328 63 668 27,3 Ignalinos r. sav. 33 000 33 900 28 622 -13,3 Molėtų r. sav. 30 976 36 843 40 693 31,4 Utenos r. sav. 30 829 34 405 38 357 24,4 Visagino sav. - 53 0 - Zarasų r. sav. 18 452 21 253 23 365 26,6
2.8.6. lentelė. Gyvulininkystės produkcija, tūkst. Lt Šaltinis: Statistikos departamentas
Miškininkystė. Lietuvos miškai yra svarbūs savo gamtiniais ištekliais. Miškai Molėtų rajono savivaldybėje užima beveik trečdalį savivaldybės teritorijos (28,7 proc.). Bendras miškų ūkio paskirties žemės plotas siekia 193781,22 ha (iš jų Molėtų rajone - 30392,29 ha). Privačios miškų ūkio paskirties žemės plotas apskrityje siekia 69811,53 ha (Molėtų rajone - 10734,04 ha). Valstybinės miškų ūkio paskirties žemė - 123969,69 ha (19658,25 ha iš jų Molėtų rajone). Didesnė apskrities miškų dalis nuosavybės teise priklauso valstybei. Apskrities teritorijoje veikia keturios miškų urėdijos (Utenos, Anykščių, Ignalinos ir Zarasų), kurios valdo 123937,87 (iš jų 19655,25 Molėtų rajono teritorijoje) ha miškų. Rytinėje rajono dalyje vyrauja pušynai, vakarinėje - mišrūs miškai, vyrauja eglynai, beržynai bei alksnynai. Nemaža dalis rajono teritorijos yra saugomose teritorijose - valstybiniuose parkuose ir draustiniuose, kuriuose gamtiniai turizmo ištekliai yra patys patraukliausi. Rajono teritorijoje yra dalis Labanoro ir Asvejos regioninių parkų. Labanoro regioniniame parke saugomas Labanoro girios ir jos ežerynų kraštovaizdis. Tai didžiausias regioninis parkas, plotu mažai atsiliekantis nuo didžiausios Lietuvos saugomos teritorijos Dzūkijos nacionalinio parko. Asvejos regioninis parkas įsteigtas išsaugoti Asvejos ežeryno kraštovaizdį bei kitas gamtos ir kultūros paveldo vertybes. Turizmo vystymo galimybės saugomose teritorijose yra reglamentuotos, kryptingai orientuotos į pažintinio turizmo vystymą ir subalansuotą rekreacinių paslaugų teikimą. Žuvininkystė. Molėtų rajono savivaldybėje vandenys sudaro 8,78 proc. bendros rajono teritorijos. Rajone tyvuliuoja net 227 ežerai, kurių bendras plotas 11.561 ha. Didžiausi ežerai: Asveja, Stirniai (891 ha), Baltieji Lakajai, Galuonai, Kertuojai, Siesartis. Rajone randamas ilgiausias ir antras pagal gylį ežerai Lietuvoje. Molėtų ežeruose ir jų apylinkėse peri laukinės antys, kirai, narai, gulbės, vandens vištelės, garniai, apsistoja praskrendantys paukščiai, upėse ir ežeruose žvejai pagauna lydekų, ešerių, kuojų, aukšlių, raudžių, starkių, lynų, karpių, seliavų, šamų, karšių, vėgėlių, ungurių, upėtakių, kiršlių.
Rajono reljefui būdinga kalvų, klonių, daubų gausa, nuolydis vakarų pusėn, kurlink teka dauguma krašto upių ir upelių. Molėtų rajone yra ilgiausias Lietuvos ežeras Asveja (Molėtų rajone – 30 km), teka upės Siesartis ir Virinta. Statistikos departamento duomenimis Lietuvos Respublikos mastu vidaus vandens telkiniuose 2006 m. buvo sugauta 328 tonos žuvies, 2007 m. – 510 tonų, o 2008 m. – 361
Molėtų rajono savivaldybės administracija 42 MOLĖTŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS PLĖTROS PLANAS 2011-2017 M. tonos žuvies. Utenos apskrities ir Molėtų rajono savivaldybės lygmeniu informacija nepateikiama. Molėtų rajone žuvininkystė nėra išvystyta, kaip pramonės šaka, iš esmės žūklė Molėtų rajone yra praktikuojama, kaip laisvalaikio pramoga arba žūklaujama asmeniniais tikslais.
Molėtų rajono savivaldybės administracija 43 MOLĖTŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS PLĖTROS PLANAS 2011-2017 M.
2.9 SSGG ANALIZĖ
STIPRYBĖS • Palanki geografinė padėtis. • Puiki gamtinė aplinka bei kraštovaizdis labai palankūs rekreacijai ir įvairaus pobūdžio turizmo produktams. • Švari, ekologiniam ūkininkavimui ir turizmui tinkama aplinka. • Parengta Turizmo plėtros studija, kryptingai įgyvendinamos joje esančios priemonės, • Suformuota turizmo verslo paslaugų infrastruktūra. • Veikia turizmo informacijos ir verslo centras. • Parengtas Molėtų rajono bendrasis planas. • Vykdomas nuolatinis bendradarbiavimas ir ryšys su rajono verslo subjektais. • Aktyvus bendruomenės dalyvavimas rajono veikloje. • Palanki gamtinė-geografinė padėtis kaimo plėtrai, eko turizmui. • Alternatyvios žemės ūkio veiklos vystymas (ekologinis ūkininkavimas, kaimo turizmas, medienos ruoša, žuvininkystė). • Molėtų rajono tarptautinio bendradarbiavimo patirtis. • Molėtuose veikia stiprios, daug gyventojų įdarbinančios statybos įmonės. SILPNYBĖS • Nepalankios ūkininkavimo sąlygos, žemas žemės ūkio naudmenų įvertinimas. • Savivaldybėje vyrauja nedideli, mažai našūs ūkiai. • mažas žemės ūkio subjektų pajamingumas. • Neišplėtotas pramonės sektorius, kuris dėl mažų savo apimčių neturi didesnio poveikio savivaldybės socialiniam-ekonominiam augimui. • Eksporto prekių asortimento nepakankamumas. • Socialinės, ekonominės, moralinės kaimo problemos. • Didelė lyginamoji dalis sukuriamų darbo vietų terminuotiems darbams, būdingas sezoniškumas visiems rajono ūkyje vyraujantiems darbams. • kitų savivaldybių konkurencinis spaudimas. • Nepakankama rajoninių kelių kokybė. • Lėtas naujų darbo vietų kūrimasis. • Nevyksta / nepakankamai vyksta kooperacijos / viešo ir privataus sektorių bendradarbiavimo procesai. GALIMYBĖS • Molėtų rajono valstybiniu lygmeniu pripažinimas, kaip regiono pasižyminčio išskirtiniu turizmo potencialu, kuriame prioritetas turėtų būti teikiamas aktyvaus poilsio, ekologinio (pažintinio), sveikatos turizmo plėtrai. • Naujų finansavimo šaltinių atsiradimas, paramos galimybės iš ES struktūrinių fondų, projektų, bendrai finansuojamų iš ES programų, rengimas. • Vyraujančios gamtinės sąlygos įtakoja vystyti alternatyvią žemės ūkiui veiklą: ekologinį ūkininkavimą, kaimo turizmą,. • Informacijos sklaidos intensyvinimas. • Užsienio investicijų pritraukimas. • Lietuvos įmonių investicijų pritraukimas.
Molėtų rajono savivaldybės administracija 44 MOLĖTŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS PLĖTROS PLANAS 2011-2017 M.
• Kooperacijos, viešo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimo galimybių vystymas. • Aplinkosaugos standartų įgyvendinimas rajone, švietimas apie tai. • Kaimo dalyvavimas rajono viešojoje politikoje. • Valstybės parama kaimo plėtrai. • Vietinių iniciatyvų rėmimas ir vidaus investicijų skatinimas. • Smulkaus ir vidutinio verslo skatinimas savivaldybės vietovėse. • Tranzito vystymas ir tranzitinio transporto aptarnavimo infrastruktūros sukūrimas • Paslaugų įmonių veiklų įvairinimo, teikiant įvairiarūšių paslaugų paketus, skatinimas. • Ekologinių žemės ūkio produktų gamyba ir realizavimas. • Kurortinės teritorijos statuso suteikimas. • Kultūros paveldo paminklų integravimas į turizmo plėtros programas. GRĖSMĖS • Šalį ištikęs ekonominis nuosmukis. • Nesugebėjimas pasinaudoti visa galima parama iš ES struktūrinių fondų, investicinių lėšų stygius įmonėse, trukdantis pasinaudoti ES struktūrinių fondų teikiama parama. • sumažėję pajėgumai pritraukti tiesiogines užsienio investicijas. (jei skelbiami statistikos departamento duomenys 2010 metams yra galutiniai) • Nesugebėjimas operatyviai adaptuotis prie besikeičiančių rinkos sąlygų. • Dirbančių gyventojų senėjimas, įtakojantis technologinį ir moralinį atsilikimą. • Šilumos energijos, elektros, kuro brangimas, gamybos kaštų didėjimas • Pajamų struktūros kitimas blogąja linkme: darbo pajamų dalies mažėjimas, didėjant socialinės apsaugos išmokų daliai • Sudėtinga demografinė situacija, spartus gyventojų senėjimo procesas • Jaunimo ir kvalifikuotų specialistų migracija į šalies didžiuosius miestus ir užsienį. • Silpna vidaus rinkos perkamoji galia. • Pramonės įmonių koncentracija kitose didžiosiose Utenos apskrities savivaldybėse. • Piktnaudžiavimas alkoholiu, nusikalstamumo didėjimas. • Nepakankamas verslo skatinimo programų finansavimas. • Politinis nestabilumas.
Molėtų rajono savivaldybės administracija 45 MOLĖTŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS PLĖTROS PLANAS 2011-2017 M.
3 ŽMOGIŠKIEJI IŠTEKLIAI
3.1 GYVENTOJAI
Gyventojai. Molėtų rajono savivaldybė užima 18,9 proc. Utenos apskrities arba 2,09 proc. Lietuvos teritorijos. 2010 m. pradžioje Utenos apskrityje gyveno 168.066 gyventojų, t.y. 5,04 visų Lietuvos Respublikos gyventojų. Molėtų rajono savivaldybėje – 22.475 gyventojai (iš jų mieste – 6.851, o kaimuose ir miesteliuose – 15.624 gyventojai). Pastarieji sudaro 13,37 proc. Utenos apskrities ir 0,68 proc. Lietuvos Respublikos gyventojų..
Gyventojų skaičiaus Molėtų rajono savivaldybėje dinamika
24000 23871 23539 s
iu 23500
č 23187
22813
skai 23000 ų 22475 22500
Gyventoj 22000
21500 2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m. Metai
3.1.1. diagrama. Molėtų rajono savivaldybės gyventojų skaičius 2006 m. –2010 m. pradžioje Šaltinis: Statistikos departamentas
Gyventojų skaičius Molėtų rajono savivaldybėje skaičiuojant nuo 2006 m. kasmet pastoviai mažėjo: 2006 m. pradžioje savivaldybėje gyveno 23.871 gyventojas, 2010 m. – 22.475 gyventojai (t. y. 5,85 proc. mažiau). Panaši tendencija fiksuojama ir visoje Utenos apskrityje – lyginant 2006 m. ir 2010 m. skaičius - gyventojų skaičius sumažėjo 8.645 gyventojais, t.y. 4,87 proc. Gyventojų mažėjimo tendencija fiksuojama ir pačiame Molėtų mieste.
Molėtų rajono savivaldybės administracija 46 MOLĖTŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS PLĖTROS PLANAS 2011-2017 M.
3.1.2. diagrama. Molėtų miesto gyventojų skaičius 2006 m. –2009 m. Šaltinis: Statistikos departamentas
Gyventojų skaičiaus mažėjimo tendencija nėra priskirtina išimtinai Molėtų rajono savivaldybei, gyventojų skaičiaus mažėjimas fiksuojamas visoje šalyje. Šį procesą įtakoja didėjanti gyventojų emigracija į užsienio šalis ar kitas šalies savivaldybes bei miestus, neigiamas natūralus gyventojų prieaugis. Tačiau įvertinant tai, kad Lietuvos Respublikos gyventojų sumažėjimas nuo 2006 m. yra 2,18 proc., gyventojų skaičiaus sumažėjimas Molėtų rajono savivaldybėje yra daugiau nei du kartus didesnis nei bendrai Lietuvos Respublikoje tais pačiais metais. Molėtų rajono savivaldybėje yra vienas miestas (Molėtai), 5 miesteliai – Alanta, Balninkai, Dubingiai, Giedraičiai, Joniškis ir 928 kaimai. Prie didžiausių gyvenviečių priskiriami – Molėtai (6.851 gyv.), Giedraičiai, Naujasodis, Suginčiai, Balninkai, Alanta, Toliejai, Videniškiai, Joniškis, Inturkė. Dėl šios priežasties kaimo ir miestelių gyventojų dalis (kuri sudaro 15.624 gyventojai) savivaldybėje yra gerokai didesnė nei Molėtų miesto ( - 6.851 gyventojai). Įvertinant procentais mieste gyvena 30,5 proc. savivaldybės gyventojų, kaime ir miesteliuose – 69,5 proc., t.y. daugiau nei 2/3 savivaldybės gyventojų. Gyventojų tankumas (gyventojų skaičius viename km2) savivaldybėje 2010 m. pradžioje siekė 16,4 gyventojo (Utenos apskrities vidurkis – 23,3, Lietuvos vidurkis – 51). Mažėjant gyventojų skaičiui šis rodiklis 2006 m. – 2010 m. eigoje taip pat kito mažėjimo linkme.
Molėtų rajono savivaldybės administracija 47 MOLĖTŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS PLĖTROS PLANAS 2011-2017 M.
Gyventojų tankio Molėtų rajono savivaldybėje dinamika
17,6 17,4 17,4 17,2 17,2 17 17 16,8 16,7 16,6 16,4 tankis(vnt./km2)
ų 16,4 16,2 16 Gyventoj 15,8 2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m. Metai
3.1.3. diagrama. Molėtų rajono savivaldybės gyventojų tankumas 2006 m. –2010 m. pradžioje Šaltinis: Statistikos departamentas
Gimstamumas. 2009 m. Utenos apskrityje gimė – 1.449 nauji gyventojai, iš kurių Molėtų rajono savivaldybėje – 203. Vertinant šiuo metu Statistikos departamento turimus paskutinius 2008 m. duomenis Molėtų rajono savivaldybėje 1000-iui gyventojų tenkantis gimusiųjų skaičius minėtais metais siekė – 7,3 gyventojus, t.y. šiek tiek mažiau nei apskrityje, kurios vidurkis yra 8.8. Lyginant su kitomis tos pačios apskrities savivaldybėmis pvz., Ignalinos rajono – 8,6, Anykščių rajono – 8,3, Utenos rajono – 8,9, Visagino sav. – 10,6, Zarasų rajono – 8,6. šis rodiklis yra žemiausias. Vertinant gimstamumo dinamiką, ši tiek bendrai Utenos apskrityje, tiek Molėtų rajono savivaldybėje nėra nuosaiki. Savivaldybėje 2006 m. gimė 178, 2007 – 166, 2008 – 169, o 2009 m. – 203 nauji gyventojai. Tačiau lyginant 2006 ir 2010 m. rezultatus gimstamumas padidėjo 14 proc. Mirtingumas. Molėtų rajono savivaldybėje mirtingumas vertinant mirusiųjų skaičių 2009 m. duomenis yra daugiau nei dvigubai didesnis nei gimstamumas. Pagal 1000 gyventų tenkančius duomenis, 2007 m. 1000-iui savivaldybės gyventojų teko – 19,4 mirusiųjų (apskrityje – 16,8, Lietuvoje – 13,5), 2008 m. – 18,3 mirusiųjų (apskrityje – 16,5, Lietuvoje – 13,1). Lyginant su kitomis tos pačios apskrities savivaldybėmis 2008 m. mirtingumas tenkantis 1000 savivaldybės gyventojų buvo mažesnis nei Anykščių rajono (19,7), Ignalinos rajono (22,6) ir Zarasų rajono (21) savivaldybėse, tačiau didesnis nei Utenos rajono (13,5) ir Visagino (8,9) savivaldybėse. Vertinant nuo 2006 metų duomenis savivaldybėje pastebimas nežymus, tačiau tolygus pastarojo rodiklio išraiškos mažėjimas – nuo 19,8 mirusiųjų 2006 metais iki 18,3 mirusiųjų 2008 metais. Natūralus gyventojų prieaugis (NGP). Gimstamumą viršijantis mirtingumas lemia neigiamą natūralų gyventojų prieaugį (NGP). 2008 m. neigiamas NGP (tenkantis 1000 gyventojų) Molėtų rajono savivaldybėje (-11) beveik 4 kartus viršijo Lietuvos vidurkį (-2,6) ir beveik 3 – apskrities vidurkį (-7,7). Nagrinėjant 2006–2008 m. laikotarpį, neigiamas NGP Lietuvoje, apskrityje ir pačioje savivaldybėje mažėjo. Teigiamas NGP iš visų Utenos apskrities savivaldybių 2008 m. duomenimis buvo užfiksuotas tik Visagino savivaldybėje.
Molėtų rajono savivaldybės administracija 48 MOLĖTŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS PLĖTROS PLANAS 2011-2017 M.
Gimstamumas (G), mirtingumas (M ) ir natūralus gyventojų prieaugis (NGP) 1000-iui gyventojų 2008 m.
25 22,6 21 19,7 20 18,3 16,5 Lietuvos Respublika 15 13,1 13,5 10,5 10,6 Utenos apskritis 8,5 8,3 8,6 8,9 8,6 8,9 10 7,3 Anykščių r. sav. Ignalinos r. sav. 5 1,7 0 Molėtų r. sav. Utenos r. sav. -5 -2,6 -4,6 Visagino sav. -10 -7,7 Zarasų r. sav. -11 -11,4 -12,4 -15 -14 -20 G M NGP (1000 gyv.)
3.1.4. diagrama. Gimstamumas (G), mirtingumas (M) ir natūralus gyventojų prieaugis (NGP) 1000-iui gyventojų 2008 m. Šaltinis: Statistikos departamentas
Mažėjant gimstamumui ir ilgėjant gyventojų gyvenimo trukmei, didėja vyresnio amžiaus gyventojų skaičius. Pensijinio amžiaus žmonių skaičius 2010 m. duomenimis Molėtų rajono savivaldybėje sudaro 24,6 proc., t.y. 1/4 visų savivaldybės gyventojų. Šis rodiklis yra didesnis už Utenos apskrities (kuris yra 21,9 proc.) ir už Lietuvos Respublikos (18,8 proc.) atitinkamo rodiklio reikšmę. Migracijos saldo. Svarbus savivaldybę apibūdinantis rodiklis yra migracijos saldo, kuris parodo skirtumą tarp išvykstančių ir atvykstančių gyventojų skaičiaus.
Iš viso Iš viso Vietovė / Metai (vidinė ir tarpt. migracija) (tarptautinė migracija) 2007 2008 2009 2007 2008 2009 Lietuvos Respublika -5 244 -7 718 -15 483 -5 244 -7 718 -15 483 Utenos apskritis -575 -842 -1 103 -145 -300 -541 Anykščių r. sav. -92 -179 -141 -10 -49 -70 Ignalinos r. sav. -148 -116 -115 -14 -22 -7 Molėtų r. sav. -64 -122 -126 -4 -16 -14 Utenos r. sav. -90 -103 -403 -26 -35 -231 Visagino sav. -40 -157 -233 -104 -132 -205 Zarasų r. sav. -141 -165 -85 13 -46 -14
3.1.1. lentelė. Migracijos saldo Šaltinis: Statistikos departamentas
Migracijos saldo yra neigiamas ir pastoviai didėja tiek Utenos apskrityje, tiek Molėtų rajono savivaldybėje. 2009 metais ši reikšmė savivaldybėje siekė -126 (iš kurių -14, įvertinant
Molėtų rajono savivaldybės administracija 49 MOLĖTŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS PLĖTROS PLANAS 2011-2017 M.
tarptautinės migracijos rodiklius). Analizuojant ir lyginant vietinės ir tarptautinės migracijos tendencijas savivaldybėje, Utenos apskrityje ir Lietuvoje, matyti, kad 2007–2009 m. ir Molėtų rajono savivaldybėje, ir Utenos apskrityje, ir Lietuvos Respublikoje išvykusiųjų skaičius augo (Molėtų rajono savivaldybėje 2009 m., lyginant su 2007 m., padidėjo 96,8 proc., Utenos apskrityje – 91,8 proc., Lietuvos Respublikoje – 195,3 proc.). Tai rodo mažėjantį savivaldybės patrauklumą ir didėjantį išvykstančiųjų skaičių. Tačiau visgi lyginant su apskrities vidurkiu, kuris yra -183, Molėtų rajono savivaldybės rodiklis yra mažesnis. Žmonės išvyksta gyventi ir dirbti į Vilnių, Klaipėdą, Kauną. Stebima tendencija, kad vis daugiau žmonių išvyksta gyventi arba mokytis į didžiuosius Lietuvos miestus, ir vėliau, susiradę ten darbą, nebegrįžta baigę mokslus į Molėtus. Tačiau, tuo pačiu metu, Molėtų rajonas yra traukos centras tiems žmonėms, kurie nerasdami ar netekę darbo didmiesčiuose, keliasi gyventi į provinciją, nes čia gerokai pigesnis nekilnojamas turtas, mažesnės pragyvenimo išlaidos. Didžiausia problema yra ta, kad dažniausiai atsikėlę žmonės yra asocialūs arba jau priešpensijinio ar pensijinio amžiaus. Ši žmonių grupė reikalauja daugiau socialinių apsaugos priemonių ir blogina viso rajono socialinę ir ekonominę padėtį. Gyventojų amžius. 2010 m. pradžios duomenimis Molėtų rajono savivaldybėje 60,28 proc. visų gyventojų sudarė darbingo amžiaus žmonės. Iki darbingo mažiaus asmenų buvo priskaičiuojama 15,14 proc., pensijinio amžiaus žmonių dalis sudarė ketvirtadalį visų gyventojų skaičiaus, t.y. 24,58 proc. Vertinant 2006-2008 m. laikotarpio duomenis pastebimas darbingo amžiaus gyventojų skaičiaus didėjimas ir atitinkamai pensijinis ir iki darbinio amžiaus asmenų skaičiaus mažėjimas. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad minėtas rodiklis yra skaičiuojamas nuo bendro gyventojų skaičiaus atitinkamais metais, o pastarasis turi mažėjimo tendenciją. Vidutinė tikėtina gyventojų amžiaus trukmė Utenos rajono savivaldybėje siekia 72,31 metus.
Procentas nuo bendro gyventojų Iš jų: Iš viso skaičiaus Vietovė pagal Iki Iki Darbingo Pensinio Darbingo Pensinio amžių darbingo darbingo amžiaus amžiaus amžiaus amžiaus amžiaus amžiaus Lietuvos 3329039 539452 2162466 627121 16,20 64,96 18,84 Respublika Utenos apskritis 168 066 24284 107003 36 779 14,45 63,67 21,88 Ankščių r. sav. 31 088 4 554 18 391 8 143 14,65 59,16 26,19 Ignalinos r. sav. 19 374 2 796 11 210 5 368 14,43 57,86 27,71 Molėtų r. sav. 22 475 3 403 13 548 5 524 15,14 60,28 24,58 Utenos r. sav. 46 939 6 747 30 256 9 936 14,37 64,46 21,17 Visagino sav. 28 335 3 758 21 653 2 924 13,26 76,42 10,32 Zarasų r. sav. 19 855 3 026 11 945 4 884 15,24 60,16 24,60
3.1.2. lentelė. Gyventojai pagal amžiaus grupes 2010 m. pradžioje Šaltinis: Statistikos departamentas
Molėtų rajono savivaldybės administracija 50 MOLĖTŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS PLĖTROS PLANAS 2011-2017 M.
3.2 ŠVIETIMAS
Švietimui tenka svarbus vaidmuo kuriant atvirą pilietinę visuomenę, stiprinant jos kultūrines ir ūkines galias, mažinant socialinę žmonių atskirtį ir skurdą, atkuriant socialinį teisingumą ir solidarumą. Vienas iš svarbiausių švietimo lygį savivaldybėje apibūdinančių rodiklių yra švietimo prieinamumas. Jis vertinamas pagal švietimo sistemos struktūrų ir ugdymosi poreikių dermę, pradinio, pagrindinio, vidurinio, profesinio ir neformaliojo švietimo teikėjų tinklo pakankamumą, kuris užtikrina asmenų ugdymąsi. Teritoriniam mokyklų išdėstymui įtakos turi daugelis veiksnių: savivaldybės (apskrities) teritorija, jos konfigūracija, gyventojų tankis, skaičius, jo išdėstymas teritorijoje, mokyklinio amžiaus vaikų skaičius, mokyklų tipų įvairovė, švietimo politika, švietimo infrastruktūros kūrimo strategija ir taktika. Žemiau pateikiamas švietimo ir ugdymo įstaigų geografinis išsidėstymas Molėtų rajono savivaldybėje 2003-2004 mokslo metais. Su šių įstaigų skaičiaus pasikeitimais pastaraisiais metais susijusi informacija detalizuojama paskesniuose skyriuose.
Gyventojų išsilavinimas. Vertinant Lietuvos Respublikos mastu 2009 m. duomenimis didžiausia dalis (60 proc.) gyventojų turėjo įgiję vidutinį išsilavinimą (ISCED 3, 4). Atitinkamai 31 proc. – aukščiausiąjį (ISCED 5, 6) ir santykinai nedidelė dalis (9 proc.) turėjo įgiję žemesnįjį išsilavinimą (ISCED 1, 2).
3.2.1. diagrama. Lietuvos Respublikos gyventojų išsilavinimo rodikliai 2009m. Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas
Visoje Utenos apskrityje kaip ir visoje Lietuvoje 2000-2009 metų bėgyje augo gyventojų su vidutiniu ir aukščiausiuoju išsilavinimu skaičius, tolygiai mažėjant gyventojų su žemesniu išsilavinimu skaičiui. Tai rodo, jog regiono gyventojai vis labiau suvokia išsilavinimo reikšmę sėkmingai integracijai į darbo rinką. 2009 metų duomenimis 28,53 proc. Utenos apskrities gyventojų (25–64 metų) turėjo aukštąjį išsilavinimą. Pagal šį rodiklį Utenos apskritis yra labai arti Lietuvos atitinkamo rodiklio reikšmės (30,96 proc.) ir yra ketvirta tarp visų Lietuvos Respublikos apskričių.
Molėtų rajono savivaldybės administracija 51 MOLĖTŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS PLĖTROS PLANAS 2011-2017 M.
Atitinkamai 63,25 proc. apskrities gyventojų turėjo vidurinį išsilavinimą (šalyje – 60,36 proc.) ir 8,23 proc. žemesnį už vidurinį išsilavinimą (šalyje – 8,68 proc.).
Struktūra, proc. Vietovė Iš viso tūkst.: Žemesnis už Vidurinis Aukštasis vidurinį Lietuvos Respublika 1782,90 8,68 60,36 30,96 Alytaus apskritis 96,10 6,45 72,22 21,33 Kauno apskritis 351,70 6,74 57,01 36,25 Klaipėdos apskritis 196,30 8,51 61,08 30,41 Utenos apskritis 91,20 8,66 72,26 19,08 Panevėžio apskritis 148,00 10,47 65,54 23,99 Šiaulių apskritis 182,30 11,35 66,10 22,55 Tauragės apskritis 66,00 16,21 68,64 15,15 Telšių apskritis 85,00 11,88 67,41 20,71 Utenos apskritis 93,60 8,23 63,25 28,53 Vilniaus apskritis 472,40 7,54 51,02 41,45
3.2.1. lentelė. Gyventojai pagal išsilavinimą (25–64 metų) 2009 m. Šaltinis: Statistikos departamentas (duomenys savivaldybių lygmeniu nepateikiami)
3.2.2. diagrama. Utenos apskrities gyventojų (25–64 m. amžiaus) išsilavinimo rodikliai 2009 m. Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas
Lyginant Lietuvos ir Utenos apskrities išsilavinimo rodiklius, galima išskirti, kad Utenos apskrityje yra 3 proc. daugiau žmonių su vidutiniu išsilavinimu, nei šalies vidurkis ir 2 proc. mažiau gyventojų su aukščiausiu išsilavinimu lyginant su šalies vidurkiu.
Molėtų rajono savivaldybės administracija 52 MOLĖTŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS PLĖTROS PLANAS 2011-2017 M.
Vertinant Utenos apskrities gyventojų išsilavinimo rodiklius platesniu 2000-2009 m. laikotarpiu pastebėtina mažėjančios asmenų turinčių žemesnįjį išsilavinimą mažėjimas ir asmenų įgijusį aukščiausiąjį išsilavinimo lygį didėjimas.
3.2.3. diagrama. Išsilavinimo rodikliai (25–64 m. amžiaus) kitimo tendencijos Utenos apskrityje 2000-2009 m. (tūkst. gyventojų) Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas
3.2.1 Ikimokyklinis ugdymas
Ikimokyklinis ugdymas – tai švietimo sistemos pradinė grandis. Jos paskirtis – tenkinti prigimtinius, kultūros, socialinius ir pažintinius vaiko poreikius. Ikimokyklinio ugdymo paslaugos labai svarbios vaiko kaip asmenybės ugdymui. Jos papildo ugdymą šeimose, skatina vaikų socialinį, pažintinį vystymąsi, praturtina vaikų bendravimo su kitais patirtį, padeda pasiruošti mokymuisi mokykloje. Lietuvoje ikimokyklinis ir priešmokyklinis ugdymas nėra privalomas. Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad ikimokyklinis ugdymas teikiamas vaikui nuo 1 iki 5 (arba 6) metų. Ikimokyklinio ugdymo programą vykdo lopšeliai, lopšeliai-darželiai, darželiai, mokyklos-darželiai ir kitos mokyklos, laisvasis mokytojas ar kitas švietimo teikėjas. 2006–2009 metais Molėtų rajono savivaldybėje veikė 2 ikimokyklinio ugdymo įstaigos ir 4 skyriai. Daugiau ikimokyklinio ugdymo įstaigų minėtu laikotarpiu veikė tik Anykščių rajono savivaldybėje. Apskrities lygmeniu 2006-2008 m. laikotarpiu pastebimas ikimokyklinio ugdymo įstaigų mažėjimas, ši tendencija pastebima ir kai kuriose savivaldybėse. Tokio ikimokyklinio ugdymo įstaigų mažėjimo priežastis – šalyje vykdoma švietimo reformos ir neigiami demografiniai pokyčiai. Molėtų rajono savivaldybėje ugdymo įstaigų skaičius išliko pastovus, tačiau kito įstaigose esančių vietų skaičius 2006 m. – 468, 2007 m. - 465, 2008 m. – 370, 2009 m. – 385 (nuo 2006 m. sumažėjo 17,7 proc.)
Molėtų rajono savivaldybės administracija 53 MOLĖTŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS PLĖTROS PLANAS 2011-2017 M.
Įstaigų skaičius Vietų skaičius Vietovė / Metai 2006 2007 2008 2009 2006 2007 2008 2009 Lietuvos Respublika 652 649 654 642 87 220 88 886 92 134 91683 Utenos apskritis 31 28 26 25 4 063 4 140 3 936 4 220 Anykščių r. sav. 10 7 7 7 603 602 545 497 Ignalinos r. sav. 1 1 2 2 380 380 380 640 Molėtų r. sav. 6 6 6 6 468 465 370 385 Utenos r. sav. 4 4 4 3 1 288 1 308 1 281 1 343 Visagino sav. 5 5 5 5 980 1 095 1 070 1 070 Zarasų r. sav. 5 5 2 2 344 290 290 285
3.2.1.1. lentelė. Ikimokyklinio ugdymo įstaigos Utenos apskrityje 2006-2009 m. Šaltinis: Statistikos departamentas
Ikimokyklinės įstaigos Miesto Kaimo Iš viso
Vaikų darželiai - 4 4 Lopšeliai – darželiai 2 - 2 Iš viso 2 4 6
3.2.1.2. lentelė. Ikimokyklinio ugdymo įstaigų pasiskirstymas Molėtų rajono mieste ir kaimuose Šaltinis: Molėtų rajono savivaldybė
100-ui vaikų tenkančių vietų skaičius Molėtų rajono savivaldybėje 2006-2009 m. laikotarpiu svyravo: 2006 m. 100-ui vaikų teko 117 vietų, 2007 m. – 114, 2008 m. – 89, o 2009 m. – 96 vietų. Utenos apskrities rodiklis 2006–2009 m. kito nežymiai, čia buvo 2006 m. 103, o 2009 m. – 99 vietos 100-ui vaikų. Pagal 100-ui vaikų tenkantį vietų skaičių ikimokyklinio ugdymo įstaigose Molėtų rajono savivaldybė 2006–2007 m. viršijo ir apskrities, ir Lietuvos vidurkį, 2008-2009 stebimas šio rodiklio reikšmės sumažėjimas, atsiliekant tiek nuo Lietuvos, tiek nuo apskrities vidurkio.
Molėtų rajono savivaldybės administracija 54 MOLĖTŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS PLĖTROS PLANAS 2011-2017 M.
Ikimokyklinio ugdymo įstaigų vietų skaičius 100-ui vaikų
120
117 114 100 103 104 99 96 96 97 98 99 96 89 80
Lietuvos Respublika 60 Utenos apskritis Molėtų r. sav. 40
20
0 2006 2007 2008 2009
3.2.1.1. diagrama. Ikimokyklinio ugdymo įstaigų vietų skaičius 100-ui vaikų 2006–2009 m. Šaltinis: Statistikos departamentas
Statistikos departamento duomenimis, ikimokyklinio amžiaus vaikų skaičius Molėtų rajono savivaldybėje 2007–2008 m. mažėjo (nuo 1356 iki 1249, t.y. sumažėjo 7,89 proc.). Vaikų, lankančių ikimokyklinio ugdymo įstaigas, skaičius taip pat sumažėjo nuo 408 iki 401, t.y. 1,71 proc. Vaikų, lankančių ikimokyklinio ugdymo įstaigas, dalis (proc. nuo bendro ikimokyklinio amžiaus vaikų skaičiaus) tolygiai augo: 2007 m. ikimokyklinio ugdymo įstaigas lankė 30 proc. vaikų, o 2008 m. – 32,1 proc., t.y. išaugo 7 proc. Tai rodo, kad vidutiniškai 1 iš 3 vaikų savivaldybėje lanko ikimokyklinio ugdymo įstaigas.
Ikimokyklinio amžiaus Iš jų lankė ikimokyklinio ugdymo įstaigas Metai vaikų skaičius (1–6 m.) Skaičius Dalis, proc. nuo vaikų skaičiaus 2007 1356 408 30 2008 1313 414 31,5 2009 1249 401 32,1 Pokytis 2007–2009 m. -7,89 % -1,71 % 7 %
3.2.1.3. lentelė. Ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikai Molėtų rajono savivaldybėje Šaltinis: Statistikos departamentas
Nepaisant Molėtų rajono savivaldybės švietimo įstaigų pasiekimų, egzistuoja ir neišspręstos problemos: švietimo įstaigose nevisiškai teikiama specialioji pedagoginė,
Molėtų rajono savivaldybės administracija 55 MOLĖTŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS PLĖTROS PLANAS 2011-2017 M. psichologinė pagalba mokiniui, dalis mokyklų nemodernizuotos, ir nepatenkinamos būklės, dėl nedidelio mokinių skaičiaus kaimiškosiose vietovėse jaučiamas lėšų stygius.
Informacija apie įgyvendinamus projektus: Projekto pavadinimas: Socialinių paslaugų centro renovacijos užbaigimas Balninkų bendruomenėje, rekonstruojant vaikų darželio pastatą Projekto etapas: Įgyvendinimas Projekto kodas: VP3-1.2-VRM-01-R-91-006 Projekto vykdytojo kodas: 188712799 Projekto vykdytojo pavadinimas: Molėtų rajono savivaldybės administracija Paraiškos gavimo data: 2009-11-30 Sutarties įsigaliojimo data: 2010-07-30 Projekto išlaidų suma, Lt: 752.005,00 Finansavimas, Lt: 646.529,00 Trumpas aprašymas: Balninkų seniūnijoje trūksta socialinės, bendruomeninės veiklos, mažas seniūnijos gyventojų, ypač vaikų, užimtumas, nėra sąlygų ūkinės veiklos diversifikacijai, bendruomenės plėtrai, kultūrinės veiklos vystymui, nepatraukli gyvenamoji aplinka. Prie šių problemų sprendimo galėtų prisidėti bendruomeninių, socialinių paslaugų centro įkūrimas. Tokiam centrui įkurti tinkamiausias yra nenaudojamas Balninkų vaikų darželis. Tačiau pastato vidaus bei aplinkos būklė yra prasta, todėl būtina rekonstruoti pastatą ir sutvarkyti jo aplinką. Projekto metu numatoma rekonstruoti nenaudojamą Balninkų vaikų darželį ir įrengti jame bendruomenės socialinių paslaugų centrą, sutvarkyti pastato aplinką. Centre bus teikiama socialinė, psichologinė pagalba, didinamas gyventojų, ypač vaikų, užimtumas, plėtojamas kultūrinis gyvenimas, skatinamas smulkus verslas, amatai. Projekto įgyvendinimas prisidės prie gyventojų gyvenimo aplinkos ir kokybės gerinimo, miestelio patrauklumo investuotojams didėjimo, sąlygų gyventojų veiklos diversifikavimo ir verslumo didinimo sudarymo. Projekto tikslinės grupės - Balninkų miestelio ir seniūnijos gyventojai. Institucinį projekto veiklų tęstinumą užtikrins suformuota kokybiška infrastruktūra, reikalinga Balninkų gyventojų poreikiams tenkinti. Sukurtos ir atnaujintos infrastruktūros savininke išliks Molėtų raj. savivaldybė. Projekto finansinis tęstinumas bus užtikrintas Molėtų rajono savivaldybės lėšomis. Tinkama centro eksploatacija rūpinsis Molėtų rajono savivaldybė ir visuomeninė organizacija „Balninkų bendruomenės centras“.
Projekto pavadinimas: Ugdymo sąlygų gerinimas vaikų lopšelyje-darželyje "Vyturėlis" Projekto etapas: Įgyvendinimas Projekto kodas: VP3-2.2-ŠMM-06-R-91-002 Projekto vykdytojo kodas: 188712799 Projekto vykdytojo pavadinimas: Molėtų rajono savivaldybės administracija Paraiškos gavimo data: 2010-01-15 Sutarties įsigaliojimo data: 2010-05-07 Projekto išlaidų suma, Lt: 1.467.300,00 Finansavimas, Lt: 1.247.205,00
Molėtų rajono savivaldybės administracija 56 MOLĖTŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS PLĖTROS PLANAS 2011-2017 M.
Trumpas projekto aprašymas: Šiuo metu lopšelio-darželio pastate vidaus patalpų būklė ganėtinai prasta, neatitinkanti higienos normų keliamų reikalavimų, nėra užtikrinamas žmonių su negalia patekimas į pastatą. Inžinerinių sistemų esama būklė nepatenkinama. Norint išspręsti šias problemas numatyta pertvarkyti patalpas, kad jos atitiktų HN 75:2008. Projektu siekiama atnaujinti vaikų lopšelio-darželio vidaus patalpas bei atnaujinti įrangą ir baldus. Įgyvendinant šį projektą bus atliktas vidaus patalpų kapitalinis remontas, inžinerinių sistemų renovacijos darbai, patalpos pritaikytos žmonėms su negalia, įsigyti nauji baldai ir įranga vaikų grupėms bei metodiniam kabinetui. Projekto įgyvendinimas iš esmės pagerins vaikų ugdymo ir darbuotojų darbo sąlygas, o tai sudarys prielaidas pasiekti tikslą – profesionaliai, kokybiškai ugdyti ikimokyklinio amžiaus vaikus. Numatomo pertvarkyti lopšelio-darželio „Vyturėlis“ naudojimo pobūdis po projekto įgyvendinimo atitiks dabartinę jo paskirtį – ikimokyklinio ugdymo įstaiga, todėl projektas yra tęstinis, siekiant užtikrinti aukštesnę viešųjų paslaugų, t.y. švietimo, kokybę bei prieinamumą. Tiek savivaldybės administracija, tiek lopšelio-darželio darbuotojai bus toliau atsakingi už esamos infrastruktūros priežiūrą ir eksploataciją. Atlikus numatytus darbus sumažės išlaidos skirtos kasmetiniams vidaus patalpų remonto darbams, tačiau šios lėšos bus skirtos ir ateityje, siekiant užtikrinti tinkamą tolimesnė patalpų eksploataciją. Projektas neturės įtakos lopšelio- darželio personalo kiekiui.
3.2.2 Bendrasis mokyklinis ugdymas
Statistikos departamento duomenimis, 2006–2007 – 2009–2010 mokslo metais (m. m.) Molėtų rajono savivaldybėje veikusių bendrojo lavinimo mokyklų skaičius tolygiai krito nuo 16 iki 13. Molėtų rajono savivaldybės mokyklose 2009–2010 m. m. mokėsi 2908 mokiniai. Bendras mokinių skaičius savivaldybėje per paskutiniuosius ketverius mokslo metus sumažėjo 541 mokiniu. Lietuvoje ir Utenos apskrityje per tą patį laikotarpį mokinių skaičius taip pat sumažėjo. Sumažėjusį mokinių skaičių Molėtų rajono savivaldybės bendrojo lavinimo mokyklose lėmė sumažėjęs gimstamumas, neigiamas gyventojų prieaugis ir didėjanti šeimų emigracija. 2008-2009 m. duomenimis Molėtų rajono savivaldybėje veikė 1 pradinė, 8 pagrindinės, 4 vidurinės ir 1 gimnazija. Švietimo ir mokslo ministerijos skelbiamais 2008-2009 m. duomenimis vienoje bendrojo lavinimo mokyklos pagal pradinio ugdymo programą (ISCED1) besimokiusioje klasėje vidutiniškai mokėsi 10,1 mokinio, pagal pagrindinio ugdymo programą (ISCED2) – 17,5 mokinio, pagal vidurinio ugdymo programą (ISCED3) – 23,1 mokinio. Vienoje miesto mokyklos klasėje vidutiniškai mokėsi 22,9 , o kaimo – 10,5 mokinio.
Mokyklų skaičius Mokinių skaičius
Vietovė m. m. m. m. m. m. m. m. m. m. 2006-2007 2006-2007 2007-2008 2008-2009 2009-2010 2006-2007 2007-2008 2008-2009 2009-2010 Lietuvos Respublika 1 502 1 472 1 415 1 364 514 622 489 442 464 638 440 504
Molėtų rajono savivaldybės administracija 57 MOLĖTŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS PLĖTROS PLANAS 2011-2017 M.
Mokyklų skaičius Mokinių skaičius
Vietovė m. m. m. m. m. m. m. m. m. m. 2006-2007 2006-2007 2007-2008 2008-2009 2009-2010 2006-2007 2007-2008 2008-2009 2009-2010 Utenos apskritis 90 87 82 72 25 168 23 436 21 946 20 347 Anykščių r. sav. 13 12 12 12 4 803 4 495 4 271 3 946 Ignalinos r. sav. 11 12 11 7 2 758 2 546 2 381 2 242 Molėtų r. sav. 16 15 14 13 3 449 3 265 3 102 2 908 Utenos r. sav. 27 25 25 25 7 398 6 951 6 630 6 251 Visagino sav. 7 7 6 6 3 701 3 334 2 957 2 670 Zarasų r. sav. 16 16 14 9 3 059 2 845 2 605 2 330
3.2.2.1. lentelė. Bendrojo lavinimo mokyklų ir mokinių jose skaičius (mokslo metų pradžioje) Šaltinis: Statistikos departamentas Valstybės švietimo strategijos 2003-2012 metų nuostatose teigiama, kad „visi specialiųjų poreikių vaikai ir jaunimas turėtų galimybę mokytis visų tipų mokyklose jiems palankioje ugdymo aplinkoje pagal formalaus ir neformalaus švietimo programas“. Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme teigiama, kad „Specialiųjų poreikių asmeniui švietimo prieinamumas užtikrinamas pritaikant mokyklos aplinką, teikiant psichologinę, specialiąją pedagoginę ir specialiąją pagalbą, aprūpinant ugdymui skirta kompensacine technika ir specialiosiomis mokymo priemonėmis, kitais įstatymų nustatytais būdais”. Atsižvelgdama į šias teisės aktų nuostatas, Molėtų rajono savivaldybė siekia integruoti mokinius su negalia į savivaldybės ugdymo sistemą. Mokinių su negalia, mokomų bendrojo lavinimo mokyklose, skaičius Molėtų rajono savivaldybėje kinta netolygiai ir sudaro santykinai nemažą dalį visų besimokančių asmenų skaičiaus (2007–2008 – 2009–2010 m. m. padidėjo 2,5 proc.).
Mokinių skaičius Procentas nuo bendro mokinių Specialiųjų poreikių turintys mokiniai Steigėjas skaičiaus 2007-2008 2008-2009 2009-2010 2007-2008 2008-2009 2009-2010 m. m. m. m. m. m. m. m. m. m. m. m. Molėtų rajono sav. 478 498 490 14,6 16,1 16,8
3.2.2.2. lentelė. Vaikų su negalia, integruotai mokomų bendrojo lavinimo mokyklose, skaičius Šaltinis: Lietuvos socialinis žemėlapis
Pedagogai. 2009–2010 m. m. didžioji dalis (92,2 proc.) Molėtų rajono savivaldybės pedagogų turėjo aukštąjį ir tik 1,1 proc. – vidurinį išsilavinimą. Aukštąjį išsilavinimą turinčių Molėtų rajono sav. pedagogų skaičius minėtu laikotarpiu nedaug skiriasi nuo apskrities (93,5 proc.) ir šiek tiek daugiau nuo šalies (95 proc.) vidurkio. Lyginant su kitomis apskrities savivaldybėmis Molėtų rajono savivaldybė pagal šį rodiklį lenkia tik Ignalinos rajono
Molėtų rajono savivaldybės administracija 58 MOLĖTŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS PLĖTROS PLANAS 2011-2017 M.
savivaldybę. Vidurinį išsilavinimą turinčių pedagogų skaičius Molėtų rajono savivaldybėje yra toks pats, kaip ir šalies bei apskrities rodikliai. Vertinant 2006-2007 m. m. – 2009-2010 m. laikotarpį Molėtų rajono savivaldybėje (kaip ir kitose apskrities savivaldybėse) pastebimas mokytojų, įgijusių aukštąjį išsilavinimą, skaičiaus augimas.
