Literatūra • menas • mokslas
DRAUGAS — šeštadieninis priedas 2003 m. spalio 4 d. N r. 193 (35) ______i Saturday supplement October 4, 2003 No. 193 (35) ZZ
50-asis Santaros-Šviesos
su važia vimas »T
Gražią rugsėjo 4-osios po ris šioje Santaroje nebuvo ro jų pačių įvaizdis. Vygandas pietę, ketvirtadienį, prasidėjo domas, Stonys pelnė europie Šiurkus kalbėjo apie Lietuvos 50-asis Santaros-Šviesos fe tiškų oskarą „Feliksą”. rekontekstualizaciją, t.y., kai deracijos suvažiavimas. Kon Penktadienio rytinę progra Lietuva tampa tekstu, o ne ferenciją pradėjo ir įžanginį mą pradėjo Aušra Veličkaitė, kontekstu tiek Europoje, tiek žodį tarė Horstas Žibąs, trum kalbinusi gausų pašnekovų pačioje Lietuvoje. Jis taip pat pai prisiminęs organizacijos būrį: Rasą Avižienienę, Liūtą pastebėjo, kad labai svarbu praeities veiklą, pakalbėjęs ir Mockūną, Vygandą Šiurkų, atsižvelgti į tai, su kuo Lietu apie ateities planus. Žibąs pa Edvardą Tuskenį ir Saulių va yra lyginama: jeigu su stebėjo, kad Santaros-Šviesos Žuką tema „Apie Lietuvą - tik Amerika, tai, žinoma, lietuviai organizacija suteikia galimybę gera arba...?” Pasak Veličkai- turi atsiraitoję rankoves kibti pasireikšti ir studijuojančiam tės toks temos pavadinimas į darbą, jeigu su savuoju Rytų jaunimui, ne tik nusipelniu atsirado todėl, kad, jos nuo Europos regionu - galima pas siai akademinei bendruome mone, reikia kalbėti ne tik tebėti, kad įvykę pokyčiai yra nei. Tad pirmosios konferenci apie blogus, bet ir apie gerus milžiniški. Šiurkus pasidžiau jos dienos programą ir sudarė pokyčius Lietuvoje. Tiek Lie gė ir jaunosios kartos Lietu PLB Lituanistikos katedros tuvoje, tiek išeivijoje mažai voje optimizmu. Pasak jo, nie Grupė Santaros-Šviesos suvažiavimo dalyvių. Visos nuotraukos — Juliaus Lintako. studentų - magistro Vlado girdėti balsų, kurie minėtų ge kas negalvoja bėgti iš Lietu Krivicko ir doktoranto Žydrū ras Lietuvos puses. Anot Liūto vos, nes žmonės gali laisvai no Drungilo - pranešimai. Žydrūnas Drungilas. Mockūno, Lietuvoje jis per keliauti. Vyksta intensyvi in trumpai būna, kad galėtų su tegracija į Vakarus, kyla eko Klausimams ir diskusijoms prasti visas politinio gyvenimo nominė Lietuvos galia: mo pasibaigus, H. Žibąs suteikė plonybes, nesinori kalbėti ir kome rusus kaip „prekintis”, - žodį į konferenciją atvykusiam apie Lietuvos buitį. Tad jo pajuokavo Šiurkus. Sparčiai svečiui - generaliniam konsu pasisakymas buvo apie Vil gerėja ir pilietinių laisvių bei lui Čikagoje Arvydui Daunora- niaus etninę sudėtį ir jos isto teisių situacija. Rasa Avižie- vičiui, kuris nuoširdžiai pas rinius pokyčius. Savo kalbą nienė, kitaip nei Mockūnas, veikino susirinkusiuosius ir nukreipęs į pasikeitusį lietu nemanė, kad kalbėti apie bui pasidžiaugė, galįs dalyvauti vių charakterį, Mockūnas pas tinius dalykas yra banalu, 50-ajame Santaros-Šviesos tebėjo, kad lietuviai prarado ypač jeigu jie tokie svarbūs suvažiavime. menkavertiškumo kompleksą, žmonių gyvenime. Ji taip pat Po svečio kalbos, savo pra pasidarė pakantesni, jie pa paminėjo nekilnojamojo turto nešimą „Bendruomenės met siryžę spręsti savo problemas spartų vystymąsi, švietimo re menys, Metmenų bendruome europietiškame kontekste. Jis formos pirmuosius rezultatus; nė” skaitė Žydrūnas Drungi taip pat paminėjo ir žmonių kultūrinio gyvenimo turtin las. Jis apžvelgė Metmenų tarpusavio santykius Lietu gumą, šiltus santykius tarp žurnalo genezę, tikslus, struk voje, kur, jo nuomone, vyrauja žmonių. Užbaigdama Avižie- Dalia Cidzikaitė. Gintaras Grąjauskas (kairėje) ir Saulius Žukas Santaros-Šviesos •»> tūrą, jo kelią į sovietinę Lie autentiška žmonių draugystė, Vladas Krivickas. nienė pastebėjo, kad kiekvie suvažiavime. tuvą ir santykį su ten esan grįsta pasitikėjimu. Edvardo nas turi savo idealą ir galbūt jog tradiciškai vertėjas suvo įgijusi prancūzų kalbos ver gali būti pavadintas perkū V. Krivickas pranešime čiais intelektualais, apžvelgė Tuskenio impresionistiniai įs jos idealas skiriasi nuo to, kiamas kaip tas, kuris kė tėjos specialybę, toliau tęsė rimu (transcreation), į kurį „Bohemiečio savivoka Jurgio žurnalą kuriančią bendruome pūdžiai buvo apie ekonomi kokia Lietuva yra dabar, bet, sinasi į originalą, neretai jį pokalbį apie vertimą. Pra įeina tokie veiksmai, kaip: Kunčino prozoje” teigė, kad nę, jos idėjas. Anot Žydrūno, nius pokyčius Lietuvoje. Jo su jeigu palygintume šiandieninę „numarindamas”. Pasak jos, dėjusi nuo teorinių pamąsty verčiamo teksto; visų verčia- daugelyje recenzijų vengiama Metmenis būtų sunku įsi pratimu, ekonomika kyla ir ji Lietuvą su ta, kuri buvo prieš mų, kas tai yra vertimas, Jo mo autoriaus darbų bei kon- '1 kalbėti apie tai, kas yra J. vaizduoti be Santaros-Šviesos yra viena svarbiausių va čia labai tiktų visiems gerai trejetą metų, galima pamatyti naitienė pastebėjo, kad šiuo teksto, susidariusio apie teks- Kunčino prozoje, t.y., vengia generuojamų idėjų ir be jo romųjų jėgų pokyčiams atsi žinomas posakis „Traduttore e didelius skirtumus ir pokyčius metu vertimo teorijoje įsi tą, suvokimas; taip pat su ma bohemiečio sąvokos, todėl įkūrėjo Vytauto Kavolio. 1959 rasti. Tuskenis pastebėjo, kad traditore” (Vertimas yra iš į gera. Svečias iš Lietuvos vyravo naujas požiūris, vadi gebėjimas interpretuoti teks Krivicko tikslas buvo atrasti m. nustojus eiti Literatūros prekių ir paslaugų pasiūla davystė) arba palyginimas, Saulius Žukas daugiau kal namoji prancūziškoji mokykla, bohemiečio sąvoką ir jo savi lankams, pradeda eiti žurna Lietuvoje yra platesnė, pa kad vertimas kaip ir meilužė tu ’ bėjo apie žiniasklaidos bei sta kur vertėjas savęs klausia ne voką rašytojo kūriniuose. Ap las Metmenys, kuris nekėlė minėjo tas paslaugas, kurios vienu metu negali būti ir Priešpietinę penktadienio tistikos įtaką lietuvių gyve kodėl, bet kaip? Anot Jonai taręs bohemiečio sąvokos at jokių manifestų, atsidėjo kū lengvina žmonių gyvenimą. gražus, ir ištikimas. Tačiau programos dalį užbaigė poe nime. Jo nuomone, pats pozi tienės, vertėjai vis labiau tols siradimą, jai būdingus bruo rybai ir analizei. Jis atsivėrė Anot jo, daugėja ryšių su vi yra ir kitaip manančių. Vienas tas, dramaturgas, eseistas, ~ tyviausias laikraštis Lietuvoje ta nuo požodinio vertimo, dau žus - pasipriešinimą bendrai plačiam kultūros reikšmių suomene įstaigų, o tai reiškia, tokių - brazilų vertėjas Harol literatūrinio laikraščio Ginta laukui, žurnalo kryptis ir tiks kad lietuviams tampa svarbus yra Verslo žinios, nes jis vie giau orientuodamiesi ne į sistemai, panieką autorita do de Campos - mano, jog ver ro lašai redaktorius, muzi las - būti kultūros žurnalu nintelis kalba apie gerus da davėją, bet į vertimo gavėją. rinėms institucijoms, egoizmą, timas yra lyg kraujo perpyli kantas Gintaras Grajauskas. polinkį į seksualinę laisvę - ‘plačiąja prasme, suburti platų lykus. Užbaigdamas jis pas Vertimas suvokiamas, kaip mas, kuriame svarbiausią Jį kalbino PLB Lituanistikos Vladas iškėlė klausimą, ar įvairių profesijų žmonių, ne tebėjo, kad geriau jau statisti procesas, kaip tam tikras vaidmenį atlieka ne origina katedros doktorantas Žydrū galėjo bohema egzistuoti tota vien tik akademikų, ratą. kos nurodomas pesimizmas, kūrinio perrašymas, perreda- las, bet vertėjas. „Ironiška, — nas Drungilas. Kalbėta apie litarinėje valstybėje. Sovie Žydrūnas pastebi, kad tiek nei žioplas optimizmas. gavimas. Svarbiausi