Lietuvos Geologijos Tarnybos 2012 Metų Veiklos Rezultatai Lithuanian Geological Survey 2012 Year Annual Report

LIETUVOS GEOLOGIJOS TARNYBOS LITHUANIAN GEOLOGICAL SURVEY

2012 METŲ ANNUAL REPORT VEIKLOS 2012 REZULTATAI LIETUVOS GEO LOGIJOS TARNYBOS LITHUANIAN GEO LOGICAL SURVEY

2012 METų ANNUAL REPORT VEIKLOS 2012 REZULTATAI ISSN 1392-7272

Lietuvos geo logĳ os tarnybos 2012 metų veiklos rezultatai

Metinė ataskaita

Lithuanian Geo logical Survey Annual Report 2012

Redakcinė kolegija: R. Aleknienė, V. A. Januška, K. Kadūnas, R. Kanopienė, J. Lazauskienė, J. Mockevičius, J. Satkūnas, V. Ražinskas

Atsakingasis redaktorius J. Satkūnas

Editorial Board: R. Aleknienė, V. A. Januška, K. Kadūnas, R. Kanopienė, J. Lazauskienė, J. Mockevičius, J. Satkūnas, V. Ražinskas

Editor-in-Chief J. Satkūnas

LieTUVOs GeO LOGiJOs TarnYBa 2012-aisiais LiTHUanian GeO LOGicaL sUrVeY in 2012 J. Mockevičius 5 J. Mockevičius Valstybinis žemės gelmių naudojimo reguliavimas State regulation of the use of the 2012 metais 7 underground in 2012 V. A. Januška V. A. Januška Lietuvos geologinis kartografavimas M1:50 000 Geo logical mapping in Lithuania at a scale of 1:50 000 R. Guobytė 12 R. Guobytė Erdvinis geo loginis kartografavimas Spatial geo logical mapping M 1:50 000 Platelių plote 13 in the Plateliai area at a scale 1:50 000 A. Jusienė A. Jusienė Silūro sistemos stratigrafi jos schema Stratigraphic chart of silurian system J. Bitinas 16 J. Bitinas Vilniaus miesto inžinerinių geologinių Th e creation of Vilnius duomenų bazės sudarymas Engineering-Geological Database S. Stankevičiūtė, R. Kanopienė, V. Mikulėnas, G. Vaičiūnas, 18 S. Stankevičiūtė, R. Kanopienė, V. Mikulėnas, G. Vaičiūnas, V. Minkevičius, L. Petrauskaitė V. Minkevičius, L. Petrauskaitė Dujų saugyklų įrengimo žemės gelmių ertmėse Th e methodology for assessment of the underground gas vertinimo metodika 23 storage establishment J. Lazauskienė, G. Kazakevičiūtė J. Lazauskienė, G. Kazakevičiūtė Geo terminės energijos išteklių naudojimas Use of Geo thermal Energy Resources J. Čyžienė 26 J. Čyžienė Molio skalūnų tyrimai Europoje – Shale Gas in Europe – tarptautinis GASH projektas 30 International GASH project J. Lazauskienė J. Lazauskienė Požeminio vandens išteklių įvertinimas Lietuvoje Assesement of Regional Groundwater Resources in 2012 metais 33 Lithuania D. Radzevičienė, K. Kadūnas D. Radzevičienė, K. Kadūnas Gėlo požeminio vandens ištekliai Fresh groundwater resources for spatial planning and teritorijų planavimui ir vandentvarkai 37 water supply infrastructure development plans D. Radzevičienė D. Radzevičienė Valstybinis požeminio vandens monitoringas 2012 metais National groundwater monitoring in 2012 J. Arustienė 40 J. Arustienė Valstybinis dirvožemio monitoringas National soil monitoring V. Gregorauskienė 44 V. Gregorauskienė Karstinė denudacija, Karst denudation, karst phenomena investigation reiškinių tyrimai ir apskaita and registration J. Taminskas, K. Dilys, 46 J. Taminskas, K. Dilys, V. Mikulėnas, V. Minkevičius, G. Vaičiūnas V. Mikulėnas, V. Minkevičius, G. Vaičiūnas Seismologiniai tyrimai 2012 metais Seismological investigations in 2012 A. Pačėsa, I. Janutytė, J. Lazauskienė, J. Čyžienė 52 A. Pačėsa, I. Janutytė, J. Lazauskienė, J. Čyžienė 2007–2012 metais atliktų A survey of ecological investigations ekogeologinių tyrimų apžvalga 56 in 2007–2012 R. Radienė R. Radienė ūkio subjektų požeminio vandens Groundwater monitoring monitoringas 60 in the territories of potential polluters D. Kutka D. Kutka

3 Turinys Content

Požeminio vandens kokybės monitoringas įgyvendinant Groundwater monitoring for implementation Nitratų direktyvą Lietuvoje 62 of Nitrates Directive in Lithuania J. Kriukaitė J. Kriukaitė Potencialių taršos židinių inventorizavimas Inventory of potential contamination sources J. Šugalskienė 65 J. Šugalskienė Individualus geriamojo vandens tiekimas ir išgaunamo Individual drinking water supply and požeminio vandens kokybė 67 groundwater quality J. Arustienė J. Arustienė Požeminio vandens telkinių duomenų bazės formavimas Database of Groundwater Resources A. Šimkovič 73 A. Šimkovič Šaltiniai ir versmės Water springs K. Kadūnas, P. Gedžiūnas, Z. Zanevskij 74 K. Kadūnas, P. Gedžiūnas, Z. Zanevskij Pavojingi geologiniai reiškiniai Lietuvoje ir jų Hazardous geological processes and phenomena inventorizavimas 77 (geohazards) in Lithuania and their inventory V. Mikulėnas, V. Minkevičius, G. Vaičiūnas V. Mikulėnas, V. Minkevičius, G. Vaičiūnas Žemės paviršiaus pokyčių stebėjimas satelitinės Persistent Scatterer Interferometry (InSAR) for interferometrijos (InSAR) metodu Sereikiškių monitoring of ground surface displacements in the vandenvietės įtakos zonoje 81 Sereikiškės waterwork area V. Mikulėnas, V. Minkevičius, J. Čyžienė, J. Satkūnas V. Mikulėnas, V. Minkevičius, J. Čyžienė, J. Satkūnas Geologinės aplinkos monitoringo Strengthening of the institutional capacities for the pajėgumų stiprinimas 85 geological monitoring in Lithuania J. Lazauskienė J. Lazauskienė BaltCICA projektas BaltCICA project I. Virbickienė 87 I. Virbickienė Informacinių sistemų plėtra 2012 metais The development of information systems in 2012 R. Aleknienė, V. Šmočiukas 89 R. Aleknienė, V. Šmočiukas Archyvinių geofizinių tyrimų gręžiniuose The state of the digitization duomenų būklė 92 of the archival well log diagrams R. Zamžickas R. Zamžickas Geologijos fondas ir bibliofondas The Geological fund and Bibliofund L. Ramanauskienė 94 L. Ramanauskienė Geotopų duomenų bazė ir bendradarbiavimas Geotopes Database and cooperation su saugomomis teritorijomis 98 with protected areas A. Grigienė A. Grigienė Visuomenės informavimas Public information I. Virbickienė 100 I. Virbickienė Laboratorija Laboratory V. Ražinskas 103 V. Ražinskas Priedai 107 Appendices Veikla komitetuose, komisijose, tarybose, Activities in committees, commissions, councils, tarpžinybinėse darbo grupėse 107 joint working groups 2012 metų renginiai 2012 Events Dalyvavimas simpoziumuose, konferencijose, seminaruose 109 Participation at symposia, conferences and workshops 2012 metų publikacijos Lietuvos geologijos tematika 113 Publications on Lithuanian geology in 2012 Lietuvos spauda apie Lihuanian press about Lietuvos geologijos tarnybos veiklą 2012 metais 129 Lithuanian Geological Survey in 2012

4 LIETUVOS LITHUANIAN GeoLOGIJOS TARNYBA GeoLOGICAL SURVEY 2012-aisiais in 2012

Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos mi- In 2012, the Lithuanian Geological Survey at nisterijos (toliau – LGT) 2012 metais, sėkmingai the Ministry of Environment (further LG T) suc- panaudodama savo kompetenciją ir galimybes, cessfully used its competences and opportunities įgyvendino planuotus veiksmus ir pasiekė numa- for implementation of the scheduled actions and tytus rezultatus. LGT valstybiniams geologiniams achievement of the set goals. For implementa- tyrimams vykdyti, kitos geologinės informacijos tion of state geological researches and collection, rinkimo, apdorojimo ir pateikimo visuomenės processing and publicizing of geological informa- reikmėms buvo panaudota 5 031 tūkst. Lt, arba tion and for public needs the LGT used 5 031 97,4 procento, numatytų valstybės biudžeto lėšų. thou Lt or 97.4 % of the national budget alloca- 2012 metais buvo gerokai mažiau įregistruo- tions. ta naujų žemės gelmių tyrimų (295 objektai, arba In 2012, noticeably less new investigations of 77 procentai 2011 metais registruoto tyrimų skai- the underground were registered (295 objects or čiaus), tačiau buvo išnagrinėta daugiau naudingų- 77 % of the objects registered in 2011) yet more jų iškasenų detaliosios žvalgybos ataskaitų (110 reports on detailed survey of valuable mineral re- procentų, palyginti su 2011 metais) ir išgręžta sources were analysed (110 % compared to 2011) daugiau gręžinių (111 procentų). Kasybos sekto- and a greater number of wells were drilled (111 %). riaus plėtrai, be abejo, įtakos bendra ekonominė Undoubtedly the development of mining sector šalies situacija ir išteklių rinka, tačiau galima teig- was affected by the general economic situation of ti, kad naujiems telkiniams ir ištekliams įsisavinti the country yet it should be recognized that uti- turėjo įtakos ir iki galo neišspręstos teisinės pro- lization of natural resources also was influenced blemos, siekiant plėtoti veiklą miško ūkio paskir- by certain pending legal issues as, for example, ties žemėje ar sprendžiant privačios žemės sklypų related with applications for economic activities naudojimo klausimus. Valstybės kontrolės dar in forest lands or usage of private plots of land. prieš ketverius metus konstatuota situacija, jog yra The situation pointed out by the State Control rizika, kad Lietuvos žemės gelmių ištekliai nebus Agency four years ago as to the risks that the un- tinkamai panaudoti šalies ekonomikos plėtrai, derground resources of Lithuania would not be deja, liko nepakitusi. Statistikos ataskaitose deta- properly used for benefits of the country’s econ- liai išžvalgytų žemės gelmių išteklių vertė atrodo omy unfortunately has not changed. In the sta- įspūdingai ir viršija 63 mlrd. Lt sumą arba sudaro tistical reports the indicated value of thoroughly apie 37 procentus viso valstybės valdomo turto explored underground resources is impressive, i.e. vertės, tačiau potencialūs išteklių naudotojai daž- exceeds 63 billion Lt. or accounts for 37 % of the nai susiduria su neįveikiamomis kliūtimis. Reikia state-controlled property yet the potential users tikėtis, kad nauja Žemės gelmių įstatymo redakcija of these resources confront with serious obstacles. (projektą numatoma parengti 2013 metų III ke- It is expected that the new edition of the Law of tvirtį) „išvys dienos šviesą“ ir kartu su teritorijų the Underground (the project is due to appear in planavimo ir kitų teisės aktų pakeitimais sudarys the third quarter of 2013) eventually will “draw aiškias ir lygiavertes sąlygas žemės gelmių išteklių the first breath“ and together with the amended naudojimo verslui plėtoti. territorial planning and other legal acts will create LGT 2012 metais Vyriausybės nustatyta tvar- clear and equal opportunities for development of ka (kuri dera su Europos Sąjungos reikalavimais) underground resources utilization sector. paskelbė tarptautinį angliavandenilių išteklių In 2012, following the order established by naudojimo konkursą Tauragės–Šilutės ir Kybar- the Lithuanian Government (which accords the tų–Kudirkos plotuose. Konkurso paskelbimas, EU requirements) the LGT announced an inter- kaip ir prieš tai vykdytas strateginis pasekmių national tender for utilization of the resources of aplinkai vertinimas, nesulaukė jokio visuomenės hydrocarbons in the Tauragė–Šilutė and Kybar- ar žiniasklaidos dėmesio. Juo domėjosi tik vieti- tai–Kudirka areas. The tender and the previous nės ir tarptautinės naftos bendrovės. Tačiau bai- strategic assessment of environmental outcomes giantis nustatytam pasiūlymų pateikimo laikui, missed public and mass media attention. Only lo- dėl sunkiai suprantamų priežasčių kilo didžiulis cal and international oil enterprises took interest ažiotažas ir visuomenės nepasitenkinimas. Vie- in the tender and results of environmental assess- nas iš svarbiausių argumentų, siekiant sustabdyti ment. Yet approaching the deadline for submis- konkurso vyksmą, yra teiginys, kad naujų anglia- sion of applications unaccountable public protests vandenilių gavybos technologijų taikymas užterš arose. Among the major arguments for suspension požeminį geriamąjį vandenį. Derėtų pastebėti, of the tender the risks of groundwater pollution kad kaip tik 2012 metais LGT užbaigė svarbų during the application of new technologies for ir sudėtingą ilgametį projektą, kurio metu įverti- extraction of hydrocarbons were pointed out. It no šalies požeminio geriamojo vandens išteklius should be noted that in 2012, the LGT complet- 2007–2025 metų laikotarpiui. Nustatė išteklių ed a long-term complex project within which the formavimosi dėsningumus, turimų išteklių kie- drinking groundwater resources for 2007–2025 kį ir kokybę. Taigi praktiškai atliko tą veiksmą, were estimated. The formation patterns, qual- kurį Europos Parlamentas 2012 m. lapkričio 21 d. ity and quantity of groundwater resources were priimtoje rezoliucijoje (19 punktas) dėl skalūnų determined. Thus it actually performed the task dujų ir skalūnų alyvos gavybos poveikio aplinkai set by the European Parliament in resolution of (2011/2308(INI)) ragina atlikti šalis nares, t. y., November 21, 2012, (item 19) for EU member „nustatyti privalomą pirminę požeminio vandens states to perform assessment of possible environ- analizę“. LGT jau keletą dešimtmečių vykdo po- mental impacts of shale gas and shale oil extrac- žeminio vandens monitoringą, veda potencialių tion (2011/2308(INI), i.e. to carry out the pre- taršos židinių apskaitą, vertina vandenviečių sa- liminary groundwater analysis. The LGT has been nitarinių apsaugos zonų nustatymo pagrįstumą, monitoring the Lithuanian groundwater for a few atlieka kitus veiksmus, prisidedančius prie racio- decades, i.e. has been inventorying the potential nalaus požeminio vandens naudojimo ir jo apsau- sources of pollution, evaluating the validity of gos, todėl faktiniais duomenimis nepagrįsti kalti- sanitary protection zones of water-fields and per- nimai, kad bus sunaikinti gėlo požeminio vandens forming other actions supporting the sustainable ištekliai, skamba, švelniai sakant, keistokai. use and protection of groundwater. Therefore, Metinės veiklos ataskaitoje pateikiami svar- the claims that groundwater resources will be de- biausi atliktų darbų ir baigtų geologinio tyrimo stroyed are, to say the least, rather strange. projektų rezultatai. Tikimės, kad ši trumpa infor- The annual report for 2012 contains the macija prisidės prie geologinės informacijos plėt main results of accomplished works and research ros ir visuomenės švietimo. LGT niekada neabe- projects. We expect that this digest will be help- jojo, kad tik turėdami patikimą informaciją apie ful for dissemination of geological information žemės gelmių sandarą bei vykstančius procesus and public education. The LGT never has had galime tinkamai vystyti kitų ūkio šakų plėtrą. doubts that only the reliable information about the structure of and processes taking place in the underground must lie at the basis of adequate development of various branches of economy.

Lietuvos geologijos tarnybos direktorius J. Mockevičius

LGT Director J. Mockevičius VALSTYBINIS ŽEMėS GELMIų STATE REGULATION NAUDOJIMO REGULIAVIMAS OF THE USE OF THE 2012 METAIS UNDERGROUND IN 2012

V. a. Januška, r. Kanopienė, Lietuvos geo logijos tarnyba

Žemės gelmių išteklių Regulation of the use naudojimo reguliavimas of underground resources

Vadovaujantis Leidimų naudoti naudingųjų In 2012, following “Th e delivery procedure iškasenų (išskyrus angliavandenilius), požeminio for permissions to use mineral resources (except pramoninio bei mineralinio vandens išteklius ir hydrocarbons), resources of industrial and mine- žemės gelmių ertmes išdavimo taisyklėmis (Žin., ral groundwater and cavities of the underground“ 2002, Nr. 16-607; 2005, Nr. 72-2607; 2010, (Žin., 2002, No. 16-607; 2005, Nr. 72-2607; Nr. 125-6393) 2012 metais išduoti 49 leidimai 2010, Nr. 125-6393) permissions to use mine- (27 nauji ir 22 pakartotiniai) naudoti žemės gel- ral resources were granted to 49 enterprises, 104 mių išteklius ir ertmes, sudarytos 104 išteklių contracts of the use of resources were concluded, naudojimo sutartys. Panaikintas 29 leidimų ga- and 29 permissions were revoked (21 – in the liojimas, iš jų 21 leidimo – išduodant pakartoti- case of granting a reissued permission; 4 – at the nius leidimus, 4 – leidimo turėtojo pageidavimu, request of licence-holder, 1 – in the case when the vieno – pasibaigus išteklių naudojimo sutarties contract validity expired, 1 – in the case when a galiojimo terminui, vieno – leidimo turėtoją re- licence-holder was reorganised, 1 – in the case organizavus, vieno – išsekus skirtiems naudoti iš- when the resources under the licence to exploit tekliams, vieno – leidimo turėtojui per nurodytą have been exhausted, and 1 – in the case when a li- laiką nepašalinus pažeidimų, dėl kurių buvo su- cence-holder failed within a due limit to dissolve stabdytas leidimo galiojimas. the off ences which caused the suspension of the 2012 metų pabaigoje galiojančius leidimus licence). naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes turėjo By December 31, 2012, 295 enterprises and 1 295 juridiniai asmenys ir viena juridinių asmenų group of legal persons acting under the contract grupė, veikianti pagal jungtinės veiklos sutartį. of joint activity had permissions to use resources Ikiteisminius tyrimus atliekančių valstybės of solid minerals and mineral water. institucijų prašymu dalyvauta trijuose patikrini- Specialists from the Lithuanian Geo logical muose galbūt neteisėto naudingųjų iškasenų nau- Survey were taking part in three inspections at the dojimo vietose. Šių patikrinimų metu nustatytas places of potentially illegal exploitation of miner- apytikris galėjusio būti savavališkai išgauto grun- al resources, and together with the State control to kiekis ir jo mechaninė sudėtis, gauti duomenys offi cers were inspecting the state of deposits used perduoti patikrinimus inicijavusioms instituci- by licence-holders in Šilutė, Klaipėda, Kretinga, joms. Valstybės kontrolės pareigūnų kvietimu da- Vilnius, Trakai and Vilkaviškis areas. lyvauta leidimų turėtojų naudojamų naudingųjų According to order No. 49 of February 23, iškasenų telkinių naudojimo būklės apžiūroje Ši- 1999, by Minister of Environment, the Lithua-

7 lutės, Klaipėdos, Kretingos, Vilniaus, Trakų, Vil- nian Geological Survey analysed 50 projects on kaviškio rajonuose. Šios apžiūros metu įvertinta the use of underground resources or additions to 20 telkinių kasybos ir rekultivavimo darbų būk these projects, 45 of which were approved. lė bei surašyti atitinkami aktai. Vilniaus RAAD Generalization of statistical reports on extrac- Vilniaus rajono agentūros kvietimu dalyvauta tion in 2011, presented by the enterprises, was atliekant Vilniaus rajono Papiškių žvyro telkinio made. būklės patikrinimą. Išnagrinėta 50 kietųjų naudingųjų iškasenų telkinių naudojimo (kasybos ir rekultivavimo) projektų arba šių projektų papildymai, iš kurių 45 projektai patvirtinti, 5 projektai nustačius esmi- nių trūkumų grąžinti pateikėjams nepatvirtinti. Apibendrinti 2011 metų kietųjų naudingųjų iškasenų išteklių kasybos ir naftos bei vandens iš- teklių gavybos statistinių ataskaitų (formos 2KN, 2KN durpės, 3ND ir 1PV) duomenys. Parengti 83 informaciniai raštai juridiniams asmenims apie nepatenkinamą arba ne laiku naudojimo sutarčių tam tikrų punktų vykdymą, nustatytų trūkumų ištaisymo terminus ir numatomas taikyti ar pritai- kytas poveikio priemones.

Žemės gelmių geologinio Regulation of underground tyrimo reguliavimas investigations

Vadovaujantis Leidimų tirti žemės gelmes iš- In 2012, following “The order of issuing li- davimo taisyklėmis (Žin., 2001, Nr. 102-3634; cences for underground research“ (Žin., 2001, 2005, Nr. 45-1448; 2010, Nr. 157-7985) 2012 No. 102-3634; 2005, Nr. 45-1448; 2010, Nr. 157- metais išduoti septyni leidimai tirti žemės gelmes: 7985) licences for underground research were is- iš jų šeši leidimai tirti žemės gelmes naujoms įmo- sued to 7 enterprises, 4 licences were suspended nėms, vienai įmonei, turinčiai leidimą tirti žemės and 2 licences revoked. gelmes, išduotas naujas leidimas dėl tyrimų rūšių By December 31, 2012, 118 enterprises and 1 pasikeitimo, vienos įmonės patikslinti leidimo natural person had licences to carry out geological duomenys, keturių įmonių leidimo galiojimas investigations. sustabdytas, trims įmonėms leidimų galiojimo sustabdymas panaikintas (iš jų dviejų įmonių lei- In 2012, in conformity with “The order of ap- dimų galiojimas buvo sustabdytas 2011 m.). Pa- probation of explored solid mineral resources“ 43 naikintas leidimų galiojimas dviems įmonėms, iš reports of detailed and supplementary explora- jų vienai – išduodant naują leidimą, vienai – ban- tion of solid mineral resources were analysed and krutavus įmonei. 2012 metų pabaigoje leidimus approved. tirti žemės gelmes turėjo 118 įmonių ir 1 fizinis asmuo (iš jų trijų įmonių leidimų galiojimas sustabdytas). Įvertinti 43 kietųjų naudingųjų iškasenų tel- kinių arba naujų plotų prie esamų telkinių deta- lios ir / arba papildomos geologinės žvalgybos ataskaitų duomenys. LGT direktoriaus įsakymu aprobuoti 1 klinties ir dolomito, 3 durpių, 4 sa-

8 LIETUVOS GEOLOGIJOS TARNYBOS 2012 METŲ VEIKLOS REZULTATAI LITHUANIAN GEOLOGICAL SURVEY 2012 YEAR ANNUAL REPORT

propelio, 9 smėlio, 5 žvyro ir 21 žvyro ir smėlio In 2012, the quality of 451 reports of engi- telkinių arba naujų plotų prie anksčiau išžvalgytų neering geological and geotechnical investiga- telkinių ištekliai. tions was checked. Some of the reports (82) were 2012 metais patikrinta statybinių inžinerinių returned to the investigation performers with the geologinių ir geotechninių tyrimų 451 ataskaitos request of content corrections. 40 programs for kokybė, 82 ataskaitos grąžintos tyrimus atliku- engineering geological and geotechnical inves- sioms įmonėms ir nurodyta nustatytus trūkumus tigations were evaluated for conformity to legal ištaisyti, įvertinta 40 inžinerinių geologinių ir geo- documents and conclusions were given. 39 official techninių tyrimų darbų programų ir parengtos iš- letters about the quality of engineering geological vados apie jose numatytų darbų apimties ir sudėties and geotechnical investigations related with the nustatytų reikalavimų atitikti, parengti 39 raštai projects of the third (difficult) geotechnical cat- dėl atliktų inžinerinių geologinių ir geotechninių egory were prepared. tyrimų ataskaitų, skirtų trečiosios geotechninės kategorijos projektams rengti, kokybės vertinimo.

Žemės gelmių registras Underground Register

Vadovaujantis Žemės gelmių registro nuostatais By December 31, 2012, following “The Statute (Žin., 2002, Nr. 44-1676; 2006, Nr. 54-1961) ir of Underground Register“ (Žin., 2002, No. 44- Žemės gelmių registro tvarkymo taisyklėmis (Žin., 1676; 2006, No. 54-1961) and “The regulations 2004, Nr. 90-3342; 2006, Nr. 86-3386), 2012 me- of Underground Register arrangement“ (Žin., tais Žemės gelmių registro žemės gelmių išteklių 2004, No. 90-3342; 2006, No. 86-3386), 2576 de- dalyje įrašyti 21 naujo naudingųjų iškasenų telki- posits of mineral resources and ground water had nio duomenys, 43 anksčiau įrašytų telkinių duo- been included into the chapter of underground menys papildyti, 7 naudingųjų iškasenų telkinių resources. During the year 2012, 21 new deposit duomenys išbraukti iš registro, įrašyti 22 požemi- of mineral resources and 22 deposits of under- nio vandens telkinių ir vandenviečių duomenys. Iš ground water were included into the chapter of viso registro išteklių dalyje įregistruoti 2 576 nau- underground resources; 1079 boreholes were dingųjų iškasenų telkiniai arba jų sklypai bei pože- included into the chapter of boreholes and 295 minio vandens telkiniai ir vandenvietės. objects of geological investigations were included into the chapter of geological investigations. Įregistruoti 45 naudingųjų iškasenų telkinių naudojimo projektai ar jų papildymai. Registro gręžinių dalyje 2012 metais įregis- truoti 1 079 gręžiniai (iš jų 855 skirti požeminio vandens eksploatacijai), išregistruota 140 likvi- duotų gręžinių. Iki 2012 metų gruodžio 31 dienos Registro gręžinių dalyje įregistruoti 30 769 gręžiniai, o valstybinės geologijos informacinės sistemos Tyrimų gręžinių posistemyje yra įrašyti 21 409 gręžinių duomenys (iš viso 52 178 gręži- nių duomenys). Registro žemės gelmių tyrimų dalyje 2012 metais įregistruoti 295 žemės gelmių geologinio tyrimo objektai. Šioje registro dalyje iki 2012 metų gruodžio 31 dienos įregistruoti 3 398 žemės gel- mių geologinio tyrimo objektai.

9 Įvairios paskirties projektų ir Co-ordination of various projects dokumentų, susijusių su žemės and documents related to the gelmių naudojimu, derinimas use of the underground

2012 metais suderinti 26 kadastrinių vietovių 26 projects of land reform, 23 passports of žemės reformos žemėtvarkos projektų papildy- small quarries and 55 applications on the restric- mo planai ir 23 mažųjų karjerų pasai, išnagrinėti tions for land plots falling under the areas of min- 55 prašymai pateikti išvadas dėl fizinių ir juridinių eral resources have been examined and coordinat- asmenų ūkinės veiklos apribojimo žemėse, paten- ed during the year 2012. kančiose į naudingųjų iškasenų telkinių teritorijas. In 2012, the Lithuanian Geological Survey Išnagrinėti keturių projektų ir dokumentų pa- analysed 4 projects and documents and gave ketai bei pateikti pasiūlymai regionų aplinkos ap- conclusions to the Region Departments of En- saugos departamentams dėl planuojamos ūkinės vironment Protection on the admissibility of an veiklos leistinumo ir apribojimų, kai ši veikla susiju- intended economic activity or restrictions in case si su žemės gelmių išteklių naudojimu ir apsauga. this activity was associated with the exploitation Išnagrinėta 180 įvairaus lygmens teritorijų pla- and protection of underground resources. navimo dokumentų ir pateikti atitinkami pasiūly- Specialists from the Lithuanian Geological mai šių dokumentų rengėjams. Survey have examined 180 documents of various Įregistruota Elektrėnų savivaldybės parengta, level related to territorial planning and presented suderinta ir patvirtinta vandenvietės sanitarinės adequate conclusions. apsaugos zona. Well-field sanitary protection zone prepared Patvirtinta 10 požeminio vandens išteklių verti- and approved by Elektrėnai municipality was reg- nimo ataskaitų; aprobuoti 21 vandenvietės ištekliai, istered. taip pat 21 vandenvietei patvirtintos hidrogeo 10 reports on groundwater resources evalu- logiškai nustatytos sanitarinės apsaugos zonos. ation were approved; the resources of 21 depos- Suderinta 212 poveikio požeminiam vandeniui its (well-fields) were sanctioned and hydrogeo monitoringo programų. logically established sanitary protection zones of Įvertintos 129 ekogeologinių tyrimų ir užterštų 21 well-fields were approved. teritorijų tvarkymo darbų ataskaitos. 212 groundwater monitoring programs were Inicijuotos ir vykdytos angliavandenilių išteklių analyzed and approved. naudojimo konkurso Šilutės–Tauragės ir Kudir- 129 reports of environmental geological inves- kos–Kybartų plotuose paskelbimo ir organizavimo tigations and remediation works were evaluated. procedūros; parengti geologinių duomenų infor- Procedures of the tender announcement and maciniai paketai, jų aprašai ir duomenų rejestrai, organization for the use of hydrocarbon resources reikiami teisiniai dokumentai; vykdytos konsulta- in Šilutė–Tauragė and Kudirka–Kybartai areas cijos ir teikta informacija konkurso sąlygų išaiški- were initiated and performed; the sets of geo nimo klausimais; teikti geologinių duomenų informaciniai paketai ir konsultacijos duomenų paketų logical data were compiled, data inventories, turinio klausimais. registers and necessary legal documents were prepared; consultations on explication of the tender Išnagrinėti šeši naftos gręžinių darbų projektai, conditions were performed; data sets and consul- išnagrinėtas ir patvirtintas vieno naftos telkinio nau- tations on its content were provided. dojimo projektas, nagrinėjamas ir vertinamas vieno naftos telkinio naudojimo projektas; išnagrinėti du Detailed designs of 6 oil boreholes were ana- seisminės žvalgybos tyrimo darbų projektai. lyzed, a project of oil resources use in 1 deposit was analyzed and evaluated; 2 projects of seismic Išnagrinėtos trijų naftos telkinių (Ližių, Aukso- exploration were analyzed. ro ir Šilalės naftos telkinių) angliavandenilių ištek

10 LIETUVOS GEOLOGIJOS TARNYBOS 2012 METŲ VEIKLOS REZULTATAI LITHUANIAN GEOLOGICAL SURVEY 2012 YEAR ANNUAL REPORT

lių tyrimo (detaliosios žvalgybos) ataskaitos ir aprobuoti šių Reports on exploitation of 3 oil de- naftos telkinių naftos ištekliai. posits (Ližiai, Auksoras and Šilalė) were Rengta informacija apie Lietuvos molio skalūnų anglia- analyzed and the resources of these de- vandenilių potencialą anglų ir lietuvių kalbomis. posits were sanctioned. Lietuvos Respublikos delegacijos sudėtyje dalyvauta Jung- Information on shale gas potential tinių Tautų ESPO konvencijos posėdyje dėl Lietuvos skundo in Lithuania was prepared in English dėl Baltarusijos Respublikos AE; nagrinėta ir vertinta visa su and Lithuanian. šiuo pavedimu susijusi informacija ir dokumentai; visus metus A representative from the Lithuanian vertinti Baltarusijos Respublikos atsakingų institucijų atsaky- Geological Survey participated at the mai į Lietuvos pastabas dėl Baltarusijos atominės elektrinės, ESPO convention of UN session relating Užsienio reikalų ministerijos ir Aplinkos ministerijos rengtos to Lithuanian complaint about NPP in vertinamosios išvados anglų ir lietuvių kalbomis. Belarus. Answers of the Republic of Bela- Energetikos ministerijos prašymu Giluminių tyrimų skyrus to Lithuanian side were analyzed. riaus specialistas deleguotas į Syderių požeminės gamtinių By the request of the Ministry of dujų saugyklos projekto priežiūros komitetą; šiuo pagrindu Energy, a specialist of Deep Geology dalyvauta Syderių požeminės gamtinių dujų saugyklos pro- Division was delegated to the steering jekto priežiūros veikloje, atitinkamuose pasitarimuose, teiktos committee of Syderiai underground gas konsultacijos, nagrinėti geologinės dujų saugyklos gręžimo storage project. The LGT participated darbų projektai ir kita informacija; susipažinta su gręžiniuose in the project supervision procedures. atliktų geologinių ir geofizinių tyrimų duomenimis. The relevant data was collected and Aplinkos monisterijos pavedimu buvo surinkti ir išanali- risk analysis report prepared on seismic zuoti reikalingi duomenys ir parengta galimų seisminių pavo- hazard. jų ir ekstremaliųjų situacijų seisminės rizikos analizė.

Naudingųjų iškasenų išteklių gavyba 2012 metais (sudarė V. A. Januška, K. Garaliavičiutė)

Naudingosios iškasenos Mato Eil. Nr. Išgautas išteklių kiekis 2011 m. Išgautas išteklių kiekis 2012 m. rūšis vnt.

Nemetalinės naudingosios iškasenos: 1. Anhidritas tūkst. m3 - - 2. Dolomitas tūkst. m3 1447 943 3. Klintys tūkst. m3 572 658 4. Kreidos mergelis tūkst. m3 - - Molis: devono tūkst. m3 3 2 5. triaso tūkst. m3 157 168 kitas tūkst. m3 90 68 6. Opoka tūkst. m3 - - 7. Sapropelis tūkst. m3 - - 8. Smėlis moliui liesinti tūkst. m3 6 3 9. Smėlis stiklui gaminti tūkst. m3 40 40 10. Smėlis silikatiniams dirbiniams tūkst. m3 276 105 11. Kitas smėlis tūkst. m3 1255 1751 12. Žvyras 6590 4644 Durpės: mažaskaidės tūkst. m3 1247 1319 13. kitos tūkst. m3 890 863 14. Gintaras kilogramai - - 15. Nafta tūkst. t 107,7 101,1 Vanduo: 1. Gėlas požeminis vanduo tūkst. m3 148 555,0 120 518,3

2. Mineralinis požeminis vanduo tūkst. m3 138,0 144,7

11 LIETUVOS GEOLOGINIS geological mapping in KARTOGRAFAVIMAS Lithuania at a scale OF M1:50 000 1:50 000

R. Guobytė, Lietuvos geologijos tarnyba

Valstybinio geologinio kartografavimo 1:50 000 masteliu būklė State-of-art of National geological mapping at a 2012 metų pabaigoje. Kartografuota 50 proc. šalies teritorijos scene of 1:50 000 by December 2012. Mapped 50 % (be ploto, kartografuoto aerofotogeologiniu būdu) of the territory of Lithuania (without area, mapped by aerial photogeologic way)

12 Erdvinis geologinis Spatial geological mapping in the kartografavimas Plateliai area at a M 1:50 000 Platelių plote scale 1:50 000

A. Jusienė, Lietuvos geologijos tarnyba

Vykdant Valstybinių geologinių tyrimų programos „Že- In the period 2010–2012, the spatial mės gelmių erdvinių, atsinaujinančių ir netradicinių išteklių geological mapping of the Plateliai area tyrimai (geologiniai ištekliai)“ dalį „Erdvinis geologinis kar- (775 sq km) was carried out at a scale tografavimas“, 2010–2012 metais Platelių plote (775 km2) 1:50 000. On the basis of the material atliktas erdvinis geologinis kartografavimas 1:50 000 maste- collected in the course of mapping, the liu. Sudaryti valstybiniai kartografiniai dokumentai 1:50 000 geological (with two geological cross- masteliu – kvartero geologinis (su geologiniais pjūviais) ir sections) and geomorphological maps geomorfologinis žemėlapiai. Taip pat sudaryti to paties mas- of the Quaternary deposits as well as telio faktinės medžiagos ir litomorfogenetinio rajonavimo (su maps of factual data and lithomorpho- tipiniais litologiniais-genetiniais pjūviais) žemėlapiai. Parašy- genetic zoning (with 20 standard litho- tas žemėlapių komplekto aiškinamasis raštas. logical-genetic sections), were drawn at Žemėlapiams sudaryti buvo dešifruotos stambaus mas- a scale 1:50 000. The set of maps is sup- telio aerofotonuotraukos, atlikti lauko geologiniai-geo plemented with an explanatory note. morfologiniai maršrutai, kurių metu aprašyti 1 106 stebėjimo The compilation of maps was based taškai. Išgręžti keturi gręžiniai, detaliai ištirtos šešios atodan- on the aerial photo interpretation, gos. Atlikti nuogulų laboratoriniai tyrimai. Kvartero geo field observations (1106 points, four loginiame žemėlapyje pavaizduota po dirvožemiu slūgsančių shallow boreholes and six outcrops), nuogulų ir nuosėdų išplitimas, amžius, kilmė ir litologinė su- and laboratory investigations. The dėtis. Žemėlapį papildo du geologiniai pjūviai, kurie vaizduo- Quaternary geological map outlines ja kvartero storymės nuogulų ir nuosėdų slūgsojimo sąlygas. the sediments and deposits occurring Geomorfologiniame žemėlapyje (Pav.) vaizduojama Platelių under the soil, their distribution, age, ploto reljefo kilmė, amžius ir formų įvairovė. Litomorfogene- origin and lithology. The geological tinio rajonavimo žemėlapyje kartografuotas plotas padalytas į structure of Quaternary is represent- tris rajonus, kurie suskirstyti į aštuoniolika mikrorajonų. Kar- ed in the complementary geological tografuotoje teritorijoje vyraujantis kvartero nuogulų storis cross-sections. The geomorphological 60–100 metrų. Storis kinta nuo 20 metrų šiaurės vakarinėje map (Fig.) represents the origin, age Platelių ploto dalyje iki 180 metrų centrinėje ir rytinėje dalyse and morphosculpture of the relief of aukštų kalvotų masyvų paplitimo srityse. the Plateliai area. The mapped area is Pleistoceno nuogulos suskirstytos į vidurinio pleistoce- subdivided into three lithomorfoge- no Dzūkijos, Dainavos, Žeimenos ir viršutinio pleistoceno netic districts, which are separated into Merkinės, Apatinio Nemuno ir Viršutinio Nemuno svitas. eighteen microdistricts, in the litho- Žeimenos svita suskirstyta į Žemaitijos ir Medininkų posvi- morphogenetic zoning map. The thick- tes. Holoceno dariniai detaliau nesuskirstyti. Visų stratigra- ness of the Quaternary deposits in the finių vienetų nuogulos ir nuosėdos suskirstytos į genetinius mapped area is 60–100 m. The thick- tipus, o dalis paviršiuje slūgsančių – ir į genetinius potipius. ness of deposits varies from 20 m in the

13 Pav. Platelių ploto geomorfologinio žemėlapio fragmentas Fig. A fragment of the geomorphological map of the 1: 70 000 masteliu (originalus mastelis 1:50 000, Jusienė, Plateliai area at a scale 1:70 000 (original scale 1:50 000, 2012). Jusiene, 2012). Legenda: Vėlyvojo ledynmečio ir holoceno reljefas: 1 – šlaitas; Legend: The relief of Late Glacial and Holocene: 1 – slope; lygumos: 2 – eolinė, 3 – pelkės, 4 – limninė, 5 – salpinė. Vėlyvojo plains: 2 – eolian, 3 – bog, 4 – limnic, 5 – flood. The relief of Nemuno ledynmečio reljefas – prieledyninės lygumos: 6 – Late Nemunas glacial – extraglacial plains: 6 – glaciolacustrine, limnoglacialinė, 7 – fliuvioglacialinė; ledyno pakraščio reljefas – 7 – outwash; ice marginal zone relief – intraglacial: 8 – vidinio ledo: 8 – limnoglacialinis, 11 – fliuvioglacialinis; kraštinių glaciolacustrine, 11 – glaciofluvial; marginal: 9 – glaciolacustrine, darinių: 9 – limnoglacialinis, 10 – fliuvioglacialinis, 12 – glacialinis, 10 – glaciofluvial, 12 – glacial, 13 – end-moraine ridge. The 13 – marginalinis. Medininkų ledynmečio ledyno pakraščio relief of Medininkai glacial – intraglacial: 15 – glaciofluvial; reljefas – vidinio ledo: 14 – fliuvioglacialinis, kraštinių darinių: marginal: 14 – glaciofluvial, 16 – glacial. Landforms, details 15 – fliuvioglacialinis, 16 – glacialinis. Reljefo formos, elementai, and other symbols: 17 – flood valley, 18 – glaciolacustrine kiti ženklai: 17 – salpinis slėnis, 18 – limnoglacialinė kalva, hill, 19 – glaciolacustrine kame terrace, 20 – plateau-like hill, 19 – limnoglacialinė keiminė terasa, 20 – plokščiakalvė, 21 – 21 – glaciolacutrine kame, 22 – glaciofluvial hill, 23 – crest of limnokeimas, 22 – fliuvioglacialinė kalva, 23 – fliuvioglacialinio glaciofluvial ridge, 24 – glaciofluvial kame terrace, 25 – massifs of gūbrio ketera, 24 – fliuvioglacialinė keiminė terasa, 25 – keiminis kames, 26 – glaciofluvial kame, 27 – esker, 28 – morainic hill, masyvas, 26 – fliuviokeimas, 27 – ozas, 28 – moreninė kalva, 29 – crest of morainic ridge, 30 – marginal ridge, 31 – glaciokarst 29 – moreninio gūbrio ketera, 30 – marginalinis gūbrys, 31 – slope; accumulative slopes: 32 – glaciolacustrine, 33 – glaciofluvial, glaciokarstinis šlaitas; akumuliaciniai šlaitai: 32 – limnoglacialinis, 34 – glacial; abrasion slopes: 35 – lacustrine, 36 – glaciolacustrine; 33 – fliuvioglacialinis, 34 – glacialinis; abraziniai šlaitai: 35 – limninis, 37 – glaciofluvial erosion slope, 38 – ice contact slope, 36 – limnoglacialinis; 37 – fliuvioglacialinis erozinis šlaitas, 38 – 39 – highmoor bog, 40 – lowmoor bog, 41 – bog (type not ledo kontakto šlaitas, 39 – aukštapelkė, 40 – žemapelkė, 41 – identified), 42 – bog of transitional type, 43 – altitude of the relief nenustatyto tipo pelkė, 42 – tarpinio tipo pelkė, 43 – paviršiaus (* colour highlight origin), 44 – slightly undulating plain, absoliučiojo aukščio reikšmė (*spalva atitinka genezę), 44 – silpnai 45 – relative altitude of relief forms (one line – 5 m). banguota lyguma, 45 – santykinis reljefo formos aukštis (viena linija – 5 m).

14 LIETUVOS GEOLOGIJOS TARNYBOS 2012 METŲ VEIKLOS REZULTATAI LITHUANIAN GEOLOGICAL SURVEY 2012 YEAR ANNUAL REPORT

Kvartero nuogulų storymėje vyrauja glacia- north-western part of the Plateliai area to 180 m linės nuogulos. Platelių ploto paviršiuje vyrauja in the central and eastern parts of the hilly mas- glacialinės, fliuvioglacialinės ir limnoglacialinės sifs. The Pleistocene deposits are subdivided into nuogulos bei nuosėdos – moreninis priesmėlis ir the Dzūkija, Dainava, Žeimena (Middle Pleis- priemolis, smėlis, molis ir aleuritas. Kartografuo- tocene) and Merkinė, Lower Nemunas and Upper to ploto reljefą suformavo Medininkų ir Vėlyvojo Nemunas (Upper Pleistocene) formations. The Nemuno ledynai bei pastarojo tirpsmo vanduo. Žeimena formation is subdivided into Žemaitija Ledyninį reljefą iš dalies pakeitė ir vėliau vykę and Medininkai subformations. The Holocene įvairūs geologiniai procesai: glaciokarstas, pelkė- deposits are not subdivided stratigraphically. The dara, šlaitų gravitaciniai procesai, upių tinklo for- Quaternary cover is composed of deposits of dif- mavimasis ir kt. Vakarinėje Platelių ploto dalyje ferent origin, with glacial deposits prevailing. The plyti moreninė lyguma su pavienėmis stambiomis upper part of the Quaternary cover is composed šiaurės-pietų kryptimi orientuotomis pailgomis of glacial, glaciolacustrine and glaciofluvial de- glaciodislokacinėmis kalvomis. Šią lygumą skro- posits and sediments (loam and sandy loam, sand, džia gilus erozinis Erlos–Salanto–Minijos klonis. clay and silt). The relief was formed by the glacier Likusioje ploto dalyje kartografuotas gana sudė- of the Medininkai and Late Nemunas glaciations tingas ir išraiškingas ledyno pakraščio reljefas – and melt water latter of the latter. The surface was įvairaus aukščio kalvos, gūbriai, keimai, plokš- transformed by different geological processes: čiakalvės, keiminės terasos ir keiminiai masyvai, glaciokarst, biogenic sediments formation, slopes apsupti pelkių ir limninių lygumų. Aukščiausios gravitational processes, hydrographic set develop- kalvos stūkso Platelių ežero apylinkėse. Didžioji ment and etc. In the western part of the Plateliai Platelių ploto dalis yra Vidurio Žemaičių aukštu- area, a glacial plain with single massive oblong moje. Iš vakarų prie jos šliejasi Vakarų Žemaičių north-south oriented glaciodislocated hills is ex- plynaukštė ir Vakarų Žemaičių lyguma. tending. This plain is intersected by the deep ero- Kartografuotame plote išskirti šeši progno- sive Erla–Salantas–Minija valley. In the remain- ziniai naudingųjų iškasenų plotai: iš jų keturi – ing area, marginal relief forms were mapped: hills, smėlio, po vieną žvyro ir molio. ridges, kames, plateau-like hills, kame terraces and massifs of kames surrounded by bogs and la- Sudarytuose žemėlapiuose matyti kartogra- custrine plains. The Plateliai area is situated in the fuotos teritorijos kvartero nuogulų storymės vir- Middle Samogitian Upland, Western Samogitian šutinės dalies geologinė sandara, kuri yra svarbus Plateau and Western Samogitian Plain. tolesnių hidrogeologinių, inžinerinių geologinių, ekogeologinių tyrimų ir naudingųjų iškasenų Six prognostic areas of the mineral resources paieškos pagrindas. were discovered in the mapped area: four sites of sand, one site of gravel and one site of clay. Kartografavimas atskleidė, kad Platelių kalvyno pagrindas ir aukščiausios kalvos yra Medi- The set of geological maps provides important ninkų ledlaikio (t. y. priešpaskutinio apledėjimo) information on the geological structure of the moreniniai dariniai. Medininkų ledyno sukurtos Quaternary cover in the mapped area and serves reljefo formos aerofotonuotraukose išsiskiria ma- as a basis for further hydrogeological, engineering syvumu, šlaitai išvagoti sudėtingo kelių generacijų and ecogeological mapping and prospecting of senųjų griovų ir raguvų tinklo, nėra termokarsti- mineral resources. nių reiškinių. Medininkų glacialinių kraštinių darinių storis vietomis siekia 70 metrų. Tai moreninis, dažniausiai pilkai rudas priesmėlis ir prie- Ataskaitos dokumentai saugomi LGT geologijos fonde molis su žvirgždu, gargždu ir rieduliais. (Inv. Nr. 16665).

Iki šio darbo visuose geomorfologiniuose že- The report is stored at the geological archive of the Lithua- mėlapiuose buvo žymima, kad visas Žemaičių nian Geological Survey (No 16665). aukštumos reljefas suformuotas paskutiniojo (Nemuno) apledėjimo metu.