Mokytojų ir vadovų Iš jų turi išsilavinimą, proc. skaičius Aukštąjį Aukštesnįjį Vidurinį Vietovė m. m. m. m. m. m. m. m. m. m. m. m. m. m. m. m. m. m. 2006-2007 2006-2007 2007-2008 2008-2009 2009-2010 2006-2007 2007-2008 2008-2009 2009-2010 2006-2007 2007-2008 2008-2009 2009-2010 2006-2007 2007-2008 2008-2009 2009-2010 Lietuvos 43 885 42 846 41 393 39 842 92,7 93,1 93,8 95,0 5,4 5,0 4,5 3,9 1,9 1,9 1,7 1,1 Respublika Utenos 2 280 2 203 2 088 1 966 91,3 92,2 92,9 93,5 6,5 6,0 5,6 5,4 2,2 1,8 1,5 1,1 apskritis Anykščių 391 388 374 365 92,6 92,0 92,5 92,9 6,4 6,7 6,2 6,3 1,0 1,3 1,3 0,8 r. sav. Ignalinos r. 274 266 247 220 87,2 88,3 89,1 89,6 8,8 6,8 6,5 6,8 4,0 4,9 4,4 3,6 sav. Molėtų r. 318 316 302 283 90,3 90,5 90,4 92,2 7,8 8,2 7,9 6,7 1,9 1,3 1,7 1,1 sav. Utenos r. 631 613 600 593 91,0 92,5 94,0 94,3 7,6 6,5 5,5 5,2 1,4 1,0 0,5 0,5 sav. Visagino 357 318 293 272 96,4 97,2 96,6 96,7 2,8 2,8 3,1 2,9 0,8 0,0 0,3 0,4 sav. Zarasų r. 309 302 272 233 89,3 91,7 93,4 94,4 5,5 4,3 4,0 4,3 5,2 4,0 2,6 1,3 sav.
3.2.2.3. lentelė. Bendrojo lavinimo mokyklų mokytojų ir vadovų skaičius ir išsilavinimas Šaltinis: Statistikos departamentas
Švietimo ir mokslo ministerijos skelbiamais duomenimis bendrojo lavinimo mokyklose Molėtų rajono savivaldybėje 2008–2009 m. m. dirbo 17 mokytojų, 174 vyr. mokytojai, 74 mokytojai metodininkai ir 1 mokytojas ekspertas, 42 mokytojai dirbo neatestuoti. 2006–2007 m. m. – 9 mokytojai, 199 vyr. mokytojai, 65 mokytojai metodininkai ir 1 mokytojas ekspertas, 54 mokytojai dirbo neatestuoti. 10 bendrojo lavinimo mokyklų vadovų 2008–2009 m. m. buvo įgiję III vadybinę kategoriją, 7 – II vadybinę kategoriją, 0 – I vadybinę kategoriją, 13 mokyklų vadovų nebuvo atestuoti vadybinei kategorijai. 2006–2007 m. m. 13 bendrojo lavinimo mokyklų vadovų buvo įgiję III vadybinę kategoriją, 4 – II vadybinę kategoriją, 1 – I vadybinę kategoriją, 12 mokyklų vadovų nebuvo atestuoti vadybinei kategorijai. Vienam mokytojui vidutiniškai teko 6,4 mokinio: pradinėje mokykloje – 9,2, pagrindinėse mokyklose – 5,7 , vidurinėse mokyklose – 5,7, gimnazijoje – 8,3.
Materialieji švietimo įstaigų ištekliai. 2008-2009 m. duomenimis Molėtų rajono savivaldybės bendrojo lavinimo įstaigose buvo įkurtos 444 kompiuterinės darbo vietos. Pagal šį rodiklį savivaldybė atsilikdama nuo kitų apskrities savivaldybių lenkė tik Zarasų rajono savivaldybę. Informatyvesnis rodiklis šiuo požiūriu būtų kompiuterių skaičius tenkantis 100
Molėtų rajono savivaldybės administracija 59 MOLĖTŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS PLĖTROS PLANAS 2011-2017 M.
mokinių, kuris savivaldybėje buvo 14,3. Šiuo požiūriu taip pat atsiliekama nuo visų apskrities savivaldybių, išskyrus Anykščių rajono savivaldybę. Vertinant turimų mokyklų autobusų skaičių Molėtų rajono savivaldybėje šis skaičius siekė 16 vnt. Tai vienas didžiausių rodiklių apskrityje, susijęs su poreikiu, kurį suponuoja tai, kad didžioji dalis gyventojų savivaldybėje gyvena kaimuose arba miesteliuose. Vienam mokiniui Molėtų rajono savivaldybėje tenka 13 m2 mokyklų ploto. Pagal šį rodiklį Molėtų rajono savivaldybė atsilieka nuo visų apskrities savivaldybių, išskyrus Anykščių rajono savivaldybę.
Kompiuterių 1 mokiniui Kompiuterių skaičius Mokyklų autobusų tenkanti mokyklos Vietovė skaičius tenkantis 100 skaičius ploto dalis (kvadr. mokinių m.) Anykščių r. sav. 607 14,2 12 12,6 Ignalinos r. sav. 456 19,2 14 16,5 Molėtų r. sav. 444 14,3 16 13 Utenos r. sav. 1083 16,5 12 13,6 Visagino sav. 487 16,5 3 15,8 Zarasų r. sav. 375 14,6 18 16,6
3.2.2.4. lentelė. Bendrojo lavinimo mokyklose esančių kompiuterių, mokyklos autobusų ir 1 mokiniui tenkanti mokyklos ploto dalis Utenos apskrityje 2008-2009 m. m. Šaltinis: Švietimo ir mokslo ministerija
Skaičiuojant vidutiniškai vienam mokiniui bei vienam ugdytiniui, Molėtų rajono savivaldybė skyrė 16 Lt įvairiems bendrojo lavinimo mokyklų parengtiems ir 2 Lt įvairiems ikimokyklinio ugdymo įstaigų projektams finansuoti. 31 % savivaldybės bendrojo lavinimo mokyklų 2008–2009 m. m. dalyvavo kuriame nors tarptautiniame projekte (pavyzdžiui, Comenius, NordPlius Junior ir pan.), 77 % – kuriame nors nacionaliniame projekte ar eksperimente, 85 % – kuriame nors savivaldybės inicijuotame projekte. Molėtų rajono savivaldybė siekia kelti švietimo kokybę ugdymo įstaigose, gerinti mokymosi prieinamumą įvairių poreikių vaikams, mokiniams, suaugusiems, tobulinti švietimo vadybą, rūpintis mokinių saviraiška, užimtumu ir socializacija, prevencija. To siekiant būtina tobulinti gabių vaikų ugdymo sistemą, suaugusiųjų švietimą, ugdymo(si) sąlygas, vaikų užimtumo ir socializacijos programų įgyvendinimą, skatinti geriausiai dirbančius pedagogus ir kt.
Informacija apie įgyvendinamus projektus: Projekto pavadinimas: Molėtų r. Alantos vidurinės mokyklos pastatų renovacija Projekto etapas: Įgyvendinimas Projekto kodas: VP3-3.4-ŪM-03-V-01-055 Projekto vykdytojo kodas: 188712799 Projekto vykdytojo pavadinimas: Molėtų rajono savivaldybės administracija Paraiškos gavimo data: 2009-01-05 Sutarties įsigaliojimo data: 2009-04-28
Molėtų rajono savivaldybės administracija 60 MOLĖTŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS PLĖTROS PLANAS 2011-2017 M.
Projekto išlaidų suma, Lt: 3.221.000,00 Finansavimas, Lt: 3.221.000,00 Trumpas projekto aprašymas: Mokyklos pastatas neatitinka STR 2.01.01:1999 "Esminiai statinio reikalavimai (1-6"), STR 2.05.01:2005 "Pastatų atitvarų šiluminė technika", HN 21:2005 "Bendrojo lavinimo mokyklos. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai" reikalavimų. Šiuo metu mokyklos pastatai suvartoja daug šiluminės energijos (2007 - 0,83 GWh), tačiau reikalaujama patalpų temperatūra sunkiai pasiekiama. Tai reiškia, kad energijos ištekliai naudojami neefektyviai. Projekto tikslas - sumažinti šilumos energijos sąnaudas mokyklos pastatuose, pagerinti mokinių ugdymo bei mokytojų darbo sąlygas. Negavus finansinės paramos iš ES fondų, projektas nebūtų įgyvendintas, nes pati mokykla lėšų neturi. Projekto įgyvendinimas stiprins Utenos apskrities švietimo įstaigų infrastruktūrą, garantuojant jos modernumą, atvirumą. Įvykdžius projektą, bus efektyviau naudojama energija, jos gamintojas sunaudos mažiau gamtinių išteklių, bus sumažinta aplinkos tarša. Kadangi padidės energijos vartojimo efektyvumas, sumažės suvartotos energijos kaštai. Bendra projekto "Molėtų r. Alantos vidurinės mokyklos pastatų rekonstravimas ir apšiltinimas" investicijų suma –3 221 000 Lt. Numatoma projekto pabaiga – 2010 m. Alantos vidurinė mokykla už suteiktas paslaugas yra finansuojama iš Molėtų r. savivaldybės lėšų, dalis lėšų skiriama mokyklos pastatų išlaikymui.
Projekto pavadinimas: Molėtų rajono Giedraičių Antano Jaroševičiaus vidurinės mokyklos pastato Molėtų rajone, Giedraičių mstl., Širvintų g. 16, rekonstravimas Projekto etapas: Paraiškos vertinimas Projekto kodas: VP3-3.4-ŪM-03-V-04-069 Projekto vykdytojo kodas: 188712799 Projekto vykdytojo pavadinimas: Molėtų rajono savivaldybės administracija Paraiškos gavimo data: 2010-05-31 Sutarties įsigaliojimo data: Sutarties nutraukimo data: Projekto baigimo data: Projekto išlaidų suma, Lt: 3.497.627,00 Finansavimas, Lt: 3.497.627,00 Trumpas aprašymas: Projekto tikslas – pagerinti mokyklos pastato energetines charakteristikas, siekiant ekonomiškai ir racionaliai naudoti energijos išteklius. Šiuo projektu bus didinamas energijos vartojimo efektyvumas mokyklos II ir III korpuse. Nagrinėjamas šildomas plotas 3471,1 m2. Mokyklos pastato korpusai statyti skirtingais metais: II korpusas-1965 m.; III-1980 m. Eksploatacijos eigoje korpusai buvo atnaujinti, tačiau minimaliai (pakeista dalis senų langų, II korpuso stogo danga pakeista). Šie darbai neturėjo didelės įtakos pastato korpusų atnaujinimui, todėl šiuo metu esama jų būklė prasta, neatitinkanti STR 2.05.01:2005 ir HN 21:2005 keliamų reikalavimų. Užfiksuoti dideli šilumos nuostoliai. Didžiausi šilumos nuostoliai tenka išorinėms sienoms, cokoliui, kurie sudaro 44,20% bendro pastato šilumos nuostolių balanso. Šiuo metu mokykla taupydama lėšas patalpose palaiko apie 15-17 C temperatūrą, ji neatitinka HN keliamų reikalavimų. Pagrindinė problema šiuo metu -
Molėtų rajono savivaldybės administracija 61 MOLĖTŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS PLĖTROS PLANAS 2011-2017 M. neefektyvus energijos vartojimas. Esant dabartinei pastato būklei, mokykla bus priversta daryti „einamuosius remontus“, kurių nauda trumpalaikė, o ateityje teks uždaryti mokyklą dėl avarinės būklės. Projekte numatyta: pakeisti senus langus ir išorės duris, apšiltinti išorės sienas ir cokolį (atstatyti nuogrindą), apšiltinti grindis ant grunto ir perdangą virš 2 a., renovuoti sutapdintą stogą, renovuoti šildymo sistemą, įrengti vėdinimo sistemą, renovuoti el. energijos tiekimo bei vandens tiekimo sistemas, renovuoti gaisrinės signalizacijos sistemą, renovuoti vidaus atitvaras ir atstatyti gerbūvį (jie bus pažeisti diegiant energijos taupymo priemones). Detalūs rekonstrukcijos sprendiniai pateikti tech. projekte. Projekto tikslinės grupės – mokiniai (221), pedagogai (32). Įgyvendinus projekto energijos poreikis sumažės 488,35 MWh/metus; sutaupytą lėšų apie 90 tūkst. Lt; šilumos sąnaudos sumažės apie 71%; el. energijos sąn. sumažės apie 15%; pastatas ir jo vidaus patalpos atitiks šiuo metu galiojančius STR ir HN. Jau įdiegtos projekto veiklos leistų kasmet sutaupyti energijos. Po projekto įgyvendinimo numatomas apie 71 % šilumos energijos išlaidų sumažėjimas (jis paskaičiuotas prie norminių parametrų). Mokyklos vidaus patalpose bus palaikoma norminė, pagal higienos normas numatyta temperatūra. Mokykla – tai antri vaikų namai, todėl jos techninė būklė yra labai svarbus veiksnys švietimo įstaigos teikiamoms paslaugoms. Šios įstaigos darbuotojų išlaikymas bei finansavimas tikrai bus numatytas iš Lietuvos Respublikos biudžeto, nes Molėtų rajono atžvilgiu, ši mokykla užima svarbią vietą.
3.2.3 Profesinis rengimas
Statistikos departamento duomenimis, 2006–2007 – 2009–2010 mokslo metais (m. m.) Molėtų rajono savivaldybėje veikė 1 profesinė mokykla. 2009-2010 m. m. po vieną profesinę mokyklą veikė visose apskrities savivaldybėse, išskyrus Ignalinos rajono savivaldybę. Molėtų rajono savivaldybės mokyklose 2009–2010 m. m. mokėsi 432 mokiniai. Bendras mokinių skaičius savivaldybėje per paskutiniuosius ketverius mokslo metus sumažėjo 27 mokiniais (žymesnis mokinių sumažėjimas stebimas 2007-2008 m. m. ir 2008-2009 m. m. (atitinkamai 70 ir 115 nuo 2006-2007 m. m.)). Skirtingai nei Molėtų rajono savivaldybėje ar apskrityje šalyje mokinių skaičius profesinėse mokyklose padidėjo. Tai gali būti susiję su studentų pasirinkimu studijuoti didesniuose Lietuvos miestuose, bendra gyventojų migracija ar neigiamu gyventojų prieaugiu.
Mokyklų skaičius Mokinių skaičius
Vietovė m. m. m. m. m. m. m. m. m. m. 2006-2007 2006-2007 2007-2008 2008-2009 2009-2010 2006-2007 2007-2008 2008-2009 2009-2010 Lietuvos Respublika 80 80 80 78 45 382 43 880 43 818 47 886 Utenos apskritis 6 6 5 5 2 693 2 551 2 299 2 652 Anykščių r. sav. 1 1 1 1 149 167 178 216 Ignalinos r. sav. ------Molėtų r. sav. 1 1 1 1 459 389 344 432 Utenos r. sav. 1 1 1 1 664 601 559 636
Molėtų rajono savivaldybės administracija 62 MOLĖTŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS PLĖTROS PLANAS 2011-2017 M.
Mokyklų skaičius Mokinių skaičius
Vietovė m. m. m. m. m. m. m. m. m. m. 2006-2007 2006-2007 2007-2008 2008-2009 2009-2010 2006-2007 2007-2008 2008-2009 2009-2010 Visagino sav. 2 2 1 1 958 926 747 867 Zarasų r. sav. 1 1 1 1 463 468 471 501
3.2.3.1. lentelė. Profesinių mokyklų skaičius ir jų mokiniai (mokslo metų pradžioje) Šaltinis: Statistikos departamentas Aukštesniųjų ar aukštųjų (kolegijų ar universitetų) mokyklų Molėtų savivaldybėje nėra. Molėtų rajone veikia Alantos technologijos ir verslo mokykla. Molėtai yra senstantis ir kaimiškas, agrarinis rajonas. Rajone akivaizdi gyventojų senėjimo ir gimstamumo mažėjimo tendencija, kuri turi esminę įtaką visai rajono infrastruktūros kaitai. Formuojant rajono žmogiškuosius išteklius iškyla naujas uždavinys – mokymosi visą gyvenimą sistemos kūrimas rajone. Tokios sistemos funkcionavimas leistų sėkmingai organizuoti ikimokyklinio amžiaus vaikų, mokinių, jaunimo ir suaugusiųjų ugdymą ir ugdymąsi, atliepiant į rajono gyventojų bendruomenės, darbo rinkos poreikius. Šio uždavinio įgyvendinimui svarbūs būtų rajono profesinio informavimo sistemos plėtros ir nuolatinio švietimo sistemos įvairių tipų ugdymo įstaigų, naujų ugdymo organizavimo modelių kūrimo projektai. Sėkminga tolesnė švietimo įstaigų tinklo pertvarka yra neįmanoma be švietimo įstaigų pastatų renovacijos, švietimo įstaigų bendruomenių aktyvaus dalyvavimo įgyvendinant rajono Kaimo plėtros politikos modelį. Rajono švietimo plėtros prioritetai rajone yra it toliau turi likti – švietimo įstaigų tinklo optimizavimas, informacijos ir komunikacijos technologijų diegimas ugdymo įstaigose, aktyvių ugdymo metodų diegimas švietimo įstaigose, priešmokyklinis ugdymas, ugdymo kokybės stiprinimas pagrindinėse mokyklose, pedagogų kvalifikacijos tobulinimas, mokyklų vidaus auditas ir plėtros planavimas ir kt.
3.2.4 Jaunimo veikla
Molėtų rajone veikia 2 jaunimo organizacijos. Su jaunimu dirba 27 NVO: sporto, kultūros, kaimo bendruomenių centrai. Kai kuriose iš jų yra jaunimo skyriai. Aktyviai su jaunimu dirba Molėtų rajono plėtros sąjūdis (rajono nevyriausybinių organizacijų Apskritasis stalas). Mokiniams atstovauja Molėtų rajono mokinių taryba koordinuojama Molėtų švietimo centro. Bendrojo lavinimo mokyklose veikia mokinių savivaldos struktūros. Prie Molėtų švietimo centro veikia Mokinių akademijos Civitas padalinys. Jaunimas aktyviai dalyvauja kultūros ir švietimo įstaigų veikloje. Molėtų rajono jaunimo koordinacinis komitetas - patariamąjį balsą turinti institucija, teikia savivaldybei pasiūlymus dėl jaunimo reikalų, vertina jaunimo projektus, deleguoja jaunimo atstovus į įvairias komisijas. Komiteto sudėtyje – savivaldybės tarybos, administracijos, mokinių tarybos, žiniasklaidos, švietimo įstaigų atstovai.
Molėtų rajono savivaldybės administracija 63 MOLĖTŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS PLĖTROS PLANAS 2011-2017 M.
Pagrindinės Molėtų rajono jaunimo aktualijos – jaunimo užimtumas, jaunimo lyderių ugdymas, mokinių savivaldos skatinimas, dalyvavimas nevyriausybinių organizacijų veikloje, turiningo laisvalaikio leidimas.
Molėtų rajono savivaldybės administracija 64 MOLĖTŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS PLĖTROS PLANAS 2011-2017 M.
3.3 UŽIMTUMAS IR DARBO RINKOS PRIEMONĖS
Vieni svarbiausių ekonominių procesų ir makroekonominių problemų yra darbas ir nedarbas. Darbas – tai ne tik žmogaus pragyvenimo, bet ir socialinio statuso, pilnavertiškumo šaltinis. Daugelis žmonių, netekę darbo, praranda pajamų šaltinį, patiria gyvenimo lygio smukimą, psichologinį diskomfortą. Todėl nedarbo problema yra politinių ir ekonominių diskusijų objektas. Daugelis politikų, įvertindami ekonomikos būklę ar ekonominės politikos efektyvumą, nedarbo lygį vertina kaip vieną iš ekonomikos „sveikatos” rodiklių. Itin didelę reikšmę, sprendžiant užimtumo problemas ir aprūpinant darbo rinką reikiamais specialistais, vaidina švietimo institucijos, kurios ugdo kūrybišką, į profesinį tobulėjimą ir mokymąsi visą gyvenimą orientuotą visuomenę. Nuo šių įstaigų mokymo programų kokybės, prieinamumo, bendradarbiavimo su socialiniais partneriais priklauso darbo jėgos pasiūla, darbo jėgos kokybė ir mobilumas. 2010 m. pradžios duomenimis Molėtų rajono savivaldybėje 60,28 proc. visų gyventojų sudarė darbingo amžiaus žmonės. Iki darbingo mažiaus asmenų buvo priskaičiuojama 15,14 proc., pensijinio amžiaus žmonių dalis sudarė ketvirtadalį visų gyventojų skaičiaus, t.y. 24,58 proc. Vertinant 2006-2008 m. laikotarpio duomenis pastebimas darbingo amžiaus gyventojų skaičiaus didėjimas ir atitinkamai pensijinis ir iki darbinio amžiaus asmenų skaičiaus mažėjimas. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad minėtas rodiklis yra skaičiuojamas nuo bendro gyventojų skaičiaus atitinkamais metais, o pastarasis turi mažėjimo tendenciją. Vidutinė tikėtina gyventojų amžiaus trukmė Utenos rajono savivaldybėje siekia 72,31 metus. Molėtų rajono savivaldybėje 2009 m. duomenimis registruotų bedarbių ir darbingo amžiaus gyventojų santykis, siekia 9,9 proc., tai nežymiai viršija bendrą Lietuvos Respublikos ir atitinka Utenos apskrities tokio paties rodiklio reikšmę. Vertinant darbingo amžiaus žmonių pasiskirstymą apskrityje pažymėtina, kad daugiausiai darbingo amžiaus žmonių yra Utenos rajono savivaldybėje. Molėtų rajonas pagal darbingo amžiaus žmonių kiekį apskrityje užima tik 4 vietą ir šiame rajone yra 13 procentų apskrities darbingo amžiaus žmonių.
Procentas nuo bendro Bedarbių ir Iš jų: gyventojų skaičiaus darbingo Iš viso Iki amžiaus Vietovė pagal Iki Darbing Darbingo Pensinio darbing Pensinio gyventojų amžių darbingo o amžiaus amžiaus o amžiaus santykis, amžiaus amžiaus amžiaus (proc.) Lietuvos 332903 539452 2162466 627121 16,20 64,96 18,84 9,4 Respublika 9 Utenos 168 24284 107003 36 779 14,45 63,67 21,88 9,9 apskritis 066 Ankščių r. 31 088 4 554 18 391 8 143 14,65 59,16 26,19 10,9 sav. Ignalinos r. 19 374 2 796 11 210 5 368 14,43 57,86 27,71 13,3 sav. Molėtų r. 22 475 3 403 13 548 5 524 15,14 60,28 24,58 9,9 sav.
Molėtų rajono savivaldybės administracija 65 MOLĖTŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS PLĖTROS PLANAS 2011-2017 M.
Procentas nuo bendro Bedarbių ir Iš jų: gyventojų skaičiaus darbingo Iš viso Iki amžiaus Vietovė pagal Iki Darbing Darbingo Pensinio darbing Pensinio gyventojų amžių darbingo o amžiaus amžiaus o amžiaus santykis, amžiaus amžiaus amžiaus (proc.) Utenos r. 46 939 6 747 30 256 9 936 14,37 64,46 21,17 9,1 sav. Visagino sav. 28 335 3 758 21 653 2 924 13,26 76,42 10,32 8,0 Zarasų r. sav. 19 855 3 026 11 945 4 884 15,24 60,16 24,60 10,6
3.3.1. lentelė. Gyventojai pagal amžiaus grupes 2010 m. pradžioje, bedarbių ir darbingo amžiaus gyventojų santykis, (proc.) 2009 m. duomenimis Šaltinis: Statistikos departamentas
3.3.1 Gyventojų užimtumas
Bendra ekonominė situacija Lietuvoje ir pasaulyje, ekonomikos nuosmukis 2009 metais akivaizdžiai atsiliepė tiek Utenos apskričiai, tiek ir Molėtų rajonui. Analizuojant užimtumo rodiklius identifikuojama, kad ekonomikos nuosmukis labiausiai paveikė Vyrų užimtumo lygį tiek Lietuvoje, tiek ir Utenos apskrityje. Lyginant su šalies vidurkiu, užimtumo rodiklių nuosmukis Utenos apskrityje yra ne toks ryškus, kaip kad visoje Lietuvoje. 2009 metais užimtumo lygis Utenos apskrityje susilygino, tarp vyrų ir moterų ir siekė 63 procentus. Lyginant 2008 ir 2009 metus moterų užimtumo lygis Utenos apskrityje netgi išaugo, tuo tarpu vyrų užimtumo lygio smukimas nuo 66 iki 63 procentų sąlygojo bendrą užimtumo lygio kritimą Utenos apskrityje 1 procentu. Užimtumo pokyčių rodikliai pateikiami sekančioje diagramoje.
3.3.1.1. diagrama. Užimtumo duomenys Lietuvoje ir Utenos apskrityje 2006-2009 metais Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas
Molėtų rajono savivaldybės administracija 66 MOLĖTŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS PLĖTROS PLANAS 2011-2017 M.
Gyventojų užimtumas pagal ekonomines veiklas. Didžioji dauguma dirbančiųjų 2008 m. Utenos apskrityje buvo užimti paslaugų (40,1 proc.), pramonės (17,7 proc.) ir statybos sektoriuose (10,4 proc.), mažiausiai – žemės ūkio, medžioklės, miškininkystės ir žuvininkystės (7,6 proc.)
Vilniaus apskritis 10,7 67,2 47,8 295,8 Utenos apskritis 7,6 17,7 10,4 40,1 Telšių apskritis 6,3 17,1 10,7 36 Tauragės apskritis 8,1 7,7 3,5 24,7 Šiaulių apskritis 24,6 28,7 17,8 87,6 Panevėžio aps kritis 13,6 28,8 11,3 71,8 Marijampolės apskritis 13,1 14,3 7,6 42,5 Klaipėdos apskritis 13,8 40,7 16,5 97,4 Kauno apskritis 16,1 57,8 31,7 197,6 Alytaus apskritis 6,7 17,7 8,3 42,6
Žemės ūkis, medžioklė, miškininkystė ir žuvininkystė Pramonė Statyba Paslaugos
3.3.1.2. diagrama. Gyventojų užimtumas apskrityse pagal ekonomines veiklas 2008 m., tūkst. Šaltinis: Statistikos departamentas
Darbo jėgos aktyvumo lygis. Darbo jėgos aktyvumo lygis Utenos apskrityje rodikliai (detalesnė informacija savivaldybių lygmeniu Statistikos departamento nėra pateikiama) vertinant 2007-2009 m. laikotarpį nuo atitinkamo rodiklio šalies mastu atsiliko tik 2008 m. 2007 m. šis darbo jėgos aktyvumo lygis Utenos apskrityje siekė 68,1 proc., 2008 m. 68 proc., o 2009 m. 70,2 proc.
Molėtų rajono savivaldybės administracija 67 MOLĖTŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS PLĖTROS PLANAS 2011-2017 M.
Darbo jėgos aktyvumo lygis, proc.
70,5 70,2 70 69,8 69,5 69 2007 68,4 68,5 68,1 2008 67,9 68 68 2009 67,5 67 66,5 Lietuvos Respublika Utenos apskritis
3.3.1.3. diagrama. Darbo jėgos aktyvumo lygis 2007-2009 m., proc. Šaltinis: Statistikos departamentas
Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Molėtų rajono savivaldybėje 2009 m. atsilieka nuo šalies ar apskrities vidurkio(sudarė 91,3 proc. apskrities ir 83 proc. Lietuvos vidurkio), tačiau yra vienas didesnių tarp visų Utenos apskrities savivaldybių (didesnis tik Visagino rajono savivaldybėje – 2244 Lt. Ir Utenos rajono savivaldybėje – 1873 Lt.). 2007– 2009 m. šio rodiklio reikšmę tiek šalies, tiek apskrities, tiek ir Molėtų rajono savivaldybės mastu kito netolygiai – 2007-2008 metais augo, 2008-2009 m. krito.
Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis, Lt.
2500 2339 2244 2196 2152 2056 1966 2000 1946 1869 1873 1851 1802 1706 1683 1670 1641 1621 1590 1575 1574 1544
1500 1441 2007 1339 1306 1260 2008 1000 2009
500
0 r. r. ų ų i t č ė sav. r. sav. sav. Utenos sav. ų apskritis Mol Lietuvos Ignalinos r. Ignalinos Respublika Anykš Visagino sav. Visagino Zaras Utenos r. sav. r. Utenos
3.3.1.4. diagrama. Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis 2007–2009 m., Lt Šaltinis: Statistikos departamentas
Molėtų rajono savivaldybės administracija 68 MOLĖTŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS PLĖTROS PLANAS 2011-2017 M.
3.3.2 Nedarbo lygis
2009 metais Lietuvoje užregistruota 203,1 tūkst. bedarbių, t.y. 3 kartus daugiau bedarbių, nei jų buvo 2008 metais (73,4 tūkst.). Utenos apskrityje daugiau nei 10,6 tūkstančių bedarbių, t.y. 2,4 karto daugiau nei 2008 metais. Molėtų rajone 2009 metais užregistruota 1300 bedarbių, t.y. 2,6 karto daugiau nei jų buvo 2008 metais. Analizuojant šiuos rodiklius identifikuotina, kad Molėtų rajone bedarbių kiekis proc. padidėjo daugiau nei visoje apskrityje, tačiau nesiekė šalies vidurkio. 2009 kovo mėn. -2010 m. kovo mėn. laikotarpiu įregistruotų bedarbių skaičius Molėtų rajono savivaldybėje nuo 220 sumažėjo iki 202. Įregistruotų laisvų padidėjo nuo 29 iki 52, t.y. 79,3 proc. Registruotų bedarbių, laisvų darbo vietų ir jų kitimo tendencijų statistika pateikiama sekančiose diagramose.
3.3.2.1. diagrama. Registruotų bedarbių apimčių dinamika Utenos apskrityje 2005-2009 metais Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas
Molėtų rajono savivaldybės administracija 69 MOLĖTŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS PLĖTROS PLANAS 2011-2017 M.
3.3.2.2. diagrama. Įregistruotų bedarbių ir laisvų darbo vietų skaičius Molėtų rajone 2009 m. kovo mėn. – 2010 m. kovo mėn. duomenimis Šaltinis: Molėtų darbo birža
Analizuojant Molėtų rajono nedarbingumo lygį Molėtų rajono seniūnijose identifikuojama, kad aukščiausias nedarbo lygis yra Videniškių seniūnijoje ir siekia 21,1 proc. nuo darbingo amžiaus gyventojų seniūnijose, o santykinai geriausias nedarbo lygis stebimas Alantos seniūnijoje, kur jis siekia 11 procentų nuo darbingo amžiaus gyventojų seniūnijose. Daugiausia bedarbių įregistruota Videniškių (21,1 proc.), Čiulėnų (18,8 proc.) ir Mindūnų (16,4 proc.) seniūnijose. Mažiausia bedarbių – Alantos (11,0 proc.), Balninkų (12,0 proc.) ir Giedraičių (12,7 proc.) seniūnijose. Nedarbo lygis pagal Molėtų rajono seniūnijų lygmeniu pateikiamas sekančioje diagramoje.
Molėtų rajono savivaldybės administracija 70 MOLĖTŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS PLĖTROS PLANAS 2011-2017 M.
3.3.2.3. diagrama. Bedarbių procentas nuo darbingo amžiaus gyventojų Molėtų rajono seniūnijose 2010 m. balandžio 1 d. Šaltinis: Molėtų darbo birža
Vertinant registruotų bedarbių ir darbingų gyventojų santykį, 2009 m. didžiausia šio rodiklio reikšmė stebima Ignalinos rajono savivaldybėje (13,3 proc.), mažiausia – Visagino savivaldybėje (8 proc.). Tiek Lietuvos Respublikoje bendrai, tiek apskrities mastu visose savivaldybėse stebimas šio rodiklio reikšmės 2008-2009 m. žymus augimas. Molėtų rajono savivaldybėje registruotų bedarbių ir darbingų gyventojų santykis 2007-2008 m. siekė 4 proc., 2009 metais žymiai padidėjo ir siekė 9,9 proc., susilygindamas su apskrities ir viršydamas šalies vidurkį.
Molėtų rajono savivaldybės administracija 71 MOLĖTŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS PLĖTROS PLANAS 2011-2017 M.
Registruotų bedarbių ir darbingų gyventojų santykis, proc.
14 13,3
12 10,6 10,9 9,9 9,9 9,4 10 9,1 8
8 7 6,8
2007 6 4,8 4,6 4,3 4 4 4 4,1 4,2 3,9 3,7 2008 3,4 3,2 4 2,8 2,9 2009 2
0 r. ų i č r. sav. r. sav. sav. ų sav. Utenos ų apskritis t ė Lietuvos Respublika Ignalinos r. Ignalinos Anykš Visagino sav. Zaras Mol Utenos r. sav.
3.3.2.4. diagrama. Registruotų bedarbių ir darbingų gyventojų santykis 2007–2009 m., proc. Šaltinis: Statistikos departamentas
Pagal Molėtų darbo biržos pateikiamus duomenis 2010 m. kovo mėnesį tarp bedarbiais įregistruotų asmenų 31,2 proc. sudaro darbo netekę per paskutinius tris mėnesius (2010 m. vasario mėn. – 30,2 proc., 2009 m. kovo mėn. – 44,1 proc.). Analizuojant juos pagal ankstesnę darbinę veiklą daugiausia registravosi asmenų dirbusių paslaugų sektoriuje – 49,21 proc. Palyginus su 2009 metų kovo mėn., procentinis santykis padidėjo 15,09 proc. punkto. Darbą praradusių statybos sektoriaus darbuotojų procentinė dalis per metus sumažėjo nuo 29,41 iki 22,22 proc., žemės ūkio – nuo 10,59 iki 9,52 proc., pramonės sektoriaus – nuo 25,88 iki 19,05 proc. Jaunimo iki 25 m. amžiaus procentinė dalis besiregistruojančių bedarbių struktūroje beveik nekito (2009 m. kovo mėn. – 16,8 proc., 2010 m. vasario mėn. – 13,9 proc., 2009 m. kovo mėn. – 13,9 proc.). Vyresnių nei 50 m. asmenų procentinė dalis bedarbių struktūroje padidėjo (2009 m. kovo mėn. – 23,6 proc., 2010 m. vasario mėn. – 23,8 proc., 2010 m. kovo mėn. – 27,7 proc.). Niekur nedirbusių asmenų skaičius pakito nežymiai: 2009 m. kovo mėn. – 3,6 proc., 2010 m. vasario mėn. – 5,4 proc., 2010 m. kovo mėn. – 5,0 proc. Molėtų darbo biržos duomenimis 2010 m. balandžio 1 d. darbo biržoje buvo registruoti 2337 ieškantys darbo asmenys, iš jų bedarbio statusą turėjo 2002 asmenys. Palyginti su 2009 m. balandžio 1 d., ieškančių darbo asmenų skaičius išaugo 63 proc. Per metus pokyčių bedarbių struktūroje beveik nebuvo. 4 proc. punkto sumažėjo vyresnių nei 50 m. asmenų procentinė dalis. Molėtų darbo biržoje įregistruoti asmenys 2010 m. balandžio 1 d. sudarė 17,3 proc. visų darbingo amžiaus Molėtų rajono gyventojų. Bedarbių procentas nuo darbingo amžiaus gyventojų – 14,9 proc. Per metus nedarbas Molėtų rajone išaugo 3,9 proc. punktais. Asmenų integracija į darbo rinką dažnai tampa sudėtinga dėl jų socialinio psichologinio nepasirengimo aktyviai spręsti savo problemas, nepakankamo išsilavinimo lygio, žinių trūkumo, nepaklausios rinkoje profesijos ar amžiaus. Šių asmenų įdarbinimas ir socialinė
Molėtų rajono savivaldybės administracija 72 MOLĖTŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS PLĖTROS PLANAS 2011-2017 M. parama tampa vis rimtesne problema, kuriai spręsti reikia ne tik darbo biržos pastangų. Šiuo metu Lietuva pasižymi gana nestabilia ekonomine situacija: egzistuoja nelegalus užimtumas, dirbama neįforminus darbo santykių ir nemokant socialinio draudimo įmokų. Šios ir kitos priežastys sąlygoja ,,SODROS” biudžeto deficitą ir Užimtumo fondo lėšų trūkumą. Esant tokiai situacijai nukenčia darbo rinkos politikos vykdymas, yra stabdomas aktyvus programų realizavimas, didėja nedarbo lygis.
Padėties darbo rinkoje kitimo tendencijos Molėtų rajone 2004-2010 m. laikotarpiu. Molėtų darbo biržos pateikiamais duomenimis 2006 m. liepos 1 d. bedarbių procentas nuo darbingo amžiaus gyventojų pirmą kartą per pastarųjų 6 metų laikotarpį pasiekė žemiausią ribą – 3,2 procento. Nuo 1999-01-01 iki 2001-01-01 bedarbių procentas nuo darbingo amžiaus gyventojų nuolat kildamas nuo 4,8 proc. padidėjo iki 8,3 proc. Nuo 2001-01-01 šis procentas kasmet mažėjo ir 2006-07-01 – jau 3,2 proc. Nuo 2008-01-01 bedarbių procentas pamažu augo ir 2010 m. sausio 1 d. bedarbių procentas pasiekė aukščiausią ribą per visą šį laikotarpį.
3.3.2.5. diagrama. Bedarbių procentas nuo darbingo amžiaus gyventojų Šaltinis: Molėtų darbo birža
Per 2004-01-01 – 2010-01-01 laikotarpį bedarbių skaičius buvo didžiausias 2010 m. sausio 1 d. – 1755, o mažiausias buvo 2006 m. liepos 1 d. – 431. Bedarbių struktūroje padidėjo bedarbių vyrų lyginamoji dalis (nuo 50,9 proc. iki 66 proc.).
Molėtų rajono savivaldybės administracija 73 MOLĖTŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS PLĖTROS PLANAS 2011-2017 M.
3.3.2.6. diagrama. Bedarbių skaičiaus dinamika 2004-2010 m. Molėtų rajone Šaltinis: Molėtų darbo birža
Bedarbių, jaunesnių kaip 25 m., skaičius per 2001-2004 metų laikotarpį kasmet mažėjo. Per 4 metų laikotarpį jis sumažėjo 80,6 proc. 2005 m. pabaigoje jų buvo 40, 2006 m. pabaigoje – 38, 2007 m. pabaigoje – 47, 2008 m. pabaigoje padidėjo iki 78, o 2010 m. sausio 1 d. jų buvo 251.
3.3.2.7. diagrama. Bedarbių, jaunesnių nei 25 metai, dinamika Molėtų rajone 2004-2010 m. Šaltinis: Molėtų darbo birža
Bedarbių paklausa nuo 1998 m. nuolat augo. 2004 metais palyginti su 1997 metais įdarbinimas nuo 425 asmenų išaugo iki 923 (117,2 proc.). 2005 m. įdarbinti 866 ieškantys darbo asmenys, 2006 m. – 686, 2007 metais – 872, 2008 m. – 938 , 2009 m. – 753 ieškantys darbo asmenys.
Molėtų rajono savivaldybės administracija 74 MOLĖTŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS PLĖTROS PLANAS 2011-2017 M.
3.3.2.8. diagrama. Bedarbių paklausos Molėtų rajone dinamika 2004-2009 metais. Šaltinis: Molėtų darbo birža
Nedarbo lygis ir darbo jėgos paklausos prognozė. 2009 metais Molėtų darbo biržos specialistai padėjo įsidarbinti 753 ieškantiems darbo asmenims, tai yra 19,7 proc. mažiau negu 2008 m. (įdarbinti 938 asmenys). Pagal neterminuotas darbo sutartis įdarbinta 500 asmenų (66,4 proc. visų įdarbintųjų), o pagal terminuotas – 253. Nuolatinis įdarbinimas palyginti su 2008 metais sumažėjo daugiau kaip 35 proc. Daugiau kaip kas šeštas įdarbintasis – vyresnis kaip 50 m., kas penktas – jaunas asmuo iki 25 m. amžiaus. Ilgalaikiai bedarbiai sudaro apie 4 proc. visų įdarbintųjų. Laisvų darbo vietų registracija 2009 metais sumažėjo palyginti su 2008 metais 11 procentų. Neterminuotam įdarbinimui užregistruota 301 laisva darbo vieta (43 proc. mažiau negu 2008 metais), o terminuotam – 254 (52 proc. daugiau negu 2008 metais). Į vieną darbo vietą pretendavo beveik penki ieškantys darbo asmenys. Tendencijos paklausoje - darbo jėgos paklausa sumažėjo ,sumažėjo ir ieškančių darbo asmenų įdarbinimas. Jau 2009 m. I pusmetyje žymiai sumažėjo darbuotojų poreikis pramonės ekonominėje veikloje, ypač medienos apdirbime, o II pusmetyje ir statybose; Daugiau kaip kas antras darbo pasiūlymas – kvalifikuotiems darbininkams. Palyginus su 2008 metais mažėjo laisvų darbo vietų skaičius neterminuotam įdarbinimui (43 proc.) ir augo terminuotam įdarbinimui (51 proc.); Laisvų darbo vietų skaičius neterminuotam įdarbinimui pramonėje, paslaugose ir statyboje palyginus su 2008 metais atitinkamai sumažėjo 20, 33 ir 56 procentais; Didžiausios įsidarbinimo galimybės – turintiems profesinę kvalifikaciją. Paklausiausios specialybės, profesijos 2009 metais: administratorius, medienos apdirbimo staklininkas, pardavėjas, kūrikas, pardavėjas kasininkas, pardavėjas konsultantas, virėjas, siuvėjas. Nedarbo mažinimo problema glaudžiai susijusi su verslo ekonomine ir administracine aplinka, sėkminga įmonių veiklos plėtra, gyventojų išsilavinimo lygiu ir jų galimybėmis bei suinteresuotumu imtis savarankiškos veiklos. Todėl didinant gyventojų darbinį užimtumą ir tokiu būdu spartinant BVP augimo tempus bei sprendžiant kitus socialinės gerovės klausimus,
Molėtų rajono savivaldybės administracija 75 MOLĖTŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS PLĖTROS PLANAS 2011-2017 M. pagrindinis dėmesys turi būti skiriamas įmonių steigimo ir jų veiklos vystymo skatinimui, verslui palankiai mokesčių politikai, teisinei sistemai formuoti. Ypač turi būti rūpinamasi smulkiuoju ir vidutiniu verslu, sudarant realiai palankias sąlygas, kadangi tik šioje sferoje dažniausiai kuriamos naujos ir papildomos darbo vietos. Molėtų darbo biržos pateikiamais duomenimis augo į darbo biržą besikreipiančių asmenų skaičius: 2009 metais Molėtų darbo biržoje įsiregistravo 2513 ieškančių darbo asmenų (62,3 proc. daugiau negu 2008 m.), iš jų 2383 bedarbiai: moterų – 856 (arba 36 proc.), vyrų – 1527 (arba 64 proc.), kaimo gyventojų – 1615 (arba 67,8 proc.). Kas mėnesį vidutiniškai buvo registruojama po 209 asmenis. Pirmą kartą ieškančių darbo asmenų, palyginti su 2008 metais, įregistruota 25 proc. daugiau; 33,9 proc. besikreipiančių bedarbių neturėjo profesinio pasirengimo; jaunimo įsiregistravo beveik du kartus daugiau negu 2008 metais ir tarp besikreipiančių sudarė beveik 20 proc. Papildomai remiamų bedarbių skaičius tarp besiregistruojančių asmenų buvo 4 proc. didesnis negu 2008 m.. Vyresnių kaip 50 metų amžiaus asmenų skaičius tarp besikreipiančių asmenų buvo 3,2 proc. mažesnis negu 2008 m. Augo ilgalaikių bedarbių skaičius. Nedarbo socialinio draudimo išmoka paskirta kas antram bedarbiui. Pagal Molėtų darbo biržos pateikiamus duomenis įvertinus darbdavių apklausos rezultatus, darbo rinkos tendencija, prognozuojama, kad 2010 metais Molėtų darbo biržoje: • registruosis 2500 darbo ieškančių asmenų, iš jų 2420 bedarbių. • 2010 metais bedarbių pagal tikslines grupes registruosis - - 62,3 proc. vyrų; - 37,7 proc. moterų; - 21,0 proc. jaunimo; - 67,6 proc. kaimo; - 33,8 proc. nekvalifikuotų; - 47,1 proc. darbo rinkoje papildomai remiamų asmenų. • 2010 m. vidutinis bedarbių santykis su darbingo amžiaus gyventojais bus 11,1 proc.
3.3.2.9. diagrama. 2010 m. prognozuojama įregistruoti bedarbių struktūra Molėtų rajono savivaldybėje Šaltinis: Molėtų darbo birža
Molėtų rajono savivaldybės administracija 76 MOLĖTŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS PLĖTROS PLANAS 2011-2017 M.
Taip pat prognozuojama, kad bus užregistruota 535 nauji pasiūlymai darbui, iš jų: • 345 nuolatiniam darbui; • 190 terminuotam darbui. Vidutiniškai per mėnesį 2010 metais bus registruotos 29 darbo vietos nuolatiniam darbui ir 16 vietų terminuotam darbui. Vienai darbo vietai teks 4,5 naujai registruotų bedarbių. Numatomi pokyčiai darbo jėgos paklausoje apima: • paklausa specialistams su aukštuoju išsilavinimu nežymiai mažės; • paklausa mažės pramonės ir paslaugų sektoriuose; • žemės ūkio sektoriuje pokyčių nebus; • mažės paklausa nekvalifikuotai darbo jėgai. 2010 m. darbo jėgos paklausos prognozė pagal ekonomines veiklos rūšis: • žemės ūkis – 4,9 proc.; • pramonė – 26,2 proc.; • statyba – 19,1 proc.; • paslaugos – 49,8 proc.
3.3.2.10. diagrama. 2010 m. prognozuojama naujų darbo vietų struktūra Šaltinis: Molėtų darbo birža
Įvertinus pastarųjų metų darbo rinkos tendencijas, atlikus darbdavių apklausą dėl darbuotojų poreikio 2010 metams, Molėtų darbo birža prognozuoja, kokių profesijų ir specialistų bus perteklius, trūkumas ar jų paklausa bus suderinta su pasiūla 2010 m. Detali profesijų / specialistų prognozuojama paklausa 2010 m. pateikiama paskesnėje lentelėje.
Molėtų rajono savivaldybės administracija 77 MOLĖTŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS PLĖTROS PLANAS 2011-2017 M.