jam ke sako jis - galėtume kalbėti Klaipėdos kultūrinį gyvenimą, tinėje imperijoje, pasak jo, bo Santara-Šviesa, tiek Metme Vertimams skirtoje dalyje liami tikslai yra trys: vertimas apie vampyrizmą, akcentuoda kuris, pasak Grajausko, yra hemos sąvokos nebuvo, bet ją nys atsirado lietuviškosios dalyvavo PLB Lituanistikos turi būti tikslus, aiškus ir mi vertėjo rolę šiame procese”. apgailėtinas; apie praėjusiais reprezentavo pasipriešinimas. kultūros paribyje, kur paribys katedros doktorantė Dalia sklandus. Antroji Jonaitienės Kaip pastebi vienas iš vertimo metais vykusią Frankfurto J. Kunčino prozoje bohemietis suprantamas kaip įtampų lau Cidzikaitė, Tėviškės žiburių pranešimo dalis buvo skirta teoretikų, ši de Campos me stengiasi būti liūdnas, kad kas: jaunoji karta - prieš Toronte valdybos pirmininkė praktinei vertimo pusei. Ji mugę, kurioje poezija nesusi tafora vertimą perkelia už nepritaptų prie sovietmečio senąją, liberali mintis - prieš ir vertėja Ramunė Sakalaitė- buvo paįvairinta įdomiais pa laukė tokio didelio dėmesio, įprastos dichotomijos šaltinis- pompastikos, siekia išgyventi konservatyvumą, kūrybinė jė Jonaitienė ir Ohio universi vyzdžiais iš prozos bei poezijos kokio pelnė lietuvių proza. ga - prieš sąstingį. Žurnalo taikinys ribos ir vertimą bei būtąjį laiką, jam būdinga me tete dėstantis profesorius Al vertimų, gausiais pavyzdžiais Grajausko nuomone, tai nor originalą apgyvendina trečioje lancholija, savigaila, savides- bendruomenė susivienijo lais gis Mickūnas. Pokalbį apie iš lietuviškos ir angliškos malu, nes poezija nėra komer- •• dimensijoje, kur jie abu yra ir trukcija. Bohemiečio sąvokoje vu pagrindu, jos nesaistė jokie vertimus ir jo problemas pra spaudos. cinė prekė, tačiau net ir be r-~t didelę dalį užima erotinės pa ideologiniai tikslai, o atspir dėjo Dalia Cidzikaitė, trumpai donoras, ir priėmėjas. Trečiasis pašnekovas, Algis knygų mugių galima susirasti -m. tirtys — tai kaip medžiaga kū ties tašku tapo liberalizmo fi aptarusi vertėjo vietą vertimo Ramunė Sakalaitė-Jonai leidyklas, norinčias leisti poe rybai, bet priešinamasi šeimos losofija. Aušra Veličkaitė. procese. Cidzikaitė pastebėjo tienė, Montrealio universitete Mickūnas - trijų knygų iš vo kiečių į anglų kalbą vertėjas zijos knygas. Puikus to pavyz- institucijai kaip komunistinei Ketvirtadienio programą už dys yra pats Grajauskas - santvarkai. baigė lietuviškų filmų retro — dalinosi savo asmenine pa tirtimi. Anot jo, kiekvienas šiuo metu jo poezija yra iš spektyva. Ją vedė Lietuvos vertėjas turi jam priimtiną versta į švedų, lenkų ir vo- * ,k'! televizijoje dirbantis Arvydas vertimo metodą. Metodas, ku kiečių kalbas. Reneckis. Buvo pristatyta lie riuo vadovaujasi Mickūnas, tuvių poetinės dokumentikos Nukelta į 2 psl. mokykla, dar kitaip vadinama „tyliuoju kinu” - kinas, kai iš realybės kuriama poezija. Šio šeštadienio priedo puslapiuose: Kino gurmanų jis vertinamas, bet paprastiems žiūrovams Santaros-Šviesos sukaktuvinis suvažiavimas. — 1 psl. sunkiau suvokiamas ir „išsė- dimas”. Tą vakarą buvo paro Lietuvaitė laimėjo tarptautinį pianistų konkursą. — 2 psl. dyti du Audriaus Stonio doku mentiniai filmai „Skrajojimai Aleksandras Radžius ir jo kolekcijos. Ką šį sezoną žada mėlynam lauke” ir „Viena” Lietuvos opera. — 3 psl. (2001) ir kol kas vienintelis jo vaidybinis filmas „Paskutinis M. K. Čiurlionio pasaulis Druskininkuose. — 4 psl. vagonas” (2002). Už dokumen Horstas Žibąs. tinį filmą „Neregių žemė”, ku Edvardas Tuskenis. Vygantas Šiurkus. Ramūnė Sakalaitė-Jonaitienė. 2 — Nr. 193 (35) • 2003 m. spalio 4 d. Literatūra • menas • mokslas DRAUGAS Santaros-Sviesos suvažiavimas Atkelta iš 1 psl. sukurti pasaulinį kalifatą be pradėjo, prieš dvejus metus Ypač didelio re jokių nukrypimų. Mickūnas Santaroje-Šviesoje dalyvavę, zonanso susilaukė Grajausko teigia, kad rugsėjo 11-osios režisierius ir aktorius Kęstu poezijos vertimas į švedų kal įvykiai yra Vakarų sekuliariz- tis Nakas ir aktorė Audrė Bu bą, kur Švedijos knygų my mo išdava. drytė. Šiais metais Nakas pri lėtojų klubas jo ir dar kelių Dar vienas pranešimas labai statė savo naują pjesę „When lietuvių poetų poezijos knygas glaudžiai susijęs su Santaros- Lithuania Ruled the World Šviesos suvažiavimu - Leono išrinko metų geriausiomis Part IV” ir analizavo šio savo knygomis. Artimiausiuose Sabaliūno „Santaros genezės kūrinio sąsajas su lietuviškąja Grajausko planuose yra ban metai”, kur jis prisiminė San mitologija. Savo analizėje Na dymas parašyti romaną, kurio taros organizacijos veiklą, jos kas rėmėsi Algirdu Julium metmenis jau turi, ir naujas užuomazgas, vystymąsi, tiks Greimu, Albertu Vėliumi, Pra užsakymas dar vienai pjesei. lus, prisiminė organizacijos ne Dunduliene, Marija Gim Popietinę programą pradėjo narius, jų generuojamas idė butiene. Nemažai vietos pas H. Žibąs, perskaitęs Lietuvos jas, Metmenų žurnalą, Santa kyręs vieno savo pjesės perso ros ir Šviesos susijungimą. nažo Lino (Flax I Am) atsi ambasadoriaus JAV V. Ušac- Raymond Filip. Violeta Kelertienė. Liūnė Sutema. Lina Ramona Vitkauskas. ko laiška-sveikinimą, skirtą radimui pjesėje ir jo vietai lie Santaros-Šviesos suvažiavimo tuvių mitologijoje, Nakas pa teatre. Pristatęs Lietuvos liai. Lietuvoje”. Žukas apta dalyviams ir svečiams. Po bandė šį personažą susieti su teatro raišką, kai kurias jo rė Santaros-Šviesos įtaką ir laiško buvo R. Šilbajorio pas lietuvių derlingumo dievu problemas, jis susikoncentra reikšmę Lietuvai, tarp dauge kaita „Kam katinui ūsai: Leo Vaižgantu ir lietuviškuoju Rū vo ties minėtu režisieriumi, lio paminėdamas Santaros ir nardas Gutauskas ir kiti vai pintojėliu, nurodė ir į keletą kurio saviraišką Rastauskas jos dalyvių atvirumą pasau kai”. Kadangi R. Šilbąjoris į kitų lietuviškų įvaizdžių pje vadina unikaliu Lietuvos kul liui, kritišką santariečių mąs konferenciją negalėjo atvykti sėje. Pasak Nako, nedaugelis tūros reiškiniu. Rašytojas pa tyseną, pagarbą kitaip mąs dėl asmeninių priežasčių, pas ne tik angliškai kalbančių citavo tokią mintį, kad geras tančiam, demitologizaciją ir kaitą perskaitė Kęstutis Ke- žmonių, bet ir lietuvių sugeba režisierius yra tas, kuris gali 1.1. Atskirai kalbėjo apie Algir blys. Ji sužavėjo ne vieną pamatyti ir atrasti tuos mito sukelti košmaro pojūtį papras do Juliaus Greimo, Vytauto klausytoją, nes buvo stengia loginius įvaizdžius, panaudo tų daiktų pagalba, o būtent Kavolio, Valdo Adamkaus masi įžvelgti būties esmę pa tus jo pjesėje, todėl jis bandė toks, jo nuomone, ir yra Nek svarbą Lietuvos akademiniam, prastuose dalykuose, buvo tuos įvaizdžius ne tik parody rošius. Jo teatrui būdingas no politiniam ir visuomeniniam daug ištraukų iš Gutausko ti, bet ir atsakyti į klausimą, ras grįžti prie paprastumo, juo gyvenimui. Užsiminė ir apie knygos, kur senelis atsakinėja kodėl ir kaip juos pasirinko. labiau, kai dabar tokia gau V. Adamkaus, kaip preziden Nako analizę paįvairino Aud į anūkui rūpimus klausimus, sybė informacijos. to, teigiamą įtaką Lietuvos rės Budrytės ir jo paties skai paprastai, bet be galo iš Paskutinė šeštadienio vaka politikai bei jo „klystkelius” tomos ištraukos iš pjesės. mintingai. Birutė Putriūtė Serota. Rolandas Rastauskas. ro dalis persikėlė į kitą salę, santarietiškoje rinkiminėje Lakštuonė Vėžienė. kampanijoje ir klaidas prezi Po Nako ir Budrytės skai ryšius su