15 Silūro sistemos STRATIGRAPHIC CHART stratigrafijos schema OF SILURIAN SYSTEM

J. Bitinas, Lietuvos geologijos tarnyba

16 LIETUVOS GEOLOGIJOS TARNYBOS 2012 METŲ VEIKLOS REZULTATAI LITHUANIAN GEOLOGICAL SURVEY 2012 YEAR ANNUAL REPORT

2013 metais Lietuvos stratigrafijos komisija In 2013. Lithuania stratigraphy Commission patvirtino silūro sistemos stratigrafijos schemą. approved the Silurian stratigraphic system chart. Dėkojame komisijos nariams, parengusiems ir pa- We thank the committee members who has pre- tvirtinusiems minėtas schemas, o ypač prof. J. Paš- pared and approved the schemes, especially prof. kevičiui. J. Paškevičius

17 Vilniaus miesto inžinerinių geologinių The creation of Vilnius Engineering- duomenų bazės Geological Database sudarymas

S. Stankevičiūtė, R. Kanopienė, V. Mikulėnas, G. Vaičiūnas, V. Minkevičius, L. Petrauskaitė, Lietuvos geologijos tarnyba

Vykdant Lietuvos valstybinių geologinių tyri- The Lithuanian Geological Survey prepared mų 2011–2015 metų programos „Žemės gelmių a report on the project “The creation of Vilnius erdvinių, atsinaujinančių ir netradicinių išteklių Engineering-Geological Database“ in October, tyrimai“ 1.3. priemonę (Žin., 2010, Nr. 109- 2012. The Project was a part of the national Geo 5612) Lietuvos geologijos tarnybos specialistai logical Investigation Program “Researches of un- 2012 metų spalio mėn. parengė projekto „Vil- derground spatial, renewable and unconventional niaus miesto inžinerinių geologinių duomenų resources“. bazės sudarymas“ ataskaitą. The aims of the project were: Pagal projekto užduotį buvo numatyta: ΕΕ to summarize the geological and ΕΕ apibendrinti Vilniaus miesto geologinę ir engineering–geological information of inžinerinę geologinę informaciją; Vilnius city, ΕΕ sudaryti skaitmeninius Vilniaus miesto ΕΕ to elaborate the maps: the Quaternary žemėlapius: geological and geomorphological maps »» kvartero geologinį ir geomorfologinį at a scale 1:10 000, the engineering–geo M 1:10 000, logical map at a scale 1:10 000 and the tectonic map at a scale 1:25 000, »» inžinerinį geologinį M 1:10 000, ΕΕ to create an engineering-geological data- »» tektoninį M 1:25 000; base of Vilnius city. ΕΕ sudaryti autonominę Vilniaus miesto inži- For the first time in the engineering-geological nerinių geologinių duomenų bazę. practice in Lithuania, the soils of the mapped area Pirmą kartą Lietuvoje inžineriniam geo were classified and described according to LST loginiam žemėlapiui M 1:10 000 sudaryti buvo EN ISO 14688 1,2:2004 standard. Several groups parengta legenda remiantis LST EN ISO 14688 of the soils in the area of Vilnius city were distin- 1,2:2004 standartu. Gruntai, ištirti kartografuo- guished: made ground; organic soil, fine soil and tame plote, klasifikuoti ir apibūdinti pagal šį stan- coarse soil. dartą. The largest part of the land surface of Vilnius Vilniaus miesto teritorijoje pagal sudėtį ir geo city is covered by deluvium soil (sand, silty, clay- technines savybes išskirtos šios gruntų grupės: ey, gravelly sand, in some places gravel and peaty dirbtiniai, organiniai, smulkūs ir rupūs gruntai. sand) proluvium soil (sand, silty, clayey, peaty and gravelly sand), glaciofluvial soil of the Med- Vilniaus miesto didžiąją žemės paviršiaus dalį ininkai Formation (silty, clayey, gravelly sand, in dengia deliuviniai gruntai (smėlis, dulkingas, žvy- some places gravel) and glacial soil (sandy, silty ringas smėlis, vietomis žvyras ir durpingas smėlis), clay) also glaciofluvial soil of the Grūda Sub-For- proliuviniai gruntai (smėlis, dulkingas, molingas,

18 LIETUVOS GEOLOGIJOS TARNYBOS 2012 METŲ VEIKLOS REZULTATAI LITHUANIAN GEOLOGICAL SURVEY 2012 YEAR ANNUAL REPORT

1 pav. Vilniaus miesto centrinės dalies inžinerinio geologinio Fig. 1. A fragment of engineering-geological žemėlapio fragmentas map of Vilnius city central part durpingas ir žvyringas smėlis), taip pat Medinin- mation (silty, clayey, gravelly sand, and gravel). kų svitos fliuvioglacialiniai gruntai (dulkingas, Glaciolacustrine (silty sand, sand and clay) and molingas, žvyringas smėlis, vietomis žvyras) ir glacial soils (sandy silty clay) of the Grūda Sub- glacialiniai gruntai ((moreninis) smėlingas dul- Formation and glaciolacustrine (clay and silty kingas molis) ir daug kur paplitę Grūdos posvitės clay), glaciofluvial (silty, clayey, gravelly sand in fliuvioglacialiniai gruntai (dulkingas, molingas, some places gravel) and glacial (sandy silty clay) žvyringas smėlis, smėlis ir žvyras). Labai retai pa- soils of the Medininkai Formation are least wide- plitę Grūdos posvitės limnoglacialiniai gruntai spread. (dulkingas smėlis, smėlis ir molis) ir glacialiniai The engineering geological conditions of Vil gruntai ((moreninis) smėlingas dulkingas molis) nius city territory are complicated by the following bei Medininkų svitos limnoglacialiniai (molis ir geological processes and phenomena caused by: dulkingas molis), fliuvioglacialiniai (dulkingas, molingas, žvyringas smėlis, vietomis žvyras) ir gla- ΕΕ surface water runoff–lateral river erosion, cialiniai ((moreninis) smėlingas dulkingas molis) linear slope erosion (erosional incisions, gruntai. gullies, ravines); Vilniaus miesto teritorijos inžinerines geo ΕΕ groundwater–suffosion (suffosion logines sąlygas apsunkina paplitę šie geologiniai cirques); procesai ir reiškiniai: sukelti paviršinio vandens – ΕΕ gravity–landslides;

19 2 pav. Vilniaus miesto inžinerinio geologinio pjūvio Fig. 2. A fragment of the cross-section of fragmentas Vilnius city

upių šoninė erozija, linijinė šlaitų erozija (skro- ΕΕ urbanization impact on landscape (flood- dos, išgraužos, griovos); sukelti požeminio van- ing of terrains, subsidence of artificial soil, dens – sufozija (sufoziniai cirkai); sukelti sunkio technogenic sinkholes, deformations of jėgos – nuošliaužos, sliuogai, nuogriuvos, nuobi- buildings). ros; sukelti žmogaus ūkinės veiklos – landšafto 215 active gullies with the total area of 0.42 m2 performavimas (teritorijų užtvindymas, dirbtinių have been marked out during the mapping project gruntų sluoksnių suslūgimai, technogeninės sufo- of Quaternary deposits of Vilnius city territory. zinės duobės (įgriuvos), statinių deformacijos). The gullies are mostly located in the valleys of Kartografuojant kvartero nuogulas šio pro- Vilnia and Neris Rivers (respectively 0.14 and jekto metu Vilniaus miesto teritorijoje jaunų 0.12 km2). 47 landslides and 4 slopes affected by aktyvių griovų išskirta 215, jų bendras plotas landslides have been determined (mostly on the 0,42 km2, daugiausiai yra atsiveriančių į Vilnios slopes of valleys of Neris and Vilnia rivers). 5 suf- ir Neries upių slėnius (0,14 ir 0,12 km2). Nusta- fosion cirques occur on the slope of Neris River at tytos 47 įvairaus amžiaus ir dydžio nuošliaužos ir Gariūnai, 2 on the south-western slope of Balsiai išskirti keturi nuošliaužų pažeisti ruožai (daugiau- Lake and one on slope of Vilnia River at Belmon- siai Neries ir Vilnios slėnių šlaituose). Penki sufo- tas. Technogenic suffosion sinkholes periodically ziniai cirkai susidarę Neries šlaite ties Gariūnais, and frequently occur at places of engineering net- du – Balsio ežero pietvakariniame šlaite, Vienas – works, house yards and roads. 19 of these have Vilnios šlaite Belmonte. Technogeninės sufozinės been marked out on the engineering geological įgriuvos atsiranda periodiškai ir dažniausiai ties map. Most sinkholes are located in the centre of požeminių inžinerinių tinklų trasomis, namų kie- the city, Naujamiestis and Antakalnis districts, muose, keliuose – 19 tokių duobių pažymėta inži- and few in the new suburbs. Locally distributed neriniame geologiniame žemėlapyje. Jos paplitusios soft and uncompressed soil at the base of build- daugiausiai centre, Naujamiestyje, Antakalnyje, po ings causes their deformations. Deformations of

20 LIETUVOS GEOLOGIJOS TARNYBOS 2012 METŲ VEIKLOS REZULTATAI LITHUANIAN GEOLOGICAL SURVEY 2012 YEAR ANNUAL REPORT

3 pav. Aktyviai eroduojamas šlaitas dešiniajame Neries Fig. 3. Intense erosion on the right bank of Neris River at krante ties Kryžiokais Kryžiokai

4 pav. Sufoziniai cirkai Neries šlaite Fig. 4. Suffosion cirques on the Neris River slope at ties Gariūnais Gariūnai

21 5 pav. Įtrūkusi Fig. 5. A crack in the 6 pav. Pastato Fig. 6. A crack in the wall pastato siena Paupio wall of building No 9 deformacija Subačiaus of building No 10 in the gatvėje Nr. 9 in the Paupys Str. gatvėje Nr. 10 Subačiaus Str.

keletą įgriuvų žinoma ir naujuose mikrorajonuose. buildings are mostly spread in the old town of Pastatų deformacijas taip pat sukelia lokaliai pa- Vilnius city. 200 deformations of buildings have plitę silpni ir nepakankamai sutankėję jų pamatų been registered during the engineering geological pagrinduose slūgsantys gruntai. Statinių deforma- survey. cijos labiausiai paplitusios Vilniaus senamiestyje. Building conditions are complex in the big- Inžinerinių geologinių maršrutų metu užfiksuota gest part of the Vilnius city. These conditions apie 200 deformacijos paveiktų pastatų. are predetermined by complex geological, geo Didesnėje Vilniaus miesto teritorijoje statybos morphological and hydrogeological conditions, sąlygos yra sudėtingos. Tai lemia sudėtingos geo physical mechanical properties of the soil and de- loginės, geomorfologinės, hidrogeologinės sąlygos, velopment and distribution of recent engineering kaičios gruntų fizikinės ir mechaninės savybės, geological processes and phenomena. šiuolaikinių inžinerinių geologinių procesų ir reiš- The results of project can be used for: kinių gausa. ΕΕ assessment of engineering geological and Baigto projekto rezultatai gali būti panaudoti: geotechnical conditions of the Vilnius ΕΕ Vilniaus miesto teritorijos inžinerinėms geo city territory; loginėms ir geotechninėms sąlygoms įvertin- ΕΕ assessment of slope stability of valleys of ti; rivers and other forms of landscape; Ε Upių slėnių ir kitų reljefo formų šlaitų stabi- Ε ΕΕ preparation of documents of spatial plan- lumui įvertinti; ning for Vilnius city; Ε Vilniaus miesto teritorijų planavimo doku- Ε ΕΕ selection of measures for stabilization of mentų rengimo reikmėms; active landslides; Ε Esamų nuošliaužų stabilizavimo priemo- Ε ΕΕ environmental planning instruments and nėms parinkti; other needs. ΕΕ Aplinkos apsaugos priemonėms planuoti ir kitoms reikmėms.

22 Dujų saugyklų įrengimo The methodology žemės gelmių ertmėse for assessment of the underground gas vertinimo metodika storage establishment

J. Lazauskienė, G. Kazakevičiūtė, Lietuvos geologijos tarnyba

2012 metais buvo analizuoti ir apibendrinti In 2012, geological data describing the geo Lietuvos geologinėmis sąlygomis aktualūs geo logical conditions relevant to the establishment of loginių dujų saugyklų įrengimo geologiniai duo- gas storage facilities in Lithuania (e.g. geological menys (stambiausių darinių geologinės charakte- characteristics of the major structures, geological ristikos, geologinio dujų saugojimo potencialas gas storage potential in Lithuania, etc.) were ana- Lietuvoje ir kt.); išanalizuoti bendrieji reikalavi- lyzed and summarized. The basic requirements mai, keliami geologinėms dujų saugykloms įreng- for geological gas storage facilities in the under- ti žemės ertmėse, nurodyti Lietuvos standartuose ground are provided for in the Standards of the (LST EN 1918 – 1:2000. Dujų tiekimo sistemos. Republic of Lithuania (e.g. the standards LST EN Požeminė dujų saugykla. 1 dalis. Saugyklos vande- 1918 – 1:2000. Supply systems. Underground gas ningame sluoksnyje. Funkcinės rekomendacijos ir storage. 1. Storage in aquifers. Functional recom- LST EN 1918 – 2:2000. Dujų tiekimo sistemos. mendations and LST EN 1918 – 2:2000. Supply Požeminė dujų saugykla. 2 dalis. Saugyklos naftos systems. Underground gas storage. 2. Storage in ir dujų telkiniuose. Funkcinės rekomendacijos; 1, oil and gas fields. Functional recommendations;

1. Sluoksnis-kolektorius 2. Sluoksnį-kolektorių dengiančios uolienos 3. Viršutinis vandeningasis horizontas 4. Apdorojimo ir suspaudimo įrenginiai 5. Veikiantys grežiniai 6. Viršutinių sluoksnių stebėjimo (monitoringo) gręžiniai 7. Saugyklos sluoksnio stebėjimo (monitoringo) gręžiniai 8. Saugomos dujos

1 pav. Požeminės dujų Fig. 1. Example of saugyklos, įrengtos the vertical cross- vandeningajame section of the sluoksnyje, scheminis underground storage pjūvis facility in an aquifer

23 1. Potencialios saugyklos struktūra 2. Dujų/naftos telkinys 3. Vanduo 4. Dengiančios uolienos 5. Gręžiniai 6. Gręžinių žiotys 7. Apdorojimo/suspaudimo įrenginiai

2 pav. Požeminės dujų saugyklos, Fig 2. Example of the įrengtos baigtame eksploatuoti vertical cross-section of an naftos telkinyje, scheminis pjūvis underground gas storage facility in an depleted oilfield

2 pav.). Šiuo požiūriu išanalizuota Lietuvos teisi- Figs 1 and 2) also were analyzed. The legal acts, nė bazė, reglamentuojanti žemės gelmių ertmių regulating the exploration and utilization of the panaudojimo dujų saugykloms įrengti žemės gel- underground for gas storage were overviewed and mėse tyrimą bei naudojimą. analyzed. Išanalizavus surinktą informaciją apibendrin- The complex analysis of the compiled infor- ta, kad iki šiol teorinės geologinių dujų saugyklų mation showed that so far the theoretical assump- įrengimo galimybės Lietuvoje buvo vertintos pa- tions for underground gas storage facilities in gal du pagrindinius geologinius dujų saugyklų ti- Lithuania have been assessed for two major types pus, kaip antai: baigtus eksploatuoti (ar baigiamus of underground gas storage, such as depleted (or eksploatuoti) naftos telkinius bei kitas lokalias nearly depleted) oil fields or other similar types struktūras ir sūrių vandeningų sluoksnių struk- of local structures and saline aquifer structures; so tūras. Tiesioginiai tiksliniai geologinio tyrimo far, the exploration activities were carried out in darbai buvo vykdyti Vaškų ir Syderių geologinėse Vaškai and Syderiai geological structures. struktūrose. Before starting the assessment of the geological Prieš įvertinant geologines sąlygas dujų sau- structure of geological formations potentially gykloms įrengti, pirmiausia turi būti apibrėžti suitable for establishment of the underground potencialių dujų saugyklų įrengimo vietų geo gas storage, the selection criteria of potential gas loginėse formacijose parinkimo kriterijai, t. y. storage sites in geological formations has to be geologiniai kriterijai (geologinės struktūros san- defined: e.g. geological criteria (structural frame- dara ir uždarumas, rezervuaro kolektorinės savy- work of the geological structure and the sealing bės, rezervuaro slėgis ir kt.), techniniai kriterijai capacities, reservoir properties, and pressure, etc.); (gręžinių skaičius, talpinis saugyklos pajėgumas, technical criteria (the number of existing wells, slėgio kitimo diapazonas dujų suleidimo ir išsiur- volume capacities, pressure ranges for withdrawal bimo metu ir kt.). and injection, etc.).

24 LIETUVOS GEOLOGIJOS TARNYBOS 2012 METŲ VEIKLOS REZULTATAI LITHUANIAN GEOLOGICAL SURVEY 2012 YEAR ANNUAL REPORT

Geologinė formacija, kurioje norima įrengti A potentially suitable for an underground stor- dujų saugyklą, ir ją supantys geologiniai sluoks- age facility geological formation has to answer the niai turi atitikti šiuos bendruosius geologinės following geological characteristics: it has to be a sandaros reikalavimus: turi būti parinkta uždara dome-shaped structure or structural trap with an antiklininė kupolo formos geologinė struktūra ar adequate closure to ensure satisfactory contain- struktūrinė gaudyklė, užtikrinanti dujomis užpil- ment of the gas-filled zone; a layer of soil or rock dytų žemės gelmių ertmių izoliuotumą; taip pat with a sufficient degree of porosity and perme- tinkamas poringumo ir skvarbumo savybes turin- ability to form a reservoir of the desired capacity ti geologinė formacija, užtikrinanti reikiamą sau- and productivity; a layer of gastight soil or rock gyklos talpą ir produktyvumą; turi būti įrodyta, deposits, known as cap-rock, which directly cov- kad dujų saugyklos sluoksnį-kolektorių dengia ers the storage formation and prevents any verti- nelaidžių uolienų storymė, kuri neleistų dujoms cal gas migration. ištekėti. All the collected data were summarized and Apibendrinus visus sukauptus duomenis, buvo the digest of the geological criteria for evaluat- parengtas geologinės formacijos tinkamumo geo ing the suitability of geological formation for loginei dujų saugyklai įrengti nustatymo tvarkos establishment of the underground gas storage, ir kriterijų aprašas, kuriame išskirti svarbiausi was prepared. These criteria highlight the most geologinės formacijos (struktūros), sluoksnio-ko- important spatial and capacitive parameters for lektoriaus (rezervuaro) erdvinės ir talpinės sanda- the geological formation (structure) or layer- ros ir saugyklą dengiančių uolienų bei saugyklos collector (reservoir), suitability criteria for defin- komplekso geologinės aplinkos tinkamumą api- ing cap-rock and geological environment of the būdinantys kriterijai; numatyti saugyklos statinio storage and criteria for creation of the reservoir’s ir dinaminio modelių sukūrimo; jautrumo apibū- static and dynamic models as well as characteriza- dinimo ir rizikos analizės atlikimo kriterijai. tion of sensitivity and risk analysis.

25 Geoterminės energijos Use of Geothermal išteklių naudojimas Energy Resources

J. Čyžienė, Lietuvos geologijos tarnyba

Išsivysčiusių ir besivystančių šalių energetikos In the energy policies of developed and devel- politikoje vis svarbesni atsinaujinančių energijos oping countries an increasingly prominent place is išteklių naudojimo klausimai. Atsinaujinančių given to renewable energy issues. The use of renew- energijos išteklių naudojimas leidžia spręsti ne able energy resources may not only solve climate tik klimato kaitos problemas, bet ir sudaro sąly- change problems, but also allows reducing poverty, gas kovoti su skurdu, energetinės atskirties ir eko- energy disjuncture and economic problems. In nominėmis problemomis. Lietuvoje galimybės Lithuania, the use of domestic conventional re- plačiau naudoti energetinėms reikmėms vietinius sources such as fossil oil, peat and energy of chemi- įprastinius Žemės gelmių išteklius – išgaunamą cal processes is limited; therefore the assessment of naftą, durpes ir cheminių procesų energiją – ri- unconventional resources and encouragement of botos, todėl būtinas išsamesnis atsinaujinančių ir their wider use are of primary importance. netradicinių energijos išteklių vertinimas ir skati- According to the Lithuanian state geological nimas plačiau juos naudoti. investigations program for 2011–2015 “Investi- Lietuvos valstybinių geologinių tyrimų 2011– gations of spatial, renewable and unconventional 2015 metų programoje „Žemės gelmių erdvinių, resources (Geological resources)“, the use of geo atsinaujinančių ir netradicinių išteklių tyrimai thermal energy should be developed. (Geologiniai ištekliai)“ (Žin., 2010, Nr. 109- The encouragement to use renewable energy 5612) numatyta plėtoti prielaidas naudoti geo resources for energy needs is pointed out as one of terminę energiją. the main goals of national energy regulation (En- Atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo ergy Law of the Republic of Lithuania, Official Ga- energetinėms reikmėms skatinimas Lietuvos Res- zette Žin., 2002, No. 56-2224). Encouragement of publikos energetikos įstatyme (Žin., 2002, Nr. 56- producers and consumers to efficiently use renew- 2224) nurodytas kaip vienas iš pagrindinių valsty- able energy resources is the main energy policy bės energetikos veiklos reguliavimo tikslų. objective defined in the Lithuanian National En- Efektyvus atsinaujinančių energijos išteklių ergy Strategy and the National Energy Efficiency naudojimas, gamintojų ir vartotojų skatinimas Program for 2006–2010, approved by the Govern- ment of the Republic of Lithuania by Resolution yra pagrindiniai energijos politikos tikslai, api- th brėžti Lietuvos nacionalinėje energetikos strate- No. 433 in 11 of May 2006 (Official Gazette Žin., gijoje ir Nacionalinėje energijos vartojimo efek- 2006, No. 54-1956) and in the implementation of tyvumo didinimo 2006–2010 metų programoje, the measures pointed out in the EU regulatory patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės documents, the Energy Charter Treaty (Official 2006 m. gegužės 11 d. nutarimu Nr. 433 (Žin., Gazette Žin., 1998, No. 66-1912), the United Na- 2006, Nr. 54-1956), jos įgyvendinimo priemonė- tions Framework Convention on Climate Change, se, įgyvendinančiose ES norminių dokumentų, Kyoto Protocol and other provisions of legal acts. Energetikos chartijos sutarties (Žin., 1998, Nr. 66- One of the main trends mentioned in the National 1912), Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos Renewable Energy Development Programme for konvencijos, Kioto protokolo ir kitų teisės aktų 2010–2020 is the use of local and renewable en- nuostatas. Nacionalinis atsinaujinančių išteklių ergy sources. It envisages 23 percent of heat energy energijos naudojimo plėtros 2010–2020 metų to be produced from the renewable (including geo veiksmų planas yra tarpinstitucinė programa, kuria thermal) sources by 2020.

26 LIETUVOS GEOLOGIJOS TARNYBOS 2012 METŲ VEIKLOS REZULTATAI LITHUANIAN GEOLOGICAL SURVEY 2012 YEAR ANNUAL REPORT

1 pav. Klaipėdos pavyzdinės geoterminės jėgainės geo Fig. 1. Geothermal loop of Klaipėda demonstration geo terminė kilpa thermal plant siekiama 2010–2020 metais nuolat didinti ben- Earth‘s geothermal energy is one of the renew- drojo galutinio energijos suvartojimo atsinauji- able sources of energy. Europe is notable for a nančių išteklių energijos dalį taip, kad ši dalis lai- wide use of geothermal energy, both from shallow kotarpio pabaigoje (2020 m.) sudarytų ne mažiau and deep aquifers; the researches are carried out kaip 23 procentus. on how to enhance the geothermal energy use. Vienas iš daugelio alternatyvių atsinaujinančių Development of geothermal (hydrogeo energijos šaltinių yra geoterminė energija. Europa thermal and petrogeothermal) energy resources plačiai eksploatuoja Žemės šilumos energiją – tiek is one of the greatest concerns in the world. The sekliąją, tiek iš giliųjų vandeningųjų sluoksnių. utilization of high-enthalpy geothermal aquifers is well recognized and proved in practice. Still, Žemės gelmių šiluma santykinai skirstoma į hydrothermal reservoirs are limited in number hidrogeoterminę ir petrogeoterminę. Hidrogeo and often located far from the utilization areas. terminę energiją gelmėse turi sukaupę fluidai (ga- In addition to the above systems, heat resources rai, šilti vandenys, sūrymai). Nepaisant didelės of huge potential are present nearly everywhere at ekonominės naudos, hidrogeoterminė energija depths of 3–10 km in rock formations, also called vis dar palyginti mažai naudojama. Tam trukdo hot dry rocks, characterized by medium-high įvairios priežastys – korozija, druskų iš vandens temperature and low permeability. The technol- nusėdimas ir kt. Be to, terminio vandens ne vi- ogy to extract useful amounts of energy from hot sada būna ten, kur yra didžiausi vartotojai, ir kt. dry rock resources is under development. Petrogeoterminiai ištekliai, slypintys gelmėse vi- sur, pradedant 2–3 km ir iki 10 km (dabar gręži- West Lithuania is characterized by the most niais pasiekiamo gylio), yra nepalyginti didesni už intense heat flow reaching nearly 100 mW/m2 karštų fluidų energijos išteklius. Jie gerokai viršija (average value in other regions – 45 mW/m2). In visus pasaulyje esamus kuro išteklius. Petrogeo this area, the geothermal energy potential is re-

27 2 pav. UAB „Geoterma“ išgautos 2002–2011 m. Fig. 2. Geothermal energy production by JSC “Geoterma“ geoterminės šilumos grafikas (tūkst. MWh) for the period 2002–2011 (in thousands MWh)

terminių energijos išteklių naudojimas yra per lated to energy-bearing massifs accessible by bore- spektyvi sritis, nes galima gauti ne tik šilumą, bet holes – magmatic rocks of crystalline basement ir elektros energiją. Tokio tipo geoterminės siste- and three hydrogeothermal aquifers. Geothermal mos yra aktyviai tiriamos. resources from one of the hydrogeothermal aqui- Lietuvoje, skirtingai nuo kitų šalių kaimynių, fers are already in operation for heating purposes išskirtinai didelių geoterminių išteklių potencia- of Klaipėda city (Fig.1). Geothermal energy pro- lu pasižymi vakarinė dalis (įskaitant artimą Bal- duction by JSC “Geoterma“ for the period of tijos jūros akvatoriją), kur geoterminiame lauke 2002–2011 is shown in Fig. 2. During 2012, the fiksuojamas aukščiausias (apie 100 mW/m2) šilu- Klaipėda geothermal plant produced 93.9 thou- mos srautas (kitur vidurkinė reikšmė – 45 mW/ sand MWh of heat and 21.9 thousand MWh of m2). Šio Lietuvos regiono gelmėse slypinti geo it was geothermal. Over this time, 4900 tonnes of terminė energija pasiskirsto keturiuose perspek- CO2 were not emitted into the environment and 3 tyviuose, gręžiniais pasiekiamuose horizontuose. 2 600 000 m of were saved (according to data Vieno šių horizontų geoterminiai ištekliai jau provided by JSC “Geoterma“). naudojami šildymo tikslams Klaipėdos mies- The geothermal energy can be used for dif te (1 pav.). Išgautos geoterminės šilumos kiekis ferent purposes. It can be transformed into heat 2002–2011 metais yra vaizduojamas 2 paveiksle or electricity or used in a complex way, especially Per 2012 metus Klaipėdos geoterminė jėgai- for balneological purposes as well as in agricul- nė pagamino 93,9 tūkst. MWh šilumos, iš jos ture, industry and electrical energy production. 21,9 tūkst. MWh geoterminės. Į aplinką neiš- To promote the use of geothermal energy, as mesta 4 900 tonų CO , sutaupyta 2 600 000 m3 2 well as other nature resources, legal acts regulat- dujų (UAB „Geoterma“ duomenys). ing this use are necessary. General rules about Yra perspektyvų įrengti panašias jėgaines ir the use of geothermal energy should be elabo- kitose Lietuvos vietovėse, taip pat panaudoti geo rated and approved. First of all it is necessary to terminę energiją ne tik patalpoms šildyti, bet ir develop a strategy which assesses the total geo daugeliui kitų praktinių tikslų – balneologijai, thermal resource potential of the country and žemės ūkiui, elektros energijos gamybai. the development guidelines of these resources. The strategy should provide for the ways of dis-

28 LIETUVOS GEOLOGIJOS TARNYBOS 2012 METŲ VEIKLOS REZULTATAI LITHUANIAN GEOLOGICAL SURVEY 2012 YEAR ANNUAL REPORT

Norint sėkmingai didinti šios energijos indėlį į semination of information, publication of the šalies energijos išteklius, ją racionaliai ir efektyviai projects for development and implementation naudoti, pirmiausia būtina sukurti strategiją, kuri of legal acts, normative and technical documen- įvertintų bendrą geoterminių išteklių potencialą tation and programs creating conditions and šalyje, nustatant sekliosios ir giliosios geotermijos promoting the use of geothermal resources by išteklius ir jų plėtros gaires, būdus, kuriais bus means of production and installation. For the skleidžiama informacija visuomenei, viešinami implementation of goals and objectives it is nec- projektai, parengti ir įgyvendinti teisės aktai, nor- essary to have information about the main rocks matyviniai ir techniniai dokumentai, programos, and ground water temperature distribution pat- sudarančios sąlygas ir skatinančios geoterminių terns within the country and their changes in išteklių vartojimą, naudojimo priemonių gamybą time and space. Recently, a positive attitude of ir diegimą. Šiems tikslams ir uždaviniams spręsti Lithuania’s population towards renewable re- reikia turėti informacijos apie pagrindinius uolie- sources has been developing due to the use of nų ir požeminio vandens temperatūros pasiskir hydrogeothemal resources for heat production stymo dėsningumus šalies teritorijoje, jų kaitą lai- and balneology needs. ko ir erdvės požiūriu. Lietuvos gyventojų požiūris A vocabulary of main terminology related taip pat keičiasi dėl pastaruoju metu platesnio with geothermal energy has been prepared and hidrogeoterminių išteklių naudojimo šilumai ga- can be used in preparation of geothermal energy minti ir balneologijos reikmėms. exploration and use legislation. Rengiant geoterminių išteklių naudojimo re- komendacijas buvo parengtas geotermijos termi- nų sąvadas, kuris gali būti naudojamas rengiant geoterminės energijos tyrimą ir naudojimą regla- mentuojančius teisės aktus.

29 Molio skalūnų tyrimai Shale Gas in Europe – Europoje – tarptautinis International GASH projektas GASH project

J. Lazauskienė, Lietuvos geologijos tarnyba

Tiksliniai moksliniai kompleksiniai molio The International project Shale Gas in Europe skalūnų dujų potencialo tyrimai Europoje pradėti (GASH) is the first European interdisciplinary vykdyti 2009 metais stambiausių Europos mokslo shale 3 years gas research initiative that ended tiriamųjų centrų ir geologijos tarnybų atstovams in 2012. The project comprised 18 research inicijavus tarptautinį trejus metus trukusį tarptau- projects and development of a GIS-based Euro- tinį projektą „Molio skalūnų dujų tyrimai Euro- pean black shale database that were conducted by poje“ (GASH)“. Iš viso projekte per trejus metus a multinational team of researchers drawn from įvairiuose subprojektuose dalyvavo 32 Europos ~ 32 research institutions, geological surveys, šalių mokslo įstaigos ir geologijos tarnybos. universities and consultants all over Europe. The Lietuvos geologijos tarnyba 2010 metais įsi- Lithuanian Geological Survey entered the team traukė į tarptautinį GASH projektą ir jame ak- of researchers in 2010. The overall scientific goal tyviai dalyvauja iki šiol. Projektas sujungė 18 of the project was to predict the shale gas for- skirtingų subprojektų: petrofizikos, organinės mation and occurrence in time and space in Eu- geochemijos, uolienų mechanikos, geofizikos ir rope. Major applications included gas in place, kiekybinio baseinų modeliavimo tyrimų sritis fraccibility and heterogeneity of shales. GASH bei Europos organika praturtintų molio skalūnų is a multidisciplinary Project comprising fields of petrophysics, organic geochemistry, rock me- (black shales) duomenų bazės (EBSDB) sudary- mą. chanics, geophysics, and numerical simulation. The GASH project was focused on the potential EBSDB – pirmoji Europos molio skalūnų gas shales of Europe, especially on the natural duomenų bazė, pagrindiniai jos sudarymo tiks- laboratories of Alum Shale (Denmark), and the lai – nustatyti Europos molio skalūnų formacijų Posidonia and Carboniferous Shales (Germany). paplitimo, gylio ir storio tendencijas; susisteminti It also integrated proven US gas shales (e.g. Bar- duomenis apie šių molio skalūnų tyrimui svarbius nett Shale) for calibration of key variables. Cores parametrus. Projekto metu įvairiapusiškai tirta: were available from the Alum, Posidonia, and kambro Aliumo skalūnų formacija, apatinės juros Carboniferous shales, and the new ~ 40 m deep Posidonijos ir Waeldeno formacijos ir karbono research well Skelbro-2 drilled on Bornholm as Namiurio formacija, kurios buvo lygintos su ti- part of the GASH project in 2010 made a big piniu analogišku Barneto molio skalūnų telkiniu impact on the regional and reservoir scale stud- JAV. ies within the GASH project. On the regional Danijoje, Bornholmo saloje 2010 m. rugpjū- scale the drill site became the nucleus for the čio 11 d. (GASH projektas) kambro amžiaus acquisition of 2D seismic lines enabling a full Aliumo molio skalūnų storymėje buvo išgręžtas seismic characterization of the Alum Shale. For tikslinis 40 metrų gylio tiriamasis molio skalūnų reservoir studies the well logs and core scanning angliavandenilių potencialui įvertinti gręžinys data enabled modelling of the reservoir quality Skelbro-2. Jame atlikti įvairūs geologiniai, geo notable as the TOC content and a log based de-

30 LIETUVOS GEOLOGIJOS TARNYBOS 2012 METŲ VEIKLOS REZULTATAI LITHUANIAN GEOLOGICAL SURVEY 2012 YEAR ANNUAL REPORT

cheminiai, geofiziniai ir geomechaniniai tyrimai, lineation of reservoir sub-units have been made. paimtas ir detaliai ištirtas gręžinio kernas, nusta- GASH provided new insights into gas-in-place, tytos geocheminės, sorbcinės ir geomechaninės fraccibility and heterogeneity. The following savybės. Po gręžimo buvo atlikti 2D seisminės specific foci were highlighted: prospective areas; žvalgybos tyrimai. Vykdyti tyrimai atskleidė nau- sweet spots; gas storage and transport; produc- jus dėsningumus: sorbcinių molio skalūnų savy- tivity. bių ir organinės anglies kiekio koreliaciją bei ad- The major research highlights comprise new sorbcinių savybių priklausomybę nuo organinės data obtained and new concepts developed, such medžiagos struktūros; poringumo pasiskirstymo as adsorption for numerous facies; correlations dėsningumus organinėje ir neorganinėje medžia- of rock mechanical properties and bulk geoche goje bei neorganinio poringumo kitimo į orga- mistry for predicting mechanical behaviour of ninį priklausomybę nuo organinės medžiagos shales; big database of kinetic parameters for pri- brandumo; uolienų mineraloginės sudėties (t. y. mary and secondary cracking, phase behaviour, kvarco ir karbonatų kiekio) ir ne mažiau svarbią, for direct input into basin models; pore habitats uolienų poringumo, slėgio ir organinės medžia- documented including in overmature bitumen – gos brandumo įtaką molio skalūnų plyšimui hi- conceptual advance; kerogen and bitumen phas- draulinio plėšymo metu; tiesioginę skvarbumo es distinguished at high maturity – conceptual priklausomybę nuo organinės medžiagos bran- advance, heterogeneous, aromatic organic mat- dumo. Naujausių tyrimų duomenimis, Europos ter exhibits high late gas potentials etc. molio skalūnų sluoksniai yra labai skirtingi – skiriasi mineraloginės, poringumo, mechaninės ir kt. The results of the project have been and will savybės, didelis įvairių savybių heterogeniškumas be published in the selected press articles, scien- plote ir pjūvyje yra būdingas net tam pačiam mo- tific articles, talks at conferences and headed ses- lio skalūnų sluoksniui ir kt. sions (http://www.gas-shales.org/index.php/en/ publications/press-articles.html). Projekto rezultatai leido nauju lygiu suprasti molio skalūnų dujų (naftos) susidarymo, susi- kaupimo principus, molio skalūnų plyšimo me-

31 chanizmus ir heterogeniškumo dėsningumus. Projekto re- Nevertheless, the results of the zultatai yra ir bus publikuojami įvairiuose specializuotuose project indicated: moksliniuose šaltiniuose (http://www.gas-shales.org/index. ΕΕ Poor in confidence gas in place php/en/publications/published-articles.html), pristatyti dau- calculations; gelyje mokslinių konferencijų (http://www.gas-shales.org/ index.php/en/publications/talks.html), žiniasklaidai ir kituo- ΕΕ Recovery factors poorly con- se viešinimo renginiuose (http://www.gas-shales.org/index. strained; php/en/publications/press-articles.html). ΕΕ Many wells fail: wells move Tačiau, gautieji GASH projekto duomenys atskleidė ir from error and empiricism to tai, kad: process understanding; ΕΕ Europoje stokojama patikimų molio skalūnų dujų ir / ΕΕ Need definition of flow/me- ar naftos geologinių išteklių įvertinimo duomenų; chanical/physical properties, chemical and biological rates ΕΕ Europoje patikimai nenustatytas šio tipo angliavan- of change. denilių išgavimo veiksnys; Thus, the continuation of the re- ΕΕ daug naujai išgręžtų molio skalūnų tyrimo gręžinių search under the GASH framework atskleidė empirinių tyrimų klaidas, kurios rodo svar- will be focused on the heterogeneous biausių geologinių procesų supratimo būtinumą; physical, chemical and mechanical ΕΕ būtina ištirti molio skalūnų angliavandenilių fluidų tėk properties which control shale reser- mių principus ir mechanizmus, fizines savybes ir kt. voir quality at a range of spatial scales Todėl svarbiausi tolesnių molio skalūnų tyrimų Euro- in the Lower Paleozoic (especially poje tikslai būtų – įvairių molio skalūnų formacijų savybių, Silurian) in East Europe. The major kurios lemia molio skalūnų angliavandenilių išteklių poten- outcomes also will include methods cialą apatinio paleozojaus (ypač silūro) storymėse Rytų Eu- for gas in place evaluation, fraccibil- ropoje, tyrimai. Jie turėtų padėti gerinti savybes, lemiančias ity assessment and delineation of shale hidraulinio plėšymo efektyvumą, molio skalūnų skluoksnių heterogeneity. heterogeniškumo nustatymą ir kt.

32 Požeminio vandens ASSESSMENT OF REGIONAL išteklių įvertinimas GROUNDWATER Lietuvoje 2012 metais RESOURCES IN LITHUANIA

D. Radzevičienė, K. Kadūnas, Lietuvos geologijos tarnyba

2012 metais buvo vertinti viršutinės-apatinės kreidos Available groundwater resources (kainozojaus–mezozojaus hidrogeologinės sistemos) (vyk- of two groundwater bodies (GWB): dytojas UAB „Vilniaus hidrogeologija“) ir Vakarų Žemaičių Upper-Lower Cretaceous and West kvartero (vykdytojas UAB „Grota“) požeminio vandens ba- Žemaičiai Quaternary have been as- seinų (PVB) turimi požeminio vandens ištekliai. Šis darbas sessed in 2012 during the project “As- yra Lietuvos turimų regioninių požeminio vandens išteklių sessment of groundwater resources in įvertinimo projekto tęsinys ir galutinis etapas, kurio metu Lithuania“. Groundwater resources turimi ištekliai vertinti laikantis ES direktyvos 2000/60/EB, to be used for the public water supply reglamentuojančios išgaunamo vandens kiekį, jo kokybę, po- in 2007–2025 have been evaluated by veikį paviršiniams vandenims ir susijusioms ekosistemoms, mathematical modelling and analytical reikalavimų. Požeminio vandens ištekliai, skirti viešajam methods. Requirements of the WFD geriamojo vandens tiekimui, vertinti 2007–2025 metų lai- (2000/60/EC) for quantity and qual- kotarpiu. Ištekliams vertinti buvo naudojami matematinio ity of extracted groundwater and im- modeliavimo ir analitiniai skaičiavimo metodai. Įvykdžius pact of exploitation on surface waters šį projekto etapą nustatyta, kad šalies turimi požeminio van- and related river and surface ecosystems dens ištekliai sudaro 3,72 mln. m3/parą. have been kept in mind. Turimi požeminio vandens ištekliai ataskaitose pateikti Prognostic groundwater resources pagal vandenvietes, upių baseinus ir apskritis. Sudaryti tir- have been evaluated for the well fields, tų požeminio vandens baseinų išteklių 1:200 000 mastelio separate river basins, river basin dis- žemėlapiai ir įvertintos dvidešimties PVB turimų išteklių tricts and administrative units. Maps formavimosi zonos. of available groundwater resources and maps of groundwater resources for- Viršutinės-apatinės kreidos (VAK) PVB (kainozojaus– mation zones have been produced for mezozojaus hidrogeologinės sistemos) ištekliai the groundwater bodies. According to the degree of reliability, the evalu- Matematinio modeliavimo rezultatai parodė, kad ES di- ated groundwater resources have been rektyvos 2000/60/EB reikalavimus atitinkantys VAK PVB grouped into prospected (categories A 3 turimi ištekliai yra 227 tūkst. m /d. Didžioji turimų išteklių and B) and prognostic (category P). dalis (55 proc.) yra viršutinės kreidos, apatinės kreidos ir juros sluoksniuose. Available groundwater resources of the Upper-Lower Cretaceous GWB, Turimi ištekliai paskirstyti pagal kategorijas: A kate- calculated by means of mathemati- 3 gorijos išteklių yra 85,328 tūkst. m /d, B kategorijos – cal modelling, comprise 227 thou- 3 3 88,368 tūkst. m /d, P kategorijos – 53,404 tūkst. m /d. sand m3/d. In this GWB, there are sev- VAK PVB yra vandenviečių, kuriose išgaunamo požeminio eral areas where groundwater quality vandens kokybė neatitinka higienos normos HN 24:2003 does not conform to drinking water

33 Lentelė. Viršutinės-apatinės kreidos požeminio Table. The available resources of groundwater bodies vandens baseino turimi ištekliai of the Upper-Lower Cretaceous

Turimų išteklių % nuo VAK PVB turimų išteklių kiekio Požeminio vandens Vandeningasis sluoksnis 3 Percents from Upper-Lower Cretaceous baseinas (kompleksas) kiekis, m /d groundwater bodies of the available Groundwater bodies Aquifer complex The available amound of resources amound of resources Gruntinis 80,2 35,3 Kvartero tarpmoreninis - - 1. Kuršių nerijos ir K 0,15 0,1 pamario 2

K2cm+K1 3,65 1,6 Juros 0,3 0,1 Iš viso: 84,3 37,1 Gruntinis - - Kvartero tarpmoreninis 1,35 0,6

2. Suvalkijos K2 34,7 15,3

K2cm+K1 3,7 1,6 Juros - - Iš viso: 39,75 17,5 Gruntinis 11,3 5,0 Kvartero tarpmoreninis 8,85 3,9

3. Likusi VAK PVB dalis K2 30,55 13,5

K2cm+K1 40,35 17,8 Juros 11,9 5,2 Iš viso: 102,95 45,4 Gruntinis 91,5 40,3 Kvartero tarpmoreninis 10,2 4,5

Iš viso VAK PVB: K2 65,4 28,8

K2cm+K1 47,7 21,0 Juros 12,2 5,4 Iš viso: 227,0 100

reikalavimų. Jų ištekliai nepatenka į turimų išteklių katego- quality regulation and these inadequate rijas ir priskiriami nekondiciniams ištekliams, kurių šiame resources (5.6 thousand m3/d) are not PVB yra 5,6 tūkst. m3/d ir 99 proc. jų yra Marijampolės aps- included into the total amount of avail- krityje Šešupės upės pabaseinyje. able groundwater resources. Available Pagrindiniai VAK PVB turimų išteklių formavimosi šal- groundwater resources of the West tiniai yra ištakos į gruntinį vandenį ir paviršinius vandens Žemaičiai Quaternary GWB, calcu- telkinius sumažėjimas ir mitybos iš jų prieaugis. Šie du šalti- lated by means of mathematical model- 3 niai formuoja 82,9 proc. turimų išteklių. Išgaunant turimus ling, comprise 207.14 thousand m /d. išteklius požeminis nuotėkis į paviršinio vandens telkinius The results of the project are planned sumažėja 37,54 tūkst. m3/d, o tai sudaro 27 proc. vandenvie- to be used for improvement of ground- čių debito. Turimi PVB ištekliai sudaro 18 proc. gruntinio water management system and for con- vandeningojo sluoksnio infiltracinės mitybos kiekio. trol of water abstraction within river VAK PVB turimų išteklių pasiskirstymas pagal upių pa- basins or administrative units to secure baseinius ir apskritis parodė, kad daugiausiai jų yra Pajūrio good quantitative status of GWB’s.

34 LIETUVOS GEOLOGIJOS TARNYBOS 2012 METŲ VEIKLOS REZULTATAI LITHUANIAN GEOLOGICAL SURVEY 2012 YEAR ANNUAL REPORT

1 pav. Viršutinės-apatinės Fig. 1. Distribution kreidos požeminio vandens of groundwater baseino išteklių pasiskirstymo resources of the Upper- administraciniuose vienetuose Lower Cretaceous in žemėlapio fragmentas administrative units upių baseine ir Šešupės pabaseinyje (atitinkamai 40,4 proc. ir 30,9 proc. turimų išteklių) bei Klai- pėdos ir Marijampolės apskrityse (atitinkamai 59 proc. ir 32 proc. turimų išteklių). Visi ištekliai yra Nemuno upių baseinų rajone.

Vakarų Žemaičių kvartero PVB ištekliai Įvertinti turimi požeminio vandens ištek liai Vakarų Žemaičių kvartero PVB sudaro 207,14 tūkst. m3/d. Iš kvartero vandeningųjų sluoksnių galima išgauti 85 proc. visų turimų iš- teklių, likusi dalis – 31 tūkst. m3/d gali būti iš- gaunama iš prekvartero vandeningųjų sluoksnių. Požeminio vandens kokybė visame baseine atitin- 2 pav. Vakarų Žemaičių Fig. 2. Distribution of ka HN 24:2003 ir ES direktyvų 2006/60/EB ir kvartero požeminio vandens groundwater bodies 2006/118/EB keliamus reikalavimus, išskyrus iš baseino išteklių pasiskirstymo resources of the the West vandens pašalinamą didesnę bendrosios geležies ir administraciniuose vienetuose Lowland Quaternary in žemėlapio fragmentas amonio koncentraciją, tad iš esmės ją galima laikyti administrative units gera, t. y. kondicine.

35 3 pav. Vandenviečių išteklių formavimosi zonų PVB Fig. 3. Map fragment of water resources in žemėlapio fragmentas the formation of zones of PVB

Pagrindiniai išteklių formavimosi šaltiniai: prie- Sudarytuose išteklių formavimosi zonų že- takos iš gruntinio vandeningojo sluoksnio prieau- mėlapiuose kiekvieno PVB teritorija yra padaly- gis, ištakos į gruntinį vandeningąjį sluoksnį suma- ta į keturias zonas: 1) išteklių formavimosi zonas žėjimas. Šie du šaltiniai formuoja beveik 87 proc. spūdiniuose sluoksniuose; 2) išteklių forma- vandenviečių debito, 11 proc. debito formuoja šo- vimosi zonas gruntiniame sluoksnyje; 3) PVB ninės prietakos prieaugis. mitybos sritis, nepatenkančias į išteklių forma- Didesnė dalis (86,6 proc.) turimų PVB išteklių vimosi zonas; 4) PVB vandeningųjų sluoksnių formuojasi Telšių ir Tauragės apskrityse, gerokai ištakos į paviršinio vandens telkinius sritis. mažiau išteklių tenka Klaipėdos ir Kauno apskri- Aplinkosauginiu (ūkinės veiklos ribojimo) po- tims (6,14 proc. turimų PVB išteklių). žiūriu svarbiausios yra išteklių formavimosi zonos gruntiniame sluoksnyje. Jos rodo, iš kokios teri- Vandenviečių išteklių formavimosi zonų torijos, išgaunant turimus išteklius, gruntinis van- žemėlapiai duo vertikalia srūva migruodamas žemyn anks- Vandenvietės išteklių formavimosi zona yra čiau ar vėliau gali pasiekti PVB vandenvietes. didžiausia teritorija, kurioje reikia vykdyti ištek Gauti rezultatai rodo, kad daugelyje PVB lių apsaugą, išgaunant turimus išteklius. Dvide- išteklių formavimosi zonos gruntiniame sluoks- šimt išskirtų PVB turimų išteklių formavimosi nyje, išgaunant turimus išteklius, vidutiniškai zonų (vandenviečių mitybos sritys) nustatyta užimtų 60–70 proc. baseino teritorijos, šio ploto matematinio modeliavimo metodais, modeliuo- dydis priklauso nuo konkretaus PVB geologinių- jant elementariųjų vandens dalelių migraciją hidrogeologinių sąlygų bei išteklių formavimosi sudarytuose skaitmeniniuose erdviniuose pože- dėsningumų. minio vandens filtracijos matematiniuose mode- liuose.