3.3.2.11. diagrama. 2010 m. prognozuojama darbuotojų paklausa Molėtų rajone pagal specializacijas Šaltinis: Molėtų darbo birža
Darbo jėgos paklausa turizmo sektoriuje. Atliekant paklausiausių regione profesijų analizę paaiškėjo, jog su turizmo sfera susijusių profesijų paklausa sudaro tik mažą dalį. Daugelis turizmo sektoriaus įmonių nesikreipia į darbo biržą dėl darbuotojų kvalifikacijos kėlimo. Be to, dauguma kaimo turizmo paslaugas teikiančių asmenų dirba pagal verslo liudijimus, todėl tokiu būdu patys sau susikuria darbo vietas. Turizmo infrastruktūros plėtra tampa prielaida gyvenimo kokybės gerinimui regione. Augantis darbo vietų skaičius, rinkos keliami reikalavimai darbo išteklių kokybei sąlygoja ugdyti darbo jėgos kompetenciją, išnaudoti turimas žmogiškųjų išteklių formavimo galimybes. Mokymai. Paklausiausios mokymo programos 2009 metais buvo šios: dažytojo, pastatų renovatoriaus, dažytojo ir plytelių klojėjo, staliaus, virėjo, virėjo ir konditerio. Geriausiai įsidarbinti per 6 mėn. po mokymo kursų baigimo sekėsi: dažytojams (100 proc.), virėjams ir konditeriams (66,7 proc.), katilinės kūrikams (66,7 proc.), plataus profilio kirpėjams (66,7 proc.), virėjams (50 proc). 2009 metais daugiausiai bedarbių ir įspėtų apie atleidimą iš darbo darbuotojų buvo apmokyta VšĮ Vilniaus Žirmūnų darbo rinkos mokymo centre – 17, VšĮ Utenos darbo rinkos mokymo centre – 15, VšĮ Vilniaus statybininkų rengimo centre – 7, VšĮ Alantos technologijos ir verslo mokykloje – 5. Geriausi įsidarbinimo po mokymo rezultatai buvo tarp baigusių
Molėtų rajono savivaldybės administracija 78 MOLĖTŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS PLĖTROS PLANAS 2011-2017 M. kursus VšĮ Utenos darbo rinkos mokymo centre – 53,3 proc., VšĮ Žirmūnų darbo rinkos mokymo centre – 41,2 procento. Turizmo sektoriaus įmonių personalo mokymai. Kadangi nemaža dalis Molėtų rajono verslininkų teikia turizmo paslaugas, be to didėja šia veikla besiverčiančių verslininkų skaičius, auga atitinkamos verslo informacijos bei mokymų paklausa. 2009 m. verslo informacijos paslaugos Molėtų rajono savivaldybėje buvo teikiamos smulkaus ir vidutinio verslo subjektams ir pradedantiesiems verslininkams viešojo verslo reguliavimo (įmonės steigimo, mokesčių sistemos, darbo teisės, leidimų ir licencijų, viešųjų pirkimų ir kt.) klausimais, o taip pat įmonės vidaus valdymo (vadyba, projektų ir finansų valdymas, kokybės vadyba, žmogiškieji ištekliai ir kt.) klausimais bei įmonės aplinkos (rinkos analizė, vietinė ir regioninė konkurencinė aplinka, partnerių paieška, tarpininkavimas finansinių šaltinių paieškos ir kt.) klausimais. Teikta informacija apie rinkos pokyčius Molėtų rajone. Informacija buvo teikiama apsilankius centre ir įvairiomis ryšio priemonėmis. Turizmo ir verslo informacijos centro (TVIC) darbuotojai teikė konsultacijų paslaugas verslą ketinantiems pradėti asmenims ir naujoms įmonėms, plėtojančioms verslą įmonėms, siekiant didinti jų konkurencingumą verslo pradžios, verslo planavimo, rinkodaros, įmonės valdymo, finansų tvarkymo, finansavimo šaltinių paieškos, ES struktūrinių fondų, darbo teisės, personalo valdymo informacinių technologijų ir jų panaudojimo, projektų valdymo, inovacijų diegimo, įstatyminės bazės pokyčių ir kitais verslui aktualiais klausimais. Klientai buvo konsultuojami apsilankius centre, esant poreikiui, įmonėje. Per pusmetį konsultavimui skirtos 84 val., t.y., 88 konsultacijos. Rajono verslo atstovai skatinami aktyviai dalyvauti centro organizuojamuose mokymuose bei verslo informacijos sklaidos renginiuose, naudotis konsultacijų, informacijos paslaugomis. Padedant smulkaus ir vidutinio verslo subjektams ieškoti partnerių užsienyje bendradarbiauta su Lietuvos ekonominės plėtros agentūros Europos informacijos centru Vilniuje. Siekiant skatinti kaimo verslininkus pasinaudoti ES struktūrinių fondų parama Savivaldybių ir valstybės institucijų valstybės tarnautojų, atsakingų už turizmo koordinavimą ir plėtrą, kitų turizmo sektoriaus darbuotojų mokymu ir kvalifikacijos kėlimu daugiausia rūpinasi ir šį darbą organizuoja Valstybinis turizmo departamentas. Aktualus išlieka mokymas tokiose srityse kaip turizmo plėtros programų ir galimybių studijų rengimas, investicinių projektų rengimas, projektų įgyvendinimas ir kontrolė (ypač savivaldybėse), rinkodaros planavimas ir priemonių rengimas. Aukštos kvalifikacijos darbuotojų ir mokymo poreikis ypač padidės, kai reikės gauti Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų ir jas panaudoti.
3.4 SSGG ANALIZĖ
STIPRYBĖS • Kryptinga institucijų veikla formuojant Molėtų kaip turistinio rajono įvaizdį • Kultūros įstaigų glaudus bendradarbiavimas su rajono nevyriausybinėmis organizacijomis • Ikimokyklinio ugdymo įstaigų skaičiaus optimizavimas. • Bendrojo lavinimo ugdymo įstaigų veiklos funkcionalumo didinimas (didėja klasės, mažėja mokyklų vadovų skaičius, vykdomas veiklos planavimas). • Tolygiai augantis švietimo įstaigų kompiuterizacijos lygis savivaldybėje.
Molėtų rajono savivaldybės administracija 79 MOLĖTŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS PLĖTROS PLANAS 2011-2017 M.
• Vykdomos mokinių su negalia integracijos veikla. • Didėjantis atestuotų ir kvalifikuotų pedagogų skaičius. • Mokiniai pakankamai aprūpinti mokymosi priemonėmis (vadovėliai, kompiuteriai). • Išplėtotas bendradarbiavimas su vietos ir užsienio partneriais. • Taikomos darbo rinkos politikos priemonės. • Veikia savivaldybės senelių namai. • Plėtojama nestacionarių socialinių paslaugų infrastruktūra. • Rengiami specialistai Alantos technologijų ir verslo mokykloje. • Užtikrinamas vaikų meninis ugdymas. • Vyksta švietimo įstaigų optimizavimo procesai. • Atnaujinamos mokyklos ir darželiai. • Švietimo centras užtikrina pakankamas kompetencijas.
SILPNYBĖS • Mažas gyventojų tankumas • Nepakankamas rajono gyventojų išsilavinimo lygis • Socialinių apsaugos priemonių poreikio didėjimas • Nepakankama specialioji pedagoginė, psichologinė pagalba. • Dalis mokyklų nemodernizuotos ar nepakankamos būklės. • Trūksta neformaliojo švietimo ugdymo įstaigų. • Didelė darbo jėgos dalis yra nepajėgi prisitaikyti prie rinkos pokyčių: turimas išsilavinimas, kvalifikacija ir kompetencija neatitinka darbdavių keliamų reikalavimų. • Nenoras prisitaikyti prie rinkos pokyčių. • Nepakankamai išvystyta projektinė veikla, trūksta gebėjimų šioje srityje. • Žmogiškosios kooperacijos / bendradarbiavimo trūkumas. • Naujovių baimė, nepasitikėjimas naujomis idėjomis. GALIMYBĖS • Švietimo įstaigų modernizavimas pritraukiant ES lėšas. • Dalyvavimas įvairiose ugdymo programose ir projektuose. • Suaugusiųjų profesinio rengimo, kvalifikacijos kėlimo, perkvalifikavimo organizavimas. • Pedagogų ir švietimo įstaigų vadovų kvalifikacijos kėlimas. • Švietimo įstaigų veiklos planavimo tobulinimas. • Aktyvesnis darbo rinkos politikos priemonių taikymas. • Naujų paslaugų, padedančių lavinti rajono gyventojų informacinį raštingumą, plėtra • Turistinių maršrutų modernizavimas • Naujų technologijų muziejuose diegimas • Paramos iš alternatyvių finansavimo šaltinių paieška ir įsisavinimas • Mokymosi visą gyvenimą įgyvendinimas • Kulinarinio paveldo tinklo plėtra / išlaikymas. • Amatų plėtra. • Prevencinių programų įgyvendinimas. • Galimybė pritraukti Vilniuje dirbančius asmenis gyventi Molėtuose ir jo apylinkėse. GRĖSMĖS • Šalį ištikęs ekonominis nuosmukis. • Gyventojų senėjimo ir gimstamumo mažėjimo tendencija - neigiamas natūralus gyventojų
Molėtų rajono savivaldybės administracija 80 MOLĖTŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS PLĖTROS PLANAS 2011-2017 M.
prieaugis, turintis įtakos visai rajono infrastruktūros kaitai, visuomenės aktyvumo sumažėjimas dėl gyventojų senėjimo. • Didėjantis nedarbo lygis. • Darbingo amžiaus žmonių kvalifikacijos praradimas ekonominio nuosmukio laikotarpiu. • Asocialių žmonių gausėjimas • Kvalifikuotos darbo jėgos migracija, • Aktyvios visuomenės dalies, jaunimo, „nutekėjimas“. • Išaugęs vaikų su specialiais poreikiais skaičius. • Lėtas pilietinės visuomenės augimas. • Darbo biržos veiklos nesuderinamumas su rajono poreikiais.
Molėtų rajono savivaldybės administracija 81 MOLĖTŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS PLĖTROS PLANAS 2011-2017 M.
4 VIEŠOSIOS PASLAUGOS
4.1 SVEIKATOS APSAUGA
Šalies žmonių sveikata priklauso nuo socialinių ir ekonominių sąlygų, o nuo žmonių sveikatos – valstybės ekonominis klestėjimas. Tik sveiki žmonės gali produktyviai dirbti, aktyviai dalyvauti ekonominiame, socialiniame ir politiniame gyvenime. piliečių sveikata yra šalies pažangos matas. Lietuvos sveikatos programa, įgyvendindama Nacionalinėje sveikatos koncepcijoje išdėstytą ir Sveikatos sistemos įstatyme įteisintą aktyvios sveikatos politikos strategiją, kelia šiuos pagrindinius tikslus: • Gyventojų mirtingumo mažinimas ir vidutinės gyvenimo trukmės ilginimas. • Sveikatos santykių teisumas. • Gyvenimo kokybės pagerinimas. Itin svarbu užtikrinti visų šių sąlygų įgyvendinimą. Molėtų rajono savivaldybė užima 18,9 proc. Utenos apskrities arba 2,09 proc. Lietuvos teritorijos. 2010 m. pradžioje Utenos apskrityje gyveno 168.066 gyventojų, t.y. 5,04 visų Lietuvos Respublikos gyventojų. Molėtų rajono savivaldybėje – 22.475 gyventojai (iš jų mieste – 6.851, o kaimuose ir miesteliuose – 15.624 gyventojai). Pastarieji sudaro 13,37 proc.
Utenos apskrities ir 0,68 proc. Lietuvos Respublikos gyventojų.. Gyventojų skaičius Molėtų rajono savivaldybėje skaičiuojant nuo 2006 m. kasmet pastoviai mažėjo: 2006 m. pradžioje savivaldybėje gyveno 23.871 gyventojas, 2010 m. – 22.475 gyventojai (t. y. 5,85 proc. mažiau). Molėtų rajono savivaldybėje mirtingumas vertinant mirusiųjų skaičių 2009 m. duomenis yra daugiau nei dvigubai didesnis nei gimstamumas. Gimstamumą viršijantis mirtingumas lemia neigiamą natūralų gyventojų prieaugį (NGP). 2008 m. neigiamas NGP (tenkantis 1000 gyventojų) Molėtų rajono savivaldybėje (-11) beveik 4 kartus viršijo Lietuvos vidurkį (-2,6) ir beveik 3 – apskrities vidurkį (-7,7). Nagrinėjant 2006–2008 m. laikotarpį, neigiamas NGP Lietuvoje, apskrityje ir pačioje savivaldybėje mažėjo. Kūdikių mirtingumas. Pagal kūdikių mirtingumo rodiklį (1000-iui gyventojų tenkantį mirusiųjų skaičių) 2007 metais Molėtų rajono savivaldybė viršijo Lietuvos, tačiau atsiliko nuo šalies vidurkio, o 2008 metais viršijo tiek apskrities, tiek šalies vidurkį. Atitinkamai minėtais metais Molėtų rajono savivaldybėje mirė po 1 kūdikį kiekvienais metais. 2009 m. Molėtų rajono savivaldybėje kūdikių mirčių nebuvo užregistruota.
1000-iui gimusiųjų tenka Mirė vaikų iki 1 metų Vietovė / metai mirusiųjų 2007 2008 2009 2007 2008 2009 Iš viso Lietuvoje 190 172 181 5,9 5,0 5,0 Utenos apskritis 9 8 2 6,8 5,5 1,4 Anykščių r. sav. - - 0 - - 0,0 Ignalinos r. sav. - 2 1 - 13,6 6,9 Molėtų r. sav. 1 1 0 6,0 5,9 0,0
Molėtų rajono savivaldybės administracija 82 MOLĖTŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS PLĖTROS PLANAS 2011-2017 M.
1000-iui gimusiųjų tenka Mirė vaikų iki 1 metų Vietovė / metai mirusiųjų 2007 2008 2009 2007 2008 2009 Utenos r. sav. 3 3 0 7,6 7,1 0,0 Visagino sav. 1 2 0 3,6 7,0 0,0 Zarasų r. sav. 4 - 1 25,6 - 5,5
4.1.1. lentelė. Kūdikių mirtingumas Šaltinis: Statistikos departamentas
Mirtingumas pagal priežastis. Molėtų rajono savivaldybėje, kaip ir visoje Utenos apskrityje ir Lietuvoje, dominavo mirtingumas nuo kraujotakos sistemos ligų. Šis rodiklis savivaldybėje - 1077,5 mirčių 100.000-ių gyventojų, 2008 metais buvo vienas aukštesnių Utenos apskrityje. 2009 m. duomenimis lyginant su Lietuvos vidurkiu, mirtingumas nuo piktybinių navikų Molėtų rajono savivaldybėje buvo 1,5 karto didesnis (1,3 karto didesnis nei apskrities) ir didžiausias tarp visų apskrities savivaldybių, 1,5 karto didesnis (1,2 karto didesnis nei apskrities) nuo kraujotakos sistemos ligų ir 2,9 karto didesnis (1,9 karto didesnis nei apskrities ir beveik aukščiausias tarp kitų apskrities savivaldybių) nuo kvėpavimo sistemos ligų. Nuo išorinių mirties priežasčių Molėtų rajono savivaldybės rodiklis yra šiek tiek aukštesnis, tačiau artimas tiek Lietuvos, tiek apskrities vidurkiui.
Gyventojų mirtingumas pagal priežastis (100000-ių gyventojų) 2009 m.
1400 1254,1 1142,2
1200 1129,7 1077,5 1000 915,2 Piktybiniai navikai 800 803,8
697,5 Kraujotakos sistemos ligos
600 Kvėpavimo sistemos ligos Išorinės mirties priežastys 366,5 357,8 334,4 400 334,7 306,3 284,8 253,8 243,5 219,8 173,5 167,8 164,9 161,9 154,8
200 134 136,9 124,8 92 84,5 84,9 73,9 73,4 65,6 46,7 17,6 0 r. ų i č r. sav. r. sav. ų sav. Utenos sav. ų apskritis t ė Lietuvos Respublika Ignalinos r. Anykš Visagino sav. Visagino Zaras Utenos r. sav. Mol
4.1.1. diagrama. Gyventojų mirtingumas pagal priežastis (100000-ių gyventojų) 2009 m. Šaltinis: Statistikos departamentas
Molėtų rajono savivaldybės administracija 83 MOLĖTŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS PLĖTROS PLANAS 2011-2017 M.
4.1.2. lentelėje pateikti mirtingumo pagal priežastis rodikliai 2007–2009 m. Molėtų rajono savivaldybėje 2006–2008 metais mirtingumas nuo kraujotakos sistemos ligų (nuo 1138 atvejų 2007 m. iki 1077,5 atvejų 2009 m.) ir išorinių priežasčių (nuo 231,1 atvejų 2007 m. iki 167,8, t.y. net 37,7 proc. atvejų 2009 m.) sumažėjo, o nuo piktybinių navikų (nuo 295,4 atvejų 2007 m. iki 366,5 atvejų 2009 m., t.y. 38 proc.) ir kvėpavimo sistemos ligų (nuo 124,1 atvejų 2007 m. iki 136,9 atvejų 2009 m.) padidėjo. Panašos kryptingumo tendencijos pastebimos ir lyginant su apskrities vidurkiu. Bendrai Lietuvoje 2007–2009 metais panašios tendencijos situacija buvo dėl mirtingumo nuo kraujotakos sistemos, kvėpavimo sistemos ligų ir mirčių nuo išorinių priežasčių. Mirtingumas nuo piktybinių navikų Lietuvoje tiriamuoju laikotarpių beveik nekito.
Kraujotakos sistemos Mirtingumo išorinės Kvėpavimo sistemos Vietovė / Piktybiniai navikai ligos priežastys ligos Metai 2007 2008 2009 2007 2008 2009 2007 2008 2009 2007 2008 2009 Lietuvos 720,1 703,5 697,5 245,3 246,2 243,5 155,4 142,5 124,8 57,9 50,1 46,7 Respublika Utenos 938,6 898,0 915,2 282,7 288,0 284,8 180,8 184,8 154,8 88,7 84,5 73,9 apskritis Anykščių r. 1161, 1167, 1142, 287,2 320,1 306,3 191,5 188,3 134,0 71,0 94,1 73,4 sav. 1 4 2 Ignalinos r. 1192, 1152, 1129, 402,2 411,0 357,8 206,0 290,7 219,8 171,7 140,4 92,0 sav. 0 9 7 Molėtų r. 1138, 1056, 1077, 265,4 282,6 366,5 231,1 213,0 167,8 124,1 117,4 136,9 sav. 6 5 5 Utenos r. 872,2 715,9 803,8 290,7 249,1 253,8 147,4 140,2 173,5 68,5 75,4 65,6 sav. Visagino 381,4 413,6 334,4 150,5 178,8 161,9 115,5 126,2 84,5 21,0 28,0 17,6 sav. Zarasų r. 1038, 1152, 1254, 341,4 367,9 334,7 250,1 230,6 164,9 134,6 78,5 84,9 sav. 7 8 1
4.1.2. lentelė. Mirtingumas pagal priežastis (100000-ių gyventojų) 2007-2009 m. laikotarpiu Šaltinis: Statistikos departamentas
Demografinė situacija Molėtų rajone yra nepalanki gyventojų sveikatai: neigiamas natūralus gyventojų prieaugis, rajono gyventojų “senėjimas” dėl mažėjančio gimstamumo ir ilgėjančio pragyvenamo amžiaus. Nežiūrint to, kad Valstybinė darbo inspekcija griežtai kontroliuoja higienos normų ir taisyklių prisilaikymą darbo vietose, kiekvienais metais vis nustatomi profesiniai susirgimai. Realiai jų turėtų būti daugiau, nes ne visi kreipiasi dėl profesinės ligos nustatymo dėl nežinojimo ar kitų priežasčių. Ilgą laiką dirbusiems triukšmo ir vibracijos sąlygose (traktorininkams, sunkiųjų mašinų vairuotojams) gali būti nustatyta profesinė liga. Remiantis SAM Įsakymu Nr.301, atliekami profilaktiniai sveikatos tikrinimų darbai , dirbantiems kenksmingose sąlygose ar pavojingus darbus. Nemaža dalis Molėtų rajono darbuotojų dirba triukšmo ir vibracijos sąlygose, kitiems darbuotojų tenka kilnoti per didelius svorius, dirbti nepatogioje pozoje. Dažnas darbuotojas dirba netinkamoje temperatūroje (dažniausiai šaltai), drėgnose patalpose, kartais skersvėjuose, bei dirba su kenksmingomis cheminėmis
Molėtų rajono savivaldybės administracija 84 MOLĖTŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS PLĖTROS PLANAS 2011-2017 M. medžiagomis. Molėtų rajono darbdaviams dar daugiau dėmesio reikėtų skirti darbo sąlygų gerinimui. Didelis dėmesys yra ir toliau turėtų būti skiriamas mokinių sveikatai. Gana daug vaikų su regos sutrikimais. Vaikai per daug žiūri televizijos laidas, žaidžia kompiuterinius žaidimus, naršo po internetą. Ne visiems vaikams sudarytos sąlygos pamokų ruošai. Gerinant gyventojų sveikatą didelis vaidmuo tenka bendruomenėms, socialinių problemų sprendimas savivaldybėse. Sveikatos apsaugos žmogiškieji ištekliai. 2007–2009 m. gydytojų skaičius Molėtų rajono savivaldybėje nežymiai sumažėjo nuo 40 iki 38 gydytojų ir, taip pat kaip ir Ignalinos rajono savivaldybėje 2009 m. buvo mažiausias apskrityje. Pagal 10000-ių gyventojų tenkantį gydytojų skaičių Molėtų rajono savivaldybė 2009 m. duomenimis nemažai atsilieka nuo apskrities ir Lietuvos vidurkio, šio rodiklio reikšmė yra mažiausia tarp visų kitų apskrities savivaldybių. 10000-ių Molėtų rajono savivaldybės gyventojų 2007 m. teko 19,8 gydytojo (apskrityje – 23,7, Lietuvoje – 40,8), 2008 m. sumažėjo ir teko 16,7 gydytojo (apskrityje – 23, Lietuvoje – 40), o 2009 m. šiek tiek pakilo iki 16,9 (apskrityje – 23,1, Lietuvoje – 39,7) 2007–2009 m. Lietuvoje ir Utenos apskrityje praktiškai nesikeitė, tuo tarpu Molėtų rajono savivaldybėje sumažėjo 14,6 proc.
Gydytojų skaičius 10000-ių gyventojų tenka gydytojų Vietovė / Metai 2007 2008 2009 2007 2008 2009 Lietuvos Respublika 13 729 13 403 13 228 40,8 40,0 39,7 Utenos apskritis 409 392 388 23,7 23,0 23,1 Anykščių r. sav. 64 61 60 19,9 19,3 19,3 Ignalinos r. sav. 35 35 38 17,4 17,7 19,6 Molėtų r. sav. 46 38 38 19,8 16,7 16,9 Utenos r. sav. 128 126 127 26,7 26,5 27,1 Visagino sav. 84 83 83 29,4 29,1 29,3 Zarasų r. sav. 52 49 42 25,3 24,3 21,2
4.1.3. lentelė. Gydytojų skaičius 2007-2009 m. laikotarpiu Šaltinis: Statistikos departamentas
Bendro gydytojų skaičiaus mažėjimo tendencijas nagrinėjamu periodu detalizuojanti informacija pagal atskiras gydytojų specializacijas pateikiama žemiau esančioje lentelėje. Bendrosios praktikos gydytojų 2007 – 2009 m. laikotarpiu sumažėjo 1, daugiau nei dvigubai sumažėjo chirurgų (įskaičiuoti vaikų chirurgai ir ortopedai-traumatologai) - nuo 7 iki 3, vidaus ligų, akušerio-ginekologo, oftalmologo, psichologo ir otorinolaringologas specializacijos gydytojų skaičius išliko stabilus.
Molėtų rajono savivaldybės administracija 85 MOLĖTŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS PLĖTROS PLANAS 2011-2017 M.
Chirurgas (įskaičiuoti vaikų Bendrosios Vaikų ligų Vietovė / Vidaus ligų chirurgai ir praktikos (šeimos) specialistas Metai ortopedai- traumatologai) 2007 2008 2009 2007 2008 2009 2007 2008 2009 2007 2008 2009 Lietuvos 1844 1822 1838 3076 3105 3015 1249 1255 1194 1254 1249 1257 Respublika Utenos 79 76 79 103 102 98 38 39 38 48 42 45 apskritis Anykščių r. 13 13 13 18 19 18 8 8 8 6 5 6 sav. Ignalinos r. 11 10 12 7 7 7 3 3 3 4 4 5 sav. Molėtų r. 13 12 12 8 7 8 1 1 1 7 3 3 sav. Utenos r. 22 22 23 34 34 34 12 12 11 15 15 16 sav. Visagino 9 8 8 26 26 26 7 9 9 9 8 8 sav. Zarasų r. sav. 11 11 11 10 9 5 7 6 6 7 7 7 Akušeris- Vietovė / Oftalmologas Otorinolaringologas Psichiatras ginekologas Metai 2007 2008 2009 2007 2008 2009 2007 2008 2009 2007 2008 2009 Lietuvos 777 744 716 339 346 353 286 293 292 596 581 571 Respublika Utenos 32 32 30 13 11 10 10 12 11 15 15 15 apskritis Anykščių r. 3 3 3 2 1 1 2 2 2 2 3 2 sav. Ignalinos r. 3 3 3 1 1 1 - - - 2 2 2 sav. Molėtų r. 5 6 5 2 2 2 2 2 2 3 3 3 sav. Utenos r. 7 7 7 4 3 2 2 2 2 4 3 4 sav. Visagino 9 8 8 2 2 2 3 4 3 2 2 2 sav. Zarasų r. sav. 5 5 4 2 2 2 1 2 2 2 2 2
4.1.4. lentelė. Gydytojai pagal specialybes Šaltinis: Statistikos departamentas, Molėtų rajono savivaldybė
Sveikatos priežiūros institucijos. Molėtų rajono savivaldybėje 2007-2009 m. laikotarpiu veikusių ambulatorinių sveikatos priežiūros įstaigų skaičius SAM* sistemoje išliko pastovus – 7 įstaigos (šios sudarė 17,9 proc. visų apskrityje ir 1,6 šalyje veikusių tokio pobūdžio įstaigų skaičiaus). Nagrinėjamu laikotarpiu šiek tiek pakito privačių asmens priežiūros įstaigų skaičius nuo 6 2007 m ir 2008 m.. iki 7 2009 m. (atitinkamai pakito ir privačių odontologinės priežiūros įstaigų skaičius). Privačios asmens priežiūros įstaigos
Molėtų rajono savivaldybės administracija 86 MOLĖTŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS PLĖTROS PLANAS 2011-2017 M.
Molėtų rajono 2009 m. savivaldybėje sudarė 13,7 proc. vis apskrityje ir 0,5 proc. šalyje esančių tokio pobūdžio įstaigų skaičiaus.
Ambulatorinių sveikatos Privačios asmens priežiūros įstaigos priežiūros Iš jų odontologinės Vietovė / Metai įstaigų skaičius SAM* Iš viso priežiūros įstaigos sistemoje 2007 2008 2009 2007 2008 2009 2007 2008 2009 Lietuvos Respublika 433 436 432 1 506 1 403 1 584 918 804 971 Utenos apskritis 39 39 39 47 46 51 31 32 36 Anykščių r. sav. 9 9 9 8 7 5 5 5 3 Ignalinos r. sav. 7 7 7 5 5 7 3 3 4 Molėtų r. sav. 7 7 7 6 6 7 6 6 7 Utenos r. sav. 8 8 8 20 17 21 13 10 14 Visagino sav. 2 2 2 6 6 8 3 5 6 Zarasų r. sav. 6 6 6 2 5 3 1 3 2 * SAM – Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija
4.1.5. lentelė. Asmens sveikatos priežiūros įstaigos Šaltinis: Statistikos departamentas, Molėtų rajono savivaldybė
Molėtų rajono savivaldybėje veikia viena ligoninė.
Ligoninių skaičius SAM sistemoje Vietovė / Metai 2007 2008 2009 Lietuvos Respublika 156 149 148 Utenos apskritis 8 8 8 Anykščių r. sav. 2 2 2 Ignalinos r. sav. 1 1 1 Molėtų r. sav. 1 1 1 Utenos r. sav. 2 2 2 Visagino sav. 1 1 1 Zarasų r. sav. 1 1 1 * SAM – Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija
4.1.6. lentelė. Ligoninių skaičius SAM sistemoje Šaltinis: Statistikos departamentas
Bendrai sveikatos priežiūros įstaigų tinklą Molėtų rajone sudaro šios sveikatos įstaigos: 1. Pirminės sveikatos priežiūros įstaigos: • VšĮ Molėtų rajono pirminės sveikatos priežiūros centras, kuriam priklauso šie padaliniai: Alantos BPG, Joniškio BPG, Balnininkų BPG,
Molėtų rajono savivaldybės administracija 87 MOLĖTŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS PLĖTROS PLANAS 2011-2017 M.
Psichikos sveikatos centras, • VšĮ Giedraičių ambulatorija, • VšĮ Suginčių bendrosios praktikos gydytojo kabinetas, • VšĮ Molėtų šeimos sveikatos centras, • VšĮ Molėtų rajono greitosios medicinos pagalbos centras.
2. Antrinės sveikatos priežiūros įstaigos: • VšĮ Molėtų ligoninė.
Rajone veikiantis VŠĮ Molėtų rajono greitosios medicinos pagalbos centras, kaip savarankiškas juridinis vienetas įkurtas 2006m. lapkričio 24d. VŠĮ Molėtų GMPC (toliau- GMP) - asmens sveikatos priežiūros įstaiga, teikianti skubią būtinąją medicinos pagalbą pacientams įvykio vietoje ir atsakinga už skubų paciento nugabenimą į stacionarinę ASPĮ centrui priskirtoje teritorijoje. Utenos visuomenės sveikatos centro Molėtų filialas, Molėtų rajone vykdo užkrečiamų ligų profilaktiką ir kontrolę, dalyvauja tiriant ūmių ir lėtinių profesinių susirgimų priežastis, vykdo statybos projektų higieninę ekspertizę, dalyvauja komisijos darbe, pripažįstant pastatytus statinius tinkamais naudoti, atlieka darbo vietų higieninį įvertinimą ir instrumentinius triukšmo, vibracijos, patalpų mikroklimato (temperatūra, santykinė drėgmė, oro judėjimo greitis), natūralaus ir dirbtinio apšvietimo matavimus, darbo sunkumo ir darbo įtampos tyrimus.
2007–2009 m. Molėtų rajono ligoninėje buvo atitinkamai 2007 m. - 123 lovos, 2008 m. 131, 2009 m. – 131 lovos. 2009 metais 10000-ių Molėtų rajono savivaldybės gyventojų teko 58,3 lovos ligoninėse (apskrityje – 63,7, Lietuvoje – 81,6). Tai vienas žemiausių rodiklių Utenos apskrityje. Nuo 2006 m. lovų skaičius ligoninėse, tenkantis 10000-ių gyventojų, nežymiai didėjo savivaldybėje, apskrityje ir visoje Lietuvoje.
Lovų skaičius ligoninėse 10000-ių gyventojų tenka lovų ligoninėse Vietovė / Metai 2007 2008 2009 2007 2008 2009 Lietuvos Respublika 27 476 27 358 27 155 81,6 81,7 81,6 Utenos apskritis 1 029 1 043 1 071 59,6 61,2 63,7 Anykščių r. sav. 182 182 197 56,6 57,6 63,4 Ignalinos r. sav. 129 129 129 64,0 65,3 66,6 Molėtų r. sav. 123 131 131 53,1 57,4 58,3 Utenos r. sav. 318 324 323 66,4 68,1 68,8 Visagino sav. 159 159 159 55,6 55,8 56,1 Zarasų r. sav. 118 118 132 57,3 58,5 66,5
4.1.6. lentelė. Lovų skaičius ir 10000 gyventojų tenkantis lovų skaičius ligoninėse 2007- 2009 m. laikotarpiu Šaltinis: Statistikos departamentas
Molėtų rajono savivaldybėje veikia 12 vaistinių: • 3 UAB „Eurofarmacijos vaistinė“,
Molėtų rajono savivaldybės administracija 88 MOLĖTŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS PLĖTROS PLANAS 2011-2017 M.
• 3 UAB Molėtų vaistinės (1 pagrindinė ir 2 filialai), • 2 UAB „Tarum“ vaistinės, • UAB „Tramažolė“ vaistinė (Molėtų filialas), • UAB „Alantos vaistinė“, • UAB „Giedraičių vaistinė“, • UAB „Norfa vaistinė“. Lėšos viešosioms sveikatos priežiūros įstaigoms yra skiriamos iš privalomojo sveikatos draudimo fondo pagal prisirašiusių gyventojų skaičių. Jų pakanka tik mokos fondui bei įstaigų ūkinėms išlaidoms, todėl pastatų remontui ir medicininei įrangai atnaujinti lieka nedidelės galimybės. Privačių sveikatos priežiūros įstaigų, kurios gautų privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšas pagal prisirašiusių gyventojų skaičių Molėtų rajono savivaldybėje nėra. Vertinant 2005 metais atlikto gyventojų savo asmeninės sveikatos vertinimo duomenis Utenos apskrityje 10,8 proc. gyventojų savo sveikatą įvertino, kaip labai gerą, o 2 proc., kaip labai blogą. Atitinkamai gerai savo sveikatą įvertino – 37,8, vidutiniškai – 39,6, o blogai – 9,9 proc. Utenos apskrities gyventojų.
Informacija apie įgyvendinamus projektus: Projekto pavadinimas: Ambulatorinės diagnostikos, dienos chirurgijos, priėmimo ir skubios pagalbos, palaikomojo gydymo, slaugos ir paliatyviosios pagalbos paslaugų kokybės ir prieinamumo gerinimas VšĮ Molėtų ligoninėje Projekto etapas: Paraiškos vertinimas Projekto kodas: VP3-2.1-SAM-10-V-01-074 Projekto vykdytojo kodas: 267596470 Projekto vykdytojo pavadinimas: Viešoji įstaiga Molėtų ligoninė Paraiškos gavimo data: 2010-07-15 Projekto išlaidų suma, Lt: 3.606.404,00 Finansavimas, Lt: 3.065.443,00 Trumpas projekto aprašymas: Vienas pagrindinių pastarąjį dešimtmetį vykdomos sveikatos priežiūros sistemos reformos elementų yra sveikatos priežiūros sistemos restruktūrizavimas, tobulinant ir atnaujinant sveikatos priežiūros įstaigų tinklą ir optimizuojant teikiamų paslaugų struktūrą, užtikrinant geresnį gyventojų poreikių tenkinimą, geresnę paslaugų kokybę, saugumą, prieinamumą ir racionalesnį išteklių panaudojimą. VšĮ Molėtų ligoninė susiduria su panašiomis problemomis kaip ir kitos sveikatos priežiūros įstaigos Lietuvoje: nepakankamai išvystyta ir efektyvi sveikatos gydymo infrastruktūra, neadekvati sveikatos priežiūros paslaugų kokybė ir prieinamumas. Ligoninė neturi pakankamai modernios diagnostinės medicinos įrangos antrinio lygio ambulatorinėms paslaugoms teikti, priėmimo-skubios pagalbos įranga yra pasenusi ir neefektyvi, o palaikomojo gydymo ir slaugos skyriuje nėra visos tokioms paslaugoms teikti būtinos įrangos. Ligoninės patalpos yra prastos būklės, jos neatitinka keliamų higienos reikalavimų. Molėtų ligoninė siekdama spręsti minėta problemas, planuoja įgyvendinti projektą, kurio pagrindinis tikslas – ambulatorinės diagnostikos, dienos chirurgijos, priėmimo ir skubios pagalbos,
Molėtų rajono savivaldybės administracija 89 MOLĖTŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS PLĖTROS PLANAS 2011-2017 M. palaikomojo gydymo, slaugos ir paliatyviosios pagalbos paslaugų kokybės ir prieinamumo gerinimas VšĮ Molėtų ligoninėje. Įgyvendinus projektą bus pasiekti šie rezultatai: • įsigyta diagnostinė medicinos įranga antrinio lygio ambulatorinėms paslaugoms teikti; • suremontuotos patalpos, skirtos dienos chirurgijos paslaugoms teikti (315 m2); • įsigyta priėmimo-skubios pagalbos skyriui reikalinga medicinos įranga; • kapitaliai suremontuotos palaikomojo ir slaugos skyriaus patalpos (IV aukšte, 792 m2); • suremontuotos palaikomojo ir slaugos skyriaus patalpos (II aukšte, 399 m2); • įsteigtos 2 paliatyviosios pagalbos lovos ir įsigyta medicinos ir slaugos įranga, skirta slaugos ir palaikomojo gydymo bei paliatyviosios pagalbos paslaugoms teikti. Molėtų ligoninės teikiamos paslaugos bus teikiamos nuolatos ir pasibaigus projektui. Paslaugos teikėjas įsipareigoja išlaikyti reikiamą darbuotojų skaičių, užtikrinti kvalifikacijos kėlimą bei tolimesnį paslaugų tiekimą suinteresuotiems asmenims. Už veiklos rezultatų įgyvendinimą bus atsakinga ligoninės administracija. Už projekto metu sukurtą infrastruktūrą, patalpų priežiūrą bei remontą bus atsakinga ligoninės administracija. Tokiu būdu bus prailgintas projekto rezultatų gyvybingumo laikas. Ligoninės suteiktas paslaugas apmoka teritorinė ligonių kasa LR sveikatos apsaugos ministerijos nustatytais įkainiais pagal sutartį su paslaugų teikėju. Tad tolimesnį tęstinumą garantuoja ir ligonių kasa, kuri nenumato mažinti ar nutraukti finansavimą. Renovuota ligoninė ir toliau gaus visas reikalingas licencijas vykdyti veiklą, kadangi taps viena moderniausių ligoninių Utenos apskrityje, o tai pritrauks dar daugiau pacientų.
Projekto pavadinimas: VšĮ "Molėtų ligoninė" pastato renovacija ženkliai pagerinant pastato atitvarų eksploatacinę būklę, renovuojant šilumos punktus ir stogą, įrengiant šlaitinį stogą bei pakeičiant langus ir išorines duris Projekto etapas: Įgyvendinimas Projekto kodas: VP3-3.4-ŪM-04-R-91-002 Projekto vykdytojo kodas: 188712799 Projekto vykdytojo pavadinimas: Molėtų rajono savivaldybės administracija Paraiškos gavimo data: 2009-02-21 Sutarties įsigaliojimo data: 2009-05-18 Sutarties nutraukimo data: Projekto baigimo data: Projekto išlaidų suma, Lt: 912.656,17 Finansavimas, Lt: 912.656,17 Trumpas projekto aprašymas: Projekto objektas - VšĮ "Molėtų ligoninė". Ligoninės pastato išorinių atitvarų šilumos perdavimo charakteristikos neatitinka STR 2.05.01:2005 "Pastatų atitvarų šiluminė technika" keliamų reikalavimų. Vizualinė pastato apžiūra išryškina prastą pastato būklę. Vidutinė patalpų oro temperatūra ir santykinė oro drėgmė šildymo sezono metu neatitinka HN 47:1995 "Medicinos įstaigos. Higienos normos ir taisyklės" keliamų reikalavimų, kas sąlygoja blogas mikroklimato sąlygas patalpose esantiems žmonėms. Pastato energijos sąnaudos ir išlaidos joms yra viršnorminės lyginant su pastatų atitinkančių STR 2.05.01:2005 "Pastatų atitvarų šiluminė technika" keliamus reikalavimus. Įvertinus ligoninės energijos sąnaudų vartojimo
Molėtų rajono savivaldybės administracija 90 MOLĖTŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS PLĖTROS PLANAS 2011-2017 M. dinamiką, išorinių atitvarų šilumines savybes ir būklę, atsižvelgus į vidutinę patalpų oro temperatūrą šildymo sezono metu, pasiūlyta diegti kompleksines energijos taupymo priemones, kurios duotų maksimalų energijos taupymo efektą. Todėl Molėtų rajono savivaldybės administracija teikia projektą VšĮ Molėtų ligoninės problemoms spręsti. Projekto tikslas - įvertinti dabartinę pastato būklę ir pagal tai parinkti tinkamas renovacijos priemones, kurios leistų sumažinti ne tik energetines sąnaudas, bet pagerintų komfortines sąlygas bei padidintų pastato ir atskirų jo dalių ilgaamžiškumą, t.y. būtų vykdomas didesnis energijos vartojimo efektyvumo užtikrinimas. Įdiegus energijos taupymo priemones, pastatas pilnai atitiktų 6 esminius statinio reikalavimus STR 2.01.01: (1) Mechaninis atsparumas ir pastovumas, (2) Gaisrinė sauga, (3) Higiena, sveikata, aplinkos apsauga, (4) Naudojimo sauga, (5) Apsauga nuo triukšmo, (6) Energijos taupymas ir šilumos išsaugojimas. Planuojami rezultatai: pakeisti visi pastato langai (649,2 m²), išorinės durys (33,1 m²), renovuotas sutapdintas pastato stogas ir techninio aukšto perdanga (2155 m²), sutvarkytos pastato išorės sienų pažeistos ir labiausiai nusidėvėjusios vietos (1252 m²). Užtikrinamas šiais aspektais: ekonominis - atlikus renovaciją, pagerės bendra pastato atitvarų ir inžinierinių sistemų būklė, bus gerinamas ligoninės įvaizdis; šilumos energijos naudojimas bus efektyvesnis, tokiu būdu bus taupomos visuomenės lėšos; aplinkosauginis - renovacija sąlygos mažesnį energijos gamybos poreikį bei kuro naudojimą, o tuo pačiu mažesnius šiltnamio dujų ir kitų oro teršalų išmetimus; socialinis - bus užtikrinamas higienos normų laikymasis bei sudaroma galimybė teikti kokybiškas gydymo ir slaugos paslaugas; taip pat gerinamos ir gydytojų darbo sąlygos; institucinis - pasižymi projektą administruojančio personalo sukurtų ryšių, žinių ir patirties panaudojimu tiek numatant vykdyti kitus projektus, tiek darbuotojų tiesioginiam darbui atlikti; projekte dalyvaujantis personalas įgis patirties įgyvendinant projektus; finansinis - esant poreikiui savivaldybė investuos į ligoninės renovaciją po projekto įgyvendinimo.
4.2 SOCIALINĖ APSAUGA
Socialinės paramos tikslas – padėti tenkinti būtiniausius poreikius toms šeimoms (asmenims), kurių darbo, socialinio draudimo, ar kitos pajamos dėl objektyvių, nuo jų nepriklausančių priežasčių yra nepakankamos. Tačiau pagrindinė socialinės paramos nuostata yra padėti asmeniui išgyventi sunkiomis sąlygomis. Socialinė parama negali užtikrinti ilgalaikio ekonominio ir socialinio saugumo. Lietuvoje, kaip ir daugelyje pereinamojo laikotarpio šalių, socialinių problemų sprendimas vykdomas daugiausiai per valstybinį sektorių (valstybės, savivaldybių biudžetų bei Valstybinio socialinio draudimo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondų lėšomis). Lietuvoje išlaidos socialinei sferai, kaip ir daugelyje Europos šalių, vis didėja. Molėtų rajono savivaldybė siekia padėti tenkinti būtiniausius poreikius tiems asmenims, kurių gaunamos pajamos yra nepakankamos arba jų visai neturi t.y. skursta, o gebėjimai patiems pasirūpinti savimi dėl objektyvių, nuo pačių asmenų nepriklausančių priežasčių yra riboti ( negalia, nedarbas ir kt.). Socialinių paslaugų sistemą bendruomenėse dar būtina plėtoti. Socialinių paslaugų poreikis didėja ir kartais viršija esamus išteklius, būtinas ir didesnis dėmesys teikiamų socialinių paslaugų kokybei. Įvertinant tai kyla būtinybė ieškoti efektyvesnių socialinių paslaugų organizavimo ir teikimo būdų.
Molėtų rajono savivaldybės administracija 91 MOLĖTŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS PLĖTROS PLANAS 2011-2017 M.
Socialinės paslaugų institucijų tinklas. Socialinių paslaugų teikimo Molėtų rajono savivaldybėje tinklas apima šiuos subjektus: Molėtų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius, kuris organizuoja socialinės paramos ir paslaugų teikimą, užtikrina socialinės paramos teikimą pagal gyventojų poreikius ir gyvenimo sąlygas, analizuoja ir prognozuoja socialinės paramos poreikį rajone, ruošia socialines globos programas, rengia ir teikia pasiūlymus Savivaldybės tarybai dėl socialinės paramos teikimo, socialinių paslaugų infrastruktūros plėtros, rūpinasi vykdomomis socialinės paramos bei neįgaliųjų socialinės integracijos programomis. Organizuodamas socialinės paramos teikimą, skiria: • socialines pašalpas; • kompensacijas būsto šildymui, šaltam bei karštam vandeniui; • kompensacijos kietam kurui pirkti; • išmokas gimus kūdikiui; • išmokas vaikams; • išmokas privalomosios tarnybos kario vaikui; • išmokas nėščioms moterims; • laidojimo pašalpas; • šalpos (socialines) pensijas ir kompensacijas; • vienkartines išmokas įsikurti; • kitas išmokas. Skyrius savivaldybės tarybos nustatyta tvarka skiria ir moka vienkartinę paramą, kitas kompensacijas bei išmokas. Nagrinėja gyventojų prašymus, skundus, konsultuoja socialinės paramos klausimais. Socialinės paramos centras, kuris teikia socialines paslaugas seniems žmonėms ir žmonėms su negalia, probleminėms šeimoms, asmenims, neturintiems socialinių įgūdžių, benamiams, grįžusiems iš įkalinimo vietų ir kitiems asmenims, turintiems socialinių problemų, rūpinasi jų socialine integracija ir reabilitacija, siekia pagerinti gyvenimo kokybę, sudaryti sąlygas, užtikrinančias jų savarankiškumo išsaugojimą, skatina gebėjimą pasirūpinti savimi bei integruotis į visuomenę. Centras priima prašymus dėl būsto (aplinkos) ir aplinkos pritaikymo asmenims su negalia, informuoja ir konsultuoja gyventojus socialinių paslaugų klausimais, renka ir tvarko dokumentus asmenų apgyvendinimui stacionariose įstaigose. Savivaldybės biudžetinės įstaigos: 1. Alantos senelių globos namai, (2009 m. duomenimis globos namuose buvo 37 vietos, visos užpildytos). 2. Molėtų vaikų globos namai (2009 m. duomenimis globos namuose buvo 72 vietos, globos namuose gyveno 61 vaikas). Kitos socialinės įstaigos: 1. VšĮ Neįgaliųjų integracijos ir darbinio užimtumo centras; 2. Alantos vaikų dienos centras „Daigelis“. Taip pat kitos socialinės pagalbos organizacijos (NVO): 1. Visuomeninė organizacija „Šviesos centras“; 2. Bendrija „Edeno vaivorykštė“; 3. Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos „Viltis“ Molėtų padalinys;
Molėtų rajono savivaldybės administracija 92 MOLĖTŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS PLĖTROS PLANAS 2011-2017 M.