Lietuva, dabar esa nodas, o pacientai turėtų pasi galeriją. Jaukioje, meniškoje dento rinkimuose. Į klausimą tymų vyko turbūt daugelio me absoliuti dauguma. Saba rinkimo laisvę. Tačiau kiek aplinkoje, susirinkus vakaro Kita penktadienio progra - Ką dabar daryti Santarai? - salėje sėdėjusiųjų lauktas po liūno nuomone; Santaros 50- vienos šalies sveikatos apsau svečiams, prasidėjo literatū mos dalis buvo skirta Santa kalbis apie Santaros-Šviesos rinis vakaras, kurį vedė Žy Žukas atsakė: toliau kritiškai ros-Šviesos federacijos narių metis yra pats geriausias San gos sistema turi trūkumų, ir pradžią, atsiradimo priežastis, taros sėkmės įgpcįymąs. Šalia drūnas Drungilas. Pirmasis mąstyti ir netradiciškai veikti. pasitarimui ir įvairių klau kaip pavyzdį Kaminskas pa tikslus, klaidas ir ateitį. Po to, keįiasdešimft išleistų kny teikė Ameriką. Čia sveikatos pakviestas Kęstutis Keblys, Anot jo, gerai, kad santarie simų aptarirtilli? Pasitarimui čių prieauglis nepatyrė pri kalbyje pavadinimu „Veikli gų, žurnalas Metmenys, mė apsaugos sistema yra vienin kuris nuotaikingai pristatė vadovavo Lakštuonė Vėžienė. verstinio tautiškumo traumos, generacija” Zenoną Rekašių, nesinis laikraštis Akiračiai, telė pasaulyje, kur viena knygą Poteksčių ribos. Tuomet Marytė Paškevičienė per Leoną Sabaliūną, Horstą Žibą vienas po kito savo kūrybą jaunoji karta ateis, kai tam susipažinimas su latvių, estų šeštoji gyventojų dalis neturi skaitė trumpą Metmenų žur kalbino Julius Šmulkštys. skaitė rašytojai ir poetai. bus tinkamas laikas; galbūt kuriančiais žmonėmis, rusų sveikatos draudimo. Šią pro nalo pranešimą; buvo aptarta Klausytojai turėjo puikią pro tai bus trečia ar ketvirta kar Pašnekovams buvo iš anksto disidentais, pagaliau - žmo blemą labai sunku išspręsti ir A. Mackaus knygų fondo pa pateikti keturi klausimai, į gą išgirsti Liūnės Sutemos, ta, galbūt dabartiniai vadina dėtis, struktūra, perskaitytos giškas atvirumas ir nuošir sunku numatyti ateitį, nes kuriuos jie atsakinėjo beveik Vitalijos Bogutaitės, Raymon- mieji ekonominiai emigrantai, kelios Lietuvos bibliotekų pa dumas. Kalbėdamas apie San Amerika yra labai mišri jų dvi valandas. Į klausimą, ko do Filip, Eglės Juodvalkės, Bi nes Lietuva sparčiai integruo dėkos už atsiųstas knygas, taros nesėkmes, minėjo santa- atžvilgiu. Lietuvos medicinoje kios buvo Santaros susikū rutės Serota, Linos Vitkaus jasi į pasaulį, sėkmingai adap tartasi, kaip ir kur vėl siųsti riečių nesėkmę tariantis su Kaminskas įžvelgė kitokių rimo priežastys, Rekašius at kas, Gintaro Grajausko, Ro tuojasi jame ir todėl reikia knygas į Lietuvos bibliotekas; ateitininkais dėl kasdienio trūkumų - nors po nepriklau sakė trumpai: Santaros nebū lando Rastausko kūrybos. veikti ne iš pareigos, bet iš diskutuota dėl V. Kavolio Lt- politinio darbo; intensyvų su- somybės atgavimo sveikatos tų, jeigu nebūtų buvę ateiti Sekmadienį pranešimą skai malonumo. Po pranešimo pla beralizmo perleidimo; tartasi, intelektualėjimą, vidinio dia apsaugos sistema yra kompen ninkų. Sabaliūnas minėjo tė ir Santaros-Šviesos konfe čiau diskutuota apie Adam kaip paskirstyti Santaros- logo tarp paskaitininkų ir au suojama valstybės, pagal bend ideologinę Santaros susikū renciją uždarė svečias iš Lie kaus štabo klaidas buvusiuose Algis Mickūnas. Šviesos fondo surinktas lėšas; ditorijos praradimą; Santaros rą vidaus produktą, finansuo rimo pusę. Anot jo, ideologinė tuvos, Vilniaus universiteto prezidento rinkimuose. buvo renkama kitų metų fe profesionalėj imą ir jaunystės jama per mažai. Dar viena Nemažą diskusiją sukėlė Al situacija išeivijoje pasiūlė ir trūkumą. Žibo nuomone, San problema, kad per maži gydy dėstytojas, vienas iš Semioti deracijos suvažiavimo organi tuo pačiu parinko vietą Santa kos centro įkūrėjų, „Baltų Dalia Cidzikaitė gio Mickūno paskaita „Civili tara daug nuveikė humanita tojų atlyginimai, todėl jie pri zatorių grupė. rai. Žibui Santara-Šviesa lankų” leidėjas Saulius Žukas. Daiva Litvinskaitė zacijos sankryžos”, nes tema riniuose moksluose, atrasta versti dirbti tiek privačiose, Penktadienio vakarinę pro buvo ta vieta, kur jis galėjo Jo pranešimo tema - „Santa- Illinois u-tas Čikagoje PLB turėjo aiškią potekstę - kodėl daug naujų kūrybingų žmo tiek valstybinėse klinikose. vyksta karas tarp Vakarų ir gramą, kaip ir ketvirtadienio, pritikti. Į klausimą ar Santa ros-šviesos keliai ir klystke Lituanistikos katedra nių. Šmulkščio pastebėjimu, Po tokios „medicininės” da Islamo. Civilizaciją, anot Mic užbaigė Arvydo Reneckio pa ros-Šviesos organizacija tapo Santara pirmoji ėmė kalbėti lies, dalyviai pasinėrė į komu kūno, gali sudaryti ne viena rodytas lietuvių kino klasikai tokia, kokios tikėjosi, Reka apie holokaustą. Į paskutinį nikacijos pasaulį - paskaitą kultūra, ir ji nėra geografinė priskirtinas Algimanto Dau šius atsakė vienareikšmiškai klausimą, ar prasminga San „Sound, Art and Media” skaitė vieta: Vidurinių Rytų civiliza sos ir Almanto Grikevičiaus — ne. Pasak jo, kūrėme stu taros veiklą tęsti ir jei taip, trečios kartos lietuvė, komu ciją sudaro judaizmas-krikš- vaidybinis filmas „Jausmai” dentišką organizaciją, turė kokie turėtų būti jos už nikacijos profesorė Jane Tu čionybė-islamas, Vakaruose (1968); scenarijaus autorius jome labai naivių idėjų suvie Vytautas Žalakevičius. Šis fil daviniai, Rekašius atsakė, pa mas. Ji teigė, kad keičiantis graikų-romėnų civilizacija. nyti liberalias išeivijos sroves. minėdamas Santaros-Šviesos visuomenei, keičiasi ir menas; Prieštaravimas tarp šių dviejų mas kino kritikų laikomas vie Sabaliūno nuomone, tada, kai susikūrimą ir sėkmingą jos kūryba nėra vien tik) genijaus civilizacijų, pasak Mickūno, nu geriausių lietuviškų meni Santara buvo kuriama, buvo veiklą Lietuvoje. Jo nuomone, sritis, meną galima „paga glūdi jau pirminėse jų iš nių filmų. Jame vaidina visas labai sunku įsivaizduoti jos Santara išeivijoje anksčiau ar minti”, ir kaip pavyzdį patei takose - mituose: Dievo tėvo tuometinis Lietuvos aktorių specifiką. Buvo tik bendros vėliau pasibaigs, nes gyveni kia Fluxus judėjimą, kur ir sūnaus Liuciferio bei pasa žvaigždynas: Regimantas Ado nuostatos, kur viena iš pagrin mas turi savus dėsnius. Anot kūrėju būti galėjo kiekvienas. kojime apie Prometėją, šie du maitis, Juozas Budraitis, Algi dinių skambėjo taip: eidami li- Sabaliūno, tol, kol bus kurian Dabar pastebimas naujas mitai suformuoja prieštarin mantas Masiulis ir kt. Per beralybės keliais savo lietuvy čių žmonių, Santara išliks. Iš flash mobs fenomenas, vyks gas civilizacines sąmones: šeimyninę brolių dvynių dra bę norėjome padaryti ku galimų Santaros uždavinių jis tantis tarp kultūros ir komu mą nesilankstant tuometinei riančią, gyvybingą, linksmą. graikai tikėjo, kad ir kokia tie pamini šiuos: ką daryti, kad tarybinei ideologijai palie Anot Sabaliūno, pasiekėme nikacijos. Naudodamiesi mobi sa būtų, ji gali būti diskutuo mūsų vaikai, pradingę be ži čiamos jautrios temos: pa daugiau, nei buvo tikėtasi. liu telefonu ar elektroniniu jama ir pakeičiama, tuo tarpu nios, vėl sugrįžtų prie lietu prasto žmogaus laikysena - Žibąs, tarsi antrindamas Sa paštu, kuriuo perduodamos islame tiesa neginčytina ir ne vybės; ką daryti, kad trečioji Vilniuje rugsėjo pabaigoje vykusiame tarptautiniame M. K. keičiama. Islamo atžvilgiu, stengiantis išlikti tarp dviejų baliūnui, priminė jog visa