36 Gėlo požeminio Fresh groundwater vandens ištekliai resources for SPATIAL planning and water teritorijų planavimui ir supply infrastructure vandentvarkai development plans

D. Radzevičienė, Lietuvos geologijos tarnyba

Projekto tikslas – apibendrinti „Požeminio vandens iš- The aim of the project was to gen- teklių įvertinimo ir naudojimo geriamajam vandeniui tiekti eralise the data obtained within the 2007–2025 m.“ programos atliktus projektus ir sudaryti po- project “Assessment of groundwater žeminio vandens išteklių pasiskirstymo ir naudojimo žemė- resources in Lithuania“ and to compile lapius. maps of distribution and use of ground- Tuo tikslu sudaryti požeminio vandens išteklių ir eksplo- water resources. atacinių galimybių žemėlapiai dešimčiai Lietuvos apskričių. During the project, maps of ground- Sudarant žemėlapius susisteminta informacija apie įvertintus water resources and possibilities of turimus ir aprobuotus požeminio vandens išteklių kiekius, use were compiled for 10 districts of atlikta Žemės gelmių registre (ŽGR) esančių vandenviečių Lithuania. The data about available

Lentelė. Gėlo požeminio vandens išteklių Table. Extraction and protection of naudojimas ir apsauga apskrityse groundwater resources in the districts Apskritis Žemės gelmių Vandenvietės, Gavyba Gavyba SAZ projektai, SAZ įsteigti, registre kur ištekliai vandenvietėse vandenvietėse, viso registruotų SAZ District įregistruotos aprobuoti, (tūkst. m³/parą) kuriose ištekliai vandenviečių projektų vandenvietės registruotų neaprobuoti, viso skaičiaus % skaičiaus % Extraction of vnt. vandenviečių išgaunamo water SAZ projects SAZ skaičiaus % kiekio % Number of (thousand m³/ as a % of total establised, % waterfields Waterfields, where day) Extraction of water, registered of the resources are where resources number of number of approved as a % approbated, as a % waterfields projects of the number of total extractable of registered content watering Šiaulių 208 44 24,6 16,5 60 36,5 Kauno 216 20 83,9 12 28 2 Klaipėdos 195 36 47,2 10 63,5 6,5 Marijampolės 111 19 16,1 31 19 n.d. Tauragės 125 18 7,7 53 41,5 n.d. Panevėžio 203 32,5 32,1 12 37 n.d. Utenos 191 56 19,8 17,5 49 n.d. Vilniaus 318 54 113,1 6 56 0,5 Telšių 130 34 18,7 31 65 1 Alytaus 53 75,5 16,3 10,5 80 2 Iš viso: 1750 39 379,5 13 50 6,5

37 Pav. Gėlo požeminio vandens ištekliai ir Fig. Fresh groundwater resources and exploit eksploatacinės galimybės Telšių apskrityje opportunities in the district of Telšiai

38 LIETUVOS GEOLOGIJOS TARNYBOS 2012 METŲ VEIKLOS REZULTATAI LITHUANIAN GEOLOGICAL SURVEY 2012 YEAR ANNUAL REPORT

ir gavybos gręžinių duomenų analizė, kartografuotas gėlo and approved fresh groundwater re- požeminio vandens gavybos gręžinių našumas arba debitas sources and the data about waterfields bei gręžinių gylis tiek apskrityse, tiek jas sudarančiose rajo- and extraction wells were analyzed and nų savivaldybėse. systematized for producing maps. Atlikus gėlo požeminio vandens išteklių naudojimo ir ap- The accomplished analysis indicates saugos Lietuvos vandenvietėse analizę konstatuota, kad Lie- that there are 1750 registered water- tuvoje yra 1 750 vandenvietės, įregistruotos Žemės gelmių fields yet only 39 % of them use the ap- registre, o ištirtus ir aprobuotus išteklius naudoja tik 675 proved resources. 77 % waterfields pro- vandenvietės (39 proc.). Daugiausiai vandenviečių, naudo- ceed with resources accounting. About jančių neištirtus ir neaprobuotus išteklius, yra Kauno, Tau- 13 % usable resources are unexplored ragės, Marijampolės apskrityse. Požeminio vandens gavybos and not approved. 850 projects of sani- apskaitą vykdo ir gavybos ataskaitas LGT teikia apie 1 330 tary protection zones (SAZ) are pre- (iš 1 750) vandenviečių (77 proc.). Pateiktais duomenimis, pared, yet only in 6.5 % of waterfields Lietuvoje išgaunama apie 50 tūkst. m3/parą neaprobuotų the SAZ have been established. išteklių, t. y. apie 13 proc. viso išgaunamo gėlo požeminio vandens kiekio. Parengti 850 vandenviečių SAZ projektai, 2000,00 tačiau tik 6,5 proc. vandenviečių SAZ yra įsteigtos. 1800,00 Vadovaujantis Žemės gelmių įstatymu, žemės gelmių išteklius galima naudoti tik nustatyta tvarka juos ištyrus, 1600,00 aprobavus ir įvertinus jų gavybos poveikį aplinkai. Požemi- 1400,00 nio vandens išteklius aprobuoja Lietuvos geologijos tarnyba jos nustatyta tvarka. Kartu su išteklių aprobavimu nusta- 1200,00 tomos ir vandenviečių, telkinių sanitarinės apsaugos zonos (toliau – SAZ). 1000,00

Nors vandenviečių SAZ kontrolę, teisės aktų nustatyta 800,00 tvarka pagal savo kompetenciją vykdo regioniniai aplinkos apsaugos departamentai (požeminio vandens saugos, už- 600,00 teršimo prevencijos ir išteklių išgavimo apskaitos požiūriu) bei teritorinės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 400,00 (geriamojo vandens sauga), pateikta požeminio vandens iš- 200,00 teklių naudojimo apžvalga rodo, kad valstybės turto – po- žeminio vandens – naudojimo kontrolė ir jo apsauga nuo 0,00 galimos taršos nėra pakankamai efektyvi. Vandenviečių skaičius Siekiant užtikrinti efektyvesnį požeminio vandens ištek Žemės gelmių registre įregistruotos, lių naudojimą, jų apsaugą, tikslinga papildyti Žemės gelmių naudojančios ištirtus ir aprobuotus įstatymą įvardijant instituciją, atsakingą už leidimų naudoti išteklius požeminio geriamojo vandens išteklius išdavimą ir parengti Lietuvoje esančios vandenvietės pagal gėlo požeminio vandens išteklių tvarką, reglamentuojančią išteklių naudojimą. naudojimo ir apsaugos Lietuvos vandenvietėse analizę

39 Valstybinis požeminio vandens National groundwater monitoringas monitoring IN 2012 2012 metais

J. Arustienė, Lietuvos geologijos tarnyba

Požeminio vandens monitoringas 2012 metais buvo National groundwater monitoring vykdomas pagal Valstybinę aplinkos monitoringo 2011– in 2012 was executed based on State 2017 metų programą. Pagrindinis šios programos uždavi- Environment Monitoring Program for nys – vertinti požeminio vandens išteklių atsinaujinimo šal- the period of 2011–2017. The main tinius, požeminio vandens cheminę būklę, kokybės kitimo objective of this program is to evaluate tendencijas ir jas lemiančius veiksnius. the sources of groundwater renewal,

1 pav. Gruntinio vandens lygio 2012 m. Fig.1. Position of groundwater level in 2012 compared padėtis daugiamečio (2005–2012 m.) ir with the long-term (2005–2012) average and with 2011 m. lygio atžvilgiu groundwater level in 2011: 1 – 20–30 proc. žemiau daugiamečio; 2 – 20–50 proc. aukščiau dau- 1 – 20–30 % lower than long-term; 2 – 20–50 % higher than long- giamečio; 3 – ±10 proc. svyruoja apie daugiametį lygį; 4 – žemesnis term; 3 – ±10 % from long term; 4 – lower than in 2011, 5 – close už 2011 m. lygį; 5 – artimas 2011 m.; 6 – aukštesnis už 2011 m. to 2011, 6 – higher than in 2011; left numerator – amplitude in lygį; kairėje skaitiklyje – lygio svyravimų amplitudė 2012 metais, 2012, left denominator – long-term amplitude; right numerator – vardiklyje – daugiametė; dešinėje skaitiklyje – vidutinis vandens average depth to groundwater level in 2012, right denominator – slūgsojimo gylis 2012 m, vardiklyje – vidutinis daugiametis long term average depth to groundwater level

40 LIETUVOS GEOLOGIJOS TARNYBOS 2012 METŲ VEIKLOS REZULTATAI LITHUANIAN GEOLOGICAL SURVEY 2012 YEAR ANNUAL REPORT

2 pav. Gruntinio vandens Fig. 2 Fluctuations of shallow slūgsojimo gylio (cm nuo žemės groundwater level (cm, from paviršiaus) kaita 2012 metais the land surface) in 2012

Pagal požeminio vandens monitoringo darbų programą groundwater chemical status, trends 2012 metais nuolat buvo atliekami požeminio vandens lygio of quality changes and their govern- matavimai ir imti požeminio vandens mėginiai, atliekami jų ing factors. In 2012, groundwater laboratoriniai tyrimai. monitoring included measurements of groundwater level, groundwater sam- Nuolatiniai požeminio vandens lygio stebėjimai – vieną pling and hydrochemical analysis. kartą per parą buvo vykdomi 74 gręžiniuose. Matavimai rodo, kad vidutinis 2012 metų gruntinio vandens lygis 27,7 proc. The measurements (daily) of stebėtų postų buvo aukščiausias per pastaruosius aštuonerius groundwater levels and temperature metus (2005–2012 m.), 50 proc. postų gruntinio vandens ly- were carried out in 74 observation gis 10–40 proc. viršijo vidutinį daugiametį ir tik dviejuose pos- wells. The average level of shallow tuose (11,1 proc.) jis buvo 10–30 proc. žemiau jo. groundwater in 27.7 % of observation wells was higher than in the last eight Gruntinio vandens slūgsojimo gylis 2012 metais Šiaurės years period; in 50 % of wells it was ir Šiaurės rytų Lietuvoje buvo 0,03–0,62 m arčiau žemės pa- by 10–40 % higher than the long-term viršiaus nei 2011 metais, o Vidurio ir Vakarų Lietuvoje me- average and just in 2 wells (11.1 %) it tinis 2012 metų lygis buvo nuo 0,02 iki 0,25 m žemesnis nei was by 10–30 % lower. 2011 metais (1 pav.).

41 Plotuose, kuriuose aeracijos zona nestora (1–3 m), At the beginning of the year, in 2012 metų pradžioje gruntinis vanduo buvo pakilęs, slūgsojo the areas where aeration zone is thin arti žemės paviršiaus, vėliau po pavasarinio pakilimo kovo– (1–3 m) shallow groundwater was close balandžio mėnesiais ėmė kristi ir nuosekliai žemėjo visą va- to land surface. After the spring rise it sarą, žemiausias lygis buvo rugpjūčio–spalio mėn. Lapkrity- began to fall. The process continued in je prasidėjo gruntinio vandens lygio kilimas, gruodžio mėn. the summer and until the end of the au- pabaigoje jis pasiekė pavasarinį lygį, o kai kur ir jį viršijo (2a tumn. In November groundwater level pav.). began to rise and at the end of the year Šiaurės ir Vidurio Lietuvoje (Papilė, Biržai, Laukuva, it was close to maximal (Fig. 2a). In the Dotnuva) vandens lygis buvo pakilęs ir vasarą – liepos–rug- central and northern parts of Lithua- pjūčio mėn. (2b pav.). Plotuose, kur aeracijos zona stora – nia, the groundwater level increase was 6–10 m – vandens lygis gerokai lėčiau reaguoja į meteorolo- observed in the summer (Fig. 2b). In ginių sąlygų kaitą – žemiausias vandens lygis fiksuotas metų the areas where aeration zone is thick pradžioje, o aukščiausias – vasarą (2c pav.). (6–10 m), the groundwater level re- sponded to changes of meteorological Požeminio vandens mėginiai hidrocheminiams tyri- conditions with some delay. The mini- mams imti birželio–rugpjūčio mėn. iš 178 vietų – 80 stebi- mal groundwater level was in the be- mųjų gręžinių, įrengtų į gruntinį vandeningąjį sluoksnį, ir ginning of the year and maximal during 98 gręžinių į spūdinius vandeninguosius sluoksnius. Visų the summer (Fig. 2c) vandens mėginių tirta bendroji cheminė sudėtis (pagrindiniai anijonai ir katijonai, sausoji liekana, bendrasis kietumas, Groundwater sampling was ex- permanganato skaičius, cheminis deguonies sunaudojimas) ecuted during June–August from 178 ir biogeniniai elementai (mineralinis ir organinis fosforas, observation wells: 80 installed in a mineralinis ir organinis azotas). shallow aquifer and 98 in confined aquifers. All samples were analyzed Požeminio vandens sudėtį formuoja gamtiniai ir antro- for general chemical composition and pogeniniai veiksniai, o jo kokybę lemia vandenyje ištirpusių nutrients. cheminių junginių koncentracija ir jų santykis. Gamtinių veiksnių nulemti vandens kokybės pokyčiai lėti. Sulfatų, The groundwater chemical com- chloridų, natrio koncentracijos, organinės medžiagos kiekis position is affected by natural and natūralių anomalijų zonose natūraliai kinta, tačiau dėl to anthropogenic factors and its quality vandens kokybė beveik nesikeičia. Greičiau pastebimi yra is predetermined by concentration of žmogaus veiklos sukelti kokybės pokyčiai. Padidėjusi nitra- certain compounds. Natural variations tų ir / ar amonio koncentracija dažnai yra žmogaus veiklos of concentrations of chemical com- įtakos požeminiam vandeniui rodiklis. pounds have no significant impact on groundwater quality. In the zones of natural anomalies, some natural long- term trends of chlorides, sulphates, and organics can be observed. Varia- tions of groundwater quality caused by human activity are faster. Increased concentrations of nitrates and ammonium are considered as indicators of human impact on groundwater. The part of observation wells, where groundwater is of very good and good quality varies but little (Fig. 3); in 3 pav. Požeminio vandens Fig. 3. Changes of groundwater 2012, it was ~ 85 %. The best ground- kokybės kaita stebimuosiuose quality in the set of observation gręžiniuose wells water quality is observed in the Qua- ternary confined aquifers: groundwa-

42 LIETUVOS GEOLOGIJOS TARNYBOS 2012 METŲ VEIKLOS REZULTATAI LITHUANIAN GEOLOGICAL SURVEY 2012 YEAR ANNUAL REPORT

4 pav. Požeminio vandens kokybė 2012: Fig. 4. Groundwater quality in 2012: A. gruntinio vandens (II eilės upių baseinų ribos); A. shallow groundwater (river basins); B. spūdinio vandens (požeminio vandens baseinų ribos) B. confined aquifers (groundwater bodies)

Dalis gręžinių, kuriuose nustatytas labai geros ir geros ter quality was good and very good in kokybės vanduo, keičiasi nedaug (3 pav.), 2012 metais ji suda- 93 % of observation wells. Meanwhile rė ~ 85 proc. Geriausia požeminio vandens kokybe pasižymi groundwater quality was good in 86 % kvartero spūdinių sluoksnių vanduo – 93 proc. tirtų gręžinių of shallow aquifers and in 76 % of pre- vanduo yra labai geros ir geros kokybės, o gruntinio vandens – Quaternary confined aquifers. 86 proc., prekvartero spūdinių sluoksnių – 76 proc.

43 Valstybinis DIRVOŽEMIO National soil monitoringas monitoring

V. Gregorauskienė, Lietuvos geologijos tarnyba

Pagrindinis valstybinio dirvožemio monitoringo tikslas – The main aim of the National Soil gauti patikimus duomenis, kurie leistų siekti geresnės dirvo- Monitoring is to obtain reliable and EU žemio kokybės stabdant ar ribojant dirvožemio vertingųjų harmonized data, which would contri- savybių praradimą lemiančius natūralius ar antropogeninius bute to improvement of the state of na- procesus: eroziją, organinės medžiagos mažėjimą ir dirvože- tional soil and updating of the changes mio rūgštėjimą, taip pat rinkti informaciją, kuri padėtų veiks- in soil organic matter, nutrients, and mingai reguliuoti teršalų išmetimo kiekį, teritorijos užstaty- contaminants and would allow better mo mastą ir spartą. Uždaviniai šiam tikslui pasiekti: regulation of soil erosion, loss of soil organic matter, soil acidification and ΕΕ atlikti dirvožemio būklės stebėseną (monitoringą); contamination. The national soil moni- ΕΕ atlikti pasklidosios dirvožemio taršos monitoringą. toring encompasses monitoring of the

Valstybinio dirvožemio monitoringo 2011–2017 m. programos dirbamǐ laukǐ dirvožemio Valstybinio dirvožemio monitoringo 2011–2017 m. Reference soil sampling sites of arable land stebơjimo aikštelơs programos dirbamų laukų dirvožemio stebėjimo aikštelės for National Soil Monitoring programme Reference soil sampling sites of arable land for National2011–2017 soil monitoring programme 2011–2017

2011-06-11 d. darbai valstybinio dirvožemio monitoringo stebơjimo aikštelơje Nr. 18, Grumbliǐ k., Plungơs r. (I. Virbickienơs nuotr.) Soil sampling in reference site No.18, Grumbliai, Plungơ distr., 22/06/2011 (pfoto by I. Virbickienơ)

LIETUVOS GEOLOGIJOS TARNYBOS 2012 METŲ VEIKLOS REZULTATAI LITHUANIAN GEOLOGICAL SURVEY 2012 YEAR ANNUAL REPORT

state of soils and monitoring of the soil diffused contamination. The regular soil observation (separate for the soils of arable lands and forests) was initiated in 1992. The national forest soil monitoring is a part of the International Co-operative Pro- gramme on Assessment and Monito- ring of Air Pollution Effects on Forests (ICP Forest) and is performed on a regular basis. The last observation of the soils of arable lands (soil agricultural monitoring) was performed in 2002 by the specialists from the Laboratory of 2011-06-11 darbai valstybinio Soil sampling in reference Agricultural Chemistry of Lithuanian dirvožemio monitoringo stebėjimo site No. 18, Grumbliai, Agriculture and Forestry Sciences Cen- aikštelėje Nr. 18, Grumblių k., Plungė Distr., 22/06/2011 tre; afterwards, the investigation was Plungės r. (I. Virbickienės nuotr.) (photo by I. Virbickienė) discontinued due to lack of financing. Sistemingi dirvožemio (atskirai miškų ir dirbamų laukų) The Lithuanian Geological Sur- stebėjimai Lietuvoje pradėti 1992–1993 metais. Vykdomas vey restarted soil monitoring of arable miškų dirvožemio monitoringas yra sudedamoji Tarptau- lands in 2011–2012 and accomplished tinės bendradarbiavimo programos miškų būklei vertinti the national soil monitoring in 71 refe- (ICP Forest) dalis. Laukų dirvožemio arba agromonitorin- rence sites from the previous observati- go paskutinį stebėjimų ciklą 2002 metais atliko Lietuvos ons. General attributes of soils and sites agrarinių ir miškų mokslų mentro filialas agrocheminių ty- were characterized and qualified; two rimų laboratorijos specialistai, vėliau, nesant finansavimo, soil samples from different soil horizons monitoringas buvo sustabdytas. (the surface A–horizon and the parent C–horizon) were taken and analyzed. 2011–2012 metais Lietuvos geologijos tarnyba, vykdyda- Soil texture, reaction (pHH O, pHKCl), ma valstybinę monitoringo programą, patvirtintą Lietuvos 2 cation exchange capacity (CEC), and Respublikos Vyriausybės 2011-03-02 nutarimu Nr. 315 „Dėl soil organic matter (LOI, C , N ) valstybinės aplinkos monitoringo 2011–2017 metų progra- org total were determined in soil samples, and mos patvirtinimo“, atliko laukų dirvožemio būklės ir paskli- the content of anthropogenic–bioge- dosios dirvožemio taršos stebėjimus ankstesnių tyrimų 71 nic trace elements (As, Cd, Cr, Cu, Hg, atraminėje aikštelėje (pav.). V, Ni, Pb, Se, Zn, P and S in aqua regia) Stebėjimų metu buvo nustatytos, įvertintos ir dokumen- was measured. tuotos bendrosios dirvožemio savybės, aikštelės charakteris- tikos, paimti dirvožemio viršutinio A horizonto ir dirvoda- rinio C horizonto mėginiai. Nustatyta jų granuliometrinė sudėtis, rūgštingumo parametrai (pH , pH ), CEC – H2O KCl katijonų Ca, Mg, K, Na, Fe, Al, Mn mainų talpa), įvertinta dirvožemio organinės medžiagos būklė (organinės medžia- gos kiekis, Corg, Nbendras), nustatytas metalų (As, Cd, Cr, Cu, Hg, V, Ni, Pb, Se, Zn), fosforo (P), sieros (S) kiekis aqua regia ištraukoje.

45 Karstinė denudacija, Karst denudation, karst phenomena reiškinių tyrimai ir investigation and apskaita registration

J. Taminskas, K. Dilys, Gamtos tyrimų centras V. Mikulėnas, V. Minkevičius, G. Vaičiūnas, Lietuvos geologijos tarnyba

Per 2012 metus buvo surengtos dvi tyrimo išvykos į Šiau- The period of January-November, rės Lietuvos karstinio rajono labiausiai sukarstėjusius plotus 2012, in the North Lithuanian karst ir viena į Radviliškio, Panevėžio, Pasvalio ir Biržų rajonų region was characterized by extremely savivaldybių teritorijas. Karstologinių maršrutų metu buvo high precipitation level. Precipita- atlikta naujų karstinių reiškinių inventorizacija ir anksčiau tion of the period was higher even by atsiradusių smegduobių formavimosi pasikeitimų tyrimas. 40.5 % than the average rate calculated Biržų rajone inventorizuotos aštuonios naujos karstinės according to the Biržai meteorologi- įgriuvos (visos Biržų regioninio parko teritorijoje). Pirmo- cal station observations. The annual ji 2012-ųjų smegduobė nustebino atsivėrusi anksti metų precipitation caused favourable condi- pradžioje, sausio 22 d. 17 val., Padaičių kaime įvažiavimo į tions for greater amount of precipita- sodybą kelio viduryje, 12 m nuo gyvenamojo namo. Žemės tion falling into the gypsum rock lay- paviršiuje jos anga buvo 1,3×1,0 m (laikėsi sušalęs gruntas), ers and rapid denudation of gypsum. gilyn platėjo ir 3,9 m gylyje jos skersmuo siekė 4 m, tuoj However, the average air temperature buvo užpilta. Pažymėtina, kad už kelių metrų nuo šio nau- in January-November, 2012, was even jo reiškinio, sodybos kieme, 2004 metais surasta ir užpilta by 0.7 °C higher than normal. High 0,5 m gylio įgriuva. Pastarąjį dešimtmetį naujomis didelėmis temperatures of warm season, during smegduobėmis „žavėjusio“ Daumėnų kaimo laukuose buvo the observed peak in 2012 increased

1 pav. Gipso cheminės denudacijos intensyvumo Fig. 1. Fluctuation of gypsum chemical denudation (m³/km² per metus) kaita Tatulos baseine intensity (m³/km2 per year) in Tatula River basin in 1963–2012 m. 1963–2012.

46 LIETUVOS GEOLOGIJOS TARNYBOS 2012 METŲ VEIKLOS REZULTATAI LITHUANIAN GEOLOGICAL SURVEY 2012 YEAR ANNUAL REPORT

2 pav. Daumėnų kaimo apylinkėms neįprastai maža karstinė įgriuva Fig. 2. Unusual small sinkhole in the field of (Biržų rajonas) (B. Dagio nuotr.) Daumėnai village (photo by B. Dagys)

4 pav. Prie didžiausios Fig. 4. Next to the 2012 m. 5,4×6,2 m largest of 2012 year skersmens ir 2,75 m sinkhole emerged 3 pav. Pietiniame Kirkilų Fig. 3. Two fresh enough gylio smegduobės, in May in northern ežeryno pakraštyje, laukuose, sinkholes which appeared atsivėrusios part of Mantagailiškis 2011 ir 2012 metais dvi greta in 2011–2012 found in the Mantagailiškio kaimo village. Its diameter atsiradusios smegduobės, kurios southern outskirts of Kirkilai šiaurinėje dalyje was 6.2×5.4 m and the greitai taps vientisu karstiniu karstic lakes (V. Mikulėno nuotr.) depth – 2.75 m. reiškiniu (V. Mikulėno nuotr.) (photo by V. Mikulėnas) (photo by V. Mikulėnas) surasta nauja tik 2,4 m skersmens ir 0,9 m gylio įgriuva, atsi- the loss of water through evaporation radusi 2011 metų pabaigoje – 2012 metų pradžioje (2 pav.). and reduced its access to the gypsum Balandį pietiniame Kirkilų ežeryno pakraštyje, laukuose rock layers. This factor reduced the in- buvo surasta 1,9 m skersmens ir 1,4 m gylio karstinė įgriu- tensity of karst denudation. This water va, atsivėrusi prie pat metais anksčiau susidariusios, kurios loss had reduced the load to gypsum

47 5 pav. Dėl karstinių reiškinių kas keli metai naujai Fig. 5. Ground deformation due to karst on besideformuojanti vieta kelyje Biržai–Germaniškis ties the road leading from Biržai to Germaniškis. Juodelių kaimu. Kairėje – deformacija dėl atsinaujinusios In the left – the basement of road was partly smegduobės atsiradimo liepos mėn. (K. Barono damaged by 5–7 m in diameter and 3.0–3.5 m nuotr.), dešinėje – lapkritį sutvarkyta sankasa įrengiant depth karst phenomena; in the right – in a few prieškarstines konstrukcines priemones months it was filled and reinforced (photos by (V. Mikulėno nuotr.). K. Baronas and V. Mikulėnas).

skersmuo siekė 4,7 m ir buvo 2,1 m gylio (3 pav.). Akivaizdu, rocks in lower intensive karst areas. kad greitu laiku jos susijungs. Tiksli griuvų atsiradimo data Meanwhile, in the most intensive karst nėra žinoma, tačiau pagal būdingus morfologinius požy- area, which includes the Smardonė ba- mius aišku, kad mažesnioji atsirado 2012 metų ankstyvą pa- sin, this effect should have been small- vasarį. Nuo šių smegduobių už 350 m į pietryčius 2012 m. er. In 2012, Smardonė River runoff was gegužės 17 d. dirbamame lauke atsirado įspūdinga šulinio 0.27 m³∙s-1, which is about 14 % higher formos įgriuva (4 pav.). Kitą dieną išmatavus, jos gylis buvo than the average long-term annual and 2,75 m, skersmenys – 5,4 m ir 6,2 m. Sienelės stačios, vieto- Tatula River basin run-off was as much mis net „kabančios“, o jose atsidengė kietas rudas moreninis as 24 % lower than the average long- priemolis su rieduliais. Mantagailiškio kaime, netoli gerai term annual. žinomos smegduobės, pavadintos „Geologų duobe“, buvo Karst denudation in the repre- surastos dvi 1,5 m ir 1,7 m skersmens ir 1,0 m gylio įgriuvos. sentative Tatula River basin in 2012 Karajimiškio kaime buvo surasta nauja nedidelė 1,0 m skers- was less than the average and reached mens ir 0,9 m gylio karstinė įgriuva. Viena 1,25 m skersmens 118 m³∙km-². However, karst denuda- ir 1,2 m gylio įgriuva surasta Biržų miesto parke prie Gim- tion in the Smardonė River basin was nazijos gatvės. Kirkilų, Padaičių ir Naciūnų kaimuose suras- about 10 % higher (299 m³∙km-²) com- tos ir inventorizuotos keturios smegduobės, kurios atsirado pared with the period 2004–2012. 2009–2011 metais. It is believable that the particularly Liepos mėn. kelyje Biržai–Germaniškis ties Juodelių kai- high amount of precipitation in the mo kapinėmis (apie 5 km nuo Biržų centro) anksčiau už- summer and autumn seasons of 2012 piltosios vietoje atsinaujino 5–7 m skersmens ir 3,0–3,5 m predetermined the appearance of sink-

48 LIETUVOS GEOLOGIJOS TARNYBOS 2012 METŲ VEIKLOS REZULTATAI LITHUANIAN GEOLOGICAL SURVEY 2012 YEAR ANNUAL REPORT

6 pav. Dėl karstinių reiškinių poveikio Kirkilų kaime (naktį Fig. 6. Well arranged for living house water iš lapkričio 29 į 30 d.) prie dviaukščio namo deformavosi ir supply was found damaged in Kirkilai village išvirto vandens šulinys (V. Mikulėno nuotr.). in late November (photo by V. Mikulėnas). gylio smegduobė, pažeisdama dalį šio kelio sankasos ir va- holes even in early autumn (August 13, žiuojamosios dalies, kuri vėliau buvo atstatyta ir sutvirtin- 2012, Jurgėnai village, Pasvalys Dis- ta (5 pav.). Dėl karstinių reiškinių poveikio Kirkilų kaime trict; November, from 29 to 30, 2012, dviaukščio namo kieme naktį iš lapkričio 29 į 30 d. deforma- Kirkilai village, Biržai District). An- vosi ir išvirto vandens šulinys (6 pav.). Karajimiškio kaime other period of sinkholes appearance ties buvusios Šventosios olos vieta buvo patikrintas anksčiau is the spring flood season. During this surastas ponoras – vieta, kur į požemį subėga dalis Požemio season sinkholes are formed every year. upelio vandens. During the highest spring runoff season Pasvalio r. sav., Pumpėnų sen., Jurgėnų k. buvo patikslinti (April-May), two sinkholes appeared in naujos karstinės įgriuvos pradiniai matmenys (skersmuo – the southern outskirts of Kirkilai Lake. 1,7 m, gylis – 1,2 m). Ši įgriuva atsirado 2012 m. rugpjūčio 13 d., Different karst intensity areas were o lapkritį buvo pagilėjusi iki 1,5 m, balandį Pasvalio miesto checked during three expeditions to Smegduobių parko pakraštyje prie Panevėžio g. buvo rasta nau- the North Lithuanian Karst Region in ja 1,5–3,5 m skersmens ir 0,65 m gylio įgriuva (7 pav.). 2012. Buvo patikrintas 1,6 km2 karstinio rajono plotas ties One new sinkhole was inventoried Vadaktais (Radviliškio r. sav.) ir įsitikinta, kad naujų kars- in the rural area of Pasvalys District tinių reiškinių čia būta ne anksčiau negu prieš 10 metų. (1.7 m wide and 1.5 m deep). The sec- Panevėžio r. sav., Naujamiesčio sen., Bučių k. dirbamame ond new small one appeared in Sink- lauke 2006 metais atsiradusi 11 m skersmens, 2,5 m gylio holes Park of Pasvalys town (Fig. 7). karstinė įgriuva jau užlyginta, jos vietoje grunto slūgimo Other 12 new sinkholes of different požymių nėra. size were inventoried in the Biržai Dis-

49 2012 metų pabaigoje Valstybinės geologinės informa- trict (all in the territory of Regional cinės sistemos GEOLIS Geologinių procesų ir reiškinių Park including 4 that occurred in the posistemyje buvo suvesti duomenys apie 230 smegduobių, period 2009–2011). The largest sink- 126 karstines įgriuvas, vieną karstinį urvą ir vieną požemi- hole emerged in May in the northern nį kanalą. Per 2012 metus surinkti ir susisteminti duome- part of Mantagailiškis village. Its di- nys apie 14 karstinių reiškinių, itin sukarstėjusios teritorijos ameter was 6.2×5.4 m and the depth smegduobių plotas padidėjo labai nedaug. 2.75 m (Fig. 4). In July, a sinkhole ap- Šiaurės Lietuvos karstiniame rajone 2012 m. sausio-lap- peared in the karst site 5 km north of kričio mėn. laikotarpis pasižymėjo ypač didele kritulių gausa. Biržai town on the road to Germaniškis Šio laikotarpio kritulių kiekis net 40,5 proc. buvo didesnis už (Lithuanian–Latvian cross border area) normą, apskaičiuotą pagal Biržų meteorologijos stoties ste- which has been periodically affected by bėjimus. Toks metinis kritulių kiekis sudarė prielaidas dides- ground deformations. The basement niam kritulių kiekiui patekti į gipsingų uolienų sluoksnius ir of road was partly damaged by 5–7 m spartesnei gipso denudacijai. Tačiau 2012 metų vidutinė oro wide and 3.0–3.5 m deep karst phe- temperatūra sausio-lapkričio mėn. buvo net 0,7 °C aukštes- nomena. In a few months it was filled nė už normą. Aukšta šiltojo sezono temperatūra, kai buvo and reinforced to avoid such accidents

1 lentelė. Gipso cheminės denudacijos intensyvumas Tatulos Table 1. Gypsum denudation intensity in the baseine, m3∙km-2 per metus Tatula River basin, m³∙km-2 per year

Metai Išmatuota Apskaičiuota Metai Išmatuota Apskaičiuota Year Measured Estimated Year Measured Estimated 1963 121 105 1988 - 121 1964 107 94 1989 - 120 1965 179 115 1990 - 138 1966 160 121 1991 - 117 1967 218 127 1992 - 105 1968 61 114 1993 - 105 1969 115 95 1994 217 144 1970 130 98 1995 222 132 1971 100 96 1996 146 92 1972 99 89 1997 180 120 1973 65 73 1998 288 148 1974 122 104 1999 275 117 1975 57 87 2000 144 91 1976 59 60 2001 - 150 1977 97 61 2002 148 108 1978 191 144 2003 - 101 1979 89 126 2004 245 156 1980 - 139 2005 199 160 1981 - 144 2006 85 63 1982 - 126 2007 136 121 1983 - 133 2008 142 129 1984 - 107 2009 156 141 1985 - 140 2010 167 151 1986 - 147 2011 145 106 1987 - 131 2012 118 99

50 LIETUVOS GEOLOGIJOS TARNYBOS 2012 METŲ VEIKLOS REZULTATAI LITHUANIAN GEOLOGICAL SURVEY 2012 YEAR ANNUAL REPORT

7 pav. Pasvalio mieste, smegduobių parko pakraštyje, Fig. 7. A new sinkhole (1,5×3,5 m in diameter) was atsiradusi nauja 1,5–3,5 m skersmens ir 0,65 m gylio karstinė inventoried in the Sinkholes Park of Pasvalys town įgriuva (V. Mikulėno nuotr.). (photo by V. Mikulėnas). didžiausias 2012 metų kritulių kiekis, padidino vandens ne- in the future (Fig. 5). A well supplying tektį dėl garavimo ir sumažino jo patekimą į gipsingų uolie- the water to a living house was found nų sluoksnius, o tai mažino gipso cheminės denudacijos in- damaged in the Kirkilai village after the tensyvumą. Tokia vandens netektis turėjo labiau sumažinti night in late November (Fig. 6). It was prietaką į mažesnio sukarstėjimo zonos gipsingas uolienas. the last known karst phenomenon that O didelio sukarstėjimo zonoje, į kurią patenka Smardonės appeared in 2012. baseinas, šis poveikis turėjo būti mažesnis. 2012 metais The data about the karst phenomena Smardonės nuotėkis buvo 0,27 m3∙s-1, tai yra apie 14 proc. inventoried in 2012 were included into didesnis už daugiametį vidurkį, o Tatulos baseino nuotėkis the GEOLIS Sub-system of Geological buvo net 24 proc. mažesnis už daugiametį vidurkį. Processes and Phenomena. Currently, Indikatoriniame Tatulos baseine 2012 metais gipso che- it contains data on 358 karst phenom- minė denudacija buvo mažesnė už vidurkį ir siekė 118 m3 ena (sinkholes, caves, etc.). km-2 (1 pav. ir 1 lent.). Tačiau Smardonės baseine gipso che- minė denudacija, palyginti su 2004–2012 m. laikotarpiu, buvo apie 10 proc. didesnė (299 m3∙km-2). Tikėtina, kad ypač didelis 2012 metų vasaros ir rudens sezonų kritulių kiekis lėmė smegduobių atsiradimą jau anks- tyvą rudenį (2012 m. rugpjūčio 13 d. Pasvalio r. sav., Jurgė- nų k.; 2012 m. lapkričio iš 29 į 30 d. Biržų r. sav., Kirkilų kaime). Kitas smegduobių atsiradimo laikotarpis – pavasarinio potvynio sezonas. Šiuo sezonu smegduobės susidaro kiekvienais metais. 2012 metais didžiausiu pavasario sezono nuotėkiu pasižymėjo balandžio ir gegužės mėnesiai, kai pietiniame Kirkilų ežeryno pakraštyje balandžio ir gegužės mėnesiais atsirado dvi smegduobės.

51 Seismologiniai tyrimai Seismological 2012 metais investigations in 2012

A. Pačėsa, I. Janutytė, J. Lazauskienė, J. Čyžienė, Lietuvos geologijos tarnyba

2012 metais buvo vykdomi Lietuvos seisminių The project of Seismological Monitoring of stebėjimų darbai – iš Ignalinos atominės elektrinės Lithuania, focusing on collection, processing and (IAE) Seisminio monitoringo sistemos (SMS) seis- analysis of seismic data from the Seismic Monitor- minių stebėjimų duomenys sistemingai buvo parsi- ing System (SMS) of the Ignalina Nuclear Power siųsdinami, kaupiami ir analizuojami. 2012 metais Plant (INPP) was continued in 2012. There were kelis kartus buvo sutrikęs seisminių stočių darbas, some disturbances in operation of the seismic sta- todėl nedidelė dalis seismologinių duomenų buvo tions, thus, some seismological data has been lost. prarasta ar negrįžtamai sugadinta. Ignalinos AE The INPP specialists responsible for SMS opera- darbuotojai, prižiūrintys SMS veiklą, ne kartą buvo tion restored the operation of the system every informuoti apie sutrikimus stotyse ir stočių veiki- time when it was facing problems. mas būdavo atkuriamas. In 2012, the project “Strengthening of the 2012 metais baigiant vykdyti „Geologinės institutional capacities of the geological moni- aplinkos monitoringo pajėgumų stiprinimo“ pro- toring in Lithuania“ funded by the EU Regional jektą, finansuotą ES Regioninės plėtros fondo lė- expansion funds was completed. As a result of šomis, Lietuvos geologijos tarnyboje (LGT) buvo the project, the seismological data centre in the įkurtas Seismologinių duomenų centras ir galu- Lithuanian Geological Survey (LGT) was estab- tinai įrengtos bei pradėjo veikti dvi labai plataus lished and two very broad band seismic stations diapazono seisminių stebėjimų stotys Paburgėje in Paburgė (PBUR) in the Plungė District and (PBUR), Plungės raj., ir Paberžėje (PABE), Kė- Paberžė (PABE) in the Kėdainiai District (Fig. 1) dainių raj. (1 pav.); taip išplėstas seismologinio were installed, thus expanding the seismologi- monitoringo tinklas Lietuvoje. Šios dvi seismi- cal monitoring network in Lithuania. These two nių stebėjimų stotys yra įtrauktos į tarptautinės seismic stations are included into seismological GEOFON programos seismologinį tinklą, kurio network of international GEOFON program, centras yra Potsdame, Vokietijoje. Labai plataus whose data base is established in Potsdam, Ger- diapazono seisminės stoties PBUR veiklos metu many. During the operation of the PBUR seismic paaiškėjo, kad seisminės stoties požeminis stati- station, some instability in the underground vault nys nėra pakankamai stabilus, todėl rudenį buvo of the seismic station was noticed, thus, the con- vykdomi šios seisminės stoties požeminio stati- struction was reinforced. After these modifica- nio rekonstrukcijos darbai. Po šių modifikacijų tions, the quality of the registered seismic data in PBUR seisminės stoties registruojami duomenys the PBUR station has improved significantly. tapo patikimesni ir geresnės kokybės. During data analysis of seismic stations of seis- Analizuojant Lietuvos seismologinio mo- mological monitoring system in Lithuania, some nitoringo sistemos seisminių stebėjimų stočių tens of seismic events were identified and located duomenis kiekvieną mėnesį buvo aptinkama ir every month. During 2012, 1056 seismic events lokalizuojama po kelias dešimtis seisminių įvy- were registered: 1007 teleseismic, 27 regional and

52 LIETUVOS GEOLOGIJOS TARNYBOS 2012 METŲ VEIKLOS REZULTATAI LITHUANIAN GEOLOGICAL SURVEY 2012 YEAR ANNUAL REPORT

1 pav. Kairėje: PBUR seisminių stebėjimų stoties Fig. 1. Left: Underground vault of PBUR seismic station požeminė patalpa Paburgės kaime, Plungės raj. Dešinėje: in Paburgė, Plungė District. Right: Underground vault of PABE seisminių stebėjimų stoties požeminė patalpa PABE seismic station in “1963 metų sukilimo muziejus“ in „1963 metų sukilimo muziejaus“ teritorijoje Paberžės Paberžė, Kėdainiai District (photo by J. Čyžienė) kaime, Kėdainių raj. (J. Čyžienės nuotr.) kių. 2012 metais užregistruoti 1 056 seisminiai 22 local seismic events. It was impossible to locate įvykiai, iš jų 1 007 teleseisminiai (tolimieji), 27 some of the registered seismic events due to either regioniniai ir 22 vietiniai seisminiai įvykiai. Da- poor data quality or interruptions in the data reg- lies seisminių įvykių lokalizuoti nepavyko dėl ne- istration. All the registered local seismic events pakankamos duomenų kokybės ir / ar techninių were explosions. The epicentres of the explosions problemų seisminėse stotyse. Visi užregistruo- lay in Estonia, Belarus and Latvia (Fig. 2). Most ti vietiniai seisminiai įvykiai yra sprogdinimai. of them were explosions performed in quarries or Sprogdinimų epicentrai lokalizuoti Estijoje, Bal- during military demining operation called “Open tarusijoje ir Latvijoje (2 pav.). Daugelio jų kilmė Spirit 2012“ carried by NATO in coastal Estonia yra siejama su sprogdinimais karjeruose, taip pat in May, 2012. It is important to mention that the su sprogstamųjų ginklų likvidavimo operacija majority of all registered seismic events are tel- „Open Spirit 2012“, vykdyta NATO pajėgų Estijos eseismic ones. Locations of the teleseismic events teritoriniuose Baltijos jūros vandenyse 2012 metų have been revised using seismic bulletins of US gegužę. Reikia paminėti, kad daugiausiai užregis- Geological Survey (USGS) and European-Medi- truota teleseisminių įvykių. Jų lokalizacijos infor- terranean Seismological Centre (EMSC). The ma- macija buvo tikslinama naudojant USGS (JAV jority of the teleseismic events were located in the geologijos tarnybos) ir EMSC (Europos – Vidur- Pacific Ocean in “the Ring of Fire“. The strongest žemio jūros seismologinio centro) seisminiuose earthquake in Europe in 2012, with magnitude biuleteniuose pateiktus duomenis. Daugiausiai 6.1, took place in North Italy near Bologna city teleseisminių žemės drebėjimų užregistruota iš on May 20. During this earthquake some people vadinamojo Ramiojo vandenyno „ugnies žiedo“. were killed and considerable damage was inflict- Stipriausio 2012 metais Europoje įvykusio žemės ed (Fig. 3). Later, the region suffered some more drebėjimo, kurio stiprumas siekė 6,1, epicentras earthquakes but of smaller magnitude. užregistruotas gegužės 20 dieną Šiaurės Italijo- Seismological data of registered events by the je, netoli Bolonijos miesto. Šio žemės drebėjimo Lithuanian seismological monitoring system were metu žuvo žmonių ir padaryta daug materialinės

53 2 pav. 2012 metais LGT užregistruotų vietinių seisminių įvykių Fig. 2. Map of local seismic events registered žemėlapis. Juodi trikampiai žymi Lietuvos seismologinio monitoringo in the LGT during 2012. Black triangles mark sistemos seisminių stebėjimų stotis, geltoni skrituliai – LGT seismic stations of Lithuanian seismological lokalizuotų vietinių seisminių įvykių epicentrus, žvaigždės – monitoring system, yellow circles mark LGT nelokalizuotų, tačiau susietų su NORSAR tinklo ar / ir HU epicenters of local seismic events located by seismologiniuose biuleteniuose pateiktais duomenimis, vietinių LGT, stars mark epicenters of local seismic seisminių įvykių epicentrus; kvadratai – seisminių įvykių, aptiktų events which were failed to locate but NORSAR seismologinių biuletenių analizės metu, epicentrus associated with data from seismological bulletins of NORSAR and/or HU; squares mark epicentres of local seismic events found during analysis in NORSAR seismic bulletins

54 LIETUVOS GEOLOGIJOS TARNYBOS 2012 METŲ VEIKLOS REZULTATAI LITHUANIAN GEOLOGICAL SURVEY 2012 YEAR ANNUAL REPORT

3 pav. 2012 m. gegužės 20 d. Šiaurės Italijoje, netoli Fig. 3. Concequences of strong earthquake of magnitude Bolonijos miesto, įvykusio stipraus žemės drebėjimo, 6.1 which took place in North Italy near Bologna on May kurio stiprumas siekė 6,1, dariniai. Šio žemės drebėjimo 20, 2012. During this event, some people died and huge metu žuvo žmonių bei padaryta daug materialinės žalos economic damage was inflicted (photo fromhttp://news. (nuotrauka iš http://news.yahoo.com/blogs/lookout/italy- yahoo.com/blogs/lookout/italy-earthquake-seven-dead-50- earthquake-seven-dead-50-injured-authorities-154634480.html) injured-authorities-154634480.html)

žalos (3 pav.). Vėliau regioną sukrėtė dar keli, ta- compiled into monthly bulletins which are regu- čiau kur kas silpnesni požeminiai smūgiai. larly submitted to the International Seismologi- cal Centre (ISC) and European-Mediterranean Visi Lietuvos seisminių stebėjimų stočių duo- Seismological Centre (EMSC). In 2012, reports menys buvo kaupiami mėnesiniuose seisminių įvy- about major and the most important seismic kių biuleteniuose, kurie yra nuolatos teikiami ISC events from the Baltic Region and whole world (Tarptautiniam seismologijos centrui) ir EMSC. Per also were prepared. The information about these 2012 metus nuosekliai buvo rengiami ir visuomenei events is available to public on LGT webpage. pateikiami pranešimai apie svarbesnius seisminius įvykius Baltijos regione ir visame pasaulyje. Informa- In 2012, seismic events from seismological cija apie juos buvo teikiama LGT tinklalapyje. bulletins of NORSAR and Seismological Insti- tute of Helsinki University (HU) with epicentres 2012 metais taip pat analizuota NORSAR within territory of the south-eastern Baltic Re- ir Helsinkio universiteto Seismologijos instituto gion (Fig. 2) were analyzed. Some seismic events (HU) seismologiniuose biuleteniuose pateikta in- in the Baltic Sea in Irbe Strait at the coastal Latvia formacija apie seisminius įvykius, kurių epicentrai were reported in the NORSAR seismic bulletins. pateko į pietrytinę Baltijos regiono teritoriją (2 Although there is no information in mass media pav.). NORSAR biuletenyje užfiksuoti keli vietiniai about submarine explosions, these events are re- seisminiai įvykiai Baltijos jūroje, Irbės sąsiausryje, lated with demining operation of old explosives prie Latvijos krantų. Nors pranešimų visuomenės (V. Nikulin’s personal communications). informavimo priemonėse apie jūrinę sprogmenų naikinimo operaciją nebuvo rasta, šiuos įvykius rei- kėtų sieti su senų povandeninių sprogmenų naiki- nimu (V. Nikulin asmeninis pokalbis).