4. Lietuvos sutrikusios psichikos žmonių globos bendrijos Molėtų skyrius; 5. Molėtų gausių šeimų bendrija „Šeimynėlė“; 6. Lietuvos žmonių su negalia sąjungos Molėtų skyrius; 7. Molėtų rajono sergančiųjų cukralige klubas. Molėtų rajone aktyviai veikia nevyriausybinės organizacijos. Gausiausia narių atžvilgiu ir aktyviausia iš nevyriausybinių organizacijų – Žmonių su negalia Sąjungos Molėtų skyrius. Socialinis draudimas. Valstybinis socialinis draudimas sudaro didžiausią ir svarbiausią socialinės apsaugos sistemos dalį. Jis apima beveik visus Lietuvos gyventojus: samdomi darbuotojai ir savarankiškai dirbantys asmenys moka socialinio draudimo įmokas, o įvykus draudiminiam įvykiui gauna valstybinio socialinio draudimo išmokas (pensijas, pašalpas, kompensacijas). Valstybinio socialinio draudimo sistemos pagrindinis tikslas – garantuoti pajamas apdraustiesiems, netekusiems darbingumo dėl ligos, senatvės, motinystės ar kitais Valstybinio socialinio draudimo įstatyme numatytais atvejais. Socialinį draudimą sudaro: pensijų draudimas, ligos ir motinystės draudimas, sveikatos draudimas, nedarbo draudimas, draudimas nuo nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų. 2010 m. pradžios duomenimis Molėtų rajono savivaldybėje pensijinio amžiaus žmonių dalis sudarė ketvirtadalį visų gyventojų skaičiaus, t.y. 24,58 proc. (apskrities vidurkis – 21,88 proc.) Vertinant 2006–2008 m. laikotarpio duomenis pastebimas darbingo amžiaus gyventojų skaičiaus didėjimas ir atitinkamai pensijinis ir iki darbinio amžiaus asmenų skaičiaus mažėjimas. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad minėtas rodiklis yra skaičiuojamas nuo bendro gyventojų skaičiaus atitinkamais metais, o pastarasis turi mažėjimo tendenciją. Vidutinė tikėtina gyventojų amžiaus trukmė Utenos rajono savivaldybėje siekia 72,31 metus.
Procentas nuo bendro gyventojų Iš jų: Iš viso skaičiaus Vietovė pagal Iki Iki Darbingo Pensinio Darbingo Pensinio amžių darbingo darbingo amžiaus amžiaus amžiaus amžiaus amžiaus amžiaus Lietuvos 3329039 539452 2162466 627121 16,20 64,96 18,84 Respublika Utenos 168 066 24284 107003 36 779 14,45 63,67 21,88 apskritis Ankščių r. sav. 31 088 4 554 18 391 8 143 14,65 59,16 26,19 Ignalinos r. sav. 19 374 2 796 11 210 5 368 14,43 57,86 27,71 Molėtų r. sav. 22 475 3 403 13 548 5 524 15,14 60,28 24,58 Utenos r. sav. 46 939 6 747 30 256 9 936 14,37 64,46 21,17 Visagino sav. 28 335 3 758 21 653 2 924 13,26 76,42 10,32 Zarasų r. sav. 19 855 3 026 11 945 4 884 15,24 60,16 24,60
4.2.1. lentelė. Gyventojai pagal amžiaus grupes 2010 m. pradžioje Šaltinis: Statistikos departamentas
Molėtų rajone vienam šimtui darbingo amžiaus gyventojų 2010 m. teko 45 60 ir vyresnio amžiaus žmonės. Šis rodiklis nuo 2008 m. sumažėjo 1 senyvo amžiaus gyventoju. Pagal šį rodiklį Molėtų rajonas yra ženkliai blogesnėje situacijoje nei bendras Lietuvos
Molėtų rajono savivaldybės administracija 93 MOLĖTŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS PLĖTROS PLANAS 2011-2017 M. vidurkis, kur vienam šimtui darbingų asmenų tenka 33 senyvo amžiaus asmenys, ar Utenos apskritis, kur vienam šimtui darbingų asmenų tenka 39 senyvo amžiaus asmenys.
60 m. ir vyresnio amžiaus išlaikomų gyventojų skaičius Vietovė / Metai 2008 2009 2010 Lietuvos Respublika 32 32 33 Utenos apskritis 38 38 39 Anykščių r. sav. 49 49 49 Ignalinos r. sav. 53 53 53 Molėtų r. sav. 46 46 45 Utenos r. sav. 36 36 37 Visagino sav. 15 15 17 Zarasų r. sav. 46 46 46
4.2.2. lentelė. 100 15–59 metų amžiaus gyventojų tenka 60 ir vyresnio amžiaus išlaikomų gyventojų Šaltinis: Statistikos departamentas
Molėtų rajone 2008–2010 m. mažėja santykinis vaikų ir paauglių skaičius tenkantis 100 darbingo amžiaus asmenų skaičiui. Šis rodiklis nuolat mažėja, ir 2010 m. yra lygus Lietuvos vidurkiui. Lyginant su Utenos apskritimi Molėtų rajone yra 9,5 proc. daugiau jaunų asmenų tenkančių 100 darbingo amžiaus asmenų.
0-14 m. amžiaus išlaikomų gyventojų skaičius Vietovė / Metai 2008 2009 2010 Lietuvos Respublika 24 23 23 Utenos apskritis 22 22 21 Anykščių r. sav. 25 24 23 Ignalinos r. sav. 24 24 24 Molėtų r. sav. 25 24 23 Utenos r. sav. 22 21 21 Visagino sav. 16 16 16 Zarasų r. sav. 25 24 24
4.2.3. lentelė. 100 15–59 metų amžiaus gyventojų tenka iki 14 m. amžiaus gyventojų Šaltinis: Statistikos departamentas
Molėtų rajone 2007–2009m. mažėjo valstybinio socialinio draudimo senatvės, invalidumo, ištarnauto laiko, išankstinės senatvės pensijų skaičius, kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas. Daugėjo valstybinio socialinio draudimo netekto darbingumo, netekto darbingumo (invalidumo) pensijų. Bendra 2009 m. išmokėtų pensijų suma siekė 70743,3 tūkst. Lt.
Molėtų rajono savivaldybės administracija 94 MOLĖTŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS PLĖTROS PLANAS 2011-2017 M.
Išlaidos Vidutinė Rodiklis 2007 2008 2009 tūkst., Lt. pensija (2009 (2009 m.) m.) Valstybinio socialinio draudimo 5 288 5 230 5 145 45364,0 730,03 senatvės pensija Valstybinio socialinio draudimo 855 778 697 5728,7 678,12 invalidumo pensija Valstybinio socialinio draudimo 827 917 998 6735,9 545,50 netekto darbingumo pensija Valstybinio socialinio draudimo netekto darbingumo (invalidumo) 1 682 1 695 1 695 12464,6 - pensija Valstybinio socialinio draudimo 0 0 0 0 0 našlių ir našlaičių pensija Valstybinio socialinio draudimo 106 4 2 14,1 608,70 ištarnauto laiko pensija Valstybinio socialinio draudimo kompensacija už ypatingas darbo 27 24 21 138,8 537,75 sąlygas Valstybinio socialinio draudimo 73 57 42 297,2 582,94 išankstinė senatvės pensija
4.2.4. lentelė. Valstybinio socialinio draudimo pensijas gaunančių asmenų skaičius, išlaidos tūkst. Lt. ir vidutinė pensija Molėtų rajono savivaldybėje Šaltinis: Statistikos departamentas
Lyginant su šalies ir Utenos apskrities vidurkiu, Molėtų rajono savivaldybėje valstybinio socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijas gauna santykinai didesnis asmenų skaičius tenkantis darbingo amžiaus gyventojams. Pagal šiuos rodiklius molėtų rajono savivaldybėje 2009 m. valstybinio socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijas santykinai gauna 3 proc. daugiau asmenų lyginant su Utenos apskritimi ir 5 proc. daugiau asmenų nei šalies vidurkis.
Lietuvos Respublika Utenos apskritis Molėtų rajono savivaldybė Vietovė / Metai 2007 2008 2009 2007 2008 2009 2007 2008 2009 Valstybinio socialinio draudimo 275 275 274 327 325 323 392 388 380 senatvės pensija Valstybinio socialinio draudimo 96 101 103 108 109 111 125 126 125 netekto darbingumo (invalidumo) pensija
4.2.5. lentelė. 1 000 darbingo amžiaus gyventojų tenka Valstybinio socialinio draudimo pensijas gaunančių asmenų Šaltinis: Statistikos departamentas
Molėtų rajono savivaldybės administracija 95 MOLĖTŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS PLĖTROS PLANAS 2011-2017 M.
Lietuvos statistikos departamento duomenimis Molėtų rajone 2007–2009m. daugėjo vaikų globos ir rūpybos išmokų, vienkartinių išmokų šeimoms auginančioms vaikus būstui įsigyti arba įsikurti. Analizuojamu laikotarpiu taip pat padaugėjo vienkartinių išmokų skaičius gimus vaikui. 2009 metais tokių išmokų buvo išmokėta 15 proc. daugiau nei 2007 metais, tačiau pakeista mokestinė sistema gimus vaikui, ekonominis nuosmukis neleidžia tikėtis ir tolimesnio šio rodiklio augimo.
Lietuvos Respublika Utenos apskritis Molėtų rajono savivaldybė Rodiklis 2007 2007 2008 2009 2008 2009 2007 2008 2009 Vienkartinė išmoka nėščiai moteriai 6 665 5 657 6 608 365 292 320 43 31 35 (mokama nuo 2004 m. liepos 1 d.) Vienkartinė išmoka 30 089 34 697 34 196 1 224 1 369 1 342 162 151 186 gimus vaikui Išmoka vaikui (mokama nuo 2004 350 658 562 273 495 331 17 165 28 749 25 653 2 662 4 195 3 809 m. liepos 1 d.) Vaiko globos 12 465 12 421 12 430 763 799 812 88 95 106 (rūpybos) išmoka Išmoka privalomosios 12 11 2 1 1 1 ...... tarnybos kario vaikui Vienkartinė išmoka būstui įsigyti arba 2 561 1 975 2 790 138 129 165 7 4 10 įsikurti
4.2.6. lentelė. Išmokų šeimoms, auginančioms vaikus, gavėjų skaičius Šaltinis: Statistikos departamentas
Apibendrinant aukščiau pateiktus duomenis identifikuojama, kad bendras socialinių pašalpų gavėjų skaičius Molėtų rajone 2007–2009 m. išaugo 76 proc. Bendros išlaidos socialinėms išmokoms – 3,2 karto. Lyginant su Utenos apskrities vidurkiu socialinių pašalpų gavėjų skaičius išaugo mažiau nei visoje apskrityje (93 proc.) ir dar mažiau nei šalies vidurkis, kur analizuojamu laikotarpiu socialines išmokas gaunančių asmenų padaugėjo 2 kartus.
Gavėjų skaičius Išlaidos tūkst.. Lt. Vietovė / Metai 2007 2008 2009 2007 2008 2009 Lietuvos Respublika 36 621 37 292 73 512 52 134,6 78 927,3 190 660,2 Utenos apskritis 2 502 2 397 4 836 3 555,9 4 950,6 13 273,4 Anykščių r. sav. 805 894 1 549 1 043,6 1 720,2 4 629,5 Ignalinos r. sav. 495 486 813 750,9 1 054,6 2 221,2 Molėtų r. sav. 252 204 446 339,5 430,0 1 087,5 Utenos r. sav. 228 187 543 339,8 401,4 1 283,2 Visagino sav. 353 302 655 605,9 728,4 1 764,9 Zarasų r. sav. 369 324 830 476,3 616,0 2 287,1
Molėtų rajono savivaldybės administracija 96 MOLĖTŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS PLĖTROS PLANAS 2011-2017 M.
4.2.7. lentelė. Socialinės pašalpos gavėjų skaičius ir išlaidos tūkst. Lt. Šaltinis: Statistikos departamentas
2007–2009 metais pastebimas socialinės rizikos šeimų skaičiaus mažėjimas 21 proc. Lyginant su Utenos apskritimi, taip pat stebimas socialinės rizikos šeimų skaičiaus mažėjimas nėra toks ženklus ir siekia tik 3 proc. Visos Lietuvos mastu taip pat stebimas socialinės rizikos šeimų skaičiaus mažėjimas 7 proc. per analizuojamą 2007–2009 m. laikotarpį. Molėtų rajone 2009 m. buvo 19 proc. visų Utenos apskrityje socialinės rizikos šeimų ir tai yra daugiau nei 4 proc. geresnis rodiklis, nei jis buvo fiksuojamas 2007 metais. Šis rodiklis rodo gerą Molėtų rajono savivaldybės bei socialinių įstaigų darbą su socialinei rizikai priskirtinomis šeimomis.
Vietovė / Metai 2007 2008 2009 Lietuvos Respublika 11 958 11 350 11 121 Utenos apskritis 869 826 840 Anykščių r. sav. 136 154 153 Ignalinos r. sav. 171 153 153 Molėtų r. sav. 204 169 161 Utenos r. sav. 151 143 156 Visagino sav. 73 74 82 Lietuvos Respublika 11 958 11 350 11 121
4.2.8. lentelė. Socialinės rizikos šeimų skaičius Šaltinis: Statistikos departamentas (Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenys)
2007–2009 metais Molėtų rajono savivaldybė, kaip ir visoje Utenos apskrityje, bei Lietuvoje didėjo kompensacijos už būsto šildymo išlaidas. Molėtų rajone šios išlaidos išaugo 2,75 karto, Utenos apskrityje 2,49 karto, o Lietuvoje 2,34 karto. Nepaisant to, kad kompensacijų augimas Molėtų rajone viršijo Utenos apskrities bei Lietuvos vidurkius, tačiau tai atitinka bendras tendencijas stebimas visoje Lietuvoje.
Vietovė / Metai 2007 2008 2009 Lietuvos Respublika 33 659,7 45 766,0 79 055,6 Utenos apskritis 1 513,8 2 600,6 3 775,0 Anykščių r. sav. 668,3 1 467,8 1 813,1 Ignalinos r. sav. 119,9 283,0 383,4 Molėtų r. sav. 120,9 104,5 332,7 Utenos r. sav. 248,1 270,0 461,4 Visagino sav. 71,7 39,2 62,0 Zarasų r. sav. 284,9 436,1 722,5
4.2.9. lentelė. Būsto šildymo išlaidų ir išlaidų vandeniui kompensacijos, tūkst. Lt. Šaltinis: Statistikos departamentas (Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenys)
Molėtų rajono savivaldybės administracija 97 MOLĖTŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS PLĖTROS PLANAS 2011-2017 M.
Molėtų rajone 2007–2009 metais išliko pastovus pagalbą į namus ir socialinę globą namuose gavusių asmenų skaičius, nors tokių asmenų skaičius Utenos apskrityje išaugo 2,91 karto. 2009 metais pagalbą į namus ir socialinę globą namuose gavusių asmenų skaičius Molėtų rajone sudarė 10 proc. visų Utenos apskrityje pagalbą į namus ir socialinę globą namuose gavusių asmenų.
Pagalbą į namus ir socialinę globą Pagalbos (globos) pinigų gavėjai Vietovė / Metai namuose gavę asmenys 2007 2008 2009 2007 2008 2009 Lietuvos Respublika 8 189 13 262 13 554 550 655 569 Utenos apskritis 581 1 391 1 695 106 123 142 Anykščių r. sav. 109 207 283 106 123 142 Ignalinos r. sav. 57 82 91 9 8 2 Molėtų r. sav. 173 166 173 ...... Utenos r. sav. 94 513 839 71 90 88 Visagino sav. 81 87 102 ...... Zarasų r. sav. 67 336 207 12 18 28
4.2.10. lentelė. Socialinės paslaugų namuose gavėjai (senyvo amžiaus, neįgalūs asmenys ir vaikai su negalia) Šaltinis: Statistikos departamentas
2007–2009m. Molėtų rajone per pus sumažėjo iš savivaldybės biudžeto mokamų socialiai remtinų asmenų skaičius, kai tuo tarpu Utenos apskrityje tokias išmokas gaunančių asmenų padaugėjo 35 proc. Šalies mastu tokias išmokas gaunančių asmenų sumažėjo 58 proc.
Gavėjų skaičius Išlaidos tūkst.. Lt. Vietovė / Metai 2007 2008 2009 2007 2008 2009 Lietuvos Respublika 33 744 29 216 19 636 8 632,9 7 356,8 4 739,0 Utenos apskritis 2 507 4 072 3 404 605,6 636,9 659,2 Anykščių r. sav. .. 161 93 .. 42,1 20,5 Ignalinos r. sav. .. 395 154 .. 87,0 26,2 Molėtų r. sav. 809 1 040 400 127,5 127,4 44,1 Utenos r. sav. 1 060 2 037 2 077 368,3 305,6 478,7 Visagino sav. 446 283 474 50,0 34,8 46,7 Zarasų r. sav. 192 156 206 59,9 40,0 43,0
4.2.11. lentelė. Iš savivaldybių biudžeto mokamos vienkartinės pašalpos socialiai remtiniems asmenims Šaltinis: Statistikos departamentas (Socialinės apsaugos ir darbo duomenys)
Valstybinio socialinio draudimo ligos pašalpų atvejų skaičius Molėtų rajono savivaldybėje lyginant 2007 ir 2009 metus sumažėjo 71 proc., tačiau išlaidos išaugo 23 proc. Valstybinio socialinio draudimo ligos pašalpų atvejų skaičius Molėtų rajono savivaldybėje siekia 11 proc. nuo visų atvejų Utenos apskrityje.
Molėtų rajono savivaldybės administracija 98 MOLĖTŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS PLĖTROS PLANAS 2011-2017 M.
Atvejų skaičius Išlaidos tūkst.. Lt. Vietovė / Metai 2007 2008 2009 2007 2008 2009 Lietuvos Respublika 772 829 754 053 580 410 503 319,7 664 935,9 630 098,9 Utenos apskritis 32 165 31 408 24 360 17 556,3 22 933,4 21 380,8 Anykščių r. sav. 3 837 4 093 3 136 2 072,7 3 070,8 3 028,2 Ignalinos r. sav. 1 905 1 905 1 538 1 024,4 1 382,9 1 283,6 Molėtų r. sav. 3 791 3 460 2 701 2 241,5 2 879,5 2 757,0 Utenos r. sav. 9 813 9 568 7 206 6 094,0 8 397,6 7 770,8 Visagino sav. 10 236 9 935 7 830 4 734,3 5 552,5 4 843,7 Zarasų r. sav. 2 583 2 447 1 949 1 389,4 1 650,1 1 697,5
4.2.12. lentelė. Valstybinio socialinio draudimo ligos pašalpos: atvejų skaičius ir išlaidos tūkst. Lt. Šaltinis: Statistikos departamentas (Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenys)
Informacija apie įgyvendinamus projektus: Projekto pavadinimas: Mišrių socialinių paslaugų plėtra Molėtų socialinės paramos centro struktūriniame padalinyje Inturkės skyriuje Projekto etapas: Įgyvendinimas Projekto kodas: VP3-2.4-SADM-01-R-91-004 Projekto vykdytojo kodas: 188712799 Projekto vykdytojo pavadinimas: Molėtų rajono savivaldybės administracija Paraiškos gavimo data: 2009-03-26 Sutarties įsigaliojimo data: 2009-06-30 Sutarties nutraukimo data: Projekto baigimo data: Projekto išlaidų suma, Lt: 803.529,41 Finansavimas, Lt: 683.000,00 Trumpas projekto aprašymas: Projekto tikslas - rekonstruoti buvusio Inturkės vaikų darželio patalpas, perduotas Molėtų socialinės paramos centro Inturkės filialui, jas pritaikant mišrių nestacionarių socialinių paslaugų teikimui. Projekto įgyvendinimo metu bus vykdomi buvusio Inturkės vaikų darželio patalpų rekonstrukcijos darbai. Po projekto įgyvendinimo rekonstruotose patalpose bus teikiamos nestacionarios socialinės paslaugos Molėtų rajono Inturkės, Joniškio ir Dubingių seniūnijų pagyvenusiems asmenims bei socialinės rizikos šeimoms. Nestacionarių socialinių paslaugų plėtra užtikrins kokybiškų socialinių paslaugų prieinamumą Molėtų r. gyventojams, paskatins socialinės rizikos šeimų bei socialinę atskirtį patiriančių asmenų ir jų šeimų narių geresnę integraciją į visuomenę ir darbo rinką, teigiamai įtakos Molėtų r. ir Utenos regiono socialinį - ekonominį vystymąsi. Po projekto įgyvendinimo rekonstruotose patalpose veiksiančio Molėtų socialinės paramos centro Inturkės skyriaus veikla bus finansuojama Molėtų rajono savivaldybės lėšomis. Einamajam rekonstruotų patalpų remontui reikalingos lėšos ateityje bus skirtos iš Molėtų rajono savivaldybės biudžeto, po projekto įgyvendinimo rekonstruotos patalpos bus
Molėtų rajono savivaldybės administracija 99 MOLĖTŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS PLĖTROS PLANAS 2011-2017 M. naudojamos tiems tikslams, kurių pasiekimui buvo gauta ES struktūrinių fondų parama, t. y. nestacionarių socialinių paslaugų teikimui.
4.3 VIEŠASIS SAUGUMAS
Vienas iš esminių akcentų, kuris turi būti išnagrinėtas ir kuris neabejotinai kiekvienos savivaldybės lygmeniu įtakoja jos ekonominius rezultatus bei yra pats tiesiogiai susijęs su savivaldybėje vykstančiais procesais yra nusikalstamumo savivaldybėje rodikliai ir viešosios tvarkos užtikrinimo savivaldybėje pakankamumas. Pažymėtina, kad nusikalstamumo augimui įtakos turi tokie aspektai, kaip: • aukštas nedarbo lygis; • žemas darbo užmokestis; • mažesnis išsilavinusių gyventojų skaičius, lyginant su apskrities rajonais ir savivaldybėmis; • didelis socialiai remtinų asmenų skaičius; • daugelis gyventojų nemato perspektyvos save realizuoti darbinėje veikloje, dalis jų turi potraukį į alkoholizmą ir yra linkę ieškoti lengvesnių pajamų gavimo būdų; • užimtumo programų nelankantiems mokyklos 16–18 metų jaunuoliams nebuvimas; • nepakankamas besimokančių probleminių vaikų po pamokinis užimtumas; • savivaldybės finansuojamų vaikų ir jaunimo nusikalstamumo prevencinių programų nebuvimas ir kt. Molėtų rajono savivaldybėje 2009 m. buvo užregistruota 239 nusikalstamos veikos (iš jų 216 nusikaltimai) arba 7,8 proc. visų apskrityje užregistruotų nusikalstamų veikų (7,7 proc. nusikaltimų). Nusikalstamų veikų 2008 m. – buvo užregistruota 292 arba 10,1 proc., 2007 m. – 252 arba 9,2 proc. nuo visų Utenos apskrityje atitinkamais metais užregistruotų nusikalstamų veikų skaičiaus. Skirtingai nei apskrityje, tiek užregistruotų nusikalstamų veikų, tiek nusikaltimų skaičius lyginant 2007 m. ir 2009 m. savivaldybėje sumažėjo (2008 m. šio rodiklio reikšmė padidėjo 15,9 proc., o 2009 m. sumažėjo 18,5 proc. lyginant su 2008 metais ir 5,2 proc. lyginant su 2007 m.). Panašūs rodikliai minėtu laikotarpiu buvo ir vertinant nusikaltimų skaičiaus tendencijas. Tuo tarpu skirtingai nei Molėtų rajono savivaldybėje nusikalstamumo rodikliai 2007 m. – 2009 m. apskrityje ir šalyje tolygiai augo. Lyginant su kitomis apskrities savivaldybėmis nusikalstamų veikų ir nusikaltimų skaičius 2007-2009 m. laikotarpiu sumažėjo tik Molėtų rajono savivaldybėje, pvz., Utenos rajono savivaldybėje nuo 2008-2009 m. laikotarpiu šis skaičius išaugo net 29,5 proc.
Vietovė / Nusikalstamos veikos Nusikaltimai Metai 2007 2008 2009 2007 2008 2009 Lietuvos 73 741 78 060 83 203 67 990 71 972 76 291 Respublika Utenos 2 725 2 901 3 053 2 495 2 691 2 810 apskritis Anykščių 530 531 558 489 503 511 r. sav.
Molėtų rajono savivaldybės administracija 100 MOLĖTŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS PLĖTROS PLANAS 2011-2017 M.
Vietovė / Nusikalstamos veikos Nusikaltimai Metai 2007 2008 2009 2007 2008 2009 Ignalinos 320 427 391 292 393 342 r. sav. Molėtų r. 252 292 239 236 276 216 sav. Utenos r. 762 769 996 701 702 938 sav. Visagino 559 528 555 507 501 516 sav. Zarasų r. 302 354 314 270 316 287 sav.
4.3.1. lentelė. Užregistruotos nusikalstamos veikos ir nusikaltimai 2007-2009 metais. Šaltinis: Statistikos departamentas
Detalus nusikalstamų veiklų detalizavimas ir palyginimas su rodikliais Lietuvos Respublikos, Utenos apskrities ir Molėtų rajono savivaldybės mastu pagal atskirų nusikalstamų veikų, tenkančių 100 000 gyventojų, pobūdį pateikiamas žemiau esančioje lentelėje. Matoma, kad Molėtų rajono savivaldybės rodikliai tenkantys 100 000 gyventojų vertinant savivaldybėje užregistruotų nusikalstamų veikų ir nusikaltimų skaičių atsilieka nuo apskrities ir dvigubai nuo šalies vidurkio. Beveik pagal visas nusikalstamų veikų kategorijas 2007-2009 m. laikotarpiu pastebimos mažėjimo tendencijos (išskyrus, sunkaus sveikatos sutrikdymo (2008 m. – 0 atvejų, 2009 m. 18), viešosios tvarkos pažeidimų (2008 m. – 22 atvejų, 2009 m. 35) ir nusikalstamos veikos susijusios su disponavimu narkotinėmis medžiagomis ir jų kontrabanda (baudžiamieji nusižengimai) ((2008 m. – 0 atvejų, 2009 m. 9). Padidėjo bendras baudžiamųjų nusižengimų skaičius. Savivaldybės teritorijoje dažniausiai įvykdomos vagystės (tiek kvalifikuojant, kaip nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus). Nemažą jų dalį sudaro vagystės iš gyvenamųjų patalpų. Visgi pagal šiuos rodiklius savivaldybė žymiai atsilieka tiek nuo apskrities, tiek ir nuo šalies vidurkio.
Molėtų rajono Lietuvos Respublika Utenos apskritis Vietovė / Metai savivaldybė 2007 2008 2009 2007 2008 2009 2007 2008 2009 NUSIKALSTAMOS VEIKOS 2 185 2325 2492 1569 1692 1804 1079 1270 1055 Nusikaltimai 2014 2143 2285 1437 1569 1660 1010 1200 954 Sunkūs ir labai sunkūs nusikaltimai 110 104 127 78 85 95 43 57 40 Nužudymai 8 9 8 9 9 6 9 4 0 Sunkūs sveikatos sutrikdymai 9 7 7 8 8 11 4 0 18 Išžaginimai ir pasikėsinimai 6 5 4 3 10 5 0 0 0 Plėšimai 113 103 101 52 50 60 21 13 18 Vagystės (nusikaltimai) 922 1052 1083 712 854 807 518 726 473 Vagystės iš gyvenamųjų patalpų 163 181 174 160 180 192 193 252 172 Transporto priemonių vagystės 111 117 124 111 94 70 56 91 18 (nusikaltimai)
Molėtų rajono savivaldybės administracija 101 MOLĖTŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS PLĖTROS PLANAS 2011-2017 M.
Molėtų rajono Lietuvos Respublika Utenos apskritis Vietovė / Metai savivaldybė 2007 2008 2009 2007 2008 2009 2007 2008 2009 Automobilių vagystės 74 65 47 64 51 28 26 48 9 Kelių transporto eismo saugumo 102 73 51 91 57 51 133 65 66 taisyklių pažeidimai Viešosios tvarkos pažeidimai 98 92 90 71 64 77 13 22 35 (nusikaltimai) Nusikalstamos veikos susijusios su disponavimu narkotinėmis 39 41 47 43 33 56 - 13 4 medžiagomis ir jų kontrabanda (nusikaltimai) Baudžiamieji nusižengimai 170 181 207 132 122 144 68 70 102 Vagystės (baudžiamieji 84 92 101 67 71 73 43 43 44 nusižengimai) Viešosios tvarkos pažeidimai 4 2 2 3 3 0 - 4 0 (baudžiamieji nusižengimai) Transporto priemonių vagystės 3 4 5 3 7 4 - 4 4 (baudžiamieji nusižengimai) Nusikalstamos veikos susijusios su disponavimu narkotinėmis 12 14 19 12 6 16 - 0 9 medžiagomis ir jų kontrabanda (baudžiamieji nusižengimai)
4.3.2. lentelė. 100 000 gyventojų tenka užregistruotų nusikalstamų veikų. Šaltinis: Statistikos departamentas
2007 m. Molėtų rajono savivaldybėje nepilnamečiai įvykdė 17 nusikalstamų veikų (iš jų visi 17 nusikaltimų), 2008 m. – 9 (iš jų 8 nusikaltimus ir 1 baudžiamąjį nusižengimą), o 2009 m. 14 (iš jų 11 nusikaltimus ir 3 baudžiamuosius nusižengimus). Tai 2009 m. sudaro 8,83 proc. visų savivaldybėje užregistruotų nepilnamečių nusikalstamų veikų ir 1,3 proc. visų savivaldybėje užregistruotų nusikalstamų veikų. Molėtų rajono savivaldybėje 100 tūkst. 14– 17 m. vaikų 2009 metais teko 687 nepilnamečių, įtariamų dėl nusikalstamų veikų. Šis rodiklis yra beveik mažiausias tarp visų apskrities savivaldybių (mažesnis tik Visagino savivaldybėje – 518). Šis rodiklis yra 2 kartus mažesnis už apskrities ir 2,7 karto mažesnis už šalies vidurkį.
Molėtų rajono savivaldybės administracija 102 MOLĖTŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS PLĖTROS PLANAS 2011-2017 M.
Vietovė / Metai 2007 2008 2009 Lietuvos Respublika 4 051 4 325 4 025 Utenos apskritis 183 205 167 Anykščių r. sav. 35 30 42 Ignalinos r. sav. 18 32 35 Molėtų r. sav. 17 9 14 Utenos r. sav. 51 84 57 Visagino sav. 13 15 9 Zarasų r. sav. 49 35 10
4.3.3. lentelė. Nepilnamečių įvykdytos nusikalstamos veikos 2007-2009 metais. Šaltinis: Statistikos departamentas
2009 m. nusikalstamų veikų išaiškinamumas savivaldybėje siekė 58 proc. (52 proc. siekė nusikaltimų išaiškinamumas). 2007-2009 m nusikalstamų veikų išaiškinamumas savivaldybėje didėjo, 2007 m. viršydamas Lietuvos, o nuo 2008 m. ir apskrities vidurkį. 2009 m. pagal šį rodiklį Molėtų rajono savivaldybė tarp kitų apskrities savivaldybių buvo antra, didesnis nusikalstamų veikų išaiškinamumas buvo tik Ignalinos rajono savivaldybėje.
Vietovė / Metai 2007 2008 2009 Lietuvos Respublika 45 (43) 44(42) 44(42) Utenos apskritis 54(53) 51(50) 54(52) Anykščių r. sav. 55(55) 48(48) 54(54) Ignalinos r. sav. 68(69) 56(55) 64(61) Molėtų r. sav. 51(49) 54(52) 58(54) Utenos r. sav. 50(47) 49(48) 50(49) Visagino sav. 52(52) 46(46) 53(51) Zarasų r. sav. 55(56) 56(53) 53(50)
4.3.4. lentelė. Nusikalstamų veikų (nusikaltimų) išaiškinimo dinamika 2007–2009 m., proc. Šaltinis: Statistikos departamentas
2009 m. Molėtų rajono savivaldybėje užregistruoti 193 gaisrai (skelbdamas šiuos duomenis Statistiko departamentas neįtraukia duomenų apie užregistruotus gaisrus ypatingos svarbos objektuose), kuriuose žuvo 2 žmonės. 2007-2009 m. laikotarpiu gaisrų skaičius Molėtų rajono savivaldybėje išaugo 45,11 proc. Tai didžiausias pokytis didėjimo linkme lyginant su kitomis apskrities savivaldybėmis. Iš esmės galima teigti, kad nusikalstamumo lygis Molėtų rajono savivaldybėje lyginant su kitomis apskrities savivaldybėmis ir šalies vidurkiu nėra aukštas, o esamų bylų atveju yra užtikrintas pakankamai aukštas (nors ir šiek tiek daugiau nei pusė) bylų išaiškinamumo rodiklis.
Molėtų rajono savivaldybės administracija 103 MOLĖTŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS PLĖTROS PLANAS 2011-2017 M.
4.4 KULTŪRA
Kultūra Molėtų rajone plėtojama vadovaujantis Molėtų rajono kultūrinės veiklos organizavimo ir plėtros programa. Įgyvendinant šią programą, siekiama: 1. Sukurti darnią, veiksmingą, visoms gyventojų grupėms prieinamą bibliotekos paslaugų sistemą, kelti skaitymo prestižą bendruomenėje. 2. Skatinti tradicinio ir modernaus meno plėtrą bei gyventojų meninę saviraišką. 3. Kaupti, tyrinėti ir pristatyti visuomenei muziejines vertybes. Kultūros įstaigos. Rajone veikia 3 kultūros įstaigos: Viešoji biblioteka su 24 filialais kaimuose, Krašto muziejus su 4 skyriais (muziejus globoja Mykolo Šeduikio muziejų, Parapijos namų galeriją ,,Projektai‘‘, Molėtų skulptūrų parką) ir Kultūros centras (visose rajono seniūnijose dirba kaimo kultūros vadybininkai). Be to rajone kultūrinę veiklą vykdo šios nevyriausybinės organizacijos: - Molėtų rajono tautodailininkų draugija, - Visuomeninė organizacija „Legendos“, - Žaliųjų klubas „Gojus“, - Molėtų rajono plėtros sąjūdis, - Klubas „KOPS“, - Molėtų rajono literatų brolija, - Meno klubas M 13, - Moterų klubas „Judra“, - Fotoklubas „Ekspozicija“, - Molėtų rajono kultūros rėmimo fondas, - Baltadvario pilies atkūrimo fondas, - Asociacija „Meniškas kaimas“, - 26 kaimo bendruomenės centrai. Molėtų rajono kultūros taryba dirba, analizuodama ir vertindama kultūros procesus Molėtų rajone, koordinuodama Molėtų rajono kaimo kultūros modelio įgyvendinimą, teikia pasiūlymus ir išvadas Molėtų rajono savivaldybei. Įgyvendinant Kaimo kultūros modelį, visose seniūnijose veikia seniūnijų kultūros tarybos. Kultūros institucijos kryptingai dirba formuodamos Molėtų kaip turistinio rajono įvaizdį. Rajone plečiama švietėjiška kultūros įstaigų veikla, kuriasi nauji turizmo objektai, pasireiškia glaudus bendradarbiavimas su rajono nevyriausybinėmis organizacijomis. Rajono išskirtinis bruožas – aktyvus kultūros institucijų dalyvavimas ieškant ir įsisavinant alternatyvius finansavimo šaltinius. Rajono kultūros institucijoms formuojamos kryptys: • rajono gyventojų informacinių poreikių tyrimai, naujų paslaugų, padedančių lavinti rajono gyventojų informacinį raštingumą plėtra; • gyvosios etnokultūros ir moderniosios kultūros plėtra; • turistinių maršrutų modernizavimas; • renginių, formuojančių Molėtų kultūrinio turizmo krašto įvaizdį inicijavimas; • kultūros darbuotojų profesionalumo ugdymas; • naujų technologijų kultūros įstaigose diegimas; • kaimo kultūrinio gyvenimo aktyvinimas.
Molėtų rajono savivaldybės administracija 104 MOLĖTŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS PLĖTROS PLANAS 2011-2017 M.
Pavadinimas 2007 m. 2008 m. 2009 m.
Darbuotojų skaičius 115 118 116 Renginių skaičius 904 821 853 Lankytojų skaičius 167 tūkst. 175 tūkst. 200 tūkst.
4.4.1. lentelė. Kultūros įstaigų veikla Molėtų rajono savivaldybėje 2007-2009 m. laikotarpiu Šaltinis: Molėtų rajono savivaldybė
Sparčiai didėja kultūros įstaigų teikiamomis paslaugomis besinaudojančių skaičius. Tokį lankytojų skaičiaus didėjimą lemia kultūros paslaugų kokybės gerėjimas.
Kultūros centras. 2009 m. Lietuvoje veikė 817 kultūros centrų, Utenos apskrityje – 85, Molėtų rajono savivaldybėje – 1. Bendrai Lietuvoje, skirtingai nei Utenos apskrityje 2007- 2009 m. laikotarpiu kultūros centrų skaičius sumažėjo. Molėtų rajono savivaldybėje 2007- 2009 m. laikotarpiu šis skaičius išliko stabilus. Molėtų rajono kultūros centre 2009 m. veikė 34 mėgėjų meno kolektyvai, jų veikloje dalyvavo 570 savivaldybės gyventojų (2,5 proc. visų savivaldybės gyventojų). Daugiausia kultūros centrų 2009 m. Utenos apskrityje buvo Zarasų savivaldybėje (jie sudaro 32,9 proc. visų apskrityje esančių centrų skaičiaus).
Kultūros centrų Mėgėjų meno kolektyvų Juose dalyvavusių asmenų Vietovė / Metai skaičius skaičius skaičius 2007 2008 2009 2007 2008 2009 2007 2008 2009 Lietuvos Respublika 842 845 811 4924 4519 4544 62963 58841 59265 Utenos apskritis 69 69 79 483 433 433 5641 4784 4892 Anykščių r. sav. 15 15 15 91 77 75 1 015 916 934 Ignalinos r. sav. 19 19 18 92 79 75 790 683 609 Molėtų r. sav. 1 1 1 43 36 34 983 472 570 Utenos r. sav. 18 18 18 87 78 88 941 875 973 Visagino sav. 3 3 1 41 39 39 583 520 469 Zarasų r. sav. 13 13 26 129 124 122 1329 1318 1337
4.4.2. lentelė. Kultūros centrai, mėgėjų meno kolektyvai. Šaltinis: Statistikos departamentas, Molėtų rajono savivaldybė
Molėtų kultūros centro veikla – valstybinių, kalendorinių švenčių organizavimas, etnokultūrinė veikla, profesionalaus meno sklaida, poezijos vakarai, renginių vaikams ir jaunimui organizavimas, meninės veiklos kolektyvų veikla, respublikinių, regioninių švenčių, festivalių organizavimas, Molėtų krašto reprezentavimas Lietuvos Respublikoje ir už jos ribų. Dauguma Kultūros centro kolektyvų gerai žinomi respublikoje, yra įvairių respublikinių konkursų, apžiūrų laureatai, diplomantai. Kolektyvai dalyvauja tarptautiniuose festivaliuose įvairiose Europos šalyse. 2009 m. Dainų šventėje „Amžių vainikas“ dalyvavo net 18 rajono mėgėjų meno kolektyvų (daugiausiai iš Utenos apskrities). Tai lėmė aukštas
Molėtų rajono savivaldybės administracija 105 MOLĖTŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS PLĖTROS PLANAS 2011-2017 M. kolektyvų meninis lygis. Iš 34 kultūros centro meno mėgėjų kolektyvų 5 yra pirmos kategorijos, 10 – antros ir 9 – trečios (kategorijas suteikia Lietuvos liaudies kultūros centras).
Bibliotekos. Molėtų rajono viešosios bibliotekos ir kaimo bibliotekų kompiuterizacija iš esmės pakeitė bibliotekų siūlomas paslaugas bei jų efektyvumą (rajono bibliotekose veikia 179 kompiuteriai). 2009 metais visose (24) kaimo bibliotekose veikė viešieji interneto prieigos taškai. Viešosios bibliotekos dalyvavimas projekte „Bibliotekos pažangai“ atvėrė dar platesnes galimybes rajono gyventojams gauti kokybišką, greitą ir pilną informaciją, dalyvauti darbo rinkoje, visuomeniniame ir kultūriniame gyvenime. Bibliotekų knygų fondas savivaldybėje per 2007–2009 metus sumažėjo 14,6 proc. (apskrityje sumažėjo 11 proc., Lietuvoje – 4 proc.), taip pat sumažėjo ir 100-ui gyventojų tenkantis knygų egzempliorių skaičius. Šis rodiklis Molėtų rajono savivaldybėje viršija ir apskrities, ir Lietuvos vidurkį. Viso 2007 m. Molėtų rajono savivaldybėje esančiose bibliotekose buvo 246 tūkst. knygų egzempliorių, 2008 m. – 231 tūkst., 2009 m. – 210 tūkst. 2009 m. Statistikos departamento pateikiamais duomenimis Molėtų rajono savivaldybėje esančiose bibliotekose buvo užsiregistravę 7 tūkst. skaitytojų (bibliotekos aptarnauja 32,7% Molėtų rajono gyventojų).
Knygų skaičius bibliotekose Bibliotekų skaičius 100-ui gyventojų tenka Vietovė / Metai tūkst. egz. egzempliorių 2007 2008 2009 2007 2008 2009 2007 2008 2009 Lietuvos Respublika 1395 1373 1357 28681 28224 27480 840 842 825 Utenos apskritis 120 119 116 1 456 1 404 1 296 844 824 771 Anykščių r. sav. 22 23 24 246 249 224 764 789 721 Ignalinos r. sav. 23 23 23 198 196 195 983 992 1 008 Molėtų r. sav. 25 25 25 246 231 210 1 059 1 012 934 Utenos r. sav. 25 23 23 355 329 306 741 691 652 Visagino sav. 2 2 2 132 135 128 462 474 451 Zarasų r. sav. 23 23 19 280 264 233 1 359 1 307 1 174
4.4.3. lentelė. Bibliotekos Šaltinis: Statistikos departamentas
2009 m. Molėtų rajono savivaldybės bibliotekose išduota 220 tūkst. vnt. dokumentų (2008 m. – 229 tūkst., 2007 m. – 240 tūkst. vnt.). Nuo 2007 m. išduotis yra sumažėjusi 20 tūkst. egzempliorių. Pastaraisiais metais lankytojai (ir rajono gyventojų ir svečių) bibliotekose dažniau naudojasi internetu. Bibliotekos rengia kompiuterinio raštingumo ir interneto išteklių mokymus rajono gyventojams, vykdo akcijas „Prakalbink internetą bibliotekoje“, „Ieškau darbo“, „senjoras.lt“, „Sukurk dainą žvaigždei“. Laikraščiai. 2009 m. duomenimis Utenos apskrityje buvo leidžiama 15 laikraščių (metinis tiražas - 3930 tūkst. egzempliorių), iš jų 2 Molėtų rajono savivaldybėje (metinis tiražas - 385 tūkst. egzempliorių). Muziejai. Molėtų rajone veikia:
Molėtų rajono savivaldybės administracija 106 MOLĖTŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS PLĖTROS PLANAS 2011-2017 M.
• Etnokosmologijos muziejus (Molėtų r., Kulionių k.) įkurtas 1990 m. kovo 15 d., o nuo 1995 m. tapo respublikiniu muziejumi. 2007–2008 m. atlikta muziejaus rekonstrukcija. Muziejaus rinkinį sudaro metrologijos eksponatai, senieji kalendoriai, meno kūrinių kosmoso tema kolekcijos, taip pat audio, video ir bibliografinė medžiaga, pasakojanti apie žmogaus ir visatos ryšius Muziejuje supažindinama su etnokosmologija, galima pakilti į apžvalgos aikštelę 40 metrų aukštyje, stebėti pro teleskopus dangaus šviesulius, klausytis paskaitų apie Visatą. • Molėtų krašto muziejus. 1997 m. atidaryta krašto istorijos ir buities ekspozicija užima 200 m² plotą. Lankytojui pristatomi žemdirbystės, duonos kepimo, maisto gamybos, linų apdirbimo, audimo, senosios metrologijos, buities, lokaliosios istorijos ir meno dalykai (1000 eksponatų). Veikia 70 m² keičiamų ekspozicijų salė, kurioje nuolat eksponuojamos tautodailės, fotografijos ir kitokios parodos. • Kultūros centro fojė yra įkurta muziejaus profesionalaus meno galerija AKCIJA M Galerijoje eksponuojami jaunų ir jau pripažintų menininkų darbai, plenerų metu sukurti darbai, pristatomi įvairūs meno projektai. Molėtų rajone veikia keturi Molėtų krašto muziejaus ekspoziciniai skyriai: Ežerų žvejybos muziejus – Mindūnuose. Ežerų žvejybos muziejus įkurtas trijuose mediniuose pastatuose, kuriuos jungia bendras kiemas, yra pavėsinė, laužavietė, žuvies rūkykla. Pastatuose įrengta originali žvejybos ekspozicija, žvejo kamarėlė, padarginė. Žvejybos muziejaus kiemas pritaikytas renginiams. Tiek vasarą, tiek žiemą čia vyksta tradicinės Žvejų šventės, demonstruojami amatai, vyksta įvairios varžytuvės. Alantos dvaro muziejus-galerija – Alantos (Naujasodžio) dvare. Vienoje menėje eksponuojama Alantos krašto etnografinė ekspozicija, yra kelios galerijos salės, kuriose nuolatos keičiamos įvairios parodos. Visas kitas dvaro menes puošia šiame dvare nuolatos vykstančių plenerų darbai. Šalia dvaro yra senas peizažinis parkas su tvenkiniais ir senais medžiais. Stiklo muziejus ir paveikslų galerija įkurta Balninkų miestelio centre. Tai vienintelis Lietuvoje stiklo muziejus, įkurtas kraštiečio stiklininko K. Strazdo šeimos kolekcijos pagrindu. Žiūrovų dėmesiui pateikiama lietuviško stiklo istorija, šalia įkurtos dviejų balninkiečių tautodailininkų Vl. Miškinio tapybos ir O. Pusvaškytės lino raižinių salės, yra parodų salė, etnografinių daiktų ekspozicija. Etnografinė sodyba ir dangaus šviesulių stebykla užima 1,6 ha ploto Lenktinio ežero pakrantės. Sodybą numatoma atstatyti, yra techninis sodybos projektas. Kasmet balandžio pabaigoje rengiamos pirmosios pavasario žalumos ,,Jorės‘‘ šventės, sutraukiančios daugybę baltų papročiais besidominčių žmonių iš visos Lietuvos. Molėtų skulptūrų parkas. Jaukiame gamtos kampelyje Molėtų mieste 1998 m. įkurtas skulptūrų parkas. Parke – skulptorių A.Ališankos, K.Musteikio, A.Smilingio, M.Navako (Lietuva), T. Gilhespy (Velsas), P. Gellis-Rebouleau (Prancūzija), Z.R. Macijewski (Lenkija) akmens, medžio skulptūros ir instaliacijos. Molėtų astronomijos observatorija. Observatorijoje organizuojamos ekskursijos, kurių dalyviai supažindinami su Lietuvos ir pasaulio astronomijos naujienomis, teleskopais, nuostabaus grožio spalvotomis planetų, žvaigždžių, ūkų, spiečių, galaktikų nuotraukomis.