tai išankstinės instrukcijos, dide išeivijos banga, jungdamasi Čiurlionio pianistų ir vargonininkų konkurse nugalėtoja tapo Vakarai yra šėtoniški, jie nesi ugnių - Antrajame pasauli pasiekėme per didelį vargą. lis žmonių būrys susirenka į prie mūsų, neprarastų savojo Lietuvos Muzikos akademijos studentė Sonata Alšauskaitė. laiko aukščiausio Dievo įsa niame kare, rezistencija, bėgi Reikėjo daug pastangų ir laiko nurodytą vietą, sužaidžia žai identiteto; ar būtina visą savo kymų, tad islamo užduotis - mas į Vakarus, Sibiras. pažinti vienas kitą, išmokti dimą ir išsiskirsto. Tam ne dėmesį nukreipti į kraštą, naikinti Šėtono apraiškas ir Šeštadienio rytinę programą nusileisti, ginčytis ir vis tiek naudojama jokia išankstinė esantį už tūkstančių mylių, likti draugais. Pasak jo, San reklama ir žmonės tai da galbūt pats laikas būtų atsi tara išlaikė pagrindinius savo ro tam, kad atsipalaiduotų. gręžti į Amerikos gyvenimą, principus; toleranciją ir tarpu Flash mobs, kaip teigė Tumas, jos problemas? savio sugyvenimą. O svarbiau yra atitinkamo meno dalis, sia — sugebėjo prisitaikyti Per Edvardo Kaminsko pas nes atlieka meno ir vaidybos prie kintančių gyvenimo sąly kaitą „Medicina JAV ir Lietu rolę ir turi panašumų su da- gų. Suvokimas, kad pasaulis voje” konferencijos dalyviai daizmu ir siurrealizmu. kinta, galėjimas prisitaikyti galėjo susipažinti su šių dvie Paskutinė dalis prieš vaka prie jo - tai geriausia, ką jų šalių medicinos istorija, rienę buvo skirta teatrui: Vio Santara man davė - užbaigia įvairiausių šalių sveikatos ap leta Kelertienė pristatė svečią Žibąs. Į klausimą kuriose sri saugos struktūromis. Anot iš Lietuvos - dramaturgą, tyse Santara buvo sėkmin Kaminsko, sveikatos apsauga poetą, eseistą Rolandą Ras- giausia ir kuriose - ne, Re yra didelis galvosūkis visoms tauską. Paskaitoje, pavadin kašiaus nuomone, reikia mi šalims, nes tobulos struktūros toje „Prarasto paprastumo be nėti politiką. Pasak jo, santa- dar nė viena šalis nesukūrė. Ji ieškant arba Nekrošiaus pu riečiai buvo sėkmingi ne poli turi būti efektyvi, paslaugos sėje”, rašytojas gvildena klau tiniuose žaidimėliuose, bet turi būti kokybiškos, piliečių simą, kaip teatre sukurti pa Algimantas Gureckas, Zenonas Rekašius ir Leonas Sabaliūnas savo politine laikysena, savo lūkesčiai turėtų būti paten prastas formas, kurios būtų, M. K. Čiurlionio menų mokyklos moksleivis Andrius Racevičius dalyvavo 50-ajame Santaros-Šviesos federacijos suvažiavime, Le galvojimu. Jeigu anksčiau bu kinti, valstybė dengtų išlai reikšmingos. Tokį paprastumą buvo jauniausias IV tarptautinio pianistų ir vargonininkų kon mont, III. vome mažuma, pasisakiusi už das, priėjimas turėtų būti vie jis įžvelgia E. Nekrošiaus kurso dalyvis. Michailo Raškovskio (Elta) nuotraukos. DRAUGAS Literatūra • menas • mokslas 2003 m. spalio 4 d. • Nr. 193 (35) — 3
variantų gausa ir unikumais. A. Račkaus lietuviškų pinigų kolekcija - pranoko garsiosios Prasideda operos puota E. Huten Čapskio numizmati kos rinkinio lietuvišką dalį ir apima pinigus nuo pirmųjų Jadvyga Godunavičienė sidabrinių lydinių (kapų), iki 1666 m. Jono Kazimiero ši Lietuvoje, kaip ir daugelyje lingų ir 1706 m. Gardine slap pasaulio šalių, rudenį duris ta kaldintų paskutiniųjų DLK atveria koncertų ir teatrų lietuviškų šeštokų. salės, prasideda naujas sezo 1935 m. rugpjūčio 11-17 d. nas. Ką jis žada operos ir bale draugija „Užsienio lietuviams to mėgėjams, tarp kurių yra remti” organizavo Kaune Pir daug Vilniuje gyvenančių mąjį pasaulio lietuvių kongre užsienio ambasadų darbuo są. Jo proga A. M. Račkus, tojų, iš įvairių kraštų atvyks draugijai remiant, į Kauną tančių lietuvių? atvežė Lietuvių numizmatikos Apie tai kalbamės su Lietu ir istorijos draugijos rinkinį, vos Nacionalinio Operos ir ba bei savo kolekciją. Pradžioje leto teatro generaliniu direk rinkiniai buvo demonstruoja toriumi Gintautu Kėvišu. mi Vytauto Didžiojo universi - Gerb. pone Kėvišai, tete, po to Vytauto Didžiojo turbūt nė nebereikėtų muziejuje. Po parodos abi ko klausti, kodėl šiemet sezo Bronius Kutavičius. Gintautas Kėvišas. lekcijas - „Račkaus muziejų” nas prasideda gerokai vė (pagal vienus šaltinius - liau negu kitais metais, nes naujų spektaklių. Tad ko intensyvaus darbo ritmą. Be 50,000 vnt., pagal kitus - beveik visą vasarą ir ru kios premjeros jų laukia? to, juk niekur nedingo ir pra 81,000 vnt.) Lietuvos švietimo dens pradžią prie teatro ėjusio sezono premjeros - G. rūmų sukiojosi kranai, - Pirmoji sezono premjera — Dr. Aleksandras Račkus prie tik mažos dalelės surinktų ir išsaugotų lietuvių tautos lobių. ministerija už simbolinę kainą baletas „Rusiškasis Hamletas” Puccini opera „Turandot”, V. - 100,000 litų sumą (veikiau vyko remontas viduje. Tai A. Mozart „Don Žuanas”, G. ir yra sezono vėlavimo Jį ruošia vienas garsiausių siai padengusią eksponatų pasaulio choreografų-Borisas Verdi „Kaukių balius”, baletas priežastis? pervežimo į Lietuvą išlaidas) Eichmanas, mūsų žiūrovams „Carmina Buraną” (K Orfo - Teatrui remontas buvo Aleksandras Račkus — nupirko iš A. M. Račkaus. pažįstamas iš baleto spektak muzika) ir dar ankstesni spek būtinas. Tam numatyti penki Taip pat buvo pažadėta iš lio „Raudonoji Žizel” (Eichma takliai. leisti A. M. Račkaus darbą mėnesiai. Per tą laiką pakeisti nas), (pagal P. Čaikovskij, G. - Nuo pat lietuvių operos visi didžiuliai langai, dabar lietuvybės saugotojas apie numizmatiką (kuris tuo Bizet, A. Adamo, A. Šnitke teatro gimimo buvo išliku metu dar nebuvo parašytas). švytintys iš tolo, paklota nau muziką). Šį spektaklį publika si tradicija kaskart, Nau ja grindų danga, pertvarkyti Vytauto Didžiojo kultūros mu ypač pamėgo. jųjų metų išvakarėse, pa Ignas Narbutas barai, šiek tiek atnaujintas fa ziejui buvo perduota pagrin Antroji spalio mėnesio prem kviesti žiūrovus į G. Verdi sadas. Tačiau sezonas vėliau dinė kolekcija, dabar saugoma jera - vieno įdomiausių šių operos „Traviata” spek prasideda (nuo spalio 1) ne Didmiestis priima visus at Basanavičius, kuris, lanky tikslas buvo Lietuvos nepri Nacionaliniame M. K. Čiur dienų lietuvių kompozitoriaus takli. Pradėjęs dirbti tea vien dėl remonto. Mano nuo vykėlius ir nuo to jis tik damasis JAV 1913 m. pasa klausomybės kovų rėmimas, lionio dailės skyriuje. Taiko Broniaus Kutavičiaus opera - tro vadovu, Jūs praėjusi mone, taip turėtų būti visada, didėja, auga. JAV iki 1926 m. kęs: .Amerikoje lietuviai iš savo narių švietimas, išlai mosios dailės skyriuje saugo baletas (nors žanras dar ne gruodį tradiciją sulaužėte, nes pradėti sezoną, daugumai neribojo migracijos ir iš visos mirs, nuta.utės ir paskęs sveti kymas Amerikoje lietuvių kal jama Amerikos lietuvių gyve apibrėžtas) „Ugnis ir tikėji nors daug kas tam nepri Europos plūdo pigi darbo jėga, mose bangose. Pasirūpink p. bos ir ryšiai su Lietuva. Be nimą atspindinti medžiaga, žmonių vos spėjus grįžti iš mas”. Šis veikalas vasarą bu tarė. Kodėl? atostogų ar iš tolimų kelionių, kuri pastatė didmiesčius, nu Račkau, kiek galint surinkti veik visos jos turėjo savo senų žemėlapių rinkinys, se vo parodytas Trakų pilyje, da - Mano supratimu, tradicija tiesiog nelogiška. Negi kas, tiesė geležinkelius per visą čia Amerikoje lietuvių kultū atributiką: vėliavas, įvairius novės Egipto, Rytų, Antikos bar perkeltas į teatro sceną, turėtų tapti nuolatinis atsi vos spėjęs įeiti į namus, tuoj šalį, sukūrė