55 2007–2012 metais atliktų A survey of ekogeologinių tyrimų ecological investigations in apžvalga 2007–2012

R. Radienė, Lietuvos geologijos tarnyba

Užterštų teritorijų Lietuvoje atsirado dėl pra- Some sites in Lithuania have become polluted eityje vykdytos, o ir dabar vykdomos pramoninės, because of the industrial, commercial and intense komercinės ar intensyvios žemės ūkio veiklos. agricultural activity in the area, where chemicals Šioje veikloje naudojant įvairius chemikalus ir and toxic materials spread to the environment toksines medžiagas, kartais šių medžiagų išsilie- through soil to groundwater. Hazardous chemi- ja į aplinką ir per dirvožemį, gruntą, migruoda- cals found while investigating soil and ground- mos jos patenka į požeminį vandenį. Pavojingos water in polluted areas are petroleum products, cheminės medžiagos, randamos tiriant užterštų such as benzene, toluene, heavy metals – lead, teritorijų gruntą ir požeminį vandenį, yra naftos cadmium, mercury, various pesticides, and other produktai, sunkieji metalai, įvairūs pesticidai bei less frequent, specific industrial hazardous waste kitos rečiau pasitaikančios, specifinėse pramonės materials – benzo[a]pyrene and naphthalene šakose naudojamos pavojingos cheminės me- from wood processing plants, polychlorinated džiagos – medžio apdirbimo įmonėse benzo[a] biphenyls (PCBs) from electrical appliances and pirenas ir naftalenas, elektros prietaisų – polich- others. lorintieji bifenilai (PCB) ir kt. The review, based on the ecogeological inves- Lietuvos geologijos tarnybos informacinėje tigations carried out in 2007–2012 was prepared sistemoje užregistruota daugiau nei 11 tūkst. in order to size the area where investigations of potencialių taršos židinių, tačiau neturima in- several particularities have been performed and formacijos, kurie tikrai užteršti ir gali būti vadi- to find out the amount and spread of contami- nami ne potencialiais taršos židiniais, o tiesiog nated soil and groundwater as well as the number taršos židiniais. Rengiant 2007–2012 metais of checked objects. The Lithuanian Geological atliktų ekogeologinių tyrimų apžvalgą, siekta su- Survey has over 11 thousand potentially polluted skaičiuoti, kiek yra užteršto grunto ir požeminio sites registered in the database yet only the data vandens, kokiame žemės paviršiaus plote ši tarša analysis can show how many of them have been išplitusi, kiek ir kaip detaliai ištirta potencialių investigated, and, in particular, which ones are se- taršos židinių. riously polluted and can be referred to as polluted 2007–2012 metais buvo vykdytas 721 eko- instead of “potentially“ polluted sites. geologinis tyrimas, t. y. toks skaičius ataskaitų The results of 721 ecogeological investigations per šiuos metus pateikta į Lietuvos geologijos have been submitted to the Lithuanian geological fondą. Iš jų 548 – preliminarūs ekogeologiniai fund from the years 2007 to 2012. The submitted tyrimai, 126 – detalūs ekogeologiniai tyrimai ir reports were on 548 preliminary ecogeological 47 užterštų teritorijų tvarkymo darbų kontroli- investigations, 126 on detailed ecogeological in- niai tyrimai (1 pav.). Apie 40–45 proc. teritori- vestigations and 47 on remediation works in the jų, atlikus preliminarius tyrimus, reikia atlikti ir polluted sites. It is estimated, that about 40–45 % detalius tyrimus taršos mastui nustatyti, o apie of the areas, after preliminary investigation, re-

56 LIETUVOS GEOLOGIJOS TARNYBOS 2012 METŲ VEIKLOS REZULTATAI LITHUANIAN GEOLOGICAL SURVEY 2012 YEAR ANNUAL REPORT

1 pav. Ekogeologiniai tyrimai Fig. 1 Ecogeological 2007–2012 metais investigations in 2007–2012

3 proc. teritorijų papildomi tyrimai būtini užterš- quire a detailed investigation to measure the scale tumui patikslinti ir tvarkymo planui parengti. of pollution, and about 3 % require an additional Daugiausia ekogeologinių tyrimų buvo atlikta investigation to qualify the amounts of pollution degalinėse, sąvartynuose, naftos produktų sau- and prepare a cleaning plan. gyklose, buvusių pesticidų sandėlių teritorijose Most of the ecogeological investigations were (2 pav.). Nemažai tyrimų atlikta ir teritorijose, ku- carried out in the areas near filling stations, waste riose anksčiau jokia ūkinė veikla nebuvo vykdyta. fields, oil products and former pesticide storages; Šiose teritorijose planuojama vykdyti komercinę many investigations were conducted also in the veiklą ar statyti gyvenamuosius kvartalus. Šių territories where no economic activity had been tyrimų ypač padaugėjo 2012 metais, atlikti net performed yet which are planned to be used for 27 sklypų preliminarūs ekogeologiniai tyrimai. commercial activity or building residencies in the Daugeliu atvejų šios teritorijos nebuvo užterštos, future. The number of investigations performed tačiau trim atvejais reikėjo atlikti detalius tyrimus, in the areas where no economic activity with haz- o vienu atveju buvo nustatyta ypač didelė grunti- ardous chemical substances was found increased nio vandens tarša naftos produktais, kuri, kaip pa- considerably in 2012. In the last few years, 27 pre- aiškėjo detalių tyrimų metu, pasklidusi požemi- liminary ecogeological investigations were carried nio vandens srauto kryptimi iš gretimame sklype out. Most of the territories were not contaminat- kadaise veikusios žinybinės (autobusų parko) de- ed, but there were 3 cases that required a detailed

57 2 pav. Ekogeologiniai tyrimai pagal Fig. 3. Ecogeological investigatios according ūkinę veiklą to economic activity

galinės. Daugeliu atvejų ekogeologinius tyrimus investigation, and one of them was identified to tokiuose sklypuose užsako užsienio kompanijos, have an extremely high groundwater pollution ketinančios investuoti Lietuvoje, pavyzdžiui, sta- with oil products that came from a former filling tyti prekybos centrus, tačiau užsako ir lietuviško station nearby. Predominantly, ecogeological in- kapitalo įmonės, besirengiančios statyti gyvena- vestigations in such areas are ordered by foreign mųjų namų kvartalus. companies planning to invest in Lithuania, for Ekogeologinių tyrimų metu kompleksiškai ti- example to build department stores, and Lithua- riama visa teritorija – ištiriamas ir gruntas, ir pože- nian companies planning to build residences. minis vanduo, tačiau prie ištirtų teritorijų galima Since 2000, groundwater observation took priskirti ir ūkio subjektų požeminio vandens mo- place in 1168 areas. In 75 % of them the infor- nitoringo vykdymą, kai kaupiama informacija tik mation only about groundwater state is known, apie požeminio vandens kokybę. Nuo 2000 metų but in the rest 25 % also the status of soil was in- 1 168 teritorijose vyko požeminio vandens stebė- vestigated. The economic entities, starting a new jimai. Kadangi ekogeologinius tyrimus prieš reng- activity must perform ecogeological investiga-

3 pav. Preliminariai ir detaliai ištirtos Fig. 3. Preliminary and detailed investigated teritorijos, ha teritory, ha

58 LIETUVOS GEOLOGIJOS TARNYBOS 2012 METŲ VEIKLOS REZULTATAI LITHUANIAN GEOLOGICAL SURVEY 2012 YEAR ANNUAL REPORT

dami požeminio vandens monitoringo programas tions before preparing groundwater monitoring privalo atlikti naują veiklą pradedantys ūkio su- programs. bjektai, apie 25 proc. iš jų ištirta ne tik požeminio Therefore, complex investigations were carried vandens, bet ir dirvožemio, grunto būklė. Lietu- out in 721 areas of Lithuania. The state of the voje požeminio vandens tyrimai atlikti 1601 teri- groundwater is known in about 880 territories. torijoje, 721 teritorijoje atlikti dar ir dirvožemio ir grunto tyrimai. From 2007 to 2012, 1800 hectares of Lithua- nia’s territory has been investigated. Preliminary in- 2007–2012 metais Lietuvoje ekogeologiniai vestigations were performed in an area of 1700 ha tyrimai buvo atlikti apie 1 800 ha teritorijoje. Pre- and detailed in an area of 250 ha. It is estimated, liminarūs tyrimai atlikti 1 700 ha plote, detalūs – that the area of polluted soil, that requires cleaning 250 ha plote. covers the area of approximately 60 hectares. Iš atliktų 126 detalių tyrimų nustatyta, kad Based on the 126 detailed investigations per- užteršto grunto plotas svyruoja nuo 16 m2 iki 2 2 formed in 2007–2012, it was estimated that 39 677 m , vidutiniškai – 3 573 m . Taršos gylis the areas of contaminated soil vary from 16 to kinta nuo žemės paviršiaus iki 9,0 metrų. Užteršto 39 677 m2, at an average of 3573 m2. The depth grunto, kurį būtina išvalyti, kiekis atskirose terito- 3 3 of contamination varies from the earth surface rijose svyruoja nuo 5 m net iki 28 797 m . Nusta- to 9.0 m. The quantity of contaminated soil that tyta, kad užteršto dirvožemio – grunto, kurį reikia must be cleaned may vary from 5 to 28 797 m3. valyti, plotas sudaro apie 60 ha (3 pav.). Pagrindi- The primary contaminating substances are oil nės teršiamosios medžiagos yra naftos produktai products and heavy metals. ir sunkieji metalai. It is estimated that the volume of polluted liq- Nustatytas užterštos vandeningos terpės tūris 3 3 3 3 uid substance can vary from 147 m to 2550 m . kinta nuo 147 m iki 2 550 m . Gruntinis vanduo The groundwater is mostly contaminated with oil užterštas naftos produktais, įvairiais azoto jungi- products, various nitrogen compounds and heavy niais ir sunkiaisiais metalais, rečiau pesticidais, metals; in rarer cases with pesticides and phenols. fenoliais. Užterštas gruntinis vanduo apie taršos 2 2 The contaminated groundwater is spread from židinį yra išplitęs nuo 20 m iki 19 450 m . the pollution source to a distance that varies from Aplinkai pavojingiausia tarša dažniausiai nu- 20 to 19 450 m2. statoma „istorinės“ taršos objektų teritorijose – The highest contamination is identified in buvusiose naftos produktų saugyklose, žinybinėse “historical“ sites: former oil product storages and degalinėse. Naujuose ir veikiančiuose objektuose filling stations. Pollution comming from new op- gruntinis vanduo teršiamas kur kas mažiau. Juo- erating objects is considerably lower. They observe se dėl vykdomo poveikio požeminiam vandeniui the ecological situation on a regular basis and stebėjimo gana greitai pastebima tarša avarinių usually notice the contamination from accidental išsipylimų ar inžinerinių įrenginių gedimo atve- spills or resulting the sewerage system troubles in jais, nesusidaro ilgalaikių taršos židinių grunte ar time to prevent the formation of long-term pollu- aeracijos zonoje. tion sources in the soil or in the aeration zone.

59 Ūkio subjektų Groundwater požeminio vandens monitoring in the territories of monitoringas potential polluters

D. Kutka, Lietuvos geologijos tarnyba

Ūkio subjektų, vykdančių Distribution of economic poveikio požeminiam entities executing vandeniui monitoringą, groundwater monitoring pasiskirstymas

60 LIETUVOS GEOLOGIJOS TARNYBOS 2012 METŲ VEIKLOS REZULTATAI LITHUANIAN GEOLOGICAL SURVEY 2012 YEAR ANNUAL REPORT

Ūkio subjektų poveikio požeminiam vande- Environmental monitoring in the territories of niui monitoringas vykdomas siekiant vertinti potential polluters is performed seeking to moni- ir prognozuoti ūkinės veiklos daromą poveikį tor, assess and forecast how economic activities gamtinės aplinkos kokybei. Tokiu būdu galima affect the environment and in order to decrease išvengti keliamos taršos. Požeminio vandens mo- possible pollution or other negative impacts. nitoringas yra privalomas požeminio vandens Groundwater monitoring is obligatory for vartotojams (vandenvietėms, imančioms daugiau 3 groundwater users (wellfields extracting over kaip 100 m /d) ir ūkinės veiklos vykdytojams, ku- 100 m3/d) and economic entities which are listed rie patenka į potencialių teršėjų sąrašą. Požeminio as potential polluters. Groundwater monitoring vandens monitoringas vykdomas pagal kiekvie- is executed based on individual monitoring pro- nam ūkio subjektui 3–5 metų laikotarpiui pa- grams which are approved by representatives of rengtą individualią monitoringo programą, kurią the Lithuanian Geological Survey and Regional raštu derina Lietuvos geologijos tarnyba (LGT) Environmental Departments. All groundwater ir regionų aplinkos apsaugos departamentai. Ste- monitoring data are submitted to the Lithuanian bėjimo rezultatai teikiami šioms institucijoms ir Geological Survey and stored in the Geological saugomi Lietuvos geologijos tarnybos duomenų Information System. bazėse. In 2012, groundwater monitoring programs 2012 metais LGT suderino 21 vandenvietės, were approved for 21 wellfields, 2 municipality dviejų savivaldybių ir 189 potencialių taršos objek- and 189 potential polluters. Most of these pro- tų poveikio požeminiam vandeniui monitoringo grams are continued: in 138 entities, the ground- programas. Dauguma šių programų yra tęstinės – water monitoring already has been conducted 138 objektų monitoringas vykdomas 4–15 metų. for 4–15 years. New groundwater monitoring Parengtos naujos 45 objektų monitoringo pro- programs were prepared for 45 entities. In 2012, gramos. Iš viso 2012 metais monitoringas buvo groundwater monitoring was conducted in 895 vykdomas 895 potencialios taršos objektuose. potential pollution sites. Petrol stations with oil Daugiausia monitoringas vykdomas degalinėse ir storages (565 and 84) and household waste land- įvairių objektų naftos produktų saugyklose (565 fills (139) compose the biggest part. ir 84) bei buitinių atliekų sąvartynuose – 139. The most intensive groundwater monitoring is Ūkio subjektų poveikio požeminiam van- executed in Vilnius, Kaunas and Klaipėda cities deniui monitoringas intensyviausiai vykdomas and Kaunas, Kėdainiai, Šilutė, Klaipėda districts Vilniaus, Kauno, Klaipėdos miestuose ir Kauno, and in the small Elektrėnai and Kalvarijos munic- Kėdainių, Klaipėdos, Šilutės, Elektrėnų, Kalvari- ipalities. Meanwhile, the number of such entities jų rajonų savivaldybėse. Mažiausia tokių subjektų in the Širvintos, Švenčionys, Trakai and Zarasai yra Širvintų, Švenčionių, Trakų ir Zarasų rajonų district municipalities is the smallest. savivaldybėse.

61 Požeminio vandens Groundwater kokybės monitoringas monitoring for implementation of įgyvendinant Nitratų Nitrates Directive in direktyvą Lietuvoje Lithuania

J. Kriukaitė, Lietuvos geologijos tarnyba

Vadovaudamasi 1991 m. gruodžio 12 d. Tarybos direkty- In compliance with Article 10 (1) vos 91/676/EEB dėl vandens apsaugos nuo taršos nitratais iš of Council Directive 91/676/EEC of žemės ūkio šaltinių 10(1) straipsniu, Lietuva parengė ataskai- 12 December, 1991, concerning the tą apie Nitratų direktyvos įgyvendinimą 2008–2011 metais. protection of waters against pollution Ataskaita buvo rengiama vadovaujantis Nitratų direktyvos caused by nitrates from agricultural V priede teikiama informacija ir 2008 metais Europos Komi- sources, in 2008 the Lithuanian Geo sijos atnaujinta gairių versija. logical Survey drafted its report on the Vadovaujantis Nitratų direktyvos 3 straipsnio 5 dalimi, 2008–2011 implementation of the prie nitratams jautrios zonos buvo priskirta visa Lietuvos Nitrates Directive in Lithuania. teritorija. Atsižvelgiant į tai, vandenų taršos iš žemės ūkio In 2008–2011, nitrates in shal- šaltinių mažinimo programa (Žin., 2008, Nr. 143-5741) low groundwater were monitored in (toliau – Veiksmų programa) 2008–2011 metais buvo įgy- 189 monitoring points, of which 62 vendinama visoje Lietuvoje. Ataskaitoje pateikiama infor- were national monitoring stations and macija apie vandens telkinių būklę ir jos pokyčius, pažangaus 127 were installed in the environs of ūkininkavimo taisyklių ir patarimų bei Veiksmų programos stockbreeding facilities and irrigation įgyvendinimą ir jos vertinimą. 2012 metais Lietuvos geo fields. logijos tarnyba parengė antrą ataskaitą apie Nitratų direkty- On the basis of the 2008–2011 vos šalyje įgyvendinimą 2008–2011 metais ir pateikė Aplin- data analysis, average concentrations kos apsaugos agentūrai. of nitrates in shallow groundwater Šiuo laikotarpiu Lietuvoje nitratai gruntiniame vande- in the monitoring points were calcu- nyje buvo stebimi 189 postuose, iš kurių 62 valstybinio mo- lated; the maximum values were es- nitoringo postuose dirbamose žemėse, ganyklose, pievose, iš tablished and average value compared jų 47 postai skirti stebėti gruntinį vandeningąjį horizontą, with those of 2004–2007 (with avail- kur vanduo slūgso 0–5 metrų gylyje, ir 15 postų, kur vanduo able data). The analysis revealed that slūgso 5–15 metrų gylyje. Ūkio subjektų monitoringo tink indicators of both periods analyzed in lą sudaro 421 stebimasis gręžinys – 127 postai gyvulininkys- 135 monitoring points (49 national tės kompleksų aplinkoje ir laistymo laukuose. monitoring stations and 86 monitor- Analizuojant 2008–2011 metų duomenis, stebėjimo ing points installed in the environs of postuose skaičiuota vidutinė nitratų koncentracija, didžiau- stockbreeding facilities and irrigation sia jų vertė gruntiniame vandenyje, o gautos reikšmės lygin- fields) were identical. tos su 2004–2007 metų periodo tokiomis pat reikšmėmis. In 2007, the average content of ni- Analizė parodė, kad net 135 postų (49 požeminio vandens trates in the groundwater was about valstybinio monitoringo) ir (86 postų gyvulininkystės kom- 0.5–9.25 mg/l. The concentration of pleksuose ir laistymo laukuose) analizuoti rodikliai abiem nitrates in the groundwater exceed- laikotarpiais sutapo. ed 50 mg/l in 2 national monitoring

LIETUVOS GEOLOGIJOS TARNYBOS 2012 METŲ VEIKLOS REZULTATAI LITHUANIAN GEOLOGICAL SURVEY 2012 YEAR ANNUAL REPORT

ä ä ä ä ä ä ä ä ä ä ä ä ä ä ä ä ä ä ä ä ä ä ä ä << < -5-5 -5 -5-5-5 –– – -1-1 -1 -1-1-1 –– – 11 1äääää 55 5 –– – 11 1 äää >> > 55 5 Vidutinė nitratų koncentracija 2008–2011 m., mg/l Nitratų koncentracijos pokytis 2004–2007 ir 2008–2011 metų periodais, mg/l

000–24,99 0 –– – 2424 24,99,99,99 2525–39,992525 –– – 3939 39,99,99,99 40–49,99404040 –– – 4949 49,99,99,99 >50>> > 5050 50 <-5 <-5– -1 -1– 1 5–1 >5

Valstybinis požeminio vandens monitoringas National groundwater monitoring network

Vyraujanti nitratų koncentracija gruntiniame vandenyje points and in 13 % monitoring points valstybinio monitoringo gręžiniuose 2011 metais buvo of stockbreeding facilities as well as in 0,5–9,2 mg/l. Didžiausia nitratų leidžiama vertė (DLK 5 % points of irrigation fields. = 50 mg/l) požeminiame vandenyje 2011 metais viršy- The concentration of nitrates in the ta dviejuose monitoringo postų gręžiniuose, įrengtuose groundwater exceeded 50 mg/l in 5 % dirbamoje žemėje. Gyvulininkystės kompleksų aplinkoje of monitoring points during the period DLK gruntiniame vandenyje viršyta 13 proc. mėginių, o of 2008–2011. The greater part (94 %) laistymo laukuose – 5 proc. mėginių. of the monitoring points had concentra- 2007–2011 metais nitratų koncentracija gruntiniame tions of nitrates below 29,99 mg/l vandenyje viršijo DLK (50 mg/l) 5 proc. valstybinio mo- The data of nitrates for the two pe- nitoringo postų. Nitratų koncentracija ≤ 29,99 mg/l nu- riods – 2000–2003 and 2004–2007 – statyta 94 proc. vandens valstybinio monitoringo postų. have been compared; the median value Mažos nitratų vidurkio pokyčių tendencijos: nuo have been calculated for the monitor- -1 mg/l iki 1 mg/l abiem laikotarpiais (2000–2003, ing stations in both time intervals. The 2004–2007) būdingos daugumai (53 proc.) valstybinio major part of the national monitoring monitoringo postų. Nustatyta, kad nitratų koncentracija stations (53 %) has revealed negligible labai padidėjo (daugiau kaip 5 mg/l) 8 proc. valstybinio trends of nitrate concentration between monitoringo postų. Tačiau gyvulininkystės kompleksuo- -1 mg/l and 1 mg/l and 8 % of the sta- se ir laistymo laukuose ryškus nitratų koncentracijos di- tions has revealed an increase of nitrate

000–24,99 0 –– – 2424 24,99,99,99 2525–39,992525 –– – 3939 39,99,99,99 40–49,99404040 –– – 4949 49,99,99,99 >50>> > 5050 50 <-5 <-5– -1 -1– 1 5–1 >5

Gyvulininkystės kompleksai ir laistymo laukai Agricultural economic entities

dėjimas buvo net 29 proc. stebėjimo postų ir tik 21 proc. content (> 5 mg/l). In the environs of postų nitratų koncentracija išlieka stabili. Nitratų viduti- stockbreeding facilities and irrigation nės koncentracijos mažėjimo tendencijos tiek monitorin- fields, increasing nitrate content has been go postuose, tiek gyvulininkystės kompleksuose stebėtos found in 29 % of monitoring points and atitinkamai 15 proc. ir 22 proc. postų. reducing content in 21 % of the points. Nitratų direktyvos tikslas – mažinti vandens taršą, The objective of the Nitrates Direc- kurią sukelia nitratai, į požeminį vandenį patenkantys tive is to reduce water pollution caused dėl žemės ūkio veiklos. Tačiau neaišku, kokią įtaką skir- by nitrates in the groundwater from ag- tinga žemės ūkio veikla turi požeminiam vandeniui, kokį ricultural sources. The environmental daro poveikį su požeminiu vandeniu susijusioms kitoms measures for the reduction of nitrates sistemoms, kokios yra veksmingos apsaugos ir kontrolės have been still under implementation priemonės. Lietuvoje aplinkosaugos priemonės, skirtos in Lithuania. The analysis of the two nitratams mažinti, dar tik diegiamos. Dviejų laikotarpių periods (2004–2007 and 2008–2011) (2004–2007, 2008–2011) analizė rodo esamą padėtį. reflects the state-of-the-art therefore it is Išanalizavus visą turimą medžiagą, vandens kokybės blo- too early to make judgements about the gėjimo tendencijų nematyti ir reikšmingas poveikis pože- effectiveness of the applied measures. It minio vandens baseinams ir upių baseinų rajonams nenu- will take a few years till the quality of wa- statytas. Padėtis išlieka stabili. ter improves due to the implementation of measures provided for in the action programmes in the field of agriculture.

64 Potencialių Inventory taršos židinių of potential contamination inventorizavimas sources

J. Šugalskienė, Lietuvos geologijos tarnyba

Lietuvos geologijos tarnyboje (LGT) nuo 1999 metų vyk- In 1999, a long-term project called domas ilgalaikis projektas „Geologinės aplinkos taršos židinių “Filling of the database of contami- duomenų bazės pildymas“. Per šį laikotarpį (iki 2012 m. gruo- nation sources of geological environ- džio 31 d.) į Geologijos informacinės sistemos GEOLIS po- ment“ was started by the Lithuanian sistemio „Geologinės aplinkos taršos židiniai“ suvesti 12 279 Geological Survey. Since then, (until anketiniai duomenys apie 11 152 potencialius taršos židinius December 31, 2012) 12 279 particu- (PTŽ, pav.). Didžioji dalis duomenų buvo surinkta lauko dar- lars about 11 152 potential contami- bų metu vykdant įvairius projektus, taip pat iš įvairių LGT nation sources (PCS) were entered to gaunamų arba fondinių ataskaitų, kita dalis duomenų (870 the Geological information subsystem anketų-deklaracijų) gauta vadovaujantis LGT direktoriaus of “GEOLIS“, titled “The Contami- įsakymu „Pavojingų medžiagų išleidimo į požeminį vandenį nation sources of geological environ- inventorizavimo ir informacijos rinkimo tvarka“ (Žin. 2003, ment“. Nr. 17-770). 2012 metais gauta 18 PTŽ anketų-deklaracijų, Potential contamination sources o Geologinės aplinkos taršos židinių posistemis papildytas are divided into 4 types: 29 anketiniais duomenimis apie 17 PTŽ. ΕΕ The first type includes industri- PTŽ skirstomi į keturis tipus: al, energy, transport and service ΕΕ Pirmajam tipui – pramonės, energetikos, transporto objects. There are 4 517 PCS ir paslaugų objektai – priskirta 4 517 PTŽ: 35 as- allocated for this type. faltbetonio bazės, 188 autoservisai, 754 degalinės, ΕΕ The second type includes con- 14 depo, 2 elektrinės, 213 gamybos cechų, 179 gara- taminating substances storage žai, 42 karinės teritorijos, 286 katilinės, 1 078 naftos and regeneration objects – bazės, 208 plovyklos, 36 skerdyklos ir 1 482 techni- 4 064 PCS allocated. kos kiemai. ΕΕ The third type includes stock- ΕΕ Antrajam tipui – teršiančių medžiagų kaupimo ir re- raising objects – 2 567 PPS al- generavimo objektai – priskirti 4 064 PTŽ: 126 au- located. tomobilių demontavimo aikštelės, 33 filtracijos laukai, 104 gyvulių laidojimo vietos, 22 laistymo laukai, ΕΕ The fourth type includes emer- 244 rezervuarai, 1 713 sandėlių, 232 saugojimo aikš- gency spills of contaminating telės, 878 sąvartynai, 7 užteršto grunto regeneravimo substances – 4 PCS allocated. aikštelės ir 705 valymo įrenginiai. According to the newest inventory ΕΕ Trečiajam tipui – gyvulininkystės objektai – priskirti data, PCS objects were singled out 2 567 PTŽ: 11 avidžių, 2 106 galvijų fermos, 378 kiau- according to their condition: 5 456 lidės, 52 paukštynai, 11 žirgynų ir 9 žvėrelių fermos. objects were functioning, 236 reconstructed, 2 448 non-functioning,

65 Pav. Taršos židinių išsidėstymo schema Fig. Localization scheme of inventoried (2012-12-31) contamination sources (information from the database for 31-12-2012)

ΕΕ Ketvirtam tipui – teršiančių medžiagų avarinių išsi- 2 605 destroyed, 27 damaged by fire, pylimų vietos – priskirti 4 PTŽ: 1 buitinių-gamybi- 374 recultivated and 6 other state ob- nių nuotekų kanalizacijos vamzdynuose, 2 geležin- jects. kelyje, 1 nuotekų kolektoriuose. Graphical information is also stored Naujausiais anketiniais inventorizacijos duomenimis, in the subsystem of geological environ- PTŽ pagal būklę išskirti: 5 456 objektai buvo veikian- ment contamination sources. 5 537 ob- tys, 236 rekonstruoti, 2 448 neveikiantys, 2 605 sugriauti, jects are photographed. The photos and 27 gaisravietės, 374 rekultivuoti ir 6 kitos būklės. summarised information about every Kiekvieno PTŽ apskaičiuotas preliminarus pavojingu- PCS can be found in the internet. Ad- mas trims sferoms: dirvožemiui-gruntui, paviršiniam ir po- dress: http://www.lgt.lt/zemelap/main. žeminiam vandeniui. Pagal gautus duomenis apskaičiuotas php?sesName=lgt1358624774 bendras preliminarus pavojingumas, kuris išvedamas pagal blogiausią įvertinimą. Pagal bendrą preliminarų pavojin- gumą PTŽ pasiskirsto: 9 – nedidelis, 6 589 – vidutinis, 3 364 – didelis ir 1 190 – ypač didelis pavojus. Geologinės aplinkos taršos židinių posistemyje taip pat kaupiama grafinė informacija. Iš viso nufotografuoti 5 537 objektai, kurių nuotraukas ir trumpą informaciją apie kiek vieną PTŽ galima rasti internete adresu http://www.lgt.lt/ zemelap/main.php?sesName=lgt1358624774

66 Individualus geriamojo Individual drinking vandens tiekimas ir water supply and išgaunamo požeminio groundwater vandens kokybė quality

J. Arustienė, Lietuvos geologijos tarnyba

Per paskutinius dvidešimt metų Žemės gelmių A few reasons lay at the basis of groundwater registre įregistruota arti 10 000 eksploatacinių quality assessment in individual drinking water gręžinių, skirtų individualiam apsirūpinimui ge- supply wells. Firstly, the Lithuanian Geological riamuoju vandeniu. Įrengus individualų gręžinį Survey is in charge of registration of all water ab- yra privalomas minimalus vandens kokybės ty- straction wells after their instalment and gather- rimas, kurio rezultatai pateikiami registruojant ing information about them: in the last twenty gręžinį, ir įvertinama, ar jis tinkamas gerti. Pas years, near 10 000 water abstraction wells were kutiniu metu taip pat pastebimas padidėjęs visuo- registered. Secondly, there is a requirement that a menės dėmesys aplinkos, maisto produktų koky- minimal set of chemical parameters is inspected bei. Žmonės skatinami skaityti etiketes, o kartu before using groundwater for drinking. Moreo- pasidomėti ir vandens, kurį geria, kokybe. ver, the society has become more demanding as Individualus vandens išgavimas Lietuvos Res- to the quality of living environment and food. publikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų The quality of drinking water is one of the major tvarkymo įstatyme (Žin., 2006, Nr. 82-3260) api- concerns. brėžtas kaip vandens paėmimas iš gamtinių šalti- The individual water extraction is defined as nių nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais extraction of water from natural resources using valdomais įrenginiais ir naudojimas ne parduoti, own devices and for domestic supply (non com- bet savo poreikiams tenkinti. Individualią van- mercial) only. The owner of water abstraction dens tiekimo sistemą Lietuvoje sudaro asmeninio well is responsible for its maintenance and water naudojimo šuliniai ir gręžiniai. Bendras individu- quality. The individually drilled wells as an- al alios sistemos bruožas tas, kad už vandens ėmimo ternative to shallow dug wells appeared after the įrenginių priežiūrą ir geriamojo vandens kokybę restoration of Lithuania’s independence in 1990. atsako šeimininkas. The number of newly registered individual wells Individualioje vandens tiekimo sistemoje kas- significantly increased in 2004 and in 2007 it tinį šulinį pakeitė artezinis gręžinys. Nuosavi (in- reached its maximum of 1 424 wells. In the last dividualūs) eksploataciniai gręžiniai kaip šulinių few years, this number has been decreasing and alternatyva atsirado, tik Lietuvai atgavus nepri- now amounts to ~700 annually (Fig. 1). klausomybę. Nuo 2004 metų Lietuvos geologijos The majority of new individual wells were in- tarnybos Žemės gelmių registre įregistruojamų stalled in vicinities of the largest towns – Viln- gręžinių skaičius gerokai padidėjo ir rekordinį ius, Kaunas, Klaipėda and Šiauliai. This indicates lygį pasiekė 2007 metais – tuomet buvo įregist that development of water supply systems in ruoti 1 424 individualūs gręžiniai. 2009–2011 suburban areas lags behind. Besides, neighbours metais naujų gręžinių skaičius sumažėjo iki ~700, are not willing to share water wells; only ~17 % 2011 metais registruota 717 individualių gręžinių of individual wells are registered as a property of (1 pav.). co-owners.

67 1600 ius þ 1400

skai 1200 ǐ 1000 žini Ċ 800 gr

ǐ 600 400 200 individuali 0 1991 1992 1993 1994 1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 metai

1 pav. Individualių gręžinių įrengimo raida (LGT ŽGR, 2012) Fig. 1. Installation of individual water supply wells

Naujų individualių gręžinių daugiausiai įrengta The criteria for assessment of drinking water didžiųjų Lietuvos miestų – Vilniaus, Kauno, Klai- quality are set in the Lithuanian hygienic norm pėdos ir Šiaulių priemiesčiuose ir šių miestų įtakos HN 24:2003. They are obligatory for publicly zonose. Viešos vandens tiekimo sistemos „pavėlavo supplied water, but for individually supplied wa- ateiti“ į naujai statomus individualių gyvenamųjų ter they serve just as guidelines. Not all param- namų rajonus. Be to, žmonės yra nelinkę dalytis ge- eters set in the hygienic norm are relevant for riamojo vandens šaltiniu, tik 17 proc. individualių individual water users. From the group of toxic gręžinių priklauso keliems savininkams. parameters nitrites, nitrates and fluorides are rel- Geriamojo vandens kokybės vertinimo krite- evant. Concentrations of other toxic compounds rijai oficialiai įteisinti Lietuvos higienos normo- in the groundwater are usually smaller than their je HN 24:2003 Geriamojo vandens saugos ir ko- detection limit, except point-contaminated sites. kybės reikalavimai. Jie privalomi viešojo vandens Indicator parameters – iron, manganese, ammo- tiekimo vandenviečių tiekiamam vandeniui, o nia, chlorides, sulphates and sodium – have no individualiam vartotojui yra tik rekomendacinio toxic effect, but because of their presence in high- pobūdžio. Geriamojo vandens higienos normoje er concentrations deteriorate water color or taste. skiriami mikrobiologiniai, cheminiai (toksiniai) Some indicator parameters are used for predic- ir indikatoriniai rodikliai. Ne visi jie yra aktualūs tion changes in the water quality. The parameter individualių gręžinių savininkams. Iš toksinių of water hardness is not regulated, though hard rodiklių grupės aktualūs yra nitratai, nitritai ir water is not friendly for household devices and re- fluoridai. Kitų toksinių junginių koncentracija quires more washing material; yet very soft water požeminiame vandenyje yra gerokai mažesnė is not recommended for daily drinking. nei ribinė rodiklio vertė. Lokalus toksinių jungi- In order to assess the groundwater quality, a nių koncentracijos padidėjimas tikėtinas tik pa- data set was compiled from hydrochemical analy- vojingomis medžiagomis užterštose teritorijose. ses made after installation of individual wells dur- Indikatoriniai rodikliai neturi toksinių savybių, ing the period 2000–2012. The majority of wells tačiau pagal juos vertinamas vandens kvapas, are installed in the Quaternary aquifers (6 420) spalva, drumstumas ir vartojimo buityje patogu- and the rest in the pre-Quaternary Cretaceous, mas arba jie yra pagalbiniai prognozuojant geria- Jurassic, Permian and Devonian aquifers (1080). mojo vandens kokybės pokyčius. Lietuvos sąly- Based on the set of relevant parameters and af- gomis aktualūs indikatoriniai kokybės rodikliai ter adjustment of maximal permissible values of yra geležis, manganas, amonis, chloridai, sulfa- those parameters depending on their background tai, natris, organinės medžiagos rodiklis – per- distribution, three classes of groundwater quality manganato skaičius. Niekur nenormuojamas

68 LIETUVOS GEOLOGIJOS TARNYBOS 2012 METŲ VEIKLOS REZULTATAI LITHUANIAN GEOLOGICAL SURVEY 2012 YEAR ANNUAL REPORT

Lentelė. Požeminio vandens kokybės vertinimo kriterijai Table. Criteria for groundwater quality assessment

Vandens kokybės PS, mg/l O2 / BK, mg/l / NH4 Cl SO4 Na NO3 Fe b klasė ChODMn, TH, mg-

Water quality mg/l O2 ekv/l mg/l Labai gera Very good < 5 < 0,5 < 20 < 0,5 Gera Good 5–10 < 9 0,5–1,0 > 250 < 250 < 200 20–50 0,5–2 Prasta Poor > 10 > 9 1,0 > 250 > 250 > 200 > 50 > 2 vandens kietumas, tačiau jis taip pat svarbus ko- were defined: very good, good and poor (Table). kybės rodiklis. Didelis vandens kietumas gadina In the majority of the wells (~90 %), the buitinius prietaisus, skalbiant kietame vandeny- groundwater quality was very good and good, if je sunaudojama daugiau priemonių, tačiau ne- assessed without consideration of iron concentra- rekomenduojama gerti reagentais suminkštinto tion. Thought iron concentration up to 2 mg/l is vandens. considered safe for human health; the limit value Vertinant individualiai išgaunamo vandens of 0.2 mg/l of total iron is set taking into consid- kokybę buvo panaudoti 2000–2012 metais eration its organoleptic properties. Concentra- įrengtų eksploatacinių gręžinių hidrocheminių tions of iron and manganese in 80 % of investi- tyrimų duomenys. Didžioji dalis gręžinių įrengta gated wells exceeded the limit values. į kvartero vandeninguosius sluoksnius – 6 420, o The upper part of geological section, where re- į prekvartero – kreidos, juros, permo ir devono sources of fresh groundwater are located, is diverse. vandeninguosius sluoksnius – 1 080 gręžinių. Depending on location in Lithuania, wells could Parinkus optimalų kokybės rodiklių sąrašą be installed in into different depth of few produc- (permanganato skaičius, bendrasis kietumas, tive aquifers. In some areas, the water quantity and

NH4, Cl, SO4, Na, NO3, NO2) ir pagal jų pasi quality is limiting the possibility of choice. skirstymo požeminiame vandenyje dėsningumus The natural geological-hydrogeological condi- pakoregavus šių rodiklių ribines vertes, buvo iš- tions predetermine the concentrations of chlorides, skirtos trys vandens kokybės klasės – labai gera, sulphates, sodium, iron, manganese and fluorides in gera ir prasta (lentelė). Siekint objektyviai įver- the groundwater. The concentrations of chlorides tinti vandens kokybę, į šį sąrašą būtų pravartu exceeding the limit value are bound to the zones of įtraukti fluoridą, tačiau jo koncentracija indivi- anomalous deeper mineral water discharge, mostly dualių gręžinių vandenyje netiriama. in the Cretaceous aquifers. The natural anomalies Įvertinus požeminio vandens kokybę, nustatyta, of sodium are located in the Jurassic, Cretaceous kad didžiojoje jų dalyje – ~90 proc. vanduo buvo and Permian aquifers of West Lithuania. Sodium labai geros ir geros kokybės ir tik 10 proc. gręžinių is a natural softener of water, but in some places it vanduo įvertintas kaip prastas. Į vandens kokybės exceeds the limit value. In North Lithuania, where vertinimo kriterijų sąrašą įtraukus bendrosios ge- groundwater is contained in carbonate and gypsum ležies ribines koncentracijas situacija gerokai pa- layers, high concentrations of sulphates deteriorate sikeičia. Geležis reikalinga žmogaus organizmui, water quality; the water is very hard. Though the todėl geriamajame vandenyje jos galėtų būti iki concentration of fluorides is not investigated in in- 2 mg/l, bet sveikatos požiūriu jos kiekis vande- dividual wells, it is pointed out by other sources of nyje nėra normuojamas. Tačiau jau nuo 0,2 mg/l information that anomaly zone of fluorides (con- vanduo drumsčiasi, įgauna rudą spalvą, „metali- centration above 1.5 mg/l) is located in the north- nį“ skonį, todėl ir geležiai nustatoma specifikuota western part Lithuania within the Permian and rodiklio vertė. Geležies ir mangano koncentra- Devonian aquifers. Thus the groundwater quality cijos ~80 proc. tirtų gręžinių viršija (0,2 mg/l ir in the wells within this zone can be expected to be 0,05 mg/l) specifikuotas rodiklių vertes. poor (Fig. 2A).

69 Lietuvoje viršutinė geologinės storymės dalis, Groundwater pollution could be traced by kurioje slūgso gėlas požeminis vanduo, labai įvai- increased concentrations of nitrates and ammo- ri. Beveik bet kurioje Lietuvos vietoje galima rink- nium and the value of chemical oxygen demand. tis iš kelių vandeningųjų sluoksnių. Pasirinkimo The concentration of nitrates exceeding the limit galimybes gali riboti nepakankamas sluoksnių value was recorded in 2 %, ammonium in12 % vandeningumas, o kai kur ir kokybė. and value of chemical oxygen demand in 7 % of Geologinės ir hidrogeologinės sąlygos daž- the investigated wells. Increased concentrations niausiai lemia chloridų, sulfatų, natrio, geležies, of organic pollutants usually are found in the mangano ir fluoridų koncentraciją požeminiame shallow Quaternary aquifers. Yet in the vicinities vendenyje Chloridų koncentracija padidėja mi- of Vilnius (in the old and new urban areas), zones neralizuoto vandens iškrovos zonose, didžiausios of groundwater with traces of pollution (aver- anomalijos fiksuojamos kreidos vandeninguo- age concentration of nitrates above 20 mg/l) are siuose sluoksniuose. Didesnės natūralaus natrio formed up to a depth of 40–50 m (Fig. 2B). In the koncentracijos formuojasi vakarų Lietuvos juros, suburban areas of Klaipėda and Šiauliai, where kreidos ir permo vandeninguosiuose sluoksniuo- the Quaternary aquifers are more confined, pol- se. Natrio jonai minkština vandenį, tačiau kar- lution could be traced in the zones of increased tais čia požeminiame vandenyje jo yra per daug. concentrations of ammonium. Jų koncentracija didėja ir mineralizuoto vandens Though hydrochemical composition of iškrovos zonose. Šiaurės Lietuvoje karbonatinių groundwater varies depending on the type of aq- gipsingų nuogulų paplitimo plotuose kokybę uifer, the water quality may be quite similar. The prastina sulfatų koncentracijos, formuojasi labai groundwater of very good and good quality is kietas vanduo. Šiaurės vakarų Lietuvoje karbona- found in 75 % of wells installed into the Devonian, tinių permo ir devono nuogulų paplitimo (Skuo- Permian and Jurassic aquifers, and 80 % of wells do–Palangos–Kretingos) zonoje išskirta fluoridų installed into the Cretaceous and Quaternary anomalija, kurioje ir individualių gręžinių vande- aquifers. Some differences could be observed in nyje fluoridų koncentracija paprastai didesnė nei the groundwater quality of the main Lithuanian leidžiama geriamam vandeniui (2A pav. ). towns. The Quaternary aquifers in the vicinities Su paviršine tarša yra siejamas nitratų, amonio of Vilnius city are quite open what (despite some koncentracijos ir permanganato skaičiaus reikš- contamination with nitrates) predetermines good mių padidėjimas požeminiame vandenyje. Nitra- (~30 % of wells) and very good (62 % of wells) tų koncentracija viršijanti leidžiamą koncentraciją water quality in wells. In the suburban areas of tirtame vandenyje nustatyta 2 proc., amonio – Klaipėda, the groundwater of very good quality 12 proc., permanganato skaičiaus – 7 proc. grę- is found in 35 % of wells, but in 28 % of wells the žinių. Didesnė šių rodiklių koncentracija daž- quality is poor due to elevated concentrations of niausiai susijusios su lokalia, negiliai slūgsančio ammonium. Quite similar situation is observed in vandens tarša. Tačiau Vilniaus miesto apylinkėse, the suburban areas of Kaunas: the groundwater of senose ir naujose urbanizuotose teritorijose for- very good quality is found in 36 %, good in 38 % muojasi padidintos nitratų koncentracijų zonos, and poor in 26 % of the investigated wells. kur vidutinė jų reikšmė požeminiame vandenyje An owner of the individual well should re- viršija 20 mg/l, kai kur net 40–50 m gylyje (2B member that good quality of groundwater could pav. ). Šiaulių ir Klaipėdos apylinkių negiliuose be deteriorated during improper installation spūdiniuose sluoksniuose, kurie yra uždaresni nei of well or using unsuitable materials or careless Vilniuje, tarša yra transformuojama ir formuoja maintenance of drinking water well. didesnės amonio koncentracijos zonas. Nors požeminio vandens sudėtis atskiruose sluoksniuose skiriasi, tačiau vandens kokybė yra labai panaši – devono, permo ir juros sluoksniuose labai geros ir geros kokybės vanduo sudaro

70 LIETUVOS GEOLOGIJOS TARNYBOS 2012 METŲ VEIKLOS REZULTATAI LITHUANIAN GEOLOGICAL SURVEY 2012 YEAR ANNUAL REPORT

2 pav. Individualiais gręžiniais išgaunamo vandens Fig. 2. Groundwater quality of individual water supply kokybė: wells:

A – prekvartero vandeninguosiuose sluoksniuose, A – pre-Quaternary aquifers, B – kvartero vandeninguosiose sluoksniuose B – Quaternary aquifers

71 ~75 proc., o kreidos ir kvartero tarpmoreniniuo- se – ~80 proc. Tam tikrų skirtumų matoma pa- lyginus didžiųjų Lietuvos miestų ir jų apylinkių vandens kokybę. Nors kvartero sluoksniai naudojami vandens gavybai, Vilniaus apylinkėse yra gana atviri, vilniečiai daugiausiai išgauna labai geros (62 proc. gręžinių) ir geros(~30 proc. grę- žinių) kokybės požeminį vandenį. Palyginti, labai geros kokybės vanduo išgaunamas ~35 proc. Klaipėdos apylinkių gręžinių. Tačiau dėl padidė- jusios amonio ir nitritų koncentracijos požemi- nio vandens kokybė prasta net 28 proc. gręžinių. Labai panašios kokybės vandenį naudoja Kauno apylinkių gyventojai – 36 proc. gręžinių vanduo yra labai geras, 38 proc. – geras ir 26 proc. prastas. Kartu reikia prisiminti, kad geros kokybės vande- nį galima sugadinti netinkamai įrengus gręžinį, naudojant nekokybiškas medžiagas ar netinkamai prižiūrint gręžinį.