Molėtų rajono savivaldybės administracija 107 MOLĖTŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS PLĖTROS PLANAS 2011-2017 M.
Kultūrinė veikla Molėtų rajone yra labai aktyvi. Molėtų kraštas ypač mėgiamas šalies ir užsienio menininkų, todėl vasaros metu rajone vyksta nemažai plenerų, seminarų, kūrybinių stovyklų. Čia vyksta respublikiniai siuvinėjimo seminarai, tapybos plenerai rajono miesteliuose, tarptautinis menininkų simpoziumas „Skudutiškio kūrybinė laboratorija“, tarptautiniai juodosios keramikos seminarai Bebrusuose. Tradiciniai rajono renginiai: Molėtų rajono Literatūrinė Kazio Umbraso ir Dailės ir fotografijos premijos, Žiemos žūklės šventė, tarptautinis sakralinės muzikos festivalis “Šlovinkime Viešpatį stygomis ir dūdomis“, Miesto šventė, tarptautinio liaudiškos muzikos ir tautinių šokių festivalis „Ežerų sietuva“, kaimo kapelų šventė “Pas Juozą Videniškiuose”, respublikinis vaikų ir jaunimo šiuolaikinių šokių festivalis ,,Ateities miestas‘‘, šermenų giesmių giedojimo renginys “Šermenų giesmės. Rytų Aukštaitija“, Pirmosios pavasario žalumos šventė Jorė, Mažoji knygų mugė.
Kultūros ištekliams priskiriamos kultūros vertybės, meno, mokslo, technikos, urbanistikos paveldo objektai, archeologinės, mitologinės, istorinės vietovės, folkloras, tradicijos ir liaudies amatai bei kiti objektai. Molėtų rajone yra gausu kultūros, istorijos, architektūros paminklų. Iš viso Molėtų rajone yra daugiau nei 500 kultūros paveldo objektų: archeologinės vietos, mitologinių vietos, kilnojamosios ir nekilnojamosios kultūros vertybės kultūros vertybės – dailės objektai, architektūros objektai, laidojimo vietos, istoriniai objektai, istoriniai – techniniai objektai.
archeologinės vietos
mitologinės vietos
kilnojamosios kultūros vertybės-dailės objektai 1% 15% 27% nekilnojamosios kultūros 2% vertybės - dailės objektai architektūros objektai
4% laidojimo vietos 30% 12% 7% 2% istoriniai objektai
istoriniai - techniniai objektai
išaiškinti nauji kultūros paveldo objektai
4.4.1. diagrama. Molėtų rajono kultūros vertybės Šaltinis: Molėtų rajono savivaldybė
Molėtų rajone yra gausu archeologinių, dailės, mitologinių, architektūrinių ir istorinių kultūros paveldo objektų, muziejų. Gausiai lankomi unikalus Etnokosmologijos muziejus (Kulionių k.), Žvejybos muziejus (Mindūnų k.). Molėtuose veikia krašto muziejus, kuriame
Molėtų rajono savivaldybės administracija 108 MOLĖTŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS PLĖTROS PLANAS 2011-2017 M. galima susipažinti su miesto ir krašto istorija, čia rengiamos tautodailės parodos. Vaizdingoje vietoje įkurtas Molėtų skulptūrų parkas. Žymiausios archeologinės vertybės - XVI a. vid. Baltadvario gynybiniai įtvirtinimai, XIV a. I pusės Dubingių piliavietė, kurioje 1547 m. pab. – 1548 m. pr. gyveno Žygimanto Augusto žmona Barbora Radvilaitė. Dubingių piliavietė yra vienas įdomiausių archeologinių, istorinių ir memorialinių kompleksų Lietuvoje. Dubingiai pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose minimi XIV a. Čia buvo Lietuvos didžiųjų kunigaikščių pilis, kuri XV a. pabaigoje – XVI a. pradžioje perėjo Radviloms. Dubingių klestėjimą galime sieti su XVII a. pirmąja puse, kai piliavietėje buvo mūrijama daug statinių, įrengtas Radvilų panteonas. Po XVII a. vidurio karų prasidėjo Dubingių nuosmukis, ir XVII–XIX a. visi piliavietėje buvę pastatai sunyko. 2004 m. bažnyčios archeologinių tyrimų metu buvo atrasti ir 2004–2007 m. kompleksinių tyrimų metu identifikuoti Radvilų giminės žmonių palaikai. Atlikti detalūs kaukolių sugretinimai su turima ikonografija, istorinių duomenų ir kaulų ypatumų sutapimai leidžia teigti, kad tarp palaidotųjų yra šios istorinės asmenybės: Mikalojus Radvila Juodasis (1515–1565), Šventosios Romos imperijos kunigaikštis, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didysis kancleris ir Vilniaus vaivada; Elžbieta Šidlovecka-Radvilienė (1533–1562),Lenkijos Karalystės didžiojo kanclerio Kristupo Šidloveckio duktė, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didžiojo kanclerio ir Vilniaus vaivados Mikalojaus Radvilos Juodojo žmona; Jonušas VI Radvila (1579–1620), Šventosios Romos imperijos kunigaikštis, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pataurininkis, Vilniaus kaštelionas, Kristupo Mikalojaus Radvilos Perkūno sūnus, Mikalojaus Radvilos Rudojo vaikaitis; Mikalojus V Radvila Rudasis (1512/1515?–1584), LDK didysis etmonas, Šventosios Romos imperijos kunigaikštis, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didysis kancleris ir Vilniaus vaivada; Mikalojus VII Radvila (1546–1589), Šventosios Romos imperijos kunigaikštis, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didysis medžioklis ir Naugarduko vaivada, Mozyriaus ir Merkinės seniūnas, Mikalojaus Radvilos Rudojo sūnus; Mikalojus Radvila (1575–1577); Kristupo Mikalojaus Radvilos Perkūno sūnus, Mikalojaus Radvilos Rudojo vaikaitis; Anos Sobkuvna-Radvilienė (?–1578),Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didžiojo etmono ir Vilniaus vaivados Kristupo Mikalojaus Radvilos Perkūno pirmoji žmona; Elenos Hlebovičiūtės-Radvilienė (?–1583), Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Naugarduko vaivados Mikalojaus VII Radvilos žmona.2003–2010 metais archeologų ištyrinėtoje buvusios piliavietės bažnyčios ir dvaro rūmų vietos pritaikytos lankymui. Buvusioje bažnyčios apsidėje įrengta laidojimo kripta, pastatyta antkapinė lenta. Šioje vietoje 2009 m. rugsėjo 5 d. buvo perlaidoti Radvilų palaikai. Vertingas Liesėnų (Bendrių) piliakalnis su gyvenviete datuotas pirmu tūkstantmečiu po Kristaus. Šis piliakalnis priskiriamas XIV a. medinių pilių sistemai. Vaizdingi ir reikšmingi Kulionių, Piliakiemių, Vorėnų, Kertuojos, Pavandenės, Bendžiukų ir Perkalių piliakalniai. Šilo miške yra keturios grupės VI – XIII a. Baltadvario pilkapynų, vadinamų Švedkapiais. Didžiulės Bučeliškės (Rudesėlės), Budriškių (Pabalčio), Gudelių (Kašeikių), Janonių, Kijėlių, Labotiškių (Degsnės), Mintaučių, Miškiškių (Aktapolio), Napriūnų, Sližiškių, Šlavinkos, Vastapų pilkapynų grupės. Pilkapiai – tai mūsų krašto senovės laidojimo vietos su išlikusiais virš palaidojimų sampilais ir juos juosusiais akmenų vainikais, duobėmis, grioviais ir jų liekanomis. Rajone gausu laidojimo vietų, kur randama daug kapinynų: Aptiekos, Avilčių, Burnėnų, Gaidžių, Laičių, Pakubėtiškių, Šakių, Vanagynės, Žalėniškių kaimuose ir kitur.
Molėtų rajono savivaldybės administracija 109 MOLĖTŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS PLĖTROS PLANAS 2011-2017 M.
Šiuose kapinynuose rasta žmonių kaulų, šarvų, šalmų, iečių, kardų, durklų, peilių, karolių, senovės ginklų, žalvarinių segių, geležinių peilių, ylų. Žmonės laidoti nuo XV amžiaus. Archeologinėse vertybėse aptikta įvairių kultūrų. Antakščių akmens amžiaus gyvenvietėje – virvelinės keramikos ir Narvos kultūros sluoksnių. Bendžiukų senovės gyvenvietėje – lipdytos keramikos. Smėlinkos senovės gyvenvietėje rasta sudegusių kaulų trupinių, akmenų ir neornamentuotų šukių. Inturkės seniūnijoje, prie Išnarų ežero, atrastos dvi Užtilčių akmens amžiaus gyvenvietės. Mintaučių senovės gyvenvietėje rasta medinių rąstų liekanų, lipdytų puodų šukių, gyvulių kaulų, skaldytų akmenų. Gyvenvietė datuojama I tūkst. pr. Kr. Archeologų povandenininkų žvalgytas Luokesų ežeras pateikė staigmeną. Surastos dviejų polinių gyvenviečių liekanos. Pagal radinius gyvenvietės datuojamos II tūkstantmečio pr. Kr. pabaiga ir priklauso ankstyvajai brūkšniuotosios keramikos kultūrai. Archeologinėms vertybėms priklauso Alantos senoji, Zapijuvkos vad. Gavėnaviete, Pūstadvariu ir Kaniūkų dvarvietės. Rajone gausu istorinių, mitologinių vietovių: Alkos gojus ir Valiulio akmuo su ženklais: kryžius, saulė, mėnulis, lankas ir strėlė, Avilčių akmuo su “Žmogaus pėdomis “, Levaniškių akmuo, vad. Geležine boba, Šventakmenis, Krakiškių akmuo su “Žmogaus pėda”, Antatiškių akmuo, vad. Šaučiuku, Vaikučių akmuo, akmuo vad. Dzidoriaus krėslu, Velnio akmuo ir akmuo vad. Moliapesčiu. Skudutiškio akmenys su “Dievo pėda “, “ Marijos pėda “, “Vyties kryžiumi “, “Jėzaus širdimi “ ir šaltiniu turi mitologinę ir sakralinę vertę. Dauguma rajono dailės vertybių yra bažnyčiose. Skulptūros, bažnytiniai rūbai (arnotai), paveikslai, varpai, altoriai, stacijos, žvakidės, relikvijoriai, memorialinės lentos, kryželiai, sakyklos. Reikšmingiausios dailės vertybės yra Videniškių bažnyčioje. Paveikslai: “Bažnyčios fundatoriaus Martyno Marcelijaus Giedraičio portretas“, “Mykolas Giedraitis Palaimintasis “, ”Marija su aptaisu “, “Šv. Antanas “. 17 a. Videniškių vienuolyno viršininko Ipolito Žepnickio ir Ukmergės seniūno Martyno Marcelijaus Giedraičio memorialinės lentos. Sakykla XVII – XIX a., XVIII a. kryželis, trys XVIII a. altoriai su skulptūriniu dekoru. Balninkų, Suginčių ir Bijutiškio bažnyčiose vertingi liaudies meno kūriniai – skulptūros. Inturkės bažnyčioje be vertingų paveikslų: „Šv.Barbora“, „Šv.Antanas“, „Marija su kūdikėliu “ - XVII a. antros pusės meistriškai padarytas varpas. Rajone išlikęs dvarų paveldas. Šešiolika dvarų sodybų įrašytos į išaiškinamų paveldo vertybių sąrašus: Ambraziškių, Anomislio, Bekupės, Bijutiškio, Didžiokų, Girsteitiškio, Inketrių, Klabinių, Libertavos, Martyniškių, Molėtūno, Parudinės, Siesarties, Žalvarių, Želtiškių, Žižmaukos. Čiulų, Alantos ir Arnionių dvaro sodybos įtrauktos į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. Jų vertė: architektūrinė, istorinė, urbanistinė ir kraštovaizdinė. XIX a. antros pusės - XX a. Alantos dvaro sodybą sudaro 11 pastatų ir parkas su alėjomis. Alantos dvaro sodybą sudaro 11 pastatų ir parkas su alėjomis. Šioje sodyboje išsiskiria restauruoti rūmai, su ryškiais neoromaninio stiliaus bruožais. Suformuota vandens telkinių sistema ir išliko nepakitęs kelių tinklas. XVIII a. pab. – XIX a. pr. klasicizmo laikotarpio Arnionių dvaro sodyba. Reikšmingą Arnionių dvaro sodybą sudarė 9 pastatai. Tai didelės teritorijos sodyba, kurioje išsiskiria du kiemai – reprezentacinis ir ūkinis. Išlikęs didžiulis parkas su alėjomis.
Molėtų rajono savivaldybės administracija 110 MOLĖTŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS PLĖTROS PLANAS 2011-2017 M.
Čiulų dvaro sodyba – smulkaus tradicinių architektūrinių formų ir suplanavimo, gerai išlikusio dvarelio pavyzdys Aukštaitijoje. Ją sudaro: ponų namas, svirnas, kluonas ir malūnininko namas. Visi pastatai būdingi istorizmo laikotarpiui. Rajone daug reikšmingų architektūrinės vertės statinių. XVII a. pr. kunigaikščių Giedraičių lėšomis statytas Videniškių kompleksas: bažnyčios ir vienuolyno pastatai. XVI a. vid. Švedijos meistrų statyta Baltadvario bastioninė pilis, vadinta Mūriniais Videniškiais. Mūriniai Videniškiai įėjo į Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės gynybinę sistemą ir saugojo senąjį Vilniaus – Rygos kelią. XIX a. pr. medinis Dubingių smuklės pastatas statytas didikų giminės atstovo B. Tiškevičiaus - didžiausias rytų Lietuvoje. Kalbant apie medinę architektūrą būtina minėti XVIII a. Rudesos koplyčią ir šalia esančią XIX a. varpinę. Šis ansamblis išsiskiria savitu grožiu kuriame neatsiejamas architektūros ryšys su gamta. Inturkės žemė turi XVIII a. vid. medinę Inturkės bažnyčią ir varpinę. Tai liaudiško baroko ir klasicizmo pastatai. Ant aukštų kalvų, baltais fasadais, didingos stovi Molėtų ir Alantos bažnyčios. Jos statytos XX a. pr. Kelių sankryžoje, Alantoje, išlikusi XVIII a. pirmos pusės smuklė. Alantos miestelio centras įtrauktas į paveldo vertybių sąrašą. Jam nustatyta teritorija ir vizualinė apsaugos zona. Istorizmo laikotarpio, neoklasicistinių formų, rotondinė, vieno aukšto, su kupolu ir pusrūsiu stovi prie Vilniaus – Molėtų kelio XX a. Didžiokų koplyčios pastatas. Rajone nėra išlikusių vertingų etnografinių kaimų. Gilužių gatvinio ir Obelynės dviejų sodybų kaimai šiandien neprimena etnografinių ir senovinių pastatų. Senosios sodybos perstatytos, sunykusiųjų vietose pristatyta naujų. Rajone išliko aštuonios techninės – istorinės vertybės. 1934 m. statytas medinis Dubingių tiltas – pirmasis Lietuvoje tiltas per ežerą. Išlikę Kijėlių, Siesarties, Maišiakulės, Čiulėnų, Molėtūno, Žalvarių vandens ir Papiškių vėjo malūno pastatai liudija mūsų krašto praeities kartos gamybinės veiklos ir gyvenimo būdą. Molėtų kraštą garsino žymūs veikėjai. Suginčių bažnyčios šventoriuje palaidotas kunigas, poetas J.Lideikis, Alantos miestelio kapinėse – mokytojas, dailininkas M.Šeduikis, Giedraičių – liaudies tradicijų puoselėtojas, dailininkas A. Jaroševičius. Šie kapai paskelbti kultūros paveldo vertybėmis. Giedraičių seniūnijoje, Karklynės kaime, išlikusi A.Jaroševičiaus sodyba: namas ir ūkinis pastatas. Inturkės miestelyje išlikęs, Joniškio ir Balninkų miesteliuose atstatyti Nepriklausomybės paminklai. Reikšmingas apie 1928-uosius metus Giedraičiuose pagal dailininko A.Jaroševičiaus projektą pastatytas paminklas Lietuvos kariams, žuvusiems už nepriklausomybę ties Giedraičiais kovoje prieš A.Želigovskio armiją. Paveldo vertybių sąrašuose Joniškio, Giedraičių ir Alantos bažnyčių vargonai. Rajono žydų paveldą sudaro vienerios senosios žydų kapinės ir keturios žudynių vietos ir kapai: vienerios Molėtuose, dvejos Joniškio miestelyje ir vienerios Pašilės., Giedraičių seniūnijoje. 1944 m. liepos – rugpjūčio mėnesiais Molėtų, Joniškio ir Giedraičių miestelių žydai sušaudyti ir užkasti minėtose vietovėse. Trys vietovės, kur palaidoti Lietuvos savanoriai: Molėtuose – treji savanorių, Dubingių – treji savanorių, Giedraičių kapinėse – šešių savanorių kapai. Pirmojo pasaulinio karo vokiečių kareivių kapai – Giedraičių seniūnijoje, Kiemento ežero saloje. Antrojo pasaulinio karo vokiečių kareivių kapai – Molėtuose, Radvoniškio ir
Molėtų rajono savivaldybės administracija 111 MOLĖTŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS PLĖTROS PLANAS 2011-2017 M.
Ciūniškių kaimuose. Molėtuose palaidoti rusų kariai, žuvę antrojo pasaulinio karo metu. Inturkės seniūnijoje, Kertuojos kaime - dviejų rusų karių kapai. Rajone gausu senųjų neveikiančių kaimo kapinių. Jų rasime laukuose, miškuose, kaimuose. Jos pažymėtos riboženkliais ir paminklinėmis lentomis. Atminimo ženklai svarbiausiems Molėtų krašto rezistencijos 1944 – 1953 m. istorijos įvykiams atminti pastatyti Alantos seniūnijoje, Zapijuvkos, Kazlų ir Vaikšniūnų kaimuose, Balninkų seniūnijoje, Dapkūniškio kaime, Suginčių seniūnijoje, Vidžiūnų kaime, Kraujelių šeimos atminimui gimtojoje sodyboje – Suginčių seniūnijoje, Kaniūkų kaime ir Luokesos seniūnijoje, Kijėlių kaime. Alantos miestelio kapinėse – dvejos partizanų kapavietės, Giedraičiuose – partizanų užkasimo vieta – kultūros vertybių sąraše. Vieni iš reikšmingiausių rajono paveldo objektų – Videniškių krašto paveldo vertybės. Kultūros paminklas – XVII a. pr. Videniškių bažnyčios ir Atgailos kanauninkų vienuolyno ansamblis, XVI a. 3 vidurio Baltadvario bastioninės pilies liekanos, Žižmaukos dvaro sodybos vietovė, kurios pradmenys siekia XVI a. , iš XIV a. medinių pilių sistemos - Liesėnų (Bendrių) piliakalnis, keturios Baltadvario pilkapynų, vad. Švedkapiais, grupės datuotinos VI – XIII a., Siesarties dvaro sodyba, Videniškių bažnyčioje išlikę XVI – XVIII a. dešimt paveldo vertybių ir aštuonios senosios neveikiančios kapinės. Tarp šių reikšmingų objektų yra nedidelis atstumas.
Miesto laisvalaikio centre yra nuolat veikianti dailės galerija, kurioje eksponuojami profesionalių Lietuvos dailininkų kūriniai. Svečiams įdomu pabuvoti vienintelėje Lietuvoje astrofizikos observatorijoje ir senovinėje dangaus šviesulių stebykloje (Kulionių k.), Arnionių ir Alantos dvaruose, apžiūrėti Videniškių augustiniečių vienuolyną ir Baltadvario bastioninės pilies liekanas. • Aktyvus krašto kultūros gyvenimas: kas antri metai vyksta tarptautinis liaudiškos muzikos ir tautinių šokių festivalis „Ežerų sietuva“, kasmet – regioninė vaikų POP chorų šventė „Vaikystės aitvarai“, vaikų teatrų šventė „Kaukas“, įvairūs renginiai vyksta pačiame mieste ir šalia jo įrengtoje miško estradoje (duomenys gauti iš Molėtų rajono internetinio puslapio www.moletai.lt).
Informacija apie įgyvendinamus projektus: Projekto pavadinimas: Molėtų rajono Mindūnų mokyklos pastatų ir viešųjų erdvių pritaikymas bendruomenės senųjų žvejybos amatų edukacinei – kultūrinei veiklai Projekto etapas: Įgyvendinimas Projekto kodas: VP3-1.2-VRM-01-R-91-009 Projekto vykdytojo kodas: 188712799 Projekto vykdytojo pavadinimas: Molėtų rajono savivaldybės administracija Paraiškos gavimo data: 2010-03-31 Sutarties įsigaliojimo data: 2010-07-29 Projekto išlaidų suma, Lt: 2.162.162,49 Finansavimas, Lt: 2.000.000,00 Trumpas aprašymas: Dabartinė situacija Mindūnų seniūnijoje neužtikrina geros gyvenimo ir poilsio kokybės jos gyventojams. Mindūnuose nesudarytos sąlygos organizuoti įvairius renginius, puoselėti
Molėtų rajono savivaldybės administracija 112 MOLĖTŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS PLĖTROS PLANAS 2011-2017 M. gyvenvietės tradicijas, vystyti amatus, skatinti bendruomeniškumą, verslumą, Mindūnų svečių pritraukimą, nesudaromos patrauklios sąlygos investavimui, galimybės gyventojų veiklos diversifikavimui. Todėl siekiama sukurti trūkstamą ar pagerinti esamą viešąją ir bendruomeninę infrastruktūrą, kuri patenkintų bendruomenės poreikius. Projektu taip pat siekiama sukurti saugią ir patrauklią gyvenamąją aplinką Mindūnų gyventojams. Projekto metu bus rekonstruoti Mindūnų mokyklos, muziejaus ir mokomųjų dirbtuvių pastatai, sutvarkyta aplinka prie rekonstruojamų pastatų, įrengta sporto aikštelė, atnaujinti ir įrengti pėsčiųjų takai, apšvietimas, automobilių stovėjimo aikštelės. Projekto tikslas – gerinti bendruomeninę infrastruktūrą, pritaikant buvusios Mindūnų mokyklos, muziejaus ir mokomųjų dirbtuvių pastatus bendruomenės poreikiams, senųjų žvejybos amatų edukacinei – kultūrinei veiklai ir sutvarkant aplinką bei viešąsias erdves. Uždavinys – pritaikyti mokyklos, muziejaus ir mokomųjų dirbtuvių pastatus bendruomenės poreikiams ir sutvarkyti aplinką bei viešąsias erdves, veikla-mokyklos, muziejaus ir mokomųjų dirbtuvių pastatų pritaikymas bendruomenės poreikiams ir gyvenvietės viešųjų erdvių sutvarkymas. Tikslinė grupė – Mindūnų gyventojai, naudos gavėjai – edukacinio – kultūrinio centro, muziejaus darbuotojai ir lankytojai, Mindūnų krašto bendruomenė, Mindūnų seniūnijos ir viso Molėtų r. gyventojai. Molėtų r. savivaldybės taryba, kuri įsipareigoja skirti dalį lėšų projekto įgyvendinimui, yra suinteresuota projekto tęstinumo užtikrinimu. Institucinį projekto veiklų tęstinumą užtikrins pilnai suformuota kokybiška infrastruktūra, reikalinga Mindūnų bendruomenės narių poreikiams tenkinti. Sukurtos ir atnaujintos infrastruktūros savininkais ir toliau išliks Molėtų rajono savivaldybė. Pasibaigus ES struktūrinių fondų finansavimui, projekto finansinis tęstinumas bus užtikrintas iš Molėtų rajono savivaldybės lėšų. Prognozuojama, kad sukurtos infrastruktūros priežiūra nereikalaus technologiškai sudėtingų sprendimų, o jos tinkama eksploatacija rūpinsis Molėtų r. savivaldybė.
4.5 SPORTAS
Per pastaruosius metus keičiasi visuomenės požiūris į vaikų, jaunimo ugdymą ir laisvalaikio užimtumą. Molėtų rajono savivaldybėje dauguma 7–80 metų amžiaus gyventojų nesimankština ir nelanko sporto pratybų, todėl daugėja silpnos sveikatos ir ligotų asmenų, pagrindinė mirties priežastis tebėra širdies ir kraujagyslių ligos, taip pat nemaža dalis kvėpavimo sistemos ligos. Išlieka aktualus uždavinys – rengti ir įgyvendinti sporto programas, skatinti sveikatos klubų veiklą, aktyvinant švietėjišką kampaniją apie fizinio ugdymo reikšmę žmogui, ypatingą dėmesį skiriant sveikos gyvensenos idėjos diegimui visose ugdymo įstaigose. Sportas yra viena iš populiariausių laisvalaikio ir užimtumo priemonių Molėtų rajone. Molėtų rajono savivaldybėje 2009 metais apie 22 proc. gyventojų (4952) dalyvavo įvairiose varžybose ar sveikatingumo renginiuose.
Vietovė / Metai 2007 2008 2009
Lietuvos Respublika 895 224 879 631 767 225 Utenos apskritis 40 529 44 718 39 115 Anykščių r. sav. 7 337 8 093 9 229
Molėtų rajono savivaldybės administracija 113 MOLĖTŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS PLĖTROS PLANAS 2011-2017 M.
Vietovė / Metai 2007 2008 2009
Ignalinos r. sav. 3 760 3 983 3 812 Molėtų r. sav. 4 213 5 314 4 952 Utenos r. sav. 12 701 15 336 11 809 Visagino sav. 7 908 9 552 7 253 Zarasų r. sav. 4 610 2 440 2 060
4.5.1. lentelė. Sporto varžybų ir sveikatingumo renginių dalyviai 2007-2009 metų pabaigoje Šaltinis: Statistikos departamentas
Molėtų rajono savivaldybėje veikia Molėtų kultūros ir sporto centras, pradėjęs savo veiklą, tuo metu dar kaip sporto mokykla, 1971 metais. Šie metai laikomi įkūrimo metais.1995 metų rugsėjo 1 dieną sporto mokykla tapo kūno kultūros ir sporto centru, kuris rūpinasi Molėtų krašto sportiniu gyvenimu. Centro paskirtis organizuoti mokinių ir gyventojų laisvalaikį, ugdyti ir lavinti sveiką asmenybę, diegti meilę ir poreikį kūno kultūrai, siekti sportinių rezultatų, ruošti sportininkus Respublikos rinktinėms, teikti mokymo įstaigoms organizacinę ir metodinę paramą, įvairias kūno kultūros ir sporto paslaugas, sudaryti rajono visuomenei palankias, patrauklias sąlygas sportuoti. Pagrindinės sporto centro veiklos kryptys: • kūno kultūros ir sveikatingumo renginių mieste ir rajone organizavimas ir vykdymas; • sportui gabių mokinių paieška ir mokomojo varžybų treniruočių proceso vykdymas; • rajono bendrojo lavinimo moksleivijos sportinės veiklos organizavimas, metodinės paramos sporto srityje teikimas rajono mokykloms. Molėtų rajone veikia šie sporto klubai: • Molėtų automobilių sporto klubas „Skorpionas“, • Molėtų krepšinio klubas „Ežerūnas- Karys“, • Molėtų šaškių - šachmatų klubas "Kombinacija", • Molėtų m. rankinio sporto klubas „Asveja“, • Ištvermės sporto šakų ir turizmo mėgėjų klubas „OK Klajūnas“, • Sporto klubas “Virinta”, • Sportinių šokių klubas „Domino“, • Sporto klubas “Molėtai”, • Sportinės žūklės klubas „Ešerys, • Kalnų slidinėjimo klubas „Po žvaigždėmis“, • Molėtų futbolo mėgėjų klubas, • Molėtų teniso klubas „Veja“. Dauguma sporto renginių Molėtų rajone organizuojami atsižvelgiant į visuomenės poreikius, tradicijas ir turimos sporto bazės galimybes. Per visą Molėtų sporto gyvavimo laikotarpį įvairios komandos dalyvavo respublikinėse finalinėse varžybose, dažnai tapdavo nugalėtojomis ir prizininkėmis, tai pat dalyvauta tarptautiniuose sporto renginiuose. Molėtų rajono Kūno kultūros ir sporto centras aktyviai dalyvauja įvairiuose projektuose.
Molėtų rajono savivaldybės administracija 114 MOLĖTŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS PLĖTROS PLANAS 2011-2017 M.
Molėtų rajono mokyklose veikia daug įvairių sportinės veiklos būrelių. Sportas yra viena iš populiariausių laisvalaikio, užimtumo priemonių, daugelis mokyklų organizuoja savitus, originalius sporto renginius, dalyvauja projektuose kartu su vietos bendruomene. Molėtų rajono Kūno kultūros ir sporto centras, organizuodamas sportinę veiklą rajone, susiduria su daugeliu problemų, reikalaujančių efektyvių sprendimų: • Būtina didinti lėšas sporto veiklai įvairių programų vykdymui: mokinių sporto priemonėms, Lietuvos mokinių, jaunimo, jaunučių, sporto mokyklų žaidynėms, vaikų vasaros poilsio organizavimui, sporto bazės vystymui ir atnaujinimui ir kitoms priemonėms. • Nepakankamas visuomeninių organizacijų skatinimas iš savivaldybės lėšų, nors dar per mažas ir pačios visuomenės, ypač moterų, merginų, aktyvumas pasirenkant sportą kaip sveikatinimo ir bendravimo priemonę. • Būtina atnaujinti miesto ir rajono sporto aikšteles, įrengti naujas (trūksta kokybiškų teniso aikštelių. • Prastas sporto centro materialinis aprūpinimas: • lėšų trūkumas, ypač reprezentacinių aukštesnio meistriškumo komandų ir sportininkų geresnių rezultatų siekimui, pilnaverčiam dalyvavimui sporto priemonėse: sportininkų aprangoms, inventoriui, maitinimui, išvykoms, vasaros ir sporto stovykloms; • prastas aprūpinimas kompiuteriais ir programine įranga; • tikslinga sukurti tarptautinio bendradarbiavimo su užsienio partneriais vystymo programą. • Prasta Molėtų rajono mokyklų sporto bazių būklė – nepatrauklios salės, neveikia dušai, apleisti ir nesaugūs (Balninkų mokyklos aikštelė) aikštynai. Būtina įvertinti esamą būklę ir parengti jų renovavimo programą.
Molėtų rajono savivaldybės administracija 115 MOLĖTŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS PLĖTROS PLANAS 2011-2017 M.
4.6 SSGG ANALIZĖ
STIPRYBĖS • Didinamas sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas gyventojams • Sėkmingai vykdomos susirgimų prevencinės programos • Sveikatos priežiūros profilaktinio darbo stiprinimas • Galimybė rajono bendruomenei daryti įtaką vykdomai sveikatos politikai • Aktyvi nevyriausybinių organizacijų veikla. • Kryptinga savitarpio pagalbos grupių veikla • Išplėtotas bibliotekų tinklas, nedidelis nuotolis tarp filialų. • Išlaikomas pakankamas bibliotekų knygų fondas. • Geri sportininkų pasiekimai Lietuvos jaunučių ir jaunių sporto varžybose, įvairaus amžiaus čempionatuose. • Žemas nusikalstamumas. • Aukštas kultūrinis rajono žmonių lygis. • Pakankamai išplėtotos socialinės paslaugos (lankomoji priežiūra). SILPNYBĖS • Įsiskolinimų už komunalinius patarnavimus didėjimas • Programų socialinių paslaugų teikimo kaimuose rengimas • Komandinio darbo metodų taikymas socialinėje veikloje • Nepakankama vaikų sveikatos profilaktika • Sunku numatyti sveikatos paslaugų kiekius, kompensuojamų vaistų limitai, gydymo laiko trumpinimas neigiamai veikia sveikatos apsaugą rajone • Socialinio būsto problema • Nepakankamas dėmesys skiriamas socialinių paslaugų kokybei • neigiamas natūralus gyventojų prieaugis. • Aukštas mirtingumas nuo kraujotakos, kvėpavimo sistemos ligų ir išorinių priežasčių. • Nedidelis gydytojų skaičius, tenkantis 10000-ių gyventojų. • Didelis socialiai remtinų ir socialines pašalpas gaunančių asmenų skaičius. • Nepakankamas socialinių paslaugų tinklas (reikia stacionarių ir nestacionarių dienos užimtumo paslaugų teikimo įstaigų socialinės rizikos šeimų vaikams, neįgaliems vaikams). • Nepakankama sporto ir laisvalaikio įstaigų materialinė bazė. • Nutolusios sveikatos paslaugos rajono gyventojams. GALIMYBĖS • Stacionarinių sveikatos priežiūros paslaugų optimizavimas ir alternatyvių sveikatos priežiūros veiklos formų plėtra • Neįgaliųjų asmenų darbinio užimtumo gerinimas • Pagalbos namuose paslaugų teikimo integravimas su pirminės sveikatos priežiūros paslaugų teikimu bendruomenei • Dienos globos įstaigų tinklų plėtra • Alternatyvių finansavimo šaltinių paieška, ES struktūrinių fondų parama ir įsisavinimas • Gyvenamosios aplinkos kokybes gerinimas (socialinių, kultūrinių ir kitų paslaugų plėtra). • Sveikatos priežiūros įstaigų tinklo veiklos funkcionalumo didinimas (ankstyva ligų diagnostika ir efektyvi profilaktika).
Molėtų rajono savivaldybės administracija 116 MOLĖTŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS PLĖTROS PLANAS 2011-2017 M.
• Visuomenės įtraukimas į sveikatingumo didinimo procesą. • Bendruomenių, nevyriausybinių organizacijų įsitraukimas į socialinės gerovės, viešųjų paslaugų prieinamumo augimą ir plėtrą. • Nusikaltimų prevencija ir užkardymas. • Jaunimo užimtumo programų plėtra ir pakankamas finansavimas. • Optimizuotas kultūros įstaigų darbas (veikia vienas kultūros centras). • Sumažėjęs socialinės rizikos šeimų skaičius. • Pakankamai geros sporto sąlygos (išplėtota sporto infrastruktūra). • Didėjantis mokinių skaičius sporto mokymo įstaigose. • Koncentruoti, gražūs, dideli, įdomūs, saviti rajono renginiai. GRĖSMĖS • Šalį ištikęs ekonominis nuosmukis. • Augantis gyventojų mirtingumas, mažėjantis gimstamumas. • Didėjanti pensinio amžiaus gyventojų dalis. • Kaimų felčerių punktų klausimų sudėtingas sprendimas stabdo pirminės sveikatos priežiūros plėtrą rajone • Skurdo didėjimas gali sukelti įvairių ligų protrūkius, paskatinti infekcijų plitimą • Didėjantis sergamumas piktybiniais navikais ir kraujotakos sistemos ligomis. Daugėja mirusių nuo apsinuodijimo alkoholiu. • Pastebima psichinių susirgimų augimo tendencija • Silpna nevyriausybinių organizacijų materialinė bazė • Sparčiai augantis neįgaliųjų skaičius. • Didėjantis nusikalstamumas. • Nepakankamas dėmesys nepilnamečių užimtumui. • Socialines paslaugas teikiančių įstaigų netolygus išsidėstymas savivaldybėje. • Mažėjantis sporto varžybose ir sveikatingumo renginiuose dalyvaujančių gyventojų skaičius. • Mažėjantis meno kolektyvų ir dalyvių juose skaičius.
Molėtų rajono savivaldybės administracija 117 MOLĖTŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS PLĖTROS PLANAS 2011-2017 M.
5 BAZINĖ INFRASTRUKTŪRA IR APLINKOS APSAUGA
5.1 TRANSPORTAS
Molėtų rajono susisiekimo sistemą sudaro kelių transportas. Rajono teritoriją kerta kelias A14 (Utena – Vilnius). Šis magistralinis kelias jungiasi su keliu A6 (Kaunas – Zarasai – Daugpilis). Dėka šio kelio Molėtų rajonas turi gerus transportinius ryšius su Latvija. Molėtų rajono savivaldybėje kelių tinklas yra pakankamai išplėtotas. Per Molėtų rajoną eina vienas magistralinis kelias (A14), gerai išvystytas regioninių ir vietinių kelių tinklas: penki krašto keliai, 33 rajoniniai keliai. Dauguma jų yra asfaltuoti, tačiau dar rajone yra ir žvyrkelių. Kelių danga, jų ilgis pateikiamas 12 lentelėje. Rajone yra 7 tiltai, 74 hidrotechniniai įrenginiai, 808,3 km magistralinių griovių, 63,4 km apsauginių griovių, 3 sausinimo siurblinės.
Kelio Bendras kelio ilgis, Kelio pavadinimas Kelio danga Nr. km Magistralinis kelias A14 Vilnius - Utena Juoda danga 95,60 Krašto keliai 114 Molėtai-Kaltinėnai-Ignalina Juoda danga 55,63 115 Ukmergė-Molėtai Juoda danga 42,59 119 Molėtai-Anykščiai Juoda danga 42,46 172 Raudondvaris-Giedraičiai-Molėtai Juoda danga 53,81 173 Molėtai-Pabradė Juoda danga 42,34 Rajoniniai keliai 1201 Anykščiai-Želva Žvyrkelis 40,28 2802 Molėtai-Toliejai Juoda danga 5,50 2804 Giedraičiai-Želva Žvyrkelis 19,57 2805 Stacijava-Skudutiškis Juoda danga, 20,60 žvyrkelis 2806 Kairionys-Girsteitiškis-Balninkai Juoda danga 18,50 2807 Luokesa-Žalvariai-Juozapava Juoda danga, 17,50 žvyrkelis 2808 Kazokai-Dubingiai Juoda danga, 11,10 žvyrkelis 2809 Giedraičiai-Dubingiai Juoda danga 11,10 2810 Kimeilė-Pagaluonė-Gackiškiai Juoda danga, 16,40 žvyrkelis 2811 Kapanauza-Vėrbiškis Juoda danga, 4,80 žvyrkelis 2812 Joniškis-Dubingiai-Dirmeikiai-Paberžė Juoda danga, 35,90 žvyrkelis 2813 Gečiai-Kuktiškis-Tauragnai-Daunoriai Žvyrkelis 36,60 2814 Alanta-Perkailiai-Karališkės Juoda danga, 11,30 žvyrkelis 2815 Luokesa-Kaulakiai Juoda danga 3,20 2816 Inturkė-Kertuojai-Lakaja Žvyrkelis 14,10
Molėtų rajono savivaldybės administracija 118 MOLĖTŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS PLĖTROS PLANAS 2011-2017 M.
Kelio Bendras kelio ilgis, Kelio pavadinimas Kelio danga Nr. km 2817 Aidiečiai-Kulionys Juoda danga 4,30 2818 Padumblė-Pašekščiai Žvyrkelis 5,00 2819 Kijėliai-Vilijočiai Žvyrkelis 6,00 2820 Alanta-Dapkūniškiai Juoda danga, 13,70 žvyrkelis 2821 Ežerys-Skudutiškis Juoda danga 5,00 2822 Toliejai-Šnieriškės-Labanoras Juoda danga, 20,60 žvyrkelis 2823 Laičiai-Gruožiai Juoda danga, 6,00 žvyrkelis 2824 Priv. prie Galiniškio nuo kelio Vilnius-Utena Žvyrkelis 3,00 2825 Priv. prie Šakališkių nuo kelio Antalamėstė- Žvyrkelis 3,00 Labanoras-Joniškis 2826 Molėtų aplinkėlis Juoda danga 3,49 2827 Priv. prie Sidabrinių nuo kelio Gečiai-Kuktiškis- Juoda danga, 4,90 Tauragnai žvyrkelis 2828 Alanta-Naujasodis-Švobiškėlis Juoda danga, 4,00 žvyrkelis 2829 Suginčiai-Melninkai Juoda danga 2,80 2830 Sodėnai-Miškiniai Žvyrkelis 3,40 2831 Priv. prie Kuršiškių nuo kelio Utena-Pakalniai Žvyrkelis 2,40 4302 Širvintos-Juodiškiai-Giedraičiai Juoda danga, 21,30 žvyrkelis 4903 Utena-Pakalniai-Alanta-Videniškiai Juoda danga, 43,75 žvyrkelis 4908 Antalamėstė-Labanoras-Slabada-Joniškis Juoda danga, 36,50 žvyrkelis
5.1.1. lentelė. Molėtų rajono keliai Šaltinis: Molėtų rajono savivaldybė
Molėtų rajono valstybinių kelių tinklo struktūra (magistralinis, krašto ir rajoniniai keliai) yra palanki atskirų rajono miestų, gyvenviečių ir seniūnijų aptarnavimui. Rajonas turi magistralinio kelio A14 atkarpą ir tai visiškai tenkina šio rajono ekonominės veiklos poreikius. Palanki situacija yra su valstybiniais krašto ir rajoniniais keliais. Kelių tinklo išvystymo rodikliai pagal kelių tankį ir kelių ilgį 1000 gyventojų yra artimi apskrities vidurkiui. Analizuojant valstybinių kelių tinklą Utenos apskrities atskiruose rajonuose nustatyta, kad didžiausias bendras kelių tankis – 0,40 km/km2 yra Zarasų rajone. Didžiausias magistralinių ir krašto kelių tankis 0,19 km/km2 yra Molėtų rajone. Molėtų rajono bendras kelių tankis yra 0,35 km/km2 ir šis rodiklis Utenos apskrityje yra ketvirtas. Tūkstančiui Molėtų rajono gyventojų tenka 20,10 km, didesnis apskrityje yra Ignalinos rajone – 23,04 km/ 1000 gyventojų ir Zarasų rajone – 25,09 km/ 1000 gyventojų. Administracinis centras - Molėtų miestas, nutolęs nuo šalies sostinės Vilniaus 63 km šiaurės kryptimi ir yra pasiekiamas magistraliniu keliu A14 Vilnius-Utena. Iš Molėtų veda keliai į Vilnių, Uteną, Ukmergę, Pabradę, Ignaliną, Anykščius.
Molėtų rajono savivaldybės administracija 119 MOLĖTŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS PLĖTROS PLANAS 2011-2017 M.
Utenos apskrities ir Molėtų rajono savivaldybės kelių tinklo ilgis yra pakankamas, tačiau techninė būklė neatitinka poreikių. Siekiant plėtoti regiono ekonomiką, viena iš pagrindinių priemonių yra kelių būklės gerinimas ir žvyrkelių asfaltavimas. Tačiau dėl lėšų stokos tikslų įgyvendinimas vyksta nepatenkinamai – vietinių kelių su patobulinta danga ilgis, kaip ir žvyro kelių ilgis 2006–2008 m. išliko tas pats. Nemažoje Molėtų rajono dalyje yra Aukštaitijos nacionalinio ir Labanoro regioninio parko teritorijos. Į šiuos parkus vedantys ir jų teritorijose esantys kai kurie valstybiniai keliai yra su žvyro danga. Juos išasfaltavus būtų didelis patogumas gamtos mylėtojams, tai padėtų šio krašto turizmo plėtrai. Utenos apskrityje valstybinės reikšmės kelių daugiausia yra su patobulinta kelių danga, vietinės reikšmės kelių – su žvyro danga. Vietinės reikšmės kelių su patobulinta kelių danga (asfalto, betono) 2008 m. Utenos apskrityje buvo – 10,12 proc. (šalyje – 16,7 proc.). Bendras vietinės reikšmės kelių ilgis 2008 m. Molėtų rajono savivaldybėje buvo 1668 km. Vietinės reikšmės kelių daugiausia su žvyro danga – 871 km. Kelių ilgis su grunto danga yra 689 km, vietinės reikšmės kelių ilgis su patobulinta danga – 108 km. Vietinės reikšmės kelių su patobulinta kelių danga dalis siekia tik 6,47 proc. Tai rodo, kad Molėtų rajono savivaldybėje vietinės reikšmės kelių dangai tobulinti neskiriama pakankamai lėšų.
Teritorija Kelio tipas 2006 2007 2008
Lietuvos Respublika Vietinės reikšmės automobilio kelio ilgis 58659 59394 59710 Vietinės reikšmės automobilio kelio su danga ilgis 49611 49981 50243 Vietinės reikšmės automobilio kelio su patobulinta danga ilgis 9742 9860 10009 žvyro kelio ilgis 39868 40121 40234 Utenos apskritis Vietinės reikšmės automobilio kelio ilgis 7301 7304 7304 Vietinės reikšmės automobilio kelio su danga ilgis 5047 5049 5049 Vietinės reikšmės automobilio kelio su patobulinta danga ilgis 733 740 739 žvyro kelio ilgis 4313 4308 4310 Molėtų r. sav. Vietinės reikšmės automobilio kelio ilgis 1668 1668 1668 Vietinės reikšmės automobilio kelio su danga ilgis 979 979 979 Vietinės reikšmės automobilio kelio su patobulinta danga ilgis 108 108 108 žvyro kelio ilgis 871 871 871
5.1.2. lentelė. Vietinės reikšmės kelių ilgis Šaltinis: Statistikos departamentas
Analizuojant Molėtų rajono savivaldybės kelių dangų tipus, galima pastebėti, kad per savivaldybės teritoriją einančių magistralių ruožai (jų ilgis sudaro 96 km) bei krašto kelių atkarpos (atkarpų bendras ilgis 237 km) yra su patobulinta danga. Rajoniniuose keliuose situacija keičiasi, čia daugiausia yra dviejų tipų kelių dangų, t. y. su patobulinta kelio danga ir žvyro danga. Vietinės reikšmės keliais, vadinami keliai, jungiantys rajoninius kelius, kaimus, taip pat kiti keliai, naudojami vietiniam susisiekimui. Vietiniai keliai nuosavybės teise (išskyrus kelius, nuosavybės teise priklausančius fiziniams asmenims, taip pat vidaus kelius) priklauso savivaldybėms. Molėtų rajonas turi gana gerai išvystytą kelių tinklą, kuris jungia jį su kitais
Molėtų rajono savivaldybės administracija 120 MOLĖTŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS PLĖTROS PLANAS 2011-2017 M.
