LIETUVOS POŽEMINĖS HIDROSFEROS MONITORINGAS 2008 GROUNDWATER MONITORING in LITHUANIA 2008 Vilnius, 2009
Total Page:16
File Type:pdf, Size:1020Kb
LIETUVOS GEOLOGI JOS TARNYBA PR I E A P L I N K O S M I N I S T E R I JOS LIETUVOS POŽEMINĖS HIDROSFEROS MONITORINGAS 2008 GROUNDW ATER MONITORING IN LITHUANIA 2008 2009 INFORMACINIS BIULETENIS V I L N I US BULLETIN ISSN 2029-3186 LIETUVOS POŽEMINĖS HIDROSFEROS MONITORINGAS 2008 INFORMACINIS BIULETENIS GROUNDWATER MONITORING IN LITHUANIA 2008 BULLETIN Lietuvos požeminės hidrosferos monitoringas 2008: informacinis biuletenis = Groundwater Monitoring in Lithuania 2008: Bulletin / J. Arustienė, J. Giedraitienė ... et al.; Lietuvos geologijos tarnyba. – Vilnius: LGT, 2009. – 71, [1] p.: iliustr. – Santr. angl. – ISSN 2029-3186 Kasmečiame biuletenyje pateikiama informacija apie požeminio vandens monitoringo sistemą ir vykdomus Lietuvoje požeminio vandens stebėjimus, valstybinio monitoringo faktiniai duomenys bei trumpas jų apibendrinimas. Biuletenis skirtas naudotis specialistams, dirbantiems aplinkos apsaugos srityje. No- rintiems pasidomėti plačiau siūlome apsilankyti Lietuvos geologijos tarnybos interneto tinklalapyje www.lgt.lt. The annual bulletin presents information about current groundwater monitoring system and ob- servations in Lithuania. The factual data of observations are provided in the form of tables next to the summarized information. Specialists working in the field of environment protection as well as students and active members of society could find in it helpful information for their activities. For more information visit our web site (www.lgt.lt). Autoriai: J. Arustienė, J. Giedraitienė, J. Kriukaitė, A. Šimkovič Atsakingoji redaktorė J. Arustienė © LIETUVOS GEOLOGIJOS TARNYBA, 2009 2 TURINYS LIETUVOS POŽEMINĖS HIDROSFEROS CONTENT MONITORINGAS 2008 1. POŽEMINIO VANDENS MONITORINGAS 2008 METAIS ................................................................... 5 NATIONAL GROUNDWATER MONITORING IN 2008 J. Arustienė 2. GRUNTINIO VANDENS IŠTEKLIAI ......................................................................................................... 10 SHALLOW GROUNDWATER RESOURCES J. Giedraitienė 3. GRUNTINIO VANDENS HIDROCHEMINIAI TYRIMAI ..................................................................... INVESTIGATIONS OF SHALLOW GROUNDWATER QUALITY J. Arustienė, J. Kriukaitė 4. POŽEMINIO VANDENS EKSPLOATAVIMAS ....................................................................................... 18 GROUNDWATER EXTRACTION A. Šimkovič 6. GROUNDWATER MONITORING IN LITHUANIA – 2008 ................................................................... 20 PRIEDAI ADDENDA 1. VALSTYBINIO POŽEMINIO VANDENS MONITORINGO POSTAI .............................................. 24 STATIONS OF THE NATIONAL GROUNDWATER MONITORING NETWORK J. Bendoraitienė 2. POŽEMINIO VANDENS LYGIO REŽIMO PARAMETRAI .................................................................. 32 CHARACTERISTICS OF GROUNDWATER LEVEL FLUCTUATIONS Z. Zanevskij 3. POŽEMINIO VANDENS CHEMINĖS SUDĖTIES TYRIMO REZULTATAI ..................................... 