72 Požeminio vandens Database of telkinių duomenų bazės Groundwater formavimas Resources

A. Šimkovič, Lietuvos geologijos tarnyba

Tęsiant projektą „Požeminio vandens telkinių THE LGT compiles a database of groundwa- duomenų bazės formavimas“, pradėtą vykdyti ter resources since 1996. This database is a part dar 2001 metais, toliau buvo tvarkoma ir pildo- (subsystem) of the National Geological Informa- ma Žemės gelmių registro išteklių dalis. Tvarko- tion System GEOLIS. mi požeminio vandens telkinių pasų duomenys, In 2012, 27 new groundwater waterworks (26 registruojama požeminio vandens gavybos meti- of them supply fresh water and 1 – mineral wa- nių ataskaitų 1-PV informacija. Išplėtus funkciją ter) were registered in this subsystem. At the end duomenims išvesti į reikalingo formato bylas, pa- of 2012, there were 430 water users, who operate didėjo šių duomenų analizės ir apdorojimo gali- 1 780 waterworks; 30 of them supply mineral mybės. water. Groundwater resources were approved for Požeminio vandens išteklių posistemis 688 waterworks. Sanitary protection zones were 2012 metais papildytas 27 naujomis požemi- calculated for 894 waterworks and only in 67 nio vandens vandenvietėmis (26 gėlo vandens ir they were established and their special plans were viena – mineralinio). Vandenvietės įregistruotos registered in the National Geological Informa- remiantis LGT direktoriaus įsakymais dėl van- tion System GEOLIS. denviečių požeminio vandens išteklių aprobavi- mo ir įregistravimo Žemės gelmių registro Žemės gelmių išteklių dalyje, Požeminio vandens išteklių įvertinimo ir sanitarinių apsaugos zonų (SAZ) nustatymo hidrogeologinėmis ataskaitomis ir Po- žeminio vandens gavybos metinių ataskaitų 1-PV duomenimis. Šias ataskaitas kartą per metus Lie- tuvos geologijos tarnybai privalo teikti vandens gavybą vykdantys juridiniai arba fiziniai asmenys. Dabar registruota 430 vandens naudotojų, tei- kiančių požeminio vandens išteklių gavybos duo- Metai Vandenvietes Aprobuoti SAZ menis. 2005 963 95 238 2006 1216 99 321 Minėti vandens naudotojai eksploatuoja 1 780 2007 1333 123 352 2008 1433 257 489 požeminio vandens vandenviečių, iš jų 30 – mi- 2009 1585 415 614 neralinio vandens. Aprobuoti 688 vandenviečių 2010 1680 575 773 požeminio vandens ištekliai; 894 vandenvietės 2011 1753 676 868 turi nustatytas sanitarinės apsaugos zonas, iš jų tik 2012 1780 688 894 67 vandenviečių SAZ įsteigti ir jų specialieji pla- Požeminio vandens Registration of nai, įregistruoti Žemės gelmių registre. telkinių registravimas, groundwater waterworks, išteklių aprobavimas ir SAZ approval of groundwater nustatymas resources and SPZ institution 73 ŠALTINIAI IR VERSMĖS Water springs

K. Kadūnas, P. Gedžiūnas, Z. Zanevskij, Lietuvos geologijos tarnyba

Lietuvos gamta sukūrė palankias sąlygas kauptis dide- The evaluation of groundwater liems požeminio vandens ištekliams – kelis kartus Lietuvos resources conducted in the last year teritorijoje stūksoję ledynai paliko apie 100–150 m storio proved that about 17.5 mln. m3/d priemolio ir smėlio, žvirgždo, gargždo nuogulas. Iki ledy- of groundwater infiltrates to shallow niniu periodu susiformavę prekvartero amžiaus geologiniai groundwater aquifers and about 68 % sluoksniai taip pat pasižymi gana dideliu vandeningumu. represent the underground run-off Lietuvos hidrogeologai yra įvertinę, kad nedarant žalos which “feeds“ rivers and lakes. About gamtai kiekvieną dieną iš žemės gelmių galima išgauti per 0.1 mln. m3/d of groundwater dis- 3 milijonus kubinių metrų gėlo geriamojo vandens. Tačiau charge as water springs on slopes of riv- tai tik nedidelė vandens apykaitos gamtoje dalis. Požeminis ers, lakes and in wetlands.

Panemunio šaltinis Rokiškio raj. Panemunė water spring of Rokiškis district (Z. Zanevskij nuotr.) (photo by Z. Zanevskij)

74 LIETUVOS GEOLOGIJOS TARNYBOS 2012 METŲ VEIKLOS REZULTATAI LITHUANIAN GEOLOGICAL SURVEY 2012 YEAR ANNUAL REPORT

Apžvalginis hidrogeologinis Hydrogeological overview of Žemaitijos nacionalinio parko šaltinių pjūvis Žemaitija NP water springs section (sudarė P. Gedžiūnas) (compiled by P. Gedžiūnas) vanduo yra labai susijęs su atmosferos arba klimato proce- In 2012, the Geological Survey of sais, su paviršinio upių ir ežerų vandens režimu, su šaltiniais Lithuania initiated a project designed ir pelkėmis, kuriose požeminis vanduo natūraliai išsikrauna to prepare a report (catalogue) on geo žemės paviršiuje. logical/hydrogeological conditions and Paskutinių tyrimų metu apskaičiuota, kad į gruntinius classification and chemical composi- vandeninguosius sluoksnius infiltruojasi apie 17,5 mln. m3 tion of water springs of Lithuania. The vandens per dieną. Apie 68 proc. (11,85 mln. m3/d) įsifiltra- first step included elaboration of the vusio vandens sudaro požeminį nuotėkį, „maitinantį“ upes ir methodology for field investigations ežerus. Spūdinio (artezinio) vandens ištaka į paviršinius van- of springs. It was applied in field works denis per sluoksnį dengiančius vandeniui silpnai laidžius da- in the protected area of Aukštadvaris rinius sudaro apie 0,5 mln. m3/d, o ištaka paviršinio vandens Regional Park. The temperature, pH, telkinių slėnių šlaituose siekia 0,1 mln. m3/d. Kaip tik grun- Eh, and water yield were measured and tinio vandens ištakos upių, ežerų slėnių šlaituose ar artezinio samples for chemical analysis were tak- vandens ištakos paviršiniuose vandens telkiniuose ir jų slėnių en in 16 best known springs. Some pro- šlaituose ir yra vadinamos šaltiniais arba versmėmis. cedures were applied investigating 31 springs in the Žemaitija National Park 2011 metais Lietuvos Respublikos valstybės saugomų te- and 23 in the Aukštaitija Region. ritorijų kadastre buvo informacija apie 36 hidrogeologinius draustinius – šaltinius ir versmes. Iš jų 34 yra valstybės sau- The received preliminary results gomi gamtos paveldo objektai, o 19 paskelbti gamtos pa- of investigation of water springs show minklais. that most of them are descending (gravity) springs; only several percents Lietuvos geologijos tarnyboje nuo 1995 metų sukurta can be ranked as ascending (artesian) ir pradėta formuoti geotopų duomenų bazė. Geotopai – springs. The mean discharges of most saugomi ar saugotini, unikalūs ar etaloniniai geologinės, of the springs lie in range between 0.01 geomorfologinės, hidrogeologinės ar ekogeologinės svar- and 1 l/s. The discharging groundwater bos erdviniai objektai geosferoje, pavieniai ar sudarantys has medium values of hardness and low kompaktiškas grupes, vertingi mokslui ir pažinimui. Geo

75 topai teikia informaciją apie Žemės arba gyvybės joje raidą. 2012 metų pabaigoje geotopų duomenų bazėje buvo informacijos apie 559 geologinius objektus. Nemažai informacijos sukaupta ir apie Lietuvos šaltinius. Nevienodo detalumo, dažnai ir gerokai senstelėjusi informacija duomenų bazėje pateikiama ir apie 112 šaltinių. Lietuvos geologijos tarnyba 2012 metų pradžioje ini- cijavo Lietuvos šaltinių ir versmių katalogo rengimą. Šiais metais buvo parengta šaltinių aprašymo, jų klasifikavimo ir vertinimo metodika. Metodikos pagrindu buvo ištirta 16 Aukštadvario regioniniame parke trykštančių šaltinių, įvertintos jų išteklių formavimosi sąlygos, cheminė sudėtis. Tyrimų rezultatas – parengta ataskaita ir leidinys „Lietuvos šaltiniai ir versmės: Aukštadvario regioninis parkas“. Tęsiant projektą ištirta ir aprašyta 31 Žemaitijos nacionalinio parko versmė, 23 šaltiniai, trykštantys Aukštaitijoje ir Neries regioniniame parke. Kai kurių šaltinių ar jų grupių, pasižy- minčių bendromis išteklių formavimosi sąlygomis, sudaryti apžvalginiai hidrogeologiniai pjūviai. Tarp tirtų versmių vyrauja krintantys eroziniai ir kon- taktiniai šaltiniai, kylantys šaltiniai sudaro tik keletą procen- content of dissolved solids. The con- tų tirtų šaltinių. Jų vandeningumas nėra didelis. Dažniau- centrations of nitrogen compounds in siai jie priskirtini mažo vandeningumo, nereikšmingiems most investigated springs are very low šaltiniams (debitas 0,01–1 l/s), rečiau aptinkami vidutinio (or absent). Only in the water of springs vandeningumo šaltiniai, kurių debitas viršija 1 l/s ir dau- discharging close to urban areas the giau. Daugumos tirtų šaltinių vanduo yra gėlas, turi mažai concentration of nitrogen is higher. mineralinių medžiagų, jų vanduo dažnai yra santykinai kie- Further investigations are planned tas, pasižymintis karbonatiniu, lengvai pašalinamu kietumu, in the Dzūkija National Park and Cen- azoto junginių koncentracija nedidelė. Vyrauja kalcio, mag tral and West Lithuania. nio hidrokarbonatinis vanduo.

76 Hazardous Pavojingi geologiniai geological processes and phenomena reiškiniai Lietuvoje ir jų (geohazards) in inventorizavimas Lithuania and their inventory

V. Mikulėnas, V. Minkevičius, G. Vaičiūnas, Lietuvos geologijos tarnyba

2012 metais buvo tęsiami pavojingų geologinių reiškinių In 2012, works on inventory of inventorizavimo ir Valstybinės geologinės informacijos siste- hazardous geological processes and mos posistemio „Geologiniai procesai ir reiškiniai“ (GPR) phenomena and updating of the State pildymo darbai, kaip įpareigoja vienas iš valstybinės geo System of Geological Information loginių išteklių programos uždavinių – tirti ir vertinti pavo- (Sub-system “Geological processes and jingus geologinius procesus ir reiškinius. phenomena“) were continued. Classi- Lietuvos teritorijoje paplitusių geologinių procesų ir reiš- fication of recent geological processes kinių klasifikacija yra nurodyta statybos techninio reglamento and phenomena occurring in Lithua- STR 1.04.02:2011 „Inžineriniai geologiniai ir geotechniniai nia is approved and enumerated in the tyrimai“ 1 priede (Žin., 2012, Nr. 5-144). Tai yra natūralūs annex of The Technical Construction geologiniai ar žmonių veiklos sukelti (technogeniniai) pro- Regulation STR 1.04.02:2011 Engi- cesai, kurie sukelia nepageidaujamus reiškinius. Apskritai jie neering geological and geotechnical gali būti įvardijami geopavojais, turinčiais įtakos žemės pavir- investigations. The significant part of šiaus stabilumui, keliančiais pavojų žmonėms ir nuostolių jų these geological processes and phenom- nuosavybei, žalą infrastruktūrai ir aplinkai (pagal ES Tarybos ena could be defined as geohazards. katastrofų rizikos vertinimo komisijos metodiką). Geohazard (geological hazard) is a geological process with the potential to Nors per 2012 metus gilių įgriuvų ar labai didelių nuo cause harm. A natural hazard is a natural šliaužų neįvyko, karstinių procesų apraiškos, gruntų defor- process or phenomenon that may cause macijos šlaituose ir krantų ardymo procesai Lietuvos pajūryje loss of life, injury, property damage, išlieka pavojingiausiais ir nepalankiausiais ūkinei veiklai tarp lost livelihoods and services, social and paplitusių inžinerinių geologinių reiškinių Lietuvos terito- economic disruption, or environmen- rijoje. 2012 metų pradžioje labiausiai nukentėjo apsauginis tal damage or other impacts (Council kopagūbris ties Nidos šiauriniu paplūdimiu, Preilos gelbė- of the European Union – Commission tojų stotimi, Juodkrante ir Melnrage. Palangoje smėliu buvo Staff Working Paper – Risk Assessment užneštos Rąžės upelio žiotys ir bangos apardė kopagūbrį iki and Mapping Guidelines for Disaster gelbėtojų stoties. Šventosios uoste paplautas supiltinio grunto Management). pylimas. Kaip ir kiekvienais metais, geodinamiškai labai akty- vus išliko ruožas ties Giruliais – vystėsi nuošliaužiniai proce- The karst, land sliding and coastal sai Olandų Kepurės skardyje. Krantų ardymas vyko ir Kuršių erosion are the most hazardous proc- nerijos marių pusėje: abraduotas Bulvikio ragas ir apie 2 km esses in the territory of Lithuania dam- ilgio ruožas į šiaurę nuo jo, taip pat nestabilus krantas buvo į aging buildings, infrastructure, land use šiaurę nuo Juodkrantės. Nuošliaužos vystėsi paplaunamuose areas and environment. ir mažiausiai stabiliuose upių slėnių stačiuose šlaituose įvai- 10 new karst sinkholes of different riose šalies vietovėse. Vykdant statybos darbus arba susiklos- size and shape have appeared in North čius palankioms gruntų nestabilumo sąlygoms, buvo pažeisti Lithuanian karst region, mostly in

77 1 pav. Viršuje – skersinis profilis (iš ŠR į P) per griovas Fig. 1. Above – NE-S profile across ravines in skaitmeniniame reljefo modelyje (Karoliniškių kraštovaizdžio the DEM (Karoliniškės Landscape Reserve); draustinis); apačioje – atsinaujinanti Karoliniškių didžioji below – renewed process of erosion at the griova, kurios dugne intensyvėja gilinamoji erozija bottom of Karoliniškės ravine (V. Mikulėno nuotr.) (photo by V. Mikulėnas)

transporto magistralių šlaitai Utenos, Kauno, Vilniaus miestuose. Kaip ir kasmet, technogeninės sufozinės duobės radosi kai kurių miestų, o ypač sostinės, teritorijose. Linijinės erozijos apraiškos – aktyvios jaunos griovos – radosi Vilniaus mieste, Anykščių rajone ir kitur (1 pav.). Nuošliaužos, krantų ir linijinė erozija sukelia gruntų deformacijas šlaituose, o tai savo ruožtu kelia grėsmę gyvenamiesiems namams ir kitiems pas- tatams, požeminėms komunikacijoms bei keliams ir gatvėms, sumažėja prestižiniais įvardijamų žemės sklypų prie vandens

78 LIETUVOS GEOLOGIJOS TARNYBOS 2012 METŲ VEIKLOS REZULTATAI LITHUANIAN GEOLOGICAL SURVEY 2012 YEAR ANNUAL REPORT

2 pav. Nyderlandų Karalystės ambasados rezidencija įsikūrusi Fig. 2. Residence of the Netherlands Embassy Sapieginės erozinio kalvyno stačioje pašlaitėje ant technogeninio in Vilnius situated on the thick made ground grunto storymės (V. Mikulėno nuotr.) at the foot of steep slope (photo by V. Mikulėnas)

3 pav. Nuošliaužų Fig. 3. 200 m long 4 pav. Vilniaus r., Bratoniškėse, Fig. 4. Reactivated landslide pažeistas šlaitas road bed affected by 2012 metų ankstyvą pavasarį partly damaged the basement Utenos miesto failures of clayey soil nuošliauža atsinaujino dešiniajame of road in the Vilnius District aplinkkelio šlaite on the slope (photo Neries šlaite ir sukėlė rimtų (photo by V. Mikulėnas) (V. Mikulėno nuotr.) by V. Mikulėnas) pasekmių keliui Nemenčinė– Skirgiškės (V. Mikulėno nuotr.)

79 5 pav. Dirbtinai sukeltos deformacijos stačiame Fig. 5. Slope failures appeared due to šlaite prie Geležinio Vilko gatvės Vilniuje construction works next to Geležinio Vilko (V. Mikulėno nuotr.) street in Vilnius (photo by V. Mikulėnas)

telkinių. Keletas tokių probleminių ruožų yra šiaurinėje Vil- Biržai District. 11 landslides were in- niaus miesto dalyje prie Neries upės: ties Kryžiokais, Veržuva, ventoried in 3 places of artificial slopes Turniškėmis ir kt. Pavyzdžiui, prie Vilnios upės aukšto ir sta- of traffic-beds in Kaunas, Vilnius, and taus šlaito papėdėje įsikūrusios Nyderlandų Karalystės amba- Utena towns (Figs 2 and 3). Four slides sadoriaus rezidencijos pastato pagrindų stabilumą blogina ir were found on the slopes of ancient ob- deformacijas sukelia dirbtinių gruntų suslūgimas dėl pasireiš- jects – mounds – of cultural heritage kiančios mechaninės sufozijos bei šlaitų deformacijų žemiau (Jonava and Širvintos districts). pastato cokolinio lygio (2 pav.). Currently, the Sub-system of Geo Atliekant Valstybinio aplinkos monitoringo kasmetinius logical processes and phenomena as a darbus Šiaurės Lietuvos karstiniame rajone, buvo surasta part of the State System of Geological 10 įvairaus dydžio (nuo 1 m iki 6 m skersmens ir nuo 1 iki Information contains data on 358 karst beveik 3 m gylio) naujų smegduobių. Kauno mieste, Rokuo- phenomena (sinkholes and caves), 118 se, buvo inventorizuoti aštuoni nuošliaužiniai reiškiniai, susi- landslides (slides, falls, and flows), and darę 0,5 km ilgio geležinkelio iškasos šlaituose. Nuošliaužos 8 ravines. pažeidė Utenos miesto aplinkkelio 200 m ilgio šlaitą (3 pav.). Vilniaus rajone buvo nustatytas upės šoninės erozijos sukeltas gravitacinių reiškinių suaktyvėjimas kairiajame Neries krante Vilkiškėse, inventorizuoti atsinaujinusios nuošliaužos parametrai dešiniajame Neries slėnio šlaite, Bratoniškėse (4 pav.). Vilniuje, šlaite prie Geležinio Vilko gatvės, rudenį pradėjus estakados į Goštauto gatvę statybos darbus, buvo sukeltos dvi nuošliaužos, vėliau jos susijungė ir deformacijos šiame šlaite iš- plito apie 250 m ilgio ruože (5 pav.). Inventorizuotos keturios nuošliaužos, pažeidusios kultūros paveldo objektų – piliakal- nių šlaitus: dvi prie Lokio upelio, Gudžionių kaime (Jonavos r.), ir dvi Kernavėje (Širvintų r.). 2012 metų pabaigoje GPR posistemyje buvo įdėti duomenys apie 358 karstinius reiškinius (smegduobes, įgriuvas, urvus), 118 gravitacinių reiškinių (nuošliaužas, nuogriuvas, nuošliaužų pažeistus šlaitus), 8 griovas.

80 ŽEMėS PAVIRŠIAUS POKYČIų PERSISTENT SCATTERER STEBėJIMAS SATELITINėS INTERFEROMETRY (InSAR) FOR MONITORING OF INTERFEROMETRIJOS (InSAR) GROUND SURFACE METODU SEREIKIŠKIų DISPLACEMENTS IN THE VANDENVIETėS ĮTAKOS SEREIKIŠKėS WATERWORK ZONOJE AREA

V. Mikulėnas, V. Minkevičius, J. Čyžienė, J. satkūnas, Lietuvos geologijos tarnyba

Susitarimas dėl vieno iš TERRAFIRMA Th e following study was conducted in the projektų Vilniaus mieste – žemės paviršiaus svy- framework of TERRAFIRMA Extension Project ruojamųjų judesių interpretavimo atsižvelgiant į within the Hydro-Geo logical Groundwater man- Sereikiškių vandenvietės požeminio vandens eks- agement as Advanced Terrain Mapping (ATM) ploatavimo duomenis – buvo pasirašytas 2011 m. Service. Th e project results provide information gegužės mėn. Šio projekto partneriai – Floren- on ground surface deformations in the areas af- cijos universitetas (Italija) ir Lietuvos geologijos fected by land subsidence. Th e Sereikiškės site in tarnyba, rezultatų gavėjas – Vilniaus pilių vals- Vilnius city has been studied in detail by Persist- tybinio kultūrinio rezervato direkcija. Vilniaus ent Scatterer Interferometry techniques. pilių rezervato teritorija yra labai sudėtinga dėl Th e Persistent Scatterer Interferometry (PSI) gamtinių sąlygų – stačių šlaitų, gilių griovų. Čia analysis and the hydro-geo logical interpretation vyksta ir miestui būdingi procesai – gruntų tan- of available data have been performed by the kėjimas dėl technogeninės apkrovos, požeminio Earth Science Department of the University of vandens lygio pokyčiai vandenviečių įtakos zo- Florence, Centre of Competence of the Italian nose, transporto vibracija ir kt. Dėl šių reiškinių Civil Protection for geo-hazards and the Lithua- vyksta nuošliaužiniai, sufoziniai, eroziniai ir kiti nian Geo logical Survey. Th e Directorate of the geo loginiai procesai. Netgi nedideli ir lėtai vyks- State Cultural Reserve of Vilnius Castles is the tantys žemės paviršiaus suslūgimai sukelia pastatų end user for Advanced Terrain Mapping product ir kitų inžinerinių statinių deformacijas. Naujame in the test site Sereikiškės. Th e Sereikiškės wa- TERRAFIRMA projekto veiklos etape buvo pa- terwork site is close and partly contained within sirašytas Sereikiškių projektas, kuris buvo skirtas the Cultural Reserve area, which is one of the pasirinktai teritorijai naudotiems Vilniaus pro- most important cultural and historical reserves jekte (užbaigtam 2008 metais) 1992–2001 metų of the city. Th e old town of Vilnius is suscepti- palydoviniams duomenims perinterpretuoti atsi- ble to diff erential subsidence due to the presence žvelgiant į hidrogeo logines sąlygas. Kelis mėne- 2 of compressible sediments, urban construction, sius nuotoliniu būdu buvo tirtas 2,6 km plotas, water abstraction and the eff ects of drought and daugiausiai susikoncentruojant į Sereikiškių van- climate change. Th e natural compaction of com- denvietės įtakos zoną ir apytiksliai 1 km pločio jos pressible deposits causes progressive and persist- periferinę zoną (1 ir 2 pav.). ing land subsidence, infl uenced by overexploita- Sereikiškės – seniausia Vilniaus vandenvietė, tion of subsurface groundwater resources. eksploatuojama nuo 1914 metų, įrengta kairiajame Advanced remote sensing tools, such as the Vilnios slėnio krante, Sereikiškių parke (3 pav.). PSI multi-temporal interferometric technique

81 ± ±

1 pav. Interferometriniai (InSAR) taškai nagrinėtame Sereikiškių Fig. 1. PS data in the area of interest of vandenvietės įtakos plote (dešinėje). Raudoni taškai žymi grimzdimą, Sereikiškės waterwork mėlyni – kilimą (© ESA, 1992–2001; © NŽT prie ŽŪM, 2007)

2 pav. Sereikiškių vandenvietės įtakos zona (apibrėžta mėlynai), Fig. 2. Sereikiškės water extraction data (in išsiurbto vandens kiekis kub. m per mėn. (viršuje) ir nagrinėtu 1990–2001) and two examples of PS time laikotarpiu InSAR taškai, grafikais iliustruojantys grimzdimą. (© ESA, series ERS velocity data (in 1992–2001) 1992–2001; © NŽT prie ŽŪM, 2007; © LGT prie AM, 2011)

Pastaraisiais metais visi vandentiekai naudojami was exploited to provide yearly ground motion gręžiniai sutelkti nedideliame 150×200 m sklype, rates and deformation time series in order to un- kuriame yra 11 eksploatacinių gręžinių, iš kurių derstand the spatial distribution and temporal aštuoni nuolat eksploatuojami ir trys neeksploa- evolution patterns of ground subsidence. The

82 LIETUVOS GEOLOGIJOS TARNYBOS 2012 METŲ VEIKLOS REZULTATAI LITHUANIAN GEOLOGICAL SURVEY 2012 YEAR ANNUAL REPORT

tuojami. Tarpmoreninis vandeningasis sluoksnis vandenvie- availability of PS data acquired from tėje perdengtas gana vientisu moreninio priemolio sluoksniu, the satellite ERS1/2 in the spanning kurio storis siekia 20 metrų. Iki vandenvietės eksploatacijos time 1992–2001 permitted a hydro- pradžios produktyvaus vandeningojo sluoksnio vandens lygis geological interpretation of subsid- parke pakildavo 4 metrus virš žemės paviršiaus, t. y. iki 98 abs. ence-induced ground deformation for a. m. Įdomu, kad 1999 metais keletą kartų visiškai sustabdžius the site of Sereikiškės (Fig. 1); through- šią vandenvietę, vandens lygis vėl buvo pakilęs iki buvusio out a potential correlation between PS pradinio lygio. Produktyvusis sluoksnis vandenvietėje ir jos surface displacement measures and the apylinkėse gana vandeningas, pasižymi geromis filtracinėmis geological and geomorphological set- gruntų savybėmis. Nuo 1947 iki 1951 metų vandenvietės de- ting of the area, with particular focus bitas neviršijo 9 000–10 000 m3/d, o ją rekonstravus našumas on the correlation between land subsidence and water extraction activities (Fig. 2). The Sereikiškės waterwork is the oldest waterwork in the town (Fig. 3). It is also known as Bernardinai or Youth’s garden waterwork. The Sereikiškės waterwork is located in the town park and does not have usual sanitary protection zone. It was established before World War I. Before 1951, the water extraction rate had not exceeded 9–10 thousand m3 per day. After moderni- zation, the water extraction rate had been increased and by 1959–1960 had reached 19–20 thousand m3 per day. The increased rate of extraction contributed to decrease of water head to 17 m in the aquifer and caused problems associated with groundwater quality. The shallow groundwater as well as the surface water made a significant impact on the chemical composition of extracted water. Until 1981, the water extraction rate was stable and did not exceed 13–14 thousand m3 per day. The water heads of aquifer have risen. After the reconstruction of Sereikiškės waterworks in 1982, new wells were installed and the water heads of aquifer fell down again but not for long. The new technology and the density of installed wells were the main causes 3 pav. Už Vilnios upės – Fig. 3. Sereikiškės waterwork is of the low head. After 1989, the water Sereikiškių vandenvietės teritorija situated in the town park on the (vaizdas nuo Bekešo kalno left bank of Vilnia River. Above – extraction rate slowed down and the šlaito vidurio); viršuje – senasis the old building of Sereikiškės heads in exploitation aquifer began to vandentiekio pastatas Sereikiškių waterwork. rise again. (Bernardinų) parke Vilnios upės (photos by V. Mikulėnas) terasoje (V. Mikulėno nuotr.) During the performed analysis, the subset of water extraction measure-

83 sparčiai didėjo ir 1959–1960 metais pasiekė maksimumą – ments was compared with the avail- 19 000–20 000 m3/d, po 1989 metų vandens išgavimas labai able ERS1/2 series of displacement in sumažėjo ir eksploatuojamo vandeningojo horizonto spūdis 1992–2001; there are no clearly visible pradėjo kilti, o 2001–2007 metais vandenvietėje buvo viduti- spatial or linear trends that could pro- niškai išgaunama apie 5–5,5 tūkst. m3/d vandens. vide some evidence of a possible rela- Išnagrinėjus InSAR technologija tirtus taškus, nustaty- tion between the subsidence ground ta, kad 1992–2001 metais Vilniaus miesto istorinio centro motion and pumping well field activi- žemės paviršius buvo stabilus. Tokią informaciją teikia dau- ties. Also it is concluded that the sur- guma stebėjimų taškų, kuriems būdingi linijiniai grafikai face of the historical centre of Vilnius nagrinėtu laikotarpiu, o grimzdimus iliustruojantys taškai – is quite stable based on analysis of PSI labiau išimtis (2 pav.). Paaiškėjo, kad tirtoje teritorijoje nėra points velocities. The majority of PSI aiškių erdvinių ar linijinių dėsningumų, kurie galėtų įrodyti points show the linear tendencies; the gruntų sėdimų ir vandens išsiurbimo gręžiniuose ryšį. Tyrė- PSI points showing subsidence are an jai konstatavo, kad reikėtų naudoti palydovines nuotraukas, exception (Fig. 2). gautas naudojant naujus tobulesnius X bangos sensorius, In the future, the more recent X- tokius kaip antai Terra-SAR arba Cosmo-SkyMed. Šie pa- band sensors, such as Terra-SAR and lydovai pasižymi geresne spektrine ir laiko skiriamąja geba Cosmo-SkyMed with better perform- dėl tikslesnės erdvinės rezoliucijos (iki 1 metro), mažesniu ance parameters should be used for signalo bangos ilgiu (apie 3 cm) ir trumpesniu apskridimo acquisition of the new SAR data; these aplink Žemę laiku, leidžiančiu atlikti iki 3–4 matavimų per satellites are characterized by higher mėnesį. Šie labai didelės skiriamosios gebos sintetinių aper- spectral and temporal resolution; tūrinių radarų SAR duomenys gali būti panaudoti stebint thanks to a higher spatial resolution (up mažą teritorijos plotą didesniu detalumu. Papildomai rei- to 1 meter), a shorter signal wavelength kėtų atlikti žemės paviršiaus matavimus konkrečiose vietose (about 3 cm), and a shorter satellite GPS/GNSS ar klasikiniais geodeziniais metodais. unit repeat period a better acquisition Žemės paviršiaus kilimo ir grimzdimo priežastis nustaty- frequency (up to 3–4 measures per ti gana sudėtinga, todėl būtina tęsti tyrimus. Tik laiku paste- month) can be achieved. These very- bėjus žemės paviršiaus ir ypač šlaitų deformacijas galima juos high resolution SAR data could allow optimaliau stabilizuoti. detection and monitoring of small area of interest with greater detail and improved precision. A better understanding and monitoring of the phenomenon would be welcome and important not only for an appropriate hydro-geological characterization and risk-reduction planning but also for the essential preservation of Vilnius cultural heritage.

84 Strengthening of Geologinės aplinkos the institutional capacities for monitoringo pajėgumų the geological stiprinimas monitoring in Lithuania

J. Lazauskienė, Lietuvos geologijos tarnyba

2012 metais baigtas vykdyti ES regioninės plėtros fondo In 2012, the project “Strengthening lėšomis finansuotas projektas „Geologinės aplinkos monito- of the institutional capacities for the ringo pajėgumų stiprinimas“, vykdytas pagal Lietuvos Res- geological monitoring in Lithuania“ publikos Vyriausybės 2008 m. liepos 23 d. nutarimo Nr. 787 funded by the EU Regional expansion „Dėl sanglaudos skatinimo veiksmų programos priedo pa- funds was finished. tvirtinimo“ (Žin., 2008, Nr. 95-3720) XVIII skirsnio VP3- The implementation of the project 1.4–AM-07-V priemonę „Aplinkos monitoringo, kontrolės brought the following results: ir prevencijos stiprinimas“. ΕΕ 20 telemetric ground water mo- Projekto vykdymo metu buvo pasiekti šie rezultatai: nitoring stations were installed; Ε Įrengta 20 telemetrinių požeminio vandens stebėji- Ε ΕΕ The seismic monitoring equi- mo stočių visoje Lietuvoje; pment (3 very broad band seis- ΕΕ Įsigyta ir įdiegta seisminių stebėjimų stočių įranga mometers and 8 portable seis- (3 plataus diapazono seisminių stočių įrangos kom- mometers) were installed; plektai ir 8 portatyvinės seisminių stebėjimų stotys);

Paburgės seisminės stotelės įranga Seismic station equipment in Telemetrinė stotis Telemetric station Paburgė Telemetric station

85 ΕΕ Įrengtos dvi stacionarios labai plataus diapazono ΕΕ Two very broad band seismic seisminių stebėjimų stotys (Paburgės ir Paberžės vie- stations in Paburgė (PBUR) tovėse); locality (Plungė District) and Paberžė (PABE) locality (Kė- ΕΕ Įrengtas seisminių stebėjimų duomenų valdymo centras Lietuvos geologijos tarnybos patalpose; dainiai District), included into the seismological network of ΕΕ Atlikta Lietuvos teritorijos ankstesnių seisminių ste- international GEOFON pro- bėjimų duomenų analizė, įvertinimas ir katalogavi- gram, were installed, expanding mas; the seismological monitoring ΕΕ Įrengta viena mobili laboratorija, aprūpinta įranga network in Lithuania; dirvožemio ir grunto ėminiams surinkti ir ekspres. ΕΕ The seismological data centre in tyrimams atlikti; the Lithuanian Geological Sur- ΕΕ Modernizuota stacionarios laboratorijos įranga. vey was established; „Geologinės aplinkos monitoringo pajėgumų stiprini- ΕΕ The seismic events in Lithuania mo“ projekto įgyvendinimas sustiprino Lietuvos geologijos were analysed and catalogued; tarnybos vykdomus geologinės aplinkos monitoringo insti- the seismic hazard and seismo- tucinius pajėgumus ir prisidėjo prie Lietuvos geologijos tar- tectonic maps were compiled nybos vieno iš pagrindinių strateginių tikslų – saugoti geo- for the territory of Lithuania; loginės aplinkos kokybę ir prognozuoti jos pokyčius, plėtoti ΕΕ The mobile laboratory with nacionalinę geologinės informacijos sistemą. equipment for soil monitoring and express analyses of the soil samples was established; ΕΕ The equipment of the stationary laboratory was modernized. Implementation of the project “Strengthening of the institutional capacities for the geological monitoring in Lithuania“ substantially contributed to the institutional capacities of the Li- thuanian Geological Survey in monitoring the geological environment and strongly supported its strategic tasks to protect the quality of the geological environment, to make a prognosis of changes of the geological environment and to develop the national system of geological information.

86 BaltCICA projektas BaltCICA project

I. Virbickienė, Lietuvos geologijos tarnyba

2012 metais baigtas tarptauti- The International project “Climate nis projektas „Klimato kaita – po- Change; Impact, Costs and Adapta- veikis, kaštai ir prisitaikymas Bal- tion in the Baltic Sea Region (BaltCI- tijos jūros regione (BaltCICA)“. CA)“ (duration 2009–2012) was com- Projekto partneriai Lietuvoje – pleted in 2012. Lithuanian partners Lietuvos geologijos tarnyba, Vil- of the project were: the Lithuanian niaus universitetas, Aplinkosaugos Geological Survey, Vilnius University, valdymo ir technologijų centras and Environmental Centre for Admin- (ECAT), Klaipėdos miesto ir ra- istration and Technology (ECAT), jono savivaldybės. Projekto tiks- administrations of the Klaipėda city las – išsiaiškinti klimato pokyčių municipality and the Klaipėda district įtaką Lietuvos pajūrio regionui ir municipality. The BaltCICA project parengti konkrečias rekomenda- activities in Lithuania were carried out cijas. Veiksmai buvo sutelkti į Klaipėdos rajoną – tirtas pro- as two case studies of the Klaipėda dis- gnozuojamas klimato kaitos poveikis požeminiam vandeniui, trict areas: the predicted impacts of taip pat atliktas galimų klimato kaitos padarinių įvertinimas climate change on groundwater were rengiant Karklės paplūdimio detalųjį planą. analysed and the potential effects of cli- 2011–2100 metais Lietuvos pajūryje prognozuojamas mate change on the Karklė beach was kritulių kiekio padidėjimas. Prognozė rodo, kad nėra pa- evaluated. vojaus spūdinio vandens išteklių kokybei ir kiekybei. O Within the development of a de- gruntinis vanduo slūgso negiliai, ir dabar lietingais perio tailed spatial plan for the Karklė beach dais pajūrio regione gausu pažliugusių plotų. Prognozuoja- (Klaipėda district municipality), geo mas gruntinio vandens lygio kilimas šiuos plotus padidins logical and geomorphological condi- ir pablogins vandens kokybę šuliniuose. tions and dynamic processes were ana- Įvertinus visus turimus duomenis nustatyta, kad Kark lysed. lės etnokultūrinio draustinio ruožas nėra itin palankus The coastal dynamics indicates that rekreacinei veiklai. Tačiau tinkamiausia vieta įrengti pa- the Karklė beach is developing in cyclic plūdimį būtų 300–500 m ilgio atkapa į pietus nuo Rikinės manner – erosion periods are followed žiočių. by accretion. However sand accumu-

87 lation prevails in the beginning of the 21st century compared with that of the beginning of the 20th century and therefore the state of the beach is currently more stable. Besides the determination of that historical trend, the development of Karklė morphology was modelled according to predicted sea level changes in the 21st century. In the 20th century, the Baltic Sea water level rose up to 14.9 cm near Klaipėda. Increasing sea level changes are expected in the 21st century. It was calculated, that in the 21st century the coastline at Karklė will retreat by 1.6–2.1 m (A scenario) or Karklė žiemą Karklė in winter 3.9–4.9 m (B scenario). Geoscientific (A. Damušytės nuotr.) (photo by A. Damušytė) recommendations for establishment of relevant infrastructure of the Karklė beach and exploitation of its interest- 2012 m. sausio 17–19 d. Helsinkyje vyko projekto bai- ing features were included into the spa- giamoji konferencija „Praktinis prisitaikymas prie klimato tial plan. pokyčių“. Atsižvelgiant į tai, kad LGT pateikti duomenys In 2012, the conference “Climate apie požeminio vandens išteklių dinamiką yra įdiegti į Klai- Change Adaptation in Practice“ (Hel- pėdos vandentvarkos specialųjį planą, o Karklės paplūdimio sinki, Finland) was the closing event detalusis planas taip pat rengiamas pagal LGT rekomenda- of the BaltCICA project. All activities cijas, Geologijos tarnybos veikla BaltCICA projekte pripa- of BaltCICA project were fully com- žinta tinkama ir visiškai atlikta. pleted. Vienas iš projekto rezultatų – 2012 metais Vilniaus uni- The book “Climate change in versiteto, Lietuvos geologijos tarnybos, ECAT, Geologijos Klaipėda city and district: Impacts, ir geografijos instituto autorių kolektyvo išleista knyga „Kli- price and adaptation“ represents one of mato kaita Klaipėdos mieste ir rajone: poveikis, kaina ir pri- the results of the project in 2012. sitaikymas“. All results of the BaltCICA project Visi BaltCICA projekto rzultatai bus paskelbti 2013 me- will be published in 2013 in the book tais „Wiley-Blackwell“ leidyklos knygoje „Climate change “Climate Change Adaptation in Prac- Adaptation in Practice: From strategy development to im- tice: From strategy development to in- plementation“. stallation“.

88 Informacinių sistemų The development of information systems plėtra 2012 metais in 2012

R. Aleknienė, V. Šmočiukas, Lietuvos geologijos tarnyba

Daugiausia dėmesio buvo skiriama investici- In 2012, the Lithuanian Geological Survey fo- niams Aplinkos ministerijos projektams „Aplin- cused on realization of investment projects of the kosaugos leidimų išdavimo informacinė sistema“ Ministry of Environment. The projects were: “The ir „Aplinkos ministerijos pavaldžių institucijų information system of environmental permits“ viešųjų paslaugų perkėlimas į elektroninę erdvę“ (further in the text ALIS) and “Transference of (toliau „E-paslaugos“) įgyvendinti Lietuvos geo the public services offered by subordinate institu- logijos tarnyboje. Aplinkosaugos leidimų išdavi- tions of the Ministry of Environment to electronic mo informacinės sistemos (ALIS) sukūrimo pro- space“ (“E-services“). The ALIS system develop- jektas įgyvendintas. Informacinė sistema ALIS ment project is complete. This system is available pasiekiama per elektroninių viešųjų paslaugų por- on the portal of electronic public services. In this talą. Lietuvos geologijos tarnybos išduodamų lei- system the companies can submit applications in dimų duomenys tvarkomi naujoje ALIS sistemo- electronic space. The ALIS was integrated with the je, įmonės turi galimybę teikti paraiškas išduoti registry of the underground from which ALIS sys- leidimus elektroniniu būdu, sistema integruota su tem have the newest data to manage permits. Yet Žemės gelmių registru ir į ALIS perduodami nau- the Lithuanian Geological Survey failed to get the jausi duomenys, reikalingi leidimų duomenims data on integrated pollution prevention and con- tvarkyti. Tačiau nepavyko pasiekti, kad tarnyba iš trol permits from ALIS system. This data is neces- ALIS sistemos gautų taršos integruotos preven- sary for processing the data on groundwater use cijos ir kontrolės leidimų duomenis, kurių reikia and monitoring. požeminio vandens naudojimo ir monitoringo The “E-services“ project is scheduled to updat- duomenims tvarkyti. ing the geological data provision service and to Įgyvendinant projektą „E-paslaugos“ planuo- creating new electronic services. The users of this jama atnaujinti veikiančias geologinių duomenų system will get various data and statistical reports teikimo elektronines paslaugas ir sukurti naujas elektronines paslaugas. Naudotojams internetu bus teikiami įvairūs duomenys, statistinės ataskaitos ir sudaryta galimybė ne tik naudoti geo loginius duomenis ir tyrimų dokumentus, bet ir teikti tarnybai elektroniniu būdu. 2012 metais buvo suderinti ir patvirtinti tarnybos informaci- nių sistemų elektronines paslaugas įteisinantys dokumentai: nuostatai, specifikacijos. Pradėta įgyvendinti elektroninių paslaugų sukūrimo veik la. Lietuvos geologijos tarnybos elektronines paslaugas kuria UAB „Affecto“ specialistai.

89 Atliekant elektroninių paslaugų poreikio ana- by the internet, also will have an opportunity to at- lizę ir detalizuojant konkrečių duomenų teikimo tach and use documents of geological data and re- aprašus, išaiškėjo poreikis pertvarkyti dalį šiuo searches. In 2012, the documentation of e-services metu naudojamų duomenų struktūrų ir tvarkymo provided by the LGT information systems was co- aplikacijų. Kadangi tokie darbai investiciniame ordinated and approved: specifications and rules. projekte nebuvo numatyti, juos atliko Informaci- E-services development activity was launched. E- nių technologijų poskyrio darbuotojai. services of Lithuanian Geological Survey are cre- Bendradarbiaujant su kitų Lietuvos geologijos ated by the specialists from “Affecto“ Ltd. tarnybos skyrių specialistais paruoštos naujos che- Analysis of demand for e-services and speci- minių elementų ir tyrimų parametrų klasifikato- fication of the inventory of reporting concrete rių tvarkymo struktūros: parametrų kodavimas data showed that some of the currently used data pagal cheminių medžiagų santrumpų tarnybos structure and management applications should be duomenis, tyrimų standartų nurodymas, para- transformed. Since these works have not been pro- metrų „šablonai“ (tam tikroms analizėms privalo- vided for by the investment project, they were car- mų tirti parametrų, standartų ir tyrimo metodų ried out by Information Technology Subdivision rinkiniai). Sukurtos naujos cheminių elementų employees. ir tyrimų parametrų klasifikatorių tvarkymo for- In collaboration with the specialists from other mos. Planuojama, kad naujieji klasifikatoriai bus departments of the Lithuanian Geology Survey pradėti naudoti įdiegus naujas požeminio van- new structures for classification of chemical ele- dens monitoringo ir gręžinių duomenų tvarky- ments and management of research parameters mo aplikacijas, kuriamas įgyvendinant projektą were prepared: encoding by the chemical abstracts, „E-paslaugos“. instruction of research standards, “template“ of re- Įgyvendinant projektą „Aplinkos ministerijos search (the sets of parameters, standards and meth- pavaldžių institucijų viešųjų paslaugų perkėlimas odology that are mandatory for analysis). There į elektroninę erdvę“, numatyta paruošti interakty- were created new forms for classification of chemi- vų žemėlapį „Valstybinis žemės gelmių monitorin- cals and research parameters. It is planed that these gas“, kuriame planuojama pavaizduoti valstybinio classifications will be used after installation of new monitoringo: požeminio vandens monitoringo, applications of groundwater monitoring and bore- dirvožemio monitoringo, gipso cheminės denu- hole data. These applications are created in imple- dacijos Šiaurės Lietuvos karstiniame rajone, seis- mentation of “E-services“ project. minio monitoringo tyrimo taškus bei pateikti kitą The “E-services“ project implementation is aktualią informaciją. designed for preparation of an interactive map Iki šiol duomenų bazėje buvo tvarkomi tik “National soil monitoring“ which would display Valstybinio požeminio vandens monitoringo research points and other relevant information of duomenys, todėl kitas 2012 metais vykdytas dar- national monitoring (groundwater monitoring, bas buvo skirtas atlikti valstybinio žemės gelmių soil monitoring, plaster of chemical denudation monitoringo tyrimų (dirvožemio monitoringo, in Northern Lithuania shell area, seismic monitor- gipso cheminės denudacijos Šiaurės Lietuvos kars- ing). tiniame rajone) metu gaunamų duomenų anali- So far, the database has been processing only zę ir paruošti aplinką šiems duomenims kaupti the state groundwater monitoring data, therefore GEOLIS duomenų bazėje (toliau GEOLIS DB). the second task of the last year was to carry out Analizuota duomenų struktūra, jų tvarkymo data analysis of soil monitoring researches (soil GEOLIS DB ir teikimo visuomenei poreikis ir monitoring, gypsum chemical denudation in galimybės. Analizuojant ir projektuojant duome- North Lithuanian karst region) and to prepare the nų bazės struktūrų pertvarkymą buvo stengiama- GEOLIS database (GEOLIS DB) environment si kuo geriau išnaudoti esamas struktūras, naujus for the monitoring data collection. The data struc- elementus kurti tik tokiu atveju, jei iki šiol pana- ture, data management in GEOLIS DB, the de- šūs duomenys nebuvo tvarkomi. mand for and possibilities to provide these data to

90 LIETUVOS GEOLOGIJOS TARNYBOS 2012 METŲ VEIKLOS REZULTATAI LITHUANIAN GEOLOGICAL SURVEY 2012 YEAR ANNUAL REPORT

Lietuvos Respublikos Vyriausybei priėmus nu- wider readership were analyzed. Efforts to analyse tarimą dėl naudingųjų iškasenų gavybos duome- and restructure the design of the database were put nų teikimo metų ketvirčiais, buvo pertvarkytos to maximize the use of existing structures, so new ne tik gavybos duomenų tvarkymo aplikacijos ir elements were created since before the data of this duomenų bazės struktūra, bet ir kasybos sklypų kind have not been processed. duomenų tvarkymo aplinka, naudingųjų iškasenų After the Government of the Republic of Lithua- likučių skaičiavimo funkcijos, balansui formavi- nia adopted a resolution on mineral extraction mo ataskaitos. Iki šiol duomenų bazėje buvo kau- quarters data reporting, not only the production piami tik naudingųjų iškasenų balanso formuoti data processing applications and database structure, naudojami išteklių gavybos duomenys (išgautas but also mining land data processing applications, kiekis, išteklių pokytis). Gavybos ataskaitų teiki- the mineral residue calculation function, and bal- mo elektroninėms paslaugoms įdiegti būtina visus ance making reports were transformed. Until now, ataskaitų duomenis kaupti duomenų bazėje, todėl the database has stored only the data used for mak- buvo sukurtos naujos duomenų bazės struktūros ing balance of mineral resources balance (extracted įrašyti kitus duomenis, pateikiamus gavybos atas- points, change in stocks). For electronic reporting kaitose (duomenis apie žemės sklypus, žaliavų rea the extraction, all necessary data must be stored in lizavimą, markšeiderinių planų pateikimą ir kt.). the database. For this purpose, new database struc- Dar vienas Informacinių technologijų posky- tures designed for entering other data which is rio specialistų vykdytas darbas – duomenų apie submitted in extraction reports (data about lands, gręžinių kerną, saugomą Lietuvos geologijos marketing of raw materials, mineral reconnaissance muziejuje, analizė. Atlikta Valstybinės geologijos plans for the presentation, etc) were created. informacinės sistemos „Tiriamųjų gręžinių“ po- Another task for Information Technology Sub- sistemio išplėtimo duomenų apie gręžinių kerną division employees was to analyze the data about tvarkyti ir teikti visuomenei analizė. Iš Lietuvos well kern, which is stored in Lithuanian geological geologijos muziejaus (LGM) buvo gauta duome- museum. A subsystem of the information system nų apie saugomą gręžinių kerną kopija, duomenys “Research wells“ was extended to manage the data importuoti į tam sukurtas GEOLIS duomenų about well kern and to provide to society. The bazės struktūras. Paruoštos aplikacijos (pagal Lithuanian Geology Museum (LGM) submitted Oracl’e formas), kurių pagalba Tarnybos specia- a copy of stored well kern. The data was imported listai galėjo atlikti gautų duomenų analizę ir ati- to specially created GEOLIS database structure. tiktį Valstybinės geologijos informacinės sistemos The applications were prepared (based on Oracle „Tiriamųjų gręžinių“ posistemyje tvarkomiems forms). They helped the Survey specialists to ana- gręžinių duomenims. lyse the data and check its compliance with data Dėl didelės Lietuvos geologijos tarnybos ir managed in the State Geological Information Sys- Lietuvos geologijos muziejaus duomenų neati- tem’s “Research wells“ subsystem. tikties, atsisakyta teikti detalesnius duomenų apie The idea to display detailed data about well gręžinių kerną internetiniame žemėlapyje „Gręži- kern in the internet map “Wells“ was rejected be- niai“. Siekiant efektyviau tvarkyti duomenis apie cause there was a lot of inconsistency between the gręžinių kerną reikėtų, detaliau išanalizavus Lie- data from the Lithuanian Geological Survey and tuvos geologijos tarnybos ir Lietuvos geologijos Lithuanian Geological Museum. In order to effi- muziejaus poreikius, sukurti bendrą duomenų ciently manage the data of the wells kern, a com- apie gręžinių kerną tvarkymo posistemį, kuriuo mon data management subsystem could be created galėtų naudotis ne tik tarnybos, bet ir LGM dar- after a preliminary analysis of the demands by the buotojai. Lithuanian Geological Survey and the Lithuanian Geological Museum.