šalies rajonais. Molėtų rajone yra 1668 kilometrai vietinių kelių, kurie yra pasiskirstę 11–oje seniūnijų: Alantos, Balninkų, Čiulėnų, Dubingių, Giedraičių, Inturkės, Joniškio, Luokesos, Mindūnų, Suginčių ir Videniškių. Daugiausia vietinių kelių yra Suginčių seniūnijoje ir Inturkės seniūnijoje. Analizuojant Suginčių seniūnijos vietinius kelius matyti, kad tik maža dalis kelių yra asfaltuoti. Asfalto dangos paklotos privažiavimuose prie gyvenviečių. Lyginat su kitomis seniūnijomis vietinių kelių dangų būklė Suginčių seniūnijoje yra gera, nes gruntinių kelių palyginus yra nedaug, jie sudaro tik 17 % seniūnijos vietinių kelių ilgio. Daugiausia šioje seniūnijoje žvyrkelių 197 kilometrai (81,4 %). Pagal Molėtų rajono teritorijos bendruoju planu Suginčių seniūnijoje yra 70,4 km Iv kategorijos, 87 km IIv kategorijos ir 84,6 km IIIv kategorijos vietinių kelių. Mažiausiai vietinių kelių, pagal kilometražą, yra Dubingių seniūnijoje – 64,5 km. Jų būklė, palyginus su kitomis seniūnijomis, yra gera. Analizuojant vietinių kelių tinklą pagal dangas Molėtų rajone, matyti, kad, didžiąją vietinių kelių dalį 871 km dengia žvyras. Daugumos jų būklė prasta – danga nusidėvėjusi. Žvyrkeliams taisyti skiriamų pinigų aiškiai nepakanka šiuos kelius kasmet atstatyti. Žvyro danga turi būti atitinkamai suprofiliuota ir sutankinta, jei reikia, profilio atstatymui ir silpnų vietų sustiprinimui panaudojant skaldą. Grunto keliai – tai keliai be dangos. Molėtų rajone yra 689 km gruntkelių. Asfalto danga dengia vietinius kelius, skirtus privažiavimui prie gyvenviečių bei svarbesnių objektų. Reikia pažymėti, kad kelių su grunto bei žvyro danga dalis bendrame rajono kelių ilgyje yra pernelyg didelė. Reikalinga skirti daugiau lėšų esamiems rajoniniams bei, ypač, vietiniam keliams asfaltuoti. Iš viso Molėtų rajone yra 146,31 km gatvių, nutiestų 11–oje seniūnijų per 41 gyvenvietę, ir Molėtų mieste. Čiulėnų seniūnijoje yra 7, Giedraičių – 6 gyvenvietės, Alantos, Balninkų ir Luokesos seniūnijose yra po 5 gyvenvietes, Suginčių seniūnijoje yra 4, Joniškio seniūnijoje – 3, Dubingių ir Inturkės seniūnijose po 2 gyvenvietes, Mindūnų ir Videniškių seniūnijose po 1 gyvenvietę. Didžiausią gatvių ilgį Molėtų rajone turi Suginčių seniūnija kuriai priklauso ir daugiausia asfalto dangas turinčių gatvių bei gatvių su žvyro danga. Mažiausia gatvių yra Dubingių seniūnijoje. Molėtų rajono centro gatvės nėra pritaikytos intensyviam eismui. Norint pagerinti eismo sąlygas, reikia praplatinti labiausiai automobilių transportu apkrautas gatves, sankryžas, automobilių stovėjimo aikšteles. Molėtų miestui reikalingas dar vienas aplinkkelis, taip pat būtina rekonstruoti esamas ir įrengti naujas automobilių stovėjimo aikšteles. Mažėjantys gatvių, gatvių su pagerinta danga ilgio rodikliai rodo, jog rajono savivaldybės vykdomai kelių priežiūrai yra nepakankamas finansavimas.
Molėtų rajono savivaldybės administracija 121 MOLĖTŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS PLĖTROS PLANAS 2011-2017 M.
5.1.1. pav. Kelių infrastruktūra Molėtų rajono savivaldybėje Šaltinis: Molėtų rajono savivaldybės administracija
Molėtų rajono valstybiniuose keliuose yra 12 tiltų. Kelyje Joniškis–Dubingiai–Paberžė likęs vienintelis medinis 12 angų 76,4 metrų ilgio 6 metrų pločio ir 2,6 metrų aukščio tiltas per Asvejos ežerą ties Dubingiais Kelio pavadinimas Tilto vieta, km. Tilto ilgis, m. Kliūtis Krašto keliai Molėtai-Anykščiai 0,90 12 Siesartis Molėtai-Anykščiai 16,25 23 Virinta Rajoniniai keliai Molėtai-Pabradė 13,80 14 Galuono-Išnorų ež. Giedraičiai-Dubingiai 5,50 57 k. Vilnius-Utena Joniškis-Dubingiai-Dirmeitai- 15,30 76 Asvejos ež. Paberžė Alanta-Perkaliai-Karališkės 3,60 42 Virinta Inturkė-Kertuoja-Lakaja 7,60 6 Kertuoja Alanta-Dapkūniškis 8,20 36 Virinta Utena-Pakalniai-Alanta- 24,00 24 Suoja Videniškiai Utena-Pakalniai-Alanta- 27,40 42 Virinta Videniškiai Utena-Pakalniai-Alanta- 41,70 24 Siesartis Videniškiai Alanta-Naujasodis-Svobiškėlis 2,50 23 Virinta
5.1.3. lentelė. Tiltai Molėtų rajono keliuose Šaltinis: Molėtų rajono savivaldybė
Molėtų rajono savivaldybės administracija 122 MOLĖTŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS PLĖTROS PLANAS 2011-2017 M.
Molėtų rajono kelių tinklo pagrindą sudaro magistralinis ir krašto keliai. Jie jungia svarbiausius pramonės ir rajonų centrus, bei objektus A14 Vilnius – Utena taigi šiuose keliuose eismo intensyvumas didžiausias. Prie šių kelių jungiami žemesnių kategorijų (rajoniniai) keliai, kuriais vyksta mažiau intensyvus eismas, o pastarieji susiejami su vietiniais keliais. Molėtų rajone eismo intensyvumas didžiausias magistraliniame kelyje Vilnius–Utena. Pagrindinis rodiklis, pagal kurį klasifikuojami keliai ir gatvės, yra numatomas perspektyvoje eismo intensyvumas. Projektuojant kelius, nustatomas vidutinis metinis perspektyvinis paros eismo intensyvumas. Jis prognozuojamas eismo modeliavimo arba tiesioginio stebėjimo metodais. Molėtų rajono magistraliniame kelyje A14 Vilnius – Utena eismo intensyvumas būna didžiausias birželio, liepos ir rugpjūčio mėnesiais, mažiausias gruodžio, sausio ir vasario mėnesiais. Krašto keliuose eismo intensyvumas padidėja birželio, liepos, rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais, sumažėja gruodžio, sausio, vasario bei kovo mėnesiais. Molėtų rajone registruota mažiau nei vienas procentas visų Lietuvoje registruotų lengvųjų automobilių. Apskrities lygmeniu Molėtų rajone užregistruota 13,5% Utenos apskrities lengvųjų automobilių, daugiausiai jų registruota Utenos rajono savivaldybėje.
Lengvieji Krovininiai Puspriekabių Specialūs 2008 m. Motociklai Autobusai automobiliai automobiliai vilkikai automobiliai Lietuvos Respublika 34029 1671065 13824 128733 21375 14469 Utenos apskritis 3851 80782 685 6605 634 718 Anykščių r. sav. 806 15191 118 1298 130 98 Ignalinos r. sav. 534 8947 93 745 50 83 Molėtų r. sav. 477 10906 98 1033 50 83 Utenos r. sav. 1199 26127 151 2257 291 247 Visagino sav. 312 10750 154 490 77 118 Zarasų r. sav. 523 8861 71 782 36 89
5.1.4. lentelė. Transporto priemonių skaičius Molėtų rajone Šaltinis: Statistikos departamentas
Statistikos departamento duomenimis, Utenos apskritis pagal tūkstančiui gyventojų tenkantį lengvųjų automobilių kiekį yra labai artima šalies vidurkiui. 1000-iui Utenos apskrities gyventojų tenka 455 individualus lengvasis automobilis, Lietuvos vidurkis – 453. Molėtų rajono savivaldybėje 1000-iui gyventojų 2008 m. teko 460 individualūs lengvieji automobiliai. Tai daugiau nei vidutiniškai apskrityje ir šalyje. 2006–2008 m. 1000- iui gyventojų tenkantis individualių automobilių skaičius Molėtų rajono savivaldybėje, kaip ir visoje Utenos apskrityje, didėjo aplenkiant transporto priemonių didėjimo rodiklį Lietuvoje. Lietuvoje, individualių transporto priemonių tenkančių 1000 gyventojų kiekis augo 4,6 proc., tuo tarpu Utenos apskrityje 6,31 proc., o Molėtų rajone netgi 7,23 proc.
Molėtų rajono savivaldybės administracija 123 MOLĖTŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS PLĖTROS PLANAS 2011-2017 M.
Vietovė / Metai Duomuo 2006 2007 2008 Pokytis Lietuvos Individualių lengvųjų automobilių skaičius 1465164 144424 151907 3,68% Respublika 9 1 1 000 gyventojų tenka individualių lengvųjų 433 429 453 4,62% automobilių Utenos apskritis Individualių lengvųjų automobilių skaičius 74782 72274 77458 3,58% 1 000 gyventojų tenka individualių lengvųjų 428 419 455 6,31% automobilių Anykščių r. sav. Individualių lengvųjų automobilių skaičius 14742 13679 14720 -0,15% 1 000 gyventojų tenka individualių lengvųjų 452 426 466 3,10% automobilių Ignalinos r. sav. Individualių lengvųjų automobilių skaičius 8066 7962 8558 6,10% 1 000 gyventojų tenka individualių lengvųjų 391 395 433 10,74% automobilių Molėtų r. sav. Individualių lengvųjų automobilių skaičius 10095 9750 10487 3,88% 1 000 gyventojų tenka individualių lengvųjų 429 420 460 7,23% automobilių Utenos r. sav. Individualių lengvųjų automobilių skaičius 24784 23326 24763 -0,08% 1 000 gyventojų tenka individualių lengvųjų 512 487 520 1,56% automobilių Visagino sav. Individualių lengvųjų automobilių skaičius 9194 9651 10363 12,71% 1 000 gyventojų tenka individualių lengvųjų 322 338 364 13,04% automobilių Zarasų r. sav. Individualių lengvųjų automobilių skaičius 7901 7906 8567 8,43% 1 000 gyventojų tenka individualių lengvųjų 376 384 425 13,03% automobilių
5.1.5. lentelė. 1000-iui gyventojų tenkantis ir bendras individualių lengvųjų automobilių skaičius Šaltinis: Statistikos departamentas
Molėtų mieste veikia trys viešojo transporto rūšys: autobusai, mikroautobusai, taksi. Keleivius perveža UAB „Molėtų autobusų parkas“ ir privatūs vežėjai. Molėtų rajono UAB „Molėtų autobusų parkas“ veikla – keleivių vežimas autobusais vietinio (miesto ir priemiesčio), ir tolimojo susisiekimo maršrutais. UAB „Molėtų autobusų parkas“ aptarnauja 24 vietinius maršrutus ir 6 tarpmiestinius maršrutus. Iš Molėtų viešuoju transportu galima pasiekti Anykščius, Biržus, Druskininkus, Ignaliną, Kauną, Kupiškį, Panevėžį, Rokiškį, Uteną, Vilnių bei Zarasus, be persėdimų toliausiai galima nuvažiuoti į Druskininkus. Molėtų autobusų parkui priklausančiais autobusais galima nuvykti į Anykščius, Kauną, Uteną, Vilnių. Savivaldybėje mažėja keleivių vežimas viešojo naudojimo autobusais: jei 2006 m. buvo vežta 612 tūkst. keleivių, tai 2008 m. – tik 529 tūkst. Viešojo transporto paslaugomis besinaudojančių gyventojų skaičius pastaraisiais metais mažėjo (augo privačių automobilių skaičius), maršrutų skaičius 2006-2008 m. taip pat sumažėjo nuo 31 iki 30. Statistikos departamento duomenimis Molėtų rajone sumažėjo ir vidutinis vienam gyventojui tenkantis kelionių autobusu skaičius, analizuojamu laikotarpiu sumažėjęs nuo 25,8 iki 23 kartų.
Molėtų rajono savivaldybės administracija 124 MOLĖTŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS PLĖTROS PLANAS 2011-2017 M.
Teritorija Rodiklis 2006 2007 2008 Lietuvos Keleivių apyvarta, mln. keleivio-kilometrų 3282,6 3170,3 2952,1 Respublika Keleivių vežimas, tūkst. 311951 317920, 317296, 8 2 Vidutiniškai vienam gyventojui tenka kelionių autobusu 91,9 94,2 94,5 Maršrutų skaičius 3461 3155 3151 Utenos apskritis Keleivių apyvarta, mln. keleivio-kilometrų 108,7 92,8 97,2 Keleivių vežimas, tūkst. 4261,3 3931,3 3923,2 Vidutiniškai vienam gyventojui tenka kelionių autobusu 24,2 22,6 22,9 Maršrutų skaičius 260 257 250 Molėtų r. sav. Keleivių apyvarta, mln. keleivio-kilometrų 10,2 10,1 8,6 Keleivių vežimas, tūkst. 612,3 583,3 529,8 Vidutiniškai vienam gyventojui tenka kelionių autobusu 25,8 25 23 Maršrutų skaičius 31 31 30
5.1.6. lentelė. Keleivių vežimas viešojo naudojimo autobusais Šaltinis: Statistikos departamentas
Informacija apie vykdomus projektus:
Projekto pavadinimas: „Molėtų miesto Kauno gatvės rekonstrukcija“ Projekto etapas: Įgyvendinimas Projekto kodas: VP2-4.4-SM-02-R-91-002 Projekto vykdytojo kodas: 188712799 Projekto vykdytojo pavadinimas: Molėtų rajono savivaldybės administracija Paraiškos gavimo data: 2009-05-15 Sutarties įsigaliojimo data: 2009-09-11 Projekto išlaidų suma, Lt: 655.260,00 Finansavimas, Lt: 625.773,30 Trumpas aprašymas: Projekto tikslas: rekonstruojant Molėtų savivaldybės gatves, pritaikyti jas augančiam automobilių ir pėsčiųjų eismui, gerinti regioninės reikšmės transporto infrastruktūrą, mažinti poveikį aplinkai, kurti verslui ir turizmui palankią aplinką. Šiomis priemonėmis taip pat stengiamasi gerinti ekologinę situaciją, didinti gyventojų mobilumą, mažinti nedarbo lygį, migraciją, padidinti pardavimų apimtis ir investicijas. Projekto poreikis: Kauno g. rekonstrukcijos projektas skirtas Molėtų m. gyventojų ir svečių, ypatingai Kauno g. gyventojų, patogumui ir gyvenimo kokybei pagerinti. Molėtų m. Kauno g. ilgis – 480 m, važiuojamosios dalies plotis – 6,0-7,0 m. Kauno g. yra centrinėje Molėtų m. dalyje, šalia – mažaaukščiai gyvenamieji, visuomeniniai pastatai, automobilių stovėjimo aikštelės. Bendra gatvės būklė – nepatenkinama: asfaltbetonio danga ištrupėjusi, duobėta, šaligatvių būklė – prasta, paviršinio vandens nuvedimas – neišspręstas. Dėl didelio eismo intensyvumo (VMPEI – 1152 auto./p.) ir prastos gatvės būklės – didesnės transporto
Molėtų rajono savivaldybės administracija 125 MOLĖTŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS PLĖTROS PLANAS 2011-2017 M. priemonių, gatvės eksploatacinės išlaidos, kelionės laikas, avaringumo, oro taršos bei triukšmo lygis. Projekto uždaviniai: (1) atlikti Molėtų miesto Kauno gatvės rekonstrukciją, užtikrinant eismo saugumą ir mažinant autoavarijų tikimybę bei neigiamą transporto poveikį aplinkai; (2) paviešinti informaciją apie projektą bei jam teikiamą paramą. Planuojami rezultatai: (1) pagerinta gatvės dangos būklė; (2) pagerintos transporto eismo sąlygos; (3) sumažintas neigiamas triukšmo poveikis aplinkai; (4) sutvarkyta lietaus kanalizacija; (5) ženkliai pagerintas pėsčiųjų eismo saugumas; (6) sumažintos gatvės priežiūros išlaidos; (7) Kauno g. pritaikyta augančiam eismo ir pėsčiųjų intensyvumui; (8) sukurta vietiniams gyventojams, verslui ir turizmui palanki aplinka. Žemės plotai, reikalingi įgyvendinti projektui, nuosavybės teise priklauso valstybei – Lietuvos Respublikai, kuriuos patikėjimo teisę valdo Molėtų rajono savivaldybės administracija. Visų minėtų statinių ir įrenginių savininkas yra pareiškėjas, t.y. Molėtų rajono savivaldybės administracija, kuri valdo šį turtą nuosavybės teise. Taip pat visas sukurtas ar įsigytas iš finansavimo lėšų turtas (rekonstruota Molėtų miesto Kauno gatvė) liks Lietuvos Respublikos teritorijoje ne mažiau kaip penkerius metus nuo projekto įgyvendinimo pabaigos, nebus perleistas, įkeistas ar kitokiu būdu suvaržytos daiktinės teisės į šį turtą ir nuosavybes teise priklausys Molėtų rajono savivaldybės administracijai. Už rekonstruotos Kauno gatvės tinkamą naudojimą bus atsakinga Molėtų rajono savivaldybės administracija, kuri apmokės rekonstruotos Kauno g. eksploatacines (priežiūros) išlaidas Molėtų r. sav. administracijos lėšomis.
Projekto pavadinimas: "Molėtų rajono Žalvarių gyvenvietės pagrindinės gatvės rekonstrukcija" Projekto etapas: Įgyvendinimas Projekto kodas: VP2-4.4-SM-02-R-91-009 Projekto vykdytojo kodas: 188712799 Projekto vykdytojo pavadinimas: Molėtų rajono savivaldybės administracija Paraiškos gavimo data: 2010-03-30 Sutarties įsigaliojimo data: 2010-07-15 Projekto išlaidų suma, Lt: 1.699.589,22 Finansavimas, Lt: 1.410.754,00 Trumpas aprašymas: Šiuo metu, Molėtų rajono savivaldybėje, dalis gatvių dangų yra įrengtos iš žvyro ir, skirtingai nei asfalto, greičiau dėvisi. Siekiant palaikyti jų gerą būklę, reikia nuolatinių investicijų. Gatvės su žvyro danga gyvenamosiose teritorijose nėra patogios, nes išdžiuvus kelio dangai intensyvus eismas kelia dulkes, didindamas kietųjų dalelių koncentraciją ore, o esant krituliams ir ypač pavasarį, išeinant įšalui, tokiuose keliuose susidaro provėžos. Tai blogina susisiekimo ir gyvenimo sąlygas, Molėtų rajone gyvenantiems bei dirbantiems asmenims. Sprendžiant saugaus transporto srautų judėjimo problemą, mažinant žvyrkelių skaičių bei gerinant Molėtų rajono savivaldybės susisiekimo infrastruktūros tinklą, būtina rekonstruoti Žalvarių gyvenvietės pagrindinę gatvę. Dėl anksčiau minėtų problemų, Molėtų rajono savivaldybė administracija parengė projektą "Molėtų rajono Žalvarių gyvenvietės pagrindinės gatvės rekonstrukcija". Projekto bendrasis tikslas – plėtoti Molėtų rajono
Molėtų rajono savivaldybės administracija 126 MOLĖTŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS PLĖTROS PLANAS 2011-2017 M. savivaldybės kelių transporto infrastruktūrą, kelių jungtis su pagrindinėmis magistralėmis ir krašto keliais, formuoti reikiamo patikimumo susisiekimo infrastruktūros tinklą. Projekto specifinis tikslas - gerinti Molėtų rajono savivaldybės transporto infrastruktūrą, siekiant sumažinti neigiamą autotransporto poveikį aplinkai ir užtikrinti tinkamą eismo organizavimą savivaldybėje. Pagrindinis įgyvendinamo projekto uždavinys yra: Atlikti Molėtų rajono Žalvarių gyvenvietės pagrindinės gatvės, rekonstrukciją įdiegiant eismo saugos ir aplinkosaugos priemones, užtikrinančias eismo saugumą ir mažinančias autoavarijų tikimybę, minėtoje gatvėje. Projekto tikslinės grupės – gatvę nuosavybės teise valdanti Molėtų rajono savivaldybė, Molėtų miesto ir jo apylinkių gyventojai. Laukiami projekto rezultatai: rekonstruotas 1,25 km gatvės tinklas Molėtų rajone ir sutrumpėjęs kelionės laikas važiuojant rekonstruotomis gatvėmis. Projekto tęstinumo užtikrinimu yra suinteresuota Molėtų rajono savivaldybės administracija, projekto svarba atsispindi ir strateginiuose Utenos regiono, Molėtų rajono savivaldybės strateginiuose dokumentuose. Po gatvės rekonstrukcijos, einamojo remonto darbai bus finansuojami Molėtų rajono savivaldybės vietinių kelių priežiūrai skirtomis lėšomis. Projekto metu sukurtas turtas iš finansavimo lėšų, liks Lietuvos Respublikos teritorijoje ne mažiau kaip penkerius metus nuo projekto įgyvendinimo pabaigos, nebus perleistas, įkeistas ar kitokiu būdu suvaržytos daiktinės teisės į šį turtą.
5.2 VANDENS TIEKIMAS
Geriamasis vanduo Molėtų rajone tiekiamas iš požeminių ir antžeminių šaltinių. Molėtų rajone abonentams vandenį tiekia UAB „Molėtų vanduo“. Vandentiekio ilgis siekia 131 km. Geriamojo vandens cheminiai ir bakteriologiniai rodikliai neviršija leistinų normų. Geriamasis vanduo privalo būti saugus ir kokybiškas. Vartotojams tiekiamo geriamojo vandens kokybės reikalavimai nustatyti Lietuvos higienos normoje HN 24 : 2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“. Pagal juos bei UAB „Molėtų vanduo“ patvirtintą „Geriamojo vandens tiekiamo vartotojams kokybės priežiūros programą“, kuri suderinta su Molėtų valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba, UAB „Molėtų vanduo“ vykdo nuolatinę ir periodinę geriamojo vandens kokybės priežiūrą. Geriamasis vanduo tiriamas tiek skirstomajame tinkle tiek vandens vartojimo vietose. Tiriant geriamojo vandens kokybę atliekami mikrobiologinių, toksinių ir indikatorinių rodiklių matavimai. Dažniausiai atliekami mikrobiologinių ir indikatorinių rodiklių matavimai. Toksiniai rodiklių matavimai atliekami kartą per metus. Pagal 2008 m. atliktus vandens tyrimus toksiniai rodikliai Molėtų m. ir rajono vandenyje atitinka higienos normoje HN 24:2003 nustatytus reikalavimus. Mikrobiologiniai rodikliai vieną kartą neatitiko nustatytų reikalavimų, o indikatoriniai rodikliai kaip spalva, geležis, amonis, drumstumas neatitinka daugelyje vandenviečių, kuriose nėra vandens gerinimo įrenginių. Visų neatitikimų priežastys yra nustatytos. Šiuo metu nugeležinimo įrenginiai pastatyti Molėtų, Verbiškių, Balninkų, Videniškių, Suginčių, Skudutiškio, Toliejų vandenvietėse. Šiose gyvenvietėse geriamasis vanduo atitinka higienos normos reikalavimus. Ateityje numatoma vandens gerinimo įrenginius įrengti ir kitose rajono vandenvietėse. Kitose teritorijose išgautas vanduo yra tik filtruojamas ir siurblių pagalba paduodamas i gyvenviečių tinklus. Šiose visose vandenvietėse nėra jokios papildomos vandens paruošimo įrangos.
Molėtų rajono savivaldybės administracija 127 MOLĖTŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS PLĖTROS PLANAS 2011-2017 M.
Atlikti laboratoriniai tyrimai rodo, kad į tinklus paduodamas švaresnis vanduo negu patenka vartotojams. Tai sąlygoja bloga bendrovės eksploatuojamų magistralinių ir gatvės tinklų ir vartotojams priklausančių pastatų vidaus tinklų kokybė. Bendrovei priklausančių tinklų renovacija vandens kokybės problemas sprendžia tik dalinai. Turi būti sprendžiami ir pastatų vidaus tinklų renovavimo klausimai, o tam reikalingos didžiulės lėšos. Molėtų rajono gyvenviečių vandens tiekimo tinklams ir kitai įrangai daugiau kaip 25 metų. Avaringiausios tinklų atkarpos Alantos, Toliejų, Giedraičių, Videnškių, Dapkūniškio ir Joniškio gyvenvietėse. Tokią avarijų gausą įtakoja vandentiekio įrengimų nusidėvėjimas, taip pat išgaunamo vandens agresyvumas, neigiamai veikiantis vamzdžių sieneles ir vandentiekio tinklų įrangą. Ilgą laiką eksploatuojami tinklai nebeatitinka jiems keliamų reikalavimų, vamzdžiai praranda atsparumą. Gruntiniai vandenys Molėtų regione yra palyginti švarūs, tačiau šio vandens kokybę mažina didelis geležies kiekis. Geriamojo vandenes kokybė priklauso nuo vandens gerinimui skirtų įrengimų efektyvumo. Molėtų rajono gyventojai geriamąjį vandenį vartoja iš centralizuoto vandentiekio tinklo, kurį tiekia UAB „Molėtų vanduo“ taip pat iš privačių šachtinių šulinių. Geriamos kokybės vanduo imamas iš požeminių vandens šaltinių, vėliau seka jo apdorojimas, tačiau vandens kokybės gerinimas vykdomas tik Molėtų miesto vandenvietėse. Šiuo metų Molėtų miestą aprūpina Molėtų II – oji vandenvietė. Molėtų rajone esančių miestų bendras vandens tiekimo sistemos tinklų ilgis yra apie 18 km, Molėtų rajono kaimiškose vietovėse – 127 km, taip pat yra įrengta 49 automatinės vandens kėlimo sistemos, iš kurių 48 – kaimo vietovėse, 46 vandens pakėlimo bokštai iš kurių 24 yra eksploatuojami, vienas vandens rezervuaras, esantis mieste ir 84 giluminiai gręžiniai. Molėtu rajone yra 7 gyvenvietės, kuriose gyvena arti 500 gyventoju, ir 50 gyvenviečių, kuriose gyvena nuo 50 iki 500 gyventojų. Keturių gyvenviečių vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra yra tvarkomos pagal Neries upės baseino investicinį projektą. Molėtu rajone yra beveik 244 požeminio vandens gręžinių naudojamų geriamojo požeminio vandens išgavimui. UAB „Molėtų vanduo“ šiuo metu priklauso 84 eksploataciniai geriamojo vandens gavybos gręžiniai. Molėtu rajone centralizuotai gyventojams tiekiamas tik požeminis vanduo. Orientacinis centralizuotai tiekiamo geriamojo vandens vartotojų skaičius yra 11662 gyventojai, tai yra 77% Molėtų rajono gyventojų yra aprūpinami centralizuotu vandentiekiu. Hidrologiniu požiūriu Molėtų rajonas yra turtingas požeminiais vandenimis: esant didesniam vartotojų poreikiui išgręžiami nauji gręžiniai, sumažėjus vartotojų poreikiams gręžiniai tamponuojami. Buvo prognozuojama, kad ateityje Molėtų rajone gyventojų skaičius augs, tačiau remiantis statistikos departamento duomenimis gyventojų skaičius mažėja. Todėl nenumatomas vartotojų poreikių padidėjimas. Molėtų rajone daugiausia vandens suvartojama ūkio ir buities reikmėms tenkinti, mažiausia – pramonės, energetikos, žemės ūkio reikmėms tenkinti.
Molėtų rajono savivaldybės administracija 128 MOLĖTŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS PLĖTROS PLANAS 2011-2017 M.
Centralizuotai tiekiamu vandeniu aprūpinama Vandenvietės pavadinimas gyvenvietė/naudotojas 1 Alantos I Alanta 2 Alantos II 3 Ambraziškis Ambraziškis 4 Anomislis Anomislis, Keveliai
5 Arnionys II Arnionys 6 Balninkai II-oji Balninkai 7 Balninkai I-oji 8 Bekupė Bekupė 9 Bijūtiškis Bijūtiškis 10 Čiviliai Čiviliai 11 Dapkūniškiai Dapkūniškiai 12 Drąsėnai Drąsėnai 13 Dubingiai Dubingiai, Ciūniškė 14 Gėliogaliai Gėliogaliai 15 Giedraičiai(Kamar) Giedraičiai 16 Giedraičiai(Pašilė) 17 Giedraičiai(Pikieta) 18 Giedraičiai(Priedarž.) 19 Girstaitiškis Girstaitiškiai 20 Inturkė Inturkė 21 Joniškis Joniškis 22 Juodėnai Juodėnai 23 Kanapelka Kanapelkos km. 24 Kaniūkai Kaniūkai 25 Klabiniai Klabiniai 26 Laičiai Laičiai 27 Levaniškiai Levaniškiai 28 Luokesos Luokesos 29 Miežonys Miežonys 30 Mindūnai Mindūnai 31 Molėtų m. II-oji Molėtai 32 Naujasodis Naujasodis 33 Purvėnai Purvėnai 34 Runionys Runionys 35 Sidabrinės Sidabrinės 36 Skudutiškis Skudutiškis 37 Svistapolio Nuotekų valymo įrenginiai 38 Suginčiai Suginčiai 39 Šakališkiai Šakališkiai 40 Šeikiškė Šeikiškė ( du daugiabučiai gyv. namai ) 41 Šeštokiškis Šeštokiškis 42 Toliejai II-oji Teliejai, Kėveliai 43 Toliejai I-oji 44 Ūta Ūta 45 Verbiškės Verbiškiai 46 Videniškės Videniškiai
Molėtų rajono savivaldybės administracija 129 MOLĖTŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS PLĖTROS PLANAS 2011-2017 M.
Centralizuotai tiekiamu vandeniu aprūpinama Vandenvietės pavadinimas gyvenvietė/naudotojas 47 Zagurtiškės Zagurtiškės 48 Žalvariai Žalvariai
5.2.1. lentelė. Molėtų rajono vandenvietės Šaltinis: Molėtų rajono savivaldybė
Statistikos departamento duomenimis, 2008 m. Molėtų rajono savivaldybėje 285 tūkst. m3 arba tik 8,2 proc. vandens buvo sunaudota ūkio ir buities reikmėms, Daugiausiai vandens Molėtų rajone suvartojama žuvininkystės reikmėms, t.y. 3167 tūkst. m3. Statistikos departamento duomenimis vandens Molėtų rajone suvartojimas žuvininkystės reikmėms sudaro 91% nuo viso sunaudojamo vandens. Utenos apskrityje 2008 m. daugiausia vandens buvo sunaudota energetikos reikmėms (1746365 tūkst. m3 arba 98,7 proc.), Lietuvoje – energetikos reikmėms (4444907,4 tūkst. m3 arba 95,3 proc.)
Teritorija Rodiklis 2006 2007 2008
Lietuvos Respublika Sunaudota vandens ūkio ir buities reikmėms 101851 96266 94182 Sunaudota vandens energetikos reikmėms 3507531 4265362 4444907 Sunaudota vandens kitoms reikmėms 3347,8 4065,5 4438,6 Paimta vandens, iš viso 3775688 4528290 4698044 Paimta požeminio vandens 163802 154602 149874 Sunaudota vandens pramonės reikmėms 52182,7 52333,5 45668,2 Sunaudota vandens, iš viso 3741668 4494461 4665800 Sunaudota požeminio vandens 138116 122399 119258 Sunaudota vandens žemės ūkio reikmėms 2297 2075,1 1746,3 Sunaudota vandens žuvininkystės reikmėms 74457,8 74358,6 74856,5 Utenos apskritis Sunaudota vandens ūkio ir buities reikmėms 6674,4 3978,1 3856,2 Sunaudota vandens energetikos reikmėms 1531866 1761328 1746365 Sunaudota vandens kitoms reikmėms 107,5 46,6 35,8 Paimta vandens, iš viso 1555789 1784735 1769413 Paimta požeminio vandens 8100,9 7505 7097,7 Sunaudota vandens pramonės reikmėms 5234,6 2639,5 2563,1 Sunaudota vandens, iš viso 1558624 1783192 1768124 Sunaudota požeminio vandens 17569,8 5971,5 5808,7 Sunaudota vandens žemės ūkio reikmėms 382,6 91,3 79,5 Sunaudota vandens žuvininkystės reikmėms 14359 15108,9 15224,2 Molėtų r. sav. Sunaudota vandens ūkio ir buities reikmėms 428,8 330,3 285,4 Sunaudota vandens energetikos reikmėms 3,4 3 3,2 Sunaudota vandens kitoms reikmėms 0,1 0,1 0,1 Paimta vandens, iš viso 3565,4 3455 3590,9 Paimta požeminio vandens 624 414 423,9 Sunaudota vandens pramonės reikmėms 5,2 4,2 5,8
Molėtų rajono savivaldybės administracija 130 MOLĖTŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS PLĖTROS PLANAS 2011-2017 M.
Teritorija Rodiklis 2006 2007 2008
Sunaudota vandens, iš viso 3312,6 3380,6 3464,5 Sunaudota požeminio vandens 381,2 339,6 297,5 Sunaudota vandens žemės ūkio reikmėms 3,1 2 3 Sunaudota vandens žuvininkystės reikmėms 2872 3041 3167
5.2.2. lentelė. Paimta ir sunaudota vandens Šaltinis: Statistikos departamentas
Statistikos departamento duomenimis, per 2006–2008 m. laikotarpį Molėtų rajono savivaldybėje paimto ir sunaudoto vandens kiekiai nuolat didėjo. Bendro suvartojamo vandens kiekio didėjimas įtakotas suvartojamo vandens kiekio didėjimo žuvininkystei. Reikia pažymėtina, kad per tiriamus 2006–2008 m. visas Molėtų rajono savivaldybėje paimtas vanduo buvo ir sunaudotas.
Sunaudota Paimta vandens vandens Sutaupytas vandens kiekis apytakinėse vandens tiekimo ir pakartotinai naudojamo vandens sistemose Vandens Rajonas perduota nuostoliai iš viso požeminio iš viso požeminio apytak. pakartot. kitiems vandens naudojamo iš viso tiekimo vandens sistemose sistemose Anykščių 973,6 644,6 88 789,4 460,4 0 0 0 185 raj. Ignalinos 7163,2 558,2 46,6 6967,8 362,8 0 0 0 195,7 raj. Molėtų raj. 3573,7 406,7 41 3437,9 270,9 0 0 0 136,1 Utenos raj. 2712,2 2490,2 943 2320,8 2098,8 409 360 49 391 Visaginas 1909292 2217 760 1908935,4 1861,4 172,3 0 172,3 355 Zarasų raj. 5116,4 323,5 52 5009,6 216,7 0,2 0,2 0 107,3 Utenos 1928831,1 6640,2 1930,6 1927460,9 5271 581,5 360,2 221,3 1370,1 apskritis iš viso: Lietuva 5360202,8140320,4 12391,9 5329713,2111444,2386098,6 373287,4 12811,2 30334,8 VISO:
5.2.3. lentelė. Vandens sunaudojimas 2009 m. Šaltinis: Aplinkos apsaugos agentūra
5.3 VANDENS VALYMAS
Molėtų mieste visos nuotekų tinklais surenkamos nuotekos yra mechaniškai ir biologiškai išvalomos 1995 metais rekonstruotoje ir išplėstoje nuotekų valykloje. Valykla atitinka visus šiandien keliamus reikalavimus nuotekų valymui, joje įdiegtas azoto ir fosforo
Molėtų rajono savivaldybės administracija 131 MOLĖTŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS PLĖTROS PLANAS 2011-2017 M.
šalinimas. Valyklos pajėgumas 2 tūkst. m3 per parą. Bendrovė eksploatuoja Toliejų, Bekupės, Bijutiškio, Arnionių, Inturkės, Giedraičių, Alantos ir Naujasodžio nuotekų valymo įrenginius. Toliejų, Bekupės, Bijutiškio, Arnionių nuotekų valymo įrenginiai rekonstruoti ir atitinka išleidžiamoms į aplinką nuotekoms keliamus reikalavimus, o Inturkės, Giedraičių, Alantos ir Naujasodžio nuotekų valymo įrenginiai fiziškai ir morališkai susidėvėję, nuotekos ne visada išvalomos iki reikiamų normų. Ateityje numatoma šių valymo įrenginių rekonstrukcija. Viso per metus išvaloma iki reikalaujamų normų ir išleidžiama į aplinką 250-300 tūkstančių kubinių metrų išvalyto vandens. Per metus susidaro apie 300 tonų nuotekų dumblo, kurio utilizavimas yra problematiškas kaip ir visoje Lietuvoje. Molėtų miesto nuotekų valymo įrenginių darbo kokybės rodikliai 2008 m.
Teršalų pavadinimas Nustatyti Teršalų koncentracija mg/l Išvalymo reikalavimai mg/l Prieš valymą Po valymo efektyvumas % BDS7 17 356 8,45 98 B.azotas 15 77,1 5,4 93 B.fosforas 2 32,5 0,31 99
5.3.1. lentelė. Molėtų miesto nuotekų valymo rodikliai Šaltinis: UAB “Molėtų vanduo“
Molėtų rajone nuotekų tinklų vamzdynu ilgis siekia 43 km. Iš jų 17 km yra paklota Molėtų mieste. 4,9 km nuotekų tinklų yra slėginės trasos. Vidutinis tinklu amžius yra 30 metu. Nuotekų tvarkymo sistemoje labai svarbus inžinerinis įrenginys yra siurblinės. Jų UAB „Molėtų vanduo“ eksploatuoja 17. 8 nuotekų siurblinės yra įrengtos Molėtų mieste, likusios kaimiškose teritorijose. Daugelio iš jų būklė yra patenkinama arba prasta. Taip pat rajone yra nuotekų surinkimo rezervuarų. Juos prižiūri ir eksploatuoja patys gyventojai ar jų bendrijos. Seniūnijų pateiktais duomenimis yra 174 nuotekų kaupimo rezervuarai gyvenvietėse, kuriose gyvena daugiau nei 50 žmonių. Nuotekų rezervuarai atlieka nuotekų kaupimo funkcija. Dažnai jų būklė netenkina reikalavimu – jie yra nesandarus, todėl į aplinką patenka nuotekos. 2008 m. Molėtų rajono savivaldybėje į paviršinius vandenis buvo išleista 3618 tūkst. m3 nuotekų (0,2 proc. visų išleistų Utenos apskrityje). 3353 tūkst. m3 išleistų nuotekų nereikėjo valyti, 265 tūkst. m3 nuotėkų buvo išvalytos iki leistinų normų. Nepakankamai išvalytų ar išleista užterštų (be valymo) nuotekų išleista 2008 metais nebuvo. Utenos apskrityje nuotekos, kurių nereikėjo valyti, sudarė 99,6 proc. visų nuotekų (Lietuvoje – 96,3 proc.). Utenos apskrityje į paviršinius vandenis išleista 1645 tūkst. m3 nepakankamai išvalytų nuotekų.
Teritorija Rodiklis 2006 2007 2008 Lietuvos Respublika Nuotekų išleidimas, iš viso 3749145 4540558 4687120 Išleista išvalytų iki normos nuotekų 128943,1 151244,3 126653,2 Išleista nepakankamai išvalytų nuotekų 53633,7 57200,4 47817,4 Išleista nuotekų, kurių nereikia valyti 3565932 4331486 4512103
Molėtų rajono savivaldybės administracija 132 MOLĖTŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS PLĖTROS PLANAS 2011-2017 M.
Teritorija Rodiklis 2006 2007 2008 Išleista užterštų (be valymo) nuotekų 636,9 628,6 546 Utenos apskritis Nuotekų išleidimas, iš viso 1550844 1781844 1766681 Išleista išvalytų iki normos nuotekų 5026,2 5446,8 5188,6 Išleista nepakankamai išvalytų nuotekų 1973 1734,3 1645,3 Išleista nuotekų, kurių nereikia valyti 1543845 1774663 1759847 Išleista užterštų (be valymo) nuotekų 0 0 0 Molėtų r. sav. Nuotekų išleidimas, iš viso 1910 3490,9 3618,8 Išleista išvalytų iki normos nuotekų 253 263,3 265,8 Išleista nepakankamai išvalytų nuotekų 8 0,6 0 Išleista nuotekų, kurių nereikia valyti 1649 3227 3353 Išleista užterštų (be valymo) nuotekų 0 0 0
5.3.2. lentelė. Nuotekų išleidimas Šaltinis: Aplinkos apsaugos agentūra
5.4 ŠILUMOS TIEKIMAS
Molėtų rajone centralizuotai šiluma aprūpinama dalis Molėtų miesto, Giedraičių ir Naujasodžio gyvenviečių vartotojų. Likusioji šilumos vartotojų dalis Molėtų rajone vartoja šilumą, pagamintą individualiuose šilumos gamybos įrenginiuose, naudojančiuose dažniausiai kietą kurą (medieną, anglis), rečiau suskystintas dujas. Molėtų rajone esančias centralizuoto aprūpinimo šiluma sistemas eksploatuoja UAB „Molėtų šiluma“. UAB „Molėtų šiluma“ Molėtų rajone eksploatuoja tris centralizuoto aprūpinimo šiluma sistemas Molėtuose, Giedraičiuose ir Naujasodyje. Molėtų rajone centralizuotai tiekiama šiluma gaminama trijose katilinėse, bendra jų galia sudaro 24,80 MW. Metinis šiose katilinėse pagaminamos šilumos kiekis sudaro apie 30 GWh. Sutartinio kuro sąnaudos sudaro 106,0 kg n.e./MWh (Lietuvos vidurkis 99,0 kg n.e./MWh), elektros sąnaudos šilumos gamybai sudaro 21,7 kWh/MWh (Lietuvos vidurkis 26,2 kWh/MWh).
Metinis Instaliuota Šildomų Aprūpinama Pagrindinis Rezervinis pagaminamos katilinės galia, pastatų teritorija kuras kuras šilumos kiekis, MW plotas, m2 MWh Molėtų miestas 22,75 mediena mazutas 29.409 137.506 Giedraičių gyv. 1,8 malkos, pjuvenos anglis 924 4.333 Naujasodžio gyv. 0,25 malkos nėra 497 2.380
5.4.1. lentelė. Centralizuoto aprūpinimo šiluma sistemų Molėtų rajone pagrindinės charakteristikos Šaltinis: Molėtų rajono savivaldybė
Bendras centralizuoto šilumos tiekimo tinklų ilgis Molėtų rajone sudaro apie 20,5 km. Technologiniai šilumos nuostoliai tinkluose sudaro apie 7,2 GWh arba 24,7 %, didžiausi šilumos nuostoliai susidaro Naujasodžio gyvenvietėje, nes šiluma tiekiama nusidėvėjusiomis, daug didesniam vartotojų kiekiui suprojektuotomis trasomis.
Molėtų rajono savivaldybės administracija 133 MOLĖTŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS PLĖTROS PLANAS 2011-2017 M.
Molėtų mieste šiluma centralizuotai tiekiama į bendrą tinklą sujungtais šilumos tiekimo tinklais iš pietinėje miesto dalyje (Mechanizatorių g. 70) esančios katilinės. Katilinėje įrengtas vienas 6,5 t/h našumo garo katilas ir trys vandens šildymo katilai, kurių bendra instaliuota galia sudaro 13,5 MW. Kaip pagrindinis kuras katilinėje kūrenama mediena, kūrenant mazutu dengiamas pikinis šilumos poreikis. Molėtų mieste eksploatuojami 139 šilumos mazgai, 33 šilumos mazgai renovuoti, juose įrengti karšto vandens ruošimo šildytuvai. Naujasodžio gyvenvietėje (Alantos seniūnija) vartotojai šiluma aprūpinami iš UAB „Molėtų šiluma“ eksploatuojamos 0,25 MW galios katilinės ir VŠĮ Alantos technologijos ir verslo mokyklos 0,5 MW galios katilinės. Abi šios katilinės yra kūrenamos mediena. Iš UAB „Molėtų šiluma“ eksploatuojamos katilinės šiluma aprūpinama mokykla, vaikų darželis, parduotuvė ir trys gyvenamieji namai. Giedraičių gyvenvietėje centralizuotai šiluma tiekiama vidurinei mokyklai, darželiui ir penkiems gyvenamiesiems namams. Per metus Giedraičių katilinėje pagaminama apie 900 MWh šilumos, 11 % šilumos tenka šilumos nuostoliams trasose dengti. Instaliuota šilumos vartotojų galia sudaro 0,466 MW. Šiluma Giedraičiuose tiekiama tik pastatų šildymui, karšto vandens ruošimui šiluma netiekiama. Ėmus tiekti šilumą karšto vandens ruošimui, šilumos poreikiai išaugtų 40 MWh per metus.
Uždaroji akcinė bendrovė „Molėtų šiluma“ įsteigta 2000 metų gegužės mėn. 31 d. reorganizavus SP AB „Vilniaus šilumos tinklai“. Šią dieną įvykusio visuotinio SP AB „Vilniaus šilumos tinklai“ akcininkų susirinkimo metu nutarta įkurti SP UAB „Molėtų šilumos tinklai“. Steigiamasis bendrovės akcininkų susirinkimas įvyko 2000 07 19 d. kurio metu išrinkta bendrovės valdyba. 2003 metų balandžio 14 d. visuotiniame akcininkų susirinkime pakeistas įmonės statusas ir pavadinimas į UAB „Molėtų šiluma“. Vidutinis bendrovės sąraše esančių darbuotojų skaičius per ataskaitinius metus sudarė 39 darbuotojus, arba 3 mažiau lyginant su 2008 m., iš jų - 8 dirba pagal terminuotas darbo sutartis šildymo sezono metu katilų operatoriais Giedraičių miestelio ir Naujasodžio gyvenvietės katilinėse. Molėtų miesto katilinėje veikia trys DKVR – 6,5 mazutu ir 2 biokuru (medžio skiedra) kūrenami katilai. Biokuru dirba: Danų firmos GVB – 11 keturių megavatų ir AB „Kazlų Rūdos Metalas“ 5 megavatų galios katilai bei 1,7 MW galios kondensacinis ekonomaizeris. Tokiu būdu bendras centrinės katilinės projektinis galingumas sudaro 25,7 MW. Šiluma ir karštas vanduo tiekiamas į 1768 gyventojų butus, 15 iš jų individualūs gyvenamieji namai ir 45 įstaigoms ir organizacijoms. Bendras šildomas plotas sudaro 153323 m2 iš jų gyvenamųjų patalpų – 92127,48 m2. Molėtų rajone centralizuotos šilumos tiekimo kaina yra žemesnė nei Lietuvos vidurkis.
Eil. Nr. Rodikliai Mato vnt. Iš viso Gamyba Perdavimas Pardavimas
1. Pagaminta ir patiekta šilumos tūkst. MWh 28,3 28,3 x x 2. Patiekta šilumos į tinklą: tūkst. MWh 28,3 x 28,3 x 2.1. technologiniai perdavimo nuostoliai tūkst. MWh 5,6 x 5,6 x 2.2. šilumos pardavimas: tūkst. MWh 22,7 x x 22,7
Molėtų rajono savivaldybės administracija 134 MOLĖTŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS PLĖTROS PLANAS 2011-2017 M.