tą XX a. civilizaci rinio gyvenimo relikvijas ir narių ženklus, antspaudus ir pasaulio relikvijos. Muziejaus kas nėra taip paprasta. Ma naujinimas, o ne seni spektak skubės į teatrą? jos stebuklą - Jungtines Ame atsiųsk jas Vilniun, Lietuvių pan., kai kurios net savo pini bibliotekoje apie 2,000 vertin nau, kad kitų šalių lietuviai liai. Pernai surengėme šven - Atėję į atnaujintą rikos Valstijas. Maždaug nuo Mokslo draugijos muziejui”. Ir gus. Iš A. M. Račkaus su gų lituanistikos, meno, istori susidomės šiuo Broniaus Ku tinį koncertą ir, atrodo, publi teatrą, žiūrovai tikėsis ir 1865 m. prasidėjusi, emigraci A. Račkus rinko, susirašinėjo rinktų relikvijų buvo galima jos, numizmatikos ir kt. leidi tavičiaus kūriniu, skirtu Lie ka tai priėmė palankiai. jos iš Lietuvos banga į sveti su įvairiais JAV, Lietuvos ir matyti, kaip Amerikos lietu nių. Numizmatikos skyriuje - tuvos karaliaus Mindaugo Šiemet ruošiame puikią nau mus kraštus išsinešė didžiu pasaulio kolekcionieriais. viai reagavo į Lietuvos ne pirmykščių tautų pinigai, reta rican Lithuanian Philatelic karūnavimo 750-osioms me jametinę dovaną - F. Lehar mą gabiausio Lietuvos jauni Jo veiklumas skleidėsi įvai laimes - Kražių skerdynes ir V. Brenerio (JAV cento auto Specialist. Pokario metais jo tinėms ir vaizduojančiu tą to operetės „Linksmoji našlė” mo. Į JAV tuo metu migravo ir riomis kryptimis — jis vienu Vilniaus krašto okupaciją ir riaus) medalių kolekcija, įvai sukauptomis kolekcijomis limą, bet mūsų valstybei labai premjerą. Tai bus puošnus, kitų Europos kraštų gyvento metu ir kolekcionierius, ir Lie kaip jie Amerikoje gynė Lietu rių šalių monetų ir medalių naudojosi autoriai, rašę Bosto reikšmingą, laikotarpį. Spek malonus akiai, išlaikąs žanro jai - airiai, švedai, vokiečiai ir tuvos patriotas - jo pastango vos reikalus. bei Lietuvos numizmatikos ko no Lietuvių enciklopedijai. taklio dirigentas - Martynas stilių, spektaklis, kurį kurs t.t... Pabaltijo tautų, okupuotų mis buvo įkurtas Lietuvių stu Kaip knygnešio sūnus, A. M. lekcija (apie 9,000 vnt.). Už Prieš jo mirtį didžiąją jo rinki Staškus, režisierius - Jonas teatrui pažįstamas talentin carinės Rusijos, su merdinčia dentų propagandistų ratelis, Račkus tapo bene pirmuoju nuopelnus Lietuvai A. Račkus nių dalį nusipirko Stasio Bal Vaitkus, dailininkas Jonas gas estų dailininkas A. Renter pramone ir žlugdomu žemės kuris tarp Amerikos lietuvių JAV, pradėjusiu rinkti me 1935 m. buvo apdovanotas Vy zeko organizuojamas Lietuvių Arčikauskas, choreografė - ir austrų režisierė Monika ūkiu, jaunimas, tėvynėje, tu paskleidė šimtus įvairių pla džiagą (pažįstamų atsimini tauto Didžiojo III laipsnio or kultūros muziejus Čikagoje, Aira Naginevičiūtė. Visler, kurios statyta operetė rėdamas daug mažiau galimy katų apie Lietuvą. Būdamas mus ir t.t.) apie spaudos drau dinu. kuris 1966 m. išleido jo Lietu - Tai bus antra kompozi „Vienos kraujas” (J. Straus) bių nei svetur, iš jos iške neblogu oratoriumi, A. M. dimo laikus Lietuvoje ir 1936.11.01 - 1938.04.01 A. vių numizmatikos enciklopedi toriaus Broniaus Kuta yra teatro repertuare nuo liaudavo ypač gausiai. Todėl ir Račkus per atostogas važinė knygnešius. Vėliau ši me M. Račkus dirbo Vytauto Di jos pirmąjį tomą. A. M. Rač vičiaus opera dabarti 1998 metų. buvo galima sutikti lietuvių davo po visas JAV lietuvių džiaga pateko į P. Rusecko džiojo kultūros muziejaus Isto kus mirė Čikagoje 1965 m. niame teatro repertuare Bręsta sumanymas 2005 šviesuolius Balkanuose, Sara kolonijas, rinkdamas lėšas leistą Knygnešį (1928 ir 1929) rijos skyriaus vedėju ir tvarkė spalio 9 d. (pirmoji - „Lokys”). Nuola metų išvakarėse nustebinti tove, Prūsuose ar kituose Lietuvos šelpimo reikalams, ir į straipsnį „Knygnešių kro savo sukauptą rinkinį, tačiau, Lietuvoje A. M. Račkus vėl tiniai lankytojai visgi pasi lankytojus dar kitomis staig kraštuose, kur nebuvo tokios skaitydamas populiarias pas nika”, spausdintą Drauge dėl nesutarimų su muziejaus buvo prisimintas 1993 metais, genda daugiau lietuviško menomis, bet apie tai dar pa didelės cenzūros, kur jie galė kaitas. 1917 m. Čikagoje, (1928-1930 m.) direkcija ir Švietimo ministe kai, minint jo gimimo šimt repertuaro. tylėsiu. Gal ateityje tradicija jo rašyti ir leisti lietuvišką pratęsiant Lietuvių istorijos Palaipsniui A. M. Račkaus rija, iš tos vietos pasitraukė. metį, M. K. Čiurlionio dailės - Šį sezoną žiūrovai ne galėtų tapti pats apsilanky spaudą, kuri į kraštą patekda mokslo draugijos veiklą, litua visuomeninė veikla tapo an Gyvenant Lietuvoje, jis ir to muziejuje buvo surengta di turėtų pagrindo priekaištauti. mas teatre šventės vakarą, ne vo „kontrabandininkų” - knyg nistikos mėgėjai, tarp kurių trąja profesija. Jis įstojo į įvai liau kolekcionavo. Pasak Zig džiulė jo rinkinių paroda, ku Mat be B. Kutavičiaus „Ug paisant, kas vyks scenoje. nešių dėka. buvo ir A. Račkus, įkūrė Lie rias JAV numizmatikos ir is mo Toliušio, žymaus prieš rioje pirmąkart po 1935 m. de nies ir tikėjimo” numatyta dar - Ne vien premjeras, bet Aleksandras M. Račkus, gi tuvių numizmatikos ir istori torijos draugijas: Lietuvos is kario advokato ir kolekcionie monstruotos JAV lietuvių or viena lietuviška premjera. ir įvairiausias šventes, su męs 1893 m. birželio 7 d. jos draugiją, kurios tikslu tapo torijos draugiją JAV, Ame riaus, Račkus Kaune iš naujo ganizacijų uniformos, vėliavos Įžymaus lietuvių muziko Balio sitikimus padeda ruošti Čekiškės miestelyje, Kauno lietuviškų senienų ir JAV lie rikos Numizmatų sąjungą pradėjo rinkti įvairias apie ir kitos A. M. Račkaus atvež Dvariono 100-ųjų gimimo me nemažai tam lėšų skirian apskrityje, 1910 m. kartu su tuvių istorijai svarbių doku (American Numismatic Asso- Lietuvos praeitį senienas ir tos relikvijos (archeologiniai tinių proga pavasarį į sceną tys mecenatai. Jūs, jau tėvu, garsiu knygnešiu, žan mentų rinkimas. Vienu svar ciation), Čikagos Numizmatų buvo surinkęs gana didelį J. radiniai iš senovės Egipto ir sugrįš jo opera „Dalia”, sukur ateidamas dirbti į teatrą, darų persekiotu už lietuviškų biausiu jos darbininku tampa, klubą (Chicago Coin Club; Vilčinsko XIX a. Vilniuje iš kt.). Atidarant parodą, vyko ta Balio Sruogos „Apyaušrio gargėjote, kaip gabus meno knygų platinimą, išvyko į tuo metu dar studentas, Alek 1928 m. buvo šio klubo pirmi leistų mažų šventųjų pa mokslinė konferencija, skirta dalios” motyvais. vadybininkas, įgijęs tarp JAV. Amerikoje, kai tėvas sandras M. Račkus, kuris ninku), Čikagos Istorikų drau veikslėlių rinkinį, kitų leidėjų A. M. Račkaus atminimui, ku - Kol nenuklydome į ki tautinės patirties, sugeban 1913 m. grįžo Lietuvon, teko tvarkė visą surinktą medžia giją (Chicago Historical Socie šventųjų paveikslėlių, ku rioje buvo prisiminti jo įvyk tas pokalbio temas, prašy tis pritraukti investicijas. pačiam užsidirbti pragyveni gą, rūpinosi kolekcijos papil ty), Numizmatikos ir archeo riuos, 1940 m. išvykdamas iš dyti darbai. čiau išvardinti visus prem Kas nulėmė šią nuomonę? mui ir mokslui, bet tai nesus dymu, o vėliau, tapęs gydyto logijos draugiją Krokuvoje Lietuvos, paliko Kauno kul Šiais metais, paminint 110 jerinius sezono spektak - Sakyčiau tai yra normalus tabdė aktyvaus ir energingo ju, kolekcionavimui skyrė vi (Towrystwo Numizmaticzno - tūros muziejui ir jie dabar metų nuo A. M. Račkaus gimi lius. šiuolaikinės meno įstaigos jaunuolio. Šalia darbų ir stu sus atliekamus pinigus. Archeologiczne) ir kt., daly saugomi M. K. Čiurlionio dai mo, M. K Čiurlionio Naciona - Viena premjera įvyks darbas ir tiek. Rėmėjų atsi dijų, jis aktyviai dalyvavo A. M. Račkaus iniciatyva, vauja numizmatikos ir filateli lės muziejaus grafikos sky linis dailės muziejus parengė lapkričio mėnesį. Tai G. Verdi randa, jei jų atkakliai ieškai ir įvairių išeivių organizacijų 1918 m. Lietuvos nepriklauso jos parodose. Jis Susirašinėja riuje. 