91 Archyvinių geofizinių The state of the digitization of the tyrimų gręžiniuose archival well log duomenų būklė diagrams

R. Zamžickas, Lietuvos geologijos tarnyba

2011–2012 metais Lietuvos geologijos tarnybos (to- Well log data selection, scanning, liau – LGT) Giluminių tyrimų skyrius atliko geofizinių ty- and (or) digitization works were con- rimų gręžiniuose (toliau – GTG) duomenų atranką, skena- ducted at the Department of Bedrock vimo ir (ar) įskaitmeninimo darbus. Geology in the years 2011–2012.

LEGENDA

Projekto metu nuskenuoti ir įskaitmeninti GTG Well log data scanned and digitized during the project;

Projekto metu įskaitmeninti GTG Digitized well log data;

Projekto metu nuskenuoti GTG Scanned well log data;

GT skyriuje saugomi GTG (popierinėse laikmenose) well log data stored at the Department of Bedrock Geology;

GT skyriuje saugomi GTG (popierinėse laikmenose) Boundaries of municipalities.

Giliųjų gręžinių, kurių geofizinių tyrimų gręžiniuose duomenys The scheme of the distribution of the deep sukaupti Giluminių tyrimų skyriuje, išsidėstymo schema, nurodant boreholes; the state of the digitization of the duomenų būklę well log diagrams is indicated in colors

92 LIETUVOS GEOLOGIJOS TARNYBOS 2012 METŲ VEIKLOS REZULTATAI LITHUANIAN GEOLOGICAL SURVEY 2012 YEAR ANNUAL REPORT

Vienas iš svarbiausių šio projekto tikslų – susisteminti vi- One of the main objectives of this sus praktinę reikšmę turinčius archyvinius GTG duomenis project was to manage and enable the ir sudaryti galimybes tinkamai juos panaudoti praktiniais effective use of all archival well log data tikslais. Giluminių tyrimų (toliau – GT) skyriuje įvairiose that might be of practical interest. Well laikmenose (magnetinėse, optinėse, įvairių rūšių popieriu- log information has been collected je) yra sukaupta ir saugoma iš įvairių šaltinių gauta GTG from the different types of sources and informacija ir duomenys. Didžioji šių duomenų dalis iki šio is stored in different formats (mag- projekto vykdymo pradžios buvo saugoma tik popierinėse netic, optical, paper etc.). Before the laikmenose, todėl jų identifikavimas ir naudojimas buvo beginning of the project, most of this santykinai ribotas. GT skyriuje (archyve) popierinėse laik information was stored only in paper menose yra saugomi 271 gręžinio GTG duomenys (Pav.). format, thus, the identification and use Atliekant archyvinių GTG duomenų tvarkymo darbus of these well log diagrams was to some projektą vykdant eigoje buvo įskaitmenintos (konvertuo- extent limited. Well log data of 271 tos į skaitmeninį LAS formatą) 20 gręžinių diagramos ir wells is stored at the archive of the De- nuskenuoti ir išsaugoti plačiausiai naudojamu (JPEG) for- partment of Bedrock Geology (Fig.). matu 207 gręžinių GTG duomenys, kuriuos sudaro 3 728 In the course of the project, archival diagramos. Šių duomenų prieinamumas ir naudojimas bus 20 well log diagrams have been digi- dar efektyvesnis galutinai įvykdžius GTG klasifikatorių tized (converted to a digital LAS for- standartizavimo ir skaitmeninių duomenų analizės ir iden- mat); well log data of 207 boreholes, tifikavimo darbus bei parengtus duomenis suvedus į posiste- comprising close to 3728 diagrams of mį „Geofizika“. different logs have been scanned and are stored in *.JPEG format. The acces- sibility and utilization of these well log data will be even more effective when the standardization and classification of well logs and subsequent loading to the database sub-system “Geofizika“ are finished.

93 GeologijosGeo fondaslogijos fondas The GEOLOGICAL FUND ir bibliofondasir bibliofondas and Bibliofund

L. Ramanauskienė, Lietuvos geologijos tarnyba

Žemės gelmių geologinių tyrimų Regulation and usage of dokumentai (ataskaitos) Geological information Geologijos fondas kaupia, sistemina ir teikia valstybės ins- in the Geological Fund titucijoms, mokslo įstaigoms ir visuomenei informaciją apie The Geological Fund collects, groups žemės gelmes. Geologinė informacija teikiama vadovaujan- and delivers geological information to tis Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos governmental institutions, scientific or- direktoriaus 2007 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 1‑146 pa- ganizations and public users. The forma- tvirtinta Lietuvos geologijos tarnyboje saugomos geologinės tion of the Geological Fund began in informacijos naudojimo tvarka (Žin., 2007, Nr. 129-5253). 1945 and continued to its completion Geologijos fonde sukaupta visa Lietuvos teritorijoje ir dalies in 2012. It gives access to collected and su ja besiribojančiose užsienio teritorijose geologinių tyri- stored geological material from Lithua- mų metu gauta informacija. Geologijos fondui informaciją nia and part of neighbouring areas. The nuolat teikia visos geologinius tyrimus atliekančios įmonės. stored material includes reports on geo Fondas pradėtas komplektuoti 1945 metais ir jame sukaup- logical researches (20 370 units in total), ta, saugoma ir naudojama 20 370 geologinių tyrimų doku- borehole passports, geophysical research mentų, 1242 gręžinių kadastro knygos; geofizinių tyrimų diagrams, land use plans. diagramos, žemėnaudos planai. In 2012, the Fund was replenished Per 2012 metus fondas papildytas: with: ΕΕ 1 104 geologinių tyrimų dokumentais, ΕΕ 1 104 reports on geological re- ΕΕ 122 geofizinių tyrimų diagramomis, searches, ΕΕ 58 gręžinių pasų knygomis. ΕΕ 122 diagrams of geophysical researches, Per 2012 metus lankytojams išduota 3 901 ataskaita, 227 lapai įvairaus mastelio topografinių žemėlapių. Pagal įvairių ΕΕ 58 books of borehole passports. įmonių, mokslo institucijų ir fizinių asmenų užsakymus pa- The information accumulated in the daryta 5907 lapai dokumentų kopijų. Geological Fund is available to specia Geologijos fonde saugomų dokumentų duomenys su- lists of Lithuanian geological and other vesti į Valstybinės geologijos informacinės sistemos „Biblio- institutions (environment protection, fondo“ posistemį. Suformuoti autorinis, teritorinis ir daly- landscape management, land manage- kinis Geologijos fondo dokumentų elektroniniai katalogai. ment, research institutes, municipalities, 2012 metais į „Bibliofondo“ posistemį suvesta 15 447 naujai etc.), students and foreign users from the gauti ir archyviniai geologijos fondo dokumentai. Tęsiama EU countries in the frame of the Lithua- geologinių dokumentų detalizacija, aprašant sudedamąsias nian Law.

94 LIETUVOS GEOLOGIJOS TARNYBOS 2012 METŲ VEIKLOS REZULTATAI LITHUANIAN GEOLOGICAL SURVEY 2012 YEAR ANNUAL REPORT

http://www.lgt.lt →Paslaugos→Informacinės rinkmenos→Informacinių sistemų duomenys→ Posistemiai→Bibliofondas ataskaitų dalis. Posistemyje „Bibliofondas“ sukaupta 75 300 In 2012, 3 901 reports were given to įrašų (iki 2012 m. gruodžio 31 d.), saugomų UNIMARC visitors. The specialists of the LGT and formatu. Nuskenuota ir aprašyta 188 archyviniai geologijos other enterprises often use the topo- fondo dokumentai ir 4 393 puslapiai ataskaitų teksto. graphic maps stored at the Fund (over 1999 metais pradėti kaupti skaitmeniniai geologinių tyrimų 227 maps were taken). dokumentų įrašai kompaktiniuose diskuose. 2012 metais 15 447 bibliographical records for kompaktiniuose diskuose gauti 676 dokumentai. Paieška an electronic catalogue supplemented Geologijos fondo dokumentų kataloge (http://www.lgt.lt → the sub-system “Bibliofondas“ database Paslaugos → Informacinės rinkmenos → Informacinių siste- in UNIMARC format in 2012. On mų duomenys → Posistemiai → Bibliofondas) gali naudotis December 31, 2012, the stock of the visi geologinės informacijos naudotojai. sub-system “Bibliofondas“ amounted Inžinerinius geologinius tyrimus atliekančioms įmonėms to 75 300 records. išduotos 255 pažymos apie Geologijos fonde įregistruotas The Geological Fund provides sci- ataskaitas. entific geological information to specia Geologijos fondo poskyris, bendradarbiaudamas su lists and disseminates the relevant geo Žemės gelmių išteklių, Inžinerinės geologijos, Hidrogeo logical information to the public. For logijos bei Giluminių tyrimų skyriais, pagal atskirus prašy- this purpose, it compiles a specialized mus teikė geologinę informaciją, saugomą Geologijos fon- information stock of published docu- de ir Lietuvos geologijos tarnybos informacinėse sistemose ments according to the main subjects of (geologinio turinio žemėlapiai, naudingųjų iškasenų telki- geological investigations (general and niai, geologinės aplinkos taršos židiniai, požeminio van- regional geology, hydrogeology, mine dens gręžiniai, vandenvietės ir jų SAZ, geotopai) teritorijų ral resources, engineering geology, oil bendriesiems ir specialiesiems planams rengti, Lietuvos ir geology, environmental geology, geo užsienio šalių ūkio subjektams (27 prašymai). chemistry and geological mapping) and supplies the geological information to Geologijos fonde sukaupta informacija naudojasi Lietu- the general public, State institutions, vos geologijos tarnybos, kitų valstybės institucijų ir įstaigų and Lithuanian and foreign organiza- (aplinkos apsaugos, kraštotvarkos, žemėtvarkos, mokslo įs- tions of geological sciences. The infor- taigų, savivaldybių ir kt.) žemės gelmių tyrimus atliekančių

95 įmonių specialistai, aukštųjų ir aukštesniųjų mokslo įstaigų mation stock of published documents studentai bei kiti juridiniai ir fiziniai asmenys. Informacija lies on the basis of the stock of published prieinama Europos Sąjungos valstybių narių fiziniams, ju- documents, which was established in ridiniams asmenims ir šių asmenų grupėms, veikiančioms 1940 and continued to its completion pagal jungtinės veiklos sutartis, kitiems užsienio subjek- in 2012. tams, jei to nedraudžia įstatymai ar kiti teisės aktai. The sources for compilation are: Lithuanian and foreign publishers and Bibliofondas (publikuoti leidiniai) suppliers, information centres, Lithua- nian and foreign geoscience organiza- Informacijos valdymo skyrius aprūpina specialistus nau- tions (buying, exchange on the basis of jausia geologine informacija ir platina aktualią informaciją cooperation agreement and acquisition visuomenei. Tam tikslui kaupia Publikuotų leidinių infor- as a present). macinį fondą pagal vykdomų geologinių tyrimų programų The stock of published documents tematiką, reklamuoja, teikia ir platina geologinę informaci- includes: ją visuomenei, valstybės institucijoms, Lietuvos ir užsienio geologijos organizacijoms. ΕΕ 7 600 copies of books (mono- graphs, encyclopaedias, diction- Publikuotų leidinių informaciniame fonde kaupiami aries, and atlases), spaudiniai: knygos (monografijos, vadovėliai, enciklopedijos, žodynai, žinynai ir kt.) – 7 600 egz., konferencijų ir simpoziu ΕΕ 459 titles (613 copies) of pro- mų medžiaga (459 pavad. 613 egz.), periodiniai ir tęstiniai ceedings of conferences and leidiniai (198 pavad. 7 707 egz.), žemėlapiai (419 pavad.), symposiums, etc., kompaktiniai diskai (55 egz.), videofilmai (12 egz.), norma- ΕΕ 198 titles (7 707 copies) of perio tyviniai ir kiti dokumentai (2 433 egz.). Fondas kaupiamas dical and continuous publica- nuo Lietuvos geologijos tarnybos įsteigimo 1940 metais. tions, Daugiausiai dėmesio skiriama Lietuvoje vykdomų geologinių tyrimų kryptims: bendroji ir regioninė geologija, taikomieji ΕΕ 2 433 copies of normative docu- tyrimai (mineralinės žaliavos, hidrogeologija, inžinerinė geo ments, logija, naftos geologija, ekologinė geologija, geochemija, geo ΕΕ 419 titles of maps, informatika), geologinis kartografavimas. ΕΕ 67 CD, video films. Per 2012 metus Publikuotų leidinių informacinis fondas The necessary information is pro- papildytas: vided by: fulfilment of the thematic ΕΕ 17 knygomis, and factual requests and traditional method of supplying the relevant in- ΕΕ 11 pavad. (13 egz.) konferencijų medžiaga, formation found using various means ΕΕ 58 pavad. (447 egz.) periodiniais ir tęstiniais leidi- of search. 59 titles of documents, niais, 1 200 copies of books, periodical and ΕΕ 5 pavad. žemėlapiais, continuous publications, and 1 316 copies from various publications were Ε 3 pavad. standartais. Ε given to specialists in 2012. The latest Lietuvos geologijos tarnybos Publikuotų leidinių infor- geological information and legal doc- macinį fondą kaupia, tvarko, sistemina, dalykina Geologijos uments were given to specialists on a fondo poskyris. Komplektavimo šaltiniai: Lietuvos leidėjai, regular basis. įvairios organizacijos, užsienio šalių informacijos centrai, Geological Fund provides and dis- žurnalų redakcijos, tarptautinės organizacijos, užsienio šalių tributes the publications of the Lithua- geologijos organizacijos (keitimasis leidiniais, dovanojimas, nian Geological Survey. In 2012, 701 pirkimas). Dauguma užsienio šalių leidinių gaunama mainais, copies of various LGT publications sutarus su 18 užsienio šalių geologijos organizacijomis. were distributed.

96 LIETUVOS GEOLOGIJOS TARNYBOS 2012 METŲ VEIKLOS REZULTATAI LITHUANIAN GEOLOGICAL SURVEY 2012 YEAR ANNUAL REPORT

Informaciniams dokumentams įsigyti pratęstos ir suda- 744 bibliographical records for an rytos sutartys 2013 metams su Lietuvos ir užsienio leidėjais, electronic catalogue and for bibliog- užsienio geologijos organizacijomis. raphy of Lithuanian geology supple- Informacija teikta: pagal specialistų darbų tematiką, išpil- mented the sub-system “Bibliofondas“ dant užklausas, taikant tradicinius metodus – aptarnaujant database in UNIMARC format. On Publikuotų leidinių informaciniame fonde ir teikiant eina- December 31, 2012, the stock of the mąją aktualią informaciją. Specialistams teikiami naujų gau- sub-system “Bibliofondas“ included tų leidinių bibliografiniai sąrašai, rengiama ekspozicija su jais 13 157 records. The formation of an susipažinti. Pagal specialistų užsakymus įvykdytos 46 užklau- electronic catalogue was completed sos (29 faktografinės ir 17 teminių). Pateikta: 59 pavadinimų and is available on the Lithuanian Geo dokumentų, 247 bibliografiniai aprašai, paruošti 102 doku- logical Survey website for Lithuanian mentų bibliografiniai aprašai pagal Lietuvos ir užsienio leidy- and foreign users (http://www.lgt.lt → klų reikalavimus. Padaryta 1 316 puslapių įvairių dokumentų Posistemis → Bibliofondas). (straipsnių iš knygų, žurnalų, laikraščių, norminių dokumen- The Geological Fund also compiles tų) kopijų. Iš Publikuotų leidinių informacinio fondo spe- information from the Lithuanian press: cialistams išduota 1 200 egz. periodinių ir tęstinių leidinių, collects the articles about Lithuanian knygų, teisinių ir norminių dokumentų. geology from newspapers and journals. 2012 metais atrinkta, susisteminta, sudalykinta ir įvesta į 42 bibliographical entries were collec Valstybinės geologijos informacinės sistemos „Bibliofondas“ ted in 2012. posistemį 744 dokumentų aprašai (iki 2012 m. gruodžio 31 d.). The information stock of published Duomenys Lietuvos geologijos bibliografijai renkami iš LGT documents in the Lithuanian Geo gaunamų leidinių, taip pat iš Lietuvos mokslų akademijos ir logical Survey is open to Lithuanian Vilniaus universiteto mokslo publikacijų duomenų bazių. Po- and foreign specialists and general pub- sistemyje „Bibliofondas“ sukaupta 13 157 įrašai (iki 2012 m. lic. The most recent scientific informa- gruodžio 31 d.), saugomi UNIMARC formatu (http://www. tion on geological and environmental lgt.lt → Paslaugos → Informacinės rinkmenos → Informacinių sciences and other subjects is available sistemų duomenys → Posistemiai → Bibliofondas). at: Lietuvos spauda apie geologiją 2012 metais: surinkta ir Phone.: (+370 5) 233 15 35 suvesta 42 pavadinimų bibliografinių aprašų straipsnių apie E-mail: [email protected] geologiją iš laikraščių. Publikuotų leidinių informaciniu fondu gali naudotis visi Lietuvos ir užsienio piliečiai. Pirmenybė teikiama geologijos mokslo sričių specialistams. Leidiniai lankytojams iš kitų or- ganizacijų išduodami pateikus asmens dokumentą. Rengiama medžiaga el. laikraščiui „Geonaujienos“: bibliografiniai aprašai, teisiniai ir norminiai dokumentai. Geologijos fondo poskyris platina LGT leidinius visuomenei, valstybės organizacijoms, apskričių, miestų ir rajonų savivaldybėms, kitoms Lietuvos ir užsienio šalių organizacijoms. Parenkami Lietuvos geologijos tarnybos leidiniai prista- tymams, Lietuvos geologijai populiarinti, konferencijoms, se- minarams, paskaitoms. 2012 metais išplatinta 701 egz. LGT leidinių. Pageidaujančius gauti naujausią informaciją prašome kreiptis: tel. (8~5) 233 15 35; faks. (8~5) 233 61 56 el. paštas: [email protected]

97 Geotopų duomenų bazė Geotopes Database ir bendradarbiavimasGeologijos fondas and cooperation with ir bibliofondas su saugomomis protected areas teritorijomis

A. Grigienė, Lietuvos geologijos tarnyba

2012 metais į Valstybinės geologijos informacinės siste- During 2012, the Geotope Da- mos Geotopų posistemio duomenų bazę įvesta keturiasde- tabase was supplemented by forty šimt naujų objektų. Iš jų devyni – geologiniai gamtos paveldo new geotopes from the Žemaitija and objektai: Didysis Akmenės akmuo, Gudalių riedulys (Že- Dzūkija National Parks, Aukštadvaris, maitijos nacionalinis parkas), Petruko ir Viedzmos akmenys Krekenava and Salantai Regional (Dzūkijos nacionalinis parkas), Murmulių, Liaudės upelio ir Parks. The data of seven geotopes was Linkavos upelio atodangos (Krekenavos regioninis parkas), updated. Presently, the mentioned da- Dyburių ir Cigonalių atodangos (Salantų regioninis parkas); tabase contains data on 559 different 16 – hidrogeologinių gamtos paveldo objektų: Balinos šal- valuable geological, geomorphological tinis, Babruko šaltinis, Galaverknio šaltinis, Mošos šaltinis, and hydrogeological objects. Rangavos alko antras šaltinis, Panošiškių griovos šaltinis, Panošiškių šaltinis, Strėvos kaimo šaltinis, Šafarnės alko aki- varų šaltinis, Šafarnės II šaltinis, Vladislavos dvaro šaltinis, Žaliosios šaltinis, Žaliųjų Prūdelių šaltinis, Šaltinių kalnelis (Aukštadvario regioninis parkas ir jo prieigos), Daniliškio ir Varnakalnio šaltiniai (Krekenavos regioninis parkas); keturi – geomorfologiniai gamtos paveldo objektai: Ulioko ravas, Kapiniškių kopa, Žydkalnis, Šlavinto (Aukštakalnio) kalnas (Dzūkijos nacionalinis parkas); 11 – geomorfologinių ir hidrografinių gamtos paveldo objektų – gamtos paminklų: Rudnios pietinis ir Rudnios šiaurinis kalvaragiai, Trakiškių kalvagūbris, Galvinio gūbrys, Sarkajiedų dauba, Mančiagirės, Mardasavo, Krušonių ir Uciekos skardžiai, Bajorės ir Siuvėjo rėvos (Dzūkijos nacionalinis parkas). Šiuo metu Geotopų posistemio duomenų bazėje yra 559 geologijos, geomorfologijos, hidrogeologijos ir hidrografijos objektai. Papildyti Aukštadvario šaltinio (sin. Verknės senvagės šal- tinis), Aukštadvario I šaltinio (sin. Paverknės šaltinis), Ranga- vos šaltinio, Strėvos įgriuvos, Žagarės ozo, Vilkiškių ir Dau- mantų atodangų aprašai. Vykdant glaudų bendradarbiavimą su regioninių parkų 1 pav. Cigonalių Fig. 1. Cigonaliai direkcijomis ir Saugomų teritorijų tarnyba buvo parengta ir atodanga Salantų outcrop in the pateikta informacija apie Rokų ir Daumantų atodangas. regioniniame parke Salantai Regional Park Išvykos į Dzūkijos nacionalinį parką metu buvo atliktas (A. Jusienės nuotr.) (photo by A. Jusienė) gamtos paveldo objektų – gamtos paminklų, geomorfologinių

98 LIETUVOS GEOLOGIJOS TARNYBOS 2012 METŲ VEIKLOS REZULTATAI LITHUANIAN GEOLOGICAL SURVEY 2012 YEAR ANNUAL REPORT

2 pav. Murmulių atodanga Krekenavos regioniniame parke Fig. 2. Murmuliai outcrop in the Krekenava (A. Grigienės nuotr.) Regional Park (photo by A. Grigienė)

3 pav. Suskaldytas Viedzmos akmuo Dzūkijos Fig. 3. Boulders of Viedzma in the Dzūkija nacionaliniame parke (A. Grigienės nuotr.) National Park (photo by A. Grigienė) ir geologinių objektų: Jogailos kalno, Paukštakalnio, Kalnuo- The specialists from the Lithuanian čių kalno, Kapiniškių kopos, Šlavinto (Aukštakalnio) kalno, Geological Survey supplied the admin- Rudnios pietinio kalvaragio, Rudnios šiaurinio kalvaragio, istrations of protected areas with geo Rudnios cirko, Petruko akmens, Trakiškių kalvagūbrio, Dal- logical information of geological ob- giakalnio, Mančiagirės skardžių, Žydkalnio, Mardasavo skar- jects. džio, Kiškeliuškės (sin. Didžioji Jonionių) griovos, Sarkajiedų daubos, Liškiavos atodangos, Viedzmos akmens, Raganos akmens, Ulioko ravo, Krušonių skardžio ir Uciekos skardžio būklės vertinimas, jų pritaikymas lankymui. O išvykos į Die- veniškių istorinį regioninį parką buvo atliktas Stakų konglo- meratų tyrimas. Su parko direktoriumi aptarti pažintinio tako po Stakų konglomeratus ir Moko akmens ir pilkapių lankymo tako įrengimai.

99 Visuomenės Public informavimas information

I. Virbickienė, Lietuvos geologijos tarnyba

2012 metais išplatinta 14 pranešimų spaudai apie ak- In 2012, 14 press releases on rel- tualius Lietuvos geologijos tarnybos darbus ir svarbiausius evant works of Lithuanian Geological geologinius įvykius. LGT specialistai paskelbė 44 publika- Survey and key geological events were cijas Lietuvos ir užsienio moksliniuose ir mokslo populia- issued. The LGT published 44 pro- rinimo žurnaluose ir laikraščiuose, kaip antai: „Geologijos fessional publications in “Geologijos akiračiai“, „Mokslas ir gyvenimas“, „Žaliasis pasaulis“, „Geo akiračiai“, “Mokslas ir gyvenimas“, the logija“ ir kituose. Per praėjusius metus Lietuvos geologijos “Žaliasis pasaulis“, “Geologija“ and tarnyba išleido 7 leidinius. other Lithuanian and foreign scien- Jau trejus metus sėkmingai leidžiamas elektroninis naujie- tific and popular science magazines nų laikraštis –„Geonaujienos“, turintis daugiau nei 500 adre- and newspapers. During the year, the satų. Išleisti ir keli „GEM news“ naujienlaiškio numeriai. Lithuanian Geological Survey has re- leased 7 publications. Nuolat atnaujinamos LGT tinklalapio rubrikos „Naujie- nos“, „Renginiai“, „Seisminiai įvykiai“ ir kita Lietuvos geo An electronic newsletter “Geo logijos tarnybos specialistų parengta geologinė informacija. naujienos (Geo-News)“ has been successfully published for three years. E-paper comes out at the beginning of each month. Also several editions of “GEM news“ newsletter were published. The website under the headings “News“, “Events“, and “Seismic events“ as well as other geological information prepared by the specialists from the Lithuanian Geological Regularly were updated. In 2012, the staff members of the LGT participated at 26 International events and organized 20 events including 7 International ones. The LGT regularly cooperates with administrations of protected areas and other organizations.

1 pav. Keli Lietuvos geologijos Fig. 1. Some LGT publications For the second time, “Geoheritage tarnybos 2012 metų leidiniai inssued in 2012 Day“ was organized (on September 22,

100 LIETUVOS GEOLOGIJOS TARNYBOS 2012 METŲ VEIKLOS REZULTATAI LITHUANIAN GEOLOGICAL SURVEY 2012 YEAR ANNUAL REPORT

2 pav. Renginio dalyviai ant Paukštakalnio Fig. 1. Participants of the event on the hill of (V. Leščinsko nuotr.) Paukštakalnis (photo by V. Leščinskas)

3 pav. Paūlių atodanga Dzūkijos Fig. 3. Outcrop of Paūliai, Dzūkija 4 pav. Prie Petruko Fig. 4. The stone of nacionaliniame parke National Park (photo by akmens Dzūkijos Petrukas, Dzūkija (V. Mikulėno nuotr.) V. Mikulėnas) nacionaliniame parke National Park (photo (V. Mikulėno nuotr.) by V. Mikulėnas)

2012 metais Lietuvos geologijos tarnyba organizavo 2012) in the Dzūkija National Park 20 renginių, iš jų septynis tarptautinius. LGT atstovai dirbo and received a lively public interest. 14-oje tarptautinių organizacijų, dalyvavo 26 tarptautiniuo- More information is available at http:// se renginiuose, dirbo 9 tarptautiniuose projektuose. www.lgt.lt/index.php?option=com_con Keletą kartų per metus vyko LGT, saugomų teritorijų di- tent&view=article&id=586&Itemid rekcijų ir kitų institucijų specialistų bendri renginiai. =1352&lang=lt . Kiekvienais metais LGT organizuoja mokomuosius-in- In 2010, the final of competition formacinius seminarus geologinių tyrimų įmonių specialis- “Our Earth – in the past, today and tams, savivaldybių darbuotojams, dirbantiems aplinkosau- in the future“ on the theme “Ocean gos srityje, ir švietimo darbuotojams. of Time“ was successfully organized

101 5 pav. Lietuvos–Lenkijos konkurso „Mūsų Žemė – Fig. 5. The winners of the Lithuanian–Polish competition praeityje, šiandien ir ateityje“ nugalėtojai Lietuvos “Our Earth –in the past, today and in the future“ in the geologijos tarnyboje (V. Leščinsko nuotr.) LGT (photo by V. Leščinskas)

Išskirtinio visuomenės dėmesio sulaukė antrą kartą orga- by the Lithuanian Geological Survey nizuota Geologinio paveldo diena (2012 m. rugsėjo 22 d.) for students of the 3d–6th grades. The Dzūkijos nacionaliniame parke, http://www.lgt.lt/index. winners of the competition are: Maria php?option=com_content&view=article&id=586&Itemid= Czarnecka (Warsaw, Poland), Lukas 1352&lang=lt. Kareiva (Radviliškis, Lithuania), and 2012 metais Lietuvos geologijos tarnyboje vyko Lietu- Małgorzata Basiak (Starachowice, Po- vos–Lenkijos III–VI kl. moksleivių konkurso „Mūsų Žemė – land). A catalogue of students’ work praeityje, šiandien ir ateityje“ (tema „Per laiko vandenyną“) was published, teachers and students finalas. Tarptautinį konkursą laimėjo moksleiviai: Maria were awarded with diplomas and prizes Czarnecka iš Varšuvos (mokytoja Agnieszka Krakowiak), and a tour to the Vilnius Old Town, Lukas Kareiva iš Radviliškio Vaižganto progimnazijos (mo- Trakai and Karnavė was organized for kytoja Irina Kareivienė) ir Małgorzata Basiak iš Starachowi- the winners. cų, Lenkija (mokytoja Urszula Grudnik). Išleistas moksleivių darbų katalogas, mokytojai ir mokiniai apdovanoti diplomais ir dovanomis, nugalėtojams organizuotos ekskursijos po Vil- niaus apylinkes, senamiestį, Trakus ir Kernavę.

6 pav. Moksleivių darbai Fig. 6. Students’ work

102 LABORATORIJA Laboratory

V. Ražinskas, Lietuvos gologijos tarnyba

2012 metais Laboratorija savo veiklą pradėjo naujomis In 2012, the Laboratory started its sąlygomis. 2011 metų pabaigoje baigtas Europos regio- activities under the new conditions. At ninės plėtros fondo lėšomis Laboratorijos techninis mo- the end of 2011, the technical moderni- dernizavimas ir sukomplektuota nauja šiuolaikinė įranga, zation of Laboratory using the Europe- kuri 2012 metais buvo pradėta naudoti uolienų ir grunto an Regional Development Funds was bandinių bei požeminio vandens mėginių visapusiškiems completed. New modern equipment laboratoriniams tyrimams. Visa tai kartu su kapitališkai was assembled and put to practical use suremontuotomis Laboratorijos patalpomis sudarė opti- for comprehensive laboratory testing of malias sąlygas užtikrinti aukštą atliekamų tyrimų kokybę. rock, soil and groundwater samples. All Kadangi visi tyrimai Laboratorijoje atliekami vadovau- this, together with the renovated labo- jantis pagal tarptautinius standartus ISO ir DIN parengto- ratory facilities created conditions for mis metodikomis ir reikalavimais, normatyvinė bazė buvo high quality of research. papildyta trūkstamais standartais bei atlikta visų Laborato- All laboratory tests were conduct- rijoje naudojamų matavimo priemonių ir laboratorinių indų ed in accordance with the internatio metrologinė patikra, gauti jų atitikties sertifikatai. nal standards of ISO and DIN based Pradėtas naudoti lazerinis dalelių dydžio nustatymo methodologies and requirements. difrakcinis aparatas „Analysette 22 MicroTec plus“, kuriuo The normative base have been supple- buvo tiriama molingų gruntų granuliometrinė sudėtis, įver- mented with missing standards, also tinant molingų ir aleuritingų (dulkingų) dalelių kiekį, o tai metrological verification of measuring užtikrino tikslesnį šių dalelių kiekio nustatymą bei sumaži- instruments and laboratory glassware no analizių atlikimo laiko sąnaudas. was performed and certificate of conformity received.

Lazerinis grunto dalelių dydžio nustatymo difrakcinis aparatas „Analysette 22 MicroTec plus“

103 Profesinės šventės geologų dienos proga Laboratorija pristatė Lietuvos geologijos tarnybos darbuotojams pradėtą rengti smėlingų ir molingų Lietuvos gruntų demonstracinę kolekciją (litoteką), kurioje pateikiami žvirgždingų-smėlin- gų bei molingų gruntų bendrieji aprašymai, pažymint pagrindinius Lietuvoje aptinkamus jų telkinių genetinius tipus ir paplitimą, pridedant gruntų pavyzdžių su Laboratorijoje nustatytomis litologinėmis savybėmis. Tarnybos darbuotojams taip pat buvo pademonstruota atnaujintos Laboratori- jos įranga, patalpos, supažindinta su pagrindiniais Labora- torijoje atliekamais tyrimais. 2012 metais Laboratorijoje buvo baigtas darbų kompleksas, skirtas vandens mėginių cheminės sudėties tyrimų kokybei įvertinti. Iš jų paminėtini dalyvavimas tarptautiniuose lyginamuosiuose tarplaboratoriniuose tyrimuose su JAV laboratorija „Environmental Resource Associates“ (ERA), dalyvauta kontroliniuose lyginamuosiuose tyrimuose, atliekant Aplinkos apsaugos agentūros pateiktus kontrolinius mėginius. Vadovaujantis gautais rezultatais buvo vertinama Laboratorijoje atliekamų tyrimų kokybė. Įvertinus šiuos darbus, LGT Laboratorija 2012 m. gruodžio 17 d. gavo Aplin- Grunto sijojimo kos apsaugos agentūros leidimą Nr. 980037, suteikiantį teisę aparatas „Fritsch Analyssete 3 Pro“ su atlikti požeminio vandens cheminės sudėties tyrimus. sietų kolona Vykdant Valstybinio dirvožemio monitoringo 2011– 2017 metų projektą, Laboratorijoje buvo ištirti 76 dirvože- mio ėminiai, nustatyta jų granuliometrinė sudėtis, organi- Laser particle sizer „Analysette 22“ nių priemaišų kiekis, dirvožemio rūgštingumo rodikliai pH was mastered and put to use. This devise vandens ir kalio chlorido ištraukose, buvo ruošiami dirvože- is used for determining the particle size mio mėginiai metalų kiekiui nustatyti kitose laboratorijose. of clay. The test using the mentioned de- vice is faster and more accurate. Taip pat LGT Laboratorijoje buvo atlikti iš Visagino at- ominės elektrinės statybos aikštelės projektinių inžinerinių The Laboratory presented an- ex geologinių tyrimų vykdytojų gautų nesuardytos sandaros position (initial phase) of Lithuanian vidurinio devono Narvos serijos uolienų (domerito ir do- soils during the geologist’s Day. Samples lomito) bandinių (monolitų) tyrimai. Nustatyta uolienų and descriptions of Lithuanian soils granuliometrinė sudėtis, fizikinės savybės, plastingumas. where presented pointing out their major types, test results and locations in Lithuania. Also the renewed laboratory, new technology and major tests were demonstrated. On December17, 2012, the En- vironmental Protection Agency issued a licence No 980037 to carry out groundwater chemical analyses. To obtain a licence the Laboratory participated in proficiency testing studies with Environmental Resource Associ- ates (ERA) and Environmental Protec- Liepsnos fotometras „Jenway PFP7“ tion Agency.

104 LIETUVOS GEOLOGIJOS TARNYBOS 2012 METŲ VEIKLOS REZULTATAI LITHUANIAN GEOLOGICAL SURVEY 2012 YEAR ANNUAL REPORT

Within the National Soil Moni- toring project for 2011–2017, 76 soil samples were tested at the Laboratory, determining their texture, organic content, soil acidity the pH of the water and potassium chloride. Also soil samples for determining metals were prepared for other laboratories. The LGT Laboratory performed a series of tests on rock (domerite and dolomite) samples from the undis- turbed structure of the Middle Devo- nian Narva series (monoliths) obtained from Visaginas nuclear power plant construction site by engineering geo Mėginiai, paruošti cheminės sudėties tyrimams atlikti logical research project operators. The granulometric composition, physical properties and plasticity of rock were established. By compression test oedometric deformation modulus was determined. By tension-compression method mechanical properties and compressive strength of domerite and dolomite were evaluated. At present, the Lithuanian Geo logical Survey Laboratory carries out the fallowing basic laboratory researches and tests: Grain size distribution analysis by sieving and composite (sieving, pi- pette and laser) method. ΕΕ Direct shear. ΕΕ Oedometer consolidation. ΕΕ Rocks and hard soils tensile. ΕΕ Rocks and hard soils resistance to compression. ΕΕ Rocks open porosity test. ΕΕ Rocks and soils density test. ΕΕ Soil particles and natural mass Hidraulinis presas „Controls“ density tests. ΕΕ Determination of liquid and Kompresinio bandymo metu nustatytas oedometrinis de- plastic limits (Aterberg limits). formacijų modulis. Tempimo-gniuždymo metodu buvo įvertintos domerito ir dolomito mechaninės savybės, nusta- ΕΕ Rocks and soils humidity tests. tytas gniuždomasis jo stipris. ΕΕ Content of organic matter and ash.

105 Lietuvos geologijos tarnybos Laboratorijoje atliekami šie ΕΕ Determination of filtration co- pagrindiniai laboratoriniai tyrimai ir bandymai: efficient in sandy soils. ΕΕ Gruntų granuliometrinė analizė sietų ir kombinuotu ΕΕ Rocks, soils and water chemi- (sietų, pipetės ar lazerio) metodu. cal composition analysis. ΕΕ Gruntų kerpamojo stiprumo bandymai. In the near future, Laboratory is planning to assimilate tests for clay ΕΕ Gruntų kompresinio (oedometrinio) spūdumo bandymai. soils filtration properties and method of determining Proctor density of ΕΕ Uolienų ir kietųjų gruntų tempimo bandymai. soils. ΕΕ Uolienų ir kietųjų gruntų gniuždomojo atsparumo In 2012, the Laboratory analysed bandymai. and tested 2351 specimens of rocks, ΕΕ Uolienų atvirojo poringumo tyrimas. soils and water. ΕΕ Uolienų ir gruntų tankumo tyrimas. ΕΕ Grunto dalelių ir gamtinio masės tankio tyrimai. ΕΕ Takumo ir plastingumo drėgnio ribų suradimas. ΕΕ Uolienų ir gruntų drėgnumo tyrimai. ΕΕ Organinių medžiagų ir pelenų kiekio nustatymas. ΕΕ Smėlingų gruntų filtracijos koeficiento nustatymas. ΕΕ Uolienų, gruntų ir vandens cheminės sudėties tyrimai. Planuojama plėsti atliekamų laboratorinių tyrimų ir ban- dymų kiekį, visų pirma naudojant molingų gruntų filtraci- nių savybių tyrimo bei gruntų Proktoro tankio nustatymo metodus. 2012 metais Lietuvos geologijos tarnybos Laboratorijoje buvo atliktias 2 351 uolienų ir gruntų bandinių bei vandens mėginių laboratorinis tyrimas ir bandymai.

106 PRIEDAI Appendices

Veikla komitetuose, komisijose, Activities in committees, tarybose, tarpžinybinėse commissions, councils, darbo grupėse joint working groups

LGT atstovai Pavadinimas Title Representatives of LGT Europos Sąjungos geologijos tarnybų The Association of the Geological Surveys J. Mockevičius asociacija of the European Union (EuroGeoSurveys) The Lithuanian National Committee of Lietuvos nacionalinis geologų komitetas, J. Mockevičius Geologists, Representing Lithuania in the atstovaujantis Lietuvai Tarptautinėje J. Lazauskienė International Union of Geological Sciences geologijos mokslų sąjungoje (IUGS) Commission on Geosciencs for Tarptautinės geologijos mokslų sąjungos Environmental Management (GEM) of the (IUGS) komisija – Geomokslai aplinkai J. Satkūnas International Union of Geological Sciences formuoti (IUGS) R. Guobytė The Peribaltic Working Group of the Tarptautinės sąjungos kvartero periodui A. Damušytė Sub-Commission on Glaciation of the tirti Apledėjimų subkomisijos Peribaltijos D. Karmazienė International Union for Quaternary darbo grupė A. Jusienė Research (INQUA) A. Grigienė The North-Western Europe Working Tarptautinės sąjungos kvartero periodui Group of the Sub-Commission on Coastal tirti Krantinių procesų ir jūros lygio kitimų A. Damušytė Processes and Sea-level changes of the subkomisijos Šiaurės-Vakarų Europos A. Grigienė International Union for Quaternary darbo grupė Research (INQUA) Europos asociacija geologiniam paveldui J. Satkūnas ProGEO: The European Association for the išsaugoti V. Mikulėnas Conservation of the Geological Heritage Geohazards Working Group of the Europos geologijos tarnybų asociacijos J. Satkūnas Association of the European Geological Geopavojų darbo grupė Surveys (EuroGeoSurveys) Geochemistry Working Group of the Europos geologijos tarnybų asociacijos V. Gregorauskienė Association of the European Geological Geochemijos darbo grupė Surveys (EuroGeoSurveys) Soils Working Group of the Association of Europos geologijos tarnybų asociacijos V. Gregorauskienė the European Geological Surveys (EuroGeo- Dirvožemių darbo grupė Surveys) Lietuvos Respublikos ir Kaliningrado Working Group of the Lithuanian– srities pasienio regionų paviršinio ir Kaliningrad Region Cross-Border Area J. Satkūnas požeminio vandens monitoringo darbo for Monitoring of Surface Water and grupė Groundwater Commission of the Republic of Lithuania Komisija Lietuvos Respublikos valstybės for Delimitation and Demarcation of State sienai delimituoti ir demarkuoti bei J. Mockevičius Borders and for Setting Economic Zone in ekonominei zonai Baltijos jūroje nustatyti the Baltic Sea

107 Working Group WG 2C for Development Darbo grupė WG 2C Požeminio vandens K. Kadūnas of the Groundwater Directive (GWD) direktyvai 2006/118/EB įgyvendinti J. Mockevičius 2006/118/ Working Group of Lithuanian and Lietuvos ir Latvijos vandens išteklių Latvian Specialists on Co-operation in valdymo darbo grupė Techninio K. Kadūnas the Implementation Rules of Technical tarptautinių upių baseinų valdymo Protocol in Managing the International protokolo nuostatoms įgyvendinti River Basin Districts J. Lazauskienė Lietuvos stratigrafijos komisija Commission on Lithuanian Stratigraphy J. Satkūnas Įgaliotasis atstovas: Lietuvos Technical Committee TK 57 “Fertilizers“ of standartizacijos tarybos technikos V. Gregorauskienė Lithuanian Standardization Council komitete LST TK 57 „Trąšos“ Estijos mokslų akademijos žurnalo Advisory Board of the Journal “Estonian „Estonian Journal of Earth Sciences“ J. Satkūnas Journal of Earth Sciences“ of the Estonian patarėjų taryba Academy of Sciences Vilniaus universiteto, Lietuvos mokslų Editorial Board of the Journal of Vilnius akademijos, Geologijos ir geografijos University, Lithuanian Academy of instituto, Lietuvos geologijos tarnybos J. Satkūnas Sciences, Institute of Geology and žurnalo „Geologija = Geology = Geography, Lithuanian Geological Survey Геология“ redakcinė kolegija “Geologija = Geology = Геология“ Lietuvos geologų sąjungos žurnalo R. Guobytė Editorial Board of the Journal of Geological „Geologijos akiračiai“ redakcinė kolegija J. Satkūnas Society of Lithuania “Geologijos akiračiai“ R. Guobytė J. Čyžienė Lietuvos geologų sąjungos taryba Council of Geological Society of Lithuania A. Damušytė V. Gregorauskienė Tarptautinės geologijos mokslų sąjungos IUGS Nominations Committee of the J. Satkūnas (IUGS) Nominavimo komitetas International Union of Geological Sciences INQA mokslo žurnalo „Quaternary Editorial Commission of INQA Scientific J. Satkūnas International“ redakcinė komisija Journal “Quaternary International“ Tarptautinių mokslo ir technologijų The Group of International Science and plėtros programų agentūros institucijų Technology Development Programs, the J. Satkūnas atstovų (koordinatorių) informacijai Agency Representatives (co-ordinators) for grupė Information Projekto „Lielupės, Ventos ir Dauguvos Monitoring Committee of the Project upių baseinų rajonų valdymo planų J. Arustienė “Management Plans for Lielupe, Venta, parengimas“ priežiūros komitetas and the Dauguva River Basin District“ Projekto „Pasirengimas EB svarbos Monitoring Committee of the Project natūralių buveinių inventorizavimui: “Preparation for the inventory of the R. Guobytė metodinės bazės sukūrimas“ priežiūros natural habitats of the EC importance: komitetas development of the methodic base“ Projekto „Baseinų valdymo plano Monitoring Committee of the Project požeminio vandens dalies Nemuno “Basin Management Plan for the K. Kadūnas upių baseinų rajonui parengimas ir Groundwater of the Nemunas River Basin J. Arustienė integravimas į bendrą valdymo planą“ District, Development and Integration in priežiūros komitetas the Overall Management Plan“ Konvencijos dėl tarptautinės reikšmės National Committee of the Convention šlapžemių, ypač vandens paukščių J. Satkūnas on Wetlands of International Importance buveinių (Ramsaro konvencija) (included birds’ habitats) nacionalinis komitetas

108 LIETUVOS GEOLOGIJOS TARNYBOS 2012 METŲ VEIKLOS REZULTATAI LITHUANIAN GEOLOGICAL SURVEY 2012 YEAR ANNUAL REPORT

2012 metų renginiai 2012 Events Dalyvavimas simpoziumuose, Participation at symposia, konferencijose, seminaruose conferences and workshops

Renginio pavadinimas Vieta Laikas Event Place Time Tarptautinio BaltCICA projekto baigiamoji konferencija „Praktinis Helsinkis prisitaikymas prie klimato pokyčių“ ir seminaras „Makroregioninė Sausio 17–20 d. (Suomija) klimato prisitaikymo strategija Baltijos jūros regione“ Seminaras „Kraštovaizdžio tvarkymo organizavimas. Gamtos Lietuvos liaudies buities Sausio 20 d. paveldo objektų apsauga ir tvarkymas“ muziejus (Rumšiškės) Ventos regioninis parkas Purvių atodangos apžvalgos aikštelės atidarymo seminaras Sausio 25 d. (Viekšniai) Mokslinė konferencija „XXI a. pradžios Lietuvos lokaliniai tyrimai Lietuvos mokslų akademija Sausio 26 d. šimtatomėje monografijų serijoje „Lietuvos valsčiai“ (Vilnius) Lietuvos (LGT) ir Baltarusijos (BelNIGRI) geologijos tarnybų LGT seminaras „Lietuvos ir Baltarusijos požeminio vandens išteklių Sausio 26–27 d. (Vilnius) valdymas ir monitoringas“ Seminaras „Vandens gerinimas buityje: būtinybė ar žinių LGT Vasario 2 d. trūkumas“ (Vilnius) Lenkijos URM organizuotas Lenkijos–Lietuvos ekspertų susitikimas Varšuva Vasario 9–10 d. skalūnų dujų žvalgybos ir gavybos klausimais (Lenkija) Visagino ploto interferometrinių tyrimų galutinės ataskaitos UAB „Visagino atominė Vasario 10 d. pristatymas elektrinė“ (Vilnius) Notingemas Tarptautinio projekto „PanGeo“ pažangos darbinis pasitarimas Vasario 21–24 d. (Didžioji Britanija) Viešbutis „Panorama“ Metodinės dienos chemijos mokytojams Vasario 23 d. (Vilnius) Kultūros forumas „Vilniaus pilių kultūrinio rezervato būklė ir jo Lietuvos mokslų akademija Vasario 24 d. paskirties įgyvendinimo problemos“ (Vilnius) Regioninė energetikos konferencija „Skalūninės dujos ir nafta, kaip Viešbutis „Radisson SAS“ potencialus energijos rinkos Lenkijoje ir Baltijos valstybėse žaidimo Vasario 29 d. (Vilnius) keitėjas“ Tarptautinio projekto (GASH) subprojekto „Europos organika Vasario 29 d. – praturtintų molingų formacijų duomenų bazės sudarymas“ Utrechtas (Nyderlandai) kovo 3 d. baigiamasis pasitarimas Baltijos jūros regiono energetikos sąveikos (BASREC) konferencija Varšuva Kovo 6–7 d. apie anglies dioksido geologinį saugojimą (Lenkija) Barselona Tarptautinė konferencija „Giliosios jūros dugno ribos“ Kovo 11–14 d. (Ispanija) Varšuva Pasyvios seismologijos projekto PASSEQ darbinis pasitarimas Kovo 14–17 d. (Lenkija) Aukštadvario regioninis Renginys skirtas Žemės dienai Kovo 21 d. parkas Seminaras „Drūkšių ežero baseino valdymo plano paruošimas: Minskas saugomų teritorijų požeminio ir paviršinio vandens būklės Kovo 20–21 d. (Baltarusija) monitoringas“ Ženeva Espo konvencijos įgyvendinimo komiteto posėdis Kovo 21–22 d. (Šveicarija)