Eil. Nr. Rodikliai Mato vnt. Iš viso Gamyba Perdavimas Pardavimas
2.2.1. gyventojams tūkst. MWh 16,3 x x 16,3 2.2.2. kitiems vartotojams tūkst. MWh 6,4 x x 6,4 3. Šilumos pardavimas gyventojams: tūkst. MWh 16,3 x x 16,3 3.1. patalpoms šildyti tūkst. MWh 11,6 x x 11,6 3.2. karštam vandeniui ruošti tūkst. MWh 1,8 x x 1,8 3.3. karšto vandens temperatūrai palaikyti tūkst. MWh 2,9 x x 2,9 4. Vartotojų skaičius: vnt. 1795 x x 1795 4.1. gyventojai vnt. 1753 x x 1753 4.2. kiti vartotojai vnt. 42 x x 42
5.4.2. lentelė. 2009 m. šilumos tiekimo veiklos rodikliai Šaltinis: UAB „Molėtų šiluma“
5.4.1. grafikas. Vidutinė šilumos kaina 2008 metais Šaltinis. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija
Molėtų rajono savivaldybės administracija 135 MOLĖTŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS PLĖTROS PLANAS 2011-2017 M.
Molėtų rajone šilumos gamybai daugiausiai naudojama mediena ir mazutas. Mediena sudaro 99,2 proc. naudojamos žaliavos šilumos gamybai, mazutas sudaro 0,8 proc. lyginamąją naudojamo kuro dalį. Molėtų rajone gamtinės dujos nėra tiekiamos. LR teritorijos bendrajame plane Molėtų rajono dujofikavimas nenumatytas.
Eil. Rodikliai Mato vnt. Iš viso Gamyba Nr.
1. Gamtinės dujos tne 0,0 0,0 1.1. natūralių tūkst. m3 0,0 0,0 1.2. sąnaudos tūkst. Lt 0,0 0,0 1.3. kaina Lt/tūkst. m3 1.4. šiluminė vertė kcal/m3 0 0
1.5. lyginamosios kuro sąnaudos kgne/MWh 0,0 0,0 1.6. lyginamasis svoris kuro balanse % 0 0
2. Mediena tne 2763 2763 2.1. natūrali kietm 15356,0 15356,0 2.2. sąnaudos tūkst. Lt 1242,9 1242,9
2.3. kaina Lt/tne 450 450 2.4. šiluminė vertė kcal/kg 1799 1799
2.5. lyginamosios kuro sąnaudos kgne/MWh 97,71 97,71 2.6. lyginamasis svoris kuro balanse % 99,2 99,2
3. Mazutas tne 22,0 22,0 3.1. natūralus t 22,0 22,0 3.2. sąnaudos tūkst. Lt 8,1 8,1 3.3. kaina Lt/t 368,2 368,2 3.4. šiluminė vertė kcal/kg 9872 9872
3.5. lyginamosios kuro sąnaudos kgne/MWh 0,78 0,78 3.6. lyginamasis svoris kuro balanse % 0,8 0,8
5.4.3. lentelė. Sąlyginio kuro sąnaudos Šaltinis: UAB „Molėtų šiluma“
Aplinkosaugos reikalavimai lems, koks kuras dažniausiai bus naudojamas ateityje. Nuo to priklausys ir šilumos tiekimo būdas. Pirmenybė turėtų būti teikiama centralizuotam šilumos tiekimui, nes tik didelės katilinės sugebės prisitaikyti prie griežtų aplinkosaugos reikalavimų. Centralizuotą šilumos tiekimą skatina įvairios ES direktyvos ir tarptautinės programos bei fondai, o decentralizacija lemtų dar didesnį šilumos kainų padidėjimą likusiems šilumos naudotojams. Molėtų rajono šilumos ūkiui yra būdingos daugumos Lietuvos nedidelių miestų šilumos ūkio problemos, bet taip pat yra ir specifinių. Galima išskirti tokias pagrindines problemas: • dėl senų trasų nepakankamai patikimas ir efektyvus šilumos tiekimas;
Molėtų rajono savivaldybės administracija 136 MOLĖTŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS PLĖTROS PLANAS 2011-2017 M.
• nesant galimybės naudoti gamtines dujas, kaip rezervinis ir pikinis kuras naudojamas mazutas. • žemas šilumos vartojimo efektyvumas – dideli pastatų šilumos nuostoliai, hidrauliškai nesubalansuotos ir nusidėvėjusios šildymo sistemos, nusidėvėję šilumos punktai ar vietinės katilinės, individualaus reguliavimo ir apskaitos trūkumas. Naujų centralizuoto aprūpinimo šiluma sistemų įrengimas Molėtų rajone neplanuojamas, nes neplanuojamos naujos tankiai užstatytos teritorijos. Esamų centralizuotai tiekiamos šilumos gamybos pajėgumų visiškai pakanka esamų centralizuoto aprūpinimo šiluma sistemų vartotojų poreikiams užtikrinti. Esamose centralizuoto aprūpinimo šiluma sistemose būtų galima didinti šilumos gamybos apimtis ir prijungti naujus vartotojus. Šilumos poreikis kis tik dėl gyventojų skaičiaus ir gyvenamojo ploto kitimo rajone. Tiek gyventojų skaičius Molėtų rajone, tiek gyvenamųjų pastatų plotas rajone turi tendenciją mažėti. Gyventojų skaičius Molėtų rajono savivaldybėje skaičiuojant nuo 2006 m. kasmet pastoviai mažėjo: 2006 m. pradžioje savivaldybėje gyveno 23.871 gyventojas, 2010 m. – 22.475 gyventojai (t. y. 5,85 proc. mažiau). Panaši tendencija fiksuojama ir visoje Utenos apskrityje – lyginant 2006 m. ir 2010 m. skaičius - gyventojų skaičius sumažėjo 8.645 gyventojais, t.y. 4,87 proc. Kasmet naujai pastatomų pastatų ir išduodamų statybos leidimų kiekis yra labai nedidelis. Šilumos vartojimo efektyvumas gali būti didinamas įvairiomis priemonėmis: keičiant ar šlitinant išorines pastatų atitvaras, modernizuojant šildymo sistemas ir šilumos punktus, gerinant šildymo sistemų ir šilumos punktų priežiūros ir kontrolės kokybę. Viešosios paskirties pastatuose papildomai galima taikyti energijos vadybą ir taip sumažinti šių pastatų šilumos suvartojimus. Tačiau įvertinant, kad gyventojams trūksta lėšų, mažai tikėtina, kad bus šlitinamos išorinės atitvaros ir atnaujinamos šildymo sistemos. Šilumos vartojimo efektyvumo padidėjimas įrengus modernius šilumos punktus bus kompensuojamas gerinant šiluminio komforto sąlygas pastatuose, todėl priimama, kad šilumos vartojimas vienam gyventojui išliks nepakitęs.
Pagrindiniai 2009 metais atlikti remonto ir rekonstrukcijos darbai katilinėse ir šilumos tinkluose: • vandens šildymo katilo GVB-11 hidraulinės įrangos atnaujinimas, šiluminės trasos iš Vilniaus g. į parduotuvę „IKI“ pirkimas, šilumos apskaitos skaitiklių pirkimas. Iš viso 2009 metais investicijos sudaro 23026,55 Lt. • Molėtų miesto katilinėje atlikta abiejų vandens šildymo katilų remontas: 5 Mw galios „Kazlų rūdos metalas“ katile permūryta pakura bei pakeista naujais dalis katilo vamzdžių, katilui. GVB-11 pakeisti naujais visi dūmų vamzdžiai, atlikta šių katilų ardinų, pelenų šalinimo transporterių ir kuro tiekimo sistemų remontas. Atlikta dalinis administracinio pastato remontas Remonto darbų atlikta už 246,1 tūkst. Lt. Visos investicijos ir remonto darbai atlikti bendrovės lėšomis. 2009 m. metais pradėta šiluminių trasų nuo Molėtų miesto pagrindinės mokyklos iki Globos namų bei dalies Liepų gatvės tinklų rekonstrukcija. Darbus atlieka UAB „Energijos taupymo centras“, darbų vertė 385,4 tūkst. litų. Šių trasų rekonstrukcijai gauta Europos
Molėtų rajono savivaldybės administracija 137 MOLĖTŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS PLĖTROS PLANAS 2011-2017 M.
Sąjungos struktūrinių fondų parama. Šiuo metu pradėti šiluminės trasos nuo Molėtų pirties iki vaikų lopšelio-darželio „Vyturėlis“ Amatų gatvėje rekonstrukcijos darbai. Bendras investicijų dydis 2010 metais sieks 900 tūkst. litų.
Molėtų rajone įgyvendinami ES lėšomis finansuojami projektai: Projekto pavadinimas: Molėtų miesto centrinio šildymo tinklų modernizavimas, mažinant šilumos nuostolius ir didinant šilumos tiekimo patikimumą Projekto būsena: Įgyvendinama sutartis Projekto kodas: VP2-4.2-ŪM-02-K-01-005 Projekto vykdytojo pavadinimas: Uždaroji akcinė bendrovė "Molėtų šiluma" Paraiškos gavimo data: 2009-02-24 Sutarties įsigaliojimo data: 2009-07-10 Projekto išlaidų suma, Lt: 385.447,12 Finansavimas, Lt: 192.723,00 Trumpas aprašymas: Dauguma UAB „Molėtų šiluma“ eksploatuojamų šilumos perdavimo trasų yra statytos 1980 – 1990 metais. Seniausios trasos statytos 1977 metais, kai tuo tarpu saugus vamzdyno naudojimo laikas yra maždaug 25 metai. Šilumos tiekimo vamzdynai yra pakloti betoniniuose kanaluose, o patys vamzdžiai yra izoliuoti stiklo vata. Esamas trasos yra gana smarkiai susidėvėjusios, suprastėjusi jų izoliacija, dėl ko šilumos perdavimo metu atsiranda dideli nuostoliai, vidutiniškai siekiantys 17,8%. Vamzdynai taip pat gana stipriai paveikti korozijos, dėl ko juose įvyksta avarijos. Jų metu sutrinka šilumos tiekimas vartotojams, nėra užtikrinamas paslaugų tiekimo patikimumas. UAB „Molėtų šiluma“, siekdama spręsti egzistuojančias problemas bei prisidėti prie Nacionalinėje energetikos strategijoje numatytų tikslų, siekia įgyvendinti investicijų projektą, kurio pagrindinis tikslas – modernizuoti šilumos tiekimo sistemą, siekiant didinti šilumos tiekimo patikimumą bei kokybę. Projekto įgyvendinimo metu darbai bus atliekami 2 gatvėse–Jaunimo g. ir Liepų g. Jaunimo g. diegiant naujausias technologijas bus rekonstruojamos seniausios iš įmonės eksploatuojamų šilumos perdavimo trasų (246,5 m), statytos 1977 m., jomis šiluma tiekiama Molėtų gimnazijai, pagrindinei mokyklai ir vaikų globos namams. Liepų g. bus rekonstruojamos 1981 m. statytos trasos (201,5 m), bei nutiesta 120 m naujų tinklų, dėl ko bendras termofikacinio vandens tinklų ilgis sutrumpės 246 m (jos liktų kaip rezervinės). Taip pat bus montuojami elektroniniai davikliai, informuojantys apie trasose įvykusias avarijas. Įgyvendinus projektą, šilumos perdavimo nuostoliai rekonstruotose atkarpose sumažės 32% (207 MWh), kas leis įmonei padidinti veiklos efektyvumą. Šilumos tiekimo patikimumas iš viso padidės 511 vartotojų, tame tarpe 3 miesto švietimo įstaigoms. ES lėšų gavimas padidina projekto atsipirkimą ir finansinį naudingumą pareiškėjui, todėl yra svarbi sąlyga projekto įgyvendinimui. Fizinis tęstinumas – projekto įgyvendinimo metu rekonstruoti bei naujai nutiesti tinklai nuosavybės teise priklausys UAB „Molėtų šiluma“, įmonė vykdys jų eksploataciją ir priežiūrą. Sukurtas turtas bus naudojamas įmonės veiklai vykdyti (tiekti šilumos energiją). Veiklos tęstinumas – siekiant sudaryti prielaidas efektyviai įmonės veiklai, būtina modernizuoti eksploatuojamas šilumos perdavimo trasas, kurios yra smarkiai nusidėvėjusios,
Molėtų rajono savivaldybės administracija 138 MOLĖTŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS PLĖTROS PLANAS 2011-2017 M. pažeistos korozijos. Projekto įgyvendinimas leis įmonei dirbti efektyviau, mažinti patiriamus šilumos nuostolius, didinti šilumos tiekimo patikimumą, o tai sudarys prielaidas veiklos bei instituciniam tęstinumui. Numatoma, kad vidutinė šilumos savikaina, apskaičiuota įvertinant visas gamybos sąnaudas ir šilumos pardavimus, lyginant su rezultatais neįgyvendinus projekto, 2010–2030 metais būtų vidutiniškai 2 Lt / MWh arba 1,0 proc. mažesnė.
Projekto pavadinimas: Šilumos tiekimo infrastruktūros modernizavimas Molėtų mieste. Projekto etapas: Paraiškos vertinimas Projekto kodas: VP2-4.2-ŪM-02-K-02-019 Projekto vykdytojo kodas: 167610175 Projekto vykdytojo pavadinimas: Uždaroji akcinė bendrovė "Molėtų šiluma" Paraiškos gavimo data: 2010-08-04 Projekto išlaidų suma, Lt: 3.958.951,00 Finansavimas, Lt: 1.979.475,00 Trumpas aprašymas: Dauguma UAB „Molėtų šiluma“ eksploatuojamų šilumos perdavimo trasų Molėtų mieste yra statytos 1980 – 1990 metais. Seniausios trasos statytos 1977 metais, kai tuo tarpu saugus vamzdyno naudojimo laikas yra maždaug 25 metai. Vidutinis planuojamų rekonstruoti tinklų amžiaus svertinis vidurkis, perskaičiuojant šilumos tinklų atkarpų ilgius sutartiniu 100 mm skersmens viengubo vamzdžio ilgiu – 25,4 metų. Šilumos tiekimo vamzdynai yra pakloti betoniniuose kanaluose, o patys vamzdžiai yra izoliuoti stiklo vata. Esamos trasos yra gana smarkiai susidėvėjusios, suprastėjusi jų izoliacija, dėl ko šilumos perdavimo metu atsiranda dideli nuostoliai. Molėtų miesto šilumos tiekimo tinkluose 2009 m. techniniai šilumos nuostoliai sudarė 5456 MWh arba 20,1 % nuo patiektos į tinklą šilumos energijos. Vamzdynai taip pat gana stipriai paveikti korozijos, tai didina avarijų riziką. Jų metu sutrinka šilumos tiekimas vartotojams, mažėja paslaugų tiekimo patikimumas. Įmonė kasmet dalį trasų rekonstruoja iš nuosavų lėšų, tačiau be papildomos finansinės paramos atlikti būtinus darbus ji nėra pajėgi. UAB „Molėtų šiluma“, siekdama spręsti egzistuojančias problemas bei prisidėti prie Nacionalinėje energetikos strategijoje numatytų tikslų, siekia įgyvendinti investicijų projektą, kurio pagrindinis tikslas – modernizuoti šilumos tiekimo sistemą, siekiant didinti šilumos tiekimo patikimumą bei kokybę Molėtų mieste. Projekto tikslas yra renovuoti senus ir susidėvėjusius Molėtų miesto CŠT tinklo vamzdynus, taip siekiant užtikrinti šilumos tiekimo paslaugos patikimumą ir efektyvumą . CŠT sistemos valdytojas privalo nuolat vykdyti šios sistemos priežiūrą, modernizavimą siekiant paslaugos teikimo tęstinumo, CŠT sistemos išsaugojimo, kadangi nuo tinklų būklės tiesiogiai priklauso šilumos pateikimo vartotojui patikimumas, saugumas, kokybiniai parametrai. Projekto įgyvendinimas leis įmonei dirbti efektyviau, mažinti patiriamus šilumos nuostolius, didinti šilumos tiekimo patikimumą, o tai sudarys prielaidas veiklos tęstinumui. Įsigytas turtas priklausys UAB "Molėtų šiluma" ir bus eksploatuojamas bei remontuojamas naudojant įmonės lėšas. Įmonės darbuotojai projekto įgyvendinimo metu įgaus naujus gebėjimus, perims žinias tuo užtikrindami aukštą teikiamų paslaugų kokybę vartotojams ir įmonės konkurencingumą šalies ir regiono energijos rinkose.
Molėtų rajono savivaldybės administracija 139 MOLĖTŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS PLĖTROS PLANAS 2011-2017 M.
5.5 ATLIEKŲ TVARKYMAS
2009 m. gruodžio 31 d. baigtas įgyvendinti nuo 2004 m. UAB „Utenos regiono atliekų tvarkymo centro“ vykdytas projektas „Utenos regiono atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas“ Nr. 2004/LT/16/C/PE/003, kurio vertė siekia 44.7 mln. litų be PVM. Projektas buvo finansuojamas ES Sanglaudos fondo (75 proc.) ir Lietuvos Respublikos Valstybės biudžeto lėšomis (25 proc.). Įgyvendinant projektą „Utenos regiono atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas“, Utenos regione buvo uždaryti ir rekultivuoti 104 sąvartynai ir užterštos teritorijos; įrengtas ir 2008 m. vasario 1 d. atidarytas modernus ir visus ES reikalavimus atitinkantis Utenos regioninis nepavojingų atliekų sąvartynas, į kurį atliekos patenka iš viso Utenos regiono; įrengtos šešios didelių ir pavojingų atliekų priėmimo aikštelės bei dvi kompostuojamų atliekų aikštelės; įsigyta mobili technika, reikalinga Utenos regioninio sąvartyno ir kompostuojamų atliekų aikštelių eksploatavimui; įsigyti konteineriai, kurie reikalingi didelių ir pavojingų atliekų priėmimo aikštelių eksploatavimui. Utenos regiono gyventojai ir juridiniai asmenys į kompostuojamų atliekų aikšteles, esančias Mockėnų km., Utenos sen., Utenos r. ir Karlų km., Visagino sav., gali pristatyti ir nemokamai priduoti kompostuojamas atliekas (biologiškai skaidomos atliekos, medžio žievę ir kita). Utenos regiono gyventojai į šešias didelių ir pavojingų atliekų aikšteles, esančias Anykščiuose, Ignalinoje, Molėtuose, Utenoje, Zarasuose ir Visagine, gali pristatyti ir nemokamai priduoti namų ūkiuose susidarančias atliekas (išskyrus komunalines): metalą (metalinius namų ūkio daiktus, įrengimus ir t.t.), popierių (laikraščius, žurnalus, kartoną ir t.t.), stiklą (įvairią stiklo tarą ir t.t.), medieną (senus baldus, įvairius medinius daiktus ir t.t.), buitinius prietaisus ir įrengimus (šaldytuvus, elektros prietaisus ir t.t.), plastmasę (indus, vamzdžius ir t.t.), padangas (lengvųjų automobilių ir dviračių transporto priemonių), pavojingas buitines atliekas (akumuliatorius, liuminescencines lempas ir t.t.).
Šiuo metu atliekų tvarkymo paslaugas Molėtų rajone teikia vienintelė įmonė – UAB „Molėtų švara”. Molėtų rajone atliekos tvarkomos pagal 2003 metais patvirtintas Molėtų rajono savivaldybės atliekų tvarkymo taisykles. 2004 metais Molėtų rajono savivaldybės tarybos patvirtinta „Molėtų rajono savivaldybės atliekų tvarkymo sistemos plėtojimo programa“ – tai pagrindinis strateginis dokumentas užtikrinantis Molėtų rajono atliekų tvarkymo plėtrą ir darną. Molėtų rajone veikia konteinerinė atliekų surinkimo sistema t.y. buitinių atliekų surinkimui naudojami konteineriai, tačiau iki 2010 m. rugsėjo 15 d. Utenos regiono atliekų tvarkymo centras turi pateikti paraišką ES struktūrinių fondų paramai gauti, kuriame būtų apibrėžta viso regiono atliekų tvarkymo sistema. • Projekto pavadinimas: Utenos regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos plėtra. • Pagrindinis projekto tikslas: Išplėsti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą, užtikrinant biologiškai skaidžių atliekų tvarkymą. • Siektini rezultatai: Sukurta infrastruktūra 44,000 t komunalinių atliekų sutvarkymui, užtikrinant ne mažiau nei 50 proc. Utenos komunalinių atliekų tvarkymo regiono teritorijoje susidarančių komunalinių biologiškai skaidžių atliekų perdirbimą ir/ar kitokį panaudojimą bei ne mažesnį nei 50 proc. regiono teritorijoje susidarančių komunalinių atliekų perdirbimą ir/ar kitokį panaudojimą.
Molėtų rajono savivaldybės administracija 140 MOLĖTŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS PLĖTROS PLANAS 2011-2017 M.
• Preliminari projekto vertė 14,9 mln. Lt. Numatomas ES finansavimas – 12,7 mln. Lt. Pagal patvirtintą projektų finansavimo sąlygų aprašą nustatyti sekantys reikalavimai, kuriuos turi pasiekti projektas: 1. Projekte numatytos veiklos ir sprendiniai apima regiono ar regionų grupės atliekų tvarkymą ir atitinka atitinkamo regiono atliekų tvarkymo plano nuostatas. 3. Projektas užtikrina ne mažiau kaip 50 proc. komunalinių atliekų tvarkymo regiono ar regionų grupės teritorijoje susidarančių komunalinių biologiškai skaidžių atliekų perdirbimą ir (ar) kitokį naudojimą. 4. Projektas užtikrina ne mažiau kaip 50 procentų regiono ar regionų grupės teritorijoje susidarančių komunalinių atliekų perdirbimą ir (ar) kitokį panaudojimą. 5. Projekte numatytos įgyvendinti veiklos skatina atskirą biologiškai skaidžių atliekų surinkimą ir šių atliekų individualų kompostavimą jų susidarymo vietoje. Priklausomai nuo šiame projekte pasirinktos regiono atliekų tvarkymo sistemos priklausys ir Molėtų rajono atliekų tvarkymo sistema.
5.6 ORO TARŠA
Bendra teršalų emisija į atmosferą iš stacionarių taršos šaltinių 2008 m. Molėtų rajono savivaldybėje sudarė 221,7 tonos (16,2 proc. viso Utenos apskrityje susidariusio kiekio). Per 2006–2008 m. bendras išmetamų teršalų kiekis Molėtų rajono savivaldybėje sumažėjo 6,53 proc., o apskrityje ir Lietuvoje atitinkamai 3,9 ir 15,8 proc. Nors didžiojoje dalyje Utenos apskrities savivaldybių teršalų emisijos į atmosferą kiekis mažėjo, visgi Utenos rajono savivaldybėje teršalų emisijos kiekis į atmosferą augo 14 proc.). Labiausiai orą teršia stambiausios pramonės įmonės, miestų ir rajonų katilinės.
Tonomis Vietovė / Metai Pokytis 2006–2008 m., proc. 2006 2007 2008 Lietuvos Respublika 84541,7 72574,4 71179,6 -15,81% Utenos apskritis 1421,7 1479,4 1365,3 -3,97% Anykščių r. sav. 154,1 115,5 103 -33,16% Ignalinos r. sav. 185,2 168,2 175,1 -5,45% Molėtų r. sav. 237,2 232,6 221,7 -6,53% Utenos r. sav. 432,8 551,2 493,5 14,02% Visagino sav. 104,1 124,4 95,8 -7,97% Zarasų r. sav. 308,3 287,5 276,2 -10,41% 5.6.1. lentelė. Teršalų emisija į atmosferą iš stacionarių taršos šaltinių Šaltinis: Aplinkos apsaugos agentūra Kietosios medžiagos sudarė 13,17 proc. viso 2008 m. Molėtų rajono savivaldybėje susidariusių teršalų kiekio. Tai gerokai daugiau nei vidutiniškai šalyje, kur kietieji teršalai sudarė 5,8 proc. visų teršalų, ir apskrityje, kur kietieji teršalai sudarė 8,02 proc. visų teršalų 2008 m. Lyginant su 2006 m., kietųjų teršalų emisija savivaldybėje pamažėjo 0,2 t. Panaši situacija buvo ir kitose Utenos apskrities savivaldybėse, kur kietųjų medžiagų teršalų sumažėjo 14,1 proc.
Molėtų rajono savivaldybės administracija 141 MOLĖTŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS PLĖTROS PLANAS 2011-2017 M.
Tonomis Proc. nuo bendro teršalų kiekio Vietovė / Metai 2006 2007 2008 2006 2007 2008 Lietuvos Respublika 4491,9 4143,9 4107 5,31% 5,71% 5,77% Utenos apskritis 127,5 106 109,5 8,97% 7,17% 8,02% Anykščių r. sav. 8,3 5,8 4,8 5,39% 5,02% 4,66% Ignalinos r. sav. 14,2 12,7 14,6 7,67% 7,55% 8,34% Molėtų r. sav. 29,3 26,1 29,2 12,35% 11,22% 13,17% Utenos r. sav. 37,7 38,4 39,3 8,71% 6,97% 7,96% Visagino sav. 2,1 3,1 2,7 2,02% 2,49% 2,82% Zarasų r. sav. 35,9 19,9 18,9 11,64% 6,92% 6,84%
5.6.2. lentelė. Kietųjų teršalų emisija į atmosferą iš stacionarių taršos šaltinių Šaltinis: Aplinkos apsaugos agentūra
Dujiniai ir skystieji teršalai Molėtų rajono savivaldybėje 2008metais sudarė 86,8 proc. viso 2008 m. Molėtų rajono savivaldybėje susidariusių teršalų kiekio. Tai mažiau nei vidutiniškai apskrityje, kur dujiniai ir skystieji teršalai sudarė 91,9 proc. visų teršalų, ir Lietuvoje, kur šių teršalų dalis buvo 94,2 proc. 2008 m., lyginant su 2006 m., dujinių ir skystųjų teršalų emisija Molėtų rajono savivaldybėje sumažėjo 7,5 proc., Utenos apskrityje – tik 3 proc., Lietuvoje – 16,2 proc.
Tonomis Proc. nuo bendro teršalų kiekio Vietovė / Metai 2006 2007 2008 2006 2007 2008 Lietuvos Respublika 80049,8 68430,5 67072,6 94,69% 94,29% 94,23% Utenos apskritis 1294,2 1373,4 1255,8 91,03% 92,83% 91,98% Anykščių r. sav. 145,8 109,7 98,2 94,61% 94,98% 95,34% Ignalinos r. sav. 171 155,5 160,5 92,33% 92,45% 91,66% Molėtų r. sav. 207,9 206,5 192,5 87,65% 88,78% 86,83% Utenos r. sav. 395,1 512,8 454,2 91,29% 93,03% 92,04% Visagino sav. 102 121,3 93,1 97,98% 97,51% 97,18% Zarasų r. sav. 272,4 267,6 257,3 88,36% 93,08% 93,16%
5.6.3. lentelė. Dujinių ir skystųjų teršalų emisija į atmosferą iš stacionarių taršos šaltinių Šaltinis: Aplinkos apsaugos agentūra
Molėtų rajono savivaldybės administracija 142 MOLĖTŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS PLĖTROS PLANAS 2011-2017 M.
5.6.1. pav. Teršalų emisija iš stacionarių taršos šaltinių 2008 m., proc. Šaltinis: Statistikos departamentas
Vidutinė teršalų emisija kg / 1 km2 iš stacionarių taršos šaltinių. Vidutinė kietųjų teršalų emisija į atmosferą iš stacionarių taršos šaltinių (kg / 1 km2) Molėtų rajono savivaldybėje 2008 m. buvo 40 proc. didesnė nei Utenos apskrities savivaldybių vidurkis, tačiau 3 kartus mažesnė nei Lietuvoje. Vidutinė dujinių ir skystųjų teršalų emisija (kg / 1 km2) 2008 m. Molėtų rajono savivaldybėje buvo 17 proc. mažesnė nei vidutiniškai Utenos apskrityje ir 7,3 karto mažesnė nei vidutiniškai Lietuvoje.
Molėtų rajono savivaldybės administracija 143 MOLĖTŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS PLĖTROS PLANAS 2011-2017 M.
5.6.2. pav. Teršalų emisija iš stacionarių taršos šaltinių, kg / km2 Šaltinis: Statistikos departamentas
5.7 BŪSTO PLĖTRA
Vienam Molėtų rajono savivaldybės gyventojui 2009 m. vidutiniškai teko 33,7 m2 naudingo gyvenamojo ploto (mieste – 22,9 m2, kaime – 38,4 m2). 2009 m. miesto gyventojų apsirūpinimo būstu rodiklis savivaldybėje buvo žemesnis nei vidutiniškai apskrityje (23,4 m2) ir Lietuvoje (23,6 m2), o kaimo – aukštesnis (apskrityje – 37,8 m2, šalyje – 27,7 m2). 2007–2009 m. vienam gyventojui tenkantis naudingas gyvenamasis plotas didėjo dalyje Utenos apskrities savivaldybių. Molėtų rajono savivaldybėje jis didėjo – 7,3 proc. (apskrityje – 0,7 proc., Lietuvoje – 2,5 proc.).
2007 2008 2009 Pokytis 2007– Vietovė / Metai Vienam gyventojui vidutiniškai tenka 2009 m. proc. kv. m. naudingo ploto Lietuvos Respublika 24,4 24,9 25 2,46% Utenos apskritis 29,5 30,1 29,7 0,68% Anykščių r. sav. 33,1 34,2 33,2 0,30% Ignalinos r. sav. 36,5 37,4 36,7 0,55% Molėtų r. sav. 31,4 32 33,7 7,32% Utenos r. sav. 26,9 27,3 26,7 -0,74% Visagino sav. 21,3 21,4 21,1 -0,94% Zarasų r. sav. 32,4 33,3 31,8 -1,85%
5.7.1. lentelė. Gyventojų apsirūpinimas gyvenamuoju plotu Šaltinis: Statistikos departamentas
Molėtų rajono savivaldybės administracija 144 MOLĖTŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS PLĖTROS PLANAS 2011-2017 M.
5.7.1. pav. Miesto gyventojų apsirūpinimas gyvenamuoju plotu (m2 naudingo ploto / gyventojui) Šaltinis: Statistikos departamentas
5.7.2. pav. Kaimo gyventojų apsirūpinimas gyvenamuoju plotu (m2 naudingo ploto / gyventojui) Šaltinis: Statistikos departamentas
2007–2009 m. butų statybos apimtys savivaldybėje keitėsi nedaug. Statistikos departamento duomenimis butų skaičius 2007–2009 m. Molėtų rajono savivaldybėje sumažėjo 9,31 proc. Utenos apskrityje butų skaičius sumažėjo 6,21 proc. Visoje Lietuvoje butų skaičius sumažėjo 2,93 proc.
Molėtų rajono savivaldybės administracija 145 MOLĖTŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS PLĖTROS PLANAS 2011-2017 M.
5.7.3. pav. Butų skaičius 2007–2009 m., vnt. Šaltinis: Statistikos departamentas
Nepaisant butų skaičiaus mažėjimo tendencijos tiek Lietuvoje, tiek Molėtų rajone, bendras butų plotas Molėtų rajono savivaldybėje 2007–2009 m. laikotarpiu išaugo 4,46 proc. Utenos apskrityje bendras butų plotas analizuojamu laikotarpiu sumažėjo 0,68 proc., o Lietuvoje bendras butų plotas išaugo 2,71 proc. Atitinkamai vidutinis naudingas vieno buto plotas Molėtų rajone 2007 metais buvo 64,1 m2, 2009 metais – 73,8 m2. Pagal šį rodiklį Molėtų rajone vieno buto naudingas plotas yra 8,5 proc. didesnis nei visoje Utenos apskrityje (68 m2).
5.7.4. pav. Butų naudingas plotas tūkst. m2 Šaltinis: Statistikos departamentas
Molėtų rajono savivaldybės administracija 146 MOLĖTŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS PLĖTROS PLANAS 2011-2017 M.
Socialinis būstas. 1998 m. pasibaigus gyvenamųjų patalpų lengvatinio privatizavimo laikotarpiui, didžioji dalis būsto fondo savivaldybėje tapo privačia nuosavybe. Likęs neprivatizuotas būstas šiuo metu sudaro socialinio būsto fondą ir pagal Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą yra nuomojamas mažas pajamas turintiems savivaldybės gyventojams. 2007–2009m. laikotarpiu, asmenų, kuriems išnuomotas socialinis būstas Molėtų rajone sumažėjo 5 proc. Utenos apskrityje šis rodiklis išaugo 10,9 proc. Tačiau bendras suteikto socialinio būsto keikis Molėtų rajone sudaro 25 proc. nuo viso apskrityje išnuomoto socialinio būsto ir yra didžiausias Utenos apskrityje, lyginant su kitomis savivaldybėmis.
2007 2008 2009 Pokytis 2007– Vietovė / Metai Asmenys, kuriems išnuomotas soc. būstas 2009 m. proc. Lietuvos Respublika 922 821 1191 29,18% Utenos apskritis 64 56 71 10,94% Anykščių r. sav. 9 10 5 -44,44% Ignalinos r. sav. 8 10 17 112,50% Molėtų r. sav. 20 8 19 -5,00% Utenos r. sav. 7 12 12 71,43% Visagino sav. 8 8 8 0,00% Zarasų r. sav. 12 8 10 -16,67%
5.7.2. lentelė. Asmenims (šeimoms) išnuomotas savivaldybių socialinis būstas Šaltinis: Statistikos departamentas
Analizuojant išnuomoto socialinio būsto plotą 2007–2009m. laikotarpiu, bendras plotas Molėtų rajone sumažėjo 25,7 proc., tačiau išliko didžiausiu apskrityje lyginant su kitomis savivaldybėmis. 2009 m. išnuomoto socialinio būsto plotas Molėtų savivaldybėje sudarė 801 m2, t.y. 27 proc. viso apskrityje išnuomoto socialinio būsto ploto.
2007 2008 2009 Pokytis 2007– Vietovė / Metai Išnuomoto socialinio būsto plotas 2009 m. proc. Lietuvos Respublika 39182 35943 51966 32,63% Utenos apskritis 2956 2705 2951 -0,17% Anykščių r. sav. 364 479 261 -28,30% Ignalinos r. sav. 299 501 764 155,52% Molėtų r. sav. 1078 449 801 -25,70% Utenos r. sav. 308 538 409 32,79% Visagino sav. 387 404 295 -23,77% Zarasų r. sav. 520 334 421 -19,04%
5.7.3. lentelė. Asmenims (šeimoms) išnuomotas savivaldybių socialinio būsto plotas Šaltinis: Statistikos departamentas
Mažėjant išnuomojamo socialinio būsto plotui bei asmenų skaičiui, kuriam jis yra išnuomojamas, 2007–2009m. stebimas pakankamai didelis socialinio būsto nuomos poreikis,
Molėtų rajono savivaldybės administracija 147 MOLĖTŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS PLĖTROS PLANAS 2011-2017 M. jo augimas. Socialinio būsto nuomos poreikis per 2007–2009 m. Molėtų rajone išaugo 37,6 proc. Šis rodiklis yra aukštesnis nei Utenos apskrities ar šalies vidurkis. Tai rodo blogėjančią situaciją rajone, didėjantį socialiai remtinų asmenų skaičių.
2007 2008 2009 Pokytis 2007– Vietovė / Metai Asmenų, socialiniam būstui gauti, skaičius 2009 m. proc. Lietuvos Respublika 20305 23761 26047 28,28% Utenos apskritis 949 1099 1189 25,29% Anykščių r. sav. 94 115 133 41,49% Ignalinos r. sav. 192 209 212 10,42% Molėtų r. sav. 165 212 227 37,58% Utenos r. sav. 164 185 209 27,44% Visagino sav. 244 250 260 6,56% Zarasų r. sav. 90 128 148 64,44%
5.7.3. lentelė. Asmenys (šeimos), buvę sąrašuose socialiniam būstui nuomoti Šaltinis: Statistikos departamentas
Daugelis socialinio būsto fondui priklausančių butų šiuo metu yra blogos techninės būklės ir jiems būtinas remontas. Socialinio būsto kiekis savivaldybėje mažėja, skirtingai nei jo laukiančių asmenų (šeimų) skaičius, todėl nėra patenkinamas nuomojamo socialinio būsto poreikis. Todėl savivaldybėje būtina kiekvienais metais koreguoti socialiai remtinų gyventojų eiles nuomai (eilių sudarymas), plėsti socialinio būsto fondą – įsigyti naujų butų ar renovuoti turimas patalpas.
Molėtų rajono savivaldybės administracija 148 MOLĖTŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS PLĖTROS PLANAS 2011-2017 M.
5.8 SSGG ANALIZĖ
STIPRYBĖS • Gamta ekologiškai švari, nes nėra didelių aplinką teršiančių pramonės įmonių • Iki aplinkosauginių standartų valomos nuotekos. • Diegiant įvairias oro taršą mažinančias priemones mažėja oro tarša iš stacionarių šaltinių • Sparčiai mažėjantis bendras į atmosferą, iš stacionarių taršos šaltinių, išmetamų teršalų kiekis. • Mažėjantis dujinių ir skystųjų teršalų emisijos kiekis. • Mažėjantis akmens anglies ir didėjantis pjuvenų naudojimas šilumos gamybai. • Veikiantis Utenos regiono sąvartynas (atitinkantis ES direktyvas ir Lietuvos Respublikos teisės aktus). • Išplėtotas atliekų tvarkymo paslaugų tinklas (79 proc. savivaldybės gyventojų ši paslauga prieinama). • Užtikrinamas geras kainų lygis. • Gerinama vandens telkinių būklė Molėtų mieste. SILPNYBĖS • Informacinių technologijų neprieinamumas ir stygius rajone • Daliai gyventojų neprieinamos centralizuoto vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo paslaugos. • Kelių techninė būklė neatitinka poreikių. • Neužtikrintas pakankamas finansavimas vietinės reikšmės kelių dangos tobulinimui. • Auganti centralizuoto vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų savikaina • Nėra atliekų tvarkymo aikštelių ir pavojingų atliekų surinkimo punktų • Nuolat mažėja laidinio ryšio abonentų skaičius • Lėta socialinio būsto plėtra (socialinio būsto paklausa stipriai viršija pasiūlą). GALIMYBĖS • Rajono detalaus plano rengimas, atskirų miestelių ir kaimų bendrųjų planų korektūra, detaliųjų planų miesto želdynų teritorijoms, gamybinės ar komercinės paskirties sklypų detaliųjų planų rengimas • Vartotojams tiekiamo vandens kokybės gerinimas • Mažų gyvenamųjų vietovių aprūpinimas požeminiu vandeniu iš gilesnių horizontų • Vandenvalos įrenginių statyba ir modernizavimas • Miesto ir kaimo gatvių, parkų, apšvietimo linijų, kapinių teritorijų, gatvių želdinių inventorizavimas • ES struktūrinių fondų parama įvairiems infrastruktūros plėtros projektams. • Energetinio ūkio atnaujinimas ir efektyvus bei pelningas tvarkymas. • Centralizuoto vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo prieinamumo didinimas. • Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo veiklos optimizavimas. • Šilumos gamybai naudojamos akmens anglies keitimas į ekologišką kurą (medienos granules, dujas ar pan.). • Atsinaujinančios energijos ir bioenergetikos šaltinių panaudojimo ūkio poreikiams didinimas. • Parama iš ES aplinkosauginių projektų. • Nenaudojamus savivaldybės pastatus pritaikyti socialiniam būstui. GRĖSMĖS • Perėjimas prie ES taikomų aplinkosauginių normatyvų pareikalaus didelių kapitalo investicijų į
Molėtų rajono savivaldybės administracija 149 MOLĖTŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS PLĖTROS PLANAS 2011-2017 M.
aplinkosauginių reikalavimų įgyvendinimą. • Rajoninių kelių būklė neigiamai įtakoja turizmo plėtrą rajone • Savivaldybės konkurencingumo mažėjimą įtakojanti nepatenkinama kelių techninė būklė. • Aplinkos tarša nuotekomis, esant nepakankamai prieinamoms nuotekų tvarkymo paslaugoms. • Augantys energijos kaštai neatitiks socialinio-ekonominio augimo tempų. • Auganti kietųjų teršalų emisija į aplinką. • Sparčiai augantis socialinio būsto laukiančių asmenų skaičius. • Nestatomi nauji gyvenamieji namai.
Molėtų rajono savivaldybės administracija 150 MOLĖTŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS PLĖTROS PLANAS 2011-2017 M.
6 SAVIVALDYBĖS PLĖTROS VIZIJA IR PRIORITETAI
6.1 MOLĖTŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS PLĖTROS VIZIJA
Molėtai internete: „Molėtai pasirodė toks nedidelis ramus miestelis. Norėjosi kuo greičiau rasti, kur pastatyt mašiną, kadangi vis atrodė, kad tuoj privažiuosim ribą, žyminčią miestelio pabaigą. :) Na bet vietelę radom nesunkiai. Miestelio centrą apėjom per gerą valandėlę. Žmonių visai nedaug, keletas susibūriavusių grupelių sėdi ant suoliukų prie ežero ir diskutuoja kažkokiomis temomis. O ką ten daug nuveiksi… Tiesa vairuotojai ten ypač mandagūs, nespėji prieiti prie perėjos, o tave jau praleidžia abiem kryptimis važiuojančios mašinos. Malonu. ...“
Molėtų rajonas 2017 metais: • Molėtų rajonas - žalias taškas Lietuvos žemėlapyje. Natūralios gamtos, patrauklus, tvarkingas Lietuvos rajonas - išvystytas ir pritaikytas turizmui. • Molėtai – žalias, jaukus ir jaunatviškas miestas kuriame saugu gyventi, kurti, investuoti, ilsėtis. Molėtų rajono įvaizdis: • Patrauklus turizmo kraštas, kuriame teikiamos rekreacinės paslaugos žmonių sveikatos atstatymui, teikiamos pažintinio ir aktyvaus turizmo paslaugos; • Unikalūs gamtiniai, architektūriniai ir kultūriniai ištekliai pritaikomi įvairioms rekreacijos formoms ir įvairiems lankytojų srautams; • Jaunimui gyventi palankus kraštas; • Sukuriama palanki aplinka verslo vystymui ir investicijoms; • Sudaromos sąlygos kaimo plėtrai: veikliam, aktyviam, solidariam, rajono viešojoje politikoje ir kultūrinėje veikloje dalyvaujančiam kaimui; • Su žmonėmis ir verslininkais bendradarbiaujanti savivaldybė.
Molėtų rajono savivaldybės administracija 151 MOLĖTŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS PLĖTROS PLANAS 2011-2017 M.
6.2 MOLĖTŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS PLĖTROS PRIORITETAI
Atsižvelgus į atliktos socialinės ir ekonominės būklės analizės rezultatus, taip pat įvertinus suformuluotą Molėtų rajono savivaldybės plėtros viziją, nustatyti šie Molėtų rajono plėtros prioritetai:
1 PRIORITETAS. Verslo ir turizmo plėtra, apimanti verslumo skatinimą, palankių sąlygų verslui sudarymą, įmonių konkurencingumo didinimą, investicijų pritraukimą, viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės skatinimą. 2 PRIORITETAS. Darni aplinkos plėtra, apimanti vietinės infrastruktūros plėtrą verslo ir gyvenimo sąlygoms gerinti. 3 PRIORITETAS. Žmogiškųjų išteklių ir subalansuotos socialinės infrastruktūros plėtra.
Molėtų rajono savivaldybės administracija 152 MOLĖTŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS PLĖTROS PLANAS 2011-2017 M.
7 MOLĖTŲ RAJONO PLĖTROS STRATEGIJA
Šioje dalyje pateikiamas išsamus 6 plano dalyje nustatytų plėtros prioritetų aprašymas bei jų pateikiami jų įgyvendinimui nustatyti tikslai ir uždaviniai.
7.1 VERSLO IR TURIZMO PLĖTRA
1 PRIORITETAS. Verslo ir turizmo plėtra, apimanti verslumo skatinimą, palankių sąlygų verslui sudarymą, įmonių konkurencingumo didinimą, investicijų pritraukimą, viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės skatinimą. Ekonominės plėtros ir turizmo skatinimas yra grindžiamas verslui svarbios infrastruktūros plėtra, gyventojų verslumo skatinimu, palankesnių sąlygų investicijoms pritraukti sudarymu bei platesniu informacinių technologijų panaudojimu:
Prioritetui įgyvendinimui nustatyti šie tikslai ir uždaviniai: 1.1 tikslas. Skatinti gyventojų verslumą, sudaryti palankias sąlygas pradėti ir plėtoti verslą 1.1.1 uždavinys. Tobulinti informacinę verslo aplinką 1.1.2 uždavinys. Plėtoti ir stiprinti finansinę paramą verslui 1.1.3 uždavinys. Plėtoti verslui palankių viešųjų paslaugų teikimą 1.2 tikslas. Didinti įmonių konkurencingumą 1.2.1 uždavinys. Skatinti įmonių veiklos rezultatų augimą 1.2.2 uždavinys. Didinti žmogiškojo kapitalo vertę ir kokybę 1.2.3. uždavinys. Stiprinti turizmo politikos formuotojo veiklą 1.2.4 uždavinys. Gerinti turistinių zonų viešąją infrastruktūrą 1.3 tikslas. Pritraukti tiesiogines investuotojų investicijas 1.3.1 uždavinys. Sudaryti palankias sąlygas investicijoms 1.3.2 uždavinys. Užtikrinti viešojo sektoriaus bendradarbiavimą su verslo įmonėmis 1.3.3 uždavinys. Aktyvi savivaldybės veikla ieškant investuotojų 1.4 tikslas. Tradicinės ir alternatyvios žemės ūkio veiklos ir ekologinio ūkininkavimo skatinimas 1.4.1. uždavinys. Išlaikyti ir skatinti tradicinę žemės ūkio veiklą 1.4.2. uždavinys. Skatinti amatų veiklą 1.4.3. uždavinys. Alternatyvių žemės ūkio veiklos dalyvių konsultavimo sistemos kūrimas/koordinavimas
Molėtų rajono savivaldybės administracija 153 MOLĖTŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS PLĖTROS PLANAS 2011-2017 M.
7.2 DARNI APLINKOS PLĖTRA
2 PRIORITETAS. Darni aplinkos plėtra, apimanti vietinės infrastruktūros plėtrą verslo ir gyvenimo sąlygoms gerinti.
Prioritetui įgyvendinimui nustatyti šie tikslai ir uždaviniai: 2.1 tikslas. Gerinti vietinę infrastruktūrą 2.1.1 uždavinys. Sutvarkyti miesto ir rajono viešąsias erdves 2.1.2 uždavinys. Plėtoti gyventojų poilsio, rekreacijos ir laisvalaikio infrastruktūrą 2.1.3 uždavinys. Viešosios paskirties pastatų sutvarkymas ir energijos vartojimo efektyvumo didinimas 2.2 tikslas. Modernizuoti būstą, ypatingą dėmesį skiriant energetinio efektyvumo padidinimui 2.2.1 uždavinys. Modernizuoti gyvenamąjį būstą 2.2.2 uždavinys. Skatinti ekologiško kuro naudojimą 2.3 tikslas. Plėtoti šilumos ūkio, vandentvarkos (įskaitant melioraciją ir jos įrenginius) ir atliekų tvarkymo infrastruktūrą 2.3.1 uždavinys. Renovuoti, modernizuoti ir plėtoti geriamo vandens tiekimo, nuotekų tinklus 2.3.2 uždavinys. Plėtoti ir modernizuoti šilumos tiekimo ūkį 2.3.3 uždavinys. Tobulinti atliekų tvarkymo sistemą 2.4 tikslas. Plėtoti susisiekimo paslaugų teikimą ir transporto infrastruktūrą 2.4.1 uždavinys. Plėtoti ir modernizuoti kelių ir gatvių infrastruktūrą 2.4.2 uždavinys. Plėsti automobilių stovėjimo aikšteles ir jų infrastruktūrą 2.4.3 uždavinys. Informacinio prieinamumo infrastruktūros gerinimas/didinimas
Molėtų rajono savivaldybės administracija 154 MOLĖTŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS PLĖTROS PLANAS 2011-2017 M.