38 DATA OF GROUNDWATER CHEMICAL COMPOSITION J. Arustienė 4. POŽEMINIO VANDENS GAVYBA .......................................................................................................... 42 GROUNDWATER EXTRACTION A. Šimkovič 3 POŽEMINIO VANDENS MONITORINGAS 2008 METAIS POŽEMINIO VANDENS MONITORINGAS J. Arustienė 2008 METAIS Lietuvoje yra įteisinta ir veikia trijų lygių požeminio vandens monitoringo sis- tema – valstybinis, savivaldybių ir ūkio subjektų monitoringas. Lietuvos geologijos tarnyba vykdo valstybinį požeminio vandens monitoringą bei tvirtina ūkio subjektų monitoringo programas, vertina gautus rezultatus, teikia aplinkosaugos priemonių taikymo pasiūlymus. Valstybinis požeminio vandens monitoringas skirtas nuolatiniams požeminio vandens būklės stebėjimams visoje Lietuvos teritorijoje. Valstybinio požeminio vandens monitoringo tinklas yra sudarytas iš skirtingo tipo monitoringo postų, išdėstytų visoje Lietuvos teritorijoje, siekiant kuo visapusiškiau apibūdinti skirtingas Lietuvos požeminio vandens formavimosi sąlygas (1 priedas, 1 lentelė, 1 pav.). Dauguma postų turi vieną gręžinį. Gruntiniam vandeniui stebėti gręžiniai yra įrengti specialiai, o spūdinių vandeningųjų sluoksnių stebėjimams dau- giausiai naudojami nedidelių vandenviečių eksploataciniai gręžiniai. Žemėnaudos įtakai gruntinio vandens kokybei įvertinti naudojamos gręžinių grupės – nedideliame plote, vienodomis hidrogeologinėmis sąlygomis, tačiau skirtingose naudmenose įrengti gręžiniai. Grupę įprastai sudaro 2–4 gręžiniai. Visų pagrindinių vandeningųjų sluoksnių, sudarančių gėlo vandens storymę, ir jų sąveikos stebėjimams yra skirti gręžinių krūmai – į skirtingame gylyje slūgsančius vandeninguosius sluoksnius specialiai įrengti gręžiniai. Krūmą įprastai sudaro 2–4 gręžiniai. Monitoringo tinklas yra „sutankintas“ Lietuvos–Lenkijos pasienyje, kur vykdo- mas tarpvalstybinis požeminio vandens monitoringas. 1 lentelė. Valstybinio monitoringo tinklas 2005–2010 metais Table 1. National groundwater monitoring network 2005–2010 Posto tipas / Type of station gręžinių Vandeningojo gręžinių Vienetai pavieniai gręžinių grupė + Iš viso sluoksnio tipas grupės Units gręžiniai krūmai gręžinių Total Type of aquifer group of single well nested wells krūmas wells combined Postai 130 8 27 5 170 Gruntinis Gręžiniai 36 19 29 16 100 Kvartero spūdinis Gręžiniai 40 – 22 12 74 Prekvartero spūdinis Gręžiniai 55 – 23 82 Gręžiniai 131 19 74 32 256 Valstybinis monitoringas yra vykdomas pagal kiekvienais metais tvirtinamą darbų planą. Valstybinio monitoringo darbų kompleksą sudaro požeminio vandens lygio ir kokybės stebėjimai. Požeminio vandens lygis nuo 2005 metų yra matuojamas 74 gręžiniuose elektroniniais davikliais kartą per dieną. Dauguma – 60 gręžinių – skir- ta gruntinio vandens, 6 gręžiniai – kvartero tarpmoreninių ir 8 – prekvartero spūdinių vandeningųjų sluoksnių lygio stebėjimams. Iš viso per metus gauti 27 375 vandens lygio matavimai. 