1938 m. buvo vienu iš A. M. Račkaus atminimui opera „Rigoletto”, be kurios gali jiems kažką pasiūlyti. veikloje: nuo 1912 m. — Lietu mybės atkūrimui paminėti su viso pasaulio numizmatais, „Lietuvių-amerikiečių draugi skirtą parodą, kurioje pateik apsieina retas teatras, kuri Praėjusio sezono pradžioje jų vos Vyčių narys, 1915-1916 draugija išleido belgų kilmės ieškodamas retų monetų, va jos” steigėjų ir valdybos nariu. ta medžiaga apie A. M. Rač keletą kartų „viešėjo” ir mūsų skiriamos lėšos sudarė 80,000 m. vienas Vyties žurnalo stei skulptoriaus Alberto L. Von žinėja po varžytines, palaiko 1939 m. buvo apdovanotas kaus asmenį, jo - numizmato scenoje. Spektaklį statys diri litų. Dabar jos - jau pusė mili gėjų ir pirmasis redaktorius. den Bergheno sukurtą medalį, ryšius su medalių ir monetų Šaulių žvaigždės medaliu. ir kolekcionieriaus veiklą, gentas Martynas Staškus ir jono. Artėjame prie milijono... 1916-1917 m. Lietuvių Romos kurio vienoje pusėje buvo pir dailininkais JAV ir Lietuvoje. 1940 m. rudenį Račkus vėl prieškario išeivijos gyvenimą dramos režisierius Gintaras Turime du pagrindinius me Katalikų moksleivių susivieni mojo Lietuvos prezidento A. Per vieną A. Račkaus pasaulio paliko Lietuvą ir grįžo į JAV, ir didelės XIX a. pabaigos - Varnas, jau pabandęs jėgas cenatus - OMNITEL ir SIE jimo pirmininkas, 1918-1919 Smetonos atvaizdas, kitoje - numizmatikos kolekcijos pa kur lapkričio 17 d. vėl ėmėsi XX a. pradžios JAV lietuvių operos žanre, kai teatras statė MENS firmas ir vieną tvirtą m. - Amerikos Lietuvių Ro užrašai apie svarbius Lietuvos rodą 1930 m. The Buffalo Ti organizuoti Lituanistikos mu organizacijų ženkliukų ir vė P. Čaikovskio operą „Pikų generalinį rėmėją - Klaipėdos mos Katalikų federacijos sek istorijos įvykius. Šie 300 me mes rašė, kad ji, apimanti ziejų, kuriame toliau kaupė liavų kolekcijos dalis, kuri Dama”. alaus daryklą „Švyturys”. Pa retoriato vedėjas ir t.t. dalių, kurių išleidimą organi mokėjimo priemones nuo numizmatikos, archeologijos ankstesnėje parodoje nebuvo Ateinančių metų pavasarį deda ir daug smulkesnių Studijuojant 1912-1913 m. zavo ir finansavo pats A. M. priešistorinių iki dabartinių medžiagą ir įvairių lituanisti parodyta. Eksponuojamos įvai žiūrovai dar sulauks R. Wag- firmų, atskirų asmenų. Montrealio St. Laurent kolegi Račkus, tapo pirmaisiais lietu laikų, laikoma turinčia mil nių dalykų. Aktyviai dalyvavo, rių lietuviškų draugijų, bro ner operos „Skrajojantis olan Kalbėdamas apie pinigus, joje (Kanadoje) jis dirbo St. viškais medaliais. Be A. M. žinišką vidinę vertę, kurios kuriant Amerikos lietuvių fi lijų, organizacijų, klubų, vei das”, kurią statys JAV reži paminėsiu vieną naujovę. Ruo Laurent muziejuje asistentu Račkaus, Lietuvos numizmati niekas negali įvertinti pini latelistų draugiją „Lietuva” kusių Amerikoje XIX a. pab. - sierius E. Zambelo, premjeros. šiamės keletą spektaklių sta konservatoriumi. Tada susi kos kolekcijos buvo kaupiami gais. A. M. Račkaus dėka, Lie rašė beveik visiems žinomes- XX a. pradž., relikvijos padeda Kitas JAV menininkas, cho tyti kartu su tuo susido domėjo kolekcionavimu ir eksponatai, atspindintys Ame tuvių Numizmatikos ir istori niems lietuviškiems leidi atskleisti to meto Amerikos reografas Arbino, kviečiamas mėjusiu Rygos Operos teatru, muziejiniu darbu: eksponatų niams, Čikagos Drauge reda rikos lietuvių gyvenimą ir pa jos draugijos muziejus jau lietuvių dvasinį pasaulį, paro ruošti baleto spektaklį. kolegomis iš Florencijos (Itali tvarkymu ir restauravimu. Gi 1931 m. turėjo didžiausią pa ramą tautiečiams bei Lietu gavo sveikatos skyrių. Nuo do, kuo jie gyveno, dėl vienų Atrodo, išvardijau visas se ja), Varšuvos (Lenkija). lintis į kolekciavimą paskati vai. Išeiviai būrėsi į civilines saulyje Lietuvos numizmati 1948 m. Čikagoje leido Lithua- ar kitų priežasčių nublokšti į zono premjeras. Manyčiau šis no, kaip jis pats rašė, dr. J. ir karines organizacijas, kurių kos kolekciją, pasižyminčią nistic Museum Notės ir Ame-' jiems svetimą kraštą. skaičius liudija būsiant labai Nukelta į 4 psl. 4 — Nr. 193 (35) • 2003 m. spalio 4 d. Literatūra • menas • mokslas DRAUGAS
Atsiminimai apie M. K. Čiur lionį. Kaunas, J. Petronio lei M. K. Čiurlionis ir pasaulis dykla, 1994, p. 142). V. Lands- Šiuo pavadinimu 2003 m. parašė V. Landsbergis, E. Ta- bergis akcentuoja nepaprastą Čiurlionio jautrumą aplinkai rugpjūčio 6 d. Druskininkuose rasti ir kiti menotyrininkai. („Mintys apie Čiurlionį”, Drau vyko konferencija menų festi Tačiau minėtiems tyrimams gas, 2000.10.07). Vienaip ar valio „Druskininkų vasara su reikia ir atitinkamų aplinky M. K. Čiurlioniu 2003” laiko kitaip, šios menininko savybės bių bei sąlygų, specifinio fi atsispindi ir kitų menotyri tarpiu (birželio 8-spalio 4 d.). nansavimo. Tokius tyrimus ninkų darbuose. Galbūt šios Į konferencųą buvo pakviesti pilnaverčiai galėtų atlikti uni sferos tyrimai geriau paaiš žinomi menotyrininkai, skyrę versitetinio lygmens studįjų ir savo darbus M. K. Čiurlionio kintų, kodėl nesusikūrė M. K. tyrimo institucijos filosofijos Čiurlionio mokykla, kodėl gyvenimui ir kūrybai aptarti. fakulteto rėmuose. Reikėtų pa Konferenciją M. K. Čiur gamta M. K. Čiurlionio kūry žymėti, kad Lietuvoje yra virš boje kitokia, negu kitų daili lionio atminimo muziejuje šimto pradinių muzikos mo ninkų paveiksluose. Tačiau pradėjo Lietuvos muzikų rė kyklų, eilė viduriniosios gran šiuos menininko gabumus gi mimo fondo direktorė Liucija dies, santykinai kelios aukš liau įvertinti pajėgūs turbūt Stulgienė, pabrėžusi konferen tosios muzikos mokyklos, ku psichologai, filosofai, arba gre cijos ir festivalio tikslus, ypa riose yra muzikos studijos ir tumus ir reikšmę. Buvęs pre timų sričių specialistai. Dar tyrimai. Tačiau nėra aukš „Druskininkų vasara su M. K. Čiurlioniu 2003” konferencijos dalyviai klausosi paskaitų. zidentas Valdas Adamkus galėtume užčiuopti eilę M. K. Mikalojus Konstantinas čiausios pakopos muzikologi Čiurlionio gyvenimo ir kū konferencijos dalyviams ir Čiurlionis, jos studijų ir tyrimo padalinio organizatoriai numato kasmet Druskininkų, Senosios Varė mokslininkus ir tapti žinomu svečiams atsiuntė nuoširdžius rybos sričių, kurios mažai pri skirtingumus, lyginant su to Vilniaus universiteto filosofi vasarą rengti M. K. Čiurlionio nos bažnyčiose, koncertuoja visame pasaulyje. sveikinimus, geriausius linkė einamos vienos kurios nors meto lenkų dailininkų kūryba. jos fakultete. Universitetinė gyvenimo ir kūrybos studijų ma miesto muziejuje, sureng Visiškai pageidautina ir jimus ir buvo numatęs daly specialybės mokslininkui ir Jos pranešime „Romantinė muzikologija yra visuose di savaitę, kurioje dalyvautų ta smuiko ir kamerinės muzi drauge tikėtina, kad užsienio vauti jos darbe. Menų festiva šaukiasi universalesnės mąsty vaizduotės stichija M. K. Čiur džiuosiuose Europos universi