109 Renginio pavadinimas Vieta Laikas Event Place Time Lietuvos geologijos tarnybos ir Geologijos įmonių asociacijos LGT Kovo 22 d. seminaras „Žemės gelmių tyrimai: 2012 metų aktualijos“ (Vilnius) Lietuvos nacionalinis Konferencija „Vilnius: tarp tikrovės ir vizijų“ muziejus Kovo 29 d. (Vilnius) Energetikos ir technikos Metodinės paskaitos mokytojams Balandžio 3 d. muziejus (Vilnius) Viešbutis „Smėlynė“ Seminaras „Už švarią žemę ir tyrą vandenį“ Balandžio 11 d. (Panevėžys) Sartų regioninio parko Sartų regioninio parko lankytojų centro ekspozicijos atidarymas Balandžio 13 d. direkcija (Dusetos, Zarasų r.) Viešbutis „Šiaulių krašto Seminaras „Už švarią žemę ir tyrą vandenį“ Balandžio 18 d. medžiotojų užeiga“ (Šiauliai) Renginys, skirtas geologų dienai: vandens gręžinio gręžimo Kairėnų botanikos sodas Balandžio 23 d. stebėjimas (Vilnius) Tarptautinio projekto GASH rezultatų pristatymas Patra (Graikija) Balandžio 24–27 d. Viešbutis „Amberton Seminaras „Už švarią žemę ir tyrą vandenį“ Balandžio 25 d. Klaipeda Hotel“ (Klaipėda) Geologo diena: parodos „Žemės vandenys“ atidarymas ir LGT LGT Balandžio 27 d. litotekos pristatymas (Vilnius) Respublikinio V. Into akmenų muziejaus naujos ekspozicijos Respublikinis Vaclovo Into Gegužės 2 d. pristatymas akmenų muziejus (Mosėdis) Renginys „Lietuvos regioniniai parkai – visuomenei“ Lietuvos Respublikos Seimas Gegužės 4 d. Tarptautinės geologijos mokslų sąjungos (IUGS) nominavimo Pekinas (Kinijos Liaudies Gegužės 5–9 d. posėdis Respublika) Seismologinės programinės įrangos gamintojo „Gempa“ SeisComP3 įrangos vartotojų mokymai pagal projekto „Geologinės Potsdamas (Vokietija) Gegužės 6–10 d. aplinkos monitoringo pajėgumų stiprinimas“ veiklą Viešbutis „Europa Royale“ Seminaras „Už švarią žemę ir tyrą vandenį“ Gegužės 9 d. (Kaunas) Konferencijų centras Seminaras „Už švarią žemę ir tyrą vandenį“ Gegužės 16 d. „Karolina“ (Vilnius) Biržų regioninis parkas Biržų regioninio parko Lankytojų centro ekspozicijos atidarymas Gegužės 18 d. (Biržai) Lietuvos mokslų akademijos išvažiuojamasis pasitarimas dėl Pakruojo savivaldybė Gegužės 23 d. dolomito kasybos ir kultūros paveldo išsaugojimo (Pakruojis) Lietuvos–Lenkijos moksleivių piešinių konkurso „Mūsų Žemė – LGT Birželio 2–4 d. praeityje, dabar ir ateityje“ finalas (Vilnius) Konferencijų centras Dainava Pasaulinės aplinkos apsaugos dienos minėjimas Birželio 5 d. (Vilnius) Kėdainių savivaldybė Seminaras „Aplinkosauga 2012. Kas? Kur? Kodėl?“ Birželio 5 d. (Lietuva) Seminaras „Evaluation of Regional Groundwater Resources: LGT experience, results and challenges“ (Regioninių požeminio Birželio 6–7 d. (Vilnius) vandens išteklių įvertinimas: patirtis, rezultatai ir iššūkiai) NordQuake seismologijos kursai „Vietinių žemės drebėjimų Bergenas Birželio 10–16 d. duomenų analizė“ (Norvegija) Bolonija Tarptautinio projekto „SubCoast“ ataskaitinis darbinis pasitarimas Birželio 11–14 d. (Italija)

110 LIETUVOS GEOLOGIJOS TARNYBOS 2012 METŲ VEIKLOS REZULTATAI LITHUANIAN GEOLOGICAL SURVEY 2012 YEAR ANNUAL REPORT

Renginio pavadinimas Vieta Laikas Event Place Time „Inžineriniai geologiniai ir geotechniniai tyrimai Šiaurės Lietuvos Biržai Birželio 14–15 d. karstiniame regione ir Lietuvos standartų taikymas“ (Lietuva) „Sūduvos aukštumos reljefo kilmė ir gamtinio paveldo vertybės Vištyčio regioninis parkas Birželio 14–15 d. Vištyčio regioniniame parke“ (Lietuva) Mokslinė diskusija skirta molio skalūnų dujų/naftos potencialui LGT Birželio 21 d. Baltijos baseine (Vilnius) Jeosu Pasaulinėje „EXPO 2012“ parodoje – Lietuvos nacionalinė diena Birželio 24 d. (Pietų Korėja) Darbinis pasitarimas dėl Žagarės regioninio parko geologinių Žagarės regioninis parkas Birželio 28 d. objektų įvertinimo ir sutvarkymo (Žagarė) Brisbenas 34-asis Tarptautinis geologų kongresas Rugpjūčio 1–13 d. (Australija) Jungtinis EGS-USGS skalūnų dujų projekto Baltijos šalyse seminaras „Assessment of the Shale Gas potential of the Lower LGT Rugjūčio 23–24 d. Paleozoic shales in the Baltic Basin (Baltijos baseino apatinio (Vilnius) paleozojaus skalūnų dujų potencialo įvertinimas)“ Rambyno RP Lankytojų centro atidarymas, lankyti parengtų Rambyno regioninio parko Opstainių I, Opstainių II, Šereiklaukio piliakalnių ir Rambyno kalno Rugpjūčio 24 d. direkcija (Bitėnų k.) pristatymas Darbinis pasitarimas dėl bendradarbiavimo projektų geopaveldo Lenkijos valstybinis ir geoturizmo plėtros tarp Lenkijos organizacijų ir Akmenės geologijos institutas Rugpjūčio 25 d. savivaldybės (Varšuva) Briuselis Tarptautinio projekto „PanGeo“ pažangos darbinis pasitarimas Rugsėjo 5–7 d. (Belgija) Mokymo kursai „Palaeo-coastlines of the Baltic Sea and Stone Parnu Age coastal settlements“ (Baltijos jūros senosios krantų linijos ir Rugsėjo 10–15 d. (Estija) Akmens amžiaus pakrantės gyvenvietės) LGT Tarptautinio projekto „SubCoast“ darbinis pasitarimas Rugsėjo 12–13 d. (Vilnius) Tarptautinis lauko simpoziumas „Late Glacial Maximum in the St. Peterburgas–Valdajus Valday Region, NW Russia“ (Maksimali paskutiniojo apledėjimo Rugsėjo 13–17 d. (Rusijos Federacija) riba Valdajaus regione, ŠV Rusijoje) Alantos dvaras Renginys – Europos paveldo dienų pradžia Rugsėjo 14 d. (Molėtų raj.) Maskauka–Mardasavas Geologinio paveldo diena – gamtai ir visuomenei „Dzūkijos (Dzūkijos nacionalinis Rugsėjo 22 d. geologinė savastis“. parkas) Europos kvartero stratigrafijos 2012 metų konferencija „Jūros Sardinija pakrašty: nuosėdos, geomorfologija, tektonika ir stratigrafija Rugsėjo 26–30 d. (Italija) kvartero moksliniuose darbuose“ Daktaro L. R. Petrulio gimimo 100 metų sukakties paminėjimas Vilniaus universitetas Rugsėjo 28 d. Tarptautinė mokslo-verslo konferencija „EastLink: the way to Palanga Spalio 1–2 d. Knowledge Economy (EastLink: kelias ekonominių žinių link)“ Tarptautinio projekto „Europos molio skalūnų dujų tyrimų Potsdamas (Vokietija) Spalio 9–11 d. iniciatyva (GASH-2)“ inicijavimo darbinis pasitarimas Lietuvos nacionalinis LKultūros istorijos vakarų ciklas „Senasis Vilnius: tyrinėjimai ir muziejus Spalio 11 d. atradimai“ (Vilnius) Ventos kultūros rūmai Konferencija Ventos regioninio parko 20 metų sukakčiai Spalio 17 d. (Akmenės raj.)

111 Renginio pavadinimas Vieta Laikas Event Place Time Tarptautinis susitikimas „Clays in Natural and Engineered Barriers for Radioactive Waste Confinement“ („Moliai natūraliuose ir Monpeljė (Prancūzija) Spalio 21–26 d. inžineriniuose barjeruose radioaktyviųjų atliekų izoliavimui“) Seminaras „Aplinkai palankus gyvenimo būdas: aplinkos ir išteklių Sudeikiai Spalio 24 d. tausojimas“ (Utenos raj.) Lietuvos mokslų akademija Konferencija „Poledynmečio aplinka ir žmogus Lietuvoje“ Lapkričio 7 d. (Vilnius) Antroji metinė K & L Gates naftos ir dujų konferencija. Skalūnų Varšuva dujų žvalgybos ir gavybos teisiniai, aplinkos apsaugos ir Lapkričio 8 d. (Lenkija) finansavimo klausimai Vidurio ir Rytų Europoje Seminaras „Integruotas konstrukcinis projektavimas“ Vilnius Lapkričio 14 d. Lietuvos edukologijos Tarptautinės GIS dienos seminaras Lapkričio 14 d. universitetas VU Gamtos mokslų fakulteto Geologijos ir mineralogijos katedros metinė doktorantų konferencija „Nuo Žemės plutos iki kvartero Vilniaus universitetas Lapkričio 15 d. Lietuvoje“ Konferencija „Conference on Energy Security: Outlook & Lietuvos mokslų akademija perspectives in the Baltic Sea region“ („Energijos saugumo Lapkričio 15–16 d. (Vilnius) konferencija: požiūris ir perspektyvos Baltijos jūros regione“) Tarptautinis projektas „Europos molio skalūnų dujų tyrimų Madridas Lapkričio 18–22 d. iniciatyva (GASH-1)“ baigiamasis pasitarimas (Ispanija) Lenkijos valstybinis Projekto „SubCoast“ konsultacinis seminaras geologijos institutas Lapkričio 19–20 d. (Varšuva) Lietuvos geologų sąjungos XXIII suvažiavimas. Suvažiavimo tema: Geologijos ir geografijos Lapkričio 30 d. „Lietuvos žemės gelmių turtai“ institutas (Vilnius) Aukštadvario regioninio parko lankytojų centro ekspozicijos Aukštadvaris atidarymas. Knygos „Lietuvos šaltiniai ir versmės: Aukštadvario Gruodžio 6 d. (Trakų raj.) regioninis parkas“ pristatymas Tarptautinio bendradarbiavimo projektų aptarimas su Lenkijos Valstybinis Lenkijos valstybiniu geologijos institutu ir Europos geologijos tarnybų geologijos institutas Gruodžio 6–7 d. asociacija (EuroGeoSurveys) (Varšuva) „Visagino AE projektinių inžinerinių geologinių (geotechninių) UAB „Visagino atominė Gruodžio 10 d. tyrimo darbų“ rezultatų pristatymas elektrinė“ (Vilnius) Seminaras „Požeminio vandens vaidmuo Lietuvos ekonominiam Viešbutis „Rotonda Centrum gyvybingumui“. Seminaro tikslas: supažindinti dalyvius su Gruodžio 14 d. Hotel“ (Vilnius) požeminio vandens išteklių būkle ir apsaugos problemomis Konferencija „Žmogaus ir gamtos santykis amžių sandūroje: iššūkiai, problemos ir jų sprendimo būdai“ (konferencija VU Gamtos mokslų Gruodžio 14 d. dedikuojama prof. A. Gaigalo 80-osioms gimimo metinėms fakultetas paminėti) M. Raulinaičio daktaro disertacijos „Hidromechaninio ežerų VU Gamtos mokslų valymo įtaka metalų ir metaloidų pasiskirstymui dugno Gruodžio 18 d. fakultetas nuosėdose“ gynimas Seminaras – Juros periodo parko Akmenės rajone idėjos LGT Gruodžio 18 d. pristatymas (Vilnius) LST TK pirmininkų metinis susitikimas, tema – „Standartizacijos Lietuvos standartizacijos Gruodžio 20 d. veiklos apžvalga ir vizija“ departamentas V. Gregorauskienės daktaro disertacijos: „Cheminių elementų VU Gamtos mokslų Gruodžio 21 d. kiekių kaitos dėsningumai Lietuvos dirvožemio profilyje“ gynimas fakultetas Sudarė Informacijos valdymo skyriaus Informavimo poskyris Compiled by the Information Subdivision of the Information Management Division 112 2012 metų publikacijos Publications on Lietuvos geologijos Lithuanian geology tematika in 2012

L. Ramanauskienė, N. Martynėnienė, Lietuvos geologijos tarnyba

Lietuvos geologijos tarnybos Geologijos fondo The Geological Fund Sub-Division compiled poskyris Valstybinės geologijos informacinės siste- the publications: “Publications on Lithuanian mos posistemyje „Bibliofondas“ („Lietuvos geolo- geology“ and “Publications of Lithuanian geologijos bibliografija“) kaupia Lietuvos geologų publi- gists“ in the data base “Bibliography of Lituanian kacijas ir publikacijas Lietuvos geologijos tematika. geology“ subsystem “Bibliofondas“. 193 biblio- 2012 metais sukaupti ir įvesti 193 bibliografiniai graphical records were prepared in 2012. „Biblio- aprašai. 2012 metų sąrašas papildytas ir kai kuriais graphy of Lituanian geology“ stores 9938 records ankstesniųjų metų publikacijų aprašais, kurie iki (state to 6th February 2013). šiol buvo neįtraukti. 2013 m. vasario 6 d. „Lietuvos Bibliographical information is available at: geologijos bibliografijoje“ buvo 9 938 įrašai. Lithuanian Geological Survey, Bibliografinę informaciją ar konkrečias publi- Geological Fund Sub-Division (off. 208), kacijas galima gauti: S. Konarskio, 35, LT-03123 Vilnius, Lithuania Lietuvos geologijos tarnyba, Tel.: (+ 370 5) 233 15 35; Geologijos fondo poskyris (208 kab.) Fax.: (+ 370 5) 233 61 56; S. Konarskio g. 35, LT-03123 Vilnius http//www.lgt.lt Tel. (8~5) 233 15 35; faks. (8~5) 233 61 56; http//www.lgt.lt

Publikacijų sisteminis išdėstymas Classsified arrangement of publications 1. Bendroji ir regioninė geologija 1. General and Regional Geology 1.1. Paleontologija ir stratigrafija 1.1. Paleontology and Stratigraphy 1.2. Petrografija ir litologija 1.2. Petrography and Lithology 1.3. Tektonika ir geofizika 1.3. Tectonics and Geophysics 1.4. Kvartero geologija ir geomorfologija 1.4. Quaternary Geology and Geomorphology 1.5. Jūrų geologija ir krantotyra 1.5. Marine Geology and Coastal Research 1.6. Geologijos istorija 1.6. History of Geology 2. Taikomieji tyrimai 2. Applied Research 2.1. Mineralinės žaliavos 2.1. Mineral Resources 2.2. Hidrogeologija ir geotermika 2.2. Hydrogeology and Geothermics 2.3. Inžinerinė geologija 2.3. Engineering Geology 2.4. Naftos geologija 2.4. Oil Geology 2.5. Ekologinė geologija ir geochemija 2.5. Environmental Geology and Geochemistry 2.6. Geoinformatika 2.6. Geoinformatics 2.7. Geologinės informacijos sklaida visuomenei 2.7. Dissemination of the Geological Information to the Society 3. Geologinis kartografavimas 3. Geological Mapping 4. Įvairūs 4. Miscellaneous

113 Bendroji ir regioninė geologija 1. General and Regional Geology

Grigelis A. Sudeikių krašto gamta ir geologija rytų Aukštaitijoje = Nature and geology of the Su- deikiai land area in Eastern Aukštaitija // Geologijos akiračiai. – 2012. – Nr. 3. – P. 22–35: iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr.: p. 35. Lietuvos geologijos tarnybos 2011 metų veiklos rezultatai: [metinė ataskaita] = Lithuanian Geo logical Survey: Annual Report 2011 / ats. red. Satkūnas J.; Lietuvos geologijos tarnyba. – Vilnius: LGT, 2012. – 128, [1] p.: iliustr. – Liet., angl. Michelevičius D., Sarcevičius S. Šiuolaikinių geofizikinių, geologinių ir kartografinių metodų taikymas Vilniaus Kreivosios pilies beieškant = Modern geophysical, geological and cartographical methods for prospecting of the Vilnius Kreivoji castle // Geologijos akiračiai. – 2012. – Nr. 1. – P. 7–14: iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr.: p. 14. Satkūnas J., Jusienė A., Bitinas J., Grigienė A. Akmenės krašto geologija, reljefas, žemės turtai // Akmenė: kraštas ir žmonės: kraštotyrinė monografija. – Utena: UAB „Utenos Indra“, 2012. – P. 49– 58: iliustr. Satkūnas J., Linčius A., Mikulėnas V. Lithuania // Geoheritage in Europe and its conservation / Eds.: Wimbledon W. A. P., Smith-Meyer S.; ProGeo. – Oslo, 2012. – P. 216–223: iliustr. – Bibliogr.: p. 223. Paleontologija ir stratigrafija 1.1 Paleontology and Stratigraphy

Brazauskas A. Osobennosti rasprostranenija venlokskich (silur) konodontov v razrezach Litvy // Paleozoj Rossii: regional’naja stratigrafija, paleontologija, geo-i biosobytija: materialy III vserossijskogo soveščanija, 24–28 sentjabrja 2012 g., Sankt-Peterburg. – Sankt-Peterburg: VSEGEI, 2012. – P. 45–46. Kaljo D., Martma T., Grytsenko V., Brazauskas A., Kaminskas D. Pridoli carbon isotope trend and upper Silurian to lowermost Devonian chemostratigraphy based on sections in Podolia (Ukraine) and the East Baltic area // Estonian Journal of Earth Sciences. – 2012. – Vol. 61, No. 3. – P. 162– 180. – Santr. est. – Bibliogr.: P. 177–179. Kiipli T., Radzevičius S., Kallaste T., Kiipli E., Siir S., Soesoo A., Voolma M. The Geniai Tuff in the southern East Baltic area – a new correlation tool near the Aeronian / Telychian stage boundary, Llandovery, Silurian // Bulletin of Geosciences. – Prague: Czech Geological Survey, 2012. – Vol. 87, No. 4. – P. 695–704. Radzevičius S., Brazauskas A., Bičkauskas G., Spiridonov A., Venckutė-Aleksienė A. Ankstyvo- jo ir viduriniojo paleozojaus revoliucija // Geologijos akiračiai. – 2012. – Nr. 4. – P. [67]. – Bibliogr.: p. [67]. Radzevičius S., Ekleris A. The preliminary data on the aeronian (silurian) machaerids from Lithu- ania (Baltic Basin) // Geophysical Research Abstracts. – 2012. – Vol. 14. – (European Geosciences Union General Assembly 2012, Vienna, Austria, 22–27 April 2012). Radzevičius S., Paškevičius J., Kojelė A. Geluvskij regional’nyj jarus v silurijskom Baltijskom bassejne // Paleozoj Rossii: regional’naja stratigrafija, paleontologija, geo- i biosobytija: materialy III vserossijskogo soveščanija, 24–28 sentjabrja 2012 g., Sankt-Peterburg. – Sankt-Peterburg: VSEGEI, 2012. – P. 189–191.

114 LIETUVOS GEOLOGIJOS TARNYBOS 2012 METŲ VEIKLOS REZULTATAI LITHUANIAN GEOLOGICAL SURVEY 2012 YEAR ANNUAL REPORT

Satkūnas J. Fitozaurų pėdsakai veda į Akmenės krašto muziejų // Mokslas ir gyvenimas. – 2012. – Nr. 2–3. – P. 2–4: iliustr. Spiridonov A. Paleontologija, evoliucija ir paleobiologinė revoliucija = Paleontology, evolution and paleobiological revolution // Geologijos akiračiai. – 2012. – Nr. 2. – P. 15–23: iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr.: p. 23. Spiridonov A. Količestvennaja biostratigrafija venloka (silur) Litvy po konodontam // Paleozoj Rossii: regional’naja stratigrafija, paleontologija, geo- i biosobytija: materialy III vserossijskogo soveš- čanija, 24–28 sentjabrja 2012 g., Sankt-Peterburg. – Sankt-Peterburg: VSEGEI, 2012. – P. 211–213. Spiridonov A., Brazauskas A. Patterns of conodont extinction selectivity during Ireviken event (lowe silurian), example from eastern Baltic basin // Geophysical Research Abstracts. – 2012. – Vol. 14. – (European Geosciences Union General Assembly 2012, Vienna, Austria, 22–27 April 2012). Spiridonov A., Brazauskas A. Testing for correlation between abundances of conodonts and environmental time series in Pridolian strata of Lithuania // ISEC 2012: Third biennial Internatio- nal Statistical Ecology Conference, 3–6 July 2012, Oslo: programme and abstracts. – Oslo, 2012. – P. [100]. Urbanek L., Radzevičius S., Kozlowska A., Teller L. Phyletic evolution and iterative speciation in the persistent Pristiograptus dubius lineage // Acta palaeontologica Polonica. – 2012. – Vol. 57, No. 3. – P. 589–611.

Petrografija ir litologija 1.2 Petrography and Lithology

Marcinkevičius V. Įdomus radinys: [viename iš gręžinių viršutinio devono Tatulos svitos Pasvalio sluoksniuose buvo rastas aragonito agregatas] // Geologijos akiračiai. – 2012. – Nr. 2. – P. 46: iliustr. – Bibliogr.: p. 46. Vėjelytė I. Telšių ir Drūkšių-Polocko deformacijos zonos: petrografija ir U/Pb geochronologija: daktaro disertacija: fiziniai mokslai, geologija (05 P) / moksl. vad. Motuza-Matuzevičius G.; Vilniaus universitetas, Gamtos tyrimų centro Geologijos ir geografijos institutas. – Vilnius, 2011. – 128 p.: iliustr. – Bibliogr.: p. 114–124.

Tektonika ir geofizika 1.3 Tectonics and Geophysics

Čyžienė J. Seisminis monitoringas Lietuvoje // Geologijos akiračiai. – 2012. – Nr. 2. – P. 65–66: iliustr. Čyžienė J., Minkevičius V., Mikulėnas V., Satkūnas J. Interferometrijos matavimai Visagino apy- linkėse = Persistent Scatterer Interferometry measurements in Visaginas area phenomena // Lietuvos geologijos tarnybos 2011 metų veiklos rezultatai: [metinė ataskaita] = Lithuanian Geological Survey: Annual Report 2011. – Vilnius: LGT, 2012. – P. 63–66: iliustr. Janutytė I., Kozlovskaya E., Motuza Matuzevičius G., Čyžienė J., Lazauskienė J., Šliaupa S. Study of local seismic events in Lithuania and adjacent areas using data from the PASSEQ experiment // Pure and applied geophysics. – Basel: Birkhaeuser Verlag, 2012. – Bibliogr.: 29 pavad. Lazauskienė J., Pačėsa A., Satkūnas J. Seismotectonic and seismic hazard maps of Lithuania – recent implications of intracratonic seismicity in the Eastern Baltic Region = Lietuvos seismotektoninis ir seis-

115 minio pavojingumo žemėlapiai – naujos intrakratoninio seismingumo vertinimo prielaidos Rytų Baltijos regione // Geologija. – 2012. – Vol. 54, No. 1 (77). – P. 1–9: iliustr. – Santr. liet. – Bibliogr.: p. 7–8. Pačėsa A., Lazauskienė J., Janutytė I. Lietuvos teritorijos ankstesnių seisminių stebėjimų duo- menų analizė / įvertinimas, katalogavimas ir seisminio pavojingumo žemėlapio sudarymas = Analy- sis / assessment and cataloguing of the data of previous seismological observations of the territory of Lithuania and compilation of seismic hazard map // Lietuvos geologijos tarnybos 2011 metų veiklos rezultatai: [metinė ataskaita] = Lithuanian Geological Survey: Annual Report 2011. – Vil- nius: LGT, 2012. – P. 74–76: iliustr. Pačėsa A., Lazauskienė J., Janutytė I. Seismologiniai tyrimai 2011 metais = Seismological investigations in 2011 // Lietuvos geologijos tarnybos 2011 metų veiklos rezultatai: [metinė ataskaita] = Lithuanian Geological Survey: Annual Report 2011. – Vilnius: LGT, 2012. – P. 70–73: iliustr. Skridlaitė G., Wiszniewska J., Whitehouse M. Remnants of the c. 1.83 Ga volcanic island arc in Lithuania: implications for the development of the western East European Craton // 34th In- ternational Geological Congress, 5–10 August 2012, Brisbane, Australia: Proceedings. – Brisbane, 2012. – P. 3135 [CD–ROM]. Šliaupa A. Kambro lokalių struktūrų neotektoninis aktyvumas = Neotectonic activity of Cam- brian structures // Geologijos akiračiai. – 2012. – Nr. 3. – P. 7–13: iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr.: p. 13. Šliaupa S., Baliukevičius A., Dėnas Ž., Šliaupienė R. Reflection of the Palaeoproterozoic Mid- Lithuanian Suture Zone in the overlying sedimentary cover = Paleoproterozojaus Vidurio Lietuvos sandūros zonos atspindys nuosėdinėje storymėje // Geologija. – 2012. – Vol. 54, No. 2 (78). – P. 53–73: iliustr. – Santr. liet. – Bibliogr.: p. 71–72. Šliaupa S., Kreivis A. Tectonic control on karst processes in Pasvalys Area, North Lithuania = Pasvalio miesto ir apylinkių (Šiaurės Lietuva) karstinių procesų tektoninė kontrolė // Geologija. – 2012. – Vol. 54, No. 1 (77). – P. 11–26: iliustr. – Santr. liet. – Bibliogr.: p. 24–25. Vėjelytė I., Bogdanova S., Yl K., Cho M. The Paleo-to Mesoproterozoic tectonic and magmatic evolution of the Telšiai and Drūkšiai-Polotsk deformation zones in the crystalline basement of Lithuania, East European Craton, reconstructed by U-Pb zircon geochronology // 34th Internatio- nal Geological Congress, 5–10 August 2012, Brisbane, Australia: Proceedings. – Brisbane, 2012. – P. 3134 [CD–ROM].

Kvartero geologija ir Quaternary Geology and 1.4 geomorfologija Geomorphology

Balakauskas L. Vėlyvojo ledynmečio ir holoceno miškų augalijos raida Lietuvoje LRA (kraštovaiz- džio atkūrimo algoritmo) modeliavimo duomenimis: daktaro disertacija: fiziniai mokslai, geologija (05 P) / moksl. vad. Kabailienė M.; Vilniaus universitetas. – Vilnius, 2012. – 282 p.: iliustr. – Biblio- gr.: p. 252–281. Česnulevičius A., Švedas K. Reflection of climate changes on periglacial sediments in South-East Lithuania Uplands // „Geomorfologija i paleogeografija poljarnych regionov“: materialy sovmestnoj meždunarodnoj konferencii „Geomorfologija i paleogeografija poljarnych regionov“, simpoziuma „Leopol’dina“ i soveščanija rabočej gruppy INQUA Peribaltic, Sankt-Peterburg, SPbGU, 9–17 sentjabrja 2012 goda. – Sankt-Peterburg, 2012. – P. 413–415: iliustr. – Bibliogr.: p. 415. Damušytė A., Baltrūnas V., Bitinas A., Gibbard P. L., Katinas V., Saarmann S., Satkūnas J. The Lower-middle Pleistocene (Brunhes-Matuyama) boundary in Eastern Lithuania // SEQS 2012

116 LIETUVOS GEOLOGIJOS TARNYBOS 2012 METŲ VEIKLOS REZULTATAI LITHUANIAN GEOLOGICAL SURVEY 2012 YEAR ANNUAL REPORT

Meeting: At the Edge of the Sea: sediments, geomorphology, tectonics and stratigraphy in Quaternary studies, SASSARI, Sardinia, Italy, September 26–27, 2012: Programme and Abstract Book. – 2012. – P. 18–19: iliustr. – Bibliogr.: p. 18. Karmaza B., Karmazienė D., Šinkūnas P. Relief of Skeidararjökull end moraine at Gigjukvisl gap, Iceland // „Geomorfologija i paleogeografija poljarnych regionov“: materialy sovmestnoj meždunaro- dnoj konferencii „Geomorfologija i paleogeografija poljarnych regionov“, simpoziuma „Leopol’dina“ i soveščanija rabočej gruppy INQUA Peribaltic, Sankt-Peterburg, SPbGU, 9–17 sentjabrja 2012 goda. – Sankt-Peterburg, 2012. – P. 430–432: iliustr. – Bibliogr.: p. 432. Karmaza B., Pukelytė V., Zinkutė R., Katinas V., Baltrūnas V. Palaeoenvironmental changes, cyclicity and dynamics during Quaternary warm periods in Lithuania // „Geomorfologija i paleogeo grafija poljarnych regionov“: materialy sovmestnoj meždunarodnoj konferencii „Geomorfologija i paleogeografija poljarnych regionov“, simpoziuma „Leopol’dina“ i soveščanija rabočej gruppy INQUA Peribaltic, Sankt-Peterburg, SPbGU, 9–17 sentjabrja 2012 goda. – Sankt-Peterburg, 2012. – P. 432. Karmazienė D. Kame terraces as an indicator of conditions of deglaciation in Lithuania during the Last Glaciation // „Geomorfologija i paleogeografija poljarnych regionov“: materialy sovmestnoj meždunarodnoj konferencii „Geomorfologija i paleogeografija poljarnych regionov“, simpoziuma „Leopol’dina“ i soveščanija rabočej gruppy INQUA Peribaltic, Sankt-Peterburg, SPbGU, 9–17 sentjabrja 2012 goda. – Sankt-Peterburg, 2012. – P. 433: iliustr. Piličiauskas G., Mažeika J., Gaidamavičius A., Vaikutienė G., Bitinas A., Skuratovič Ž., Stanči- kaitė M. New Archaeological, Palaeoenvironmental and 14C Data from the Šventoji Neolithic Sites, NW Lithuania // Radiocarbon. – 2012. – Vol. 54, No. 3–4. – P. 1017–1031. Pustelnikovas O., Melešytė M., Rudnickaitė E., Saarmann S. Zmiany klimatu w póznym plejs- tocenie i holocenie w obrazie zmienności wybranych pierwiastków w warstwach organicznych Litwy // Geologia i geomorfologia Pobrzeża i poludniowego Bałtyku: X konferencja, 4–5 czerwca 2012, Słupsk. – Słupsk, 2012. – P. 39–41. Rudnickaitė E., Fedorowicz S., Kaminskas D., Melešytė M. Geochronological sequence of paleogeographical variation in Northern Lithuania based on Dengtiltis outcrop (Dubysa river valley) studies // „Geomorfologija i paleogeografija poljarnych regionov“: materialy sovmestnoj meždunaro- dnoj konferencii „Geomorfologija i paleogeografija poljarnych regionov“, simpoziuma „Leopol’dina“ i soveščanija rabočej gruppy INQUA Peribaltic, Sankt-Peterburg, SPbGU, 9–17 sentjabrja 2012 goda. – Sankt-Peterburg, 2012. – P. 463–465: iliustr. Saarse L., Heinsalu A., Veski S., Amon L., Gaidamavičius A. On the deglaciation chronology of the Palivere ice-marginal zone, northern Estonia // Bulletin of the Geological society of Finland. – 2012. – Vol. 84. – P. 21–31. Salonen J. S., Ilvonen L., Seppä H., Holmström L., Telford R. J., Gaidamavičius A., Stančikai- tė M., Subetto D. Comparing different calibration methods (WA/WA-PLS regression and Bayesian modelling) and different-sized calibration sets in pollen-based quantitative climate reconstruction // The Holocene. – 2012. – Vol. 22, No. 4. – P. 413–424. Satkūnas J., Grigienė A. Eemian-Weichselian palaeoenvironmental record from the Mickūnai glacial depression (Eastern Lithuania) = Emio-Veichselio paleoaplinkos tyrimai Mickūnų ledyninėje įduboje (Rytų Lietuva) // Geologija. – 2012. – Vol. 54, No. 2 (78). – P. 35–51: iliustr. – Santr. liet. – Bibliogr.: p. 49–51. Stančikaitė M., Bliujienė A., Kisielienė D., Mažeika J., Taraškevičius R., Messalc S., Szwarczews- ki P., Kusiak J., Stakėnienė R. Population history and palaeoenvironment in the Skomantai archaeological site, West Lithuania: two thousand years // Quaternary international. – 2012. – P. 1–15.

117 Szwarczewski P., Mažeika J. Selected examples of natural and anthropogenic environmental changes in the Polish-Lithuanian border in the Late Glacial and Holocene periods // 21st International radiocarbon conference, July 9–13, 2012, UNESCO, Paris: Abstracts book. – Paris, 2012. – P. 497. Szwarczewski P., Smolska E., Mažeika J. The Rate of accumulation processes based on different research methods: (a case study from Brudzeń region, Central Poland) // 21st International radiocarbon conference, July 9–13, 2012, UNESCO, Paris: Abstracts book. – Paris, 2012. – P. 495. Šinkūnas P., Karmaza B., Karmazienė D., Kazakauskas V., Waller R. Architecture and sedimen- tation pattern of Skeidararjökull end moraine at Gigjukvisl gap, Iceland // Geophysical Research Abs- tracts. – 2012. – Vol. 14 – (European Geosciences Union General Assembly 2012, Vienna, Austria, 22–27 April 2012). Taminskas J., Pileckas M., Šimanauskienė R., Linkevičienė R. Wetland classification and inventory in Lithuania // Baltica. – 2012. – Vol. 25, No. 1. – P. 33–44: iliustr. – Bibliogr.: p. 43–44.

Jūrų geologija ir Marine Geology and 1.5 krantotyra Coastal Research

Damušytė A. Baltijos jūros priekrantės tyrimai // Geologijos akiračiai. – 2012. – Nr. 1. – 64–65: iliustr. Damušytė A., Bitinas A., Daunys D., Paškauskaitė J., Šečkus J. Moraine reefs on the Lithuanian offshore, South-Eastern Baltic // „Geomorfologija i paleogeografija poljarnych regionov“: materialy sovmestnoj meždunarodnoj konferencii „Geomorfologija i paleogeografija poljarnych regionov“, simpoziuma „Leopol’dina“ i soveščanija rabočej gruppy INQUA Peribaltic, Sankt-Peterburg, SPbGU, 9–17 sentjabrja 2012 goda. – Sankt-Peterburg, 2012. – P. 415–416. – Bibliogr.: p. 416. Damušytė A., Bitinas A., Daunys D., Paškauskaitė J., Šečkus J. Moreniniai rifai pietryčių Baltijos Lietuvos priekrantėje = Moraine reefs on the Lithuanian offshore, south-eastern Baltic // Lietuvos geologijos tarnybos 2011 metų veiklos rezultatai: [metinė ataskaita] = Lithuanian Geological Survey: Annual Report 2011. – Vilnius: LGT, 2012. – P. 54–57: iliustr. De Geer E. H. G. De Geer’s part in exploring the history of the Baltic Sea // Baltica. – 2012. – Vol. 25, No. 1. – P. 4–22: iliustr. – Santr. vok., rus. Emelyanov E. M. The approach to limology (barrier zones) in the Baltic Sea: a review // Baltica. – 2011. – Vol. 24, No. 2. – P. 83–94: iliustr. – Bibliogr.: p. 93–94. Galkus A., Stakėnienė R., Jokšas K., Lagunavičienė L. Assessing bottom sediment contamination with heavy metals in the Klaipėda port semi-closed bays // Journal of environmental engineering and landscape management. – 2012. – Vol. 20, Issue 4. – P. 307–315. Gasiūnaitė Z. R., Razinkovas-Baziukas A., Grinienė E., Gulbinskas S., Pilkaitytė R., Žaroms- kis R. Pelagic patterns along the Nemunas River-Curonian Lagoon transition, south-eastern Baltic Sea // Baltica. – 2012. – Vol. 25, No. 1. – P. 77–86: iliustr. – Bibliogr.: p. 85–86. Jarmalavičius D., Satkūnas J., Žilinskas G., Pupienis D. The influence of coastal morphology on wind dynamics // Estonian Journal of Earth Sciences. – 2012. – Vol. 61, No. 2. – P. 120–130: iliustr. – Santr. est. – Bibliogr.: p. 129–130. Jarmalavičius D., Satkūnas J., Žilinskas G., Pupienis D. Dynamics of beaches of the Lithuanian coast (the Baltic Sea) for the period 1993–2008 based on morphometric indicators // Environmental Earth Sciences. – 2012. – Vol. 65, Issue 6. – P. 1727–1736.

118 LIETUVOS GEOLOGIJOS TARNYBOS 2012 METŲ VEIKLOS REZULTATAI LITHUANIAN GEOLOGICAL SURVEY 2012 YEAR ANNUAL REPORT

Jarmalavičius D., Žilinskas G., Pupienis D. Impact of Klaipėda port jetties reconstruction on adjacent sea coast dynamics // Journal of environmental engineering and landscape management. – 2012. – Vol. 20, Issue 3. – P. 240–247. – Santr. liet. Morkūnaitė R., Baužienė I., Česnulevičius A. Parabolic dunes and soils of the Curonian Spit, south- eastern Baltic Sea coast // Baltica. – 2011. – Vol. 24, No. 2. – P. 95–106: iliustr. – Bibliogr.: p. 104–106. Murdmaa I. O., Shimkus K., Voronov L. V., Evsyukov Y. D. Bottom environment on the Gibraltar Sill: argus submersible observations // SEQS 2012 Meeting: At the Edge of the Sea: sediments, geo morphology, tectonics and stratigraphy in Quaternary studies, SASSARI, Sardinia, Italy, September 26–27, 2012: Programme and Abstract Book. – 2012. – P. 71–72. – Bibliogr.: p. 71–72. Pupienis D., Jarmalavičius D., Žilinskas G. Baltijos jūros kranto linijos dinamikos tendencijos 1910–2010 metais = Coastline dynamics tendencies of the Baltic Sea in 1910–2010 // Mokslas Gam- tos mokslų fakultete. T. 7: Septintoji mokslinė konferencija, spalio 5 d. 2012 m.: pranešimai. – 2012. – P. 141–152. Pupienis D., Žilinskas G., Jarmalavičius D., Satkūnas J. Dynamics of the Nemunas River delta front during the period 1910–2005 // Baltica. – 2012. – Vol. 25, No. 1. – P. 45–56: iliustr. – Bibliogr.: p. 54–56. Pustelnikovas O. Klimato kaitos bruožai pietryčių Baltijos įvairiagenetiniuose vėlyvojo pleistoceno ir holoceno dariniuose = Features of climate changes in the manygenetical Late Pleistocene and Holocene deposits of the SE Baltic Sea region // Geologijos akiračiai. – 2012. – Nr. 3. – P. 14–21: iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr.: p. 20–21. Vaikutienė G., Rudnickaitė E., Grigienė A. Palaeoecological situation of the Klaipėda Strait area in the Late Glacial and Holocene (Western Lithuania) // „Geomorfologija i paleogeografija poljarnych regionov“: materialy sovmestnoj meždunarodnoj konferencii „Geomorfologija i paleogeografija poljarnych regionov“, simpoziuma „Leopol’dina“ i soveščanija rabočej gruppy INQUA Peribaltic, Sankt-Peterburg, SPbGU, 9–17 sentjabrja 2012 goda. – Sankt-Peterburg, 2012. – P. 470–471: iliustr. – Bibliogr.: p. 471. Veteikis D., Šabanovas S., Jankauskaitė M. Landscape structure changes on the coastal plain of Lithuania during 1998–2009 // Baltica. – 2011. – Vol. 24, No. 2. – P. 107–116: iliustr. – Bibliogr.: p. 115–116.

Geologijos istorija 1.6 History of Geology

Atsisveikinus su Algimantu Berteška: Pro memoria / UAB „Šiaulių hidrogeologija“ // Geologijos akiračiai. – 2012. – Nr. 3. – P. 55–56. Baltrūnas V. Č. Pakucko ir V. Viliamo vadovėlis „Geologija ir fizinė geografija“ // Geologijos akiračiai. – 2012. – Nr. 1. – P. 47–49: iliustr. – Bibliogr.: p. 49. Graniczny M., Piotrowski A., Kowalski Z., Urban H. Miejsca związane z Józefem Piłsudskim na tle Polsko-Litewskich badań geośrodowiskowych = Places Associated with Józef Piłsudski on the Background of Polish-Lithuanian geoenvironmental studies // Biuletyn Państwowego Instytutu Geo logicznego. – 2012. – No. 448. – P. 465–477: iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr.: p. 477. Grigelis A. Akademikas Juozas Dalinkevičius Lietuvos mokslų akademijoje = Academician Juo- zas Dalinkevičius in the Lithuanian Academy of Sciences // Geologijos akiračiai. – 2012. – Nr. 2. – P. 7–14: iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr.: p. 14.

119 Grigelis A. Akademikas Juozas Dalinkevičius Peterburgo kalnakasybos institute = Academician Juozas Dalinkevičius at the Saint Petersburg Mining Institute // Geologijos akiračiai. – 2012. – Nr. 1. – P. 15–21: iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr.: p. 21. Grigelis A. Dvadcat’ let Pribaltijskoj regional’noj stratigrafičeskoj komissii (1970–1990) // Posta- novlenie mežvedomstvennogo stratigrafičeskogo komiteta i ego postojannych komissij. – Sankt-Peter- burg: VSEGEI, 2012. – Vyp. 41. – P. 36–41. Grigelis A. Netekome nuoširdaus bičiulio Eugenijaus Milanovskio // Geologijos akiračiai. – 2012. – Nr. 3. – P. 57–59: iliustr. – Bibliogr.: p. 59. Grigelis A. Profesorius Mykolas Kaveckis Lietuvos universitete Kaune: pirmasis dešimtmetis (1922–1932 m.) = Professor Mykolas Kaveckis in the Kaunas University of Lithuania: first decennary (1922–1932) // Geologijos akiračiai. – 2012. – Nr. 4. – P. 7–19: iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr.: p. 19. Grigelis A. Twenty Years of the Baltic Regional Stratigraphic Commission (1970–1990) // Scien- tific Papers University of Latvia: Earth and Environmental Sciences. – 2012. – Vol. 783. – P. 13–23: iliustr. – Bibliogr.: p. 19–23. Grigelis A. Vytautui Narbutui – vardinė akademiko Juozo Dalinkevičiaus premija // Geologijos akiračiai. – 2012. – Nr. 1. – P. 58. Klimas A. Penkiasdešimt metų hidrogeologijoje = Fifty years in hydrogeology // Geologijos akira- čiai. – 2012. – Nr. 2. – P. 53–61: iliustr. – Santr. angl. Korkutis V. Romantiška ir dramatiška asmenybė: [š. m. kovo 26 d. pažymėtos 190-osios pirmo- jo Lietuvos fiziko, chemiko, geologo Teodoro Grotuso mirties metinės] // Mokslas ir gyvenimas. – 2012. – Nr. 11–12. – P. 9–11, 20–21: iliustr. Palydėjus Vytautą Morkūną: Pro memoria / Geologijos ir geografijos institutas // Geologijos akira- čiai. – 2012. – Nr. 3. – P. 54. Paškevičius J. Geologijos lietuviškos terminologijos plėtotė // Geologijos akiračiai. – 2012. – Nr. 3. – P. 43–47. – Bibliogr.: p. 47. Petkevičius K., Petkevičienė B. Peržengęs 90-mečio slenkstį: doc. E. Červinskas – gamybininkas ir mokslininkas, susiejęs gyvenimą su Lietuvos pajūriu ir sausumos keliais // Mokslas ir gyvenimas. – 2012. – Nr. 9. – P. 28–29: iliustr.

Taikomieji tyrimai 2. Applied Research

Mineralinės žaliavos 2.1 Mineral Resouces

Januška V., Satkūnas J. Lietuvos gelmių naudingosios iškasenos: 2012 m. skaičiai // Geologijos akiračiai. – 2012. – Nr. 3. – P. 63–64: iliustr. Satkūnas J. Lietuvos žemės gelmių vertybės // Verslas ir politika. – 2012. – Nr. 7 (32). – P. 41– 45: iliustr. Satkūnas J. Lithuanian underground values // Verslas ir politika. – 2012. – Nr. 7 (32). – P. 46– 48: iliustr.