5 POŽEMINIO VANDENS MONITORINGAS 2008 METAIS 1 pav. Valstybinio požeminio vandens monitoringo tinklas 2005–2010 metais Fig. 1. National groundwater monitoring network for 2005–2010 Požeminio vandens kokybės ir tam tikrų jos rodiklių grupių stebėjimai vykdomi rotacijos principu – dažniau požeminio vandens mėginiai imami iš gruntinio vandeningojo sluoksnio, kurio sudėtis yra kaitesnė, ir rečiau iš spūdinių vandeningųjų sluoksnių. Tokie specifiniai cheminiai komponentai, kaip antai or- ganiniai junginiai, pesticidai, metalai, kurių koncentracija požeminiame vandenyje yra labai maža, tiriami kartą per penkerių metų ciklą (2 lentelė) pasirinktinai tuose gręžiniuose, kuriuose tikimybė jų rasti yra didesnė. 2 lentelė. Požeminio vandens kokybės stebėjimai 2005–2008 metais Table 2. Observations of groundwater quality 2005–2008 Stebimi Vandeningojo Vienetai Metai / Year parametrai sluoksnio tipas Units Parameters Type of aquifer 2005 2006 2007 2008 Gruntinis 88 39 83 66 Q spūdinis 12 21 Bendra chemija + Gręžiniai pQ spūdinis 5 9 biogenai Iš viso: 105 39 112 66 Postai 88 35 86 5 Gręžiniai – 24 – – Mikroelementai Gruntinis Postai – 24 – – Gręžiniai – – 10 – Pesticidai Gruntinis Postai – – 10 – 6 POŽEMINIO VANDENS MONITORINGAS 2008 METAIS 2 pav. 2008 metų požeminio vandens monitoringo programa Fig. 2. Observations of groundwater in 2008 2008 metais požeminio vandens mėginiai imti tik vieną kartą, balandžio– gegužės mėn. iš 66 gręžinių, įrengtų į gruntinį vandeningąjį sluoksnį. Vandens mėginiuose atlikti chloridų, sulfatų, nitritų, nitratų, fosfatų, natrio, kalio, kalcio, magnio, amonio, bendro azoto ir sausos liekanos tyrimai. Savivaldybių požeminio vandens monitoringas yra vykdomas pagal patvirtintus Bendruosius savivaldybių aplinkos monitoringo nuostatus (Valstybės žinios. 2004, Nr. 130-46801) savivaldybių lygiu joms priskirtose teritorijose ir skirtas stebėti gamtinės aplinkos bei jos komponentų (iš jų požeminio vandens) būklę ir jų sąveiką, vertinti antropogeninį poveikį aplinkai ir atlikti prognozes. Požeminio vandens monitoringas pagal patvirtintas programas dabar vykdomas septyniose šių miestų savivaldybėse – Šiaulių nuo 2000 metų, Alytaus ir Druskininkų nuo 2001 metų, Panevėžio ir Kauno nuo 2005 metų, Varėnos nuo 2006-ųjų ir Vilniaus nuo 2007 metų. Ūkio subjektų monitoringas vykdomas siekiant nustatyti ūkio subjektų taršos šaltinių išmetamų teršalų kiekį ir ūkinės veiklos poveikį gamtinei aplinkai ir užtikrinti jų sukeliamos taršos ar kito neigiamo poveikio mažinimą. Požeminio vandens monitoringas yra privalomas požeminio vandens vartotojams (vandenvietėms) ir ūkinės veiklos vykdytojams, kurie patenka į potencialių teršėjų sąrašą. Požeminio vandens monitoringas vykdomas pagal kiekvienam ūkio subjektui 3–5 metams parengtą individualią monitoringo programą. Monitoringo programos derinamos su regionų aplinkos apsaugos departamentais ir tvirtinamos Lietuvos geologijos tarnybos. Stebėjimų rezultatai taip pat teikiami minėtoms institucijoms ir kaupiami Lietuvos geologijos tarnybos duomenų bazėse. 7 POŽEMINIO VANDENS Pagal veiklos ir poveikio požeminiam vandeniui pobūdį skiriamos dvi MONITORINGAS ūkio subjektų grupės – potencialūs teršėjai ir požeminio vandens naudotojai 2008 METAIS (vandenvietės). Per 2008 metus patvirtintos 175 požeminio vandens monitoringo programos potencialiems teršėjams. Daugiausia programų parengta ūkio subjektams, kurie jau vykdė požeminio vandens