menotyrininkai ir iš kitų kos šventė. Festivalio dalyvių lietuviai, ypač gyvenantys lio Druskininkuose smuikinin senos mokslininko darbų. Dėl lionio kūryboje” buvo akcen tetuose, o Vokietijoje - net šalių. Druskininkai - ideali tarpe žinomi Lietuvos meni JAV-se, atkreips dėmesį ir į šį kai ir pianistai, sveikindami informacijos sistemos apie M. tuota, kad menininko kūryba dvidešimt septyniuose univer K. Čiurlionį tobulinimo reiktų tokių konferencijų, studijų vie ninkai, kaip antai Gediminas renginį ir vienaip ar kitaip konferencijos dalyvius, atliko sitetuose. Drauge reiktų pa ta. Metraštyje galima būtų Kviklys (vargonai), Regina keletą M. K Čiurlionio kūri išliko romantinio meno plot pasitarti su Vilniaus universi bent kartą jame dalyvaus, ap mėje, kad jo paveikslai palie minėti, kad muzikologija, at talpinti visų metų informacinę Maciūtė (sopranas), Virgilijus lankys nuostabios gamtos Lie nių. teto Informacijos sistemų ka medžiagą M. K. Čiurlionio te ka erdvę mums patiems kurti, rodo, yra ir visose aukštosiose Noreika (tenoras), Rūta Stali tuvos kampelį - Druskinin Konferencijos dalyviai ir tedros specialistais. patiems suprasti. muzikos mokyklose, tik ji ski ma, pagalvoti ir apie tokio liūnaitė (aktorė), Bernardas kus. Dabar čia vis daugiau at svečiai savo darbą tęsė Banko Konferencija baigėsi nedide M. K. Čiurlionio esminį ryšį riasi nuo universitetinės ir yra metraščio sutrumpintą va Vasiliauskas (vargonai), atli siranda patogių viešbučių, sa darbuotojų konferencijų salė liu būsimų organizacinio po-' su lietuvių liaudies daina ar daugiau taikomojo pobūdžio. riantą užsieniui, pavyzdžiui, kėjų kolektyvai: M. K. Čiur natorijų, pradėjo veikti moder je, esančioje greta muziejaus. būdžio darbų aptarimu. gumentuotai aptarė doc. dr. Iš pokalbių kongresuose su anglų kalba. lionio kvartetas, Kauno stygi niai įrengtos ir, sakyčiau, Čia dalyvius sveikino Aplin Čia išsakytos mintys apie pa Rimantas Astrauskas savo didžiųjų ir seniausių universi nių kvartetas, mišrus choras nebrangios kurorto gydyklos, kos ministras Arūnas Kundro pranešime „M. K. Čiurlionis ir tetų profesoriais susidarė teiktus konferencįjoje darbus Konferencija vyko didelio „Dobilas”, Lietuvos teisės uni tinkančios kiekvienam atvy tas, pabrėžęs žmogaus ir gam liaudies daina”. Jis paminėjo įspūdis, kad struktūrinis pa yra paremtos pirmaisiais įspū menų festivalio „Druskininkų versiteto studentų choras ir kusiam pailsėti. tos harmonijos svarbą da tobulinimas tikėtinas ir Lietu džiais ir apie mokslinių darbų vasara su M. K. Čiurlioniu kt. Dalyvauja svečiai iš kitų reikšmingus faktus, liudijan Tačiau dabar svarbiausia barties ir ateities gyvenime. voje, kaip kad dabar analo turinį pilniau galima bus 2003” laikotarpiu (birželio šalių, kaip antai pianistai čius menininko dėmesį muzi menų festivalį „Druskininkų Druskininkų meras Ričardas giškai nustatomi normatyvai kalbėti tik juos paskelbus. 8-spalio 4 d.), kurį rengia ir kiniam folklorui ir pabrėžė Leonidas Dorftnanas (Vokieti vasara su M. K. Čiurlioniu” Malinauskas savo plačiame įvairiose veiklos srityse. Pranešimai dabar ruošiami vykdo Lietuvos muzikų rėmi ja), Edvinas Minkštimas (Pran tai, kad kompozitorius har vystyti, turint mintyje tokius pranešime „Druskininkų - M. Reiktų įvertinti unikalias M. spaudai ir antplogija galėtų mo fondas, o globoja Lietuvos cūzija), Evelina Puzaitė (D. K Čiurlionio miesto dabartis monizavo lietuvių liaudies renginius kaip antai „Sibeli K. Čiurlionio savybes įtaigos, tapti metraščių, pavadintu respublikos kultūros ministe Britanija), Kasparas Uinskas dainas jau parašęs svarbiau jaus savaitė” Helsinkyje, Suo ir perspektyva” paminėjo svar jautrumo srityje, kurias apra „M. K. Čiurlionį^’. Tokiam su rija, Lietuvos respublikos ap (JAV), smuikininkė Rūta Lipi- sius simfoninius kūrinius. mijoje, Dž. Enesku vardo fes biausias kurorto vystymo šo Jadvyga Čiurlionytė savo manymui yra vįpiškai rimtas linkos ministerija, rediia daug naitytė (Švedija) ir kiti. Konferencįjos dalyviai ir tivalis Bukarešte, Rumunijo kryptis, dabarties ir ateities atsiminimuose (Čiurlionytė J. pagrindas, peš ,(konferencijos organizacijų, įmonių, įstaigų. ’ ' Šiuo festivaliu ir konferenci svečiai išklausė doc. dr. Ri je. Ateities sėkmė daug pri darbus, vaizdingai parodė di Festivalio programą padeda ja pradėtas svarbus, pastovus manto Janeliausko pranešimą klausys nuo to, ar visi supras, deles kurorto galimybes, ak „Neatpažinti M. K Čiurlionio vykdyti partneriai, kurių tar darbas, tikslingas M. K. Čiur kad iš visų vardų, kurie repre centavo jo svarbą. pe Druskininkų savivaldybės lionio kūrybos skleidimui, ty muzikos ciklai”, prof. hab. dr. zentuoja Lietuvą pasaulyje, Prof. hab. dr. Vytautas Laisvalaikio centras, M. K. Leonido Melniko paruoštą rimui. Renginys turėtų pasi pirmasis yra M. K. Čiurlionio Čiurlionio muzikos mokykla, Landsbergis, daugelį savo pranešimą „Ekologija ir muzi daryti kasmetiniu, pakilti į darbų skyręs M. K. Čiurlionio M. K. Čiurlionio memorialinis vardas. ka”. tarptautinį lygmenį, suburti Prof. dr. Karolis gyvenimui ir kūrybai, šį kartą Muzikologas Vaclovas Juod muziejus ir kiti. visų šalių žymius menininkus, Rimtautas Kašponis savo tyrime „M. K.Čiurlionio pusis plačiai aptarė „Čiurlio Pagrindiniai renginiai vyk vaikystės Lietuva” pažvelgė į nio” ansamblio svarbų vaid sta M. K. Čiurlionio memoria įžymiojo menininko asmenybę menį, atliekant kompozito liniame muziejuje, Druskinin per vaiko pojūčio ir mąstyse riaus kūrinius. Jo pranešime kų pramogų aikštėje, viešojoje Prasideda operos puota nos prizmę. Jis vaizdingai ap „M. K Čiurlionis ir ‘Čiur bibliotekoje, vaikų dailės ga Atkelta iš 3 psl. Šį manavičiūtė pasaulyje pasiekė tarė tą vaikystės aplinką, kuri lionio* ansamblis” buvo pa lerijoje. Vargonų ir sakralinės M. K. Čiurlioniui buvo brėžta, kad daugelyje kon M.K. Čiurlionis. „Ramybė” muzikos valandos vyksta būdą vadiname kooprodukcija. tokios šlovės, kokios dar nebu vo pavykę regėti nė vienam reikšminga vėlesnėje kūrybo certų didžiuosiuose JAV mies Kas tai? Ogi, kraštų pasidali lietuvių muzikui, nei vyres je. Tai spalvos, erdviniai san tuose, Kanadoje bei Pietų jimas. Pavyzdžiui, visi trys niam, nei jaunesniam. Edgaro tykiai, dangus ir žemė, lau Amerikoje skambėję kompozi Kauno Muzikiniame teatre ji teatrai stato tą patį spektaklį, su tokiomis pat dekoracijomis, Montvydo-Prudkausko irgi kas, kelias, kryžiai, saulėlydis, toriaus kūriniai daugeliu Baigėsi Pažaislio muzikos sukūrė pagrindini vaidmenį rūbais. 