120 LIETUVOS GEOLOGIJOS TARNYBOS 2012 METŲ VEIKLOS REZULTATAI LITHUANIAN GEOLOGICAL SURVEY 2012 YEAR ANNUAL REPORT

Hidrogeologija ir geotermika 2.2 Hydrogeology and Geothermics

Arustienė J. Klaipėda District: Evaluation of climate change impact on groundwater resource // Climate change: Impacts, Costs and Adaptation in the Baltic Sea Region. – 2012. – P. 10: iliustr. – (Baltic Sea Region Programme 2007–2013). Arustienė J., Giedraitienė J. Valstybinis požeminio vandens monitoringas 2011 metais = National groundwater monitoring 2011 // Lietuvos geologijos tarnybos 2011 metų veiklos rezultatai: [metinė ataskaita] = Lithuanian Geological Survey: Annual report 2011. – Vilnius: LGT, 2012. – P. 21–25: iliustr. Arustienė J., Kriukaitė J. Groundwater Monitoring and Transboundary Cooperation in Lithuania // Transboundary Aquifers in the Eastern Borders of the European Union: Regional Cooperation for Effective Management of Water Resources. – Dordrecht: Springer, 2012. – P. 105–114: iliustr. – Bi- bliogr.: p. 114. – (NATO Science for Peace and Security Series – C: Environmental Security). Bianchini S., Raspini F., Cigna F., Moretti S., Satkūnas J., Minkevičius V., Mikulėnas V., Čyžie- nė J. Sereikiškės watework data // ESA GMES: Terrafirma product Interpretation Report – Sereikiš- kės, Vilnius, Lithuania: Advanced Terrain Mapping product. – [Vilnius], 2011. – P. 21–22. Bitinas A. Formation of groundwater in sedimentary basins: traditional and alternative models // The 70th Scientific Conference of the University of Latvia, Session of Geology, Section „Groundwater in Sedimentary Basins“, Faculty of Geography and Earth Sciences, Alberta Street 10, room 313, Riga, January 30, 2012: Abstract Book. – Riga: University of Latvia, 2012. – P. 16–18. Evaluation of Regional Groundwater Resources: experience, results and challenges: Regional Workshop, June 6–7, 2012, Lithuania: Field Trip Guide: Hydrogeology of Vilnius and Surroundings / Compiled by: Satkūnas J.; Lithuanian Geological Survey. – Vilnius: LGT, 2012. – 20 p.: iliustr. Giedraitienė J. Požeminio vandens monitoringo telemetrinė sistema = Groundwater monitoring telemetric system // Lietuvos geologijos tarnybos 2011 metų veiklos rezultatai: [metinė ataskaita] = Lithuanian Geological Survey: Annual Report 2011. – Vilnius: LGT, 2012. – P. 26–27: iliustr. Giedraitienė J., Pūtys P. Požeminio vandens aktyviosios apytakos zonos hidrogeotermija / Lietu- vos geologijos tarnyba. – Vilnius, 2012. – 66, [2] p.: iliustr. Giedraitis R. Gyvulininkystės kompleksų poveikis požeminiam vandeniui = The impact of ani- mal husbandry on groundwater // Lietuvos geologijos tarnybos 2011 metų veiklos rezultatai: [metinė ataskaita] = Lithuanian Geological Survey: Annual Report 2011. – Vilnius: LGT, 2012. – P. 45–46: iliustr. Juodkazis V. Water supply system of Vilnius // Evaluation of Regional Groundwater Resources: experience, results and challenges: Regional Workshop, June 6–7, 2012, Lithuania: Field Trip Guide: Hydrogeology of Vilnius and Surroundings. – Vilnius: LGT, 2012. – P. 11–13: iliustr. Juodkazis V., Gregorauskas M., Mokrik R. Regioninė hidrogeodinamika:požeminio vandens telkiniai ir ištekliai: vadovėlis. – Vilnius: Vilniaus universitetas, 2012. – 247, [1] p.: iliustr. – Bibliogr.: p. 243–247. Juodkazis V., Klimas A. Apie profesinę hidrogeologų kalbą ir terminiją // Geologijos akiračiai. – 2012. – Nr. 3. – P. 48–50. Kadūnas K. Radonas požeminiame vandenyje = Radon in groundwater // Lietuvos geologijos tarnybos 2011 metų veiklos rezultatai: [metinė ataskaita] = Lithuanian Geological Survey: Annual Report 2011. – Vilnius: LGT, 2012. – P. 32–33. Kadūnas K., Gedžiūnas P., Zanevskij Z., Balsevičiūtė R. Lietuvos šaltiniai ir versmės: Aukštadva- rio regioninis parkas / red. Satkūnas J.; Lietuvos geologijos tarnyba, Aukštadvario regioninis parkas. – Vilnius: LGT, 2012. – 126, [1] p.: iliustr. – Bibliogr.: p. 123–124.

121 Kriukaitė J. Požeminio vandens monitoringas Lietuvos ir Kaliningrado srities pasienyje = Groundwater monitoring in the Lithuanian-Kaliningrad cross-border area // Lietuvos geologijos tarnybos 2011 metų veiklos rezultatai: [metinė ataskaita] = Lithuanian Geological Survey: Annual Report 2011. – Vilnius: LGT, 2012. – P. 30–31: iliustr. Kriukaitė J. Požeminio vandens monitoringas Lietuvos ir Lenkijos pasienyje = Groundwater monitoring in the Lithuanian-Polish cross-border area // Lietuvos geologijos tarnybos 2011 metų veiklos rezultatai: [metinė ataskaita] = Lithuanian Geological Survey: Annual Report 2011. – Vil- nius: LGT, 2012. – P. 28–29: iliustr. Mokrik R., Juodkazis V., Štuopis A., Marcinonis A. A regional steady state groundwater flow modeling of the Quaternary deposits using isotope – hydrogeochemical data, eastern part of Lithu- ania // SGEM 2012: 12th International Multidisciplinary Scientific GeoConference, 17–23 June 2012, Bulgaria: proceedings. – 2012. – Vol. 2. – P. 9–16. Pūtys P., Giedraitienė J. Požeminio vandens aktyviosios apytakos zonos hidrogeotermija = Geo thermal regime of active groundwater exchange zone // Lietuvos geologijos tarnybos 2011 metų veiklos rezultatai: [metinė ataskaita] = Lithuanian Geological Survey: Annual report 2011. – Vil- nius: LGT, 2012. – P. 38–44: iliustr. Štuopis A., Juodkazis V., Mokrik R. Quaternary aquifer system flow modelling using chemical and tritium isotope data: the case of south-east Lithuania // Baltica. – 2012. – Vol. 25, No. 2. – P. 91–98. Zuzevičius A., Galčiuvienė K. Specific features of groundwater circulation in the bogged basin of Rėkyva lake // Journal of environmental engineering and landscape management. – 2012. – Vol. 20, Issue 3. – P. 185–195.

Inžinerinė geologija 2.3 Engineering Geology

Gadeikis S., Dundulis K., Žaržojus G., Gadeikytė S., Urbaitis D., Gribulis D., Šliaupa S. Cor- relation of shear-wave velocities and cone resistance of quaternary glacial sandy soils defined by seismic cone penetration test (SCPT) // Journal of vibroengineering. – 2012. – Vol. 14, Issue 2. – P. 715–722. Gadeikis S., Klizas P., Mokrik R., Jokšas K. Geoinžineriniai lauko tyrimų metodai: mokomoji knyga / Vilniaus universitetas. Gamtos mokslų fakultetas. – Vilnius, 2012. – 239 p.: iliustr. – Bibli- ogr. skyrių gale [CD–ROM]. Mikulėnas V. Grėsminga situacija Aukštadvaryje avarinėje požeminio vandens iškrovos vietoje // Geologijos akiračiai. – 2012. – Nr. 3. – P. 66: iliustr. Mikulėnas V. Naujos smegduobės // Geologijos akiračiai. – 2012. – Nr. 3. – P. 65: iliustr. Satkūnas J. Kada nuskęs Bankokas? // Mokslas ir gyvenimas. – 2012. – Nr. 9. – P. 7–9: iliustr. Taminskas J., Dilys K., Mikulėnas V., Vaičiūnas G. Karstinės denudacijos intensyvumas, naujų karstinių reiškinių apžvalga = Intensity of gypsum chemical denudation and review of new karst phenomena // Lietuvos geologijos tarnybos 2011 metų veiklos rezultatai: [metinė ataskaita] = Li- thuanian Geological Survey: Annual Report 2011. – Vilnius: LGT, 2012. – P. 58–62: iliustr. Vaičiūnas G., Minkevičius V. Urbanizuotų teritorijų statybos sąlygų įvertinimas šlaitų pasto- vumo požiūriu = Building conditions evaluation of urban areas based on slope stability analysis // Lietuvos geologijos tarnybos 2011 metų veiklos rezultatai: [metinė ataskaita] = Lithuanian Geo logical Survey: Annual Report 2011. – Vilnius: LGT, 2012. – P. 67–69: iliustr.

122 LIETUVOS GEOLOGIJOS TARNYBOS 2012 METŲ VEIKLOS REZULTATAI LITHUANIAN GEOLOGICAL SURVEY 2012 YEAR ANNUAL REPORT

Volungevičius J., Skorupskas R. Classification of anthropogenic soil transformation = Dirvože- mių antropogeninės transformacijos klasifikavimo problema // Geologija. – 2011. – Vol. 53, No. 4 (76). – P. 165–177: iliustr. – Santr. liet. – Bibliogr.: p. 175–176.

Naftos geologija 2.4 Oil Geology

Zdanavičiūtė O., Lazauskienė J., Khoubldikov A., Dakhnova M., Zheglova T. The Middle Cam- brian succession in the Central Baltic Basin: geochemistry of oils and sandstone reservoir characteristics // Journal of petroleum geology. – 2012. – Vol. 35, Issue. 3. – P. 237–254.

Ekologinė geologija ir Environmental Geology and 2.5 geochemija Geochemistry

Aplinkos būklė 2011: tik faktai / ats. red. Satkūnas J.; Aplinkos apsaugos agentūra, VŠĮ „Gamtos paveldo fondas“. – Vilnius: UAB „Utenos Indra“, 2012. – 142 p.: iliustr. Arustienė J., Bukantis A., Damušytė A., Jarmalavičius D., Kažys J., Kriukaitė J., Ramanaus- kienė V., Rimkus E., Stonevičius E., Valiuškevičius G., Satkūnas J. ir kt. Klimato kaita Klaipė- dos mieste ir rajone: poveikis, kaina ir prisitaikymas = Climate Change in the Klaipėda City and District: Impacts, Costs and Adaptation / Vilniaus universitetas. – Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2012. – 118, [2] p.: iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr.: p. 113–118. – (Baltic Sea Region Programme 2007–2013; BaltCICA). Baužienė I., Taraškevičius R., Zinkutė R. Repellency as a criterion for urban topsoil quality assessment = Hidrofobiškumo kriterijaus naudojimas miesto dirvožemio kokybės vertinimo sistemoje // Geologija. – 2011. – Vol. 53, No. 4 (76). – P. 193–198: iliustr. – Santr. liet. – Bibliogr.: p. 197. Dzūkijos geologinė savastis: Geologinio paveldo diena 2012 metų rugsėjo 22 d.: lauko išvykos aprašas / parengė: Grigienė A., Jonynas J., Mikulėnas V., Satkūnas J. ... et al. – Vilnius: LGT, 2012. – 20 p.: iliustr. Galkus A. Klaipėdos uostas ir jo aplinka geoekologinių tyrimų akiratyje = The port of Klaipėda and its environment in the perview of geoecological investigations // Geologijos akiračiai. – 2012. – Nr. 1. – P. 50–57: iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr.: p. 57. Graniczny M., Satkūnas J. Polish-Lithuanian geological cooperation: 20 years experience and perspectives. – Vilnius: Lietuvos geologijos tarnyba, 2012. – 28, [1] p.: iliustr. – Bibliogr.: p. 18– 28. Gregorauskienė V. Regularities of vertical element distribution within the soil profile in Li- thuania: Summary of doctoral dissertation: Physical sciences, physical geography (06 P) = Chemi- nių elementų kiekių kaitos dėsningumai Lietuvos dirvožemio profilyje: daktaro disertacija: fiziniai mokslai, fizinė geografija (06 P) / Sc. Supervisor: Prapiestienė R.; Vilnius University, Nature Rese- arch Centre. Institute of Geology and Geography. – Vilnius, 2012. – 55 p. – Santr. liet. – Bibliogr.: p. 41–44. Gregorauskienė V. Šiaurės Europos geochemija = Geochemistry of Northern Europe // Lietu- vos geologijos tarnybos 2011 metų veiklos rezultatai: [metinė ataskaita] = Lithuanian Geological Survey: Annual Report 2011. – Vilnius: LGT, 2012. – P. 51–53: iliustr.

123 Grigienė A. Geotopų duomenų bazė ir bendradarbiavimas su saugomų teritorijų direkcijomis = The Geotope Database and cooperation with protected areas // Lietuvos geologijos tarnybos 2011 metų veiklos rezultatai: [metinė ataskaita] = Lithuanian Geological Survey: Annual Report 2011. – Vilnius: LGT, 2012. – P. 84–86: iliustr. Jakimavičiūtė-Maselienė V., Mažeika J. Planned near-surface radioactive waste repository impact on productive aquifer system – case of Ignalina NPP // 13th International Congress of the international radiation protection association: IPRA 13, 13–18 May, 2012, Glasgow, Scotland: abstracts. – Glasgow, 2012. – P. P08.38. Jakimavičiūtė-Maselienė V., Mažeika J. Žemo ir vidutinio aktyvumo radioaktyviųjų atliekų atlie- kyno įtakos Visagino miesto vandenvietei prognozė // Visuomenės sveikata. – 2012. – Priedas 2. – P. 75–78. Jakimavičiūtė-Maselienė V., Mažeika J., Motiejūnas S. Radionuclide and heat transport from hy- pothetical SNF canister in crystalline basement, case of South-Eastern Lithuania // Journal of environmental engineering and landscape management. – 2012. – Vol. 20, Issue 2. – P. 121–128: iliustr. Jefanova O., Marčiulionienė D., Lukšienė B., Gudelis A., Mažeika J. Cs-137 sklaidos aplinkoje įvertinimas naudojant samanas kaip rodiklį // Visuomenės sveikata. – 2012. – Priedas 2. – P. 52–54. Kadūnas K. Užterštų teritorijų poveikio vertinimas = Impact assessment of contaminated sites // Lietuvos geologijos tarnybos 2011 metų veiklos rezultatai: [metinė ataskaita] = Lithuanian Geo logical Survey: Annual Report 2011. – Vilnius: LGT, 2012. – P. 34–37: iliustr. Kisielienė D., Masiulienė I., Daugnora L., Stančikaitė M., Mažeika J., Vaikutienė G., Petrošius R. History of the Environment and Population of the Old Town of Klaipėda, Western Lithuania: Multidisciplinary Approach to the Last Millennium // Radiocarbon. – 2012. – Vol. 54, No. 3–4. – P. 1003–1015. Linčius A. Ar atgaus Šeškinės ozas pirmykščio kalvagūbrio žavesį? // Geologijos akiračiai. – 2012. – Nr. 4. – P. 34–42: iliustr. Linčius A. Cirkliškio (Kunigiškės?) kraštovaizdžio draustinis ir pamąstymai apie jį // Geologijos akiračiai. – 2012. – Nr. 2. – P. 31–39: iliustr. – Bibliogr.: p. 39. Marcinkonis S., Karmaza B., Booth C. Geochemistry of freshwater calcareous sediments and lon- gevity impacts of their application to acidic soils of eastern Lithuania // Journal of environmental engineering and landscape management. – 2012. – Vol. 20, Issue 4. – P. 285–291. Marčiulionienė D., Mažeika J., Paškauskas R. Aplinkos radioekologinės būklės vertinimas ir šio vertinimo svarba Lietuvoje // Visuomenės sveikata. – 2012. – Priedas 2. – P. 41–46. Mažeika J., Martma T., Skuratovič Ž., Petrošius R., Jakimavičiūtė-Maselienė V. Radiocarbon and other environmental isotopes in groundwater of sites for planned new nuclear power plant in Lithuania // 21st International radiocarbon conference, July 9–13, 2012, UNESCO, Paris: Abstracts book. – Paris, 2012. – P. 305. Mikalauskas G. Žvilgsnis į Lietuvos saugomus gamtos geopaveldo objektus // Geologijos akira- čiai. – 2012. – Nr. 4. – P. 28–33: iliustr. – Bibliogr.: p. 33. Mikulėnas V. Dzūkijos geologinė savastis // Geologijos akiračiai. – 2012. – Nr. 4. – P. 20–27: iliustr. Morkūnaitė R., Karmaza B., Bauža D. Determining the damage inflicted by tourists on the Curo- nian Spit National Park and preventive measures for dune creation // Ekológia. – Bratislava, 2012. – Vol. 31, No. 3. – P. 341–353.

124 LIETUVOS GEOLOGIJOS TARNYBOS 2012 METŲ VEIKLOS REZULTATAI LITHUANIAN GEOLOGICAL SURVEY 2012 YEAR ANNUAL REPORT

Nirei H., Furuno K., Kazaoka O., Marker B., Satkūnas J. Classification of man made strata for assessment of geopollution // Episodes. – 2012. – Vol. 35, No. 2. – P. 333–336: iliustr. – Bibliogr.: p. 336. Nirei H., Furuno K., Osamu K., Marker B., Satkūnas J. Classification of man made strata for assessment of geopollution // 34th International Geological Congress, 5–10 August 2012, Brisbane, Australia: Proceedings. – Brisbane, 2012. – P. 2610 [CD–ROM]. Preikšas E. Kiek sveria šiaurės vakarų Lietuvos didieji rieduliai? // Geologijos akiračiai. – 2012. – Nr. 4. – P. 43–51: iliustr. – Bibliogr.: p. 51. Radienė R., Arustienė J. Ekogeologiniai tyrimai ir ūkio subjektų monitoringas = Overview of ecogeological investigations and groundwater monitoring of potential polluters // Lietuvos geologijos tarnybos 2011 metų veiklos rezultatai: [metinė ataskaita] = Lithuanian Geological Survey: Annual Report 2011. – Vilnius: LGT, 2012. – P. 47–50: iliustr. Saarmann S. Geoturizmas – daugiau nei geologija // Geologijos akiračiai. – 2012. – Nr. 4. – P. 52– 53: iliustr. Satkūnas J., Marker B., Nirei H., Furuno K. Urban man-made strata: the IUGS–GEM initiative // 34th International Geological Congress, 5–10 August 2012, Brisbane, Australia: Proceedings. – Brisbane, 2012. – P. 2609 [CD–ROM]. Sūduvos aukštumos reljefo kilmė ir gamtinio paveldo vertybės Vištyčio regioniniame parke: edu- kacinė išvyka-seminaras, 2012 m. birželio 14–15 d.: seminaro temų ir objektų aprašas / sudarė: Sat- kūnas J., Grigienė A.; Lietuvos geologijos tarnyba, Molėtų švietimo centras. – Vilnius: Lietuvos geo logijos tarnyba, 2012. – 22 p.: iliustr. Taraškevičius R., Stančikaitė M., Baliujienė A., Stakėnienė R., Zinkutė R., Kusiak J. Search for geochemical indicators of pre-urban habitation sites: case study from the Skomantai hill-fort and settlement, western Lithuania // Geochemistry: exploration, environment, analysis. – 2012. – Vol. 12, No. 4. – P. 265–275.

Geoinformatika 2.6 Geoinformatics

Aleknienė R. Elektroninės paslaugos = Elektronic services // Lietuvos geologijos tarnybos 2011 metų veiklos rezultatai: [metinė ataskaita] = Lithuanian Geological Survey: Annual Report 2011. – Vilnius: LGT, 2012. – P. 77–78. Šmočiukas V., Zuokas M. Lietuvos geologijos tarnybos informacinių sistemų plėtra = Information systems development in the Lithuanian Geological Survey // Lietuvos geologijos tarnybos 2011 metų veiklos rezultatai: [metinė ataskaita] = Lithuanian Geological Survey: Annual Report 2011. – Vil- nius: LGT, 2012. – P. 79.

Geologinės informacijos Dissemination of the Geological 2.7 sklaida visuomenei Information to the Society

Augūnienė A. Jaunieji geologai Lietuvos mokykloje // Geologijos akiračiai. – 2012. – Nr. 1. – P. 29–33 : iliustr. Baltrūnas V. Visuomenei apie geologiją: „Mokslo ir gyvenimo“ 55 metų kelyje // Mokslas ir gyvenimas. – 2012. – Nr. 10. – P. 20–21, 33: iliustr.

125 Česnulevičius A. Gamtamokslinė edukacija: būklė ir perspektyvos = Nature sciences education: state and perspectives // Geologijos akiračiai. – 2012. – Nr. 1. – P. 22–26: iliustr. – Santr. angl. – Bib liogr.: p. 26. Damušytė A. INQUA Europos kvartero stratigrafijos sekcijos (SEQS) tarptautinė konferencija // Geologijos akiračiai. – 2012. – Nr. 4. – P. 66. Damušytė A. Tarptautinis seminaras „Baltijos jūros paleokrantų linijos ir pakrantės akmens amžiaus gyvenvietės“ // Geologijos akiračiai. – 2012. – Nr. 4. – P. 64: iliustr. Grigelis A. Lietuvos mokslininkai – unikalaus projekto partneriai // Lietuvos mokslų akademijos ži- nios. – 2012. – Nr. 1. – P. 3. Kadūnas K. Lietuvos geologijos tarnyboje vyko regioninis seminaras „Požeminio vandens išteklių vertinimas: patyrimas, rezultatai ir iššūkiai“ // Geologijos akiračiai. – 2012. – Nr. 3. – P. 62: iliustr. Karmazienė D. Simpoziumas „Vėlyvojo ledynmečio maksimumas Valdajaus regione, šiaurės vakarų Rusija“ // Geologijos akiračiai. – 2012. – Nr. 4. – P. 65–66. Kazakauskas V. Antroji ekspedicija prie Islandijos ledynų // Geologijos akiračiai. – 2012. – Nr. 4. – P. 62–63: iliustr. – Bibliogr.: p. 63. Kisielienė D. BioCold konferencija Lietuvoje // Geologijos akiračiai. – 2012. – Nr. 4. – P. 54. Kondratienė O. Geologų sąjungos suvažiavimas // Geologijos akiračiai. – 2012. – Nr. 1. – P. 59. Kulbickas D. Geologijos mokymas Lietuvos edukologijos universitete // Geologijos akiračiai. – 2012. – Nr. 1. – P. 27–28: iliustr. – Bibliogr.: p. 28. LGT 2011 metų veikla – svarbiausi rezultatai keliais skaičiais ir faktais / LGT informacija // Geo logijos akiračiai. – 2012. – Nr. 1. – P. 61–64: iliustr. LGT žurnalo „Geologijos akiračiai“ redakcinės kolegijos posėdis / LGT informacija // Geologijos aki- račiai. – 2012. – Nr. 1. – P. 60. Lietuvos spauda apie Lietuvos geologijos tarnybos veiklą 2011 metais = Lithuanian press about Lithu- anian Geological Survey in 2011 / atrinko: Ramanauskienė L., Martynėnienė N. // Lietuvos geologijos tarnybos 2011 metų veiklos rezultatai: [metinė ataskaita] = Lithuanian Geological Survey: Annual Re- port 2011. – Vilnius: LGT, 2012. – P. 127–128. Mockevičius J. Lietuvos geologijos tarnyba 2011-aisiais = Lithuanian Geological Survey in 2011 // Lietuvos geologijos tarnybos 2011 metų veiklos rezultatai: [metinė ataskaita] = Lithuanian Geological Survey: Annual Report 2011. – Vilnius: LGT, 2012. – P. 7–8. Mokykla, geologija ir jaunieji geologai: [apie jaunųjų geologų būrelių veiklą įvairiose Lietuvos mokyk lose] // Geologijos akiračiai. – 2012. – Nr. 1. – P. 34–40: iliustr. Mokykla ir geomokslai / redakcijos skiltis // Geologijos akiračiai. – 2012. – Nr. 1. – P. 6. Paukštys B. Albanija – įspūdžiai apie šalį ir požeminį vandenį = Albania – general impressions on the country and groundwater resources // Geologijos akiračiai. – 2012. – Nr. 2. – P. 40–45: iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr.: p. 45. Petrošius R. Tarptautinė konferencija „Žemės laukai ir jų įtaka organizmams“ // Geologijos akira- čiai. – 2012. – Nr. 4. – P. 55. Poškienė B. Paminėta Tarptautinė muziejų diena // Geologijos akiračiai. – 2012. – Nr. 3. – P. 51–52: iliustr. Pustelnikovas O. Geologija bendrojo lavinimo ir aukštosiose mokyklose bei visuomenės švietime = Geology at secondary schools and universities as well a for public education // Geologijos akiračiai. – 2012. – Nr. 2. – P. 24–30: iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr.: p. 30.

126 LIETUVOS GEOLOGIJOS TARNYBOS 2012 METŲ VEIKLOS REZULTATAI LITHUANIAN GEOLOGICAL SURVEY 2012 YEAR ANNUAL REPORT

Ramanauskienė L. Geologijos fondas ir bibliofondas = Regulation and usage of geological information in the Geological Fund // Lietuvos geologijos tarnybos 2011 metų veiklos rezultatai: [metinė ataskaita] = Lithuanian Geological Survey: Annual Report 2011. – Vilnius: LGT, 2012. – P. 80–83: iliustr. Ramanauskienė L., Martynėnienė N. 2011 metų publikacijos Lietuvos geologijos tematika = Publica- tions on Lithuanian geology in 2011 // Lietuvos geologijos tarnybos 2011 metų veiklos rezultatai: [metinė ataskaita] = Lithuanian Geological Survey: Annual Report 2011. – Vilnius: LGT, 2012. – P. 100–126. Ražinskas V. Laboratorijos veikla = Laboratory activities // Lietuvos geologijos tarnybos 2011 metų veiklos rezultatai: [metinė ataskaita] = Lithuanian Geological Survey: Annual Report 2011. – Vilnius: LGT, 2012. – P. 90–92: iliustr. Rudnickaitė E. Geologijos „muziejus“ mokyklos aplinkoje: į pagalbą mokytojui // Gamtamokslinis ugdymas. – 2012. – Nr. 2. – P. 36–42. Semeškaitė I., Januška V. Valstybinis žemės gelmių naudojimo reguliavimas 2011 metais = State regulation of the use of the underground in 2011 // Lietuvos geologijos tarnybos 2011 metų veiklos rezultatai: [metinė ataskaita] = Lithuanian Geological Survey: Annual Report 2011. – Vilnius: LGT, 2012. – P. 9–14. Skridlaitė G. Mente et malleo – protu ir plaktuku: [apie Tarptautinį geologų kongresą (IGC34), vykusį rugpjūčio 5–10 d., 2012 m., Brisbene, Australijoje] // Geologijos akiračiai. – 2012. – Nr. 4. – P. 60–61. Skridlaitė G., Guobytė R. How does geology work: geological exhibitions in museums, information centres and scientific institutions of Lithuania for public outreach and education // 34th International Geological Congress, 5–10 August 2012, Brisbane, Australia: Proceedings. – Brisbane, 2012. – P. 1540. Skuratovič Ž. Tarptautinė mokslinė konferencija, skirta radioaktyviosios anglies (C-14) tyrimams // Geologijos akiračiai. – 2012. – Nr. 4. – P. 58. Spiridonov A. Trečioji tarptautinė statistinės ekologijos konferencija (ISEC-2012) // Geologijos aki- račiai. – 2012. – Nr. 4. – P. 59–60. – Bibliogr.: p. 60. Spiridonov A. Kodėl dinozauro metafora yra metaforų „dinozauras“? // Mokslas ir gyvenimas. – 2012. – Nr. 11–12. – P. 36–38: iliustr. Spiridonov A., Radzevičius S. Europos geomokslų sąjungos generalinės asamblėjos atgarsiai // Geo logijos akiračiai. – 2012. – Nr. 3. – P. 53. Šeirienė V. Ledynų lobiai // Geologijos akiračiai. – 2012. – Nr. 4. – P. 56–57: iliustr. Tumakovaitė B. XXIX Lietuvos geologo diena // Geologijos akiračiai. – 2012. – Nr. 2. – P. 62–63: iliustr. Veikla komitetuose, komisijose, tarybose, tarpžinybinėse darbo grupėse = Activities in committees, commissions, councils, joint working groups / sudarė: Informacijos valdymo skyriaus Informavimo poskyris // Lietuvos geologijos tarnybos 2011 metų veiklos rezultatai: [metinė ataskaita] = Lithuanian Geo logical Survey: Annual Report 2011. – Vilnius: LGT, 2012. – P. 93–94. Virbickienė I. Moksleivių konkursas „Mūsų Žemė – praeityje, šiandien ir ateityje“ // Geologijos aki- račiai. – 2012. – Nr. 3. – P. 60–61: iliustr. Virbickienė I. Už švarią žemę ir tyrą vandenį: [apie projektą „Už švarią žemę ir tyrą vandenį“ Nr. VP3- 1.4-AM-09-K-01-004] // Geologijos akiračiai. – 2012. – Nr. 2. – P. 64–65: iliustr. Virbickienė I. Visuomenės informavimas = Public information // Lietuvos geologijos tarnybos 2011 metų veiklos rezultatai: [metinė ataskaita] = Lithuanian Geological Survey: Annual Report 2011. – Vil- nius: LGT, 2012. – P. 87–89: iliustr.

127 Zinkutė R. XVI tarptautinė konferencija apie sunkiuosius metalus aplinkoje // Geologijos akira- čiai. – 2012. – Nr. 4. – P. 65. 2011 metų renginiai: Dalyvavimas simpoziumuose, konferencijose, seminaruose = 2011 Events: Par- ticipation at symposia, conferences and workshops / sudarė: Informacijos valdymo skyriaus Informavimo poskyris // Lietuvos geologijos tarnybos 2011 metų veiklos rezultatai: [metinė ataskaita] = Lithuanian Geological Survey: Annual Report 2011. – Vilnius: LGT, 2012. – P. 95–99.

Geologinis kartografavimas 3. Geological Mapping

Bitinas J. Prekvartero geologinis kartografavimas M 1:50 000 Pagėgių plote = Geological mapping of the Pre-Quaternary deposits in the Pagėgiai area at a scale 1:50 000 // Lietuvos geologijos tarnybos 2011 metų veiklos rezultatai: [metinė ataskaita] = Lithuanian Geological Survey: Annual Report 2011. – Vilnius: LGT, 2012. – P. 17–20: iliustr. Guobytė R. Lietuvos geologinis kartografavimas M 1:50 000 = Geological Mapping in Lithuania at a scale of 1:50 000 // Lietuvos geologijos tarnybos 2011 metų veiklos rezultatai: [metinė ataskaita] = Lithuanian Geological Survey: Annual Report 2011. – Vilnius: LGT, 2012. – P. 16.

Įvairūs 4. Miscellaneous

Dobkevičius M. Gyvenimo peripetijos: prisiminimai. – Vilnius: Gairės, 2012. – 238, [2] p.: iliustr. Geologų kalba / redakcijos skiltis // Geologijos akiračiai. – 2012. – Nr. 3. – P. 6. Juodkazis V. Klaipėdos sukilimo 90-ąsias metines pasitinkant // Mokslas ir gyvenimas. – 2012. – Nr. 10. – P. 34–35; Nr. 11–12. – P. 22–25: iliustr. Korkutis V. Mintimis sugrįžtu į „Šaltinių žemę“ // Geologijos akiračiai. – 2012. – Nr. 2. – P. 47–52: iliustr. Kutanovienė E. Kaip rašo geologai // Geologijos akiračiai. – 2012. – Nr. 3. – P. 36–42: iliustr. – Bib liogr.: p. 42 Šniukas D. Šakoto talento dzūkas...: [apie geologą V. Korkutį] // Mokslas ir gyvenimas. – 2012. – Nr. 11–12. – P. 30–31: iliustr.

128 LIETUVOS GEOLOGIJOS TARNYBOS 2012 METŲ VEIKLOS REZULTATAI LITHUANIAN GEOLOGICAL SURVEY 2012 YEAR ANNUAL REPORT

Lietuvos spauda apie Lietuvos Lihuanian press about geologijos tarnybos veiklą Lithuanian Geological Survey 2012 metais in 2012

Atrinko: L. Ramanauskienė, N. Martynėnienė, Lietuvos geologijos tarnyba

Arustienė J., Satkūnas J. Klimato pokyčiai ir požeminis vanduo Klaipėdos rajone // Žaliasis pasaulis. – 2012. – Saus. 26. – P. 11. – (Baltic Sea Region Programme 2011–2013 BaltCICA). Arustienė J., Satkūnas J. Klimato pokyčiai ir požeminis vanduo Klaipėdos rajone // Klaipėda. – 2012. – Saus. 16. – P. 12. – (Baltic Sea Region Programme 2011–2013 BaltCICA). Arustienė J., Satkūnas J. Klimato pokyčiai ir požeminis vanduo Klaipėdos rajone // Banga. – 2012. – Saus. 14. – P. 8. – (Baltic Sea Region Programme 2011–2013 BaltCICA). Byčienė D. Šulinys ar gręžinys: lemia piniginė: [situaciją komentuoja UAB „Vandens gręžiniai“ vadovas E. Bendoraitis] // Respublika. – 2012. – Birž. 27. – P. 9. Dumalakas A. Naujakuriai prieš gamtą bejėgiai: [Aukštadvaryje (Trakų raj.) išgręžus gręžinį atsi- vėrė smegduobė, grasinanti praryti naują pastatą. Lietuvos geologijos tarnybos Inžinerinių geologinių tyrimų poskyrio vedėjo V. Mikulėno komentaras] // Lietuvos rytas. – 2012. – Geg. 22. – P. 5. Giedraitienė J. Požeminio vandens šiluma: [Lietuvoje be giluminės geoterminės energijos vis daž- niau naudojami ir seklieji geoterminiai ištekliai] // Žaliasis pasaulis. – 2012. – Vas. 2. – P. 11. Gudavičė E. Skalūno dujų ir naftos ieškoma Šilutės rajone: [Lietuvoje pradėtas gręžti skalūnų dujų ir naftos paieškinis gręžinys, kurį gręžia „Minijos nafta“ netoli Švėkšnos esančiame Kalnalių kaime] // Respublika. – 2012. – Geg. 19. – P. 12. Jokūbaitis M. Atominiai kurmiai slepia urvų kainą: [būsimos atominės elektrinės vietoje specialistai dar sykį tirs žemės gruntą. Gruntas ten tiriamas kasmet] // Lietuvos rytas. – 2012. – Vas. 3. – P. 3. Jovaiša A. Ar krokodilų protėviai gyveno Lietuvos teritorijoje?: [neseniai Šiaurės Lietuvoje surastos priešistorinių roplių liekanos tapo pirmu tokiu ryškiu radiniu visame Rytų Baltijos regione. Pasak Lietuvos geologijos tarnybos direktoriaus pavaduotojo dr. J. Satkūno, gali pasirodyti, kad tai seniausios kada nors rastos fitozauro fosilijos] // Veidas. – 2012. – Rugpj. 20. – P. 40–41: iliustr. Kadūnas K. Vandens gerinimas buityje: būtinybė ar žinių trūkumas // Žaliasis pasaulis. – 2012. – Vas. 9. – P. 1, 8. Kurlauskienė J. Viskas apie Lietuvos šaltinius ir versmes: [ Lietuvos geologijos tarnyba numato parengti šaltinių ir versmių katalogą] // Balsas.lt Savaitė. – 2012. – Nr. 43. – P. 10. Leščinskas V. Išvalykime žemę: [UAB „Grota“ minėjo 20 m. veiklos sukaktį. Ta proga surengtas seminaras „Užterštos žemės ir požeminio vandens išvalymo aktualijos“] // Žaliasis pasaulis. – 2012. – Saus. 26. – P. 1–2, 10: iliustr. Leščinskas V. Per laiko vandenyną: [šiemet tradicinis Lenkijos ir Lietuvos vaikų dailės darbų konkurso „Mūsų Žemė – praeityje, šiandien ir ateityje“ finalinis renginys vyko birželio 4 d. Lietuvos geo logijos tarnyboje] // Žaliasis pasaulis. – 2012. – Liep. 19. – P. 1, 6, 11: iliustr. Nagelė D. Valstybė vos per metus gerokai nuvertėjo: [Statistikos departamentas pateikė ataskaitą apie valstybės valdomą turtą. Lietuvos geologijos tarnyba pateikė duomenis apie išžvalgytus žemės gelmių išteklius tiek kiekine, tiek pinigine išraiška] // Respublika. – 2012. – Spalio 9. – P. 6.

129 Petkutė E. Skalūnų dujų baubas – tikras ar sukurtas?: [perversmą energetikos sektoriuje sukėlusi skalūnų dujų gavyba gali prasidėti ir Lietuvoje. Lietuvos geologijos tarnyba turėtų paskelbti tarptautinį skalūnų dujų paieškos ir gavybos Lietuvoje konkursą] // Lietuvos rytas. – 2012. – Kovo 19. – P. 4. Petrauskienė V. Asfaltą glemžiasi smegduobė: [Biržų rajone šalia kelio atsivėrė beveik keturių met rų gylio smegduobė] // Lietuvos rytas. – 2012. – Rugp. 1. – P. 20. Pilaitis G. Radinys Baltijos jūros dugne audrina fantastikos mėgėjus // Lietuvos rytas. – 2012. – Liep. 14. – P. 1, 6, 7. Satkūnas J. Žagarės ozas – ilgiausias Baltijos kraštuose? // Žaliasis pasaulis. – 2012. – Spalio 11. – P. 11. Stalnionis R. Vilniaus Sereikiškių vandenvietei – 100 metų: [Vilniaus centralizuoto vandentiekio istorija prasidėjo XIX amžiaus pabaigoje, Bernardinų sodo teritorijoje aptikus puikios kokybės pože- minio vandens sluoksnį] // Respublika. – 2012. – Liepos 16. – P. 6. Šiuparys G. Į Žemaitijos žemę susmigo žvalgų grąžtai: [Syderiuose (Telšių r.) pradėti gręžimo darbai, po kurių paaiškės, ar čia įmanoma įrengti didžiulę dujų saugyklą] // Lietuvos rytas. – 2012. – Rugs. 25. – P. 9. Uktveris A. Gurgiančios žemės krašte: [2012-05-18 Biržų regioniniame parke atidaryta naujoji Lankytojų centro ekspozicija] // Žaliasis pasaulis. – 2012. – Birž. 7. – P. 1, 6, 12. Uktveris A. Kalbos – ne be dalbų....: [įspūdis iš Lietuvos geologų sąjungos surengto 23-ojo suvažia- vimo] // Žaliasis pasaulis. – 2012. – Gruod. 6. – P. 1, 6, 12. Užusienis V. Investuotojus stabdo trintys su bendruomenėmis: [„Minijos nafta“ jau devynerius metus negali įveikti gerai organizuoto vietos bendruomenės pasipriešinimo, kad jos teritorijoje būtų išgręžtas pirmasis paieškinis naftos žvalgybos gręžinys] // Respublika. – 2012. – Vas. 17. – P. 7. Užusienis V. Naftininkų investicijas politikai varo į užmarštį: [toliau verda aistros dėl bendrovės „Mi- nijos nafta“ investicijų į Kuršių marių pakrantę Kintuose] // Respublika. – 2012. – Kovo 27. – P. 9. Žemulis F. Skalūnų dujos: išeitis ar pragaištis?: [LGT direktoriaus J. Mockevičiaus ir kt. geologų komentarai apie skalūnų dujų paieškas, išgavimą Lietuvoje] // Lietuvos žinios. – 2012. – Bal. 26. Akmenė – fitozaurų liekanų kraštas: [pasaulio geologijos mokslininkų grupė Akmenės krašte ieš- kojo naujų į žemės paviršių išeinančių daugiau kaip 200 mln. metų senumo sluoksnių ir juose galbūt esančių tų laikų gyvūnų liekanų] / ELTOS inf. // Šiaulių kraštas. – 2012. – Rugpj. 6. Atidaryta antroji seismologinė stotis: [Paberžėje, Kėdainių r. pradėjo veikti labai plataus diapazono nuolatinių seisminių stebėjimų stotis] / Aplinkos ministerijos inf. // Žaliasis pasaulis. – 2012. – Geg. 10. – P. 11. Atrastas naujas naftos telkinys: [naujas naftos telkinys, kurį Klaipėdos rajone, Endriejavo seniū- nijoje, Ližių ir Lagių kaimų apylinkėse atrado UAB „Manifoldas“, jau aprobuotas ir įrašytas į Žemės gelmių registrą] / Aplinkos ministerijos inf. // Žaliasis pasaulis. – 2012. – Kovo 8. – P. 11. Ar mums užteks švaraus vandens?: [VšĮ Gamtos paveldo fondas, Lietuvos geologijos tarnyba ir Ugdymo plėtotės centras 2011–2012 metais įgyvendino projektą „Už švarią žemę ir tyrą vandenį“] / VšĮ Gamtos paveldo fondo inf. // Respublika. – 2012. – Gruod. 20. – P. 13. Aplinkos švara ir vandens kokybės išsaugojimas – visų ir kiekvieno rūpestis!: [VŠĮ Gamtos paveldo fondas kartu su Lietuvos geologijos tarnyba ir Ugdymo plėtotės centru 2011–2012 metais įgyvendino projektą „Už švarią žemę ir tyrą vandenį“] / VšĮ Gamtos paveldo fondo inf. // Lietuvos rytas. – 2012. – Gruod. 21. – P. 21. Auksoro naftos telkinio ištekliai / LGT inf. // Žaliasis pasaulis. – 2012. – Spalio 11. – P. 11.

130 LIETUVOS GEOLOGIJOS TARNYBOS 2012 METŲ VEIKLOS REZULTATAI LITHUANIAN GEOLOGICAL SURVEY 2012 YEAR ANNUAL REPORT

Bus rengiamas Lietuvos šaltinių ir versmių katalogas: [Lietuvos geologijos tarnyba numato parengti šalies šaltinių ir versmių katalogą. Svarbiausi šaltiniai ir versmės bus įtraukti į valstybinį požeminio vandens monitoringo tinklą] / Aplinkos ministerijos inf. // Žaliasis pasaulis. – 2012. – Lapkr. 29. – P. 11. Dujų paieška: [naftos gavybos bendrovė „Minijos nafta“ pradeda skalūnų dujų paiešką. Darbus atliks jos pasamdyta Lenkijos įmonė „Poszukiwania Naftowe Diament“] / „Lietuvos ryto“ inf. // Lie- tuvos rytas. – 2012. – Geg. 18. – P. 11. Dujų žvalgai: [skalūnų dujų paieškas Lietuvoje ketina pradėti ne tik JAV koncernas „Chevron“, bet ir kitos stambios užsienio kompanijos] / BNS inf. // Lietuvos rytas. – 2012. – Lapkr. 6. – P. 12. Europos molio skalūnų tyrimai / Aplinkos ministerijos inf. // Žaliasis pasaulis. – 2012. – Spalio 31. – P. 10. Geologinio paveldo diena skirta Dzūkijos geologinei savasčiai / Aplinkos ministerijos inf. // Žalia- sis pasaulis. – 2012. – Rugs. 27. – P. 11. Geologiniai tyrimai įpusėjo: [šiuo metu ties Kiaulės nugaros sala Klaipėdos uoste, toje Kuršių marių vietoje, kurioje ruošiamasi statyti suskystintų gamtinių dujų terminalą, atliekami išsamūs geologiniai tyrimai] / „Vakarų ekspreso“ inf. // Vakarų ekspresas. – 2012. – Liep. 26. – P. 8. Inventorizuotos galimai užterštos teritorijos: [trisdešimt devyniose šalies savivaldybėse inventorizuotos užterštos teritorijos. ES remiamą projektą įgyvendino Aplinkos ministerija, Aplinkos projektų valdymo agentūra ir Lietuvos geologijos tarnyba] / Aplinkos ministerijos inf. // Žaliasis pasaulis. – 2012. – Saus. 5. – P. 2. Į Lietuvą jau įžengė „Chevron“: [JAV „Chevron Global Energy“ įsigijo 50 proc. bendrovės „LL in- vesticijos“ akcijų ir ketina pradėti skalūnų dujų paiešką] / BNS inf. // Lietuvos rytas. – 2012. – Spalio 26. – P. 10. Kas svarbiau – Lietuva ar skalūnų dujos?: [apie skalūnų dujų išteklius, žvalgybą ir gavybą diskutavo Lietuvos geologijos tarnybos direktorius J. Mockevičius, Aplinkos ministerijos Žemės gelmių skyriaus vedėjas G. Giparas ir kt. visuomenės atstovai] / parengė J. Milašienė // Respublika. – 2012. – Geg. 18. – P. 12–13. Lietuvių ir lenkų moksleiviai pieš Žemę: [2012-01-10 prasidėjo tradicinis Lietuvos ir Lenkijos moksleivių dailės darbų konkursas „Mūsų žemė – praeityje, šiandien ir ateityje“. Šių metų tema – „Per laiko vandenyną“ (geologinis laikas, žemę ir vandenis suformavę procesai, žemynų judėjimas ir pan.] / Lietuvos geologijos tarnybos inf. // Žaliasis pasaulis. – 2012. – Saus. 19. – P. 11. Parengta Vilniaus miesto inžinerinių geologinių duomenų bazė: [Lietuvos geologijos tarnybos In- žinerinės geologijos, Giluminių tyrimų ir Informacijos valdymo skyrių specialistai parengė ataskaitą „Vilniaus miesto inžinerinių geologinių duomenų bazės sudarymas“] // Žaliasis pasaulis. – 2012. – Gruod. 6. – P. 11. Platelių apylinkių reljefas gerokai senesnis nei iki šiol manyta: [Lietuvos geologijos tarnyba baigė geologinį kartografavimą 1:50 000 masteliu Platelių apylinkėse (projekto vadovė A. Jusienė)] / Aplin- kos ministerijos inf. // Žaliasis pasaulis. – 2012. – Lapkr. 29. – P. 11. Prašoma geologų nuomonės dėl AE: [Seimo narys V. Žiemelis, kreipėsi į Lietuvos geologijos tarny- bą, kurios kompetencija yra valstybinių geologinių tyrimų organizavimas ir vykdymas bei valstybinis žemės gelmių naudojimo reguliavimas] / Eltos inf. // Respublika. - 2012. – Rugp. 3. – P. 3. Skalūninių dujų gavybos konkursas vyks pagal patikslintus nuostatus: [skalūnų dujų gavybos konkursas vyks pagal 2012-01-25 Vyriausybės patikslintus Angliavandenilių išteklių naudojimo konkurso nuostatus, kurie buvo patvirtinti 2003 metais] / Aplinkos ministeijos inf. // Žaliasis pasaulis. – 2012. – Vas. 2. – P. 11.

131 Švarus požeminis vanduo – jokio Kazokiškių sąvartyno poveikio: [komunalinių atliekų sąvartynas Kazokiškėse nedaro poveikio požeminio vandens kokybei – tokią išvadą padarė Lietuvos geologijos tarnyba, išnagrinėjusi 2011 metų monitoringo ataskaitą] / Aplinkos ministerijos inf. // Žaliasis pasaulis. – 2012. – Kovo 22. – P. 10. Už švarią žemę ir tyrą vandenį: [VšĮ Gamtos paveldo fondas, Lietuvos geologijos tarnyba ir Ug- dymo plėtotės centras 2011–2012 metais įgyvendino projektą „Už švarią žemę ir tyrą vandenį“] /VšĮ Gamtos paveldo fondo inf. // Žaliasis pasaulis. – Gruod. 20. – P. 10.

132 Lietuvos geologijos tarnybos 2012 metų veiklos rezultatai: [metinė ataskaita] = Lithuanian Geological Survey: Annual Report 2012 / ats. red. J. Satkūnas; Lietuvos geologijos tarnyba. – Vilnius, 2013. – 134, [1] p.: iliustr. – Liet., angl. – ISSN 1392-7272

Lietuvos geologijos tarnybos metinėje ataskaitoje pateikiami baigtų valstybinių geologinių tyrimų projektų – geologinio kartografavimo, giluminių tyrimų, seismologinio monitoringo, ekogeologinių tyrimų, hidrogeologinių tyrimų, požeminės hidrosferos monitoringo, Biržų rajono sukarstėjusių urbanizuotų teritorijų geologinių tyrimų ir kitų – rezultatai. Taip pat apibūdinamas žemės gelmių naudojimo valstybinis reguliavimas (leidimų tirti ir naudoti žemės gelmes išdavimas, teisės aktų rengimas), inžinerinių geo loginių darbų priežiūra, monitoringo programų apskaita ir kt., pateikiamas Lietuvos geologijos specialistų publikacijų sąrašas.

The Annual Report for 2012 of the Lithuanianlogical Geo Survey contains results of completed national geological research projects: geological mapping, exploration of the underground, seismological monitoring, ecogeological research, hydrogeological research, monitoring of the programmes hydrosphere and the geological investigations of affected urban areas by karst process in the Biržai District. The Report also contains information about state regulation of the use of the underground (issuing of permissions to investigate and use the undergroud, drafting of legal acts, etc.), supervision of engineering geological works, inventory of monitoring programmes, etc. A list of publications by Lithuanian geologistc is included.

LIETUVOS GEOLOGIJOS TARNYBOS 2012 METŲ VEIKLOS REZULTATAI Metinė ataskaita

LITHUANIAN GEOLOGICAL SURVEY Annual Report 2012

Vilnius, 2013 Redagavo D. Petrauskienė, A. Jurkonytė Viršelio dizainas I. Serafinaitės Maketavo I. Serafinaitė SL 1841. 2012 06 04. Tir. 50 egz. Išleido Lietuvos geologijos tarnyba, S. Konarskio g. 35, LT-03123 Vilnius Tel. 233 28 89, faks. 233 61 56, http://www.lgt.lt Viršelį spausdino reklamos studija „InSpe“, Savanorių pr. 178, LT-03154 Vilnius