7.3 ŽMOGIŠKŲJŲ IŠTEKLIŲ IR SUBALANSUOTOS SOCIALINĖS INFRASTRUKTŪROS PLĖTRA
3 PRIORITETAS. Žmogiškųjų išteklių ir subalansuotos socialinės infrastruktūros plėtra.
Prioritetui įgyvendinimui nustatyti šie tikslai ir uždaviniai:
3.1. tikslas. Didinti regiono žmogiškųjų išteklių kompetenciją, skatinti naujų darbo vietų kūrimą, taikyti aktyvias darbo rinkos priemones 3.1.1 uždavinys. Užtikrinti rajono gyventojams galimybę gauti kokybišką išsilavinimą 3.1.2 uždavinys. Plėsti mokymosi visą gyvenimą sistemą 3.1.3 uždavinys. Sukurti palankią aplinką jauno žmogaus gyvenimui ir savirealizacijai 3.1.4. Uždavinys. Skatinti bendruomenių ir kitų nevyriausybinių organizacijų socialinį aktyvumą bei partnerystę
3.2 tikslas. Tobulinti savivaldybės administravimą ir planavimą 3.2.1 uždavinys. Pritaikyti besikeičiantiems poreikiams savivaldybės administravimo sistemą 3.2.2 uždavinys. Tobulinti savivaldybės planavimo sistemą 3.2.3 uždavinys. Plėtoti elektronines paslaugas savivaldybės gyventojams 3.3 tikslas. Gerinti viešųjų paslaugų teikimo kokybę 3.3.1 uždavinys. Tobulinti visų lygių sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, sistemą pritaikyti sezoniškumui 3.3.2 uždavinys. Užtikrinti rajono gyventojams galimybę gauti jų poreikius atitinkančias socialines paslaugas 3.3.3 uždavinys. Užtikrinti galimybes rajono bendruomenei puoselėti kultūrinius, meninius gebėjimus
Molėtų rajono savivaldybės administracija 155 MOLĖTŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS PLĖTROS PLANAS 2011-2017 M.
8 SAVIVALDYBĖS PLĖTROS PRIEMONIŲ PLANAS
8.1 I PRIORITETAS. VERSLO IR TURIZMO PLĖTRA
Priemonė Atsakingas Įgyvendinimo Preliminarus Finansavimo vykdytojas laikotarpis lėšų poreikis, šaltiniai tūkst. Lt 1.1 tikslas. Skatinti gyventojų verslumą, 1.1 sudaryti palankias sąlygas pradėti ir plėtoti verslą 1.1.1 uždavinys. Tobulinti informacinę verslo 1.1.1 aplinką
Organizuoti MRSA, 2011–2017 200 ES parama, 1.1.1.1 sąlygų analizės ir MTVIC nacionalinės tyrimų bei programos, informacijos savivaldybės sklaidą lėšos Organizuoti MRSA, 2011–2017 145 ES parama, 1.1.1.2 konferencijas ir MTVIC nacionalinės seminarus programos, verslumui skatinti savivaldybės lėšos 1.1.2 uždavinys. Plėtoti ir stiprinti finansinę 1.1.2 paramą verslui
Dalinai MRSA, 2011–2017 100 ES parama, 1.1.2.1 subsidijuoti MTVIC nacionalinės įmonių steigimo, programos, kvalifikacijos savivaldybės kėlimo, lėšos, kiti dalyvavimo fondai parodose ir misijose, verslo plėtros projektų rengimo išlaidas ir paskolų palūkanas Taikyti MRSA 2011–2017 150 Savivaldybės 1.1.2.2 mokestines lėšos lengvatas Subsidijuoti naujų MRSA, 2011–2017 1000 Užimtumo 1.1.2.3 darbo vietų MRDB fondas, steigimą valstybės
Molėtų rajono savivaldybės administracija 156 MOLĖTŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS PLĖTROS PLANAS 2011-2017 M.
Priemonė Atsakingas Įgyvendinimo Preliminarus Finansavimo vykdytojas laikotarpis lėšų poreikis, šaltiniai tūkst. Lt lėšos, ES parama Teikti paramą MRSA, 2011–2017 1500 Savivaldybės 1.1.2.4 verslui pradėti ir jį MTVIC, lėšos, turizmo plėtoti MRDB ir verslo informacijos centro lėšos, Užimtumo fondas, ES parama 1.1.3 uždavinys. Plėtoti verslui palankių viešųjų 1.1.3 paslaugų teikimą
Teikti verslo MRSA, 2011–2017 400 ES parama, 1.1.3.1 informacijos MTVIC, VšĮ nacionalinės sklaidos, Verslo programos, konsultavimo ir angelas savivaldybės mokymo lėšos paslaugas Įgyvendinti verslo MRSA, 2011–2017 5000 ES parama, 1.1.3.2 plėtros skatinimo MTVIC, VšĮ savivaldybės projektus Verslo lėšos, angelas nacionalinės programos, privačios lėšos 1.2 tikslas. Didinti įmonių konkurencingumą 1.2
1.2.1 uždavinys. Skatinti įmonių veiklos 1.2.1 rezultatų augimą
Plėtoti verslo ir MTVIC, 2011–2017 1000 ES parama, 1.2.1.1 mokslo inovacinės rajono privačios partnerystės įmonės lėšos, tinklus savivaldybės lėšos Skatinti ir diegti MTVIC, 2011–2017 10000 ES parama, 1.2.1.2 inovacijas, naujas Rajono privačios technologijas įmonės lėšos įmonėse
Molėtų rajono savivaldybės administracija 157 MOLĖTŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS PLĖTROS PLANAS 2011-2017 M.
Priemonė Atsakingas Įgyvendinimo Preliminarus Finansavimo vykdytojas laikotarpis lėšų poreikis, šaltiniai tūkst. Lt 1.2.2 uždavinys. Didinti žmogiškojo kapitalo 1.2.2 vertę ir kokybę
Plėtoti mokymo MTVIC, 2011–2017 1000 ES parama, 1.2.2.1 įstaigų, asocijuotų rajono privačios verslo struktūrų ir įmonės lėšos, verslo įmonių savivaldybės bendradarbiavimo lėšos tinklus Kelti specialistų Darbo birža, 2011–2017 15000 ES parama, 1.2.2.2 kvalifikaciją Alantos privačios technologijos lėšos, ir verslo savivaldybės mokykla, lėšos, Molėtų nacionalinės švietimo programos, centras, užimtumo MTVIC, fondas, kitos rajono lėšos. įmonės, MRSA 1.2.3. uždavinys. Stiprinti turizmo politikos 1.2.3 formuotojo veiklą
TVIC veiklos MRSA, 2011–2017 500 ES parama, 1.2.3.1 stiprinimas MTVIC nacionalinės programos, savivaldybės lėšos Savivaldybės MRSA 2011–2017 500 Savivaldybės 1.2.3.2 veiklos stiprinimas lėšos
1.2.4 uždavinys. Gerinti turistinių zonų viešąją 1.2.4 infrastruktūrą
Gerinti Molėtų MRSA 2011–2017 7000 ES parama, 1.2.4.1 miesto viešąją savivaldybės infrastruktūrą lėšos, privačios lėšos, nacionalinės programos,
Molėtų rajono savivaldybės administracija 158 MOLĖTŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS PLĖTROS PLANAS 2011-2017 M.
Priemonė Atsakingas Įgyvendinimo Preliminarus Finansavimo vykdytojas laikotarpis lėšų poreikis, šaltiniai tūkst. Lt kitos lėšos. Gerinti Molėtų MRSA 2011–2017 14000 ES parama, 1.2.4.2 rajono viešąją savivaldybės turizmo lėšos, infrastruktūrą privačios lėšos, nacionalinės programos, kitos lėšos. Plėtoti dviračių MRSA, 2011–2017 14000 ES parama, 1.2.4.3 turizmą TVIC savivaldybės įrengiant/sudarant lėšos dviračių trasas ir reikalingą infrastruktūrą Įrengti lauko MRSA, 2011–2014 2000 ES parama, 1.2.4.4 informacijos TVIC savivaldybės ženklus ir stendus lėšos apie lankytinus savivaldybės kultūros, turizmo ir rekreacijos objektus, viešosios interneto prieigos taškus Išplėsti vandens MRSA, 2011–2017 3000 ES parama, 1.2.4.5 turizmo maršrutus, TVIC, savivaldybės jų infrastruktūrą privatūs lėšos, asmenys privačios lėšos Išplėsti žiemos MRSA, 2011–2017 10000 ES parama, 1.2.4.6 turizmo viešąją privatūs savivaldybės infrastruktūrą asmenys lėšos, privačios lėšos Plėtoti Molėtų MRSA, VšĮ 2011–2017 800 ES parama, 1.2.4.7 aerodromo „Molėtų savivaldybės infrastruktūrą ir aeroklubas“ lėšos, teikiamų paslaugų privačios įvairovę lėšos
Molėtų rajono savivaldybės administracija 159 MOLĖTŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS PLĖTROS PLANAS 2011-2017 M.
Priemonė Atsakingas Įgyvendinimo Preliminarus Finansavimo vykdytojas laikotarpis lėšų poreikis, šaltiniai tūkst. Lt Sukurti Molėtų MRSA, 2011–2017 7000 ES parama, 1.2.4.8 miesto pramogų, privatūs savivaldybės kultūros ir poilsio asmenys lėšos, parką privačios lėšos Modernizuoti MRSA 2011–2014 10000 ES parama, 1.2.4.9 kelio Vilnius– savivaldybės Utena atkarpą lėšos, Molėtų rajono nacionalinės savivaldybės programos teritorijoje pagal specialiojo plano sprendinius Modernizuoti ir MRSA 2011–2015 1500 ES parama, 1.2.4.10 atnaujinti savivaldybės skulptūrų parką lėšos Pritaikyti turizmui MRSA 2013–2017 2000 ES parama, 1.2.4.11 polinę gyvenvietę savivaldybės Luokesų ežere lėšos, nacionalinės programos Sutvarkyti MRSA 2011–2017 6000 ES parama, 1.2.4.12 Videniškio savivaldybės istorinį, kultūrinį lėšos, centrą nacionalinės programos Modernizuoti MRSA 2011–2017 5000 ES parama, 1.2.4.13 Dubingių istorinį savivaldybės kultūrinio paveldo lėšos, objektą nacionalinės programos Inventorizuoti MRSA, 2011–2017 500 Savivaldybės 1.2.4.14 turizmo ir MTVIC lėšos lankytinus objektus ir nuolat atnaujinti duomenų bazę 1.3 tikslas. Pritraukti tiesiogines investuotojų 1.3 investicijas
Molėtų rajono savivaldybės administracija 160 MOLĖTŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS PLĖTROS PLANAS 2011-2017 M.
Priemonė Atsakingas Įgyvendinimo Preliminarus Finansavimo vykdytojas laikotarpis lėšų poreikis, šaltiniai tūkst. Lt 1.3.1 uždavinys. Sudaryti palankias sąlygas 1.3.1 investicijoms
Parengti MRSA, 2011–2013 200 Savivaldybės 1.3.1.1 investicinių TVIC lėšos galimybių savivaldybėje duomenų bazę, inventorizuojant turimą turtą Parengti ir vykdyti MRSA 2011–2017 200 Savivaldybės 1.3.1.2 verslo rėmimo lėšos programą Parengti mokesčių MRSA 2011–2017 1000 Savivaldybės 1.3.1.3 lengvatų teikimo lėšos naujai besikuriančioms, investuojančioms įmonėms tvarką ir teikti lengvatas vadovaujantis šia tvarka 1.3.2 uždavinys. Užtikrinti viešojo sektoriaus 1.3.2 bendradarbiavimą su verslo įmonėmis
Teikti informaciją MRSA, 2011–2017 300 ES parama, 1.3.2.1 verslininkams, TVIC savivaldybės apie galimybes lėšos plėtoti verslą savivaldybėje 1.3.3 uždavinys. Aktyvi savivaldybės veikla 1.3.3 ieškant investuotojų
Sukurti prielaidas MRSA 2011–2017 1000 ES parama, 1.3.3.1 investuotojų savivaldybės paieškai, lėšos pritraukimui Įgyvendinti MRSA 2011–2013 1000 ES parama, 1.3.3.2 rinkodaros savivaldybės priemones lėšos
Molėtų rajono savivaldybės administracija 161 MOLĖTŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS PLĖTROS PLANAS 2011-2017 M.
Priemonė Atsakingas Įgyvendinimo Preliminarus Finansavimo vykdytojas laikotarpis lėšų poreikis, šaltiniai tūkst. Lt Įgyvendinti MRSA 2011–2017 3000 Savivaldybės 1.3.3.3 teritorijų lėšos, planavimo valstybės iniciatyvas lėšos sudarančias sąlygas investicijoms 1.4 tikslas. Tradicinės ir alternatyvios žemės 1.4 ūkio veiklos ir ekologinio ūkininkavimo skatinimas 1.4.1. uždavinys. Išlaikyti ir skatinti tradicinę 1.4.1 žemės ūkio veiklą
Skatinti kaimo MRSA 2011–2017 2000 ES parama, 1.4.1.1 gyventojų veiklos savivaldybės optimizavimą lėšos, gerinant nacionalinės naudojamą programos techniką/technolog ijas Skatinti nedidelių MRSA 2011–2017 2000 ES parama, 1.4.1.2 ūkių veiklos savivaldybės optimizavimą, lėšos, ekologinį nacionalinės ūkininkavimą programos 1.4.2. uždavinys. Skatinti amatų veiklą 1.4.2
Organizuoti MRSA, 2011–2017 200 ES parama, 1.4.2.1 gerosios patirties TVIC savivaldybės perėmimą iš lėšos, sėkmingai nacionalinės veikiančių programos bendrovių Skatinti kaimo MRSA, 2011–2017 7000 ES parama, 1.4.2.2 gyventojų veiklos TVIC savivaldybės diversifikavimą lėšos, gerinant nacionalinės bendruomeninę programos infrastruktūrą
Molėtų rajono savivaldybės administracija 162 MOLĖTŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS PLĖTROS PLANAS 2011-2017 M.
Priemonė Atsakingas Įgyvendinimo Preliminarus Finansavimo vykdytojas laikotarpis lėšų poreikis, šaltiniai tūkst. Lt 1.4.3. uždavinys. Alternatyvių žemės ūkio 1.4.3 veiklos dalyvių konsultavimo sistemos kūrimas/koordinavimas Teikti informaciją MRSA, 2011–2017 500 ES parama, 1.4.3.1 ir organizuoti TVIC savivaldybės mokomuosius lėšos, seminarus apie nacionalinės alternatyvios programos žemės ūkio veiklos vystymą
Molėtų rajono savivaldybės administracija 163 MOLĖTŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS PLĖTROS PLANAS 2011-2017 M.
8.2 II PRIORITETAS. DARNI APLINKOS PLĖTRA
Priemonė Atsakingas Įgyvendinimo Preliminarus Finansavimo 2 vykdytojas laikotarpis lėšų poreikis, šaltiniai tūkst. Lt 2.1 tikslas. Gerinti vietinę infrastruktūrą 2.1
2.1.1 uždavinys. Sutvarkyti miesto ir rajono 2.1.1 viešąsias erdves
Inventorizuoti MRSA 2011 50 Savivaldybės 2.1.1.1 tvarkytinas lėšos Molėtų rajono viešąsias erdves ir sudaryti jų tvarkymo planą Atlikti Molėtų MRSA 2011–2013 50 Savivaldybės 2.1.1.2 miesto želdinių lėšos inventorizaciją ir sudaryti želdinių tvarkymo planą Atnaujinti MRSA 2011–2015 1000 Savivaldybės 2.1.1.3 savivaldybės lėšos, ES aikštę Molėtų parama, mieste valstybės lėšos Giedraičių, MRSA 2011–2015 3054 Savivaldybės 2.1.1.4 Inturkės ir lėšos, ES Joniškio parama, seniūnijų valstybės lėšos bendruomeninės infrastruktūros ir gyvenamosios aplinkos gerinimas Giedraičių, MRSA 2011–2015 2225 Savivaldybės 2.1.1.5 Dubingių, lėšos, ES Inturkės ir parama, Joniškio valstybės lėšos seniūnijų kaimų bendruomeninės infrastruktūros ir gyvenamosios
Molėtų rajono savivaldybės administracija 164 MOLĖTŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS PLĖTROS PLANAS 2011-2017 M.
Priemonė Atsakingas Įgyvendinimo Preliminarus Finansavimo 2 vykdytojas laikotarpis lėšų poreikis, šaltiniai tūkst. Lt aplinkos gerinimas Luokesos MRSA 2013–2017 151 Savivaldybės 2.1.1.6 gyvenvietės lėšos, ES infrastruktūros parama, plėtra nacionalinės programos Suginčių ir MRSA 2013–2017 1044 Savivaldybės 2.1.1.7 Skudutiškio lėšos, ES gyvenviečių parama, viešosios valstybės lėšos infrastruktūros plėtra Toliejų MRSA 2013–2017 227 Savivaldybės 2.1.1.8 gyvenvietės lėšos, ES viešosios parama, infrastruktūros valstybės lėšos plėtra Sutvarkyti MRSA 2011–2017 2000 Savivaldybės 2.1.1.9 Molėtų miesto lėšos, ES viešąsias erdves parama, nacionalinės programos Sutvarkyti MRSA 2011–2017 2000 Savivaldybės 2.1.1.10 Molėtų rajono lėšos, ES gyvenviečių ir parama, poilsio zonų nacionalinės viešąsias erdves, programos infrastruktūrą ir pagerinti aplinką 2.1.2 uždavinys. Plėtoti gyventojų poilsio, 2.1.2 rekreacijos ir laisvalaikio infrastruktūrą
Bendro MRSA 2011–2014 3000 Savivaldybės 2.1.2.1 naudojimo lėšos, ES teritorijų Molėtų parama, mieste valstybės lėšos kompleksiškas sutvarkymas ir pritaikymas poilsio, aktyvaus
Molėtų rajono savivaldybės administracija 165 MOLĖTŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS PLĖTROS PLANAS 2011-2017 M.
Priemonė Atsakingas Įgyvendinimo Preliminarus Finansavimo 2 vykdytojas laikotarpis lėšų poreikis, šaltiniai tūkst. Lt turizmo ir sporto reikmėms Videniškių MRSA 2011–2013 530 Savivaldybės 2.1.2.2 gyvenvietės lėšos, ES viešosios parama, infrastruktūros valstybės lėšos plėtra ir pritaikymas gyventojų poilsio bei kultūrinio turizmo reikmėms Plėtoti pėsčiųjų MRSA 2011–2017 7000 Savivaldybės 2.1.2.3 ir dviračių takų lėšos, valstybės tinklą Molėtų lėšos, ES mieste ir rajono parama gyvenvietėse Paviršinių MRSA 2011–2017 2000 Savivaldybės 2.1.2.4 vandens telkinių lėšos, valstybės valymas ir lėšos, ES pritaikymas parama poilsiui Modernizuoti MRSA 2012–2017 1500 ES parama, kiti 2.1.2.5 Molėtų vasaros fondai, estrados (miško savivaldybės estrados) lėšos infrastruktūrą Išplėsti sporto ir MRSA 2011-2017 10000 ES parama, 2.1.2.6 aktyvaus poilsio valstybės lėšos, kompleksą savivaldybės Molėtų mieste lėšos Universalaus MRSA 2012-2013 1300 ES parama, 2.1.2.7 daugiafunkcinio valstybės lėšos, centro steigimas savivaldybės Joniškio lėšos miestelyje (Joniškio vidurinės mokyklos
Molėtų rajono savivaldybės administracija 166 MOLĖTŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS PLĖTROS PLANAS 2011-2017 M.
Priemonė Atsakingas Įgyvendinimo Preliminarus Finansavimo 2 vykdytojas laikotarpis lėšų poreikis, šaltiniai tūkst. Lt patalpų modernizavimas ) Renovuoti MRSA 2011-2017 2000 ES parama, 2.1.2.8 Molėtų rajono valstybės lėšos, Kūno kultūros ir savivaldybės sporto centro lėšos salę (Statybininkų 9) 2.1.3 uždavinys. Viešosios paskirties pastatų 2.1.3 sutvarkymas ir energijos vartojimo efektyvumo didinimas Atnaujinti MRSA 2011–2017 5000 Savivaldybės 2.1.3.1 Molėtų rajono lėšos, valstybės savivaldybės lėšos pastatą didinat energijos vartojimo efektyvumą Atnaujinti MRSA 2011–2017 5000 Savivaldybės 2.1.3.2 seniūnijų lėšos, valstybės pastatus/patalpas lėšos didinat energijos vartojimo efektyvumą Likviduoti MRSA 2011–2017 1000 Valstybės lėšos, 2.1.3.3 avarinius ES parama, pastatus Molėtų valstybės lėšos rajono savivaldybėje 2.2 tikslas. Modernizuoti būstą, ypatingą 2.2 dėmesį skiriant energetinio efektyvumo padidinimui 2.2.1 uždavinys. Modernizuoti gyvenamąjį 2.2.1 būstą
Skatinti, teikti MRSA 2011–2017 15000 Savivaldybės 2.2.1.1 paramą lėšos, daugiabučių nacionalinės namų bendrijų programos, energijos JESSICA
Molėtų rajono savivaldybės administracija 167 MOLĖTŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS PLĖTROS PLANAS 2011-2017 M.
Priemonė Atsakingas Įgyvendinimo Preliminarus Finansavimo 2 vykdytojas laikotarpis lėšų poreikis, šaltiniai tūkst. Lt taupymo programos lėšos, projektams ir gyventojų lėšos daugiabučių gyvenamųjų namų atnaujinimui Parengti miesto MRSA 2011–2012 700 Savivaldybės 2.2.1.2 gyvenamųjų lėšos, daugiabučių nacionalinės namų programos, kompleksinio JESSICA atnaujinimo programos lėšos planą 2.2.2 uždavinys. Skatinti ekologiško kuro 2.2.2 naudojimą
Skatinti MRSA 2011–2017 200 Savivaldybės 2.2.2.1 ekologiško kuro lėšos ir atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimą Molėtų rajone 2.3 tikslas. Plėtoti šilumos ūkio, 2.3 vandentvarkos (įskaitant melioraciją ir jos įrenginius) ir atliekų tvarkymo infrastruktūrą 2.3.1 uždavinys. Renovuoti, modernizuoti ir 2.3.1 plėtoti geriamo vandens tiekimo, nuotekų tinklus Centralizuotai MRSA, 2011–2014 1044 ES parama, 2.3.1.1 tiekiamo UAB UAB „Molėtų vandens „Molėtų vanduo“ lėšos, nugeležinimo vanduo“ savivaldybės įrenginių lėšos įrengimas Molėtų rajono kaimiškose vietovėse
Molėtų rajono savivaldybės administracija 168 MOLĖTŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS PLĖTROS PLANAS 2011-2017 M.
Priemonė Atsakingas Įgyvendinimo Preliminarus Finansavimo 2 vykdytojas laikotarpis lėšų poreikis, šaltiniai tūkst. Lt Rekonstruoti ir UAB 2011–2017 14000 ES parama, 2.3.1.2 plėsti „Molėtų UAB „Molėtų vandentiekio ir vanduo“ vanduo“ lėšos, nuotekų tinklus savivaldybės lėšos Įrengti Molėtų MRSA 2011–2017 10000 ES parama, 2.3.1.3 miesto savivaldybės Žvyrakalnio lėšos, privačios kvartalo lėšos bendrąją inžinerinę infrastruktūrą Rekonstruoti ir MRSA 2011–2017 4000 ES parama, 2.3.1.4 plėsti valstybės lėšos, melioracijos privačios lėšos įrenginius Įrengti ir UAB 2011–2017 14000 ES parama, 2.3.1.5 modernizuoti „Molėtų UAB „Molėtų vandens vanduo“ vanduo“ lėšos, gerinimo savivaldybės įrenginius lėšos Molėtų rajono savivaldybės teritorijoje 2.3.2 uždavinys. Plėtoti ir modernizuoti 2.3.2 šilumos tiekimo ūkį
Modernizuoti ir UAB 2011–2017 7000 ES parama, 2.3.2.1 plėsti šilumos „Molėtų UAB „Molėtų tinklus ir šiluma“ šiluma“ lėšos, šilumos punktus savivaldybės lėšos 2.4.3 uždavinys. Tobulinti atliekų tvarkymo 2.3.3 sistemą
Pritaikyti turimą MRSA, 2011–2015 2000 ES parama, 2.3.3.1 infrastruktūrą UAB UAB „Molėtų prie regioninės „Molėtų švara“ lėšos, atliekų tvarkymo švara“ savivaldybės sistemos lėšos, URATC lėšos
Molėtų rajono savivaldybės administracija 169 MOLĖTŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS PLĖTROS PLANAS 2011-2017 M.
Priemonė Atsakingas Įgyvendinimo Preliminarus Finansavimo 2 vykdytojas laikotarpis lėšų poreikis, šaltiniai tūkst. Lt Plėsti atliekų MRSA, 2011–2017 1000 ES parama, 2.3.3.2 surinkimo UAB UAB „Molėtų konteinerių „Molėtų švara“ lėšos, aikštelių tinklą švara“ savivaldybės lėšos Didinti atliekų MRSA, 2011–2017 1000 ES parama, 2.3.3.3 surinkimo UAB UAB „Molėtų prieinamumą „Molėtų švara“ lėšos, švara“ savivaldybės lėšos Biologiškai MRSA, 2011–2017 ES parama, 2.3.3.4 skaidžių atliekų UAB savivaldybės kompostavimo „Molėtų lėšos, valstybės aikštelių švara“, lėšos, URATC įrengimas URATC lėšos 2.4 tikslas. Plėtoti susisiekimo paslaugų 2.4 teikimą ir transporto infrastruktūrą
2.4.1 uždavinys. Plėtoti ir modernizuoti kelių 2.4.1 ir gatvių infrastruktūrą
Molėtų miesto MRSA 2012–2015 1874 ES parama, 2.4.1.1 Vyšnių ir Uogų valstybės lėšos, gatvių savivaldybės rekonstrukcija lėšos Molėtų miesto MRSA 2012–2015 978 ES parama, 2.4.1.2 Šilo ir Alyvų valstybės lėšos, gatvių savivaldybės rekonstrukcija lėšos Ažubalių kaimo MRSA 2012–2015 750 ES parama, 2.4.1.3 ir Kanapelkos valstybės lėšos, kaimo savivaldybės pagrindinių lėšos gatvių rekonstrukcija Naujasodžio MRSA 2012–2015 550 ES parama, 2.4.1.4 kaimo valstybės lėšos, Technikumo savivaldybės gatvės ir gatvės, lėšos einančios pro kapines
Molėtų rajono savivaldybės administracija 170 MOLĖTŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS PLĖTROS PLANAS 2011-2017 M.
Priemonė Atsakingas Įgyvendinimo Preliminarus Finansavimo 2 vykdytojas laikotarpis lėšų poreikis, šaltiniai tūkst. Lt Alantoje, rekonstrukcija Levaniškių MRSA 2012–2015 722 ES parama, 2.4.1.5 gyvenvietės valstybės lėšos, pagrindinės savivaldybės gatvės lėšos rekonstrukcija Rekonstruoti MRSA 2011–2017 21000 ES parama, 2.4.1.6 esamas ir tiesti valstybės lėšos, naujas gatves savivaldybės Molėtų mieste ir lėšos rajono gyvenvietėse Gerinti Molėtų MRSA 2011–2017 10000 ES parama, 2.4.1.7 rajono vietinės valstybės lėšos, reikšmės kelių savivaldybės būklę lėšos Prižiūrėti, MRSA 2011–2017 10000 ES parama, 2.4.1.8 atnaujinti bei valstybės lėšos, plėsti Molėtų savivaldybės rajono lėšos asfaltbetonio dangos kelių tinklą Gerinti esamų MRSA 2011–2017 3000 ES parama, 2.4.1.9 šaligatvių dangą, valstybės lėšos, įrengti naujus savivaldybės šaligatvius lėšos Atnaujinti ir MRSA 2011–2017 7000 ES parama, 2.4.1.10 modernizuoti valstybės lėšos, savivaldybės savivaldybės kelių (gatvių) lėšos apšvietimą Žalvarių MRSA 2001–2013 1477 ES parama, 2.4.1.11 gyvenvietės valstybės lėšos, pagrindinės savivaldybės gatvės lėšos rekonstrukcija Molėtų miesto MRSA 2014–2017 500 Savivaldybės 2.4.1.12 aplinkkelio lėšos
Molėtų rajono savivaldybės administracija 171 MOLĖTŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS PLĖTROS PLANAS 2011-2017 M.
Priemonė Atsakingas Įgyvendinimo Preliminarus Finansavimo 2 vykdytojas laikotarpis lėšų poreikis, šaltiniai tūkst. Lt plėtrai reikiamos dokumentacijos parengimas 2.4.2 uždavinys. Plėsti automobilių stovėjimo 2.4.2 aikšteles ir jų infrastruktūrą
Privažiavimo MRSA, 2011–2014 384 ES parama, 2.4.2.1 kelio ir VšĮ valstybės lėšos, automobilių "Alantos savivaldybės stovėjimo technologij lėšos aikštelės prie os ir verslo VšĮ "Alantos mokykla" technologijos ir verslo mokyklos" rekonstrukcija Pagerinti ir MRSA 2011–2017 3000 Savivaldybės 2.4.2.2 išplėsti lėšos įvažiavimo kelių ir aikštelių prie daugiabučių namų ir visuomeninių pastatų būklę Įrengti ir MRSA 2011–2017 3000 Savivaldybės 2.4.2.3 pagerinti lėšos aikštelių būklę prie lankytinų vietų ir poilsio zonų 2.4.3 uždavinys. Informacinio prieinamumo 2.4.3 infrastruktūros gerinimas/didinimas
Plėtoti MRSA 2011-2017 700 ES parama, 2.4.3.1 viešuosius valstybės lėšos, internetinės savivaldybės prieigos taškus lėšos Molėtuose ir rajono gyvenvietėse
Molėtų rajono savivaldybės administracija 172 MOLĖTŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS PLĖTROS PLANAS 2011-2017 M.
Priemonė Atsakingas Įgyvendinimo Preliminarus Finansavimo 2 vykdytojas laikotarpis lėšų poreikis, šaltiniai tūkst. Lt Didinti MRSA 2011–2017 700 ES parama, 2.4.3.2 internetinio valstybės lėšos, ryšio savivaldybės prieinamumą lėšos
Molėtų rajono savivaldybės administracija 173 MOLĖTŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS PLĖTROS PLANAS 2011-2017 M.
8.3 III PRIORITETAS. ŽMOGIŠKŲJŲ IŠTEKLIŲ IR SUBALANSUOTOS SOCIALINĖS INFRASTRUKTŪROS PLĖTRA
Priemonė Atsakingas Įgyvendinimo Preliminarus Finansavimo 3 vykdytojas laikotarpis lėšų poreikis, šaltiniai tūkst. Lt 3.1. Tikslas. Didinti regiono žmogiškųjų išteklių 3.1 kompetenciją, skatinti naujų darbo vietų kūrimą, taikyti aktyvias darbo rinkos priemones 3.1.1 uždavinys. Užtikrinti rajono gyventojams 3.1.1 galimybę gauti kokybišką išsilavinimą
Molėtų mieste MRSA 2011–2013 758 ES parama, 3.1.1.1 esančio vaikų valstybės lopšelio-darželio lėšos, „Saulutė“ pastato savivaldybės renovacija lėšos Molėtų mieste MRSA 2011–2017 1000 ES parama, 3.1.1.2 esančio vaikų valstybės lopšelio- darželio lėšos, „Vyturėlis“ savivaldybės pastato lėšos rekonstrukcija Molėtų mieste MRSA 2011–2017 1800 ES parama, 3.1.1.3 esančio vaikų valstybės lopšelio- darželio lėšos, „Vyturėlis“ savivaldybės skyrių kaimuose lėšos renovacija Ugdymo sąlygų MRSA 2012–2015 1467 ES parama, 3.1.1.4 gerinimas vaikų valstybės lopšelyje- lėšos, darželyje savivaldybės "Saulutė" lėšos Rekonstruoti MRSA 2011–2013 4000 ES parama, 3.1.1.5 Giedraičių valstybės Antano lėšos, Jaroševičiaus savivaldybės vidurinės lėšos mokyklos pastatą Molėtų MRSA 2011–2014 757 ES parama, 3.1.1.6 pagrindinės valstybės
Molėtų rajono savivaldybės administracija 174 MOLĖTŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS PLĖTROS PLANAS 2011-2017 M.
Priemonė Atsakingas Įgyvendinimo Preliminarus Finansavimo 3 vykdytojas laikotarpis lėšų poreikis, šaltiniai tūkst. Lt mokyklos biudžetas, bendrabučio savivaldybės pastato lėšos renovacija Rekonstruoti MRSA 2011–2017 14000 ES parama, 3.1.1.7 rajono bendrojo valstybės lavinimo lėšos, mokyklas savivaldybės lėšos Rekonstruoti MRSA 2011–2017 3000 ES parama, 3.1.1.8 Molėtų menų valstybės mokyklos pastatą lėšos, savivaldybės lėšos Plėtoti ir MRSA 2011–2017 2000 ES parama, 3.1.1.9 modernizuoti VšĮ valstybės Alantos lėšos, technologijos ir savivaldybės verslo mokyklą lėšos Kaimo mokyklų MRSA 2011–2017 1100 ES parama, 3.1.1.10 sporto aikštynų valstybės sutvarkymas lėšos, savivaldybės lėšos 3.1.2 uždavinys. Plėsti mokymosi visą gyvenimą 3.1.2 sistemą
Molėtų Švietimo MRSA 2011–2017 1400 ES parama, 3.1.2.1 centro valstybės administracinio lėšos, pastato savivaldybės rekonstrukcija lėšos (Vilniaus g. 54) Plėsti profesinio MRSA 2011–2017 3500 ES parama, 3.1.2.2 informavimo ir valstybės nuolatinio lėšos, švietimo savivaldybės sistemos lėšos infrastruktūrą
Molėtų rajono savivaldybės administracija 175 MOLĖTŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS PLĖTROS PLANAS 2011-2017 M.
Priemonė Atsakingas Įgyvendinimo Preliminarus Finansavimo 3 vykdytojas laikotarpis lėšų poreikis, šaltiniai tūkst. Lt Didinti MRSA 2011–2017 3500 ES parama, 3.1.2.3 formaliojo ir valstybės neformaliojo lėšos, ugdymo sistemos savivaldybės dalyvių lėšos kompetenciją 3.1.3. uždavinys. Sukurti palankią aplinką jauno 3.1.3 žmogaus gyvenimui ir savirealizacijai
Jaunimo MRSA 2011–2013 50 ES parama, 3.1.3.1 organizacijų valstybės kūrimosi lėšos, skatinimas savivaldybės lėšos Jaunimo centro MRSA 2011–2013 500 ES parama, 3.1.3.2 įkūrimas valstybės lėšos, savivaldybės lėšos 3.1.4. Uždavinys. Skatinti bendruomenių ir kitų 3.1.4 nevyriausybinių organizacijų socialinį aktyvumą bei partnerystę Bendruomenių MRSA 2011–2017 500 ES parama, 3.1.4.1 iniciatyvų valstybės rėmimas, lėšos, įgyvendinant savivaldybės Molėtų rajono lėšos VVG „Keisdamiesi keičiame“ parengtos Molėtų rajono kaimo vietovių plėtros strategijos nuostatas Nevyriausybinių MRSA 2011–2017 500 ES parama, 3.1.4.2 organizacijų valstybės veiklos rėmimas lėšos, ir skatinimas savivaldybės lėšos
Molėtų rajono savivaldybės administracija 176 MOLĖTŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS PLĖTROS PLANAS 2011-2017 M.
Priemonė Atsakingas Įgyvendinimo Preliminarus Finansavimo 3 vykdytojas laikotarpis lėšų poreikis, šaltiniai tūkst. Lt Bendrų projektų MRSA 2011–2017 500 ES parama, 3.1.4.3 su NVO valstybės sektoriumi lėšos, iniciavimas ir savivaldybės įgyvendinimas lėšos 3.2 tikslas. Tobulinti savivaldybės 3.2 administravimą ir planavimą
3.2.1 uždavinys. Pritaikyti besikeičiantiems 3.2.1 poreikiams savivaldybės administravimo sistemą
Stiprinti MRSA 2011–2017 300 ES parama, 3.2.1.1 savivaldybės savivaldybės tarnautojų ir lėšos darbuotojų administracinius gebėjimus Tobulinti Molėtų MRSA 2011–2012 300 ES parama, 3.2.1.2 rajono savivaldybės savivaldybės lėšos vidaus administravimą Tobulinti Molėtų MRSA 2011–2012 1400 ES parama, 3.2.1.3 rajono savivaldybės savivaldybės lėšos viešųjų paslaugų teikimo sistemą 3.2.2 uždavinys. Tobulinti savivaldybės 3.2.2 planavimo sistemą
Atnaujinti MRSA 2011-2017 700 ES parama, 3.2.2.1 Molėtų rajono savivaldybės teritorijos lėšos bendrąjį planą, rengti gyvenviečių bendruosius planus bei specialiuosius ir detaliuosius planus
Molėtų rajono savivaldybės administracija 177 MOLĖTŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS PLĖTROS PLANAS 2011-2017 M.
Priemonė Atsakingas Įgyvendinimo Preliminarus Finansavimo 3 vykdytojas laikotarpis lėšų poreikis, šaltiniai tūkst. Lt Tobulinti MRSA 2011–2017 100 ES parama, 3.2.2.2 savivaldybės savivaldybės strateginį lėšos planavimą 3.2.3 uždavinys. Plėtoti elektronines paslaugas 3.2.3 savivaldybės gyventojams
Plėtoti MRSA 2011–2012 500 ES parama, 3.2.3.1 elektroninės savivaldybės valdžios lėšos paslaugas Molėtų rajono MRSA 2011–2013 173 ES parama, 3.2.3.2 savivaldybės savivaldybės elektroninės lėšos demokratijos sistemos plėtra Diegti MRSA 2011–2017 300 ES parama, 3.2.3.3 elektroninės savivaldybės sveikatos lėšos paslaugas 3.3 tikslas. Gerinti viešųjų paslaugų teikimo 3.3 kokybę
3.3.1 uždavinys. Tobulinti visų lygių sveikatos 3.3.1 priežiūros paslaugų teikimą, sistemą pritaikyti sezoniškumui Pirminio MRSA 2011–2017 700 ES parama, 3.3.1.1 sveikatos savivaldybės priežiūros įstaigų lėšos, infrastruktūros sveikatos modernizavimas priežiūros įstaigų lėšos Pirminės MRSA 2011–2017 500 ES parama, 3.3.1.2 sveikatos savivaldybės priežiūros įstaigų lėšos, veiklos sveikatos pritaikymas priežiūros sezoniškumui įstaigų lėšos Sudaryti MRSA 2011–2017 10000 ES parama, 3.3.1.3 prielaidas ir savivaldybės užtikrinti lėšos,
Molėtų rajono savivaldybės administracija 178 MOLĖTŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS PLĖTROS PLANAS 2011-2017 M.
Priemonė Atsakingas Įgyvendinimo Preliminarus Finansavimo 3 vykdytojas laikotarpis lėšų poreikis, šaltiniai tūkst. Lt pirminės sveikatos sveikatos priežiūros priežiūros įstaigų lėšos paslaugų teikimą viso rajono gyventojams Antrinės MRSA, VšĮ 2011–2017 2000 ES parama, 3.3.1.4 sveikatos „Molėtų savivaldybės priežiūros ligoninė“ lėšos, įstaigos sveikatos modernizavimas priežiūros įstaigų lėšos Užtikrinti MRSA, VšĮ 2011–2017 7000 ES parama, 3.3.1.5 antrinio lygio „Molėtų savivaldybės sveikatos ligoninė“ lėšos, priežiūros sveikatos paslaugų teikimą priežiūros įstaigų lėšos Užtikrinti MRSA 2011–2017 90 Savivaldybės 3.3.1.6 visuomenės lėšos, sveikatos valstybės priežiūros lėšos Molėtų rajone vykdymą Parengti ir MRSA 2011–2017 350 Savivaldybės 3.3.1.7 vykdyti lėšos, ilgalaikes tęstines privalomojo sveikatinimo sveikatos programas draudimo fondo lėšos, aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšos Skatinti MRSA 2011–2017 1000 Savivaldybės 3.3.1.8 kvalifikuotų lėšos, sveikatos valstybės priežiūros lėšos
Molėtų rajono savivaldybės administracija 179 MOLĖTŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS PLĖTROS PLANAS 2011-2017 M.
Priemonė Atsakingas Įgyvendinimo Preliminarus Finansavimo 3 vykdytojas laikotarpis lėšų poreikis, šaltiniai tūkst. Lt specialistų pritraukimą 3.3.2 uždavinys. Užtikrinti rajono gyventojams 3.3.2 galimybę gauti jų poreikius atitinkančias socialines paslaugas Plėsti ir gerinti MRSA 2011–2017 3500 ES parama, 3.3.2.1 socialines savivaldybės paslaugas, lėšos, pritaikant turimas valstybės savivaldybės lėšos patalpas socialinėms reikmėms Gerinti esamų MRSA 2011–2017 3500 ES parama, 3.3.2.2 socialinių savivaldybės paslaugų įstaigų lėšos, būklę valstybės lėšos Prevencinių ir MRSA 2011–2017 3500 ES parama, 3.3.2.3 socialinių valstybės paslaugų lėšos, teikimas privačios gyventojams lėšos turintiems priklausomybę nuo psichotropinių medžiagų Skatinti ir remti MRSA 2011–2017 1000 ES parama, 3.3.2.4 visuomeninių savivaldybės organizacijų lėšos, socialinių valstybės paslaugų plėtros lėšos projektus Skatinti MRSA 2011–2017 1000 ES parama, 3.3.2.5 socialinių savivaldybės paslaugų teikėjų lėšos, įvairovės plėtrą valstybės lėšos
Molėtų rajono savivaldybės administracija 180 MOLĖTŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS PLĖTROS PLANAS 2011-2017 M.
Priemonė Atsakingas Įgyvendinimo Preliminarus Finansavimo 3 vykdytojas laikotarpis lėšų poreikis, šaltiniai tūkst. Lt Neįgaliųjų MRSA 2011–2017 1000 ES parama, 3.3.2.6 integravimo savivaldybės iniciatyvų lėšos, skatinimas valstybės lėšos Bendrabučio MRSA 2011–2014 605 ES parama, 3.3.2.7 pastato savivaldybės renovacija, lėšos, pritaikant valstybės bendruomenės lėšos poreikiams (Bendrabučio, ambulatorijos ir bibliotekos pastato Joniškyje renovacija) Molėtų vaikų MRSA 2011–2013 2000 Norvegijos 3.3.2.8 savarankiško finansinio gyvenimo namų instrumento statybos lėšos, užbaigimas valstybės lėšos, savivaldybės lėšos Plėtoti vaikų MRSA 2011–2017 2000 Norvegijos 3.3.2.9 dienos centrus, jų finansinio infrastruktūrą instrumento lėšos, valstybės lėšos, savivaldybės lėšos Kelti socialinių MRSA 2011-2017 200 ES parama, 3.3.2.10 darbuotojų ir kitų valstybės specialistų lėšos, kvalifikaciją savivaldybės lėšos 3.3.3 uždavinys. Užtikrinti galimybes rajono 3.3.3 bendruomenei puoselėti kultūrinius, meninius gebėjimus
Molėtų rajono savivaldybės administracija 181 MOLĖTŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS PLĖTROS PLANAS 2011-2017 M.
Priemonė Atsakingas Įgyvendinimo Preliminarus Finansavimo 3 vykdytojas laikotarpis lėšų poreikis, šaltiniai tūkst. Lt Skatinti ir remti MRSA 2011–2017 3000 ES parama, 3.3.3.1 individualias, savivaldybės visuomeninių lėšos, organizacijų ir valstybės neformalių lėšos grupių saviraiškos, meno ir kultūros kūrybos iniciatyvas Skatinti ir remti MRSA 2011–2017 3000 ES parama, 3.3.3.2 įvairių tipų savivaldybės ugdymo įstaigų, lėšos, naujų ugdymo valstybės organizavimo lėšos modelių kūrimo projektus Puoselėti regiono MRSA, 2011–2017 1500 ES parama, 3.3.3.3 etnokultūrinį Viešoji valstybės savitumą ir biblioteka, lėšos, plėtoti Krašto savivaldybės tarpkultūrinius muziejus, lėšos mainus Kultūros centras, nevyriausybinė organizacijos Kelti kultūros, MRSA 2011–2017 200 ES parama, 3.3.3.4 meninio ugdymo valstybės darbuotojų ir kitų lėšos, specialistų savivaldybės kvalifikaciją lėšos Molėtų tradicinio MRSA 2011–2014 912 ES parama, 3.3.3.5 amatų centro savivaldybės kūrimas ir plėtra lėšos, valstybės lėšos Molėtų r. MRSA 2011–2013 2162 ES parama, 3.3.3.6 Mindūnų m-klos valstybės pastatų ir viešųjų lėšos, erdvių savivaldybės
Molėtų rajono savivaldybės administracija 182 MOLĖTŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS PLĖTROS PLANAS 2011-2017 M.
Priemonė Atsakingas Įgyvendinimo Preliminarus Finansavimo 3 vykdytojas laikotarpis lėšų poreikis, šaltiniai tūkst. Lt pritaikymas lėšos bendruomenės senųjų žvejybos amatų edukacinei – kultūrinei veiklai Molėtų kultūros MRSA 2011–2017 6295 ES parama, 3.3.3.7 centro Krašto valstybės muziejaus ir lėšos, Viešosios savivaldybės bibliotekos lėšos pastato rekonstrukcija Etnografinės MRSA 2011–2017 1500 ES parama, 3.3.3.8 sodybos ir valstybės dangaus šviesulių lėšos, stebyklos savivaldybės Kulionyse lėšos atstatymas
Molėtų rajono savivaldybės administracija 183