2005 metais tikriau nepaleisime iš akiračio. Jis paukščiai, debesys ir daugelis atžvilgių klausytojams buvo Ch. Gounod operoje „Romeo ir siai pabandysime. Pavyzdžiui turi puikų balsą, sceninį ža kitų Lietuvos gamtos vaizdų ypač reikšmingi. Džiuljeta”. Sostinės Operos ir festivalis savaitę spektaklis rodomas vesį ir elgiasi apgalvotai, už bei reiškinių. Pranešime iš Dr. Darius Kučinskas, daug baleto teatre J. Gedmintaitė šias „Šviesos”, kurios pirmą viename teatre, po to - ki kariaudamas kitų šalių žiū skirtinis dėmesys teko jūros metų dirbęs Nacionaliniame Lietaus lašų pritvinkę, stori atlieka donos Anos vaidmenį tame, atlikėjais keičiamąsi. rovų simpatijas. Tai gera kar tematikai, buvo pateikta daug M. K Čiurlionio dailės muzie ir sunkūs kamuoliniai debesys syk buvo atliktos religinės Wolfgang Amadeus Mozart op jeros pradžia. įdomių epizodų iš menininko juje Kaune, tvarkęs bei tyręs jau spėjo išvyti šiltai vasa muzikos festivalyje didingoje eroje „Don Žuanas”. Netrukus Galimi įvairūs variantai. Spektakliuose dalyvaus ne gyvenimo, šis V. Landsbergio jo fondus ir apibendrinęs jų riškus saulės spindulius. Su romantinio stiliaus Paray — le ji bus pakviesta dalyvauti - Betgi visai įdomu, kai mažai garsių užsienio daini darbas - naujas puslapis M. savybes disertaciniame darbe, vasara iškilmingai baigėsi ir - Monial bažnyčioje. Pernai Operos ir baleto teatro per spektaklis kažkur vežamas ninkų, baleto solistų. K. Čiurlionio gyvenimo ir konferencijos dalyvius supa VIII Pažaislio muzikos festi Loussier mūsų dirigentui at klausoje — yra parengusi su dekoracijomis, kita - Praėjusio sezono spek kūrybos tyrimuose. Jis atlik žindino su M. K. Čiurlionio valis. Baigiamojo koncerto klau siuntė šio kūrinio partitūrą ir Džildos partiją iš garsiosios G. atributika. Tokių išvykų taklius kritikai vertino ga tas profesionaliai, puikiai muzikos fondo tyrimais 1990- sėsi daugiau nei du tūkstan įrašą. Beliko pradėti mokytis Verdi operos „Rigoletas”. Taip būta daug. O praėjusią va na palankiai, bet pasigirs pažįstant M. K. Čiurlionio 2002 metų laikotarpiu. čiai žmonių. veikalą, kuris, anot prancūzų sarą, ar teatras buvo pa pat šį rudenį dainininkė daly davo ir aštrokų nuomonių. meninę individualybę ir ver Konferencįjos pabaigoje šių Pažaislio festivalio vardu autoriaus, „bando suvienyti kėlęs sparnus tolimesnei vaus Lietuvos valstybinio or Kaip Jūs reaguojate į kri tas visokeriopo dėmesio. Čia eilučių autorius perskaitė pra pavadintas, iš Vilniaus ir dviejų solistų balsus, populia kestro, diriguojamo Gintaro kelionei? tiką? tiktų priminti įžymaus XX a. nešimą „M. K. Čiurlionio kū Kauno muzikantų suburtas, rius roko mušamuosius, mo Rinkevičiaus, parengtame pro - Praėjusią vasarą teatras - Domiuosi viskuo, kas ra kompozitoriaus, matematiko rybos tyrimų perspektyva”, orkestras, Kauno valstybinis dernius ritmus, sujungdamas jekte — atliks Nedos vaidmenį dalyvavo garsiame tarptauti šoma apie teatrą, bet kritikos ir architekto, buvusio Le Cor- kuris su nedideliais papildy choras, solistai Joana Gedmin- juos masyviu orkestro skam Leoncavalo operoje „Pajacai”. niame festivalyje Švedijoje. taitė, Asta Krikščiūnaitė, besiu (...) O pati kompozicija svarbos nesureikšminu. Verti busier bendradarbio, Iannio mais yra išverstas iš prancūzų Šios operos koncertine versija Ten rodėme G. Verdi operą kalbos ir esantis spaudoje Hel Mindaugas Zimkus, Vytautas yra tarsi piligrimiškas bendra nu protingą, nepriklausomą Xenakio pastebėjimą, esą ir prasidėjo VIII Pažaislio fes „Don Carlo” ir surengėme Juozapaitis bei svečias iš Ru nuomonę. Jai atstovauja tokie mokslininkai yra nustatę, kad sinkyje rengiamoje VIII Muzi vimo su muzika būdas”. tivalis. operetės koncertą. Abu pasiro sijos Erikas Kurmangalijevas, išsilavinę kritikai, kaip vyres „...vaiko psichinių struktūrų kos prasmės kongreso antolo Dirigento P. Bingelio nuo Baigiamojo koncerto finale dymai turėjo pasisekimą. O gijoje Actą Seniotica Fenni- vadovaujami valdingų dirigen mone, mišios „Šviesos”, gimu niosios kartos muzikologas vystymasis yra pavaldus dės pačios publikos pamalonini teatro orkestras ne pirmą kar ca, kuri bus spausdinama to Petro Bingelio mostų, atliko sios iš baroko, klasikos bei Edmundas Gedgaudas. niams, kuriuos atrado mate mui — L. Bernstain dvi siui tą buvo išvykęs į muzikos fes matikai ir fizikai” (Kurier JAV-se. Čia pabrėžiu tris atei Leonard Bemstain ir Jacąues džiazo stilių susiliejimo, vis tos iš miuziklo „Westside isto - Paskutinis klausimas tivalį Šveicarijoje. apie ryšius su Čikagos Lie UNESCO, 1986, gegužė, p. 6). ties tyrimų būdais lygina Loussier kūrinius. dėlto daugiaušia turi pran rija”. Populiariąsias ištraukas Doc. dr. Jonas Bruveris savo muosius, semiotinius ir gene Vienas jų — barokinių mišių cūzų baroko bruožų. Diriguo atliko ištobulintas Astos - Užsiminus apie gas tuvių opera, kuri yra iš pranešime „Gamta M. K. tinius tyrimus. M. K. Čiur XXI amžiui premjera — su jant šį kūrinį, sudėtingiausia Krikščiūnaitės sopranas, jau troles, norisi paklausti, ar skirtinis reiškinys išeivijos Čiurlionio kūryboje” pratęsė lionio muzikinės kūrybos iš- kurtas puikaus prancūzų buvo įveikti kaprizingo ritmo nas tenoras Mindaugas Zim šį sezoną teatro scenoje pasaulyje. - Teatras sutarčių su Či gamtos temą, sakydamas, kad baigtesnių lyginamųjų tyrimų džiazo muzikanto ir kompozi vingrybes ir vis besikeičiantį kus, publikos numylėtinis ba girdėsime dainuojančius menininko paveiksluose gam nėra, todėl siūlau panaudoti toriaus Loussier kūrinys. Ne metrą. ritonas Vytautas Juozapaitis. garsiąją operos primadoną kagos lietuvių opera nėra pa ta yra beveik viskas, taip pat melodikos ir harmonijos lygi syk atliktos Prancūzijoje, ki Fiesta, žinia, turi vilioti ne Keturi tūkstančiai klausytojų lietuvę Violetą Urmana- sirašęs. Bet visada sudarome vičiūtę-Urmaną, taip pat plačiai atsispindi ir M. K. namojo tyrimo tikimybinį sta tose Europos šalyse, Mišios tik pripažintais, bet ir jaunais rankų po paskutiniojo siuitos sąlygas režisieriams, dirigen Čiurlionio laiškuose. Anali tistinį modelį, kuris skelbtas pirmąsyk skambėjo Lietuvoje. vardais. Joanos Gedmintaitės numerio kėlė ovacijas solis garsėjantį, į svetimas šalis tams, solistams, jeigu čika- zuodamas paveikslą „Paukš visoje eilėje publikacijų (Drau Pasak Pažaislio festivalio gražiu, išraiškingu sopranu tams, dirigentui P. Bingeliui, patraukusį Edgarą Mont- giečiai kviečia, pas juos vykti, padėti, statant spektaklius. Ši tis”, J. Bruveris randa pana gas, 2000.09.30; Les Univer- meno vadovo ir baigiamojo suviliota itin taikliai. Po bai Pažaislio festivalio orkestrui vydą-Prudkauską? ilgametė draugystė papildo ir šumą į paukštį pelikaną, pri saux en musiąue, Paris: Publi koncerto dirigento P. Bingelio, giamojo koncerto solistė prisi ir Kauno chorui. Publikos svei - Žinoma taip. Su Violeta klausantį krikščioniškosios re cations de la Sorbonne, 1998; pernai, kuomet Jacųues Lous pažino, jog dviejų tūkstančių kinimus sustiprino ugnies sal Urmanavičiūte nuolat ben mūsų teatro gerbėjų būrį. Be ligijos simbolikai. European Journal for Šėmio- sier koncertavo Pažaislio fes miniai dainavo pirmąkart. Be vės, nuskaidrinusios rudenė draujame, susirašinėjame. Ži to, JAV lietuviai mielai kvie čia vilniečius dainininkus ne Doc. dr. Rasa Andriušytė- tie Studies, Wien-Budapest- tivalyje, jie nuoširdžiai išsi to, tai buvo jos debiutas ora jantį vasaros dangų. Vasara nau, ką ji daro, kur važiuoja, Žukienė pabrėžė M. K. Madrid-Perpignan, 2001). Se kalbėjo — džiazo virtuozas pa torinio žanro veikale. Kaip užleidžia savo pozicijas rude pats nuvažiuoju į kai kuriuos vien tada, kai rodomi operos spektakliai, bet ir koncertuoti Čiurlionio paveikslų tobulu miotiniams ir genetiniams ty pasakojo apie savo muziką. teatro dainininkė, J. Gedmin- niui, Pažaislio festivalis — jos spektaklius kitose šalyse. įvairiomis progomis. mą, emocingą gamtos sureikš rimams galima priskirti visą Nemažai kalbėjo ir apie 1986 taitė Kauno publikai jau koncertų sezonui... Būtinai girdėsime šią daini minimą, santykio su gamta eilę mokslo darbų, kuriuos metais sukurtas barokines mi pažįstama ir pamėgta solistė. Milda Zinevičiūtė ninkę ir Vilniuje. Violeta Ur- - Ačiū už pokalbį.